Lina Alijošiūtė
V kursas, 8 grupėORTOPANTOMOGRAMŲ SU BEDANČIAIS APATINIAIS
ŽANDIKAULIAIS REGISTRACIJOS POKYČIAI „DANTŲ IR
ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKOJE“ 2012-2016
METAIS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
Dr. Gediminas Skirbutis
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
ORTOPANTOMOGRAMŲ SU BEDANČIAIS APATINIAIS ŽANDIKAULIAIS
REGISTRACIJOS POKYČIAI „DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKOJE“ 2012-2016 METAIS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas……….. Darbo vadovas………..
(parašas) (parašas)
……… ………...
(vardas, pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)
20….m. ………. 20….m. ……….
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1.
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2. Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3. Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4.
Įvadas, tikslas uždaviniai (1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5. Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6. Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7.
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0
8.
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų
rezultatai ir išvados? 0,6 0,3 0
9.
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10. Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0
11.
Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0
12.
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
13.
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14.
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15.
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16. Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka reikalavimus? 0,4 0,2 0
17. Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18. Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19. Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20.
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0
21. Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0
22. Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23.
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24.
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25. Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26. Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27.
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28.
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami
29. Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30.
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%? 0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31. Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
32.
Praktinės rekomendaci jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 33.
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 5-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 34. Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35. Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36. Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas
37. Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balo -1 balas
38. Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo
39. Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.)
40.
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balas -0,5 balas
41.
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir
poskyrių pavadinimai? -0,2 balas
-0,5 balas
43. Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balas -0,5 balas
44.
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo
kokybė)? -0,2 balas
-0,5 balas
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ___________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas
8
TURINYS
SANTRAUKA ... 9 SUMMARY ... 10 ĮVADAS ... 11 1. KAULO ATROFIJA ... 121.1 Kaulo atrofiją reguliuojančios ląstelės ... 12
1.2. Kaulo atrofija apatiniame žandikaulyje ... 13
1.3. Pagrindinės kaulo atrofijos priežastys ... 14
1.4. Atrofijos priklausomybė nuo lyties ir amžiaus ... 14
1.5. Išimamų protezų įtaka atrofijai ... 15
2. DARBO METODIKA ... 17
2.1. Tyrimo medžiaga ... 17
2.2. Tyrimo metodika ... 17
2.2.1. Duomenų rinkimas ... 17
2.2.2. Duomenų statistinė analinė ... 17
3. REZULTATAI ... 18 REZULTATŲ APTARIMAS ... 22 IŠVADOS ... 23 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 24 LITERATŪRA ... 25 PRIEDAS NR. 1 ... 28 PRIEDAS NR. 2 ... 29
9 ORTOPANTOMOGRAMŲ SU BEDANČIAIS APATINIAIS ŽANDIKAULIAIS REGISTRACIJOS
POKYČIAI „DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKOJE“ 2012-2016 METAIS
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Senstant, visuomenėje daugėja įvairiomis ligomis sergančių žmonių, kurios taip pat apima ir burnos ertmės problemas. Vyresnio amžiaus žmonės skundžiasi dantų praradimu, ko pasekoje pasireiškia žandikaulių alveolinio kaulo tirpimas Jį galima nustatyti atlikus ortopantomogramą ir išmatavus kaulo aukštį. Šio darbo tikslas yra įvertinti bedančių apatinių žandikaulių kaulo atrofiją "Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos" ortopantomogramose 2012-2016. Taip pat tikrinama hipotezė, ar lytis bei amžius turi įtakos alveolinio kaulo pokyčiams.
Medžiaga ir metodai. Buvo rinktos “Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje” atliktos ortopantomogramos 2012-2016 metais. Atrinktos nuotraukos su bedančiais apatiniais žandikauliais, matuotas kaulo aukštis, 4, 5, 6 dantų srityse. Taip pat atsižvelgta į žmonių amžių ir lytį. Pagal pasirinktus kriterijus rastos 499 nuotraukos.
Rezultatai. Tyrimo metu nustatyta, kad nėra reikšmingų skirtumų tarp kaulo atrofijos ir pacientų amžiaus. Dėl vyriškos imties trūkumo, sunku adekvačiai įvertinti lyties įtaką kaulo tirpimo procesams.
Išvados:
1. Surinkus ortopantomogramas iš 2012-2016 metų laikotarpio, iš viso rastos 558 nuotraukos. Jas įvertinus pagal pasirinktus kriterijus, atrinktos 499 panoraminės rentgeno nuotraukos.
2. Atlikus apatinio žandikaulio kaulo aukščio matavimus bei statistinę gautų duomenų analizę, nustatyta, kad kaulo atrofija nepriklauso nei nuo amžiaus, nei nuo lyties.
3. Įvertinus 2012-2016 metų periodų duomenis, nustatyta, kad ortopantomogramų skaičius pasirinktu laikotarpiu didėjo.
10 CHANGES IN PANORAMIC X-RAY OF TEETHLESS LOWER JAW AT PROSTHODONTIC
CLINIC IN 2012-2016
SUMMARY
The revelancy of the problem and the aim of the study. There is an increase of the amount of sick people within the aging population. One of the most common sicknesses in orthopedic odontolgy is the athrophy of the bone. It can be diagnosed by performing panoramic X-ray and measuring the height of the bone. The main aim of this study is to investigate the bone athrophy of the toothless bottom jaw in the panoramic X-ray of the “Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos” in 2012-2016. Also, this study will investigate if the is a relation between the gender, age and the changes in the alveolar bone.
