DANTIES KULTIES ATSTATYMO METODŲ PANAUDOJIMAS LSMU DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKOJE 2009-2015 METAIS

Kaunas, 2017

Evelina Mačiulaitytė

DANTIES KULTIES ATSTATYMO METODŲ

PANAUDOJIMAS LSMU DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ

ORTOPEDIJOS KLINIKOJE 2009-2015 METAIS

Kaunas, 2017

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA

DANTIES KULTIES ATSTATYMO METODŲ PANAUDOJIMAS LSMU DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKOJE 2009 – 2015 METAIS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ... Darbo vadovas ...

(parašas) (parašas)

... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. ... 20....m. ...

Kaunas, 2017

KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ...

Recenzentas: ...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data: ... Eil

.N r. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne

1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0.1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas, tikslas uždaviniai (1

balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,

hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7

Literatūros apžvalga (1,5

balo)

Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų

mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8

Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų

mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?

0,6 0,3 0

9

Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?

0,2 0,1 0

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti

mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir

metodai (2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,

ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,

Kaunas, 2017 kriterijai?

13

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir

pan.)? 0,4 0,2 0

14

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?

0,4 0,2 0

15

Rezultatai (2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą

tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka

reikalavimus? 0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi

informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis

reikšmingumas? 0,4 0,2 0

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20

Rezultatų aptarimas (1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,

trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis

su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar

atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27

Literatūros sąrašas (1

balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo

tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0

30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

Kaunas, 2017 32

Praktinės rekomendaci

jos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir

ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)

15-20 psl. (-2 balai)

<15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo

rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio

raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas

38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,

struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo

-0,5 balo

39 Plagiato kiekis darbe

>20% (nevert. )

40

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo -0,5

balo 41

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-0,2 balo -0,5 balo 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos

komiteto leidimas? -1 balas

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir

santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo

-0,5 balo 44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 balo -0,5 balo

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos: ___________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________

Kaunas, 2017 ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________

Kaunas, 2017

TURINYS

1.1.1 Likusių danties audinių kiekis ... 13

1.1.2 Endodontinis gydymas ... 13

1.1.3 Endodontinis pergydymas ... 14

1.1.4 Klinikinio danties vainiko prailginimas ... 14

1.2. Danties kulties atkūrimas ... 14

1.3. Atraminiai kaiščiai ... 16

1.3.1 Metalinis kultinis kaištinis įklotas ... 16

1.3.2 Stiklo pluošto kompozitinis kaištis (SPK) ... 17

1.4. Galutinė danties restauracija ... 18

2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 19

2.1 Ambulatorinės kortelės ... 19

2.2 Statistinė duomenų analizė ... 19

3. REZULTATAI ... 21

3.1. Tiriamų asmenų charakteristika ... 21

3.2. Tiriamų dantų charakteristika ... 21

3.3. Protezuotų dantų pasiskirstymas skirtingose amžiaus grupėse ir pagal lytį ... 22

3.4. Endodontinis gydymas ir pergydymas ... 22

3.5. Klinikinio vainiko aukščio prailginimas ... 23

3.6. Danties kulties atkūrimas skirtingose amžiaus grupėse ir pagal lytį ... 23

3.7. Kulties atsatymui naudojamų metodikų pasiskirstymas 2009 – 2015 metų laikotarpiu ... 24

3.8. Danties kulties atkūrimas skirtingose dantų grupėse ... 24

8

3.10. Protezo konstrukcija priklausomai nuo pacientų amžiaus grupės ir lyties ... 26

3.11. Konstrukcijos pasirinkimas priklausomai nuo protezuojamos dantų grupės ... 27

REZULTATŲ APTARIMAS ... 29 PADĖKA ... 31 INTERESŲ KONFLIKTAS ... 31 IŠVADOS ... 32 LITERATŪROS ŠALTINIAI ... 33 PRIEDAI ... 38

9

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Literatūros duomenimis naudojant KKĮ, dažna

komplikacija būna vertikalus šaknies lūžis, dėl ko jų naudojimas vis mažėja, o SPKK – didėja. Nes jo fizikiniai parametrai yra panašūs į dentino dėl to sumažėja danties šaknies lūžio tikimybė. Darbo tikslas - įvertinti 2009 – 2015 metais naudotus danties kulties atstatymo būdus LSMU Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje.

Medžiaga ir metodai. Tyrimas buvo atliktas LSMU Dantų ir žandikaulių ortopedijos (DŽO)

klinikoje. Atsitiktine tvarka atrinkta po 50 kasmet protezuotų pacientų, buvo atrinktos 350 ambulatorinės kortelės. Ieškota informacijos apie paciento lytį, amžių, protezuotus dantis, jų

endodontinę būklę, endodontinio pergydymo prieš protezavimą reikalingumą, protezo konstrukciją, kulties atstatymui naudojamą gydymo metodą bei ar buvo atliktas danties klinikinio vainiko

prailginimas. Statistinė duomenų analizė atlikta su programų paketu SPPS 23.0, grafinis vaizdavimas - Microsoft office 2016.

Rezultatai. Iš LSMU DŽO klinikos atsitiktine tvarka atrinktų 350 ambulatorinių kortelių buvo

protezuoti: krūminiai dantys – 30,4% atvejų (n=211), 30,4% – kapliai (n=211), 25,2%– kandžiai (n=175), 14,0% – iltys (n=97). 83% protezuojamų dantų buvo gydyti endodontiškai (n=576).

Endodontinis pergydymas atliktas 18,8% dantų (n=108). Chirurginis klinikinio vainiko prailginimas atliktas 6,8% visų ruošiamų protezuoti dantų (n=47). 2009 – 2015 metų laikotarpyje stebimas metalinių kultinių kaištinių įklotų (KKĮ) panaudojimo mažėjimas, o stiklo pluošto kompozitinių kaiščių (SPKK) - didėjimas (p < 0,05). 2009 – 2015 metais kompozitu atkuriamų kulčių kiekis reikšmingai nekito nuo 17,9% iki 36,1%. 2009-2015 metų laikotarpyje kandžių kultys atstatomos naudojant SPKK ir KKĮ, atitinkamai 43,2% ir 51,1%. Iltinių dantų kultys – SPKK (49,5%) arba kompozitu (34,8%). Prieškrūminių dantų kultys atstatomos SPKK (50,5%). Krūminiai dantys po endodontinio gydymo reikšmingai dažniau atkuriami naudojant KKĮ arba tik kompozitu,

atitinkamai 43,5% ir 42,4%. Daugiau nei pusės protezuojamų dantų galutinė restauracija yra metalo keramika 65,3%, likusių dantų – metaliniai (12,7%) ir plastmasiniai vainikėliai (22%) .

Išvados. LSMU DŽO klinikoje 2009 – 2015 metų laikotarpyje stebima, jog metaliniais KKĮ

atkuriamų dantų kulčių atvejų mažėja, o SPKK – didėja. Kasmet iki trečdalio protezuojamų dantų atkuriami kompozitiniais užpildais. Daugiau nei pusė protezuojamų dantų atkuriami metalo keramikos vainikėliais.

Raktiniai žodžiai. Endodontinis gydymas, stiklo pluošto kaištis, kultinis kaištinis įklotas,

10

SUMMARY

Problem relevance and aim of work. Literature data regards that the use of cast metal post and

core is decreasing because of vertical root fracture, and the using of glass fiber post’s is increasing. The aim - to evaluate the tooth cult restoration techniques in the time period between 2009 and 2015 of at the LSMU clinic.

Materials and methods. This study was made in Lithuanian University of Health Sciences

(LSMU) Dental and maxillofacial orthopedics. With 50 randomly selected patients, who were given prosthetic tooth operation on selected time period. 350 corresponding patient’s cards were found. The researched information included the patients sex, age, prosthetic teeth history, the endodontic treatment necessity before tooth prosthesis is required, the prosthesis structure, cult remedial treatment method, and whether a clinical tooth crown lengthening was applied. Statistical analysis was performed with the software package SPPS 23.0., graphical representation - Microsoft Office 2016.

