LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO ODONTOLOGIJOS STUDENTŲ ATLIKTO DANTŲ ŠAKNŲ KANALŲ UŽPILDYMO RENTGENOLOGINIS VERTINIMAS

1

Julija Vasiljevaitė

V kursas, 6 grupė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO

ODONTOLOGIJOS STUDENTŲ ATLIKTO DANTŲ

ŠAKNŲ KANALŲ UŽPILDYMO RENTGENOLOGINIS

VERTINIMAS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovė m. m. dr. Indrė Graunaitė

2 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO ODONTOLOGIJOS STUDENTŲ ATLIKTO DANTŲ ŠAKNŲ KANALŲ UŽPILDYMO RENTGENOLOGINIS

VERTINIMAS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ... (parašas)

... (vardas pavardė, kursas, grupė)

20....m. ... (mėnuo, diena)

Darbo vadovas ... (parašas)

... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. ... (mėnuo, diena)

3 KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO

VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ...

Recenzentas: ... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data: ...

Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo

turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas,

tikslas uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, _{hipotezė, tikslas ir uždaviniai?} 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7

Literatūros apžvalga (1,5 balo)

Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų

mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0

8

Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?

0,6 0,3 0

9

Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?

0,2 0,1 0

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir _{sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3} 0,1 0 11 Medžiaga ir

metodai (2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,

ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, _{tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos}

kriterijai?

4 13

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai,

įranga ir pan.)? 0,4

0,2 0

14

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos, naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi, įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?

0,4 0,2 0

15

Rezultatai (2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą

tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka

reikalavimus? 0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi

informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis _{reikšmingumas?} 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20

Rezultatų aptarimas (1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,

trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis _{su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?} 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

23

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros

apžvalgoje, rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0 25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga;

ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo

tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0

30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

5 32

Praktinės rekomendacijos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?

+0,4 +0,2 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)

15-20 psl. (-2 balai)

<15 psl. (-5 balai)

34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2

balai

-1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo

darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai 36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio _{raštingumo klaidų?} -2

balai

-1 balas

38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas,

vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?

-0,2 balo -0,5 balo

39 Plagiato kiekis darbe

>20% (nevert.)

40

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo

struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo -0,5 balo

41

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-0,2 balo -0,5 balo

42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos komiteto leidimas?

-1 balas

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai?

-0,2 balo -0,5 balo

44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 balo

-0,5 balo

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos: ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________

6 ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ____________________________ ____________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas

7

TURINYS

1.1. Dantų šaknų kanalų gydymo aspektai ... 14

1.2. Dantų šaknų kanalų sistemos užpildymo metodai ... 15

1.3. Rentgenologinis dantų šaknų kanalų užpildymo kokybės vertinimas... 16

1.3.1. Skaitmeninės dantų rentgenogramos ir kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos metodų palyginimas, vertinant dantų šaknų kanalų užpildymo kokybę ... 16

1.3.2. Įvairiose šalyse studentų atlikto dantų šaknų kanalų užpildymo rentgenologinis vertinimas ... 17

1.3.3. Patirties įtaka rentgenologinių vaizdų vertinime ... 19

2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 20

2.1. Tiriamosios medžiagos atranka ... 20

2.2. Imties tūrio skaičiavimas ... 22

2.3. Dantų šaknų kanalų gydymo protokolas ... 22

2.4. Skaitmeninių dantų rentgenogramų vertinimas ... 24

2.5. Statistinė duomenų analizė ... 25

3. REZULTATAI ... 26

3.1. Bendrosios charakteristikos ... 26

3.2. Dantų šaknų kanalų užpildymo kokybės analizė ... 27

3.3. Dantų šaknų kanalų užpildymo kokybės rezultatų palyginimas ... 27

3.3.1. Dantų šaknų kanalų užpildymo kokybės palyginimas tarp gydymą atlikusių studentų kursų ... 27

3.3.2. Dantų šaknų kanalų užpildymo kokybės palyginimas tarp gydytų žandikaulių 29 3.3.3. Užpildymo kokybės palyginimas tarp skirtingų dantų šaknų kanalų ... 29

3.4. Dantų šaknų kanalų užpildymo kokybės rezultatų atitikimas tarp vertintojų ... 31

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 32

4.1. Gautų rezultatų palyginimas su Lietuvoje vertinta odontologijos studentų dantų šaknų kanalų užpildymo kokybe ... 32

4.2. Gautų rezultatų palyginimas su kitose šalyse vertinta odontologijos studentų dantų šaknų kanalų užpildymo kokybe ... 32

8

IŠVADOS ... 37

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 38

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 39

9

SANTRUMPOS

A/ž – apatinis žandikaulis DI – darbinis ilgis

DŠK – danties šaknies kanalas

EDŠVI – elektroninis danties šaknies viršūnės ieškiklis KK – Kauno klinikos

KPKT – kūginio pluošto kompiuterinė tomografija LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas MA – medicinos akademija

NaOCl – natrio hipochloritas OF – odontologijos fakultetas PAK – pagrindinis apikalinis kaištis

RDŠV – rentgenologinė danties šaknies viršūnė SDR – skaitmeninė dantų rentgenograma ŠŠK – šalta šoninė kondensacija

VA – viršūninis apydantis V/ž – viršutinis žandikaulis

Statistinių rodiklių žymėjimas

lls – laisvės laipsnių skaičius p – reikšmingumo lygmuo PI – pasikliautinasis intervalas ŠS – šansų santykis

10 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto odontologijos studentų atlikto dantų šaknų kanalų

užpildymo rentgenologinis vertinimas

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Endodontinio gydymo sėkmė priklauso nuo dantų šaknų kanalų (DŠK) užpildymo kokybės. Todėl, dar būdami studentai, būsimi gydytojai odontologai turi pasiekti pakankamą praktinių įgūdžių lygį, užtikrinantį priimtinus DŠK užpildymo kokybės rezultatus. Šio tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medicinos akademijos (MA) III - V kursų odontologijos studentų atlikto DŠK užpildymo kokybę skaitmeninėse dantų rentgenogramose.

Medžiaga ir metodai. Pagal įtraukimo ir atmetimo kriterijus buvo atrinktos 2017 m. rugsėjo mėn. - 2018 m. birželio mėn. laikotarpiu III - V kursų studentų užpildytų DŠK rentgenogramos. Jose V kurso studentė odontologė ir gydytoja endodontologė vertino užpildo ilgį kanale, kondensaciją ir konusiškumą. Bendra pildymo kokybė laikyta priimtina, jeigu visi tirti parametrai buvo priimtini. Kilus nesutarimui, pasitelkta trečio specialisto nuomonė.

Rezultatai. Įvertinus 1119 rentgeno nuotraukų, rasti 373 dantys ir 583 užpildyti DŠK. Priimtinai užpildyti 304 (52,1 proc.) kanalai, o atsižvelgiant į užpildo ilgį, kondensaciją ir konusiškumą – atitinkamai 72,4 proc., 69,0 proc. ir 93,0 proc. atvejų. Šansų santykis (ŠS) ir 95 proc. pasikliautinasis intervalas (PI), kad kanalą priimtinai užpildys V kurso studentas, buvo 2,472 [1,573–3,885] lyginant su III kurso ir 1,626 [1,125–2,349] lyginant su IV kurso studentu. ŠS [PI], kad užpildymo kokybė bus priimtina viršutiniame žandikaulyje – 1,914 [1,376–2,662] lyginant su apatiniu žandikauliu. Reikšmingai daugiau priimtinos užpildo kokybės atvejų nustatyta viršutinių priekinių dantų ir kaplių kanaluose lyginant su viršutiniais krūminiais ir apatiniais dantimis (p < 0,05). Studento ir specialisto vertinimo sutarimas buvo geras.

Išvados. Bendra LSMU MA III - V kursų odontologijos studentų atlikto DŠK užpildymo kokybė buvo menka.

Raktiniai žodžiai. Undergraduate, dental students, dental education, root canal obturation, endodontics.

11 Radiographic evaluation of root fillings performed by undergraduate dental students at

Lithuanian University of Health Sciences

SUMMARY

Relevance of the problem and aim of the work. Root canal obturation influences success of endodontic treatment. Thus future dental practitioners should attain sufficient level of root canal filling while being students. The aim of this study was to evaluate the quality of root canal fillings performed by 3rd - 5th year undergraduate dental students at Lithuanian University of Health Sciences (LUHS).

Material and methods. Intraoral digital periapical radiographs of root canals filled by 3rd - 5th year undergraduate students during the period from September 2017 to June 2018 were selected according to inclusion and exclusion criteria. All radiographs were evaluated by the 5th year dental student and endodontist according to root canal filling lenght, density and taper. Total obturation quality was considered acceptable based on all acceptable parameter. In cases of disagreement, third examiner helped to reach a consensus.

