Ignas Utka
5 kursas, 9 grupė
ODONTOLOGIJOS FAKULTETO PENKTOJO KURSO
STUDENTŲ PATIRIAMAS STRESAS LIETUVOS
SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETE
Baigiamasis magistrinis darbasDarbo vadovas
prof. dr. Gediminas Žekonis
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETO PENKTOJO KURSO STUDENTŲ PATIRIAMAS STRESAS LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETE
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
Studentas ………
(parašas) Ignas Utka, 5 kursas, 9 grupė (vardas pavardė, kursas, grupė)
20…m. ……….
(mėnuo, diena)
Darbo vadovas ………
(parašas) prof. dr. Gediminas Žekonis
(mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20…m. ……….
(mėnuo, diena)
KLINIKINIO AR EKSPERIMENTINIO MOKSLINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ Įvertinimas: ...
Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data: ...
Eil. Nr.
Mokslinio
darbo dalys Mokslinio darbo vertinimo aspektai
Darbo reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei
reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei
reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0 4
Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė,
tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8 Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai,
pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados? 0,6 0,3 0 9 Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai
susijusi su darbe nagrinėjama problema? 0,2 0,1 0 10
Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti
mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11
Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji
tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai? 0,6 0,3 0 13 Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)? 0,4 0,2 0 14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais
vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0 15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą tikslą ir
uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka reikalavimus? 0,4 0,2 0 17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi informacija? 0 0,2 0,4 18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų
tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23 Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose
skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)? 0 0,2 0,3 24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi mokslinio darbo temą, iškeltus
tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0 25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka
tyrimų rezultatus? 0,2 0,1 0 26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0 27 Literatūros
sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal
reikalavimus? 0,4 0,2 0
teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai? 29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas
moksliniam darbui? 0,2 0,1 0 30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0 32 Praktinės
rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos
susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai) (-5 balai) <15 psl. 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka mokslinio darbo rengimo
reikalavimus? -1 balas -2 balai 36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai,
logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo
klaidų? -2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.) 40 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių
numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus? -0,2 balo -0,5 balo 41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos komiteto
leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų
paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo 44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)? -0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA………. 7
SUMMARY………. 8
ĮVADAS……….. 9
1 LITERATŪROS APŽVALGA……….. 10
1.1 Psichologinio streso apibrėžimas……… 10
1.2 Stresas tarp odontologijos magistro studijų studentų………. 10
1.3 Odontologų aplinkos stresas……… 11
1.3.1 Akademinė veikla………... 11
1.3.2 Ryšys su fakultetu……… 11
1.3.3 Pacientai ir klinikinė atsakomybė……… 12
1.3.4 Asmeninės gyvenimo problemos………. 12
1.3.5 Profesinis identitetas……… 12
1.4 Streso poveikis organizmui………. 13
2 MEDŽIAGA IR METODAI………... 15
2.1 Tyrimo įrankis………. 15
2.2 Tirtasis kontingentas……… 15
2.3 Duomenų analizė………. 16
3 REZULTATAI………. 17
3.1 Cronbach alfa koeficientai……….. 17
3.2 Studentų streso veiksnių vertinimo paskirstymo dažnis………. 17
3.3 Streso stiprumas atskiruose anketos skyriuose……… 19
3.4 Klausimai, keliantys didžiausią stresą visam tyrimui……….. 20
3.5 Streso stiprumo vertinimas atskirose srityse……… 23
3.6 Klinikinių darbų keliamo streso vidutiniai rangai……….. 23
3.7 Ryšys su fakultetu……….. 24
3.8 Asmeninio gyvenimo problemos……… 25
3.9 Profesinis identitetas………... 26
3.10 Asmeninio gyvenimo problemų įtaka kitoms sritims………. 27
3.11 Gyvenamosios vietos įtaka……….. 28
3.12 Mažametis vaikas namuose………. 28
3.13 Amžiaus įtaka stresui………... 29
4 REZULTATŲ APTARIMAS……… 30 IŠVADOS……… 33 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS……….. 34 PADĖKA………. 34 INTERESŲ KONFLIKTAS……… 34 LITERATŪROS SĄRAŠAS……….. 35 PRIEDAI………. 38
ODONTOLOGIJOS FAKULTETO PENKTOJO KURSO STUDENTŲ
PATIRIAMAS STRESAS LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ
UNIVERSITETE
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: pasauliniu mastu nustatyta, kad odontologijos
studijos sukelia didesnį psichologinį stresą nei kitų specialybių mokymasis. Lietuvoje tokių tyrimų su odontologijos studentais nėra atlikta.Darbo tikslas: nustatyti ar iš tikrųjų tarp Lietuvoje studijuojančių odontologijos studentų yra padidėjęs stresas.
Medžiaga ir metodai: tyrime dalyvavo 107 odontologijos penktojo kurso studentai – 22 (20,6 proc.) vyrai ir 85 (79,4 proc.) moterys. Tyrime buvo naudotas modifikuodas 34 klausinų studentų odontologų aplinkos streso klausimynas, kurio atsakymai yra sudaryti pagal Likert skalę.Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinę programą SPSS 21.0.
Rezultatai: Penkto kurso studentams odontologams magistrinio darbo sudėtingumas kelia
didesnį stresą, negu egzaminavimas ir pažymiai (p<0,001). Kitas svarbus streso veiksnys yra egzaminavimas ir pažymiai. Mažiausiai tiriamųjų stresą kėlė diskriminacija dėl etinės grupės ar seksualinės orientacijos (p<0,001). Vyrams ir moterims didžiausią stresą anketos skyriuje „asmeninės gyvenimo problemos“kelia laiko poilsiui trūkumas (p<0,05). Studentai, gyvenantys bendrabutyje, jaučia didesnį stresą (mediana 2 (1-4)), negu gyvenantys savame būste 1 (1-4) ar tėvų namuose (mediana 1 (1-4), p=0,002).
Išvados: 1) Didžiausią stresą LSMU odontologijos fakulteto penktojo kurso studentams kelia
magistrinio darbo rašymas, egzaminavimas ir pažymiai, universiteto baigimo reikalavimų neįvykdymas, baimė, kad univesitetas neparuoš jūsų tinkamu specialistu ir nesaugumas dėl profesinės ateities; 2) amžius didelės įtakos studentų patiriamam stresui studijų metu neturi ir jis susijęs tik su poilsio trūkumu; 3) studentės moterys nepatiria didesnio streso nei vyrai studentai; 4) studentai, gyvenatys bendrabutyje, patiria didesnį stresą nei studentai, kurie gyvena tėvų namuose ar nuosavame būste.
Raktiniai žodžiai: paskutinio kurso odontologijos studentai, psichologinis stresas, odontologų
STRESS AMONG FITTH YEAR DENTAL STUDENTS AT LITHUANIAN
UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES
SUMMARY
Relevance of the problem: it is found worldwide that dentistry studies cause greater
psychological stress in comparison to other specialties. There are no equivalent investigations with dental students in Lithuania.
Aim of the study: to indicate whether the stress levels are increased among dental students in
Lithuania.
Empirical data and methods: there were 107 fifth year dental students in the study – 22 (20, 6
pct.) male and 85 (79, 4 pct.) female respondents. The investigation was conducted using a modified thirty four question survey for dental students regarding their environment and stress. The answers were based on Likert scale. The statistical data analysis was carried out using statistical program SPSS 21.0.
Results: The difficulty of master’s thesis for fifth year dental students causes more stress than
exams or grades (p < 0,001). Another significant factor is the before mentioned examination and grades. The least mentioned stress cause was discrimination on the grounds of ethnicity or sexual orientation (p < 0,001). Both for males and females the most significant stress factor in the “Personal life issues” section was the lack of time for rest (p<0,05). Students living in dorms indicated higher stress levels (median 2 (1 - 4)) than the ones living in their own accommodation 1 (1 - 4) or the ones living with their parents (median 1 (1 - 4), p = 0,002).
Conclusions: 1) The biggest stress factors for fifth year LSMU faculty of dental students are :
master’s thesis, examination and grades, failure to meet university graduation requirements, fear that university is not going to properly prepare them and the sense of insecurity about their professional future; 2) age does not have a great influence on the experienced stress and is just related with the lack of rest; 3) female students do not experience greater stress than male students; 4) students living in dorms experience more stress than the ones who live with their parents or in their own housing.
ĮVADAS
Gydytojai yra priskiriami padidintos rizikos žmonių grupei dėl psichologinio nuovargio. Gydytojų profesija kombinuoja su atsakomybe pacientams, ilgomis darbo valandomis ir papildoma rizika užsikrėsti infekcinėmis ligomis.
