• Non ci sono risultati.

Šunų odontologinių susirgimų analizė Vilniaus X veterinarijos klinikoje 2017-2018 m. Analysis of canine dental diseases in a veterinary clinic X in Vilnius 2017 – 2018

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "Šunų odontologinių susirgimų analizė Vilniaus X veterinarijos klinikoje 2017-2018 m. Analysis of canine dental diseases in a veterinary clinic X in Vilnius 2017 – 2018"

Copied!
53
0
0

Testo completo

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Margarita Bosijakienė

Šunų odontologinių susirgimų analizė Vilniaus X veterinarijos

klinikoje 2017-2018 m.

Analysis of canine dental diseases in a veterinary clinic X in

Vilnius 2017 – 2018

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovė: Lekt. dr. Marija Ivaškienė

(2)

2 DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų odontologinių susirgimų analizė Vilniaus X veterinarijos klinikoje 2017-2018 m.“:

1. yra atliktas mano paties (pačios).

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(3)

3

TURINYS

SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

1.1 Šuns burnos ertmės anatominiai ypatumai ... 10

1.2 Šuns danties anatomija ... 11

1.3 Svarbiausi dantų nervai ... 12

1.4 Šuns dantų formulė ... 13

2. DANTŲ RENTGENOLOGIJA ... 15

2.1 Pozicionavimas norint atlikti dantų rentgeną ... 16

3. DANTŲ LIGOS ... 19

3.1 Burnos ertmės apžiūra ... 19

3.2 Gingivitas, gingivito indeksas, periodontitas, gydymas ... 22

3.2.1 Gingivito gydymas ... 23

3.2.2 Periodontitas ir jo gydymas ... 25

3.3 Dantų akmenys ... 26

3.3.1 Seilių pH, kalcio, fosforo ir tam tikrų fermentų įtaka akmenų kaupimuisi. ... 27

3.4 Dantų priežiūra, dantų valymas ultragarso skaleriu ir poliravimas ... 27

3.5 Dantų lūžiai ... 28

3.6 Polidontija ir pieniniai dantys ... 30

4. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ... 31

5. TYRIMO REZULTATAI ... 33

IŠVADOS ... 45

REKOMENDACIJOS ... 46

(4)
(5)

5

SANTRAUKA

Šunų odontologinių susirgimų analizė Vilniaus X veterinarijos klinikoje 2017-2018 m. Margarita Bosijakienė

Magistro baigiamasis darbas

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija, Veterinarijos fakultetas, Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika, Tilžės g. 18, Kaunas.

Magistro baigiamasis darbas yra išdėstytas 51 puslapiuose, jame yra 43 paveikslai, 4 lentelės, 1 priedas. Literatūros sąraše nurodyti 54 literatūros šaltiniai.

Magistrinio darbo tikslas yra išanalizuoti šunų dantų akmenų susidarymo priežastis ir gydymo metodus ,,X“ veterinarijos klinikoje.

Tiriamojo darbo rašymui buvo taikomas kokybinės statistikos analizės metodas. Tyrimas buvo atliktas dviem etapais. Siekiant išsiaiškinti, kokius dantų priežiūros būdus, profilaktikos priemones ar gydymą ,,X“ klinikoje apsilankę šeimininkai taiko savo šunims, buvo sudaryta anoniminė anketinė apklausa. Viso užpildytos 86 anketos. Apklausos duomenimis daugiausiai 44 proc. (n=38) sudarė nuo 1-5 metų amžiaus šunys. Patelės sudarė 55 proc. (n=47). Patinai sudarė 45 proc. (n=39). Suskirsčius šunis pagal veislės dydį, daugiausiai 40 proc. (n=34) sudarė vidutinio dydžio veislių šunys. 65 proc. (n=56) šunims nebuvo atlikta kastracija. Dažniausiai šunys buvo šeriami įvairiai sausu ir šlapiu pašaru, tai sudarė 45 proc. ( n=39). 61 proc. šunų (n=66) dantų profilaktikai gauna graužti skanėstus. 68 proc. (n=58) šunų niekada nebuvo valomi dantys. 59 proc. (n=51) šunų niekada nebuvo atlikta dantų apžiūra pas veterinarijos gydytoją. 40 proc. (n=34) apklausoje dalyvavusiųjų šeimininkų į ,,X“ kliniką kreipėsi dėl kitų priežasčių nesusijusiu su dantimis. 16 proc. (n=14) šeimininkų į kliniką kreipėsi dėl blogo šuns burnos kvapo. 17 proc. (n=15) šeimininkų tikslingai apsilankė klinikoje dėl šunų dantų valymo, kuris buvo atliktas ultragarso skaleriu, taip pat atliktas dantų poliravimas ir 16 proc. (n=14) šunų išrautas bent vienas dantis.

Kitas tyrimas apėmė duomenų rinkimą apie šunų lyties, amžiaus, veislės dydžio ir pačios veislės įtaką dantų akmenų susidarymui ,,X“ veterinarijos klinikoje. Išanalizuoti 770 šunų duomenys iš kurių 210 į kliniką kreipėsi dėl dantų ligų, o dažniausiai 46 proc. (n=97) šunims buvo diagnozuoti dantų akmenys ir atliktas dantų valymas ultragarso skaleriu ir dantų poliravimas. 27 proc. (n=210) sudarė įvairios dantų ligos. 13 proc. (n=97) buvo nustatyti dantų akmenys. Daugiausiai dantų akmenys diagnozuoti 6 - 10 metų amžiaus ir mažos veislės šunims 66 proc. (n=64). Jorkšyro terjerams dažniausiai 55 proc. (n =29) diagnozuoti dantų akmenys. Lytis dantų akmenų susidarymui įtakos neturėjo.

(6)

6

SUMMARY

Analysis of canine dental diseases in a veterinary clinic X in Vilnius 2017 – 2018 Margarita Bosijakienė

Master‘s Thesis

Lithuania University of Health Sciences, Veterinary Academy, Faculty of Veterinary Medicine, Dr. L. Kriaučeliūnas Small Animal Clinic.

Master thesis consists of 51 pages with 43 pictures, 4 tables and 1 annex, as well as 54 references.

The aim of this study was to analyze causes of canine dental plaque formation and methods of treatment in veterinary clinic “X”.

Qualitative statistic method was applied in the thesis. The survey was performed in two stages. An anonymous questionnaire was composed to find out what dental care and prophylaxis owners used for their dogs, as well as treatment options of dental diseases in veterinary clinic “X”. Eighty-six questionnaires were received. According to the survey 44% (n=38) of dogs were from 1 to 5 years old. Moreover 55% (n=47) of them were females and 45% (n=39) were male dogs. Middle size dogs combined the largest group of 40% (n=34), 65% (n=56) were intact males and females. Less than half of the dogs (45%) were fed by mixed dry and wet diet while 61% (n=66) occasionally get various treats for dental care. Majority of dogs (68%) had never experienced a dental cleaning procedure and 59% (n=51) of dogs had never been for a dental check-up. 40% (n=34) of the survey participants contacted the veterinary clinic because of other conditions than dental diseases. 16% (n=14) of the owners complained about an unpleasant breath. 17% (n=15) purposefully visited the clinic for a dental cleaning and polishing procedure. At least one tooth has been extracted for 16% (n=14) of dogs.

Another survey revealed the influence of the sex, age, breed and size of breed for the dental plaque formation. 770 dogs have been analyzed. Two hundred ten of them were brought due to dental diseases, of which dental plaque was the most common 46% (n=97) complaint. 27 % of dogs (n=210) accounted for various dental diseases while 13% (n=97) were diagnosed with dental plaque. Most commonly dental plaque affected from 6 to 10 years old small breed dogs 66% (n=64). The most often affected dogs were Yorkshire terriers 55% (n=29). Sex had no impact on dental plaque formation.

(7)

7

SANTRUMPOS

PPD – (Periodontal probing depth) periodonto zondavimo gylis PAL – (Periodontal attachment level) periodonto prisitvirtinimo lygis P – premoliaras

M – moliaras I – kandiniai dantys C – iltiniai dantys

(8)

8

ĮVADAS

Odontologiniai susirgimai veterinarinėje praktikoje pasitaiko dažnai. Virš 80 proc. šunų 3-4 metų turi vienokių ar kitokių odontologinių susirgimų (1). Vis daugiau savininkų kreipiasi į veterinarijos gydytoją odontologinių paslaugų, rūpinasi savo augintinių sveikata. Yra nustatyta, kad odontologiniai susirgimai, turi didelės įtakos sisteminių ligų atsiradimui. Burnoje gausus kiekis uždegiminių ląstelių, patogeninių bakterijų, kurios yra pastovus infekcijos šaltinis. Bakterijos patekusios į kraujotaką pažeidžia širdį, kepenis, inkstus (2). Dažniausiai odontologinėmis ligomis serga mažų veislių šuniukai. Mažų veislių šunims taip pat dažnai pasitaiko pieninių dantų neiškritimas. Didesnių veislių šunims dažniausiai pasitaiko dantų lūžiai (3).

Kalbant apie gingivitą ir periodontitą, tai dažniausiai diagnozuojami susirgimai. Gingivitas, tai yra dantenų uždegimas. Tačiau dažnai gingivitas nėra pastebimas šeimininkų ir deja gyvūnas negali apie tai pranešti, dėl to vystosi lėtinis negrįžtamas procesas – periodontitas. Periodontito pasekmė yra klibantys bei iškritę dantys. Gyvūnas jaučią didelį skausmą ir diskomfortą, todėl gali nustoti ėsti, tampa agresyvus, gali vystytis sisteminės ligos (4).

