Ieva Šonkevičiūtė
V kursas, 12 grupėVEIKSNIAI, TURINTYS ĮTAKOS DANTŲ GYDYMO
BAIMEI, 14-16 METŲ VAIKŲ AMŽIAUS GRUPĖJE
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas: Asist. Živilė Kristina Matulaitienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
VEIKSNIAI, TURINTYS ĮTAKOS DANTŲ GYDYMO BAIMEI, 14-16 METŲ VAIKŲ AMŽIAUS GRUPĖJE
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko magistrantas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... (mėnuo, diena) 20....m. ...(mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas:... Recenzentas:...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas,
tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11
Medžiaga ir metodai (2balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,
tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga
ir pan.)? 0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis
su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0 32
Praktinės
Rekomenda-cijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo 39 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.)
40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo 41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
TURINYS
SANTRAUKA ... 9
SUMMARY ... 10
ĮVADAS ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1. Dantų gydymo baimės, nerimo ir fobijos ryšys. ... 12
1.2. Dantų gydymo baimės etiologija. ... 13
1.2.1. Vidiniai veiksniai. ... 13
1.2.2. Išoriniai veiksniai. ... 14
1.2.3. Veiksniai susiję su dantų gydymu. ... 15
1.3. Ydingo elgesio susiformavimas. ... 16
1.4 Vaikų dantų gydymo baimės reikšmė Lietuvoje...17
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 18
2.1. Imties sudarymas. ... 18
2.2. Tiriamųjų anketa. ... 19
2.3. Statistinė duomenų analizė. ... 20
3. TYRIMO REZULTATAI ... 21
3.1. Paauglių (14-16 metų) dantų gydymo baimė. ... 21
3.2. Moksleivių dantų gydymo patirties ir nerimo sąsajos. ... 22
3.3. Vaikų šeimos socioekonominių veiksnių sąsajos su dantų gydymu bei atsirandančia baime...28
8
SANTRUMPOS
MCDASf skalė - modifikuota vaikų dantų gydymo baimės/nerimo įvertinimo skalė naudojant veidelių versiją.
9
VEIKSNIAI, TURINTYS ĮTAKOS DANTŲ GYDYMO BAIMEI, 14-16
METŲ VAIKŲ AMŽIAUS GRUPĖJE
SANTRAUKA
Problemos aktualumas. Įvairaus amžiaus vaikų ėduonies paplitimo ir intensyvumo rodikliai bei nepakankamas visuomenės narių rūpinimasis dantų sveikata vis dar yra opi problema. Ši tema Lietuvoje nagrinėta mažai, tačiau yra aktuali. Nustatyta, kad tik vyresni nei 10 metų vaikai gali suvokti dantų gydymo svarbumą ir įvertinti nenoro gydytis pasekmes. Nepaisant visų dantų gydymo praktikos privalumų, odontologo kabinetas išlieka nerimą keliančia aplinka, nes tai dažniausiai siejasi su skausmingais pojūčiais.
Tyrimo tikslas. Ištirti 14 – 16 metų moksleivių dantų gydymo baimę ir su ja susijusius veiksnius. Medžiaga ir metodai. 2017 metų spalio - lapkričio mėnesiais Pakruojo Atžalyno ir Vilniaus Žvėryno gimnazijose buvo išdalintos anoniminės anketos. Tyrime dalyvavo 324 (87,5%) iš 370 pakviestųjų moksleivių. Anketų duomenų analizei atlikti naudotos SPSS 22 ir Office Excel 2007 programos. Anketoje pateikta: bendros savijautos įsivertinimo skalė, modifikuota Corah nerimo/ baimės susijusio su dantų gydymu skalė, MCDASf skalė (modifikuota vaikų dantų gydymo baimės/nerimo įvertinimo skalė naudojant veidelių versiją), bei klausimai, padedantys įvertinti moksleivių subjektyvų požiūrį, ar pakankamas gaunamos informacijos kiekis dantų priežiūros bei sveikos mitybos klausimais.
Rezultatai. Nustatyta, kad du trečdaliai apklaustųjų jokio nerimo nejaučia, vienas trečdalis jaučia mažesnį ar didesnį nerimą/baimę, o vienas procentas vaikų jaučia didelę baimę, galbūt fobiją, susijusią su dantų gydymu. Vaikai, gyvenantys su vienu iš tėvų, labiau linkę patirti perdėtą nerimą ir įvertinti save kaip labiau nerimaujančius pagal MCDASf skalę. Nerimas/baimė įvertinti pagal Corah ir MCDASf skales statistiškai reikšmingai teigiamai (p<0,05) susiję su skausmu ir, būtent, ši priežastis skatino atšaukti vizitą pas odontologą.
Išvados. Vaikų dantų gydymo baimė/nerimas yra plačiai paplitusi problema, todėl gydant vaikus, būtina į tai atsižvelgti, taip siekiant išvengti baimės jau suaugus.
10
FACTORS AFFECTING THE FEAR OF DENTAL TREATMENT IN THE
AGE GROUP OF 14-16 YEAR OLD CHILDREN
SUMMARY
Relevance of the problem. High prevalence and intensity of caries of children in all ages and insufficient care of the members of society for dental health still remains sore problem. This topic has been underestimated in Lithuania, but it is relevant. It was found that children older than 10 years can understand the importance of dental treatment and assess the consequences of reluctance to treat. Despite all the benefits of practicing dental care, the dentist's office remains a worrying environment, as it often relates to painful feelings.
The aim of the study. Investigate the fear of dental treatment and its related factors among students aged 14-16 years.
Material and methods. In October-November 2017 anonymous questionnaires were distributed in Pakruojis and Vilnius Gymnasiums. The total study included 324 (87.5%) of the 370 invited students. The SPSS 22 and Office Excel 2007 programs were used to analyze the profile data. The questionnaire includes: self-esteem scale, modification of Corah's anxiety/fear-related dental treatment scale, MCDASf scale (Modified Child Dental Anxiety Scale), and questions that help assess the students' subjective view of the amount of information they receive on dental care and healthy nutrition.
Results. It was found that two thirds of the respondents do not feel any anxiety, one third feel less or more anxiety/fear, and one percent of children feel significant fear, perhaps a phobia related with dental treatment. Children living with one parent are more likely to experience due to abnormal anxiety and rate themselves as more worrying by the MCDASf scale. The scores of anxiety/fear by Corah and MCDASf scales were statistically significantly positive (p <0.05) related to pain, and this was the main reason why this led to the cancellation of a visit to a dentist.
Consclusions. Dental anxiety/fear in children is a widespread problem, so it is important to take this into account in treating children in order to avoid fear in adulthood.
11
ĮVADAS
Vaikų nerimo ir baimės etiologija gali būti daugiaveiksnė. Ją apima paveldėti veiksniai, kurie išsivysto dėl aplinkos poveikio, tiesioginės ar netiesioginės vaiko ir jo šeimos narių bei bendraamžių patirties [1]. Svarbus tėvų ir vaiko ryšys, tėvų baimė gydytis bei asmeninės patirtys, kurios formuoja teigiamą ar neigiamą požiūrį [2].
Nepaisant visų dantų gydymo praktikos privalumų, odontologo kabinetas išlieka nerimą keliančia aplinka, nes tai dažniausiai siejasi su skausmingais pojūčiais [3]. Neigiamas vaikų elgesys dantų gydymo metu ne tik turi įtakos darbo kokybei, bet dėl to gali prireikti pakartotinio vizito, kuris taip pat gali sukelti papildomą stresą vaikui [4].
Rygos Stradins'o universiteto, Stomatologijos instituto mokslininkai įrodė, kad nerimas/baimė susijęs su dantų gydymu tarp vaikų yra paplitęs nuo 5% iki 20%. Šie autoriai taip pat pasiūlė klasifikuoti nerimo, susijusio su dantų gydymu priežastis - vidiniai veiksniai (amžius, temperamentas), išoriniai šeimos veiksniai (šeimos narių nerimas, socialinis ir ekonominis statusas) ir išoriniai dantų gydymo veiksniai (medicininės procedūros) [5].
Vaikų kognityvinės raidos ekspertai ištyrė ir nustatė, jog tik vyresni nei 10 metų vaikai gali suvokti dantų gydymo svarbumą ir įvertinti nenoro gydytis pasekmes [6]. Jaunuoliai nuo 11 iki 15 metų susiduria su daugybe sunkumų ir iššūkių, įskaitant augančius akademinius lūkesčius, kintančius socialinius santykius su šeima ir bendraamžiais, fizinius ir emocinius pokyčius, susijusius su brendimu [7]. Nustatyta, jog net 90% atvejų nemalonios dantų gydymo patirtys pasireiškė iki 15 metų amžiaus vaikams [8].
Ši tema Lietuvoje nagrinėta mažai, tačiau yra aktuali dėl aukšto įvairaus amžiaus vaikų ėduonies paplitimo ir intensyvumo rodiklių bei nepakankamo visuomenės narių rūpinimosi dantų sveikata [6]. Tyrimo tikslas: Ištirti 14 – 16 metų moksleivių dantų gydymo baimę ir su ja susijusius veiksnius. Tyrimo uždaviniai:
1) Įvertinti 14 – 16 metų vaikų dantų gydymo baimės indekso paplitimą tarp Vilniaus Žvėryno gimnazijos ir Pakruojo Atžalyno gimnazijos moksleivių.