Results. During the seven-year period from 2009 to 2015 at the dental and maxillofacial

orthopedics clinic: wisdom teeth- 30.4% of cases (n = 211), 30.4% - premolar teeth (n = 211), 25.2% - incisors (n = 175) 14.0 % - canines (n = 97). 83% of prosthetic teeth had been treated endodontically (n = 576). Endodontic re-treatment was carried out on 18.8% of the teeth (n = 108). Surgical clinical lengthening was carried out on 6.8% of all dispensing dental prosthesis (n = 47). The use of cast post and core is becoming less frequent and the use of glass fiber posts increases ( p < 0.05). The cult restoration with composite had no significant increase in usage, from 17.9% to 36.1%. Over the 2009-2015-year period, incisor cults were restored using glass fiber posts and cast post and core respectively 43.2% and 51.1%. Canines – glass fiber posts (49.5%) or with a

composite material (34.8%). Premolar cores were restored with glass fiber post method (50.5%). Molar teeth restoration with post and core or composite after an endodontic treatment had

significantly increased, respectively, 43.5% and 42.4%. More than half of the final prosthetic tooth restoration is metal ceramic 65.3% other, metal (12,7%) and plastic crowns (22%.)

Conclusions. At the LSMU Dental and maxillofacial orthopedics the teeth cult restorations cases

with cast post and core is decreasing and glass fiber posts - increases. Every year, up to one third of the cases, prosthetic teeth are restored with composite fillings. More than half of the prosthetic teeth are restored with metal-ceramic crowns.

11

ĮVADAS

Gydytojams. odontologams gaminant vainikėlius ir tiltus, dažnai tenka atstatyti prarastus danties kietuosius audinius. Prieš tai tenka įvertinti pačio danties būklę, jo paslankumą,

gyvybingumą, endodontinio gydymo kokybę, ar pakankamas danties šaknies ir vainiko ilgių santykis [1].

Pagrindinė atstatytos danties kulties paskirtis yra išlaikyti vainikinę restauraciją, endodontiškai gydytuose dantyse, kurie neteko daug kietųjų danties audinių [14]. Yra nemažai medžiagų tipų ir būdų, kuriais galima atstatyti danties audinių trūkumą. Kulties atstatymui

idealiausia medžiaga, kurios fizikinės ir estetinės savybės būtų panašios į dentino, nes tai užtikrina didesnį stabilumą, mažesnes deformacijas, bei geresnius klinikinius rezultatus [11, 13]

Atliktos studijos parodė, jog šakniniai kaiščiai.naudojami tik tais atvejais, kai neįmanoma

atkurti vainikinės atramos. Tyrimai parodė, jog šakninio kaiščio naudojimas endodontiškai gydytuose dantyse didina lūžio riziką [5]. Kai dantis yra netekęs daugiau nei 50% vainiko kietųjų audinių reikalinga naudoti kaiščius, kurie gali būti metaliniai, nemetaliniai, standartiniai ir

individualūs. Dažniausiai gydytojai odontologai.renkasi tarp metalinių kultinių kaištinių įklotų ir

stiklo pluošto kompozitinių kaiščių [23]. Pagrindinės savybės, kuriomis turi pasižymėti kaiščiai, tai biologiškai suderinami, pasižymėti retencija, paskirstyti tolygiai jėgas danties šaknyje, atlaikyti spaudimo jėgas, būti estetiški [3].

Paskutinis etapas atstačius danties kultį – atstatyti vainikinę dalį. Renkatis galutinę

restauraciją būtina atsižvelgti į paciento pageidavimus, finansus, lūkesčius, taip pat į danties padėtį dantų lanke. Galutinė restauracija gali būti gaminama tiesioginiu arba netiesioginiu būdu. Danties vainikas dažniausiai yra atstatomas kompozitu, metalo keramikos, metaliniais, bemetalės keramikos ar plastmasiniais vainikėliais [1, 37].

Darbo tikslas: įvertinti 2009 - 2015m naudotus danties kulties atstatymo būdus LSMU

Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti kokiais būdais buvo atstatomos dantų kultys 2009 – 2015 metų laikotarpyje, kaip kito jų naudojimas;

2. Įvertinti danties kulties atstatymo būdus skirtingose dantų grupėse ir pacientų amžiaus grupėse;

12 3. Nustatyti, kiek protezuojamų dantų buvo gydyti endodontiškai, kiek dantų buvo reikalingas

endodontinis pergydymas, kaip pasiskirstė endodontinis pergydymas skirtingose amžiaus grupėse;

4. Nustatyti, kiek protezuojamų dantų buvo reikalingas chirurginis klinikinio vainiko aukščio prailginimas;

5. Nustatyti, kokia galutinė restauracija parenkama skirtingose dantų grupėse, pacientų amžiaus grupėse.

13

1.

LITERATŪROS APŽVALGA

1.1.Danties būklės įvertinimas

Prieš protezuojant dantį reikia įvertinti danties kietuosius audinius, danties paslankumą, endodontinio gydymo reikalingumą, jeigu gydyti kanalai.kokia gydymo kokybė, ar bus reikalingas šakninis kaištis, kokia bus galutinė restauracija. Renkantis būsimą danties restauraciją reikėtų atsižvelgti į danties vietą dantų lanke. Galiniai.dantys linkę lūžti dažniau nei priekiniai, nes jiems

tenka didesnis kramtomasis spaudimas. Kai kurie autoriai teigia, jog apatinio žandikaulio pirmasis krūminis dantis du kartus turi didesnę riziką lūžti, nei viršutinio žandikaulio pirmasis krūminis, pirmasis ir antrasis prieškrūminiai dantys ir apatinio žandikaulio antrasis krūminis dantis, tai susiję su tenkančiu didesniu kramtomuoju spaudimu ir šaknų forma [1]. Todėl tik įvertinus danties būklę reikėtų spręsti danties gydymo metodą.

1.1.1 Likusių danties audinių kiekis

Priklausomai nuo danties kietųjų audinių kiekio, gali būti sprendžiamas gydymo planas ar reikia atkurti danties kultį, naudoti šakninį kaištį. Endodontiškai gydyti dantys, kurie netekę dviejų, trijų sienelių ir yra neatkurta jų kultis bei vainikinė dalis šakniniais kaiščiais ir vainikinėmis

konstrukcijomis, turi didesnę lūžių tikimybę, nei restauruoti [3]. Netenkus trijų danties paviršių - geriau atkurti netiesioginėmis restauracijomis, nes tiesioginės neatlaikys spaudimo [2, 3]. Pagal J. Juloski ir bendraautorių tyrimą, kai likę mažiau nei 50% danties vainikinės dalies ir likusi bent viena sienelė, gydymo sėkmingumas mažesnis, negu tokio paties danties, kuris turi daugiau nei 50% kietųjų audinių ir likusios bent dvi sveikos sienelės [4]. Tai rodo, jog kuo daugiau danties vainiko likę, tuo didesnė danties išlikimo tikimybė. Jeigu yra likusios mažiau nei trys danties sienelės rekomenduojama naudoti šakninį kaištį, kuris gali būti individualus ar standartinis [2, 3].

1.1.2 Endodontinis gydymas

Dantims, turintiems gyvybingą pulpą, tačiau mažą likusių kietųjų audinių kiekį, reikia suformuoti įvairius retencinius elementus, pavyzdžiui: griovelius, dėžutes, kad būtų padidintas restauracijos laikomumas. Toks audinių.preparavimas gali pakenkti pulpai ir sukelti pokyčius joje, kai iki pulpos lieka iki 0,3 mm dentino storio sukeliamas pulpos dirginimas. Endodontinis gydymas

14 daugeliu atveju yra reikalingas dėl geresnių. gydymo rezultatų, kai nėra didelio kiekio kietųjų danties audinių ir reikia panaudoti šakninį kaištį, kad būtų sukurta atrama vainikinei restauracijai [1].

1.1.3 Endodontinis pergydymas

Prieš ruošiant danties kultį reikia įvertinti endodontiškai gydytų kanalų kokybę, įvertinti periodonto audinius. Nors pirminio gydymo sėkmingumas siekia 86% [5], tačiau išlieka

endodontinio pergydymo tikimybė. Danties kanalų pergydymas, jeigu jis yra nekokybiškas, turėtų būti pirmas pasirinkimo variantas, sprendžiant gydymo planą. Jeigu pirminis gydymas buvo

nesėkmingas ir klinikiniai, ir radiologiniai požymiai rodo tolimesnį ligos progresavimą, dančiui gali būti indikuotinas pergydymas [6]. Pagal atliktus tyrimus [7, 8] dažniausios endodontinio gydymo komplikacijos yra: nepasiektas kanalo darbinis ilgis plombuojant kanalus, nerasti kanalai, prastai užplombuoti kanalai (trūksta kondensacijos), prasta vainikinė restauracija, gutaperčos prakišimas už šaknies viršūnės ir perforacijos. 2016 metais Çiçek E. ir bendraautoriai atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, jog esant nekokybiškam kanalų plombavimui, periodontito simptomams gydytojai odontologai dažniau renkasi kanalų pergydymą, nei danties pašalinimą [9].

