Šunų rinito, laringito ir tracheito analizu x klinikoje Analysis of rhinitis, laryngitis and tracheitis in dogs at x clinic

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Jonas Lukas Ašmonaitis

Šunų rinito, laringito ir tracheito analizė x klinikoje

Analysis of rhinitis, laryngitis and tracheitis in dogs at x

clinic

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Prof. dr. Vaidas Oberauskas

(2)

2 DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų rinito, laringito ir tracheito analizė x klinikoje“.

1. Yra atliktas mano paties.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Jonas Lukas Ašmonaitis

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Jonas Lukas Ašmonaitis

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Prof. dr. Vaidas Oberauskas

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) Prof. dr. Judita Žymantienė

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(3)

3

TURINYS

SANTRAUKA... 4 SUMMARY ... 5 ĮVADAS ... 6 1.LITERATŪROS APŽVALGA ... 8

1.1. Šunų kvėpavimo takų anatominiai ir fiziologiniai aspektai ... 8

1.2. Rinitas ... 9

1.2.1. Rinito patogenezė ir simptomai ... 9

1.2.2. Rinito etilogija ir diagnozavimas ... 10

1.2.3. Rinito gydymas ... 11

1.3. Laringitas ... 11

1.3.1. Laringito patogenezė ... 12

1.3.2. Dažniausi laringito klinikiniai simptomai ... 12

1.3.3. Laringito diagnozavimas ir gydymas ... 12

1.4. Tracheitas ... 13

1.4.1. Tracheito etiologija ir patogenezė ... 13

1.4.2. Tracheito simptomai ir diagnozavimo būdai ... 14

1.4.3. Tracheito gydymas ... 14

2.TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI ... 16

2.1. Statistinė analizė... 17

3.REZULTATAI ... 18

4.REZULTATŲ APTARIMAS... 34

IŠVADOS ... 36

(4)

4

SANTRAUKA

Šunų rinito, laringito ir tracheito analizė x klinikoje Jonas Lukas Ašmonaitis

Magistro baigiamasis darbas

Atliekant magistrinį darbą išanalizuoti šunų susirgimai rinitu, laringitu ir tracheitu x klinikoje bei įvertinta lyties, metų laiko, svorio, amžiaus, veislės įtaka šiems susirgimams. Taip pat įvertintas šių ligų pasireiškimas pagal veiksnius – lytį, metų laiką, šuns svorį, amžių bei veislę. Įvertinta veiksnių priklausomybė vienas nuo kito ir jų įtaka rinito, laringito bei tracheito paplitimui.

Tyrimui medžiaga rinkta iš kompiuterinės duomenų bazės ir atvejų, kurie pasitaikė atliekant praktiką. Surinkta informacija apie apie gydymo laiką, šuns lytį, veislę, svorį, amžių, anamnezę, simptomus, diagnozę, gydymą ir profilaktiką, ligos baigtį. Ligos diagnozuotos iš anamnezės, atlikus bendrus (apžiūra, palpacija, auskultacija) ir/ar specialiuosius (rentgeno tyrimas, endoskopija) tyrimo metodus.

Atlikus duomenų analizę x klinikoje 81 pacientui 2015.01.01-2016.07.01 metais nustatyta, kad rinitu, laringitu ir tracheitu patinai sirgo dažniau negu patelės: rinitu sirgo 56 proc. patinų ir 44 proc. patelių, laringitu – 59 proc. patinų ir 41 proc. patelių, tracheitu – 62 proc. patinų ir 38 proc. patelių. Šunų sergamumas kvėpavimo takų ligomis vasarą buvo didžiausias (43 proc.) nei kitu metų laiku. Rečiausiai sirgo – rudenį (9 proc.). Šunys, sveriantys iki 10 kg sirgo dažniausiai (47 proc.), sveriantys virš 25 kg – sirgo rečiausiai (20 proc.). 1-5 metų amžiaus šunys kvėpavimo takų ligomis sirgo dažniausiai – 43 proc., virš 10 metų amžiaus šunys – sirgo rečiausiai (6 proc.). Grynaveisliai šunys kvėpavimo takų ligomis sirgo 3 kartus dažniau nei mišrūnai. Nustatyta, kad sergant rinitu, tarpusavyje susiję veiksniai yra amžiaus grupė ir svorio grupė, taip pat lytis ir svorio grupė. Sergant laringitu ir tracheitu nei vienas veiksnys nėra priklausomas nuo kito. Sudėjus visas ligas ir analizuojant bendrai yra trys poros kintamųjų (veiksnių) - metų laikas ir amžiaus grupė, svorio grupė ir amžiaus grupė bei lytis ir amžiaus grupė, kurie yra priklausomi vienas nuo kito. Amžius, svoris, veislė, lytis, sezoniškumas nelemia rinito, laringito ir tracheito paplitimo.

(5)

5

SUMMARY

Analysis of rhinitis, laryngitis and tracheitis in dogs at x clinic Jonas Lukas Ašmonaitis

Master‘s Thesis

Illnesses of rhinitis, laryngitis and tracheitis for dogs in the clinic „x“ were analyzed, while making the master thesis. The importance of dog‘s sex, weight, time of the year, age, and breed was rated for those illnesses. Also, the bond between appearance of this illness and following factors - sex, weight, time of the year, age, breed – were analyzed. On top of that, correlation between the factors was analyzed too. Information for this thesis was gathered from computer database and cases, which happened while doing an internship at clinic. There is information about time of healing and dog‘s sex, breed, weight, age, anamnesis, symptoms, diagnosis, treatment and prophylactic, the final result. Illnesses were diagnosed from anamnesis after doing general (dog‘s examination, palpation, auscultation) and/or specific (x-ray, endoscopy) examination methods.

After analysis of data in the “x” clinic for 81 patients on 2015.01.01-2017.07.01, it was determined that males were diagnosed with all the illnesses more often than females: 56 % males and 44 % females had rhinitis, 59 % males and 41 % females were diagnosed with laryngitis, and 62 % males and 38 % females were found ill with tracheitis. Morbidity with rhinitis, laryngitis and tracheitis was higher during the summer - 43% compared to other seasons. Lowest morbidity was during the autumn - 9 %. Dogs under 10 kilos were sick most often (47 %). On contrary, dogs over 25 kilos were sick the rarest of all the weight categories (12 %). Dogs from 1 to 5 years old were sick most often – 43 % of all dogs. Dogs older than 10 years were sick the rarest – 6 % of dogs. Pure breed dogs were sick 3 times more than mixed breed dogs. Categories of age and weight, as well as sex and weight, correlates among dogs, sick with rhinitis. None of the factors correlates among dogs, sick with laryngitis or tracheitis. While analyzing the illnesses altogether, there were three couples of variables founded – time of the season and age group, weight group and age group, sex and age group. Variables from every group are dependent on each other. Age, weight, breed, sex, and season of the time do not influence the spread of any of the illnesses.

(6)

6

ĮVADAS

Kvėpavimo funkcija yra būtina gyvybei. Kvėpavimas - tai vienas pagrindinių būdų, jungiančių šuns vidinę aplinką su išorine. Kaip viena pirminių kontaktavimo šaltinių su aplinka, kvėpavimo sistema yra gana pažeidžiama. Kvėpavimo sistema atlieka kelias pagrindines funkcijas (1): tai dujų apykaita alveolėse, kurios metu pasisavinamas deguonis, o iš organizmo pašalinamas anglies dioksidas. Taip pat pašalinamos kitos sveikatai žalingos dalelės; reguliuojamas rūgščių - šarmų balansas; veikia kaip kraujo rezervuaras; šildo, drėkina įkvėptą orą; reguliuoja kūno temperatūrą; (1,2); metabolizuoja seratoniną, prostaglandiną, kortikosteroidus, leukotrienus; prisideda prie imuninės sistemos veiklos, aktyvuodama angiotenziną. Dėl kvėpavimo takų anatominės struktūros bei imunologinių mechanizmų, kvėpavimo sistema apsaugo organizmą nuo patogeninių mikroorganizmų ar kitų svetimkūnių (2).

Kvėpavimo sistemos ligos pasireiškia, kai dirgikliai padidina gleivių išskyrimą, kai imuninė sistema leidžia patogeninei mikroflorai augti, kai kvėpavimo takuose esančios ląstelės tampa piktybinės bei dėl kitų faktorių (1).

Kvėpavimo ligos šunims yra dažnos. Nors ir kosulys ar dispnėja gali pasireikšti kaip antriniai kitų ligų požymiai. Ir jauni, ir seni gyvūnai serga kvėpavimo takų ligomis. Neseniai gimusių kvėpavimo sistema, kaip ir imunitetas, nėra iki galo susiformavę, todėl ligos gali pasireikšti dažniau. Seniems šunims dažnesni chroniški susirgimai (3).