2) Sužinoti sąsajas tarp moksleivių dantų gydymo patirties ir nerimą keliančių veiksnių.
3) Išsiaiškinti vaikų šeimos ekonominių veiksnių įtaką dantų gydymui bei atsirandančiai baimei. Hipotezė: Dantų gydymo vengimas siejasi su ankstesnio gydymo patirtimis.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Dantų gydymo baimės, nerimo ir fobijos ryšys.
Daugelyje šalių dantų gydymo baimė buvo pripažinta visuomenės sveikatos problema. Beena J.P. nustatė, jog ji sietina su asmenybe, padidėjusiomis bendromis baimėmis ir ankstesnėmis skausmingomis patirtimis, tėvų dantų gydymo baime, amžiumi ar lytimi. Priklausomai nuo jos intensyvumo, baimei apibūdinti gali būti naudojami skirtingi terminai: nerimas, baimė ar fobija [9]. Šios reikšmės nėra sinonimai, tačiau dalinai sutampa.
Kaip teigia Weiner A.A. žodis baimė siejasi su artėjančia grėsme ar pavojumi. Ji gali būti suskirstyta į dvi rūšis: reali/objektyvi ir išgalvota/subjektyvi. Reali baimė pasireiškia kaip natūrali žmogaus organizmo fiziologinių reakcijų grandinė, atsiradusi dėl staigios esamos grėsmės. Subjektyvi baimė - kuomet nėra realios grėsmės, nemalonūs pojūčiai išlieka net ir pašalinus baimės objektą. Baimė gali būti išmoktas atsakas į tam tikrą situaciją ar patirtį ir gali suvaidinti svarbią rolę nerimo išsivystyme [10].
Viswanath D. ir kt nustatė, jog nerimas yra viena iš labiausiai paplitusių žmonių emocijų. Jis apima fizinį ir protinį suvokimą apie žmogaus buvimą bejėgiu tam tikrai artėjančiai grėsmei. Tai pavojaus jausmas kylantis iš vidaus. Freeman ir kt. taikė psichodinaminę teoriją, kad suprastų dantų gydymo nerimą ir vaiko fobijas. Realus nerimas yra racionali kova susijusi su išorine pavojinga situacija. Neurotinis nerimas, pagrįstas vaiko vaizduote apie tai, kas gali atsitikti dantų gydymo metu. Tuomet ir sukeliamos emocinės reakcijos, kurios skatina nerimo ir baimės sustiprėjimą [11].
Appukuttan D.P. ir kt nurodo, kad fobija yra ilgalaikė, nerealistiška ir intensyvi baimė dėl tam tikro konkretaus stimulo. Ji yra neproporcinga galimos situacijos žalai [12]. Tai nekontroliuojamas įgimtas fiziologinis procesas. Šio atsako įjungimas paprastai būna trumpas ir intensyvus ,,normalioje“ baimėje, bet esant patologiniam nerimui jaučiamas ilgesnis kintamas intensyvumas. Pirmiausia yra įvertinama galima grėsmė, tuomet aktyvuojama simpatinė ir parasimpatinė nervų sistema. Diskomfortas, kurį sukelia fiziologiniai procesai, dažnai sukelia elgesio atsaką. Elgiamasi taip, jog būtų išvengta galimos grėsmės [13]. ,,Odontofobija“ buvo diagnozuota kaip specifinė fobija pagal Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovą (DSM– IV) ir Tarptautinę statistinų ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (TBT) [11].
13 1.2. Dantų gydymo baimės etiologija.
Viswanath D. ir kt. dantų gydymo baimės kilmę aptaria įvairiais aspektais, įskaitant vaiko polinkį į nerimą, baimę ir reakciją į tam tikrą specifinį stimulą. Dažniausiai ji skirstoma į tris pagrindines kategorijas:
• Vidiniai veiksniai (genetika, amžius, bendros baimės ir nerimas, temperamentas ir kita), • Išoriniai veiksniai (tėvų dantų gydymo baimė, šeimos socialinis statusas ir kita),
• Su dantų gydymu susiję veiksniai (skausmas, personalo elgesys ir kita) [11].
1.2.1. Vidiniai veiksniai.
Carter A.E. ir kt. nustatė, jog žmogaus pažintinė būklė, gaunama informacija, vizualinis - verbalinis jos apdorojimas bei tėvai daro svarbią įtaką dantų gydymo baimės / nerimo atsiradimui [16]. Ray J. ir kt. ištyrė, jog elgesio problemos susijusios su dantų gydymo baime yra vaiko genetinio jautrumo ir skirtingos aplinkos, pasireiškusių rizikos veiksnių, rezultatas [17]. Šis patologinis vystymasis yra unikalus kiekvienam asmeniui.
Ray J. atliktoje apžvalgoje atsižvelgta į Boman W.ir kt. atliktą Švedijos dvynių vaikų ir paauglių tyrimą, kurio metu norėjo išsiaiškinti dantų gydymo baimės, nerimo aplinkos ir genetinius komponentus lyginant monozigotinius ir dizigotinius dvynius. Paaiškėjo, jog dantų gydymo baimės ir nerimo paveldėjimas buvo didesnis tarp mergaičių ir mažesnis tarp berniukų. Tiek berniukams, tiek mergaitėms baimės intensyvumas koreliavo monozigotiniams, bet ne dizigotiniams dvyniams [17]. Australijos mokslininkai iškėlė hipotezę, jog žmonės, kuriems pasireiškia nerimas, yra susikoncentravę į grėsmę. Jie teigia, kad nerimo sutrikimams ir specifinėms fobijoms būdingas pažeidžiamumo jausmas. Asmenys su specifinėmis fobijomis, įskaitant dantų gydymo baimę, galėjo paveldėti genetinius pažeidžiamumo veiksnius, kurie sukelia nerimą apskritai ar konkrečiai tam tikroms fobijoms. Nors žmonės, jaučiantys dantų gydymo baimę, tiesiogiai nėra paveldėję pačios fobijos, tačiau genetiniai pažeidžiamumo veiksniai gali sąveikauti su etiologiniais elementais, kurie sukelia šią specifinę baimę [16]. Taip pat ji priklauso ir nuo asmenybės. Kitaip tariant, ne visos neigiamos patirtys sukelia baimę. Kiekvienas vaikas turi individualią asmenybę ir temperamentą, todėl panašių situacijų patirtys yra skirtingos [18].
14 Campbell C. ir kt. atlikti moksliniai tyrimai nurodė, jog moterys turi didesnį dantų gydymo baimės lygį nei vyrai, ir taip pat linkusios konkrečiau nustatyti baimės specifiką (gręžimas, nuskausminimas, skausmas) [19].
Taigi vaikų vystymosi amžius, atitinkamas pažinimo ir emocionalumo lygis bei genetiniai pažeidžiamumo veiksniai vaidina svarbų vaidmenį klinikinio gydymo metu [20].
1.2.2. Išoriniai veiksniai.
Pagal ,,prieraišumo teoriją“ (Costa V.P. ir kt.) žmonėms būdingi ilgalaikiai arba trumpalaikiai tarpasmeniniai santykiai. Svarbiausias teorijos principas yra tas, kad visi vaikai ieško emocinės apsaugos esant stresinei situacijai, todėl jiems būtina plėtoti santykius su bent vienu iš savo globėjų, jog galėtų sėkmingai vystytis socialinėje ir emocinėje aplinkoje. Jeigu šie ryšiai yra pažeidžiami, tuomet pasireiškia padidėjęs psichofiziologinis jautrumas baimės stimului [21].
Pagal Rachmano baimės teoriją [1 pav.] yra trys išoriniai būdai, kurie taip pat gali būti taikomi dantų gydymo baimei – tai sąlyginis būdas, ydingas mokymasis bei informacijos perdavimas [18]. Jo teorija remiasi socialinio mokymosi teorija, kuri siejasi tuo, kad vaikai stebi ir perima suaugusiųjų elgesį tam tikrose situacijose [19]. Būdinga „verbalinė transmisija“. Šiame procese žmogus įgyja baimę ar fobiją, mokydamasis apie situacijos pavojingumą iš kitų, pats nematydamas ir nedalyvaudamas joje [22]. Schemoje pavaizduota Rachmano baimės teorija [18].
1) Sąlyginis būdas
Tiesioginė Netiesioginė baimė baimė
(situacijoms, (situacijoms,
kurias teko patirti) kurių neteko patirti)
2) Ydingas mokymasis (elgesio mokymasis iš tėvų
ar artimųjų)
3) Baimės įgijimas perduodant informaciją
(gaunama informacija iš aplinkos)
1 pav. Rachmano baimės teorijos schema
Beaton L. ir kt. atliktoje apžvalgoje nagrinėtos dantų gydymo baimės sąsajos tarp vaikų ir jų tėvų. Patebėtas Locker ir kt. atliktas tokio pobūdžio tyrimas, kuriame net 56 % dalyvavusiems tėvams ir jų vaikams pasireiškė stiprus nerimas dantų gydymo metu. Tai patvirtino Ost ir kt. išvados, jog šios specifinės baimės atsiradimas labiau siejamas su ydingu mokymosi ciklu vaikystėje [23].
