Aušrinė Šidlauskaitė
Odontologija, V kursas, 9 grupėVYRESNIŲ NEI 45 METŲ AMŽIAUS LSMU DANTŲ IR
ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKOS PACIENTŲ
DANTŲ NETEKIMO VEIKSNIAI IR BURNOS HIGIENOS
ĮPROČIAI
Baigiamasis magistro darbasDarbo vadovė: Dr. Aušra Baltrušaitytė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
VYRESNIŲ NEI 45 METŲ AMŽIAUS LSMU DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKOS PACIENTŲ DANTŲ NETEKIMO VEIKSNIAI IR BURNOS HIGIENOS
ĮPROČIAI
Baigiamasis magistro darbas
Darbą atliko
Magistrantė ... Darbo vadovė ...
Aušrinė Šidlauskaitė Dr. Aušra Baltrušaitytė
Odontologija, V kursas, 9 grupė
2017 m. 2017 m.
KLINIKINIO – EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė, parašas) Recenzavimo data: ...
Eil.
nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota
problema, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0 8
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)
0,4 0,2 0
9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir
paskutinės paieškos data?
0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų
pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal
raktažodžių derinius)?
0,4 0,1 0
11
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas(skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma,
meta-analizei)?
0,4 0,2 0
12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai,
intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
0,4 0,2 0
13
Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?
0,4 0,2 0
atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota
apibendrinant duomenis? 15
Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių
skirtumai)? 0,4 0,2 0 16 Duomenų sisteminimas bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų,
pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo
imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei;
b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19
Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys lentelėse pagal atskirus
uždavinius? 0,6 0,3 0 20 Rezultatų aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir
nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos
trūkumai? 0,6 0,3 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų
interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo
temą, iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama
medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas
sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
27
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami
literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
29
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o
ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0 31
Praktinės
rekomenda-cijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais
rezultatais?
32
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo
analizė, meta-regresija)?
+1 +0,5 0
33
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti
kiekvienos meta-analizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
34 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20psl.
(-2 balai)
<15 psl. (-5balai) 35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo
darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
39
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties
subalansuotumas?
-0,2 balo -0,5 balo
40 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.) 41
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo
struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo 42
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių
ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų
ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo
-0,5 balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos,
įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ________________________________________________ _________________________
TURINYS
SANTRAUKA ... 9 SUMMARY ... 10 ĮVADAS ... 11 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13 1.1. Problemos aktualumas ... 131.2. Dantų netekimo įtaka bendrai organizmo būklei ... 13
1.3. Gyvenimo kokybė ... 14
1.4. Dantų netekimo veiksniai ... 15
1.5. Asmens burnos higienos įpročiai ... 16
1.6. Protezų priežiūra ... 17 1.7. Protezavimo poreikis ... 19 1.8. Odontologinė priežiūra ... 19 2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 21 2.1. Tiriamoji aplinka ... 21 2.2. Tiriamieji ... 21 2.3. Tyrimo eiga ... 22
2.4. Statistinė duomenų analizė ... 23
3. REZULTATAI ... 24
3.1. Tiriamųjų asmenų charakteristika ... 24
3.2. Likusių dantų vertinimas ... 24
3.3. Dantų protezavimas ... 27
3.4. Dantų priežiūra vaikystėje ... 29
3.5. Odontologinės priežiūros dažnumas ... 30
3.6. Dantų netekimo priežastys ... 31
3.7. Dantų valymo dažnis ... 33
3.8. Burnos higienos priežiūros priemonės ... 33
3.9. Protezų priežiūra ... 34
3.10. Profesionali burnos higiena ... 35
3.11. Burnos higienos ir dantų būklės savivertinimas ... 36
REZULTATŲ APTARIMAS ... 37
IŠVADOS ... 40
PADĖKA ... 41
VYRESNIŲ NEI 45 METŲ AMŽIAUS LSMU DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ
ORTOPEDIJOS KLINIKOS PACIENTŲ DANTŲ NETEKIMO VEIKSNIAI
IR BURNOS HIGIENOS ĮPROČIAI
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Literatūros duomenimis, dantų netekimas yra aktuali problema. 2007 metais Šveicarijoje atliktoje meta-analizėje nustatyta, kad bedantystės paplitimas Europoje svyruoja nuo 11 iki 80%. Netekus dantų sutrikdoma kramtymo ir virškinimo funkcija, socialinė gerovė, gyvenimo kokybė.
Darbo tikslas – ištirti vyresnių nei 45 metų amžiaus LSMU Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos pacientų burnos higienos įpročius, ryšį tarp požiūrio į burnos higieną, amžiaus, lyties ir dantų netekimo. Nustatyti priklausomybę tarp socialinių veiksnių ir burnos sveikatos būklės.
Medžiaga ir metodai. Tyrimas atliktas 2016 – 2017 metais Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje, kurio metu 100 pacientų buvo atlikta klinikinė burnos apžiūra veidrodėliu, įvertinant esamus protezus, dantis, pažymima dantų formulė ir pateikiama anoniminė anketa. Duomenų statistinė analizė atlikta su programų paketais SPSS 23.0 ir Microsoft Office Exel 2007. Rezultatai pateikiami skaičiais (n) ir procentais (%), p reikšmė <0,05 laikoma statistiškai reikšminga.
Rezultatai. Amžiui didėjant likusių dantų skaičius mažėja, vidutiniškai tiriamieji turėjo 13,78 (10,106), vidutinio amžiaus tiriamieji 19,77 (7,992), pagyvenę 11,89 (9,001), senyvi 4,92 (7,059) dantų. Moterys vidutiniškai turėjo 15,80 (10,293) likusių dantų, o vyrai – 11,41 (9,451). Moterys ir asmenys, turintys profesinį bei aukštesnį išsilavinimą, turi daugiau likusių dantų (p<0,02).93% tiriamųjų turėjo fiksuotus ir/ar išimamus dantų protezus, tačiau vidutinio amžiaus žmonės turi mažiau dantų protezų nei vyresni (p<0,001). 73% tiriamųjų dantų neteko dėl karieso ir jo komplikacijų, vidutiniškai jie turėjo 15,63 (10,15) dantų. Mažiausiai dantų turi tie, kurie neteko jų dėl periodonto ligų – 6,73 (6,94). 68% tiriamųjų vaikystėje lankėsi pas odontologą, jie turėjo vidutiniškai daugiau likusių dantų (16,65 (9,284)) nei kiti (7,69 (9,138)) (p<0,001). 34% tiriamųjų patenkinti savo dantų būkle, vyrai savo burnos higieną vertina prasčiau ir yra mažiau patenkinti savo dantimis (p<0,016).
FACTORS OF TEETH LOSS AND ORAL HYGIENE HABITS OF PATIENTS
OVER 45 YEARS OLD OF THE CLINIC OF DENTAL AND
MAXILLOFACIAL ORTHOPEDICS
SUMMARY
Relevance of the problem and the aim of the work. Considering literature data, teeth loss is a relevant problem. Meta analysis carried out in Switzerland in 2007 determined that the prevalence of edentulism in Europe varies from 11% to 80%. The loss of teeth conditions the disturbance of mastication and digestion functions, social welfare, and quality of life.
The aim of the work – to investigate the habits of oral hygiene of patients over 45 years old of the Clinic of Prosthodontics of Lithuanian University of Health Sciences, as well as the relationship between the attitude towards oral hygiene and the age, gender and teeth loss; to determine the dependence of social factors and oral health condition
Material and methods. The research was carried out in 2016-2017 in the Clinic of Dental and maxillofacial orthopaedics where clinical oral examination with a dental mirror was carried out to 100 patients evaluating the existing prothesis, teeth, defining dental formula and completing anonymous questionnaire. Statistical data analysis has been carried out with SPSS 23.0 and Microsoft Office Excel 2007 software. The results are presented in numbers (n) and percent (%), the meaning p<0,05 is considered as statistically meaningful.
Results. Aging conditioned less teeth, averagely the researched people had 13,78 (10,106) teeth; the researched persons of the average age had 19,77 (7,992) teeth, elderly – 11,89 (9,001), old– 4,92 (7,059). Women averagely had 15,80 (10,293) of the remaining teeth and men – 11,41 (9,451). Women and persons, having professional and higher education, have more remaining teeth (p<0,02). 93% of the researched had fixed or/and removable prosthesis, however people of the average age have less prosthesis in comparison to the older ones (p<0,00). 73% of the researched lost their teeth because of caries and its complications, averagely they had 15,63 (10,15) teeth. The least number of teeth was conditioned by periodontal diseases – 6,73 (6,94). 68% of the researched visited dentist in childhood and had more remaining teeth (16,65 (9,284) in comparison with others (7,69 (9,138)) (p<0,00). 34% of the researched were satisfied with their dental condition, men evaluate their oral hygiene worse and are less satisfied with their teeth (p<0,016).