Method. The panoramic X-Rays from the period of 2012-2016 were collected from the “Teeth and jaws orthopedic clinic”. The pictures with toothless bottom jaws were selected and the measuremenents of bone height were done in the 4th, 5th and 6th teeth areas. Also, the age and the gender of patients were considered. A total of 499 pictures were selected for the study according to the specified criteria.
Results. After the study it was concluded that there is no connection between the bone athropy and the age of the patients. Due to the small sample amount for male patient X-rays, it is not clear if there is a significant difference between genders in bone dissolution processes.
Conclusions:
1. The 558 X-ray pictures were collected from the period of 2012-2016. According to the chosen criteria the 499 panoramic X-ray pictures were selected for the study.
2. After the measurements of the height jaw in the selected X-ray pictures and the statistical analysis of the data it was concluded that the bone athropy is not influenced neither by age or gender.
3. It was discovered that the amount of X-rays increased over period after analysing the data from the period of 2012-2016.
11
ĮVADAS
Žmogus yra vientisas organizmas, sutrikus nors vienai jo funkcijai, sutrinka ir visos kitos. Ne išimtis yra ir burnos ertmėje vykstantys pokyčiai, atsiradus dantų eilių defektams. Jie lemia pasikeitimus tiek ekstraoraliai, tiek intraoraliai. Labiausiai pastebimi išoriniai žmogaus veido pasikeitimai – tai atsiradusios raukšlės, įdubusios lūpos, nusvirę lūpų kampai, sužemėjęs apatinis veido trečdalis. Atrofuojantis žandikauliui, į priekį atsikiša smakras, įdumba skruostai, sumažėja raumenų tonusas. Burnos ertmėje matomi kitokie pokyčiai – kai netenkama dantų, po truputį pradeda atrofuotis žandikaulio kaulas. Šie pasikeitimai įvyksta dėl visiškai suprantamų procesų – kaulo neveikia kramtymo jėgos, todėl jam tinkamai nefunkcionuojant prasideda jo tirpimas. [1].
Kaulo rezorbcinės ląstelės, osteoklastai, yra kraujodaros sistemos dalis, kurios kartu su kitomis ląstelėmis, tokiomis kaip osteoblastai, nuolat rekonstruoja kaulinį audinį [2-3]. Tačiau sutrikus ląstelių funkcijoms, kaulas tampa akytesnis, pažeidžiamesnis, trapesnis. Visos šios priežastys skatina kaulinio audinio tirpimą.
Bedančių alveolinių ataugų rezorbcija, tai lėtinis, progresuojantis ir negrįžtamas procesas, kuris vyksta kiekvieno žmogaus organizme. Pagrindinė priežastis yra dantų netekimas, kitos – burnos ligos, sisteminiai sutrikimai, dantų protezai ir kt. [3-7]. Buvo pastebėti rezorbcijos skirtumai tarp įvairaus amžiaus ir lyties žmonių, įtakos taip pat turėjo veido anatomija, medžiagų apykaita, burnos higiena, parafunkcijos, bendra sveikatos būklė, medikamentai, osteoporozė [8]. Atsižvelgiant į paminėtas atrofijos priežastis, atliekamas tyrimas, kurio metu siekiama išsiaiškinti ar žmonių amžius bei lytis turi įtakos alveolinio kaulo pokyčiams.
Darbo tikslas:
Įvertinti bedančių apatinių žandikaulių kaulo atrofiją "Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos" ortopantomogramose 2012-2016.
Darbo uždaviniai:
1. Ortopantomogramų su bedančiais apatiniais žandikauliais rinkimas;
2. Ortopantomogramų su didele kaulo atrofija apatiniame žandikaulyje analizė;
3. Įvertinti ortopantomogramų su didele kaulo atrofija kiekio kitimą 2012-2016 metais “Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje”.
12
1. KAULO ATROFIJA
1.1 Kaulo atrofiją reguliuojančios ląstelės
Kaulo atrofija yra pagrindinis fiziologinis procesas, kuris yra svarbus, kad būtų galima suprasti daugelį pagrindinių patologijų, dažniausiai burnoje pasireiškia kaip alveolinio kaulo pažeidimas.
Kaulas yra nepaprastai dinamiškas ir aktyvus audinys, kuris nuolat atsinaujina. Sveikame jauname organizme vyrauja balansas tarp kaulo rezorbcijos ir atsinaujinimo, osteoklastų ir osteoblastų veiklos. Šiuos procesus reguliuoja hormonai bei vietiniai faktoriai, osteocitai bei antkaulio ląstelės [3].
Osteocitai - subrendusios kaulinės ląstelės, kurios įsiterpusios kaulo matricoje,padeda aprūpinti kaulinį audinį reikalingomis medžiagomis bei reguliuoti kalcio kiekį. Šios ląstelės reaguoja į sisteminį poveikį, ligą ir dalyvauja kaulo formavimosi ir rezorbcijos procesuose. Osteocitai taip pat suaktyvina osteoklastus rezorbcijos metu, kai naikinamos mirusios ląstelės. Antkaulio ląstelės reguliuoja kaulų skysčio sudėtį, apsaugo kaulo paviršių nuo osteoklastų ir reguliuoja naują kaulinio audinio remodeliaciją [9].
