Vilma Jasiukaitienė

Visuomenės sveikatos fakultetas

Sveikatos vadybos katedra

Vilma Jasiukaitienė

SVEIKATOS PRIEŢIŪROS ĮSTAIGŲ VADOVŲ BEI

PACIENTŲ POŢIŪRIS Į SVEIKATOS PRIEŢIŪROS ĮSTAIGŲ

IR PASLAUGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO POLITIKĄ

Magistro diplominis darbas

(Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinė vadovė

prof. dr. Skirmantė Sauliūnė

2013-05-15

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

SVEIKATOS PRIEŢIŪROS ĮSTAIGŲ VADOVŲ BEI PACIENTŲ POŢIŪRIS Į SVEIKATOS PRIEŢIŪROS ĮSTAIGŲ IR PASLAUGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO POLITIKĄ

Vilma Jasiukaitienė

Mokslinė vadovė prof. dr. Skirmantė Sauliūnė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2013. 72 p.

Darbo tikslas. Įvertinti Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos narių bei pacientų, besigydančių stacionare, poţiūrį į sveikatos prieţiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo politiką.

Tyrimo metodika. Kokybinis tyrimas. Anonimiškai buvo apklausti Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos nariai. Išdalintos 85 anketos, grąţinta 77 (atsako daţnis 90,6 proc.). Kokybiniai tyrimo duomenys apdoroti pagal duomenų apdorojimo schemą, kuri padeda atskleisti ţinias apie tai, ką ţmonės mąsto, jaučia, išgyvena. Kiekybinis tyrimas. Atlikta anoniminė X Respublikinės ligoninės stacionaro pacientų apklausa. Išdalinta 200 anketų, iš kurių grįţo 141 (atsako daţnis 70,5 proc.). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programinį paketą „IBM SPSS Statistics 20“. Hipotezės tikrinamos naudojant Chi-kvadrato (χ2_{) kriterijų, tikslųjį}

Fišerio (F) kriterijų ir z kriterijų. Skirtumai tarp poţymių laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

Rezultatai. Gydytojų vadovų nuomone sveikatos prieţiūros valdymo sistemoje įvyko daug teigiamų pokyčių. Teikiamos saugios, kokybiškos sveikatos prieţiūros paslaugos, įgyvendinta šeimos gydytojo institucijos plėtra, sveikatos prieţiūros įstaigos aprūpintos naujomis technologijomis. Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos nariai neigiamą prieinamumo pokytį paminėjo daugiausiai kartų. Tyrimas atskleidė gydytojų, slaugytojų stokos problemą, ypač kaimiškuose rajonuose, jų emigraciją. Teisinė sveikatos sistemos bazė bei kompensuojamų vaistų politiką netobula. Daugiau nei du trečdaliai pacientų į ligoninę pateko skubos tvarka. Tiriamiesiems, kurie į ligoninę paguldyti planine tvarka, laukimo vidurkis nuo siuntimo išrašymo dienos buvo 4 d. Remiantis pacientų apklausa, daugiau nei pusė tiriamųjų gydosi X ligoninėje todėl, kad juos atveţė greitosios medicinos pagalbos automobiliu. Didţiajai daliai tiriamųjų (94,2 proc.) atvykimas į ligoninę nesudarė problemų. 76,0 proc. tiriamųjų teigė, kad laukimo laikas priėmimo skyriuje juos tenkino. Didţioji dalis tiriamųjų teigiamai įvertino jiems suteiktas paslaugas, jiems pakankamai aiškiai buvo suteikta informacija apie ligą, tyrimus, gydymą. Net 98,3 proc. tiriamųjų norėtų dar kartą gydytis šioje ligoninėje. Didţioji dalis pacientų atsakė, kad šį kartą ligoninėje suteiktos paslaugos, lyginant su 2003-2010 m., pagerėjo. Apie sveikatos prieţiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo programą daugiau kaip pusė (52,2 proc.) tiriamųjų nėra girdėję. Įvardijant teigiamus restruktūrizacijos aspektus didţioji dalis tiriamųjų paţymėjo, kad gydymas tapo lengviau prieinamas bei pagerėjo sveikatos prieţiūros įstaigų aprūpinimas diagnostine aparatūra. Įvardijant neigiamus restruktūrizacijos aspektus didţioji dalis tiriamųjų paţymėjo, kad padidėjo gydytojų darbo krūvis.

Išvados. Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos nariai nurodė, kad sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumas nutolo, tačiau teikiamos saugios ir kokybiškos paslaugos. Dauguma pacientų teigiamai įvertino jiems suteiktas paslaugas ligoninėje, gydymas tapo lengviau prieinamas, paslaugos ligoninėje pagerėjo.

SUMMARY

Management of Public Health

ATTITUDES OF PATIENTS AND MANAGERS OF HEALTHCARE SETTINGS TOWARDS RESTRUCTURING POLICY OF HEALTHCARE SETTINGS AND SERVICES Vilma Jasiukaitienė

Supervisor Skirmantė Sauliūnė, Dr. Professor

Department of Health Management, Faculty of Public Health, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2013. 72 p.

Aim of the study: to assess the attitudes of members of Association of Hospital Managers Physicians of Lithuania and of inpatients towards the restructuring policy of healthcare settings and services.

Material and methods. Qualitative study. Anonymous questionnaires were distributed to members of Association of Hospital Managers Physicians of Lithuania. Of 85 questionnaires 77 were completed (response rate 90.6%). Qualitative data were analyzed based on framework revealing subjects' ideas, feelings, and experiences. Quantitative study. Survey included the inpatients of one national level hospital. Of 200 distributed questionnaires 141 were completed (response rate 70.5%). Statistical data analysis was performed using „IBM SPSS Statistics 20“ package. For hypothesis testing the Chi-squared, Fisher's exact test, and Z test were used. Significance level was set at 95% level (p<0.05).

Results. Hospital managers indicated that system of healthcare management underwent many positive changes. The healthcare services are safe and of adequate quality, institution of family physician is growing, and healthcare settings are equipped with new technologies. Managers of hospitals most frequently mentioned the negative trends in access to healthcare. The study revealed the issue of shortage in physicians and nursing staff (especially in rural areas) and their emigration. Legal base of healthcare system and drugs reimbursement policy are still incomplete. More than two thirds of patients were admitted to hospital in urgent manner. The planned patients waited 4 days from prescription to admission, on average. According to patients survey, more than half of them reported that they were hospitalized to this hospital according to ambulance referral. Majority of patients (94.2%) felt comfortable with arrival to hospital, 76.0% reported that waiting time in department was appropriate. Majority of study patients evaluated the healthcare services positively – they received sufficient and clear information on disease, procedures, and treatment, 98.3% of patients stated that they would choose this hospital again, if needed. Mostly, patients evaluated the services better compared with 2003–2010. More than half of responders (52.2%) had not been heard of program of restructuring of healthcare settings and services. Among positive aspects of restructuring most responders mentioned the increased access to treatment and improved diagnostic equipment in healthcare settings. Among negative aspects majority of responders reported about an increased workload of physicians.

Conclusions. Members of Association of Hospital Managers Physicians of Lithuania indicated that access to healthcare has decreased, but services are safe and of adequate quality. Majority of inpatients positively evaluated the services at hospital and mentioned, that the access to treatment has increased and quality of services has improved.

TURINYS

ĮVADAS ... 6

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 8

1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 9

1.1. Sveikatos prieţiūros įstaigų restruktūrizavimo poreikis ... 9

1.2. Sveikatos prieţiūros įstaigų restruktūrizavimo eiga... 12

1.3. Uţsienio šalių sveikatos prieţiūros reformos ... 18

2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA ... 21

2.1. Kokybinis tyrimas ... 21

2.2. Kiekybinis tyrimas ... 22

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 27

3.1. Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos narių nuomonė apie sveikatos prieţiūros įstaigų bei paslaugų reformą ... 27

3.2. X Respublikinės ligoninės pacientų nuomonė apie gautas paslaugas bei jų prieinamumą ... 42

3.3. X Respublikinės ligoninės pacientų ţinios bei nuomonė apie vykdomus sveikatos prieţiūros įstaigų ir paslaugų struktūrinius pokyčius ... 57

IŠVADOS ... 63

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 64

LITERATŪRA ... 65

PRIEDAI ... 69

ASPĮ – asmens sveikatos prieţiūros įstaiga ES – Europos Sąjunga

GMP – greitoji medicinos pagalba

LGVS – Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga PSO – pasaulio sveikatos organizacija PSP – pirminė sveikatos prieţiūra SP – sveikatos prieţiūra

SPĮ – Sveikatos prieţiūros įstaiga SPP – sveikatos prieţiūros paslaugos SPS – sveikatos prieţiūros sistema TLK – Teritorinės ligonių kasos VGT – vidutinė gulėjimo trukmė

ĮVADAS

„Šalies ţmonių sveikata priklauso nuo socialinių ir ekonominių sąlygų, o nuo ţmonių sveikatos priklauso valstybės ekonominis klestėjimas“ (1). Gyventojų pasitikėjimas šalies sveikatos prieţiūros sistema ir jų lūkesčių tenkinimas yra labai svarbus sveikatos sistemos paţangos veiksnys, o geresnė sveikata – šalies socialinės ir ekonominės paţangos garantas (2).

Šių dienų Lietuvos sveikatos sistema – tai įvykusių pokyčių bei reformų rezultatas, sistema funkcionuoja nuolat besikeičiančioje šalies aplinkoje. Sveikatos sistema yra veikiama paklausos ir pasiūlos, tačiau kalbant apie sveikatos sistemą, jos reformas, daţniausiai galvojama apie sveikatos sistemos pasiūlą, jos problemas. Todėl sveikatos sistema vertinama paslaugų teikėjų poţiūriu, nes būtent jie turi didţiausią įtaką valdant sveikatos sistemą. Tačiau vis daţniau politikai, ţiniasklaida, sveikatos sektoriaus administratoriai siūlo atsiţvelgti į pacientų poreikius. Nes pacientų pagrindinis tikslas yra pasveikti, todėl reikia gerinti paslaugų prieinamumą, kokybę, plėsti paslaugų spektrą (3).