M. Mochizuki ir kiti mokslininkai teigia, kad viršutinių kvėpavimo takų ligomis dažniau serga jauni šunys – 2-3 mėn amžiaus (31). Kaip amžius, taip ir šuns veislė gali turėti įtakos ligos pasireiškimui. M. Finck ir kiti teigia, kad kvėpavimo takų ligomis žymiai dažniau serga grynaveisliai šunys (26). S. Payunporn ir kitų mokslininkų nuomone lytis įtakos ligų pasireiškimui neturi (32).

Atliekant darbą tikimasi patvirtinti faktorių (veislė, lytis, metų laikas, svoris, amžius) įtaką rinito, laringito, tracheito pasireiškimui.

Darbo tikslas: Išanalizuoti šunų susirgimus rinitu, laringitu ir tracheitu x klinikoje bei įvertinti lyties, metų laiko, svorio, amžiaus, veislės įtaką susirgimams.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti rinitų, laringitų, tracheitų sergamumą pagal šuns lytį, metų laiką, svorį, amžių, veislę x klinikoje.

(7)

7 3. Įvertinti veiksnių (lytis, metų laikas, svoris, amžius, veislė) įtaką rinitų, laringitų, tracheitų

(8)

8

1.LITERATŪROS APŽVALGA

Kvėpavimo sistema šildo, drėkina, apsaugo, reguliuoja oro tėkmę nuo nosies iki alveolių. Taip pat sukelia garsą virpinant balso stygas, suteikia uoslę, kontroliuoja kūno temperatūrą, rūgščių - šarmų balansą, ekskreciją, kraujospūdį per angiotenziną I ir II. Kvėpavimo sistemą į viršutinius ir apatinius kvėpavimo takus dalina trachėjinė jungtis (2).

1.1. Šunų kvėpavimo takų anatominiai ir fiziologiniai aspektai

Viršutiniams kvėpavimo takams priklauso nosis, šnervės, nosies ertmė su joje esančiais dariniais, sinusai, ryklė ir gerklos.

Nosies veidrodėlis – tai neplaukuota nosies dalis, padengta ragėjančiu epidermiu. Dažniausiai jis būna šlapias. Pigmentacija varijuoja priklausomai nuo veislės, bet dažniausiai nosies veidrodėlis būna juodos spalvos.

Šnervės ir nosies prieangis. Per šnerves oras patenka į nosies ertmę. Šnervių forma dažniausiai būna kablelio formos žiūrint iš priekio. Nosies prieangis ne tuščias, kaip pas žmones, o jame yra ventralinės nosies kriauklės galas (4).

Nosies ertmės pradinė dalis vadinama prieangiu. Vidurinėje dalyje - nosies kriauklės. Užpakalinė dalis atsiveria į nosiaryklę. Nosies ertmę ir burnos ertmę skiria kietasis ir minkštasis gomurys (5).

Yra kaktinis ir viršutinio žandikaulio sinusai. Viršutinio žandikaulio sinusas netikras, nes jis nėra tarp dviejų kaulinių plokštelių. Kaktinis sinusas santykinai didesnis pas didelių veislių šunis kaip bokseriai, vokiečių dogai, mastifai. Mažų veislių šunų, ypač brachiocefalikų, kaktiniai sinusai yra labai maži (4).

Nosiaryklė yra ryklės dalis, kuri tęsiasi nuo minkštojo gomurio ir yra tarp nosies ertmės ir gerklų. Minkštasis gomurys formuoja nosiaryklės apatinę dalį.

Ryklės funkcija yra reguliuoti maisto ir oro kelią. Ryklės disfunkcija dažnai įtakoja aspiracinę pneumoniją (4).

(9)

9 Apatiniams kvėpavimo takams priklauso trachėja, bronchai ir plaučiai.

Trachėja sudaryta iš C formos kremzlinių žiedų. Juos tarpusavyje jungia elastiniai žiediniai raiščiai, kurie leidžia trachėjai temptis ir lankstytis nesulūžtant. Šunys turi apie 35-45 kremzlinius žiedus, kurių skaičius yra skirtingas kiekvienai veislei ir individui. Kiekvienas žiedas storiausias ventraliai, ploniausias dorsaliai. Dorsalinė trachėjos dalis neturi kremzlės, o susideda iš gleivinės, jungiamojo audinio ir raumenų. Trachėjos raumenų susitraukimas sutvirtina ją ir padaro atsparesnę kolapsui nuo išorinio spaudimo. Raumenų atsipalaidavimas padidina trachėjos žiedų diametrą. Diametras priklauso nuo veislės. Brachiocefalinių veislių šunys turi siauras trachėjas, taksai, basetai - plačias.

Trachėja baigiasi ir pereina į du pagrindinius bronchus, kurie skyla į skiltinius bronchus, o jie - į segmentinius bronchus, šie šakojasi dar kelis kartus, priklausomai nuo šuns dydžio (pavyzdžiui 9-10 kartus pas labradoro retriverius) (4).

Plaučius sudaro bronchai, alveolės, kraujagyslės (8). Tai viena sudėtingiausių struktūrų kūne. Plaučiai padalinti į skiltis. Skiltėtumas leidžia plaučių segmentus atskirti vienus nuo kitų, lengvai izoliuoti. Abu plaučiai padalinti į kranialinę ir kaudalinę skiltis. Dešinys plautis didesnis už kairį. Turi vidurinę ir pridėtinę skiltis. Kairio plaučio kranialinė skiltis padalinta į kranialinę ir kaudalinę dalis. Plačius dengia plona pleura (4).

1.2. Rinitas

Rinitas yra nosies gleivinės uždegimas (7). Šuns kaukolės būna trijų tipų: dolichocefalinė - ilga ir siaura; brachiocefalinė - trumpa ir plati; mezocefalinė - vidutinių proporcijų (5,9). Nuo to priklauso ir šunų kvėpavimo ypatybės bei nosies forma. Nosies ertmė padalinta pertvara, kuri sudaro du simetriškus oro takus. Nosis atlieka oro šildymo ar šaldymo, drėkinimo, apsauginę funkcijas (5). Iš nosies infekcija gali pereiti į kaktos ir viršutinio žandikaulio sinusus (sinusitas) ir atvirkščiai (7).

1.2.1. Rinito patogenezė ir simptomai

Patogenezė. Tiriant histologiškai matoma neutrofilų infiltracija ir bakterijų kolonijos. Tai nėra specifinis rodiklis rinitui (7). Alerginio rinito atveju - eozinofilinis uždegimas. Chroninio rinito - limfocitinis, plazmocitinis, neutrofilinis uždegiminis infiltratas (10).

(10)

10 Ūmiu ar chroniniu alerginiu rinitu sergantiems šunims pasireiškia taip pat sloga arba/ir gleivingos, pūlingos išskyros iš nosies. Alergijos požymiai gali būti stipresni ar silpnesni priklausomai nuo metų laiko ir kitų faktorių, tokių kaip cigarečių dūmai, nauji augintiniai, naujos namų valymo priemonės, todėl labai svarbu surinkti tinkamą anamnezę. Chroninio rinito pagrindinis požymis yra pastovus gleivingo ar pūlinio - gleivingo turinio tekėjimas iš abiejų šnervių. Kai kuriais atvejais matomas kraujas. Anoreksija ar svorio netekimas pasireiškia retai (10).

1.2.2. Rinito etiolgija ir diagnozavimas

Etiologija. Rinitas retai pasireiškia jauniems šunims, nebent kai infekcija pereina iš sinusų ar viršutinių kvėpavimo takų į nosies gleivinę, nosyje atsiranda svetimkūnis ar kitaip pažeidžiama gleivinė (7). Alerginiu rinitu sergama retai. Tai nosies gleivinės ir sinusų reakciją į alergenus. Manoma, kad dažniausiai tai - pašaras (10). Ūminį infekcinį rinitą sukelia herpesvirusas, adenovirusas, parainfluenza virusas, gali pasireikšti antrinis bakterinis užkrėtimas (7) Bordetella

bronchiseptica, Mycoplasma spp., Streptococcus equi subsp. zooepidemicus. Kaip pirminis užsikrėtimo faktorius bakterijos būna retai (10). Seniems šunims rinitą dažniausiai sukelia navikai, polipai ir dantų infekcijos. Tokiu atveju rinitas būna chroniškas, ilgai besitęsiantis, su pūlingomis, kraujingomis išskyromis iš nosies. Navikai dažniausiai būna nepiktybiniai ir daugiausiai pasitaiko erdelio terjerams, basetams, bobteilams, škotų terjerams, vokiečių aviganiams, volfšpicams, kurtsharams (vokiečių trumpaplaukiams pointeriams). Esant polipui gali kraujuoti nosis, būti sunku kvėpuoti. Rinitą taip pat gali sukelti nosies erkutės Pneumonyssoides caninum, kurios perduodamos tiesiogiai šuniui iš šuns. Dažniau pasitaiko didelių veislių šunims.

