PACIENČIŲ POŢIŪRIS Į AKUŠERIJOS PRIĖMIMO SKYRIUJE SUTEIKTAS AMBULATORINES PASLAUGAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

Visuomenės sveikatos fakultetas

PACIENČIŲ POŢIŪRIS Į AKUŠERIJOS PRIĖMIMO SKYRIUJE

SUTEIKTAS AMBULATORINES PASLAUGAS

Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas

(Visuomenės sveikatos vadyba)

Studentė Mokslinė vadovė

(parašas) Ugnė Kučinskaitė (parašas) dr. Jurgita Vladičkienė

(data) (data)

2

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

PACIENČIŲ POŢIŪRIS Į AKUŠERIJOS PRIĖMIMO SKYRIUJE SUTEIKTAS

AMBULATORINES PASLAUGAS Ugnė Kučinskaitė

Mokslinis vadovas dr. Jurgita Vladičkienė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2017. 92 p.

Darbo tikslas. Įvertinti pacienčių poţiūrį į akušerijos priėmimo skyriuje suteiktas ambulatorines paslaugas.

Darbo uţdaviniai. 1. Įvertinti pacienčių poţiūrį į akušerijos priėmimo skyriuje suteiktų ambulatorinių paslaugų savalaikiškumą. 2. Įvertinti pacienčių informuotumą apie jų sveikatos būklę ir akušerijos priėmimo skyriuje suteiktas paslaugas. 3. Ištirti pacienčių nuomonę apie bendravimo ypatumus akušerijos priėmimo skyriuje. 4. Palyginti pacienčių nuomonę apie akušerijos priėmimo skyriuje suteiktų ambulatorinių paslaugų kokybę pagal socialines – demografines charakteristikas. Metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas – vienmomentinė anketinė apklausa. Pacienčių dalyvavimas apklausoje anonimiškas. Tyrimas atliktas tretinio lygio paslaugas teikiančios gydymo įstaigos akušerijos priėmimo skyriuje. Tyrime dalyvavo 250 pacienčių, atsako daţnis – 94,0 proc. Statistiniams ryšiams įvertinti naudotas susijusių poţymių chi kvadrato (χ²) kriterijus ir Kendall tau – b koeficientas, kurio koreliacijos stiprumas vertintas skalėje nuo -1 iki 1.

Rezultatai. Maţiau nei pusei tiriamųjų (42,0 proc). registratūros personalas paaiškino, kodėl reikia

laukti gydytojo konsultacijos, maţiau nei trečdalis tyrimo dalyvių buvo supaţindintos su vidaus tvarkos taisyklėmis (29,5 proc.). Dauguma pacienčių (77,8 proc.) buvo patenkintos joms skirtu gydytojo laiku, 70 proc. buvo supaţindintos su tuo, kokios medicininės procedūros joms bus atliekamos apţiūros metu. 86,0 proc. pacienčių nurodė, jog joms suteikta informacija apie akušerines paslaugas buvo reikalinga. Du trečdaliai pacienčių (66,6 proc.) nurodė, jog jos yra patenkintos akušerijos priėmimo skyriuje suteiktomis paslaugomis.

Išvados. Daugumą tyrime dalyvavusių pacienčių tenkino joms skirtas gydytojo konsultacijos laikas. Daţniausiai informaciją apie sveikatos būklę suteikia akušeriai – ginekologai, tačiau suteikta informacija daţniausiai pacientės patenkintos tik iš dalies, didesnis pasitenkinimas vyrauja, kai informaciją teikia akušeriai. Pacientėms bendravimas su medikais yra svarbus, daţniausiai gydytojas atsiţvelgia į pacienčių nuomonę, priimdamas sprendimus dėl tyrimų ir gydymo eigos, medicinos personalo bendravimas ir mandagumas daţniausiai vertinamas palankiai.

3 Raktiniai ţodţiai. Akušerinės paslaugos, akušerijos skyrius, paslaugų kokybė, savalaikiškumas, bendravimas, informuotumas.

4

SUMMARY

Public health management

PATIENT’S OPINION ABOUT THE OUT-PATIENT SERVICES PROVIDED IN THE OBSTETRICS ADMISSION DEPARTMENT

Ugne Kucinskaite

Advisor: dr. Jurgita Vladickiene

Faculty of Public Health of the Medical Academy of the Lithuanian University of Health Sciences Kaunas; 2017. 92 p.

Aim of the study. To evaluate patient opinion about the out-patient services provided in the Obstetrics Admission Department.

Objectives.

1. To evaluate patient opinion about the timeliness of the out-patient services provided in the Obstetrics Admission Department. 2. To evaluate patient awareness about their health condition and the services that they receive in the Obstetrics Admission Department. 3. To evaluate patient opinion about communication characteristics in the Obstetrics Admission Department. 4. To compare patient opinion about the quality of the provided out-patient services by socio-demographic characteristics.

Methods. A quantitative study using questionnaires was carried out. Participation in the survey was anonymous. The survey was conducted at Obstetrics Admission Department. There were 250 patients with response rate of 94.0 %. The Chi-square test and Kendall tau–b coefficient were used to evaluate statistical correlation. The strength of Kendall tau–b correlation was evaluated using scale from -1 to 1.

Results. Front desk staff explained why patients need to wait for a doctor’s consultation for less

than half of the respondents (42.0 %), the internal rules of procedure were explained to less than one third of the respondents (29.5 %.). Most of the patients (77.8 %.) were satisfied with the amount of time a doctor spend with a patient. 70 % were informed about medical procedures that will be performed during examination. 86.0 % of patients indicated that they needed the information about the obstetric services. Two thirds (66.6 %.) of patients indicated that they were satisfied with the services provided in the Obstetrics Department.

Conclusions. Majority of the participants were satisfied with the amount of time a doctor spent with them. Most often, obstetricians provide patients information about their health, however, patients are partly satisfied with the received information; patients are more satisfied when the information is provided by a midwives. Patients noted the importance of communication with the medical personnel. Most often, a doctor takes into consideration a patient’s opinion when deciding

5 which tests and course of treatment to choose. Communication with the medical personnel and its politeness predominantly received a positive evaluation.

Key words. Obstetric services, Obstetrics Department, service quality, timeliness, communication, awareness.

6

SANTRUMPOS

Lls – laisvės laipsnių skaičius. LR – Lietuvos Respublika. N – tiriamųjų skaičius. NĮ - nepageidaujamas įvykis. P – statistinis reikšmingumas. Pan. – panašiai. Pav. – paveikslėlis. Proc. – procentai

PSO - Pasaulio sveikatos organizacija.

SD (angl. k. Standart Deviation) – standartinis nuokrypis. SP – sveikatos prieţiūra.

SPSS (angl. k.) – Statistical Package for Social Sciences. T.y. – tai yra.

VšĮ – Viešoji įstaiga.

χ2 – chi – kvadrato kriterijus.

7

SĄVOKOS

Akušerija – medicinos mokslo šaka, nagrinėjanti nėščiosios, gimdyvės ir moters po gimdymo bei vaisiaus organizmo fiziologiją ir patologiją.

Akušeris – ginekologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo akušerio ginekologo profesinę kvalifikaciją.

Akušerio – ginekologo praktika – teisės aktų reglamentuota gydytojo akušerio ginekologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos prieţiūra, apimanti moters lyties organų ligų bei su nėštumu susijusių būklių ir ligų diagnostiką, gydymą, reabilitaciją ir profilaktiką.

Akušeris – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs akušerio profesinę kvalifikaciją.

Akušerijos praktika – teisės aktų reglamentuotos akušerio, turinčio galiojančią akušerijos praktikos licenciją, teikiamos asmens sveikatos prieţiūros paslaugos.

Akušerinė pagalba ir prieţiūra – asmens sveikatos prieţiūros dalis, apimanti moterų sveikatos prieţiūrą, prevenciją, konsultavimą ir pagalbą visais jų amţiaus tarpsniais, naujagimio prieţiūrą.

Sveikatos prieţiūros paslaugų kokybė – tai visapusiškas pacientų poreikių patenkinimas maţiausiais kaštais, laikantis vadovaujančių įstaigų nurodymų ir įstatymų.

Tretinio lygio akušerinė pagalba – tai specializuota konsultacinė ir stacionarinė akušerinė bei neonatologinė pagalba.

8

TURINYS

ĮVADAS ... 9

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 11

1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 12

1.1. Akušerinių paslaugų kokybė ir jos vertinimas ... 122

1.2. Akušerinių paslaugų organizavimas Lietuvoje ir uţsienyje ... 19

1.3. Akušerijos priėmimo skyriaus darbo organizavimas... 244

1.4. Pacientų teisė į informaciją ... 28

1.5. Pacientų informavimo ir bendradarbiavimo su medicinos personalu ypatumai ... 31

2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA ... 366

3. TYRIMO REZULTATAI IR APTARIMAS ... 41

3.1. Pacienčių poţiūris į akušerijos priėmimo skyriuje suteiktų ambulatorinių paslaugų savalaikiškumą ... 41

3.2. Pacienčių poţiūris į informuotumą apie jų sveikatos būklę ir akušerijos priėmimo skyriuje suteiktas paslaugas ... 49

3.3. Pacienčių nuomonė apie bendravimo ypatumus akušerijos priėmimo skyriuje ... 59

3.4. Tyrimo rezultatų aptarimas ... 71

IŠVADOS ... 767

LITERATŪRA ... 79

PRIEDAI ... 85

9

ĮVADAS

Temos aktualumas. Nėštumas ir gimdymas daugumai moterų yra vienas iš svarbiausių gyvenimo etapų, todėl savaime suprantama, kad moterys gimdymą įsivaizduoja savaip ir turi tam tikrų lūkesčių, susijusių su gydymo įstaigoje praleistu laiku, medicinos personalo darbu, taip pat gimdymo eiga bei prieţiūra po gimdymo. Gimdyvėms labai svarbu ne tik jų bei naujagimių sveikata, didelį vaidmenį atlieka pasitikėjimas bei bendravimas su medicinos personalu, supanti pacientes fizinė aplinka, pacienčių dalyvavimas ir įtraukimas į gydymo procesą, suteiktos kokybiškos sveikatos prieţiūros paslaugos, skausmo nebuvimas ar efektyvus jo sumaţinimas [1]. Todėl labai svarbu, kad kiekviena moteris gautų tinkamą informaciją apie nėštumą, gimdymą ir naujagimio prieţiūrą [2].