Kitas nemažiau svarbus dalykas, dėl kurio išsivysto jau minėtos ligos, tai dantų apnašos, akmenys. Įrodyta, kad dantų akmenys ir apnašos yra viena iš pagrindinių priežasčių, kurios sukelia periodontitą, nes akmenys kaupiasi ne tik ant dantų paviršiaus tačiau ir po dantenomis. Taip sudaromos ypač palankios sąlygos vystytis patogeninėms bakterijoms. Dantų akmenys tai bakterijų sudaryta bioplėvelė. Dantų akmenų formavimuisi turi įtakos seilių pH, kalcis, fosforas, fermentai (5). Būtent dantų akmenys, apnašos, blogas burnos kvapas yra dažniausiai pastebimi gyvūnų savininkų. Norint išvengti dantų apnašų ir akmenų formavimosi yra būtina prižiūrėti šunų dantis. Veterinarijos gydytojų pareiga yra mokyti ir konsultuoti augintinių savininkus apie dantų ligų etiologiją ir profilaktikos priemones.

Šunų dantų apžiūra pas veterinarijos gydytoją turėtų būti atliekama bent kartą į metus, o esant galimybei ir dažniau. Burnos higiena, dantų valymas ultragarso skaleriu ir dantų poliravimas yra puiki profilaktikos priemonė, tačiau dažnai veterinarijos praktikoje naudojama gydymo tikslais, nes ligos procesas dažniausiai būna pažengęs. Reikia skatinti šunų šeimininkus naudoti profilaktikos priemones, kurios yra skirtos specialiai dantų ir burnos higienai palaikyti.

Dantų rentgeninis tyrimas padeda diagnozuoti patologijas esančias po dantenomis. Todėl labai svarbu, kad veterinarijos gydytojas visuomet atliktų dantų rentgeną esant neišdygusiems dantims, iškritusiems dantims, pakitus danties spalvai, klibantiems ar po dantų rovimo procedūros (6).

(9)

9 priauginimas, kanalų gydymas, plombavimas. Skiriamas medikamentinis gydymas ir profilaktikos priemonės.

Darbo tikslas: išanalizuoti šunų dantų akmenų susidarymo priežastis ir gydymo metodus ,,X“ veterinarijos klinikoje.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti, kiek dažnai ,,X“ veterinarijos klinikoje buvo diagnozuojama tokia patologija, kaip dantų akmenys;

2. Nustatyti lyties, amžiaus, veislės dydžio ir pačios veislės įtaką dantų akmenų susidarymui;

3. Išanalizuoti anketinės apklausos duomenis apie įvairaus amžiaus, lyties, veislės šunų dantų priežiūrą, dantų valymą, naudojamas profilaktines priemones, šėrimo būdą, kreipimosi į veterinarijos gydytoją priežastį, paskirta gydymą;

(10)

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Šuns burnos ertmės anatominiai ypatumai

Galva arba kaukolė yra viena iš svarbiausių ir labiausiai specializuotų struktūrų. Galvoje yra išsidėstę smegenys, svarbūs sensoriai atsakingi už klausą, regą, uoslę, skonį. Išsidėstęs kramtymo aparatas (7). Gyvūnų kaukolė gali būti trijų tipų:

 mezocefalams būdinga vidutinio didžio kaukolė, ilgas snukis,

 brachicefalai turi trumpa, priplota snuki, pvz.: Pekinų veislės šunyse,  dolichocefalai turi ilgą, aštrų snukį, pvz.: Koli veislės šuo (8).

1 pav. Šunų galvų formos (9)

(11)

11

2 pav. Minkštasis 4 kietasis 3 gomuriai, liežuvis 5 (12)

1.2 Šuns danties anatomija

Šuns dantys yra pritaikyti griebti, plėšti pašarą. Pagrindinės anatominės danties dalys:  vainikas (corona dentis)

šaknis (radix dentis)  kaklelis (cervix dentis)

Vainikas tai yra danties dalis esanti virš dantenų. Šuo turi anatominį ypatumą, kuris skiriasi nuo kitų gyvūnų. Kiekvieno danties vainiko viršūnė užsibaigia gumburėliu (tubercula dentis). Šaknis tai yra dalis esanti po dantenomis, turi tvirtą ryšį su alveolinių kaulų, dauguma dantų turi keletas šaknų (10).

(12)

12 Danties sluoksniai:

 vainiko sluoksnis yra emalis (enamelum), baltos spalvos, tai kiečiausia substancija organizme, sudaro 96 proc. neorganinio kalcio sudaryto iš milijonų hidroksiapatitų kristalų. Kuomet emalis pažeidžiamas jis neregeneruoja.

 dentinas (dentinum), pagal cheminę sudėtį panašus į kaulą. Dentinas sudarytas iš horizontaliai išsidėsčiusių mineralizuotų vamzdelių. Šiais vamzdeliais teka skysčiai iš pulpos ertmės į danties paviršių. Dentinas yra skirstomas į pirminį, antrinį ir tretinį.  cementas, pas šunis randamas plonas sluoksnis tik ties šaknimi, kartais jis nėra

atskiriamas nuo dentino. Cementas užtikrina prisitvirtinimą periodontinio raiščio.  pulpa (pulpa dentis), tai yra minkštoji danties dalis. Susideda iš nervo, arterijos,

venos, limfinių kapiliarų ir jungiamojo audinio, kuris šias visas struktūras sujungia (10).

Periodontas (periodontum) arba kitaip apydantis sudarytas iš audinių, kurie supa ir palaiko dantį. Periodontą sudaro: dantenos, žandikaulio alveolinis kaulas ir danties raištis (8). Aplink dantį ir laisvą dantenų kraštą yra siauras griovelis vadinamas dantenų vagele. Sveikų šunų dantenų vagelės gylis yra 1-3 mm (14).

1.3 Svarbiausi dantų nervai

4 pav. Dantis inervuojantis nervai (15)

(13)

13 aprūpina galines dantenas ir dantis. Lūpų šaka išeinanti iš poakinio nervo aprūpina viršutinio žandikaulio dantenas ir kandinius dantis. Nosies ir viršutinio gomurio (naso-palatine) nervų šakelės aprūpina viršutinio žandikaulio priekinius dantis. Kaudalinė gomurio nervų dalis aprūpina viršutinio žandikaulio galinius dantis. Apatinį žandikaulį, dantenas ir moliarus aprūpina ilgas dorsalinis žando nervas (buccal nerves). Mentalinis nervas (n. mentale) aprūpina apatinio žandikaulio priekinius dantis. Liežuvį aprūpinantys nervai taip pat aprūpina ir apatinio žandikaulio dantenas bei dantis (16). Klinikinėje praktikoje svarbu žinoti nervus atliekant chirurginę intervenciją, šalinant žandikaulį. Atliekant viršutinio žandikaulio moliarų ir premoliarų rovimą, svarbu nepažeisti nervus. Nervų šakelės lokalizuojasi ties ketvirtu viršutinio žandikaulio premoliaru (8).

1.4 Šuns dantų formulė

Pieniniai dantys (dentes decidui) šuniui pradeda kaltis esant 3-4 savaičių amžiaus. Pirmiausiai prasikala iltiniai dantys (dentes canini). Vėliau 4-6 savaitę prasikala kandžiai (dentes incisivi), o vėliausiai prieškrūminiai dantys (dentes praemolares). Pieninių dantų formulė – 3/3 I, 1/1 C, 3/3 P) × 2. Nuolatiniai dantys pasikeičia iki 6 mėnesių amžiaus. Pirmiausiai keičiasi kandžiai, tuomet prieškrūminiai ir krūminiai (dentes molares), o vėliausiai iltiniai dantys. dantų formulė – 3/3 I, 1/1 C, 4/4 P, 2/3 M) × 2. Pas suaugusį šunį yra 42 dantys (10).

(14)

14

(15)

15

2. DANTŲ RENTGENOLOGIJA

Dantų rentgenologija yra viena iš naudingiausių diagnostinių priemonių, tačiau vis dar nedažnai naudojama smuklių gyvūnų odontologijoje, nepaisant to, kad dauguma dantų struktūrų būtent slypi po dantenomis. Dauguma dantų pažeidimų nėra matomos ir kitaip apžiūrėti praktiškai neįmanoma. Daugelis patologijų galima atrasti būtent naudojant rentgeno diagnostiką. Esant lūžusiam dančiui, pakeitus spalvą, paveikto ėduonies, neišdygusiam ar iškritusiam dančiui, būtinai reikia atlikti rentgeno nuotrauką. Pilna burnos apžiūra negali būti atliekama be rentgenologinio tyrimo. Rentgeno pagalba ir specialių kasečių (filmų) ar sensorių gali būti atlikta rentgeno nuotrauka vienam dančiui (6).

Reikiama įranga:

 mobilus rentgeno aparatas. Geriausiai su mobilia galvute tam, kad nereikėtų sukinėti paciento galvos. Jeigu naudojamas ne specialus dantų rentgenas, prireikia nuolatos sukinėti pacientą. Taip pat vienas iš trūkumų paprasto rentgeno yra tas, kad dažniausiai jis yra lokalizuotas kitame kabinete ir sukelia daug nepatogumu, kuomet reikia staigiai atlikti, rentgeno nuotrauką, pvz.: raunant dantį, lūžo šaknis. Tokiu atveju esi priverstas keliauti su pacientų, jį kilnoti ir t.t. Dantų rentgenas yra mažas, mobilus ir jį nesunkiai galima pritaikyti stomotologiniame kabinete. Dantų rentgenas jau turi fiksuota spindulių ir galingumo kiekį ir turi specialiai pritaikytą vamzdį.

