LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Edita Teiberytė
Gyventojų ţinių apie maisto saugą įvertinimas Lietuvoje, Airijoje ir
Danijoje
Assessment of food safety awareness in Lithuania, Ireland and Denmark
Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Doc. Dr. Aistė Kabašinskienė Maisto saugos ir kokybės katedra
2
TURINYS
SANTRAUKA ... 3 SUMMARY ... 5 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 91.1. Veiksniai, lemiantys visuomenės saugumo jausmą ... 9
1.2. Ţinių apie maisto saugą sklaida ... 12
1.2.1. Informacijos apie maisto saugą šaltiniai ... 12
1.2.2. Žiniasklaida ir reklama ... 14
1.2.3. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys maisto saugą ... 16
1.2.4. Produktų ženklinimas ... 18
1.3. Rizikos veiksniai maisto produktuose ir jų poveikis vartotojams ... 19
1.3.1. Biologiniai maisto taršos rizikos veiksniai ... 20
1.3.2. Cheminiai maisto taršos rizikosveiksniai ... 23
1.3.3 Fiziniai maisto taršos rizikos veiksniai ... 25
2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA ... 27
3. TYRIMO REZULTATAI ... 29
3.1. Ţinių apie maisto saugą palyginimas tarp Lietuvos, Airijos ir Danijos gyventojų ... 29
3.2. Maisto saugos ţinių įtaka gyventojų saugumo jausmui ... 33
3.3. Skubių pranešimų apie nesaugų maistą patekusį į rinka 2013-2017 m. analizė (RASFF) ... 34
REZULTATŲ APTARIMAS ... 40
IŠVADOS ... 42
LITERATŪRA ... 44
3
SANTRAUKA
Gyventojų ţinių apie maisto saugą įvertinimas Lietuvoje, Airijoje ir Danijoje
Edita Teiberytė
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: Doc. Dr. Aistė Kabašinskienė
Darbo pavadinimas: Gyventojų ţinių apie maisto saugą įvertinimas Lietuvoje, Airijoje ir Danijoje
Magistro baigiamasis darbas atliktas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitete, Veterinarijos akademijoje, Maisto saugos ir kokybės katedroje.
Darbo tikslas: Gyventojų ţinių apie maisto saugą vertinimas Lietuvoje, Airijoje ir Danijoje Darbo apimtis: 52 psl., 10 lentelių, 14 paveikslų, 2 priedai.
Darbo metodika. Tyrimo objektu pasirinkta Lietuvos, Airijos ir Danijos gyventojai siekiant išsiaiškinti ir įvertinti jų ţinias apie maisto saugą ir kokybę ir kokią įtaką šios ţinios turi jų saugumo jausmui. Atlikta anketinė apklausa. Surinkti duomenys buvo apdoroti SPSS statistiniu duomenų analizės metodu.
Rezultatai ir išvados: Tyrime dalyvavo 2484 Lietuvos, Airijos ir Danijos gyventojai. Atlikus statistinę apklausos duomenų analizę buvo išsiaiškinta jog:
1. Lietuvos gyventojai (41,5 proc.) daţniausiai mano, kad didţiausia maisto saugos neišmanymo rizika yra tai, kad vartotojai neskaito produktų etikečių. Airijoje (32,3 proc.) ir Danijoje (41,7 proc.) dauguma mano, kad maisto saugos ţinių stoka įtakoja vartotojų produktų pasirinkimą – vartotojai produktą renkasi pagal kainą, o ne pagal sudėtį (2
=394.924, p<0,001). Vetinant produktų etikečių informacijos patikimumą išaiškėjo, kad 24,3 proc. Danijos gyventojų mano, kad etiketėse pateikiama informacija teisinga. Tuo tarpu tik 8,1 proc. Lietuvoje gyvenančių buvo įsitikinę, kad etiketėse pateikiama informacija teisinga, o net 31,1 proc. jų retai skaito etiketes ar/ir nesupranta, kas jose rašoma. (2
=153.038, p<0.001)
1.1. Nustatyta, kad Danijoje net 88,7 proc. gyventojų pirktas maistas buvo jiems sukeltos alergijos prieţastis. Lietuvoje alergija pirktam maistui pasireiškė tik 24,6 proc. gyventojų, o Airijoje 48,1 proc. (2=619.206, p<0.001)
4 1.2. Danijos gyventojai mano, kad didţiausią įtaką maisto kokybei bei saugai daro patys ūkininkai, prekybininkai bei atitinkamos kontrolę vykdančios institucijos. Tuo tarpu Airijos gyventojai mano, kad patys vartotojai turi didţiausią įtaką maisto saugai ir kokybei (p<0.001).
1.3. Analizuojant duomenis apie fizinę bei mikrobiologinę maisto taršą iš lyginamų šalių labiausiai išsiskyrė Danijos gyventojų atsakymai. Visi apklaustieji Danijos gyventojai bent po vieną kartą buvo radę svetimkūnių maiste (2
=548.303, p<0.001) bei apsinuodiję maisto produktais (2=660.695, p<0.001). Airijoje gyvenančių 39,2 proc atsakė, kad fizinės taršos maiste nepastebėjo nė karto, o 36,3 proc. nebuvo nė karto apsinuodiję maistu. Lietuvoje svetimkūnių nebuvo radę daugiau nei pusė (54,5 proc.) apklaustųjų, apsinuodijimai maistu buvo taip pat reti 63,4 proc. nebuvo apsinuodiję nė karto.
2. Vertinant apklaustųjų maisto saugos ţinių ir saugumo jausmo sąsajas statistiškai reikšmingų skirtumų tarp šalių nenustatyta, tačiau vertinant bendrus procentus matyti, kad 43 proc. apklaustųjų jaučiasi saugūs turėdami ţinių apie maisto saugą ir kokybę. Taip pat savo šalies maisto saugos ir kokybės politika labiausia pasitiki Airijos gyventojai (43 proc.). Jie teigia, kad Airijoje maisto sauga ir kokybė yra geriausia. Lietuvoje (52.2 proc.) ir Danijoje (44.7 proc.) gyvenantys daţniausiai manė, kad kitose šalyse maisto saugai ir kokybei yra skiriamas didesnis dėmesys. (2
=320.570, p<0.001). Tai leidţia daryti prielaidą, kad Airijoje gyvenantys labiau pasitiki atitinkamų institucijų darbu leidţiančiu uţtikrinti gerą maisto saugą ir kokybę šalyje. O tai turi įtakos gyventojų saugumo jausmui.
3. Lyginant VMVT ir EK 2013-2017 m.RASFF metines ataskaitas Lietuvoje, Airijoje ir Danijoje gaunamų skubių pranešimų dėl į rinką patekusių nesaugių maisto produktų daugėja. Lyginant RASFF pranešimus pagal produktų grupes Lietuvoje ir Airijoje daugiausiai skubių pranešimų uţregistruota dėl specialios paskirties maisto produktų (dietinis maistas, maisto papildai ir pan.), taip pat Airijoje skubių pranešimų daugėja dėl riešutų, riešutų produktų ir sėklų bei paukštienos ir paukštienos gaminių. Danijoje pagrindinės nesaugaus maisto grupės yra vaisiai ir darţovės bei riešutai, riešutų produktai bei sėklos.
Lyginant Lietuvoje, Airijoje ir Danijoje gaunamus skubius pranešimus pagal rizikos faktorius visose lyginamose šalyse skundai buvo dėl netinkamos produkto sudėties bei biologinės taršos (mikotoksinai, patogeniniai mikroorganizmai). Danijoje pastebėta, kad vis daugiau gaunama pranešimų dėl pasireiškiančios alergijos.
Raktaţodţiai: maisto sauga, maisto tarša, maisto alergijos, maisto ţenklinimas, informacijos sklaida
5
SUMMARY
Assessment of food safety awareness in Lithuania, Ireland and Denmark
Edita Teiberytė
Master‘s Thesis
Supervisor: Doc. Dr. Aistė Kabašinskienė
Final thesis theme: Assessment of food safety awareness in Lithuania, Ireland and Denmark Master's thesis has been made at the Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Food Safety and Quality Department
Thesis consists of: 52 pages, 14 images, 10 tables, 2 appendixes.
Final thesis method: The object of the research was chosen by the residents of Lithuania, Ireland and Denmark in order to find out and evaluate their knowledge about food safety and quality and how this knowledge affects their sense of security. The questionnaire survey data were processed by SPSS statistical data analysis method.
Results and conclusions. 2484 residents of Lithuania, Ireland and Denmark participated in the survey. The statistical analysis of survey data revealed that:
1. Lithuanian residents (41.5%) most often think that the greatest risk of ignorance of food safety is that consumers do not read the labels of products. In Ireland (32.3%) and Denmark (41.7%), the majority believe that the lack of food safety knowledge influences the choice of consumer products - consumers choose the product at a price rather than according to composition (2=394.924, p<0.001) . With the credibility of product label information, it turned out that 24,3 percent of Danish people think the information on the labels is correct. Meanwhile, only 8,1 percent those living in Lithuania were convinced that the information provided on the labels was correct, and only 31,1 percentof them read labels and/or don’t understand what they are saying. (2=153.038, p<0.001)
1.1. In Denmark, it was found that 88,7 percent of the food purchased by the population was the cause of the allergy caused to them. In Lithuania, allergy to purchased food was only 24,6 percent and in Ireland 48.1 percent of the population (2=619.206, p<0.001)
1.2. The Danish population believes that the greatest impact on food quality and safety is made by farmers, traders and the appropriate control institutions. Meanwhile, the Irish people believe that consumers themselves have the greatest impact on food safety and quality (p<0.001).
