Justina Ivanauskaitė
V kursas, 3 grupė
LSMU MA OF II–V KURSO STUDENTŲ DANTŲ
EROZIJOS EPIDEMIOLOGINĖ SITUACIJA IR GYDYMO
POREIKIS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Prof. dr. Gediminas Žekonis
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
LSMU MA OF II–V KURSO STUDENTŲ DANTŲ
EROZIJOS EPIDEMIOLOGINĖ SITUACIJA IR GYDYMO
POREIKIS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantė ……… Darbo vadovas ……… (parašas) (parašas)
Justina Ivanauskaitė V kursas, 3 grupė Prof. dr. Gediminas Žekonis
(vardas, pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė) 2019 m. ……… 2019 m. ………
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO – EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO
DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas, pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil BMD reikalavimų
.N BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas
r. Taip Iš dalies Ne
1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį 0,2 0,1 0
bei reikalavimus? Santrauka
2 (0,5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį 0,2 0.1 0 bei reikalavimus?
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0 tikslas
5 uždaviniai Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, 0,4 0,2 0 hipotezė, tikslas ir uždaviniai?
(1 balas)
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų 0,4 0,2 0
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
8
Literatūros mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados? 0,6 0,3 0 apžvalga Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra
(1,5 balo)
9 pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama 0,2 0,1 0
problema?
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir 0,3 0,1 0
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
11 Medžiaga ir Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 metodai
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,
12 (2 balai) 0,6 0,3 0
kriterijai?
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos
ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga
13 ir pan.)? 0,4 0,2 0
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos,
14 naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant 0,4 0,2 0
statistinio patikimumo lygmenį?
15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą 0,4 0,2 0
tikslą ir uždavinius?
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka 0,4 0,2 0
reikalavimus? Rezultatai
17 (2 balai) Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi 0 0,2 0,4 informacija?
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20 Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, 0,4 0,2 0
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
21 Rezultatų Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 aptarimas
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
(1,5 balo)
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti
23 kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, 0 0,2 0,3
rezultatuose)?
24 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, 0,2 0,1 0
iškeltus tikslus ir uždavinius? Išvados
25 (0,5 balo) Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas 0,4 0,2 0
pagal reikalavimus?
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra
28 Literatūros teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami 0,2 0,1 0
literatūros šaltiniai? sąrašas
Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
29 (1 balas) 0,2 0,1 0
tinkamas moksliniam darbui?
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
30 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą +0,2 +0,1 0 temą?
Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
32 rekomendaci ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
jos
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
15–20 <15 psl.
33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) psl. (–5
(–2 balai) balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? –2 balai –1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo –1 balas –2 balai
rengimo reikalavimus?
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, –0,5 balo –1 balas
moksliškai, logiškai, lakoniškai?
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? –2 balai –1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, –0,2 balo –0,5
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo
>20%
39 Bendri Plagiato kiekis darbe (nevert.
reikalavimai )
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir –0,5
40 puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir –0,2 balo
balo yra tikslus?
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar –0,5
41 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir –0,2 balo
balo poskyrių pavadinimai?
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos –1 balas
komiteto leidimas?
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir –0,2 balo –0,5
santrumpų paaiškinimai? balo
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
–0,5
44 (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo –0,2 balo
balo kokybė)?
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ___________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ _____________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
TURINYS
ĮVADAS ... 13
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 16
1.1. Dantų erozijos problema, paplitimas ir sunkumas ... 16
1.2. Dantų erozijos priežastys, rūšys ir rizikos veiksniai ... 17
1.2.1. Gastroezofaginio refliukso ligos poveikis ... 18
1.2.2. Rūgštinės aplinkos poveikis ... 19
1.2.3. Medikamentų poveikis ... 20
1.2.4. Alkoholio poveikis ... 20
1.2.5. Seilių vaidmuo ... 21
1.2.6. Valgymo sutrikimai ... 21
1.2.7. Mitybos tipas ... 22
1.2.8. Rūgštinių maisto produktų ir gėrimų poveikis ... 22
1.2.9. Mitybos įpročiai ... 23
1.3. Dantų erozijos registravimas ... 24
1.4. Dantų erozijos gydymas ir prevencija ... 27
1.5. Literatūros apžvalgos išvados ... 29
1.5.1. Dantų erozijos tendencijos mokslinėse studijose ... 29
1.5.2. Mokslinių dantų erozijos tyrimų trūkumai ... 29
1.5.3. Mokslinių dantų erozijos tyrimų poreikis ... 29
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 31
2.1. Tyrimo planas ... 31
2.2. Tyrimo imtis ... 31
2.3. Tiriamųjų asmenų dalyvavimas tyrime ... 32
2.4. Tiriamųjų kontingentas ... 32
2.5. Tyrimo duomenų surinkimas ... 32
2.6. Dantų erozijos diagnostika ir gydymo poreikio įvertinimas ... 34
2.6.1. Klinikinis dantų fotografavimas ... 34
2.6.2. Dantų erozijos diagnostika iš klinikinių dantų nuotraukų ... 34
2.6.4. Dantų erozijos gydymo poreikio vertinimas ... 36
2.6.5. Tiriamųjų asmenų nuomonės vertinimas anketine apklausa ... 36
2.6.6. Kalibravimas ... 37
2.7. Statistinė duomenų analizė ... 37
3. REZULTATAI ... 38
3.1. Bendra informacija apie tiriamuosius ... 38
3.2. Nustatytas dantų erozijos paplitimas ... 38
3.3. Nustatytas dantų erozijos intensyvumas ... 39
3.4. Nustatytas dantų erozijos gydymo reikalingumas ir gydymo rūšis ... 39
3.5. Dantų erozijos paplitimas studentų nuomone ... 41
3.6. Dantų erozijos intensyvumas studentų nuomone ... 42
3.7. Dantų erozijos gydymo reikalingumas ir gydymo rūšis studentų nuomone ... 42
3.8. Nustatyto dantų erozijos paplitimo, intensyvumo, gydymo reikalingumo ir gydymo rūšies rezultatų pasiskirstymas, jų atitikimas ir palyginimas su studentų nuomone ... 44
3.9. Nustatyto dantų erozijos paplitimo sąsajos su tiriamųjų įpročiais ... 45
3.9.1. Mitybos tipo ryšys su dantų erozija ... 45
3.9.2. Įpročio praskalauti burną po saldžių, rūgščių, aštrių maisto produktų suvartojimo ryšys su dantų erozija ... 45
3.9.3. Įpročio palaikyti gėrimą burnoje prieš jį nuryjant ryšys su dantų erozija ... 46
3.9.4. Įpročio išsivalius dantis prieš miegą ar naktį gerti gėrimus ryšys su dantų erozija .. 46
3.10. Gastroezofaginio refliukso ryšys su dantų erozija ... 48
3.11. Kramtomosios gumos kramtymo ryšys su dantų erozija ... 48
3.12. Vėmimo ryšys su dantų erozija ... 48
3.13. Vartojamų medikamentų ryšys su dantų erozija... 48
3.14. Nustatyto dantų erozijos paplitimo sąsajos su tiriamųjų mitybos įpročius lėmusiais veiksniais ... 49
3.14.1. Per mėnesį mitybai skiriamų lėšų ryšys su dantų erozija ... 49
3.14.2. Maisto gaminimo ryšys su dantų erozija ... 49
3.14.3. Gyvenamosios vietos ryšys su dantų erozija ... 50
3.14.4. Tiriamųjų vartojamų maisto produktų sąsajos su dantų erozijos paplitimu ... 50
4.1. Dantų erozijos paplitimas ... 56
4.2. Dantų erozijos intensyvumas ... 56
4.3. Dantų erozijos ryšys su lytimi ... 56
4.4. Vartojamų maisto produktų sąsajos su dantų erozijos paplitimu ... 56
4.4.1. Dantų erozijos ryšys su gėrimais ... 56
4.4.2. Dantų erozijos ryšys su maisto produktais ... 57
4.5. Dantų erozijos ryšys su valgymo įpročiais ... 57
4.5.1. Dantų erozijos ryšys su kramtomąja guma ... 58
4.6. Nustatyto dantų erozijos paplitimo sąsajos su mitybos įpročius lėmusiais veiksniais ... 58
4.6.1. Dantų erozijos ryšys su maistui išleidžiamomis lėšomis... 58
4.6.2. Dantų erozijos ryšys su maisto gaminimu ... 59
4.6.3. Dantų erozijos ryšys su gyvenamąja vieta ... 59
4.7. Nustatyto dantų erozijos paplitimo sąsajos su bendrine sveikata ... 59
4.7.1. Dantų erozijos ryšys su gastroezofaginiu refliuksu ... 59
4.7.2. Dantų erozijos ryšys su medikamentais... 59
4.7.3. Dantų erozijos ryšys su vėmimu ... 60
4.8. Nustatyto dantų erozijos paplitimo sąsajos su gydymo reikmėmis ... 60
4.9. Nustatyto ir studentų nuomone jiems esančio dantų erozijos paplitimo, intensyvumo, gydymo reikalingumo ir gydymo rūšies rezultatų atitikimas ... 60
IŠVADOS ... 62
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 63
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 64
PAGRINDINĖS SANTRUMPOS
DE – dantų erozija
DŽOK – Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinika GERL – gastroezofaginio refliukso liga
lls – laisvės laipsnių skaičius
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas MA – Medicinos akademija
n – atvejų skaičius grupėje nr. – numeris
OF – Odontologijos fakultetas P – pasikliautinumo lygmuo p – klaidos tikimybė
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
SEPRS – (angl. Simplified Erosion Partial Recording System) supaprastinta dantų erozijos
dalinio vertinimo sistema
SN – standartinis nuokrypis SP – standartinė paklaida χ2 – Chi kvadrato kriterijus
LSMU MA OF II–V KURSO STUDENTŲ DANTŲ EROZIJOS
EPIDEMIOLOGINĖ SITUACIJA IR GYDYMO POREIKIS
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Dantų erozija sparčiai plinta tarp jaunų žmonių. Šio tyrimo tikslas – įvertinti dantų erozijos paplitimą, intensyvumą, rizikos veiksnius, gydymo poreikį, mitybos pasirinkimą lemiančius veiksnius LSMU MA OF II–V kurso studentams ir studentų nuomonę apie jiems esančią dantų eroziją ir jos gydymo poreikį.
