LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJAVISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS SVEIKATOS PSICHOLOGIJOS KATEDRA
IEVA KAUNECKĖ
GYVENSENOS KEITIMO PROGRAMOS TĘSTINIS TYRIMAS
Magistrantūros studijų baigiamasis darbas Gyvensenos medicina
Mokslinis vadovas
Doc. Dr. Kastytis Šmigelskas
TURINYS
TURINYS ... 2 SANTRAUKA ... 3 SUMMARY ... 4 SANTRUMPOS ... 5 ĮVADAS ... 6DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1. Gyvensena ir lėtinės neinfekcinės ligos... 9
1.2. Rizikos veiksniai lėtinėms ligoms ir jų paplitimas ... 11
1.3. Rizikos veiksnių vertinimas... 18
1.3.1. Kraujo tyrimai ir jų vertinimas ... 18
1.3.2. Antropometriniai matavimai ir jų vertinimas ... 18
1.3.3. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė ... 19
1.4. Gyvensenos keitimo programos ... 20
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODIKA ... 25
2.1. Tiriamasis kontingentas ... 25
2.2. Tyrimo organizavimas ... 25
2.3. Tyrimo instrumentai ir duomenų šaltiniai ... 26
2.3.1. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas ... 26
2.3.2. Subjektyvus gyvensenos pasikeitimo vertinimas ... 27
2.3.3. Antropometriniai matavimai... 27
2.3.4. Kraujo tyrimai... 28
2.4. Matematinė-statistinė duomenų analizė ... 28
2.5. Tyrimo etika ... 28
3. TYRIMO REZULTATAI ... 29
3.1. Tyrimo dalyviai ... 29
3.2. Antropometrinių rodiklių pokyčiai ... 29
3.3. Klinikinių rodiklių pokyčiai ... 32
3.4. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimo pokyčiai ... 39
3.5. Subjektyvus gyvensenos pasikeitimo po dalyvavimo gyvensenos keitimo programoje vertinimas ... 42 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 44 IŠVADOS ... 47 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 48 LITERATŪRA... 49 PRIEDAI ... 64
SANTRAUKA
Ieva Kauneckė. Gyvensenos keitimo programos tęstinis tyrimas. Magistro baigiamasis darbas. Mokslinis vadovas Doc. Dr. Kastytis Šmigelskas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra. Kaunas, 2019. 63 p.
Darbo tikslas: įvertinti gyvensenos keitimo programos dalyvių sveikatos ir gyvensenos rodiklius po
dalyvavimo gyvensenos keitimo programoje.
Uždaviniai: 1) Įvertinti gyvensenos keitimo programos dalyvių antropometrinių rodiklių pokyčius.
2) Įvertinti gyvensenos keitimo programos dalyvių kraujo rodiklių pokyčius. 3) Įvertinti gyvensenos keitimo programos dalyvių su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimo pokyčius.
Metodika: tyrimas - anketinė tiriamųjų apklausa apie su sveikata susijusios gyvenimo kokybės
subjektyvų vertinimą naudojant SF-36 klausimyną, autorės sudarytą anketą apie gyvensenos įpročius ir subjektyvų savo gyvensenos pasikeitimo po dalyvavimo programoje pasikeitimo vertinimą. Atliktas kraujo rodiklių vertinimas, antropometrinių rodiklių surinkimas ir vertinimas, duomenų analizė. Tiriamieji: Dešimt 40-75 metų asmenų dalyvavusių gyvensenos keitimo programoje 2018 metų kovo mėnesį reabilitacijos centre UPA Lietuvoje.
Rezultatai: buvo vertinti antropometrinių (kūno svoris, kūno masės indeksas) ir klinikinių (bendrojo
cholesterolio, mažo tankio lipidų cholesterolio, didelio tankio lipidų cholesterolio, trigliceridų, gliukozės koncentracijos, sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio) rodiklių, bei su sveikata siejamos gyvenimo kokybės vertinimo pokyčiai praėjus 10 dienų ir 8 mėnesiams po gyvensenos keitimo programos. Po dešimties dienų buvo nustatytas statistiškai reikšmingas kūno masės indekso sumažėjimas (p=0,035), kūno svorio sumažėjimas (p=0,018), bendro cholesterolio koncentracijos sumažėjimas (p=0,024), mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracijos sumažėjimas (p=0,049), gliukozės koncentracijos sumažėjimas (p=0,050) ir su sveikata siejamos gyvenimo kokybės vertinimo pagerėjimas (p=0,011). Po 8 mėnesių buvo nustatytas su sveikata siejamos gyvenimo kokybės vertinimo pagerėjimas (p=0,028). Didžioji dalis tiriamųjų teigė, kad po gyvensenos keitimo programos padidėjo jų fizinis aktyvumas, pagerėjo miego kokybė, jiems pavyksta laikytis rekomenduotų sveikos mitybos principų, jie sumažino arba atsisakė alkoholio vartojimo. Visi dalyviai teigė, kad jų gyvensena po programos pasikeitė į labiau sveikatai palankią.
Išvados: įvertinus gyvensenos keitimo programos dalyvių sveikatos ir gyvensenos rodiklius po
dalyvavimo gyvensenos keitimo programoje, nustatyta, kad reikšmingai pagerėjo dauguma rodiklių. Šio tyrimo rezultatai parodo visapusiškos gyvensenos keitimo programos efektyvumą lėtinių ligų valdyme ir rizikos veiksnių mažinime.
Raktiniai žodžiai: gyvensena, lėtinės neinfekcinės ligos, mityba, fizinis aktyvumas, streso valdymas,
SUMMARY
Ieva Kauneckė, Lifestyle immersion program follow up study. Master’s thesis, scientific supervisor Doc. Dr. Kastytis Šmigelskas. Department of Health Psychology, Faculty of Public Heatlh, Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy. Kaunas, 2019. 63 p.