Atlikdami praktiką, odontologai susiduria su įtempta darbotvarke, finansiniais įsipareigojimais ir jiemskartais tenka dirbti su sunkiais ir nemaloniai bendradarbiaujančiais pacientais. Paminėti streso faktoriai yra susiję su odontologine praktika, tačiau studentai odontologai dėl didelių mokymosi krūvių ir reikalavimų irgi patiria padidėjusį stresą [1]. Taip pat Kroatijoje atliktame tyrime nustatyta, kad odontologijos studentai patiria didesnį stresą, nuovargį ir depresiją nei kitų specialybių atstovai [2].
Pasauliniu mastu daug dėmesio yra skiriama tam, kad būtų galima sumažinti odontologijos studentų mokymosi metu patiriamą stresą. Tam, kad tapti kompetetingais gydytojais odontologais, studentai turi studijuoti ne tik teorinius dalykus, bet ir įgyti nemažai praktinių žinių, atlikdami laboratorinius darbus ir dirbdami su pacientais. Ikiklinikinių darbų metu, studentai odontologai atlieka paruošiamuosius laboratorinius darbus su dantų modeliais ir išrautais dantimis, kurie reikalauja daug laiko ir manualinių įgūdžių. Klinikinė mokomoji dalis reikalauja, kad studentai būtų atsakingi už jų pacientų priežiūrą ir už atliekamą negrįžtamą dantų gydymą pacientams.Visi šie faktoriai, lyginant su ne medicinos mokymo įstaigomis, sukelia papildomą stresą studentams odontologams [1,3].
Galano ir kt. atliktame tyrime, buvo pirmą kartą aprašyta apie studentų mintis savižudybei ir šių minčių paplitimą, tiek priešklinikiniuose, tiek klininikiniuose kursuose [4]. Takayama su bendraautoriais nustatė, kad 30 proc. Japonijos studentų turėjo vidutinio ar sunkaus laipsnio depresijos simptomus, kas gali pastūmėti link savižudybės [5].
Lietuvoje streso ir jo valdymo tema yra aktuali, nes Eurostat 2014 metų duomenimis Lietuvoje buvo 32 savižudybės tenkančios 100000 tūkstančių gyventojų. Šie duomenys tris kartus viršija Europos sąjungos vidurkį, kuris yra 11 žmonių 10000 gyventojų.
Tyrimo tikslas: nustatyti ar iš tikrųjų tarp Lietuvoje studijuojančių odontologijos studentų yra
padidėjęs stresas.
Tyrimo uždaviniai:
1. Ištirti veiksnius, sukeliančius stresą penktojo kurso odontologijos studentams. 2. Nustatyti ar studentų amžius turi itaką studentams dėl patiriamo streso.
3. Nustatyti ar vienodai stresą patiria vyrai ir moterys odontologijos penktojo kurso metu. 4. Nustatyti ar gyvenamoji vieta turi įtaką patiriamam stresui studijų metu.
1.LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Psichologinio streso apibrėžimas
Moksliškai klasikinę streso teoriją suformavo Selye 1936 m., kuris teigė, kad stresas yra nespecifinės organizmo reakcijos į bet kokį pateiktą reikalavimą [6]. Dirgikliai, kurie sukelia stresą, verčia orgnizmą reaguoti visu pajėgumu. Stresas veikia adaptacinius žmogaus mechanizmus ir gebėjimus atsiradusiai problemai išspręsti. Selye pripažįsta, kad stresas gali būti naudingas reiškinys ir yra būtinas organizmų funkcionavimui [6]. Vėliau (1984 m.) Lazarus ir Folkman stresą apibūdino, kaip aplinkos ir asmens santykius, kurie vertinami, kaip asmeniškai reikšmingi ir viršyjantys asmensturimą gebėjimą susitvarkyti su problema ar keliama grėsme, pabrėždamas, kad aplinkos poveikis nesukelia streso tol, kol asmuo neįvertina keliamos grėsmės, kaip stresoriaus [7]. Europos komisija stresą darbo metu apibūdina, kaip emocinių, fiziologinių, pažintinių reakcijų visumą į netinkamus darbo turinio, jo organizavimo ir aplinkos aspektus.Šibūsena yra apibūdinama, kaip didelis susijaudinimas ir nepasitenkinimasdėl per didelių reikalavimų [8].
1.2. Stresas tarp odontologijos magistro studijų studentų
Per pastaruosius šimtą metų, sveikatos specialistų pedagoginio mokymo orientavimas paskatino klinikinės elgsenos raidą, kuri išreiškia beasmenį objektyvumą pacientų priežiūroje. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais yra atsižvelgiama į darbo krūvį ir klinikinio mokymo reikalavimus ir pamažu einama humanistinio požiūrio kryptimi [9]. Nepaisant šių mokymų, programų pokyčių, sveikatos profesijų švietimo literatūroje matome, kadodontologijos studentai turi padidintą riziką fizinei ir psichologinei sveikatai [1].
Crego su bendraautoriais atliktame tyrime teigiama, kad odontologijos mokymosi aplinka studentams yra sudėtinga ir sukelia psichologinį stresą [10]. Visų pirma taip yra dėl intensyvios penkių metų programos ir palygintinai ankstyvos klinikinės praktikos [11]. Dažniausiai psichologinį stresą provokuojantys veiksniai yra egzaminai ir jų įvertinimai, darbo krūvis, pacientų priežiūra ir universiteto baigimo reikalavimų įvykdymas. Kai kurie tyrime dalyvavę studentai teigia, kad prastai jaučiasi dėl blogų patirčių odontologijos fakultete, nes jų fizinė, psichinė sveikata bei socialinis gyvenimas buvo paveiktas neigiamai [12].
Atliktuose moksliniuse tyrimuose matome, kad penktojo kursostudentai pranešė apie patiriamą didesnį psichologinį stresą nei pirmojo kurso studentai. Be to, šių tyrimų autoriai pastebėjo, kad tokie dalykai, kaip įsipareigojimai šeimoje, finasiniai aspektai, socialiniai aspektai veikia studentų pasiruošimą egzaminams [9,13,14]. Kay ir Lowe savo tiriamajame darbe teigia, kad
universitete į studijų programą tūrėtų būti įtraukta streso supratimo ir valdymo disciplina, norint sumažinti pavojų psichologinei studentų gerovei, kadangi studentai, kuriems akademinis ir klinikinis mokymasis sukelia stresą, greičiausiai patirs psichologinį stresą ir darbo metu [15].
1.3. Odontologų aplinkos stresas
Hawazin su bendraautoriais savo sisteminėje apžvalgoje teigia, kad per pastaruosius tris dešimtmečius yra labai daug dėmesio skirta streso tyrimams odontologijoje [1]. Garbee su bendraautoriais, studentų odontologų aplinkoje, nustatė pagrindinius veiksnius, sukeliančius stresą studijų metu. Tai būtų akademinė veikla, ryšys su fakultetu, atsakomybė dėl pacientų,stresasklinikinių darbų metu, asmeninės gyvenimo problemos, profesinis identitetas [16].
1.3.1. Akademinė veikla
Literatūroje, susijusioje su odontologija matoma, kad yra akademinių reikalavimų, kurie sukelia stresą. Dažniausiai minimi dalykai yra tokie, kaip konkurencija su bendrakursiais, didelis darbo krūvis, egzaminavimas ir įvertinimai. Į odontologijos studijas įstoja tik asmenys, kurie turi aukštus mokymosi ir mokyklos baigimo rezultatus, todėl pirmuosiuose studijų kursuose pastebima konkurencija dėl geresnių mokymosi rezultatų [17]. Pirmųjų kursų studentai paprastai sutelkia savo pastangas į priešklinikinius laboratorinius projektus, kad jie būtų sėkmingi pagrindinių mokslų metu.Kitavertus tiek jaunesnieji, tiek vyresnieji studentai susiduria su sunkumais, atliekant reikiamas užduotis.Ilgos darbo valandos ir didelis krūvis prisideda prie stresinės aplinkos studijų metu.Didelis darbo krūvis sudaro baimės jausmą, kad laiku nespėsi padaryti visų reikiamų užduočių. Yra atlikta tyrimų,kurie nustatė, kad studentai, turintys didesnį streso lygį ir neigiamų emocijų, yra susiję su prastesniais mokymosi rezultatais [10,18,19].
Tyrimuose su odontologijos studentais matome, kad šioje studijų kryptyje yra didelė tiek konkurencija, tiek spaudimas siekti gerų teorinių ir klinikinių darbų įvertinimo. Kiti tyrimai parodė, kad didelis darbo krūvis ir ilgos darbo valandos sukelia padidėjusius stresinius išgyvenimus [19].