6 1.3. Analyzing the data on physical and microbiological food contamination from the comparison countries, the Danish population responded most. As all respondents in Denmark have at least once found foreign body in their food (2=548.303, p<0.001) and had food poisoning symptoms (2=660.695, p<0.001). 39,2 percent of people living in Ireland said that they had never seen any physical contamination in food, and 36,3 percent have never been food poisoned. In Lithuania, more than half (54.5%) of the respondents did not find foreign bodies, food poisoning was also rare. 63.4% have never been poisoned.
2. There were no statistically significant differences between countries in the assessment of the relationship between the food safety knowledge and the feeling of safety of the respondents, but the overall percentages show that 43 percent of the respondents feel safe with knowledge of food safety and quality. Ireland's people (43%) also trust their country's food safety and quality policy. They say food safety and quality are the best in Ireland. People living in Lithuania (52.2%) and Denmark (44.7%) most often thought that food safety and quality get more attention in other countries. (2=320.570, p<0.001). This makes it possible to assume that those living in Ireland are more confident in the work of the relevant authorities to ensure good food safety and quality in the country. And this affects the sense of security of the population.
3. Comparing the annual reports of the VMVT and EK 2013-2017 RASFF in Lithuania, Ireland and Denmark, the number of unsafe food products entering the market is increasing. Comparing RASFF notifications by groups of products in Lithuania and Ireland, the most rapid reports of specialty foods (dietary food, dietary supplements, etc.) have been registered, as well as the increasing number of urgent reports in Ireland on nuts, nut products and seeds and poultry and poultry products. In Denmark, the main groups of unsafe foods are fruits and vegetables and nuts, nut products and seeds.
Comparing the urgent reports of risk factors in Lithuania, Ireland and Denmark in all countries compared, complaints were due to inadequate product composition and bio-contamination (mycotoxins, pathogenic microorganisms). In Denmark, it has been noted that there is an increasing number of reports of allergies.
Key words: food safety, food contamination, allergies of food, food product labelling, information source.
7
ĮVADAS
Maisto sauga yra aukštas Europos Sąjungos (ES) ir visų jos piliečių prioritetas. Maisto saugos politika, pagrįsta privačiųjų veiklos vykdytojų pirmine atsakomybe, kuria siekiama uţtikrinti, jogvartotojai būtų apsaugoti nuo ligų, kurias gali sukelti maistas. Maisto sauga potencialiai daro poveikį visų piliečių sveikatai ir yra glaudţiai susijusi su laisvo maisto ir pašarų judėjimo ES uţtikrinimu ir palankesnių sąlygų pasaulinei prekybai saugiais pašarais ir saugiu, visaverčiu maistu sudarymu. Europos maisto teisės aktais siekiama „garantuoti aukšto lygio ţmonių gyvybės ir sveikatos apsaugą― (45). Valstybės kurios svarbiu prioritetu laiko maisto saugos svarbą ir stipriai plėtoja maisto saugos politiką sukuria stiprų ţmonių saugumo jausmą. Gyventojai jaučiasi saugūs tokiose šalyse, gali pasitikėti atitinkamomis organizacijomis. Tai daro didţiulę įtaką ţmonių pasitenkinimui gyvenimu, ţmonės jaučiasi laimingesni.
Nuo 2012 m. Jungtinės Tautos kiekvienais metais rengia pasaulio laimės indekso (World Happiness Report) ataskaitą. Šiame darbe viena iš valstybių pasirinkta Danija, ši šalis nuo pat 2012 metų patenka į laimingiausių šalių trejetuką. Tuo tarpu Airija, remiantis šia ataskaita, patenka į laimingiausių šalių dvidešimtuką. Lietuva pasirinkta kaip gimtoji šalis, taip pat sparčiai lenkia kaimynus ir pagal naujausią 2019 m. paskelbtą ataskaitą yra vadinama laimingiausia iš Baltijos šalių.
Remiantis Pasaulinės Sveikatos Organizacijos pasaulinės per maistą plintančių ligų problemos vertinimais, Europa yra viena iš saugiausių vietų maisto saugos atţvilgiu pasaulyje (32).
Maisto grandinėje atsakomybę uţ maisto saugą, maistingumą ir kokybę dalijasi visi maisto grandinės dalyviai: produktų gamintojai, perdirbėjai, platintojai ir vartotojai.
Egzistuoja posakis „Mes esame tai, ką mes valgome― ir mūsų kūno cheminė sudėtis priklauso nuo vartojamo maisto sudėties. Taigi, mityba yra glaudţiai susijusi su gyventojų sveikata. Tačiau neretai ţmonės nesusimąsto, kokius maisto produktus perka, o jų pasirinkimą įtakoją patraukli išvaizda, matyta reklama ar ţema kaina.Tačiau vartotojai turėtų suprasti, kad labai svarbu atkreipti dėmesį ir į produkto sudedamąsias dalis, įvertinti, kaip jos tenkins organizmo poreikius ir kokią įtaką darys sveikatai.
Pastaraisiais metais sparčiai plėtojantis maisto produktų eksportui ir importui, modernizuojant maisto įmones, didėjant maisto produktų paklausai ir pasiūlai padaugėjo ir gaunamų duomenų susijusių su maisto uţteršimu patogeniniais mikroorganizmais, kenksmingomis cheminėmis medţiagomis ir įvairiais pašaliniais fiziniais objektais. Tai reiškia, kad sistema nėra tobula, reikalingos naujos mokslinės ţinios su nesaugiu maistu susijusioms problemoms spręsti. Net jei maistas uţauginamas sode ir ruošiamas namuose visiško apsisaugojimo nuo maisto taršos nepavyks išvengti. Todėl
8 gyventojams yra labai svarbu ţinoti, kokia galima maisto taršos rizika maistą įsigijant parduotuvėse, bei, kokių teršalų gali pasitaikyti darţe ar sode uţaugintose darţovėse ar vaisiuose.
Išaugus maisto mokslo svarbai ir atsiradus naujomsmokslinėms ţinioms, galima atlikti naujus tyrimus augalinės ir gyvulinės kilmės ţaliavų, iš jų pagamintų maisto produktų, bei jų sudedamųjų dalių saugojimo, perdirbimo technologijų, transportavimo, platinimo procesuose, bei pasiūlyti mokslinėmis ţiniomis pagrįstas rekomendacijas maisto gamintojams, vartotojamas, bei specialistams.
Darbo tikslas: Gyventojų ţinių apie maisto saugą vertinimas Lietuvoje, Airijoje ir Danijoje Uţdaviniai:
1. Atlikti anketinę apklausą apie gyventojų ţinias maisto saugos klausimais, įvertinant, ar tai įtakoja jų saugumo jausmą.
2. Palyginti Lietuvos, Airijos ir Danijos gyventojų ţinias apie maisto saugą.
3. Išanalizuoti pranešimus apie nesaugaus maisto patekimą į Lietuvos, Airijos ir Danijos rinkas 2013-2017 m.
9
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Veiksniai, lemiantys visuomenės saugumo jausmą
Maisto kokybė, ir su tuo susijusi gyventojų sveikata yra vieni pagrindinių veiksnių, kurie lemia ţmogaus pasitenkinimą gyvenimu. 2018 metais atlikta Eurobarometro apklausa parodė, kad 65 proc. Lietuvos gyventojų save laiko laimingais, o vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES) tokių yra 83 proc. (1 pav.). Vadovaujantis Jungtiniu Tautų naujausia, 2019 m. parengta pasaulio laimės indekso ataskaita (World Happiness Report, 2019) Lietuva aplenkė daugiau nei 100 valstybių ir uţėmė 42 vietą tarp laimingiausių Europos Sąjungos šalių. Į laimingiausių šalių penketuką pateko Danija (2 vieta), o Airija į 16 vietą (10, 46).(plačiau ţr. 1 priede).
1 pav. Gyventojai, kurie jaučiasi laimingais Lietuvoje ir Europoje 2018 m (10)
To paties tyrimo metu buvo atskleistas ir lietuvių bei europiečių sveikatos vertinimas: „lietuviai prasčiau nei vidutiniai europiečiai vertina savo sveikatą (gera ją laiko 59 proc. lietuvių ir vidutiniškai 78 proc. visos ES gyventojų), labiau nei vidutiniškai ES mano, kad ţmonių pajamų skirtumai yra per dideli (atitinkamai 92 proc. ir 84 proc.)― (10). Taigi galima daryti prielaidą, kad lietuvių prastesnis sveikatos vertinimas priklauso nuo maisto kokybės, gyvenimo būdo, fizinio aktyvumo ir kitų veiksnių.
Ţmogaus laimės ir saugumo jausmas yra tarpusavyje susiję. Tam daug įtakos turi sveikata, kurią daugiausiai įtakoja tinkama mityba. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, ―ţmogaus sveikata apie 50 proc. priklauso nuo gyvenimo būdo (taisyklinga mityba, fizinis krūvis ir pan.). Vieni svarbiausių sveikatai kenkiančių veiksnių yra netinkamas maistas, maţas fizinis aktyvumas ir stresas.
Mityba – sveikatos pagrindas. Su maistu turėtume gauti ne tik baltymų, riebalų ir angliavandenių, bet ir biologiškai aktyvių medţiagų – maistinių skaidulų, mikroelementų, mineralinių medţiagų, vitaminų ir kt. Maisto medţiagų poreikis priklauso nuo ţmogaus amţiaus, lyties, atliekamo darbo
65% 83% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% Lietuva Europa
10 sunkumo. Svarbu laikytis sveikos mitybos principų (nuosaikumas, įvairumas, subalansuotumas) bei ţinoti, kad nei vienas maisto produktas neturi absoliučiai visų maistingųjų medţiagų (1).