Sveikatos prieţiūros sistemos trūkumai trukdo visiems šalies piliečiams vienodomis sąlygomis gauti reikiamas sveikatos paslaugas. Todėl visiems gyventojams siekiama uţtikrinti prieinamą kokybišką stacionarinę ir ambulatorinę pagalbą. Būtina plėsti paslaugų spektrą, kurių poreikis nepatenkinamas. Siekiant pagerinti teikiamų sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę, numatyta įdiegti naujas medicinos technologijas, kelti darbuotojų kvalifikaciją, uţtikrinti įstaigų ir ES keliamų reikalavimų atitikimą (1).

Vadovaujantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis pradėta formuoti Lietuvos sveikatos politika, kuria buvo siekiama uţtikrinti medicininės pagalbos prieinamumą. Lietuvos sveikatos politikos pagrindinis tikslas ir prioritetas – pirminė sveikatos prieţiūra, jos stiprinimas bei plėtra. Kokybiškai išplėtojus pirminės sveikatos prieţiūros grandį, sumaţės stacionarinės pagalbos poreikis (4).

Sveikatos prieţiūros paslaugų struktūroje palyginti didelę dalį uţima stacionarinių paslaugų teikimas. Stacionarinių sveikatos prieţiūros įstaigų tinklas per daug išplėstas, todėl kai kurių ligoninių aptarnaujamų gyventojų ir teikiamų sveikatos prieţiūros paslaugų apimtis yra per maţa, kad būtų galima uţtikrinti kokybiškas paslaugas, paciento saugumą ir palaikyti aukštą gydytojų kvalifikaciją (5).

Kol kas nėra sukurta tokio sveikatos sistemos organizavimo modelio, kuris tiktų visiems ir būtų efektyvus. Vertinti sveikatos prieţiūros struktūrinius pokyčius yra gan sunku,

nes dėl finansavimo trūkumo, sudėtingo vertinimo kriterijų pasirinkimo ir neišsamių sveikatos statistikos duomenų bazių sunku atlikti tokius mokslinius tyrimus (6).

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Tikslas – įvertinti Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos narių bei pacientų, besigydančių stacionare, poţiūrį į sveikatos prieţiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo politiką.

Uţdaviniai:

1. Įvertinti Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos narių nuomonę apie vykdomus sveikatos prieţiūros įstaigų ir paslaugų struktūrinius pokyčius.

2. Įvertinti X Respublikinės ligoninės pacientų nuomonę apie gautas paslaugas bei jų prieinamumą.

3. Įvertinti X Respublikinės ligoninės pacientų nuomonę bei ţinias apie vykdomus sveikatos prieţiūros įstaigų ir paslaugų struktūrinius pokyčius.

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Sveikatos prieţiūros įstaigų restruktūrizavimo poreikis

Poreikis restruktūrizuoti sveikatos prieţiūros įstaigas (SPĮ) buvo akivaizdus atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. 1991 metais buvo atlikta gyventojų apklausa, iš kurios rezultatų paaiškėjo, kad tik 7 proc. visų apklaustųjų yra patenkinti sveikatos prieţiūros sektoriaus veikla. Net 80 proc. apklaustųjų pasisakė uţ reformas (7). Lietuvoje buvo išlikusi Semaškos sveikatos sistema, kuriai būdinga sveikatos sistemos raida orientuota į stacionaro lovų skaičiaus, medicinos personalo, apsilankymų sveikatos prieţiūros įstaigose ir stacionarizavimo didinimą (8). Ši sveikatos prieţiūros sistema (SPS) buvo stipriai kritikuojama. Nors Lietuvoje gydytojų skaičius atsiţvelgiant į gyventojų skaičių, lyginant su Europos Sąjungos (ES) vidurkiu, buvo didesnis beveik dvigubai, tačiau medicinos paslaugos Lietuvoje nebuvo lengvai prieinamos. Egzistavo nelygybė teikiant sveikatos prieţiūros paslaugas (SPP), nes galimybę naudotis specialiomis sveikatos prieţiūros paslaugomis turėjo kai kurių ūkio šakų darbuotojai. Buvo nuolatinis vaistų trūkumas. Sveikatos prieţiūros sektorius buvo per daug specializuotas, per maţai dėmesio buvo skiriama pirminei sveikatos prieţiūrai bei sveikatinimui (7). Teikiamų sveikatos prieţiūros paslaugų struktūra sąlygojo neracionalų sveikatos prieţiūros išteklių naudojimą, nes pirminės ir antrinės sveikatos prieţiūros paslaugos buvo integruotos į ligoninių teikiamų paslaugų struktūrą (8). Lietuvos ekonominio nuosmukio laikotarpiu 1990-1993 metais pablogėjo gyvenimo lygis, mityba, visuomenė ėmė vartoti daugiau alkoholio, todėl pablogėjo gyventojų sveikatos būklė. Reforma buvo būtina pakeisti sovietinę sveikatos prieţiūros sistemą (7).

Vadovaujantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis pradėta formuoti Lietuvos sveikatos politika, kuria buvo siekiama uţtikrinti medicininės pagalbos prieinamumą. Lietuvos sveikatos politikos pagrindinis tikslas ir prioritetas – pirminė sveikatos prieţiūra, jos stiprinimas bei plėtra. Kokybiškai išplėtojus pirminės sveikatos prieţiūros grandį, sumaţės stacionarinės pagalbos poreikis (4). Pirminės sveikatos prieţiūros prioritetą ir sveikatos prieţiūros įstaigų restruktūrizavimo poreikį įtvirtino ir kiti strateginiai politiniai dokumentai – Lietuvos sveikatos programa (9), Valstybės ilgalaikės raidos strategija (1) .

Įgyvendinant pagrindinės sveikatos prieţiūros sistemos ilgalaikės raidos strategijos kryptis buvo numatyta vykdyti sveikatos sistemos reformą, kuri atitiktų Europos Sąjungos teisės reikalavimus. Remiantis strateginiu planavimu, reformos eigos pokyčių analize bei

valdymu, buvo siekiama sukurti modernią, šiuolaikišką SPS, kuri uţtikrintų sveikatos prieţiūros prieinamumą, veiksmingumą, lėšų naudojimo racionalumą bei formuoti sveiką gyvenseną. Siekiama sukurti tinkamai veikiančią valstybės, apskričių ir savivaldybių sveikatos prieţiūros įstaigų sistemą, ją plėsti apimant sveikatinimą, ligų profilaktiką, ligų nustatymą laiku, gydymą bei ligonių reabilitaciją (1).

Sveikatos prieţiūros sistemos trūkumai trukdo visiems šalies piliečiams vienodomis sąlygomis gauti reikiamas sveikatos paslaugas. Todėl visiems gyventojams siekiama uţtikrinti prieinamą kokybišką stacionarią ir ambulatorinę pagalbą. Būtina plėsti paslaugų spektrą, kurių poreikis nepatenkinamas. Siekiant pagerinti teikiamų sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę numatyta įdiegti naujas medicinos technologijas, kelti darbuotojų kvalifikaciją, uţtikrinti įstaigų ir ES keliamų reikalavimų atitikimą (1).

Sveikatos prieţiūros paslaugų struktūroje palyginti didelę dalį uţima stacionarinių paslaugų teikimas. Stacionarinių sveikatos prieţiūros įstaigų tinklas per daug išplėstas, todėl kai kurių ligoninių aptarnaujamų gyventojų ir teikiamų sveikatos prieţiūros paslaugų apimtis yra per maţa, kad būtų galima uţtikrinti kokybiškas paslaugas, paciento saugumą ir palaikyti aukštą gydytojų kvalifikaciją. Stacionarinių sveikatos prieţiūros paslaugų vyravimui reikšmės gali turėti nepakankamai uţtikrinta vyresnio amţiaus ţmonių sveikatos prieţiūra, ambulatorinių slaugos paslaugų teikimo trūkumas. Teikiamų paslaugų kokybei ir saugumui uţtikrinti kliudė gydymo tęstinumo neuţtikrinimas, kuomet pacientas siunčiamas tirtis ar gydytis iš vieno paslaugų profilio SPĮ į kitą, taip pat daugelio įstaigų nepatenkinama patalpų ir medicininės įrangos būklė (5).

Šalies stacionarinę sveikatos apsaugą nurodantys rodikliai yra stacionarinių lovų skaičius, gydytojų skaičius, apsilankymai pas gydytojus, vidutinė gulėjimo trukmė (VGT). Įgyvendinant SPĮ restruktūrizavimo strategiją lovų skaičius turėjo sumaţėti, tačiau maţėjimas vyko iki 2009 m., o 2010-2011 metais lovų skaičius augo. Augo ir kiti Lietuvos stacionarinę sveikatos apsaugą nurodantys rodikliai. Kadangi Lietuvos gyventojai sparčiai sensta, tai lemia sveikatos prieţiūros ir socialinių paslaugų, orientuotų į senų ţmonių sveikatos problemas, poreikio didėjimą. Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų plėtra, teikiant jas integruotai su globos paslaugomis yra viena iš efektyvių asmens SPP teikimo plėtros priemonių, kuri gerina senstančios visuomenės gyvenimo kokybę (ţr. 1 lent.) (10).