Nuo pirmų dienų po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo buvo siekiama formuoti sveikatos politiką, padedančią sukurti reikiamas sąlygas prigimtinei ţmogaus teisei turėti kuo geresnę sveikatą, sveiką aplinką, priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatos prieţiūrą. Naujagimių sveikatos prieţiūra buvo reorganizuota atsiţvelgiant į Vakarų šalių patirtį ir PSO rekomendacijas [3]. Pastaraisiais dešimtmečiais motinos ir vaiko sveikatos prieţiūra pasipildė daugybe procedūrų ir praktikos veiksnių, kurie buvo skirti suţadinti, stimuliuoti, pagreitinti gimdymo eigą, taip pat stebėti gimdymo fiziologinį procesą siekiant pagerinti gimdymo baigtis gimdyvėms ir naujagimiams [4]. Dėl pasikeitimų perinatalinėje medicinoje Lietuvoje ţenkliai sumaţėjo kūdikių ir naujagimių mirtingumas, padidėjo naujagimių išgyvenamumas [5]. Svarbu paţymėti, jog akušerių prieţiūros modelis visada siejamas su maţos rizikos gimdymu, maţesniu komplikacijų skaičiumi, stipriu gimdyvės ir paslaugas teikiančių medikų psichologiniu ryšiu [6].

Siekiant akušerinės sveikatos prieţiūros sistemos tobulėjimo, visi sistemos subjektai, įskaitant ir ligonines, turi dirbti veiksmingai bei novatoriškai, ypatingą dėmesį sutelkdami į savo veiklos, administravimo ir visų procesų kokybės valdymo lygį [7]. Sveikatos prieţiūros paslaugų teikėjai turi dirbti taip, kad jų paslaugos atitiktų pacientų lūkesčius ir nuomonę apie sveikatos prieţiūros kokybę [8]. Nėščiosios santykiai su ją priţiūrinčiu medicinos personalu lemia, ar jos patirtis, susijusi su nėštumu ir gimdymu, bus teigiama [9].

Darbo naujumas. Lietuvoje ir uţsienio šalyse yra atlikta nemaţai mokslinių tyrimų, kurie nagrinėja stacionarinių ar ambulatorinių akušerinių paslaugų kokybę. Tačiau Lietuvoje iki šiol nėra tirtas nėščiųjų poţiūris į ambulatorines paslaugas, suteiktas akušerijos priėmimo skyriuje. Iškilus sveikatos problemoms, nėščiosios daţniausiai kreipiasi į akušerijos priėmimo skyrių, kuriame atsiţvelgus į moters sveikatos būklę, daţniausiai konsultuojama yra ambulatorine tvarka. Nuo medicinos personalo suteiktų ambulatorinių paslaugų kokybės akušerijos priėmimo skyriuje

10 priklauso ar moterys kitą kartą kreipsis į tą pačią gydymo įstaigą, rinksis joje gimdyti bei teigiamai atsilieps apie suteiktas akušerines paslaugas.

Šiame darbe siekiama išanalizuoti pacienčių poţiūrį į akušerijos priėmimo skyriuje suteiktas ambulatorines paslaugas, kad būtų galima nustatyti pagrindines prieţastis, kurios trukdo pasiekti didesnį nėščiųjų pasitenkinimą suteiktomis akušerinėmis paslaugomis bei pateikti rekomendacijas, kurios padėtų pasiekti aukštesnį teikiamų akušerinių paslaugų lygį.

11

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Darbo tikslas – įvertinti pacienčių poţiūrį į akušerijos priėmimo skyriuje suteiktas ambulatorines paslaugas.

Uţdaviniai:

1. Įvertinti pacienčių poţiūrį į akušerijos priėmimo skyriuje suteiktų ambulatorinių paslaugų savalaikiškumą.

2. Įvertinti pacienčių informuotumą apie jų sveikatos būklę ir akušerijos priėmimo skyriuje suteiktas paslaugas.

3. Ištirti pacienčių nuomonę apie bendravimo ypatumus akušerijos priėmimo skyriuje.

4. Palyginti pacienčių nuomonę apie akušerijos priėmimo skyriuje suteiktų ambulatorinių paslaugų kokybę pagal socialines – demografines charakteristikas.

12

1

. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Akušerinių paslaugų kokybė ir jos vertinimas

Analizuojant mokslinę literatūrą, galima pastebėti, jog medicininių paslaugų kokybė suvokiama labai plačiai. Nėra vieningų ir bendrų mokslinių sutarimų, kas bendrai yra paslaugų kokybė, todėl daţniausiai moksliniuose darbuose medicininių paslaugų kokybė suvokiama kompleksiškai. Kokybės elementus sudaro daug paslaugų kokybės veiksnių, tačiau daţniausiai bendras vienijantis kokybės rodiklis yra pacientas ir jo pasitenkinimas gautomis paslaugomis.

Sveikatos prieţiūra yra ta sritis, kurioje pacientų pasitenkinimas yra pagrindinis jų pasitikėjimo ir palankių rekomendacijų kitiems pacientams šaltinis. Kiekviena sveikatos prieţiūros paslauga turi būti individualizuota, nes ne tik pacientai (paslaugų gavėjai), bet ir medicinos profesionalai (paslaugų teikėjai) yra unikalios nepakartojamos asmenybės. Dėl šių ir kitų prieţasčių pacientų poreikiai sveikatos paslaugoms yra neapibrėţti, o lūkesčiai beveik visada viršija realias organizacijos galimybes [10]. Todėl sveikatos prieţiūros specialistai nuolat siekia tobulinti nėščiųjų, gimdyvių bei naujagimių sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę, tačiau tai įgyvendinti yra gana sudėtinga.

Sveikatos prieţiūros kokybė – laipsnis, kuriuo sveikatos prieţiūros paslaugos, atitinkančios šiuolaikines profesines ţinias, asmeniui ir visuomenei padidina pageidaujamų sveikatos rezultatų tikimybę. Šis sveikatos prieţiūros kokybės apibrėţimas, kurį pateikė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Medicinos Institutas yra naudojamas Lietuvos Respublikos Sveikatos prieţiūros kokybės uţtikrinimo 2005-2010 metų programoje [11].

Vis dėl to Kosinskienė ir Ruţevičius (2011) pabrėţia, jog medicinos paslaugų kokybę galima aiškiai apibrėţti, nes ji priklauso nuo labai konkrečių veiksnių – institucijos veiklos vadybos lygio, šiuolaikiškų gydymo priemonių ir būdų, naujausias savo srities ţinias ir gydymo metodus taikančių medikų, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemos veiksmingumo, profesinių tarptautinių mainų, medicinos darbuotojų skaidrios motyvavimo sistemos ir kt. Ţenklią dalį šalies sveikatos apsaugos problemų galima išspręsti šios srities institucijose taikant šiuolaikinius vadybos, tarp jų ir kokybės vadybos metodus [10].

JAV Medicinos Institutas kokybės sąvoką aiškina plačiai nuo paciento poreikių ir lūkesčių iki visuomenės sveikatos kokybės (ligų prevencijos, sveikatos ugdymo). Pasaulio sveikatos organizacija į kokybės apibrėţimo turinį ţvelgia sveikatos politikos aspektu, tačiau kokybės matavimo tikslas išlieka tas pats – sveikatos gerinimas ir atsakomybe pagrįsti visuomenės lūkesčiai [12].

Stundţienė ir kt. (2011) pabrėţia, jog vienas svarbiausių sveikatos prieţiūros kokybės rodmenų – paciento pasitenkinimas sveikatos prieţiūros paslaugų kokybe. Kokybiškų paslaugų

13 teikimo procese labai svarbūs sveikatos apsaugos sistemos veiksniai yra dėmesys pacientui, jo lūkesčių įgyvendinimas [13]. Tačiau taip pat svarbu pabrėţti, jog kiekvienam pacientui sveikatos prieţiūros paslaugų kokybė yra sava, unikali, savaip suprantama ir tai yra normalu, nes ţmonės skirtingai suvokia kokybę – paslaugų kokybę ir ypač sveikatos prieţiūros paslaugos kokybę [14].

Amerikos pediatrų atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad visų amţiaus grupių pacientams svarbiausi kokybiškų sveikatos prieţiūros paslaugų aspektai yra prieinamumas, perkamumas, efektyvumas, bendravimas bei specialisto sugebėjimas [15].

Sammer ir kt. (2010) susisteminę įvairių mokslininkų tyrimus, analizuojančius sveikatos paslaugų kokybę, apibendrintai išskyrė pagrindinius veiksnius, kurie įtakoja pacientų pasitenkinimą suteiktomis medicininėmis paslaugomis:

 Vadovavimas. Ligoninės vadovai turi uţtikrinti saugios aplinkos ir sveikatos paslaugų teikimo uţtikrinimą, misijos ir vizijos įgyvendinimą, uţtikrinti personalo kompetenciją, ţmogiškųjų išteklių pakankamumą paslaugų teikimo procese;

 Komandinis darbas. Ligoninėje turi vykti bendradarbiavimas tarp personalo ir vadovų siekiant uţtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, siekiant efektyviai spręsti iškilusias problemas.  Įrodymais pagrįsti sprendimai ir paslaugų teikimas. Sveikatos paslaugos pacientams turi

būti suteikiamos įrodymais pagrįstais tyrimais, siekiant sumaţinti nepageidaujamų įvykių riziką.