15 [24]. Šeimose, gaunančiose mažas pajamas, vaikai turi daugiau elgesio problemų, susijusių ir su dantų gydymo baime. Kinijos mokslininkai ištyrė, jog dantų gydymo nerimo paplitimas tarp 5-11 metų amžiaus vaikų iš šeimų su mažomis pajamomis sudarė net 19.5% [25].
Atlikti tyrimai [25, 24, 23] patvirtina vaikų dantų gydymo baimės ir nerimo sąsajas su vieno iš šeimos narių baime.
1.2.3. Veiksniai susiję su dantų gydymu.
Kiekvieno vizito metu odontologas turi įvertinti vaiko požiūrį į dantų priežiūrą, numatyti reakciją į dantų gydymą. Viswanath D. ir kt. tyrė, jog mažesniems vaikams sunkiau susikaupti, jie linkę situacijas priimti per savo vaizduotę ir tik vėlesniame amžiuje, išsivysčius pažinimo įgūdžiams, jie juos pradeda suvokti [11]. Berge T.M. ir kt. teigia, kad dantų gydymo procedūrų seka yra susijusi su vaikų dantų gydymo baimės lygiu. Drąsesni tie vaikai, kurie buvo dažniau apsilankę pas odontologą, kol jiems buvo atliktas pirmasis dantų gydymas [26].
Appukuttan ir kt. nurodo, jog dantų gydymo procedūrų metu žadinami pagrindiniai žmogaus pojūčiai – rega (matomos turbinos, adatos), garsas (girdimas gręžimo metu), jutimas (aukšto dažnio vibracija) bei uoslė [27].
Bhola R. ir kt. nustatė, kad patirtos dantų gydymo traumos siejasi su atsirandančiu nerimu. Dažniausiai pacientai jau procedūros pradžioje tampa labiau įsitempę, susirūpinę ar baimingi [28]. Badiyani K. ir kt. pritaikė ,,Seattle“ modelį [22], naudojamą siekiant suskirstyti pacientus pagal kategorijas:
1) Specifinio dirgiklio baimė (dažniausiai bijoma injekcijų, gręžimo ar sukeliamo skausmo), 2) Medicininių nelaimių baimė (bijo, kad gydymo metu gali įvykti nelaimė),
3) Bendrinis nerimas (jaudinasi dėl visko, įvairios kasdienės situacijos atrodo sudėtingos ir stresinės),
4) Nepasitikėjimas odontologais (dėl ankstesnės gydymo patirties, baimės prarasti kontrolę). Ši klasifikacija rodo, kad dantų gydymo baimę sukelia ne tik skausmas, patirtas gydymo metu, bet ir asmeninės savybės bei bendravimo įgūdžiai tarp paciento ir odontologų [22].
Shim S.Y. atliktoje apžvalgoje nurodytas Holtzman ir kt. atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad pacientai, bijantys dantų gydymo, 3 kartus dažniau praleidžia dantų gydymo vizitus nei kiti pacientai [29].
16 Zhou Y. ir kt. tyrė komunikacijos reikšmę ir nustatė, kad empatiškas komunikacijos metodas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama vaiko jausmams, rodomas gydytojo dėmesys (pvz., man rūpi kaip jautiesi) sumažina nerimą ir gerina vaikų nuotaiką [31]. Pagal Medojevic J.M. ir kt. pasitikėjimas gydytoju ir jo komanda yra svarbus siekiant neutralizuoti susiformavusią baimę ar nerimą. Atliktų tyrimų metu du iš keturių pacientų, kurie jautė nerimą ar baimę nurodė, jog patikimas bendravimas su odontologu ir galimybė kontroliuoti padėtį padėjo sėkmingai tęsti dantų gydymą [32].
Taigi baimė dažniausiai gali atsirasti tuomet, kai yra suvokiama skausmo atsiradimo tikimybė (vaikas supranta problemą/yra turėjęs skausmingą patirtį gydant dantis), todėl gydytojas turi siekti sukurti ryšį, sumažinti baimę ir nerimą, suteikti aukštos kokybės dantų priežiūrą bei kurti pasitikėjimu grįstus santykius tarp personalo, tėvų bei vaikų, skatinti teigiamą vaiko požiūrį į burnos sveikatos priežiūrą.
1.3. Ydingo elgesio susiformavimas.
Nerimas ir baimė gali paskatinti žmones priimti netinkamas elgesio strategijas [19]. Bergrren ir kt. sudarė modelį, paaiškinantį ydingo elgesio susiformavimą. Jį sudaro vengimas, nuolatinis atidėliojimas bei galiausiai atsiradęs gėdos ir nepilnavertiškumo jausmas dėl burnos sveikatos būklės pablogėjimo. Šie mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė susidarančioms psichosocialinėms pasėkmėms [33]. Badiyani K. ir kt. atliktoje apžvalgoje nagrinėtas Armfield ir kt. dantų gydymo baimės ciklo modelis, kurio seka rodo, jog atsiradusi baimė, delsiamas gydymas, padidėjusios dantų problemos ir vėlyvas simptominis gydymas yra susiję [22].
Mungara J. ir kt. nustatė, kad vaikų mokymasis, stebint suaugusius, darė poveikį ne tik naujo elgesio įgijimui, bet ir nepageidaujamo elgesio mažinimui [1]. Tai sietina su Davey ir kt. tirta „Latentinio slopinimo teorija“. Šis slopinimas svarbus žmogaus prisitaikymui prie kintančių sąlygų. Asociacijos susijusios su tam tikra baimę keliančia situacija mokymosi procese gali įgauti naują reikšmę ir nebekelti neigiamų pojūčių [34].
17 1.4. Vaikų dantų gydymo baimės reikšmė Lietuvoje.
Odontologui suvokti situaciją iš paciento perspektyvos yra svarbus pirmasis žingsnis kuriant pacientų poreikius atitinkančius gydymo planus [37]. Lietuvoje dantų gydymo baimė ir su ja susijusios problemos nėra plačiai nagrinėtos. V. Brukienės daktaro disertacijoje (2006 m.) [38], buvo nustatyta, kad 11,6 proc 15-16 metų amžiaus jaunuolių jaučia nerimą dėl dantų gydymo, o pasak R. Račienės atliktos apklausos (2009 m.) ištirta, jog dantų gydymo bijojo kas antras tyrime dalyvavęs moksleivis (51,7proc). Ši baimė nebuvo susijusi su amžiumi, tačiau siejosi su lytimi – mergaitės dažniau bijojo gydytis nei berniukai [6].
18
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2017 metų spalio - lapkričio mėnesiais, gavus LSMU Bioetikos centro leidimą (Priedas Nr.1, Nr. BEC-OF-23), Pakruojo Atžalyno ir Vilniaus Žvėryno gimnazijose buvo išdalinta 370 anketų. Tyrimo tikslas - ištirti 14-16 metų moksleivių dantų gydymo baimę ir su ja susijusius veiksnius.
Vilniaus Žvėryno gimnazijoje išdalinta 219, Pakruojo Atžalyno gimnazijoje – 151 anketa. Vaikai tyrime dalyvavo tik gavus raštišką tėvų sutikimą.
Į tyrimo duomenų bazę nebuvo įtrauktos 46 anketos, nes 42 moksleiviai negavo tėvų sutikimo ir buvo grąžintos 4 sugadintos anketos. Viso tyrime dalyvavo 324 (87,5%) iš 370 pakviestųjų moksleivių. Tiriamuosius sudarė 152 (47%) berniukai ir 172 (53%) mergaitės.
Tiriamųjų amžiaus ir lyties pasiskirstymas pateikti 2 pav.
Tiriamųjų kontingentą sudarė Pakruojo Atžalyno gimnazijos 9-10 kl. ir Vilniaus Žvėryno gimnazijos 8-10 kl. moksleiviai. Šių gimnazijų vadovai pateikė mokinių skaičių mokyklose (1 lentelė). 41,8% 49,3% 51,4% 58,2% 50,7% 48,6% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 16 metų (N= 79) 15 metų (N= 134) 14 metų (N= 111) Berniukai Mergaitės
19 1 lentelė. Mokinių skaičius Pakruojo Atžalyno ir Vilniaus gimnazijose.
Mokyklos pavadinimas
Pakruojo ,,Atžalyno“ gimnazija Vilniaus Žvėryno gimnazija
Klasė 9 klasė 10 klasė 8 klasė 9 klasė 10 klasė
Moksleivių skaičius, n
67 mok. 84 mok. 150 mok. 148 mok. 143 mok.
Iš viso: 592 moksleiviai
Norėdami statistiškai nustatyti imties dydį, tam, kad įvertintume 14-16 – mečius kaip generalinę tyrimo visumą (N) ėmėme 592 paauglius.