1 lentelė. Pagrindiniai Lietuos sveikatos prieţiūros sistemą atspindinys rodikliai (11)

Rodiklis Lietuva

2009 m. 2010 m. 2011 m.

Gydytojų skaičius 10 000 gyventojų 39,74 40,69 41,65

Apsilankymų pas gydytoją 100 gyventojų 652,59 645,42 686,48 Stacionaro lovų skaičius (be slaugos) 10 000 gyventojų 68,24 68,39 70,47

Vidutinė gulėjimo trukmė 8,12 8,03 8,23

Aktyvaus gydymo stacionarų lovų skaičius 10 000

gyventojų 50,34 50,42 50,91

Hospitalinis sergamumas 1000 gyventojų 219,75 219,07 232,26 Suteikta GMP paslaugų 1000 gyventojų 182,61 190,22 205,93

Šaltinis. Lietuvos sveikatos rodiklių sistema

Remiantis Europos sveikatos duomenų bazės duomenimis matyti, kad Lietuvą ligoninių skaičiumi 100 000 gyventojų lenkia tik Estija, o lovų skaičiumi Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių ir ES valstybių vidurkio 100 000 gyventojų (ţr. 1 pav.) (12).

Šaltinis. http://data.euro.who.int/hfadb/shell_en.html

1 pav. Ligoninių ir lovų skaičiaus, tenkančio 100 000 gyventojų, Lietuvoje ir kai kuriose Europos šalyse, palyginimas

Kitų šalių patirtis, vykdant stacionarinių lovų maţimo politiką, leidţia daryti atitinkamas išvadas. Kiekvienos šalies situacija yra individuali, tačiau pastebima keletas bendrų panašumų. Lovų skaičiaus maţėjimas daţnai buvo susijęs su sveikatos prieţiūros sektoriaus teikiamų paslaugų perkėlimo į socialinės apsaugos sektorių, suformuojant ilgalaikės prieţiūros galimybes ne ligoninėse. Be to, lygiagrečiai turi būti plėtojamos alternatyvios sveikatos prieţiūros paslaugų formos. Tačiau per didelis stacionarinės grandies

0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 5 Olan d ija Ve n grija Le n kij a Če kij a Slov ak ija ES La tv ija Lie tu va Es tij a

Ligoninių skaičius 100 000 gyventojų

2009 m. 2010 m. 0 100 200 300 400 500 600 700 800 Olan d ija Es tij a _ES La tv ija Slov ak ija Le n kij a Lie tu va Če kij a Ve n gri ja

Lovų skaičius 100 000 gyventojų

2009 m. 2010 m.

sumaţinimas gali sąlygoti tam tikrus sveikatos prieţiūros prieinamumo trūkumus kritinėms situacijoms. Todėl prieš vykdant bet kokią reformą, reikia įvertinti specifines situacijas, galimą reformos priemonių poveikį, galimas įgyvendinimo kliūtis, ţmogiškųjų, finansinių ir kt. išteklių galimybes. Taip pat svarbus reformos sėkmės faktorius yra visuomenės (tiek pacientų, tiek medicinos darbuotojų) palaikymas (6).

Kol kas nėra sukurta tokio sveikatos sistemos organizavimo modelio, kuris tiktų visiems ir būtų efektyvus. Vertinti sveikatos prieţiūros struktūrinius pokyčius yra gan sunku, nes dėl finansavimo trūkumo, sudėtingo vertinimo kriterijų pasirinkimo ir neišsamių sveikatos statistikos duomenų bazių sunku atlikti tokius mokslinius tyrimus (6).

Reforma Lietuvos sveikatos prieţiūros sistemoje buvo reikalinga tam, kad geriau patenkintų gyventojų poreikius, paslaugos būtų visiems prieinamos ir kokybiškos, o finansavimas vyktų ne iš biudţeto, bet sukuriant sveikatos draudimo sistemą. To pasekoje buvo pradėta vykdyti sveikatos prieţiūros įstaigų restruktūrizacija.

1.2. Sveikatos prieţiūros įstaigų restruktūrizavimo eiga

Šių dienų Lietuvos sveikatos sistema – tai įvykusių pokyčių bei reformų rezultatas, sistema funkcionuoja nuolat besikeičiančioje šalies aplinkoje. Sveikatos sistema yra veikiama paklausos ir pasiūlos, tačiau kalbant apie sveikatos sistemą, jos reformas, daţniausiai galvojama apie sveikatos sistemos pasiūlą, jos problemas. Todėl sveikatos sistema vertinama paslaugų teikėjų poţiūriu, nes būtent jie turi didţiausią įtaką valdant sveikatos sistemą. Tačiau vis daţniau politikai, ţiniasklaida, sveikatos sektoriaus administratoriai siūlo atsiţvelgti į pacientų poreikius. Nes pacientų pagrindinis tikslas yra pasveikti, todėl reikia gerinti paslaugų prieinamumą, kokybę, plėsti paslaugų spektrą (3).

Lietuvos sveikatos prieţiūros reforma tęsiasi jau du dešimtmečius. Vykstančiais pokyčiais sveikatos sistemoje nuolat siekiama tobulinti, optimizuoti sveikatos prieţiūros sistemos valdymą bei uţtikrinti veiksmingą ir efektyvią sveikatos prieţiūros sistemos veiklą, tačiau optimalus sveikatos sistemos modelis dar nesukurtas. Nuo 2003 m. pradėtas aktyvus sveikatos prieţiūros įstaigų restruktūrizavimas. Vienas esminių reformos elementų yra sveikatos prieţiūros įstaigų restruktūrizacija, kurios tikslas yra gerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą, optimizuoti sveikatos prieţiūros įstaigų tinklą. Buvo parengta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. patvirtinta Sveikatos prieţiūros įstaigų

restruktūrizavimo strategija, kurioje numatyta, kad restruktūrizavimas bus vykdomas dviem etapais: pirmasis etapas – 2003-2005 metais, o antrasis – 2006-2008 metais (5).

Sveikatos prieţiūros restruktūrizavimą numatyta vykdyti laikantis trijų pagrindinių krypčių – ambulatorinių paslaugų (ypač pirminės sveikatos prieţiūros) plėtojimo, stacionarinių paslaugų teikimo optimizavimo ir alternatyvių veiklos formų plėtros medicininės slaugos ir ilgalaikio palaikomojo gydymo paslaugų sferos stiprinimo (5).

Įgyvendinant pirmąją kryptį buvo numatyta toliau vykdyti pirminės sveikatos prieţiūros decentralizavimą, skatinti privačių bendrosios praktikos gydytojų veiklą, plėtoti gydytojų specialistų teikiamas ambulatorines paslaugas ir taip didinti tyrimų ir gydymo apimtis ambulatorinėse SPĮ, daugiau dėmesio skirti ligų prevencijai, tobulinti prevencinės veiklos finansavimo modelį ir pirminės sveikatos prieţiūros (PSP) paslaugų apmokėjimo sistemą. Antrosios krypties įgyvendinimui buvo numatyta optimaliai teikti stacionarines sveikatos prieţiūros paslaugas, jas suderinant su pacientų poreikiais, plėtoti dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugas, tobulinti ambulatorinės reabilitacijos paslaugas ir parengti stacionarinės reabilitacijos įstaigos reikalavimus. Trečios krypties įgyvendinimo priemonėmis numatyta medicininės slaugos ir ilgalaikio palaikomojo gydymo (ambulatorinėje ir stacionaro grandyse) paslaugų plėtra, įvertinus šių paslaugų plėtros galimybes, finansavimo šaltinius ir apmokėjimo modelį (5).

Strategijoje buvo numatyti konkrečių veiksmų planų sudarymo kriterijai ir siekiami rezultatai. PSP įstaigų išdėstymą buvo numatyta planuoti atsiţvelgiant į vietovės gyventojų tankumą, amţiaus struktūrą, sveikatos būklės rodiklius, atstumą iki kitų SPĮ, transporto tinklo išvystymą, gyventojų traukos centrus. Stacionarines SPĮ numatyta restruktūrizuoti įvertinus pacientų srautus, stacionarinių paslaugų teikimo pagrįstumą bei konkrečių įstaigų veiklos rentabilumo rodiklius. Šalies lygiu numatyta siekti 18/100 gyventojų hosiptalizacijos rodiklio, 8 dienų vidutinės gulėjimo trukmės rodiklio, lovos uţimtumo, nustatyto pagal atitinkamus gydymo profilius, rodiklius. Šioms nuostatoms įgyvendinti buvo numatyta atlikti atitinkamų įstatymų pakeitimus bei parengti restruktūrizavimo programas, kuriose būtų numatytos konkrečios priemonės (5).

Apţvelgiant pirmojo restruktūrizavimo etapo rezultatus nustatyta, kad apsilankymų pas PSP gydytojus, tenkančių 1 gyventojui, padaugėjo nuo 3,7 iki 3,9; hospitalizacijų, tenkančių 100 gyventojų, skaičius sumaţėjo nuo 23,2 iki 20,2 ligonio, vidutinė gulėjimo stacionare trukmė sutrumpėjo nuo 10 iki 8 dienų; lovos uţimtumas padidėjo nuo 284 iki 308 dienų, o lovos apyvarta pagerėjo nuo 28 iki 35 pacientų. Taip pat pastebėtas poveikis SPĮ ir paslaugų struktūroje: penktadaliu (5000) sumaţėjo lovų bendrojo pobūdţio ir specializuotose

ligoninėse, įsteigta 600 dienos stacionaro vietų, stacionarinių paslaugų buvo teikiama 8 proc. maţiau. Reorganizavus SPĮ tinklą, ligoninių Lietuvoje sumaţėjo 22 juridiniais vienetais. Ligoninių skyriai, kurių teikiamų paslaugų apimtys neatitiko restruktūrizavimo planuose numatytų kriterijų, buvo uţdaryti arba perkelti į kitas įstaigas, tokiu būdu didinant pacientų saugumą ir gerinant teikiamų paslaugų kokybę. Šio etapo metu pavyko sutaupyti 154 mln. Lt. Apskaičiuota, kad 2 dienomis trumpesnė VGT leido sutaupyti apie 40 mln. Lt. Lėšų sutaupymui įtakos turėjo dalies stacionarinių ligonių nukreipimas gydytis ambulatoriškai ar dienos stacionare, intensyvaus gydymo pakeitimas gydymu slaugos ligoninėje (13).