Aim of the study: To evaluate health and lifestyle indicators of the participants of the Lifestyle
Medicine Program.
The Objectives: 1. To evaluate the changes in blood parameters of participants of the Lifestyle
Medicine Program. 2. To evaluate the changes of anthropometric indicators of participants of the Lifestyle Medicine Program. 3. To evaluate the changes in the quality of life-related assessment of participants of the Lifestyle Medicine Program.
Methods: research - surveying the participants on their subjective self-assessment of health-related
quality of life (SF-36 Questionnaire used), along with the Questionnaire on Lifestyle Habits and Questionnaire on Alterations of Lifestyle (after participation in the Lifestyle Medicine Program), composed by the Author. Evaluation of blood and anthropometric indicators, data analysis. The Statistical Analysis was performed using SPSS 23.0.0 software package for Mac. Participants of the study: Ten 40-75 year old persons who participated in he Lifestyle Medicine Program in March 2018 at the UPA Rehabilitation Center in Lithuania.
Results of the study: Changes in biometric (weight, body mass index, blood pressure), laboratory
variables (total cholesterol, high-density lipoprotein cholesterol, low-density lipoprotein cholesterol, triglycerides, blood glucose) and subjective health-related quality of life at 10 days and 8 months were compared with baseline (pre-post analysis). At 10 days significant reduction in body mass index (p=0,035), weight (p=0,018), total cholesterol (p=0,024), low-density lipoprotein cholesterol (p=0,049), glucose (p=0,050) and subjective health-related quality of life improvement (p=0,011) was observed. At 8 months, an improvement in health-related quality of life was observed (p=0.028). Most of the participants claimed that after the program their physical activity increased, sleep quality improved, most of them managed to follow the recommended principles of healthy eating, reduced alcohol consumption. All participants said that their lifestyle after the program changed to more health-friendly.
Conclusions: after evaluating the health and lifestyle indicators of the Lifestyle Medicine Program
participants, it was found that most of the indicators were significantly improved. The results of this study show the effectiveness of a comprehensive lifestyle change program in chronic disease management and risk reduction.
Key words: Lifestyle, Nutrition, Exercise, Chronic disease, Stress management, Health-related
SANTRUMPOS
AH – arterinė hipertenzija AKS – arterinis kraujospūdis BKT – bendras kraujo tyrimas CD – cukrinis diabetas
CHIP – visapusiška sveikatos gerinimo programa (angl. Complete Health Improvement Program) CHOL – bendrasis cholesterolis
DKS – diastolinis kraujospūdis DLT – didelio tankio lipoproteinai DNR – dezoksiribonukleinorūgštis GLU – gliukozė
KMI – kūno masės indeksas LNL – lėtinės neinfekcinės ligos miRNR – mikro ribonukleinorūgštis MS – metabolinis sindromas
MTL – mažo tankio lipoproteinai PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
SF-36 – subjektyvaus savo sveikatos vertinimo klausimynas SKS – sistolinis kraujospūdis
ŠKL – širdies ir kraujagyslių sistemos ligos ŠSD – širdies susitraukimų dažnis
ĮVADAS
Gyvensena turi reikšmingą įtaką mūsų sveikatai, savijautai, gyvensenos kokybei ir netgi genų reguliacijai. Sveikatai nepalanki gyvensena tampa vis svarbesne visuomenės sveikatos problema, turinčia grėsmingą poveikį sergamumo ir mirtingumo didėjimui. Tiek Lietuvoje, tiek daugelyje pasaulio šalių, pagrindinė mirčių priežastis yra lėtinės neinfekcinės ligos, 2016 metais jos lėmė 71 proc. (41 milijoną) iš 57 milijonų mirčių visame pasaulyje [1]. Nuo šių ligų miršta vis jaunesni, darbingo amžiaus žmonės, jos sukelia negalias, nedarbingumą ir blogina gyvenimo kokybę. Pasaulio sveikatos organizacija apskaičiavo, kad būtų galima išvengti apie 80 proc. ankstyvos mirties atvejų nuo širdies ir kraujagyslių ligų, II tipo cukrinio diabeto bei plaučių ligų ir apie 40 proc. mirčių nuo onkologinių ligų pakeitus gyvenseną ir eliminavus rizikos veiksnius [2]. Pagrindiniai šias ligas sukeliantys rizikos veiksniai yra: sveikatai žalingi mitybos įpročiai, per mažas fizinis aktyvumas, alkoholio vartojimas ir rūkymas [3].
Gyvensena stipriai įtakoja kūno svorį bei kitus antropometrinius ir klinikinius rodiklius. Tyrimų duomenys patvirtina, kad žmonės kurie yra pakankamai fiziškai aktyvūs ir kasdien vartoja vaisius ir daržoves dažniau yra normalaus svorio. Pasyvų gyvenimo būdą besirenkantys žmonės kurie vartoja daug greito ir riebaus maisto, dažnai užkandžiauja ir vartoja saldžiuosius gėrimus dažniau turi antsvorio ar yra nutukę [75,76,77]. Aplinkoje kuri skatina nutukimą, žmonėms turintiems genetinį polinkį nutukti daroma didesnė įtaka ir jų kūno masė didėja sparčiau, kita vertus tuo pačiu akcentuojama, kad paveldimumo įtaka kūno svoriui su amžiumi mažėja, o sveikatai palanki gyvensena gali sumažinti genetinių veiksnių poveikį nutukimo rizikai, nes manoma, kad reikšmingą įtaką genų raiškai turi genų sąveika su žmogaus amžiumi, gyvenama aplinka, kitais genais ir gyvensenos veiksniais, o polinkis nutukti gali būti modifikuojamas pakankamu fiziniu aktyvumu ir sveika mityba [38, 42, 43, 78].