Sveikatos pagrindu laikoma ţmogaus mityba, ir apie 20-30 proc. įtakoja ţmogaus sveikatą (2, 3). R. Graţulevičienės teigimu, mityba –tai organizmo aprūpinimas maisto medţiagomis tai sveikatai svarbus veiksnys, kuris turi įtakos fiziniam bei protiniam darbui, nes maisto medţiagos teikia organizmui esminius veikliuosius komponentus, bekurių neįmanoma normali organizmoveikla (4). Šiandien tarptautiniu lygiu išaugo sveikos mitybos svarba siekiant uţtikrinti geriasnę sveikatą. Suprantama, vien valgant sveiką maistą neuţtikrinama gerasveikata, tačiau propoguojant sveiką mitybą sudaromos tinkamos galimybės sveikatą išsaugoti ir stiprinti (5). Maisto produktų pasirinkimas, sveikos mitybos rekomendacijų laikymasis kinta priklausomai nuo ţmogaus amţiaus. Mokslinėje literatūroje pateikiama nuomonė, kad dėl prastos mitybos, nepakankamų ţinių apie maisto saugą, tinkamą maisto pasirinkimą gyventojų sveikata blogėja. Tai įtakoja ir gyventojų mirštamumą. Tai rodo, kad gyventojai nesirenka sveiko gyvenimo būdo bei nesirūpina savo sveikata (6). Kita vertus, spartus ekonominis šalių vystymasis, įvairūs urbanizacijos ir globalizacijos procesai glaudţiai susiję su gyvensenos pokyčiais, įtakojančiais ţmonių mitybą. Kintant vystymosi strategijoms, keičiasi maisto produktų gamyba, pasiskirstymas, rinkodara, kainos. Nors maisto produktų prieinamumas didėja, atsiranda daug menkaverčių produktų, kurių vartojimą skatina agresyvi reklama. Lietuvoje šis aktualus klausimas ypač pastaruoju metu intensyviai gvildenamas, ieškomi įvairūs sprendimų būdai, kyladiskusijos, susijusios su maisto sauga, mitybo sproblemomis (7). Be to šiuolaikinis gyvenimo būdas susijęs su dideliu gyvenimo tempu, įtampa, stresu, ekologinėmis problemomis, tai pat daugeliu atvejų neigiamai veikia ţmogaus sveikatą.
Respublikinio mitybos centro atlikti suaugusių Lietuvos ţmonių gyvensenos ir mitybos tyrimai parodė, kad Lietuvos gyventojai su maistu suvartoja pernelyg daug cukraus, riebalų, sočiųjų riebiųjų rūgščių, cholesterolio. Maiste nepakanka darţovių, įvairių grūdinių produktų, todėl stinga sudėtinių angliavandenių ir maistinių skaidulų. Kai trūksta kurios nors vienos iš maisto medţiagų, sutrinka fizinis ir psichinis vystymąsis, atsparumas įvairiems aplinkos faktoriams (8). Be to, Lietuvos gyventojų sergamumo bei mirtingumo rodikliai rodo, kad nemaţai gyventojų nesirenka sveiko gyvenimo būdo, nesirūpina savo sveikata. Didţiausia Lietuvos, kaip ir daugeliokitų Europos šalių, gyventojų sveikatos problema yra lėtinės neinfekcinės ligos: kraujotakos sistemos ligos, arterinė hipertenzija, insultai, onkologinės ligos, nutukimas, plinta įvairių psichoaktyvių medţiagų vartojimas. Specialistai lėtinių neinfekcinių ligų plitimą sieja su gyvensenos pokyčiais, kuriuos lemia šalių ekonomika, industrializacijos, urbanizacijos ir globalizacijos procesai (6).
11 Sutinkant su moksline literatūra bei atliktais tyrimais, galima teigti, kad maisto kokybė ir sauga yra svarbūs veiksniai darantys didelę įtaką ţmogaus sveikatai. Kadangi urbanizacija plečiasi, auga gyventojų poreikiai, išrankumas, vartotojiškumo tempai, maisto gamyba daţniausia vyksta toliau nuo vartotojų. Netgi Lietuvoje, daţnai maisto produktai, kuriais prekiaujama prekybos centruose, turgavietėse, yra atveţti ne tik iš Europos, tačiau ir iš Tolimųjų Rytų. Atsiţvelgiant į tai, kad maisto logistika uţima nemaţai laiko, produktai daţnai gaminami ilgesnio galiojimo laiko, o tai tikėtina pablogina ţmogaus sveikatą. PSO rekomendacijomis, ţmogui aktualu vartoti švieţią, maţai termiškai apdorotą maistą. Į maistą gamintojai deda priedus, kurie nenaudingi ir netgi ţalingi ţmogaus sveikatai. Kaip teigia G. Januškevičienė „Daugelis maisto gamybai naudojamų ţaliavų auginama naudojant trąšas, augimo reguliatorius, policiklinius angliavandenilius, nitratus, kurie, patekę su maistu, gali sukelti įvairių ţmogaus organizmo transformacijų― (9).
Aplinkosauginiai procesai, visuomenės saugumo, ekologinių klausimų iškėlimas bei jų aptarimas tapo svarbia šiuolaikinės visuomenės gyvenimo dalimi. Maisto saugą galime laikyti svarbiausiu maisto kokybės rodikliu. ―Pagrindinės šiuolaikinės mitybos kryptys susijusios su vartotojų poreikiais pasirinkti išskirtines savybes turinčius maisto produktus, kuriuos galima ţenklinti maistingumo ir sveikatingumo teiginiais.― (9).Svarbu, kad vartotojiška visuomenė būtų tinkamai informuota apie maisto produktų maistingumo ir sveikatingumo ţenklinimą pagal naujausius ES ir nacionalinius teisės aktus. Informaciją apie maisto saugą, kokybę, ţenklinimą vartotojas gali gauti iš informacinių priemonių, ţiniasklaidos, sveikatos specialistų rekomendacijų, teisės aktų. Išsamesnė informacija apie maisto saugą nuo 2010 metų pateikiama interneto tinklapiuose www.dolceta.eu ir www.vartotojoteises.lt.
Apibendrinant mokslinės literatūros įţvalgas, galima teigti, kad gyventojų gerą savijautą bei laimės jausmą įtakoja sveikata, o sveikatą įtakoja mityba. Gyventojams labai svarbus saugumo jausmas bei ţinojimas, jog jie gali pasitikėti atitinkamomis kontrolės institucijomis, kurios siekia uţtikrinti tinkamą maisto saugą ir kokybę, garantuoti tinkamą ir sveiką mitybą. Spartus ekonominis šalių vystymasis, įvairūs urbanizacijos ir globalizacijos procesai glaudţiai susiję su gyvensenos pokyčiais, įtakojančiais ţmonių mitybą. Prienama išvados, kad visi ţmogaus veiklos produktai yra vertinami kaip vientisos sistemos dalis. Dėl šios prieţasties komunikacija, technologijos ir medijos patenka į sistemą, kuri apima sveiko, saugaus, ekologiško gyvenimo būdo reprezentaciją ţiniasklaidoje. Nuo teisingos informacijos pateikimo ir prieinamumo vartotojui, priklauso vartotojo kokybiškesnis maisto pasirinkimas, gerėja sveikata, kas galimai lemia ir ţmogaus, kaip laimingos asmenybės, savivertę.
12
1.2. Ţinių apie maisto saugą sklaida
1.2.1. Informacijos apie maisto saugą šaltiniai
Informacija apie maisto saugą pateikiama tiek oficialiuose interneto šaltiniuose, tiek teisės aktuose, dokumentuose, ataskaitose. Nemaţa dalis informacijos pateikiama geltonojoje spaudoje, televizijos programų metu. Taipogi ne maţa dalis pateikiama knygose, moksliniuose straipsniuose, ţurnaluose.
1. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA). Ši tarnyba Europos Sąjungoje yra pagrindinis informacijos apie maisto kokybę ir saugumą šaltinis. Ji buvo įkurta 2002 m. sausio mėn. Parmoje. Organizacija visoje ES „uţtikrina nepriklausomą mokslinę ekspertizę ir teikia informaciją apie ţinomus ir naujai aptinkamus bei atsirandančius pavojus, susijusius su maisto gamybos grandine― (27). Dauguma EFSA darbų atliekami atsakant į Europos Komisijos, Europos Parlamento ir ES valstybių narių prašymus pateikti mokslinę nuomonę.Tarnyba taipogi atlieka mokslinį darbą savo iniciatyva, visų pirma siekiant išnagrinėti kylančias problemas ir naujus pavojus bei atnaujinti vertinimo metodus.
2. Organizacijos. Lietuvoje didţioji dalis informacijos pateikiama organizacijų/institucijų interneto svetainėse (organizacijų parengtose ataskaitose, uţsakytuose moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir pan.). Institucijos, kurios teikia informaciją apie maisto kokybę, saugą, ţenklinimą, Lietuvoje galima priskirti:
LietuvosRespublikosVyriausybė; Sveikatos apsaugos ministerija; Nacionalinė sveikatos taryba; Ţemės ūkio ministerija; Ūkio ministerija;
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
3. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).Lietuvoje Pagrindinis oficialus interneto šaltinis, kuriame vartotojas gali susipaţinti su maisto saugos klausimais, tiek teisiniame kontekste, tiek verslo, ar buitinio vartojimo srityje yra Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Kaip nurodo ši institucija, „aukštas visuomenės sveikatos ir vartotojų interesų apsaugos lygis bei laisvas saugių ir sveikų maisto produktų judėjimas visoje Europos Sąjungoje yra pagrindiniai siekiai uţtikrinant maisto saugą― (11), todėl informacijos sklaida ir visuomenės supaţindinimas su saugaus maisto reikalavimais yra svarbi šios institucijos funkcija.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba teikia informaciją apie: • skubius pranešimus (RASFF);
13 • patikimus / nepatikimus subjektus;
• Pritaikytas poveikio priemones;
• Su maistu besiliečiančius gaminius ir medţiagas; • Saugius maisto tvarkymo principus;
• Maisto kokybės uţtikrinimą;
• Maisto klastotes ir nelegalią prekybą.