Įvertinus pirmojo restruktūrizacijos etapo pasiektus rezultatus bei atsiţvelgus į gyventojų poreikius ir siekiant toliau tobulinti įstaigų tinklą ir gerinti paslaugų struktūrą, 2006 m. buvo patvirtinta antrojo SPĮ restruktūrizavimo strategija (13).

Antrojo SPĮ restruktūrizacijos etapo pagrindiniai uţdaviniai išliko tolygūs pirmojo etapo uţdaviniams. Numatoma plėsti bei artinti prie gyventojų PSP, optimizuoti stacionarines SPĮ ir paslaugas, plėtoti slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų sistemą, gerinti greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemą ir kt. Šioje strategijoje numatyta diferencijuoti stacionarinių SPP teikimą, plačiai paplitusias ligas numatyta gydyti arčiau gyventojų esančiose SPĮ, o sunkių būklių gydymą, kuriam reikalingos naujausios technologijos ir moderni medicinos įranga, vykdyti universitetinėse ligoninėse arba daug pacientų aptarnaujančiose ligoninėse. Reorganizuojant stacionarinių paslaugų teikimą, ambulatorinėje grandyje buvo numatyta stiprinti konsultacinių poliklinikų infrastruktūrą ir skubios pagalbos skyrius, plėtoti ambulatorinės reabilitacijos, dienos stacionaro ir dienos chirurgijos skyrius. Sutaupytas lėšas numatyta naudoti sveikatos sistemos reikmėms (13).

Nagrinėjant antrojo etapo tikslus ir uţdavinius matoma, kad šioje strategijoje išlaikomas pirmojo etapo tikslų tęstinumas, tačiau pastebima ir keletas naujų aspektų. Pirmajame etape daugiau dėmesio buvo skiriama stacionarinių SPĮ reorganizavimui, jas jungiant, uţdarant ar keičiant veiklos pobūdį, o antrajame etape labiau pabrėţiamas teikiamų SPP reguliavimas ir alternatyvių stacionariniam gydymui sveikatos prieţiūros paslaugų plėtra. Taip pat buvo numatytos tinkamo sveikatos prieţiūros išteklių ir įstaigų turto valdymo bei bazinių kainų didinimo priemonės (13).

Antrojo restruktūrizavimo etapo sėkmingą įgyvendinimą buvo nuspręsta vertinti pagal šiuos kriterijus: iki 2008 m. pabaigos privačiai dirbantys šeimos gydytojai teiktų ne maţiau kaip 60 proc. PSP paslaugų; iki 2008 m. ne maţiau 80 proc. slaugos ir ilgalaikio palaikomojo gydymo būtų teikiama bendrojo pobūdţio ligoninėse ir ne maţiau 50 proc. slaugos paslaugų būtų teikiama kartu su socialinėmis (globos) paslaugomis; ambulatorinių sveikatos prieţiūros

paslaugų apimtis turėjo padidėti ne maţiau kaip 5 proc.; slaugos ir ilgalaikio palaikomojo gydymo apimtis turėjo padidėti 3-5 proc.; dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugų apimtis – ne maţiau kaip 10 proc. padidėjimas; GMP automobilių parko atnaujinimas ne maţiau kaip 10 proc., o stacionarių paslaugų bendrojo pobūdţio ir specializuotose ligoninėse apimtys turėjo sumaţėti 3–5 proc. (13).

Apibendrinant antrojo SPĮ restruktūrizavimo etapo rezultatus pastebima, kad keletas strategijoje numatytų tikslų ir uţdavinių vertinimo kriterijų buvo įvykdyta – 16,9 proc. padidėjo ambulatorinių, 15,2 proc. slaugos ir palaikomojo gydymo, 22 proc. dienos stacionaro bei 189 proc. dienos chirurgijos paslaugų teikimo apimtys padidėjo daugiau, nei buvo tikėtasi. GMP automobilių parkas buvo atnaujintas 26,1 proc. Tačiau sumaţinti stacionarinių ligonių skaičiaus antrojo etapo metu nepavyko, netgi priešingai – hospitalizacijos atvejų skaičius bendrojo pobūdţio ir specializuotose ligoninėse padidėjo 1,8 proc. Nepavyko pasiekti uţsibrėţto 60 proc. privačių PSP teikėjų paslaugų rodiklio, taip pat nebuvo įgyvendintos slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų apimtys (10). Gal būt dėl to galima daryti prielaidą, kad antroje restruktūrizavimo programoje ne visos priemonės buvo įvykdytos, ko pasekoje buvo patvirtintas trečiasis restruktūrizacijos etapas, nors jis nebuvo numatytas pirmosiose strategijose.

2009 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą dėl Sveikatos prieţiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos patvirtinimo, kuris buvo vykdomas 2009-2011 metais. Šis etapas dar vadinamas 3R (rajonas, regionas, respublika) reforma, nes kaip tik buvo pradėtos likviduoti apskričių viršininko administracijos ir reikėjo keisti apskritims priklausiusių SPĮ pavaldumą į valstybės ar savivaldybių (14).

Pagrindinis šios programos tikslas – gyventojams teikti saugias, geros kokybės ir prieinamas sveikatos prieţiūros paslaugas, efektyviai naudoti sveikatos prieţiūrai skirtas lėšas. Trečiajame etape buvo dvi pagrindinės kryptys – stacionarinių SPĮ tinklo optimizavimas ir SPP restruktūrizavimas. Kaip ir antrame etape, toliau buvo siekiama plačiai paplitusių ir nesudėtingų ligų gydymą organizuoti rajono lygmens ligoninėse, o sudėtingų ligų diagnostiką ir gydymą sutelkti regiono ir respublikos lygmens ligoninėse. Taip pat buvo numatyta pagal atitinkamus kriterijus sujungti sveikatos prieţiūros įstaigas į stambesnius juridinius vienetus ir taip sumaţinti jų skaičių. Tokiu būdu sumaţinus stacionarinės sveikatos prieţiūros grandies funkcionavimo sąnaudas sutaupytas lėšas numatyta skirti ambulatorinės grandies šeimos gydytojų ir specialistų konsultantų paslaugoms plėtoti bei apmokėjimui didinti (14).

Sveikatos prieţiūros įstaigas, esančias arti viena kitos ir galinčias naudotis centralizuotomis laboratorijų, sterilizacinių, radiologinių tarnybų, ūkio, teisinėmis ir kitomis paslaugomis, numatyta sujungti į stambesnius juridinius vienetus. Specializuotas paslaugas teikiančias SPĮ integruoti į daugiaprofilines sveikatos prieţiūros įstaigas. Sveikatos apsaugos ministerijos ţinioje palikti SPĮ, kurios turi aukščiausiojo lygio technologijas ir siaurų specializacijų gydytojus, kurios teikia sudėtingiausias paslaugas ir turi mokslo ir mokymo bazes. Po vieną Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėţio miestų daugiaprofilinę SPĮ, kuriose didţiausi pacientų srautai, perduoti valstybės ţinion. Taip pat valstybės ţinion perduoti po vieną specializuotą sveikatos prieţiūros įstaigą, kurioje didţiausi pacientų srautai iš visos Lietuvos ir 2 specialaus reţimo reikalingas SPĮ, kurios teikia priverstinio gydymo paslaugas pacientams, siunčiamiems gydytis teismo sprendimu. Visos kitos SPĮ buvo perduotos savivaldybių ţinion. Strategijoje buvo nurodytas konkretus stacionarinių SPĮ suskirstymas į rajono, regiono ir respublikos lygmenis (14).

Sveikatos prieţiūros įstaigų suskirstymas į lygmenis ne tik sąlyginai reiškė įstaigos pavaldumą, bet ir apsprendė teikiamų SPP struktūrą. Įstaigos buvo suskirstytos pagal kelis pagrindinius kriterijus – atliekamų didţiųjų operacijų ir gimdymų skaičių per kalendorinius metus bei geografinį atstumą iki artimiausios ligoninės. Taip pat numatyta atsiţvelgti ir į papildomus kriterijus, tokius kaip naktimis atliekamų operacijų skaičių, SPĮ aprūpinimą reikiamais asmens sveikatos prieţiūros specialistais, įstaigos ar atskirų padalinių veiklos ekonominius-finansinius rezultatus ir įstaigos aptarnavimo zonoje esančius padidinto pavojingumo ir valstybinės svarbos objektus. 1100 didţiųjų operacijų ir 300 gimdymų per metus skaičiai (su tam tikromis išimtimis – didesnis nei 50 km atstumas iki artimiausios regiono ligoninės ar kt. papildomi kriterijai) tapo slenksčiu skirstant sveikatos prieţiūros įstaigas į rajono ir regiono lygmenis, kurios tapo pavaldţios savivaldybėms. Strategijoje taip pat buvo apibrėţtos konkrečios rajono ir regiono lygmens paslaugos (14).