Results. In total of 1119 radiographs 373 teeth and 583 root canals were evaluated. 304 (52,1 %) root canal fillings were acceptable. According to evaluated parameter 72,4 % canals were with acceptable root filling length, 69,0 % with acceptable filling condensation and 93,0 % with good taper. Odds ratio (OR) and 95 % confidence interval (CI) for 5th year undergraduate student to reach acceptable canal obturation was 2,472 [1,573–3,885] compared with 3rd year student and 1,626 [1,125–2,349] compared with 4th _{year student. OR [CI] for acceptable root canal filling in}

upper jaw was 1,914 [1,376–2,662] compared with lower jaw. Significantly more cases with acceptable root canal fillings were diagnosed in upper anterior teeth and premolars than in molars and lower teeth (p < 0,05). The agreement between examiners was good.

Conclusions. Overall quality of root canal obturation performed by 3rd - 5th year dental students at LUHS was weak.

Keywords. Undergraduate, dental students, dental education, root canal obturation, endodontics.

12

ĮVADAS

Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje prioritetai teikiami nuolatinių dantų išsaugojimui, endodontinis gydymas yra svarbi kasdienės bendrosios odontologijos praktikos dalis [1]. Endodontinis gydymas apima danties minkštimo ir viršūninio apydančio (VA) audinių pažeidimų gydymą bei jų prevenciją. Infekcijai išplitus į visą danties minkštimą ir / ar patekus į VA, yra gydoma visa dantų šaknų kanalų (DŠK) sistema. Toks gydymas apima kokybišką DŠK išvalymą, suformavimą ir hermetizavimą pildymo medžiagomis [2]. Dažnai DŠK gydymą atlieka ne tik specialistai, bet ir gydytojai odontologai [3,4]. Todėl, dar būdami studentai, jie turi pasiekti pakankamą teorinių žinių bei praktinių įgūdžių lygį, užtikrinantį priimtiną priekinių dantų, kaplių ir nesudėtingų krūminių DŠK gydymo atvejų kokybę [3].

Svarbus endodontinio gydymo etapas – galutinis DŠK sistemos užpildymas. Tinkama jo kokybė yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių tolimesnę gydyto danties prognozę. Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad dantyse, kuriuose įvertinama prasta kanalų užpildymo kokybė, dažnai diagnozuojama VA patologija [5–7]. Todėl, siekiant užtikrinti aukštus endodontinio gydymo standartus, svarbu tikrinti studentų, kaip būsimų gydytojų, DŠK gydymo įgūdžius, taip pat ir užpildymo kokybę [3,4]. Dažniausiai DŠK užpildymas vertinamas rentgenologiškai: skaitmeninėse dantų rentgenogramose (SDR), ortopantomogramose bei kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos (KPKT) nuotraukose [8–10]. Analizuojant rentgenologinius vaizdus, dažnai vadovaujamasi Amerikos (angl. American Association of Endodontists) ir Europos (angl. European Society of Endodontology) endodontologų draugijų rekomenduojamais priimtinos DŠK užpildymo kokybės parametrais: užpildo ilgio, tankumo ir kanalo konusiškumo vertinimu [2,11].

Rentgenologiniai studentų DŠK užpildymo kokybės patikrinimai atliekami įvairiose šalyse [1,4,12–20]. Prieš dvejus metus publikuotoje metaanalizėje Ribeiro su bendraautoriais apžvelgė 24 tokius tyrimus ir nustatė, kad bendra įvairių Europos bei kitų pasaulio šalių studentų DŠK užpildymo kokybė yra prasta. Taigi, kanalų užpildymas yra rimtas iššūkis būsimiems odontologams, dėl to jo atlikimo kokybė turėtų būti tikrinama reguliariai [21]. Lietuvoje studentų DŠK užpildymo įgūdžių patikrinimas buvo atliktas prieš 10 metų [20], todėl tikslinga atnaujinti duomenis ir įvertinti dabartinį studentų pasiruošimo lygį.

Hipotezė: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medicinos akademijos (MA) odontologijos fakulteto (OF) III - V kursų studentų atlikto DŠK užpildymo kokybė yra patenkinama.

13 Tikslas:

Įvertinti LSMU MA OF III - V kursų studentų atlikto DŠK užpildymo kokybę SDR.

Uždaviniai:

1. Įvertinti LSMU MA OF III - V kursų studentų atlikto DŠK užpildymo kokybę pagal tris parametrus: kanalo užpildo ilgį, jo kondensaciją ir kanalo konusiškumą. 2. Palyginti DŠK užpildymo kokybę, atsižvelgiant į gydymą atlikusio studento kursą

(III, IV ir V kursas), gydytą žandikaulį (viršutinis žandikaulis – v/ž ir apatinis žandikaulis – a/ž) bei pildyto kanalo grupę (viršutinių ir apatinių priekinių, kaplių, krūminių dantų kanalai).

3. Palyginti vertinimo rezultatų atitikimą tarp dviejų vertintojų: V kurso studentės odontologės ir gydytojos endodontologės.

14

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Dantų šaknų kanalų gydymo aspektai

DŠK gydymo tikslas – infekuotos kanalų sistemos išvalymas, dezinfekavimas ir kokybiškas užpildymas trijose dimensijose [2,22]. DŠK gydymo sėkmė priklauso nuo kelių faktorių: tikslios klinikinės diagnozės nustatymo, aseptikos kontrolės, DŠK sistemos anatomijos suvokimo, tinkamo biomechaninio kanalų paruošimo, hermetiško jų užpildymo, atkūrimo kokybiška vainikine restauracija ir periodiško gydymo rezultatų sekimo [23]. DŠK gydymą sudaro šie etapai: priešoperacinės rentgeno nuotraukos atlikimas, nejautros poreikio įvertinimas ir tinkamo jos metodo parinkimas, infekuotų danties audinių preparavimas, tolimesnės danties prognozės įvertinimas, anatominių danties struktūrų atkūrimas (prireikus), danties izoliavimas koferdamo sistema, endodontinės ertmės atvėrimas, visų DŠK įeigų radimas, kanalų darbinio ilgio (DI) nustatymas, DŠK sistemos cheminis, mechaninis paruošimas (formavimas ir irigacija) ir galutinis jos užpildymas [2]. Rentgenologinis ištyrimas atliekamas ne tik prieš gydant DŠK, bet ir viso gydymo metu anatominių ypatumų nustatymui, kanalo DI patikslinimui ir kanalo paruošimo plombavimui vertinti. Pooperacinėse rentgenogramose tikrinama DŠK užpildymo kokybė ir VA sveikatos būklė [2,24]. Pagal Europos endodontologų draugijos rekomendacijas, atliktoje rentgeno nuotraukoje turi būti stebimas visas danties šaknies ilgis ir 2 - 3 mm VA srities [2].

Infekcijos kontrolę endodontinio gydymo metu užtikrina dažnas pirštinių keitimas, darbinio lauko izoliavimas koferdamo sistema, koferdamo gumos ir gydomo danties dezinfekcija (prieš atveriant pulpos ertmę), cheminis ir mechaninis DŠK sistemos išvalymas [2]. Nesilaikant šių reikalavimų, DŠK sistemoje likę mikroorganizmai ir jų medžiagų apykaitos produktai gali sukelti VA uždegimą [25]. Lietuvoje ir kitose šalyse atliktų tyrimų duomenimis koferdamo sistemos naudojimas, gydant DŠK, nėra dažnas gydytojų odontologų tarpe [26–28]. Tačiau dauguma Norvegijoje ir Švedijoje dirbančių odontologų minėtą izoliavimo būdą taiko kasdienėje endodontinėje praktikoje [29]. Infekcijos eliminavimui iš DŠK sistemos naudojamos mechaninės (endodontiniai instrumentai) bei cheminės (irigaciniai tirpalai) priemonės. Jos šalina mikroorganizmus, organines, neorganines medžiagas ir dentino drožles iš DŠK sistemos bei lipnųjį sluoksnį nuo jos sienų [2,30]. Etalonu DŠK dezinfekcijoje laikomas 0,5 - 6 proc. natrio hipochlorito (NaOCl) tirpalas. Tačiau vieningos nuomonės dėl idealios koncentracijos, užtikrinančios efektyviausią jo poveikį, nerasta. Kita medžiaga, naudojama DŠK dezinfekcijai – 2 proc. chlorheksidino digliukonato tirpalas. Dėl gebėjimo užtikrinti ilgalaikį efektyvų antimikrobinį poveikį jis pranoksta NaOCl ir kitus rinkoje esančius dezinfekcinius tirpalus [30]. Irigacinių tirpalų patekimą į visas DŠK sistemos vietas užtikrina jų aktyvavimo metodai: tradicinė irigacija švirkštu,

15 neigiamo viršūninio slėgio (angl. negative apical pressure) irigacija, aktyvi arba pasyvi irigacija ultragarsu, fotodinaminė terapija (angl. photodynamic therapy), fotono sukeltos fotoakustinės transliacijos metodas (angl. photon-induced photoacoustic streaming) [30–33]. Nustatyta, kad efektyviausiai bakterijų kiekį DŠK sistemoje sumažina irigacinių tirpalų aktyvacija ultragarsu, kiek silpniau – fotodinaminiu bei fotono sukeltos fotoakustinės transliacijos metodais [30].