Airijoje šią funkciją vykdo Airijos maisto saugos tarnyba (The Food Safety Authority of Ireland FSAI). Tarnyba buvo įsteigta pagal 1998 m. Airijos maisto saugos tarnybos aktą. Pagrindinė Airijos maisto saugos tarnybos funkcija yra apsaugoti visuomenės sveikatą ir vartotojų interesus maisto saugos ir higienos srityje. Tarnyba glaudţiai bendradarbiauja su sveikatos apsaugos ministerija bei teikia naujausius ir geriausius mokslinius patarimus bei informaciją, susijusią su maisto sauga ir higiena, atitinkamoms institucijoms (35).
Danijos veterinarijos ir maisto administracijayra viena iš Danijos Maisto, ţemės ūkio ir ţuvininkystės ministerijai (Ministry of Foods, Agriculture and Fisheries of Denmark) pavaldţių institucijų. Ji siekia apsaugoti vartotojų sveikatą bei uţtikrinti, kad vartotojus pasiektų teisinga informacija. Taip pat šios institucijos veikla siekiama uţtikrinti sveikų galvijų auginimą, gyvulių gerovę ir palaikyti Danijoje aukštus veterinarijos standartus.
Ją sudaro 2 departamentai:
Danijos veterinarijos departamentas atsakingas uţ veterinariją, įskaitant ir gyvulių importo ir eksporto inspektavimus, gyvulinius produktus ir gyvulių genetinę inţineriją. Departamentui taip pat priskirtos gyvulių gerovės, gyvulininkystės bei veterinarijos medikamentų sritys.
Danijos maisto departamentas atsakingas uţ teisinių aktų, reguliuojančių maisto pramonės inspektavimą (kaip pavyzdţiui, importo/eksporto taisyklių), rinkodarą, produktus ir genetinę inţineriją, rengimą.
Danijos veterinarijos ir maisto tarnybos kompetencijai priskirti laboratoriniai ir moksliniai tyrimai, kuriuos atlieka Maisto tyrimų ir mitybos institutas bei Maisto saugos ir toksikologijos institutas. Į tarnybą taip pat įtrauktas Danijos nacionalinis veterinarijos serumo institutas ir Danijos nacionalinis virusų tyrimo institutas (36).
4. Dar vienas svarbus informacijos apie maisto kokybę šaltinis yra tarptautinis interaktyvus vartotojų švietimo projektas „Dolceta“. Uţ šio projekto vykdymą yra atsakinga Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Dolcetos projektas buvo papildytas moduliu – „Maisto sauga―. ―Šioje projekto dalyje vartotojams suteikiama informacija ir patarimai kaip pasirinkti, transportuoti, saugoti ir gaminti
14 maisto produktus, kad iki minimumo sumaţinti galimybę maistui tapti nesaugiu vartoti. Taip pat pateikiama informacija sveikos mitybos klausimais.‖ (1).
Apie maisto saugą, kokybę, saugios mitybos principus informacija yra platinama bendrojo lavinimo, aukštosiose ar kitose ugdymo įstaigose pamokų ir įvairių renginių metu. Rinkoje taip pat gausu mokslinių ir populiarių leidinių apie maisto saugą.
1.2.2. Ţiniasklaida ir reklama
Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad ţiniasklaidoje pateikiama informacija daţnai būna klaidinga, paremta reklaminiais tikslais, todėl iš valdţios atstovų, valstybinių ar savivaldybės įstaigų atstovų daţnai sulaukiama rekomendacijų „Ţiniasklaidai skleisti tik moksliškai pagrįstą informaciją apie maisto saugą ir kokybę― (12).
Ţiniasklaida ne tik perduoda informaciją, bet ir daro poveikį visuomenei. Šio poveikio nagrinėjimas buvo aktualus daugelį metų.Ţiniasklaida gali veikti auditorijos ţinių lygį ir nuomones, taip pat gali paveikti gilesnius ţmogaus psichikos sluoksnius ir suformuoti tam tikrą poţiūrį arba sąlygoti emocijas bei elgesį. Autorės I. Kučinskės teigimu, pakliuvus į ţiniasklaidos akiratį, neišvengiamai pradedamas formuoti vienoks ar kitoks joje vaizduojamo objekto paveikslas (23). Priklausomai nuo laidos tematikos, publikacijos tono, įvykių interpretavimo konteksto, tas pats reiškinys ar objektas skirtingose ţiniasklaidos priemonėse gali įgyti visiškai kitokį, kartais net priešingą, įvaizdį. Skirtingas tos pačios informacijos pateikimas geli turėti visiškai kitokį poveikį, taigi ţiniasklaidos veikla susijusi su atsakomybe uţ informacijos turinį.
Ţiniasklaida galėtų būti suvokiama kaip masinės komunikacijos priemonė priklausomai nuo informacijos perdavimo pobūdţio galinti stipriai masinti vartotojus. Pripaţįstama, kad ţiniasklaidos dėkapateikiami pranešimai yra tikslingi, jie sumaţina neapibrėţtumą, suteikdami informaciją kaţkokiu aktualiu klausimu.todėl svarbu, kad informacija šiuo atveju apie maisto saugą ir kokybę, saugios mitybos pricipus būtų pateikta neiškreipta, atitinkanti galiojančius teisės aktus ir saugiam maistui keliamus reikalavimus.
Ţiniasklaida pateikia ne tik informaciją apie maistą, jo sudėtį, kokybę, saugą, bet ir ţenklinimą, keliamus reikalavimus ir t.t. Europos Komisija taip pat paţymėjo, kad esminių priemonių Europos Sąjungos lygiu turėtų būti imtasi ţenklinimo bei reklamos ir rinkodaros srityse, nes, „viena vertus, renkantis, kokius maisto produktus pirkti, svarbi galimybė gauti aiškią, nuoseklią ir pagrįstą informaciją, kita vertus, informacijos aplinką platesniu mastu formuoja kultūros veiksniai, tokie kaip reklama ir kitos ţiniasklaidos priemonės― (24).
15 Ankstesnės diskusijos patvirtino, kad ţiniasklaida yra tas informacijos šaltinis, kuris bene daţniausiai iškraipo informaciją apie maisto saugą ir kokybę. 2010 metais įvyko apskritojo stalo diskusija, „kuri buvo organizuota atsiţvelgiant į visuomenėje kilusią polemiką, kuriai didţiulę įtaką turėjo ţiniasklaidos nuomonių vertinimas. Į šią diskusiją buvo pakviesti Sveikatos apsaugos, Ţemės ūkio ministerijų, maisto saugą ir kokybę tikrinančių, maistą gaminančių ir maisto ţaliavas auginančių įmonių ir asociacijų bei mokslo institucijų atstovai― (12).
Šios diskusijos pabaigoje buvo prieita vieningų išvadų, kad:
1. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnyba turėtų nuolat teikti informaciją per ţiniasklaidą visuomenei apie maisto saugą ir kokybę.
2. Ţiniasklaidai skleisti tik moksliškai pagrįstą informaciją apie maisto saugą ir kokybę (12). Apibendrinant galima teigti, kad ţiniasklaida turi didelę galią formuoti visuomenės nuomonę, todėl labai svarbu, kad pateikiama vartotojui informacija apie saugų maistą būtų teisinga ir neklaidinanti. Uţ ţalingą ţiniasklaidos turinį yra numatyta ir teisinė atsakomybė.
Vartotojų sprendimo pirkti procese svarbus vaidmuo tenka informacijai. Informacija gali būti vidinė, susijusi su paties vartotojo patyrimais, ir išorinė, apimanti įvairius informacijos šaltinius. Būtent išorinės informacijos pateikimą iš dalies gali įtakoti pačios įmonės, per savo taikomas komunikacines priemones. Viena iš populiariausių komunikavimo priemonių yra reklama. Kalbant apie reklamos kūrimo prielaidas buvo uţsiminta, jog Lietuvoje įstatymais numatoma informacijos sklaidos laisvė. Tuo tarpu B. Čereška pabrėţia, jog išsivysčiusioje visuomenėje kiekvienam asmeniui sudarytos sąlygos pasirinkimo laisvei. Jis bent išoriškai gali teigti, kad yra absoliučiai laisvas tiek savo elgsena, tiek mąstymu. Reklama turi padėti laisvam pasirinkimui ir pagreitinti apsisprendimą. Raiškioje reklamos ţinutėje esančios paskatos veikia ţmogaus jutimo organus, jo sąmonėje suformuoja teigiamą poţiūrį apie reklamuojamą prekę, paslaugą ar įmonę (25).
Taigi galime teigti, kad reklama tampa neatsiejama gyvenimo dalimi ir ji daro vienokį ar kitokį poveikį vartotojų apsisprendimui.
Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme Nr. VIII-1871 14 straipsnyje„Maisto reklama― nurodoma, kad maisto reklamoje privalo būti nurodyta, jog maistas yra genetiškai modifikuotas arba maisto sudėtyje arba jo sudedamosiose dalyse yra genetiškai modifikuotų organizmų. Maisto papildų reklamoje privalo būti nuoroda „Maisto papildas―. Energinių gėrimų reklama yra draudţiama ugdymo įstaigose, kurias lanko jaunesni kaip 18 metų asmenys. Taip pat koncertų, sporto, labdaros ir (ar) paramos bei kitų renginių, skirtų asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, vietose.