Galimi diagnozavimo būdai: rentgenograma (7), taip pat išskyrų iš nosies ėmimas ir kultyvavimas išauginant bakterijas. Jeigu išauga daug kolonijų, bet tik vienos ar kelių bakterijų štamų tai gali būti bakterinio rinito ženklas. Jeigu išauga daug kolonijų įvairių bakterijų ar kolonijos mažos, tai gali būti normali mikroflora. Normali nosies gleivinės mikroflora yra Escherichia coli,

(11)

11 parainfluenza viruso įtakos rinitui. Buvo rastas didelis kiekis grybo DNR ir tai galimai turi įtakos ligai. Kiti tyrimai nustatė ryšį tarp Bartonella spp. ir chroninio rinito (10).

1.2.3. Rinito gydymas

Bakterinis rinitas gydomas plataus spektro antibiotikais. Gydymo trukmė - bent 2 savaitės (7). Chroninis rinitas gydomas ilgiau - duodama antibiotikų 1 savaitę ir jeigu matomas teigiamas efektas, tai pratęsiama mažiausiai 4-6 savaitėms. Jeigu nustojus duoti antibiotikus ligos požymiai grįžta - gydymas pratęsiamas. Rinito gydymui dažniausiai naudojami amoksicilinas (22 mg/kg kas 8-12h), klindamicinas (5,5-11 mg/kg kas 12h), trimetoprimo-sulfadiazinas (15 mg/kg kas 12h). Doksiciklinas (5-10 mg/kg kas 12h) ar chloramfenikolis efektyvūs prieš Bordetella spp.,

Mycoplasma spp (10). Grybelinės infekcijos gydomos itrokonazoliu ar fluconazoliu. Gydymo trukmė - 6 - 8 savaitės. Chroniniais atvejais gydymas varginantis. Uždegiminis eksudatas kaupiasi, gali kilti kitos viršutinių kvėpavimo takų ligos kaip obstrukcija. Gydant plataus spektro antibiotikais patartina pasidaryti bakterijų jautrumo testą. Retais atvejais reikia chirurginio gydymo norint išvalyti uždegiminį eksudatą nosyje ar sinusuose. Nuo Pneumonyssoides caninum naudojama ivermektinas ir milbemicinas. Navikams ar polipams pašalinti daroma chirurginė operacija (7).

Alerginį rinitą gydoma pašalinant alergeną iš aplinkos, neleidžiant kontaktuoti šuniui su alergenu. Nepavykus pašalinti alergeno iš aplinkos, naudojami antihistamininiai vaistai - chlorfeniraminas 4-8 mg/šuniui kas 8-12h, antros kartos antihistaminas citirizinas (labiau veiksmingas katėms), gliukokortikoidas prednizonas 0,25 mg/kg kas 12h.

Chroninis rinitas gydomas steroidais, bet kai kurie tyrimai parodė, kad toks gydymas ne visada efektyvus. Gydoma antrinė bakterinė infekcija kaip aprašyta aukščiau. Priešuždegimiškai veikiantis prednizonas (1 mg/kg kas 12h) padeda kai kuriems šunims. Teigiamo rezultato galima tikėtis per 2 savaites, po to vaisto dozė mažinama palaipsniui iki minimalios. Galima duoti kitus imunosupresantus, tokius kaip azatioprinas. Kai kuriems šunims gerai veikia itrakonazolis 5 mg/kg kas 12h, gydymo laikas 3-6 mėnesiai (10).

1.3. Laringitas

(12)

12 Laringitą sukelia virusai, Mycoplasma spp., traumos, svetimkūniai (6,10), vabzdžių įgėlimai (6). Dažna laringito prežastis yra per dažnas lojimas (7,10) ar kosėjimas (7). Nustatyta, kad laringitą šunims sukelia gastroezofaginis refliuksas, liga, kuri laringitą sukelia ir žmonėms (10,14).

1.3.1. Laringito patogenezė

Sergant laringitu gali prasidėti gerklų uždegimas, deformacija, degeneracija, neoplazija, parezė. Gerklų kremzlės gali tapti minkštos, deformuotis, sunkiais atvejais įvykti kolapsas. Gali patinti, sustorėti gerklas supantys audiniai, gomurys (14).

Histologiškai matomi granuliaciniai, piogranuliaciniai, limfocitiniai, plazmocitiniai uždegiminiai kūneliai (10).

1.3.2. Dažniausi laringito klinikiniai simptomai

Laringito klinikiniai simptomai pasireiškia pastoviu rijimo refleksu, čepsėjimu, raugėjimu, žiaukčiojimu (14), užkimimu, negalėjimu loti (7), dažnu kosuliu (16,13). Laringitas gali pereiti į balso stygų paralyžių ar kitas ligas. Kartu su laringitu gali pasireikšti ir tonzilitas, veislynų kosulys, įvairios gerklės infekcijos, ar navikai gerklėje (7), pneumonija (6). Laringitas gali kilti dėl viršutinių kvėpavimo takų obstrukcijos, tada girdimi pokyčiai įkvėpimo metu, iškvėpimas lengvesnis. Gali pasireikšti dispnėja su silpnu kosėjimu (16). Šuo būna pasyvus, netoleruoja fizinių pratimų, pasireiškia hipoksija, cianozė rimtesniais atvejais (17).

1.3.3. Laringito diagnozavimas ir gydymas

Diagnozavimo būdai. Auskultacijos būdu klausantis gali būti girdimas aukštas garsas įkvėpimo metu. Taip pat atliekama laringoskopija. Tai leidžia vizualiai pamatyti ir įvertinti funkcijos sutrikimus, gerklų kremzlių ir balso stygų būklę. Šuo turėtų būti anestezuotas nedidele doze propofolio (2-4 mg/kg) (16,18). Gilinti anesteziją jeigu norima apžiūrėti struktūrinius pokyčius, svetimkūnius ar navikus gerklose (16). Radiografija naudojama nustatyti smulkesniems svetimkūniams, kuriuos sunku pamatyti laringoskopijos metu, tokius kaip audinyje įstrigusi adata. Tyrimas ultragarsu nustayti svetimkūniams atliekamas rečiau.

(13)

13

1.4. Tracheitas

1.4.1. Tracheito etiologija ir patogenezė

Infekcinį tracheitą gali sukelti bakterijos, virusai (15,19). Užkrečiama kosint, perduodant išskyras iš nosies kontakto būdu (19). Dažniausiai tracheitu sergama kartu su bronchitu - tai tracheobronchitas arba šunidžių kosulys. Pažeidžiama nosies ertmės sekrecija, gerklos, trachėja, bronchai. Tai viena dažniausių infekcinių šunų ligų. Ją gali sukelti šunų parainfluenza virusas, šunų adenoviruso 2 tipas, šunų pneumovirusas (20), šunų reoviruso 1, 2, 3 tipai (19). Šunų herpes virusas taip pat nustatytas, bet jo įtaka dar nėra aiški. 2003 metais nustatyta šunų koronavirusas, šunims, sergantiems tracheobronchitu. Šunų influenza virusas buvo nustaytas lenktyniniams skalikams JAV 2004 metais. Iš bakterijų ligą sukelia Bordetella bronchiseptica,

Mycoplasma spp. (21), Streptococcus equi sp. zooepidemicus (20), Pasteurella spp., Pseudomonas spp., koli bakterijos (19, 22).

Užfiksuota atvejų kai tracheitą sukelia Onchocerca spp. nematodai (23). Neinfekcinio tracheito dažna priežastis - trachėjos kolapsas.

Patogenezė. Sergant tracheitu gali kilti trachėjos gleivinės uždegimas, dėl uždegimo padidėja trachėjos skausmingumas, atsiranda kosulys, sunkėja kvėpavimas. Per pažeistą gleivinę į kraują patenka intoksikacijos produktai (13).

Histologiškai matoma limfocitų ir plazmocitų infiltracija trachėjos gleivinės lamina

propria, intersticinė edema, kapiliarų hiperemija. Epitelio nekrozė pasitaiko retai. Galima gleivinės liaukų hiperplazija. Ūmiais atvejais trachėjos gleivinė padengta dideliu gleivių kiekiu su neutrofilais ir bakterijų kolonijomis. Histologiniai pokyčiai nespecifiniai ir histopatologija retai naudojama diagnostikai (19).