Gydant DŠK, tiksliai nustatytas DI užtikrina kanalo paruošimą plombavimui kiek įmanoma arčiau viršūninio susiaurėjimo, 0,5 - 2 mm nutolusio nuo rentgenologinės danties šaknies viršūnės (RDŠV). Rekomenduojama DI nustatymą atlikti elektroninių prietaisų pagalba, patikslinant gautą rezultatą rentgenologiškai [2]. Atsižvelgiant į klinikinių tyrimų rezultatus, DI nustatymo tikslumas elektroninio danties šaknies viršūnės ieškiklio (EDŠVI) pagalba, SDR ir KPKT metodais statistiškai reikšmingai nesiskiria [34–36]. Lyginant SDR ir KPKT metodus, nustatant DI galinių dantų grupėje, KPKT gaunami reikšmingai tikslesni rezultatai dėl sudėtingos krūminių dantų anatomijos vaizdavimo trimatėje erdvėje [34].

DŠK formavimui nustatytame DI gali būti naudojami rankiniai ir mašininiai sukamieji endodontiniai instrumentai. Pastaraisiais formavimas užtrunka trumpiau [37], taip pat gaunami geresni DŠK užpildymo kokybės rezultatai negu formuojant kanalus rankiniais endodontiniais instrumentais [37,38].

Pagrindinis galutinio DŠK užpildymo tikslas – kokybiškas visos DŠK sistemos hermetizavimas trijose dimensijose, užkertant kelią mikroorganizmų ir skysčių pralaidumui [2]. Nustatyta, kad tinkamai atliktas DŠK užpildymas ir vainiko atstatymas sandaria restauracija apsaugo dantį nuo reinfekcijos bei teigiamai veikia VA gijimo dinamiką [5–7].

1.2. Dantų šaknų kanalų sistemos užpildymo metodai

Dėl nedidelio toksiškumo ir paprasto panaudojimo dažniausiai DŠK pildomi gutaperčos kaiščiais ir minkštuoju užpildu, taikant įvairias kondensacijos technikas: šaltą šoninę kondensaciją (ŠŠK), vieno kaiščio metodiką, termoplastinę pildymo techniką ir kitas [11,39,40]. Gutaperčos ŠŠK metodika plačiai taikoma įvairiose šalyse: Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Amerikoje, Indijoje ir kitose [41]. Minėta technika Lietuvoje 2010 metų duomenimis DŠK pildė 72,8 proc. gydytojų odontologų [28]. Pagrindinis ŠŠK trūkumas – prasti klinikiniai užpildo homogeniškumo rezultatai dėl nepakankamos gutaperčos kaiščių adaptacijos prie kanalo sienų [41,42]. Pildant kanalus termoplastine gutaperča, gaunama geresnė kaiščių tarpusavio kondensacija ir tankesnis jų kontaktas su visomis kanalo sienomis negu taikant ŠŠK techniką [40,42]. Abi šias metodikas pranoksta vieno kaiščio pildymo technika dėl reikšmingai geresnių užpildo homogeniškumo rezultatų [39].

16 Atsižvelgiant į viršūninės dalies mikropralaidumą, kanaluose, užpildytuose ŠŠK technika, nustatytas didesnis viršūninis mikropralaidumas negu kanaluose, pildytuose termoplastine gutaperča. Vieno kaiščio metodika pagal šį kriterijų taip pat lenkia abi technikas [39]. Visais atvejais, plombuojant DŠK gutaperča, kanalų sistemoje lieka mikrotuštumos, pridėtiniai kanalai ir sąsmaukos, kurių gutaperča neužpildo. Todėl, hermetizuojant DŠK, būtina naudoti įvairius minkštuosius užpildus, uždarančius mikrotarpus kanalų sistemoje ir užtikrinančius gutaperčos adheziją prie kanalo sienų [43].

1.3. Rentgenologinis dantų šaknų kanalų užpildymo kokybės vertinimas

Atsižvelgiant į Amerikos endodontologų asociacijos bei Amerikos burnos ir veido-žandikaulių akademijos rekomendacijas, standartiniu metodu DŠK užpildymo kokybei vertinti laikomos paralelinės technikos dantų rentgenogramos [44]. Tokios rentgeno nuotraukos atliekamos filmą laikant specialiu laikikliu, kurio dėka gaunamas tikslus danties, jo šaknies ilgio ir aplinkinių anatominių struktūrų vaizdas [24]. Europos endodontologų draugija apibrėžė pagrindinius rentgenologinio DŠK užpildymo kokybės vertinimo parametrus ir priimtinus jų kriterijus: kanalo konusiškumas (priimtinas, kai išlaikyta anatominė užpildyto kanalo forma), užpildo šoninė adaptacija (priimtina, kai nestebima tarpų tarp užpildo ir kanalo sienų), užpildo ilgis (priimtinas, kai nestebima tuščių erdvių už užpildo pabaigos) [2]. Amerikos endodontologų asociacija paskelbė panašius DŠK užpildymo kokybės vertinimo aspektus: užpildo ilgis (idealus, kai lokalizuojasi nuo kanalo įeigos iki viršūninio susiaurėjimo), kanalo konusiškumas (priklauso nuo taikomos užpildymo metodikos, kai kurioms reikalingas didesnis konusiškumas), užpildo homogeniškumas (priimtinas, kai nestebima porų) [11]. Šių gairių [2,11] modifikacijomis vadovavosi daugelis autorių, atlikusių klinikinius studentų DŠK užpildymo kokybės vertinimo tyrimus [1,4,12–20].

1.3.1. Skaitmeninės dantų rentgenogramos ir kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos metodų palyginimas, vertinant dantų šaknų kanalų užpildymo kokybę

Dažnai DŠK užpildymo kokybė vertinama SDR ar KPKT metodais [8–10]. Pagrindinis minėtų metodų skirtumas – SDR projektuojamas dvimatis, o KPKT nuotraukose stebimas trimatis (erdvinis) danties ir jo šaknų kanalų sistemos vaizdas. Ryškiu KPKT trūkumu lyginant su SDR laikomas didesnis radiacinis poveikis, tenkantis pacientui. Dėl didesnio žalingo poveikio KPKT rekomenduojama atlikti tik įvertinus potencialią riziką paciento sveikatai ir neturėtų būti taikoma kasdienėje klinikinėje praktikoje [44]. Atliktuose DŠK užpildymo vertinimo tyrimuose nustatyta,

17 kad dėl prasto jautrumo ir specifiškumo užpildo porų kiekis KPKT nuotraukose gali būti neįvertintas tinkamai arba pervertintas. Todėl geresniu metodu užpildo homogeniškumo kokybės nustatymui laikomos SDR [8,10]. KPKT yra pranašesnė už SDR, vertinant užpildo ilgį kanale: nustatant lokalizuoto už RDŠV [8] arba jos nesiekiančius užpildo atvejus [9].

1.3.2. Įvairiose šalyse studentų atlikto dantų šaknų kanalų užpildymo rentgenologinis vertinimas

Literatūros šaltiniuose rastų tyrimų, kuriuose vertinta studentų atlikto DŠK užpildymo kokybė, santrauka pateikiama 1 lentelėje. Atsižvelgiant į minėtų tyrimų rezultatus, skirtingų šalių studentų atlikto DŠK užpildymo kokybė buvo įvairi [1,4,12–20,45].

Lentelė Nr. 1. Įvairių šalių studentų atlikto dantų šaknų kanalų užpildymo rezultatai. Šaltinis Šalis Vertintų

dantų (kanalų) skaičius Parametras Priimtina DŠK užpildymo kokybė (%) Pagal kriterijų Bendra [1] Jungtinė Karalystė 222 (381) Užpildo ilgis* 72,2 66,0

Užpildo šoninė adaptacija^ 90,8 Kanalo konusiškumas + 97,6

[18] Iranas 784 (1674) Užpildo ilgis* 80,7 54,1

Užpildo tankumas^^ 65,4

[16] Sudanas 173 (-) Užpildo ilgis* 71,7 55,5

Užpildo tankumas^ 72,5

Kanalo konusiškumas+ 94,8

[4] Libija 128 (-) Užpildo ilgis** 48,6 53,9

Užpildo tankumas^ 75,8

Kanalo konusiškumas+ 68,8

[19] Indija 200 (-) Užpildo ilgis* 89,0 45,0

Užpildo tankumas^^ 34,5

[12] Jordanija 213 (-) Užpildo ilgis* 61,5 29,2

Užpildo tankumas^ 50,5

18 Lentelės Nr. 1. tęsinys. Įvairių šalių studentų atlikto dantų šaknų kanalų užpildymo rezultatai.

Šaltinis Šalis Vertintų dantų (kanalų) skaičius Parametras Priimtina DŠK užpildymo kokybė (%) Pagal kriterijų Bendra

[13] Serbija 322 (565) Užpildo ilgis*** 89,7 74,2

Užpildo tankumas^^ 92,6

[17] Turkija 319 (-) Užpildo ilgis* 84,3 79,5

Užpildo tankumas^ 92,0

[14] Airija 114 (73) Užpildo ilgis* VD 69,0 VD:

49,0 DD: 17,5 DD 60,0 Užpildo tankumas^ VD 64,0 DD 62,0

[15] Graikija 734 (1109) Užpildo ilgis* - 54,8

Užpildo tankumas^^ -

[20] Lietuva 198 (258) Užpildo ilgis* Formuojant kanalus K-dildėmis 81,7 70,1 Formuojant kanalus „ProTaper“ 86,2 Užpildo tankumas^ -

[45] Lietuva 25 (39) Užpildo ilgis* 84,0 -

Užpildo tankumas^ 60,0

Pastabos: DŠK – dantų šaknų kanalai; VD – vienašakniai dantys; DD – daugiašakniai dantys.