 Bendravimas. Kiekvienas ligoninės personalo darbuotojas turi gebėti bendrauti su pacientais ir jo artimaisiais siekiant pateikti aiškią, išsamią informaciją apie gydymo procesą;

 Mokymasis. Visa ligoninės personalas pirmiausiai turi mokėti mokytis iš padarytų klaidų, jas išsamiai išanalizuoti bei pašalinti klaidų prieţastis. Be to, ligoninės personalas turi nuolatos kelti savo kompetenciją siekiant uţtikrinti ligonių saugą;

 Personalo kultūra. Personalas turi gebėti pripaţinti padarytas klaidas, jas identifikuoti ir iš jų mokytis [16]. Taigi galima teigti, jog medicininių paslaugų kokybę sudaro įvairūs elementai, kurie sąveikauja tarpusavyje. Visas medicinos personalas turi kompetentingai atlikti savo funkcijas siekiant, jog pacientai gautų kokybiškas paslaugas.

Mokslininkai taip pat paţymi, jog aukštos kokybės akušerinės paslaugos turi būti saugios, efektyvios ir suteikti pacientei bei jos artimiesiems teigiamą poţiūrį į pasirinktą gydymo įstaigą. Tačiau nereiktų pamiršti, kad pacientės gali subjektyviai įvertinti suteiktų paslaugų efektyvumą bei saugumą. Neatitinkančiai aukštos kokybės reikalavimų akušerinei prieţiūrai yra būdinga nesaugi sveikatos prieţiūra su blogomis prognozėmis ar vengtinomis pasekmėmis [17].

Kosinskienė ir Ruţevičius (2011) kokybiškų akušerinių paslaugų teikimo procesą skirsto į struktūrą, procesą ir rezultatą. Visi šie elementai ir jų tarpusavio sąveika turi reikšmės pacientų nuomonei apie paslaugos kokybę (1 pav.).

14

1 pav. Sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės palaikymo ir gerinimo modelis teikiant akušerines paslaugas

Šaltinis: Kosinskienė, Ruževičius, 2011

Siekiant teikti kokybiškas akušerines paslaugas, jų teikimo procese pacientui turi būti prieinamos specialistų kompetentingos paslaugos, taip pat gydymo įstaigos aplinka turi būti pritaikyta paciento poreikiams ir galimybėms, medicinos įstaiga turi gebėti efektyviai valdyti informaciją ir jos srautus, uţtikrinti efektyvią komunikaciją tarp įstaigos darbuotojų ir paciento, medicinos personalas turi gebėti parinkti kokybiškas ir paciento poreikius atitinkančias paslaugas. Visi šie veiksniai lemia kokybiškų paslaugų teikimą, o gebant tinkamai organizuoti jų procesus, pacientas lieka patenkintas suteiktomis paslaugomis.

Walsh ir Devane (2012) teigia, jog siekiant teikti kokybiškas akušerines paslaugas pacientams, didţiausias vaidmuo tenka akušerių, psichologų ir slaugytojų teikiamoms paslaugoms. Siekiant teikti kokybiškas akušerines paslaugas šie specialistai pacientams turi uţtikrinti šias kvalifikuotas paslaugas:

 psichologinę pagalbą gimdymo metu;  gimdyvių autonomiškumo išlaikymą;  suprantamą bendravimą;

 natūralaus gimdymo būdo palaikymą [18].

Kosinskienė ir Ruţevičius (2011) paţymi, jog remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis sveikatos prieţiūros specialistai, dirbantys su nėščiosiomis, turėtų vadovautis šiais prioritetais:

PACIENTAS REZULTATAS: Paslaugų kokybė; Pacientų pasitenkinimas STRUKTŪRA: Ištekliai (tradiciniai); Fizinė aplinka; Informacijos valdymas PROCESAS: Bendravimas/ bendradarbiavimas/ komunikavimas; Tinkami gydymo procesai ir būdai

15 ypatingas nėščiosios supratimas, įsiklausymas į jos ir jos šeimos poreikius, minimali sveikatos prieţiūros medikalizacija, išskirtinis prieţiūros individualizavimas, rašytinis informuotas sutikimas. Atkreipiamas dėmesys, kad konsultacijos metu turi būti skirta uţtektinai laiko išklausyti nėščiosios nusiskundimus, atsakyti į kilusius klausimus, pastebėti nerimo ir galimos depresijos ţenklus, lygiagrečiai atlikti privalomus tyrimus [7].

Tačiau svarbu pabrėţti, jog siekiant uţtikrinti kokybiškų akušerinių paslaugų teikimą, ypač svarbu nuolatos analizuoti ir atlikti tyrimus įstaigos viduje, kaip joje funkcionuoja ir įgyvendinami kokybiškų paslaugų procesai.

Kaip nurodo Kosinskienė ir Ruţevičius (2011), sveikatos prieţiūros įstaigose vidaus kokybei gerinti bei jai vertinti kokybės sistemos jau naudojamos daugiau kaip šimtą metų. Sveikatos prieţiūros kokybės vadybos pradininkas A. Donabedianas pasiūlė kokybės sistemos modelį, pagrįstą organizacine struktūra, procesais ir veiklos rezultatais. A. Donabediano teorijos modelį, norėdami įvertinti sveikatos prieţiūros kokybę, naudoja daugelis ligoninių vadovų. Struktūra, pagal A. Donabedianą, – tai palyginti stabilios sveikatos prieţiūros paslaugų teikėjų ypatybės, kurios susideda iš sveikatos apsaugos sistemos komponentų: ţmogiškųjų išteklių (personalo mokymo ir jų įgūdţių); materialinių išteklių (įrangos išteklių pakankamumo); fizinės ir organizacinės aplinkos, kuri veiksmingai turi sutelkti šiuos išteklius, kad būtų pasiekta optimali pacientų prieţiūra vykdomoje veikloje. Procesas reiškia, kad individualiems pacientams reikia naudoti tinkamus jiems diagnostikos ir gydymo būdus. Tai – veiksmų, įvykstančių gydytojui dirbant su pacientu, įvairovė. Prieţiūros proceso komponentai nesusiję su kokybe iki to momento, kol jų nepradedame sieti su trokštamu pasiekti rezultatu – sveikatos būkle. Sąvoka „rezultatas“ reiškia paciento esamos ir būsimos sveikatos būklės pokyčius, kurie įvyko dėl suteiktos sveikatos prieţiūros paslaugų. Tai – gydymas ir jo pasekmės, tokios kaip ligos progresavimas, sveikatos būklė ir/arba kaina [7].

Tuo tarpu Gurevičius (2015) nurodo, jog siekiant įvertinti pacientų pasitenkinimą sveikatos prieţiūros paslaugų kokybe, galima naudoti Europos sveikatos vartotojų indeksą (ESVI). Šis indeksas sudaromas atsiţvelgiant į įvairius sveikatos prieţiūros sistemos statistikos rodiklius, pacientų apklausas ir nepriklausomus tyrimus, kuriuos atlieka Švedijoje įkurta privati įmonė, apskaičiuojanti sveikatos apsaugos našumą Europoje ir Kanadoje priţiūrint pacientus ir vartotojų teises [19].

Ruţevičius ir Kazlauskienė (2010) teigia, jog siekiant nustatyti pacientų pasitenkinimą gautomis paslaugomis ir veiksnius, kurie įtakoja jų pasitenkinimą galima naudoti iš karto kelis vertinimo modelius, kurie leidţia išsamiau išryškinti paslaugų teikimo stipriąsias ir silpnąsias puses:

1. Kokybės trūkumų modelis. Plačiai taikomas vadinamasis kokybės spragų modelis. Naudojant šį modelį, įvertinama organizacijos teikiamų paslaugų kokybė ir randamas atotrūkis tarp esamos ir laukiamos paslaugų kokybės. Spragos atsiranda dėl to, kad kokybė formuojama dviejų

16 skirtingų subjektų – paslaugos teikėjo ir vartotojo. Spragos gali susidaryti: 1) tarp kliento lūkesčių ir vadovybės suvokimo apie tuos lūkesčius; 2) tarp vadovybės suvokimo apie klientų lūkesčius ir paslaugų kokybės specifikacijų; 3) tarp paslaugų kokybės specifikacijų ir paslaugų teikimo; 4) tarp paslaugų teikimo ir išorinės komunikacijos su klientais apie paslaugų teikimą.

2. E. Gummensson 4 Q kokybės modelis. Modelis grindţiamas keturiais kokybės kriterijais, kuriais apibrėţiama vartotojo suvokiama kokybė. Šį modelį sudaro vartotojų lūkesčiai, patirties, paslaugų teikėjo įvaizdis ir pagrindiniai kokybę lemiantys procesai (projektavimas, gamyba, peteikimas ir ryšiai).

3. E. Grummensson Q ir Ch. Gronroos interguotas kokybės modelis. Gummensoon 4 Q ir Ch. Gronroos integruotas kokybės modelis sujungia abiejų autorių poţiūrius. Modelyje sujungiami 4 Q ir techninės bei funkcinės kokybės komponentai. Modelis orientuotas į sistemingą paslaugų tobulinimą, uţtikrinant vartotojo pasitenkinimą

4. Ch. Gronroos bendrai suvoktos paslaugos kokybės modelis. Modelis pateikia metodologinį principą, pagal kurį kliento patirta kokybė suskaidyta į du matmenis: 1) techninė kokybė (ką vartotojas gauna paslaugos vartojimo momentu); 2) funkcinė kokybė (apibūdina paslaugos suteikimo būdas, teikėjo elgsena, ţinios apie paslaugą ir kitos aplinkybės) [10].

Tuo tarpu analizuojant akušerinių paslaugų teikimo procesus ir kokybę vienas svarbiausių šalies socialinio ir ekonominio lygio rodiklių yra nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumas. Vienas iš geros akušerinės pagalbos rodiklių – nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumas maţesnis nei 10 iš 100 000 gyvų gimusiųjų [20].