Siekiant užkirsti kelią lėtinių neinfekcinių ligų plitimui yra būtina keisti žmonių gyvenseną, todėl atsižvelgiant į šiuolaikinio modernaus gyvenimo sukeliamus sveikatos sutrikimus yra kuriamos mokslu pagrįstos gyvensenos keitimo programos kuriose visavertė sveika mityba, fizinis aktyvumas, žalingų sveikatai įpročių eliminavimas ir streso valdymo mokymas yra naudojami siekiant išvengti, gydyti ir išgydyti lėtines ligas veikiant jų priežastis taip prailginant žmonių gyvenimo trukmę ir pagerinant jų gyvenimo kokybę. Lėtinių neinfekcinių ligų išsivystymas ir baigtis daugiausia priklauso nuo paties žmogaus mitybos, fizinio aktyvumo, streso lygio, rūkymo, nesaikingo alkoholio vartojimo, todėl tokios gyvensenos keitimo programos kurios įtrauktų žmones į savo pačių sveikatos stiprinimą, mokytų suprasti savo sveikatos rodiklių reikšmes, mažinti neigiamų gyvensenos veiksnių riziką šiai dienai tampa labai reikalingos. Svarbu, kad gyvensenos keitimo programoje įgytus įgūdžius ir žinias asmuo galėtų lengvai taikyti ir kasdieniniame savo gyvenime, namų aplinkoje.
Lietuvoje pirmoji rezidencinė gyvensenos keitimo programa buvo įgyvendinta 2018 metais Druskininkų mieste, reabilitacijos centre UPA. Visi programos dalyviai turėjo nusiskundimų sveikata, diagnozuotų lėtinių ligų taip pat visiems dalyviams buvo nustatyta įvairių modifikuojamų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių tokių kaip: arterinė hipertenzija, dislipidemija, antsvoris, nutukimas, II tipo cukrinis diabetas, per mažas fizinis aktyvumas.
Šiame darbe bus aiškinamasi kaip keitėsi gyvensenos keitimo programos dalyvių antropometriniai ir klinikiniai rodikliai bei su sveikata siejamos gyvenimo kokybės subjektyvus vertinimas. Bus įvertinta kaip sėkmingai gyvensenos keitimo programos dalyviai laikosi sveikos gyvensenos rekomendacijų praėjus 8 mėnesiams po dalyvavimo gyvensenos keitimo programoje.
Pailginti Lietuvos gyventojų sveiko gyvenimo metus yra nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programos strateginis tikslas [28]. Lietuvoje iki šiol nebuvo atlikta tyrimų vertinančių intensyvios rezidencinės gyvensenos programos įtaką su sveikata siejamai gyvenimo kokybei bei antropometrinių ir kraujo rodiklių pokyčiams. Informacija apie gyvensenos keitimo programų efektyvumą yra svarbi siekiant parengti ir efektyviai vykdyti bei tobulinti gyvensenos keitimo programas, kurios padėtų išvengti, gydyti ir išgydyti daugelį lėtinių neinfekcinių ligų bei prisidėtų ilginant žmonių sveiko gyvenimo metus ir gerinant su sveikata susijusią gyvenimo kokybę.
Asmeninis autorės indėlis. Autorė stebėjo ir dalyvavo vykdant pirmąją Lietuvoje rezidencinę
gyvensenos keitimo programą, atliekant pirminį gyvensenos keitimo programos dalyvių tyrimą. Organizavo gyvensenos keitimo programos dalyvių tęstinį tyrimą praėjus 8 mėnesiams po programos. Tęstinio tyrimo metu atliko tiriamųjų antropometrinius ir arterinio kraujospūdžio matavimus bei vykdė anketinę apklausą. Tyrimo duomenis iš anketų suvedė į kompiuterį, atliko statistinę duomenų analizę ir apibendrino jos rezultatus magistriniame darbe. Rinko ir analizavo literatūrą apie gyvensenos įtaką lėtinių neinfekcinių ligų vystymuisi ir pagrindinius modifikuojamus jų rizikos veiksnius bei pasaulyje vykdomas gyvensenos keitimo programas ir jų efektyvumą.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: įvertinti gyvensenos keitimo programos dalyvių sveikatos ir gyvensenos rodiklius po
dalyvavimo gyvensenos keitimo programoje.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti gyvensenos keitimo programos dalyvių antropometrinių rodiklių pokyčius. 2. Įvertinti gyvensenos keitimo programos dalyvių kraujo rodiklių pokyčius.
3. Įvertinti gyvensenos keitimo programos dalyvių su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimo pokyčius.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Gyvensena ir lėtinės neinfekcinės ligosLėtinės neinfekcinės ligos (LNL) tokios kaip: širdies ir kraujagyslių sistemos ligos (ŠKL), piktybiniai navikai, cukrinis diabetas, lėtinės kvėpavimo sistemos ligos, nutukimas ir kitos; yra didžiausia sveikatos problema ir pagrindinė mirčių priežastis tiek Lietuvoje, tiek daugelyje pasaulio šalių, o sergančiųjų amžius vis jaunėja [5]. Lietuvoje 2017 metais nuo kraujotakos sistemų ligų mirė daugiau nei pusė t.y. 56,1 proc., o nuo piktybinių navikų –19,9 proc., visų mirusiųjų tais metais [5]. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) apskaičiavo, kad būtų galima išvengti apie 80 proc. ankstyvos mirties atvejų nuo širdies ir kraujagyslių ligų, II tipo diabeto bei plaučių ligų ir apie 40 proc. nuo onkologinių ligų pakeitus gyvenseną ir eliminavus rizikos veiksnius [2]. Europoje atlikto tyrimo duomenimis, pakeitus gyvenseną į sveikatai palankią galima būtų išvengti apie 93 proc. II tipo cukrinio diabeto, 81 proc. širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, 50 proc. insulto ir 36 proc. visų onkologinių susirgimų atvejų [70]. Pagrindiniai šias LNL sukeliantys rizikos veiksniai yra: padidėjęs arterinis kraujospūdis, tabako bei alkoholinių gėrimų vartojimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, antsvoris, nesubalansuota mityba, nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas, mažas fizinis aktyvumas. Netinkama fizinė ir socialinė aplinka taip pat sudaro sąlygas sveikatai nepalankiai gyvensenai ir vis didėjančiam lėtinių ligų rizikos veiksnių paplitimui [3].