6 pav. Dantų rentgeno aparatas (18)

(16)

16 triušių kaukolei. 3 × 4 cm, naudojamas kitiems šunų dantims ir katėms. 2 × 3,5 cm. naudojamas mažiems gyvūnams (6). Dantų filmai dar gali būti numeruojami skaičiais 0, 2, 4. Šunims naudojami 2 ir 4 numeriai. 2 numeris skirtas premoliarams ir moliarams, o mažų veislių šunims gali būti atliekamos iltinių dantų nuotraukos. 4 numeris skirtas didelių ir vidutinių veislių šunims kandžiams ir nosies nuotraukoms atlikti. Patogiausiai naudoti skaitmeninį rentgeną. Nuotrauka gali būti vertinama po 1 – 2 minučių (6).

2.1 Pozicionavimas norint atlikti dantų rentgeną

Pozicionuoti reikia taip, kad burnos plotas būtų kuo arčiau rentgeno spindulių. Norint atlikti apatinio žandikaulio iltinius ir kandinius dantis, pacientą reikia guldyti dorsalinėje padėtyje (19).

7 pav. Dorsalinė gyvūno padėtis (19)

Norint atlikti moliarų ir premoliarų rentgeno nuotrauką, reikėtų guldyti pacientą į dorsalinę padėtį, galvą pasukti į lateralinę poziciją. Arba visą gyvūną guldyti į lateralinę padėtį.

8 pav. Dorsalinė kūno padėtis, bet galva pasuktą į lateralinę padėtį (19)

Atliekant pozicionavimą viršutinio žandikaulio dantims yra daug kontraversiškų nuomonių. Kai kurie rekomenduoja guldyti pacientą į sternalinę padėti, tačiau kiti rekomenduoja lateralinę poziciją (19).

(17)

17  lygiagreti techniką: filmas yra dedamas lygiagrečiai to objekto kurį mes norime tirti. Spinduliai nukreipiami 900 kampu į filmą, dantis ir šaknis. Ši technika duoda tikslų rezultatą, bet ji yra naudojama tik apatinio žandikaulio kaudaliniams dantims, nes šunų gomurys nėra išgaubtos formos, todėl filmas ar sensorius negali būti įdėtas tinkamai, kad atlikti viršutinio žandikaulio nuotrauką (19).

9 pav. Lygiagreti technika (19)

10 pav. Dantų rentegeno nuotrauka atlikta, lygiagreti technika (19)

(18)

18

11 pav. Nupjauto kampo technika. Šiuo atveju raudona linija žymi iltinio

danties šaknį, tuomet išmatuojame kampą tarp iltinio danties ir sensoriaus, daliname jį pusiau, pažymėta mėlyna linija. Rentgeno spindulius nukreipiame statmenai mėlynai

spalvai (19)

(19)

19

3. DANTŲ LIGOS

3.1 Burnos ertmės apžiūra

Burnos ertmės apžiūra yra vienas pagrindinių elementų norint tinkamai diagnozuoti dantų ligas. Esant gyvūnui sąmoningam informaciją apie dantų būklę ir burnos ertmę yra limituota. Sąmoningam gyvūnui galima būtų pastebėti tik didelius pokyčius, sąkandžio nenormalumus. Galutinė burnos ertmės apžiūra turi būti atliekama atlikus gyvūnui anesteziją (20).

Sąmoningo gyvūno burnos ertmės apžiūra apima:  švelnią techniką,

 nekokybišką vizualią apžiūrą ir palpaciją,

 svarbu pažymėti, kad sąkandis privalo būti vertinamas sąmoningam gyvūnui. Palpacija:

 veido (veido kaulai, skruostikaulio arką),  smilkinkaulio ir apatinio žandikaulio sąnario,  seilių liaukų palpacija, jeigu jos yra padidėjusios,  limfiniai mazgai (20).

Pirmiausiai burnos apžiūra vyksta užčiaupus nasrus, švelniai atidengiant lūpas. Apžiūrimi minkštieji audiniai, žandai.

Sąkandžio įvertinimas:  galvos simetriją,  kandžių išsidėstymą,  iltinių dantų okliuziją,

 premoliarų, moliarų išsidėstymą,

 individualų dantų išsidėstymą ir pozicijas.

Vėliau galima švelniai pražiodinti gyvūną ir apžiūrėti kiek įmanoma burnos gleivinę bei dantis. Atkreipiame dėmesį į:

 gleivinės spalvą ir struktūrą,

 kraujavimą, petechijas, paraudimus,  traumos požymius,

 žaizdelės, opelės. Dantų ir periodonto apžiūra:

(20)

20  dantų lūžiai,

 dantenų recesiją,

 dantų apnašos, akmenys,  kvapas (20).

Burnos apžiūra atlikus bendrąją anesteziją:

 prieš kišant endotrachejinį vamzdelį reikia apžiūrėti gerklas ar nėra pakitimų,

 apžiūrėti minkštąjį gomurį, balso stygas, tonziles, dantenas, burnos gleivines,

 apžiūrime kokie dantys užaugę, pieniniai, nuolatiniai ar mišrūs. Galbūt nėra dantų ar per daug išdygusių dantų. Galimos dantų patologijos: ėduonis, emalio hipoplazija, dantų lūžiai ir kt., (20).

12 pav. Sugedęs dantis. 109 moliaras matoma pakitusi spalva, aptiktas tik

(21)

21

13 pav. Ištrauktas 109 moliaras, ištirpusi šaknis. Asmeninė nuotrauka

Periodontas – tai dantį supančių atraminių struktūrų (palaikančių dantį kaule) – dantenų, raiščių, kaulo, danties šaknies cemento visuma. Kiekvienas dantis žandikaulyje išsidėsto duobutėse – alveolėse. Dantį kaule palaiko periodonto raištis, kuris išsidėsto periodonto plyšyje – tarpelyje tarp danties ir kaulo. Periodonto raištis vienu galu įsiskverbia į danties šaknies išorinį sluoksnį – cementą, o kitu – į dantį supantį kaulą. Dantį aplink supa dantenos.

Taigi, periodontą sudaro:  dantenos,

 periodonto raištis,  alveolės kaulas,

 danties šaknies cementas (21).

Norint ištirti periodoto ligas reikia turėti keletas įrankių reikalingu apžiūrai:  periodoto zondą,

 dantų tyrėją,

 dantų veidrodėlį (20).

14 pav. Dantų veidrodėlis, dantų tyrėjas, periodonto zondas (22)

Atliekant apžiūra, kiekvienam dančiui turi būti:

(22)

22  dantenų recesija,

 dantų judrumas,

 PAL (Periodontal attachment level) periodonto prisitvirtinimo lygis (20). Šunims, kurių dantys labai turį daug akmenų, pirmiausiai turi būti pašalinti akmenys, kad galima būtų įvertinti periodontinį statusą (20).

Atliktas metodologinis šunų periodonto ligų tyrimas matuojant PPD ir PAL. Buvo ištirti 98 bigliai. Tyrimas parodė, kad visų tirtų šunų 85,5 proc. viršutinio žandikaulio dantys P4, P3, P2, I1 ir visi tirti dantys 96 proc. yra teigiami dėl PAL, jis yra didesnis negu 1 mm. 58,9 proc. visų tirtų šunų ir 82,1 proc. ištirtų dantų yra teigiami dėl PPD, kuris yra didesnis nei 4 mm. O ištyrus apatinio žandikaulio dantų poras C, I2, M2 P4, tyrimas parodė, kad 92,9 proc. visų šunų ir 97,3 proc. visų tirtų dantų yra teigiami dėl PPD, kuris yra daugiau nei 4 mm. Taip pat 65 proc. tirtų šunų ir 83,2 proc. tirtų dantų yra teigiami dėl PAL, kuris yra daugiau nei 1 mm. Šis tyrimas parodo, kad PPD ir PAL yra svarbūs diagnostikos metodai, kurie gali būti taikomi klinikinėje praktikoje ir kitoms veislėms, didesnėms grupėms, nustatant periodonto ligas (23).

3.2 Gingivitas, gingivito indeksas, periodontitas, gydymas

Gingivitas – dantenų uždegimas, tai yra ankstyvoji stadija periodonto ligų. Gingivitas dažna šunų liga. Negydant dantenų uždegimas pereina į rimtesnes dantų ligas dėl ko dantys gali iškristi (4).

Dantenų uždegimo lygis vertinamas pagal:  dantenų paraudimą,

 dantenų pabrinkimą,

 dantenų kraujavimą atliekant apžiūrą zondu (20).

(23)

23

1 lentelė. Modifikuotas Löe ir Silness dantenų indekso įvertinimas (20)

Modifikuotas Löe ir Silness dantenų indekso įvertinimas Gingivos indekso skaičius

0 Kliniškai sveikos dantenos

1 Nedidelis gingivitas: šiek tiek paraudusios ir pabrinkusios dantenos ties kraštais, nėra kraujavimo švelniai zonduojant dantenų

griovelį.

2 Vidutinis gingivitas: dantenų kraštai raudoni ir pabrinkę, švelniai zonduojant dantenų griovelį

kraujuoja.