1.1.4 Klinikinio danties vainiko prailginimas

Trumpas danties vainikas gali atsirasti kaip traumos, jatrogeninių faktorių ar gilaus karieso pasekmė. Dėl to protezuojant tokį dantį gali būti pasiekiama prasta retencija [10]. Likus bent 2 mm vertikalaus vainiko aukščio pasiekiamas daug geresnis restauracijos laikomumas. Klinikinis danties vainiko prailginimas gali būti atliekamas gingivektomijos, ortodontiniu.danties ištraukimo ar

chirurginiu būdu. Technikos pasirinkimą nusprendžia: šaknies ir vainiko ilgių santykis, estetikos poreikis, danties padėtis dantų lanke, šaknų morfologijos ypatybės. Pailginus klinikinį danties vainiko aukštį sumažėja alveoliniame kaule esančios danties šaknies ilgis, dėl to dantis tampa neatsparus šoninėms jėgoms. Svarbu išlaikyti bent minimalų danties vainiko ir šaknies santykį 1:1, kad būtų išsaugomas danties atsparumas veikiant jėgoms, funkcijos metu [2].

1.2.Danties kulties atkūrimas

Danties kultis atkuriama medžiagomis, kuriomis atstatoma danties atrama labai pažeistuose dantyse, kad būtų galima atstatyti danties vainikinę dalį ir atkurti funkciją [11]. Gydytojai

15 odontologai restauruodami danties kultį renkasi tarp amalgamos ir kompozito [11 – 15]. Danties kulties atstatymui idealiausia medžiaga, kurios fizikinės (elastinės, šilumos plėtimosi, atsparumo spaudimui jėgos), estetinės savybės būtų panašios į dentino. Tai užtikrina.didesnį stabilumą,

mažesnes deformacijas, bei geresnius klinikinius rezultatus, tačiau tokios medžiagos kol kas nėra [11, 13].

Amalgama – tai viena seniausių dantų atkūrimui naudojamų medžiagų, nors ir buvo plačiai naudojama, tačiau.turi nemažai trūkūmų, tokių kaip.blogas biologinis suderinamumas, mažas

pradinis stiprumas, neestetiška, didelis šiluminis laidumas. Amalgama.gali būti naudojama

minimalioms galinių dantų restauracijoms, nes pagal atliktus tyrimus jos atsparumas lenkimui mažiausias palyginus su kitomis medžiagomis [11, 13 – 14]. Taip pat yra tyrimų, kurie parodė, jog amalgamos atsparumas spaudimui yra vidutiniškai tik 10N didesnis nei nerestauruoto danties. Šie tyrinėjimai parodo, jog amalgama neturi adhezijos su nupreparuoto danties ertmės sienelėmis, o tai neleidžia tinkamai pasiskirstyti kramtymo jėgoms ir dantis gali lūžti. [16, 17]. 2016 metais Caserio V.M. ir bendraautoriai pristatė tyrimą trukusį 18 metų, šiuo laikotarpiu tikrino 88 dantis, 67

pacientams, kurie buvo atstatyti naudojant titaninį kaištį, kultis atkurta amalgama, o vainikinė konstrukcija – metalo keramikos vainikėlis, po 5 metų danties išlikimo tikimybė buvo 89,6%, po 18 metų – 64,2%. Šiuo laikotarpiu įvyko 42 komplikacijos. Autoriai priėmė išvadą, jog amalgama atkurtos kultys lemia didesnę danties vainiko destrukciją, tačiau ši technika yra palyginus paprasta, pigi, taip pat parodė gerus ilgalaikius rezultatus [18].

Šiuolaikinėje odontologijoje, dažniausiai naudojama medžiaga yra kompozitas. Ši medžiaga atitinka daugelį danties kulties atkūrimui keliamų reikalavimų. Kompozitai pasižymi puikia

adhezija naudojant surišančias sistemas, pasiekiamas mikromechaninis surišimas su danties struktūromis [13, 16, 19]. Jie pasižymi dideliu atsparumu tempimui, spaudimui bei lenkimui, elastingumo modulis, taip pat aukštas [11]. 2016 metais buvo atliktas tyrimas, kurio metu vertino medžiagų skirtų kulties atstatymui atsparumą lūžiams: kompozito, šviesoje kietėjančio stiklo jonomerinio cemento ir cheminio kietėjimo stiklo jonomerinio cemento. Buvo vertinama 30 išrautų prieškrūminių dantų, kurie buvo suskirstyti į tris lygias grupes ir kiekvienoje grupėje dantys buvo atkurti skirtingomis medžiagomis, minėtomis anksčiau, vėliau jie buvo veikiami spaudimo jėgomis, kad būtų įvertintas atsparumas lūžiams. Rezultatai parodė, jog lūžiui labiausiai atsparūs buvo dantys, kurių kultis buvo atkurta kompozitu [20]. Kompozitinės dervos gali būti naudojamos kartu su nemetaliniais kaiščiais, taip pasiekiami geresni estetiniai rezultatai, negu naudojant amalgamą. Kompozito naudojimas nėra paprastas, tačiau vieno vizito metu atstačius danties kultį galima jį preparuoti vainikinei restauracijai. Nedideliems defektams gali būti naudojamas šviesoje kietėjantis kompozitas tačiau esant dideliems defektams jis netinkamas, nes jis gali ne iki galo sukietėti arba

16 bus per silpnas šviesos šaltinis [11]. Todėl, kai tenka atkurti didelę kulties dalį yra naudojami

specialūs kulties atkūrimui kompozitai, kurie būna dvigubo kietėjimo ir cheminio kietėjimo. 2015 metais Lalit Kumar su bendraautoriais atliko labaratorinį tyrimą, kurio metu 45 išrautų centrinių kandžių kultys buvo atkurtos skirtingais kompozitais ir veikiami spaudimo jėgos, kol bus pastebėtas danties lūžis. Pirmoji grupė dantų buvo atkurta dvigubo kietėjimo kompozitu, antroji - savaiminio, trečioji - šviesoje kietėjančiu. Geriausius rezultatus parodė dantys atkurti dvigubo kietėjimo kompozitais, jie labiausiai buvo atsparūs spaudimo jėgoms [21]. Ši medžiaga turi ir trūkūmų, jos šilumos plėtimosi koeficientas yra didesnis už emalio, taip pat kompozitas blogai reaguoja su eugenoliu, kurio gali būti laikiname cemente, dėl to suprastėja kompozito adhezija su danties struktūromis [14]. Tačiau nepaisant to, tai yra viena iš dažniausiai naudojamų kulties atkūrimui medžiagų.

1.3.Atraminiai kaiščiai

Anksčiau buvo manoma, kad kaiščiai sustiprina endodontiškai gydytas šaknis ir sumažina lūžių riziką. Šiomis dienomis kaiščiai naudojami tik tais atvejais, kai neįmanoma atkurti vainikinės atramos, nes tyrimai parodė, jog kaiščio naudojimas endodontiškai gydytuose dantyse didina lūžio riziką [5]. Teigiama, jog šakninį kaištį būtina naudoti, kai yra likusios dvi ar mažiau danties sienelių [1 - 2]. Kaiščiai gali būti metaliniai ir nemetaliniai (stiklo pluošto, kvarco, anglies) standartiniai ir individualūs [12, 22]. Dažniausiai naudojami metaliniai ir stiklo pluošto kaiščiai [23]. Ruošiant atraminiam kaiščiui vietą šaknyje, jo ilgis turėtų būti lygus vainikėlio aukščiui arba užimti du trečdalius šaknies ilgio, tai leidžia lengviau pasiskirstyti jėgoms. Gutaperčos turėtų likti bent 4mm iki šaknies viršūnės, nes likus mažiau susilpninama danties šaknis [24, 25]. Trumpi kaiščiai

pasižymi blogesne retencija, perduoda daugiau šoninių jėgų likusiai danties šakniai [25]. Retencija priklauso ne nuo kaiščio storio, o nuo ilgio [3]. Tačiau ne visada įmanoma panaudoti ilgą šakninį kaištį, ypač, jei šaknis yra kreiva ar trumpa [25, 49].