16 Autorė A.Šamulevičiūtė paţymėjo, kad „visais atvejais, kai skleidţiama maisto reklama, reikėtų laikyti, kad teikiama informacija apie maistą. Tačiau negalioja atvirkštinis principas, t. y. ne visada teikiama informacija apie maistą bus reklama. (13).
Taigi, galima teigti, kad informacijos apie maisto saugą yra pakankamai, ji pateikta plataus spektro šaltiniuose, tačiau vartotojui svarbu atsirinkti teisingą informaciją. Rekomenduotina domėtis oficialia, valstybinių institucijų pateikiama informacija. Gaunant informaciją iš interneto ar ţiniasklaidos tikslinga pasitikrinti, pasitikslinti, kadangi ne visa pateikiama informacija būna teisinga.
1.2.3. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys maisto saugą
Vartotojų ir visuomenės sveikatos apsauga bei laisvo prekių judėjimo uţtikrinimas yra pagrindiniai Europos Sąjungos maisto teisės tikslai. Siekiant aukšto vartotojų interesų ir visuomenės sveikatos apsaugos lygio uţtikrinimo ypatingą reikšmę įgyja vartotojų informavimas apie maistą. Tik tiksliai, aiškiai, suprantamai ir pakankamai informuotas vartotojas gali priimti savo individualius poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą dėl maisto produkto įsigijimo (13).
2001 m. kovo 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 466/2001, nustatantis didţiausius leistinus tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekius (14). Šis reglamentas nurodo, kam jis taikomas, kokius duomenis, remiantis juo valstybės narės turi pateikti. Nustato leistinas dozes nitratų, mikotoksinų, sunkiųjų metalų bei 3-monochloropropano-1,2-diolis (3-MCPD) dozes, mėginių ėmimo kriterijus, analizės metodų vykdymo kriterijus tam tikrose maisto produktuose (EB, 2001).
2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (15). Šis reglamentas uţtikrina ţmonių sveikatos ir vartotojų interesų apsaugą maisto atţvilgiu, ypač atsiţvelgiant į tiekiamo maisto įvairovę, įskaitant tradicinius produktus, ir kartu uţtikrina veiksmingą vidaus rinkos veikimą. Jis nustato bendruosius principus ir atsakomybę, solidaus mokslinio pagrindo pateikimo priemones, veiksmingas organizacines priemones ir procedūras, padedančias priimti su maisto ir pašarų sauga susijusius sprendimus (EB, 2002).
2004 m. balandţio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (16). Šiame reglamente nustatytos bendrosios maisto produktų higienos taisyklės maisto tvarkymo subjektams. Šis reglamentas taikomas visiems maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapams bei eksportui, nepaţeidţiant specialių su maisto higiena susijusių reikalavimų.
17 Jame nurodomi, bendrieji įsipareigojimai, bendrieji ir specialieji higienos reikalavimai, rizikos veiksnių analizė ir svarbiausieji valdymo taškai. Nurodomos geros higienos praktikos taisyklės (16).
2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 dėl ţaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinantis direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB. Šio reglamento tikslas - uţtikrinti veiksmingą vidaus rinkos veikimą ţaliavų ir gaminių, skirtų tiesiogiai ar netiesiogiai liestis su maistu, pateikimo į Bendrijos rinką atţvilgiu, tuo pačiu suteikiant pagrindą išlaikyti aukšto lygio ţmonių sveikatos apsaugą ir apsaugoti vartotojų interesus (17).
2006 m. gruodţio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr.1881/2006, nustatantis didţiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (18). Šis reglamentas taikomas dţiovintiems, perdirbtiems, atskiestiems bei sudėtiniams maisto produktams. Priede išvardinti maisto produktai nėra pateikiami į rinką, jei juose esančio priede nurodyto teršalo koncentracija viršija priede nustatytą didţiausią leistiną koncentraciją (18).
2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1170/2009, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/46/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1925/2006 dėl vitaminų ir mineralinių medţiagų bei jų formų, kurių galima pridėti į maisto produktus, įskaitant maisto papildus, sąrašų (19).
Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas. Šis įstatymas reglamentuoja farmacinę ir kitą veiklą, susijusią su vaistiniais preparatais, veterinariniais vaistais, veikliosiomis ir kitomis vaistinėmis medţiagomis bei medicininės paskirties produktais, veterinarinės farmacijos veiklą, taip pat šios veiklos valstybinį valdymą ir kontrolę. Šis įstatymas nereglamentuoja su narkotinių ir psichotropinių medţiagų pirmtakais (prekursoriais) susijusios veiklos, šios veiklos valstybinio valdymo ir kontrolės. Jame nurodomos vaistininkų ir jų padėjėjų pareigos bei atsakomybes, vaistinių preparatų tiekimas rinkai, klinikiniai vaistinių preparatų tyrimai, farmacinės veiklos licenzijavimas (20)
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodţio 24 d. įsakymas Nr. 677 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ţenklinimas― tvirtinimo―. Ši higienos norma nustato bendruosius maisto produktų ţenklinimo, maistingumo bei partijų ţymėjimo reikalavimus. Ji privaloma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, teikiantiems maisto produktus į Lietuvos Respublikos rinką. Joje pateikti reikalavimai taip pat taikomi visiems į restoranus, ligonines, valgyklas ir kitas viešojo maitinimo įstaigas (toliau – viešojo maitinimo įstaigos) teikiamiems maisto produktams. Higienos normos V ir VI skyriuose pateikti reikalavimai netaikomi natūraliam mineraliniam vandeniui ir specialios paskirties maisto produktams (21).
18 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. geguţės 5 d. įsakymas Nr. V-371 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 16:2006 „Medţiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, specialieji sveikatos saugos reikalavimai― patvirtinimo―. Ši higienos norma nustato specialiuosius reikalavimus ir tyrimo metodus atitinkamoms medţiagoms ir gaminiams, skirtiems liestis su maistu. Nustato cheminių medţiagų, migruojančių į maistą, didţiausius leidţiamus lygius (22).
1.2.4. Produktų ţenklinimas
Plačiąją visuomenę domina mitybos ir sveikatos ryšio bei individualius poreikius atitinkančių maisto produktų pasirinkimo klausimai. Tam svarios įtakos turi maisto produktų ţenklinimas.
Teisiniuose dokumentuose apibrėţiama, kad „ţenklinimas – tai su maisto produktu susiję ţodţiai, duomenys, prekės ţenklai, registruotasis prekės pavadinimas, vaizduojamoji medţiaga arba simbolis, pateikti ant pakuotės, dokumente, informaciniame lapelyje, etiketėje, ţiede ar lankelyje, pridedamuose prie tokio maisto produkto― (28).
Apie maisto produktų ţenklinimą, jam keliamus reikalavimus, vartotojai plačiai gali susipaţinti VMVT interneto svetainėje. Maisto produktų ţenklinimo taisyklės kuriamos siekiant informuoti ir apsaugoti vartotoją, kadangi būtent ant maisto produkto pakuotės, prie jos pritvirtintoje etiketėje ar šalia maisto produkto pateikta informacija padeda įvertinti ir išsirinkti tinkamą maisto produktą. Be to, skirtingi ES šalių įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys maisto produktų ţenklinimą, gali trukdyti laisvą šių produktų judėjimą ir nulemti nelygias konkurencijos sąlygas― (11).
Siekiant dar daugiau tikslumo, pasak autorės A.Šamulevičiūtės, „reikėtų sugretinti ţenklinimo ir informacijos apie maistą teikimo vartotojams sąvokas. Jei pastaroji aiškintina kaip veiksmai, kuriuos atlikus informacija apie maisto produktą tampa pasiekiama vartotojui, tai būtent ţenklinimas ir yra laikytinas tuo „veiksmu―, kitaip tariant, vienu iš informacijos apie maistą teikimo vartotojams būdų, nes, kaip minėta, jis sietinas tik su dokumentuota forma teikiama informacija (pakuotėje, informaciniame lapelyje, etiketėje, ţiede ar lankelyje ir kt.), kuri paprastai pateikiama kartu su produktu ar ant jo, ir dėl to informacijos pateikimas ţodţiu, monitoriuje ar kitais panašiais būdais tikrai negalėtų būti laikomi ţenklinimu― (13).
Informacija apie produktų ţenklinimą yra reglamentuota tarptautiniais teisės aktais. Europos Sąjungoje produktų ţenklinimą reglamentuoja Reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams (28).
Remiantis Reglamento reikalavimais, ţenklinant fasuotus maisto produktus būtina nurodyti: • „maisto produkto pavadinimą;
19 • sudedamųjų dalių sąrašą;
• visas alergiją ar netoleravimą sukeliančios medţiagas, naudojamas gaminant ar ruošiant maisto produktą ir išliekančias galutiniame produkte, nors ir pakitusiu pavidalu;
• tam tikrų sudedamųjų dalių ar jų kategorijų kiekį; • maisto produkto grynąjį kiekį;
• minimalų tinkamumo vartoti terminą arba nuorodą „Tinka vartoti iki … (data)―; • visas specialias laikymo ir (arba) vartojimo sąlygas;
• maisto verslo operatoriaus pavadinimą ar įmonės pavadinimą ir adresą; • kilmės šalį ar kilmės vietą numatytais atvejais;
• vartojimo instrukciją, jei be jos būtų sudėtinga teisingai vartoti šį maisto produktą;
• daugiau kaip 1,2 proc. tūrio koncentracijos alkoholio turinčių gėrimų faktinę alkoholio koncentraciją, išreikštą tūrio procentais;
• maistingumo deklaraciją― (11).