Kai kurioms SPĮ toks paslaugų suskirstymas buvo nuostolingas, nes uţ lygmeniui neatitinkančių SPP teikimą ligoninėms nebuvo apmokama. Taip buvo siekiama maţinti paslaugų teikimo apimtis ir nedubliuoti stacionarinių paslaugų. Respublikinės ligoninės galėjo teikti visų lygių sveikatos prieţiūros paslaugas, jei visiškai patenkinamas respublikinio lygmens sveikatos prieţiūros paslaugų poreikis, išskyrus paslaugas, teikiamas tik universiteto ligoninėse (14).

Strategijos įgyvendinimo vertinimo kriterijais nustatytas gyventojų, pacientų ir medicinos personalo pasitenkinimo sveikatos prieţiūros paslaugų kokybe, sauga ir prieinamumu pokytis; pirminės asmens SPP plėtra, finansavimo didėjimas; ambulatorinių

sveikatos prieţiūros paslaugų apimties padidėjimas ne maţiau kaip 5 proc., dienos stacionaro paslaugų apimties padidėjimas ne maţiau kaip 8 proc. ir siektinas hospitalizacijos rodiklio 100 gyventojų sumaţėjimas iki 18.

Apibendrinant trečiojo sveikatos prieţiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo rezultatus, galima teigti, kad programos uţdaviniai buvo vykdomi, beveik visi vertinimo kriterijai yra teigiami. Numatytas dienos stacionaro paslaugų apimties padidėjimas pasiektas. Tačiau strategijoje planuotas siektinas hospitalizacijos rodiklis – 18 hospitalizuotų ligonių 100 gyventojų per metus šalies mastu, nepasiektas. 2006 m., po pirmojo restruktūrizavimo etapo, šis rodiklis buvo 20,71, antrajame etape pamaţu augo, 2009 m., trečiojo etapo pradţioje, pasiekė 22,04 hospitalizuotų ligonių 100 gyventojų, o 2011 m. – 22,78 (15).

Šia reforma siekta, kad sudėtingos, specialistų profesionalų bei modernių technologijų reikalaujančios paslaugos būtų teikiamos aukštesnio lygmens ligoninėse, kad būtų išvengta diagnostikos bei gydymo klaidų. Tokios klaidos labiau tikėtinos ligoninėse, kuriose gimdymai priimami kas kelintą dieną, o per parą atliekama viena kita operacija (ţr. 2 pav.). Restruktūrizuojamose ligoninėse teikiamos ne stacionarios paslaugos, o dienos stacionaro, dienos chirurgijos ir kt. paslaugos, kurios yra pigesnės, o tai leidţia ekonomiškiau naudoti lėšas. Taigi, suformuotas efektyvesnis asmens sveikatos prieţiūros įstaigų (ASPĮ) tinklas, suformuota racionalesnė teikiamų paslaugų struktūra, kuri leidţia uţtikrinti saugias, kokybiškas bei prieinamas paslaugas.

Šaltinis. http://www.esparama.lt

2 pav. Uţdaryti akušerijos ir chirurgijos skyriai uţdaryta 11 chirurgijos skyrių

1.3. Uţsienio šalių sveikatos prieţiūros reformos

Sveikatos prieţiūros reformos daugelyje šalių vyksta daugiau dėl politinių bei ekonominių prieţasčių, o ne dėl neigiamų ţmonių sveikatos, demografinių pokyčių, sistemos funkcionavimo ar veiklos sutrikimų. Reformos daţnai vyksta keičiantis šalių politinei valdţiai (16).

Sveikatos prieţiūros reformų pasaulyje bei Europoje vis daugėja, kartais ir be didelio poreikio joms. Ţmonėms dalijami įvairūs paţadai, manipuliuojama ţmonių jausmais, palaikomos ar nepalaikomos vienos ar kitos organizacijos, sudaromas įvaizdis, jog reforma šalyje yra būtina. Deja, reformų sąnaudos didelės, jos retai atsiperka, o siekiamas rezultatai pasiekiami retai (17).

Vengrija pasiekė sėkmingą perėjimą nuo pernelyg centralizuotos Semaškos stiliaus sveikatos prieţiūros sistemos prie vartotojų pasidalijimo modelio su apmokėjimu uţ pasiektus rezultatus. Vengrija vis dar yra tarp šalių, kurių gyventojų sveikatos būklė yra labai bloga. Tai įtakoja gyvenimo būdo veiksniai, ypač nesveika mityba, alkoholio vartojimas ir rūkymas, kurie vaidina labai svarbų vaidmenį formuojant bendrą sveikatos sistemą. Vidutinė gulėjimo trukmė ligoninėje nuo 1990 metų sumaţėjo, tačiau vis dar nepakankamai. Vengrija šiuo metu susiduria su sveikatos sistemos darbuotojų trūkumu, nes daug sveikatos prieţiūros darbuotojų emigruoja, o likę Vengrijoje sveikatos prieţiūros specialistai sensta (18).

Bulgarijos Sveikatos apsaugos ministerija yra atsakinga uţ šalies sveikatos prieţiūros politikos ir bendros sveikatos sistemos organizavimą bei funkcionavimą. Sveikatos apsaugos sistema yra ekonomiškai nestabili sveikatos prieţiūros įstaigose, ypač ligoninėse, kurios kenčia nuo nepakankamo finansavimo. Ambulatorinių sveikatos prieţiūros paslaugų planavimas yra pagrįstas teritoriniu principu. Sveikatos prieţiūros reformos po 1989 m. daugiausia akcentavo ambulatorinę prieţiūrą, tačiau ligoninių sektoriaus restruktūrizacija vis dar laukia kol bus įtraukta į vyriausybės darbotvarkę. Paprasti piliečiai ir medikai yra nepatenkinti šalies sveikatos sistema ir jos teisingumu, ir tai yra iššūkis ne tik skirtingiems sveikatos prieţiūros poreikiams, bet ir socialiniams, ekonominiams bei teritoriniams netolygumams. Atsiţvelgus į ţemą SPS lygį, tolimesnis reformos poreikis yra akivaizdus. Struktūrinės reformos ir konkurencijos didinimas SPS yra būtinos sąlygos progresui (19).

Švedijos sveikatos sistema yra įsipareigojusi uţtikrinti sveikatą visiems gyventojams. Valstybė yra atsakinga uţ bendrą sveikatos politiką. Švedijoje sveikatos paslaugų teikimas yra

tikslas buvo kaip sutrumpinti ilgą laukimo laiką pas gydytoją, o pastaruoju metu – sumaţinti skirtumų tarp regionų socialinių ir ekonominių grupių, gerinti sveikatos prieţiūros kokybę. Tačiau pagrindinis sveikatos politikos tikslas vis dar išlieka tas pats – sutrumpinti laukimo laiką, bei pagerinti prieinamumą pas paslaugų teikėjus (20).

Graikijos sveikatos prieţiūros sistema susiduria su rimtomis struktūrinėmis problemomis, kurios susijusios su paslaugų organizavimu, finansavimu ir teikimu. Ambicingas 2000-2004 m. reformos projektas, kuriame buvo numatytos naujos valdymo struktūros, darbo sąlygų gydytojams gerinimas, visuomenės sveikatos prieţiūros paslaugų modernizavimas ir pirminės sveikatos prieţiūros paslaugų reorganizavimas, buvo panaikintas po 2004 m. rinkimų pasikeitus vyriausybei (21).

Rusija, kaip ir visos buvusios Tarybų Sąjungos valstybės, paveldėjo centralizuotą Semaškos sistemą. Norėdama reformuoti sveikatos finansavimą, 1993 m. įteisino privalomą sveikatos draudimą. Rusijai pavyko sumaţinti skurdo lygį, tačiau yra didelis skirtumas tarp miesto ir kaimo gyventojų. Pastarieji turi maţiau galimybių naudotis SPP, negu miesto gyventojai. Pastaraisiais metais šalies mastu padidintas finansavimas prioritetinėse srityse, įskaitant kaimo vietovių pirminės sveiktos prieţiūros teikimo programas. Nepaisant to, išlaidos sveikatai Rusijoje santykinai maţos, atsiţvelgiant į turimus išteklius (22).

Ukrainoje Sveikatos apsaugos reforma tebevyksta. Medicininės paslaugos čia finansuojamos iš biudţeto, pačių piliečių, ligonių kasų, privalomojo ir savanoriškojo medicininio draudimo, labdaros fondų. Nepaisant sveikatos apsaugos sistemoje susikaupusių sunkumų, Ukrainoje bandoma perimti Vakarų šalių sveikatos apsaugos įstaigų valdymo patirtį. Pagrindiniai dabartinių sveikatos apsaugos reformų prioritetai yra: baigti draudiminės medicinos reformą; sudaryti konkurencines sąlygas medicininių paslaugų srityje; licencijų išdavimo tvarkos supaprastinimas medicininių paslaugų, medicininių preparatų gamybos, medicininės technikos pirkimo srityse. Ukrainoje bandoma pritaikyti anglosaksiškąją (hospital trust) sveikatos apsaugos sistemą. Kaip rodo kai kurių Vidurio Europos šalių patirtis, ši sistema ne visada efektyviai adaptuojama pokomunistinėje erdvėje. Suteikus daugiau finansinės nepriklausomybės sveikatos apsaugos įstaigoms, gali iškilti vadovų ir pavaldinių atlyginimų „ţirklių“ problema. Tai sveikatos apsaugos sistemoje sąlygotų didesnę socialinę įtampą. Vėliau negu kitos Vidurio Europos šalys vykdydama sveikatos apsaugos reformas, Ukraina turi unikalią galimybę pasimokyti iš šių reformų klaidų ir įgyvendinti efektyvesnę sveikatos apsaugos politiką (23).