1.3.1 Metalinis kultinis kaištinis įklotas (KKĮ)

Pastarąjį dešimtmetį dažniausiai naudojama kaiščių sistema buvo metalinis kultinis kaištinis įklotas. 2015 metais atliktas tyrimas Brazilijoje rodo, jog lietus metalinius kaiščius (24.53%)

17 gydytojai odontologai vis dar dažniau naudoja nei stiklo pluošto kompozitinius kaiščius (20.75%), tuo tarpu Šveicarijoje atliktos studijos 2013 metais parodė, jog dažniau renkasi SPKK [23, 26].

Lieti metaliniai kaiščiai - vientisos struktūros [27], jie gaminami iš įvairių metalų ar jų lydinių, pavyzdžiui: chromo – kobalto, nikelio chromo, titano [10]. Visiškai nėra kaiščio nuo kulties atsidalijimo pavojaus, kuris gali sumažinti jų atsparumą. Šie kaiščiai atitinka kanalo formą, nes yra gaminami individualiai [28]. Įprastiniai lieti metalo kaiščiai yra dešimt kartų kietesnės struktūros nei natūralus dentinas. Elastingumo modulis metalinio kaiščio (220,000 MPa) 20 kartų didesnis nei dentino, o tai didina danties šaknies lūžio galimybę [12]. Atlikti tyrimai rodo, jog šie kaiščiai turi nemažai trūkumų tokių kaip korozija, prasta retencija su danties audiniais, taip pat jie nėra estetiški [22, 29].

Metalinis kultinis kaištinis įklotas gaminamas tiesioginiu arba netiesioginiu būdais.

Tiesioginiu – tai kultinis įklotas yra modeliuojamas paciento burnoje iš greit kietėjančios plastmasės arba specialaus vaško, o netiesioginiu – padaromas vienmomentis ar dvimomentis silikoninis

atspaudas ir siunčiama į dantų technikų laboratorija, kad būtų išlietas metalinis kultinis kaištinis įklotas [10].

Atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog šiais kaiščiais atkurti dantys po trejų metų turi 91,9% išgyvenimo rodiklį, po penkerių metų 83,9%, po 15 metų 55,4% [30, 31, 32]. Dažniausia

komplikacija yra šaknies lūžis, dėl ko tenka šalinti dantį [31, 33].

1.3.2 Stiklo pluošto kompozitinis kaištis (SPKK)

Stiklo pluošto kompozitiniai kaiščiai yra alternatyva metaliniams kaiščiams [28]. Priešingai nei lieti metaliniai kultiniai kaištiniai įklotai, jų elastingumo modulis (54000 MPa) yra panašus į dentino (20000 MPa), o tai sumažina šaknies lūžio tikimybę [12]. Nesukelia alergijų bei korozijos [33]. Stiklo pluošto kompozitiniai kaiščiai yra estetiški, dėl to tinkami atstatyti priekinės grupės dantis [12]. Lyginant su kitais pluoštiniais kaiščiais, pavyzdžiui: anglies, kvarco, SPKK turi geresnę retenciją, kraštinę adaptaciją [34]. SPKK nereikalingas laboratorinis etapas, jis gali būti pricementuotas vienu vizitu, tai sutaupo tiek gydytojo, tiek paciento laiką. Ruošiant kaiščiui vietą pašalinama mažiau dentino, nei metaliniam kaiščiui. Naudojant adhezyvų sistemas ir dervinius cementus pasiekiami puikūs rezultatai surišant SPKK ir dentiną. Tai leidžia kaiščiui paskirstyti jėgas ir apsaugoti dantį nuo lūžio [28, 34, 35].

18 Atlikti tyrimai rodo, jog SPKK sutvirtintų dantų atsparumas lūžiams didesnis nei atstatytų metaliniais kultiniais kaištiniais įklotais [33, 36]. Kitų autorių tyrimų rezultatai rodo, jog metaliniai kaiščiai ir SPKK yra vienodai atsparūs lūžiams [12, 30].

1.4.Galutinė danties restauracija

Paskutinis etapas atstačius danties kultį – atstatyti vainikinę dalį. Tai be galo svarbus etapas, nes tai lemia gydymo sėkmingumą. Renkantis galutinę restauraciją būtina atsižvelgti į paciento pageidavimus, finansus, lūkesčius, taip pat į danties padėtį dantų lanke. Galutinė

restauracija gali būti gaminama tiesioginiu arba netiesioginiu būdu. Danties vainikas dažniausiai yra atstatomas kompozitu, metalo keramikos, bemetalės keramikos, metaliniais ar plastmasiniais

vainikėliais. Tiesioginės restauracijos sutaupo laiką, yra pigesnės, paprasčiau pataisomos, jeigu buvo netikslumų [1]. Pagal Jovito Adiel Skupien ir bendraautorių tyrimą tiek kompozitu atstatyti danties vainikai, tiek metalo keramika po penkerių metų rodė panašius išlikimo rezultatus, tačiau metalo keramika geriau atstatė danties funkciją ir estetiką [37]. 2010 metais Poroch L. su

bendraautoriais atliko klinikinį tyrimą, kurio metu vertino 90 priekinės grupės dantų iš kurių 40 buvo atkurti bemetale keramika, o 50 - metalo keramikos vainikėliais. Tyrimų rezultatai parodė, jog nors bemetalė keramika atrodo labiau tinkama atstatyti danties estetiką, tačiau estetika labiau priklauso nuo gydytojo odontologo gebėjimų preparuoti ir tausoti danties kietuosius audinius, o ne nuo vainikinės konstrukcijos pasirinkimo (metalo keramikos ar bemetalės keramikos) [38].

19

2.

MEDŽIAGA IR METODAI

LSMUL KK, Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje buvo atliktas retrospektyvinis tyrimas, naudojantis pacientų ambulatorinėmis kortelėmis. Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas (leidimo Nr. BEC – OF – 42). Tyrimas vykdytas nuo 2016 metų lapkričio iki 2017 metų vasario mėnesio. Tyrimo metu buvo vertintos 350 tiriamųjų ambulatorinės kortelės.

2.1 Ambulatorinės kortelės

Medicininės kortelės buvo atrinktos atsitiktine tvarka. Jų atrinkimo kriterijai: pacientų dantys protezuoti nenuimamais protezais, ne ant implantų, 2009 – 2015 metų laikotarpiu. Buvo atrenkama iš kiekvienų metų po 50 kortelių. (N = 350). Buvo atrinktos 350 ambulatorinės kortelės (100%). Duomenys rinkti taip, kad apimtų pagrindinius šios studijos tikslus. Iš atrinktų medicininių kortelių buvo ieškoma informacijos apie: paciento lytį, amžių, protezuotus dantis, jų endodontinę būklę, endodontinio pergydymo prieš protezavimą reikalingumą, protezo konstrukciją, kulties atstatymui naudojamą gydymo metodą bei ar buvo atliktas danties klinikinio vainiko prailginimas.

2.2 Statistinė duomenų analizė

Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojantis programų paketu SPSS 23.0 (IBM Corporation, Armonk, Niujorkas, JAV). Grafiniam duomenų atvaizdavimui naudojome „Microsoft Office Excel 2016“ programą.

Norint išsiaiškinti kokybinio požymio reikšmių pasiskirstymą, naudotas chi kvadrato (χ2) testas. Visos reikšmės vienodai tikėtinos (pasiskirstę vienodai), kai p > 0,05. Norint išsiaiškinti kokybinių požymių ryšius su kitais kokybiniais požymiais, naudotas χ2 testas. Ryšys laikomas reikšmingas, jei statistinis reikšmingumas p < 0,05 [39 - 40].

Pirsono koreliacija naudojama nustatyti ryšio tarp dviejų intervalinių kintamųjų stiprumui, kurio skaitmeninė išraiška svyruoja nuo 0 – nėra koreliacijos iki ±1 – puiki koreliacija.

Parametriniams dydžiams naudojamas pirsono koreliacijos koeficientas, o neparametriniams - spirmeno. Ryšio stiprumas rodo, kaip vienas požymio kitimas priklauso nuo kito požymio. Ryšio kryptis gali būti teigiama arba neigiama. Teigiama koreliacija rodo, jog požymiai kinta viena

20 kryptimi. Neigiama koreliacija rodo, kad vieno požymio reikšmėms didėjant, kito požymio

reikšmės mažėja ir atvirkščiai. Koreliacijos koeficiento absoliutinio dydžio reikšmės:  Nuo 0 iki 0,2 – labai silpna koreliacija (ryšio nėra);

 0,2 – 0,4 – silpna koreliacija (silpnas ryšys);  0,4 – 0,7 – vidutinė koreliacija (vidutinis ryšys);  0,7 – 0,9 – stipri koreliacija (stiprus ryšys);  Daugiau nei 0,9 – labai stipri koreliacija [39].