Trachėjos kolapso etologija sudėtinga ir gerai neišaškinta. Prie to prisideda daug veiksnių, klinikinių ligų, kurios susilpnina trachėjos žiedus. Šunys su šiuo sutrikimų turi mažiau glikozaminoglikano, glikoproteinų ir chondroitinų sulfatų, kurie yra hialininės kremzlės (kuri formuoja trachėjos žiedus) sudėtyje. Dauguma šunų be simptomų iki vėlesnio nei 6 mėnesių amžiaus. Kiti faktoriai, įtakojantys simptomų pasireiškimą: kvėpavimo takų dirgikliai, chroninis bronchitas, gerklų paralyžius, kvėpavimo trakto infekcijos, viršsvoris, trachėjos intubacija.

Kylant uždegimui pradedama kosėti, išskiriama daug gleivių. Vystosi epitelio metaplazija. Tai lemia normalų blakstienėlių darbo sutrikimą.

(14)

14 manoma, neįtakoja ligos pasireiškimo. Didelių veislių šunims trachėjos kolapsas būdingas retai (13).

1.4.2. Tracheito simptomai ir diagnozavimo būdai

Dažnai ligos eiga yra ūmi. Sergant tracheitu pasireiškia karščiavimas, sumažėjęs kūno svoris, sloga, bendras silpnumas, depresija, vėmimas, retesniais atvejais - tachipnėja, cianozė (parcialiniam deguonies slėgiui arteriniame kraujyje tik pasiekus 50 mmHg ar mažiau atsiranda cianozė, todėl ne visais atvejais tai pamatoma) (24,25,28), kosulys sausas, apibūdinamas kaip "žąsies kosulys", kuris pasireiškia kai šuo susijaudina, atlieka fizinį darbą, ėda, stresuoja (13). Tracheitas gali baigtis gaišimu jeigu negydomas ir komplikuojasi (24). Pagrindinis diagnozavimo būdas - palpuoti trachėją. Tokiu būdu sergantis tracheitu šuo pradeda kosėti ar žiaukčioti (11). Palpuoti reikia atsargiai, nes trachėja gali būti labai jautri (13). Atliekant trachėjos auskultaciją gali būti nustatomas jos kolapsas ar obstrukcija (24). Auskultuojant girdimas švilpiantis garsas dėl sumažėjusio trachėjos žiedų pločio. Gerklų kolapsas ar obstrukcija gali komplikuotis gerklų paralyžiumi. Kiti taikomi metodai trachėjai apžiūrėti: 1.Fluoroskopija - patikimiausia, leidžianti matyti pokyčius realiu laiku; 2.Tyrimas ultragarsu taip pat efektyvus; 3.Bronchoskopija vaizdą leidžia matyti realiu laiku, galima ištirti tas vietas, kurias pasiekia prietaisas. Atliekant bronchoskopiją daroma anestezija, tai reiškia, kad trachėjos diametras negali būti išmatuotas normaliai kvėpuojant šuniui; 4.Rentgenografija – galima pamatyti trachejos spindžio pakitimus. (13); 5.Tikrinimas pražiodžius nasrus - stebima ar oras gali praeiti per trachėją, ar nėra obstrukcijos (24).

1.4.3. Tracheito gydymas

(15)

(16)

16

2.TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI

Tyrimo objektas – rinitu, laringitu, tracheitu sergantys šunys. Tyrimas atliktas x klinikoje 2015.01.01 – 2016.07.01 m. Tyrimui medžiaga rinkta iš kompiuterinės duomenų bazės ir atvejų, kurie pasitaikė atliekant praktiką. Surinkta sergančių šunų informacija apie gydymo laiką, šuns lytį, veislę, svorį, amžių, anamnezę, simptomus, diagnozę, gydymą ir profilaktiką, ligos baigtį.

Šeimininkui, atvedus šunį į kliniką, užrašomi šuns svoris, veislė, lytis, amžius. Po to užrašoma išsami anamnezė. Pagal anamnezės duomenis daromos prielaidos kokia liga šuo gali sirgti. Diagnozuojama remiantis bendraisiais ir/arba specialiaisiais tyrimų metodais. Apžiūrimas snukis, nosis, nosies ertmė ir gleivinės, ar nėra išskyrų. Palpuojama šuns gerklė ties gerklomis ir rykle ir leidžiamasi žemyn trachėja, kad būtų nustatytas jautrumas. Jeigu jautru – šuo gali nesileisti apžiūrimas, kosėti.

Auskultuojama fonendoskopu. Klausoma gerklų sritis, trachėja, taip pat, įsitikinti, jog nėra komplikacijų – plaučiai. Širdis klausyta norint atmesti prielaidą, kad kosėjimą sukelia širdies, o ne kvėpavimo takų patologija. Apie ligą sprendžiama iš girdimų garsų, jų stiprumo, dažnumo.

Rentgeno tyrimas daromas ne visiems šunims, o tik tiems, kurių būklė gali sukelti įtarimą ar ligai diagnozuoti papildomai reikia atlikti šį tyrimą. Daroma kaklo ir/arba krūtinės ląstos rentgenograma is analizuojamos rentgeno nuotraukos.

Endoskopija taip pat atliekama ne visiems šunis, bet tai yra viena patikimiausių diagnostikos priemonių kvėpavimo takų ligoms nustatyti. Galima pamatyti edemą, padidėjusią sekreciją, hiperemiją, opas, svetimkūnius, navikus bei kitas patologijas, kurios sukelia kvėpavimo takų uždegimą.

Analizuojant visi duomenys buvo sugrupuoti pagal šuns lytį: • Patinas;

• Patelė. Pagal metų laiką:

• Žiema; • Pavasaris; • Vasara; • Ruduo. Pagal šuns svorį:

(17)

17 Pagal šuns amžių:

• Iki 1 metų; • 1-5 metų; • >5-10 metų; • Virš 10 metų. Pagal šuns veislę:

• Grynakraujis; • Mišri veislė.

2.1. Statistinė analizė

Duomenys apskaičiuoti ir rezultatai gauti naudojant „R“ ir „Microsoft Office Excel 2016“ kompiuterines programas. Apskaičiuota rezultatų procentinė išraiška, pasikliautinis intervalas (pagal Wilsoną), patikimumas. Naudota chi kvadrato nepriklausomumo testas, anova analizė. Chi kvadrato nepriklausomumo testas darytas taip: jeigu imties rezultatai yra mažai tikėtini, atsižvelgiant į nulinę hipotezę, ji yra atmetama. Dažniausiai yra lyginama p reikšmė su pasirinktu reikšmingumo lygmeniu. Nulinė hipotezė yra atmetama kai p yra mažiau už reikšmingumo lygmenį, tada priimama alterntyvi hipotezė. Pritaikymas turimiems duomenims: kiekvienam šuniui turime šiuos kintamuosius: susirgimo metų laikas, amžius, liga, svoris, lytis, veislė. Svoris, amžius ir veislė yra sugrupojami taip: pagal amžių šunys skirstyti į <1 metų, 1-5 metų, >5-10 metų ir >10 metų grupes. Pagal svorį šunys skirstyti į 3 svorio grupes <10kg, 10-25 kg, >25kg. Pagal veislę skirstyti grynakraujis ar mišrios veislės šuo.

Kiekvienai ligai atskirai yra suformuojamos hipotezės:

H0: sergant <liga> ir žinant <kintamasis1> reikšmę, negalime prognozuoti <kintamasis2> reikšmės H1: sergant <liga> ir žinant <kintamasis1> reikšmę, galime prognozuoti <kintamasis2> reikšmę Čia liga – rinitas, laringitas arba tracheitas, o kintamasis1,2 – veislė, metų laikas, amžiaus grupė,

svorio grupė arba lytis. Kintamasis1 negali būti toks pat kaip kintamasis2. Šioms hipotezėm priimti ar atmesti, reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05.

(18)

18

3. TYRIMO REZULTATAI

2015.01.01 – 2016.07.01 m. x klinikoje surinkti duomenys apie šunis, sirgusius rinitu, laringitu, tracheitu. Šie duomenys pateikti 1 paveiksle.

1 pav. Šunų sergamumas kvėpavimo takų ligomis X klinikoje

X klinikoje 2015.01.01 – 2016.07.01 m. iš viso rinitu, laringitu ir tracheitu sirgo 81 šuo. 25 (31 proc., 95 proc. CI 21,9-41,6) iš jų sirgo rinitu, 27 (33 proc., 95 proc. CI 24,0-44,1) - laringitu ir 29 (36 proc., 95 proc. CI 26,2-46,7) sirgo tracheitu.

2 paveiksle pateikti duomenys apie šunų sergamumą rinitu, laringitu, tracheitu pagal lytį.