PSO išleisto Europos sveikatos politikos dokumento „Sveikata visiems XXI amžiuje“ vienas iš pagrindinių tikslų – iki 2020 m. sumažinti iki minimalaus įmanomo lygio sergamumą, negalias ir priešlaikines mirtis dėl pagrindinių LNL, o jaunesnių negu 65 metų amžiaus žmonių mirtingumas dėl ŠKL turėtų būti sumažintas bent 40 proc. [105]. ŠKL apima ligas susijusias su kraujotakos sistemos ligomis, įskaitant išeminę širdies ligą ir galvos smegenų kraujotakos ligas. Remiantis sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių̨ sistemos ligų rodikliais - Lietuva priklauso didelės rizikos zonai, nes kaip ir visoje Europoje, ŠKL Lietuvoje yra pagrindinė mirties priežastis [5, 25, 104]. Lietuvos vyrų ir moterų standartizuoti mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodikliai yra vieni didžiausių Europos sąjungoje, Higienos instituto sveikatos informacijos centro pateiktais duomenimis, Lietuvoje 2017 m. kraujotakos sistemos ligos sudarė 48,1 proc. vyrų ir 63,4 proc. moterų mirties priežasčių [5].
Cukrinis diabetas yra apibūdinamas kaip metabolinis sutrikimas kurį sukelia daug veiksnių, šiai LNL yra būdinga lėtinė hiperglikemija su angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitos sutrikimu, o genetinis polinkis, netinkama gyvensena, nepakankamas fizinis aktyvumas, sveikatai žalinga mityba, antsvoris ir nutukimas yra pagrindiniai rizikos veiksniai šiai ligai atsirasti [44, 92]. II tipo cukrinis diabetas sudaro apie 90-95 proc. visų cukrinio diabeto rūšių kuriuo dažniausiai serga suaugę žmonės,
tačiau sergamumo šia liga amžius vis jaunėja [93]. Mažinant kūno svorį rizika susirgti II tipo diabetu ir kitomis su šia liga siejamomis LNL patikimai mažėja [52]. PSO prognozuoja, kad 2035 metais pasaulyje cukriniu diabetu sirgs 592 milijonai žmonių [94]. Lietuvoje žmonių sergančių diabetu skaičius nuo 2001 metų patrigubėjo - 2001 metais sirgo 1 iš 90, o 2015 metais jau 1 iš 29 Lietuvos gyventojų [95]. Šiuo metu sergamumas II tipo cukriniu diabetu yra apie 116 tūkst. (5,84 proc.) Lietuvos gyventojų, tačiau sveikatos informacijos centras neįvertina nediagnozuotų II tipo cukrinio diabeto susirgimo atvejų, o tai kelia didelę grėsmę, nes vėlyva cukrinio diabeto diagnostika yra siejama su didėjančia komplikacijų išsivystymo rizika, o tai lemia prastą žmonių gyvenimo kokybę, negalias ir priešlaikinę mirtį [5]. II tipo cukrinio diabeto metu hiperglikemija yra siejama su hiperinsulinemija kuri įtakoja ir kitų hormonų veiklą [97]. Ji redukuoja lytinius hormonus jungiančio baltymo gamybą kepenyse, o padidėjęs lytinių hormonų kiekis siejamas su didesne krūtinės ir gimdos onkologinių susirgimų rizika moterims po menopauzės [98]. Cukrinis diabetas yra įvardijamas ir kaip vienas iš rizikos veiksnių nerimo ir depresijos išsivystymui. Atlikto mokslinio tyrimo duomenimis nustatyta, kad cukrinis diabetas padvigubina riziką susirgti depresija nepriklausomai nuo diabeto tipo kuriuo sergama, lyties ir kitų subjektyvių šaltinių [96].
Žmonėms kuriems yra diagnozuotas II tipo diabetas reikėtų pasitikrinti ir kitus medžiagų apykaitos rodiklius dėl galimo metabolinio sindromo (MS) išsivystymo, kuris šiai dienai jau yra vadinamas naujojo tūkstantmečio epidemija ir yra nustatomas net dviem trečdaliams II tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų [52, 91, 102]. Pasaulyje MS serga apie 25 proc. suaugusiųjų, jis tris kartus padidina sergamumą miokardo infarktu ir insultu, net penkis kartus padidina II tipo cukrinio diabeto riziką [101]. Pagrindinis šio sindromo patologinis veiksnys yra rezistentiškumas insulinui, taip pat būdingos kitos glaudžiai susijusios būklės: arterinė hipertenzija, padidėjęs kraujo lipidų kiekis, cukrinis diabetas ir kraujo krešumas [52].
Metabolinio sindromo diagnostikos kriterijai, nustatyti 2006 metais Tarptautinės diabeto federacijos ekspertų [103], yra:
• Padidėjęs trigliceridų kiekis: ≥1,7 mmol/l (150 mg/dl) ar skirtas gydymas, mažinantis TG koncentraciją;
• Sumažėjusi didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio koncentracija: – DTL cholesterolis: vyrams <1,03 mmol/l (40 mg/dl),
– DTL moterims < 1,29 mmol/l (50 mg/dl);
• Arterinė hipertenzija – kuomet sistolinis AKS ≥130 ar diastolinis ≥85 mmHg ar vartojami vaistai, mažinantys kraujospūdį;
MS diagnozuojamas nustačius centrinio tipo nutukimą ir bent du iš keturių išvardintų kriterijų. Centrinio tipo nutukimas nustatomas jeigu juosmens apimtis (Europos baltiesiems): vyrams ≥94 cm, moterims ≥80 cm arba jeigu KMI ≥30 kg/m2 , tuomet juosmens apimties matuoti nebūtina [103].