21

3.

REZULTATAI

3.1. Tiriamų asmenų charakteristika

Tyrimo metu buvo analizuota 350 medicininių kortelių. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 46, mediana 47 metai. Jauniausiam tiriamajam buvo 20 metų, o vyriausiam 72 metai.

Imtis buvo homogeniška lyties atžvilgiu (p = 0,499). 161 (46%) tiriamieji buvo moterys, 189 - (54%) vyrai. Tiriami asmenys buvo sugrupuoti į keturias grupes pagal medianą ir 25, 75

procentiles. Išskirtos amžiaus grupės proporciškai reikšmingai nesiskyrė, p = 0,094 (1 pav.).

1 pav. Tirtos imties procentinis amžiaus pasiskirstymas

3.2. Tiriamų dantų charakteristika

Iš viso buvo vertinti 694 dantys. Protezuotų dantų pasiskirstymas grupėse reikšmingai nesiskyrė (p = 0,436), jis pateiktas lentelėje Nr. 1.

22

Lentelė Nr. 1 Protezuotų dantų pasiskirstymas grupėse 2009 -2015 metų laikotarpyje

Metai 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 Iš viso Kandis 27 (15,4%) 25 (14,3%) 23 (13,1%) 24 (13,7%) 40 (22,9%) 18 (10,3%) 18 (10,3%) 175 (25.2%) p = 0,436 Iltis 18 (18,6%) 13 (13,4%) 10 (10,3%) 13 (13,4%) 17 (17,5%) 9 (9,3%) 17 (17,5%) 97 (14.0%) Prieškrūminis d. 41 (19,4%) 24 (11,4%) 22 (10,4%) 29 (13,7%) 32 (15,2%) 31 (14,7%) 32 (15,2%) 211 (30,4%) Krūminis d. 32 (15,2%) 34 (16,1%) 17 (8,1%) 27 (12,8%) 44 (20,9%) 29 (13,7%) 28 (13,3%) 211 (30,4%) 694

3.3. Protezuotų dantų pasiskirstymas skirtingose amžiaus grupėse ir pagal lytį

Buvo ieškoma statistiškai reikšmingo ryšio tarp protezuojamos dantų grupės ir pacientų amžiaus grupės. Gauti rezultatai pateikti lentelėje Nr.2. Kandžiai reikšmingai mažiau protezuojami pacientams, esantiems <42 metų amžiaus grupėje, nei kitų grupių pacientams (p < 0,05). Iltys ir prieškrūminiai dantys reikšmingai neišsiskyrė nei vienoje amžiaus grupėje (p > 0,05). Krūminiai dantys reikšmingai dažniau protezuojami <42 metų amžiaus grupės pacientams (p < 0,05). Buvo ieškoma ryšio tarp pacientų lyties ir protezuojamos dantų grupės. Nebuvo gauta reikšmingų rezultatų. Dantų grupė nepriklauso nuo paciento lyties (p = 0.176).

Lentelė Nr. 2 Protezuotų dantų pasiskirstymas amžiaus grupėse

3.4. Endodontinis gydymas ir pergydymas

Endodontinis gydymas buvo atliktas 576 dantims (83%). Iš jų – 108 (18,8%) dantims buvo atliktas endodontinis pergydymas. Reikšmingumo tarp pacientų amžiaus ir endodontinio gydymo

Amžiaus grupė <42 43 - 54 55 – 60 >60 Iš viso Dantis Kandis 9 (5,1 %) 50 (28,6%) 60 (34,3%) 56 (32%) 175 p < 0,05 Iltis 19 (19,6%) 25 (25,8%) 29 (29,9%) 24 (24,7%) 97 p > 0,05 Prieškrūminis d. 60 (28,4%) 64 (30,3%) 49 (23,2%) 38 (18%) 211 p > 0,05 Krūminis d. 89 (42,2%) 59 (28,0%) 39 (18,5%) 24 (11,4%) 211 p < 0,05

23 nebuvo gauta (p = 0,152). Pacientams esantiems <42 metų grupėje reikšmingai mažiau buvo

reikalingas danties kanalų pergydymas, tik 6,8 % dantų protezuotų toje grupėje (p < 0,05).

Endodontinis pergydymas rečiau reikalingas krūminiams dantims nei kandžiams ir prieškrūminiams dantims (p < 0,05).

3.5. Klinikinio vainiko aukščio prailginimas

Klinikinio vainiko aukščio prailginimas buvo atliekamas 6,8 % protezuojamų dantų. Klinikinis vainiko aukščio prailginimas nepriklauso nei nuo lyties nei nuo amžiaus, nebuvo gauta reikšmingų rezultatų (p > 0,05). Buvo ieškoma ryšio priklausomai nuo dantų grupės. Statistiškai reikšmingai duomenys nesiskyrė p = 0,432. Galima teigti, jog klinikinio vainiko aukščio prailginimas

nepriklauso nuo dantų grupės.

3.6. Danties kulties atkūrimas skirtingose amžiaus grupėse ir pagal lytį

Buvo ieškoma tarpusavio ryšio tarp pacientų amžiaus grupių ir pasirenkamo metodo danties kulties atstatymui. Lentelėje Nr. 3 pateikiama kaip pasiskirstė skirtingose amžiaus grupėse naudojamos metodikos. Danties kultis buvo atkurta 587 (84,6%) protezuojamų dantų. Šakniniai kaiščiai – SPKK ir lieti metaliniai kultiniai kaištiniai įklotai, buvo naudojami 445 dantims, tai atitinka 64,12% visų protezuotų dantų. Ryšio tarp skirtingų amžiaus grupių ir šakninių kaiščių nebuvo gauta (p = 0,089). Kompozitu atkuriamos kultys yra reikšmingai dažnesnės pacientams ≤42 amžiaus grupėje, nei kitų grupių pacientams (p < 0,05). Taip pat buvo ieškota reikšmingumo tarp kulties atstatymo metodų ir paciento lyties. Pasirinktas metodas kulties atstatymui nepriklauso nuo paciento lyties (p = 0,907).

Lentelė Nr. 3 Kulties atstatymo metodų pasiskirstymas amžiaus grupėse

Amžiaus grupė ≤42 43 – 45 55 – 60 >60 Iš viso Metodas SPKK 56 (25,3%) 66 (29,9%) 55 (24,9%) 44 (19,9%) 221 p = 0,089 KKĮ (20,1%) 45 63 (28,1%) 60 (26,8%) 56 (25,0%) 224 Kompozitu 50 (35,2%) 33 (23,2%) 33 (23,2%) 26 (18,3%) 142 p < 0,05 587

24

3.7. Kulties atsatymui naudojamų metodikų pasiskirstymas 2009 – 2015 metų laikotarpiu

Dantų kultys 2009 – 2015 metų laikotarpyje buvo atstatomos stiklo pluošto kompozitiniais kaiščiais, lietais metaliniais kultiniais kaištiniais įklotais ir naudojant kompozitą. Jų pasiskirstymas septynerių metų laikotarpyje pavaizduotas 2 pav. Rezultatai rodo, jog nuo 2010 metų SPKK naudojimas didėja, o kultinių kaištinių įklotų - mažėja, šių dviejų kintamųjų koreliacija yra silpna (Spirmeno koreliacija: -0,212, p < 0,05). Kulties atstatymas kompozitu, nenaudojant kaiščio, reikšmingai nekito nuo 17,9% iki 36,1% (p > 0,05).

2 pav. Kulties atkūrimui naudojamų metodikų pasiskirstymas 2009 -2015 metų laikotarpiu

3.8. Danties kulties atkūrimas skirtingose dantų grupėse

Buvo ieškoma ryšio tarp protezuojamos dantų grupės ir kulties atstatymo metodo. Rezultatai pateikiami lentelėje Nr. 4, taip pat pateikiamas grafinis vaizdavimas 3 pav. Kandžiai reikšmingai dažniau atstatomi naudojant šakninius kaiščius – stiklo pluošto ir lietus metalinius kultinius kaištinius įklotus, nei kompozitu (p < 0,05). Iltinių dantų kultys reikšmingai dažniau atstatomos SPKK arba kompozitu nei naudojant KKĮ (p < 0,05). Prieškrūminių dantų kultys atstatomos SPKK (p < 0,05). Krūminiai dantys po endodontinio gydymo reikšmingai dažniau atkuriami naudojant kultinius kaištinius įklotus arba kompozitą (p > 0,05).