2 pav. Šunų sergamumas rinitu, laringitu ir tracheitu pagal lytį x klinikoje

25 27 29 0 5 10 15 20 25 30 35

Rinitas Laringitas Tracheitas

(19)

19 Rinitu 2015.01.01 – 2016.07.01 m. x klinikoje iš viso sirgo 25 šunys: 14 (56 proc., 95 proc. CI 37-73) patinų ir 11 (44 proc., 95 proc. CI 27-63) patelių. Ryšys tarp patino ir patelės, sergant rinitu, nebuvo statistiškai reikšmingas (χ2=0,36, df=1, p=0,55).

Laringitu 2015.01.01 – 2016.07.01 m. x klinikoje iš viso sirgo 27 šunys: 16 (59 proc. 95 proc. CI 41-75) patinų ir 11 (41 proc., 95 proc. CI 25-59) patelių. Ryšys tarp patino ir patelės, sergant laringitu, nebuvo statistiškai reikšmingas (χ2=0,93, df=1, p=0,34).

Tracheitu 2015.01.01 – 2016.07.01 m. x klinikoje iš viso sirgo 29 šunys: 18 (62 proc. 95 proc. CI 44-77,3) patinų ir 11 (38 proc., 95 proc. CI 22,3-56) patelių. Ryšys tarp patino ir patelės, sergant tracheitu, nebuvo statistiškai reikšmingas (χ2=1,69, df=1, p=0,19).

Žemiau (3 pav.) pateikti duomenys apie bendrą į kliniką atvestų šunų sergamumą rinitu, laringitu, tracheitu pagal lytį.

3 pav. Šunų sergamumas rinitu, laringitu, tracheitu pagal lytį

Bendrai 2015.01.01 – 2016.07.01 m. X klinikoje rinitu, laringitu ir tracheitu sirgo 48 (59 proc., 95 proc. CI 48,4-69,3) patinai ir 33 (41 proc., 95 proc. CI 30,7-51,6) patelės. Ryšys tarp patino ir patelės, sergant rinitu, laringitu ar tracheitu, nebuvo statistiškai reikšmingas (χ2=2,78, df=1, p=0,096).

Duomenys apie šunų sergamumą rinitu pagal metų laiką pateikti 4 paveiksle. Sezoninis sergamumas analizuotas per vienerių metų laikotarpį nuo 2015.01.01 iki 2016.01.01.

(20)

20

4 pav. Šunų sergamumas rinitu pagal metų laiką

Rinitu 2015.01.01 – 2016.01.01 m. x klinikoje iš viso sirgo 13 šunų. Iš jų 4 (31 proc., 95 proc. CI 12,7-57,6) sirgo žiemą ir pavasarį, 3 (23 proc., 95 proc. CI 8,2-50,3) - vasarą ir 2 (15 proc., 95 proc. CI 4,3-42,2) sirgo rudenį. Ryšys tarp metų laiko, sergant rinitu, nebuvo statistiškai reikšmingas (χ2=0,85, df=3, p=0,84).

Duomenys apie šunų sergamumą laringitu pagal metų laiką pateikti 5 paveiksle.

5 pav. Šunų sergamumas laringitu pagal metų laiką

Laringitu 2015.01.01 – 2016.01.01 m. x klinikoje iš viso sirgo 13 šunų. Iš jų 6 (46 proc., 95 proc. CI 23,2-70,7) sirgo žiemą, 1 (8 proc., 95 proc. CI 1,4-33,3) - pavasarį, 6 (46 proc., 95 proc. CI 23,2-70,7) sirgo vasarą. Rudenį nenustatyta nė vieno laringito atvejo. Ryšys tarp metų laiko, sergant laringitu, buvo statistiškai reikšmingas (χ2=9,46, df=3, p=0,02).

4 4 3 2 0 1 2 3 4 5

Žiema Pavasaris Vasara Ruduo

Š u n ų s k a ič iu s, v n t. Metų laikas 6 1 6 0 0 1 2 3 4 5 6 7

(21)

21 Duomenys apie šunų sergamumą tracheitu pagal metų laiką pateikti 6 paveiksle.

6 pav. Šunų sergamumas tracheitu pagal metų laiką

Tracheitu 2015.01.01 – 2016.01.01 m. x klinikoje iš viso sirgo 20 šunų. 5 (25 proc., 95 proc. CI 11,2-46,9) sirgo žiemą, 2 (10 proc., 95 proc. CI 2,8-30,1) - pavasarį, 11 (55 proc., 95 proc. CI 34,2-74,2) - vasarą ir 2 (10 proc., 95 proc. CI 2,8-30,1) sirgo rudenį. Ryšys tarp metų laiko, sergant tracheitu, buvo statistiškai reikšmingas (χ2=10,8, df=3, p=0,01).

Duomenys apie bendrą šunų sergamumą rinitu, laringitu, tracheitu pagal metų laiką pateikti 7 paveiksle.

7 pav. Šunų sergamumas rinitu, laringitu, tracheitu pagal metų laiką

5 2 11 2 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Š u n ų s k a ič iu s, v n t. Metų laikas 15 7 20 4 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21

(22)

22 Iš viso tiriamu laikotarpiu kvėpavimo takų ligomis – rinitu, laringitu, tracheitu – sirgo 46 šunys. 13 (28 proc., 95 proc. CI 17,3-42,6) – rinitu ir laringitu, 20 (44 proc., 95 proc. CI 30,2-57,8) šunų sirgo tracheitu. 15 (33 proc., 95 proc. CI 20,9-47,0) šunų sirgo žiemą, 7 (15 proc., 95 proc. CI 7,6-28,2) - pavasarį, 20 (43 proc., 95 proc. CI 30,2-57,8) – vasarą ir 4 (9 proc., 95 proc. CI 3,4-20,3) - rudenį. Ryšys tarp metų laiko, sergant rinitu, laringitu ar tracheitu, buvo statistiškai reikšmingas (χ2=14, df=3, p=0,003).

Vidutinis šunų svoris, kurie x klinikoje sirgo rinitu 2015.01.01 – 2016.07.01 m. yra 15,7 kg. Kad būtų lengviau analizuoti svoris suskirstytas į grupes: maži šunys <10kg, vidutinio svorio šunys 10-25 kg, dideli šunys >25kg.

Duomenys apie šunų sergamumą rinitu pagal svorio grupes pateikti 8 paveiksle.

8 pav. Šunų sergamumas rinitu pagal svorio grupes

2015.01.01 – 2016.07.01 m. x klinikoje rinitu daugiausiai sirgo vidutinio svorio (10-25 kg) šunys – 12 (48 proc., 95 proc. CI 30,0-66,5). Tuo tarpu sirgo 9 (36 proc., 95 proc. CI 20,3-55,5) maži šunys (<10kg) ir 4 (16 proc., 95 proc. CI 6,4-34,7) - dideli šunys (>25kg). Rezultatus galėjo įtakoti žmonių noras ir galimybės laikyti tam tikro dydžio ir svorio šunis. Ryšys tarp svorio grupių, sergant rinitu, nebuvo statistiškai reikšmingas (χ2=3,92, df=2, p=0,14).

Vidutinis šunų svoris, kurie x klinikoje sirgo laringitu 2015.01.01 – 2016.07.01 m. yra 14,9 kg.

(23)

23

9 pav. Šunų sergamumas laringitu pagal svorio grupes

2015.01.01 – 2016.07.01 m. x klinikoje laringitu daugiausiai sirgo maži (<10 kg) šunys – 14 (52 proc., 95 proc. CI 34,0-69,3). 7 (26 proc., 95 proc. CI 13,2-44,7) dideli šunys (>25 kg) ir 6 (22 proc., 95 proc. CI 10,6-40,8) vidutinio svorio šunys (10-25 kg). Ryšys tarp svorio grupių, sergant laringitu, nebuvo statistiškai reikšmingas (χ2=4,22, df=2, p=0,12).

Vidutinis šunų svoris, kurie x klinikoje sirgo tracheitu 2015.01.01 – 2016.07.01 m. yra 12,9 kg.

Duomenys apie šunų sergamumą tracheitu pagal svorio grupes pateikti 10 paveiksle.

10 pav. Šunų sergamumas tracheitu pagal svorio grupes

(24)

24 2015.01.01 – 2016.07.01 m. x klinikoje tracheitu daugiausiai sirgo maži (<10 kg) šunys – 15 (52 proc., 95 proc. CI 34,4-68,6), 9 (31 proc., 95 proc. CI 17,3-49,2) vidutinio svorio šunys (10-25 kg) ir 5 (17 proc., 95 proc. CI 7,6-34,6) dideli šunys (>25kg). Ryšys tarp svorio grupių, sergant tracheitu, nebuvo statistiškai reikšmingas (χ2=5,24, df=2, p=0,07).

Išanalizavus x klinikoje bendrą sergamumą rinitu, laringitu, tracheitu pagal šunų svorį, nustatyta, kad vidutinis sirgusio šuns svoris yra 14,4 kg.