1.2. Rizikos veiksniai lėtinėms ligoms ir jų paplitimas
Rizikos veiksnys parodo tam tikros gyvensenos, elgsenos ar aplinkos veiksnių neigiamą poveikį sveikatai. Tikslūs rizikos veiksniai yra nustatomi ir patvirtinami epidemiologiniais, genetiniais ir laboratoriniais moksliniais tyrimais [27]. Daugelyje pasaulio šalių LNL pasiekė epideminį lygį, pasak PSO pagrindinė to priežastis kompleksiškai veikiantys rizikos veiksniai: pasyvus gyvenimo būdas ir vis mažėjantis fizinis aktyvumas, rūkymas, nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas, nesveika ir nesaikinga mityba, arterinė hipertenzija, antsvoris ir nutukimas, hipercholesterolemija, nuolat greitėjantis gyvenimo tempas kuris sukelia didelę protinę įtampą ir stresą [26]. LNL rizika didesnė kai kompleksiškai veikia ne vienas, o keletas rizikos veiksnių kurie yra priskirtini sveikatą žalojančiai gyvensenai. Atsižvelgiant į šiuos modifikuojamus rizikos veiksnius ir keičiant žmonių gyvenseną galima sėkmingai valdyti LNL [2].
Dauguma sveikatai žalingų gyvensenos aspektų yra tarpusavyje glaudžiai susiję ir įtakoja vieni kitus, o veikdami sinergiškai stiprina vienas kito poveikį, manoma, kad tai gali padidinti oksidacinį stresą kuris lemia pastovią į lėtinį organizmo uždegimą panašią būklę, dėl ko susilpnėja ląstelių antioksidaciniai mechanizmai ir vystosi gyvensenos įtakojamos ligos [25, 79, 101]. Nepakankamas miegas gali lemti nuovargį, nuovargis gali įtakoti prastą mitybą ar persivalgymą, visi šie veiksniai gali lemti nutukimą ir depresiją kurie įtakoja metabolinio sindromo vystymąsi, II tipo diabetą, nuotaikos svyravimus ir ŠKL vystymąsi [80]. ŠKL pagrindiniai modifikuojami rizikos veiksniai yra: nutukimas [58], nepakankamas fizinis aktyvumas [56], rūkymas [57] ir sveikatai žalingi mitybos įpročiai. Arterinė hipertenzija taip pat yra vienas iš pagrindinių ŠKL rizikos veiksnių [59] kuris yra glaudžiai susijęs su nutukimu [60], per dideliu druskos vartojimu [61], nepakankamu fiziniu aktyvumu [62] ir alkoholio vartojimu [63]. Nutukimas [66], nepakankamas fizinis aktyvumas [65] ir rūkymas [64] yra pagrindiniai rizikos veiksniai vystantis II tipo diabetui kuris taip pat yra įvardijamas kaip vienas iš ŠKL rizikos veiksnių [67]. Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, kurį įtakoja mityba ir fizinis aktyvumas [69] taip pat yra žinomas kaip ŠKL rizikos veiksnys [68].
Su lėtinėmis ligomis susijęs ir naujas reiškinys – poliligotumas (angl. comorbidity), tai sergamumas vienu metu daugiau nei viena LNL. Populiacijoje tokių sergančiųjų vis daugėja, pavyzdžiui, daugiau nei pusė sergančiųjų II tipo diabetu serga ir arterine hipertenzija, o trečdalis – koronarine širdies liga [73, 74]. Toliau darbe apžvelgsime LNL atskrus rizikos veiksnius ir jų paplitimą Lietuvoje ir pasaulyje.
Arterinė hipertenzija. Pasaulyje beveik kas trečias suaugęs gyventojas turi padidėjusį arterinį
kraujospūdį (AKS) kuris kliniškai yra vadinamas arterine hipertenzija (AH) ir yra pagrindinis bei svarbiausias ŠKL rizikos veiksnys [25, 27, 81]. Per metus pasaulyje miršta apie 9,4 milijono žmonių dėl ligų, kurias įtakoja AH [25]. Remiantis Tarptautinės Hipertenzijos draugijos ir PSO rekomendacijomis, arterinė hipertenzija yra diagnozuojama, jei AKS ≥140 mmHg ir ≥ 90 mmHg, taip pat jei AKS yra normalus, bet buvo vartoti kraujospūdį mažinantys vaistai dviejų savaičių laikotarpyje [83]. Arterinė hipertenzija dažniau yra nustatoma asmenims kurių padidėjusi kūno masė ir cholesterolio koncentracija kraujyje bei tiems asmenims kurie dažniau vartoja alkoholinius gėrimus. AH taip pat įvardinama kaip pagrindinė priežastis insulto, infarkto bei širdies ar inkstų nepakankamumo ligų išsivystyme. Padidėjęs kraujospūdis turi būti gydomas ir kontroliuojamas, nes kuo didesnis AKS, tuo didesnė tikimybė susirgti minėtomis ligomis. Asmenims kurių kraujyje yra padidėjęs lipidų kiekis, rūkantiems ir sergantiems metaboliniu sindromu ar cukriniu diabetu arterinė hipertenzija ypatingai pagreitina aterosklerozės išsivystymą [84].