*priimtinas, kai lokalizuotas 0 - 2 mm iki rentgenologinės danties šaknies viršūnės; **priimtinas, kai lokalizuotas 0,5 - 2 mm iki rentgenologinės danties šaknies viršūnės; ***priimtinas, kai lokalizuotas 0 - 3 mm iki rentgenologinės danties šaknies viršūnės.

^priimtinas, kai užpildas homogeniškas, geros kondensacijos (nestebima užpildo porų); ^^priimtinas, kai nestebima porų užpildo viduje ir tarpų tarp užpildo bei kanalo sienų.

19 1.3.3. Patirties įtaka rentgenologinių vaizdų vertinime

Keliuose tyrimuose ieškota sąsajos tarp vertintojo patirties ir rentgenologinių vaizdų interpretavimo patikimumo [46–48]. Viename jų lygintas odontologijos studentų ir gydytojų endodontologų tikslumas, nustatant DI SDR. Viena grupė studentų buvo baigusi priešklinikinį endodontologijos kursą, o antra – turinti 6 mėnesius klinikinės patirties DŠK gydyme. Endodontologų tikslumas, nustatant DI, buvo geresnis negu studentų, tačiau reikšmingai skyrėsi tik lyginant su studentais, baigusiais priešklinikinį endodontologijos kursą [48]. Kitame tyrime buvo lygintos endodontologijos rezidentų ir specialistų riboto lauko KPKT nuotraukų vertinimo interpretacijos. Tarp abiejų grupių gauti panašūs rezultatai, tačiau rezidentai aptiko reikšmingai daugiau pakitimų, susijusių su v/ž ančiu. Abiejų grupių vertinimo rezultatų atitikimas su radiologų įvertinimu buvo mažesnis negu 50 proc. [47]. Dar viename tyrime riboto lauko KPKT metodu buvo vertinti VA pakitimai. Tyrime dalyvavo burnos, veido ir žandikaulių radiologai, endodontologijos rezidentai ir gydytojai endodontologai. Radiologų ir specialistų tarpe nustatytas geresnis rezultatų patikimumas lyginant su rezidentais. Taip pat nustatyta, kad ankstesnė patirtis riboto lauko KPKT vaizdų vertinime lėmė tikslesnę vertinimo interpretaciją [46]. Taigi, patirtis turėjo įtakos rentgenologinių vaizdų vertinimo rezultatų patikimumui [46–48].

20

2. MEDŽIAGA IR METODAI

Retrospektyvinis tyrimas atliktas LSMU Kauno klinikų (KK) Dantų ir burnos ligų klinikoje, gavus LSMU Bioetikos centro pritarimą tyrimui (protokolo Nr. BEC-OF-110), priedas Nr. 1.

Tiriamosios medžiagos rinkimo laikotarpis: 2017 m. rugsėjo mėn. - 2018 m. birželio mėn. Tyrimo eiga pavaizduota 1 pav.

1 pav. Tyrimo eigos schema.

Pastabos: DŠK – dantų šaknų kanalai; SDR – skaitmeninės dantų rentgenogramos.

2.1. Tiriamosios medžiagos atranka

Tyrimo kontingentas – pacientai, kuriems studentai atliko DŠK gydymą. Tiriamoji medžiaga – įrašai pacientų ligos istorijose bei gydytų DŠK rentgeno nuotraukos. Tyrimo objektas – DŠK užpildymo kokybė.

Vertinant įrašus studentų klinikinių darbų salėse ir pacientų ligos istorijose, buvo renkami duomenys apie pacientus, kuriems LSMU KK Dantų ir burnos ligų klinikoje 2017 m. rugsėjo mėn. - 2018 m. birželio mėn. laikotarpiu LSMU MA OF III - V kursų studentai atliko endodontinį gydymą. Duomenys tyrimui rinkti tik iš tų ligos istorijų, kuriose buvo pateiktas raštiškas paciento sutikimas dalyvauti mokymo procese (priedas Nr. 2). Į tyrimą buvo įtraukiami duomenys tik tų pacientų, kuriems DŠK buvo užpildyti. Buvo įtraukiami tie dantys, kuriuose rastas užpildytas bent vienas DŠK. Įtraukiamų dantų diagnozės: pulpitas, pulpos nekrozė, lėtinis VA uždegimas, ūmus pulpinės kilmės VA uždegimas. Įtraukiami DŠK buvo gydyti pirmą kartą arba atliktas jų endodontinis pergydymas. Tiriamosios medžiagos atranką vykdė LSMU MA OF V kurso studentė pagal griežtai apibrėžtus įtraukimo ir atmetimo kriterijus (lentelė Nr. 2).

Tiriamosios medžiagos atranka: Atrankos kriterijų nustatymas. Ligos istorijų analizė. Imties tūrio skaičiavimas. SDR analizė: DŠK užpildymo kokybės vertinimo kriterijų nustatymas. Rentgeno nuotraukų vertinimas.

Statistinė duomenų analizė: DŠK užpildymo kokybės skaičiavimas.

Rezultatų palyginimas tarp kursų, žandikaulių ir dantų kanalų grupių.

Rezultatų atitikimo palyginimas tarp vertintojų.

21 Lentelė Nr. 2. Tiriamosios medžiagos įtraukimo ir atmetimo kriterijai.

Įtraukimo kriterijai Atmetimo kriterijai

DŠK, kuriuos užpildė studentai. DŠK, kurių studentai neužpildė.

DŠK, formuoti ir pildyti per visą DI. DŠK, formuoti ir pildyti ne per visą DI. DŠK, užpildyti gutaperča ir minkštuoju

užpildu.

DŠK, kuriuose chemomechaninio paruošimo metu įvyko komplikacijos: kanalo sienos perforacija, instrumento atsidalinimas, kai jo nepavyko pašalinti iš kanalo.

Atliktos bent trys gydyto DŠK rentgeno nuotraukos: su endodontiniu instrumentu DI patikslinimui, su PAK ir galutinė užpildyto kanalo rentgenograma.

Neatlikta bent viena iš trijų rentgeno nuotraukų: nėra nuotraukos su endodontiniu instrumentu DI patikslinimui, su PAK arba galutinės užpildyto kanalo rentgenogramos.

Rentgeno nuotraukoje stebimas visas danties šaknies ilgis ir 2 - 3 mm VA srities.

Galutinėje užpildyto DŠK rentgeno nuotraukoje negalima įvertinti užpildymo kokybės dėl besiprojektuojančių anatominių struktūrų, dėl nematomo viso danties šaknies ilgio, dėl neryškaus rentgenologinio vaizdo.

Pastabos: DI – darbinis ilgis; PAK – pagrindinis apikalinis kaištis; DŠK – dantų šaknų kanalai; VA – viršūninis apydantis.

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu LSMU studentai atliko 403 pacientų 475 dantų endodontinį gydymą. Jų rentgeno nuotraukose rasta 711 užpildytų DŠK. Tolimesnė tiriamosios medžiagos atranka pateikta schemoje (2 pav.).

2 pav. Tiriamosios imties atranka.

Pastabos: n – dantų šaknų kanalai; DI – darbinis ilgis; SDR – skaitmeninė dantų rentgenograma. Surinkti

duomenys n = 711

Atitiko bent vieną atmetimo kriterijų

n = 128

Studentai neužpildė (n = 27)

Formuoti ir pildyti ne per visą DI (n = 18)

Įvyko komplikacija (n = 24)

Nebuvo bent vienos iš trijų SDR (n = 27) Netinkama SDR kokybė (n = 32) Atitiko visus įtraukimo kriterijus n = 583 Analizuoti

22 2.2. Imties tūrio skaičiavimas

Siekiant įvertinti tirtų DŠK užpildymo kokybės skirtumą tarp gydymą atlikusių studentų kursų bei tarp įvairių dantų grupių, apskaičiuotas imties tūris. Skaičiavimai atlikti remiantis 0,05 I tipo klaida ir 80 proc. galingumu pagal pateiktą formulę:

𝑛 =(𝑍1−∝/2√2𝑝(1 − 𝑝) + 𝑧1−𝛽√𝑝1(1 − 𝑝1) + 𝑝2(1 − 𝑝2) )

2

(𝑝₂− 𝑝₁)2 ,

kur n – minimalus imties dydis; 1-β – tyrimo galia; z 1-/2 – Gauso skirstinio (1-α/2) eilės

kvantilis (kai α = 0,05, tai z 1-/2 =1,96); z 1- – Gauso skirstinio (1-) eilės kvantilis (kai  =0,20,

tai z 1- =0,84); p1 ir p2 – požymio proporcijos (paplitimas) grupėse; p = (p1+p2)/2.