Žemiau (11 paveiksle) pateikti duomenys apie bendrą šunų sergamumą rinitu, laringitu, tracheitu suskirstytus pagal svorio grupes.

11 pav. Bendras šunų sergamumas rinitu, laringitu, tracheitu pagal svorio grupes

Nustatyta, kad daugiausiai sirgo maži šunys (<10 kg) – 38 (47 proc., 95 proc. CI 36,4-57,7), mažiau sirgo – 27 (33 proc., 95 proc. CI 24,0-44,2) vidutinio svorio šunys (10-25 kg) ir 16 (20 proc., 95 proc. CI 12,5-29,7) didelių šunų (>25 kg). Ryšys tarp svorio grupių, sergant bent viena iš trijų ligų, buvo statistiškai reikšmingas (χ2=8,96, df=2, p=0,01).

Vidutinis šunų amžius, kurie x klinikoje sirgo rinitu 2015.01.01 – 2016.07.01 m. yra 4 metai. Kad būtų lengviau analizuoti, šunys pagal amžių suskirstyti į grupes: <1 metų, 1-5 metų, >5-10 metų, >>5-10 metų.

(25)

25

12 pav. Šunų sergamumas rinitu pagal amžiaus grupes

2015.01.01 – 2016.07.01 m. x klinikoje rinitu daugiausiai sirgo iki 1 metų amžiaus ir nuo 5 iki 10 metų amžiaus grupės šunys – po 8 (32 proc., 95 proc. CI 17,2-51,6) . Nuo 1 iki 5 metų amžiaus grupės sirgo 7 šunys (28 proc., 95 proc. CI 14,3-47,6) ir virš 10 metų amžiaus grupės – 2 šunys (8 proc., 95 proc. CI 2,2-25,0). Ryšys tarp amžiaus grupių, sergant rinitu, nebuvo statistiškai reikšmingas (χ2=3,96, df=3, p=0,27).

Vidutinis šunų amžius, kurie 2015.01.01 – 2016.07.01 m. x klinikoje sirgo laringitu yra 2,6 metai.

Žemiau pateiktame 13 paveiksle matomi duomenys apie šunų sergamumą laringitu pagal amžiaus grupes.

13 pav. Šunų sergamumas laringitu pagal amžiaus grupes

(26)

26 Laringitu x klinikoje daugiausiai sirgo 1-5 metų amžiaus grupė šunys – 18 (67 proc., 95 proc. CI 47,8-81,4), 5 (19 proc., 95 proc. CI 8,2-36,7) iki 1 metų amžiaus grupės šunys, 4 (15 proc., 95 proc. CI 5,9-32,5) – nuo 5 iki 10 metų amžiaus grupės šunys ir nei vienas šuo (0 proc. 95 proc. CI 0-12,5), kuriam virš 10 metų. Ryšys tarp amžiaus grupių, sergant laringitu, buvo statistiškai reikšmingas (χ2=27, df=3, p=5.681e-06).

Vidutinis šunų amžius, kurie x klinikoje sirgo tracheitu 2015.01.01 – 2016.07.01 m. yra 3,9 metai.

Žemiau pateiktame 14 paveiksle - duomenys apie šunų sergamumą tracheitu pagal amžiaus grupes.

14 pav. Šunų sergamumas tracheitu pagal amžiaus grupes

Tracheitu x klinikoje daugiausiai sirgo 1-5 metų amžiaus grupė šunys - 10 (35 proc., 95 proc. CI 19,9-52,7), 9 (31 proc., 95 proc. CI 17,3-49,2) nuo 5 iki 10 metų amžiaus grupės šunys, 7 (24 proc., 95 proc. CI 12,2-42,1) - iki 1 metų amžiaus grupės šunys ir mažiausiai - 3 (10 proc., 95 proc. CI 3,6-26,4) sirgo virš 10 metų amžiaus grupės šunys. Ryšys tarp amžiaus grupių, sergant tracheitu, nebuvo statistiškai reikšmingas (χ2=3,97, df=3, p=0,26).

Vidutinis šunų amžius, kurie x klinikoje sirgo bent viena iš trijų ligų (rinitu, laringitu, tracheitu) 2015.01.01 – 2016.07.01 m. yra 3,5 metai.

15 paveiksle pateikti duomenys apie bendrą šunų sergamumą rinitu, laringitu, tracheitu suskirstytus pagal amžiaus grupes.

(27)

27

15 pav. Bendras šunų sergamumas rinitu, laringitu, tracheitu pagal amžiaus grupes

Nustatyta, kad daugiausiai sirgo 1-5 metų amžiaus grupės šunys – 35 (43 proc., 95 proc. CI 33,0-54,0), kiek mažiau – 21 (26 proc., 95 proc. CI 17,6-36,4) sirgo 1-5 metų amžiaus grupės šuo, 20 (25 proc., 95 proc. CI 16,6-35,1) – iki 1 metų amžiaus grupės šunys ir 5 (6 proc., 95 proc. CI 2,7-13,7) sirgo virš 10 metų amžiaus grupės šunys. Ryšys tarp amžiaus grupių, sergant bent viena iš trijų ligų, buvo statistiškai reikšmingas (χ2=22,26, df=3, p= 5.761e-05).

Žemiau pateiktame 16 paveiksle - duomenys apie šunų sergamumą rinitu, laringitu, tracheitu pagal veislės grupes.

16 pav. Šunų sergamumas rinitu, laringitu, tracheitu pagal veislės grupes

Sugrupavus šunis į mišrūnus ir grynaveislius, nustatyta, kad rinitu sirgo 18 (72 proc., 95 proc. CI 52,4-85,7) grynaveislių šunų ir 7 (28 proc., 95 proc. CI 14,3-47,6) mišrios veislės

20 35 21 5 0 5 10 15 20 25 30 35 40 <1 m. 1-5 m. >5-10 m. >10 m. Š u n ų s k a ič iu s, v n t. Amžiaus grupė 18 7 20 7 23 6 0 5 10 15 20 25

Grynaveislis Mišri veislė

(28)

28 šunys. Ryšys tarp veislės grupių, sergant rinitu, buvo statistiškai reikšmingas (χ2=4,84, df=1, p=0,028).

Laringitu sirgo 20 (74 proc., 95 proc. CI 55,3-86,8) grynaveislių šunų ir 7 (26 proc., 95 proc. CI 13,2-44,7) mišrios veislės šunys. Ryšys tarp veislės grupių, sergant laringitu, buvo statistiškai reikšmingas (χ2=6,26, df=1, p=0,012).

Tracheitu sirgo 23 (79 proc., 95 proc. CI 61,6-90,2) grynaveisliai šunys ir 6 (21 proc., 95 proc. CI 9,8-38,4) mišrios veislės šunys. Ryšys tarp veislės grupių, sergant tracheitu, buvo statistiškai reikšmingas (χ2=9,97, df=1, p=0,002).

Žemiau esančiame 17 paveiksle pateikti duomenys apie bendrą šunų sergamumą rinitu, laringitu, tracheitu, suskirstytus pagal veislės grupes.

17 pav. Bendras šunų sergamumas rinitu, laringitu, tracheitu pagal veislės grupes

Nustatyta, kad x klinikoje rinitu, laringitu, tracheitu bendrai sirgo 61 grynaveislis šuo (75 proc., 95 proc. CI 64,9-83,4) ir 20 mišrios veislės šunų (25 proc., 95 proc. CI 16,6-35,1). Ryšys tarp veislės grupių, sergant bent viena iš trijų ligų, buvo statistiškai reikšmingas (χ2=20,75, df=1, p= 5.225e-06_).

1 lentelėje pateikti duomenys apie tai, kaip vienas veiksnys priklauso nuo kito, sergant rinitu. 61 20 0 10 20 30 40 50 60 70

Grynaveislis Mišrios veislės

(29)

29

1 lent. Veiksnių priklausomybė vienas nuo kito šunims, sergantiems rinitu (p

reikšmės).

Veislė Metų laikas Amžiaus grupė

Svorio grupė Lytis

Veislė Neskaičiuota 0,3703 0,08671 0,3384 0,7063

Metų laikas 0,3703 Neskaičiuota 0,486 0,4 0,2786

Amžiaus grupė 0,08671 0,486 Neskaičiuota 0,04588 0,0978

Svorio grupė 0,3384 0,4 0,04588 Neskaičiuota 0,02885

Lytis 0,7063 0,2786 0,0978 0,02885 Neskaičiuota

Iš 1 lentelės matyti, jog daugumos nulinių hipotezių nėra pagrindo atmesti, t.y. du kintamieji (veiksniai, faktoriai) nėra susiję tarpusavyje sergant rinitu. Tačiau yra dvi poros kintamųjų (svorio grupė ir amžiaus grupė, svorio grupė ir lytis) kurie yra priklausomi vienas nuo kito. P reikšmės yra mažesnės už 0,05, todėl yra pagrindo atmesti nulines hipotezes ir priimti alternatyvias. Galima teigti, jog sergant rinitu amžiaus grupė ir svorio grupė (taip pat lytis ir svorio grupė) yra priklausomi su reikšmingumo lygmeniu 0,05.