3 Stiprus gingivitas: dantenų kraštai smarkiai pabrinkę, raudoni ar melsvai raudoni, spontaniškai kraujuoja, opelės ant dantenų. Periodonto zondavimo gylis (PPD)- matuoja dantenų griovelio gylį. Šunų šis griovelio gylis siekia nuo 1 iki 3 milimetrų. Taip pat reikėtų atsižvelgti į dantenų recesiją – tai atstumas nuo cemento – emalio jungties iki dantenų krašto. Taip pat yra matuojamas dantų mobilumo laipsnis nuo 0 iki 3 (20).

2 lentelė. Dantų mobilumo (judėjimo) vertinimas (16)

Dantų mobilumas (judėjimas)

M0 Fiziologinis mobilumas 0,2 mm

M1 Dantų mobilumas į visas puses siekia nuo 0,2 mm iki 0,5 mm

M2 Dantų mobilumas į visas puses nuo 0,5 mm iki 1,0 mm

M3 Dantų mobilumas į visas puses daugiau nei 1 mm

3.2.1 Gingivito gydymas

(24)

24

15 pav. Gingivitas. Matomos ant dantų apnašos ir dantenų paraudimas (4)

16 pav. Gingivitas, asmeninė nuotrauka

Buvo atliktas dar vienas tyrimas ir nustatyta, kad 2 metų amžiaus 80 proc. šunų turi periodontinių ligų. Pradedant nuo gingivito ir baigiant dantų iškritimų (1).

(25)

25 3.2.2 Periodontitas ir jo gydymas

Periodontitas – dažniausiai lėtinis, negrįžtamas periodonto uždegimas, kurį sukelia dantų akmenys ir bakterijos prasiskverbusios gilyn į tolimesnius dantų audinius, todėl dantys pradeda judėti ir gali iškristi (26).

17 pav. Periodontitas (27)

18 pav. Periodontitas. Dantų akmenys, dantenų paburkimas,

paraudimas. Buvo klibančių dantų. Asmeninė nuotrauka

(26)

26

3.3 Dantų akmenys

Atliktas tyrimas parodė, jog 63,1 proc.: šunų turėjo dantų akmenų, todėl t yra viena pagrindinių priežasčių tokioms ligoms kaip: parodontitui, gingivitui, dantų iškritimas ir kt. (28).

Dantų apnašos atsiranda, kuomet daug bakterijų sulimpa į bioplėvelę, išskiria įvairias medžiagas, įtakos turi ir seilių sudėtis, burnos švarumas, gleivinės epitelinės ir uždegiminės ląstelės. Dantų apnašos kaupiasi ant dantų paviršiaus, tačiau taip pat patenka po dantenomis. Dantų akmenų formavimasis apima du procesus: pradinį bakterijų sukibimą ir tolimesnį procesą, dantų akmenų susidarymą ant jau sukibusių ląstelių. Ganėtinai per trumpą laiką yra pažeidžiama burnos gleivinė. Jos paviršius yra padengiamas amorfinėmis plokštelėmis sudarytomis iš seilių proteinų ir glikoproteinų. Amorfinė danga keičia krūvį dantų paviršiuje, kurio dėka skatina bakterijų adheziją. Tokios bakterijos kaip: Streptococcus sanguis ir Actinomyces viscosus gali tiesiogiai prisijungti prie amorfinių plokštelių. Šios bakterijos produkuoja ekstra ląstelinius polisacharidus, kurie padeda kitoms bakterijoms nesugebančioms pačioms agreguotis prisitvirtinti. Esant sveikoms dantenoms vyraujanti mikroflora yra aerobai arba fakultatyvus aerobai. Kuomet vystosi gingivitas, dantų akmenys kaupiasi po dantenomis. Aerobinės bakterijos naudoja daugiau deguonies, susidaro mažas redokso potencialas ir sudaro palankias sąlygas vystytis anaerobinėms bakterijoms. Anaerobinė flora kurį yra po dantenomis sukelia periodontitą. Balansas tarp aerobų ir anaerobų išnyksta. Anaerobinę florą sudaro: Porphyromonas spp., Prevotella spp., Peptostreptococcus spp., Fusobacterium spp., ir spirochetos. Didelis kiekis spirochetų ir Porphyromonas spp. susijęs su progresuojančiu periodontitų. Dantų akmenys yra sudaryti iš daugybės mineralizuotų apnašų. Apnašos ant dantų ir po dantenomis visada mineralizuojasi dėl to formuojasi dantų akmenys (20).

(27)

27

20, 21 pav. Dantų akmenys (27,26)

3.3.1 Seilių pH, kalcio, fosforo ir tam tikrų fermentų įtaka akmenų kaupimuisi. Šunų seilės yra kompleksas skysčio, kuris išsiskiria iš skirtingų seilių liaukų (28, 29). Seilės apsaugo burnos ertmę, burnos gleivinę ir dantis. Seilės yra buferis, turi antibakterinių ir antivirusinių savybių. Seilių biocheminiai rodikliai žmonėms buvo tirti kaip markeriai periodontito ligoms diagnozuoti. pH rodiklis buvo ištirtas žmonių medicinoje ir parodė jog turi įtakos odontologinėms ligoms (33). Nepaisant to, kad periodontinės ligos šunims yra bene labiausiai paplitusios burnos ertmės ligos, tačiau šunims nėra tiriama, kokią įtaką turi seilės periodontinėms ligoms. Tačiau taip pat nebuvo ištirtos sveiko šuns be odontologinių ligų seilės. Nepaisant to, buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, jog Ph, kalcis, fosforas, fermentai turi nemažą įtaką dantų demineralizcijai arba mineralizacijai ir dantų akmenų formavimuisi (31,32).

3.4 Dantų

priežiūra, dantų valymas ultragarso skaleriu ir poliravimas

Atlikta veterinarijos klinikoje burnos apžiūra ir sudarytas gydymo planas yra svarbus, norint turėti sveika augintinį. Kokybiška dantų priežiūra, svarbi bendram organizmo sveikatingumui ir kokybiškam gyvenimui. Jeigu negydomos burnos ertmės ligos, tai yra skausmo šaltinis. Šios ligos gali sukelti vietines ir sistemines ligas (35).

Dantų gydymui skirti įrankiai ir įranga reikalauja rutininės priežiūros. Įrankiai turi būti aštrūs ir tinkamai laikomi. Netinkami įrankiai turi būti pakeisti naujais. Kaip ir žmonių medicinoje, įrankiai kurie naudojami burnos ertmėje privalo būti sterilūs. Geriausiai naudoti maišelius, o įrankius sudėti pagal procedūras: apžiūros, rovimo, skirti periodonto chirurgijai. Prieš naudojimą įrankiai tūri būti sterilizuojami (36).

(28)

28 valymą ultragarso skaleriu yra būtina procedūra (37). Atliekant dantų procedūras reikia užsidėti kepurę, kaukę, akinius, pirštines. Prisisegti dozimetrą matuojanti rentgeno spindulius (38).

Labai dideli akmenys yra šalinami naudojant žnyples. Ši procedūra atliekama švelniai nepažeidžiant gleivinės. Vėliau galima naudoti skalerį tolimesniam apnašų valymui. Veterinarinėje praktikoje labiausiai paplitęs ultragarso skalerio naudojimas. Vibracija šio skalerio siekia 25,000-45,000 Hz. Naudojant skalerį, rekomenduojamas kuo minimaliausias galingumas. Reikėtų vengti naudoti aštrų skalerio galiuką, nes gali pažeisti danties emalį. Todėl reikėtų naudoti šoninę skalerio dalį. Taip pat svarbu užtikrinti skalerio vėsinimą, nes karštas, įkaitęs skaleris gali sukelti danties nekrozę. Vienam dančiui valyti rekomenduojama ne ilgiau kaip 15 s neatitraukiant skalerio. Visi instrumentai turi būti aštrūs, tik tuomet jie puikiai tarnauja. Svarbu pažymėti, kad pagrindinė procedūra yra valymas po dantenomis, tai yra efektyviausias periodonto ligų gydymas. Valyti po dantenomis reikėtų švelniai bei nepažeidžiant dantenų ir dantų. Po valymo rekomenduojama apžiūrėti ar neliko nelygių dantų paviršių ar neliko apnašų (39).

Nemažiau svarbi procedūra yra dantų poliravimas, po dantų valymo dantų paviršius yra grublėtas, todėl nieko nedarant dar labiau gali kauptis apnašos. Poliravimas išlygina dantų paviršių ir neleidžia apnašoms prisitvirtinti. Poliravimui dažniausiai naudojamas guminis antgalis. Apsisukimų tūrėtų būti ne daugiau 3000 k/min. Poliravimui naudojamos specialios pastos. Pastos kiekis taip pat turi būti pakankamas, kad padengtų visus dantis. Valyti reikia švelniai, nespaudžiant. Kiekvienas dantis poliruojamas ne ilgiau nei 5 s, išvengiant perkaitinimo. Po procedūrų rekomenduojama atlikti burnos dezinfekciją su 0,12 proc. chlorheksidino tirpalu. Po šios procedūros rekomenduojama dantis padengti silantais. Kliniškai įrodyta, kad silantai efektyviai mažina dantų apnašų susidarymą (37, 38).

3.5 Dantų lūžiai

(29)

29 kanalas, plombuojama, arba tas dantis išraunamas (39). Visiems dantų lūžiams yra privaloma atlikti rentgenologinį tyrimą, kad tinkamai įvertinti esamą situaciją (3).