Atliekant skaičiavimus, remtasi Saatchi su bendraautoriais atlikto tyrimo priimtinos DŠK užpildymo kokybės rezultatais [18]. P, p1 ir p2, skaičiuojant imties tūrį DŠK užpildymo kokybei

tarp kursų įvertinti, buvo atitinkamai 0,51, 0,56 ir 0,46. Apskaičiuotas imties tūris – 390 DŠK. P, p1

ir p2, skaičiuojant imties tūrį DŠK užpildymo kokybei tarp skirtingų dantų grupių įvertinti, buvo

atitinkamai 0,56, 0,61 ir 0,51. Apskaičiuotas imties tūris – 385 DŠK.

Minimaliu imties tūriu laikytas apskaičiuotas didesnis rezultatas – 390 DŠK.

2.3. Dantų šaknų kanalų gydymo protokolas

Klinikinių darbų metu studentai buvo prižiūrimi LSMU KK Dantų ir burnos ligų klinikos gydytojų odontologų, endodontologų arba periodontologų. DŠK gydymas buvo atliekamas įvertinus endodontinio gydymo indikacijas, atsižvelgiant į paciento anamnezę, klinikinį bei rentgenologinį dantų ištyrimą. Pagrindiniai taikyti klinikinio ištyrimo metodai buvo pulpos gyvybingumo testai (šalčio, karščio), danties jautrumas palpacijai šaknies viršūnės projekcijoje bei jautrumas perkusijai. Visais atvejais buvo atliekama SDR danties vainiko, šaknies ir VA būklės įvertinimui bei galutiniam diagnozės patikslinimui. Visos SDR atliktos rentgeno aparatu „CS 2200“ (Carestream Health Inc., Niujorkas, JAV), taikant pusiaukampinės techniką (glaudus filmo kontaktas su tiriamojo danties gomuriniu / liežuviniu paviršiumi, rentgeno spinduliai nukreipti statmenai į pusiaukampinę tarp filmo ir išilginės danties ašies). Nustačius diagnozę, buvo gydomi visi danties kanalai. Gydymą sudarė šie etapai: nuskausminimas, gydomo danties izoliavimas koferdamo sistema, endodontinės ertmės atvėrimas, visų danties kanalų įeigų radimas, jų DI nustatymas, cheminis ir mechaninis kanalų paruošimas, pagrindinio apikalinio kaiščio (PAK) pritaikymas ir galutinis DŠK užpildymas.

23 Nuskausminimas atliktas taikant vietines injekcijas 1,7 ml 4 proc. artikaino hidrochlorido tirpalu su epinefrinu „Septanest forte“ (Septodont, Paryžius, Prancūzija) arba „Ubistesin forte“ (3M Deutschland, Noisas, Vokietija). Endodontinės ertmės atvėrimui naudoti deimantiniai ir kietmetalio grąžteliai „Crosstech“ (Crosstech, Ženeva, Šveicarija) lėtaeigiame ir greitaeigiame antgaliuose (Bien-Air, Bylis, Šveicarija), aušinant vandeniu. Kanalų DI buvo nustatomi 10 dydžio ar didesnėmis K-dildėmis (Dentsply Sirona, Balagai, Šveicarija arba Mani Inc., Briuselis, Belgija) EDŠVI „Precise Apex Locator Compact PAL“ (UAB Lumen, Kaunas, Lietuva) pagalba. Rentgenologiniam DI patikslinimui buvo atliekama SDR su į kanalą įvesta K-dilde (Dentsply Sirona arba Mani Inc.). DŠK formuoti žingsnio žemyn (angl. crown-down) metodika, panaudojant sukamųjų mašininių instrumentų „ProTaper Universal“ (Dentsply Sirona) ar „ProTaper Next“ (Dentsply Sirona) sistemas. Pastariesiems buvo sukuriamas slydimo kelias „PathFile“ (Dentsply Sirona) mašininiais instrumentais. Visiems mašininiams instrumentams sukti naudotas „X-SMART™“ (Dentsply Sirona) arba „WaveOne“ (Dentsply Sirona) variklis. Po kiekvieno instrumento panaudojimo kanalai iriguoti 2,5 ml 0,5 proc. NaOCl tirpalu „Chloraxid“ (Cerkamed, Staliova Volia, Lenkija) ir rekapituliuoti mažo dydžio (Nr. 10) K-dilde (Dentsply Sirona). PAK dydis buvo parenkamas pagal kanalo viršūnės dydį ir svyravo nuo 0,2 iki 0,5 mm. Prieš plombuojant kanalus, buvo atliekama SDR su pritaikytu PAK kanale. Paskutiniam kanalo praplovimui naudoti 2,5 ml 0,5 proc. NaOCl (Cerkamed) ir 1 ml 17 proc. etilendiamintetraacto rūgštis „i-EDTA“ (Medicinos linija, Šiauliai, Lietuva) tirpalai, o tarpuose tarp jų – 2,5 ml distiliuoto vandens. Prieš plombavimą DŠK buvo sausinami sauskaiščiais (Meta Biomed, Čongdžu, Pietų Korėja; „Gapadent“ [Gapadent Co, Tianzinas, Kinija]; „Orbis“ [Pearl Dent, Hočiminas, Vietnamas]; „Pearl Endopia“ [Pearl Dent]; „Dochem“ [Dochem Dental, Šanchajus, Kinija]), atitinkančiais PAK dydį. DŠK plombuoti pasirinktais gutaperčos kaiščiais: Meta Biomed, „Dia-ProT“ (DiaDent, Almerė, Nyderlandai), „Pearl Endopia“ (Pearl Dent), „X-Protype“ (Pearl Dent), „Orbis“ (Pearl Dent), „ProTaper Universal / Next“ (Dentsply Sirona), „Gapadent“ (Gapadent Co), „Dochem“ (Dochem Dental). Plombavimui naudotas minkštasis užpildas „AdSeal“ (Meta Biomed). DŠK plombuoti taikant ŠŠK techniką, gutaperčos kaiščius kondensuojant pirštiniais plėtikliais (Dentsply Sirona). Kaiščių galai nukaitinti karštu instrumentu 1 - 2 mm žemiau kanalų įeigų. Kelių apsilankymų endodontinio gydymo atveju, tarp vizitų DŠK buvo hermetizuojami sterilia vata. Esant indikacijoms, į kanalus vesta su distiliuotu vandeniu maišyta kalcio hidroksido miltelių (Pulpdent Corporation, Watertown, JAV) pasta, panaudojant besisukančias lėtaeigiame antgalyje lentulo spirales (Dentsply Sirona). Dantų endodontinės ertmės hermetizuotos laikinu užpildu „Caryosan“ (Spofadental, Jičynas, Čekija), „Master Dent“ (Dentonics, Niujorkas, JAV), „i-ZOE“ (Medicinos linija), „Coltosol F“ (Coltene Whaledent, Altštetenas, Šveicarija) ar IRM (Dentsply Sirona). Baigus endodontinį gydymą, buvo atliekama galutinė rentgeno nuotrauka DŠK užpildymo kokybei įvertinti.

24 2.4. Skaitmeninių dantų rentgenogramų vertinimas

Vertinimą atliko du vertintojai: LSMU MA OF V kurso studentė ir gydytoja endodontologė. Kilus nesutarimui tarp vertintojų, buvo pasitelkta trečio specialisto nuomonė. SDR analizuotos naudojant „CS Dental Imaging Software“ (Carestream Health Inc.) skaitmeninių nuotraukų valdymo programinę įrangą. Vertintų nuotraukų pavyzdžiai įkelti į priedus (priedai Nr. 3 - 9). Auksiniu standartu buvo laikomi Europos endodontologų draugijos nustatyti priimtinos DŠK užpildymo kokybės kriterijai [2], kurie buvo modifikuoti, atsižvelgiant į kitus atliktus panašius tyrimus [1,4,12 – 20,45] (lentelė Nr. 3).

Lentelė Nr. 3. Modifikuoti rentgenologinio dantų šaknų kanalų užpildymo kokybės vertinimo kriterijai.

Parametras Kriterijus Apibūdinimas

Užpildo ilgis Priimtinas Užpildo ilgis 0 - 2 mm nesiekia RDŠV. Nesiekia RDŠV Užpildas nesiekia RDŠV daugiau kaip 2 mm. Užpildas už RDŠV Užpildas lokalizuojasi už RDŠV.

Užpildo kondensacija

Priimtina Homogeniškas užpildas (nėra porų), nėra tarpų tarp užpildo ir šaknies kanalo sienų.

Nepriimtina Nehomogeniškas kanalo užpildas (stebimos poros), stebimi tarpai tarp užpildo ir šaknies kanalo sienų.

Kanalo

konusiškumas

Priimtinas Tolygus kūgis per visą kanalo ilgį nuo kanalo įeigos link RDŠV.