Imties dydžiui apskaičiuoti pritaikėme Panijoto formulę, kuri taikoma tiek mažų, tiek didelių visumų atžvilgiu:
𝑛 = 1
Δ2+ 1 𝑁 n – imties dydis;
Δ – leidžiamos imties paklaidos dydis (mūsų atveju 5 proc.); N – generalinė visuma (tiriamoji visuma)
𝑛 = 1
0,0025 + 1 592
= 239
Rekomenduojama tyrimo imtis – 239 paaugliai. Mūsų tyrime dalyvavo 324 pakviestieji moksleiviai.
2.1. Tiriamųjų anketa.
Moksleiviams paruošta anoniminė anketa sudaryta iš 24 klausimų (Priedas Nr.3). Pirmieji klausimai susiję su amžiaus ir lyties nustatymu, vaikų šeimos sudėtimi ir ekonomine situacija.
Bendrosios savijautos vertinimo skalė skirta išsiaiškinti paauglių esamos būsenos ryšį su padidėjusiu nerimu ar baime dėl dantų gydymo. Lentelės duomenis galima suskirstyti į tris kategorijas (poskales) susietas su ramia bei atsipalaidavusia būsena, nedideliu nerimu ir atsiradusiu perdėtu nerimavimu.
20 9-12 reiškia nedidelį nerimą, kuris gali būti valdomas,
13-14 vidutinį nerimą,
15-16 didelį nerimą, galbūt net fobiją, kuomet jau reikalinga specialisto pagalba. Modifikuota MCDASf (Modifikuota vaikų dantų gydymo baimės/nerimo įvertinimo skalė naudojant veidelių versiją) apima septynis klausimus skirtus įvertinti nerimą ar baimę dėl tam tikrų konkrečių dantų gydymo procedūrų. Į klausimus įtrauktas subjektyvus paciento suvokimas įsivaizduojant ar prisimenant situacijas odontologo kabinete, bet ne jas patiriant. Veidelių sistema su baimės ar nerimo įvertinimu nuo 1 iki 5 palengvina įsivaizdavimą. Klausimyne akcentuojami paciento pojūčiai – rega (gydytojas apžiūri dantis), klausa (girdimas gręžimo garsas), lytėjimas (jaučiamas spaudimas gręžimo metu, nuskausminimas), uoslė (jaučiamas nemalonus dedamų vaistų kvapas).
Klausimas „Ar baimė gydytis dantis buvo privertusi Jus atšaukti vizitą pas odontologą ar neatvykti laiku?“ skirtas nustatyti baimės stiprumą dėl dantų gydymo.
Norint išsiaiškinti ankstesnes dantų gydymo patirtis, moksleivių požiūrį į gydymą, jų buvo klausiama dėl kokios priežasties ir kada paskutinį kartą lankėsi pas odontologą, ar lankosi pas tą patį odontologą nuo vaikystės bei kokius prisiminimus sukelia ankstesni vizitai.
Paskutinės skilties klausimai padėjo įvertinti moksleivių subjektyvų požiūrį ar pakankamas gaunamos informacijos kiekis dantų priežiūros bei sveikos mitybos klausimais.
2.2. Statistinė duomenų analizė.
21
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Paauglių (14-16 metų) dantų gydymo baimė.
Mums buvo svarbu įvertinti 14 – 16 metų moksleivių dantų gydymo baimės indekso paplitimą tarp Vilniaus Žvėryno gimnazijos ir Pakruojo Atžalyno gimnazijos moksleivių. Vaikų dantų gydymo baimei ir nerimui nustatyti naudojamos trys skalės: bendros savijautos vertinimo, Corah nerimo ir baimės susijusių su dantų gydymu skalė, bei modifikuota MCDASf skalė (modifikuotas vaikų dantų gydymo baimės/nerimo įvertinimas naudojant veidelių versiją).
Bendrosios savijautos įvertinimo skalės duomenis galima suskirstyti į tris kategorijas (poskales) susietas su ramia bei atsipalaidavusia būsena, nedideliu nerimu ir atsiradusiu perdėtu nerimavimu.
Moksleiviai galėjo įsivertinti kiekvieno iš šių teiginių stiprumą nuo „tikrai ne“ iki „tikrai taip“. Įvertinus visų trijų kategorijų (poskalių) vidinį suderinamumą, gauti tokie rezultatai (2 lentelė):
2 lentelė. Bendrosios savijautos vertinimo skalių vidinio suderinamumo rodikliai.
Skalės (poskalės) Teiginių skaičius Cronbach alpha
Rami, atsipalaidavusi būsena 1-5 teiginiai 0,610
Nedidelis nerimas 6-12 teiginiai 0,603
Perdėtas nerimavimas 13-14 teiginiai 0,634
Rezultatai rodo, kad bendrosios savijautos vertinimo poskalių patikimumas yra pakankamas,
chronbach‘s alpha yra didesnė nei 0,5.
Visų su dantų gydymo baime ir nerimu susijusių skalių minimumai, maksimumai, vidurkiai bei standartiniai nuokrypiai (įvertinta balais) pateikti 3 lentelėje.
3 lentelė. Vaikų dantų gydymo baimės ir nerimo skalės.
Skalės Minimumas Maksimumas Vidurkis Std. Nuokrypis
Bendra savijauta (rami,
atsipalaidavusi būsena) 5 44 15,69 4,217
Bendra savijauta (lengvas
nerimas) 7 48 12,66 4,631
Bendra savijauta (perdėtas
nerimas) 2 8 3,69 1,730
Corah 4 16 7,64 2,616
22 Pagal Corah skalės įverčių sumas visus tiriamuosius galima suskirstyti į keturias grupes: 1) neturintys nerimo; 2) turintys nedidelį nerimą, kuris gali būti valdomas; 3) turintys vidutinį nerimą ir 4) turintys didelį nerimą/fobiją, kuomet jau reikalinga specialisto pagalba. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal šias keturias grupes, pateiktas 3 paveiksle.
3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas į grupes pagal nerimo lygį
Apibendrinant galima teigti, kad du trečdaliai vaikų jokio nerimo nejaučia, vienas trečdalis jaučia mažesnį, ar didesnį nerimą/baimę, o vienas procentas vaikų jaučia didelę baimę arba fobiją, susijusią su dantų gydymu.
3.2. Moksleivių dantų gydymo patirties ir nerimo sąsajos.
Norėjome sužinoti sąsajas tarp moksleivių dantų gydymo patirties ir atsirandančio nerimo. Tai išsiaiškinome klausdami, kokius prisiminimus kelia ankstesni vizitai pas gydytoją odontologą, kokias nerimo priežastis nurodo, paklausti apie būsimą vizitą pas odontologą, koks jų ir artimųjų požiūris į dantų gydymą.
Naudodami Spearman koreliacijos koeficientą įvertinome nerimo sąsajas su įvairia ankstesnio gydymo patirtimi, pirmiausia su veiksniais, kurie sukelia nemalonius prisiminimus. Pateikti rezultatai (4 lentelė), t.y. koreliacijos koeficientai (r) ir reikšmingumo lygmuo (p) tik tų veiksnių, su kuriais rasta statistiškai reikšmingų (p<0,05) sąsajų. Koreliacijos koeficientas (r) rodo ryšio tarp dviejų
kintamųjų stiprumą, kuo jis arčiau 1,000, tuo ryšis stipresnis, tačiau jis dar turi būti statistiškai reikšmingas, t.y. p turi būti mažesnis už 0,05. Lentelėje tokie ryšiai yra paryškinti.
223; 69% 85; 26%
12; 4% 4; 1%
23 4 lentelė. Nerimo skalių sąsajos su nemalonius prisiminimus sukeliančiais veiksniais.
Nemalonius prisiminimus sukelia, nes: Nerimo skalės Rami būsena Lengvas nerimas Perdėtas nerimas Corah MCDASf
Skaudėjo, kai gręžė dantį r -0,083 0,031 0,070 0,186 0,250
p 0,138 0,573 0,207 0,001 0,000 Skaudėjo, kai nuskausmino r -0,011 0,076 0,074 0,167 0,214 p 0,846 0,174 0,184 0,003 0,000 Skaudėjo, kai odontologas instrumentais krapštė dantis r -0,115 0,124 0,184 0,210 0,169 p 0,038 0,026 0,001 0,000 0,002
Skaudėjo, kai rovė dantį
r -0,162 0,113 0,129 0,178 0,179
p 0,003 0,042 0,020 0,001 0,001
Gydytojas nekreipė dėmesio į tai, kad man skaudėjo
r -0,019 0,050 0,056 0,157 0,146
p 0,730 0,371 0,316 0,005 0,009
Lentelėje matome, kad nerimas, vertintas pagal Corah ir MCDASf skales statistiškai reikšmingai teigiamai (p<0,05), nors ir silpnai, susijęs su skausmu, kai gręžė, nuskausmino, instrumentais krapštė dantis, rovė dantį taip pat su tuo, kad gydytojas nekreipė dėmesio į tai, kad skaudėjo. Ryšys yra teigiamas, o tai reiškia, kad kuo dažniau šie dalykai sukelia nemalonius prisiminimus, tuo labiau didėja nerimas ir baimė, susijusi su dantų gydymu. Rezultatai taip pat rodo, kad nemalonūs prisiminimai apie tai, kad skaudėjo, kai odontologas instrumentais krapštė dantis ir kai rovė dantį statistiškai reikšmingai (p<0,05) yra susiję su bendros savijautos poskalėmis. Su ramios būsenos poskale šis ryšys yra neigiamas, o tai reiškia, kad kuo daugiau vaikas turi tokių prisiminimų, tuo didėja nerimas (ryšys tiek su lengvo, tiek su perdėto nerimo poskalėmis yra teigiamas).