1.3.2. Ryšys su fakultetu
Gorter su bendraautoriais savo tyrime teigia, kad odontologijos studentai nuo pirmojo iki penktojo kurso parodė neigiamą tobulėjimą dėl emocinio išsekimo ir psichologinių problemų. Todėl jis pateikė rekomendaciją, kad odontologijos fakultetas skirtų daugiau dėmesio studentų streso prevencijai [20]. Paudel ir bendraautoriai nustatė, kad nesaugumas dėl profesinės ateities labiausiai
yra paplitęs tarp trečiojo kurso studentų ir palaipsniui mažėja ketvirtuosius ir penktuosius studijų metus [21]. Tai rodo, kad studentai, akademiniais metais,palaipsniui įgauna tikėjimą sėkminga ateitimi. Panaši tendencija buvo ir su fakulteto sukuriama klinikine aplinka ir kritika dėl atliekamų darbų.
1.3.3. Pacientai ir klinikinė atasakomybė
Victoroff su bendraautoriais nustatė, kad savarankiški ir emocionaliai stiprūs studentai, susiję su geresniu mokymusi ir geresniais rezultatais klinikinių darbų metu [22]. Lėtinio streso poveikis medicinos universitete prisideda prie depersonalizacijos jausmo santykiuose su pacientais. Studentai skundžiasi apie jų nesugebėjimą empatiškai parodyti susirūpinimo dėl pacientų ligų. Spencer padarė išvadą, kad sumažėjusi empatija tarp medicinos studentų yra laikina dėl skubėjimo, suskaidytų santykių su pacientais ir intymumo vengimas su pacientais studijų metu [23].
1.3.4. Asmeninės gyvenimo problemos
Tyrimai su medicinos ir odntologijos studentais atskleidė nusivylimą dėl trūkstamos socialinės paramos arba nepakankamą poilsio ir atsipalaidavimo laiką. Finansinė atsakomybėtaip pat yra didelis įsipareigojimas sukeliantis stresą. Stewart su bendraautoriais pažymėjo, kad socialinių ir laisvalaikio praradimas yra susįjęs su padidėjusiu streso lygiu [24].
1.3.5. Profesinis identitetas
Dabar gydytojų odontologų aplinkoje profesionalumas yra esminis reikalavimas klinikinėje praktikoje, kuris apima tiek gebėjimus, tiek asmenines sąvybes.Odontologijos studentai susiduria su iššūkiais profesinio mokymo metu, kurti ir išlaikyti jausmą, kad jų gebėjimai leistų tapti profesionaliais ir sėkmingais gydytojais.Labai dažnai šie išūkiai yra susiję su lytimi ir būtinybe demonstruoti tobulumą visais aspektais, elgesiu, klinikiniais įgūdžiais [25, 26].
Atalain su bendraautoriais nustatė, kad 18 proc. studentų nusivylimas susijęs su suprastėjusia akademineveikla [27]. Spręsti problemas, sukeltas streso dėl netinkamų rezultatų, studentai siekė paramos iš aukštesniųjų kursų studentų, jų bendraamžių ir dėstytojų. Yra pranešimų, kad odontologijos studentės moterys yra labiau linkusios patirti emocines problemas, susijusias su stresu [28]. Polychronopoulou ir Divaris taip pat pranešė, kad moterys daug daugiau streso patiriadėl magistrinio darbo rašymo [29]. Westerman ir bendraautoriai nustatė, jog odontologų aplinkoje patiriamo streso anketos rezultatai yra padidėję keliose kategorijose [30]. Odontologijos
studentai taip pat kenčia dėl per mažos kompetencijos gydant pacientus. Aukštesniųjų kursų studentai parodė, kad labiau jaučia nesaugumą dėl profesinės ateities.Johns ir Jepsen nustatė, kad 20% Australijos gydytojų odontologų dalyvavusiu tyrime patiria stresą dėl profesionalumo darbe, nuolatinės siekiamybės atlikti darbus preciziškai ir atsakingai [3]. Dyrbye su bendraautoriais teigia, kad perfekcionizmas yra susijęs su studentų išsekimu.Keletas stresoveiksnių buvo susiję su depresija.Depresijos simptomų pasireiškimas tarp medicinos studentų yra didesnis nei bendroje žmonių populiacijoje. Šiame tyrime taip pat nustatyta, kad moterys patiria didesnį stresą, o stresas labiau progresavo klinikinio mokymosi metu [12].
Rosenfield su bendraautoriais teigia, kad odontologijos studijose per daug dėmesio kreipiama mokslinei veiklai ir yra didelis teorinių ir praktinių įgūdžių mokymų atskyrimas [31]. Nes žinojimas kada kalbėti, veikti, klausytis paciento baimės, toleravimas ir savikritiškas požiūris yra svarbi medicinos meno dalis [31].
Wilkes ir Raven [32] atliktame tyrime matome, kad fakultetas daro įtaką studento savęs efektyvumo vertinimui per socialinę įtaką ir grupinį norminį elgesį. Autoriai apibūdina socialinę įtaką, kaip požiūrio pasikeitimą, įsitikinimus ar vieno asmens elgesį, priklausantį nuo kitoasmens ar asmenų grupės veiksmų.Studentai dažnai laikomi mažiausiais hierarchijos nariais, kurie labiausiai yra linkę pasiduoti socialinėms įtakoms.Nes studentai ne visada pasitiki savo kompetencija, bijo prastų įvertinimų, labiau pasitiki vyresniais,pripažintais autoritetais.Visi šie jausmai gali turėti didelės įtakos jų gebėjimams ir mokymuisi. Šie autoriai taip pat teigia, kad studentamsdėlprofesinio identiteto stresą sukelia prasti santykiai su fakulteto darbuotojais, kurie ne visada gali demonstruoti gerą pavyzdį studento elgesio formavimui. Tinkamo profesinio elgesio trūkumas yra susijęs su tokiu elgesiu, kaip ciniškumas, nepagarba, nusivylimas pacientais ir pagalbiniu personalu.Kai kurie studentai, norėdami sukurti palankius santykius su fakulteto dėstytojais gali imituoti šiuos elgesius.Fakulteto dėstytojų profesionalaus įvaizdžio kūrimas gali atspindėti jų pačių saugumo jausmą, pasitikėjimą savimi ir kompetencija [32].
1.4. Streso poveikis organizmui
Stresas veikia žmogaus organizmo fiziologinius procesus, kuriais yra grindžiamas homeostazės palaikymas. Ilgalaikis psichologinis stresas gali sukelti sistemines pusiausvyros sutrikimus, dėl ko atsiranda nervų ir kitų organų sistemųpažeidimai. Taip pat stresas gali paveikti vidaus sistemas, kurios kontroliuoja streso reakcijas ir sukelti tolimesnį neurologinių ir psichosomatinių ligų vystymasį. Šiąkoncepciją patvirtina klinikiniaityrimai,kuriose nurodoma, kad psichologinis stresas ir sisteminiai sutrikimai dažnai yra susiję su neigiamu poveikiu psichinei sveikatai ir psichologinėmis ligomis [33].
Skirtinguose tyrimuose nustatyta, kad ilgai patiriamas stresas yra siejamas su skirtingais sveikatos sutrikimais ir, kad stresas veikia organizmo imuninio atsako sistemą, didina riziką širdies-kraujagyslių ligoms ar skrandžio ligoms [34,35]. Lėtinis stresas sukeliamas tokių veiksnių kaip akademinė perkrova, nuolatinis spaudimas gerai mokytis, konkurencija su bendraamžiaistaip pat susirūpinimas dėl ateities yra siejamas su galimomis elgesio rizikomis, dėl kurių gali atsirasti narkotinių medžiagų vartojimas, žalingų įpročių atsiradimas ir su tuo susijusios problemos studijų metu [36]. Viename Junktinės Karalystės universitete atliktame tyrime teigiama, kad yra padidėję žalingi įpročiai [37]. Šiame tyrime nustatyta, kad tabako vartojimas tarp vyrų sudaro 23,6% ir 12,2% tarp moterų, bet tik 1,6% moterų pranešė, kad rūkė ≥10 cigarečių per dieną. Alkoholį vartojo 85,5% vyrų ir 84% moterų ir pranešė, kad alkoholio vartojimo lygis padidėjo nuo to laiko, kai jie tapo studentais. Apie gausų alkoholio vartojimą pranešė 35,3% vyrų ir 41% moterų studenčių. O net 2,6% vyrų ir 0,5% moterų pranešė, kad yra nuolatiniai kanapių vartotojai. Didžioji dauguma šio tyrimo studentų teigė niekada nevartoję narkotinių medžiagų. Vienetiniai pranešimai buvo tarp reguliaraus narkotinių medžiagų vartojimo: vyrai 1,3%, o moterys 2,5% [37].
2. MEDŽIAGA IR METODAI
Tyrimo anketos buvo renkamos 2018 metų kovo mėnesį, Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU). Tyrimui buvo gautas bioetikos leidimas (priedas Nr. 1) Nr. BEC-OF-106, išduotas 2018 m. kovo 8 d. Tiriamieji buvo LSMU penktojo kurso studentai. Apklausos duomenys buvo surinkti dalinant popierines anketas. Prieš tyrimą, studentams buvo paaiškinama tyrimo paskirtis ir tada anketos užpildomos anonimiškai. Tyrime dalyvavo tik savanoriai studentai. Tyrėjas nedalyvavo pildant anketas ir neturėjo žinių apie dalyvių atsakymus. Tyrime taip pat buvo naudojamas kolektyvinis įdarbinimo metodas, kad suteikti galimybę dalyvauti tyrime studentams, kurių nėbuvo apklausos metu.