Sveikatai nepalanki mityba. Šiai dienai atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad sveikatai
nepalankūs maitinimosi įpročiai ir nesubalansuota, netinkama bei per gausi mityba skatina lipidų apytakos sutrikimus ir yra vienas iš svarbiausių rizikos veiksnių širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, cukrinio diabeto, antsvorio ir nutukimo, osteoporozės, tam tikrų rūšių piktybinių navikų ir kitų LNL atsiradimui bei vystymuisi [29,30,31]. Tinkama ir visavertė mityba bei sveikatai palankių maisto produktų pasirinkimas ir vartojimas gali padėti išvengti ar net pasveikti nuo su mityba susijusių LNL bei pagerinti bendrą gyvenimo kokybę. Atliktų gyventojų mitybos tyrimų duomenys tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos šalyse rodo vis prastėjančią gyventojų mitybos būklę. Per gausiai vartojama maisto produktų kurie turi daug druskos, cukraus, riebalų, sočiųjų riebalinių rūgščių, trans riebalų, cholesterolio kiekį kraujyje didinančių produktų ir per mažai vartojama vaisių, daržovių, viso grūdo produktų ir skaidulinėmis medžiagomis turtingų maisto produktų. Maisto pramonė žmonėms siūlo gausybę perdirbtų didelės energinės vertės produktų, todėl su maistu gaunamos energijos kiekis didėja [33, 34]. Riebus, greitas maistas ir saldinti gėrimai yra sveikatai žalingos mitybos, skatinančios nutukimą pavyzdys. Tyrimų duomenimis, žmonės turintys didesnį kūno masės indeksą (KMI) dažniau valgo greitą ir riebų maistą [31, 44, 45]. Kiti atlikti tyrimai nustatė, kad dažnas greito ir kepto maisto vartojimas didino kūno svorį [46, 47, 48]. Žmonės valgantys greitą maistą dažnai renkasi ir saldžiuosius gėrimus, pastovus tokių gėrimų vartojimas didina antsvorio, nutukimo ir centrinio tipo nutukimo riziką [29, 44, 46, 49, 50]. Žmonėms kurių mityboje yra didelis kiekis cukraus ir perdirbtų angliavandenių, kurių sutrikęs angliavandenių toleravimas ir dėl to išsivysčiusi hiperinsulinemija yra padidėjusi onkologinių susirgimų rizika [99,100].
Antsvoris ir nutukimas. Padidėjęs kūno svoris tampa liga, kai riebalų kiekis žmogaus
organizme pasiekia ribą, žalojančiai veikiančią žmogaus sveikatą. Dažniausiai ši riba yra nustatoma apskaičiuojant kūno masės indeksą, jis apskaičiuojamas kūno svorį kilogramais padalinus iš ūgio metrais, pakelto kvadratu. Jeigu KMI viršija 25 kg/m2 atsiranda su nutukimu susijusių ligų rizika, o
didėjant kūno masės indeksui mažėja gyvenimo trukmė ir didėja ankstyvos mirties rizika [6, 51]. Kūno masės klasifikacija pagal kūno masės indeksą [6] yra pateikta 1.2.1. lentelėje.
1.2.1. lentelė. Kūno masės klasifikavimas pagal kūno masės indeksą
KMI (kg/m2) Klasifikavimas
<18,5 Per maža kūno masė
18,5–24,9 Normali kūno masė
25,0–29,9 Antsvoris
30,0–34,9 I klasės nutukimas
35,0–39,9 II klasės nutukimas
≥40,0 III klasės nutukimas
Pagrindinės LNL kurių išsivystymą ar būklės pablogėjimą lemia nutukimas yra: išeminė širdies liga, arterinė hipertenzija, infarktas, II tipo cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, dislipidemija, astma, obstrukcinė miego apnėja, osteoartritas, nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga, venų varikozė, dažniau yra sergama kasos, krūties, gimdos gleivinės, storosios žarnos, stemplės, prostatos ir inkstų vėžiu [6, 24, 52]. Apie 80 proc. asmenų sergančiųjų II tipo cukriniu diabetu yra nutukę. 2013–2014 m. vykdyto Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimo duomenimis, antsvoris buvo nustatytas 35,7 proc. suaugusių (19–64 m.) ir 40,7 proc. pagyvenusių (65–75 m.) žmonių [32]. Lietuvoje atlikto suaugusių gyventojų mitybos tyrimų duomenimis apie 20 proc. moterų ir beveik 18 proc. vyrų yra nutukę, o antsvorį turi daugiau kaip 34 proc. moterų ir daugiau kaip 45 proc. vyrų [24]. Pagal skelbiamas nutukimo paplitimo prognozes 2025 metams, Lietuvos vyrai bus trečioje sąrašo vietoje tarp labiausiai nutukusių Europoje (po Airijos ir Jungtinės Karalystės) [106]. Pasaulyje taip pat vis didesnis gyventojų skaičius kenčia nuo sveikatai žalingo per didelio kūno svorio, o daugelyje šalių antsvoris ir nutukimas siekia epidemijos lygmenį [6]. Remiantis PSO duomenimis, 2016 metais pasaulyje buvo daugiau nei 1.9 milijardo suaugusių žmonių turinčių antsvorį, iš jų apie 650 milijonų buvo nutukę [6]. Kūno svoriui įtakos turi daugybė veiksnių: genetiniai, gyvensenos ir aplinkos. Manoma jog šiuolaikinė visuomenė gyvena tokioje aplinkoje kuri skatina svorio didėjimą, nutukimo plitimą ir vis mažesnį energijos išeikvojimą, o maisto gamybos pramonė laikoma viena iš svarbiausių nutukimo epidemijos priežasčių [35]. Moksliniais tyrimais taip pat įrodyta ir paveldimumo svarba kūno svoriui, nustatyta daug genų polimorfizmų kurie yra siejami su nutukimu [36, 37], tačiau manoma jog tai yra tik nedidelė dalis genų kurie reguliuoja kūno svorį [42]. Nutukimo paveldimumo
tyrimuose dažniausiai yra tiriami dvyniai, įvaikinti vaikai ir šeimos [39, 40]. Remiantis duomenimis iš dvynių tyrimų su nutukimu siejamų fenotipų paveldimumas skirtingose populiacijose yra nuo 6 iki 85 proc. [42]. Atkreipiamas dėmesys, kad aplinkoje kuri skatina nutukimą, žmonėms turintiems genetinį polinkį nutukti daroma didesnė įtaka ir jų kūno masė didėja sparčiau, kita vertus akcentuojama, kad paveldimumo įtaka kūno svoriui su amžiumi mažėja, o sveikatai palanki gyvensena gali sumažinti genetinių veiksnių poveikį nutukimo rizikai, nes manoma jog reikšmingą įtaką genų raiškai turi genų sąveika su žmogaus amžiumi, gyvenama aplinka, kitais genais ir gyvensenos veiksniais, o polinkis nutukti gali būti modifikuojamas pakankamu fiziniu aktyvumu ir sveika mityba [38, 42, 43]. Visaverčiai sveiki pusryčiai bei kasdieninis vaisių ir daržovių vartojimas lėmė mažesnį kūno svorį ir mažino nutukimo riziką [31, 48, 50]. Mažinant nutukusių žmonių kūno masę mažėja ir bendras mirtingumas ir mirštamumas nuo su nutukimu siejamų LNL, taip pat mažėja ir fizinių, metabolinių ir endokrininių komplikacijų pasireiškimas. Svorio sumažėjimas pagerina žmogaus socialinį funkcionalumą, jo nuotaiką ir gyvenimo kokybę, mažėja tokių būklių kaip depresija ir nerimas išsivystymo šansai [52].