2007 m. geguţės 30 d. Komisijos Baltojoje knygoje dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti paţymėta, kad „ţenklinimas nurodant maistinę vertę – tai vienas iš svarbių būdų siekiant informuoti vartotojus apie maisto produktų sudėtį ir padėti jiems rinktis turint pakankamai informacijos‖ (24).
Europos Sąjungos valstybės siekia suderinti nacionalines apsaugos priemones, kad Europos piliečiams būtų uţtikrinta tokia pati aukšto lygio apsauga ES bendrojoje rinkoje. ES teritorijoje, siekiant apsaugoti vartotoją, gali būti platinami tik ţenklinimo reikalavimus atitinkantys produktai. ES direktyvose nustatyti privalomi maisto produktų, buitinių prietaisų, avalynės, tekstilės gaminių, buitinių chemikalų, pavojingų medţiagų, kosmetikos ir kitų produktų grupių ţenklinimo reikalavimai ir standartai. Reikalavimai, taikomi ţenklinimui ES, turėtų uţtikrinti aukštą vartotojų apsaugos, sveikatos ir saugos lygį teikiant informaciją apie sudėtį ir turinį, galiojimo laiką, specialias atsargumo priemones ir kitą informaciją (29, 30).
1.3. Rizikos veiksniai maisto produktuose ir jų poveikis vartotojams
Pasak P. Viškelio -―maisto sauga ir nekenksmingumas yra viena iš svarbiausių bet kokių produktų savybių, kurią turi garantuoti augintojai, perdirbėjai ir produktų pardavėjai― (33). Taigi, labai svarbu identifikuoti visus galimus rizikos veiksnius, įvertinti pavojus susijusius su visais maisto gamybos aspektais, pradedant nuo maisto ţaliavų patekimo į įmonę ir baigiant pagamintos produkcijos20 realizavimu (37).Potencialūs rizikos veiksniai maisto pramonėje skirstomi į tris grupes: biologinius, cheminius ir fizinius rizikos veiksnius (33).
1.3.1. Biologiniai maisto taršos rizikos veiksniai
Biologiniai rizikos veiksniaiskirstomi į bakterinius, virusinius bei parazitinius. Tarptautinė mikrobiologinių maisto standartų komisija (International Commission of Microbiological Specifications for Food, ICMSF) pateikia mikroorganizmų, virusų, parazitinių pirmuonių bei kirmėlių rūšis, kurios yra svarbiausi biologiniai rizikos veiksniai. Komisija visus mikroorganizmus sugrupavo pagal pavojingumo laipsnį (38) (1 lentelė).
1 lentelė. Mikroorganizmų skirstymas pagal pavojingumo laipsnį (38) Labai pavojingi Vidutinio pavojingumo,
galintys plačiai išplisti
Vidutinio pavojingumo, kurių išplitimas yra ribotas
Clostridium botulinum ( A B E F tipai );
Shigella dysenteriae, Shigella.flexneri;
Salmonella typhimurium, Salmonella paratyphi A,B; Listeria monocytogenes; Hepatito A ir E virusas;
Brucella abortus, Brucella suis; Vibrio cholerea O1;
Vibrio vulnificus; Taenia solium; Trichinella spiralis; Mycobacterium bovis; Echerichia coli 0157:H7; Mikotoksinai;
Žuvies ir vėžiagyvių toksinai
Campylobacter coli; Salmonella enteritidis,
Salmonella cholerae suis ir kt.; Shigella gentys;
Streptococcus pyogenes; Rota virusai;
Norwalk virusų grupė; Entamoeba histolytica; Diphyllobotrium latum; Ascaris lumbricoides; Cryptosporidium parvum. Bacillus cereus; Camphylobacter jejuni; Clostridium perfringens; Staphylococcus aureus; Vibrio cholerea, ne 01; Vibrio paraheamolyticus; Yersenia enterocolitica; Giardhia lamblia; Taenia saginata.
Mikroorganizmusgali sunaikinti aukšta temperatūra, šaldymas ar dţiovinimas, higienos reikalavimų laikymasis. Dauginimąsi galima sustabdyti palaikant tam tikrus maisto parametrus – pH, vandens aktyvumą arba dedant leidţiamų vartoti konservantų. Pakavimo sąlygos, laikymo temperatūra taip pat gali sustabdyti mokroorganizmų dauginimąsi (37).
21 1.3.1.1 Daţniausiai pasitaikantys apsinuodijimo maistu atvejai
Mikrobiologinis maisto uţterštumas daţniausiai yra apsinuodijimo maistuarba maisto intoksikacijos rizikos veiksnys. Apsinuodijimas maistu – tai ūmi liga, kuri atsiranda pavartojus maisto, uţkrėsto patogeniniais mikroorganizmais, jų toksinais, arba kitomis medţiagomis. Įprastai tai nėra pavojinga liga, daţniausiai praeinanti net ir be gydymo. Daugeliu atvejų apsinuodijama kada maistas yra uţterštas bakterijomis, tokiomis kaip Campylobacterspp,Salmonella spp,Echerichia coli (E.
coli),Listeria monocytogenes arba virusais (norovirusai, rotavirusai) (39, 26).
Apsinuodijimas pavartojus patogeniniais mikroorganizmais uţteršto maistoyra daţniausias lyginant su apsinuodijimais kuriuos sukelia cheminė ar fizinė maisto tarša(26). 2018 metais EFSA pateikė ataskaitą, kurioje apţvelgiama 2017 m. ES uţregistruotų ir patvirtintų zoonozių, zoonozių sukėlėjų ir apsinuodijimo maisto produkais protrūkių tendencijas ir šaltinius (40).
2 pav. Patvirtintų žmogaus zoonozių skaičiai ir rodikliai ES, 2017 m.(40)
Remiantis ataskaitos duomenimis net 72,8 proc. ES uţregistruotų ir patvirtintų apsinuodijimų sukėlėjas buvo Campylobacter spp. 67,8 proc. apsinuodijimų prieţastis buvo Salmonella spp apkrėsti maisto produktai. Echerichia coli apkrėstas maistas buvo 66,1 proc. visų apsinuodijimo atvejų. Taip pat
22 Listeria monocytogenes apkrėsti maisto produktai sudarė 65,8 proc. visų apsinuodijimo maistu atvejų
(2 pav.) (40).
Nors listeriozės atvejų buvo registruota maţiau, tačiau remiantis EFSA ataskaitos duomenimis ES mirštamumas nuo šios ligos buvo didţiausias t. y. uţregistruotos 225 mirtys (13 proc.) (40).
Ţemiau pateiktame paveiksle (3 pav.) nurodoma kiek kampilobakteriozės atvejų buvo uţregitruota Lietuvoje, Airijoje ir Danijoje lyginant 2013-2017 m.
23 1.3.2. Cheminiai maisto taršos rizikosveiksniai
Per paskutinius dešimtmečius padaryta didelė paţanga maisto moksle ir maisto gamybos technologijoje, tačiau ligos, kurias sukelia maisto produktuose esantys mikrobiologiniai bei cheminiai teršalai yra didelė ir sveikatas, ir ekonomikos problema. Visi maisto produktai yra sudaryti iš cheminių mediagų ir visos cheminės medţiagos viršijant leistinas normas gali būti toksiškos ir sukelti cheminį apsinuodijimą maistu (37).
Potencialiai pavojingos ţmogaus sveikatai cheminės medţiagos yra plačiai paplitusios ir gamtoje todėl iškyla rizika jog šios medţiagos, bet kada pateks į produkto gamybos etapus ir uţterš augalimės bei gyvūninės kilmės maisto gaminius.Vienų cheminių medţiagų maiste negali būti, o kitų leidţiami tik riboti kiekiai. Mokslinėje literatūroje cheminiai maisto teršalai skirstomi į natūraliai susidarančius ir į maistą patenkančias sintetines medţiagas (2 lentelė) (31).
2 lentelė.Cheminiai rizikos veiksniai (37)
Cheminiai junginiai
Natūralūs Sintetiniai
Mikotoksinai (pvz.,
aflatoksinas,ochratoksinas A, fusarium toksinas, patulinas ir citrininas); Grybų toksinai; Vėţiagyvių toksinai: paralitinio poveikio; diarėjinio poveikio; neurotoksinio poveikio; amnezinio poveikio Skombrotoksinai (pvz., histaminas); Ciguatoksinas; Pirolizidino alkaloidai; Fitohemaglutininas; Polichlorinti bifenilai;
Ţemės ūkio chemikalai:
Pesticidai, fungicidai, trąšos, isekticidai, antibiotikai, augimo hormonai;
Uţdraustos medţiagos (tiesioginis, netiesioginis patekimas) Toksiški elementai ir junginiai:
Švinas, cinkas, arsenas, gyvsidabris cianidas, kiti sunkieji metalai;
Maisto priedai:
Tiesioginiai (leidţiamas kiekis reglamentuojamas Europos Sąjungod teisės aktų);
Konservantai (nitritas ir sulfitai);
Skonio stiprikliai (mononatrio gliutamatas); Mitybinės vertės priedai (niacinas);
Maisto daţai;
Įmonėse naudojami chemikalai (tepalai, valikliai, sanitarinės priemonės, dangos, daţai);
Tikslingai pridedamos cheminės medţiagos;
Mikotoksinai. Mikotoksinai yra toksiški junginiai, kuriuos natūraliai gamina tam tikri grybai (pvz., pelėsiai) – grybų antriniai metabolitai. Pelėsiais gali būtų uţkrėsti augalai prieš ar po derliaus nuėmimą, grūdai sandėliavimo metu, pelėsiai gali išaudti ir pačiame maiste esant šiltoms ir drėgnoms sąlygoms. Dauguma mikotoksinų yra chemiškai stabilūs ir išgyvena maisto perdirbimą.Nustatyti keli šimtai skirtingų mikotoksinų, tačiau daţniausiai rimtą pavojų ţmonių sveikatai ir gyvuliams
24 keliaaflatoksinai, ochratoksinas A, patulinas, fumonizinai, zearalenonas ir nivalenolis (deoksinivalenolis)(42).