Nepriimtinas Netolygus kūgis per visą kanalo ilgį. Pastaba: RDŠV – rentgenologinė danties šaknies viršūnė.

Parametras „Užpildo ilgis“ buvo vertintas rankiniu būdu, pasitelkiant programoje esančią funkciją „Liniuotė“. Atlikus kalibravimą pagal ligos istorijoje pateiktą DI, buvo brėžiama atstumą (mm) matuojanti linija nuo užpildo pabaigos iki RDŠV. Įvertinus tiriamųjų DŠK užpildymo kokybę pagal tris parametrus (lentelė Nr.3), toliau vertinta bendra kiekvieno kanalo užpildymo kokybė. Ji laikyta priimtina, kai visi trys vertinti to kanalo kokybiniai parametrai buvo priimtini [1,49]. Gauta bendra studentų DŠK užpildymo kokybės reikšmė buvo interpretuojama, remiantis LSMU Studijų reglamente numatyta studentų pasiekimų vertinimo tvarka [50]: 95 - 100 proc. – puikiai, 85 - 94 proc. – labai gerai, 75 - 84 proc. – gerai, 65 - 74 proc. – vidutiniškai, 55 - 64 proc. – patenkinamai, 50 - 54 proc. – silpnai, 40 - 49 proc. – nepakankamai, 30 - 39 proc. – nepatenkinamai, 20 - 29 proc. – blogai.

25 2.5. Statistinė duomenų analizė

Tiriamoji medžiaga nagrinėta panaudojant statistinę duomenų kaupimo ir analizės programą SPSS 20.0 (Statistical Package for Social Science for Windows, Čikaga, JAV). Duomenų pasiskirstymui (užpildytų DŠK pasiskirstymui tarp žandikaulių, dantų grupių, kursų; DŠK pasiskirstymui pagal kokybinius parametrus [užpildo ilgį, kondensaciją, kanalo konusiškumą]; diagnozių ir taikyto endodontinio gydymo atvejų pasiskirstymui tarp gydytų dantų ir jų kanalų) nustatyti naudota aprašomoji statistika (angl. descriptive statistics). Kintamųjų priklausomybei (DŠK užpildymo kokybei nuo gydymą atlikusio studento kurso ir nuo gydyto žandikaulio) nustatyti taikyta binarinės logistinės regresijos analizė (angl. binomial logistic regression), apskaičiuotas šansų santykis (ŠS), surašyti 95 proc. pasikliautinieji intervalai (PI). Kokybinių požymių priklausomybė (užpildymo kokybės ryšys su gydymą atlikusio studento kursu, gydytu žandikauliu ir DŠK grupe) tikrinta chi kvadrato (χ2) suderinamumo testu, nurodant laisvės laipsnių skaičių (lls) ir reikšmingumo lygmenį (p). Poriniam duomenų palyginimui (tarpusavyje lyginant skirtingas dantų kanalų grupes) naudotas Z kriterijus. Statistiškai reikšmingu skirtumu buvo laikomi atvejai, kuomet p < 0,05. Dviejų vertintojų (studento ir specialisto) rezultatų atitikimui nustatyti skaičiuotas Koheno kapos rodiklis (angl. Cohen’s kappa): 0,01 - 0,20 – nereikšmingas atitikimas, 0,21 - 0,40 – minimalus atitikimas, 0,41 - 0,60 – vidutinis atitikimas, 0,61 - 0,80 – geras atitikimas, > 0,81 – puikus atitikimas.

26

3. REZULTATAI

3.1. Bendrosios charakteristikos

Į tyrimą įtraukti 275 pacientų 373 endodontiškai gydyti dantys – 204 (54,7 proc.) viršutinio ir 169 (45,3 proc.) apatinio žandikaulių. Jų rentgeno nuotraukose rasta 311 (53,3 proc.) užpildytų kanalų v/ž ir 272 (46,7 proc.) – a/ž. Tirtų dantų ir užpildytų DŠK pasiskirstymas tarp dantų grupių pateiktas lentelėje Nr. 4.

Lentelė Nr. 4. Tirtų dantų ir kanalų pasiskirstymas tarp dantų grupių. Dantų grupė Tirtų dantų skaičius,

n (proc.) Užpildytų DŠK skaičius, n (proc.) V/ž priekiniai 103 (27,6) 103 (17,7) V/ž kapliai 54 (14,5) 90 (15,4) V/ž krūminiai 47 (12,6) 118 (20,2) A/ž priekiniai 64 (17,2) 68 (11,7) A/ž kapliai 58 (15,5) 58 (10,0) A/ž krūminiai 47 (12,6) 146 (25,0)

Pastabos: A/ž – apatinis žandikaulis; DŠK – dantų šaknų kanalai; V/ž – viršutinis žandikaulis.

Visi v/ž priekiniai dantys ir a/ž kapliai turėjo po vieną užpildytą DŠK. Kitose dantų grupėse buvo mažiausiai po vieną dantį, kuriame užpildytas daugiau negu vienas kanalas (lentelė Nr. 4). Mažiausią tirtų DŠK dalį užpildė III kurso studentai, didžiausią – IV ir V kursų studentai (3 pav.). Daugumai užpildytų DŠK (91,4 proc.) taikytas pirminis endodontinis gydymas. Dažniausios tirtų dantų diagnozės buvo pulpito ir lėtinio VA uždegimo, pastarųjų buvo mažiau (4 pav.).

3 pav. Užpildytų dantų šaknų kanalų pasiskirstymas tarp gydymą atlikusių studentų kursų.

4 pav. Diagnozių pasiskirstymas tarp gydytų dantų.

Pastaba: VA – viršūninis apydantis. 19,9% 37,4% 42,7% III kursas IV kursas V kursas 1,2% 45,8% 3,1% 49,9% Ūmus pulpinės kilmės VA uždegimas

Lėtinis VA uždegimas

Pulpos nekrozė

27 3.2. Dantų šaknų kanalų užpildymo kokybės analizė

Atlikus 1119 SDR nuotraukų analizę, įvertinta 583 DŠK užpildymo kokybė. Trečias specialistas išsprendė nesutarimą, vertinant 204 DŠK. Priimtinas užpildo ilgis nustatytas 422, kondensacija – 402, konusiškumas – 542 DŠK. Procentinis tirtų parametrų pasiskirstymas pavaizduotas 5 pav. Visi kokybiniai parametrai buvo įvertinti priimtinai 304 (52,1 proc.) užpildytų DŠK atvejų.

5 pav. Procentinis užpildytų dantų šaknų kanalų pasiskirstymas, atsižvelgiant į vertintus kokybinius parametrus.

Pastabos: DŠK – dantų šaknų kanalai; RDŠV – rentgenologinė danties šaknies viršūnė.

3.3. Dantų šaknų kanalų užpildymo kokybės rezultatų palyginimas

3.3.1. Dantų šaknų kanalų užpildymo kokybės palyginimas tarp gydymą atlikusių studentų kursų

Apskaičiuota, kad III, IV ir V kursų studentų pildytų DŠK tarpe atitinkamai 64,7 proc., 73,4 proc. ir 75,1 proc. kanalų buvo užpildyti priimtiname ilgyje. Atsižvelgiant į kanalo konusiškumo kokybę, atitinkamai 92,2 proc., 91,7 proc. ir 94,4 proc. DŠK buvo priimtini. Nei užpildo ilgio (χ2 = 5,171, lls = 4, p = 0,270), nei kanalo konusiškumo (χ2 = 1,351, lls = 2, p = 0,509) kokybei užpildymą atlikusio studento kursas įtakos neturėjo. Reikšmingas ryšys (p < 0,05) nustatytas tarp kanalą pildžiusio studento kurso ir užpildo kondensacijos kokybės (6 pav.). Tikimybė, kad V kurso studentas priimtinai atliks užpildo kondensaciją, buvo 3 kartus didesnė

72,4 _69,0 93,0 31,0 7,0 13,4 14,2 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Užpildo ilgis Užpildo kondensacija Kanalo konusiškumas DŠK sk aičiu s (pr oc .)

Užpildas lokalizuojasi už RDŠV

Užpildas nesiekia RDŠV

Nepriimtina kokybė

28 lyginant su III kurso studentu (ŠS [PI] – 3,046 [1,887–4,916]) ir 2,2 karto didesnė lyginant su IV kurso studentu (ŠS [PI] – 2,207 [1,459–3,336]).

χ2 = 24,711, lls = 2, p < 0,001; *,** - p < 0,05

6 pav. Priimtinos dantų šaknų kanalų užpildo kondensacijos pasiskirstymas tarp kursų.

Atsižvelgiant į bendrą kanalų užpildymo kokybę, III kurse nustatyta 45 (38,8 proc.), IV kurse – 107 (49,1 proc.), o V kurse – 152 (61,0 proc.) priimtino DŠK užpildo atvejų. Reikšmingas ryšys (p < 0,05) nustatytas tarp III ir V bei IV ir V kursų (7 pav.). Tikimybė, kad V kurso studentas užpildys kanalą priimtinai buvo 2,5 karto didesnė negu III kurso studento (ŠS [PI] – 2,472 [1,573– 3,885]) ir 1,6 karto didesnė negu IV kurso studento (ŠS [PI] – 1,626 [1,125–2,349]).