2.1. Tyrimo įrankis
Tyrimo įrankis - modifikuotas 34 klausinų studentų odontologų aplinkos streso klausimynas, kurio atsakymai yra sudaryti pagal Likert skalę. Likerto skalė sudaryta iš keturių galimų atsakymų pagal streso lygį: 1 = nėra streso, 2 = nedidelis stresas, 3 = vidutinis stresas, 4 = didelis stresas.
Garbee su bendraautoriais sukūrė studentų odontologų aplinkos streso klausimyną, kuris buvo sudarytas iš 38 klausimų [16]. Vėliau šis klausimynas buvo modifikuojamas ir iš jo pašalinti originaliame klausimyne esantys klausimais, susiję su vyrų ir moterų įgūdžiais dėl galimo lyties šališkumo. Šiame tyrime buvo naudojama modifikuota anketa, kurią perdarė Westerman su bendrautoriais [30]. Murphy su bendraautoriais odontologų aplinkos streso klausimyną patvirtino, kaip patikimą ir tinkamą priemonę, kuri buvo naudojama daugumoje tyrimų, tiriant studentų odontologų stresą [2,38]. Prie 34 klausimų modifikuotos anketos buvo pridėti trys sociodemografiniai klausimai, kad sužinoti tiriamųjų priklausomybę nuo lyties amžiaus ir gyvenamosios vietos.
2.2. Tirtasis kontingentas
Tiriamąjį kontingentą sudarė LMSU 5- ojo kurso studentai onkologai. Jiems buvo išdalinta
120 anketos. Į klausimus atsakė 107 studentai – 22 (20,6 proc.) vyrai ir 85 (79,4 proc.) moterys. Tyrimo dalyvių amžiaus vidurkis 24,2 (2,6) metai. 20 (18,7 proc.) respondentų gyvena universiteto bendrabutyje, 56 (52,3 proc.) gyvena savo būste, 31 (29 proc.) gyvena tėvų namuose.
2.2. Duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinę programą SPSS 21.0 (angl. Statistical Package for the Social Sciences).
Klausimyno vidiniam nuoseklumui įvertinti buvo naudojamas Cronbacho alfa (angl. Cronbach's alpha) koeficientas.
Duomenys, kurių skirstinys nesiskyrė nuo normos ribų, pateikti vidukiu ir standartiniu nuokrypiu. Streso veiksnių stiprumas pateiktas medianomis ir minimaliomis-maksmaliomis reikšmėmis.Ranginiai duomenys pateikti dažniais.Jų analizei naudotas χ2 (chi kvadrato) kriterijus ir Fišerio tikslusis metodas.Veiksnių tarpusavio ryšiams nustatyti naudojami Spirmano koreliacijos koeficientai.Streso veiksnių vidutiniams rangams analizuoti buvo naudojamas Frydmano kriterijus, o tarpusavio palyginimui Vilkoksono testas.
3. REZULTATAI
3.1. Cronbach alfa koefcientai
Penkių dalių anketos ir studentų atsakymų patikimumas vertintas Cronbach alfa. Šis koeficientas pateiktas lentelėje Nr. 1.
Lentelė Nr. 1. Cronbaco alfa koeficientai
Dalis Cronbacho alfa
Teorinės studijos 0,665
Klinikiniai darbai 0,819
Ryšys su fakultetu 0,832
Asmeninės gyvenimo problemos* 0,776
Profesinis identitetas 0,856
Visa anketa 0,919
*Neįtrauktas klausimas ‚Mažametis vaikas namuose‘, nes į jį atsakinėjo tik turintys vaikus respondentai.
Tiek visos anketos, tiek jos dalių Cronbaco alfa koeficientai aukšti, tai rodo gerą klausimų suderintumą ir atsakymų patikimumą.
3.2. Studentų streso veiksnių vertinimo pasiskirstymo dažnis
Suskaičiuoti visi studentų streso veiksnių vertinimo atsakymai ir studentųstreso veiksnių vertinimo pasiskirstymo dažnis pateiktas lentelėje Nr. 2.
Lentelė Nr. 2. Studentų streso veiksnių vertinimo pasiskirstymo dažnis
Nėra streso, % Nedidelis stresas, % Vidutinis stresas, % Didelis stresas, % Teorinės studijos
1. Rašto darbų kiekis universitete (referatai, ligos
istorijos) 8,4 32,7 35,5 23,4
2. Magistrinio darbo sudėtingumas 0 5,6 25,2 69,2
3. Konkurencija su bendrakursiais 34,0 32,1 24,5 9,4
4. Egzaminavimas ir pažymiai 2,8 15,9 32,7 48,6
6. Universiteto baigimo reikalavimų neįvykdymas (internatūros atlikimas, minimalių taškų
surinkimas klinikinių darbų metu)
11,2 16,8 33,7 38,3
7. Baimė nebaigti universiteto, akademinė skola,
neišlaikytas baigiamasis egzaminas 19,6 27,1 23,4 29,9 8. Laiko trūkumas atlikti savarankiškus darbus 11,2 29,9 28,0 30,9 9. Baimė atsilikti nuo paskirto darbo krūvio 16,8 28,0 29,9 25,3
Klinikiniai darbai
10. Negalėjimas užbaigti gydyti pacientą pagal
sudarytą gydymo planą 9,4 29,9 41,1 19,6
11. Atsakomybė už visapusišką pacientų priežiūrą 6,5 38,3 30,9 24,3 12. Atsakomybė už vėluojančius ar negalinčius
atvykti pacientus 12,3 29,2 34,0 24,5
13. Sunkumai, mokantis klinikines procedūras 8,4 43,0 33,6 15,0 14. Sunkumai, mokantis manualinių įgūdžių,
reikalingų klinikiniame darbe 10,4 35,8 34,9 18,9
15. Darbas su pacientais, turinčiais blogą
asmeninę higieną 26,2 32,7 28,0 13,1
Ryšys su fakultetu
16. Fakulteto sukurta mokymosi aplinka 18,6 37,7 27,10 16,8 17. Gaunama kritika už blogai atliktą darbą 10,3 32,7 29,9 27,1 18. Universiteto taisyklės ir nuostatai 24,3 35,5 28,0 12,2 19. Baimė, kad universitetas neparuoš jūsų
tinkamu specialistu 11,2 26,2 18,7 43,9
20. Nevienodi kelių dėstytojų atsiliepimai apie
Jūsų atliktą darbą 10,3 30,8 31,8 27,1
Asmeninės gyvenimo problemos
21. Santykiai su grupės nariais 59,8 27,1 7,5 5,6
22. Laiko trūkumas poilsiui 20,6 24,3 28,9 26,2
23. Namų atmosferos trūkumas gyvenamojoje
vietoje 60,8 26,2 8,4 4,6
24. Mažametis vaikas namuose (nežymėti jeigu
nėra mažamečio vaiko namuose) 76,0 12,0 0 12,0
25. Sunkumai šeimoje ar asmeniniuose
santykiuose 57,0 20,6 14,0 8,4
26. Finansiniai įsipareigojimai 36,5 33,6 21,5 8,4
27. Priverstinis (dėl studijų) santuokos ar
palikuonių atidėjimas 72,6 17,0 5,7 4,7
28. Asmeninė fizinė sveikata 37,4 31,8 22,4 8,4
29. Diskriminacija dėl etinės grupės ar
seksualinės orientacijos 94,4 0,9 1,9 2,8
partnerio/tėvo ir studento odontologo
Profesinis identitetas
31. Pasitikėjimo trūkumas būti sėkmingu studentu 25,2 33,6 29,0 12,2 32. Jūsų lūkesčiai iš universiteto ir tikroji padėtis 15,9 27,1 29,0 28,0 33. Nesaugumas dėl Jūsų profesinės ateities 12,2 24,3 32,7 30,8 34. Nepakankamas pasitikėjimas priimant
sprendimus, susijusius su profesija 12,2 33,6 31,8 22,4
Iš pateiktų studentų streso veiksnių vertinimo atsakymų ir paskaičiuoto studentų streso veiksnių vertinimo pasiskirstymo dažnio, matome kokią įtaką studentų stresui (proc.) turi teorinės studijos, klinikiniai darbai, ryšys su fakultetu, asmeninės gyvenimo problemos, profesinis identitetas.