24 5 lentelė. Prisiminimų apie ankstesnį dantų gydymą pasiskirstymas skirtingo nerimo lygio
vaikų grupėse.
Grupės pagal nerimo lygį
Ankstesnis dantų gydymas sukelia: ² reikšmė ir patikimumo lygmuo Malonius
prisiminimus
Nemalonius
prisiminimus Neturi reikšmės
²(2) = 48,035 p= 0,000 Neturintys nerimo
n=223 30 (13,5%) 32 (14,3%) 161 (72,2%)
Turintys nedidelį nerimą
n=85 4 (4,7%) 36 (42,4%) 45 (52,9%)
Turintys vidutinį nerimą
n=12 0 (0,0%) 8 (66,7%) 4 (33,3%)
Turintys didelį nerimą
n=4 1 (25%) 3 (75%) 0 (0,0%)
Matome, kad kuo didesnis nerimas, tuo didesnis procentas vaikų, teigiančių, jog ankstesnis dantų gydymas sukelia nemalonius prisiminimus, ir tas skirtumas yra statistiškai reikšmingas (p<0,05).
Naudodami Spearman koreliacijos koeficientą įvertinome nerimo sąsajas su nerimo dėl vizito pas odontologą priežastimis, kokias jas nurodo apklaustieji. Greičiausiai, jie jau turėjo tokios patirties, dėl kurios nerimauja dabar. Rezultatai pateikti 6 lentelėje. Pateiktos tik tos priežastys, su kuriomis buvo rasta statistiškai reikšmingų sąsajų.
6 lentelė. Nerimo skalių sąsajos su nerimo dėl vizito pas odontologą priežastimis.
Ar nerimaujate dėl to, kad vizito pas odontologą
metu: Nerimo skalės Rami būsena Lengvas nerimas Perdėtas nerimas Corah MCDASf Nebūsite pakankamai išklausyta(s) ir suprasta(s) odontologo r -0,117 0,098 0,118 0,094 0,018 p 0,035 0,078 0,033 0,090 0,740 Būsite iškritikuota(s) dėl savo dantų būklės r -0,159 0,201 0,224 0,112 0,138 p 0,004 0,000 0,000 0,043 0,013 Negalėsite sustabdyti procedūros r -0,165 0,159 0,179 0,181 0,243 p 0,003 0,004 0,001 0,001 0,000
Prireiks daugiau nei vieno vizito pas odontologą
r -0,166 0,170 0,193 0,193 0,301
25 Rezultatai rodo, kad visos išvardintos nerimo priežastys yra statistiškai reikšmingai (p<0,05) neigiamai susijusios su bendros savijautos ramios būsenos poskale. Tai reiškia, kad kuo dažniau nurodomos šios nerimo priežastys, tuo labiau mažėja atsipalaidavimas ir rami būsena. Nerimas pagal visas skales statistiškai reikšmingai (p<0,05) teigiamai yra susijęs su šiomis priežastimis: būsite iškritikuotas dėl savo dantų būklės, negalėsite sustabdyti procedūros, prireiks daugiau nei vieno vizito pas odontologą. Nerimas didėja, kuo dažniau nurodomos šios priežastys. Nerimo priežastis, kad nebus pakankamai išklausytas ir suprastas odontologo statistiškai reikšmingai (p<0,05) teigiamai yra susijusi tik su perdėto nerimo būsena. Panašu, kad kai nerimas yra perdėtas, labai svarbu būti išklausytam ir suprastam odontologo.
Patikrinome, kaip nerimo rodikliai siejasi su tiek pačių vaikų, tiek jų artimųjų požiūriu į dantų gydymą. Požiūris gali būti susijęs su atitinkama ankstesne dantų gydymo patirtimi. Rezultatai pateikti 7 lentelėje.
7 lentelė. Nerimo skalių sąsajos su požiūriu į dantų gydymą.
Požiūris į dantų gydymą
Nerimo skalės Rami būsena Lengvas nerimas Perdėtas nerimas Corah MCDASf
Vaiko artimųjų požiūris r -0,093 -0,011 -0,118 0,012 0,073
p 0,096 0,839 0,034 0,836 0,192
Vaiko požiūris r -0,088 0,025 -0,038 0,115 0,126
p 0,116 0,650 0,496 0,038 0,023
Rezultatai rodo, kad paties vaiko požiūris į dantų gydymą statistiškai reikšmingai (p<0,05) teigiamai yra susijęs su nerimu, įvertintu pagal Corah ir MSDASf sklales. Tai yra, kuo požiūris labiau neigiamas, tuo nerimas didėja arba atvirkščiai, kuo nerimas didesnis, tuo požiūris labiau neigiamas. Perdėtas nerimas yra neigiamai susijęs su vaiko artimųjų požiūriu ir šis ryšys yra statistiškai reikšmingas (p<0,05). Tai reiškia, kad kuo labiau neigiamas artimųjų požiūris į dantų gydymą, tuo didesnis perdėtas nerimas, arba atvirkščiai – kuo didesnis perdėtas nerimas, tuo labiau teigiamas artimųjų požiūris.
26 8 lentelė. Prisiminimų apie ankstesnį dantų gydymą pasiskirstymas pagal vizito pas
odontologą atšaukimą. Baimė gydytis dantis buvo privertusi atšaukti vizitą pas odontologą ar
neatvykti laiku.
Ankstesnis dantų gydymas sukelia: ² reikšmė ir patikimumo lygmuo Malonius
prisiminimus
Nemalonius
prisiminimus Neturi reikšmės
²(2) = 17,212 p= 0,000 Taip n=23 4 (17,4%) 13 (56,5%) 6 (26,1%) Ne n=301 31 (10,3%) 66 (21,9%) 204 (67,8%)
Matome, kad grupėje vaikų, kurie dėl baimės yra atšaukę vizitą pas odontologą, procentas, turinčių nemalonius prisiminimus apie ankstesnį dantų gydymą yra didesnis, nei toje grupėje, kuriems dėl baimės nereikėjo atšaukti vizito. Tas skirtumas yra statistiškai reikšmingas (p<0,05).
Norėdami sužinoti, kurie nemalonūs prisiminimai, susiję su vizito atšaukimu, paskaičiavome sąsajas, naudodami Spearman koreliacijos koeficientą. Rezultatai – 9 lentelėje. Pateikti tik tie veiksniai, su kuriais rasta statistiškai reikšmingas (p<0,05) ryšys.
9 lentelė. Vizito pas odontologą atšaukimosąsajos su nemalonius prisiminimus sukeliančiais veiksniais.
Nemalonius prisiminimus sukelia, nes:
Ar baimė gydytis dantis buvo privertusi Jus atšaukti vizitą pas odontologą ar neatvykti laiku?
Skaudėjo, kai odontologas instrumentais krapštė dantis
r -0,142
p 0,011
Gydytojas nekreipė dėmesio į tai, kad man skaudėjo
r -0,300
p 0,000
Gydytojas dirbo be pertraukėlių r -0,178
p 0,001
Rezultatai rodo, kad dažniausiai atšaukti vizitą pas odontologą skatina nemalonūs prisiminimai apie skausmą krapštant dantis, gydytojo nedėmesingumas ir darbas be pertraukėlių.
27 10 lentelė. Prisiminimų apie ankstesnį dantų gydymą pasiskirstymas pagal tai, kada
paskutinį kartą lankėsi pas odontologą.
Paskiausias, vėliausias apsilankymas pas
odontologą
Ankstesnis dantų gydymas sukelia: ² reikšmė ir patikimumo lygmuo Malonius
prisiminimus
Nemalonius
prisiminimus Neturi reikšmės
²(2) = 1,192 p= 0,551 Prieš metus
n=37 5 (13,5%) 11 (29,7%) 21 (56,8%)
Mažiau nei prieš metus
n=287 30 (10,5%) 68 (23,7%) 189 (65,9%)
Rezultatai rodo, kad jokio statistiškai reikšmingo skirtumo (p>0,05) tarp tų kurie lankėsi prieš metus ir tų, kurie lankėsi mažiau nei prieš metus pagal ankstesnio gydymo sukeltus prisiminimus nėra.
Mums buvo svarbu sužinoti, dėl kokios priežasties moksleiviai lankėsi paskutinį kartą ir ar profilaktinis patikrinimas siejasi su prisiminimais apie ankstesnį dantų gydymą. Rezultatai pateikti 11 lentelėje.