Tapęs nepriklausomu, Kazachstanas ėmė keisti posovietinę sveikatos prieţiūros sistemą. 2000 m. buvo sukurtos dvi reformos programos: 2005-2010 m. buvo numatyta

vykdyti nacionalinė sveikatos prieţiūros reformos ir plėtros programa; 2011-2015 m. Valstybinė sveikatos prieţiūros plėtros programa. Buvo numatyta maţinti stacionarines paslaugas ir didesnį dėmesį skirti pirminei sveikatos prieţiūrai. Tačiau stacionarinės paslaugos ir toliau sunaudoja didţiąją dalį sveikatos apsaugos finansavimo. Taip pat būtina tobulinti sveikatos sistemos efektyvumą. Vienas iš pagrindinių uţdavinių yra rajoninių problemų sprendimas, sveikatos apsaugos finansavimas, sveikatos prieţiūros paslaugų naudojimas ir sveikatos prieţiūros paslaugų kokybė, nors pastaraisiais metais yra teigiamų poslinkių, tobulinimai. Nepaisant vykdomų reformų bei investicijų, gyventojų sveikata pagerėjo neţymiai (24).

Apibendrinant duomenis matyti, kad Vengrijai nepavyko sumaţinti vidutinės gulėjimo trukmės ligoninėje tiek, kiek siekta, šalis susiduria su sveikatos sistemos darbuotojų trūkumu dėl emigracijos bei senstančios visuomenės. Bulgarijoje Sveikatos apsaugos sistema yra ekonomiškai nestabili, ypač ligoninėse, kurios kenčia nuo nepakankamo finansavimo, ligoninių sektoriaus restruktūrizacija vis dar nepradėta, paprasti piliečiai ir medikai yra nepatenkinti šalies sveikatos sistema ir jos teisingumu. Švedijos sveikatos sistema yra pavyzdinga, tačiau ir toliau tobulinama. Pagrindinis sveikatos politikos tikslas yra sutrumpinti laukimo laiką, pagerinti prieinamumą pas paslaugų teikėjus bei gerinti sveikatos prieţiūros kokybę. Graikijos sveikatos prieţiūros sistema susiduria su rimtomis struktūrinėmis problemomis, kurios susijusios su paslaugų organizavimu, finansavimu ir teikimu. Ambicingus planus sugriovė pasikeitusi Vyriausybė. Rusijoje ir Kazachstane skiriamas nepakankamas finansavimas sveikatos prieţiūrai, nepavyko sumaţinti skirtumo tarp miesto ir kaimo gyventojų, jiems SPP prieinamos sunkiau. Ukrainoje reforma pradėta vykdyti vėliau, ir iki šiol neįgyvendinta.

2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

Siekiant įvertinti Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) narių nuomonę apie vykdomus sveikatos prieţiūros įstaigų ir paslaugų struktūrinius reformos pokyčius buvo atliekamas kokybinis tyrimas.

Tyrimo imtis sudaryta remiantis M. Patton siūlomu kokybinio tyrimo imties sudarymo būdu – maksimaliai įvairių atvejų atranka. Šiam būdui būdinga tai, kad tiriamieji pasirenkami tikslingai, neatsitiktinai, kai tyrimo metu siekiama nustatyti bendrus bruoţus, būdingus visiems tiriamiesiems (25).

Anonimiškai buvo apklausti Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos nariai. LGVS sąjungoje yra 130 narių. Tyrimas buvo vykdomas LGVS narių tobulinimo kursuose:

 2012 m. geguţės mėn. kursai vyko Palangoje, dalyvavo 35 klausytojai, atsakė 33. Atsako daţnis 94,3 proc.

 2012 m. spalio mėn. kursai vyko Birštone, dalyvavo 35 klausytojai, atsakė 31. Atsako daţnis 88,6 proc.

 2012 m. lapkričio mėn. kursai vyko Anykščiuose, dalyvavo 15 klausytojų, atsakė 12. Atsako daţnis 80,0 proc.

Viso buvo išdalinta 85 anketos, grąţinta 77. Atsako daţnis nuo išdalintų anketų 90,6 proc., nuo LGVS narių skaičiaus – 59,2 proc.

Apklausa atlikta raštu, naudojant atviro tipo klausimyną. Anketą sudarė 2 atviri klausimai, kuriuose buvo prašoma įvardinti, LGVS narių nuomone, svarbius teigiamus ir neigiamus struktūrinės reformos pokyčius (ţr. 1 priedas).

Krippendorff teigia, kad turinio analizė yra validus metodas, leidţiantis padaryti specifines išvadas, remiantis analizuojamu tekstu (26).

Mayring išskiria šiuos kokybinės turinio analizės, kaip tyrimo procedūros, aspektus:

 Tyrimo technika: vartojama tyrimo technika turi būti prijungta prie informacijos keitimosi modelio, todėl efektyvu taikyti nestandartizuotus atviro tipo klausimynus.

 Tekstas ,,kalba“: gautuose tekstuose atsispindi ţmonių patirtys, nuostatos, jausmai, konkretizuojamas tekstas.

 Analizės taisyklės: teksto turinys turi būti analizuojamas nuosekliai, ţingsnis po ţingsnio.

 Temos ir potemės yra turinio analizės esmė: teksto interpretavimas vyksta pagal iškeltus tyrimo klausimus, į kuriuos atsakoma suformuluotomis temomis.

Kokybinė turinio analizė remiasi interpretacija, todėl temų ir potemių išskyrimas nėra automatinis, mechaninis procesas, tai kūrybiškas interpretavimo procesas, siekiant atkoduoti tekste esančias prasmes (27).

Kokybiniai tyrimo duomenys apdoroti pagal duomenų apdorojimo schemą, kuri padeda atskleisti ţinias apie tai, ką ţmonės mąsto, jaučia, išgyvena (28). Duomenų analizė atlikta remiantis šiais pagrindiniais ţingsniais (29):

1 ţingsnis. Duomenys apdoroti Microsoft Excel programine įranga. 2 ţingsnis. Teksto kodavimas, pasiţymint esmines mintis.

3 ţingsnis. Kodų, kuriuos jungia bendra mintis, sujungimas į potemes ir temas.

4 ţingsnis. Prie kiekvienos potemės pavadinimo pridėti pavyzdţiai iš analizuojamo teksto.

5 ţingsnis. Duomenys apibendrinti.

2.2. Kiekybinis tyrimas

Tiriamųjų kontingentas ir tyrimo eiga

Siekiant įvertinti pacientų nuomonę apie gautas paslaugas ir jų prieinamumą bei nuomonę ir ţinias apie vykdomus sveikatos prieţiūros įstaigų ir paslaugų struktūrinius reformos pokyčius buvo atliekamas kiekybinis tyrimas.

Siekiant nepaţeisti tyrimo etikos principų, parengus anketą, buvo prašoma X Respublikinės ligoninės vadovo sutikimo atlikti tyrimą šioje įstaigoje.

Anonimiškai buvo apklausti X Respublikinės ligoninės neurologijos, chirurgijos, gastroenterologijos ir vidaus ligų skyrių pacientai, baigiantis jų gydymo laikotarpiui ligoninėje. Tyrimas buvo vykdomas 2013 m. vasario, kovo mėnesiais. Tyrimą padėjo atlikti ligoninės slaugos administratorės, kurios išdalino pacientams anonimines anketas.

Tyrime dalyvavo 200 pacientų, kuriems buvo išdalytos anketos. Pacientai uţpildė ir grąţino 141 anketą (atsako daţnis – 70,5 proc.), kurios buvo naudojamos statistinei analizei atlikti.

Anketos turinys ir struktūra

Pacientams buvo pateikta anonimine anketa (ţr. 2 priedas) sudaryta iš 27 uţdaro ir atviro tipo klausimų. Anketoje buvo prašoma paţymėti vieną ar kelis pasirinktus atsakymus iš pateiktų variantų ar įrašyti atsakymą nurodytose vietose. Klausimynas suskirstytas į tris dalis, jo struktūra pateikta 2 lentelėje.

2 lentelė. Anketos klausimų grupavimas pagal temas

Klausimų grupės Klausimų numeriai

1. Tiriamųjų socialinės demografinės charakteristikos 1, 2, 3, 4, 5, 8 2. X Respublikinės ligoninės pacientų nuomonė apie

gautas paslaugas bei jų prieinamumą

6, 7, 9, 10, 11, 12,13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 3. X Respublikinės ligoninės pacientų nuomonė bei

ţinios apie vykdomus sveikatos prieţiūros įstaigų ir

paslaugų struktūrinius pokyčius 23, 24, 25, 26, 27

Pirmoje anketos dalyje tiriamųjų buvo prašoma nurodyti lytį, įrašyti amţių, nurodyti kokiai socialinei grupei save priskiria, nurodyti išsilavinimą, gyvenamąją vietą bei X Respublikinės ligoninės skyrių, kuriame jie gydomi.

Antrojoje anketos dalyje buvo pateikti klausimai susiję su X Respublikinės ligoninės teikiamomis paslaugomis bei prieinamumu. Buvo siekiama išsiaiškinti kaip tiriamasis pateko į ligoninę, kiek dienų po siuntimo išrašymo teko laukti kol atsigulė į ligoninę, kodėl gydosi būtent šioje ligoninėje, kaip atvyko į ligoninę, koks atstumas nuo gyvenamosios vietos iki ligoninės, ar tai sudarė jiems problemų. Buvo klausiama ar ilgai teko laukti priėmimo skyriuje kol pacientą pakvietė į gydytojo kabinetą, kaip vertina sugaištą laiką. Pacientų buvo klausiama, kaip jie apskritai vertina šioje ligoninėje suteiktas paslaugas, gydytojų, slaugytojų teikiamas paslaugas, ar pakankamai aiškiai buvo suteikta informacija apie ligą, gydymą, tyrimus, ar norėtų gydytis šioje ligoninėje dar kartą, jeigu kiltų sveikatos problemų. Buvo prašoma apibendrintai įvertinti šį kartą suteiktas paslaugas, lyginant su anksčiau suteiktomis. Šių klausimų analizė leis įvertinti pacientų nuomonę apie X Respublikinės ligoninės teikiamas paslaugas bei prieinamumą.