3.3. Streso stiprumas atskiruose anketos skyriuose
Siekiant nustatyti streso stiprumą atskiruose anketos skyriuose, visų skyriaus klausimų atsakymai buvo sumuojami ir padalinti iš klausimų skyriuje skaičiaus.Taip galime palyginti atskirų skyrių keliamą stresą, nes skyriai turėjo skirtingą klausimų skaičių.Streso stipumas pateiktas 1 pav.
1 pav. Streso lygis studentų gyvenimo srityse (medianos, 25-50 proc. minimalios ir maksimalios
reikšmės,patikimai besiskiriančios streso grupės apibrėžtos skirtingomis spalvomis).
Tiriantstreso lygį, įvairiose studentų gyvenimo srityse,nustatyta, kad didžiausią stresą sukelia teorinės studijos (mediana 2,8 (1-4)). Šis stresas reikšmingai didesnis už klinikinių darbų (mediana 2,5 (1-4) (p=0,006), ryšio su fakultetu mediana 2,6 (1-4) (p=0,031) ir profesinio identiteto
keliamą stresą mediana 2,5 (1-4) (p=0,038). Asmeninių problemų sukeliamas stresas reikšmingai mažesnis už kitų sričių keliamą stresą mediana 1,7 (1-4) (p<0,05). Dviejų veiksnių palyginimui naudotas Vilkoksono testas.
3.4. Klausimai, keliantys didžiausią stresą visam tyrimui
Siekiant išsiaiškinti, kokie klausimai kelia didžiausią stresą visam tyrimui, buvo pritaikytas Frydmano kriterijus. Kiekvieno respondo atsakymai į klausimus buvo sugrupuoti didėjimo tvarka (nuo mažiausio iki didžiausio).Apskaičiuotas kiekvieno atsakymo vidutinis rangas ir pavaizduotas 2 paveiksle.
Penkto kurso studentams odontologams magistrinio darbo sudėtingumas kelia didesnį stresą,negu egzaminavimas ir pažymiai (Vilkoksono testas z=-4.020, p<0,001) ir taip pat didesnį stresą už kitus veiksnius (Vilkoksono testas visiems p<0,001). Kitas svarbus streso veiksnys yra egzaminavimas ir pažymiai. Jis didesnis už stresą dėl universiteto baigimo reikalavimų nevykdymą (Vilkoksono testas z=-2.617, p=0,009) ir visus kitus veiksnius, turinčius mažesnį vidutinį rangą (Vilkoksono testas visiems p<0,001). Stresas dėl Universiteto baigimo reikalavimų neįvykdymo (internatūros atlikimas, minimalių taškų surinkimas klinikinių darbų metu) nesiskyrė nuo baimės, kad universitetas neparuoš tinkamų specialistų ((Vilkoksono testas z=-0,391, p=0,696) ir nesaugumo dėl profesinės ateities (Vilkoksono testas z=-1,628, p=0,104)).
Grupė veiksnių: rašto darbų kiekis universitete (referatai, ligos istorijos), laiko trūkumas atlikti savarankiškus darbus, atsakomybė už visapusišką pacientų priežiūrą, nevienodi kelių dėstytojų atsiliepimai apie atliktą darbą, atsakomybė už vėluojančius ar negalinčius atvykti pacientus, gaunama kritika už blogai atliktą darbą, lūkesčiai iš universiteto ir tikroji padėtis, negalėjimas užbaigti gydyti pacientą pagal sudarytą gydymo planą, nepakankamas pasitikėjimas priimant sprendimus, susijusius su profesija, laiko trūkumas poilsiui, baimė nebaigti universiteto, akademinė skola, baimė atsilikti nuo paskirto darbo krūvio, sunkumai, mokantis manualinių įgūdžių, reikalingų klinikiniame darbe ir sunkumai, mokantis klinikines procedūras sukėlė panašaus dydžio stresą. Patikimų skirtumų tarp išvardintų rodiklių negavome (Vilkoksono testas visiems p>0,05).
Tyrinėjant mažesnį stresą keliančius veiksnius nustatėme, kad stresas dėl asmeninės fizinės sveikatos ir finansinių įsipareigojimų neturi patikimo skirtumo (Vilkoksono testas z=-0,052, p=0,954). Streso dėl santykių su grupės draugais, namų atmosferos trūkumo gyvenamoje vietoje, dvejopo vaidmens atlikimo: sutuoktinio/partnerio/tėvo ir studento, priverstinis (dėl studijų) santuokos ar palikuonių atidėjimo nenustatėme patikimo skirtumo (Vilkoksono testas visiems p>0,05). Mažiausiai tiriamųjų stresą kėlė diskriminacija dėl etinės grupės ar seksualinės orientacijos (Vilkoksono testas su visais kitais veiksniais p<0,001).
3.5. Streso stiprumo vertinimas atskirose srityse
Teorinių studijų skyriuje buvo pateikti 9 klausimai.3 paveiksle pateikta teorinių studijų keliamo streso vidutiniai rangai (didžiausias galimas vidutinis rangas – 9) vyrams ir moterims.
3 pav. Teorinių studijų sukeliamo streso vidutiniai rangai.
Kaip vyrams taip ir moterims didžiausią stresą kelia magistrinio darbo rašymas. Šis veiksnys patikimai skiriasi nuo kitų veiksnių Vilkoksono testas (p<0,05).
Tiriant skirtumą tarp vyrų ir moterų nustatėme, kad moterų patiriamas stresas dėl magistrinio darbo yra didesnis Kruskalio-Voliso testas (p=0,003). Moterų mediana 4 (2-4), o vyrų 3 (2-4).
3.6. Klinikinių darbų keliamo streso vidutiniai rangai
Klinikinių darbų skyriuje pateikti 6 klausimai.4 paveiksle pateikti klinikinių darbų keliamo streso vidutiniai rangai (didžiausias galimas vidutinis rangas – 6) vyrams ir moterims.
0 1 2 3 4 5 6 7 8
Konkurencija su bendrakursiais Akademinis nesąžiningumas fakultete Baimė atsilikti nuo paskirto darbo krūvio Baimė nebaigti universiteto, akademinė skola, neišlaikytas baigiamasis egzaminas
Rašto darbų kiekis universitete Laiko trūkumas atlikti savarankiškus
darbus
Universiteto baigimo reikalavimų neįvykdymas
Egzaminavimas ir pažymiai Magistrinio darbo sudėtingumas
Vidutinis rangas
Moterys Vyrai
Moterims p<0,001 Vyrams p<0,001
4 pav. Klinikinių darbų sukeliamo streso vidutiniai rangai.
Klinikinių darbų srityje nenustatėme skirtumo tarp keliančių stresą veiksnių vyrams, Frydmano testas (p>0,05). Moterims didžiausią stresą kėlė atsakomybė už vėluojančius ar negalinčius atvykti pacientus ir atsakomybė už visapusišką pacientų priežiūrą (Vilkoksono testas p<0,005).
Analizuojant skirtumus tarp vyrų ir moterų nustatėme, kad klinikinių darbų srityje reikšmingai skiriasi stresas dėl atsakomybės už vėluojančius ar negalinčius atvykti pacientus (Kruskalio-Voliso testas p=0,003). Vyrų streso mediana 2 (1-4), moterų 3 (1-4). Kiti streso veiksniai tarp vyrų ir moterų nebuvo statistiškai reikšmingi.
3.7. Ryšys su fakultetu
Anketos skyriuje „ryšys su fakultetu“ buvo pateikti 5 klausimai. 5 pav. pavaizduoti ryšio su fakultetu keliamo streso vidutiniai rangai (didžiausias galimas vidutinis rangas – 5) vyrams ir moterims.
0 1 2 3 4 5
Darbas su pacientais, turinčiais blogą asmeninę higieną
Atsakomybė už vėluojančius ar negalinčius atvykti pacientus
Sunkumai, mokantis klinikines procedūras Sunkumai, mokantis manualinių įgūdžių, reikalingų
klinikiniame darbe
Atsakomybė už visapusišką pacientų priežiūrą Negalėjimas užbaigti gydyti pacientą pagal sudarytą
gydymo planą Vidutinis rangas Moterys Vyrai Moterims p<0,002 Vyrams p<0,201
5 pav. Anketos skyriaus
„ryšys su fakultetu“
sukeliamo streso vidutiniai rangai.Ryšio su fakultetu problemos yra nevienodo dydžio.Vyrams daugiausiai streso kelia nevienodi atsiliepimai apie darbus ir baimė, kad universitetas neparuoš jų specialistais. Šių veiksnių stiprumas nesiskiria (p=0,724). Kiti veiksniai vyrams kelia mažesnį stresą (Vilkoksono testas p>0,05). Moterims didžiausią stresą sukelia baimė, kad universitetas neparuoš specialistais, o stresas dėl nevienodo darbų vertinimo mažesnis. Visi kiti veiksniai šiame skyriuje moterims kelia mažesnį stresą (Vilkoksono testas p>0,05).
Analizuojant skirtumus tarp vyrų ir moterų, patiriamo streso dydžių skirtumo nenustatėme (Mano-Vitnio testas visiems veiksniams p>0,05.)