Osteoblastai - tai kaulą formuojančios ląstelės, kurios yra atsakingos už aktyvų tarpląstelinės medžiagos organinės dalies formavimąsi ir mineralizaciją. Šios ląstelės sintetina ir išskiria tarpląstelinės medžiagos organinę dalį (I tipo kolageną, glikoproteinus, proteoglikanus) [9], bei mažesnės koncentracijos tarpląstelinės medžiagos komponentus. Osteoblastų paviršiuje yra receptorių tam tikriems hormonams, vitaminams, citokinams, kurie turi įtakos šių ląstelių aktyvumui [10].
Osteoklastai yra specializuotos rezorbcijos ląstelės, kurios į kaulą patenka iš kraujodaros kamieninių ląstelių. Jų yra ten, kur aktyviai persitvarko kaulas ir vyksta kaulo rezorbcija [11]. Jos yra atsakingos už mineralizuoto kaulo nykimą, todėl svarbios normaliam kaulo augimui ir vystymuisi, kaulų vientisumo priežiūrai visą gyvenimą, kalcio apykaitai remodeliacijos metu ir homeostazei. Osteoklastų veiklai įtakos turi hormonai, augimo faktoriai, citokinai – baltymai, vietiniai faktoriai [12].
Kaulų rezorbcijos greitį reguliuoja osteoklastai bei pagrindiniai funkciniai baltymai. Esant periodonto ligai, tiek mikrobai, tiek kiti faktoriai yra susiję su kaulo rezorbcija ir atsinaujinimo procesais. Pats rezorbcijos procesas ląsteliniame lygyje yra sunkiai paaiškinamas, daug veiksnių atlieka daug sudėtingų procesų ir iki galo tai nėra ištirta. Vieni veiksniai tiesiogiai veikia osteoklastus, kiti – netiesioginiu būdu, kitų ląstelių pagalba [13].
Kaulų rezorbcijos ir formavimosi procesai yra vykdomi osteoklastų ir osteoblastų pagalba, šių procesų sutrikimas yra susijęs su daugeliu kitų ligų [11, 14]. Tačiau nors vietiniai aplinkos bei mikrobų
13 sukelti veiksniai ir prisideda prie alveolinio kaulo praradimo, norint suprasti tikslius mechanizmus, pagal kuriuos vyksta kaulo tirpimas, reikalingos tolimesnės studijos [15].
1.2. Kaulo atrofija apatiniame žandikaulyje
Visuomenėje daugėja vyresnio amžiaus žmonių, todėl yra daugiau sveikatos problemų nulemtų senyvo amžiaus. Tai apima ir burnos ligas, kurios gali sukelti dantų praradimą, žandikaulių kaulo atrofiją, sudėtingą dantų protezavimą, norint atstatyti prarastas normalaus kramtymo ir valgymo bei kitas funkcijas [8].
Senstant intensyvėja fiziologiniai pakitimai burnos ertmėje, juos galima laikyti patologiniais. Kaulo atrofija, osteoporozė, struktūriniai ir anatominiai pokyčiai laikui bėgant tampa vis ryškesni ir juos vis sunkiau suvaldyti [16]. Kaulai tampa neatsparūs traumoms, silpnėja atraminės funkcijos, didėja alveolinių ataugų atrofija [3]. Atrofiją galima vadinti opiausia problema. Tai fiziologinis procesas, kuris vyksta visą gyvenimą ir jo sustabdyti neįmanoma.
Atrofijos stadijų klasifikacija pagal Cawood ir Howell [17] (1 pav): 1. Dantis dar yra alveolėje;
2. Po danties ištraukimo; 3. Aukšta, suapvalinta ketera; 4. Peilio ašmenų alveolinė ketera; 5. Žema, suapvalinta alveolinė ketera; 6. Įdubusi alveolinė ketera.
1 pav. Cawood ir Hawell atrofijos klasifikacija
Remiantis Cawood ir Howell klasifikacija, galima teigti, kad alveolinio kaulo tirpimas vyksta tiek vertikalioje, tiek horizontalioje plokštumose [18]. Apatinio žandikaulio kortikalinė plokštelė yra
14 plonesnė žandiniame paviršiuje, nei liežuviniame, išskyrus krūminių dantų srityje. Todėl tirpimas priekinių dantų ir kaplių srityse pirmiausia vyksta liežuviniame paviršiuje, o krūminių dantų – žandiniame.
1.3. Pagrindinės kaulo atrofijos priežastys
Sutrikimus lemia daug bendrinių ir burnos ertmėje galinčių atsirasti ligų, viena iš jų - periodontitas, kuris turi įtakos dantų netekimui [3-7]. Periodontitas yra uždegiminė liga, kuri paveikia periodontą ir palaipsniui naikina dantį laikančius audinius, t.y. dantenas, cementą, periodonto raiščius ir alveolinį kaulą [10, 19]. Dažniausiai periodontito kilmė yra bakterinė. Sutrikus dantenų kraujotakai ir bakterijoms patekus į dantenų vagelę, prasideda uždegimas, dėl kurio pradeda irti periodonto raištis, tirpsta dantį supantis kaulas. Jei uždegimas progresuoja ir yra negydomas, kaulas tirpsta tol, kol dantis pradeda pernelyg judėti ir dantį reikia ištraukti [20]. Šios ligos atsiradimą lemia asmens burnos priežiūra, paveldimumas, vartojami vaistai, hormonų pokyčiai (pvz.: nėštumas ar menopauzė), įvairios ligos (pvz.: cukrinis diabetas).