11
ĮVADAS
Bedantystė yra kelių arba visų dantų nebuvimas, yra aktuali problema tarp vyresnio amžiaus žmonių, nes dantų netekimas yra tiesiogiai susijęs su žmogaus amžiumi [1, 17]. Jos paplitimas turi akivaizdžių skirtumų lyginant atskiras šalis, kaimo ar miesto teritorijas, tarp pacientų, bijančių ir nebijančių dantų gydymo, skirtingos socialinės padėties asmenų, auklėjimo, sveikatos draudimo pobūdžio, odontologinės priežiūros kokybės, išsilavinimo, rūkančių ir kitų žalingus įpročius turinčių pacientų, asmens burnos higienos priežiūros, pacientų, sergančių kariesu ar periodonto ligomis [1, 3].
Sumažėjęs dantų skaičius sutrikdo kalbos ir kramtymo funkciją, estetiką, gyvenimo kokybę, gali turėti neigiamos įtakos bendrai organizmo būklei. Taip pat, yra siejamas su širdies ir kraujagyslių, diabeto, bakterinės pneumonijos ligų vystymusi, sutrumpėjusia gyvenimo trukme [3, 5].
Dažniausios dantų netekimo priežastys yra kariesas ir jo komplikacijos, periodonto ligos, protezavimo ar ortodontinės priežastys, traumos, skausmas, operacijos, onkologiniai susirgimai [2, 3, 4, 5, 16], tačiau įtakos, taip pat, turi ir bendrinės organizmo ligos, socialinė padėtis, lytis, dantų gydymo baimė, požiūris į burnos higieną ir medicininę priežiūrą, asmens burnos higienos įpročiai, odontologinės priežiūros pasiekiamumas, išsilavinimas [2, 5, 16].
Dantų lanko vientisumas yra suardomas netekus dantų, tuo pačiu sutrikdoma ir dantų funkcija. Norint atstatyti kramtymo funkciją, reikalingas dantų protezavimas. Yra pastebėta, jog išimamų protezų poreikis didėja su amžiumi [1, 2, 15, 16, 24, 25].
Vien protezų turėjimas neapsaugo nuo tolimesnio dantų netekimo. Tinkama protezų priežiūra sumažina mikroorganizmų kolonijų kaupimąsi ir augimą, dėl to sumažėja tikimybė susirgti infekcinėmis burnos ligomis, kurios sukelia kitų dantų netekimą, prailgėja protezo tarnavimo laikas, geresnė protezo estetinė išvaizda, išvengiama blogo kvapo iš burnos [26, 27].
Švedijos mokslininkai atliktame tyrime nustatė, kad vyresni žmonės neteko dantų dėl to, jog tuo metu jiems reikiamo gydymo nebuvo ar jis buvo nepasiekiamas [23]. Reguliarūs apsilankymai pas gydytoją odontologą, gali užkirsti kelią įvairioms ligoms, galinčioms lemti dantų netekimą [24]. Buvo nustatyta, kad profilaktiniai apsilankymai pas burnos ertmės specialistus vaikystėje, suteikia didesnę galimybę išsaugoti dantis vyresniame amžiuje [4].
Atsižvelgiant į problemos aktualumą, pasirinkta ši tema, siekiama išsiaiškinti LSMU Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos pacientų, vyresnių nei 45 metai amžiaus, dantų netekimo veiksnius ir burnos higienos įpročius, skirtumus tarp lyčių ar skirtingų amžiaus grupių.
12 Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti dantų netekimo paplitimą tarp skirtingų pacientų lyčių ir skirtingose amžiaus grupėse.
2. Įvertinti dantų netekimo paplitimą tarp skirtingą išsilavinimą turinčių tiriamųjų. 3. Įvertinti dantų netekimo veiksnius.
13
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Problemos aktualumas
Adentija (a- + lot. dens, kilm. dentis – dantis) – bedantystė, kelių arba visų dantų nebuvimas, yra aktuali problema tarp vyresnio amžiaus žmonių, nes dantų netekimas yra tiesiogiai susijęs su žmogaus amžiumi [1, 17]. Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, ilgiausiai išliekantys dantys yra apatinio žandikaulio iltys, jų netenkama vėliausiai, o pirmiausiai netenkama krūminių dantų, vėliau viršutinio žandikaulio kaplių ir priekinių dantų [1, 2]. Adentijos paplitimas turi akivaizdžių skirtumų lyginant atskiras šalis, kaimo ar miesto teritorijas, tarp pacientų, bijančių ir nebijančių dantų gydymo, skirtingos socialinės padėties asmenų, auklėjimo, sveikatos draudimo pobūdžio, odontologinės priežiūros pasiekiamumo, išsilavinimo, rūkančių ir kitus žalingus įpročius turinčių pacientų, asmens burnos higienos priežiūros, pacientų, sergančių kariesu ar periodonto ligomis [1, 3]. Analizuojant užsienio literatūrą, randama, jog adentijos pasiskirstymas įvairiose vietovėse skirtingas. Europoje atliktais epidemiologiniais tyrimais, nustatyta, kad adentijos paplitimas svyruoja nuo 11% iki 80%; Suomijoje 58%, Danijoje 45%, Švedijoje 27% [1, 2]. Pasaulyje, tarp 65 – 75 metų amžiaus pacientų, nuo 0% iki 72%, o Europoje 15 – 72% [2]. Lietuvoje atliktų tyrimų, rodančių dantų netekimo paplitimą, yra nedaug. 2009 metais Kaune, atliktame tyrime, nustatyta jog, dantų netekimas labiausiai paplitęs tarp 65 – 72 metų amžiaus pacientų, jie vidutiniškai buvo netekę 16,96 ± 0,5 dantų, tuo tarpu 45 – 54 metų amžiaus tiriamieji neturėjo 9,27 ± 0,4 dantų, 55 – 64 metų amžiaus tiriamieji – 13,43 ± 0,4; 14% tirtųjų neturėjo nei vieno danties [4]. 2013 metais Vilniaus mieste atliktame tyrime, nustatyta, kad 20% tiriamųjų, vyresnių nei 45 metai amžiaus, turėjo abu bendančius žandikaulius [1].
1.2. Dantų netekimo įtaka bendrai organizmo būklei
Netekus dantų, sutrikdoma ne tik kalbos ir kramtymo funkcija, bet ir estetika, gyvenimo kokybė [3]. Sumažėjęs dantų skaičius gali neigiamai įtakoti bendrą organizmo būklę ir yra siejamas su širdies ir kraujagyslių, diabeto, bakterinės pneumonijos ligų vystymusi, sutrumpėjusia gyvenimo trukme [3, 5].
Kramtymas turi įtakos ne tik virškinimo sistemos balansui, bet ir fiziologinėms, psichologinėms ir neurokognityvinėms funkcijoms [6].
14 dėl ko apribojamas maisto pasirinkimas [3]. Turkijoje atlikto tyrimo metu, buvo nustatyta, kad iš 1300 tiriamųjų, kurių amžius virš 65 metų, 46,3% tiriamųjų turėjo problemų su maisto kramtymu, 33,4% skundėsi, jog sunku kramtyti tik kietą maistą, 13% tirtųjų teigė, kad sunku kramtyti, bet kokį maistą [10]. Kramtymo pajėgumas vertinamas pagal esamų antagonistinių dantų porų skaičių; asmenys, turintys 20 ir daugiau dantų, 10 antagonistinių (kontaktuojančių) dantų porų, nurodo nedidelį kramtymo pajėgumo susilpnėjimą [3, 5, 9]. Analizuojant literatūrą, buvo rasta, jog pakankamas kramtymo pajėgumas galimas turint 20 ir daugiau dantų arba esant 6 funkcionuojantiems vienetams (6 dantų antagonistų poroms) – kapliams ir bent vienai krūminių dantų porai [9]. Tačiau žmonės, netekę visų ar daugumos dantų, priversti apriboti savo maisto racioną. Jie valgo mažiau vaisių, daržovių, mėsos, riešutų, ir renkasi minkštą maistą, prisotintą riebalų ir cholesterolio [3, 5, 10]. Tokio maisto vartojimas yra siejamas su širdies ir kraujagyslių ligų, bei virškinamojo trakto onkologinių ligų vystymusi [5, 10], didesne tikimybe sirgti lėtinėmis ligomis [3]. Taip pat, atlikti tyrimai rodo, jog žmonės, turintys mažiau nei 10 antagonistinių dantų porų, dažniau turi viršsvorio [3].
Dantų netekimas gali turėti įtakos gyvenimo trukmei. Atlikti tyrimai rodo, jog žmonėms, netekusiems visų dantų iki 65 metų amžiaus, mirties rizika (sergant įvairiomis sisteminėmis ligomis) yra iki 1,5 karto didesnė, nei to paties amžiaus žmonių, turinčių dantis [3].
Švedijos mokslininkai nustatė, kad netektų dantų skaičius turi stiprų ryšį su išeminė širdies liga [3]. Kitų tyrimų duomenys, rodo, jog netekus 5 ar daugiau dantų, miokardo infarkto ir išeminės širdies ligos pavojus išauga 60 – 140%. [3].
