FARMACIJOS FAKULTETAS
SIMONA ŠILEIKAITĖ
VISUOMENĖS VAISTINĖS PACIENTŲ PATIRTYS KEIČIANT
VARTOJAMUS VAISTUS HIPERTENZIJAI GYDYTI
Magistro baigiamasis darbas
Vientisųjų studijų programa „Farmacija“, valstybinis kodas 6011GX003 Studijų kryptis „Farmacija“
Darbo vadovas Doc. dr. Vaidas Skyrius
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė prof. dr. Ramunė Morkūnienė
Data
VISUOMENĖS VAISTINĖS PACIENTŲ PATIRTYS KEIČIANT VARTOJAMUS VAISTUS HIPERTENZIJAI GYDYTI
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. dr. Vaidas Skyrius Data
Recenzentas Darbą atliko
Magistrantė Simona Šileikaitė
Data Data
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 8 SĄVOKOS ... 9 ĮVADAS ... 10DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13
1.1. Arterinė hipertenzija, klasifikacija ir paplitimas ... 13
1.2. Arterinės hipertenzijos gydymo principai ir metodai ... 14
1.3. AH sergančių pacientų žinios ir požiūris apie ligos gydymui skirtus vaistus ... 17
1.4. AH vaistų vartojimas Lietuvoje bei kompensavimas ... 18
1.5. Antihipertenzinių vaistų keitimas ir priežastys ... 20
1.6. Farmacijos specialistų vaidmuo AH gydyme ... 21
2. DARBO METODIKA ... 24
2.1. Tyrimo metodai ... 24
2.2. Tyrimo dalyviai ir objektas ... 24
2.3. Tyrimo instrumentas ... 25
2.4. Tyrimo imtis ... 25
2.5. Tyrimo organizavimas ... 26
2.6. Statistinė duomenų analizė ... 26
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 28
3.1. Tiriamųjų kontingentas ... 28
3.2. AH sergančių pacientų informaciją apie ligą ir vartojamus vaistus ... 29
3.3. AH sergančių pacientų kraujospūdžio kontrolė ... 30
3.4. AH sergančių pacientų žinios apie ligą bei gydymui vartojamus vaistus ... 31
3.5. Veiksniai, darantys įtaką renkantis vaistus ... 33
3.6. Pacientų patirtys keičiant AH gydyti skirtus vaistus ... 34
3.7. Pacientų, sergančių AH, požiūris į generinius vaistus ... 37
3.8. Nuomonė apie farmacijos specialisto teikiamą konsultaciją ... 40
4. IŠVADOS ... 44
5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 45
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 46
SANTRAUKA
S. Šileikaitės magistro baigiamasis darbas ,,Visuomenės vaistinės pacientų patirtys keičiant vartojamus vaistus hipertenzijai gydyti”. Mokslinis darbo vadovas doc. dr. Vaidas Skyrius; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. Kaunas, 2021.
Tikslas: Įvertinti arterine hipertenzija sergančių pacientų nuomonę apie vartojamų antihipertenzinių vaistų keitimą.
Uždaviniai: 1. Nustatyti arterine hipertenzija sergančių pacientų patirtis keičiant ligai gydyti skirtus vaistus. 2. Įvertinti sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų įtaką pacientų hipertenzinių vaistų vartojimui ir jų parinkimui. 3. Išanalizuoti visuomenės vaistinės pacientų informuotumą apie vaistinius preparatus.
Metodai: Teorinis analizavimas. Teorinėje darbo dalyje aptarta išanalizuota mokslinė literatūra, aprašyti moksliniai tyrimai, susiję su šio magistro tema. Empirinis metodas. Anketoje buvo pateikti uždarojo tipo klausimai. Apklaustieji galėjo atsakyti į klausimus rinkdamiesi vieną arba kelis variantus. Instrumentinis metodas. Tyrimo rezultatams įvertinti buvo naudojama SPSS 27 programa. Pateiktos lentelės ir grafikai, sudaryti MS Office 2019 m. MS Excel skaičiuokle.
Rezultatai: Tyrimo metu buvo išdalinti 222 klausimynai (76,1 % atsakomumo dažnis). Dauguma respondentų nurodė keitę vaistus dėl efektyvumo nebuvimo ir pakeitus vaistus 80,1 % apklaustųjų efektyvumas pagerėjo (p<0,05). 33,9 % pacientų keitė vaistus dėl šalutinių poveikių, 54,7 % jie išnykdavo ir šalutinių poveikių pasireiškimo dažnis buvo susijęs su vartojamų vaistų kiekiu (p<0,05). Nustatyta, kad gydytojų ir vaistininkų rekomendacijos, įsigyjant AH gydyti vaistus, turi didžiausią įtaką pacientų pasirinkimui (atitinkamai 42,6 % ir 30,2 %). 60,9 % tyrimo dalyvių mano, kad originalūs vaistai yra veiksmingesni nei generiniai, o 14,2 % teigė, kad veiksmingumas vienodas. Vaistininkui pasiūlius, tik 24,2 % pacientų, sutinka keisti vartojamą vaistą į generinį. Didžiajai daliai pacientų trūko informacijos iš vaistininkų apie nemedikamentinius gydymo būdus bei šalutinius poveikius (atitinkamai 27,4 % ir 30,8 %).
nustatyta, kad daugiau nei trečdalis pacientų nėra informuoti kokių rezultatų reikia tikėtis vartojant vaistus, retai sulaukia informacijos apie galimus šalutinius poveikius. Išanalizavus pacientų atsakymus nustatyta, kad AH sergantys pacientai norėtų sulaukti daugiau informacijos apie nemedikamentines ligos valdymo priemones.
SUMMARY
Master Thesis of S. Šileikaitė “Community pharmacy patients experiences of changing medications used to treat hypertension”. Scientific supervisor doc. dr. V. Skyrius. Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, department: Drug Technology and Social Pharmacy. Kaunas, 2021. Aim of the research: To evaluate patient’s, diagnosed with arterial hypertension, opinions about switching antihypertensive drugs.
Objectives: 1. To determine the experience of patients with arterial hypertension when changing drugs for the treatment of the disease. 2. To evaluate the influence of health care specialist and pharmaceutical specialists on the use and selection of hypertensive drugs for patients. 3. To analyze patients awareness of their drugs.
Methods: Theoretical analysis. The theoretical part of the thesis studied the scientific literature to describe the scientific research related to the master’s thesis. Empirical method. The questionnaire presented a closed – ended questions. Responders may answer questions by selecting one or few options. Instrumental methods. Received results of the study was evaluated using SPSS 27 program. The charts and tables were set up using MS Office 2019 MS Excel program.
Results: During the survey 222 questionnaires were handed out (76,1 % rate of responsiveness). The majority of respondents changed their medications due to the lack of effectiveness and for 80,1 % of respondents effectiveness improved with different medications (p <0,05). 33,9 % of patients switched medication due to adverse events, 54,7% were resolved, and the incidence of adverse events was related to the amount of medication used (p <0,05). The recommendations of physicians and pharmacists for the purchase of drugs for the treatment of AH were found to have the greatest influence on patient choice (42,6% and 30,2%, respectively). 60,9% of study participants believe that original drugs are more effective than generic ones, and 14,2% said that efficacy is the same. After pharmacist's suggestion, just 24,2% of patients agree to switch to a generic drug. The majority of patients lacked information from pharmacists about non-pharmacological treatments and drugs side effects (27,4% and 30,8%, respectively).
who changed medicines due to the price (p <0.05). 3. The study found that more than a third of patients are unaware of what results they should expect from medication and rarely receive information about possible side effects. Analysis of patient responses revealed that patients with AH would like more information about non-drug related ways to disease management.
SANTRUMPOS
AH - arterinė hipertenzijaAKS – arterinis kraujo spaudimas
AKF - angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai ARB – angiotenzino receptorių blokatoriai
ATC - anatominė terapinė cheminė vaistų klasifikacija (angl. Anatomical Therapeutic Chemical) DDD – vaisto suvartojimo techninis vienetas, paros nustatyta vaisto dozė (angl. Defined Daily Dose) EK – Europos Komisija
ESC/ESH - Europos Kardiologų draugija ir Europos Hipertenzijos draugija KMI - kūno masės indeksas
IŠL - išeminės širdies liga
p – statistinio reikšmingumo reikšmė
PSO - Pasaulinė sveikatos organizacija (angl. WHO – World Health Organization)
SPSS - statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa (angl. Statistical Package for the Social Science)
ŠKL - širdies ir kraujagyslių ligos TLK - teritorinės ligonių kasos
SĄVOKOS
Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [28].
Farmacinė paslauga - vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga, apimanti receptų tikrinimą, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [28].
Generinis vaistinis preparatas - vaistinis preparatas, kurio veikliųjų medžiagų kokybinė ir kiekybinė sudėtis bei farmacinė forma yra kaip referencinio vaistinio preparato ir kurio bioekvivalentiškumas referenciniam vaistiniam preparatui buvo įrodytas atitinkamais biologinio įsisavinamumo tyrimais [28].
Kompensuojamieji vaistai - vaistiniai preparatai, kurie įrašyti į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ir kurių įsigijimo išlaidos ar jų dalis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims yra kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų [28].
Nepageidaujama reakcija - nenorimas neigiamas žmogaus organizmo atsakas į vaistinį preparatą [28].
Pacientas – asmuo, kuris naudojasi teikiamomis paslaugomis, nepaisant to, ar jis sveikas, ar ligonis [29].
Vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas [28].
Vaistinė - Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar jo padalinys, užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, konkrečioje veiklos vietoje vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, pardavimą galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporaliųjų vaistinių preparatų gamybą, jų kokybės kontrolę, farmacinę rūpybą [28].
ĮVADAS
Temos aktualumas: Padidėjęs kraujo spaudimas yra pagrindinis ankstyvos mirties, insulto ir širdies ligų rizikos veiksnys pasaulyje [54]. Atsižvelgiant į įspūdingą hipertenzija sergančių pacientų skaičiaus augimą (nuo 594 mln. 1975 m. iki 1,13 mlrd. 2015 m.), padidėjusio kraujospūdžio nustatymas yra pagrindinis bet kurios širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos žingsnis, o jo gydymas turi didelę naudą sveikatai [38]. Hipertenzijos suvokimas, gydymas ir kontrolė palaipsniui gerėjo nuo 1999 metų, atitinkamai didėjo žinios apie AH, diagnozę (suvokimas), antihipertenzinių vaistų vartojimą (gydymas) ir gerėjo patenkinamo sistolinio / diastolinio kraujospūdžio pasiekimas gydant vaistais (kontrolė) [10].
Nustatytą arterinę hipertenziją beveik visada privaloma gydyti medikamentais, norint normalizuoti AKS. Tačiau daugelis pacientų vis dar nežino apie savo diagnozę arba jiems taikomi terapiniai režimai nėra tinkami, kad normalizuotų AKS. Pacientams dažnai tenka keisti vaistus dėl pasireiškusių šalutinių poveikių ar parinkus neveiksmingą gydymą, tačiau po neigiamų patirčių dalis pacientų pradeda nepasitikėti jiems skiriamais vaistais bei ligos valdymu. Europos registrų duomenų analizė parodė, kad vidutiniškai tik apie 40% hipertenzija sergančių pacientų pasiekia tinkamą AKS kontrolę [40].
Yra daug įrodymų, leidžiančių manyti, kad hipertenzijos gydymas sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir kad daugumai pacientų jis yra finansiškai prieinamas. Tačiau gydymo veiksmingumas priklauso nuo gydymo plano laikymosi. Kiekvienas vartojamas medikamentas gali sukelti šalutinį poveikį ar neturėti reikiamo efekto, o dėl šių neatitikimų gali būti bloga gydymo kontrolė ir reikėti keisti vartojamus vaistus [20].
vaistinės pacientų atsakymai į šio tyrimo anketos klausimus turėtų suteikti daugiau informacijos, kodėl pacientai, sergantys AH, keičia vartojamus vaistus bei kokios jų patirtys pakeitus medikamentus.
Tyrimo dalyviai: Kauno miesto visuomenės vaistinės pacientai.
Tyrimo objektas: Kauno miesto visuomenės vaistinės pacientų požiūris.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Įvertinti arterine hipertenzija sergančių pacientų nuomonę apie vartojamų antihipertenzinių vaistų keitimą.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti arterine hipertenzija sergančių pacientų patirtis keičiant ligai gydyti skirtus vaistus.
2. Įvertinti sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų įtaką pacientų hipertenzinių vaistų vartojimui ir jų parinkimui.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Arterinė hipertenzija, klasifikacija ir paplitimas
Arterinė hipertenzija (AH) yra apibrėžiama kaip liga, pasireiškianti aukštu arterinio kraujo spaudimu (AKS), kuriam skiriamas gydymas. Hipertenzijos paplitimas yra susijęs su gyventojų skaičiaus augimu, senėjimu ir elgesio rizikos veiksniais (pvz., nesveika mityba, per didelis alkoholio vartojimas, nutukimas ir nuolatinio streso poveikis). Tačiau tik mažiau nei pusės pacientų, sergančių hipertenzija, kraujospūdis (AKS) yra kontroliuojamas iki rekomenduojamo tikslinio lygio [34]. Sergančiųjų kiekio padidėjimas pastebimas ir Lietuvos statistikoje. 2016-2018 metais, kaip ir 2013-2015 bei 2010-2012 metais, Lietuvoje daugiausiai suvartota vaistų, skirtų širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms gydyti (2018 m. šalyje buvo suvartojama 492,4 DDD/1 000/per dieną) (1 pav.). Tai 3 kartus daugiau nei trečioje vietoje esančių virškinimo traktą ir metabolizmą veikiančių vaistų suvartojimas. Be to, Lietuvoje suvartojama 9,3 kartus daugiau kraujospūdį mažinančių vaistų negu Norvegijoje [31]. Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenimis 2014 m. Lietuvoje kraujotakos sistemos ligos sudarė 56,0 proc. mirties priežasčių [37]. Vis dėlto pacientų, pasiekiančių terapinius tikslus, dalis didėja visame pasaulyje, pvz., Italijoje iki maždaug 61%, nors daugelyje šalių kontrolė ir lieka nepatenkinama [45].
1 pav. Vaistų suvartojimas pagal ATC grupes Baltijos ir Šiaurės šalyse [31]
padidėjusio kraujospūdžio, hipertenzijos ir su hipertenzija susijusių komplikacijų dažnai galima išvengti. Gyvenimo būdo pokyčiai gali sumažinti kraujospūdį ir užkirsti kelią hipertenzijai, o medikamentinis gydymas gali veiksmingai sumažinti širdies ir kraujagyslių sutrikimus [24]. Tačiau jei nebus imtasi tinkamų veiksmų yra numatoma, kad širdies ir kraujagyslių ligų sergamumas nuo 2000 m. iki 2025 m. padidės 29% ir sirgs daugiau nei 1,5 mlrd. žmonių [27]. Vienas PSO tikslų susijusių su neužkrečiamomis ligomis yra iki 2025 m. 25% sumažinti hipertenzijos paplitimą [58].
AH problemiškumą lemia ne tik didelis paplitimas bei komplikacijų grėsmė, bet ir dažnai slapta, besimptomė eiga pradiniais ligos raidos etapais. Lietuvoje hipertenzinės ligos yra klasifikuojamos pagal teritorinės ligonių kasas (TLK) [37]. Taip pat, hipertenzija yra klasifikuojama pagal AK spaudimo lygį (1 lentelė) [55].
1 lentelė. Kraujo spaudimo lygių apibrėžtys ir klasifikacija pagal AKS [55]
Kategorija Sistolinis AKS (mm Hg) Diastolinis AKS (mm Hg)
Optimalus < 120 < 80
Normalus 120 - 129 80 – 84
Normalus didelis 130 - 139 85 – 89
I0 arterinė hipertenzija (lengva) 140 - 159 90 – 99 II0 arterinė hipertenzija (vidutinė) 160 - 179 100 – 109 III0 arterinė hipertenzija (sunki) ≥ 180 ≥ 110
Izoliuota sistolinė hipertenzija ≥ 140 < 90
1.2. Arterinės hipertenzijos gydymo principai ir metodai
AH daugelį metų gali nesukelti jokių klinikinių požymių ir gali būti ilgai nepastebėta. Nematuodamas arterinio kraujo spaudimo žmogus gali ir nežinoti, kad spaudimas yra padidėjęs, todėl liga dažniausiai nustatoma atsitiktinai.
[55]. Maždaug pusė hipertenzija sergančių pacientų gali tinkamai kontroliuoti AKS vartodami vieną vaistą bei tinkamai pakeitę gyvenimo būdą. Tai reiškia, kad kitiems 50% pacientų, norint tinkamai kontroliuoti kraujo spaudimą, reikia dviejų ar net daugiau antihipertenzinių vaistų [21].
Italijoje atlikto tyrimo metu, kurio tikslas buvo palyginti antihipertenzijos gydymo monoterapija arba vaistų deriniu efektyvumą, nustatyta, kad pacientams, pradėjusiems gydymą kombinuota terapija, širdies ir kraujagyslių ligų rizika sumažėjo 11%, palyginti su pacientais, gydytais monoterapija [6].
Sarajevo pirminės sveikatos priežiūros centre atliktų apklausų duomenimis, nustatyta, kad tiriamųjų, kurie reguliariai vartojo antihipertenzinius vaistus, vidutinė kraujospūdžio vertė siekė 125/69 mmHg, o respondentų, kurie reguliariai nevartojo AH vaistų, AKS buvo 157/96 mmHg [4]. Taigi, farmakoterapija yra vienas iš pagrindinių ligos gydymo būdų ir gydymo efektyvumui yra svarbus gydymo nurodymų laikymasis.
Normalus sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio lygis yra ypač svarbus veiksmingai gyvybiškai svarbių organų, tokių kaip širdis, smegenys ir inkstai, veiklai bei visai sveikatai ir gerovei [16]. Kai gydymo tikslas nėra pasiektas vartojant dviejų vaistų derinį rekomenduojama įvesti trijų vaistų terapiją [55]. Norint įvertinti, ar mažos antihipertenzinių trigubo derinio (20 mg telmisartano, 2.5 mg amlodipino ir 12.5 mg chlortalidono) vaistų dozės pagerins kraujospūdį palyginti su įprasta priežiūra (monoterapija arba pacientai, kuriems pirmą kartą skiriama terapija), 2018 m. Šri Lankoje buvo atliktas tyrimas. Vidutinis sistolinis / diastolinis AKS po 6 mėnesių vartojant trigubo derinio tabletes buvo 125/76 mm Hg, palyginti su 134/81 mm Hg įprastos priežiūros metu. Tyrimo metu, pranešta apie 419 nepageidaujamus reiškinius 255 pacientams (38,1% vartojant trigubo derinio tabletes, palyginti su 34,8% įprastos priežiūros atvejais) [53]. Taigi, vaistų derinio vartojimas kaip pradinė terapija ar monoterapijos pakeitimas gali būti veiksmingas būdas pagerinti kraujospūdžio kontrolė.