Dantų netekimą taip pat gali lemti žandikaulių anatomija, ėduonies pažeidimai, pulpitai, dantų bei žandikaulių traumos, parodontitas, osteoporozė [21], onkologiniai veido srities susirgimai [22], netinkami arba blogai pritaikyti protezai, sisteminiai veiksniai, tokie kaip lytis ir amžius. Nepriklausomai nuo priežasties, dantų praradimo efektas yra tas pats: nebėra fiziologinių kramtomųjų jėgų, spaudimo perduodamo kaului [8]. Prarasto danties vietoje žandikaulio kaulas per laiką vis labiau tirpsta, nes nelieka kramtymo krūvio.
Netinkami dantų protezai sąlygoja tolimesnę kaulo atrofiją. Tiek išimami, tiek neišimami protezai veikia periodonto struktūras ir kaulą, perduoda kramtomąjį spaudimą, kuris gali lemti kaulo praradimą [8]. Blogai pritaikytas protezas, kiekvieną kartą kramtant ar sukandant dantis, alveolei perduoda spaudimą, kurio rezultatas yra atrofija.
1.4. Atrofijos priklausomybė nuo lyties ir amžiaus
Literatūroje nėra daug duomenų apie kaulo atrofijos priklausomybę nuo lyties, dauguma autorių aprašo savo tyrimus tarp skirtingo amžiaus moterų. Atrofiją galima pastebėti ne tik tarp vyresnio amžiaus žmonių, bet ir tarp jaunų. El Khateeb ir bendraautoriai neseniai atliko tyrimą 18-25 metų moterims, siekiant ištirti jų burnos sveikatos būklę. Tyrimo rezultatai parodė, kad šiek tiek mažiau nei 20 % imties buvo nustatytas kaulo tirpimas. Kaulo pakitimai atsirado, ne dėl amžiaus, o dėl prastos
15 burnos higienos, ėduonies, vietinių uždegimų. Atrofijai įtakos taip pat turi ir vaisingas moters amžius, nėštumas, nes tai turi neigiamą poveikį burnos sveikatai dėl hormoninių pokyčių [23]. Dažnai teigiama, kad dėl to moterims kaulo atrofija būna didesnė [1], žymiai ryškesni vertikalaus aukščio ir kortikalinio sluoksnio pakitimai nei pas vyrus [23].
Renee M. Brennan ir kiti autoriai tyrė moteris po menopauzės. Iš viso buvo 1256 dalyvės, kurių amžiaus vidurkis 66,6 metai. Nurodyta, kad dauguma moterų naudojo hormoninius preparatus, nedidelė dalis rūkė (3,3%), sirgo diabetu (4,9%) arba neseniai vartojo antibiotikus (7,3%). Atlikus rentgenologinius tyrimus bei statistinę analizę, nustatyta, kad vidutiniškai kaulo atrofija buvo 2,46 ± 0,77 mm visoje imtyje. Pagal gautus duomenis, moterys suskirstytos į tris grupes: didelė rezorbcija - ˃3 mm (26,5%), vidutinė - nuo 2 iki < 3 mm (49,1%) ir maža - < 2 mm (24,4%). Didžiausia kaulo atrofija iki 70 metų (imtinai) nustatyta 151 ir daugiau nei 70 metų 182 moterims. Tyrimo išvadose nurodyta, kad pagrindinė kaulo atrofijos priežastis dantų netekimas dėl periodontinių ligų. Hormonų disbalansas, sisteminės ligos, bei vaistai taip pat turėjo įtakos [24, 25], tačiau tarp amžiaus, žalingų įpročių ir atrofijos ryšys nenustatytas [24].
Kiti tyrimai rodo, kad osteoporozė yra susijusi su rezorbcija. Buvo tirtos moterys po menopauzės, amžius nuo 53 iki 85 metų. Straipsnyje teigiama, kad vyresnės moterys dažniau serga periodonto ligomis ir osteoporoze, dėl kurių mažėja kaulo tankis ir atsiranda didesnė tikimybė greitesnei kaulo atrofijai. Atsižvelgus į kriterijus tiriamosios buvo suskirstytos pagal amžių į dvi grupes: iki 70 ir nuo 70. Vyresnėms nei 70 metų nustatyta didesnė kaulo atrofija, dėl didelio hormonų disbalanso, osteoporozės pažeidimų, rūkymo ir prastos burnos higienos. Tyrimo duomenys nusako esamą ryšį tarp mažo kaulų tankio ir alveolinio kaulo rezorbcijos vyresnio amžiaus moterims [26].
Didelė kaulo atrofija atsiranda vyresniame amžiuje, nes osteoblastai yra mažiau veiksmingi, kartu sumažėja kalcio absorbcija iš žarnyno. Kaulo metabolizmą veikia daugelis veiksnių, įskaitant genus, hormonus, mitybą, bet dažniausiai rezorbcija pranoksta kaulo susidarymą maždaug gyvenimo viduryje tiek vyrams, tiek moterims. Nepriklausomai nuo lyties žandikaulis tampa akytesnis dėl medžiagų apykaitos sutrikimų.