3.8. Asmeninio gyvenimo problemos
Asmeninio gyvenimo problemų skyriuje pateikta 10 klausimų.6 paveikslepateikti asmeninio gyvenimo problemų keliamo streso vidutiniai rangai (didžiausias galimas vidutinis rangas – 10) vyrams ir moterims.
0 1 2 3 4
Universiteto taisyklės ir nuostatai Fakulteto sukurta mokymosi aplinka Gaunama kritika už blogai atliktą darbą Baimė, kad universitetas neparuoš jūsų tinkamu
specialistu
Nevienodi kelių dėstytojų atsiliepimai apie Jūsų atliktą darbą Vidutinis rangas Moterys Vyrai Moterims p<0,001 Vyrams p=0,006
6 pav. Asmeninio gyvenimo problemų sukeliamo streso vidutiniai rangai.
Vyrams ir moterims didžiausią stresą anketos skyriuje „asmeninės gyvenimo problemos“ kelia laiko poilsiui trūkumas. Jis didesnis už stresą dėl finansinių įsipareigojimų (Vilkoksono testas vyrams p=0,021, moterims p<0,001) ir visus kitus veiksnius (p<0,05).
Patikimų skirtumų tarp vyrų ir moterų patiriamo streso dydžio nenustatėme.
3.9. Profesinis indentitetas
Profesinio identiteto skyriuje buvo pateikti 4 klausimai.Profesinio indentitetosukeliamo streso vidutiniai rangai (didžiausias galimas vidutinis rangas – 4) vyrams ir moterims pateikiami 7 pav.
0 1 2 3 4 5 6 7 8
Diskriminacija dėl etinės grupės ar seksualinės orientacijos
Priverstinis (dėl studijų) santuokos ar palikuonių atidėjimas
Sunkumai šeimoje ar asmeniniuose santykiuose Dvejopo vaidmens atlikimas: sutuoktinio/
partnerio/tėvo ir studento odontologo Namų atmosferos trūkumas gyvenamojoje vietoje
Santykiai su grupės nariais Asmeninė fizinė sveikata Finansiniai įsipareigojimai Laiko trūkumas poilsiui
Vidutinis rangas Moterys Vyrai Moterims p<0,001 Vyrams p<0,001
7 pav. Profesinio identiteto sukeliamo streso vidutiniai rangai.
Vyrams profesinio identiteto srityje nebuvo streso stiprumo skirtumo tarp visų veiksnių (p=0,155). Moterims didžiausią stresą kėlė nesaugumas dėl profesinės ateities ir lūkesčiai iš universiteto. Tarp šių dviejų veiksnių statistiškai patikimo skirtumo neradome. Tačiau jie patikimai skyrėsi nuo kitų veiksnių Vilkoksono testas (p>0,05).
Nenustatėme stsistiškai patiko streso tarp vyrų ir moterų jaučiamo streso stiprumo nei vienu klausimu iš šio skyriaus.Nesuprantu ką reiškia tavo žodiai stsistiškai patiko
3.10. Asmenio gyvenimo problemų įtaka kitoms sritims
Tiriant asmeninio gyvenimo problemų įtaką kitoms sritims, apžvelgėme šias sritis: teorinės studijos, klinikiniai darbai, ryšys su fakultetu ir profesinis indentitetas. Analizei naudojame Spirmano koreliacijos koeficientą. Asmeninių problemų ryšys su kitų sričių stresu pateikiamas lentelėje Nr. 3.
Lentelė Nr. 3. Asmeninių problemų ryšys su kitų sričių stresu(pateikti tik patikimi koeficientai)
Teorinės studijos Klinikiniai darbai Ryšys su fakultetu Profesinis identitetas
Santykiai su grupės nariais 0,289 0,226
Laiko trūkumas poilsiui 0,368 0,255 0,236 0,229
Namų atmosferos trūkumas gyvenamojoje
vietoje 0,294 0,353 0,209 0,194
Sunkumai šeimoje ar asmeniniuose
santykiuose 0,225 0,378
0 1 2 3
Pasitikėjimo trūkumas būti sėkmingu studentu Jūsų lūkesčiai iš universiteto ir tikroji padėtis Nepakankamas pasitikėjimas priimant sprendimus,
susijusius su profesija
Nesaugumas dėl Jūsų profesinės ateities
Vidutinis rangas Moterys Vyrai Moterims p<0,001 Vyrams p<0,155
Finansiniai įsipareigojimai 0,243 0,200 Priverstinis (dėl studijų) santuokos ar
palikuonių atidėjimas 0,233 0,230
Asmeninė fizinė sveikata 0,374 0,452 0,482 0,565
Diskriminacija dėl etinės grupės ar seksualinės orientacijos
Dvejopo vaidmens atlikimas:
sutuoktinio/partnerio/tėvo ir studento odontologo
0,269 0,266 0,334 0,202
Išanalizavus, matome, kad: gaunama silpna koreliacija tarp streso finansinių įsipareigojimų ir streso dėl teorinių studijų bei klinikinių darbų; poilsio trūkumas susijęs su kitomis nagrinėjamomis sritimis; didesnę reikšmę turi stresas, susijęs su fizine asmens sveikata.
3.11. Gyvenamosios vietos įtaka
Nagrinėjant atskirus anketos klausimyno skyrius, streso skirtumo tarp gyvenamosios vietos neradome. Kruskalo-Voliso testas p>0,05. Tačiau, nagrinėjant visus anketos klausimus, paaiškėjo, kad gyvenantys bendrabutyje studentai jaučia didesnį stresą (mediana2 (1-4)), negu gyvenantys savame būste 1 (1-4) ar tėvų namuose (mediana 1 (1-4), p=0,002).
Laiko trūkumas poilsiui sukelia didesnį stresą studentams, gyvenantiems tėvų namuose (mediana 3 (1-4)), negu gyvenantiems savame būste (mediana 2 (1-4), p=0,018).
Namų atmosferos trūkumas gyvenamojoje vietoje sukelia didesnį stresą studentams, gyvenantiems universiteto bendrabutyje (mediana 2 (1-4)), negu studentams gyvenantiems savame būste (mediana 1 (1-4), p=0,004) ar tėvų namuose (mediana 1 (1-3), p=0,001).
Sunkumai šeimoje ar asmeniniuose santykiuose daugiau streso sukelia, gyvenantiems bendrabutyje studentams (mediana 2 1-4), negu gyvenantiems pas tėvus (mediana 1 (1-4), p=0,032).
Asmeninė fizinė sveikata labiau sukelia stresą studentams, gyvenantiemsbendrabutyje, negu gyvenantiems savo būste (mediana 3 (1-4) ar tėvų namuose(mediana 2 (1-4), p<0,05).
3.12. Mažametis vaikas namuose
Šis klausimas nagrinėjamas atskirai, kadangi buvo 25 apklaustieji, atsakę į šį klausimą. Devyniolikai apklaustųjų (76,0 proc.) vaikas nekėlė streso, o nedidelį ir didelį stresą jaučia po 3 apklaustuosius (12 proc.).
Negavome jokių streso dėl vaiko sąsajų su kitomis sritimis, t.y. teorinėmis studijomis, klinikiniais darbais, ryšiu su fakultetu bei asmeninio gyvenimo problemomis.
3.13. Amžiaus įtaka stresui
Tikriname amžiaus įtaką studentų streso lygiui. Spirmano koreliacijos pagalba nenustatėme, kadryšio tarp amžiaus ir teorinių studijų, klinikinių darbų, ryšio su fakultetu bei asmeninio gyvenimo problemų, visiems tiriamiesiems nėra (p>0,05).
Tačiau, nagrinėdami atskirus anketos klausimus, nustatėme labai silpną neigiamą koreliaciją tarp amžiaus ir poilsio trūkumo, t.y. r=-0,197, p=0,042.
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Ankstesniuose tyrimuose buvo pranešama, kad odontologijos programos yra žinomos, kaip sukeliančios stresą skirtingose valstybėse, turinčiose švietimo ir mokymo programas, bet pačios studijos yra sunkios ir įtemptos. Mūsų tyrimas buvo atliktas, siekiant nustatyti streso šaltinius, bendrąją psichologinę gerovę, sveikatos būklę tarp lietuvių penktojo kurso odontologijos studentų.
Lietuvoje nėra jokios priemonės, skirtos įvertinti skirtingų stresorių įtaką studentams odontologams. Todėl toliau atliekami tyrimai gali sukurti naują priemonę įvertinti odontologų studentų stresą arba pritaikyti esamą. Laktic su bendraautoriais teigia, kad naujos priemonės kūrimas neleistų palyginti streso veiksnių su kitų šalių odontologijos studentais [39]. Taigi atrodo protinga pritaikyti esamą priemonę, kuri jau buvo pritaikyta daugelyje kitų šalių tyrimuose.