2 lentelė: AH gydymo etapai (lentelė sudaryta pagal ESC/ESH rekomendacija) [55]
Nemedikamentinis gydymas Medikamentinis gydymas Diabeto kontrolė;
kontroliuoti natrio, kalio vartojimą; fizinio aktyvumo didinimas; riboti alkoholio vartojimą; nerūkyti;
normalizuoti kūno svorį.
Monoterapija (kalcio kanalų blokatoriai; AKF inhibitoriai; beta adrenoblokatoriai; diuretikai).
Dviejų ar daugiau antihipertenzinių vaistų mažų dozių kombinacija (AKF inhibitorius arba ARB kartu su kalcio kanalų blokatoriumi arba tiazidu / į tiazidus panašiu diuretiku; AKF inhibitorių arba ARB su kalcio kanalų blokatoriumi ir tiazidu / į tiazidus panašiu diuretiku) [17]. Beta adrenoblokatorius vartoti tada, kai yra specifinė jų vartojimo indikacija (pvz., Krūtinės angina, po miokardo infarkto).
Prie efektyvaus gydymo vaistais taip pat prisideda ir gyvenimo būdo pokyčiai. Sveikas gyvenimo būdas gali užkirsti kelią hipertenzijos atsiradimui arba jį atidėti ir sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. 2012 m. Italijoje buvo atliktas tyrimas, kuriame siekta nustatyti švietimo, apie gyvenimo būdo pokyčius, veiksmingumą gerinant nefarmakologinės intervencijos rezultatams. Tyrimo metu, buvo pastebėta, kad pacientams, kuriems buvo papildomai suteiktos žinios apie sveiką gyvenseną, reikšmingai sumažėjo AKS, KMI, bendras cholesterolio kiekis palyginti su kontroline grupe. Šio tyrimo rezultatai patvirtina, kad pacientų įtraukimas į švietimo programą su gydytojais ir dietologai leidžia pagerinti AH ligos rezultatus ir sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką [3].
Efektyvių gyvenimo būdo pakeitimų gali pakakti, kad būtų atidėtas ar išvengta vaistų terapijos poreikio pacientams, sergantiems 1 laipsnio hipertenzija. Be to, svarbu vengti IŠL rizikos veiksnių, o jiems esant –koreguoti, todėl pirminė širdies ligų prevencija, kuomet medikamentinis gydymas dar nereikalingas yra labai aktuali. Ekspertai pabrėžia, kad sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis yra svarbu ne tik farmakoterapija, bet ir pokyčiai pacientų gyvenimo būde, juk hipertenzija gydoma visą gyvenimą [19].
1.3. AH sergančių pacientų žinios ir požiūris apie ligos gydymui skirtus vaistus
Vienas iš pagrindinių veiksnių, susijusių su nepakankama AKS kontrolė, yra pacientų, sergančių AH, nenoras laikytis antihipertenzinių vaistų terapijos. Tokie veiksniai kaip nepakankamas paciento supratimas apie ligą ir gydymo svarbą, gydymas trunkantis dažniausiai visą gyvenimą, nepageidaujamas vaistų poveikis ir kitos priežastys yra siejamos su terapijos nesilaikymu.2017 m. Kamerūne atliktame tyrime nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp pacientų žinių apie hipertenziją ir jiems taikomo gydymo. Nustatyta, kad tik 14% dalyvių turėjo pakankamai, o 53,4% - vidutiniškai žinių. Tyrimo dalyviai, turintys pakankamai žinių apie hipertenziją ir pasitikintys gydymo efektyvumu, buvo labiau nusiteikę laikytis paskirto gydymo rėžimo [1].
Kitas tyrimas vertinant pacientų žinias apie AH ir vartojamus vaistus buvo atliktas 17 skirtingų pasaulio šalių, suskirstytų pagal pajamas. Tarp 142 042 dalyvių 57 840 sirgo hipertenzija, bet tik 46,5% hipertenzija sergančių dalyvių žinojo apie diagnozę, o kraujospūdį kontroliavo 32,5% gydomų asmenų. Supratimas apie hipertenziją, jos gydymas ir kontrolė vaistais buvo didesnė miesto bendruomenėse, palyginti su kaimo vietovėmis mažas pajams turinčiose šalyse. Taip pat, žemas išsilavinimo lygis mažų pajamų šalyse buvo susijęs su mažesniu informuotumo, gydymo ir kontrolės lygiu [5].
Be to, gydant pacientus, sergančius AH svarbu įvertinti jų žinias apie originalių vaistų pakeitimą generiniais. Pacientai gali nežinoti apie generinių vaistų prieinamumą arba gali neturėti pakankamai žinių apie savo gydymo galimybes. Todėl gydytojai ir vaistininkai užima svarbią vietą informuodami pacientus apie vardinių vaistų ir generinių vaistų AH gydymui veiksmingumo lygiavertiškumą.
2017 m. Lietuvoje atlikto tyrimo, kurio tikslas buvo ištirti vaistininkų bei širdies ir kraujagyslių vaistus vartojančių pacientų žinias apie etinius ir generinius širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančius vaistus, metu nustatyta, kad daugiau nei pusė apklaustų pacientų nežino nieko apie generinius vaistus (59,8 %) ir tik 11,8 proc. visų apklaustų pacientų, manė jog informacijos apie generinius vaistus gauna pakankamai. Domintis pašalinio poveikio pasireiškimo priklausomybe nuo vartojamų vaistų nustatyta, kad 51 % farmacijos specialistų mano, kad generiniai vaistai sukelia daugiau pašalinių poveikių [44].
vaistus, dažniau rinkosi originalius vaistinius preparatus. Be to tyrime prieita išvados, kad pacientai į bet kokius receptų pakeitimus gali reaguoti kaip į galimą grėsmę jų sveikatai [13].
Anglijoje atliktame tyrime, kuriame dalyvavo pirminės sveikatos priežiūros pacientai, kuriems buvo pakeistas gydymas iš originalių į generinius, teigė, kad jie nepatenkinti pakeitimais (46 %). Per 4 mėnesius nuo recepto išdavimo 20% pacientų vėl vartojo pradinį vaistą [8].
Pastebėta, kad pacientai ypač atsargūs dėl generinių vaistų, dažnai manydami, kad jie yra prastesni už originalias versijas. Dar vienas tyrimas atliktas Norvegijoje, siekiant ištirti pacientų, vartojančių antihipertenzinius vaistus, patirtį ir požiūrį į generinius vaistus. Tik keli tyrimo dalyviai teigė vartoję vaistus taip, kaip paskirta, be to, daugelis pacientų nežinojo, ką reiškia generinio produkto įsigijimas. Pacientai vaistinėje buvo informuoti, kad generinis produktas veikia taip pat gerai, kaip ir originalus produktas, tačiau dalyviai vis tiek nepasitikėjo informacija, nes daugeliu atvejų gydytojai jiems nieko nebuvo pasakė apie pakeitimą. Taip pat pakeitus originalų vaistą į generinį keliems dalyviams pasireiškė nauji šalutiniai poveikiai. Pastebėta, kad pakeitus vaistą į generinį sumišimą pacientams sukėlė pavadinimo, spalvos, formos ar skonio skirtumai [46].
Galima teigti, kad paciento požiūris į vaistus, skirtus gydyti AH, ir jų vartojimą labai priklauso nuo paciento turimų žinių apie ligą ir jai gydyti skirtus vaistus. Todėl svarbu šviesti visuomenę apie ligų gydymo svarbą ir vartojamus vaistus.
1.4. AH vaistų vartojimas Lietuvoje bei kompensavimas
Vaistų pakeitimas siekiant sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas gydant hipertenziją yra gana dažnas. Tačiau prieš įgyvendinant medikamentų pakeitimą reikia atidžiai įvertinti galimą poveikį ligų kontrolei ir tikrąsias ekonomines išlaidas.
Lietuvoje kompensuojamuosius vaistus vartoja didelė dalis šalies gyventojų. Vaistų rinka šalyje yra reguliuojama, įgyvendinant EK direktyvas: reglamentuojamas vaistų išlaidų kompensavimas, reguliuojamos jų kainos ir kt. Viena iš priemonių siekiant mažinti vaistų kainas ir didinti vaistų prieinamumą gyventojams, yra generinių vaistų įtraukimas į vaistų kompensavimo sistemą. Generinių vaisų vartojimas sudaro galimybę taikyti kokybišką gydymą mažesnėmis kainomis, leidžia užtikrinti tvarų didesnio pacientų skaičiaus gydymą mažesniais finansiniais ištekliais ir sutaupytas lėšas panaudoti naujiems vaistams [12]. Vienas iš vaistų politikos plėtros tikslų yra didinti pagrįstą generinių vaistų suvartojimą lyginant su visais suvartotais vaistais [22].
veikiantys vaistai buvo pirmoje vietoje, sudarė 42% visų suvartojamų vaistų pagal ATC grupes, o antroje vietoje buvo nervų sistemą veikiantys vaistai, kurie sudarė tik 14%. Lyginant statistiką nuo 2015 m. iki 2019 m. šių vaistų vartojimas augo 7,74%. 2019 metais Lietuvoje antihipertenzinių vaistų suvartojimas lyginant su 2015 metais sumažėjo 11% [52]. Taip pat, lyginant plačiausiai naudojamus vaistus 2016 – 2018 m. nustatyta, kad širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų grupė buvo pirmoje vietoje visose trijose Baltijos šalyse [51].