11 lentelė. Prisiminimų apie ankstesnį dantų gydymą pasiskirstymas vaikų grupėse, pagal apsilankymo pas odontologą priežastį.
Priežastis dėl kurios lankėsi pas odontologą
Ankstesnis dantų gydymas sukelia: ² reikšmė ir patikimumo lygmuo Malonius
prisiminimus
Nemalonius
prisiminimus Neturi reikšmės
²(2) = 21,441 p= 0,006 Profilaktinė apžiūra n=233 25 (10,7%) 51 (21,9%) 157 (67,4%) Neskaudančių dantų gydymas n=50 5 (10%) 16 (32%) 29 (58%) Skaudančių dantų gydymas n=17 0 (0,0%) 5 (29,4%) 12 (70,6%) Dantų trauma n=4 0 (0,0%) 4 (100%) 0 (0,0%) Kita n=20 5 (25%) 3 (15%) 12 (60%)
28 3.3. Vaikų šeimos socioekonominių veiksnių sąsajos su dantų gydymu bei atsirandančia
baime.
Savo darbe norėjome išsiaiškinti kaip vaikų šeimos socioekonominiai veiksniai siejasi su dantų gydymu bei atsirandančia baime.
Didžioji dalis apklaustų vaikų, t.y. 259 (80%) gyvena su abiem tėvais, 65 (20%) – su vienu iš tėvų. Kalbant apie ekonominę padėtį, didžioji dalis, t.y. 192 (59,3%) teigė, jog gyvena gana gerai, 105 (32,4%) - pasiturinčiai, 23 (7,1%) nežinojo savo šeimos ekonominės situacijos ir 4 (1,2%) atsakė esantys neturtingi.
12 lentelėje pateiktos rastos sąsajos tarp apklausoje dalyvavusių moksleivių šeimos sudėties ir gydymosi įstaigos.
12 lentelė. Sąsajos tarp vaikų šeimos sudėties ir gydymosi įstaigos.
Gyvena su:
Gydantis odontologas dirba
² reikšmė ir patikimumo lygmuo Privačiame kabinete/klinikoje Valstybinėje poliklinikoje Ir privačiai ir poliklinikoje ²(2) = 7,282 p= 0,026 Abiem tėvais n=259 159 (61,4%) 70 (27%) 30 (11,6%) Vienu iš tėvų n=65 28 (43,1%) 27 (41,5%) 10 (15,4%)
Rezultatai rodo, kad vaikai gyvenantys su abiem tėvais dažniau gydosi privačiose klinikose nei gyvenantys su vienu iš tėvų.
Kalbant apie socioekonominių veiksnių sąsajas su atsirandančiu nerimu, nustatyta statistiškai reikšmingų (p<0,05) ryšių. Rezultatai – 13 lentelėje.
13 lentelė. Nerimo skalių sąsajos su socioekonominiais veiksniais.
29 Pateiktoje lentelėje matome, kad nerimas įvertintas MCDASf skale ir pernelyg didelis nerimas teigiamai statistiškai reikšmingai (p<0,05) yra susiję su gyvenimo aplinkybėm. Tai yra, vaikai gyvenantys su vienu iš tėvų labiau linkę patirti pernelyg didelį nerimą ir įvertinti save kaip labiau nerimaujančius pagal MCDASf skalę.
Nustatėme, kad nerimas, įvertintas pagal Corah (r=0,152) ir pagal MCDASf (r=0,187) skalę statistiškai reikšmingai (p<0,05) susijęs su tuo, ar vaikas nuo vaikystės lankosi pas tą patį gydytoją odontologą. Galima daryti prielaidą, kad lankymasis pas tą patį odontologą nuo vaikystės susijęs su mažesniu nerimu.
3.4. Subjektyvi moksleivių nuomonė apie informacijos prieinamumą dantų priežiūros klausimais.
Norėjome išsiaiškinti, ar pakanka vaikams informacijos apie dantų priežiūrą, kur jos gauna, kiek prie to prisideda gydantis odontologas (4 pav).
4 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas apie informacijos pakankamumą dantų priežiūros klausimais
Paveiksle matome, kad didžiajai daliai (237; 73%) apklaustųjų informacijos apie dantų priežiūrą pakanka.
Mums buvo įdomu sužinoti kokiu būdu vaikai gauna informaciją apie dantų priežiūrą. Duomenys pateikti 5 paveiksle.
237; 73% 30; 9%
57; 18%
30 5 pav. Informacijos apie dantų priežiūrą šaltiniai
Rezultatai atskleidžia, kad dažniausiai informaciją apie dantų priežiūrą, vaikai gauna iš savo odontologo (228; 70,4%), mažiausiai iš žiniasklaidos (21; 6%).
Darbe atskleisti tyrimai, jog gyd. odontologai pakankamai suteikia informacijos dantų priežiūros klausimais. Norėjome detaliau išsiaiškinti šį klausimą, t.y. apie suteikiamas žinias burnos priežiūros ir mitybos klausimais. Atsakymai atsispindi 6 pav. 2 diagramose.
6 pav. Odontologo suteikiamos žinios burnos priežiūros ir sveikos mitybos klausimais
Apklausos rezultatai rodo, kad odontologas suteikia pakankamai žinių burnos priežiūros klausimais (294; 91% atsakymų), tačiau žinių sveikos mitybos klausimais suteikia kur kas rečiau (149; 46%).
294; 91% 30; 9%
Taip, suteikia Ne, nesuteikia
175; 54% 149; 46%
Taip, suteikia Ne, nesuteikia
31
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Galima teigti, jog vaikų nerimo ir baimės etiologija yra daugiaveiksnė [ 1, 2, 3, 5, 10]. Tyrimo rezultatai parodė, jog 31% 14-16 metų moksleivių turi bent minimalią dantų gydymo baimę. Daugiau tokios pat vaikų amžiaus grupės tyrimų neaptikta. Analizuojant kitus šaltinius pastebėta, jog mažesniems vaikams būdingas didesnis nerimo/baimės pasireiškimas dantų gydymo metu [39,40]. Tai įrodo ir Indijoje atlikto tyrimo rezultatai, kurie teigia, jog didėjant amžiui ir patirčiai baimė mažėja [41].
Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausiai nemalonūs prisiminimai apie skausmą skatina atšaukti vizitą pas odontologą. Irane Saatchi M ir kt. atlikti tyrimai atskleidė, jog vaikai, kurie dažniau lankėsi pas odontologą ir neturėjo ankstesnių dantų traumų buvo linkę į mažesnį nerimą [42]. Kaip teigia Anglijos mokslininkai didelis tėvų nerimo lygis yra glaudžiai susijęs su vaikų požiūriu ir elgesiu dantų gydymo metu. Negatyvus mąstymas prisideda prie padidėjusios baimės, negebėjimo susidoroti su esama situacija [43]. Tai patvirtina ir mūsų tyrimo duomenys, jog kuo vaiko ir jo artimųjų požiūris labiau neigiamas, tuo nerimas didėja. Labiausiai 14-16 metų paauglius neramina galima kritika dėl prastos dantų būklės bei negalėjimas kontroliuoti procedūros.
Socioekonominiai veiksniai turi reikšmės atsirandančiam nerimui/baimei dėl dantų gydymo. Šiame tyrime galima pastebėti, jog padidėjęs nerimas/baimė siejasi su gyvenimo aplinkybėmis. Vaikai, kurie gyvena su vienu iš tėvų yra labiau linkę patirti didesnį nerimą, jie patys save įvertina kaip labiau nerimaujančius. Taivane atlikti tyrimai parodė, jog prastesnė dantų būklė, padidėjęs nerimas dėl dantų gydymo dažniau nustatomas tarp žemesnių socialinių ir ekonominių visuomenės grupių [24]. Kinijos mokslininkai ištyrę 5-11 metų amžiaus vaikus iš šeimų su mažomis pajamomis nustatė, jog nerimo paplitimas vyrauja 19.5% [25].
Nerimui / baimei įvertinti naudojamos skirtingos vertinimo skalės. Mūsų tyrime naudota Corah nerimo įvertinimo skalė, bendros savijautos įvertinimas ir MCDASf skalė. Norėjome susieti moksleivių bendrą savijautą su nerimu/baime atsirandančia laukiant vizito bei tam tikrų dantų gydymo procedūrų metu. Analizuotuose šaltiniuose taip pat buvo taikomi: Spielbergerio nerimo įvertinimas, Gatčelio10 balų baimės skalė, vizualinė baimės įvertinimo skalė ar tam tikros konkrečios procedūros klausimynas [3,5,9,12]. Tačiau nė viena iš šių esamų priemonių nėra laikoma auksiniu standartu, nes joms būdingi tam tikri apribojimai. Corah, MCDASf skalės ir baimės susijusios su dantų gydymu įvertinimas yra patikimiausi ir dažniausiai naudojami klausimynai [12].
32
5. IŠVADOS
1. Du trečdaliai tirtų vaikų jokio nerimo nejaučia, vienas trečdalis jaučia mažesnį, ar didesnį nerimą/baimę, vienas procentas vaikų jaučia didelę baimę/fobiją, susijusią su dantų gydymu.