Depresija ir kitos psichologinės problemos (išsekimas, nuovargis, nuotaikų kaitos) gali būti siejamos taip pat su dantų netekimu [6, 7]. Depresija sergantys asmenys vartoja vaistus, kurie mažina seilių gamybą, ir kaip šalutinis poveikis pasireiškia kserostomija (burnos sausumas). Dantų netekimas yra siejamas, kaip depresijos išsivystymo faktorius, dėl ko asmuo tampa nepatenkintas gyvenimu ir jo kokybe [6].
1.3. Gyvenimo kokybė
15 praradimo, gali įtakoti socializacijos problemų atsiradimą [3, 11]. Vokietijoje atlikti tyrimai rodo, jog tiriamieji, kurie turėjo mažiau nei 9 dantis burnoje, savo gyvenimo kokybę vertino prasčiau, nei tie kurie sirgo vėžiu, hipertenzija ar alergija [8].
Burnos ar dantų skausmas taip pat gali įtakoti gyvenimo kokybę [3, 11, 12]. Pasirinktas gydymo metodas, siekiant sumažinti skausmą, priklauso nuo klinikinės situacijos, paciento socioekonominių aspektų ir gydytojo odontologo požiūrio bei kompetencijos. Pašalinus dantį – pašalinama skausmo priežastis. Šiuo atveju gyvenimo kokybė pagerėja, tačiau prarandamas dantis. Norint užtikrinti pacientą tenkinančią gyvenimo kokybę, reikia apsvarstyti galimus protezavimo aspektus po danties pašalinimo [12].
1.4. Dantų netekimo veiksniai
Netekus dantų pasireiškia antrinė dalinė ar pilna (įgyta) adentija. Dažniausios dantų netekimo priežastys yra kariesas ir jo komplikacijos, periodonto ligos, protezavimo ar ortodontinės priežastys, traumos, skausmas, operacijos, onkologiniai susirgimai [2, 3, 4, 5, 15], tačiau įtakos taip pat turi ir bendrinės organizmo ligos, socialinė padėtis, lytis, dantų gydymo baimė, požiūris į burnos higieną ir medicininę priežiūrą, asmens burnos higienos įpročiai, odontologinės priežiūros pasiekiamumas, išsilavinimas [2, 5, 15]. Suomijoje atlikti tyrimai parodė, jog iš visų tyrimo metu pašalintų dantų 53% buvo pašalinta dėl karieso, 13% dėl periodonto patologijos, 2% dėl nelaimingų atsitikimų, 1% dėl kosmetinių priežasčių [15].
Dantų kariesas – tai danties kietųjų audinių lėtinė infekcinė liga, sukelianti danties emalio ir dentino demineralizaciją. Atlikti tyrimai Lietuvoje rodo, jog karieso paplitimas tarp vidutinio ir senyvo amžiaus žmonių, siekia 99,9% [4]; Jungtinėse Amerikos Valstijose karieso paplitimas tarp 35 – 64 metų amžiaus žmonių siekė 94 – 97% [18]. Daugelyje literatūros šaltinių, liga ir jos komplikacijos traktuojamos kaip pagrindinis dantų netekimo veiksnys [2, 4, 14]. Švedijoje atlikti tyrimai parodė, jog pagrindinė danties pašalinimo priežastis (60% atvejų) tarp vyresnio amžiaus žmonių buvo kariesas [15]. Gruzijoje atlikti tyrimai parodė, jog 97,4% tiriamųjų dantų neteko dėl karieso ir periodontito, ir tik 2,6% dantų neteko dėl kitų priežasčių [14].
16 sirgo periodonto ligomis [17], 2010 metais atliktų tyrimų rezultatai panašūs – 99,1% [16]; tačiau tai nėra traktuojama kaip pagrindinė priežastis, lemianti dantų netekimą.
Įgimta adentija skirstoma į hipodontiją, oligodontiją, anodontiją. Hipodontija – tai nesindrominė danties agenezė, kai nesusiformuoja tam tikrų dantų užuomazgos ir neišdygsta nuolatiniai dantys. Tai viena iš dažniausių dantų vystymosi anomalijų, kuri gali pasireikšti kaip vienas iš sindromo požymių (Dauno sindromo, lūpos ir gomurio nesuaugimų, ektoderminės displazijos) arba gali pasireikšti be jokio sindromo. Sunkesniais atvejais, pasireiškia oligodontija, kai nėra daugiau negu 6 nuolatinių dantų užuomazgų, išskyrus trečiuosius krūminius dantis. Anodontija yra sunkiausia hipodontijos forma, ji pasireiškia visišku dantų nebuvimu, gali pažeisti tiek pieninį, tiek nuolatinį sąkandį. Dažniausiai pasireiškia trečiųjų krūminių dantų adentija, 20 – 30% europiečių neturi bent vieno trečiojo krūminio danties [13]; po to seka antrųjų apatinių kaplių, viršutinių šoninių kandžių ir antrųjų apatinių kaplių adentija. Rečiausiai stebima viršutinių centrinių kandžių, apatinių ilčių, viršutinių ir apatinių pirmųjų krūminių dantų adentija [13].
Hipodontija 1,22 karto dažniau pasireiškia moterims ir dažniausiai pažeidžiamas nuolatinis sąkandis. Didžiausias hipodontijos paplitimas stebimas Afrikoje (13,4%), mažiausias – Šiaurės Amerikoje (5,0%); Europoje (7%), Azijoje ir Australijoje (6,3%) [13].
Bendrinės organizmo ligos ir jų gydymui skirti vaistai gali įtakoti burnos ertmės ligų atsiradimą, organizmo atsparumo sumažėjimą [2].
Literatūroje žymima jog socialinė padėtis ir išsilavinimas yra svarbūs veiksniai ir turi įtakos likusių dantų skaičiui. Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, jog aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės turėjo statistiškai reikšmingai daugiau dantų (vidutiniškai 17,4±9,3 dantų), nei pradinį išsilavinimą turintys asmenys (vidutiniškai 7,1±7,3 dantų) [1].
Lytis dantų netekimui gali turėti įtakos. Nustatyta, jog moterys dažniau netenka dantų nei vyrai, dėl didesnių hormonų pokyčių organizme [10].
Dantų gydymo baimė tiesiogiai nesusijusi su dantų netekimu, bet turi įtakos asmens požiūriui į odontologinę priežiūrą ir gydymą [11]. Bijantis asmuo rečiau lankosi odontologinės priežiūros centruose, todėl laiku nesustabdyta liga, gali sąlygoti dantų netekimą.
1.5. Asmens burnos higienos įpročiai
Prasta burnos higiena sudaro geras sąlygas vystytis dantų kariesui ir periodonto ligoms [17]. Norint išlaikyti sveiką burnos ertmę, reikia tinkamų asmens burnos higienos įpročių ir profesionalios pagalbos.
17 mieste 2013 metais, parodė jog tik 36% visų apklaustųjų, kurių amžius didesnis nei 45metai, dantis valo du kartus per dieną, 26,7% visiškai nevalo dantų [1]; Kauno mieste 2009 metais atliktas tyrimas atskleidė, jog 57,7% 45 – 54 metų amžiaus tiriamieji dantis valo du kartus per dieną, 53,1% 55 – 64 metų amžiaus, 43,4% 65 – 72 metų amžiaus, 50% tiriamųjų dantis valo vieną kartą per dieną [4], 1,8% mano jog dantų valyti nereikia ir 17,3% teigė, jog dantis valo vieną kartą per savaitę [17]; Turkijoje nustatyta, kad tik 16,3%, 65 metų ir vyresni, tiriamieji dantis valo 2 kartus per dieną, 27,4% dantų nevalo išvis [10]. Taip pat, nustatytas ryšys tarp dantų valymo įpročių ir socialinės padėties, bei lyties. Moterys dantis valo dažniau nei vyrai, geresnę socialinę padėtį turintys asmenys turi geresnius burnos higienos įpročius [1, 4, 10, 16, 19].
Dantų valymas ir tarpdančių siūlo ar tarpdančių šepetėlių naudojimas du kartus per dieną yra rekomenduojamas, kaip pagrindinė priemonė, norint apsisaugoti nuo dantų ir dantenų ligų [19]. Lietuvoje tyrimo metu buvo nustatyta, kad 41,5% pacientų nežino, kaip dažnai reikia valyti dantis [17]. Individualios burnos higienos principas yra bakterinių dantų apnašų mechaninis pašalinimas nuo dantų paviršių, liežuvio ir skruostų gleivinės. Tyrimais nustatyta, jog taisyklingas dantų valymas šepetėliu nuvalo iki 71% bakterinių dantų apnašų [20], tačiau taip pat didelę įtaką karieso kontrolei turi tinkamas dantų pastos pasirinkimas [21]. Norint užtikrinti tarpdančių švarą, rekomenduojama rinktis tarpdančių šepetėlius, kaip pirmo pasirinkimo priemonę, dėl didesnio apnašų kiekio pašalinimo valymo metu. Tarpdančių siūlus, medinius krapštukus ir burnos irigatorius naudoti kaip papildomą priemonę, norint palaikyti gerą burnos higieną [21]. Atlikti tyrimas Lietuvoje parodė, jog 80,5% apklaustųjų naudojo papildomas burnos higienos priemones [17] ir tik 21,1% tiriamųjų naudoja tarpdančių siūlą [16].