Siekiant geresnio generinių vaistų prieinamumo vartotojams Lietuvoje, pagal gerąją vaistų skyrimo ir receptų išrašymo praktiką, rekomenduojamą ES institucijų ir PSO, yra nustatyta tvarka ir vaistai receptuose rašomi bendriniu pavadinimu [39]. Reikalavimas, kad vaistai būtų išrašomi bendriniu pavadinimu galioja jau daugiau nei 10 metų pastebėta, kad Lietuvoje neretai vartojami ne pigiausi, o tie vaistai, kurių pardavimai yra labiausiai skatinami vaistų reklamuotojų ar kitų sveikatos priežiūros asmenų [22].
Valstybinio audito 2016 m. atliktoje ataskaitoje „Kompensuojamųjų generinių vaistų prieinamumo užtikrinimas“ taip pat buvo atkreiptas dėmesys, ar užtikrinama generinių vaistų pasiūla pacientams, ar šalyje vykdomos priemonės, kuriomis siekiama skatinti mažiau kainuojančių generinių vaistų vartojimą. Auditorių atlikto kompensuojamųjų vaistų išdavimo vaistinėse stebėjimo metu tik vienu iš 14 atvejų vaistininkas informavo pacientą apie kitus to paties bendrinio pavadinimo vaistus ir jų kainas, pasiūlė pirkti mažiausiai kainuojančius preparatus, monitoriuje parodė vaistų grupės sąrašą bei paaiškino, kad visų gamintojų vaistų veiklioji medžiaga yra ta pati, skiriasi tik pavadinimas. O 2015 m. atlikto audito metu, apie kompensuojamųjų generinių vaistų išdavimą, nustatyta, kad dažniau išduodami vaistai, už kuriuos paciento priemoka yra didesnė [30]. Gyventojų išlaidų kompensuojamiesiems vaistams dalies didėjimą lemia ir tai, kad pacientai nėra linkę rinktis tos pačios grupės vaistų, už kuriuos priemoka mažiausia bei sveikatos priežiūros specialistai ir vaistininkai taip pat nėra linkę siūlyti pirkti tokius vaistus [22].
1.5. Antihipertenzinių vaistų keitimas ir priežastys
Veiksmingas hipertenzijos gydymas vis dėlto neapsaugo nuo širdies ligų rizikos. Be to, rizika bus sumažinta tik tuo atveju, jei bus tinkamai laikomasi gydymo, o tai vyksta ne visada. Kai kuriems asmenims hipertenziniai vaistai sukelia nepageidaujamas reakcijas ar gali sąveikauti su kitais, jau vartojamais medikamentais [20]. Visi vaistai skiriasi savo farmakologiniu ir šalutiniu poveikiu, todėl gydymo kontrolė nėra paprasta. Dažnai esant prastai ligos kontrolei gali būti keičiami vartojami vaistai ir tai turi įtakos padidėjusiam nepageidaujamų poveikių dažniui. Nepageidaujamas vaistų poveikis arba kraujospūdžio kontrolės neefektyvumas yra viena iš pagrindinių vaistų keitimo priežasčių klinikinėje praktikoje [56].
Norėdami pagerinti kraujospūdžio kontrolę, gydytojai dažnai koreguoja antihipertenzinius vaistus didindami dozes, keisdami kraujospūdį mažinančius vaistus arba derindami skirtingas antihipertenzinių vaistų klases. Šiuo metu yra ribotas informacijos kiekis apie priežastis, dėl kurių gydytojai nusprendžia pakeisti antihipertenzinius vaistus [11]. Vaistų profilio aprašai, vaistų keitimo tarp pagrindinių antihipertenzinių vaistų klasių tyrimai, teikia svarbią informaciją gydytojams konsultacijų metu, ypač kai keičiamas antihipertenzinis vaistas. Dažniausiai pasitaikančios perėjimo nuo pradinio gydymo priežastys yra antihipertenzinio veiksmingumo trūkumas arba nepriimtinas šalutinis poveikis, kurį patiria pacientai [57]. Žinoma, ne visi pacientai, gydomi medikamentais, gauna visą taikomo gydymo naudą.
Indijoje atliktame tyrime pastebėta, kad didelis skaičius pacientų (60,8 %) nesugebėjo kontroliuoti AKS, dėl šios priežasties 38,5 % išrašytų AH vaistų buvo pakeisti kitais. Be to, nustatyta, kad dažniausiai vaistus keisdavo AH sergantys 5 – 10 metų bei vartojantys daugiau nei 1 medikamentą [50].
Kito tyrimo metu, buvo išsiaiškinta, kad prieš keičiant antihipertenzinius vaistus kitais, 25,9 % pacientams buvo taikoma monoterapija, o likusiems - 2 ar daugiau vaistų kombinacija [47]. Lyginant šiuos du tyrimus galima daryti prielaidą, kad ilgiau vartojant vaistus, jiems padidėja atsparumas ir dėl to gydymas tampa nebeefektyvus taip pat polifarmacija prisideda prie netinkamo gydymo bei šalutinių poveikių pasireiškimo dažnio.
Bet koks antihipertenzinio gydymo pakeitimas gali būti vykdomas tik kruopščiai išnagrinėjus konkretaus vaisto tinkamumą konkrečiam asmeniui, atsižvelgiant į jo ligos istoriją, įskaitant gretutines ligas, dabartinius vaistus ir ankstesnius gydymo būdus [25].
kontrolė / efektyvumo trūkumas (48,4 %), atsiradęs nepageidaujamas poveikis (30,1 %), paciento nepasitenkinimas (20,0 %), gydymo nesilaikymas (16,8 %) ir išlaidos (4,9%) [9].
Čekijoje atlikto tyrimo metu dažniausios vaistų vartojimo pakeitimo priežastys buvo nepakankama AKS kontrolė (73,7 %) bei siekta geresnio 24 valandų efekto (38,4 %) [47].
2010 metais buvo tiriama atskirų farmakoterapinių grupių vaistų keitimo priežastys. Kaip pagrindinį veiksnį, turintį įtakos terapijos keitimui, pacientai visose grupėse nurodė efekto nebuvimą ir tikslinio AKS nepasiekimą (74,3 % ARB vartojančių pacientų, 67,6 % - AKF inhibitorius vartojantys ir 72,1 % - kalcio kanalų blokatorius), antroje vietoje buvo vaistų netoleravimas (atitinkamai 9,5 %, 29,5 % ir 21,6 %), vaistų kaina taip pat turėjo įtakos, bet mažiau nei 4 % visų grupių asmenims [11].
Kita vertus, tyrimai Kinijoje parodė mažėjantį skaičių pacientų, kurie keitė antihipertenzinius vaistus. 2010 metais atlikto tyrimo metu 5,7% iš 93 286 apklaustųjų keitę medikamentus, o 2013 m. atliktame tyrime tik 3,9 % iš 159 813 [56, 57].
Apibendrinant, galima teigti, kad dažniausiai antihipertenzinių vaistų terapijos pakeitimas yra susijęs su nekontroliuojamu kraujospūdžiu, šalutiniai vaistų poveikiais ar medikamentų kaina ir tai dažnai apsunkina šalies sveikatos sistemos ekonominę būklę, tačiau tinkamas medikamentų pakeitimas lemia tikslinio AKS įgyvendinimą ir taip pagerina sveikatą.
1.6. Farmacijos specialistų vaidmuo AH gydyme
Hipertenzija pasaulyje kasmet nužudo 9,4 milijonus žmonių - maždaug tiek pat, kiek ir visos infekcinės ligos kartu [33]. Norint pagerinti AH kontrolę sveikatos priežiūros institucijos, medicinos draugijos ir vaistų pramonė gali bendradarbiauti, siekdamos pagerinti hipertenzijos kontrolę, vykdydamos švietimo, visuomenės informavimo programas, skatinti vartoti generinius vaistus, parengti ir platinti nacionalines gaires, taip pat slaugytojus ir vaistininkus aktyviau įtraukti į hipertenzijos valdymą. Vaistininkai yra vieni prieinamiausių sveikatos priežiūros specialistų, ir dėl savo žinių apie vaistų terapiją jie ypač gerai pasirengę pacientams pateikti reikalingas gydymo instrukcijas, kad pagerintų saugų vaistų vartojimą, siekiant padėti gydyti AH [41].
2014 m. Alžyre atliktu tyrimu buvo siekiama ištirti ryšį tarp žinių apie komplikacijas, susijusias su AH, ir antihipertenzinio gydymo laikymąsi. Nustatyta, kad tik 35,50 % pacientų laikėsi savo gydymo. Tačiau analizė parodė teigiamą ryšį tarp žinių apie hipertenzijos komplikacijas ir gydymo rėžimo laikymosi [15]. Tai reiškia, kad sveikatos priežiūros specialistai turi užmegzti tvirtus santykius su pacientais, kad padidintų žinias apie hipertenzijos komplikacijas ir gydymą, skirdami daugiau laiko pacientų konsultavimui ir kurdami informatyvias švietimo programas.