Medžiaga ir metodai. Šis skerspjūvio kohortinis tyrimas atliktas LSMU MA OF Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje 2018–2019 m. Tyrime dalyvavo 104 LSMU MA OF II–V kurso studentai. Duomenys buvo renkami klausimynu ir klinikiniu dantų fotografavimu. Dantų erozija buvo vertinama naudojant modifikuotos Supaprastintos dantų erozijos dalinio vertinimo krūminiams dantims ir Erozinio dantų nusidėvėjimo indekso priekiniams dantims sujungtą naują versiją. Tyrime buvo nustatytas maksimalus 0,95 pasikliautinumo lygmuo (P), 0,05 klaidos tikimybė (p) ir 10% maksimali paklaida (∆). Duomenų analizei naudota statistikos paketo socialiniams mokslams (SPSS®) (IBM, Armonk, JAV) 13 versija.
Rezultatai. Buvo nustatytas dantų erozijos paplitimas 54,8%. Eroziniai dantų pažeidimai reikšmingai daugiausiai buvo vidutinio sunkumo. Dantų erozijos gydymo reikalingumas ir jo pasiskirstymas kursuose atitiko analogiškus dantų erozijos paplitimo rodiklius. Dantų erozija buvo reikšmingai susijusi su įpročiu nepraskalauti burnos vandeniu suvartojus saldžių, rūgščių, aštrių maisto produktų (p=0,01), su raudono ir balto vyno vartojimu (p=0,035). Studentų nuomonė nustatytam dantų erozijos paplitimui ir gydymo reikalingumui buvo adekvati atitinkamai – 65,4% ir 61,5%.
Išvados. Darbo rezultatų analizė rodo, kad reikalinga imtis strategijų, kuriomis siekiama užkirsti kelią dantų erozijai arba ją sustabdyti koreguojant mitybą dalyvaujant studentams, tėvams/globėjams, dėstytojams, gydytojams.
Raktiniai žodžiai. Tooth Erosion, Tooth Wear, Prevalence, Risk Factors, Nutrition, Risk Behavior.
EPIDEMIOLOGICAL SITUATION AND TREATMENT NEED OF
DENTAL EROSION OF LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH
SCIENCES MEDICAL ACADEMY FACULTY OF ODONTOLOGY
II–V YEAR STUDENTS
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work. Tooth erosion is spreading between youngsters. Aim of the work – evaluate the prevalence, severity, risk factors, treatment need, own opinion about personal dental erosion and treatment need, and reasons for choice of diet of LMUHS MA OF II—V – year students.
Material and methods. This cross-sectional cohort study was performed in LMUHS MS OF Department of Dental and Maxillofacial Orthopedics during 2018 – 2019 year. 104 II- to IV-year students from LMUHS MA OF have taken part. Data was gathered using a questionnaire and clinical dental photography. Dental erosion was evaluated using a new combined version of modified Simplified Erosion Partial Recording System. A 0.95 confidence level (P), 0.05 significance level (p), maximum error of 10% (Δ) were set. Data analysis was performed using Statistical Package for Social Sciences® (IBM, Armonk, USA) version 13.
Results. Prevalence of dental erosion was equal to 54.8%. Erosion damage was mostly of medium severity. Treatment needs and distribution of dental erosion between different year students match dental erosion prevalence rates. Dental erosion was related to not rinsing the mouth with water after consuming sweet, sour, spicy foods (p=0.01), consumption of red and white wine (p=0.035). The adequacy of student opinion for dental erosion prevalence and treatment need was 65.4% and 61.5%, respectively.
Conclusions. It is necessary to strategize actions aimed at prevention or halting of dental erosion processes by correcting nutrition habits in which students, parents/guardians, lecturers and doctors would take part in.
13
ĮVADAS
Dantų erozija (DE) žinoma kaip negrįžtamas lėtinis danties kietųjų audinių struktūros praradimas dėl burnoje esančių nebakterinės kilmės rūgščių cheminio poveikio dantims, kai jos difuzijos būdu prasiskverbia pro danties pelikulę ir tirpina mineralines danties emalio ir dentino medžiagas [1-5]. Vis dar egzistuojantis požiūris, kad DE ardo tik išorinį danties mikropaviršių, kai tuo tarpu dantų ėduonies destrukcija pasireiškia ir popaviršiniame danties sluoksnyje, šiuo metu yra paneigtas, ir DE yra pripažinta trečia pagal svarbą po dantų ėduonies ir dantenų ligų dantų sveikatos problema [1-6].
Egzistuojanti DE kurį laiką pacientams nesukelia rūpesčių ir pradinėse stadijose gali būti nediagnozuota. Kol rūgštinis paviršinis mineralizuoto audinio tirpinimas iš pradžių vyksta tik emalyje ir dantis dėl to plonėja, bendras danties vaizdas pakinta nedaug ir tuo metu tik emalį naikinančios priežastys gali likti nepastebėtos. Dažniausiai į danties erozinius pažeidimus dėmesys atkreipiamas, kai irimas pasiekia ir pereina į dentiną, geltonesnė danties spalva tampa akivaizdi, o dėl irimo proceso atvertuose dentino kanalėliuose esančių odontoblastų galų terminis, cheminis ir taktilinis dirginimas sukelia skausmingą danties jautrumą. Nustatyta, kad ištirpinus dentino mineralines medžiagas, likęs nepažeistas danties organinis matriksas iš dalies veikia kaip rūgščių difuzinis barjeras, kuris kai kada pristabdo DE progresavimą, tačiau randama ir DE sukeltų pulpos pažeidimų [2, 7-9]. Praskiesdamos ir buferiuodamos į burną patenkančias išorines ir skrandžio rūgštis, dantis nuo DE gali saugoti ir seilės [10].
Daugybė klinikinių ir laboratorinių tyrimų DE sieja su per dideliu rūgštinių gėrimų suvartojimu, padidėjusia jų sąlyčio su dantimi trukme ir dažniu [1, 4, 6, 11-17]. Dažniausiai DE sukeliančios priežastys yra rūgštiniai maisto produktai ir gėrimai, paprastai tie, kurių pH yra žemesnis nei 5,0–5,7 [1, 12, 13]. Plačiai paplitęs nežinojimas apie žalingą rūgšties erozinį poveikį dantims daugelį žmonių skatina vartoti didelį vaisių sulčių kiekį, nes jos paprastai laikomos sveikomis. Nustatyta, kad ardančiai danties audinius veikia vaisių sultys, tokios kaip apelsinų (kuriose yra citrinos rūgšties), gaivieji gėrimai (pvz.: ,,Coca–Cola“, limonadai), sporto ir energiniai gėrimai (kurių sudėtyje yra citrinos, fosforo, anglies rūgšties), gazuoti gėrimai, alkoholis, ypač vynas, kurio pH yra mažesnis kaip 3,0–3,8 ir kiti rūgštiniai gėrimai bei maisto produktai, tokie kaip vaisiai ir daržovės [1, 4, 13]. Šiandien žinoma apie 90 didelį rūgštinį potencialą (pH≤5,5) turinčių gėrimų bei maisto produktų [9].
Kiti DE atsiradimo ir (arba) rizikos veiksniai ir eroziniai rūgščių šaltiniai dantims yra išorinės aplinkos rūgštys (pvz., chloruotas baseino vanduo), regurgitavusios skrandžio rūgštys (esant
14 virškinimo, mitybos sutrikimams), netinkami burnos higienos įpročiai ar priemonės, kai kurių medikamentų vartojimas (antidepresantų, acetilsalicilatų) [1, 6, 11, 14-17].
Ne kiekvienam žmogui, kurio dantys yra veikiami tiek išorinių (aplinkos, mitybos), tiek vidinių (skrandžio turinio) rūgščių pasireškia DE [9, 8, 19]. Nors chemiškai ir biologiškai minėti rūgšties šaltiniai galimai sukelia dantų eroziją ir manoma, kad reguliarus įvairių rūgščių poveikis padidina DE atsiradimo riziką, aiški ekspozicija, per kurią bet kuri iš šių medžiagų galėtų sukelti DE, nėra nustatyta [9]. Pripažįstama, kad pagal DE etiologiją galima nustatyti DE vystymosi rizikos grupes, jose veikiančius DE rizikos veiksnius ir kontroliuoti DE [13, 19-23]. Dėl šios priežasties kiekvienas naujas tyrimas siekiant apibūdinti, ar reguliariai veikiantys skirtingi rūgšties šaltiniai turi tikrą poveikį DE paplitimui ir sunkumui, yra vertingas.