Mikotoksinai ţmogaus organizmą gali paveikti tiesiogiai, t. y. valgant uţkrėstą maistą arba netiesiogiai iš gyvūnų, kurie šeriami uţterštu pašaru, ypač geriant švieţią pieną. Apsinuodijimo mikotoksinais ligos simptomai panašūs kaip ir bakterinio apsinuodijimo. Tačiau mikotoksinai gali sukelti rimtesnes komplikacijas tokias kaip nervų sistemos paţeidimai, imuninės sistemos susilpnėjimas (42).
Grybų toksinai. Skirtingai nuo mikotoksinų, kurie yra pelėsių antriniai metabolitai, grybai savaime toksiški, todėl apsinuodijimas grybų toksinais daţniausiai atsiranda suvartojus ţalius, termiškai blogai apdorotus grybus. Daţniausiai to išvengti galima grybus tinkamai apdorojus termiškai ar konservuojant( 31).
Ciguatoksinai. Jais ţmogus gali apsinuodyti suvalgęs tropinės ar subtropinės kilmės jūrines ţuvis, daţniausiai plėšrias, kurios savo organizme kaupia natūraliai susidariusius toksinus.(43)
Skombrotoksinais apsinuodijama suvartojus nešvieţios konservuotos arba rūkytos ţuvies, kurioje yra didelis histamino kiekis . Histaminas atsiranda natūraliai mikrobiškai skaldant laisvą amino rūgštį histidiną. Tokių amino rūgščių daug turi Scombroidea rūšies ţuvys (pvz., Tunas ir skumbrės), ir kitos tamsios spalvos ţuvys (Sardinės ir ančiuviai). Apsinuodijimas skombrotoksinais yra vienas daţniausių apsinuodijimų vartojant ţuvį (44).
Sintetinės cheminės medţiagos. Tai medţiagos, kurių maiste neturėtų būti arba jų maksimaliems kiekiams yra nustatytos grieţtos leistinos normos. Tokios medţiagos kaip maisto priedai, daţai, kvapai, skonio stiprikliai, konservantai yra leidţiamos ir gali būti naudojamos, maisto konservavimui, skonio ar išvaizdos pagerinimui ir kt. Tokius priedus ir jų leistinas normas reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai (31).
Maisto priedas – bet kuri medţiaga, paprastai atskirai nevartojama kaip maisto produktas ir nevartojama kaip būdingas maisto produkto ingredientas, nepriklausomai nuo to, ar ji turi maistinę vertę, ir kurios sąmoningas dėjimas į maisto produktą pagal gamybos, perdirbimo, ruošimo, apdorojimo, pakavimo, transportavimo ar saugojimo technologiją reiškia ar gali reikšti, kad ji arba jos šalutiniai produktai tiesiogiai ar netiesiogiai tampa tų maisto produktų komponentu (11).
Lietuva vadovaujasi Europos Sąjungoje galiojančiais reglamentais - 2008 m. gruodţio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (OL L 354, 2008 12 31, p. 16—33), kuriame išdėstyti pagrindiniai reikalavimai maisto priedų naudojimui (11).
25 1.3.3 Fiziniai maisto taršos rizikos veiksniai
Fiziniairizikos veiksniai - pašalinės medţiagos ir svetimkūniai, kurie paprastai neturėtų būti randami maiste. Tokios medţiagos gali būti susirgimų, traumų arba suţeidimų prieţastis (38). Fiziniai maisto teršalai gali būti vidiniai t. y. į maistą patekti natūraliai, daţniausiai nuimant derlių (pvz., kaulų likučiai mėsoje, akmenys vaisiuose, vabzdţiai darţovėse ir kt.,), išoriniai, kuomet gaminys uţkrečiamas perdirbimo, pakavimo vietoje (plastikas arba metalas iš gamybos įrangos, stiklas iš apšvietimo gamybos vietose, medis iš padėklų ir kt.) ir tyčinis, kai maisto gaminys tyčia uţteršiamas siekiant asmeninės naudos (adata obuolyje, ţilas plaukas duonos tešloje ir pan.) (34, 45).
Siekiant išvengti fizinės maisto taršos reikalinga grieţta kontrolė maisto gamybos ar perdirbimo procesų metu. Galimas tokių kontrolės priemonių taikymas kaip: aukšti kokybės reikalavimai ţaliavoms, tiekėjo sertifikatai ir garantijos, vietų inspekcijos. Taip pat technologijos leidţia naudoti prevencines priemones tokias kaip metalų detektoriai, rentgeno spindulių technologija. Grieţta grauţikų kontrolė bei specialių įrengimų prieš vabzdţius naudojimas, leidţia uţkirsti biologinių teršalų patekimą į gaminius. Bendras higienos reikalavimų laikymasis, tinkamas transportavimas, kokybiškų pakavimo priemonių naudojimas bei darbuotojų mokymai kaip uţkirsti kelią fizinei ir kitokiai taršai yra svarbūs faktoriai siekiant gauti sveiką, kokybišką, neuţterštą produktą (37).
1.3.3.1. Fiziniai maisto teršalai, patekę į rinką
Fiziniai maisto teršalai gali būti apibrėţiami kaip kieti, aštrūs svetimkūniai, kurie, kaip manoma, nėra maisto produkto sudedamoji dalis. Fiziniai teršalai gali sukelti suţalojimus burnoje, dantyse, ryklėje ir (arba) gerklėje. Šių svetimkūnių medţiaga ir dydis yra svarbūs veiksniai, į kuriuos reikia atsiţvelgti. JAV maisto ir vaistų administracijos duomenimis, 7–25 mm dydţio kietos medţiagos dalelės yra pavojingiausios (34).
3 lentelė. Dažniausiai randami fiziniai teršalai maiste ir jų šaltiniai (37)
Medţiaga Atsiradimo šaltinis
Stiklas Buteliai, indai, šviesos instaliacija, įranga, skaitiklių dangteliai Medis Transportavimo platformos, dėţės, statinės,
Akmenys Dirvoţemis, statybinės medţiagos
Metalas Mechanizmai, statybinės medţiagos, įrankiai Vadzdţiai, kaulai ir kiti
biologiniai teršalai
Laukai, perdirbimo vietos, netinkamas apdorojimas
Izoliacinės medţiagos Statybinės medţiagos
Plastmasės Pakavimo medţiagos, transportavimo platformos, darbuotojai Asmeniniai daiktai Darbuotojai
26 Milijonai maisto produktų kiekvienais metais yra išimami iš rinkos reguojant į vartotojų nusiskundimus dėl pašalinių medţiagų randamų maisto produktuose. Dėl blogos taršos kontrolės įmonės kasmet praranda milijonus eurų, tai taip pat gali pakenkti jų reputacijai ir kelia pavojų vartotojų sveikatai.
27
2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA
Tyrimo metodika
Iškeltam darbo tikslui pasiekti ir atsakyti į pateiktus darbo uţdavinius buvo naudojami šie darbo metodai: mokslinės litertūros analizė, anketinė apklausa ir statistinė duomenų analizė. Tyrimas buvo atliekamas 2018–2019 m Lietuvoje, Airijoje ir Danijoje.
Apklausos organizavimo metodika
Tyrimo atlikimui buvo naudojamos anoniminės anketos (2 priedas), tokiu būdu išsaugant respondentų anonimiškumą ir konfidencialumą. Anketą sudarė 21 klausimas, iš kurių pirmi 5 klausimai buvo skirti suţinoti bendruosius duomenis apie respondentus t. y. lytis, amţius, gyvenamoji vieta, išsilavinimas. Sekantys 6 klausimai buvo skirti suţinoti ir įvertinti apklaustųjų ţinias apie maisto saugą ir kokybę, kokiais informacijos šaltiniais apie maisto saugą respondentai naudojasi. Sekantys 9 klausimai buvo skirti suţinoti ar respondentai ţino galimas pasėkmes dėl maisto saugos ţinių stygiaus, ar ţino kur kreiptis radus paţeidimą, ar pasitaikė susirgimų dęl prastų produktų. Paskutiniais 2 klausimais buvo siekiama įvertinti, ar maisto saugos ţinios gali įtakoti respondentų saugumo jausmą.
Anketos buvo patalpintos į apklausa.lt internetinį puslapį, platinamos per socialinius tinklus bei vykdoma momentinė apklausa raštu. Respondentų buvo prašoma anketose paţymėti tinkamiausius klausimų atsakymų variantus,taip pat buvo paaiškinta apie tyrimo svarbą ir, kad duomenys bus naudojami magistrinio darbo rašymui.
Šis apklausos metodas pasirinktas todėl, kad tai leidţia pasiekti gyventojus gyvenančius kitose šalyse ir apklausti didelį respondentų skaičių. Anketų duomenys geriausiai leidţia įvertinti gyventojų ţinias apie maisto saugą, respondentai galėjo laisvai pateikti savo nuomones apie maisto saugos ţinių svarbą.
Tiriamoji imtis ir kontingentas
Tyrimo dalyviai – Lietuvos, Airijos ir Danijos gyventojai.
Per tyrimo atlikomo laiką anketas uţpildė 2484 Lietuvos, Airijos ir Danijos gyventojai. Buvo vertinamos ir tyrime naudojamos tik nesugadintos anketos. 8 anketos buvo sugadintos ir nevertinamos.