1.5. Išimamų protezų įtaka atrofijai
Išimami dantų protezai gali sukelti daug problemų burnos audiniams. Viena iš jų – alveolinės ataugos atrofija. Kaulo tirpimas yra nuolatinis procesas, ypač nešiojant protezus. Kai nebelieka dantų, kaulas nebegauna spaudimo, niekas jo nestimuliuoja, todėl pradeda po truputi nykti. Plokšteliniai protezai kramtant perduoda spaudimą gleivinei ir kaului, taigi neigiamas poveikis atsiranda abiems
16 struktūroms. Palaipsniui tirpimas vis didėja. Ryškesnė kaulo atrofija pastebima pas asmenis, kurie protezus nešioja nuolatos (dieną ir naktį), palyginus su tais, kurie nešioja tik dienomis [27].
Visiškai bedančių pacientų kaulo atrofijos laipsnis yra didesnis apatiniame žandikaulyje, nei viršutiniame. Tai pastebėta ir tarp pilnus plokštelinius protezus nešiojančių žmonių. [1]. Kai kurios studijos parodė, kad apatinio žandikaulio atrofija vyksta 4 kartus greičiau nei viršutinio žandikaulio. Šie skirtumai priskiriami faktui, kad pilnos apatinės plokštelės paviršius yra mažesnis, todėl jam daromas spaudimas yra didesnis. Andrés López-Roldán ir bendraautorių atliktas tyrimas patvirtina, kad pacientai nešiojantys išimamas apatinio žandikaulio plokšteles, patiria didesnę kaulo atrofiją nei nešiojantys kitos rūšies protezus [1].
17
2. DARBO METODIKA
2.1. Tyrimo medžiaga
Tyrimo medžiagą sudarė „Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos“ pacientų ortopantomogramos. Panaudota rentgeno kabinete esanti kompiuterinė sistema (Dental Inmaging Softvware – 6.13.3), kurioje kaupiamos pacientų rentgeno nuotraukos. Pasirinkta duomenų imtis yra nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio. Nuotraukos buvo renkamos nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d.
Ortopantomogramų antrankos kriterijai: bedančiai apatiniai žandikauliai, nuotraukos atlikimo data atitinka pasirinktą laikotarpį, nuotraukos darytos su kalibrais (5 arba 6 mm).
2.2. Tyrimo metodika
2.2.1. Duomenų rinkimas
Duomenys apie pacientus, kurie „Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje“ darėsi ortopantomogramas, rinkti iš rentgeno kabinete esančių registracijos žurnalų. Rastos 558 ortopantomogramos. Vadovaujantis anksčiau pateiktais kriterijais atrinktos 499 nuotraukos.
Nuotraukos tirtos naudojant kalibravimo funkciją, išmatuotas visų nuotraukų kaulo aukštis apatinio žandikaulio 4, 5, 6 dantų srityse.
Taip pat surinkti duomenys apie pacientų amžių ir lytį.
2.2.2. Duomenų statistinė analinė
Duomenys buvo analizuojami naudojant statistinės analizės programinę įrangą SPSS (angl. – Statistical Package for the Social Sciences). Duomenų patikimumui nustatyti naudoti asimetrijos ir eksceso koeficientų skaičiavimai., taip pat nustatant ryšį tarp kintamųjų panaudotas Spirmano (angl. – Spearman) ir Pirsono koreliacijos koeficientai (angl. – Pearson).
18
3. REZULTATAI
Surinkus duomenis ir juos susumavus, gautos 499 ortopantomogramos su bedančiais apatiniais žandikauliais. Metai suskirstyti į keturis periodus (imtinai): 2012 m. rugsėjis – 2013 m. rugpjūtis, 2013 m. rugsėjis – 2014 m. rugpjūtis, 2014 m. rugsėjis – 2015 m. rugpjūtis, 2015 m. rugsėjis – 2016 m. rugpjūtis. Ortopantomogramų skaičiaus pasiskirstymas pavaizduotas 2 pav. Matyti, kad panoraminių rentgeno nuotraukų kiekis didėja.
Remiantis aprašomosios statistikos metodais apskaičiuotas respondentų amžiaus vidurkis ir patikrintas duomenų patikimumas (žr. į priedą Nr. 1). Vidurkis - 70.5 (SD1 0.40) metai. Asimetrijos
koeficientas lygus -0.096, tai yra gauta reikšmė artima 0, vadinasi duomenys pasiskirstę normaliai ir yra patikimi, tai patvirtina 3 pav. Pasiskirstymo linija parabolės formos, nėra daug reikšmių kurios pereitų per šią liniją, todėl vėl galima teigti, kad duomenys yra patikimi.
2 pav. Ortopantomogramų pokyčio diagrama 2012-2016 m.
1 SD – standartinis nuokrypis
122
115 121
19 3 pav. Amžiaus dažnio histograma.
Išmatavus patinį žandikaulį, taip pat taikytas aprašomosios statistikos metodas. Gauti duomenys parodo, kad minimalus kaulo aukštis yra 5 mm, maksimalus 26,1 mm, o vidurkis 12,644 mm. (žr. į priedą Nr. 1).
Toliau buvo skaičiuojami koreliacijos koeficientai, norint nustatyti ar yra ryšys tarp respondentų kaulo aukščio ir amžiaus. Pasirinktas Spirmano (angl. – Spearman) koreliacijos koeficientas. Gauta reikšmė -0,066 įvertinta pagal koreliacijos koeficiento reikšmių skalę. Ji rodo, kad ryšio tarp tiriamųjų kintamųjų beveik nėra (žr. į 1 ir 2 lentelę). Todėl galima teigti, kad kaulo aukštis nepriklauso nuo amžiaus.