χ2 = 17,009, lls = 2, p < 0,001; *,** - p < 0,05

7 pav. Priimtinos dantų šaknų kanalų užpildymo kokybės pasiskirstymas tarp kursų. 79,5*,** 63,8** 56,0* 0 50 100 V kursas IV kursas III kursas

Priimtina užpildo kondensacija (proc.)

61,0*,** 49,1** 38,8* 0 20 40 60 80 V kursas IV kursas III kursas

29 3.3.2. Dantų šaknų kanalų užpildymo kokybės palyginimas tarp gydytų žandikaulių

V/ž nustatyta 186 (59,6 proc.), o a/ž – 118 (43,5 proc.) priimtinos DŠK užpildo kokybės atvejų. V/ž jų buvo reikšmingai daugiau (p < 0,05). Tikimybė, kad v/ž gydyto DŠK užpildymo kokybė bus priimtina – 1,9 karto didesnė lyginant su a/ž (ŠS [PI] – 1,914 [1,376–2,662]).

3.3.3. Užpildymo kokybės palyginimas tarp skirtingų dantų šaknų kanalų

Skirtingos gydytų DŠK grupės turėjo įtakos užpildo ilgio ir kondensacijos kokybei (p < 0,05). Viršutinių priekinių dantų kanaluose nustatyta reikšmingai daugiau priimtino užpildo ilgio atvejų lyginant su viršutinių krūminių, apatinių priekinių ir apatinių krūminių dantų kanalais. Viršutinių priekinių dantų kanaluose nustatyta mažiau nepriimtino užpildo ilgio atvejų, kuomet jis nesiekė RDŠV, lyginant su krūminių dantų kanalais (8 pav.).

χ2 _{= 24,168, lls = 10, p = 0,007;} *,**,***,+,++ _{-p < 0,05}

8 pav. Procentinis užpildo ilgio kokybės pasiskirstymas tarp skirtingų dantų kanalų grupių. Pastaba: RDŠV – rentgenologinė danties šaknies viršūnė.

63,7*** 75,9 70,6** 69,5* 78,9 81,6*,**,*** 22,6++ 6,9 10,3 16,9+ 6,7 7,8 +,++ 13,7 17,2 19,1 13,6 14,4 10,7 0 20 40 60 80 100

Apatinio krūminio danties Apatinio kaplio Apatinio priekinio danties Viršutinio krūminio danties Viršutinio kaplio Viršutinio priekinio danties

Užpildo ilgio kokybė (proc.)

K an alai Priimtina Nesiekia RDŠV Lokalizuojasi už RDŠV

30 Atsižvelgiant į užpildo kondensaciją, reikšmingai daugiau (p < 0,05) priimtinos kokybės atvejų nustatyta viršutinių kaplių kanaluose negu apatinių priekinių dantų ir apatinių kaplių kanaluose (9 pav.).

χ2 _{= 16,449, lls = 5, p = 0,006;} *,** _{-p < 0,05}

9 pav. Priimtinos užpildo kondensacijos pasiskirstymas tarp skirtingų dantų kanalų grupių.

Nebuvo rasta reikšmingo skirtumo tarp pildytų skirtingų dantų grupių kanalų ir jų konusiškumo kokybės (p > 0,05) (10 pav.).

χ2 _{= 6,780, lls = 5, p = 0,237.}

10 pav. Priimtinos kanalo konusiškumo kokybės pasiskirstymas tarp skirtingų dantų kanalų grupių. 70,5 51,7** 58,8* 70,3 78,9*,** 72,8 0 20 40 60 80 100

Apatinio krūminio danties Apatinio kaplio Apatinio priekinio danties Viršutinio krūminio danties Viršutinio kaplio Viršutinio priekinio danties

Priimtina užpildo kondensacija (proc.)

K an alas 95,9 93,1 88,2 89,8 93,3 95,1 0 50 100

Apatinio krūminio danties Apatinio kaplio Apatinio priekinio danties Viršutinio krūminio danties Viršutinio kaplio Viršutinio priekinio danties

Priimtinas kanalo konusiškumas (proc.)

K

an

31 Įvertinus bendrą DŠK užpildymo kokybę, apskaičiuota, kad viršutinių priekinių dantų (63,1 proc.) ir kaplių (70,0 proc.) kanaluose buvo reikšmingai daugiau (χ2 = 28,881, lls = 5, p < 0,05) priimtinos užpildo kokybės atvejų negu viršutinių krūminių (49,2 proc.) ir apatinių dantų kanaluose (priekiniuose – 38,2 proc., kapliuose – 37,9 proc. ir krūminiuose – 47,9 proc.).

3.4. Dantų šaknų kanalų užpildymo kokybės rezultatų atitikimas tarp vertintojų

Studento ir specialisto DŠK užpildymo kokybės vertinimo rezultatų atitikimo analizė atlikta, atsižvelgiant į vertintus kokybinius parametrus (lentelė Nr.3).

Vertinant DŠK užpildo ilgio kokybę, tiek studentas, tiek specialistas sutarė, kad 374 DŠK (64,2 proc.) užpildo ilgis buvo priimtinas, 51 DŠK (8,7 proc.) – nesiekė RDŠV ir 65 DŠK (11,1 proc.) – lokalizavosi už RDŠV. Gautas atitikimas tarp vertintojų buvo geras (kappa reikšmė – 0,643  0,033).

Vertinant DŠK užpildo kondensaciją, abu vertintojai sutarė, kad 342 DŠK (58,7 proc.) užpildo kondensacija buvo priimtina. Gautas atitikimas tarp vertintojų taip pat buvo geras (kappa reikšmė – 0,613  0,033).

Vertinant kanalo konusiškumą, studentas ir specialistas įvertino jo kokybę primtina 511 DŠK (87,7 proc.). Vertintojų atitikimas buvo geras ir šiuo atveju (kappa – 0,688  0,033).

Diagramoje (11 pav.) pavaizduotas vertinimo rezultatų atitikimas tarp specialisto ir studento, atsižvelgiant į tirtus kokybinius parametrus.

11 pav. Studento ir specialisto vertinimo rezultatų atitikimas, atsižvelgiant į vertintą kokybinį parametrą.

Pastaba: DŠK – dantų šaknų kanalai.

84,0 83,4 89,9 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Užpildo ilgis Užpildo kondensacija Kanalo konusiškumas DŠK sk aičiu s (pr oc .)

32

4. REZULTATŲ APTARIMAS

4.1. Gautų rezultatų palyginimas su Lietuvoje vertinta odontologijos studentų dantų šaknų kanalų užpildymo kokybe

Tai yra pirmas tokios apimties tyrimas, atliktas Lietuvoje, kuriame odontologijos studentų DŠK užpildymo kokybė vertinta atsižvelgiant į tris parametrus (užpildo ilgį, kondensaciją ir kanalo konusiškumą), o gauti vertinimo rezultatai palyginti tarp gydymą atlikusių studentų kursų ir tarp gydytų dantų grupių. Lietuvoje studentų DŠK pildymo kokybė buvo vertinta ir 2009 metais [20], kuomet Kelbauskas su bendraautoriais ištyrė 258 užpildytų DŠK kokybę, atsižvelgiant į užpildo ilgį ir tankumą. Bendra DŠK užpildymo kokybė, kaip ir šiame darbe, laikyta priimtina, kai visi tirti parametrai buvo įvertinti priimtinai. Kelbausko ir bendraautorių atliktame darbe nustatytas geresnis studentų DŠK užpildymo kokybės rezultatas (70,1 proc.) lyginant su šio tyrimo rezultatu (52,1 proc.). Priimtino užpildo ilgio atvejų, formuojant kanalus mašininiais instrumentais, Kelbausko ir bendraautorių tyrime taip pat nustatyta daugiau – 86,2 proc. Gauti skirtingi vertinimo rezultatai atspindi, kad 2006 - 2007 mokslo metais priimtinos kokybės DŠK užpildo atvejų buvo daugiau negu 2017 - 2018 metais. Tačiau teigti, kad dabar odontologijos studentai pildo DŠK prasčiau negu prieš 10 metų, būtų neteisinga. Prastesnius šio tyrimo rezultatus lyginant su Kelbausko ir bendraautorių darbu galėjo lemti griežčiau vertinta kanalų užpildo kokybė (pagal tris kokybinius parametrus), didesnis tirtų DŠK skaičius. Be to, Kelbauskas su bendraautoriais įvertino daugiau vienašaknių dantų negu daugiašaknių, taip pat vykdė atsitiktinę tiriamosios medžiagos atranką, kuri galėjo lemti atsitiktinį didesnį gerai užpildytų DŠK skaičiaus įtraukimą į tyrimą. Reikalinga atlikti daugiau studentų DŠK užpildymo kokybės patikrinimų Lietuvoje, kurie padėtų objektyviau įvertinti studentų pasiruošimo lygį.