PSO, Europos Sąjungos institucijos ir kitos tarptautinės organizacijos kovai su vis plintančia nutukimo epidemija skiria ypač didelį dėmesį. PSO parengė Europos maisto ir mitybos veiksmų planą 2015–2020 metams [86], o priimtoje Pasaulinėje strategijoje dėl dietos, fizinio aktyvumo ir sveikatos valstybės narės skatinamos imtis visų įmanomų priemonių kurios skatintų visuomenę sveikai maitintis ir taip mažinti LNL ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Europos Komisija dar 2007 m. patvirtino knygą „Dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti“, kur valstybės narės yra įpareigojamos rengti nacionalines kovos su nutukimu programas [24, 41]. Pasaulio sveikatos asamblėjos metu priimtame Globaliame neinfekcinių ligų prevencijos ir kontrolės veiksmų plane 2013–2020 metams yra akcentuojama, kad didžiausią sergamumą ir mirtingumą sudaro ŠKL ir onkologiniai susirgimai, be to, grėsmingai didėja gyventojų nutukimas, todėl svarbu, kad žmonių mityboje mažėtų cukraus, druskos, sočiųjų riebalų rūgščių ir riebalų rūgščių transizomerų kiekis, o suvartojamų daržovių bei vaisių kiekis didėtų [85].
Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje yra vienas iš svarbiausių modifikuojamų rizikos
veiksnių įtakojančių aterosklerozės išsivystymą. Aterosklerozė yra sisteminė kraujagyslių sienelių liga kurios atsiradimui įtakos turi sveikatai žalinga mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas, arterinė hipertenzija, nutukimas, hipercholesterolemija. Dėl aterosklerozinių plokštelių formavimosi didėja rizika susirgti ŠKL, nes atsiradusios nestabilios aterosklerotinės plokštelės užkemša kraujagysles ir siaurina kraujagyslių spindį taip sukeldamos kraujotakos sutrikimus.
Cholesterolio padidėjimu laikoma kai cholesterolio kiekis kraujyje yra didesnis nei 5,2 mmol/l [87]. 2012 metais Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis dislipidemija serga 66,9 proc. moterų ir 54,5 proc. vyrų [89]. 2000 metais Poley vykdytame 25 metų trukmės tyrime buvo nustatyta, kad šalyse kur gyventojų cholesterolio kiekis kraujyje yra didesnis, sergamumas ŠKL ir mirštamumas nuo jų yra didesnis, o šalyse kur gyventojų cholesterolio kiekis kraujyje mažesnis sergamumas ir mirštamumas nuo ŠKL yra mažesnis [88]. Epidemiologinės studijos parodė, kad bendro cholesterolio koncentracijos sumažinimas 1 proc. koronarinės širdies ligos riziką sumažina apie 2–3 proc. Bendro ir MTL cholesterolio koncentracijos mažinimo nauda siekiant išvengti LNL yra įrodyta daugelyje atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų [81]. Siekiant išvengti su cholesterolio padidėjimu siejamų ligų ir jų komplikacijų yra labai svarbu laiku pradėti prevencinį gydymą – keisti gyvenseną į sveikatai palankią, maitintis visavertiškai ir sveikai bei didinti fizinį aktyvumą.