V. Santschi apžvelgė vaistininkų priežiūros poveikį širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių valdymui tarp ambulatorinių pacientų. Vaistininkų priežiūra buvo susijusi su reikšmingu sistolinio / diastolinio kraujospūdžio sumažėjimu. Dažniausios intervencijos, išskirtinai teikiamos vaistininkų arba įgyvendinamos bendradarbiaujant su gydytojais ar slaugytojomis, buvo: 1. švietimo intervencijos pacientams (mokymas ir konsultavimas apie vaistus, gyvenimo būdą); 2. grįžtamasis ryšys gydytojui (rekomendacija gydytojui dėl vaistų, jų dozių); 3. terapijos valdymas (vaistų peržiūra ir vaistų terapijos stebėjimas) [41]. Pagrindinis efektyviausių hipertenzijos valdymo modelių bruožas yra daugiadisciplininė komanda, bendradarbiaujanti teikiant hipertenzijos priežiūros paslaugas.
Vaistininko intervencija gali modifikuoti veiksnius, turinčius įtakos gydymo plano laikymuisi, sumažinti AKS lygį pacientams, gydomiems antihipertenziniais vaistais. Šiam teiginiui patvirtinti Portugalijoje buvo atliktas tyrimas. Tyrimo metu buvo vertinama sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio kontrolė, taip pat buvo įvertintas vaistų vartojimo laikymasis, naudojant patvirtintą klausimyną tyrimo pradžioje ir pabaigoje. Intervencijos grupėje pastebėtas reikšmingai žemesnis sistolinis kraujospūdis (-6,8 mmHg) ir diastolinis (-2,9 mmHg) [36]. Taip pat buvo suformuluotos praktinės rekomendacijos, kaip vaistininkai gali prisidėti prie AH valdymo:
Klinikiniai vaistininkai gali bendradarbiauti su gydytojais aptardami AH sergančių pacientų gydymo planą;
Vaistininkų intervencijos (mokymas apie ligą, vaistus ir kt.) veiksmingai gerina antihipertenzinių vaistų laikymąsi ir mažina sistolinį ir diastolinį kraujospūdį;
Vaistininkai gali veiksmingai dalyvauti sveikatos mokymo ir skatinimo veikloje, siekiant pagerinti kraujospūdžio kontrolę [36].
pacientai geriau laikėsi gydymo rėžimo (86,0% laikėsi tyrimo pradžioje, palyginti su 96,5% tyrimo pabaigoje), o kontrolinėje grupėje jis nepakito [14]. Taigi, vaistininko intervencija yra susijusi su reikšmingu tinkamo antihipertenzinių vaistų vartojimo laikymusi.
Farmacijos specialistai taip pat atlieka svarbų vaidmenį suteikiant pacientams informaciją apie jų vartojamus vaistus, galimybę keisti juos į generinius. Graikijoje atlikto tyrimo metu buvo domimasi, ar farmacijos specialistai suteikia informacijos apie generinius vaistus ir jei pasiūlo juos įsigyti, ar tai turi įtakos. Gauti rezultatai parodė, kad 13,5 % pacientų sulaukė tokio pasiūlymo ir iš jų 71,4 % sutiko pakeisti vaistą į generinį [43]. Taigi, galima teigti, kad tinkamai suteikta farmacinė paslauga turi įtakos perkant bei keičiant vartojamus vaistus.
Kitame 2019 m. Lietuvoje atliktame tyrime nustatyta, kad daugiau nei pusę tyrime dalyvavusių visuomenės vaistinės pacientų žinojo, kas yra generinis preparatas ir mano, kad generiniai vaistai visada arba dažnai yra vienodai efektyvūs bei saugūs. Be to, išanalizavus farmacijos specialisto įtaka keičiant vartojamus vaistus į generinius išsiaiškinta, kad kaip ir prieš tai aprašytame tyrime didžiausią įtaką generinio vaisto pasirinkimui turi vaistininko rekomendacija. Išsiaiškinta, kad vaistininkui pasiūlius keisti vartojamą vaistą į generinį 34,1% tyrimo dalyvių tai padaryti sutinka visada [35].
2. DARBO METODIKA
2.1. Tyrimo metodai
Tyrimas atliktas 2021 metų vasario - 2021 metų kovo mėnesiais Kauno ,,Ąžuolyno“ vaistinėje (K.Petrausko g. 40, Kaunas). Prieš pradedant anketuoti visuomenės vaistinės pacientus buvo pateikti dokumentai ir prašymas LSMU Bioetikos centrui, kad būtų gautas leidimas tyrimui atlikti. Surinktos anketos buvo susistemintos ir analizuojamos.
Atliekant magistrinį baigiamąjį darbą buvo naudojami šie tyrimo metodai:
1. Teorinis analizės metodas. Buvo atliekama literatūros apžvalga. Nagrinėta ir analizuojama PubMed, Google Scholar platformose rasta mokslinė literatūra su tema susiję įvairių šalių moksliniai straipsniai, tyrimai, publikacijos. Apžvelgta ES ir LR statistika, oficialiuose valstybiniuose puslapiuose skelbiama informacija.
2. Empirinis metodas. Sudarytos ir surinktos anketos – kiekybinis metodas. Anketa buvo skirta arterine hipertenzija sergantiems ir vaistų ligai gydyti vartojantiems pacientams. Apklausa buvo siekiama išsiaiškinti pacientų požiūrį į AH vaistų pakeičiamumą. Visuomenės vaistinės darbo metu pacientams, kurie serga AH, buvo dalinamos anketos, kurias sudaro 24 klausimai. Pacientai anketas užpildydavo jų aptarnavimo metu arba kitu, jiems patogiu laiku.
3. Statistiniai tyrimo metodai. Gauti duomenys apdoroti naudojant Microsoft Excel ir statistinių duomenų analizės SPSS 27 (Statistical Package for the Social Sciences)
programas. Naudotas aprašomosios statistikos metodas. Statistinio patikimumo lygmuo: kai p>0,05 – statistiškai nereikšmingi, kai p<0,05 – statistiškai reikšmingi.
Anketinė apklausa pasirinkta, nes atliekant tyrimą šiuo metodu galima per sąlyginai trumpą laiką apklausti didelį respondentų skaičių bei išsaugomas respondentų anonimiškumas.
2.2. Tyrimo dalyviai ir objektas
Tyrimo dalyviai – Kauno miesto visuomenės vaistinės pacientai, kurie serga AH ir įsigijo receptinius vaistus arterinės hipertenzijos gydymui.
2.3. Tyrimo instrumentas
Tyrimui atlikti buvo parengta originaliai sudaryta anketa, kurią sudarė 24 klausimai. Suformuluoti anketos klausimai buvo uždarojo tipo, respondentai galėjo pasirinkti vieną ar kelis jiems tinkamiausius atsakymo variantus, taip pat buvo suteikta galimybė ir pačiam respondentui įrašyti savo nuomonę. Klausimynas pateikiamas prieduose. (žr. 2 priedą). Anketą sudarė trys struktūrinės dalys:
Įvadinė dalis, kurioje respondentas supažindinamas su atliekamo tyrimo tikslu, keliamais uždaviniais;
Socialinė– demografinė dalis, kurioje yra užduodami klausimai skirti surinkti informaciją apie respondentą. Šią dalį sudaro tokie klausimai, kaip lytis, gyvenamoji vieta, amžius bei išsilavinimas;
Diagnostinė dalis, kurioje siekiama įvertinti pacientų požiūrį, nuomonę apie vartojamus preparatus ir žinias apie juos. Jos paskirtis gauti kuo išsamesnės informacijos iš respondentų apie tiriamą reiškinį, objektą. Diagnostinė dalis skirta išanalizuoti respondentų nuomonę ar elgesį rūpimu klausimu.
2.4. Tyrimo imtis
Buvo pasirinkta apklausti pacientus vienoje vaistinėje. Pasirinkta Kaune esanti ,,Ąžuolyno” vaistinė. Norint nustatyti imties dydį buvo atliktas kelių dienų stebėjimas ,,Ąžuolyno” vaistinėje. Buvo tikrinama kiek pacientų per dieną apsilanko vaistinėje ir kiek iš jų įsigyja kompensuojamuosius antihipertenzinius vaistus. Vėliau imtis skaičiuojama pagal Paniotto formule [49]:
n – imties dydis, ∆2 – paklaidos dydis, N – neviralinis visumos dydis.
Imties dydį galima apskaičiuoti remiantis įvairiomis priemonėmis. Svarbu žinoti reikiamą imties dydį norint gauti tikslius ir patikimus duomenis atliekant tyrimą. Tiksliam imties nustatymui papildomai naudota „Raosoft“ programa, kuri skirta populiacijos imčiai apskaičiuoti. Šio tyrimo patikimumas – 95%, todėl galima paklaida, kurią galima toleruoti yra 5% (p = 0,05). Gauti rezultatai parodė, kad esant apskaičiuotai populiacijai 500 pacientų, sergančių AH ir perkančių kompensuojamuosius vaistus ligai gydyti, reikia apklausti 218 tiriamųjų. Sulyginus gautus duomenis vaistinės pacientams buvo išdalintos 222 atspausdintos anketos, jas tinkamai užpildė 76,1 proc. apklaustųjų.