22 pav. Danties emalio lūžis (3)

23 pav. Komplikuotas danties lūžis. Atvira pulpa (3)

(30)

30

25 pav. Nekomplikuotas danties lūžis ir susiformavęs abscesas (3)

3.6 Polidontija ir pieniniai dantys

Pieninių dantų neiškritimas dažniausiai pasitaiko mažų veislių šunims, tačiau kartais pasitaiko ir vidutinėms ar didelėms veislėms. Kuomet burnoje yra per didelis dantų skaičius, tai vadinama polidontija. Pieniniai dantys šunims pradeda keistis nuo 3 iki 6 mėnesių amžiaus. Pieninius dantis keičia nuolatiniai dantys. Pirmieji moliarai ir premoliarai auga iškarto kaip nuolatiniai dantys. Tuo metu kai burnoje yra pieninių ir nuolatinių dantų, vadinama dantų mišinių. Dantų iškritimą skatina osteoklastai, kurie rezorbuoja alveolinį kaulą ir sudaro sąlygas dantų iškritimui. Veiksniai lemiantis dantų iškritimą susiję su genetiką, aplinkos sąlygomis, traumomis, infekcijomis. Šunims pirmiausiai keičiasi iltiniai dantys, vėliau seka kandžiai, ketvirtas, trečias ir antras premoliarai. Viso 28 dantys. Pagrindinė problema yra ta, kad dažnai pieninių dantų iškritimas vėluoja. Pieniniai dantys trukdo teisingai augti nuolatiniams, iškreipia sąkandį, tarp pieninių ir nuolatinių dantų kaupiasi apnašos ir bakterijos, dėl to vystosi kitos dantų ligos. Šios problemos sprendimas yra pieninių dantų rovimas. Dažniausiai yra traukiami pieniniai iltiniai dantys. Rekomenduojama traukti dantis kuomet atliekama kastracija, nes dantų traukimas reikalauja bendros anestezijos, o kastracijos laikas sutampa su pieninių dantų pasikeitimu nuo 6 iki 9 mėnesių amžiaus (40, 41).

26 pav. Polidontija, neiškritę iš abiejų pusių viršutinio žandikaulio iltiniai dantys. Asmeninė

(31)

31

4. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI

Tyrimas buvo atliekamas dviem etapais. Pirmiausiai buvo atlikta anketinė apklausa 2017-2018 m. ,,X“ veterinarijos klinikoje 1 priedas. Apklausoje galėjo dalyvauti visi šunų augintojai apsilankę ,,X“ veterinarijos klinikoje. Apklausa buvo anoniminė. Iš anksto paruoštos apklausos buvo pateiktos klinikos laukiamajame. Tuo metu kol klientas laukė savo vizito pas veterinarijos gydytoją, galėjo pildyti anketą. Per nurodytą laikotarpį buvo užpildytos 86 anketos. Anketoje reikėjo pažymėti: šuns amžių, lytį, veislę, kastruotas ar ne, šėrimo būdą, ar atlieka savo augintiniui dantų valymą, ar duoda papildomų priemonių dantų priežiūrai, ar buvo atlikę dantų apžiūrą pas veterinarijos gydytoją, dėl kokių priežasčių kreipėsi į veterinarijos gydytoją, koks gydymas buvo paskirtas po dantų apžiūros. Apklausos duomenys buvo apdorojami Microsoft Excel 2016 programa. Apskaičiuota procentinė išraiška. Pritaikytas Chi2 testas reikšmingumui nustatyti.

(32)

32 Aprašomojo tyrimo schema.

(33)

33

5. TYRIMO REZULTATAI

27 pav. Šunų pasiskirstymas pagal amžių

Apklausos duomenimis iš 86 užpildytų anketų, suskirsčius šunis pagal amžių, 10 proc. (n=9) šunų grupę sudaro nuo 1 iki 12 mėn. amžiaus šunys. 44 proc. (n=38) sudaro nuo 1-5 metų amžiaus šunys. Beveik po lygiai 22-23 proc. (n=19,20) sudaro nuo 5 iki 10 ir nuo 10 iki 15 metų amžiaus šunys. Duomenys yra statistiškai reikšmingi p=0,00015. P<0,05

28 pav. Šunų pasiskirstymas pagal lytį

Patelės sudarė 55 proc. (n=47). Patinai sudarė 45 proc. (n=39). Šunų pasiskirstymas pagal lytį neturi reikšmės. Duomenis statistiškai nereikšmingi, p=0,39. P>0,05.

(34)

34

29 pav. Šunų pasiskirstymas pagal veislės dydį

Suskirsčius šunys pagal veislės dydį, daugiausiai 40 proc. (n=34) sudarė vidutinės veislės šunys. 36 proc. ( n=31) sudarė mažos veislės šunys. 24 proc. (n=21) sudarė didelės veislės šunys. Tai rodo, kad daugiausiai klinikoje apsilanko vidutinės veislės šunys. Duomenys yra statistiškai patikimi p=0,03. P<0,05.

30 pav. Šunų pasiskirstymas pagal atliktą kastraciją

65 proc. (n=56) šunims nebuvo atlikta kastracija. 35 proc. (n = 30) šunų kastracija buvo atlikta. Duomenys yra statistiškai patikimi p=0,01. P<0,05.

0 5 10 15 20 25 30 35 40 36 40 24 P ro ce n tai

Maža veislė Vidutinė veislė Didelė veislė

35%

65%

(35)

35

31 pav. Šunų šėrimo būdo procentinis pasiskirstymas

Daugiausiai šunys yra šeriami įvairiai, sausu ir šlapiu pašaru, tai sudaro 45 proc. ( n=39). 36 proc. (n=31) šunų šeriami tik sausu pašaru. 9 proc. ( n=8) šeriami namų gamybos pašaru. 2-3 proc. (n=2-3;2-3) šunų šeriami konservais, žalia mėsa ir kitais produktais. Duomenys yra statistiškai reikšmingi p<0,05.

32 pav. Profilaktinės priemonės naudojamos dantų priežiūrai, procentinis pasiskirstymas

61 proc. šunų (n=66) dantų profilaktikai gauna graužti skanėstus skirtus dantims. 9 proc. šunų (n=10) dantys valomi dantų pasta. 7 proc. (n=8) šunų buvo atlikta profilaktinė burnos higiena. 6 proc. šunų (n=7) naudojamas dantų gelis. 6 proc. (n=7) šunims dantų profilaktikai nieko nėra daroma. 5 proc. šunų (n=5) gauna specialų maistą skirta dantims. 4 proc. šunų (n=4) gauna kitas profilaktikos priemones. 2 proc. šunų (n=2) gauna miltelius su dumbliais. P=0,00017, p<0,05.

36 2 45 3 9 3 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50

Tik sausas Tik konservai Sausas ir šlapias Tik žalia mėsa Namų gamybos Kita Proc enta i Kauliukai, skanėstai skirti graužti 61% Dantų gelis 6% Milteliai su dumbliais 2% Dantų pasta 9% Spec. maistas skirtas

dantims 5%

Profilaktinė burnos higiena vet. klinikoje

7%

Nieko neduoda 6%

(36)

36

33 pav. Dantų valymo procentinis pasiskirstymas

68 proc. (n=58) šunų niekada nebuvo valomi dantys. 24 proc. (n=21) šunų, dantys valomi tik kartais. 8 proc. (n=7) šunų reguliariai valomi dantys. P=0,0012, p<0,05.

34 pav. Dantų apžiūra pas veterinarijos gydytoją

59 proc. (n=51) šunų niekada nebuvo atlikta dantų apžiūra pas veterinarijos gydytoją. 41 proc. (n=35) šunų dantų apžiūra buvo atlikta. P=0,084, p>0,05.

(37)

37

35 pav. Procentinis pasiskirstymas priežasčių dėl ko kreipėsi į veterinarijos gydytoją

40 proc. (n=34) šunų buvo apžiūrėti dėl visai kitų priežasčių nesusijusiu su dantimis. 16 proc. (n=14) šunų buvo apžiūrėti dėl blogo kvapo iš burnos. 15 proc. (n=13) šunų buvo apžiūrėti dėl susidariusių apnašų ant dantų. 14 proc. (n=12) šunų buvo atlikta profilaktinė dantų apžiūra. 9 proc. (n=8) šunų buvo apžiūrėti dėl klibančių dantų. 8 proc. dėl kitų su burna susijusių priežasčių. 5 proc. (n=4) šunų buvo apžiūrėti dėl neiškritusių pieninių dantų. 1 proc. (n=1;1) šunų dėl kraujavimo iš burnos ir nulūžusio danties. P<0,05.

36 pav. Veterinarijos gydytojo paskirtas gydymas

0 10 20 30 40 16 15 1 9 5 14 8 1 40 P roc entai

Pajuto blogą burnos kvapą Pamatė apnašas ant dantų Pamatė nulūžusį dantį Pamatė klibančius dantis Pamatė neiškritusius pieninius dantukus Profilaktiškai

Kitos priežastys susijusios su burna Pamatė kraujavimą iš burnos Kitos priežastys nesusijusios su burna

17%

16%

2% 65%

Dantų valymas ultragarso skaleriu ir poliravimas Išrauti dantys

(38)

38 17 proc. (n=15) šunų buvo išvalyti dantys ultragarso skaleriu, atliktas dantų poliravims. 16 proc. (n=14) šunų atliktas dantų rovimas. 2 proc. (n=2) šunų skirtas medikamentinis gydymas. 65 proc. (n=56) šunų šeimininkai atsakymo nepažymėjo. Duomenys statistiškai reikšmingi p<0,05.