Šiandien neabejojama, kad DE yra svarbi dantų sveikatos problema, susijusi su pasitenkinimu ne tik dantų, bet ir psichoemocine sveikata ir gyvenimo kokybe [15, 24, 25]. Šiuolaikinėje visuomenėje DE yra dažniausia patologinio dantų nusidėvėjimo forma ir sparčiai plinta, ypač tarp jaunų žmonių [11, 16, 18, 26, 27]. Erozinius dantų pažeidimus dažnai tenka ir galima atstatyti, tačiau tai nestabdo pačios DE poveikio [18]. Norint valdyti DE ir erozinius dantų pažeidimus labiau dantis tausojančiais metodais, labai svarbu jau ankstyvoje jos stadijoje atpažinti pažeidimus, nustatyti rizikos veiksnius ir suprasti jų poveikį, žinoti apsauginius veiksnius ir jų vaidmenį [8, 15, 20, 27-31].
Plačiai pasaulyje varijuojantis DE paplitimas (0–100%) ir tolesnis jo didėjimas, ypač jauniems žmonėms, paskatino atlikti šį tyrimą. Buvo numanoma, kad šis tyrimas iš dalies atspindės galimai geriausius Lietuvos žmonių DE epidemiologinius rodiklius 18–25 metų amžiaus grupėje per Lietuvos studentų odontologų šių rodiklių prizmę. Išsiaiškinant, ar studentai odontologai turi su DE susijusių problemų ir ar suvokia jas turintys, siekta paneigti ar patvirtinti hipotezę, kad tokių problemų, daugiausiai apie DE žinių turinčioje jaunuomenėje, nėra arba jos yra pavienės. Tyrimu siekta išsiaiškinti galimai esančios DE patofiziologiją ir rasti jos kontrolės galimybes.
Darbo tikslas:
Įvertinti galimą esamų mitybos įpročių ir bendrinių rizikos veiksnių ryšį su pasireiškusia dantų erozija, gydymo reikmes LSMU MA OF II–V kursų studentams ir studentų nuomonę apie jų dantų erozinius pažeidimus, jų gydymo poreikį.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti dantų erozijos paplitimą ir intensyvumą LSMU II–V kurso studentams ir juos palyginti su studentų nuomone.
2. Įvertinti LSMU II–V kurso studentų esamų mitybos įpročių, jų pasirinkimo ir bendrinių veiksnių galimą priežastinį ryšį su pasireiškusia dantų erozija.
15 3. Įvertinti LSMU II–V kurso studentams nustatyto dantų erozijos gydymo poreikio
16
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Dantų erozijos problema, paplitimas ir sunkumas
Daugelį metų sveikatos priežiūros specialistų nuomonė, kad DE yra antrinės svarbos sveikatos problema, dėl pastaraisiais metais vis didėjančio DE paplitimo ir intensyvumo keičiasi [1, 15, 18]. Pastarųjų penkerių metų moksliniai tyrimai parodė, kad DE yra dažnas reiškinys išsivysčiusiose šalyse ir yra trečia aktualiausia odontologinė problema po dantų ėduonies ir dantenų ligų [1-6, 32].
Gyvenimo metu dantų paviršius nuolat sąveikauja su cheminiais, biologiniais ir mechaniniais veiksniais, kurių poveikio pusiausvyros kaita lemia ar dantis bus nudėvimas, ar apsaugomas ir gali paaiškinti, kodėl kai kurie asmenys turi daugiau DE nei kiti, net jei jie patiria tą patį poveikį. Nebakterinės kilmės rūgščių ir (ar) chelatų buvimas burnoje ir jų poveikis dantims yra būtina DE atsiradimo prielaida, dėl kurio negrįžtamai tirpinami visi dantų kietųjų audinių sluoksniai [1-5, 27]. DE progresuoja lėtai ir kliniškai pasireiškia paviršiaus įdubimais su išlikusiais aukštesniais ,,kraterio“ formos peršviečiamais kraštais, lyg nugludintu slidžiu dantų paviršiumi, kuris vėliau pasidaro nelygus, ,,kalnuotas‘', kartais – porėtas, persišviečiant dentinui ar netekus emalio tampa matinis ar gelsvas, vėlesnėse stadijose atsivėrus dentino kanalėliams dėl odontoblastų terminalinių galų terminio, cheminio ir (ar) taktilinio dirginimo gali pasireikšti padidėjęs dantų jautrumas [27].
DE gali pasireikšti kaip izoliuotas procesas, tačiau klinikinėse situacijose tikėtina, kad kartu atsiras, ir dažnai prisideda, ir kiti dantų nusidėvėjimo reiškiniai, pvz., dėl agresyvaus dantų valymo – nutrynimas (abrazija), dėl perteklinio dantų opozicinio kontaktavimo – nudilimas (atricija) ar dėl danties biomechaninės perkrovos – pleišto formos kaklelio defektai (abfrakcija) [27]. DE yra dažniausia patologinio dantų nusidėvėjimo forma ir lemia, o kartu egzistuojančios kitos nusidėvėjimo formos dar labiau sustiprina, suprastėjusią dantų estetiką, sumažėjusį kramtymo efektyvumą, pažeistų dantų mechaninį atsparumą [2, 7, 8].
Pateikiamas pasaulinis DE paplitimo vidurkis vaikams ir suaugusiesiems svyruoja nuo 7,2 iki 95, bet gali varijuoti nuo 0 iki 100%, ir ši įvairovė siejama su skirtingais skirtingų šalių žmonių papročiais ir įpročiais ir skirtinga atliktų DE tyrimų metodologija [9, 15]. Nustatytas DE paplitimas pieniniuose dantyse siekia nuo 30 iki 50%, nuolatiniuose dantyse – nuo 20 iki 45%. Vidutinis bendras DE paplitimas Amerikoje yra apie 21%, 22% Europoje, 20% Azijoje ir 41% Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje [9].
DE progresavimas nors yra didesnis vyresnio (52–56 metų), palyginti su jaunesnio (32–36) amžiaus, žmonėms, pastarųjų metų tyrimų duomenys rodo spartų DE plitimą jauniems žmonėms,
17 kuris siejamas su didesniu jų mitybos rūgštiniu potencialu [11, 15, 16, 18, 26, 28, 33]. Europos šalyse dantų DE tarp jaunų žmonių varijuoja nuo24 iki 64% [15].
DE sunkumas įvairiuose tyrimuose skiriasi ir daugiausiai rodo apsiribojimą emaliu (> 80% erozijos atvejų), tačiau nemažai yra ir sunkesnių DE atvejų, kai pažeidimas siekia ar apima dentiną (21 –27%) ir retai siekia pulpą (1%) [9].
Egzistuoja aiškūs DE rizikos skirtumai tarp įvairių žemynų. Ypatingai didelė 24,5% DE išsivystymo rizika yra Vidurio Rytuose ir Afrikoje, kur paplitęs rūgščių gėrimų ir rūgštaus maisto vartojimas sudaro 4,5% raciono. Azija taip pat pasižymi didele 13,4% DE išsivystymo rizika, susijusia su labai gausiu 4,4% natūralių vaisių ir rūgštinio maisto vartojimu. Amerikoje, kaip ir Europoje, rūgštinio maisto vartojimas bet kokia forma svyruoja nuo 0,86 iki 1,61% [9].
Kai kuriuose tyrimuose nenustatyta jokio DE ryšio su lytimi, o kiti pranešė apie didesnį paplitimą moterims nei vyrams, tačiau dauguma tyrimų rodo, kad vyrai yra labiau paveikti DE nei moterys. Dauguma tyrėjų sutaria, kad tik su vėmimu susiję gastroezofaginio refliukso liga (GERL) ir valgymo sutrikimai turi aiškų poveikį DE atsirasti ir gali būti siejami su sunkesniais dantų eroziniais pažeidimais [9]. Yra duomenų, kad žmonėms, vartojantiems kai kuriuos specifinius didesnio rūgštingumo maisto produktus ir gėrimus, gali kilti didesnė rizika DE. Epidemiologiniai tyrimai parodė ryšį tarp DE atsiradimo ir gyvenimo būdo bei mitybos tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse [1, 11, 13, 16].
Lietuvoje atlikta nedaug DE epidemiologinių studijų. 2010 m. DE nustatyta 3,3% 45–54 metų amžiaus, 2,3% 55–64 metų amžiaus ir 3,1% senyvo amžiaus Kauno miesto žmonėms. Šiame tyrime taip pat buvo rasta daugiau DE vyrams nei moterims ir du kartus didesnis DE paplitimas vidurinį išsilavinimą turintiems (4,4 %) nei nebaigtą aukštąjį ar aukštąjį išsilavinimą turintiems asmenims 2,1% [34]. 2014 m. nustatytas DE paplitimas plaukikams 12–17 metų amžiaus grupėje siekė 25% ir 50% – 18–25 metų amžiaus grupėje [35]. 2016–2017 m. DE paplitimas nustatytas LSMU ligoninėje Kauno klinikose pas studentus odontologus besigydžiusiems ≥18 metų amžiaus pacientams siekė 88,6% [36].
1.2. Dantų erozijos priežastys, rūšys ir rizikos veiksniai
Iš burnoje esančio apnašo bakterijų produkuotos rūgštys sukelia danties ėduonį, o išorinių ir vidinių rūgščių pasekmė yra DE [27]. Multifaktorinė DE etiologija yra susijusi su gyvenimo būdo (mitybos įpročiais, rūgščių maisto, gėrimų, medikamentų vartojimu, burnos higienos priemonėmis, virškinimo sutrikimais, gyvenamąja vieta), biologiniais (bendrine sveikata, dantų, pelikulės, seilių būkle) ir cheminiais (seilių buferine talpa, pH, kalcio, fluorido ir fosforo kiekiu danties audiniuose, veikiančios rūgšties rūšimi) veiksniais, galinčiais turėti įtakos DE paplitimui ir intensyvumui [4, 16].