Lietuviška odontologų aplinkos streso anketa parodė gerą klausimų tarpusavio suderinamumą. Studentų odontologų aplinkos klausimynas buvo suskirstytas į penkias kategorijas: Akademinis darbas (1-9), Klinikiniai darbai ir atsakomybė pacientams (10-15), Santykis su fakultetu (16-20), Asmeninės gyvenimo problemos (31-30), Profesinė tapatybė (31-33). Tyrime dalyvavusių moterų studenčių skaičius buvo žymiai didesnis nei vyrų, ką galima lengvai paaiškinti,kadangi (LSMU) odontologiją studijuoja apie 80% moterų.
Mūsų tyrime gauta, kad teorinės studijos sukelia didžiausią stresą (mediana 2,8 (1-4)) penktojo kurso studijų metu, lyginant su kitais anketos skyriais (p<0,05). Antras pagal dydį stresą sukeliantis šaltinis yra klinikiniai darbai(mediana 2,5 (1-4)). O asmeninių problemų sukeliamas stresas yra reikšmingai mažesnis už kitų sričių keliamą stresą (mediana 1,7 (1-4), p<0,05). Tokie tyrimų rezultatai yra gauti daugelyje tyrimų. Elani ir bendraautoriai [1] savo sisteminėje apžvalgoje parodė, kad klinikinio kurso metu, teorinės studijos yra pagrindinis streso šaltinis ir jis buvo nustatytas 84% atliktų tyrimų. Antras pagal dydį stresorius buvo klinikiniai darbai, kurie sudaro 63,6%. Santykis su fakultetu, kaip stresą sukeliantis veiksnys nustatytas 38,6% tyrimų, o asmeninės problemos, kaip veiksnys, klinikinio kurso studentams sukelia mažiausiai streso. Labiausiai stresą sukeliantys veiksniai cituojami straipsniuose yra egzaminavimas ir pažymiai, didelis darbo krūvis [1]. Elani su bendraautoriais sisteminėje apžvalgoje cituojami dažniausiai su fakultetu susiję streso veiksniai stresą labiausiai kėlė universiteto taisyklės ir nuostatai, gaunama kritika už blogai atliktą darbą [1]. Mūsų universitete gauta, kad didžiausią stresą anketos skyriuje „ryšys su fakultetu“ sukelia nevienodi kelių dėstytojų atsiliepimai apie atliktą darbą ir baimė, kad universitetas neparuoš jūsų tinkamu specialistu, o universiteto taisyklės ir nuostatai,mūsų universitete kelią mažesnį stresą nei cituojamame straipsnyje. Elani ir bendraautoriai teigia, kad anketos skyriuje „klinikiniai darbai“, stresą labiausiai sukelia darbas su prastai bendradarbiaujančiais pacientais ir sunkumai mokantis manualinių įgūdžių, reikalingų klinikiniame darbe [1]. Mūsų tyrime gauta, kad šiame
anketos skyriuje didžiausia stresą kelia negalėjimas užbaigti gydyti paciento pagal sudarytą gydymo planą ir atsakomybė už pacientų priežiūrą, nors statistiškai reikšmingai šie duomenys nesiskiria (p>0,05).
Daugelyje studijų gauti rezultataiparodo, kad moterys patiria didesnį psichologinį stresą studijų metu, bet tai ne visada buvo statistiškai reikšminga ir patvirtinta visose studijose [13,14,40]. Samadani su bendraautoriais teigia, kad patiriamas stresas priklauso nuo studijų metų ir lyties [40]. Ghazaleh su bendraautoriais savo tyrime nustatė statistiškai reikšmingus skirtimus tarp lyčių dėl studentų odontologų patiriamo streso [13]. Ispanijoje atliktame tyrime nustatyta reikšmingų skirtumų tarp vyrų ir moterų studentų perdegimui ar depresijos pasireiškimui, o tyrimo autoriai daro išvadą, kad taip yra dėl to, kad paskutinius dešimtmečius dauguma tyrimo dalyvių buvo moterys [40]. Tačiau Prancūzijoje atliktame tyrime nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vyrų ir moterų suvokiamo ir patiriamo streso [39]. Taip pat Polychronopoulou ir Divaris atliktame tyrime patvirtino, kad Atėnų odontologijos universitete studentės patiria didesnį stresą nei vyrai studentai [29]. Mūsų atliktame tyrime nustatėme, kad moterys studentės patiria didesnį stresą nei vyrai, taučiau šie duomenys nėra statistiškai reikšmingi (p>0,05).
Samadani su bendraautoriais savo tyrime nustatė, kad moterys studentės stresą patyrė dėl kelių pagrindinių veiksnių: egzaminavimas ir laiko stoka asmeniniams santykiams [40]. Mūsų tyrime gauta, kad moterų patiriamas stresas dėl magistrinio darbo yra didesnis (p=0,003), o klausime: egzaminavimas ir pažymiai nenustatyta reikšmingo skirtumo. Tuo tarpu tarp vyrų studentų pagrindiniai stresą sukeliantys veiksniai buvo akademinis perkrovimas, sunkumas gauti pacientus ir jų neatvykimas susitartu laiku [40]. Mes savo tyrime gavome atvirkščiai, kad moterys daugiau steso patiria dėl vėluojančių ar negalinčių atvykti pacientų (p=0,003). Polychronopoulou ir Divaris teigia, kad moterims tokie dalykai kaip pasitikėjimo trūkumas būti sėkminga studente ir gydytoja, baimė dėl universiteto baigimo dėl akademinės skolos, egzaminavimas ir pažymiai. Šiame tyrime studentės moterys labiau išreiškė savo susirūpinimą dėl financinės atsakomybės ir tai, kad moterys mažiau pagalbos gauna iš kolegų [29]. Mes šiuose klausimuose negavome statistiškai reikšmingų duomenų.
Daugumoje tyrimų teigiama, kad egzaminavimas ir pažymiai yra pagrindinė streso atsiradimo priežastis studijų metu [14,39,40]. Mūsų tyrime egzaminavimas yra antras pagal dydį stresą sukeliantis veiksnys ir nuo kitų klausimų patikimai skiriasi (p = 0,009). Baimė neįvykdyti universiteto baigimo reikalavimų sukelia didelį stresą studentams atliktose studijose [14,40]. Mūsų universitete šis klausimas taip pat sukelia didelį streso lygį. Kitas dažnai nustatomas ir cituojamas veiksnys yra rašto darbų kiekis, klinikinių darbų kiekis, baimė atsilikti nuo paskirto darbo krūvio [2,5,6,9]. Mūsų tyrime šie veiksniai yra vieni iš pagrindinių, bet statistiškai patikimai nuo kitų klausimų nesiskiria (p>0,05). Kituose atliktuose tyrimuose teigima, kad konkurencija su bendrakursiais yra vienas iš veiksnių sukeliančių didelį stresą [14,17]. Tačiau mūsų atliktame
tyrime šis veiksnys nesukėle didelio streso. Didžiausią stresą LSMU odontologijos fakulteto penktojo kurso studentams kelia magistrinio darbo rašymas. Tačiau tai gali būti dėl to, kad anketos buvo renkamos kovo mėnesį, kai vyksta intensyvus magistrinio darbo rašymas.
Abu-Ghazaleh su bendraautoriais teigia, kad penktojo kurso studentai turi mažai laiko poilsiui kas padidina streso lygį studijų metu [13]. Tai yra vienas pagrindinių stresinių veiksnių tarp visų kursų odontologijos studentų ir tai yra susiję su intensyvia odontologijos studijų programa [14]. Mūsų tyrime taip pat nustatyta, kad tiek vyrams, tiek moterims didžiausią stresą asmeninio gyvenimo problemų srityje sukelia laiko poilsiui trūkumas. Uraz su bendraautoriais teigia, kad ypatingą dėmesį reikia atkreipti į laiko trūkumą poilsiui [14].
Bhagat su bendraautoriais teigia, kad gyvenimastolinuonamųyravienasišstresošaltinių [18]. Turkijoje atliktame tyrime nustatyta , kad ketvirtojo ir penktojo kursų studentai patyrė didesnį stresą susijusį su gyvenamaja vieta ir asmeninėmis gyvenimo problemomis [14]. Mūsų tyrime gauta, kad gyvenantys bendrabutyje didesnį stresą sukelia namų atmosferos trūkumas gyvenamojoje vietoje lyginant su gyvenančiais tėvų namuose (p=0,001) ar nuosavame būste (p=0,004). Taip pat Sunkumai šeimoje ar asmeniniuose santykiuose daugiau streso kelia gyvenantiems bendrabutyje negu pas tėvus (p<0,05). O smeninė fizinė sveikata sukelia disesnį stresą nei gyvenantiems nuosavame būste (p<0,05).