2 lentelėje pateikti duomenys apie tai, kaip vienas veiksnys priklauso nuo kito, sergant laringitu.

2 lent. Veiksnių priklausomybė vienas nuo kito šunims, sergantiems laringitu (p

reikšmės).

Svorio grupė Lytis

Veislė Neskaičiuota 0,06428 0,2243 0,3187 1

Lytis 1 0,1176 0,2392 0,8438 Neskaičiuota

Iš 2 lentelės matyti, jog nei vienos nulinių hipotezių nėra pagrindo atmesti, t.y. du kintamieji nėra susiję tarpusavyje sergant laringitu. Galima teigti, jog sergant laringitu nei vienas kintamasis nėra priklausomas nuo kito su reikšmingumo lygmeniu 0,05.

(30)

30

3 lent. Veiksnių priklausomybė vienas nuo kito šunims, sergantiems tracheitu (p

reikšmės).

Svorio grupė Lytis

Iš 3 lentelės matyti, jog nei vienos nulinių hipotezių nėra pagrindo atmesti, t.y. du kintamieji nėra susiję tarpusavyje sergant tracheitu. Galima teigti, jog sergant tracheitu nei vienas kintamasis nėra priklausomas nuo kito su reikšmingumo lygmeniu 0,05.

4 lentelėje pateikti duomenys apie tai, kaip vienas veiksnys priklauso nuo kito, sergant rinitu, laringitu ir tracheitu bendrai.

4 lent. Veiksnių priklausomybė vienas nuo kito šunims, sergantiems rinitu, laringitu ir

tracheitu bendrai (p reikšmės).

Svorio grupė Lytis

Iš 4 lentelės matyti, jog daugumos nulinių hipotezių nėra pagrindo atmesti, t.y. du kintamieji nėra susiję tarpusavyje sergant rinitu, laringitu ir tracheitu. Tačiau yra trys poros kintamųjų (metų laikas ir amžiaus grupė, svorio grupė ir amžiaus grupė bei lytis ir amžiaus grupė) kurie yra priklausomi vienas nuo kito. P reikšmės yra mažesnės už 0,05, todėl yra pagrindo atmesti nulines hipotezes ir priimti alternatyvias. Galima teigti, jog sergant bent viena iš nagrinėtų kvėpavimo takų liga metų laikas ir amžiaus grupė, svorio grupė ir amžiaus grupė bei lytis ir amžiaus grupė yra priklausomi su reikšmingumo lygmeniu 0,05.

(31)

31

18 pav. Šunų amžius (mėn), sergant laringitu, rinitu, tracheitu.

19 pav. Šunų svoris (kg), sergant laringitu, rinitu, tracheitu.

Iš 18 ir 19 paveikslų matyti, jog yra 2 išimtys lyginant amžių, ir 3 išimtys lyginant svorį tarp ligų. Nei viena liga neišsiskiria abiejuose paveiksluose. Šią prielaidą patikrinsime ANOVA analize. Formuojame hipotezes:

H0: amžių (svorių) vidurkiai reikšmingai nesiskiria tarp skirtingų ligų.

H1: amžių (svorių) vidurkiai reikšmingai skiriasi tarp skirtingų ligų.

(32)

32

5 lent. Amžiaus ir svorio įtaka ligų (rinito, laringito ir tracheito) paplitimui (p

reikšmės).

Amžius Svoris

P reikšmės 0,2205 0,648

Abi p reikšmės yra didesnės nei 0,05, todėl nėra pagrindo atmesti H0 hipotezių.

Amžius (ir svoris) statistiškai nelemia nei vienos ligos paplitimo.

Analogiškai atliekame skaičiavimus su likusiais kintamaisiais (veislė, lytis, metų laikas). Lyties y ašyje 1 – patinas, 2 – patelė. Metų laikas 1 – žiema, 2 – pavasaris, 3 – vasara, 4 – ruduo. Veislė 1 – grynakraujis, 0 – mišrūnas.

20 pav. Šunų lytis, sergant laringitu, 21 pav. Metų laikas, sergant laringitu,

rinitu, tracheitu. rinitu, tracheitu.

(33)

33 Paskaičiavus p reikšmes gauname rezultatus, kurie pateikti 6 lentelėje.

6 lent. Veislės, lyties ir metų laiko įtaka ligų (rinito, laringito ir tracheito) paplitimui

(p reikšmės).

Veislė Lytis Metų laikas (2015 m.)

P reikšmė 0,8169 0,906 0,3918

(34)

34

4.REZULTATŲ APTARIMAS

Atlikus duomenų analizę x klinikoje 81 pacientui 2015.01.01-2016.07.01 metais nustatyta, kad truputį dažniau nei kitomis ligomis buvo sergama tracheitu (29 pacientai), laringitu sirgo 27 pacientai, rinitu – 25 pacientai. Skirtumas tarp sergamumo viena ar kita liga nedidelis. Galima teigti, kad sergamumo dažnumas šiomis ligomis yra panašus.

Patinai sirgo dažniau negu patelės ir rinitu, ir laringitu, ir tracheitu. Pagal M.Finck ir kitų atliktą tyrimą su 31 šunimis, patinai rinitu taip pat sirgo dažniau (20 patinų, 11 patelių) (26). Pagal S.Claeys atliktą tyrimą su 7 šunimis, sergančiais aspergiliozės sukeltu rinitu, 6 sergantys buvo patinai ir 1 – patelė (27). Pagal S.J. Viitanen ir kitų atliktą tyrimą tracheitu sirgo 10 patinų ir 10 patelių (21). P.H. Kook ir kitų atliktu tyrimu, laringitu, sukeltu gastroezofaginio refliukso, sirgo 5 patinai iš 5 tirtų šunų (14).

Vasarą sergamumas buvo didesnis nei kitu metų laiku. Rečiausiai sirgo rudenį. Galimai šunys persišaldydavo besimaudydami ir taip greičiau susirgdavo. Duomenis galėjo įtakoti šeimininkų pasirinkimas į kliniką vesti šunis vasaros metu, turėjimas daugiau laiko pasirūpinti augintiniais. Rudenį pacientų klinikoje pastebimai mažiau.

Dažniausiai sirgo šunys, sveriantys iki 10 kg. Rečiausiai šunys, sveriantys virš 25 kg. Vidutinis šunų svoris - 14,9 kg. Pagal S.J. Viitanen ir kitų atliktą tyrimą 20 tracheitu sergančių šunų vidutinis svoris buvo 25,0 kg (standartinis nuokrypis 16,4 kg) (21).

Dažniausiai sirgo 1-5 metų amžiaus šunys. Rečiausiai - virš 10 metų amžiaus. Vidutinis amžius - 2,6 metai. Pagal M. Finck ir kitų atliktą tyrimą su 31 šunimis, amžiaus vidurkis, sergant rinitu, buvo 7,1 metai (nuo 1 metų amžiaus iki 17 metų amžiaus) (26). Pagal S.Claeys atliktą tyrimą su 7 šunimis amžiaus vidurkis, sergant aspergiliozės sukeltu rinitu, buvo 5,1 metai (nuo 3 iki 8 metų amžiaus šunys) (27). Pagal S.J. Viitanen ir kitų atliktą tyrimą, 20 šunų, sergančiu tracheitu, vidutinis amžius buvo 5,8 metai (nuo 1,3 iki 8,4 metų šunys) (21). P.H. Kook ir kitų atliktu tyrimu, laringitu, sukeltu gastroezofaginio refliukso, sergančių 5 šunų vidutinis amžius buvo 6,2 metai (nuo 1 iki 12 metų amžiaus) (14).

Grynaveisliai sirgo dažniau nei mišrūnai. Pagal S.Claeys atliktą tyrimą su 7 šunimis, sergančiais aspergiliozės sukeltu rinitu, visi šunys buvo grynaveisliai (27). Pagal M. Finck ir kitų atliktą tyrimą su 31 šunimis, sergančiais rinitu, tik 2 iš jų buvo mišrios veislės (26). P.H. Kook ir kitų atliktu tyrimu iš 5 šunų, sergančių laringitu, sukeltu gastroezofaginio refliukso, visi buvo grynaveisliai (14).