18 Jau seniai pripažinta, kad dantų emalio demineralizacija įvyksta, kai bent vieną kartą burnos aplinkos pH peržengia kritinę 5,5 ribą (arba kritinį 5,0–5,7 intervalą) rūgštėjimo kryptimi [1-5, 27]. Visos į burną patenkančios rūgštys atsiranda iš trijų pagrindinių šaltinių ir yra dvejopos kilimo prigimties, kuri apibrėžia DE tipą (rūšį). Kai kurios klinikinio ištyrimo metu išsiaiškintos DE priežastys gali nurodyti bendrinės sveikatos sutrikimus ir jų gydymo reikmes (lentelė Nr. 1) [27]. Lentelė Nr. 1. Dantų erozijos klasifikacija ir priežastys [27]
Rūgščių šaltinis ir erozijos tipas Priežastiniai veiksniai
Regurgitacija (vidinė) Skrandžio turinio regurgitacija gali būti nesusijusi su paciento valia ir pasireikšti kaip virškinimo sutrikimo komplikacija arba gali pasireikšti kaip nervinės anoreksijos arba bulimijos išdava ir gali būti savanoriškai paciento kontroliuojama arba nekontroliuojama.
Mitybos (išorinė) Didelis rūgštinio maisto ir gėrimų, ypač erozyvių maisto produktų vartojimas. Aplinkos (išorinė) Darbo ar laisvalaikio užsiėmimų rūgštinė aplinka.
Vidinę (regurgitacijos) DE sukelia hidrochlorido rūgšties regurgitacija iš skrandžio. Tai atsitinka kai yra virškinimo sutrikimai, tokie kaip gastroezofaginio refliukso liga (GERL), hiatinė išvarža. Yra įrodymų, kad skrandžio turinio refliuksas per viršutinį stemplės sfinkterį padidina DE riziką. Skrandžio rūgštis taip pat gali patekti į burnos ertmę vėmimo epizodais dėl alkoholinių pagirių, lėtinio alkoholizmo, rytinio pykinimo, susijusio su nėštumu, valgymo sutrikimų, tokių kaip nervinė anoreksija ir bulimija, ir turintiems žalingą įprotį savanoriškai atsirūgti su maisto regurgitacija [27].
Išorinė mitybos DE atsiranda dėl nuolatinio tiesioginio dantų paviršiaus kontaktavimo su maisto ar gėrimais, kuriuose yra įvairių rūgščių, pavyzdžiui, citrusinių ir kitų vaisių sultys (citrinos rūgštis), gaivieji gėrimai, vynas ir kiti gazuoti gėrimai (citrinos, anglies, fosforo, vyno, tartrato rūgštis), marinuoti agurkai, actas, salotų padažai, konservai (acto rūgštis), alyvuogių aliejus (oleino rūgštis) [1-5, 20, 27, 37]. Tyrimų duomenyse taip pat yra randama DE asociacija su vegetariška mityba, kai kurių medikamentų vartojimu (acetilsalicilo rūgšties (Aspirino), geležies preparatų, vitamino C papildų) [6, 20, 38].
Išorinė aplinkos DE atsiranda dėl pramonės ir laisvalaikio aplinkoje garuose esančių rūgšties lašelių poveikio, pavyzdžiui, akumuliatorių, galvanizacijos gamyklų darbo vietoje galima rūgštinių garų tarša, baseinuose – galimas erozinis chloruoto vandens garų poveikis [14, 20, 27].
Rūgščių pašalinimas iš burnos ertmės didele dalimi priklauso nuo seilių srauto ir seilių buferinės talpos. Žemas seilių srauto greitis ir žema buferinė talpa išorinėms ir vidinėms rūgštims leidžia ilgai išlikti burnoje ir spartina DE procesą [10, 16, 27].
1.2.1. Gastroezofaginio refliukso ligos poveikis
Rėmenį (pirozę) arba rūgštinį refliuksą patiria dauguma žmonių [9]. 2017 m. duomenimis vidutiniškai 60% odontologinių pacientų, turinčių erozinių dantų pažeidimų, kenčia nuo
19 gastroezofaginio refliukso ligos [39]. Trumpalaikis skrandžio turinio refliuksas į stemplę yra nemalonus reiškinys, tačiau greitai praeina ir laikomas nekenksmingu. Pasikartojantis, reguliarus, nuolatinis skrandžio rūgšties refliuksas į stemplę yra patologiškas, atsiranda dėl ligos, apibrėžiamos kaip GERL [9].
Pagrindinė GERL priežastis yra pernelyg didelė skrandžio rūgšties gamyba, dvylikapirštės žarnos hiperaktyvumas, rūgštinio skrandžio turinio regurgitacija dėl per didelio kiekio alkoholio, kavos, gazuotų gėrimų ar cigarečių vartojimo, antsvorio, ,,nervinio“ skrandžio esant per dideliam stresui ir nervinei įtampai, diafragmos išvaržos, tam tikrų vaistų poveikio (pvz., acetilsalicilo rūgšties, diklofenako, ibuprofeno, kortizono, onkochemoterapijos) [40-42]. Dėl susilpnėjusio stemplės apatinio raumens – sfinkterio, atskiriančio stemplę nuo skrandžio, susilpnėjimo skrandžio turinys gali patekti į stemplę, burną ar plaučius [9, 42]. Skrandžio rūgšties patekimas į stemplę ar burną siejamas su ezofagitu, stemplės vėžiu, bronchine astma, idiopatine plaučių fibroze burnos gleivinės niežuliu, aftiniu stomatitu, halitoze, bruksizmu, dantų erozija, ypač tada, kai yra susilpnėjusi seilių buferinė sistema [9, 40-42].
GERL yra labai dažna būklė, jos paplitimas bendroje populiacijoje svyruoja nuo 18,1% iki 27,8%; Šiaurės Amerikoje 8,8–25,9%; Europoje 2,5 –7,8%; Rytų Azijoje 8,7% Vidurio Rytuose 33,1%, Australijoje 11,6% ir Pietų Amerikoje 23,0% [9, 42]. GERL gali būti simptominė ir asimptominė, abi formos gali paveikti dantų kietąjį audinį ir padidinti DE vystymosi riziką. Ne visi tyrimai parodė didesnį DE paplitimą turintiems DERL palyginti su kontroline grupe, tačiau, daugumos tyrimų duomenys rodo, kad esant GERL dantų eroziniai pažeidimai dažniausiai yra sunkesni lyginant juos su kontrolės atvejais [9, 42].
1.2.2. Rūgštinės aplinkos poveikis
Nuolatinio kontakto su aplinkos ar profesinėmis rūgštimis atvejais gali atsirasti DE defektų [9, 19, 20]. Jeigu nėra naudojamos profesinės saugos priemonės, DE rizika ženkliai padidėja [9]. Profesinės kilmės DE gali pasireikšti pramonės sektoriaus darbuotojams, dirbantiems baterijų, šaudmenų gamybos, galvanizavimo srityse (DE gali sukelti rūgštiniai garai), profesionaliems sportininkams, vyno degustatoriams (DE gali sukelti rūgštiniai skysčiai) [4, 20]. Dėl neegzistuojančių profesinių saugos priemonių vyno degustavimo profesija laikoma viena rizikingiausių DE [9, 19]. Profesionalūs sportininkai gali turėti didesnę DE riziką dėl reguliaraus probiotikų, sportinių ar energinių gėrimų vartojimo, kurie savo sudėtyje turi rūgščių, ypač kai dantys yra dehidratuoti ar seilių srautas sumažėjęs [9, 16, 19]. Profesinės kilmės rūgščių DE rizikos grupei priskiriami ir profesionalūs plaukikai dėl žemą pH turinčio chloruoto baseino vandens poveikio, kuris gali būti įgeriamas plaukiant ar dantys paveikiami garų pavidalu [9, 19]. Baseinų dezinfekcijai naudojamos chloruotos
20 dujos ir natrio hipochlorito tirpalas erozyviai veikia ne tik plaukikų, bet ir trenerių bei kitų baseino darbuotų dantis. 2017 m. Jungtinėje Karalystėje rekomenduojamas baseino vandens pH siekė 7,2– 8,0, o atliktame tyrime profesionaliai besitreniravusiems 2,7 pH baseino vandenyje plaukikams buvo rasta 40% DE atvejų [19]. Pasaulyje DE paplitimas tarp profesionalių plaukikų 2018 m. varijavo nuo 36 iki 86% [9].
1.2.3. Medikamentų poveikis
Mažai žinoma apie medikamentų ar narkotikų įtaką DE paplitimui. Manoma, kad rūgštiniai preparatai, tokie kaip acetilsalicilatai ar rūgščių sudėtyje turintys vitaminai, pvz., C vitamino papildai, geležies preparatai, kai kurie antidepresantai, gali sukelti DE [4, 9, 20]. Ilgesnis tokių preparatų kramtomųjų tablečių ar tablečių, ištirpintų vandenyje, palaikymas burnoje turi didesnę įtaką dantų erozinių pažeidimų pasireiškimui. Bronchinės astmos metu skiriami medikamentai – beta simpatomimetikai – yra rūgštiniai preparatai, kurie daro įtaką seilių srauto reguliacijai ir siejami su dažnesniu GERL [9]. Kol kas nėra apibendrintų mokslinių duomenų kaip DE paplitimas priklauso nuo rūgštinių medikamentų vartojimo, tačiau pastebėta, kad šie medikamentai sunkina esančią DE [43]. Vyrauja nuomonė, kad psichiką veikiančių vaistų ar narkotinių medžiagų vartojimas yra susijęs su eroziniu dantų nusidėvėjimu. Atlikti tyrimai rodo, kad nuo narkotikų priklausomiems žmonėms randami dantų kietųjų audinių pažeidimai, dažniau yra sukelti ėduonies ar dėl priklausomybės narkotikams padidėjusio raumenų aktyvumo ar spazmų atsiradusios atricijos [9].