Siekiant išlaikyti gerą burnos sveikata, reikalinga profesionali burnos higiena. Profesionaliąją burnos higieną rekomenduojama atlikti du kartus per metus [16, 17]. Kaune atlikto tyrimo metu, buvo nustatyta, kad tik 13,6% apklaustųjų lankosi pas burnos higienistą; 79,3% Kauno miesto vidutinio ir senyvo amžiaus gyventojų reikalinga profesionali burnos higiena bei burnos higienos mokymas, nes buvo rasti viršdanteniniai ir podanteniniai akmenys, nekokybiškos plombos ar protezai [16].
1.6. Protezų priežiūra
18 Blogą protezų priežiūrą dažniausiai lemia gydytojų odontologų nerūpestingumas, reikiamos informacijos nesuteikimas pacientui ar paciento nepareigingumas, neatvykimas į pakartotinius vizitus, užmaršumas. Yra randamas ryšys tarp protezų priežiūros įpročių ir socialinio statuso, išsilavinimo, lyties, amžiaus [25, 26]. Atlikto tyrimo metu Turkijoje, paaiškėjo, jog net pusė tiriamųjų iš 145 tirtųjų, nebuvo informuoti apie dantų protezų priežiūrą arba nepamena, kaip prižiūrėti protezus [25]. Lietuvoje situacija panaši, tyrimai parodė, kad didžioji dalis pacientų, nešiojančių dantų protezus, netinkamai prižiūri juos arba neturi pakankamai žinių, kaip prižiūrėti [17].
Išimami dantų protezai turi būti prižiūrimi ir valomi kasdien. Yra pateikiamos įvairios rekomendacijos išimamų dantų protezų valymui. Pagal atlikto tyrimo duomenis, vertinant Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Azijos specialistų nuomones, dantų protezų valymo tabletės yra kaip pirmo pasirinkimo priemonė, norint užtikrinti gerą išimamų protezų higieną [26]. Tačiau išimamiems protezams, turintiems metalinių protezo dalių, reikėtų vengti dantų protezų valymo tablečių, turinčių natrio hipochlorito, kuris dažnai įeina į tablečių sudėtį. Natrio hipochloritas turi balinančio poveikio protezo plastmasinei bazei ir gali sukelti metalų koroziją [25].
Dantų pastos ir šepetėlio naudojimas protezų valymui yra vertinamas dvejopai; yra tyrimų, kurie parodė, jog dantų pastoje esančios abrazyvinės medžiagos, gali pažeisti protezo paviršių, o šiurkštus dantų šepetėlis, dar labiau sustiprina abrazyvinį poveikį [25, 26, 27]. Tačiau tyrimai rodo, jog tai yra antras pagal populiarumą, protezų valymo būdas, kurį rekomenduoja odontologai [25, 26].
Autoriai, taip pat rekomenduoja, protezų mirkymą vandenyje ar burnos skalavimo skystyje, plovimą muilu, valymą vien dantų šepetėliu, skalavimas tekančiu vandeniu, mirkymą sodos ar acto tirpale [26].
Nenuimamų dantų protezų priežiūra turi būti siejama su kasdiene burnos ertmės priežiūra. Mechaninis ir cheminis apnašų pašalinimas nuo protezo paviršiaus užtikrina jo ilgaamžiškumą ir sveiką burnos ertmę [17]. Papildomų priemonių naudojimas, tokių kaip tarpdančių šepetėliai ir burnos irigatoriai, pagerina tarpdančių ir sunkiai prieinamų vietų, po tiltiniais protezais, apnašų kontrolę.
19 neurotoksiniu šalutiniu poveikiu, todėl šis valymo būdas turi būti naudojamas periodiškai ir tik trumpą laiką [28].
1.7. Protezavimo poreikis
Dantų lanko vientisumas yra suardomas netekus dantų, tuo pačių sutrikdoma ir atliekama dantų funkcija. Norint atstatyti kramtymo funkciją, reikalingas dantų protezavimas. Dantų eilių defektai gali būti atstatomi įvairiais protezais, pasirenkant juos pagal klinikinę situaciją, defekto dydį, paciento poreikius, gydytojo odontologo kompetenciją, finansines galimybes. Neatstačius dantų lanko vientisumo, neatstatoma ir kramtymo funkcija, kas lemia maisto raciono pasirinkimą, bendros organizmo sveikatos, bei gyvenimo kokybės pablogėjimą [16]. Yra pastebėta, jog išimamų protezų poreikis didėja su amžiumi [1, 2, 24].
Kauno mieste atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, kad 41% vyresnio amžiaus žmonių turėjo protezus, 36,2% iš jų, turėjo išimamus dantų protezus, 57,6% jaunesni, nei 45 metai amžiaus, žmonės jau turėjo dantų protezus [17]. 14% – 15,1% vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės turėjo pilnus išimamus protezus. Panašūs rezultatai stebimi ir Austrijoje 15%, bei Italijoje 13% [4, 17]. Vilniuje atlikto tyrimo metu, buvo nustatyta, jog 26,5% vyresnių nei 45 metų amžiaus žmonių, niekada nebuvo protezuoti, tačiau jiems buvo protezavimas indikuotinas [24]; 64,8% 65 – 74 metų amžiaus žmonės turėjo išimamus protezus [1].
1.8. Odontologinė priežiūra
Daugumoje pasaulio šalių, vyresni žmonės neteko dantų dėl to, jog tuo metu jiems reikiamo gydymo nebuvo ar jis buvo nepasiekiamas [22]. Tobulėjant mokslo galimybėms, šiuo metu odontologinė priežiūra yra prieinama kiekvienam. Apsilankymas pas gydytoją odontologą, gali užkirsti kelią įvairioms ligoms, galinčioms lemti dantų netekimą [23].
Išskiriamos dvi apsilankymų priežastys: rutininė (prevencinė) arba nerutininė, esant skausmui. Yra pastebėta, jog pacientai, kurie kreipiasi į gydymo įstaigą, tik pasireiškus kažkokiems ligos simptomams, dažniau netenka dantų, kenčia nemalonius pojūčius, sukeltus dantų ligų, ir yra labiau nepatenkinti savo burnos ertmės būkle, lyginant su profilaktiškai besilankančiais pacientais [23].
20 Atlikus tyrimą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje, buvo nustatyta, kad dažniau pas gydytojus odontologus ar burnos higienistus lankosi moterys nei vyrai, taip pat pažymima, kad asmenys, esantys jaunesnio amžiaus, susituokę, turintys dantis, aukštesnį išsilavinimą, ar gaunantys didesnes pajamas, dažniau kreipiasi dėl odontologinės priežiūros, nei senyvo amžiaus žmonės, bedančiai, išsiskyrę ar nevedę, neturintys aukštojo išsilavinimo ar turintys mažas pajamas [22, 23]. Kauno mieste atlikto tyrimo metu, nustatyta, kad 20,3% apklaustųjų pas gydytoją odontologą lankosi kelis kartus per metus, 35,9% – 43,2% mažiau nei kartą per metus, ir 15,8% – 22,6% teigė, kad nepamena, kada tai buvo paskutinį kartą [4, 16]. Dažniausios nesilankymo priežastys yra ekonominės, didelės odontologinės priežiūros kainos, dantų gydymo baimė [4].
21
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Tiriamoji aplinka
Tyrimas buvo atliktas LSMU KK Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje, 2016 m. rugsėjo – 2017 m. sausio mėnesiais. Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas, leidimo Nr. BEC – OF – 05 (priedas Nr.1).
2.2. Tiriamieji
Planuojant kokybinį tyrimą ir siekiant gauti statistiškai patikimus rezultatus, buvo svarbu žinoti reikiamą tiriamųjų skaičių. Jei tyrimo duomenis norima išreikšti santykiniais dydžiais (proc.), tai pakankamas tiriamųjų skaičius nustatomas pagal formulę:
n =z
2ν(1 − ν) ∆2
kur: n – tiriamųjų skaičius; z – patikimumo koeficientas, lygus 1,96 (jei tenkina tikimybė 0,95); ∆ – maksimali paklaida, ν – santykinis dydis, kuris nustatomas, remiantis literatūros duomenimis, jei anksčiau buvo atlikti panašūs tyrimai [29].
Tyrime dalyvavo atsitiktine tvarka išrinkti tiriamieji, kurie gydėsi LSMU KK Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje nuo 2016 metų rugsėjo iki 2017 sausio mėnesio pas studentus, bei atitinkantys visus įtraukimo kriterijus. Naudojantis pateikta formule, buvo apskaičiuota tiriamųjų imtis, kurią sudarė 135 tiriamieji.
Atsižvelgiant į Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) siūlomą suaugusio žmogaus gyvenimo amžiaus tarpsnių skirstymą į grupes: iki 44 metų – jaunas žmogus; 45 – 59 metai – vidutinio amžiaus; 60 – 74 metai – pagyvenęs žmogus, kuris yra fiziškai pajėgus ir gali būti socialiai aktyvus; 75 – 90 metų – senas; 90 metų ir daugiau – ilgaamžis; buvo pasirinktos trys tiriamųjų amžiaus grupės: vidutinio amžiaus, pagyvenę, seni asmenys [30].