28 4 lentelė. Vyrų ir moterų skaičius pagal šalis
Lytis Iš viso Moteris Vyras Šalis Lietuva N 624 186 810 Proc. 77.0% 23.0% 100.0% Danija N 576 144 720 Proc. 80.0% 20.0% 100.0% Airija N 642 312 954 Proc. 67.3% 32.7% 100.0% Iš viso N 1842 642 2484 Proc. 74.2% 25.8% 100.0%
Statistinė duomenų analizė
Statistinei analizei atlikti gauti tyrimo anketiniai duomenys buvo apdorojami pagrindiniu programiniu statistinių duomenų paketu SPSS for Windows (22 versija) ir Microsoft Office Excel 2010 duomenų grafiniam pateikimui. Kadangi tyrimo duomenys nepasiskirstę pagal normaliąją kreivę, taikyti neparametriniai statistinės analizės kriterijai: ranginio tipo duomenų trijų grupių palyginimui – Kruskal-Wallis kriterijus, o nominalinio tipo duomenų palyginimui – Chi kvadrato kriterijus (2). Nustatyti skirtumai statistiškai reikšmingi, jei apskaičiuota kriterijaus p reikšmė maţesnė uţ reikšmingumo lygmenį α=0,05.
Skubių pranešimų (RASFF) apie nesaugų maistą analizė
Analizei, apie nesaugaus maisto patekimą į Lietuvos rinką, atlikti buvo naudojami Lietuvos VMVT 2013–2017 m. matinės ataskaitos, o įvertinti Airijos ir Danijos rinkose pasitaikiusius nesaugaus maisto atvejus buvo naudojamos Europos Komisijos 2013–2017 m. metinės ataskaitos.
29
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Ţinių apie maisto saugą palyginimas tarp Lietuvos, Airijos ir
Danijos gyventojų
Tyrimo metu pateiktose anketose respondentų buvo klausiama kaip jie mano, kokios galimos maisto saugos neišmanymo rizikos. Iš pateiktų variantų buvo prašoma pasirinkti vieną tinkamiausią (6 lentelė).
Lietuvos gyventojai (41,5 proc.) daţniausiai mano, kad didţiausia maisto saugos neišmanymo rizika yra tai, kad vartotojai neskaito produktų etikečių. Airijoje (32,3 proc.) ir Danijoje (41,7 proc.) dauguma manė, kad prieţastis yra jog vartotojai produktą renkasi pagal kainą, o ne pagal sudėtį.
Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp šalių (2
=394.924, df=6, p<0,001) (5 lentelė).
5 lentelė. Maisto saugos neišmanymo rizikos; palyginimas pagal šalis
Kaip manote kokios yra maisto saugos neišmanymo rizikos? Pasirinkite Jūsų manymu svarbiausią variantą.
Vartotojai, nesuprasdami produkto sudėties, negali tinkamai spręsti apie produkto kokybę Vartotojai neskaito produktų etikečių Vartotojai nesilaiko produkto laikymo sąlygų Vartotojai produktą renkasi pagal kainą, o ne pagal sudėtį Šalis Lietuva N 300 336 18 156 2 =394.924, df=6, p<0,001 % 37.0% 41.5% 2.2% 19.3% Danija N 234 84 84 288 % 33.9% 12.2% 12.2% 41.7% Airija N 168 252 222 306 % 17.7% 26.6% 23.4% 32.3%
Lietuvos, Danijos ir Airijos gyventojų buvo klausiama, ką jie mano apie produktų etiketėse pateikiamą informaciją (6 lentelė).Nors daugumos lyginamų šalių gyventojų (apie 63 proc.) nuomonė, kad etiketėse pateikiama informacija ne visada tiksli, sutapo tačiau statistiškai reikšmingi skirtumai (2=153.038, df=4, p<0.001) išryškėjo vertinant, kiek yra manančių, jog etiketėse pateikiama informacija teisinga. Nors 66,1 proc Danijos gyventojų tvirtina, kad etiketėse informacija netiksli, likę 24,3 proc. mano, kad etiketėse pateikiama informacija teisinga. Tuo tarpu tik 8,1 proc. Lietuvoje
30 gyvenančių buvo įsitikinę, kad etiketėse pateikiama informacija teisinga ir net 31,1 proc. jų retai skaito etiketes ar/ir nesupranta, kas jose rašoma.
6 lentelė. Respondentų nuomonė apie produktų etiketėse pateikiamą informaciją; palyginimas
pagal šalis
Ar visada ant maisto produktų etikečių nurodoma informacija yra teisinga? Ar esate pastebėję klaidinančios
informacijos maisto produktu etiketėse? Manau, kad etiketėse pateikiama informacija teisinga Manau, kad etiketėse pateikiama informacija ne visada tiksli Retai skaitau etiketes/Nesupr antu kas rašoma
etiketėse Šalis Lietuva N 66 492 252 2 =153.03 8, df=4, p<0.001 % 8.1% 60.7% 31.1% Danija N 168 456 66 % 24.3% 66.1% 9.6% Airija N 150 624 174 % 15.8% 65.8% 18.4%
Respondentų buvo klausiama, ar pirktas maistas kada nors buvo jiems sukeltos alergijos prieţastis. Nustatyta, kad Danijoje net 88,7 proc. gyventojų pirktas maistas buvo jiems sukeltos alergijos prieţastis. Lietuvoje alergija pirktam maistui pasireiškė tik 24,6 proc. gyventojų, o Airijoje 48,1 proc. (7 lentelė).
Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp šalių (2
=619.206, df=2, p<0.001).
7 lentelė. Pirktas maistas sukeltos alergijos priežastis; palyginimas pagal šalis Ar pirktas maistas kada nors buvo
jums sukeltos ALERGIJOS prieţastis? Jei Taip įrašykite koks.
Taip Ne Šalis Lietuva N 198 606 2 =619.206, df=2, p<0.001 % 24.6% 75.4% Danija N 612 78 % 88.7% 11.3% Airija N 456 492 % 48.1% 51.9%
31 Lietuvos, Airijos ir Danijos gyventojų buvo prašoma Likerto skalėje įvertinti, kokią įtaką, jų nuomone, maisto kokybei bei saugai turi ūkininkai, gamintojai, prekybininkai, vartotojai bei VMVT. Skaičiavimams buvo taikytas Kruskal-Wallis kriterijus. 8 lentelėje matoma, kad reikšmingų skirtumų tarp šalių nerasta tik vertinant gamintojus (p>0.05). Kitų veiksnių vertinimas skyrėsi statistiškai reikšmingai (p<0.001). Danijos gyventojai lyginant su kitomis dviem šalimis buvo labiau įsitikinę dėl ūkininkų, prekybininkų, valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įtakos. Tuo tarpu Airijos gyventojai labiausiai sutinka, kad patys vartotojai turi didţiausią įtaką maisto saugai ir kokybei.
8 lentelė. Kas daro didžiausią įtaka maisto saugai ir kokybei; vertinimas pagal šalis
Šalis N Vidurkis Standartinis nuokrypis Kruskal-Wallis vidutiniai rangai P reikšmė Ūkininkai Lietuva 396 3.52 0.981 1041.64 <0.001 Danija 315 3.91 1.115 1303.19 Airija 462 3.64 1.410 1198.10 Gamintojai Lietuva 402 4.30 1.066 1227.19 0.060 Danija 327 4.31 1.039 1225.63 Airija 465 4.17 1.095 1144.35 Prekybininkai Lietuva 402 2.42 1.142 881.29 <0.001 Danija 318 3.41 1.281 1397.79 Airija 462 3.20 1.176 1296.40 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Lietuva 396 2.10 1.285 776.84 <0.001 Danija 318 3.58 1.332 1438.18 Airija 465 3.37 1.397 1345.51 Vartotojai Lietuva 399 1.77 0.988 819.30 <0.001 Danija 315 2.90 1.243 1353.64 Airija 462 3.03 1.618 1364.21
Anketoje buvo pateikiamas klausimas apie fizinę maisto taršą. Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp šalių (2
=548.303, df=4, p<0.001). Danijoje gyvenantys visi apklaustieji bent po vieną kartą buvo radę svetimkūnių maiste. Airijoje gyvenančių daugiau nei trečdalis atsakė, kad jų nėra radę, Lietuvoje svetimkūnių nebuvo radę daugiau nei pusė (5 pav.).
32 5 pav. Pastebėta fizinė tarša maiste; palyginimas pagal šalis.
2
=548.303, df=4, p<0.001
Anketoje buvo pateiktas klausimas apie mikrobiologinę maisto taršą. Raspondentų buvo klausiama, ar yra tekę apsinuodyti maistu ir sirgti bakterinėmis ţarnyno infekcijomis. Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp šalių (2
=660.695, df=4, p<0.001). Danijoje gyvenantys visi apklaustieji bent po vieną kartą sirgo ţarnyno infekcijomis apsinuodijus maistu, kai kurie buvo apsinuodiję du ir daugiau kartų. Airijoje gyvenančių 36,3 proc., o Lietuvoje net 63,4 proc. atsakė, kad jiems to nebuvo (6 pav.).
6 pav. Susirgimai dėl mikrobiologinės maisto taršos; palyginimas pagal šalis 2 =660.695, df=4, p<0.001 29.9 15.7 54.5 62.6 37.4 0 45.6 15.2 39.2 0 10 20 30 40 50 60 70
Taip, vieną kartą Taip, du ir daugiau kartų Ne, neteko
%
Lietuva Danija Airija
25.4 11.2 63.4 77.9 22.1 0 51.6 12.1 36.3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Taip, vieną kartą Taip, du ir daugiau kartų Ne, neteko