1.2.4. Alkoholio poveikis
Dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas taip pat siejamas su egzogeninių ir endogeninių rūgščių poveikiu dantims ir eroziniais dantų pažeidimais [4, 9, 19, 20]. Reguliarus piktnaudžiavimo alkoholiu paplitimas 2018 m. duomenimis išsivysčiusiose šalyse svyravo nuo 9 iki 13% ir, tyrėjų nuomone, buvo laikomas gana dažnu reiškiniu [9]. Dauguma alkoholinių gėrimų, pvz., raudonas vynas, yra rūgštiniai arba gazuoti turintys aukštą erozinį potencialą [19, 20]. Randama, kad priklausomybė alkoholiui įtakos dantų eroziniams pažeidimams turi tuomet, kai ji susijusi su reguliariu vėmimu ir GERL [9, 19, 20]. Kitas alkoholio sukeliamas padarinys, skatinantis DE pasireiškimą, yra seilių buferinės talpos redukcija [19]. Vyrauja moksliniais tyrimais paremta tendencinė prognozė, kad didelį alkoholio kiekį vartojantys žmonės erozinių dantų pažeidimų turės dažniau ir jie bus sunkesni [44].
21 1.2.5. Seilių vaidmuo
Seilės laikomos didžiausią įtaką DE prevencijai darančiu biologiniu veiksniu: 1) į burną patekusias rūgštis praskiedžia, neutralizuoja, sušvelnina, pašalina ryjant; 2) ant danties paviršiaus suformuoja apsauginę membraną – pelikulę; 3) remineralizuoja DE pažeistą emalį ir dentiną. Dar prieš rūgštinio stimulo atsiradimą dėl užuodžiamo produkto kvapo ar matomo vaizdo padidėja seilių srautas, rūgštys praskiedžiamos sumažinant jų koncentraciją burnoje ir destrukcinį poveikį danties audiniams [10]. Seilėse yra apsauginių baltymų ir buferinė sistema, kuri neutralizuoja rūgštis ir palaiko burnos pH fiziologinės normos ribose, t.y. 6,8–7,8 [45]. Manoma, kad praskiesdamos ir buferiuodamos dėl GERL į burną patenkančią skrandžio rūgštį seilės nuo erozinio rūgšties poveikio iš dalies saugo ne tik dantis, bet ir stemplės ir burnos gleivinę [41]. Seilės ant dantų paviršiaus suformuoja santykinai pralaidžią plėvelę – pelikulę – kuri bent kurį laiką neleidžia rūgštims tiesiogiai kontaktuoti su danties kietaisiais audiniais [10, 45]. Seilių sudėtyje esantys fluoridas, kalcis ir fosforas skatina dantų paviršių remineralizaciją ir sumažina emalio ir dentino mineralų tirpimą. Emalio ir dentino neorganinę dalį sudaro hidroksiapatito kristalai, kurių sudėtyje yra kalcio, fosfato, hidroksido jonų ir natrio, kalio, magnio ir chlorido jonų priemaišų. Kai dantis kontaktuoja su seilėmis vyksta jonų mainai: karbonato jonai keičia fosfato jonus, o fluorido jonai keičia hidroksido jonus; hidroksiapatitai keičiami fluorapatitais. Nors fluorido jonai pakeitę hidroksido jonus sustiprina danties kietuosius audinius, karbonatas silpnina kristalinę audinio struktūrą, todėl apsauginis seilių remineralizacijos procesas iš dalies pats gali skatinti DE atsiradimą [21].
1.2.6. Valgymo sutrikimai
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautine ligų klasifikacija valgymo sutrikimai skirstomi į tris pagrindines kategorijas: nervinę anoreksiją (lot. Anorexia nervosa), nervinę bulimiją (lot. Bulimia nervosa) ir besaikį valgymą; bei kitus netipinius valgymo sutrikimus [9, 46]. Kartu su padidėjusiomis seilių liaukomis aptikta DE laikoma galimais diagnostiniais valgymo sutrikimų požymiais [46]. Nervinė anoreksija ir bulimija gali pasireikšti atskirai arba vienu metu ir dėl įtakos suvartojimo maisto reguliavimui gali potencialiai padidinti DE riziką. Šie valgymo sutrikimai pasireiškia pasirinkimu riboti mitybą ir vėmimais (nuolatiniais, reguliariais ar dažnais), kurių metu skrandžio rūgštis (endogeninis šaltinis) ir suvartotame maiste bei gėrimuose esančios rūgštys (egzogeninis šaltinis) pasiekia burną ir dantis. Tyrimais nustatyta, kad vėmimas susijęs su didesniu DE paplitimu, intensyvumu ir rizika jai atsirasti [9, 17]. PSO statistikos duomenimis, 2018 m. DE nusidėvėjimo paplitimas sergant nervine bulimija sudarė: Brazilijoje 45%, Suomijoje 63%, Didžiojoje Britanijoje 42%, Izraelyje 42%, Japonijoje 86%, Norvegijoje 70% ir Švedijoje 98%. Moksliniais duomenimis, virškinimo sutrikimų turintys žmonės dažniau suvartoja savo sudėtyje acto
22 turinčio maisto bei dietinių limonadų, kurie pasižymi didesniu rūgštingumu, lyginant su nedietiniais [20]. Eroziniai pažeidimai tokiems žmonėms dažniausiai pasireiškia gomuriniuose ir liežuviniuose dantų paviršiuose [17].
1.2.7. Mitybos tipas
Propaguojama sveika gyvensena ar specialios dietos, paremtos dideliu vaisių, daržovių ir kitų rūgštinių maisto produktų vartojimu, gali padidinti DE riziką. Kol kas nėra atlikta daug mokslinių tyrimų, siekiančių išsiaiškinti ryšį tarp vegetarizmo ar veganizmo ir DE pasireiškimo. Didesnė mokslinių tyrimų dauguma rodo vyraujančią tendenciją, kad DE paplitimas ir jos rizika tarp vegetariškos ir veganiškos mitybos žmonių didėja lyginant su visavalgiais [9, 13, 19, 20, 38, 47]. Pastebėta, kad vegetarai suvartoja ne tik didesnį vaisių kiekį, bet ir rečiau naudoja fluoruotą druską, lyginant su visavalgiais, kai fluoras galėtų apsaugoti dantis nuo destrukcinio rūgščių poveikio [20]. Randamas didesnis DE paplitimas ir sunkumas ir tarp neapdoroto maisto vartojimo šalininkų [9].
1.2.8. Rūgštinių maisto produktų ir gėrimų poveikis
Didžiausia rūgščių ekspozicija dantims tenka iš nuolat (įprastai) vartojamų rūgštinių gėrimų. Nėra aiškios vieningos nuomonės apie tai, kaip rūgštiniai gėrimai susijęs DE [9].
Rūgštinis gėrimo ar maisto produkto erozijos potencialas priklauso ne tik nuo jo pH vertės, bet taip pat stipriai priklauso ir nuo titruojamų kalcio chelatų savybių, kurie yra sudėtinė maisto produktų mineralų dalis. Gėrimų ar maisto produktų ≤5,5 pH vertė, juose esančių mineralų prisotinimas (kiekis) kalciu, fosfatu ir fluoridu laikomas dantų audinių tirpinimo varomąja jėga (eroziniu potencialu) [27, 48]. Yra žinoma apie 90 didelį erozinį potencialą turinčių ir stipriai burnos aplinką veikiančių rūgštinančių gėrimų ir maisto produktų, kurių pH≤5,0–5,7 [12, 27, 48]. Kai kurie tyrėjai tokius produktus įvardija eroziniais, laiko juos su mityba susijusios DE etiologiniais veiksniais ir nurodo, kad dažnas (nuolatinis) šių produktų vartojimas didina DE riziką iki 40%. Kai kurių maisto produktų rūgštingumas pateiktas 2 lentelėje [27].
Lentelė Nr. 2. Kai kurių paprastų maisto produktų rūgštingumas [27]
Maisto produktas/gėrimas pH Citrinų sultys 1,8–2,4 Apelsinų sultys 2,8–4,0 Greipfrutų sultys 2,9–3,4 ,,Pepsi“ 2,7 Dietinė ,,Pepsi“ 2,95 Kokosas 2,7 Vynas 2,3–3,8 Alus 4,0–5,0 Arbata (juoda) 4,2 Actas 2,4–3,4 Marinatas (acto/sūrymas) 2,5–3,0
23 Ankstyvesni ir paskutinių metų tyrimai rodo, kad erozyvaus maisto ir didelio rūgštingumo saldumynų suvartojimas turi reikšmingą ryšį su DE ją didindami [19, 21, 23, 32].
Tyrimuose nustatyta, kad DE priežastimi gali būti vynas, kava, arbata, net ir gaivieji gėrimai be cukraus, į kuriuos įdėta vaisių ar vaisių kvapiųjų medžiagų yra tokie pat blogi DE rizikos požiūriu, kaip ir cukriniai gėrimai danties ėduonies rizikai. Šie tyrėjai taip pat akcentuoja, kad vaisių skonio saldainiai arba pastilės, bulvių ir kukurūzų traškučiai ir kiti produktai, kurie buvo marinuoti arba kuriuose yra acto, druskos, taip pat – vynas, turi didelį erozijos potencialą ir kai jie valgomi reguliariai didina DE riziką [32].