Įtraukimo kriterijai:
1. Lietuvos gyventojas, suprantantis lietuvių kalbą, galintis skaityti ir rašyti lietuviškai.
2. LSMU KK Dantų ir žandikaulių ortopedijos pacientas, kuris gydėsi klinikoje 2016 m. rugsėjo – 2017 m. sausio mėnesį pas studentus.
22 4. Asmuo, kuris savanoriškai sutiko dalyvauti tyrime ir buvo gautas jo raštinis sutikimas. 5. Asmuo, gebantis pats užpildyti anoniminę anketą.
Atmetimo kriterijai:
1. Nėra Lietuvos gyventojas, nesupranta lietuvių kalbos, nemoka skaityti ir (ar) rašyti lietuviškai.
2. Asmuo, kuris nesigydo LSMU KK Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje. 3. Asmuo, jaunesnis nei 45 metų amžiaus ar vyresnis nei 90 metų.
4. Nesutinka atsakyti į anoniminio klausimyno klausimus.
5. Akivaizdi psichinė arba fizinė negalia, trukdanti dalyvauti tyrime.
2.3. Tyrimo eiga
Tyrimo metu atsitiktine tvarka buvo išrinkta 145 tiriamieji, kurie atitiko tyrimo kriterijus, tačiau tyrime sutiko dalyvauti tik 100 (68,97%) tiriamųjų, iš jų 46 vyrai (46%) ir 54 moterys (54%). Tiriamieji buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes: vidutinio amžiaus – 47 (47%) tiriamieji, pagyvenę – 27 (27%), seni – 26 (26%).
Gavus tiriamųjų asmenų raštinį sutikimą (priedas Nr. 2), jiems buvo atlikta klinikinė burnos ertmės apžiūra dentaliniu veidrodėliu, įvertinant likusius dantis, šaknis, protezines konstrukcijas, surašoma dantų formulė, pažymimi esami protezai (priedas Nr. 3).
Vertinant gautus rezultatus buvo skaičiuojami esamų dantų vidurkiai. Į skaičiavimą buvo įtraukti sveiki dantys ir dantys, protezuoti fiksuotais protezais, kuomet atstatytas danties vainikas. Į vertinimą neįtrauktos likusios dantų šaknys, netinkamos protezavimui, fiksuotų protezų tarpinės dalys, dantų protezai ant implantų.
Atlikus klinikinė burnos apžiūrą, tiriamiesiems pateikiama anoniminės anketa. Anketos viršuje pateikiama informacija, apie tyrimą: kokia įstaiga, koks asmuo atlieka tyrimą, kokiais tikslais ir kam bus naudojami duomenys. Pateiktu klausimynu siekiama išsiaiškinti tiriamųjų amžių, išsilavinimą, burnos higienos įpročius, protezų priežiūros įpročius, dantų netekimo veiksnius. Anketą sudarė 14 klausimų su galimais atsakymų variantais (priedas Nr. 4).
23 1 pav. Tyrimo organizavimo schema
2.4. Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS 21.0 (Statistical Package for Social Science 13 for Windows) programos paketą. Grafiniam duomenų atvaizdavimui naudota ,,Microsoft Office Excel 2007“ programa.
Atliekant statistinę duomenų analizę pirmiausia buvo nagrinėtas kiekvienas kintamasis (požymis) atskirai. Vėliau analizei atlikti buvo naudoti aprašomosios statistikos neparametrinio tyrimo metodai (duomenų grupavimas, sudarant kintamųjų grupes), sisteminimas, sudarant dažnių lenteles, statistinių charakteristikų skaičiavimas (vidurkiai, medianos, standartinis nuokrypiai).
Norint išsiaiškinti kokybinio požymio reikšmių pasiskirstymą, naudotas chi kvadrato (χ²) kriterijus. Norint išsiaiškinti kokybinių požymių ryšius, su kitais kokybiniais požymiais, naudotas chi kvadrato (χ²) testas. Ryšys laikomas reikšmingas, jei statistinis reikšmingumo p<0,05 [31].
Tiesinė kintamųjų priklausomybė vertinta vartojant koreliacijos koeficientą. Atsižvelgdami į kintamųjų skirstinį, taikėme Pearson ar Spearman koreliacijos koeficientą. Normaliems kintamiesiems taikytas Pearson koreliacijos koeficientas, jei bent vieno kintamojo skirstinys buvo asimetrinis, vartotas neparametrinis Spearman analogas. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, jei reikšmingumo lygmuo p<0,05.
Imties dydis (n=135) Atspausdintų ir išdalintų anketų skaičius (n=145) Užpildytų anketų skaičius (n=100) Tyrime naudotų anketų skaičius (n=100) Pašalinta (n=45)
24
3. REZULTATAI
3.1. Tiriamųjų asmenų charakteristika
Tyrime dalyvavo 100 tiriamųjų: 46 vyrai (46%) ir 54 moterys (54%). Visų tiriamųjų amžiaus V(SN) (vidurkis (standartinis nuokrypis)) – 63,89 (11,816) metai (moterų – 61,67 (11,639), vyrų – 66,50 (11,606)); mediana – 60. Jauniausias tiriamasis 45 metų amžiaus, vyriausias 89 metų amžiaus.
Imtį sudarė 3 grupės. Remiantis PSO rekomendacijomis, tiriamieji buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes: vidutinio amžiaus (45 – 59 metų) – 47 (47%) tiriamieji, pagyvenę (60 – 74 metų) – 27 (27%) tiriamieji, senyvi (75 – 90 metų) – 26 (26%) tiriamieji. Lentelėje Nr. 1 pateikiamas tiriamųjų socialinė charakteristika ir pasiskirstymas skirtingose amžiaus grupėse. Statistiškai reikšmingai tyrime dalyvavo daugiau moterų nei vyrų (p<0,043). Vertinant amžiaus grupėse, statistiškai reikšmingai vidutinio amžiaus moterų buvo daugiausiai (p<0,029).
Lentelė Nr. 1. Tiriamųjų asmenų socialinė charakteristika Amžiaus grupė Lytis Iš viso Vyrai Moterys n % Amžiaus V(SN) n % Amžiaus V(SN) n % Amžiaus V(SN) Vidutinio amžiaus (45 - 59 metų) 15 31,9 52,47 (4,422) 32 68,1 53,38 (4,187) 47 47 53,09 (4,237) Pagyvenę (60 - 74 metų) 16 59,3 67,88 (4,303) 11 40,7 67,91 (4,989) 27 27 67,89 (4,051) Senyvi (75 - 90 metų) 15 57,7 79,07 (3,348) 11 42,3 79,55 (4,927) 26 26 79,27 (4,006) Iš viso 46 46 66,5 (11,606) 54 54 61,67 (11,639) 100 100 63,89 (11,816) Procentinės reikšmės amžiaus grupėje; n – skaičius; V(SN) – vidurkis (standartinis nuokrypis).
Apibendrinimas. Tyrime dalyvavo daugiau moterų nei vyrų; vidutinio amžiaus
moterų buvo daugiausiai.
3.2. Likusių dantų vertinimas
25 tiriamosios moterys turėjo 31 dantį. Statistiškai reikšmingai moterys turėjo daugiau dantų nei vyrai (p<0,024). Moterys vidutiniškai turėjo 15,80 (10,293) likusių dantų, o vyrai – 11,41 (9,451).
Vertinant likusių dantų skaičių amžiaus grupėse, gauti statistiškai reikšmingai rezultatai (p<0,001). Vidutinio amžiaus grupėje tiriamieji turėjo vidutiniškai daugiau likusių dantų, nei pagyvenę ar seni asmenys, pagyvenę turėjo daugiau dantų nei senyvi, bet mažiau nei vidutinio amžiaus, senyvi turėjo mažiausiai dantų. Lentelėje Nr. 2 pateikiamas vidutinis likęs dantų skaičius amžiaus grupėse ir jų tarpusavio palyginimas.
Lentelė Nr. 2. Vidutinis likęs dantų skaičius amžiaus grupėse Amžiaus grupė n Likusių dantų
skaičius V(SN) p Minimalus dantų skaičius (n) Maksimalus dantų skaičius (n) Vidutinio amžiaus (45 – 59 metų) 47 19,77 (7,992) Pagyvenę 0,01 1 31 Senyvi 0,001 Pagyvenę (60 – 74 metų) 27 11,89 (9,001) Vidutinio amžiaus 0,01 0 28 Senyvi 0,08 Senyvi (75 – 90 metų) 26 4,92 (7,059) Vidutinio amžiaus 0,001 0 24 Pagyvenę 0,08 Iš viso 100 13,78 (10,106) 0,001 0 31
V(SN) – vidurkis (standartinis nuokrypis), p – reikšmingumo lygmuo, n – skaičius.
Buvo ieškoma ryšio tarp likusių dantų skaičiaus ir išsilavinimo. Nustatyta, jog likusių dantų skaičius priklauso nuo asmens išsilavinimo. Asmenys, turintys aukštesnį nei profesinis, išsilavinimą, turėjo daugiau likusių dantų (p<0,02).