0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 Pa n au d o jimas Laikotarpis, metai SPKK KKĮ Kompozitu

25

Lentelė Nr. 4 Kulties atkūrimui naudojamų metodų pasiskirstymas dantų grupėse

Metodas

SPKK KKĮ Kompozitu Iš viso

Dantis Kandis 60 (43,2%) 71 (51,1%) 8 (5,7%) 139 p < 0,05 Iltis 44 (49,5%) 14 (15,7%) 31 (34,8%) 89 Prieškrūminis d. 92 (50,5%) 62 (34,1%) 28 (15,4%) 182 Krūminis d. 25 (14,1%) 77 (43,5%) 75 (42,4%) 177 587

3pav. Kulties atkūrimui naudoj amų metodų pasiskirstymas dantų grupėse

3.9. Protezo konstrukcija priklausomai nuo kulties atstatymo metodo

Buvo ieškoma ryšio tarp naudojamo kulties atstatymo metodo ir galutinės danties restauracijos. Lentelėje Nr. 5 pateikiamas konstrukcijų pasiskirstymas dantims, kuriems atstatyta kultis. Visais būdais atstačius kultis reikšmingai dažniau kaip galutinė restauracija pasirenkama metalo keramikos vainikėlis (p < 0,05).

26

Lentelė Nr.5 Galutinės restauracijos pasiskirstymas dantyse su atstatyta kultimi

Vainikėlis Metalinis

Metalo

keramikos Plastmasinis Iš viso

Metodas SPKK 10 (4,5%) 179 (81,0%) 32 (14,5%) 221 p < 0,05 KKĮ 35 (15,6%) 116 (51,8%) 73 (32,6%) 224 Kompozitu 33 (23,2%) 78 (55,0%) 31 (21,8%) 142

3.10. Protezo konstrukcija priklausomai nuo pacientų amžiaus grupės ir lyties

Lentelėje Nr. 6 ir 4 pav. pateikta kaip skirtingos vainikėlių konstrukcijos rūšys pasiskirstė amžiaus grupėse. Lieti metaliniai vainikėliai reikšmingai dažniau naudojami pacientams, esantiems <42 metų grupėje (p < 0,05). Metalo keramikos vainikėliai reikšmingai rečiau naudojami

vyresniems nei 60 metų pacientams (p < 0,05). 43 - 54 metų pacientams dažniau protezuojama nei 55 – 60 metų pacientams (p < 0,05), tačiau reikšmingo skirtumo tarp <42 ir 43 – 54 metų amžiaus pacientų bei <42 ir 55 - 60 nebuvo gauta (p > 0,05). Plastmasiniai vainikėliai reikšmingai dažniau protezuojami pacientams, esantiems >60 metų amžiaus grupėje nei kitose grupėse (p < 0,05).

Lentelė Nr. 6 Galutinės restauracijos pasirinkimas skirtingose amžiaus grupėse

Amžiaus grupė <42 43-54 55-60 >60 Iš viso Vainikėlis Metalinis 39 (44,3%) 28 (31,8%) 14 (15,9%) 7 (8,0%) 88 p < 0,05 Metalo keramikos 125 (27,6%) 142 (31,3%) 119 (26,3%) 67 (14,8%) 453 Plastmasinis 13 (8,5%) 28 (18,3%) 44 (28,8%) 68 (44,4%) 153

27

4 pav. Vainikinių konstrukcijų pasiskirstymas skirtingose amžiaus grupėse

Ryšio tarp pacientų lyties ir pasirenkamos galutinės vainikinės konstrukcijos nebuvo gauta (p > 0,05). Tiek vyrai tiek moterys reikšmingai dažniau kaip galutinę restauraciją renkasi metalo keramiką (p < 0,05). Rezultatai pateikiami lentelėje Nr. 7.

Lentelė Nr. 7 Vainikinių konstrukcijų pasiskirstymas pagal lytį

Lytis

Moteris Vyras Iš viso

Vainikėlis Metalinis 38 (43,2%) 50 (56,8%) 88 p > 0,05 Metalo keramika 179 (39,5%) 274 (60,5%) 453 Plastmasinis 60 (39,2%) 93 (60,8%) 153

3.11. Konstrukcijos pasirinkimas priklausomai nuo protezuojamos dantų grupės

Buvo ieškoma ryšio tarp pasirenkamos galutinės restauracijos ir protezuojamos dantų grupės. Kandžiai, iltys, prieškrūminiai dantys reikšmingai dažniau atstatomi metalo keramikos konstrukcijomis (p < 0,05). Krūminiai dantys reikšmingai dažniau atstatomi metalo keramikos ir metalinės konstrukcijos vainikėliai (p < 0,05). Rezultatai pateikiami lentelėje Nr.8

0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% 30,0% 35,0% 40,0% 45,0% <42 43-54 55-60 >60 Amžiaus grupė

28

Lentelė Nr. 8 Vainikinių konstrukcijų pasiskirstymas dantų grupėse

Konstrukcija Metalinis

Metalo

keramika Plastmasinis Iš viso

Dantis Kandis 0 (0%) 100 (57,10%) 75 (42,90%) 175 p < 0,05 Iltis 0 (0%) 68 (70,10%) 29 (29,90%) 97 Prieškrūminis d. 0 (0%) 176 (83,40%) 35 (16,60%) 211 Krūminis d. 88 (41,70%) 109 (51,70%) 14 (6,60%) 211

29

REZULTATŲ APTARIMAS

Vertinant danties kulties atkūrimui naudojamų metodikų pasiskirstymą dauguma tyrėjų rengė apklausas gydytojams – odontologams [15, 23, 26, 41]. Šiame tyrime buvo nagrinėtos ambulatorinės kortelės, analogiško tyrimo nebuvo rasta.

Įvairios studijos tyrė skirtingą odontologų, pacientų ir dantų skaičių, bei nustatė skirtingą kulties atkūrimui naudojamų metodikų pasiskirstymą.

Sarkis-Onofre ir bendraautorių atliktos apklausos rezultatai 2009 metais, parodė, jog gydytojai - odontologai po endodontinio gydymo dažniausiai danties kultis atstato naudojant, lietais metaliniais KKĮ arba SPKK (24,5% - 20,8%), Kon M. ir kt. tyrime atlikto 2009 – 2011 rezultatai buvo panašūs, nors buvo stebimas SPKK naudojimo didėjimas [23, 26]. Šiame atliktame tyrime 2009 -2011 metų laikotarpyje lieti metaliniai kultiniai kaištiniai įklotai buvo naudojami 48,9% - 40,3% protezuojamų dantų, o SPKK 26,1% – 32,5% dantų, taip pat stebimas stiklo pluošto kompozitinių kaiščių naudojimo didėjimas, nors metalinių kaiščių naudojimas vis dar didelis.

2015 metais atlikta Iftikhar Akbar apklausa Saudo Arabijos odontologams parodė, jog dažniau po endodontinio gydymo pasirenkami standartiniai šakniniai kaiščiai – metaliniai ir SPKK (43,1% - 41,1%), o kultims atstatyti renkasi kompozitą (60,7%) [15]. Šiame tyrime 2015 metais stebimas SPKK naudojimo ryškus didėjimas ir lietų metalinių KKĮ naudojimo mažėjimas atitinkamai 55,1% - 25,8%, (p < 0,05). Danties kulties atkūrimui, kai nenaudojamas KKĮ buvo naudojamas kompozitas, apie kitų medžiagų naudojimą duomenų nebuvo rasta.

Šio atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog kandžiai dažniau atkuriami naudojant SPKK (43,5%) ir lietais metaliniais kultiniais kaištiniais įklotais (51,1%), iltiniai dantys – SPKK (49,5%) ir kompozitu (34,8%), prieškrūminiai dantys – SPKK (50,5%), o krūminiai dantys – lietais

metaliniais KKĮ (43,5%) ir kompozitu (42,5%). Rastų tyrimų rezultatai rodo, jog gydytojai -

odontologai priekinės grupės dantims atstatyti dažniausiai naudoja SPKK ir lietus metalinius KKĮ, o galiniams dantims restauruoti SPKK ir metalinius sriegius [26]. Ratnakar P. Ir bendraautorių

atliktoje apklausoje paaiškėjo, jog likus mažiau nei 50% kietųjų danties struktūrų priekiniame dantyje gydytojai odontologai dažniausiai renkasi lietą metalinį kultinį kaištinį įklotą (80,9%), likus 50% - standartinį kaištį (24,5%) [41].