2.5. Tyrimo organizavimas
Magistro baigiamasis darbas buvo atliktas 2019 m. - 2021 m. Tyrimo pradžioje buvo suformuluoti tikslai ir uždaviniai, aktualūs darbo atlikimo temai, tyrimo instrumentu nuspręsta rinktis anoniminį anketavimą. Suformulavus anketos klausimus ir siekiant nepažeisti tyrime dalyvaujančių pacientų teisių, buvo 2021 m. sausio 21d. gautas Lietuvos sveikatos mokslų universitete veikiančio Bioetikos centro pritarimas Nr. BEC-FF-57 (1 priedas). Taip pat buvo gautas Kauno ,,Ąžuolyno” vaistinės vadovų sutikimas (3 priedas).
Kauno ,,Ąžuolyno” vaistinėje tyrimas buvo atliekamas nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. kovo 31 d. Pagal apskaičiuotą imties dydį buvo išdalintos 222 anketų. Anoniminės anketos imtos dalinti vaistinės lankytojams, kurie serga arterine hipertenzija. Kiekvienas tyrimo dalyvis buvo trumpai supažindinamas su tyrimo tikslu. Respondentai anketą galėjo pildyti atsisėdę jiems įrengtoje vietoje ir užpildžius anketą, ją grąžinti arba anketa buvo pildoma kartu su tyrėju. Kilus klausimams respondentai galėjo kreiptis į tyrėją, esantį vaistinėje. Anketos pildymas užtrukdavo apie 5 – 10 min. Per visą tyrimo laiką buvo išdalintos 222 popierinės anketos, iš kurių grąžintos 169 tinkamai užpildytos anketos (76,1 proc. anketos grįžtamumo lygis).
2.6. Statistinė duomenų analizė
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Tiriamųjų kontingentas
Vykdant visuomenės vaistinės pacientų, sergančių arterine hipertenzija, apklausą iš viso buvo apklausti 169 asmenys.
3 lentelė. Respondentų sociodemografinės charakteristikos
Charakteristika N % Lytis Vyras 73 43,2 Moteris 96 56,8 Amžius 18-25 2 1,2 26-45 11 6,5 46-65 64 37,9 Daugiau nei 65 92 54,4 Išsilavinimas Aukštasis universitetinis 64 37,9 Aukštasis neuniversitetinis 35 20,7 Profesinis 37 21,9 Vidurinis 32 18,9 Pradinis 1 0,6 Pagrindinis veiklos pobūdis Mokausi / studijuoju 3 1,8
Nedirbu (auginu vaikus / namų
šeimininkė) 4 2,4
Dirbu 63 37,3
Bedarbis 9 5,3
Pensininkas 90 53,2
Gyvenamoji vieta Miestas 135 79,9
Kaimas 34 20,1
Pagal amžių respondentai buvo skirstomi į keturias grupes. Respondentų, kurių amžius buvo nuo 18 iki 25 metų apklausta 2 (1,2 %), nuo 26 iki 45 – 11 (6,5 %), nuo 46 iki 65 – 64 (37,9 %) ir didžioji dalis apklaustųjų - 92 (54,4 %) priklausė daugiau nei 65 metų grupei.
Taip pat pacientų buvo klausiama apie jų išsilavinimą. Didžioji dalis - 64 (37,9 %) apklaustųjų turėjo aukštąjį išsilavinimą, 35 (20,7 %) iš jų turėjo aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, 37 (21,9 %) - profesinį, 32 (18,9 %) - vidurinį ir 1 (0,6 %) - pradinį.
Pagal užimtumą daugumą respondentų sudarė dirbantieji – 63 (37,3 %). 90 (53,2 %) atsakė esantys pensininkai, 9 (5,3 %) - buvo nedarbingi, 4 (2,4 %) - šiuo metu nedirbantys (augina vaiką / namų šeimininkė) ir 3 (1,8 %) buvo moksleiviai arba studentai.
Pagal gyvenamąją vietą respondentai buvo suskirstyti į gyvenančius mieste ar kaime. Daugiau nei pusė 135 (79,9 %) apklaustųjų pažymėjo, kad gyvena mieste ir likę 34 (20,1 %) - kaimo gyventojai.
3.2. AH sergančių pacientų informaciją apie ligą ir vartojamus vaistus
Tyrimo metu pacientų buvo prašoma nurodyti kiek laiko jie serga arterine hipertenzija. Respondentai galėjo rinktis iš penkių atsakymo variantuose nurodytų intervalų (4 pav.). Pateiktuose rezultatuose matyti, jog didžioji dalis apklaustųjų (31,3 %) AH serga 1 – 5 metus, mažiau nei 1 metus – 6,5 %, 6 – 10 metų serga 24,9 %, 11 – 15 metų - 19,5 %, o daugiau nei 15 metų - 17,8 % respondentų.
Pacientų taip pat buvo prašoma nurodyti kiek skirtingų kraujo spaudimą mažinančių vaistų vartoja kasdien. Žemiau pavaizduotuose rezultatuose matoma, kad dauguma apklaustųjų 82 (48,5 %) vartoja 1 vaistą, 2 vaistus vartoja 61 (36,1 %), 3 ir daugiau vaistų vartoja 12 (7,1 %) apklaustųjų, o likę 14 (8,3 %) nurodė, kad vaistų nevartoja arba vartoja nereguliariai (5 pav.).
5 pav. AH sergančių pacientų pasiskirstymas pagal vartojamų vaistų kiekį
74,4 % pacientų, kurie serga AH iki 5 metų, nurodė vartojantys 1 vaistinį preparatą arterinio kraujo spaudimo mažinimui. Kiti tyrimo dalyviai, sergantys daugiau nei 5 metus hipertenzine liga, dažniau pasirinko atsakymą, kad vartoja 2 ar daugiau vaistų gydant šią ligą, tačiau statistiškai reikšmingo ryšio tarp vartojamų vaistų skaičiaus ir sergamumo AH laiko nenustatyta (p>0,05).
3.3. AH sergančių pacientų kraujospūdžio kontrolė
6 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal kraujo spaudimo matavimo dažnį
2016 metais Lietuvoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad tik 3 % AH sergančių pacientų kraujo spaudimą matuojasi kartą per dieną, 1 % - kelis kartus per dieną, 74 % - kartą per savaitę, 15 % - du kartus per savaitę, o 6 % matuojasi tik būdami pas gydytoją. [42] Šio magistrinio darbo tyrimo metu gauti duomenys šiek tiek skiriasi, bet pastebima, kad vis didesnė dalis sergančių AH nėra linkę matuotis kraujo spaudimą reguliariai ir matuojasi tik pasijutę prasčiau, paūmėjus ligai.
7 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal tai, ar užsirašo AKS rezultatus, ar ne
Be to tyrimas parodė, kad tik 13 % respondentų visada užsirašo gautus rezultatus pasimatavę kraujo spaudimą, o didžioji dalis pacientų (45,6 %) - neužsirašo gautų rezultatų, 23,7 % - kartais, 17,7 % - užsirašo tik kai paprašo gydytojas ar vaistininkas. (7 pav.)
3.4. AH sergančių pacientų žinios apie ligą bei gydymui vartojamus vaistus
pažymėjo, kad nepaisant jiems skiriamo gydymo geriau nesijaučia, o 22 (13 %) apklaustieji nežinojo, ar jiems skiriamas gydymas yra veiksmingas, ar ne (8 pav.).
8 pav. Pacientų nuomonė apie jiems skiriamo gydymo efektyvumą
Lietuvoje atliktame tyrime nustatyti panaši situacija, daugiau nei pusė apklaustųjų, sergančių AH, taip pat teigė, kad jų kraujospūdis vartojant vaistus yra mažesnis nei prieš gydymą [48].
Respondentų, sergančių AH ir įsigyjančių vaistus nuo hipertenzijos, informuotumas apie vartojamus vaistinius preparatus buvo įvertintas teiraujantis apie jų žinias bei jų naudojamus informacijos šaltinius, ieškant informacijos apie vartojamus medikamentus.
Pirmiausia, pacientų buvo prašoma įvertinti savo žinias apie AH vartojamus vaistus. Atsakydami į šį klausimą didžioji dalis respondentų (52,7 %) pažymėjo, kad žino tik tiek kiek reikia, 26 % - teigė žinantys tik vaistų pavadinimą, 17,2 % - žino viską ir 4,1 % respondentų teigė nieko nežinantys (9 pav.).
Didžioji dalis respondentų teigė dažniausiai informaciją gaunantys iš gydytojų arba vaistininkų (49,6 % sužino iš gydytojų ir 22 % iš vaistininko), taip pat 15,9 % - susiranda internete, 5,3 % - iš kitų asmenų (draugų, kolegų ir kt.), o likę respondentai reikiamą informaciją randa vaistinių preparatų informaciniuose lapeliuose (10 pav.). Be to, išanalizavus duomenis nustatyta, kad papildomos informacijos apie medikamentus internete ieškojo pacientai priklausantys amžiaus grupėms iki 65 metų, bet statistiškai reikšmingo ryšio tarp amžiaus ir informacijos gavimo būdų nepastebėta (p>0,05).
10 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal informacijos apie vartojamus vaistus šaltinius
Pastaba: apklaustieji galėjo rinktis kelis atsakymo variantus, todėl paveiksle pateikta suma yra daugiau kaip 100 %
Kito tyrimo atlikto Kauno mieste metu buvo nustatyta, kad taip pat pagrindinis informacijos šaltinis apie vaistus pacientams yra gydytojas arba vaistininkas. Tik šio tyrimo metu nustatyta, kad iš vaistininkų informacijos buvo gaunama dažniau nei iš gydytojų [26].