2. Nerimas/baimė yra susiję su skausmu odontologinių procedūrų metu, bei gydytojo veiksmais. Labiausiai nerimas siejasi su šiomis priežastimis: būsite iškritikuotas dėl savo dantų būklės, negalėsite sustabdyti procedūros, prireiks daugiau nei vieno vizito pas odontologą.
3. Vaikai gyvenantys su vienu iš tėvų labiau linkę patirti perdėtą nerimą ir įvertinti save kaip labiau nerimaujančius. Lankymasis pas tą patį odontologą nuo vaikystės susijęs su mažesniu nerimu.
33
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Rekomenduotina vaiko elgesio dokumentacija - pagalba būsimiems vizitams. Viena iš labiau patikimų ir dažniausiai naudojamų klinikinėje odontologijoje, kaip elgsenos įvertinimo sistema, yra Frankl skalė. Ši skalė (žr. Nr.4 priedą) vaiko elgesį išskiria į keturias kategorijas: nuo neabejotinai neigiamos iki tikrai teigiamos [2].
Įsibauginusiems pacientams nuraminti, dar prieš sėdant į odontologo kėdę, gali būti taikomos įvairios atsipalaidavimo technikos, tokios kaip: "Ost" taikomoji atpalaidavimo technika, Jacobsen progresuojanti raumenų relaksacija, funkcinis atsipalaidavimas, greito atsipalaidavimo technika ar autogeninė treniruotė [12].
34
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Mungara J, Injeti M, Joseph E, Elangovan A, Sakthivel R, Selvaraju G., Child's dental fear: Cause related factors and the influence of audiovisual modeling, J Indian Soc Pedod Prev Dent. 2013 Oct-Dec;31(4):215-20.
URL:http://www.jisppd.com/article.asp?issn=09704388;year=2013;volume=31;issue=4;spage=215; epage=220;aulast=Mungara
2. Suprabha BS, Arathi R. Role of Parent in Behavior Guidance of Children in Dental Operatory: Current Trends, International Journal of Advanced Research (2015), Volume 3, Issue 1, 466-470.
URL:http://www.aapd.org/media/Policies_Guidelines/G_BehavGuide.pdf
3. Barreto KA, Prazeres TKD, Lima DSM, Redivivo RMMP, Colares V. Children’s Anxiety during Dental Treatment with Minimally Invasive Approaches: Findings of an Analytical Cross-sectional Study, 2017 Jun, 17(1):e3146.
URL:http://revista.uepb.edu.br/index.php/pboci/article/view/3146/pdf
4. Mildred LWW, Lai SHF, Wong HM, Yang YX, Yiu CKY. Dental anxiety in Hong Kong preschool children: Prevalence and associated factors, 2017,| 4:10.
URL:http://www.longdom.org/articles/dental-anxiety-in-hong-kong-preschool-children-prevalence-andassociated-factors.pdf
5. Kronina L, Rasčevska M, Care R. Psychosocial factors correlated with children’s dental anxiety/Stomatologija, Baltic Dental and Maxillofacial Journal, 2017,19: 84-90.
URL:http://www.sbdmj.com/173/173-03.pdf
6. Račienė R. Moksleivių dantų gydymo baimė ir su ja susiję socialiniai bei psichologiniai veiksniai [disertacija]. Kauno medicinos universitetas; 2009.
7. Inchley J. Growing up unequal: gender and socioeconomic differences in young people’s health and well-being. Health Behaviour in School-aged Children (HBSC) study: international report from the 2013/2014 survey. Copenhagen, WHO Regional Office for Europe, 2016, p 2.
URL:http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0014/303440/HSBC-No.7-Growing-up-unequal-PART-1.pdf?ua=1
8. Bajrić A, Kobašlija S, Huseinbegović A, Marković N, Selimović M, Muratbegović AA. Factors that Determine Child Behavior during Dental Treatment., 2016, Volume 20, Issue 2.
35 9. Beena J P. Dental subscale of children's fear survey schedule and dental caries prevalence. Eur J Dent. 2013 Apr-Jun; 7(2): 181–185.
URL:https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4023184/
10. Weiner AA. The fearful dental patient: a guide to understanding and managing. State Avenue, 2011, p 5 – 6.
11. Viswanath D, Prabhuji ML. Dental anxiety, fear and phobia in children, 2014, Vol. 4, Issue 1.
URL:https://www.researchgate.net/publication/273253908_DENTAL_ANXIETY_FEAR_AND_P
HOBIA_IN_CHILDREN
12. Appukuttan DP. Strategies to manage patients with dental anxiety and dental phobia: literature review, Clin Cosmet Investig Dent. 2016; 8: 35–50.
URL:https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4790493/
13. Persen H, Teodorsen MM. Dental anxiety among university students at the University of Tromsø: A quantitative study, 2013 Jun.
URL:https://munin.uit.no/bitstream/handle/10037/9254/thesis.pdf?sequence=1 14. Dembinskas A. Psichiatrija. Vilnius; Vaistų žinios; 2003. p. 213.
15. Mendoza AM., Perearosa MB. Yañez VA, Iglesias L. Dental fear in children: the role of previous negative dental experiences, April 2015, Volume 19, Issue 3, pp 745–751.
URL:https://link.springer.com/article/10.1007%2Fs00784-014-1380-5
16. Carter AE, Carter G, Boschen M, AlShwaimi E, George R. Pathways of fear and anxiety in dentistry: A review, World J Clin Cases. 2014 Nov 16; 2(11): 642–653.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4233415/
17. Ray J, Boman WU, Bodin L, Berggren U, Lichtenstein P, Broberg AG. Heritability of Dental Fear, 2010, J Dent Res 89(3):297-301.
URL:http://journals.sagepub.com/doi/pdf/10.1177/0022034509356918
18. Luoto A. Child dental fear, individual and family-level changes andoral health-related quality of life, 2017, Sarja - ser. D osa - tom. 1286.
URL:https://www.utupub.fi/bitstream/handle/10024/134648/AnnalesD1286Luoto.pdf?sequence=2 &isAllowed=y
36 20. Mukhopadhyay M, Mukherjee GC, Sharma S, Kumar A, Singh S. Influence of Maternal Past Dental Experience and Child’s Temperament on Behavior Management Problems in Dental Office, International Journal of Scientific Study | April 2016 | Vol 4 | Issue 1.
URL:https://www.ijss-sn.com/uploads/2/0/1/5/20153321/ijss_apr_oa01.pdf
21. Costa VPP, Correa MB, Goettems ML, Pinheiro RT, Demarco FF. Maternal depression and anxiety associated with dental fear in children: a cohort of adolescent mothers in Southern Brazil, 2017, Nov 6;31:e85.
URL:http://www.scielo.br/scielo.php?script=sci_arttext&pid=S180683242017000100270&lng=en &nrm=iso&tlng=en
22. Badiyani K, Kumar A. Management of dental anxiety among patients, 2017, 5(4):317-322.
URL:http://www.jaypeejournals.com/eJournals/ShowText.aspx?ID=13259&Type=FREE&TYP=T OP&IN=_eJournals/images/JPLOGO.gif&IID=1032&Value=50&isPDF=YES
23. Beaton L, Freeman R, Humphris G. Why Are People Afraid of the Dentist? Observations and Explanations, Med Princ Pract. 2014;23(4):295-301.
URL:https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5586885/
24. Goyal A, Sharma A, Gaur T, Singh J, Pachori Y, Chhabra KG, Chhabra C. Impact of dental fear on oral health-related quality of life among school going and non-school going children in Udaipur city: A cross-sectional study, Contemp Clin Dent. 2014 Jan;5(1):42-8.
URL:https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4012116/
25. Lin YL, Yen YY, Chen HS, Liu YC, Chang CS, Chen CM, Chen FL, Hsu CC, Lee CH, Hu CY, Huang HL. a Child dental fear in low-income and non-low income families: A school-based survey study, 2014 June, Volume 9, Issue 2.
URL:https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1991790213000433
26. Berge JM, Veerkamo JSJ, Hoostraten J. The etiology of childhood dental fear: the role of dental and conditioning experiences, J Anxiety Disord.;16(3):321-9.
URL:https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0887618502001032?via%3Dihub
27. Appukuttan DP. Strategies to manage patients with dental anxiety and dental phobia: literature review. Clin Cosmet Investig Dent. 2016 Mar 10;8:35-50.
URL:https://www.dovepress.com/strategies-to-manage-patients-with-dental-anxiety-and-dental-phobia-li-peer-reviewed-fulltext-article-CCIDE
37
URL:https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4215002/
29. Shim YS, Kim AH, Jeon EY, Ancor SY. Dental fear & anxiety and dental pain in children and adolescents; a systemic review, J Dent Anesth Pain Med. 2015 Jun; 15(2): 53–61.
URL:https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5564099/
30. John MT. Dental anxiety is considerably associated with pain experience during dental procedures, 2013 March, Volume 13, Issue 1.