Kitas tyrimo etapas: dantų akmenų susidarymo įtaka nuo šunų veislės, veislės dydžio, lyties, amžiaus.

37 pav. Šunų pasiskirstymas pagal amžių

3 lentelė. Chi2 testas

Tikrasis dažnis Tikėtinas dažnis p reikšmė

27 32,33333333 0,002776406

48 32,33333333

22 32,33333333

49 proc. (n=48) šunų buvo nuo 6 iki 10 metų amžiaus. 28 proc. (n=27) šunų buvo nuo 1 iki 5 metų. 23 proc. ( n=22). nuo 11 – 17 metų amžiaus. Duomenis statistiškai reikšmingi p=0,0027, p<0,05. 0 10 20 30 40 50 28 49 23 Pro ce n ta i

(39)

39

38 pav. Šunų procentinis pasiskirstymas pagal lytį

4 lentelė. Chi2 testas

53 proc. (n=51) šunų kuriems diagnozuoti dantų akmenys buvo patinai. 47 proc. (n=46) šunų buvo patelės. Dantų akmenų susidarymui lytis neturi reikšmės p=0,6; p >0,05.

39 pav. Šunų pasiskirstymas pagal veislės dydį

66 proc. (n=64) šunų kuriems buvo diagnozuoti dantų akmenys buvo mažos veislės. 29 proc. (n=28) šunų kuriems yra diagnozuoti dantų akmenys buvo vidutinės veislės. 5 proc. (n=5) šunų

53% 47% patinas patelė 0 10 20 30 40 50 60 70 66 29 5 Procentai

virš 20 kg 10 iki 20 kg Iki 10 kg

Tikrasis dažnis Tikėtinas dažnis p reikšmė

51 48,5 0,611682629

(40)

40 kuriems yra diagnozuoti dantų akmenys buvo didelės veislės. Duomenys statistiškai reikšmingi p=0,003; p<0,05.

40 pav. Dažniausiai dėl dantų akmenų besikreipti maža šunų veislė

55 proc. (n=64) mažos veislės šunų, kurie kreipėsi dėl dantų akmenų buvo Jorkšyro terjerai, p=0,000000013; p<0,05.

41 pav. Šunų, kurie kreipėsė į veterinarijos kliniką dėl dantų ligų ir kitų priežasčių procentinis

pasiskirstymas

27 proc. šunų (n=210) kreipėsi dėl įvairių dantų ligų. P<0,05. 45% 55%

Jorkšyrai Kitos mažos veislės

0 10 20 30 40 50 60 70 80 73 27 Proc ent ai

(41)

41

42 pav. Dantų akmenys, procentinis pasiskirstymas lyginant su kitomis ligomis

13 proc. (n = 97) šunų buvo diagnozuoti dantų akmenys p<0,05.

43 pav. Dantų akmenų ir kitų dantų ligų procentinis pasiskirstymas

,,X“ veterinarijos klinikoje 46 proc. (n=97) šunų buvo atliktas dantų akmenų valymas ir dantų poliravimas. 54 proc. (n=97) buvo atliktos kitos procedūros, pvz.: dantų rovimas, dantų plombavimas kt. Duomenys nėra statistiškai reikšmingi, p =0,27; p>0,05.

0 20 40 60 80 100 13 87 P roc ent ai

Dantų akmenys Kitos ligos

42 44 46 48 50 52 54 46 54 P roc entai

(42)

42

REZULTATŲ APTARIMAS

,,X“ klinikoje per 2017-2018 m. iš viso apsilankė 770 šunų. Iš jų 210 šunų dėl dantų ligų. Beveik pusę šunų dantų ligų sudarė dantų akmenys. Stebėtiems 97 šunims buvo diagnozuoti dantų akmenys ir atliktas dantų valymas ir dantų poliravimas ultragarso skaleriu. Suskirsčius šiuos šunys pagal amžių, lytį, veislę ir veislės dydį gauti tokie rezultatai: dažniausiai dantų akmenys buvo diagnozuoti šunims nuo 6 – 10 metų amžiaus. Daugiausiai dantų akmenų turėjo patinai, tačiau statistiškai lytis reikšmės neturi. Dažniausiai dantų akmenys buvo mažos veislės šunims, o iš mažų veislių šunų daugiausiai Jorkšyro terjerams.

Čekijos veterinarijos klinikoje buvo atliktas tyrimas, kur buvo ištirti 408 šunys dėl įvairių dantų ligų: dantų akmenys, ėduonis, periodonto ligos. Šunys buvo suskirstyti pagal amžių ir pagal veislės dydį. Daugiausiai buvo šunų mažos ir vidutinės veislės. 85 proc. (n = 408) šunų buvo atlikta apžiūra dėl dantų ir dantenų ligų. Dantų akmenys buvo diagnozuoti 61 proc. (n = 408) šunų. 76,7 proc. (n = 408) šunų, kuriems diagnozuoti dantų akmenys buvo mažos veislės ir nuo 9 iki 11 metų amžiaus (43). Kitame tyrime buvo ištirti 62 šunys nuo 3 mėnesių iki 12 metų amžiaus. Rezultatas parodė, kad 97 proc. šunų buvo diagnozuoti dantų akmenys ir kitos dantų ligos ir tai yra susiję su šunų amžiumi. Didėjant šunų amžiui daugėja ir odontologinių susirgimų (44). Amerikoje ir Kanadoje buvo ištirti 350 šunų dėl įvairių dantų ligų. Tyrimas buvo atliekamas su anesteziją ir detaliai ištyrus kiekvieną dantį, bei suskirsčius šunys pagal kūno svorį. Rezultatai parodė, kad dantų akmenys, gingivitas bei kitos ligos dažniausiai diagnozuotos mažos veislės šunims lyginant su didelių veislių šunimis (45). Kalbant apie veislės predispoziciją dantų akmenų susidarymui, tyrimo atlikto nebuvo, tačiau buvo atliktas tyrimas dėl periodontito, kuris glaudžiai siejasi su dantų akmenimis, nes esant dantų akmenims vystosi ir kitos dantų ligos. Tyrimo duomenimis dažniausiai gingivitą turėjo pudelio veislės šunys. Buvo ištirti 162 eutanazuoti šunys, kurie buvo suskirstyti pagal lytį, veislę, veislės dydį, amžių. Išskirtinai buvo tiriama tik burnos sritis. Ištirta 80 patelių ir 80 patinų. Nustatyta, kad šunims nuo 12 iki 14 metų 100 proc. (n = 23) turėjo dantų akmenys, o visoms amžiaus grupėms nustatyti dantų akmenys 83,3 proc. šunų (n = 162) (46). Tai rodo, kad dantų akmenys yra tikrai didelė problema šunų tarpe, bei didėjant amžiui didėja ir dantų akmenų susidarymas, lytis reikšmės neturi dantų akmenų susidarymui.

(43)

43 pas veterinarijos gydytoją, dažniausiai į veterinarijos gydytoją kreipiasi dėl kitų priežasčių nesusijusiu su dantimis. Galbūt tai yra viena iš priežasčių kodėl šunys turi daug odontologinių susirgimu. Tie šunų šeimininkai kurie kreipėsi į veterinarijos gydytoją būtent dantų apžiūrai, dažniausiai pajuto blogą augintinio burnos kvapą ar pamatė apnašas ant dantų. Taip pat kai kuriems šunims dantys buvo apžiūrimi profilaktiškai. Po šunų dantų apžiūros dažniausiai buvo skirtas gydymas dantų akmenų valymas ultragarso skaleriu ir dantų poliravimas, bei dažnai teko išrauti dantys. Tai rodo, kad dantų ligos yra užsitęsusios, susikaupę ne tik dantų akmenys, tačiau procesas jau pažengęs ir pažeidęs kitas dantų struktūras.

(44)
(45)

45

IŠVADOS

1. ,,X“ veterinarijos klinikoje dantų akmenys diagnozuojami 13 proc. (n = 97) šunų p<0,05. Dažniausiai dantų akmenys buvo diagnozuoti mažos veislės ir nuo 6 – 10 metų amžiaus šunims. Jorkšyro veislei dantų akmenys susidaro dažniau nei kitoms veislėms p<0,05. Dantų akmenų susidarymui lytis neturi reikšmės p>0,05.

2. Anketinės apklausos duomenimis dažniausiai į veterinarijos kliniką kreipiasi žmonės esant šunų amžiui nuo 1 - 5 metų. Daugiausiai buvo patelių, vidutinės veislės, nekastruotų šunų p<0,05. Šunys daugiausiai buvo šeriami sausu ir šlapiu pašaru p<0,05. Dažniausiai šunims nėra valomi dantys ir nėra atliekama profilaktinė apžiūra pas veterinarijos gydytoją, o profilaktikai duodami skanėstai skirti graužti p <0,05. Į veterinarijos klinką žmonės dažniau kreipiasi dėl kitų ligų. Taip pat dažniausiai dėl dantų apžiūros kreipiasi žmonės pajutę blogą augintinio burnos kvapą p<0,05. Dažniausiai veterinarijos gydytojo skirtas gydymas buvo dantų valymas ultragarso skaleriu, dantų poliravimas p<0,05.