4.2. Gautų rezultatų palyginimas su kitose šalyse vertinta odontologijos studentų dantų šaknų kanalų užpildymo kokybe

Šio tyrimo imtis (583 DŠK), atsižvelgiant į atliktus imties tūrio skaičiavus (390 DŠK), buvo pakankama tam, kad tyrimo rezultatus galima būtų laikyti patikimais. Ji buvo didesnė lyginant su daugeliu kitų autorių atliktais panašiais tyrimais [1,4,12,13,16,17,19]. Šiame darbe, kaip ir Jungtinėje Karalystėje Fong su bendraautoriais atliktame tyrime, visi tirti DŠK buvo formuoti mašininiais „ProTaper“ (Dentsply Sirona) endodontiniais instrumentais [1]. Kitų literatūroje rastų

33 panašių tyrimų duomenimis, odontologijos studentai kanalų formavimui naudojo rankinius endodontinius instrumentus [4,12,13,16–19]. Visuose prieš tai minėtuose tyrimuose kanalų pildymui taip pat taikyta gutaperčos ŠŠK metodika [1,4,12,13,16–19]. Atsižvelgiant į rentgeno nuotraukų atlikimo techniką, tik Irane Saatchi su bendraautoriais atliktame tyrime visos vertintos SDR nuotraukos taip pat buvo atliktos pusiaukampinės būdu [18].Kitų šalių universitetuose dantų rentgeno nuotraukoms atlikti taikytas paralelinės technikos metodas [4,14,15,17]. Dauguma kitų šalių autorių, atlikusių panašius tyrimus, DŠK užpildymo kokybei vertinti pasirinko du parametrus: užpildo ilgį ir tankumą [13–15,17–19]. Kituose tyrimuose, kaip ir šiame darbe, DŠK užpildymo kokybė buvo vertinta griežčiau – atsižvelgiant į užpildo ilgį, tankumą bei kanalo konusiškumą [1,4,12,16].

Atliktame tyrime apskaičiuotas bendras priimtinai užpildytų DŠK rezultatas (52,1 proc.) buvo panašus į Libijoje (53,9 proc.) [4], Irane (54,1 proc.) [18], Graikijoje (54,8 proc.) [15] ir Sudane (55,5 proc.) [16] atliktų studentų DŠK užpildymo vertinimo tyrimų rezultatus. Pastaruosiuose [4,15,16,18] autoriai nurodė būtinybę tobulinti endodontologijos kurso programas bei ieškoti naujų studentų DŠK gydymo mokymo metodų, kurie padidintų kokybinius klinikinio darbo rodiklius. Panašius kitų autorių [4,15,16,18] rezultatus su šiame darbe gauta kokybe galėjo lemti taip pat griežtai vertinta kanalo užpildo kokybė [4,16], didelis tirtų DŠK skaičius [15,18], kanalų plombavimui naudoti 2 proc. konuso gutaperčos kaiščiai [4,15]. Literatūroje taip pat ieškota tyrimų, kuriuose bendra studentų DŠK užpildymo kokybė skyrėsi nuo šiame tyrime gauto rezultato: Jungtinėje Karalystėje (66,0 proc.) [1], Serbijoje (74,2 proc.) [13] ir Turkijoje (79,5 proc.) [17] ji buvo geresnė, o Indijoje (45,0 proc.) [19] ir Jordanijoje (29,2 proc.) [12] – prastesnė lyginant su šio tyrimo rezultatu. Tokį skirtumą galėjo lemti kitų autorių pasirinktas kanalų užpildymo kokybės vertinimas pagal du parametrus [13,17,19], pasirinkti skirtingi užpildo ilgio [13,19] ir tankumo [1,12,17] kriterijai, mažesnis tirtų dantų ir kanalų skaičius [1,12,13,17,19], tirti tik priešpaskutinis ir paskutinis endodontinį gydymą atlikusių studentų kursai [1,12]), kanalų formavimui naudoti rankiniai endodontiniai instrumentai [12,13,17,19]. Atsižvelgiant į atskirus kokybinius parametrus, priimtinos užpildo ilgio kokybės rezultatas šiame tyrime ne daug skyrėsi nuo Sudane (71,7 proc.) [16] ir Jungtinėje Karalystėje (72,2 proc.) [1] gautų įvertinimų. Pastarajame tyrime, kaip ir šiame darbe, daugiau nepriimtino užpildo ilgio atvejų nustatyta dėl jo lokalizacijos už RDŠV. Viena iš nesėkmės priežasčių galėjo būti tai, kad LSMU MA OF studentai DI tikslino rentgenogramose, atliktose pusiaukampinės metodika. Nustatyta, kad jose endodontiniai instrumentai atrodo labiau nutolę nuo RDŠV negu rentgeno nuotraukose, atliktose paraleline metodika. Dėl to didėja kanalo perinstrumentavimo ir užpildymo už RDŠV rizika [51]. Priimtino užpildo tankumo kokybė kanale (69,0 proc.) buvo artima Sudane (72,5 proc.) [16] ir Irane (65,4 proc.) [18] atliktų tyrimų rezultatams. Pastarajame ir atliktame darbuose nepriimtina užpildo kondensacija buvo dažniausia netinkamo DŠK užpildymo priežastis. Tai galėjo lemti gutaperčos ŠŠK technikos sudėtingumas ir

34 pagrindinis jos trūkumas – didelė užpildo porų tikimybė [40]. Priimtino konusiškumo atvejų (93,0 proc.) nustatyta panašiai tiek, kiek Jungtinėje Karalystėje atliktame tyrime (97,6 proc.) [1]. Tikėtina, kad tokį rezultatą lėmė kanalų formavimui naudoti mašininiai „ProTaper“ (Dentsply Sirona) endodontiniai instrumentai, kurie savo formavimo galimybėmis yra pranašesni už rankines K-dildes (Dentsply Sirona) [37].

Šiame tyrime gautą geresnį V kurso studentų DŠK užpildymo rezultatą lyginant su III ir IV kursų studentais galėjo lemti didesnė paskutinio kurso studentų klinikinių įgūdžių patirtis. Graikijoje Khabbaz su bendraautoriais atliktame tyrime taip pat ieškota sąsajos tarp kanalų užpildymo kokybės ir gydymą atlikusio studento kurso, tačiau reikšmingo skirtumo nerasta [15]. Priežastimi galėjo būti tai, kad minėtame tyrime užpildo kokybė vertinta atsižvelgiant į du parametrus (nevertintas kanalo konusiškumas), o vertinimui pasirinkti tik du gydymą atlikusių studentų kursai.

Šiame tyrime, kaip ir Graikijoje bei Serbijoje atliktuose studentų DŠK užpildymo kokybės vertinimuose, daugiau priimtino kanalų užpildo atvejų nustatyta v/ž negu a/ž [13,15]. Tačiau pakankamai sudėtinga įvertinti tikslias tokio rezultato priežastis.

Šiame darbe gauta viršutinių krūminių dantų ir visų apatinių dantų grupių kanalų užpildymo kokybė buvo prastesnė negu viršutinių priekinių dantų ir kaplių kanalų. Tai galėjo lemti sudėtingesnė viršutinių krūminių dantų grupės anatomija, siauresni ir labiau lenkti kanalai lyginant su plačiais ir tiesiais viršutinių priekinių dantų bei lyginant su platesniais ir ne tokiais lenktais viršutinių kaplių kanalais. Taip pat įtakos galėjo turėti ir sudėtingesnis gydymas dėl tolimesnės krūminių dantų lokalizacijos. Tokį patį dantų grupių suskirstymą naudojo Smadi su bendraautoriais, atlikę studentų kanalų užpildymo kokybės vertinimą Jordanijoje [12]. Minėtame tyrime gauti kiti rezultatai: geriausiai užpildyti viršutinių priekinių dantų, prasčiausiai – apatinių krūminių dantų kanalai. Tokį skirtumą lyginant su šiuo tyrimu galėjo lemti tirti tik du endodontinį gydymą atlikusių studentų kursai (priešpaskutinis ir paskutinis kursai) bei kanalų formavimui naudoti rankiniai instrumentai. Kiti autoriai savo tyrimuose dantis skirstė į priekinių, kaplių ir krūminių [15,17,18] arba kandžių, ilčių, kaplių ir krūminių [13] dantų grupes. Todėl juos sunku lyginti su šiame darbe gautais rezultatais. Norint tiksliau įvertinti gydyto danties grupės įtaką kanalo užpildymo kokybei, reikia atlikti daugiau tokių tyrimų Lietuvoje.

Šiame darbe apskaičiuotą gerą studento ir gydytojo endodontologo vertinimo rezultatų atitikimą galėjo lemti tai, kad prieš atliekant tyrimą, studentas buvo apmokytas SDR vertinimo aspektų. Kituose tyrimuose, kuriuose ieškota sąsajų tarp vertintojo patirties įtakos rentgenologinių vaizdų interpretavime, tarpusavyje lygintos vertintojų grupės [46–48]. Taigi, šiame tyrime gautas rezultatas atspindi tik vieno studento SDR vertinimo patikimumą lyginant su specialistu. Tam, kad