Naujausi epidemiologiniai duomenys rodo, kad maisto rūgštys yra įprastas modernių perdirbtų maisto produktų ingredientas, nes gamintojai dažnai jas prideda prie maisto produktų ir gėrimų, kad pagerintų jų organoleptines savybes ir prailgintų tinkamumą. Tokie dažnai naudojami rūgštiniai priedai yra dažikliai, acto, citrinos, fosforo, fumaro, pieno, obuolių, vyno ir askorbo rūgštys [48, 49].
Neseniai atliktoje in vitro studijoje buvo išanalizuota 30 cukraus neturinčių konditerijos gaminių ekstrahatai, patalpinti fiziologinėse seilėse. Įvertinus šių konditerinių gaminių titruojamą pH rūgštingumą, cheminę sudėtį ir danties paviršiaus mikrokietumo pokyčius, maisto gaminio erozijos potencialas buvo suskirstytas į aukštą, vidutinį ir mažą. Nustatyta, kad septyniolika iš 30 cukraus neturinčių saldumynų turi didelę maisto rūgščių koncentraciją, žemą pH, aukštą titruojamą rūgštingumą ir didelį erozijos potencialą. Ant dešimties iš šių 30–ties didelio erozinio potencialumo konditerijos gaminių etikečių buvo įrašai, liudijantys tai, kad šie produktai yra saugūs dantims (angl.
toothfriendly) [48].
Paskutinių metų tyrimas parodė, kad pieno ir pieno pagrindo produktų vartojimas galėtų būti mitybos priemonė, padedanti užkirsti kelią DE, ypač jei jų yra vartojimas galėtų pakeisti saldaus, gazuoto gėrimo vartojimą [22].
1.2.9. Mitybos įpročiai
Maisto produktų su nedideliu ar didesniu prisotinimo lygiu trumpalaikis poveikis dantims sukelia nežymią pradinę danties paviršiaus demineralizaciją. Kai danties audinys yra sveikas, jo aplinkos trumpalaikį pH padidėjimo poveikį emaliui neutralizuoti gali seilės ar papildomos remineralizuojančios priemonės ir gilesnės demineralizacijos toliau nebus [48]. Gerai žinoma, kad tokie įpročiai, kaip dažnas rūgštinių gėrimų vartojimas, siurbčiojimas, gurkšnojimas ar gėrimų laikymas burnoje, didina DE atsiradimo riziką [9].
24 DE sunkumą lemia erozyvaus tirpalo, kurį sudaro seilės ir rūgštis, savybės: pH, buferinė talpa, mineralinė sudėtis; rūgšties kontakto su danties paviršiumi dažnis, trukmė ir mitybos įpročiai. Tam tikri gėrimo įpročiai, kaip gurkšnojimas, šiaudelio naudojimas, nukreipiant geriamo skysčio tėkmę per dantų paviršių, intensyvus skalavimas, prailgina žemo, rūgščių sukelto pH laiką ant dantų paviršių [20, 21]. Kitų autorių nuomone, šiaudelio naudojimas geriant erozyvų gėrimą sumažina suminį DE poveikį dėl mažesnio dantų ir gėrimo kontaktavimo paviršiaus [19]. Moksliniai tyrimai parodė, kad citrusinių vaisių vartojimas dažniau nei du kartus per dieną kasdien, kasdienis limonadų vartojimas ir kassavaitinis acto ar sportinių gėrimų vartojimas gali ženkliai padidinti dantų erozijos riziką [20].
Naujausi tyrimai parodė, kad rūgštaus gėrimo vartojimas du kartus per dieną, įskaitant tokius gėrimus, kaip gaivieji gėrimai, vanduo su citrinos ar karšto vaisių arbatomis, gali sukelti 11 kartų didesnę DE tikimybę [32]. Šie dabartinai moksliniai duomenys taip pat patvirtino ankstesnę prielaidą, kad didesnis vaikų ir suaugusiųjų užkandžių valgymo paplitimas taip pat gali kenkti dantims, mėgavimasis tarp valgių vaisiais, saldžiais ar sūriais užkandžiais ir net dažnas arbatos, ypač su citrina, imbieru, gėrimas gali sukelti erozinius dantų pažeidimus. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad DE riziką taip pat gali didinti nuolatinis gėrimų vartojimas ar laikymas burnoje prieš nurijimą. O'Toole [48] nurodė, kad ilgiau nei penkias minutes laikomi burnoje erozyvūs produktus tikrai gali tirpinti dantis, kad su maistu susijusios DE prevencijai svarbu subalansuoti mitybą ir atkreipia dėmesį, kad su eroziniais gėrimais susijusi DE sumažėjo perpus, kai šie gėrimai buvo vartojami valgio metu ir sumažėjo, kai gėrimai buvo vartojami atšaldyti ir buvo sutrumpintas jų gėrimo laikas [32].
1.3. Dantų erozijos registravimas
DE diagnostika pradedama nuodugnia konkrečių rizikos veiksnių analize, jų ir DE pasireiškimo kaitos anamneze ir baigiama medicininės būklės įvertinimu [50]. Moksliniams DE tyrimams naudojami sudėtingi inovatyvūs tyrimo metodai: 3D kompiuterinė tomografija, kurios metu dantų audinius galima matyti pasluoksniui, fluorescencijos tyrimas, kai nukreipus ultravioletinius spindulius į dantį, galima įvertinti jo spalvos pokyčius, 3D profilometrija, kai nukreipus į dantį lazerio spindulį galima pamatyti danties struktūrą 5 mm gylyje, elektromikroskopiją, kurios metu galima analizuoti danties paviršiaus ar gilesnių paruoštų danties pjūvių mikrostruktūrą, gravimetrija [51, 52]. Tikslesniam DE problemos atspindėjimui in situ rekomenduojama duomenis rinkti taikant
in vitro/in vivo metodų kombinacijas, kurių klasifikacija pateikta 3-5 lentelėje [51].
Lentelė Nr. 3. Dantų erozijos in vitro tyrimų metodai [51]
Eil. nr. Metodas
1 Skenavimas elektroniniu mikroskopu 2 Paviršiaus profilometrija
25
3 Bekontaktė profilometrija
4 Poliarizuotos šviesos mikroskopija
5 Bekontaktis pritaikomasis skenavimas lazeriniu mikroskopu 6 Akustinis mikroskopinis skenavimas
7 Antrinė jonų masės spektroskopija 8 Jodido pralaidumo testas
9 Skersinė mikroradiografija 10 Kontaktinė rentgenografija 11 Jonų chromatografija
12 Mikrodensitometrinis skenavimas
Lentelė Nr. 4. Dantų erozijos in vivo tyrimų metodai [51]
Eil. nr. Metodas
1 Klinikinis ištyrimas ir fotografavimas 2 Indeksai (rodikliai)
3 Kolorimetrija
Lentelė Nr. 5. Dantų erozijos in vivo/in vitro tyrimų metodai [51]
Eil. nr. Metodas
1 Kiekybinė šviesos indukcinė fluorescencija 2 Optinė tomografija
3 Atominės absorbcijos spektroskopija 4 Poliarizuotos šviesos mikroskopija 5 Mikroindentacija ir nanoindentacija 6 Ultragarsinė ir cheminė analizė
Dėl daugelio šių tyrimo metodų brangumo, sudėtingumo, nepatogumo ar negatyvaus poveikio organizmui daugumą jų yra sunku pritaikyti kasdieninėje odontologinėje praktikoje. Klinikinei dantų kietųjų audinių praradimo diagnostikai, klasifikavimui ir stebėjimui nėra sukurto vienintelio visuotinai pripažinto rodiklio. DE įvertinimui naudojami tie patys skaitiniai, bet kuriam patologiniam dantų nusidėvėjimui įvertinti tinkantys, rodikliai [53]. Iki šiol klinikinėje odontologijos praktikoje ir moksliniuose tyrimuose naudojamas Smith ir Knight [54] sukurtas Dantų nusidėvėjimo indeksas (angl. Tooth wear index (TWI)) (lentelė Nr. 6).
Lentelė Nr. 6. Smith ir Knight [54] Dantų nusidėvėjimo indeksas (angl. Tooth wear index (TWI))
Balas Paviršius/sritis Požymiai 0 Prieanginis/oralinis/okliuzinis/
priekaklelinė Emalis nepažeistas. Makromorfologija nepažeista. 1 Prieanginis/oralinis/okliuzinis/
priekaklelinė Pažeistas emalis. Minimaliai pakitusi morfologija. 2 Prieanginis/oralinis/okliuzinis/
priekaklelinė Apsinuoginęs dentinas užima ≤ 1/3 paviršiaus ploto. Emalio nėra, likęs tik dentinas. Defektas < 1 mm gylio.
3 Prieanginis/oralinis/okliuzinis/
priekaklelinė Apsinuoginęs dentinas užima ≥1/3 paviršiaus ploto. Emalio nėra, žymus dentino trūkumas. Defektas < 1–2 mm gylio.
4 Prieanginis/oralinis/okliuzinis/ priekaklelinė
Visiškas emalio netekimas – šviečiasi pulpa – matomas antrinis dentinas.
26 Šis indeksas pagrįstas vizualiniu prarastų danties kietųjų audinių sunkumo įvertinimu 5 balų skalėje, nuo sveikos būklės su neprarastu emaliu (0 balų) iki visiško emalio praradimo su dentino ,,apsinuoginimu“ ar pulpos ekspozicija. Tai išsami dantų nusidėvėjimo įvertinimo sistema, pagal kurią įvertinamas visų dantų nusidėvėjimas, visuose matomuose paviršiuose (skruostiniame, gomuriniame, liežuviniame, kramtomajame–kandamajame), nepriklausomai nuo priežasties, dėl kurios atsirado nusidėvėjimas. Visi kiti klinikinio dantų nusidėvėjimo įvertinimo indeksai yra Smith ir Knight indekso modifikacijos ar versijos, kurių pavyzdžiai pateikti 7 ir 8 lentelėje [53].