Lietuvoje nėščiųjų bei gimdyvių mirtingumas sumaţėjo tris kartus – 1990 metais jis sudarė 23 atvejus 100 tūkst. gyvų gimusiųjų, 2001 metais – 13 atvejų 100 tūkst. gyvų gimusiųjų, 2003 metais 3 atvejus 100 tūkst. gyvų gimusiųjų, 2014 m. 7 atvejus 100 tūkst. gyvų gimusiųjų [21]. Europoje nėščiųjų bei gimdyvių mirtingumas per 24 metus sumaţėjo tris kartus: nuo 13 atvejų 100 tūkst. gyvų gimusiųjų (1990 m.) iki 5 atvejų 100 tūkst. gyvų gimusiųjų (2014 m.) [22]. Tai rodo, kad Lietuvos nėščiųjų bei gimdyvių mirtingumo lygis pasiekė Europos Sąjungos vidurkį bei akušerinė pagalba Lietuvoje pasiekė išsivysčiusių šalių lygį.

Per pastarąjį šimtmetį naujagimių sveikatos prieţiūra Europoje pasiekė gerų rezultatų. Europoje kūdikių mirčių skaičius 1000–čiui gyvų gimusiųjų nuo 5,4 (2002 m.) sumaţėjo iki 3,7 (2013 m.) [22]. Tuo tarpu Lietuvoje kūdikių mirtingumas sumaţėjo daugiau nei 2 kartus 1000–čiui gyvų gimusiųjų nuo 8,1 (2002 m.) iki 3,7 (2013 m.) [21].

Analizuojant mokslinius tyrimus, galima pastebėti, jog Lietuvoje yra atlikti keli akušerinių paslaugų kokybę vertinantys tyrimai. Bučiūnienės ir kt. tyrimu buvo vertinta akušerių teikiamų paslaugų kokybė Kauno II klinikinėje ligoninėje. Gimdyvės akušerinio stacionaro priėmimo, gimdymo bei pogimdyminio padalinių paslaugų kokybę įvertino vidutiniškai 4,4 balo iš galimų 5

17 balų [23]. Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno Klinikose (LSMUL KK) Kupčinskienė ir kt. Akušerijos ginekologijos klinikoje tyrė pacienčių bei personalo poţiūrį į funkcinę bei techninę paslaugų kokybę. Pastebėta, jog pacientės bendrą paslaugų kokybę įvertino palankiau nei personalas [24].

Ivonaitis ir kt. Analizavo pacienčių poţiūrį į akušerių teikiamų paslaugų kokybę trijose skirtingų lygių asmens sveikatos prieţiūros įstaigose. Tyrimo rezultatai parodė, jog gimdyvės statistiškai reikšmingai palankiau vertino paslaugas, kurios buvo suteiktos tretinio sveikatos prieţiūros lygmens asmens sveikatos prieţiūros įstaigoje. Jų poţiūriui į teikiamų paslaugų kokybę įtakos turėjo ir amţius, išsilavinimas bei šeiminė padėtis [25].

LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikų moterų konsultacijoje tirtas besilankančių pacienčių bei dirbančių gydytojų poţiūris į teikiamų paslaugų kokybę. Gauti rezultatai parodė, jog dauguma pacienčių buvo patenkintos paslaugų kokybe, o gydytojų veikla įvertinta statistiškai patikimai geriau nei akušerių [26].

Vaičienė LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje atliko tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti gimdyvių poţiūrį į akušerių, dirbančių akušerijos ginekologijos klinikoje, teikiamų paslaugų kokybę. Tyrimų rezultatai parodė, kad gimdyvės akušerių bendravimo komponentus, informacijos teikimą, procedūrų atlikimo organizavimą nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje įvertino nuo 4,07 iki 4,31 balo, gimdykloje – nuo 4,41 iki 4,5 balo, akušerijos skyriuje pogimdyminiu laikotarpiu – nuo 4,2 iki 4,51 balo iš 5 galimų. Prastesnį akušerių teikiamų paslaugų vertinimą akušerijos priėmimo skyriuje ar pogimdyminiame poskyryje vertinimą balais sąlygojo ilgesnė laiko, praleisto nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje bei akušerijos skyriuje pogimdyminiu laikotarpiu, trukmė [27].

2011 m. buvo atliktas tyrimas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Moterų konsultacijoje, kurio tikslas palyginti ambulatorinės akušerinės pagalbos kokybę pacienčių, gydytojų akušerių ginekologų ir akušerių poţiūriu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų (buvusiose KMUK) Moterų konsultacijoje. Palyginus pacienčių ir personalo paslaugų kokybės vertinimą ligoninėje, buvo nustatyta, kad statistiškai reikšmingai geriau techninę paslaugų kokybę vertino pacientės nei personalas. Funkcinę paslaugų kokybę panašiai vertino tiek personalas, tiek medikai. Tiek pacientės, tiek medikai išorinį paslaugų efektyvumą įvertino daugiau nei 4 balais ir statistiškai reikšmingų skirtumų tarp jų atsakymų į teiginius nebuvo. Tyrimas parodė, kad geriau techninę paslaugų kokybę vertino pacientės, o funkcinę paslaugų kokybę panašiai vertino tiek personalas, tiek medikai [28].

Taigi apibendrinant galima teigti, jog Lietuvoje pacientės vis palankiau vertina akušerinių paslaugų kokybę. Tačiau svarbu paţymėti, jog siekiant uţtikrinti nenutrūkstamą kokybiškų paslaugų teikimą pacientams, gydymo įstaiga išanalizavusi tyrimų rezultatus turi nuolatos juos

18 gerinti bei uţtikrinti paslaugų gerinimo procesus. Šiems tikslams pasiekti daţniausiai medicinos įstaigose daţniausiai naudojami kokybės valdymo modeliai. Tačiau prieš juos įdiegiant bei siekiant sėkmingo jų funkcionavimo, kaip paţymi Štaras ir kt. (2013), išskiriamos dvi kokybės dimensijos, į kurias būtina atsiţvelgti sveikatos prieţiūros paslaugas teikiančioms organizacijoms, norint sukurti nuolatinius sveikatos prieţiūros kokybės gerinimo modelius:

 paciento suvokiama kokybė yra tai, ko pacientai tikisi iš sveikatos prieţiūros paslaugas teikiančių organizacijų ar institucijų. Paciento suvokiama kokybė apima jo lūkesčius, kokių jis tikisi arba norėtų medicininių paslaugų ir kokias jis galėtų gauti. Jam svarbu ligos diagnozė ir saugumas teikiant paslaugas. Pacientas labiau vertina ne tai, kaip organizuojama paslauga ir koordinuojama gydymo proceso eiga, bet labiau akcentuoja emocinį ir psichosocialinį sveikatos prieţiūros aspektus. Jam svarbu dėmesys, pagarba, konfidencialumas, privatumo išsaugojimas, atjauta, bendravimas ir atvirumas.

 profesionalioji kokybė – apima tai, ar sveikatos prieţiūros paslaugos teikiamos kvalifikuotai ir ar jos atitinka pacientų teisėtas reikmes ir įstaigoje patvirtintus sveikatos prieţiūros paslaugų teikimo standartus (procedūras). Profesionalioji kokybė vertinama audito metu lyginant esamos padėties atitikimą standartų reikalavimus [29].

Be to, svarbu paţymėti, jog pacientų pasitenkinimo paslaugų kokybe matavimai yra svarbi sveikatos apsaugos sistemos vertinimo dalis. Sveikatos prieţiūros įstaigos, kurdamos kokybės vadybos sistemą, turėtų remtis patikima informacija apie pacientų lūkesčius ir pasitenkinimą naudojantis paslaugomis [30].

Vienas iš daţniausiai medicinos įstaigose diegiamų kokybės valdymo modelių yra ISO 9001 kokybės vadybos standartas. ISO 9001 standartas yra vienas iš pirmųjų plataus naudojimo kokybės uţtikrinimo modelių. Bendrasis vertinimo modelis (BVM) yra priemonė, padedanti organizacijoms naudoti kokybės vadybos metodus veiklai tobulinti. Bendrasis vertinimo modelis gali būti taikomas bet kuriam sveikatos prieţiūros organizacijos lygmeniui, pvz., visai laboratorijai, ligoninei, konkrečiam skyriui, administracijos padaliniui ir kt. [11].

Taigi, remiantis su akušerinių paslaugų kokybe susijusiais sveikatos rodikliais, iki šiol atliktais tyrimais, galima teigti, kad Lietuvoje yra aukšta akušerinių paslaugų kokybė. Svarbiausi aspektai, sąlygojantys akušerinių paslaugų kokybę yra saugumas, efektyvumas, prieinamumas, orientacija į pacientės bei jos artimųjų poreikius, medicinos personalo gebėjimas suprantamai teikti informaciją bei komunikuoti.

19 1.2. Akušerinių paslaugų organizavimas Lietuvoje ir uţsienyje

Ambulatorinė nėščiųjų sveikatos prieţiūra nėštumo metu įvairiose pasaulio šalyse vykdoma skirtingai. Nėščiųjų sveikatos prieţiūrą atlieka arba gydytojas akušeris ginekologas, arba šeimos gydytojas, arba akušerė. Kai kurių išsivysčiusių šalių nėščiųjų prieţiūros taktika orientuota ne tiek į priţiūrinčio sveikatos prieţiūros specialisto specializaciją, kiek į įrodymais pagrįstas geros akušerinės praktikos rekomendacijas [31].

Lietuvoje nėščiųjų, gimdyvių bei naujagimių sveikatos prieţiūra yra vykdoma trimis sveikatos prieţiūros paslaugų teikimo lygiais, kuriais siekiama uţtikrinti akušerinių paslaugų tinkamumą ir racionalų sveikatos prieţiūros išteklių panaudojimą [32].