26 Lentelė Nr. 3. Likusių dantų skaičiaus vidurkis skirtingose išsilavinimo grupėse, jų palyginimas.
Lytis Išsilavinimas I (n) Likusių dantų
V(SN) Išsilavinimas II p Vyr ai Pradinis 10 6,6 (9,43) Vidurinis 0,992 Profesinis 0,129 Aukštasis neuniversitetinis 0,524 Aukštasis 0,530 Vidurinis 8 3,63 (6,046) Pradinis 0,992 Profesinis 0,005 Aukštasis neuniversitetinis 0,099 Aukštasis 0,100 Profesinis 13 16,54 (7,87) Pradinis 0,129 Vidurinis 0,005 Aukštasis neuniversitetinis 1,000 Aukštasis 0,989 Aukštasis neuniversitetinis 10 14,6 (10,024) Pradinis 0,524 Vidurinis 0,099 Profesinis 1,000 Aukštasis 1,000 Aukštasis 5 13,8 (5,63) Pradinis 0,530 Vidurinis 0,100 Profesinis 0,989 Aukštasis neuniversitetinis 1,000 Iš viso 46 11,41 (9,451) 0,004 Moter ys Pradinis 6 6,17 (8,612) Vidurinis 0,778 Profesinis 0,112 Aukštasis neuniversitetinis 0,024 Aukštasis 0,454 Vidurinis 16 12,31 (9,471) Pradinis 0,778 Profesinis 0,424 Aukštasis neuniversitetinis 0,032 Aukštasis 0,959 Profesinis 17 18,53 (8,63) Pradinis 0,112 Vidurinis 0,424 Aukštasis neuniversitetinis 0,720 Aukštasis 1,000 Aukštasis neuniversitetinis 7 23,29 (5,936) Pradinis 0,024 Vidurinis 0,032 Profesinis 0,720 Aukštasis 0,936 Aukštasis 8 17,63 (13,081) Pradinis 0,454 Vidurinis 0,959 Profesinis 1,000 Aukštasis neuniversitetinis 0,936 Iš viso 56 15,8 (10,293) 0,023
n – skaičius; V(SN) – vidurkis (standartinis nuokrypis); p – reikšmingumo lygmuo.
Apibendrinimas. Moterys ir profesinį bei aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys turi
27 3.3. Dantų protezavimas
Vertinant gautus rezultatus, buvo ieškoma ryšio tarp amžiaus grupės, lyties, išsilavinimo ir dantų protezų turėjimo. Iš visų tyrime dalyvavusių 7 (7%) tiriamieji neturėjo jokių dantų protezų (iš jų 2 vyrai ir 5 moterys), jie priklausė vidutinio amžiaus grupei, tai sudarė 14,9% visos grupės. Likę 93 (93%) tiriamieji turėjo fiksuotus ir/ar išimamus protezus. Statistiškai reikšmingai vidutinio amžiaus žmonės turi mažiau dantų protezų nei vyresni (p<0,001).
Nustatyta, jog 58 tiriamieji turėjo išimamus dantų protezus: vidutinio amžiaus grupėje – 13 (27,7%) tiriamųjų, pagyvenusio amžiaus grupėje – 20 (74,1%), senyvo amžiaus grupėje – 25 (96,2%). Atlikti skaičiavimai parodė, jog 34 (34%) tiriamųjų turėjo tik išimamus protezus, 35 (35%) tiriamieji turėjo tik fiksuotus dantų protezus, 24 (24%) tiriamieji turėjo išimamus ir fiksuotus dantų protezus. Lentelėje Nr. 4 – pateikiama tiriamųjų naudojimasis dantų protezais įvairiose amžiaus grupėse.
Lentelė Nr. 4. Tiriamųjų naudojimasis dantų protezais įvairiose amžiaus grupėse
Dantų protezai
Amžiaus grupė
Iš viso
Vidutinio amžiaus Pagyvenę Senyvi
Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys
p<0,992 p<0,472 p<0,484 p<0,473 n % N % n % n % n % n % n % Neturi protezų 2 4,3 5 10,6 0 0 0 0 0 0 0 0 7 7 Tik išimami protezai 2 4,3 5 10,6 6 22,2 3 11,1 1 1 42,3 7 26,9 3 4 34 Tik fiksuoti protezai 9 19,1 1 8 38,3 5 18,5 2 7 , 4 1 3 , 8 0 0 3 5 35 Išimami ir fiksuoti dantų protezai 2 4,3 4 8,5 5 18,5 6 22,2 3 11,5 4 15,4 2 4 24 Iš viso 1 5 31,9 3 2 68,1 1 6 59,3 1 1 40,7 1 5 57,7 1 1 42,3
Pateiktos procentinės išraiškos amžiaus grupėje; n – skaičius; p – reikšmingumo lygmuo.
Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai, išimami protezai paplitę labiau tarp senyvo amžiaus asmenų, fiksuoti dantų protezai dažniau pasitaiko tarp vidutinio amžiaus asmenų, fiksuotus ir išimami dantų protezus daugiausiai turi pagyvenę asmenys. Didėjant asmens amžiui, daugėja asmenų protezuotų išimamais protezais (p<0,001).
28 Ieškant sąsajų su išsilavinimu ir dantų protezavimu, buvo nustatyta, kad išimamais protezais dažniau naudojasi vidutinio amžiaus ir pagyvenę asmenys, kurie turėjo pradinį ar vidurinį išsilavinimą, nei tarp profesinį ar aukštąjį išsilavinimą turinčių (p<0,001).
Asmenims, turintiems profesinį ir aukštąjį išsilavinimą, turėjo statistiškai reikšmingai daugiau fiksuotų dantų protezų (p<0,014). Lentelėje Nr. 5 – pateikiamas dantų protezų naudojimasis skirtingo išsilavinimo grupėse.
Lentelė Nr. 5.Tiriamųjų naudojimasis dantų protezais skirtingo išsilavinimo grupėse (p<0,001)
Dantų protezai
Išsilavinimas
Iš viso Pagrindinis Vidurinis Profesinis
Aukštasis neuniversi-tetinis Aukštasis n % n % n % n % n % n % Neturi 0 0 1 4,2 2 6,7 2 11,8 2 15,4 7 7 Tik išimamas protezas 12 75 11 45,8 6 20 3 17,6 2 15,4 34 34 Tik fiksuotas protezas 1 6,3 3 12,5 15 50 11 64,7 5 38,5 35 35 Išimamas ir fiksuotas protezas 3 18,8 9 37,5 7 23,3 1 5,9 4 30,8 24 24 Iš viso 16 100 24 100 30 100 17 100 13 100 100 100
Procentinės reikšmės pateiktos išsilavinimo grupėje; n – skaičius; p – reikšmingumo lygmuo.
Ieškota ryšio tarp dantų valymo dažnumo ir išimamo protezo. Pastebėta, jog asmenys, per parą valantys dantis 2 kartus ir daugiau, turėjo statistiškai reikšmingai mažiau išimamų protezų, nei valantys 1 kartą per parą ir rečiau (p<0,001).
Vidutinio amžiaus asmenys valantys dantis dažniau nei 2 kartus per parą, turėjo mažiau išimamų protezų, nei to paties amžiaus valantys dantis rečiau (p<0,01). Lentelėje Nr. 6 – pateikiami tiriamųjų dantų valymosi dažnumas ir išimamų protezų naudojimasis.
Lentelė Nr. 6.Tiriamųjų naudojimosi išimamais dantų protezais ir dantų valymo dažnumas (p<0,001)
Išimamas protezas
Dantų valymas per parą 1 kartą 2 kartus 3 kartus Valau kelis kartus
per savaitę Nevalau dantų Nevalau, nes jų neturiu Neturi n 6 34 1 1 0 0 % 14,3 81 2,4 2,4 0 0 Turi n 18 18 4 4 1 13 % 31 31 6,90 6,9 1,7 22,4
29 Vertinant dantų valymo dažnumą ir fiksuotus dantų protezus nustatyta, jog asmenys valantys dantis 2 kartus per dieną, turėjo statistiškai daugiau fiksuotų protezų nei kiti (p<0,001). Senyvo ir pagyvenusio amžiaus asmenys, valantys dantis bent kartą per parą, turėjo daugiau fiksuotų dantų protezų, nei kiti, kurie dantis valė rečiau (p<0,046).
Apibendrinimas. Vidutinio amžiaus žmonės turi mažiau dantų protezų nei vyresni;
didėjant amžiui didėja išimamų protezų poreikis. Aukštesnį išsilavinimą turintys turi daugiau fiksuotų dantų protezų ir mažiau išimamų. Rečiau dantis valantys dažniau naudojasi išimamais protezais.
3.4. Dantų priežiūra vaikystėje
68 (68%) tiriamieji teigia, jog vaikystėje lankėsi pas gydytoją odontologą, vidutiniškai jie turėjo 16,65 (9,284) likusių dantų. Asmenys, kurie teigė jog nesilankė pas dantų gydytoją, vidutiniškai turėjo 7,69 (9,138) likusius dantis. Gauti rezultatai rodo, kad odontologinė priežiūra vaikystėje turi įtakos likusių dantų skaičiui vėlesniame amžiuje (p<0,001). Vertinant lyties įtaką, pastebėti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp vyrų (p<0,001). Rezultatai pateikiami lentelėje Nr. 7 – apsilankymai pas odontologą vaikystėje pagal lytį.