Lentelė Nr. 7. Lussi [55] indeksas
Paviršius Balas Požymiai
Prieanginis 0 Erozijos nėra. Lygus, blizgus paviršius, galimas anatominių struktūrų išreikštumas.
1 Dalies emalio netekimas arba nepažeistas emalis, priekaklelinė sritis ikierozinės būklės; didesnio pločio nei gylio emalio įdubimas (atmestinas nudėvėjimas dantų šepetėliu). Banguojantis pažeidimo kontūras. Dentinas neįtrauktas.
2 Apsinuoginęs dentinas užima <1/2 paviršiaus ploto. 3 Apsinuoginęs dentinas užima >1/2 paviršiaus ploto. Okliuzinis/
oralinis
0 Erozijos nėra. Lygus, blizgus paviršius, galimas anatominių struktūrų išreikštumas.
1 Lengva erozija, suapvalėjusios kauburų viršūnės, restauracijų kraštai iškilę virš danties paviršiaus kontūro, įdubos okliuziniame paviršiuje. Dentinas neįtrauktas.
2 Sunki erozija, labiau išreikšti požymiai nei aprašyta 1 klasėje. Įtrauktas dentinas.
Lentelė Nr. 8. Bardsley ir kt. [56] Supaprastintas dantų nusidėvėjimo indeksas (angl. Simplified
Tooth Wear Index (STWI))
Klasė Požymiai
I Lengvas pažeidimas, pažeistas tik emalis
II Lokalizuotas pažeidimas, apsinuoginęs dentinas užima ≤ 1/3 paviršiaus ploto
III Generalizuotas pažeidimas, apsinuoginęs dentinas užima > 1/3 paviršiaus ploto
Identifikuoti DE tarp kitų dantų nusidėvėjimo formų (atricijos, abrazijos, abfrakcijos) ir nustatyti jos sunkumą galima naudojant dantų nusidėvėjimo indeksus, kuriuose įvertinami specifiniai klinikiniai eroziniai dantų požymiai vizualiai, naudojant odontologinį rankinį ar optinį zondą klinikinės apžiūros metu ar iš dantų fotografijų [9, 15, 53].
Identifikuoti DE etiologiją gali padėti erozinių pažeidimų vieta. Iš virškinamojo trakto į burnos ertmę patekusių rūgščių sukelta vidinės kilmės DE dažnai paveikia krūminių dantų kramtomuosius ir priekinių dantų oralinius paviršius. Išorinės aplinkos ir rūgštinio maisto ekspozicijos ant dantų sukelta išorinės kilmės DE dažniausiai pažeidžia priekinių dantų skruostinį paviršių [17, 19].
Dantų eroziniam nusidėvėjimui įvertinti yra pasiūlytas Bazinis DE nusidėvėjimo rodiklis (angl. Basic Erosive Wear Examination (BEWE)) (lentelė Nr. 9).
27 Lentelė Nr. 9. Bartlett ir kt. [57] Bazinis erozinio dantų nusidėvėjimo rodiklis (angl. Basic Erosive
Wear Examination (BEWE))
Balas Požymiai 0 Nėra pažeidimo
1 Pradinis danties paviršiaus pažeidimas
2 Sunkus defektas, kietųjų audinių netekimas siekia < 50% paviršiaus ploto 3 Sunkus defektas, kietųjų audinių netekimas siekia ≥ 50% paviršiaus ploto
Tai efektyvus ir paprastas įrankis, kuris yra labai panašus į pagrindinius periodonto vertinimo rodiklius, pagal kuriuos visi dantys vertinami blogiausiu galimu balu juos suskirsčius į sekstantus, o balų suma lemia proceso valdymo sprendimą [19, 30].
2018 m. Švedijos mokslininkai [15]DE diagnostikai iš klinikinių dantų fotografijų pasiūlė naudoti dvejas klasifikacijas: Johansson ir kt. [58] priekiniams dantims (lentelė Nr. 10) ir modifikuotą Hasselkvist ir kt. [59] Supaprastintą dalinio dantų erozijos vertinimo sistemą (angl. Simplified
Erosion Partial Recording System (SEPRS)) krūminiams dantims (lentelė Nr. 11). Dėl didžiausio
jautrumo ir specifiškumo DE diagnozuojant DE siūloma pasirinkti tik viršutinio žandikaulio kandžius, vertinant tik gomurinius paviršius, ir apatinio žandikaulio pirmuosius krūminius dantis, vertinant tik okliuzinius paviršius [15].
Lentelė Nr. 10. Johansson ir kt. [58] Erozinio dantų nusidėvėjimo indeksas priekiniams dantims
Balas Požymiai
0 Nėra matomų pokyčių, yra anatominių struktūrų išreikštumas, makromorfologija nepažeista.
1 Palygintas emalis, struktūrinis anatominis išreikštumas visiškai arba iš dalies išnykęs. Emalio paviršius blizgus, matinis, nereguliarus, „ištirpęs“, apvalus arba plokščias, makromorfologija nepažeista.
2 Emalio paviršius kaip aprašyta 1–oje klasėje. Makromorfologija neabejotinai pasikeitusi, susidariusios emalio fasetės ar įdubos, dentinas neapsinuoginęs
3 Emalio paviršius pakitęs kaip aprašyta 1 ir 2 klasėse. Makromorfologija žymiai pasikeitusi: pažeidimas beveik siekia dentiną arba apsinuoginęs dentinas užima ≤ 1/3 paviršiaus ploto.
4 Emalio paviršius pakitęs kaip aprašyta 1, 2 ir 3 klasėse. Apsinuoginęs dentinas užima > 1/3 paviršiaus ploto arba šviečiasi pulpa.
Lentelė Nr. 11. Jarkander ir kt. [15] modifikuota Supaprastinta dalinio dantų erozijos vertinimo sistema (angl. Simplified Erosion Partial Recording System (SEPRS)) krūminiams dantims (pradinė versija: Hasselkvist ir kt. [59])
Balas Požymiai
0 Kauburas nepažeistas, yra kauburo viršūnė 1 Suapvalinta kauburo viršūnė
2 Kauburas sužemėjęs ≤ 1 mm 3 Kauburas sužemėjęs > 1 mm
4 Išsilyginę kauburai: išsilyginę mažiausiai du to paties krūminio danties kauburai
1.4. Dantų erozijos gydymas ir prevencija
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis DE kontrolėje yra rizikos veiksnių valdymas, tikslus priežasties ir sunkumo identifikavimas [30, 50, 60]. DE prevencijai ir lengvos DE atveju, kol dantų emalis yra neprarastas, gali pakakti patarimų pakeisti mitybos racioną, valgymo įpročius, aplinką, eliminuoti GERL ir/ar naudoti perteklinę rūgštinę burnos terpę neutralizuojančius burnos skaliklius
28 [19]. Jei galutinė diagnozė iš pradžių nėra aiški, bendra prevencija gali būti tokios rekomendacijos: dietos korekcija, seilių srautą didinančių priemonių naudojimas, bendrinės sveiktos gydytojo ir gydytojo odontologo konsultacija ir gydymas, dantų jautrumą mažinančių dantų pastų ir skalavimo skysčių su fluoru naudojimas, mažinančių abrazyvų poveikį dantims priemonių naudojimas (minkštas dantų šepetėlis, apsauginiai dantų antdėklai nuo bruksizmo (kapos), ,,šiaudeliai“ rūgštiniams gėrimams gerti). Pradiniai gydomieji gydymo būdai turėtų būti konservatyvūs naudojant remineralizuojančias ir lipniąsias (adhezines) medžiagas [30].
Sunkesnių DE formų atvejais dantų erozinių pažeidimų atkūrimui reikia daugiadisciplininio požiūrio, kurį sudaro stebėsena, prevencija ir gydymas nuo paprastų restauracijų taikymo iki visapusiškos pilnos burnos reabilitacijos [30]. Aktyvus konservatyvus ir rekonstrukcinis dantų erozinių pažeidimų gydymas ir dantų reabilitacija paties DE proceso nekontroliuoja, tačiau tampa būtinybe, kai pasireiškia bent vienas šių DE būdingas požymis: prarastas struktūrinis danties vientisumas ir iškilusi grėsmė danties mechaniniam atsparumui, padidėjęs danties jautrumas, erozinis defektas estetiškai nepriimtinas pacientui [27, 30].
Šiuolaikinė dantų defektų rekonstrukcinė koncepcija reikalauja maksimaliai dantį tausojančios ir minimaliai invazyvios atkūrimo technikos, atkuriamąsias priemones parenkant pagal pažeidimo gylį, o ne atvirkščiai. Pradinėse DE sunkumo stadijose rekomenduojama rinktis padengimą kompozitinėmis adhezinėmis medžiagomis, nepreparuotų dantų (angl. non–prep) restauracijas (laminatus, vainikinius įklotus, užklotus) ir tik sunkesnėse DE stadijose – restauracijas su dantų preparavimu ar dantų protezavimą didesnės apimties dantų protezais (dalinius ir pilnus vainikėlius, tiltinius protezus). Šiuolaikinės tiesioginio restauravimo kompozitinės medžiagos suteikia puikų ilgaamžiškumą, netgi atraminiuose šoninių dantų paviršiuose, tuo tarpu stiklo jonomeriniai cementai, dėl jų skilimo rūgštinėse sąlygose, nuolatiniam dantų erozinių pažeidimų atkūrimui nerekomenduojami [30].