Remiantis LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos prieţiūros tvarkos patvirtinimo“ pirminio lygio pagalba – tai ambulatorinė nėščiųjų prieţiūra [33]. Antrinio lygio pagalba – tai konsultacinė ir stacionarinė akušerinė bei neonatologinė pagalba. Siekiant optimizuoti šio lygio pagalbą, atsiţvelgiant į perinatalinę riziką bei neonatologinės pagalbos poreikį, antrinio lygio nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos prieţiūra teikiama dviem pakopomis: antrinio A lygio pagalba – tai stacionarinė pagalba gimdyvėms, esant maţai perinatalinei rizikai bei naujagimių be ţymesnės patologijos prieţiūra; antrinio B lygio pagalba – akušerinė, neonatologinė konsultacinė ir stacionarinė pagalba tai didelės perinatalinės rizikos nėštumų ir gimdymų atvejais, kai nereikalinga specializuota tretinio lygio konsultacinė ar stacionarinė pagalba.

Tretinio lygio pagalba – tai specializuota konsultacinė ir stacionarinė akušerinė bei neonatologinė pagalba, taip pat tretinio lygio pagalbą teikiančios gydymo įstaigos atlieka perinatologijos centrų funkcijas. Nėščiųjų sveikatos prieţiūrą atlieka gydytojas akušeris - ginekologas, šeimos gydytojas arba akušerė, priklausomai nuo nėštumo rizikos veiksnių [33].

Lietuvoje akušerių – ginekologų ir paslaugas teikiančių medicininių įstaigų veikla yra reglamentuota. Dar 1995 metais Lietuvos akušerių-ginekologų draugija priėmė akušerių – ginekologų Etikos kodeksą, kurio nuostatose įtvirtinta, jog akušerių – ginekologų draugija puoselėja geriausias medicinos tradicijas, yra ištikima Hipokrato priesaikai, ţmogiškosioms lietuvių tautos poţiūrio į šeimą, motiną, moterį tradicijoms ir nuostatoms. Gydytojas atsakingas uţ savo sprendimus ir veiksmus, kai reikia medicininio įvertinimo ar paţeidţiamos teisinės normos [34].

2003 metais LR sveikatos apsaugos ministras patvirtino įsakymą „Dėl ambulatorinių akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos prieţiūros paslaugų teikimo reikalavimų“. Įsakyme nurodoma, jog asmens sveikatos prieţiūros įstaigoje, kurioje teikiamos pirminio lygio ambulatorinės akušerijos ir ginekologijos paslaugos turi būti:

20  laukiamasis;

 pacienčių priėmimo kabinetas;  procedūrų kabinetas – operacinė;  patalpa sveikatos mokymui.  medicinos prietaisai

 klinikinės laboratorijos [35].

Lietuvoje nėščiųjų sveikatos prieţiūrą atlieka arba gydytojas akušeris ginekologas, arba šeimos gydytojas, arba akušerė [31]. 2009 metais patvirtintas LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas ,,Dėl akušerijos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo.“ Įstatymo dalyse įtvirtintos nuostatos, jog akušeris turi stebėti pacientės elgesį, fizinę ir psichikos sveikatą visais moters gyvenimo tarpsniais, atkreipti dėmesį į nebūdingus poţymius, reakcijas ir nedelsiant apie tai informuoti gydytoją. Gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu labai svarbu akušeriui laikytis medicinos etikos normų, gerbti pacientų teises ir jų nepaţeisti, taikyti Lietuvos Respublikoje įteisintus tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus, skatinti šeimos narius aktyviai dalyvauti priţiūrint moterį nėštumo, gimdymo, pogimdyminiu laikotarpiu, vykdyti ligų prevenciją sveikatos prieţiūros įstaigose ir pacienčių namuose [36].

2014 metais priimtas įstatymo papildymas „Lietuvos medicinos normatyvas MN 40:2014 „Akušeris. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. Šiame įstatyme įtvirtintos akušerio – ginekologo teisės, pareigos ir atsakomybė jo veikloje Įstatyme nurodyta, jog gydytojas akušeris ginekologas turi teisę pagal kompetenciją tirti ir gydyti nėščiąsias bei ginekologinėmis ligomis sergančias moteris ir, esant reikalui, siųsti jas tirti ar gydyti į kitas asmens sveikatos prieţiūros įstaigas, atsisakyti teikti sveikatos prieţiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba. Taip pat įstatyme įtvirtintos pagrindinės akušerio – ginekologo privalomos pareigos: teikti būtinąją medicinos pagalbą, kvalifikuotai tirti, diagnozuoti, gydyti ligas, atlikti operacijas, rekomenduoti ir organizuoti profilaktikos priemones, uţtikrinti teikiamų asmens sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę pagal kompetenciją, naudoti tik medicinos prietaisų saugos techninio reglamento reikalavimus atitinkančius medicinos prietaisus, pacientą atsiuntusiam gydytojui raštu pranešti konsultacijos rezultatus, tyrimo duomenis, rekomendacijas, tinkamai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus, teikti statistikos ir kitą informaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir analizuoti savo darbo rezultatus [37].

2012 metais LR sveikatos apsaugos ministras patvirtino įsakymą „Dėl Akušerių darbo krūvio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Įsakyme įtvirtintos ne tik akušerių – ginekologų darbo krūvio nuostatos, bet ir kompetencijos reikalavimai. Įsakyme nurodyta, jog akušerių ţinios turi būti visapusiškos, apimančios medicinos, etikos, sociologijos ir teisės sritis, akušeriai turi išmanyti

21 medicinos etikos ir deontologijos reikalavimus, socialinių, kultūrinių, ekologinių, ekonominių ir kitų veiksnių įtaką moters sveikatai, akušerinės – ginekologinės pagalbos organizavimo Lietuvoje principus bei atsakingai bendradarbiauti su kitomis institucijomis, kurių veikla susijusi su motinos ir vaiko sveikata [38].

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis nėščiųjų ambulatorinės prieţiūros tvarką Lietuvoje, yra Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. įsakymas „Dėl nėščiųjų sveikatos tikrinimų“, kuriame nurodoma kokie rizikos faktoriai lemia didelės rizikos nėštumą bei kokie yra nėščiųjų sveikatos tikrinimų reikalavimai t.y. nurodomas sveikatos prieţiūros specialistas, medicininės procedūros, tyrimai, kuriuos reikia atlikti tam tikru nėštumo laikotarpiu.

Iki 12 nėštumo savaitės pabaigos numatomas pirmasis nėščiosios apsilankymas. Antrasis apsilankymas skiriamas po 10 – 14 dienų, kurio metu aptariami tyrimų rezultatai, įteikiama forma 113/a, kuri pildoma kiekvieno apsilankymo metu. Nuo 13 – 28 nėštumo savaitės normalaus nėštumo atveju skiriami 2 vizitai, esant rizikos faktorių – pagal indikacijas. 29 – 40 nėštumo savaitę normalaus nėštumo atveju skiriami 2-3 vizitai, esant rizikos faktorių – pagal indikacijas. Suėjus 41 nėštumo savaitei yra priimamas sprendimas dėl kito vizito datos pas akušerį – ginekologą arba pacientė yra siunčiama hospitalizacijai. Bendras rekomenduojamas vidutinis apsilankymų skaičius pas akušerį – ginekologą yra septyni kartai kartotinai gimdančioms ir dešimt kartų pirmą kartą gimdančioms moterims. Daţnai šių rekomenduojamų vizitų nėščiosioms nepakanka ne tik esant nėštumo rizikos veiksniams, bet ir todėl, kad pirminėje sveikatos prieţiūros įstaigoje yra didelės eilės, pirminės sveikatos prieţiūros paslaugas teikianti gydymo įstaiga nedirba savaitgaliais ir švenčių dienomis, todėl nemaţa dalis nėščiųjų kreipiasi pagalbos į akušerijos priėmimo skyrių, nesant hospitalizacijos poreikiui yra konsultuojamos ambulatorine tvarka [39].

Jau pirmojo apsilankymo pas akušerį-ginekologą, akušerį ar bendrosios praktikos gydytoją metu surenkama detali anamnezė, pamatuojamas arterinis kraujo spaudimas, nustatomas kūno masės indeksas, atliekami tyrimai (kraujo (hemoglobinas, leukocitai, trombocitai, hematokritas), kraujo grupės ir rezus faktoriaus nustatymas, sifilio ir ţmogaus imunodeficito viruso nustatymas, šlapimo (baltymas, leukocitai, eritrocitai, gliukozė, ketonai, nitritai, lyginamasis svoris), šlapimo pasėlio tyrimas), kurie leidţia nustatyti tolimesnės prieţiūros planą [40]. Apsilankymų pas gydytoją metu nėščiajai atliekami reikalingi tyrimai, aptariami sveikos gyvensenos klausimai, patariama, kaip elgtis pykinimo, vidurių uţkietėjimo ar kitais atvejais. Įvertinamas vartojamų medikamentų saugumas nėštumo metu, nėščioji konsultuojama rūkymo, mitybos, fizinio aktyvumo klausimais. Visą nėštumo eigą akušeris konsultuoja moterį, priţiūri jos savijautą ir būseną, duoda reikalingų patarimų [41].

22 Minkauskienė ir Ramašauskaitė (2016) parengė metodinį leidinį „Perinatologijos praktikos vadovas“, kuriame pateikė medicininių paslaugų algoritmą nėščiosioms, kaip ir kokiomis priemonėmis turėtų būti teikiamos paslaugos pacientėms (2 pav.).

iki nėštumo, nėštumo, gimdymo metu ir po gimdymo.

2 pav. Nėščiosios prieţiūros algoritmas Šaltinis: Minkauskienė ir Ramašauskaitė, 2016

Taigi remiantis paveikslo duomenis, galima teigti, jog siekiant teikti kokybiškas akušerines paslaugas pacientėms, viso nėštumo metu turi būti atliekamas rizikos vertinimas, nustačius rizikos lygį, paskiriamas specialistas, kuris yra atsakingas uţ pacientės prieţiūrą. Prieţiūros metu pacientei turi būti suteiktos kokybiškos konsultavimo, tyrimų paslaugos.