(35)

35 kito. Sudėjus visas ligas ir analizuojant bendrai yra trys poros kintamųjų (veiksnių) (metų laikas ir amžiaus grupė, svorio grupė ir amžiaus grupė bei lytis ir amžiaus grupė) kurie yra priklausomi vienas nuo kito.

(36)

36

IŠVADOS

1. Rinitu, laringitu ir tracheitu patinai sirgo dažniau negu patelės: rinitu sirgo 56 proc. patinų ir 44 proc. patelių, laringitu – 59 proc. patinų ir 41 proc. patelių, tracheitu – 62 proc. patinų ir 38 proc. patelių. Šunų sergamumas kvėpavimo takų ligomis vasarą buvo didžiausias (43 proc.) nei kitu metų laiku. Rečiausiai sirgo rudenį - 9 proc. šunų. Šunys, sveriantys iki 10 kg sirgo dažniausiai (47 proc.), sveriantys virš 25 kg – sirgo rečiausiai (20 proc.). 1-5 metų amžiaus šunys kvėpavimo takų ligomis sirgo dažniausiai – 43 proc., virš 10 metų amžiaus šunys – sirgo rečiausiai (6 proc.). Grynaveisliai šunys kvėpavimo takų ligomis sirgo 3 kartus dažniau nei mišrūnai.

2. Nustatyta, kad sergant rinitu, tarpusavyje susiję veiksniai yra amžiaus grupė ir svorio grupė, taip pat lytis ir svorio grupė. Sergant laringitu ir tracheitu nei vienas veiksnys nėra priklausomas nuo kito. Sudėjus visas ligas ir analizuojant bendrai yra trys poros kintamųjų (veiksnių) - metų laikas ir amžiaus grupė, svorio grupė ir amžiaus grupė bei lytis ir amžiaus grupė, kurie yra priklausomi vienas nuo kito.

(37)

37

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. R. K. The whole dog journal. [Online].; 2005 [cited 2016 11 28. Available from:

"http://www.whole-dog-journal.com/issues/8_1/features/15684-1.html" http://www.whole-dog-journal.com/issues/8_1/features/15684-1.html .

2. N.F. K. Merc Manuals. [Online].; 2013 [cited 2016 11 28. Available from:

"http://www.merckvetmanual.com/mvm/respiratory_system/respiratory_system_introduction/ove rview_of_the_respiratory_system.html"

http://www.merckvetmanual.com/mvm/respiratory_system/respiratory_system_introduction/over view_of_the_respiratory_system.html .

3. N.F. K. Merc Manuals. [Online].; 2013 [cited 2016 11 28. Available from:

"http://www.merckvetmanual.com/mvm/respiratory_system/respiratory_diseases_of_small_anim als/overview_of_respiratory_diseases_of_small_animals.html"

http://www.merckvetmanual.com/mvm/respiratory_system/respiratory_diseases_of_small_anima ls/overview_of_respiratory_diseases_of_small_animals.html .

4. Slatter D.H. Textbook of small animal surgery. 3rd ed. Philadelphia: Saunders; 2003. P. 763-778. 5. Craven B.A.,

N

eubergerT., Paterson E.G., Webb A.G., Josephson E.M., Morrison E.E., et al.

Reconstruction and Morphometric Analysis of the Nasal Airway of the Dog (Canis familiaris) and Implications Regarding Olfactory Airflow. The Anatomical Record. 2007 Jan; 290: p. 1325-1340.

6. Merrill L. Small Animal Internal Medicine for Veterinary Technicians and Nurses. 1st ed. New York: NY John Wiley & Sons; 2012.

7. Eldredge D.M., Carlson L.D., Carlson D.G., Giffin J.M. Dog Owner’s Home Veterinary Handbook: Wiley Publishing; 2012. P 97; 228, 229; 314, 315; 319-324.

8. Kitaoka H., Nieman G.F., Fujino Y., Carney D., Dirocco J., Kawase I. A 4-Dimensional Model of the Alveolar Structure. The Journal of Physiological Sciences. 2007; 57(3): p. 175-185. 9. O’Neill D.G., Jackson C., Guy J.H., Church D.B., McGreevy P.D., Thomson P.C., et al.

Epidemiological associations between brachycephaly and upper respiratory tract disorders in dogs attending veterinary practices in England. Canine Genetics and Epidemiology. 2015 Jul; 2(10). p. 1-10.

10. Nelson R.W., Couto C.G. Small Animal Internal Medicine. 5th ed. St. Louis: Elsevier; 2014. P. 232-246; 247-250.

(38)

38 12. Schaer M. Clinical medicine of the dog and cat. 2nd ed. Barcelona: Manson publishing Ltd;

2010. P 187-212.

13. Tappin S.W. Canine tracheal collapse. Journal of Small Animal Practice. 2015 Sep; 57: p. 9-17. 14. Kook P.H., Kempf J., Ruetten M., Reusch C.E. Wireless Ambulatory Esophageal pH Monitoring

in Dogs with Clinical Signs Interpreted as Gastroesophageal Reflux. Journal of Veterinary Internal Medicine. 2014; 28: p. 1716-1723.

15. Priestnall S.L., Mitchell J.A., Walker C.A., Erles K., Brownlie J. New and Emerging Pathogens in Canine Infectious Respiratory Disease. Sage Journals. Veterinary Pathology. 2014; 51(2): p. 492-504.

16. Maddison J.E., Volk H.A., Church D.B. Clinical Reasoning in Small Animal Practice: Wiley-Blackwell; 2015. P. 131-132.

17. Schaer M., Gaschen F.P. Clinical Medicine of the Dog and Cat. 3rd ed.: CRC Press; 2016. P. 122.

18. Trinterud T., Nelissen P., White R.A.S. Use of silicone tracheal stoma stents for temporary tracheostomy in dogs with upper airway obstruction. Journal of Small Animal Practice. 2014 Jul; 55: p. 551-559.

19. Vieson M.D., Pineyro P., LeRoith T. A review of the pathology and treatment of canine respiratory infections. Veterinary Medicine: Research and Reports. 2012 Jun; 2012:3: p. 25-39. 20. Byun J.W., Yoon S.S., Woo G.H., Jung B.Y., Joo Y.S. An outbreak of fatal hemorrhagic

pneumonia caused by Streptococcus. Journal of Veterinary Science. 2009; 10(3): p. 269-271 21. Viitanen S.J., Lappalainen A., Rajamaki M.M. Co-infections with Respiratory Viruses in Dogs

with Bacterial Pneumonia. Journal of Veterinary Internal Medicine. 2015; 29: p. 544-551. 22. Buonavoglia C., Martella V. Canine respiratory viruses. Veterinary Research, a journal on

Animal Infection. 2007; 38: p. 355-373.

23. Papaioannou N., Psalla D., Papadopoulos E., Adamama-Moraitou K.K., Petanidis T., Rallis T., et al. Obstructive, Granulomatous Tracheitis caused by Onchocerca sp. in a Dog. Journal of

Veterinary Medicine. 2004; 51(7-8): p. 354-357.

24. King L., Clarke D. Emergency care of the patient with acute respiratory distress. Veterinary Focus. 2010; 20(2): p. 36-43.

25. McMichael M. Handbook of Canine and Feline Emergency Protocols. 2nd ed.: Wiley-Blackwell; 2014. P. 168-179.

(39)

39 of Small Animal Practice. 2015; 56(8): p. 491-498.

27. Claeys S., Lefebvre J.B., Schuller S., Hamaide A., Clercx C. Surgical treatment of caninenasal aspergillosis by rhinotomycombined with enilconazoleinfusion and oral itraconazole. Journal of Small Animal Practice. 2006; 47: p. 320-324.

28. Kalinowski M., Adaszek Ł., Miłoszowska P., Skrzypczak M., Ziętek-Barszcz A., Kutrzuba J., et al. Molecular analysis of a fragment of gene E1B 19K of canine adenovirus 2 (CAV-2) isolated from dogs with symptoms of cough. Polish Journal of Veterinary Sciences. 2012; 15(3): p. 425-430.

29. Davis R., Jayappa H., Abdelmagid O.Y., Armstrong R., Sweeney D., Lehr C. Comparison of the Mucosal Immune Response in Dogs Vaccinated with Either an Intranasal Avirulent Live Culture or a Subcutaneous Antigen Extract Vaccine of Bordetella bronchiseptica. Veterinary

Therapeutics. 2007; 8(1): p. 32-40.

30. Mitchell J.A., Brownlie J. The challenges in developing effective canine infectious respiratory disease vaccines. Journal of Pharmacy and Pharmacology. 2015 Mar; 67(3): p. 372–381.

31. Mochizuki M., Yachi A., Ohshima T., Ohuchi A., Ishida T. Etiologic Study of Upper Respiratory Infections of Household Dogs. J. Vet. Med. Sci. 2008 Feb; 70(6): p. 563–569.