(46)

46

REKOMENDACIJOS

Veterinarijos gydytojams rekomenduoju atliekant profilaktinę apžiūrą, klinikinę apžiūrą būtinai įvertinti ir dantų būklę, atlikti burnos ertmės apžiūrą. Esant įtarimui dantų ligoms, atlikti gyvūnui sedaciją ir detaliai ištirti dantis ir burną. Geresnei dantų ligų diagnostikai naudoti rentgenologinį tyrimą. Ypač atkreipti dėmesį į dantis, kuomet šuo yra mažos veislės ir vyresnio amžiaus. Taip pat būtinai šviesti šunų savininkus apie dantų ligas jų etiologiją, profilaktines priemones ir gydymą. Stengtis propoguoti profilaktinę šunų burnos higieną ir reguliarų apsilankymą pas veterinarijos gydytoją.

(47)

47

PADĖKA

(48)

48

LITERATŪROS ŠALTINIAI

1. Wiggs RB, Lobprise HB. Veterinary dentistry : principles and practice [Prieiga per internetą]. Philadelphia : Lippincott-Raven Publishers; 1997 [žiūrėta 2018 m. lapkričio 20 d.]. Adresas: https://trove.nla.gov.au/version/46514549

2. 1-s2.0-S0169409X01001612-main.pdf [Prieiga per internetą]. [žiūrėta 2018 m. vasario 12 d.]. Adresas: https://ac.els-cdn.com/S0169409X01001612/1-s2.0-S0169409X01001612-

main.pdf?_tid=ae42a2d6-100a-11e8-8c6f-00000aacb360&acdnat=1518450050_ab28e4500774f23aee7acbfebb91aa58

3. Diagnosis & Treatment of Crown Fractures [Prieiga per internetą]. Today’s Veterinary Practice. 2011 [žiūrėta 2018 m. spalio 12 d.]. Adresas: https://todaysveterinarypractice.com/diagnosis-treatment-of-crown-fractures/

4. Clark M. Gingivitis In Dogs: Symptoms, Causes, & Treatments [Prieiga per internetą]. Dogtime. 2018 [žiūrėta 2018 m. spalio 22 d.]. Adresas: https://dogtime.com/dog-health/dog-dental-care/55937-gingivitis-dogs-symptoms-causes-treatments

5. 821ca4eeb4096f8b225e92175ffbb200e749.pdf [Prieiga per internetą]. [žiūrėta 2018 m.

lapkričio 24 d.]. Adresas:

https://pdfs.semanticscholar.org/d750/821ca4eeb4096f8b225e92175ffbb200e749.pdf

6. Milella L. Dental radiography. Vet Nurs J. 2011 m. lapkričio 1 d.;26(11):395–8.

7. Gioso MA, Carvalho VGG. Oral Anatomy of the Dog and Cat in Veterinary Dentistry Practice. Vet Clin North Am Small Anim Pract. 2005 m. liepos 1 d.;35(4):763–80.

8. Niemiec BA. Small Animal Dental, Oral and Maxillofacial Disease: A Colour Handbook. 2 edition. CRC Press; 2011. 288 p.

9. Canine Noggins: Skull Morphology [Prieiga per internetą]. Beast Masters. 2017 [žiūrėta 2018 m. birželio 1 d.]. Adresas: https://www.thebeastmasters.com/canine-noggins-skull-morphology/ 10. Miller’s Anatomy of the Dog - 4th Edition [Prieiga per internetą]. [žiūrėta 2018 m. birželio 1 d.]. Adresas: https://www.elsevier.com/books/millers-anatomy-of-the-dog/evans/978-1-4377-0812-7

11. Niemec BA, Furman R Canine dental radiology. Journal of Veterinary Dentistry, 2004 p. 90-186.

12. Themes UFO. Soft Tissues of the Oral Cavity [Prieiga per internetą]. Veterian Key. 2016 [žiūrėta 2018 m. birželio 1 d.]. Adresas: https://veteriankey.com/soft-tissues-of-the-oral-cavity/ 13. Dental Anatomy [Prieiga per internetą]. [žiūrėta 2018 m. spalio 12 d.]. Adresas:

http://www.vivo.colostate.edu/hbooks/pathphys/digestion/pregastric/dentalanat.html

14. Gorman G. Practical dentistry for veterinary nurses. In Annual Conference of the New Zealand Veterinary Nursing Association; 2012.

(49)

49 https://www.cliniciansbrief.com/sites/default/files/attachments/Nerve%20Blocks%20for%20O ral%20Surgery.pdf

16. g - anatomy.pdf [Prieiga per internetą]. [žiūrėta 2018 m. vasario 20 d.]. Adresas: http://www.toothvet.ca/VSTEP/g%20-%20anatomy.pdf

17. Animal Dentistry Solutions : Modified Triadan-Simplified Tooth Identification in Veterinary Dentistry [Prieiga per internetą]. [žiūrėta 2018 m. birželio 1 d.]. Adresas: http://animaldentistrysolutions.blogspot.com/2017/07/modified-triadan-simplified-tooth.html

18. Veterinary Digital Dental X-ray [Prieiga per internetą]. Universal Imaging. [žiūrėta 2018 m. lapkričio 21 d.]. Adresas: https://www.universalimaginginc.com/product/veterinary/veterinary-digital-radiography/veterinary-dental-digital-x-ray/veterinary-digital-dental-x-ray/

19. Practical Dentistry: Dental Radiology Series Techniques for Intraoral Radiology [Prieiga per internetą]. Today’s Veterinary Practice. 2015 [žiūrėta 2018 m. lapkričio 23 d.]. Adresas: https://todaysveterinarypractice.com/practical-dentistry-dental-radiology-series-techniques-for-intraoral-radiology/

20. Gorrel C. Saunders Solutions in Veterinary Practice: Small Animal Dentistry E-Book. Elsevier Health Sciences; 2008. 256 p.

21. Periodonto ligos - LIETUVOS RESPUBLIKOS ODONTOLOGŲ RŪMAI [Prieiga per

internetą]. [žiūrėta 2018 m. spalio 16 d.]. Adresas:

https://odontologurumai.lt/lt/pacientams/aktuali-informacija/82-periodonto-ligos

22. 3 Most Common Dental Examination Tools [Prieiga per internetą]. Dentistry at Happy Canyon. 2014 [žiūrėta 2018 m. spalio 16 d.]. Adresas: https://sedationdentistry.co/blog/3-most-common-dental-examination-tools/

23. Kortegaard HE, Eriksen T, Baelum V. Screening for periodontal disease in research dogs - a methodology study. Acta Vet Scand [Prieiga per internetą]. 2014 m. gruodžio [žiūrėta 2018 m. birželio 1 d.];56(1). Adresas: http://actavetscand.biomedcentral.com/articles/10.1186/s13028-014-0077-8

24. Marshall MD, Wallis CV, Milella L, Colyer A, Tweedie AD, Harris S. A longitudinal assessment of periodontal disease in 52 miniature schnauzers. BMC Vet Res. 2014 m.;10(1):166.

25. Dog Gum Disease - Gum Disease Treatments for Dogs | petMD [Prieiga per internetą]. [žiūrėta

2018 m. lapkričio 20 d.]. Adresas:

https://www.petmd.com/dog/conditions/mouth/c_multi_periodontal_disease

26. Periodontitis | definition of periodontitis by Medical dictionary [Prieiga per internetą]. [žiūrėta

2018 m. lapkričio 21 d.]. Adresas:

https://medical-dictionary.thefreedictionary.com/periodontitis

27. Periodontal Disease | AVDC - American Veterinary Dental College [Prieiga per internetą]. [žiūrėta 2018 m. lapkričio 21 d.]. Adresas: https://www.avdc.org/periodontaldisease.html 28. Kyllar M, Witter K. Prevalence of dental disorders in pet dogs. Veterinární Medicína. 2012 m.

(50)

50 29. Ohio CFVC in CF. Periodontal Disease - Canine [Prieiga per internetą]. 2011 [žiūrėta 2018 m.

lapkričio 24 d.]. Adresas: https://www.flickr.com/photos/fallsvetclinic/5424759145/

30. The World’s Best Photos of dog and incisor - Flickr Hive Mind [Prieiga per internetą]. [žiūrėta 2018 m. lapkričio 24 d.]. Adresas: https://hiveminer.com/Tags/dog%2Cincisor

31. Parra MD, Tecles F, Subiela SM, Cerón JJ. C-Reactive Protein Measurement in Canine Saliva. J Vet Diagn Invest. 2005 m. kovo;17(2):139–44.

32. Krasteva A, Kisselov A. Salivary Acute Phase Proteins as Biomarker in Oral and Systemic Disease. Veas F, sudarytojas. Acute Phase Proteins as Early Non-Specific Biomarkers of Human and Veterinary Diseases [Prieiga per internetą]. InTech; 2011 [žiūrėta 2018 m. lapkričio 24 d.]. Adresas: http://www.intechopen.com/books/acute-phase-proteins-as-early-non-specific- biomarkers-of-human-and-veterinary-diseases/salivary-acute-phase-proteins-as-biomarker-in-oral-and-systemic-disease

33. Sánchez G, Miozza V, Delgado A, Busch L. Relationship between salivary mucin or amylase and the periodontal status. Oral Dis. 2013 m. rugsėjo;19(6):585–91.