Trečioje anketos dalyje buvo siekiama išsiaiškinti X Respublikinės ligoninės pacientų nuomonę bei ţinias apie vykdomus sveikatos prieţiūros įstaigų ir paslaugų struktūrinius pokyčius. Tiriamųjų buvo klausiama, ar jie girdėję apie Sveikatos prieţiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo programą, ko buvo siekiama įgyvendinant šią programą. Buvo

siekiama išsiaiškinti, kaip tiriamieji vertina restruktūrizavimo programos įgyvendinimą, kokie teigiami bei neigiami struktūrinės reformos pokyčiai.

Klausimų, kuriuos tiriamieji vertino pagal Likerto skalę (pvz., 15, 16, 17 ir 25 klausimo atsakymo variantai buvo „labai gerai“, „gerai“ „vidutiniškai“, „blogai“ ir „labai blogai“), atliekant duomenų analizę atsakymų variantai buvo sugrupuoti, t.y. vertinimai „labai gerai“ ir „gerai“ buvo apjungti ir laikomi teigiamu atsakymu bei vertinimai „blogai“ ir „labai blogai“ taip pat buvo apjungti ir laikomi neigiamu atsakymu.

Socialinės ir demografinės respondentų charakteristikos

Tyrime dalyvavo 141 pacientas, besigydantis X Respublikinės ligoninės stacionare. Anketas uţpildė 54 (38,3 proc.) vyrai ir 87 (61,7 proc.) moterys. Tyrime dalyvavusių pacientų amţius svyravo nuo 20 iki 89 metų. Tiriamųjų amţiaus vidurkis buvo 58,72±16,34 metai. Tiriamieji suskirstyti į dvi amţiaus grupes: 20-59 metų (50,4 proc.); 60 metų ir vyresni (49,6 proc.). Tiriamųjų socialinės demografinės charakteristikos pateiktos 3 lentelėje.

3 lentelė. Pagrindinės tiriamųjų charakteristikos

Vyrai Moterys Iš viso

n proc. n proc. n proc.

54 38,3 87 61,7 141 100,0 Amţius 20-59 m. 26 48,1 45 51,7 71 50,4 60 m. ir vyresni 28 51,9 42 48,3 70 49,6 Iš viso 54 100,0 87 100,0 141 100,0 Gyvenamoji vieta Kauno m. ir Kauno raj. 34 68,0 65 78,3 99 74,4 Kiti miestai ir rajonai 16 32,0 18 21,7 34 25,6 Iš viso 50 100,0 83 100,0 133 100,0 Išsilavinimas Pradinis, nebaigtas vidurinis 4 7,4 10 11,8 14 10,0 Vidurinis, aukštesnysis 36 66,7 55 64,7 91 65,5 Aukštasis 14 25,9 20 23,5 34 24,5 Iš viso 54 100,0 85 100,0 139 100,0 Socialinė padėtis Dirbantis 25 46,3 36 41,9 61 43,6 Nedirbantis 29 53,7 50 58,1 79 56,4 Iš viso 54 100,0 86 100,0 140 100,0

Tiriamųjų gyvenamoji vieta buvo sugrupuota į dvi grupes: 1) Kauno miestas ir Kauno rajonas (74,4 proc.); 2) kiti miestai ir rajonai (25,6 proc.). Toks grupavimas pasirinktas remiantis sveikatos prieţiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programa, kurios vienas iš tikslų buvo optimizuoti stacionarinių sveikatos prieţiūros įstaigų tinklą ir restruktūrizuoti teikiamų sveikatos prieţiūros paslaugų struktūrą. Pagal nustatytus kriterijus ligoninės paskirstytos į 3 lygmenis – rajono, regioninį ir respublikinį. Rajono lygmens ligoninėse po reformos teikiamas minimalus paslaugų profilių asortimentas, regioninio lygmens ligoninėse - ţenkliai platesnis, o respublikinio lygmens ligoninėse koncentruotas – teikiamos visų sudėtingiausių ir komplikuotų ligų gydymo paslaugos, kurioms būtinos sudėtingos technologijos bei siauros specializacijos gydytojai. Monoprofilinės ligoninės integruotos į daugiaprofilines bei apjungtos geografiškai arti viena kitos esančios įstaigos (10).

Tyrime dalyvavę pacientai pagal išsilavinimą buvo suskirstyti į tris grupes: 1) pradinis ar ţemesnis, nepilnas vidurinis išsilavinimas; 2) vidurinis, spec. vidurinis, aukštesnysis išsilavinimas; 3) aukštasis išsilavinimas. Tyrimo rezultatai parodė, jog daugiau nei du trečdaliai 65,5 proc. visų pacientų turi vidurinį ar aukštesnįjį išsilavinimą, o dešimtadalis pacientų 10,0 proc. turi pradinį ar nebaigtą vidurinį išsilavinimą.

Tiriamieji pagal socialinę grupę suskirstyti į dvi grupes: 1) dirbantys; 2) nedirbantys. Daugiau nei pusė (56,4 proc.) visų tiriamųjų yra nedirbantys.

Pacientai, besigydantys Neurologijos skyriuje, sudarė 21,3 proc., Chirurgijos skyriuje 27,0 proc., Gastroenterologijos skyriuje 27,6 proc., Vidaus ligų skyriuje 24,1 proc. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amţių bei skyrių, kuriame buvo gydomi, pateiktas 4 lentelėje.

4 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amţių bei skyrių, kuriame gydomas

Skyrius _{Iš viso}

Neurologijos Chirurgijos Gastroenterologijos Vidaus ligų

n proc. n proc. n proc. n proc. n proc.

Vyrai 20-59 m. 4 40,0 8 80,0 11 68,8 3 16,7 26 48,1 60 m. ir vyresni 6 60,0 2 20,0 5 31,2 15 83,3 28 51,9 Iš viso 10 100,0 10 100,0 16 100,0 18 100,0 54 100,0 Moterys 20-59 m. 11 50,0 17 64,3 14 60,9 3 18,8 45 51,7 60 m. ir vyresnės 10 50,0 10 35,7 9 39,1 13 81,2 42 48,3 Iš viso 21 100,0 27 100 23 100,0 16 100 87 100,0

Tyrimo rezultatai parodė, jog jaunesnio amţiaus tiek vyrų, tiek moterų didţiausia procentinė dalis buvo gydoma Chirurgijos skyriuje, maţiausia dalis – Vidaus ligų skyriuje. Tuo tarpu vyresnio amţiaus pacientų didţiausia procentinė dalis gydoma Vidaus ligų skyriuje, o maţiausia dalis – Chirurgijos skyriuje. Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal amţių tarp skirtinguose ligoninės skyriuose besigydančių pacientų nebuvo.

Tolimesnei analizei pacientų atsakymų rezultatai pagal skyrių, kuriame jie gydomi, buvo suskirstyti į du gydymosi profilius: 1) terapinis profilis (sugrupavus Neurologijos, Gastroenterologijos ir Vidaus ligų skyrius) (73,8 proc.); 2) chirurginis profilis (26,2 proc.).

Statistinė duomenų analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programinį paketą „IBM SPSS Statistics 20“. Hipotezės apie dviejų poţymių nepriklausomumą buvo tikrinamos naudojant Chi-kvadrato (χ2_{) kriterijų. Kai duomenys aprašomi keturlauke (2x2) daţnių lentele ir kai nors}

vienas tikėtinas stebėjimų skaičius maţiau penkių, papildomai buvo skaičiuojamas tikslus Fišerio (Fisher’s) kriterijus. Hipotezė apie dviejų proporcijų lygybę buvo tikrinama naudojant z kriterijų. Skirtumai tarp poţymių laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Kiekybiniams poţymiams vertinti buvo apskaičiuotas aritmetinis vidurkis ir standartinis nuokrypis.

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos narių nuomonė apie sveikatos prieţiūros įstaigų bei paslaugų reformą

Siekiant įvertinti Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) narių nuomonę apie vykdomus sveikatos prieţiūros įstaigų ir paslaugų struktūrinius reformos pokyčius, buvo atliekamas kokybinis tyrimas. Atlikus LGVS narių apklausą, tekstas koduotas, pasiţymint esmines mintis. Kodai, kuriuos jungia bendra mintis, sujungti į potemes ir temas. Tyrime buvo išskirta 10 teigiamų ir 10 neigiamų temų. Prie kiekvienos potemės pavadinimo pridėti pavyzdţiai iš analizuojamo teksto.

Finansavimo įtaka sveikatos sistemai visuomet labai svarbi. Lietuvoje sveikatos draudimas yra privalomas, tačiau vis dar yra gyventojų, kurie neapsidraudę sveikatos. Didėjant bendrojo vidaus produkto daliai sveikatos prieţiūros išlaidoms, siekiama sumaţinti sąnaudas. Šiuo metu sveikatos apsauga Lietuvoje finansuojama kukliai, dauguma pripaţįsta, kad medicinos paslaugų įkainiai neatitina tikrosios savikainos (30).

Finansavimas. Tiriamieji teigė, kad reforma teigiamai paveikė sveikatos prieţiūros sistemos finansavimą. Sveikatos prieţiūroje finansavimas vykdomas teisingiau, kuomet apmokama uţ suteiktą paslaugą pacientui. Įvestas sveikatos draudimas, o lėšos naudojamos efektyviau bei racionaliau – tai leido padidinti medicinos darbuotojų atlyginimus. Įstaigoms išsilaikyti padeda Europos Sąjungos fondai, kurie finansiškai remia Lietuvos sveikatos prieţiūros įstaigas (ţr. 5 lent.).