Drąsutienė (2008) taip pat paţymi, jog viso nėštumo ir gimdymo metu gali tekti prieţiūrą perduoti aukštesnio lygio sveikatos prieţiūros specialistams, todėl nuolatos turi būti kartojami tyrimai, išklausomi nusiskundimai ir įvertinama rizika [42]. Apibendrinant galima teigti, jog Lietuvoje nėščiųjų, gimdyvių bei naujagimių sveikatos prieţiūra yra vykdoma trimis sveikatos prieţiūros paslaugų teikimo lygiais, nėščios pacientės viso laikotarpio metu yra stebimos, atliekami tyrimai, kuriais remiantis toliau planuojama prieţiūros sistema. Tačiau, kaip jau minėta, įvairiose pasaulio valstybėse taikoma skirtinga ambulatorinė nėščiųjų prieţiūra.

Didţiojoje Britanijoje akušerinės paslaugos taip pat skirstomos į tris nėštumo etapus: nėščiųjų, gimdančių ir pagimdţiusių. Pirmojo etapo metu atliekama pirminė nėščios apţiūra,

Maţa rizika

Nėštumą PASP Į priţiūri: - akušeris arba

- šeimos gydytoja s arba - akušeris-ginekologas.

-Akušeris-ginekologas konsultuoja 12−14, 18−20, 35−37 ir 41 nėštumo savaitę, jei nėštumą priţiūriakušeris arba šeimos gydytojas;

-Šeimos gydytojas konsultuoja 12−14 nėštumo savaitę, jei nėštumą priţiūri akušeris arba akušeris-ginekologas; -Atsiradus indikacijoms ar pasikeitus rizikai, konsultacijos vyksta IIA, IIB arba III lygio SPPT įstaigose.

Didelė rizika

Nėštumą priţiūri gydytojas

akušeris-ginekologas. -Šeimos gydytojas konsultuoja 12−14 nėštumo savaitę; -Atsiradus indikacijoms ar pasikeitus rizikai, konsultacijos vyksta IIB arba III lygio SPPT įstaigose. II nėštumo trečdalis III nėštumo trečdalis Rizikos vertinimas (vyksta kiekvieno apsilankymo metu; rizika yra kintanti nėštumo ir gimdymo metu) I nėštumo trečdalis Gimdymas

23 daţniausiai vykdoma 12 savaitę ir svarbu paţymėti, jog pageidaujamas ir vaiko tėvo dalyvavimas. Šioje stadijoje atliekami įvairūs tyrimai, kurių metu suplanuojamas visas nėštumo procesas, nustatoma galima gimdyvės rizika. Nėščiųjų etape vyksta nuolatinis bendradarbiavimas tarp pacientės ir akušerio – ginekologo, atliekami vaisiaus tyrimai, taip pat nuolatos stebima nėščios pacientės būklė ir sveikatos duomenys. Gimdančiųjų stadijai priskiriamas pacientės pasiruošimas gimdyti ligoninėje arba namuose. Pacientės prieš gimdymą uţpildo gimdymo planą, kuriame gali nuodyti savo pageidavimus gimdymo metus. Pagal galimybes, medicinos personalas prieš gimdymą stengiasi padėti nėščiajai įgyvendinti nėštumo planą. Pagimdţiusių etapo metu pagimdţiusi pacientė ligoninėje gali gulėti iki 10 dienų, kartais net iki 6 savaičių. Šios stadijos metu atliekami pacientės ir naujagimio tyrimai, stebima pacientės būklė ir pagal tai sprendţiama, kada pacientę išrašyti iš ligoninės [43].

Kinija akušerinių paslaugų teikime ilgą laiką pasiţymėjo dideliu gimdyvių mirtingumu. 1990 metais 100.000 tūkstančiui gimdančių pacientui tekdavo 141 mirtis, 2013 metais 100.000 tūkstančių gimdyvių jau tekdavo tik 11 mirčių. Tokį akušerinių paslaugų kokybės gerėjimą lėmė didesnis akušerinių paslaugų prieinamumas, naujų gydymo įstaigų steigimas bei naujausių technologijų diegimas teikiant akušerines paslaugas. Kinijoje akušerinių paslaugų sistemai būdingas trijų pakopų tinklas. Tinklas skirstomas į: motinos ir vaiko sveikatos ligoninės, bendrojo pobūdţio ligoninės ir tradicinės kinų medicinos ligoninės. Motinos ir vaiko ligoninės daţniausiai yra privačios, visos paslaugos jose yra mokamos. Apskričių ligoninėse akušeriai vyksta ir į namus, kur gimdyvei gimdymo metu nereikia vykti į ligonines. Kinijoje nėštumo pradţioje atliekami pacientės tyrimai, analizuojama sveikatos istorija ir planuojama visa nėštumo prieţiūra. Tradicinėse kinų medicinos ligoninėse visa pacientės prieţiūra paremta kinų medicinos filosofija, t.y. viso nėštumo periodu nenaudojami cheminiai vaistai, pacientėms neatliekami tyrimai naudojant ultragarsą ar kitas technines priemones, gimdymo proceso metu naudojami tik tie preparatai, kurie yra pagaminti iš natūralių medţiagų [44].

Rusijoje taip pat galioja trijų pakopų akušerinių paslaugų lygiai. Rusijoje akušerines paslaugas gali teikti bendrosios praktikos gydytojai arba akušeriai. Nėštumo pradţioje pacientėms atliekami ultragarsiniai ir biomechaniniai tyrimai, pacientė viso nėštumo metu yra konsultuojama, stebimas jos svoris, sveikatos būklė, taip pat atliekami tyrimai susiję su vaisiumi [45].

Ispanijoje, kaip ir Didţiojoje Britanijoje, Olandijoje, Norvegijoje ir daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių gimdymas gali būti vykdomas tiek privačiose ar valstybinėse ligoninėse, tiek ir namuose. Ispanijos akušerinių paslaugų modelis išsiskiria tyrimų gausa. Nėščiųjų apţiūra Ispanijoje daţniausiai vykdoma kas tris mėnesius. Nėštumo pradţioje atliekami kraujo, šlapimo tyrimai, atliekamas genetinis tyrimas. 10 – 15 nėštumo savaitę atliekamas ultragarso tyrimas, taip pat atliekamas Hepatito B, diabeto tyrimai. 20 nėštumo savaitę pacientei atliekamas morfologinis

24 ultragarsinis tyrimas, kurio metu tikrinamas vaiko vystymosi sklandumas, taip pat atliekamas kraujo tyrimas, kurio metu siekiama nustatyti kraujotakos sistemos būklę. 36 – 38 savaitę pacientė apsilanko pas anesteziologą su kuriuo aptariamas gimdymo procesas [46].

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, nėščiųjų, gimdyvių bei naujagimių sveikatos prieţiūra vykdoma trimis sveikatos prieţiūros paslaugų teikimo lygiais. Akušeris – ginekologas ne tik atlieka tyrimus, susijusius su gimdyve, bet ir konsultuoja, teikia informaciją apie nėštumo prieţiūros eigą. Viso nėštumo metu pacientėms atliekami tyrimai siekiant įvertinti nėštumo riziką bei remiantis tyrimų rezultatais numatyti, kokie gydymo ir prieţiūros procesai bus taikomi pacientei.

1.3. Akušerijos priėmimo skyriaus darbo organizavimas

Akušerijos priėmimo skyrius yra stacionarinės įstaigos padalinys, kuriame visą parą konsultuojamos nėščiosios bei gimdyvės atvykusios dėl būtinosios medicinos pagalbos, planinės hospitalizacijos į akušerijos, nėštumo patologijos ar ginekologijos skyrių, taip pat yra teikiamos planinės konsultacijos (pvz.: esant nukreipimui į nėštumo patologijos dienos stacionarą) arba kita pagalba, kurią gali suteikti akušerijos priėmimo skyriuje dirbantys sveikatos prieţiūros specialistai pagal savo kompetenciją [32]. Hospitalizavimo paslaugas teikiantis akušeris pildo visų atvykusių pacienčių medicinos dokumentus, todėl privalo būti maţiausiai vienas akušerio paros budėjimo postas. Vienu metu vienas akušeris teikia akušerinę prieţiūrą ir pagalbą 2 gimdančioms pacientėms ir pildo jų medicinos dokumentus [38].

Pacientei atvykus į akušerijos priėmimo skyrių, akušerė ar medicinos registratorė atlieka pacientės registraciją, kurios metu nėščioji turi pateikti jos asmenį ar draustumą patvirtinančius dokumentus, jei lankėsi moterų konsultacijoje „Nėščiosios, gimdyvės ir naujagimio kortelę“ arba „Išrašą iš medicininių dokumentų“. Pacientė, neturinti minėtų siuntimo formų, gali būti priimta ir be jų, informuojant, kad nesant skubiajai medicinos pagalbai, uţ paslaugas reikia susimokėti [32]. Taip pat pacientei atvykus į akušerijos priėmimo skyrių reikia įvertinti, ar klinikinė situacija nėra tokia, kai reikia imtis skubių veiksnių (kraujavimas iš makšties, padidėjęs kraujospūdis, šokas ir pan.). Jeigu neuţfiksuojami šie simptomai, akušerė pamatuoja temperatūrą, skaičiuoja pulsą, įvertina pagrindinių organizmo sistemų būklę. Prasidėjus gimdymo sąrėmiams, akušerė gali padėti moteriai kartu vaikščioti, masaţuoti nugarą, pasiūlyti atsigerti ar uţkąsti, padėti susirasti patogią padėtį, pamokyti tinkamai kvėpuoti. Labai svarbus emocinis palaikymas [47].