34. Iacopetti I, Perazzi A, Badon T, Bedin S, Contiero B, Ricci R. Salivary pH, calcium, phosphorus and selected enzymes in healthy dogs: a pilot study. BMC Vet Res [Prieiga per internetą]. 2017 m. gruodžio [žiūrėta 2018 m. birželio 1 d.];13(1). Adresas: https://bmcvetres.biomedcentral.com/articles/10.1186/s12917-017-1256-4

35. Pathophysiology-of-Pain-Pain-Management-for-Oral-Surgery-in-Dogs-and-Cats.pdf [Prieiga per internetą]. [žiūrėta 2018 m. lapkričio 25 d.]. Adresas: https://www.veterinarydentistry.net/blog/wp-content/uploads/2010/01/Pathophysiology-of-Pain-Pain-Management-for-Oral-Surgery-in-Dogs-and-Cats.pdf

36. Bellows J, sudarytojas. Frontmatter. Small Animal Dental Equipment, Materials and Techniques [Prieiga per internetą]. Ames, Iowa, USA: Blackwell Publishing; 2004 [žiūrėta 2018 m. lapkričio 25 d.]. p. i–xiii. Adresas: http://doi.wiley.com/10.1002/9780470344873.fmatter 37. Logothetis DD, Martinez-Welles JM. Reducing bacterial aerosol contamination with a

chlorhexidine gluconate pre-rinse. J Am Dent Assoc 1939. 1995 m. gruodžio;126(12):1634–9.

38. Holmstrom SE, Bellows J, Juriga S, Knutson K, Niemiec BA, Perrone J. 2013 AAHA Dental Care Guidelines for Dogs and Cats*. J Am Anim Hosp Assoc. 2013 m. kovo;49(2):75–82.

39. NiemiecDAVDC BA, DAVDC AN, DACVN MC, Jouppi R. World Small Animal Veterinary Association Global Dental Guidelines. :161.

40. Sitzman C. Evaluation of a Hydrophilic Gingival Dental Sealant in Beagle Dogs. J Vet Dent. 2013 m. rugsėjo;30(3):150–5.

41. FAVD JBDDD. Tooth eruption and exfoliation in dogs and cats [Prieiga per internetą]. dvm360.com. [žiūrėta 2018 m. lapkričio 25 d.]. Adresas: http://veterinarynews.dvm360.com/tooth-eruption-and-exfoliation-dogs-and-cats

42. Retained Teeth in Dogs.pdf [Prieiga per internetą]. [žiūrėta 2018 m. lapkričio 25 d.]. Adresas: https://kingsbrookvet.com/pdf/Retained%20Teeth%20in%20Dogs.pdf

43. Kyllar ir Witter - 2012 - Prevalence of dental disorders in pet dogs.pdf [Prieiga per internetą].

(51)

51 https://s3.amazonaws.com/academia.edu.documents/41331681/Prevalence_of_dental_disorder s_in_pet_do20160119-25118-19std0c.pdf?AWSAccessKeyId=AKIAIWOWYYGZ2Y53UL3A&Expires=1543086428&Sig nature=fmgjaRCYrt5caG08KJQ6Ld%2BaI%2Fk%3D&response-content-disposition=inline%3B%20filename%3DPrevalence_of_dental_disorders_in_pet_do.pdf

44. Gad T. Periodontal disease in dogs. J Periodontal Res. 1968 m.;3(4):268–72.

45. Harvey CE, Shofer FS, Laster L. Association of age and body weight with periodontal disease in North American dogs. J Vet Dent. 1994 m. spalio;11(3):94–105.

46. Hamp S-E, Olsson S-E, Farsø-Madsen K, Viklands P, Fornell J. A MACROSCOPIC AND RADIOLOGIC INVESTIGATION OF DENTAL DISEASES OF THE DOG. Vet Radiol. 1984 m. kovo;25(2):86–92.

47. Springer J. The 2017-2018 APPA National Pet Owners Survey Debut. :50.

48. Quest BW. Oral Health Benefits of a Daily Dental Chew in Dogs. J Vet Dent. 2013 m. birželio;30(2):84–7.

49. Logan EI, Finney O, Hefferren JJ. Effects of a Dental Food on Plaque Accumulation and Gingival Health in Dogs. J Vet Dent. 2002 m. kovo;19(1):15–8.

50. Gawor J, Jank M, Jodkowska K, Klim E, Svensson UK. Effects of Edible Treats Containing Ascophyllum nodosum on the Oral Health of Dogs: A Double-Blind, Randomized, Placebo-Controlled Single-Center Study. Front Vet Sci [Prieiga per internetą]. 2018 m. liepos 27 d.

[žiūrėta 2018 m. gruodžio 18 d.];5. Adresas:

https://www.frontiersin.org/article/10.3389/fvets.2018.00168/full

51. Harvey C, Serfilippi L, Barnvos D. Effect of Frequency of Brushing Teeth on Plaque and Calculus Accumulation, and Gingivitis in Dogs. J Vet Dent. 2015 m.;32(1):16–21.

52. Seneviratne M, Subasinghe DWD, Watson PJ. A survey of pet feeding practices of dog owners visiting a veterinary practice in Colombo, Sri Lanka. Vet Med Sci. 2016 m. vasario 10 d.;2(2):106–16.

53. Buckley C, Colyer A, Skrzywanek M, Jodkowska K, Kurski G, Gawor J, ir kt. The impact of home-prepared diets and home oral hygiene on oral health in cats and dogs. Br J Nutr. 2011 m. spalio;106(S1):S124–7.

54. Stella JL, Bauer AE, Croney CC. A cross-sectional study to estimate prevalence of periodontal disease in a population of dogs (Canis familiaris) in commercial breeding facilities in Indiana and Illinois. PLoS ONE [Prieiga per internetą]. 2018 m. sausio 18 d. [žiūrėta 2018 m. lapkričio 30 d.];13(1). Adresas: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5773197/

(52)

52

PRIEDAI

Priedas Nr. 1 apklausos anketa

Sveiki, esu 5 kurso LSMU Veterinarijos akademijos studentė, rašau magistro baigiamąjį darbą tema: „Šunų odontologinių susirgimų analizė Vilniaus X veterinarijos klinikoje 2017-2018 m.“ Apklausa yra anoniminė. Ačiū už jūsų atsakymus.

Duomenys apie gyvūną (įrašyti):

Veislė Lytis Amžius

Ar atlikta kastracija

1. Kokių pašarų šiariate savo augintinį (atsakymą apibraukti)?

Tik sausu (granulės) Tik šlapiu (konservais) Patys gaminate Įvariu: sausu ir šlapiu Kita (įrašyti)

2. Ar valote savo augintiniui dantis (atsakymą apibraukti)?

Taip Ne Kartais

3. Ar naudojate savo augintiniui profilaktikos priemones dantų priežiūrai (atsakymą pažymėti, galimi keli variantai)?

o Kauliukai, skanėstai skirti graužti o Dantų skalavimo skystis

o Dantų gelis

o Milteliai su jūros dumbliais o Dantų pasta

o Specialus pašaras dantų ligų profilaktikai

o Profilaktiškai atliekate savo augintiniui burnos higieną veterinarijos klinikoje o Kita (įrašyti)

4. Ar esate atlikę savo augintiniui burnos apžiūrą pas veterinarijos gydytoją (atsakymą apibraukti)?

Taip Ne

5. Jaigu atsakėte taip į ketvirtą klausymą, pratęskyte pildyti anketą. Dėl ko kreipėtės į veterinarijos gydytoją (atsakymą pažymėti, galimi keli variantai)?

o Pajutote blogą augintinio burnos kvapą o Pamatėte apnašas ant dantų

o Pamatėte kraujavimą iš burnos o Pamatėte nulūžusį dantį o Pamatėte klibančius dantis

(53)

53 6. Koks buvo skirtas gydymas po gydytojo apžiūros (atsakymą pažymėti, galimi keli

variantai)?

o Atliktas burnos higienos valymas ultragarso skaleriu o Išrauti dantis

o Antliktas danties plombavimas

Riferimenti

Documenti correlati

Leukocitozė labiau būdinga uždaro tipo piometrai, kadangi atviros piometros atveju pūliai pašalinami iš gimdos pro gimdos kaklelį, o uždaros atveju – susilaiko viduje,

Pagal AO VET klasifikaciją daugiausiai nustatyta 22A2 lūžių (paprastasis dilbio kaulų lūžis diafizės distalinėje dalyje) (p &lt; 0,05), o pagal Salter-Harris – IV tipo lūžių

Akies adekvatus dirgiklis yra šviesos fotonai, kuriuos dioptrinis aparatas (ragena, akies kamerų skystis, lęšis ir stiklakūnis) fokusuoja į abiejų akių tinklainę, o

Nagrinėtoje literatūroje šunims apsinuodijusiems rodenticidais su jau pasirodžiusiais klinikiniais simptomais, remiantis kraujo morfologinio tyrimo analize, buvo

Lyginant babeziozės paplitimą tarp skirtingų veterinarijos klinikų 2017 metais, matome, kad daugiausiai susirgusių šunų buvo Kauno „X“ klinikoje 21 (41

Atlikus statistinę duomenų analizę nustatyta, kad šunų ausų tipas buvo statistiškai reikšmingas rodiklis ir turėjo įtakos bakterijų išskyrimui iš sergančių šunų ausų

Sugrupavus dantų ir periodonto ligomis sirgusių šunų duomenis pagal gyvūno dydį, nustatyta, kad daugiausiai buvo labai mažų šunų - 78 (60 proc.).. Labai didelių šunų

teigia, jog lipnios juostos ir trichogramos metodai yra lygiai tokie pat patikimi kaip ir skutenų iš gilesnių odos sluoksnių tyrimo metodas ir gali būti naudojama kaip