Tyrime matome,kad studentams nemažą stresą sukelia nesaugumas dėl profesinės ateities ir tai gali būti susiję su fizine sveikata, nes tarp fizinės sveikatos ir anketos skyriaus „profesinis identitetas“ nustatytas vidutinis ryšys.
IŠVADOS
1. Didžiausią stresą LSMU odontologijos fakulteto penktojo kurso studentams kelia magistrinio darbo rašymas, egzaminavimas ir pažymiai, universiteto baigimo reikalavimų neįvykdymas, baimė, kad univesitetas neparuoš jūsų tinkamu specialistu ir nesaugumas dėl profesinės ateities.
2. Studentų amžius didelės įtakos patiriamam stresui studijų metu neturi ir jis susijęs tik su poilsio trūkumu.
3. Studentės moterys nepatiria didesnio streso nei vyrai studentai.
4. Studentai, gyvenatys bendrabutyje, patiria didesnį stresą nei studentai, kurie gyvena tėvų namuose ar nuosavame būste.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Kadangi magistrinio darbo rašymas sukelia didžiausią stresą penktojo kurso odontologijos studentams, būtų naudinga padaryti papildomus magistrinio darbo rengimo užsiėmimus Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
PADĖKA
Dėkoju Zitai Stanionienėi už pagalbą ir bendradarbiavimą, atliekant statistinę analizę.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Interesų konflikto tyrimo metu nebuvo.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Elani HW, Allison PJ, Kumar RA, Mancini L, Lambrou A, Bedos C. A Systematic Review of Stress in Dental Students. JDent Educ. 2014;78 (2) 226-42.
2. Laktic M, Kuftinec K, Čelebic A, Kovačic I, Alhajj MN, Kiršic SP. Psychometric Properties of the Croatian Language Version of the Dental Environment Stress Questionnaire on Dental Medicine Students. Acta Stomatol Croat. 2017;51(3):188-94.
3. Johns RE, Jepsen DM. Sources of occupational stress in NSW and ACT dentists. Australian Dental Journal 2015;60(2):182-9.
4. Galan F, Rios-Santos JV, Polo J, Rios-Carrasco B, Bullon P. Burnout, depression and suicidal ideation in dental students. Med Oral Patol Oral Cir Bucal. 2014;19:e206-11.
5.Takayama Y, Miura E, Miura K, Ono S, Ohkubo C. Condition of depressive symptoms among Japanese dental students. Odontology. 2011;99(2):179-87.
6. Lekavičienė R, Vasiliauskaitė Z, Antinienė D. Psichologija šiandien. Kaunas: 2008, 420-6. 7. Folkman S, Moskowitz JT. Positive affect and the side of coping. American Psychologist. 2000; 55(6): 647-54.
8. Europos Komisijos komunikatas.Stresas yra valdomas.Kas yra stresas ir psichosocialinė rizika darbe.Europos komisija 2014.
9. Raab K. Mindfulness, self-compassion, and empathy among health care professionals: a review of the literature. J Health Care Chaplain. 2014;20(3):95-108.
10. Crego A, Carrillo-Diaz M, Armfield JM, Romero M. Stress and Academic Performance in Dental Students: The Role of Coping Strategies and Examination-Related Self-Efficacy. J Dent Educ. 2016;80(2):165–72.
11. Atalayin C, Balkis M, Tezel H, Onal B, Kayrak G. The prevalence and consequences of burnout on a group of preclinical dental students. Eur J Dent. 2015;9(3):356-63.
12.Dyrbye LN, Massie FS, Eacker A et al. Relationship between burnout and professional conduct and attitudes among US medical students. JAMA. 2010;304(11):1173-80.
13.Abu-Ghazaleh SB, Sonbol HN, Rajab LD.A longitudinal study of psychological stress among undergraduate dental students at the University of Jordan. BMC Med Educ. 2016;16:90.
14. Uraz A, Tocak YS, Yozgatligil C, Cetiner S, Bal B. Psychological well-being, health, and stress sources in Turkish dental students. J Dent Educ. 2013;77(10):1345-55.
15. Kay EJ, Lowe JC. A survey of stress levels, self-perceived health and health-related behaviours of UK dental practitioners in 2005. Br Dent J. 2008;204(11):E19; discussion 622-3.
16. Garbee WH Jr, Zucker SB, Selby GR. Perceived sources of stress among dental students. J Am Dent Assoc 1980;100:853–7.
17. Basudan S, Binanzan N, Alhassan A. Depression, anxiety and stress in dental students. Int J Med Educ. 2017;8:179-86.
18.Bhagat V, Haque M, Simbak NB, Jaalam K. Study on personality dimension negative emotionality affecting academic achievement among Malaysian medical students studying in Malaysia and overseas. Adv Med Educ Pract. 2016;7:341-6.
19. Atalayin C, Balkis M, Tezel H, Onal B, Kayrak G. The prevalence and consequences of burnout on a group of preclinical dental students. Eur J Dent. 2015;9(3):356-63.
20. Gorter R, Freeman R, Hammen S, Murtomaa H, Blinkhorn A, Humphris G. Psychological stress and health in undergraduate dental students: fifth year outcomes compared with first year baseline results from five European dental schools. Eur J Dent Educ. 2008;12(2):61-8.
21. Ahmad MS, Md Yusoff MM, Abdul Razak I. Stress and its relief among undergraduate dental students in Malaysia. Southeast Asian J Trop Med Public Health. 2011;42(4):996-1004
22. Victoroff KZ, Boyatzis RE. What is the relationship between emotional intelligence and dental student clinical performance? J Dent Educ. 2013;77(4):416-26.
23. Spencer J. Decline in empathy in medical education: how can we stop the rot? Med Educ. 2004;38(9):916-8.
24. Stewart SM, Lam TH, Betson CL, Wong CM, Wong AM. A prospective analysis of stress and academic performance in the first two years of medical school. Med Educ. 1999;33(4):243-50. 25. Cowpe J, Plasschaert A, Harzer W, Vinkka-Puhakka H, Walmsley AD. Profile and competences for the graduating European dentist - update 2009.Eur J Dent Educ. 2010;14(4):193-202.
26. Zijlstra-Shaw S, Robinson PG, Roberts T. Assessing professionalism within dental education; the need for a definition. Eur J Dent Educ. 2012;16(1):e128-36.
27. Atalayin C, Balkis M, Tezel H, Onal B, Kayrak G. The prevalence and consequences of burnout on a group of preclinical dental students.Eur J Dent. 2015;9(3):356-63.
28. Divaris K, Mafla AC, Villa-Torres L, Sanchez-Molina M et al. Psychological distress and its correlates among dental students: a survey of 17 Colombian dental schools. BMC Med Educ. 2013;13:91.
29. Polychronopoulou A, Divaris K. Perceived sources of stress among Greek dental students. J Dent Educ. 2005;69(6):687–92.
30. Westerman GH, Grandy TG, Ocanto RA, Erskine CG. Perceived sources of stress in the dental school environment. J Dent Educ. 1993;57(3):225–31.
31. Rosenfield PJ, Jones L. Striking a balance: training medical students to provide empathetic care. Med Educ. 2004;38:927–33.
32. Wilkes M, Raven B. Understanding social influence in medical education. Acad Med. 2002;77(6):481–8.
33. Westerman GH, Grandy TG, Ocanto RA, Erskine CG. Perceived sources of stress in the dental school environment. J Dent Educ. 1993;57(3):225-31.
34. Levenstein S, Rosenstock S, Jacobsen RK, Jorgensen T. Psychological stress increases risk for peptic ulcer, regardless of Helicobacter pylori infection or use of nonsteroidal anti-inflammatory drugs. Clin Gastroenterol Hepatol. 2015;13(3):498-506.e1.
35. Elani HW, Allison PJ, Kumar RA, Mancini L, Lambrou A, Bedos C. A systematic review of stress in dental students.J Dent Educ. 2014;78(2):226-42.
36. Tavolacc MP, Ladner J, Grigioni S, Richard L, Villet H, Dechelotte P.Prevalence and association of perceived stress, substance use and behavioral addictions: a cross-sectional study among university students in France, 2009–2011.BMC Public Health. 2013;13:724.
37. Puryer J, Wignall R. Tobacco, Alcohol and Drug Use among Dental Undergraduates at One UK University in 2015. Dent J (Basel). 2016; 25;4(1).
38.Robert J. Murphy, Sarah A. Gray, Gerald Sterling, Kathleen Reeves and Joseph DuCette. A Comparative Study of Professional Student Stress.Journal of Dental Education. 2009;73 (3) 328-37. 39. Inquimbert C, Tramini P, Alsina I, Valcarcel J, Giraudeau N. Perceived Stress among French Dental Students and Their Opinion about Education Curriculum and Pedagogy.J Int Soc Prev Community Dent. 2017;7(Suppl 2):S92-S98.
40. Samadani KH, Dharrab A. The Perception of Stress among Clinical Dental Students.World J Dent 2013;4(1):24-8.