URL: http://www.jebdp.com/article/S1532-3382(13)00003-1/fulltext#sec1.2
31. Zhou Y, Cameron E, Forbes G, Humphris G. Systemic review of the effect of dental staff behaviour on child dental patient anxiety and behaviour, Patient Educ Couns. 2011 Oct;85(1):4-13.
URL:https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20807676
32. Medojević MJ, Nešković J, Medojević A. Dental Anxiety: Etiology and Treatment Options, 2015, Volume 62, Issue 4.
URL:https://www.degruyter.com/downloadpdf/j/sdj.2015.62.issue-4/sdj-2015-0018/sdj-2015-0018.pdf
33. Carlsson V. Dental anxiety in adults, University of Gothenburg, Gothenburg 2015, p 12. 34. Lubov RE. Latent inhibition and conditioned attention theory, Cambridge University Press, 2007, p 3.
URL:https://www.cambridge.org/core/books/latent-inhibition-and-conditioned-attention-theory/D17D575467B4290576FE3DDB8916250B#
35. Buchanan H, Coulson N. Phobias, Palgrave, 2012, p. 58, p. 53.
36. Bernson M, Elfström M.L, Hakeberg M. Dental coping strategies, general anxiety, and depression among adult patients with dental anxiety but with different dental-attendance patterns, June 2013, Volume 121, Issue 3pt2.
URL:https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/eos.12039
37. Annie G. Morgan Jenny Porritt, Background and Prevalence of Dental Fear and Anxiety, 2017, Dental Fear and Anxiety in Pediatric Patients pp 3-19.
URL:https://link.springer.com/content/pdf/10.1007/978-3-319-48729-8_1.pdf
38. Brukienė V. Lietuvos 15–16 metų amžiaus paauglių dantų būklės įvertinimas [disertacija].Vilnius, Vilniaus Universitetas 2006.
39. Mileva SP, Kondeva VK. Age at and reasons for the first dental visit. Folia Med; 2010 OctDec;52(4):56-61.
38 40. Majstorovic M, Veerkamp JS. Developmental changes in dental anxiety in a normative population of Dutch children. Eur J Paediatr Dent. 2005 Mar;6(1):30-4.
URL:https://pdfs.semanticscholar.org/2785/21efbdb8c7d2748be96022428aaf286b7d98.pdf
41. KakkarM, Wahi A, Thakkar R, Vohra, Shukla AK. Prevalence of dental anxiety in 10-14 years old children and its implications.J Dent Anesth Pain Med. 2016 Sep; 16(3): 199–202.
URL:https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5586557/
42. Saatchi M, Abtahi M, Mohammadi G, Mirdamadi M, Binandeh ES.The prevalence of dental anxiety and fear in patients referred to Isfahan Dental School, Iran, Dent Res J (Isfahan). 2015 May-Jun; 12(3): 248–253.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4432608/
43. Porrit J, Marshman Z, Rodd H. Understanding children’s dental anxiety and psychological approaches to its reduction. International Journal of Paediatric Dentistry, 2012,DOI: 10.1111/j.1365-263X.2011.01208.
39
PRIEDAI
40 Priedas Nr.2. Sutikimo forma.
TIRIAMOJO ASMENS IR TĖVŲ/GLOBĖJŲ INFORMAVIMO FORMA (Vilniaus Žvėryno gimnazijos).
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Odontologijos fakulteto studentė Ieva Šonkevičiūtė magistrinio darbo metu atliks mokslinį tyrimą, skirtą ištirti 14-16 metų moksleivių dantų gydymo baimę ir su ja susijusius veiksnius. Tyrimo dalyviai – Vilniaus Žvėryno gimnazijos 8-10 klasių moksleiviai. Atliekama anoniminė apklausa, kuri gali sukelti tik nedidelius nepatogumus susijusius su sugaištu laiku. Tiriamųjų konfidencialumas yra užtikrinamas , nes atliekama anketa yra anoniminė, tiriamųjų vardai, pavardės ir kiti asmeniniai duomenys nebus renkami. Tyrimo rezultatai bus skelbiami tik apibendrinti.
Iškilus neaiškumams tiriamasis gali kreiptis el. paštu: ieva.sonk@gmail.com
Nepilnamečio tiriamojo tėvai/globėjai Parašas Vardas, pavardė Tyrėjas Parašas Vardas, pavardė Darbo mokslinis vadovas Parašas Vardas, pavardė
TIRIAMOJO ASMENS IR TĖVŲ/GLOBĖJŲ SUTIKIMO FORMA
Aš (tiriamojo asmens vardas ir pavardė) sutinku dalyvauti Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Odontologijos fakulteto 5 kurso studentės Ievos Šonkevičiūtės atliekamoje anoniminėje anketoje, skirtoje ištirti veiksnius susijusius su odontologine baime.
Tiriamojo tėvų/globėjų parašai:
Tiriamojo asmens Parašas Motinos ar globėjos Parašas Tėvų ar globėjų Parašas
41 TIRIAMOJO ASMENS IR TĖVŲ/GLOBĖJŲ INFORMAVIMO FORMA (Pakruojo Atžalyno gimnazijos).
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Odontologijos fakulteto studentė Ieva Šonkevičiūtė magistrinio darbo metu atliks mokslinį tyrimą, skirtą ištirti 14-16 metų moksleivių dantų gydymo baimę ir su ja susijusius veiksnius. Tyrimo dalyviai – Pakruojo Atžalyno gimnazijos 9-10 klasių moksleiviai. Atliekama anoniminė apklausa, kuri gali sukelti tik nedidelius nepatogumus susijusius su sugaištu laiku. Tiriamųjų konfidencialumas yra užtikrinamas , nes atliekama anketa yra anoniminė, tiriamųjų vardai, pavardės ir kiti asmeniniai duomenys nebus renkami. Tyrimo rezultatai bus skelbiami tik apibendrinti.
Iškilus neaiškumams tiriamasis gali kreiptis el. paštu: ieva.sonk@gmail.com
Nepilnamečio tiriamojo tėvai/globėjai Parašas Vardas, pavardė Tyrėjas Parašas Vardas, pavardė Darbo mokslinis vadovas Parašas Vardas, pavardė
TIRIAMOJO ASMENS IR TĖVŲ/GLOBĖJŲ SUTIKIMO FORMA
Aš (tiriamojo asmens vardas ir pavardė) sutinku dalyvauti Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Odontologijos fakulteto 5 kurso studentės Ievos Šonkevičiūtės atliekamoje anoniminėje anketoje, skirtoje ištirti veiksnius susijusius su odontologine baime.
Tiriamojo tėvų/globėjų parašai:
42 Priedas Nr.3. Anketa.
LSMU 5 kurso odontologijos magistrantai atlieka mokslinį tiriamąjį darbą. Atsakydami į pateiktus klausimus padėtumėte daugiau sužinoti apie veiksnius, turinčius įtakos dantų gydymo baimei. Atidžiai perskaitykite kiekvieną klausimą ir kiek įmanoma tiksliau atsakykite. Jūsų konfidencialumas bus užtikrintas, nes atliekama anketa yra anoniminė. Duomenys bus susisteminti ir panaudoti moksliniam tiriamajam darbui. Iš anksto dėkojame už sąžiningumą ir nuoširdumą.
1. Amžius 14 15 16 2. Lytis Vaikinas Mergina 3. Gyvenate su: Abiem tėvais/įtėviais Vienu iš tėvų/įtėvių
4. Pagal bendrą Jūsų šeimos ekonominę situaciją, kuris iš teiginių geriausiai tinka:
Gyvename pasiturinčiai Gyvename pakankamai gerai
Esame neturtingi, netoli skurdo ribos Nežinau
5. Bendros savijautos įvertinimas
43 6. Jaučiuosi išsekusi/pervargusi; išsekęs/pervargęs 7. Jaučiuosi susikrimtęs/susikrimtusi 8. Jaučiuosi susirūpinęs/susirūpinusi 9. Jaučiuosi sutrikęs/sutrikusi 10. Jaučiuosi neryžtingai 11. Jaučiuosi neramus/nerami 12. Esu drovus/drovi 13. Perdėtai nerimauju 14. Turiu/jaučiu vidinius sunkumus
(6-9 klausimai modifikuotas Corah nerimo ir baimės susijusių su dantų gydymu įvertinimas) 6.Jeigu Jūs turėtumėte rytoj vizitą pas odontologą, ką Jūs jaustumėte?
Aš laukčiau to kaip malonaus vizito Man nerūpėtų
Jausčiausi neramiai
Aš labai stipriai nerimaučiau
7. Kuomet jau esate atvykęs/atvykusi vizitui pas odontologą ir laukiate savo eilės, ką tuomet jaučiate?
Jaučiuosi atsipalaidavęs/atsipalaidavusi Man truputėlį neramu
Jaučiuosi įsitempęs/įsitempusi
Jaučiuosi stipriai išsigandęs/išsigandusi
8. Kuomet jau sėdite odontologo kėdėje ir laukiate odontologinio gydymo procedūros, ką tuomet jaučiate?
Jaučiuosi atsipalaidavęs/atsipalaidavusi