Gimdyvei gimdymo metu teikiamos asmens sveikatos prieţiūros paslaugos nepriskiriamos skubiajai medicinos pagalbai, tačiau asmens sveikatos prieţiūros įstaiga turi suteikti gimdyvei reikalingą medicinos pagalbą [32]. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m.

25 geguţės 27 d. įsakyme Nr. V-394 skubi medicinos pagalba apibūdinama kaip nedelsiant teikiama medicinos pagalba, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ir/ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams. Gydytojas, teikiantis skubiąją medicinos pagalbą, privalo raštu informuoti skubiosios pagalbos atvejį paciento dokumentuose (gydymo stacionare ligos istorijoje (forma 003/a), asmens sveikatos istorijoje (forma 025/a), medicinos dokumentų išraše (forma 027/a), siuntime tirti, konsultuoti ir gydyti (forma 028/a) ir kt.) išsamiai aprašyti paciento būklę, atitinkamai motyvuoti, vadovaudamasis visomis šios tvarkos skubiosios medicinos pagalbos masto lentelės skiltimis (1 lentelė) ir pagrįsdamas skubiosios pagalbos teikimo indikacijas, nurodydamas pagalbos teikimo laiką (pradţią ir pabaigą) ir priskirdamas skubiosios pagalbos paslaugas atitinkamai kategorijai bei aprašydamas taikytus tyrimo ir gydymo metodus [48].

1 lentelė. Keturios skubios medicinos pagalbos kategorijos

Skubiosios medicinos

pagalbos kategorija

Laikas, per kurį turi būti pradėta

teikti pagalbą

Kategorijos apibūdinimas

1 kategorija Nedelsiant, tuo pat metu vertinama paciento būklė ir atliekami gydymo veiksmai.

Gyvybei grėsmingi atvejai:

gyvybei grėsmingos būklės, kai aktyvi medicininė intervencija reikalinga nedelsiant.

2 kategorija Paciento būklės vertinimas ir gydymas turi būti pradėti ne vėliau kaip per 10 min. Nuo atvykimo į asmens sveikatos prieţiūros įstaigą. Paciento būklė vertinama ir gydymo veiksmai daţnai atliekami vienu metu.

Atvejai, kai nesuteikus skubios pagalbos pacientui, neišvengiamai gresia paciento gyvybei: pavojinga būklė:

ai paciento būklė sunki arba blogėja taip sparčiai, kad yra potenciali grėsmė jo gyvybei arba gresia organų nepakankamumas, jei

medicinos pagalba nebus pradėta teikti per 10–15 min. Nuo atvykimo į asmens sveikatos prieţiūros įstaigą,

arba atvejai, kai reikalingas gydymas yra svarbus laiko prasme: kai reikalingas ypatingai skubus gydymas (trombolizė, antidotai), nuo kurio poveikio gali priklausyti klinikinės baigties rezultatai, arba ypatingai stipraus skausmo atvejai:

kai reikia per 10 min. Nuo atvykimo į asmens sveikatos prieţiūros įstaigą sumaţinti ypač stiprų skausmą.

3 kategorija Paciento būklės vertinimas ir gydymas turi būti pradėti ne vėliau kaip per 30 min. Nuo atvykimo į asmens sveikatos prieţiūros įstaigą.

Potencialios grėsmės gyvybei, kai paciento būklė blogėja ir gali sukelti sunkias pasekmes,

jei gydymas nebus pradėtas per 30 min. Nuo atvykimo į asmens sveikatos prieţiūros įstaigą,

arba kitos būklės,

kai nesuteikus pagalbos per 30 min. Nuo atvykimo į asmens sveikatos prieţiūros įstaigą, pasekmės gali būti ypatingai sunkios, arba kai reikia per 30 min. Nuo atvykimo į asmens sveikatos prieţiūros įstaigą sumaţinti ypač stiprų skausmą.

26 1 lentelės tęsinys Skubiosios medicinos pagalbos kategorija

Laikas, per kurį turi būti pradėta

teikti pagalbą

Kategorijos apibūdinimas

4 kategorija Paciento būklės vertinimas ir/ar gydymas turi būti pradėti ne vėliau kaip per 1 val. Nuo atvykimo į asmens sveikatos prieţiūros įstaigą.

Potencialios grėsmės paciento sveikatai, kai paciento būklė blogėja ir gali sukelti sunkias pasekmes, jei gydymas nebus pradėtas per 1 val. Nuo atvykimo į asmens sveikatos prieţiūros įstaigą arba kitos būklės, kai nesuteikus pagalbos per 1 val. Nuo atvykimo į asmens sveikatos prieţiūros įstaigą pasekmės gali būti sunkios.

Šaltinis: Dėl specialiųjų reikalavimų stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos priėmimo-skubios pagalbos skyriui: Lietuvos Respublikos Seimas. LR Sveikatos apsaugos ministro 2004 m.

gegužės 27 d. įsakymas Nr.V-394.

Taigi, įvertinus skubios pagalbos poreikį, akušerė atlieka išorinį gimdyvės tyrimą. Gydytojas akušeris – ginekologas įvertinęs pacientės būklę, objektyvaus ištyrimo duomenis, nusprendţia, ar reikia pacientę hospitalizuoti. Jeigu pacientė hospitalizuojama, gydytojas sudaro tyrimų ir gydymo planą, numato gimdymo prieţiūros planą ir su juo supaţindina pacientę. Pacientė savo sutikimą patvirtina parašu lape „Paciento valios pareiškimas teikiant stacionarines paslaugas“.

Jei pacientės hospitalizuoti nereikia, ji konsultuojama ambulatorine tvarka. Akušerijos priėmimo skyriuje dirbanti akušerė uţregistruoja pacientę į Ambulatorinių pacientų registravimo ţurnalą. Pacientė pasirašo „Paciento valios pareikšimas teikiant ambulatorines paslaugas“. Uţpildoma „Asmens sveikatos istorija“ (forma Nr. 025/a) ir konsultacijos duomenys įrašomi elektroninėje sistemoje [49].

Tačiau svarbu paţymėti, jog tais atvejais, kai pacientės būklė yra tokia, jog įstaiga, pagal savo kompetenciją negali suteikti paslaugų, apie tai turi informuoti pacientę ir uţtikrinti, kad ji būtų perveţta į aukštesniojo lygio paslaugas teikiančią įstaigą. Išskirtiniais atvejais, kai nesaugu gimdyvę ir (ar) naujagimį perveţti į aukštesniojo lygio paslaugas teikiančią įstaigą, paslaugos gali būti teikiamos ţemesniojo lygio paslaugas teikiančioje įstaigoje, bet tai turi būti nurodyta medicininiuose dokumentuose [2].

2013 metais taip pat patvirtintas LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos prieţiūros tvarkos aprašo.“ Jame nurodoma, jog organizuojant skubias paslaugas pacientėms, priėmimo skyriuje turi būti uţtikrinama, kad bet kuriuo paros metu

būtų galimybė konsultuoti ir perveţti nėščiąsias, gimdyves ir pagimdţiusias moteris, dėl stacionarinės akušerinės pagalbos į aukštesnio lygio įstaigas nėščiosios ir gimdyvės perveţamos

27 siunčiančios įstaigos transportu, perveţimo automobiliai turi būti aprūpinti medicinos prietaisais, vaistais ir priemonėmis, brigada uţpildo ligonio transportavimo lapą, kurį palieka įstaigoje, į kurią ligonis perveţamas [33].

Akušerijos priėmimo skyriuje teikiamų paslaugų kokybė yra glaudţiai susijusi su akušerinių paslaugų prieinamumu. Sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumas yra vienas iš pagrindinių elementų sveikatos prieţiūros organizavime. Jis uţtikrinamas tada, kai pacientas gali gauti prieinamas paslaugas organizaciniu, komunikaciniu, ekonominiu ir informaciniu lygmeniu. Sveikatos prieţiūros prieinamumo kokybė gali įtakoti pacientų nuomonę apie sveikatos prieţiūros įstaigą, ir joje teikiamas paslaugas. Esant dideliam nepasitenkinimui, asmuo kaip vartotojas gali svarstyti galimybę kreiptis į kitą sveikatos prieţiūros įstaigą. Todėl labai svarbu įvertinti paciento poţiūrį į suteiktas sveikatos prieţiūros paslaugas [50].

Viena iš pagrindinių problemų, vertinant sveikatos prieţiūros prieinamumą, yra ilgas laukimo laikas iki vizito pas gydytoją ir laikas sugaištamas prie gydytojo kabineto. Didelių eilių problemai turi įtakos visas kompleksas veiksnių: finansinių išteklių sveikatos prieţiūros paslaugoms apmokėti trūkumas, nepakankama sveikatos prieţiūros įstaigų vadyba, sveikatos prieţiūros specialistų ir įrangos trūkumas, ţemas kompiuterinio raštingumo ir informacinių technologijų vartojimo lygis bei nepakankama interneto prieiga sveikatos prieţiūros įstaigose [51].

Kanadoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad 51,3 proc. tyrimo dalyvių manė, kad pacientai su gyvybei pavojaus nekeliančiomis problemomis turėtų laukti maţiau nei 1 valandą, ir 58,3 proc. manė, kad tyrimai turėtų būti atlikti per vieną valandą. Beveik du trečdaliai pacientų (64, 4 proc.) buvo įsitikinę, kad pirmiausiai turėtų būti priimami patys sunkiausi pacientai, 59,3 proc. laikė, kad sveikatos sutrikimo rimtumą turėtų įvertinti pagalbos skubumą nustatanti slaugytoja ir 63,9 proc. galvojo, kad jų medicininės kortelės turėtų būti nedelsiant prieinamos skubios pagalbos gydytojui, neklausus jų sutikimo [52].