Endodontinis pergydymas šiame tyrime buvo atliktas 18,8% endodontiškai gydytų dantų. Pečiulienės ir bendraautorių atlikto tyrimo 2006 metais rezultatai parodė, jog gerai atliktas

30 endodontinis gydymas buvo atliktas tik 28,6% dantų, kitiems buvo indikuotinas pergydymas [42]. Kitų tyrimų rezultatai rodo, jog endodontinio pergydymo reikėjo 23% - 51,8% dantims [43 - 45].

Klinikinio vainiko aukščio prailginimas buvo atliktas 6,8% protezuotų dantų. Nebuvo rasta rezultatų iš kitų autorių apie klinikinio vainiko aukščio prailginimo dažnius, tačiau Ghiabi E. Ir bendraautorių tyrime nustatė, jog tai viena dažniausių gydytojų - odontologų atliekamų procedūrų 17,9% [46].

Kaip galutinė restauracija šiame tyrime buvo renkamasi tarp netiesioginių restauracijų: metalinių, metalo keramikos ir plastmasinių vainikėlių. Daugiau nei pusei restauruotų dantų buvo naudojama metalo keramikos konstrukcija 65,3%. Vokietijoje atliktoje apklausoje naudojant šakninius kaiščius dantys dažniau atstatomi netiesioginėmis restauracijomis (51%) [47]. Priekinių dantų restauracijoms dažniausiai pasirenkamos laminatės ir bemetalė keramika, o galiniams dantims atstatyti - kompozitą ir keramikos restauracijas [48].

31

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju mokslinio darbo vadovei dr. Aušrai Baltrušaitytei už pagalbą ir palaikymą. Inžinierei programuotojai Eglei Šepetauskienei.

LSMU dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos registratorei Marytei Bradūnienei.

INTERESŲ KONFLIKTAS

32

IŠVADOS

1. Danties kultis buvo atkurta 587 (84,6%) protezuojamų dantų. Šakniniai kaiščiai buvo naudojami 445 dantims, tai atitinka 64,12% visų protezuotų dantų. Buvo naudojami SPKK (37,6%) ir KKĮ (38,2%). Taip pat kultys buvo atkuriamos kompozitu, nenaudojant šakninio kaiščio (24,2%). 2009 -2015 metų laikotarpyje stebimas SPKK kaiščių naudojimo

didėjimas, o KKĮ - mažėjimas, šių dviejų kintamųjų koreliacija yra silpna (Spirmeno koreliacija: -0,212, p < 0,05).

2. Kandžiai dažniau atstatomi naudojant šakninius kaiščius – SPKK ir KKĮ (p < 0,05). Iltinių dantų kultys - SPKK arba kompozitu (p < 0,05). Prieškrūminių dantų kultys - SPKK (p < 0,05). Krūminiai dantys atkuriami naudojant KKĮ arba kompozitą (p > 0,05). SPKK ir lieti metaliniai KKĮ pasiskirstė tolygiai visose amžiaus grupėse (p > 0,05), kompozitu atkuriamos kultys reikšmingai dažnesnės ≤42 metų amžiaus pacientų grupėje (p < 0,05).

3. Endodontinis gydymas buvo atliktas 576 (83%) protezuojamų dantų, kanalų pergydymas 18,8%. Endodontinis pergydymas reikšmingai rečiau reikalingas pacientams, ≤42 metų amžiaus grupėje.

4. Klinikinio vainiko aukščio prailginimas buvo atliktas 6,8% protezuojamų dantų.

5. Atstačius danties kultį dažniausiai kaip galutinė restauracija pasirenkama metalo keramika 63,5% (p < 0,05). Kandžių, ilčių ir prieškrūminių dantų galutinė restauracija dažniausiai būna metalo keramikos vainikėliai, krūminių dantų – metalo keramikos ir metaliniai

vainikėliai (p < 0,05). Lieti metaliniai vainikėliai dažniau naudojami pacientams, esantiems <42 metų grupėje (p < 0,05). Metalo keramika rečiau naudojama vyresniems nei 60 metų pacientams (p < 0,05). Plastmasiniai vainikėliai dažniau protezuojami pacientams, esantiems >60 metų amžiaus grupėje nei kitose grupėse (p < 0,05).

33

LITERATŪROS ŠALTINIAI

1. Endodontically treated teeth: Characteristics and considerations to restore them Faria AC, Rodrigues RC, de Almeida Antunes RP, de Mattos Mda G, Ribeiro RF J Prosthodont Res. 2011 Apr;55(2):69-74

2. Current opinions concerning the restoration of endodontically treated teeth: basic principles Constantin Vârlan, Bogdan Dimitriu, Virginia Vârlan, Dana Bodnar, Ioana Suciu J Med Life. 2009 Apr 15; 2(2): 165–172. Published online 2009 Apr 25.

3. Restoration of Endodontically Treated Teeth Review and treatment Recommendations Iris Slutzky-Goldberg, Hagay Slutzky, Colin Gorfil and Ami Smidt Int J Dent. 2009;2009:150251 4. Four-year Survival of Endodontically Treated Premolars Restored with Fiber Posts Juloski J,

Fadda GM, Monticelli F, Fajó-Pascual M, Goracci C, Ferrari M J Dent Res. 2014 Jul;93(7 Suppl):52S-58S.

5. Comparison of the Success Rate of Endodontic Treatment and Implant Treatment Elemam RF1, Pretty I ISRN Dent. 2011;2011:640509

6. Comparison of different retreatment techniques and root canal sealers: a scanning electron microscopic study. Simsek N, Keles A, Ahmetoglu F, Ocak MS, Yologlu S. Braz Oral Res. 2014;28:1-7.

7. Radiographic study of the problems and failures of endodontic treatment Akbar I Int J Health Sci (Qassim). 2015 Apr;9(2):111-8

8. The Factors Responsible for Endodontic Treatment Failure in the Permanent Dentitions of the Patients Reported to the College of Dentistry, the University of Aljouf, Kingdom of Saudi Arabia Iqbal A J Clin Diagn Res. 2016 May;10(5):ZC146-8

9. Comparison of treatment choices among endodontists, postgraduate students, undergraduate students and general dentists for endodontically treated teeth. Çiçek E, Özsezer-Demiryürek E, Özerol-Keskin NB, Murat N. Int Dent J. 2016 Aug;66(4):201-7.

10. Dantų šaknų restauravimo būdai. Mokomoji knyga. Daiva Dambrauskienė, Jurgina Sakalauskienė, Eglė Ivanauskienė, Alvydas Gleiznys 2002

11. Comparative study of mechanical properties of direct core build-up materials Girish Kumar, Amit Shivrayan Contemp Clin Dent. 2015 Jan-Mar; 6(1): 16–20.

12. Comparative evaluation of fracture resistance of glass fiber reinforced, carbon, and quartz post in endodontically treated teeth: An in-vitro study. Shweta Sharma, George Attokaran, Kunwar S. Singh, Jeethu J. Jerry, Naima Ahmed, Nirban Mitra J Int Soc Prev Community Dent. 2016 Jul-Aug; 6(4): 373–376.

34 13. An in vitro comparative evaluation of physical properties of four different types of core

materials Antara Agrawal, Kundabala Mala. J Conserv Dent. 2014 May-Jun; 17(3): 230 14. Comparative Evaluation of Compressive Strength and Flexural Strength of Conventional Core

Materials with Nanohybrid Composite Resin Core Material an in Vitro Study Narasimha Jayanthicorresponding author and V. Vinod J Indian Prosthodont Soc. 2013 Sep; 13(3): 281– 289

15. Knowledge, Attitudes and Practice of Restoring Endodontically Treated Teeth by Dentists in North of Saudi Arabia. Iftikhar Akbar Int J Health Sci (Qassim). 2015 Jan; 9(1): 41–49. 16. Influence of coronal restorations on the fracture resistance of root canal-treated premolar and

molar teeth: A retrospective study Dammaschke T, Nykiel K, Sagheri D, Schäfer E. Aust Endod J. 2013 Aug;39(2):48-56.

17. Fracture Resistance of Endodontically Treated Maxillary Premolars Restored by Various Direct Filling Materials: An In Vitro Study Jozef Mincik, Daniel Urban, Silvia Timkova and Renata Urban International Journal of Biomaterials Volume 2016 (2016)

18. Titanium posts and bonded amalgam core longevity: A 22-year clinical survival retrospective study. J Am Dent Assoc. 2017 Feb;148(2):75-80. doi: 10.1016/j.adaj.2016.09.012. Epub 2016 Nov 15. Caserío Valea M, Alonso de la Peña V.