Lentelė Nr. 7.Vyrų ir moterų apsilankymai pas gydytoją odontologą vaikystėje
Lytis n % Likusių dantų
V(SN) Vyrai (p < 0,001) Ne 20 43,49 5,4 (6,378) Taip 26 56,51 16,04 (8,870) Iš viso 46 100 11,41 (9,451) Moterys (p < 0,087) Ne 12 22,22 11,50 (11,821 Taip 42 77,78 17,02 (9,618) Iš viso 54 100 15,80 (10,293) n – skaičius; V(SN) – vidurkis (standartinis nuokrypis); p – reikšmingumo lygmuo.
Apibendrinimas. Vaikystėje besilankantys pas odontologą turi daugiau likusių dantų
30 3.5. Odontologinės priežiūros dažnumas
Tiriamųjų buvo klausta, kaip dažnai jie lankosi pas gydytoją odontologą. Statistiškai reikšmingų skirtumų nepastebėta tarp vyrų ir moterų.
Tiriamieji buvo suskirstyti į 2 grupes: I grupė – lankosi 2 kartus ir daugiau, II grupė – lankosi rečiau nei 2 kartus. Rasti statistiškai reikšmingi rezultatai, vidutinio amžiaus asmenys linkę dažniau lankytis pas odontologą 2 kartus per metus, nei kitų amžiaus grupių tiriamieji (p<0,023). Pateikiami rezultatai lentelėje Nr. 8 – apsilankymų pas gydytoją odontologą dažnumas skirtingose amžiaus grupę.
Lentelė Nr. 8. Apsilankymų pas gydytoją odontologą dažnumas skirtingose amžiaus grupėse (p<0,023)
Apsilankymai
Amžiaus grupė
Iš viso Vidutinio
amžiaus Pagyvenę Senyvi
2 kartus ir daugiau n 12 2 2 16
% 25,5 7,4 7,7 16
Rečiau nei 2 kartus per metus
n 35 25 24 84
% 74,5 92,6 92,3 84
Iš viso n 47 27 26 100
Procentinės reikšmės pateiktos amžiaus grupėje; n – skaičius; p – reikšmingumo lygmuo.
Ieškant ryšio tarp išsilavinimo ir apsilankymų pas gydytoją odontologą skaičiaus per metus, pastebėta, jog asmenys, turintys profesinį ir aukštesnį išsilavinimą, linkę dažniau lankytis pas gydytoją odontologą (p<0,012). Pagrindinio, vidurinio ir profesinio išsilavinimo asmenys dažniau kreipiasi į specialistą tik tada, kai atsiranda skausmas (p<0,012). Tiriamieji, dažniau nei 2 kartus per metus besilankantys pas odontologą, turėjo vidutiniškai daugiau likusių dantų (20,56 (9,092)), nei tie kurie lankėsi rečiau (10,78 (9,418)). Statistiškai patikima teigti, jog daugiau nei 2 kartus per metus besilankantys asmenys, turi daugiau dantų (p<0,01).
Moterys, kurios lankėsi pas odontologą dažniau nei 2 kartus per metus, turėjo daugiau likusių dantų (23,73 (7,101)), nei tos, kurios nesilankė (11,70 (9,593)) (p<0,01). Tarp vyrų skirtumo nepastebėta.
Apibendrinimas. Dažniau nei 2 kartus per metus besilankantys pas gydytoją
31 3.6. Dantų netekimo priežastys
Tiriamųjų buvo klausta, dėl kokios priežasties neteko dantų. Dažniausia dantų netekimo priežastis buvo dantų kariesas ir jo komplikacijos. Ryšio tarp lyties ir dantų netekimo priežasties nerasta.
Pastebėtas ryšys tarp amžiaus grupių. Pagyvenę ir senyvi asmenys dažniau neteko dantų dėl lėtinių periodonto ligų (p<0,001). Lentelėje Nr. 9 – dantų netekimo priežastys skirtingose amžiaus grupėse.
Lentelė Nr. 9. Dantų netekimo priežastys skirtingose amžiaus grupėse Dantų netekimo priežastys
Amžiaus grupė
Iš
viso p Vidutinio
amžiaus Pagyvenę Senyvi Kariesas ir jo komplikacijos n 39 18 16 73 0,097 % 83 66,7 61,5 73 Traumos n 6 4 2 12 0,710 % 12,8 14,8 7,7 12 Lėtinės periodonto ligos n 12 15 18 45 0,001 % 25,5 55,6 69,2 45 Kita n 2 1 2 5 0,761 % 4,3 3,7 7,7 5
Procentinės reikšmės pateiktos amžiaus grupėje; n – skaičius; p – reikšmingumo lygmuo.
32 Lentelė Nr. 10. Vyrų ir moterų dantų netekimo priežastys
Dantų netekimo priežastys Lytis Iš viso p Vyrai Moterys n Likusių dantų V(SN) p n Likusių dantų V(SN) p n Likusių dantų V(SN) Dantų kariesas 34 13,29 (9,68) 0,023 39 17,67 (10,24) 0,042 73 15,63 (10,15) 0,003 Traumos 8 16,38 (7,8) 0,116 4 13,5 (7,14) 0,631 12 15,42 (7,39) 0,647 Lėtinės periodonto ligos 24 5,63 (6,49) 0,001 21 8 (7,36) 0,001 45 6,73 (6,94) 0,001 Kita 3 8,67 (8,08) 0,771 2 15 (21,213) 1 5 11,2 (12,538) 0,536 V(SN) – vidurkis (standartinis nuokrypis); n – skaičius; p – reikšmingumo lygmuo.
Pateikiamas grafinis rezultatų pavaizdavimas paveiksliuke Nr. 2 – dantų netekimo priežastys skirtingose amžiaus grupėse.
2 pav. Dantų netekimo priežastys skirtingose amžiaus grupėse
Apibendrinimas. Pagrindinė dantų netekimo priežastis yra kariesas ir jo
komplikacijos. Mažiausiai dantų turi tie, kurie neteko jų dėl periodonto ligų. Dantų kariesas Traumos Lėtinės periodonto ligos Kita Senyvi 16 2 18 2 Pagyvenę 18 4 15 1 Vidutinio amžiaus 39 6 12 2 39 6 12 2 18 4 15 1 16 2 18 2 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Dantų netekimo priežastys
33 3.7. Dantų valymo dažnis
Tiriamųjų buvo klausta, kiek kartų per dieną jie valo dantis. Didžioji dalis tiriamųjų (52%) dantis valė 2 kartus per parą, visiškai dantų nevalė 1% tiriamųjų. Moterų, tinkamai prižiūrinčių savo dantis, buvo daugiau nei vyrų.
Vertinant atskiras amžiaus grupes, pastebėta, jog vidutinio amžiaus asmenys linkę labiau prižiūrėti dantis ir valyti juos 2 kartus per dieną (p<0,001).
Statistiškai reikšmingai daugiau likusių dantų turėjo, tie kurie dantis valė 2 kartus per dieną (p<0,001). Vyrai, valantys dantis 2 kartus per dieną, vidutiniškai turėjo 17,53 (7,449) dantų, moterys – 20,58 (8,448). Paveiksliuke Nr. 3 pateikiami rezultatai.
3 pav. Dantų valymo dažnumas per parą ir vidutinis likęs dantų skaičius (p<0,001)
Apibendrinimas. 2 kartus per dieną valantys turėjo daugiausiai likusių dantų.
3.8. Burnos higienos priežiūros priemonės
92% tiriamųjų naudoja burnos higienos priežiūros priemones. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp skirtingų lyčių, amžiaus grupių ir naudojamų priemonių nenustatyta. Pateikiami rezultatai lentelėje Nr. 11 – burnos higienos priemonių naudojimas.
10.67 19.46 13.80 7.60 3.00 0.00 0.00 5.00 10.00 15.00 20.00 25.00
1 kartą 2 kartus 3 kartus Valau kelis kartus per savaitę Nevalau dantų Nevalau, nes jų neturiu Da ntų sk aičius
Dantų valymas per parą
34 Lentelė Nr. 11. Burnos higienos priemonių naudojimas
Burnos higienos priemonės Tiriamieji
n %
Dantų šepetėlis ir dantų pasta 91 99
Dantų šepetėlis 1 1,1
Burnos skalavimo skystis 33 36,3 Tarpdančių siūlai, juostelės 22 24,2 Tarpdančių šepetėliai 9 9,9
Dantų krapštukai 35 38,5
Burnos irigatorius 1 1,1
Iš viso 92 100
Procentinės reikšmės visoje imtyje; n – skaičius.