3.5. Veiksniai, darantys įtaką renkantis vaistus
11 pav. Pacientų nuomonė apie veiksnius darančius įtaką vaisto pasirinkimui
Gydytojo rekomendacijos, kaip įtaką darantį veiksnį, pasirinko 72 (42,6 %) apklaustieji. Taip pat, kaip labai svarbų veiksnį 51 (30,2 %) pacientas nurodė vaistininko rekomendaciją. Be to, kaina buvo irgi labai svarbus veiksnys 41 (24,3 %) apklaustam ir mažiausiai įtakos pacientams turi kitų žmonių rekomendacijos (11 pav.). Pastebėta, kad pacientams, kurie keitė vaistus dėl pasikeitusios vartojamų vaistų kompensavimo tvarkos, kaina buvo svarbesnė nei gydytojo ar vaistininko rekomendacija, tačiau statistiškai reikšmingo ryšio nepastebėta (p>0,05).
3.6. Pacientų patirtys keičiant AH gydyti skirtus vaistus
12 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal tai, ar keitė vaistus AH gydymui, ar ne
Pasidomėjus kokia buvo medikamentų keitimo priežastis, didžioji dalis 65 (41,7 %) atsakė, kad esami vaistai buvo nebeefektyvūs, 38 (24,4 %) apklaustieji nurodė, kad keitimo priežastis buvo vaistų kaina bei 10 iš pacientų patikslino, kad jų vartojami vaistai daugiau nebuvo kompensuojami ir likę 53 (33,9 %) respondentai keitė vaistus dėl pasireiškusių šalutinių poveikių (13 pav.).
2010 metais atlikto tyrimo metu taip pat didžioji dalis (daugiau nei 70 %) apklaustųjų kaip svarbiausią veiksnį, turintį įtakos terapijos keitimui, nurodė efekto nebuvimą, dėl kurio nepasiekiamas tikslinis AKS, antroje vietoje buvo vaistų netoleravimas (dėl šalutinių poveikių), vaistų kaina taip pat turėjo įtakos, bet mažiau nei 4% visų grupių asmenims [11]. Lyginant rezultatus su šiame darbe gautais rezultatais matyti, kad dažniausiai pasitaikančios AH gydyti skirtų vaistų terapijos priežastys yra tos pačios ir pagrindinė iš jų efekto nebuvimas.
13 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal AH gydyti vartojamų vaistų keitimo priežastį 41,7%
33,9% 24,4%
Japonijoje atlikto tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti kokios yra noro keisti generinius į originalius vaistus priežastys. Didžioji dalis (29,6 %) įvardintų prašymų buvo susiję su vaistų efektyvumu, saugumu. 9,3 % apklaustiesiems vartojami vaistai tapo nebeefektyvūs, kai originalius vartotus vaistus pakeitus generiniais [18]. Norint sužinoti, ar vaistų efektyvumas susijęs su originalių vaistų keitimu į generinį vertėtų atlikti tolimesnius mokslinius tyrimus.
Kitu klausimu buvo siekta išsiaiškinti, ar pakeitus vaistą gydymo efektyvumas pagerėjo. Paaiškėjo, kad net 125 (80,1 %) pacientui pakeitus vaistą gydymo efektyvumas pagerėjo, 15 (9,6 %) atvejais – ne, 11 (7,1 %) pacientų teigė, kad kartais pagerėja, o 5 (3,2 %) atsakė nežinantys ar efektyvumas pagerėjo (14 pav.). Išanalizavus duomenis pastebėtas statistiškai reikšmingas ryšys tarp nebeefektyvių vaistų keitimo ir efektyvumo pagerėjimo pakeitus vartojamus medikamentus (p<0,05).
14 pav. Ar pakeitus vaistą efektyvumas pagerėjo?
Kitu klausimu buvo norima išsiaiškinti, ar pacientams, kurie keitė vaistus dėl pasireiškusių šalutinių poveikių, nepageidaujami reiškiniai išnyksta. Pagal gautus rezultatus matyti, kad 54,7 % pacientų šalutiniai poveikiai išnyksta pakeitus vaistą, 26,5 % išnyksta dažnai, 15,1 % - kartais, o tik 3,7 % - neišnyksta (15 pav.). Taip pat, išanalizavus duomenis pastebėta statistiškai reikšminga tikimybė, kad pacientams, kurie vartoja daugiau nei vieną medikamentą, yra didesnė nepageidaujamų poveikių tikimybė (p<0,05). Palyginus rezultatus tarp lyčių ir šalutinių poveikių pasireiškimo dažnio statistiškai reikšmingų skirtumų nepastebėta (p>0,05).
15 pav. Ar pakeitus vaistą šalutiniai poveikiai išnyksta?
Panašūs rezultatai pastebėti ir 2017 metais Klaipėdoje atlikto tyrimo metu. Nustatyta, kad net 72,2 % pacientų pašaliniai vaistų poveikiai pasireiškia dažnai ir rizika jų yra didesnė vartojant du ir daugiau vaistų [44].
2011 metais atliktame tyrime, kuriame buvo siekiama nustatyti priežastis kodėl pacientai nesilaiko jiems paskirto AH gydymo plano, nustatyta, kad 43,8 % apklaustųjų vartoja daugiau nei vieną medikamentą ir kartais pamiršta juos vartoti bei 31 % šių pacientų nenorėjo vartoti vaistų dėl pasireiškusių šalutinių poveikių [7]. Apibendrinant rezultatus gautus rezultatus galima pastebėti, kad polifarmacija yra susijusi su šalutinių poveikių pasireiškimo dažniu ir tai gali būti viena iš priežasčių kodėl AH sergantiems pacientams reikia keisti vartojamus vaistus.
3.7. Pacientų, sergančių AH, požiūris į generinius vaistus
Šioje apklausos dalyje buvo siekiama sužinoti, kaip pacientai, sergantys AH, vertina generinius vaistus ir kuriuos vaistus renkasi dažniau.
Pacientų buvo klausiama, ar jie žino kuo skiriasi generinis vaistas nuo originalaus. Iš 15 pav. pateiktų rezultatų matyti, kad pilnai žino apie generinę substituciją 35,5 % respondentų, 48,5 % - žino tik iš dalies, 14,2 % - nieko nežinojo bei 1,8 % apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu (16 pav.).
54,7%
26,5% 15,1%
3,7%
16 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal žinias apie generinius vaistus
Pasiteiravus, kokius vaistus dažniausiai pacientai perka sau 38,5 % respondentų pažymėjo, kad renkasi tą, kurį rekomenduoja gydytojas, 30,2 % - renkasi vaistininko rekomenduotą medikamentą, 24,8 % - originalų vaistą, o 6,5 % - generinį (17 pav.).
17 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal vaistų pasirinkimą sau
Taip pat nustatyta, kad daugiau negu pusė respondentų 103 (60,9 %) mano, kad originalūs vaistai yra veiksmingesni. 24 (14,2 %) apklaustųjų mano, kad generinių ir originalių vaistų veiksmingumas yra vienodas, 6 (3,6 %) galvojo, kad generiniai vaistai yra efektyvesni, 36 (21,3 %) respondentai nežinojo, ar veiksmingumas skiriasi, ar ne (18 pav.). Statistiškai reikšmingo ryšio tarp pacientų žinių apie generinius vaistus ir jų veiksmingumą, lyginant su originaliais vaistais, nepastebėtas (p>0,05).
vaistai yra veiksmingesni, tačiau abiem tyrimų atvejais pastebima, kad pakankamai didelis kiekis asmenų nėra pakankamai informuoti apie generinių vaistų veiksmingumą.
18 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal nuomonė apie generinių ir originalių vaistų veiksmingumą
Nustačius, kad pacientai, kurie teigia pilnai ar iš dalies žinantys kas yra generinis preparatas, vis tiek dažniau teigia, kad originalūs vaistai yra veiksmingesni ir juos renkasi ligos gydymui, galima daryti prielaidą, kad šiam apsisprendimui įtakos turi kiti faktoriai kaip, pvz., šeimos, draugų nuomonė televizija, spaudos leidiniai, gydytojo ar vaistininko rekomendacijos.
Be to, šioje anketos dalyje buvo norima išsiaiškinti, ar farmacijos specialistai siūlo pacientams keisti jų vartojamą vaistą į pigesnį generinį preparatą bei, ar pacientai vaistininkui pasiūlius sutinka tai padaryti.
19 pav. Ar farmacijos specialistas pasiūlo keisti vartojamus vaistus į generinius?
pasirinko 64 (37,9 %) respondentai, ,,taip, kartais” - 26 (15,4 %), o ,,ne, niekada” pasirinko 25 (14,8 %) apklaustieji (19 pav.).
20 pav. Ar vaistininkui pasiūlius pacientai sutinka keisti vaistinį preparatą į generinį?
Apklausus pacientus, ar jie sutinka pakeisti vaistinį preparatą į generinį, jei vaistininkas pasiūlo, nustatyta, kad 30,2 % nesutinka keisti, 29 % apklaustųjų sutinka kartais, 24,2 % sutinka visada, o 16,6 % - dažnai (20 pav.). Išanalizavus duomenis nenustatytas statistiškai reikšmingas ryšys, tarp pacientų, kurie teigia žinantys kas yra generinis vaistas, ir sutikimo vaistininkui pasiūlius dažnai keisti vartojamus vaistus į generinius (p>0,05).
3.8. Nuomonė apie farmacijos specialisto teikiamą konsultaciją
Paskutiniais anketos klausimais buvo tirtas pacientų pasitenkinimas farmacijos specialisto teikiamos konsultacijos kokybe, informacijos pateikimu bei ar vaistininkų suteikiama paslauga turi įtakos vaistų pasirinkimui.