Kauno miesto asmens sveikatos prieţiūros įstaigose buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas išsiaiškinti nėščiųjų poţiūrį į suteiktų sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę bei prieinamumą. Tyrimų rezultatai parodė, kad didţiajai daliai pacienčių atvykimas pas gydytoją problemų nesukėlė, bet šis atsakymas statistiškai reikšmingai didesne dalimi pasitaikė akušerių ginekologų stebimų pacienčių grupėje. 84 proc. šeimos gydytojų stebimų pacienčių ir 88,8 proc. akušerių ginekologų stebimų pacienčių teigė, jog priimamos talone nurodytu laiku, likusios nurodė, kiek laiko joms teko laukti priėmimo. Iš 15 šeimos gydytojų stebimų tiriamųjų 26,7 proc. laukė iki 10 min., 60,0 proc. – 10–30 min., 13,3 proc. – 30–60 minučių [53].

Pagrindiniai faktoriai, lemiantys akušerinių paslaugų savalaikiškumą yra pacienčių galimybė lengvai pasiekti gydymo įstaigą, pacienčių sveikatos būklė, pacienčių srautas akušerijos priėmimo skyriuje, tyrimų atlikimo laikas, kitos srities gydytojo konsultacijos poreikis. Akušerijos priėmimo

28 skyriuje dirbantis personalas turi vadovautis algoritmu, kuris nurodo laiką per kurį yra atliekami medikų veiksmai, nesant skubiai akušeriniai pagalbai (3 pav.).

3 pav. Nėščiosios - gimdyvės apţiūros ir ištyrimo akušerijos priėmimo skyriuje veiksmų algoritmas, nesant skubiajai pagalbai

Šaltinis: Dėl akušerijos skyriaus darbo organizavimo procedūros patvirtinimo: tiriamosios gydymo įstaigos generalinio direktoriaus 2013 m. liepos 7 d. įsakymas V – 415.

Apibendrinus galima teigti, jog akušerijos priėmimo skyriaus teikiamų paslaugų savalaikiškumas yra grieţtai reglamentuotas tretinio lygio paslaugas teikiančios gydymo įstaigos generalinio direktoriaus įsakymu, nepaisant to, kiekvienais metais akušerijos priėmimo skyriuje nėščiųjų bei jų artimųjų nepasitenkinimo ir skundų dėl ilgo akušerių ginekologų konsultacijų laukimo laiko didėja. Lyginant akušerijos priėmimo skyriaus ir priėmimo – skubios pagalbos skyriaus teikiamų paslaugų savalaikiškumą, galima teigti, kad nėščiųjų planinių konsultacijų trukmė yra gana trumpa (iki 1,5 val.), tuo tarpu priėmimo – skubios pagalbos skyriuje vidutinė planinių konsultacijų trukmė yra 4 val.

1.4. Pacientų teisė į informaciją

Pirmąkart medicinos istorijoje gydytojų ir pacientų tarpusavio santykiai buvo apibrėţti dar XVIII a. Pr. M. e. Išleistame Babilonijos karaliaus Hamurabio įstatymų rinkinyje. Vėliau Hipokrato raštuose daug dėmesio skiriama gydytojo atsakomybei uţ informacijos apie gydomo paciento ligą saugojimą tiek nuo pašalinių ţmonių, tiek ir nuo paties paciento, o ypač tada, kai ta informacija nieko gero jam neţadėjo. Gydytojo pareiga buvo gydyti ligonį ir, vadovaujantis principu Primum non nocere, svarbiausia jam nepakenkti. Dėl šios prieţasties tuo metu buvo pateisinamas ir svarbios

29 ligoniui informacijos nuslėpimas, ir net atviras melas [54]. Tačiau šiandieninėje medicinos praktikoje atviras melas pacientui nėra toleruojamas. Vis daţniau pabrėţiama, jog siekiant efektyvaus gydymo proceso, pacientas turi būti kuo išsamiau informuojamas apie gydymo eigą, jam atliekamus tyrimus ar skiriamus vaistus.

Giedrikaitė ir kt. (2007) paţymi, jog pacientų informuotumas yra vienas reikšmingiausių procesų, darantis didelę įtaką ligonio gydymui. Kiekvienas pacientas turi būti informuotas, kaip ir kodėl buvo parinktas vienas ar kitas diagnostikos tyrimas bei gydymas, nors pacientai daţniausiai neţino, koks gydymas tinkamiausias, kokie turi būti atlikti tyrimai. Pacientų informuotumas yra viena iš prielaidų įtraukti pacientą į gydymo problemų sprendimą. Pacientų dalyvavimas priimant sveikatos prieţiūros sprendimus yra tam tikras socialinis ir kultūrinis reiškinys, kuris gali būti vertinamas ir kaip pilietinio aktyvumo būdas [55]. Svarbu paţymėti, jog pacientų teisė į informaciją taip pat yra ir aiškiai reglamentuota įstatyminiuose aktuose.

Sveikatos prieţiūros sektorių reglamentuojančiuose įstatymuose yra apibrėţiama gyventojų teisė gauti informaciją apie sveikatos prieţiūros įstaigas, jų teikiamas paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti, teisė gauti suprantamą informaciją apie sveikatos būklę arba jos atsisakyti.

Paciento teisė į informaciją Lietuvos Respublikos įstatymuose pirmą kartą buvo patvirtinta Sveikatos sistemos įstatyme 1994 m. [56]. Teisinis paciento ir sveikatos prieţiūros sistemos santykis grindţiamas Lietuvos Respublikos paciento teisių ir ţalos sveikatai atlyginimo įstatymu, kuris buvo priimtas 1996 metais spalio 3 d. Nuo 2005 metų sausio 1 d. įsigaliojusi nauja Paciento teisių ir ţalos sveikatai atlyginimo įstatymo Redakcija, koreguojant ir papildant kai kurių sąvokų apibrėţimus, aptariami pacientų sutikimo ir informavimo formos ir būdo klausimai, kas tiesiogiai susiję su išsamesnės informacijos gavimu [57]. Pasikeitimas informacija sveikatos prieţiūros įstaigoje yra vienas reikšmingiausių procesų, kurie turi įtakos ligonių gydymui, todėl keitimasis informacija gydytojui ir pacientui yra labai svarbus.

Lietuvoje pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys pacientų teises, yra Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, Psichikos sveikatos prieţiūros, Biomedicininių tyrimų etikos ir Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir ţalos sveikatai atlyginimo įstatymai. Lietuvos Respublikos Paciento teisių ir ţalos sveikatai atlyginimo įstatymo kūrimo etape buvo remtasi patirtimi Europos šalių, kuriose pacientų teisių įgyvendinimas realizuojamas įvairiais būdais. Paciento teisė į informaciją Vakarų Europoje ir JAV reglamentuotajau šeštajame dešimtmetyje.

1996 metais Lietuvoje įsigaliojęs Paciento teisių ir ţalos sveikatai atlyginimo įstatymas aiškiai reglamentuoja, į kokią informaciją pacientas turi teisę. Įstatyme nurodoma, jog pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos prieţiūros įstaigose teikiamas paslaugas, jų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti; pacientas turi teisę gauti informaciją apie jam sveikatos prieţiūros paslaugas teikiantį sveikatos prieţiūros specialistą (vardą, pavardę, pareigas) ir informaciją apie jo

30 profesinę kvalifikaciją; pacientas turi teisę gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos prieţiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui ţinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie padarinius atsisakius siūlomo gydymo; paciento pageidavimu jam turi būti pateikti jo medicinos dokumentai; sveikatos prieţiūros specialistas pagal savo kompetenciją privalo paaiškinti pacientui įrašų jo medicinos dokumentuose prasmę; pacientas turi būti informuojamas apie sveikatos prieţiūros ar slaugos įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir tvarką, kiek tai susiję su jo buvimu toje įstaigoje [57].

Taigi apibendrinant galima teigti, jog akušerines paslaugas gaunantis pacientas turi teisę į informaciją susijusią su jo sveikatos būkle, taip pat medicinos darbuotojas jį turi informuoti apie jam atliekamus tyrimus, skiriamus vaistus bei galimą jų šalutinį poveikį, taip pat pacientas turi būti supaţindinamas ne tik su tuo, kokie gydymo procesai jam gali būti taikomi, bet ir informuojamas apie tai, kokias kitas gydymo priemones ar procedūras jis gali pasirinkti.

Zagurskienė ir Misevičienė (2010) paţymi, jog gydytojas taip pat turi išsiaiškinti, kokios informacijos pacientui reikia, uţtikrinti, kad ta informacija būtų suteikta ir pasirūpinti, kad pacientui informacija atrodytų tinkama ir svarbi [58]. Be to, gydytojo teikiama informacija turi atitikti paprastos, tinkamos ir teisingos informacijos kriterijus. Paprastumo kriterijus gali būti apibūdintas kaip gydytojo įpareigojimas teikti informaciją nevartojant medicinos mokslo specifinių terminų arba juos paaiškinant, tinkamumo arba „ne per ilgo“ informacijos teikimo kriterijus reiškia, kad pacientui glaustai turi būti suteikta svarbi informacija, taip pat informacija turi būti teikiama medicinos mokslu pagrįsta informacija, atitinkanti mokslinio objektyvumo kriterijų [59].

Tačiau, kaip paţymi Paukštytė (2010), medicininėje praktikoje vis dar daţnai pasitaiko atvejų, kai pacientai nėra tinkamai informuojami, o prieţastys, dėl kurių pacientai nepakankamai informuojami, yra per didelis gydytojų darbo krūvis, per maţas dėmesys ligonio apmąstymams ir sprendimams, vadovavimasis tradiciniu paternalizmo principu, pacientų neryţtingumas, ligonių diferencijavimas pagal socialinę padėtį [54].

Apibendrinant galima teigti, jog pacientai, naudodamiesi akušerinėmis paslaugomis turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, jiems taikomas ar planuojamas taikyti procedūras ar paskiriamus vaistus, taip pat pacientai turi teisę į informaciją apie gydymo ar prieţiūros procesus, gydytojas turi pacientą supaţindinti su įvairiomis nėštumo proceso ir gimdymo galimybėmis.