5 lentelė. Teigiami sveikatos prieţiūros finansavimo pokyčiai

Tema Potemė Teiginiai patvirtinantys šią potemę Potemę

patvirti-nančių teiginių skaičius

FINANSAVIMAS

Draudiminė medicina Draudiminės medicinos įvedimas. 3

Draudimas Sveikatos draudimas. 2

Atlyginimai ...padidinti medicinos darbuotojų atlyginimai. 3 Efektyvumas ...fondas panaudojamas efektyviau. 2 ES fondai ES fondai leidţia įstaigoms egzistuoti. 3 Apmokėjimas uţ

pacientą ...paslaugos ir pinigai eina paskui pacientus. 3 Racionalumas ...nes taupomos lėšos, lėšos skirtos valdymui, <...>,

taupomos ir kitos išlaidos. 8

Neigiamus finansavimo pokyčius tiriamieji paminėjo net 44 kartus. Jie teigė, jog finansavimo sistema netobula, nes realiai neapmokama uţ suteiktą paslaugą pacientui, vyksta išlaidų svyravimai. Nepakankamas finansavimo lygis, nes sumaţinta paslaugų balo vertė nuo 1 iki 0,86 Lt, o įkainiai per maţi. Lėšos naudojamos neracionaliai, dėl to kai kurioms įstaigoms gresia bankrotas. Visos medicinos paslaugos nemokamos, o alternatyvaus ar papildomo draudimo nėra, todėl trūksta lėšų (ţr. 6 lent.).

6 lentelė. Neigiami sveikatos prieţiūros finansavimo pokyčiai

Tema Potemė Teiginiai patvirtinantys šią potemę Potemę

patvirti-nančių teiginių skaičius FINANSAVIMAS Nemokama medicina

Didţiausias neigiamas teiginys, kad ASP paslaugos visos yra nemokamos, nes geriausiu atveju

nemokama yra tik būtinoji medicinos pagalba (nors ir tai yra tik iš dalies).

2

Išlaidų svyravimai Administracinių išlaidų svyravimai. 1

Balas

PSPC teikiamų paslaugų <...> balo vertė didesnė nei antrinio lygio stacionarinių ambulatorinių paslaugų, kurių sąnaudos ţymiai didesnės...

1

Dėl per maţo apmokėjimo balo didesnė pusė

stacionarinių įstaigų klimpsta į skolas. 1 Į skolas stumia paslaugų balo vertės sumaţinimas

nuo 1 iki 0,86 Lt. 5

Apmokėjimas uţ

pacientą Nepakito „biudţetinis“ finansavimas – pinigai realybėje „nevaikšto“ paskui pacientą. 1

Įkainiai Per maţi, nerealūs įkainiai. 3

Finansavimo lygis

Nepakankamas finansavimo lygis. 2

Nepakankamas finansavimas visuomenės sveikatos

prieţiūros įstaigoms. 1

Finansinis neracionalumas

Neekonomiškai naudojamos PSDF lėšos... 13 „Nenuspėjamas“ apmokėjimas uţ suteiktas

paslaugas. 1

Konkurencijos principus paţeidţiantis kvotų ir

paslaugų spektro nustatymas ligoninėms. 1 Kodėl neskiriamos „sutaupytos“ lėšos ligų

profilaktikai? 1

Neleidţiama panaudoti PSDF rezervo apmokėti uţ

atliktas paslaugas. 1

Viršsutartinės paslaugos kurios jau atliktos, nors ir

prioritetinės, nebeaišku, ar bus kompensuotos. 1 Pagrindinės lėšos skiriamos stacionarinės grandies

(ypač III lygio) įstaigoms, nors liūto dalį paslaugų tenka I lygmens.

1

Finansinis netobulumas

Tęsiasi ne visų suteiktų asmens sveikatos prieţiūros

paslaugų apmokėjimo problema. 4

Bankrotas Stacionarinės įstaigos eina link bankroto. 1 Draudimas Nėra alternatyvaus ar papildomo draudimo, o

Paskelbus nepriklausomybę Lietuvoje buvo taikomas Semaškos sveikatos apsaugos organizavimo modelis, kuris turėjo nemaţai trūkumų. Jie pasireiškė ribotais savais ištekliais, buvo brangi centralizuoto valdymo, labai specializuota, per maţai finansuojama, maţų atlyginimų sistema. Buvo prastos medicinos technologijos, medikams trūko ţinių (30). Atlikti šie pagrindiniai valdymo pertvarkymo darbai: atskirta administracinė pirminė ir antrinė sveikatos prieţiūra, pertvarkytos ligoninės ir poliklinikos, pirminio lygio paslaugos atskirtos į atsiras įstaigas. Pertvarkytos maţos kaimo ligoninės, GMP priskirta pirminei sveikatos prieţiūrai (3).

Valdymas. Sveikatos prieţiūros valdymo sistemoje tiriamieji teigiamų pokyčių įţvelgė daugiau nei neigiamų. Sukurta sveikatos prieţiūros finansavimo sistema, sutaupytos PSDF biudţeto išlaidos. Ligoninėse sumaţintas stacionarinių lovų skaičius, todėl sumaţėjo hospitalizacija. Atskirti lygiai, pradėtos centralizuoti GMPT dispečerinės. Įstaigos ir specialistai licencijuojami (ţr. 7 lent.).

7 lentelė. Teigiami sveikatos prieţiūros valdymo pokyčiai

Tema Potemė Teiginiai patvirtinantys šią potemę Potemę

patvirti-nančių teiginių skaičius VALDYMAS PSDF biudţetas Atskirtas PSDF biudţetas. 2

Vyko dienos stacionaro, dienos chirurgijos, stebėjimo, slaugos paslaugų plėtra – tai maţina PSDF biudţeto išlaidas...

1

GMPT cetralizacija Pradėta centralizuoti GMPT dispečerinės. 1 Finansavimo sistema Finansavimo sistemos sukūrimas. 2 Hospitalizacija Sumaţėjo <...> hospitalizacija. 1 Stacionarinės lovos Stacionarinių lovų sumaţinimas. 1 Licencijavimas Įstaigų ir specialistų licencijavimas. 1 Lygiai Gan grieţta tvarka atskiriami I, II, III lygiai. 2 Tačiau tyrimo dalyviai paminėjo, kad neigiama yra tai, jog sveikatos prieţiūros reforma tęsiasi per ilgai, ji vykdoma kaip eksperimentas. Pokyčiai buvo vykdomi nesąţiningai, daug lėmė politinis uţtarimas, todėl medikų nepasitikėjimas politika padidėjo (ţr. 8 lent.).

8 lentelė. Neigiami sveikatos prieţiūros valdymo pokyčiai

Tema Potemė Teiginiai patvirtinantys šią potemę Potemę

patvirti-nančių teiginių skaičius

VALDYMAS

Pokyčiai Struktūriniai pokyčiai buvo vykdomi nesąţiningu principu: buvo eilė gydymo įstaigų, kurios neatitiko nė vieno kriterijaus, tačiau pokyčių nebuvo.

1

Eksperimentas

...vykdoma kaip eksperimentinėje laboratorijoje neţinant neįvertinant pasekmių ir galutinio rezultato priklausančio nuo to eksperimento pasekmių.

2

Reforma Reforma tęsiasi per ilgai. 2

Politinis uţtarimas Daug nulėmė politinis „uţtarimas“ ar „pritarimas“. 1 Lietuvos sveikatos politikoje viena iš svarbiausių uţduočių – sukurti efektyvų mechanizmą, kuris padėtų tinkamai priimti sprendimus, atsiţvelgiant į esamą situaciją, gydytojų bei pacientų pozicijas. Todėl kuriami įvairūs dokumentai, įstatymai ir pan., kurie paremti pagrindinėmis Lietuvos sveikatos sistemos plėtros kryptimis, išreikštomis per sveikatos sistemos misiją, viziją ir pagrindinius principus (31).

Įstatyminė bazė. Sveikatos prieţiūros sistemos įstatyminėje bazėje tiriamieji paminėjo keletą teigiamų pokyčių. Jie teigė, jog sukurta teisinė sveikatos sistemos bazė, išleisti įstatymai, kurių tarpe yra ir ţalos atlyginimo įstatymas. Teisinėje sveikatos bazėje uţtikrintos pacientų teisės, tuo pačiu pacientas tampa pats atsakingas uţ savo sveikatą, įvestos pacientų pareigos ţalos atlyginimo įstatyme. Pagaliau įvesti tarptautiniai vaistų pavadinimai (ţr. 9 lent.).

9 lentelė. Teigiami sveikatos prieţiūros sistemos įstatyminės bazės pokyčiai

Tema Potemė Teiginiai patvirtinantys šią potemę Potemę

patvirti-nančių teiginių skaičius ĮSTATYMINĖ BAZĖ

Įstatymai Teisinės sveikatos bazės (įstatymų) sukūrimas. 1

Ţalos atlyginimas Ţalos atlyginimo įstatymas. 1

Pacientų teisės Uţtikrintos pacientų teisės... 1 Pacientų pareigos Pacientų pareigų įvedimas į pacientams padarytos _{ţalos atlyginimo įstatymą.} 1 Vaistai Vaistų kompensavimas. _{Tarptautinių vaistų pavadinimų įvedimas.} 1 1 Teisingumas Pacientas tampa pats atsakingas uţ savo sveikatą. 1 Tačiau neigiamų pokyčių tyrimo dalyviai paminėjo net 3 kartus daugiau nei teigiamų. Sukurta teisinė sveikatos sistemos bazė netobula, daţnai keičiama apmokėjimo tvarka, teisės