DE restauracinio gydymo metodo pasirinkimo kriterijumi laikomas danties kietųjų audinių matmens praradimo dydis. Netekus >0,5 mm danties paviršiaus rekomenduojama tiesioginė rekonstrukcija. Iki 1–2 mm dydžio defektai lengvai atkuriami ,,rankiniu“ būdu laikantis originalios anatomijos. Didesnius defektus tokiu būdu atkurti sudėtingiau ir užima daugiau laiko [30].
Puikiai erozinių dantų estetika ir funkcija atkuriama, išlaikomas dantų gyvybingumas ir kiek įmanoma išsaugojama dantų struktūra, taikant intraoralinio 3D skenavimo ir kompiuterinio modeliavimo techniką, funkcinį vaškavimą, klinikinį diagnostinį restauracinį maketą (angl. mock–
up), minimalių restauracijų iš kompozitinių ir keramikinių ruošinių frezavimo, presavimo,
29 1.5. Literatūros apžvalgos išvados
1.5.1. Dantų erozijos tendencijos mokslinėse studijose
Tyrimų duomenų DE paplitimo vidurkių apytikriai skaičiavimai rodo, kad beveik kas antras vaikas pasaulyje turi erozinius dantų pažeidimus pieniniuose dantyse (30–50%) ir kiek mažiau nei kas antras paauglys ar suaugęs žmogus – nuolatiniuose dantyse (20–45%). Atrodo, kad vyrams yra didesnė DE paplitimo tendencija nei moterims. Atrodo, kad DE didėja su amžiumi, tai parodyta keliuose, bet ne visuose tyrimuose. Izoliuoti tyrimai taip pat rodo, kad per pastaruosius dešimtmečius DE paplitimas padidėjo. Rizikos grupėms nustatyta didelė DE paplitimo kitimo tendencija. Pacientams, sergantiems GERL, turintiems valgymo sutrikimų kartu su vėmimu, atrodo, DE pasireiškia dažniau sunkesnėmis formomis nei bendroje populiacijoje. Nėra aiškaus ryšio tarp specialių mitybų ir DE, net jei rūgštinio maisto vartojimas gali padidinti DE atsiradimo riziką. Tyrimai rodo, kad seilės yra pagrindinis erozinį poveikį dantims švelninantis veiksnys. Spėjama, kad narkotikų vartojimas susijęs su eroziniu danties nusidėvėjimu, tačiau aptikta, kad priklausomiems nuo narkotikų asmenims danties audiniai yra sunaikinami atricijos proceso dėl atsirandančio skausmingo raumenų hiperaktyvumo ir traukulių. Tik keli tyrimai nagrinėja šį klausimą ir jų gauti rezultatai yra prieštaringi. Tačiau, atrodo, yra tendencija DE paplitimui ir sunkumui didėti vartojant didelį kiekį alkoholio. Nedaug tyrimų, kurie nagrinėja sudėtinės rūgštinės veikliosios medžiagos galimybę sukelti DE. Manoma, kad tokiu atveju būtina sąlyga būtų danties paviršiaus ir šios medžiagos ilgas kontaktinis sąlyčio laikas. Kai kurie tokio pobūdžio tyrimai rodo, kad gali padidėti DE sunkumas. Iki šiol vis dar nėra informacijos apie DE iš didelės pasaulio dalies [9].
1.5.2. Mokslinių dantų erozijos tyrimų trūkumai
Apibendrinti mokslinių tyrimų apie DE duomenys rodo, kad DE paplitimo tiek pieninių, tiek nuolatinių dantų duomenys yra labai skirtingi. Šio skirtumo priežastys yra įvairios. Žmonių gyvenimo kokybė, gyvensenos ir valgymo papročiai ir įpročiai skirtingose šalyse skiriasi. Daugelyje studijų naudojami skirtingi DE registravimo indeksai, skirtingi klausimynai duomenų rinkimui apie maistą, elgesį. Daugumoje tyrimų imties dydis buvo mažesnis nei bendrojo gyventojų skaičiaus. Pagrindinis veiksnys buvo studijų populiacijos pasirinkimas. Kai kurie tyrimai apėmė tik tuos asmenis, kurie apskritai turėjo bet kokį DE požymį, kiti – tik sunkią ar labai sunkią DE [9].
1.5.3. Mokslinių dantų erozijos tyrimų poreikis
Dėl atliktų DE tyrimų esamų metodologinių skirtumų tikslus atskirų tyrimų rezultatų palyginimas yra sunkus ir tiksli pasaulinės DE epidemiologinė charakteristika neįmanoma. Kiekvienas naujas DE tyrimas suteiktų daugiau informacijos apie esamą situaciją. DE tyrimų
30 metodologinis standartizavimas suteiktų aiškesnės DE problemos analizės ir geresnės jos kontrolės galimybes.
31
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Tyrimo planas
Šis tyrimas buvo suprojektuotas kaip skerspjūvio kohortinis tyrimas, reprezentuojantis DE epidemiologinę situaciją Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Odontologijos fakulteto (LSMU MA OF) II–V kurso studentų populiacijoje. Pagrindiniai tyrimo duomenų įrankiai buvo tiriamųjų asmenų klinikinės dantų fotografijos ir savarankiškai tiriamųjų asmenų atsakytos anketos. Tyrimas buvo atliktas LSMU MA OF Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje (DŽOK) gavus LSMU Bioetikos centro leidimą (protokolo Nr. BEC–OF–78) (priedas Nr. 1). Tyrimas pradėtas 2018 m. rugsėjo mėn. ir baigtas 2019 m. kovo mėn. Tyrimą atliko viena tyrėja – V kurso studentė odontologė. Tyrimo eigos plano schema pateikta 1 paveiksle.
1 pav. Tyrimo plano schema. 2.2. Tyrimo imtis
Tyrimo imtis dėl generalinės visumos (populiacijos) baigtinumo apskaičiuota remiantis Paniotto formule: 𝑛 = 1 Δ2+ 1 N = 1 0,12+ 1/360 ≈ 79 𝑛 – imties tūris; Δ – maksimali paklaida (0,1);
N – generalinės visumos dydis (360 LSMU MA OF II–V kurso lietuvių studentų odontologų studijuojančių Lietuvoje 2019 m. skaičius).
Fotografavimas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas
Tiriamųjų asmenų pakvietimas
Tiriamųjų asmenų sutikimas
Statistinė analizė
32 Atlikto tyrimo imtį sudarė 104 tiriamieji LSMU MA OF II–V kurso studentai. Tiriamųjų atranka buvo atsitiktinė. Duomenų palyginimui tarp kursų imtis buvo suskirstyta į kiekvieną II–V studijų kursą atitinkančias 4 lygias dalis po 26 studentus.
2.3. Tiriamųjų asmenų dalyvavimas tyrime
Laisvanoriškai dalyvauti tyrime buvo kviečiami LSMU MA OF II–V kurso studentai. Kviečiami asmenys finansinio intereso dalyvauti tyrime neturėjo, žalos, išskyrus papildomai sugaišto iki 20 minučių laiko, nepatyrė, galėjo sužinoti papildomų duomenų apie savo dantų sveikatos būklę ir gauti odontologines rekomendacijas jai pagerinti. Prieš tyrimą visi pakviesti asmenys buvo informuoti apie atliekamą tyrimą ir jų teisę atsisakyti dalyvauti arba atmesti jų duomenis tyrimo eigoje (priedas Nr. 2). Informuotas sutikimas buvo gautas iš visų į tyrimą įtrauktų asmenų (priedas Nr. 3). Tyrimuose dalyvaujančių asmenų konfidencialumas buvo užtikrintas šiais būdais: dalyvauti tyrime asmenys buvo kviečiami asmeniškai; jokiuose pateiktuose tyrimo dokumentuose nebuvo nurodomi tiriamųjų vardai ir pavardės; tiriamųjų asmenų klinikinėse dantų fotografijose matomi tik dantų ir dalies apatinio veido trečdalio vaizdai, todėl tiriamųjų asmenų tiesioginis atpažinimas iš fotografijų neįmanomas. Nuasmeninti koduoti duomenys buvo užregistruoti kompiuterinės įrangos pagalba ir saugomi vienos tyrėjos. Pašalinių reiškinių tyrimo metu užregistruota nebuvo.
2.4. Tiriamųjų kontingentas
Dalyvauti tyrime buvo pakviesta 110 studentų, iš atsitiktinai pasirinktų keturių kiekvieno LSMU MA OF II–V kurso grupių, kurie turėjo klinikinės praktikos užsiėmimus LSMU DŽOK. Vienas asmuo tyrime dalyvauti atsisakė. Tyrimo anketų neužpildė 5 asmenys. Atsisakymo dalyvauti tyrime ir anketų neužpildymo priežastis paaiškinta nebuvo. Atmetus atsisakiusį dalyvauti tyrime ir neužpildžiusius tyrimo anketų asmenis į tyrimą buvo įtraukti 104 asmenys, po 26 asmenis iš kiekvieno odontologijos studijų kurso.
2.5. Tyrimo duomenų surinkimas
Tyrimo duomenų rinkimą sudarė dvi dalys: tiriamųjų asmenų klinikinis dantų fotografavimas ir anketavimas. DE, jos sunkumas, gydymo poreikis ir gydymo rūšis nustatyta iš klinikinių dantų nuotraukų. Iš tiriamųjų anketinės apklausos nustatyta tiriamųjų asmenų nuomonė apie jiems pasireiškiančią DE ir gydymo poreikį, bendrinę sveikatą, įvertinta tiriamųjų mityba, jos pasirinkimą lemiantys veiksniai, sociodemografiniai rodikliai. Tyrimo populiacijos, duomenų rinkimo etapai ir apimtis pateikta 2 paveiksle.