20 1 lentelė. Spirmano koreliacijos skaičiavimas
Amžius
Mažesnė reikšmė
Spearman's rho Amžius Correlation Coefficient 1.000 -.066
Sig. (2-tailed) . .254
Kaulo storis Correlation Coefficient -.066 1.000
Sig. (2-tailed) .254 .
2 lentelė. Koreliacijos koeficiento reikšmių skalė
Koreliacijos koeficiento reikšmių skalė Labai
stipri Stipri Vidutinė Silpna
Labai silpna
Nėra ryšio
Labai
silpna Silpna Vidutinė Stipri
Labai stipri -1 nuo -1 iki -0,7 nuo -0,7 iki -0,5 nuo 0,5 iki -0,2 nuo -0,2 iki 0 0 nuo 0 iki 0,2 nuo 0,2 iki 0,5 nuo 0,5 iki 0,7 nuo 0,7 iki 1 +1
Dar vienas svarbus tiriamasis aspektas – lytis. Iš viso tyrime surinktos 398 moterų ortopantomogramos, vyrų – 101. (žr. į 3 lentelę). Apskaičiavus koreliacijos koeficientą, gauta reikšmė (0,000) rodo, kad ryšio tarp tiriamųjų kintamujų nėra. Vadinasi, kaulo aukštis nepriklauso nuo lyties. Moterų kaulo aukštis mažesnis nei vyrų.
3 lentelė. Moterų ir vyrų kaulo aukštis
Lytis Imtis Vidurkis
Standartinis nuokrypis
Standartinė paklaida
Kaulo storis Moteris 398 11.932 3.0119 .1510
Vyras 101 14.932 3.9817 .3962
Atsižvelgiant į kaulo aukštį, respondentai suskirstyti į dvi grupes iki 12 mm ir nuo 12,1 mm. Iš 4 lentelės matome, kad abiejose grupėse skaičius beveik vienodas. Analizuojant kaulo aukštį pagal metų periodus, matyti, kad didžiausias vidurkis yra 2012-2013 metais (žr. į 5 lentelę). Toliau Vidurkis \ sumažėjo, vėliau pradėjo didėti. Vadinasi didžiausias pokytis nustatytas tarp 2012-2013 ir 2013-2014 metų periodų.
21 4 lentelė. Kaulo storio grupės
Atvejų skaičius Procentai
Galiojančių reikšmių proc. Sukauptieji reikšmių proc. Iki 12 249 49.9 49.9 49.9 Nuo 12.1 250 50.1 50.1 100.0 Viso 499 100.0 100.0
5 lentelė. Kaulo storis pagal periodus
Imtis Vidurkis Standartinis nuokrypis Standartinė paklaida 95% pasikliautinasis intervalas Minimumas Maksimumas Apatinė riba Viršutinė riba Kaulo storis 2012-2013 115 13.110 3.3013 .3079 12.501 13.720 5.0 23.2 2013-2014 121 12.297 3.2863 .2988 11.705 12.888 5.5 24.1 2014-2015 122 12.318 3.3715 .3052 11.714 12.922 6.3 26.1 2015-2016 141 12.472 3.7289 .3140 11.851 13.092 5.3 23.2 Total 499 12.539 3.4454 .1542 12.236 12.842 5.0 26.1
Suskirsčius visas ortopantomogramas pagal metų periodus, atrinktos nuotraukos, kuriose kaulo aukštis yra iki 12 mm imtinai. Jų pokytis pagal metus matyti diagramoje (4 pav.), nuotraukų skaičius didėja.
22
REZULTATŲ APTARIMAS
Bedančių žandikaulių alveolinio kaulo tirpimas yra apibūdinamas kaip lėtinis, progresuojantis, negrįžtamas procesas, kuris pasireiškia visiems žmonės, kai netenkama dantų. Nors nustatyta, jog tam tikri faktoriai, tokie kaip amžius, lytis, veido anatomija, medžiagų apykaita, parafunkcijos, medikamentai ar prasta burnos higiena turi įtakos kaulo atrofijai, būtent dantų netekimas laikomas svarbiausia priežastimi [1]. Kaulinio audinio tirpimas labiausiai pastebimas pirmaisiais metais po danties pašalinimo, kai iki tol kaulą veikusi kramtymo jėga sumažėja. Tokius dantų netekimo sukeltus defektus atstatant išimamais pilnais protezais kaulo tirpimo procesą galime šiek tiek pristabdyti, tačiau periodonto apkrova vis tiek išlieka mažesnė, nei esant nuosaviems dantims, dėl ko procesas nėra visiškai sustabdomas [8].
Tyrimo metu surinktos ir analizuotos 499 ortopantomogramos, iš jų 289 buvo moterų, 101 – vyrų. Rezultatai rodo, kad moterų kaulo aukštis yra mažesnis nei vyrų. Vienas iš veiksnių lėmusių kaulo atrofiją yra hormonai, literatūros šaltiniai patvirtina, kad priklausomai nuo lyties, tirpimas yra didesnis moterims [1]. Vyresnio amžiaus atstovės, po menopauzinio laikotarpio patiria didelį hormonų disbalansą. Tai daro neigiamą įtaką kaulinių ląstelių veiklai, sutrinka metabolizmas, kaulas tampa mažiau atsparus aplinkos veiksniams, aktyvėja osteoklastai vykdantys kaulo rezorbciją. Nepaisant visų išanalizuotų duomenų, trūksta vyriškosios lyties respondentų kiekio, kad būtų galima nustatyti dėsningumus ir skirtumus tarp lyčių.