Ieškota ryšio tarp burnos higienos priemonių naudojimo ir likusių dantų skaičiaus. Vertinant duomenis, juos suskirstėme į 3 grupes pagal naudojamų priemonių skaičių. Daugiausiai dantų turėjo tie, kurie naudojo 3 ir daugiau burnos priežiūros priemonių (p<0,001). Rezultatai pateikiami lentelėje Nr. 12 – burnos higienos priežiūros priemonių naudojimas ir likusių dantų skaičius.
Lentelė Nr. 12. Burnos priežiūros priemonių naudojimas ir likusių dantų skaičius (p<0,001) Naudojamų burnos priežiūros priemonių skaičius n Likusių dantų V(SN) 1 29 8,97 (8,914) 2 34 15,41 (9,842) >3 28 21,04 (5,673)
V(SN) – vidurkis (standartinis nuokrypis); n – skaičius; p – reikšmingumo lygmuo.
Apibendrinimas. Burnos higienos priemonių naudojimas užtikrina didesnį likusių
dantų skaičių.
3.9. Protezų priežiūra
46 (46%) tiriamųjų teigia jog buvo informuoti dantų gydytojo dėl protezų priežiūros, 24 (24%) nebuvo informuoti ir likę 30 (30%) tiriamųjų nepamena ar buvo suteikta informacija.
35 apklaustųjų tinkamai prižiūri savo išimamus protezus. Rezultatai pateikti lentelėje Nr. 13 - išimamų protezų priežiūros įpročiai skirtingose amžiaus grupėse.
Lentelė Nr. 13. Išimamų protezų priežiūros įpročiai skirtingose amžiaus grupėse Protezų priežiūra
Vidutinio
amžiaus Pagyvenę Senyvi Iš viso
n % n % n % n % p
Protezų naktį neišsiimu 0 0 1 5 4 16 5 8,62 0,204
Naktį išimamus protezus laikau
įmerktus į dezinfekcinį skystį 6 46,2 8 40 3 12 17 29,31 0,033 Naktį išimamus protezus laikau
įmerktus į vandenį 8 61,5 8 40 10 40 26 44,83 0,419
Naktį protezus laikau sausai 0 0 3 15 10 40 13 22,41 0,014 Po valgio plaunu tekančiu vandeniu 1 7,7 14 70 13 52 28 48,28 0,01
Po valgio plaunu šepetėliu 4 30,8 6 30 14 56 24 41,38 0,171
Protezų neplaunu ir nevalau 0 0 1 5 1 4 2 3,4 0,68
Iš viso 13 100 20 100 25 100 58 100
Procentinės reikšmės pateiktos amžiaus grupėje; n – skaičius; p – reikšmingumo lygmuo.
Apibendrinimas. Tiriamieji žino, kaip prižiūrėti protezus, tačiau tik pusė jų prižiūri
tinkamai. Geriau prižiūri pagyvenusio amžiaus asmenys.
3.10. Profesionali burnos higiena
61 (61%) tiriamųjų teigia jog yra buvę pas burnos higienistą. Statistiškai reikšmingai daugiau vidutinio ir pagyvenusio amžiaus tiriamųjų yra buvę pas burnos higienistą (p<0,001). Moterys lankosi dažniau nei vyrai (p<0,013).
Tiriamieji, kurie lankėsi pas burnos higienistą, turėjo daugiau dantų likusių dantų (18,48 (8,306)), nei tie kurie nėra buvę (6,44 (8,149)) (p<0,001).
Vertinant apsilankymų dažnumą, iš tiriamųjų, kurie yra buvę pas burnos higienistą, nustatyta, kad 4 (6,6%) tiriamųjų yra buvę pas higienistą, bet daugiau nebesilanko, 3 (5,3%) tiriamųjų lankosi dažniau nei 2 kartus per metus, 13 (22,8%) tiriamųjų lankosi kartą per metus ir 41 (71,9%) tiriamųjų lankosi rečiau nei kartą per metus. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp lyčių ir amžiaus grupių nepastebėta.
Apibendrinimas. Daugiau likusių dantų turi besilankantys periodiškai pas burnos
36 3.11. Burnos higienos ir dantų būklės savivertinimas
Tiriamųjų buvo prašyta įvertinti savo burnos higieną. Vyrai savo burnos higieną vertino prasčiau nei moterys (p<0,016). Lentelėje Nr. 14 – pateikiamas vyrų ir moterų burnos higienos savivertinimas. Skirtumų tarp amžiaus grupių nestebima.
Lentelė Nr. 14.Vyrų ir moterų burnos higienos savivertinimas (p<0,016) Kaip vertinate savo
burnos higieną?
Lytis Iš viso
Vyrai Moterys n Likusių dantų V(SN) Puiki 2 0 2 11,5 (16,263) Gera 16 35 51 17,37 (9,914) Prasta 20 13 33 11,24 (9,569) Bloga 8 6 14 7 (6,064) Iš viso 46 54 100 13,78 (10,106)
V(SN) – vidurkis (standartinis nuokrypis); n – skaičius; p – reikšmingumo lygmuo.
Ieškant ryšio tarp likusių dantų skaičiaus ir pasitenkinimo burnos sveikata, statistiškai patikimi rezultatai pastebėtas tik tarp gerai ir prastai ar blogai vertinančių (p<0,002).
Siekiant gauti tikslesnius rezultatus, tiriamieji pagal lytį buvo suskirstyti į 2 grupes: puikiai ir gerai, prastai ir blogai vertinantys. Lyginant gautus rezultatus, nustatyta, kad puikiai ir gerai vertinantys turėjo statistiškai daugiau dantų (17,15 (10,043)), nei vertinantys prastai ir blogai (9,98 (8,829)) (p<0,001). Moterys savo burnos higieną vertino geriau (p<0,01).
Norėdami įvertinti, ar tiriamieji patenkinti savo dantų būkle, nustatyta, kad į šį klausimą teigiamai atsakė 34 (34%) tiriamieji. Jie statistiškai reikšmingai turėjo daugiau likusių dantų (17,97 (9,784)), nei neigiamai vertinantys (11,62 (9,646)) (p<0,003).
Apibendrinimas. Vyrai savo burnos higieną vertina prasčiau ir yra mažiau patenkinti
37
REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip LSMU Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos pacientai rūpinasi savo dantimis ir dėl kokių priežasčių jų neteko. Rezultatai parodė, jog didesnė dalis klinikoje besilankančių ir besigydančių pacientų yra moterys. Kroatijoje ir Gruzijoje atliktų tyrimų metu, taip pat nustatė, jog moterys yra labiau susirūpinusios savo dantų sveikata nei vyrai ir dažniau kreipiasi į gydymo įstaigas [14, 32].
Atlikus burnos ertmės ištyrimą nustatyta, kad moterys turi daugiau likusių dantų. Nors daugumoje literatūros šaltinių teigiama, kad moterys dantų netenka dažniau nei vyrai, dėl nuolatinio hormonų balanso pokyčių, nėštumo gyvenimo eigoje [10, 24], tačiau gauti priešingi rezultatai gali būti siejami su geresne moterų burnos higiena. 2009 metais Kaune atlikto tyrimo metu, pastebėta jog vyrams, didėjant amžiui, netenkama daugiau dantų ir protezavimo poreikis tampa didesnis, nei moterų [16].
Daugelis pasaulyje atliktų tyrimų rodo, kad dantų netekimo paplitimas didėja su amžiumi [1, 3, 4, 10, 11, 14, 15, 16, 17, 24], ta pati tendencija nustatyta atlikto tyrimo metu. 15% asmenų turėjo abu bedančius žandikaulius. Duomenys panašūs į 2010 metais Kaune atlikto tyrimo rezultatus, kuomet nustatyta 14% senyvo amžiaus bedančių asmenų [16], 2013 metais Vilniuje – 20% bedančių asmenų [1]. Jungtinėse Amerikos valstijose 2009 – 2012 metų tyrimų duomenys parodė, jog bedančių asmenų yra vos 4,9% [33], Europos valstybėse vyresnių nei 65 metų amžiaus bedančių asmenų skaičius svyruoja nuo 15% iki 72% [1]. Tyrimų duomenys skirtingi dėl skirtingų populiacijų, tiriamųjų imčių, sveikatos priežiūros sistemų ir ekonominių šalies ypatumų.
Nagrinėjant pasaulio mokslininkų literatūrą pastebėta, kad socialiniai veiksniai, tokie kaip išsilavinimas, dantų netekimui yra svarbūs [1, 2, 3, 10, 14]. Žemas išsilavinimas siejamas su mažesniu dantų skaičiumi vyresniame amžiuje. Atlikto tyrimo metu pastebėtas reikšmingas skirtumas tarp aukštesnį ir žemesnį išsilavinimą turinčių asmenų ir likusių dantų skaičiaus, bei turimų protezų konstrukcijos. Aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys dažniau renkasi fiksuotus dantų protezus. Tokie patys rezultatai gauti ir kolegų Vilniuje [1].
Senstant dantų netenkama vis daugiau, todėl protezavimo poreikis išimamais protezais išauga. Fiksuoti dantų protezai pasitaiko dažniau tarp vidurinio amžiaus asmenų. Ta pati tendencija stebima ne tik kituose Lietuvos miestuose [1], bet ir Europos šalyse [3, 10, 14].