19. Comparative Evaluation of Shear Bond Strength of Luting Cements to Different Core Buildup Materials in Lactic Acid Buffer Solution Siddharam M. Patil, Vikas B. Kamble, Raviraj G. Desai, Kashinath C. Arabbi, Ved Prakash J Clin Diagn Res. 2015 Aug; 9(8): ZC84–ZC87. Published online 2015 Aug 1.

20. Evaluation of occlusal fracture resistance of three different core materials using the Nayyar core technique Satti Narayana Reddy, Kolli Harika, Shobha Manjula, Pavani Chandra, Lokesh Vengi, and Krishna Mohan Koka J Int Soc Prev Community Dent. 2016 Jan-Feb; 6(1): 40–43. doi: 10.4103/2231-0762.175410

21. An assessment of fracture resistance of three composite resin core build-up materials on three prefabricated non-metallic posts, cemented in endodontically treated teeth: an in vitro study Lalit Kumar,corresponding author Bhupinder Pal, and Prashant Pujari PeerJ. 2015; 3: e795. Published online 2015 Feb 24. doi: 10.7717/peerj.795

22. An in vitro evaluation of fracture strength of endodontically treated teeth with simulated flared root canals restored with different post and core systems Jayshree Hegde, Ramakrishna, Kusum Bashetty, Srirekha, Lekha, Champa. J Conserv Dent. 2012 Jul-Sep; 15(3): 223–227. 23. Preference for using posts to restore endodontically treated teeth: findings from a survey with

dentists Sarkis-Onofre R, Pereira-Cenci T, Opdam NJ, Demarco FF. Braz Oral Res. 2015;29:1-6. Epub 2014 Nov 11

35 24. Influence of post material and length on endodontically treated incisors: An in vitro and finite

element study. Chuang SF, Yaman P, Herrero A, Dennison JB, Chang CH J Prosthet Dent 2010;104(6):379-88

25. Effect of Post Material and Length on Fracture Resistance of Endodontically Treated Premolars: An In-Vitro Study G S Amarnath, M U Swetha, B C Muddugangadhar, Radhika Sonika, Ashu Garg, T R Poonam Rao. J Int Oral Health. 2015 Jul; 7(7): 22–28.

26. Postendodontic restoration: a survey among dentists in Switzerland. Kon M, Zitzmann, Weiger, Krastl. Schweiz Monatsschr Zahnmed. 2013;123(12):1076-88.

27. Longitudinal Clinical Evaluation of Post Systems: A Literature Review Carlos José Soares; Andréa Dolores Correia Miranda Valdivia; Gisele Rodrigues da Silva; Fernanda Ribeiro Santana; Murilo de Souza Menezes. Braz. Dent. J. vol.23 no.2 Ribeirão Preto Mar./Apr. 2012 28. Effect of Post Type and Restorative Techniques on the Strain and Fracture Resistance of

Flared Incisor Roots Silva GR, Santos-Filho PC, Simamoto-Júnior PC, Martins LR, Mota AS, Soares CJ Braz Dent J. 2011;22(3):230-7

29. Fracture resistance of structurally compromised and normal endodontically treated teeth restored with different post systems: An in vitro study. Vajihesadat Mortazavi,

Mohammadhossein Fathi, Najmeh Katiraei, Shirin Shahnaseri, Hamid Badrian, and Navid Khalighinejad. Dent Res J (Isfahan). 2012 Mar-Apr; 9(2): 185–191

30. Cast metal vs. glass fibre posts: A randomized controlled trial with up to 3 years of follow up Rafael Sarkis-Onofre, Rogério de Castilho Jacinto, Noéli Boscato, Maximiliano Sérgio Cenci, Tatiana Pereira-Cenci. J Dent. 2014 May;42(5):582-7

31. Do metal post-retained restorations result in more root fractures than fiber post-retained restorations? A systematic review and meta-analysis. Figueiredo , Martins-Filho, Faria-E-Silva. J Endod. 2015 Mar;41(3):309-16. doi: 10.1016/j.joen.2014.10.006. Epub 2014 Nov 11. 32. A 15-year clinical comparative study of the cumulative survival rate of cast metal core and

resin core restorations luted with adhesive resin cement. Hikasa T, Matsuka Y, Mine A, Minakuchi H, Hara ES, Van Meerbeek B, Yatani H, Kuboki T. Int J Prosthodont. 2010 Sep-Oct;23(5):397-405.

33. Fracture resistance of upper central incisors restored with different posts and cores Maryam Rezaei Dastjerdi, Kamran Amirian Chaijan and Saeid Tavanafar Published online 2015 Jul 24

34. Management of grossly decayed primary anteriors using various intracanal post systems: A clinical study Mehra M, Grover R, Pandit IK, Srivastava N, Gugnani N, Gupta M J Indian Soc Pedod Prev Dent. 2016 Jul-Sep;34(3):199-203

36 35. Bond strength of fiber posts to weakened roots after resin restoration with different

light-curing times Teixeira CS, Silva-Sousa YT, Sousa-Neto MD. J Endod 2009;35:1034-1039 36. The effect of different storage conditions and duration on the fracture strength of three types

of translucent fiber posts Vichi A, Vano M, Ferrari M.. Dent Mater 2008;24:832-838 37. Crown vs. composite for post-retained restorations: A randomized clinical trial Jovito Adiel

Skupiena, , Maximiliano Sérgio Cencia, , Niek Johannes Opdamb, , C.M. Kreulenc, , Marie-Charlotte Huysmansb, , Tatiana Pereira-Cencia J Dent. 2016 May;48:34-9.

38. Clinical evaluation of the possibilities of restoring the dental and periodontal esthetics using veneers vs. metal ceramic crowns. Poroch L1, Forna NC. Rev Med Chir Soc Med Nat Iasi. 2010 Jul-Sep;114(3):874-9

39. Čekanavičius V, Murauskas G. Statistika ir jos taikymai I. Vilnius: TEV; 2009. p. 199-210. 40. Petrauskienė J, Starkuvienė S, Kalėdienė R, Bierontas D, Kriaučeliūnas A. Sveikatos ir jos

netolygumų vertinimo pradmenys. Kaunas: KMU leidykla; 2006. p. 35-37.

41. Survey on restoration of endodontically treated anterior teeth: a questionnaire based study. Ratnakar P, Bhosgi R, Metta KK, Aggarwal K, Vinuta S, Singh N. J Int Oral Health. 2014 Nov-Dec;6(6):41-5.

42. Apical periodontitis in root filled teeth associated with the quality of root fillings. Peciuliene V, Rimkuviene J, Maneliene R, Ivanauskaite D. Stomatologija. 2006;8(4):122-6.

43. Frequency and quality of root canal fillings in an adult Serbian population. Ilić J, Vujašković M, Tihaček-Šojić L, Milić-Lemić A. Srp Arh Celok Lek. 2014 Nov-Dec;142(11-12):663-8. 44. Periapical status and quality of root fillings in a selected adult Riga population. Jersa I,

Kundzina R. Stomatologija. 2013;15(3):73-7.

45. Endodontic retreatment: Analysis of three specialists’ retreatment rates Gustavo Golgo Kunert,Itaborai Revoredo Kunert, Caroline Solda, Marina Canali Lângaro, Alessandra Nunes Machado, Fernando Branco Barletta

46. J Can Dent Assoc. 2012;78:c55. Periodontal practice and referral profile of general dentists in Nova Scotia, Canada. Ghiabi E., Matthews DC.

47. Why, when, and how general practitioners restore endodontically treated teeth: a

representative survey in Germany. Naumann M, Neuhaus KW, Kölpin M, Seemann R. Clin Oral Investig. 2016 Mar;20(2):253-9. doi: 10.1007/s00784-015-1505-5. Epub 2015 Jun 18. 48. Contemporary dental practice in the UK in 2008: indirect restorations and fixed

prosthodontics P. A. Brunton, M. O. Sharif, S. Creanor, F. J. T. Burke & N. H. F. Wilson Br Dent J. 2012 Feb 10;212(3):115-9. doi: 10.1038/sj.bdj.2012.92.

49. An assessment of fracture resistance of three composite resin core build-up materials on three prefabricated non-metallic posts, cemented in endodontically treated teeth: an in vitro study

37 Lalit Kumar,corresponding author Bhupinder Pal, and Prashant Pujari PeerJ. 2015; 3: e795. Published online 2015 Feb 24

38

PRIEDAI