Teigiama, kad moterys, ypač vyresnio amžiaus, dažniau serga periodonto ligomis, osteoporoze. Šios ligos lemia kaulo tankio mažėjimą, dėl ko kaulas tampa mažiau aktyvus, sunkiau vyksta remodeliacijos procesai. Tyrime nustatyta, kad respondentų amžiaus vidurkis yra 70,5 m. Jauniausio tiriamojo amžius 51 metai, o vyriausio - 90 metų. Svarbu yra tai, kad visų asmenų apatinis žandikaulis yra visiškai bedantis. Todėl galime daryti išvadą, kad kaulo atrofija nepriklauso nuo amžiaus. Tai patvirtina tyrimo duomenys - statistiškai reikšmingų skirtumų tarp kaulo atrofijos ir žmonių amžiaus nerasta.
Atliekant tyrimą buvo nustatytas tikslus skaičius žmonių, turinčių didelę kaulo atrofiją (n=249). Pagal kaulo aukštį, duomenys suskirstyti į dvi grupes, tai yra iki 12 mm (imtinai) ir nuo 12,1 mm. Lyginant pirmąjį metų periodą su paskutiniuoju, ortopantomogramų skaičius beveik dvigubai didesnis (4 pav). Vadinasi, žmonių, turinčių didelę kaulo atrofiją, daugėjo. Tai galėjo lemti keletas priežasčių. Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau savo sveikata besirūpinančių žmonių, jiems aktualios ir burnos ertmės problemos. Taip pat labiau kreipiamas dėmesys į estetinę išvaizdą, todėl dažnai norima turėti gražią šypseną. Reklamos, informaciniai leidiniai paskatina žmones prižiūrėti savo dantis.
23
IŠVADOS
1. Surinkus ortopantomogramas iš 2012-2016 metų laikotarpio, iš viso rastos 558 nuotraukos. Jas įvertinus pagal pasirinktus kriterijus, atrinktos 499 panoraminės rentgeno nuotraukos.
2. Atlikus apatinio žandikaulio kaulo aukščio matavimus, bet statistinę gautų duomenų analizę, nustatyta, kad kaulo atrofija nepriklauso nei nuo amžiaus, nei nuo lyties.
3. Įvertinus 2012-2016 metų periodų duomenis, nustatyta, kad ortopantomogramų skaičius pasirinktu laikotarpiu didėjo.
24
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Tiriant pacientų bedančius apatinius žandikaulius, atsižvelgti į kaulo aukštį. Jei kaulo aukštis 12 mm ar mažiau, pranešti pacientui apie protezavimo kompensavimą pagal sveikatos ministro įsakymą (dantų protezavimo paslaugų išlaidos kompensuojamos iš PSDF (privalomojo sveikatos draudimo fondo) biudžeto asmenims pagal faktines dantų protezavimo išlaidas, pensininkams, nedarbingiems arba iš dalies darbingiems asmenims, kurių bedantis apatinis žandikaulis 4, 5, 6 dantų srityje yra mažesnio nei 12 mm storio - iki 1222,20 euro);
25
LITERATŪRA
1. López-Roldán A, Abad DS, Bertomeu IG, Castillo EG, Otaolaurruch ES. Bone resorption processes in patients wearing overdentures. A 6-years retrospective study. Med Oral Patol Oral Cir Bucal. 2009 Apr 1;14(4):E203-9.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19333190
2. Gruber R. Molecular and cellular basis of bone resorption. Wien Med Wochenschr. 2015 Feb;165(3-4):48-53.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25223736
3. Stefan A. Hienz, Sweta Paliwal, and Saso Ivanovski. Mechanisms of Bone Resorption in Periodontitis. Journal of Immunology Research. 2015. 2015;2015:615486.
URL: http://dx.doi.org/10.1155/2015/615486
4. Hao L, Chen J, Zhu Z, Reddy MS, Mountz JD, Chen W, Li YP. Odanacatib, A Cathepsin K-Specific Inhibitor, Inhibits Inflammation and Bone Loss Caused by Periodontal Diseases. J Periodontol. 2015 Aug;86(8):972-83.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25879791
5. Wu YY, Xiao E, Graves DT. Diabetes mellitus related bone metabolism and periodontal disease. Int J Oral Sci. 2015 Jun 26;7(2):63-72.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25857702
6. Bras J. Mandibular atrophy and metabolic bone loss. Int Dent J. 1990 Oct;40(5):298-302. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/2228269
7. Taubman MA, Valverde P, Han X, Kawai T. Immune response: the key to bone resorption in periodontal disease. J Periodontol. 2005 Nov;76(11 Suppl):2033-41.
8. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/16277573
9. Reich KM, Huber CD, Lippnig WR, Ulm C, Watzek G, Tangl S. Atrophy of the residual alveolar ridge following tooth loss in an historical population. Oral Dis. 2011 Jan;17(1):33-44. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20604872
10. Adriana Di Benedetto, Isabella Gigante, Silvia Colucci, and Maria Grano. Periodontal Disease: Linking the Primary Inflammation to Bone Loss. Journal of Immunology Research. 2013. URL: http://dx.doi.org/10.1155/2013/503754
11. Souza PP, Lerner UH. The role of cytokines in inflammatory bone loss. Immunol Invest. 2013;42(7):555-622.
26 URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24004059
12. Graves D. Cytokines that promote periodontal tissue destruction. J Periodontol. 2008 Aug;79(8 Suppl):1585-91.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18673014
13. Kurt Redlich and Josef S. Smolen. Inflammatory bone loss: pathogenesis and therapeutic intervention. Nat Rev Drug Discov. 2012 Mar 1;11(3):234-50.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22378270
14. Arizon M, Nudel I, Segev H, Mizraji G, Elnekave M, Furmanov K, Eli-Berchoer L, Clausen BE, Shapira L, Wilensky A, Hovav AH. Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America (PNAS) 2012 May 1;109(18):7043-8.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22509018
15. Eaimworawuthikul S, Thiennimitr P, Chattipakorn N, Chattipakorn SC. Diet-induced obesity, gut microbiota and bone, including alveolar bone loss. Arch Oral Biol. 2017 Jun;78:65-81. URL: http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S000399691730047X
16. Sutton DN, Lewis BR, Patel M, Cawood JI. Changes in facial form relative to progressive atrophy of the edentulous jaws. Int J Oral Maxillofac Surg. 2004 Oct;33(7):676-82.
URL: http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0901502703001322
17. Cawood JI, Howell RA. A classification of the edentulous jaws. Int J Oral Maxillofac Surg. 1988 Aug;17(4):232-6.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/3139793
18. Gintaras Juodžbalys, Marius Kubilius. Clinical and Radiological Classification of the Jawbone Anatomy in Endosseous Dental Implant Treatment. J Oral Maxillofac Res. 2013 Apr-Jun; 4(2): e2.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3886111/
19. Lalla E, Papapanou PN. Diabetes mellitus and periodontitis: a tale of two common interrelated diseases. Nat Rev Endocrinol. 2011 Jun 28;7(12):738-48.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21709707
20. Cochran DL. Inflammation and bone loss in periodontal disease. J Periodontol. 2008 Aug;79(8 Suppl):1569-76.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18673012
21. Rosario Guiglia, Olga Di-Fede, Lucio Lo-Russo, Delia Sprini, Giovan B. Rini, and Giuseppina Campisi Osteoporosis, jawbones and periodontal disease. Med Oral Patol Oral Cir Bucal. 2013 Jan; 18(1): e93–e99.
27 URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3548653/
22. Babic A, Poole EM, Terry KL, Cramer DW, Teles RP, Tworoger SS. Periodontal bone loss and risk of epithelial ovarian cancer. Cancer Causes Control. 2015 Jun;26(6):941-7.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25837263
23. Sara M. El Khateeb, Osama Abu-Hammad, Hani Fadel, and Najla Dar-Odeh. A Retrospective Analysis of Radiographic Jaw Findings in Young Women; Prevalence and Predictors. J Int Soc Prev Community Dent. 2017 Jan-Feb; 7(1): 22–27.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5343679/
24. Brennan RM, Genco RJ, Wilding GE, Hovey KM, Trevisan M, Wactawski-Wende J. Bacterial species in subgingival plaque and oral bone loss in postmenopausal women. J Periodontol. 2007 Jun;78(6):1051-61.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17539719
25. Sultan N, Rao J. Association between periodontal disease and bone mineral density in postmenopausal women: a cross sectional study. Med Oral Patol Oral Cir Bucal. 2011 May 1;16(3):e440-7.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21196826
26. Wactawski-Wende J1, Hausmann E, Hovey K, Trevisan M, Grossi S, Genco RJ. The association between osteoporosis and alveolar crestal height in postmenopausal women. J Periodontol. 2005 Nov;76(11 Suppl):2116-24.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/16277584
27. Dubravka KnezoviE-ZlatariE, AsjaelebiE, Biserka LaziE.Resorptive Changes of Maxillary and Mandibular Bone Structures in Removable Denture Wearers. Acta Stomatol Croat, Vol. 36, br. 2, 2002.
URL:https://www.researchgate.net/publication/265084316_A_S_C_Resorptive_Changes_of_M axillary_and_Mandibular_Bone_Structures_in_Removable_Denture_Wearers
28
Priedas Nr. 1
Statistika Stand. Nuokryp. Amžius Vidurkis 70.503 .4079 95% pasikliautinasis intervalas Apatinė riba 69.701 Viršutinė riba 71.306 Mediana 71.000 Dispersija 49.577 Standartinis nuokrypis 7.0411 Minimumas 51.0 Maksimumas 90.0 Intervalas 39.0 Asimetrijos koeficientas -.096 .141 Eksceso koeficientas .405 .281 Mažesnė reikšmė Vidurkis 12.644 .1955 95% pasikliautinasis intervalas Apatinė riba 12.259 Viršutinė riba 13.028 Mediana 12.400 Dispersija 11.385 Standartinis nuokrypis 3.3742 Minimumas 5.0 Maksimumas 26.1 Intervalas 21.1 Asimetrijos koeficientas .767 .141 Eksceso koeficientas 1.110 .28129