21 pav. Pacientų nuomonė ar vaistininkas suteikia pakankamai informacijos apie vartojamus vaistus
Be to, buvo prašoma respondentų pažymėti kaip dažnai vaistininkas suteikia informaciją apie vaisto vartojimą, kokių rezultatų tikėtis vartojant vaistą, galimus šalutinius poveikius, kitus spaudimą mažinančius būdus, suprantamai suteikia informaciją apie vaistą, kurio priemoka yra mažiausia.
Paklausus, kaip dažnai farmacijos specialistas informuoja kiek kartų vartoti vaistus per dieną ir kokią dozę didžioji dalis apklaustųjų (56,8 %) teigė, kad informaciją apie vaistų vartojimą farmacijos specialistas suteikia visada, 27,8 % - dažnai ir tik 1,2 % teigė, kad tokios informacijos nesuteikia.
Daugumos respondentų nuomone (42,6 %) vaistininkai konsultacijos metu nepapasakoja kokių rezultatų galima tikėtis vartojant vaistus, 20,7 % sako, kad visada suteikia šią informaciją, o 27,2 % - kartais.
Respondentų buvo klausiama kaip dažnai vaistininkas informuoja apie galimus vaistų pašalinius poveikius. 10,1 % taip pat teigė, kad vaistininkai nesupažindina su galimomis nepageidaujamo reakcijomis į vaistą, 40,2 % apklaustųjų pažymėjo, kad tik kartais suteikia šią informaciją, 32,5 % - dažnai, o 17,2 % - pasirinko atsakymą ,,visada”.
Atsakymą, kad vaistininkas visada suteikia informaciją apie kitus galimus būdus mažinti kraujo spaudimą pasirinko 7,2 % respondentų, 37,7 % - teigia, kad informaciją suteikia kartais, o 51,5 %, kad nesuteikia informacijos.
43,8 % respondentų pažymėjo, kad informaciją apie vaistą, kurio priemoka yra mažiausia vaistininkas suteikia visada, 31,4 % teigė, kad dažnai, 20,7 % - kartais ir 4,1 % pasirinko, kad nesuteikia suprantamai informacijos (22 pav.).
Kito Lietuvoje atlikto tyrimo metu 46,7 % respondentų teigė, kad vaistininkas visada suteikia informaciją apie vartotinas dozes. O apie galimus šalutinius poveikius 11,9 % apklaustųjų teigė, kad informuoja labai dažnai, o net 21,6 % teigė, kad neinformuoja [26]. Lyginant su šio tyrimo rezultatais pastebima teigiama tendencija, kad vaistininkai vis dažniau suteikia svarbias konsultacijas apie vaistų vartojimą pacientams.
23 pav. Vaistininko konsultacijos įtaką perkant rekomenduojamus vaistus
dažnai, 13 (7,7 %) - kartais, o likusiems 16 (9,5%) - niekada (23 pav.). Išanalizavus duomenis nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp pacientų, kurie keitė vartojamus vaistus dėl jų kainos, ir vaistininko suteikiamos konsultacijos (p<0,05). Asmenys, kurie keitė AH vaistus dėl kainos, teigė, kad vaistininko suteikta konsultacija visada turi įtakos įsigyjant rekomenduojamus medikamentus.
24 pav. Pacientų nuomonė, kokios informacijos jiems trūksta perkant antihipertenzinius vaistus
Pastaba: apklaustieji galėjo rinktis kelis atsakymo variantus, todėl paveiksle pateikta suma yra daugiau kaip 100 %
Buvo pasidomėta, kokios informacijos AH sergantiems pacientams trūksta labiausiai perkant antihipertenzinius vaistus. Šio klausimo metu respondentai galėjo rinktis kelis, jiems tinkančius atsakymo variantus (23 pav.). Didžioji dalis apklaustųjų (33,3 %) mano, kad jiems informacijos netrūksta. 30,8 % respondentų norėtų daugiau informacijos apie vaistų šalutinius poveikius, 27,4 % apie nemedikamentinius AH gydymo būdus, 6 % apie panašius vaistus, o 2,5 % respondentų trūksta informacijos apie vaistų vartojimą (24 pav.).
Gauti rezultatai parodo, kad arterine hipertenzija sergantys pacientai tikisi sulaukti daugiau informacijos iš vaistininkų apie galimas nepageidaujamas reakcijas bei apie galimus būdus gydyti ligą nemedikamentinėmis priemonėmis.
4. IŠVADOS
1. Atlikus kiekybinį turinio analizės tyrimą, nustatyta, kad pakeitus vaistus dėl nepakankamo efektyvumo, daugumai pacientų efektyvumas pagerėjo (p<0,05). Pacientams vartojantiems du ir daugiau vaistų AH gydymui šalutiniai poveikiai pasireiškė dažniau, o pakeitus medikamentus didžiajai daliai pacientų šie reiškiniai išnyko (p<0,05).
2. Vertinant vaistininkų, teikiančių farmacinę paslaugą AH sergančiam pacientui, svarbą nustatyta, kad dauguma apklaustųjų pasitiki vaistininkų ir gydytojų rekomendacijomis ir jos yra svarbios įsigyjant vaistus AH gydymui. Daugiau nei pusei apklaustųjų, keitusiems vaistus dėl kainos, buvo aktuali vaistininkų konsultacija (p<0,05).
5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Atsižvelgiant į atlikto tyrimo rezultatus bei išvadas, galima pateikti naudingos informacijos sveikatos priežiūros specialistams.
Rekomendacijos farmacijos specialistams:
- Turėtų būti sudarytos galimybės farmacijos specialistams ilgiau konsultuoti pacientus, nes didžioji dalis pacientų teigė, kad negauna pakankamai informacijos apie ligos gydymą. Skiriant daugiau laiko farmacijos specialistai galėtų plačiau susipažinti su paciento būkle bei suteikti pacientui svarbią informaciją apie vartojimas vaistus.
- Svarbu, kad farmacijos specialistai informuotu pacientus ne tik apie jų vartojamus vaistus, bet ir galimybę gydyti AH nemedikamentiniais būdais.
- Farmacijos specialistai taip pat turėtų skirti daugiau laiko informacijos apie generinius vaistus ir jų veiksmingumą lyginant su originaliai suteikimui, nes didelė pacientų dalis tik iš dalies žino, kas yra generinis vaistas.
Rekomendacijos gydytojams:
- Keičiant vartojamus vaistus AH gydyti gydytojai turėtų daugiau laiko skirti pacientų supažindinimui su galimais šalutiniais poveikiais bei kokio efekto pacientai turėtų tikėtis vartojant vaistus.
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Akoko BM, Fon PN, Ngu RC, Ngu KB. Knowledge of Hypertension and Compliance with Therapy Among Hypertensive Patients in the Bamenda Health District of Cameroon: A Cross-sectional Study. Cardiol Ther. 2017;6(1):53-67.
2. Al-Ruthia YS, Hong SH, Graff C, Kocak M, Solomon D, Nolly R. Examining the relationship between antihypertensive medication satisfaction and adherence in older patients. Research in Social and Administrative Pharmacy. 2017 May 1;13(3):602-13.
3. Aldo FL, Pacioni D, Di Fronzo V, Russo BF, Staiano L, Speranza E, Gente R, Gargiulo F, Ferrara F. Lifestyle Educational Program Strongly Increases Compliance to Nonpharmacologic Intervention in Hypertensive Patients: A 2‐Year Follow‐Up Study. The Journal of Clinical Hypertension. 2012 Nov;14(11):767-72.
4. Brankovic S, Pllav A, Cllovic-Lagarija S, Segalo M. evaluation of patients cooperation in hypertension control. Mater Sociomed. 2014 Apr; 26(2): 109-111.
5. Chow CK, Teo KK, Rangarajan S, et al. Prevalence, Awareness, Treatment, and Control of Hypertension in Rural and Urban Communities in High-, Middle-, and Low-Income Countries. JAMA. 2013;310(9):959–968. doi:10.1001/jama.2013.184182
6. Corrao G, Nicotra F, Parodi A, Zambon A, Heiman F, Merlino L, Fortino I, Cesana G, Mancia G. Cardiovascular Protection by Initial and Subsequent Combination of Antihypertensive Drugs in Daily Life Practice. Hypertension. 2011;58:566-572.
7. Culig J, Boskovic J, Leppée M, Fuckar S, Mandic-Zovko N, Ratz A, Jakovljevic M. Comparison of two different methods (patient questionnaire and medication possession ratio-MPR) for measuring the chronic patient’s behavior. Psychiatr Danub. 2014 Dec 1;26(Suppl 3):498-508. 8. Dowell JS, Snadden D, Dunbar JA. Changing to generic formulary: how one fundholding
practice reduced prescribing costs. BMJ 1995; 310: 505–8.
9. Düsing R, Weisser B, Mengden T, Vetter H. Changes in antihypertensive therapy-the role of adverse effects and compliance. Blood pressure. 1998 Jan 1;7(5-6):313-5.
10. Egan BM, Li J, Hutchison FN, Ferdinand KC. Hypertension in the United States, 1999 to 2012: progress toward healthy people 2020 goals. Circulation. 2014;130:1692–9.
11. Engel-Nitz NM, Darkow T, Lau H. Antihypertensive medication changes and blood pressure goal achievement in a managed care population. Journal of human hypertension. 2010 Oct;24(10):659-68.