Fizinio aktyvumo stoka. Žmogaus kūnas yra sukurtas judėti, tačiau žmonija tampa vis
sėslesnė. PSO teigia, kad šio dešimtmečio pabaigoje per 70 proc. visų susirgimų lems netinkama gyvensena, o tame tarpe ir nepakankamas fizinis aktyvumas [6]. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, pasaulio gyventojų fizinis aktyvumas per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo drastiškai. Daugiau nei 70 proc. žmonių gyvenančių ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse nepasiekia sveikatai palankaus fizinio aktyvumo rekomendacijų [90]. Mažas fizinis aktyvumas yra būdingas modernėjančios visuomenės gyvensenai, nes įvairių sričių automatizavimas mažina žmogaus poreikį judėti [41]. Siekiant gerinti ir stiprinti žmonių sveikatą, o tuo pačiu mažinti riziką susirgti LNL, labai svarbu didinti jų fizinį aktyvumą. Moksliniuose tyrimuose vis dažniau teigiama, kad bent 30 minučių per dieną trunkantis vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas kartojamas penkias dienas per savaitę, stiprina suaugusių žmonių sveikatą [107]. PSO fizinio aktyvumo rekomendacijos suaugusiems žmonėms yra ne mažiau 150 min. vidutinio intensyvumo aerobinės arba 75 min. didelio intensyvumo fizines veiklos per savaitę arba bent 30 minučių saikingo intensyvumo fizinės veiklos kasdien [108]. PSO duomenimis, jeigu žmogus skirtų 150 min. per savaitę fizinei veiklai, jis beveik trečdaliu sumažintų išeminės širdies ligos riziką [109]. Tyrimų duomenys įrodė, kad suaugusiųjų žmonių fizinis aktyvumas sumažina ŠKL, cukrinio diabeto, kai kurių onkologinių susirgimų, osteoporozės, tam tikrų psichines sveikatos problemų ir nutukimo riziką, o nepakankamas fizinis aktyvumas yra susijęs su trumpesne tikėtina gyvenimo trukme [110]. Žmonių fizinio aktyvumo mažėjimas yra ir viena iš pagrindinių nutukimo priežasčių. Europos kovos su nutukimu dokumente akcentuojama, kad antsvoris ir nutukimas sudaro vieną iš rimčiausių šių laikų iššūkių sveikatai, nes pasiekė epidemijos lygį dėl kintančios socialinės ir ekonominės aplinkos, smarkiai sumažėjusio fizinio aktyvumo, padidėjusio didelės energetinės vertės maisto ir gėrimų prieinamumo ir pasikeitusių mitybos bei gyvensenos įpročių [41]. Nepakankamas fizinis aktyvumas taip pat yra reikšmingas cukrinio diabeto
rizikos veiksnys, Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, fizinis aktyvumas mažindamas antsvorį ir nutukimą tuo pačiu mažina riziką susirgti cukriniu diabetu net iki 50 proc., nes antsvoris du kartus padidina cukrinio diabeto riziką, o nutukimas, net devynis kartus [111, 112]. Šiai dienai yra daug kalbama apie fizinio aktyvumo įtaką sveikatai, tačiau žmonės nėra linkę laikytis sveikatai palankių fizinio aktyvumo rekomendacijų, todėl LNL paplitimas vis didėja [113].
Rūkymas kaip ir kiti jau minėti modifikuojami gyvensenos rizikos veiksniai yra svarbus lėtinių
ligų vystymuisi [118, 119, 120]. Tai vienas iš labiausiai paplitusių sveikatą žalojančių gyvensenos veiksnių. 2013 metais atliktame tyrime nustatyta, kad Lietuvoje kasdien rūkė 13 proc. moterų ir 23 proc. vyrų [114]. Kiekvienais metais rūkymas nulemia apie 6,5 milijonus mirčių visame pasaulyje [115]. Tabako gaminių vartojimas padidina tikimybę sirgti plaučių, viršutinių kvėpavimo takų ir virškinimo sistemos onkologinėmis ligomis, lėtine obstrukcine plaučių liga, ŠKL [116, 117]. Lyginant miokardo infarkto pasireiškimo dažnį nustatyta, kad rūkančių asmenų grupėje, miokardo infarkto pasireiškimo dažnis yra porą kartų didesnis, nei nerūkančių tarpe. Vyrams kurie per dieną surūko apie 20 cigarečių, miokardo infarkto pasireiškimo dažnis yra šešis kartus didesnis, o tiek pat cigarečių surūkančių moterų grupėje – tris kartus didesnis nei tų kurie nerūko [119]. Atsisakius rūkymo, miokardo infarkto pasikartojimo rizika tiek moterims, tiek vyrams jau po vienų metų sumažėja 50 proc. [118]. Svarbu tai, kad atsisakius rūkymo rizika susirgti vėžiu sumažėja ir po tam tikro laiko pasiekia nerūkančio žmogaus lygį [24].
Nesaikingas alkoholio vartojimas. Alkoholinių gėrimų vartojimas yra vienas iš gyvensenos
rizikos veiksnių, didinančių tikimybę susirgti lėtinėmis ligomis. Tyrimai ir statistika rodo, kad alkoholio vartojimas yra trečias pagal svarbą Europoje žalos sveikatai ir pirmalaikės mirties rizikos veiksnys po arterinės hipertenzijos ir rūkymo. Su alkoholinių gėrimų vartojimu siejama 3,2 proc. visų mirčių (1,8 mln.), šie rodikliai yra daug didesni kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Rytų Europoje alkoholio vartojimas lemia net 16 proc. visų mirčių [24]. Ilgas ir gausus alkoholio vartojimas yra žalingas sveikatai, nes didėja rizika susirgti: ŠKL, kepenų ciroze, onkologiniais susirgimais, ypač burnos ertmės, stemplės, kepenų, storųjų žarnų virškinamojo trakto ir krūties vėžiu, pneumonija, ūminiu pankreatitu [121, 122].
Epigenetiniai pokyčiai. Epigenetika yra mokslas apie paveldėjimą ir genomo funkcijas, kurios
nėra užkoduotos mūsų DNR sekoje, todėl yra būtina atsižvelgti į gyvensenos ir aplinkos veiksnių poveikį genų funkcijoms bei nagrinėti, kaip šie veiksniai valdo genomo veiklą, nes epigenetikos požiūriu, patys genai nėra vieninteliai paveldimumo vienetai [123]. Vis daugėja įrodymų, kad aplinkos ir gyvensenos veiksniai gali turėti įtakos epigenetiniams mechanizmams, tokiems kaip DNR metilinimas, histonų acetilinimas ir mikroRNR ekspresija. Keletas tyrimų nagrinėjo ryšius tarp
epigenetinių požymių ir gyvensenos veiksnių, įskaitant mitybą, elgseną, stresą, fizinį aktyvumą, darbo įpročius, rūkymą ir alkoholio vartojimą. Nors epigenetiniai pokyčiai yra veikiami aplinkos, išlieka galimybė, kad jie bus paveldimi ir paveiks sekančias kartas, toks paveldėjimas yra vadinamas transgeneraciniu epigenetiniu paveldėjimu [127-131]. Epigenetiniai pokyčiai taip pat yra siejami su įvairiomis lėtinėmis ligomis, įskaitant vėžį, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ir neurodegeneracines ligas [132]. Tikimasi, kad epigenetika padės paaiškinti, kaip genų ekspresija yra veikiama gyvensenos ir aplinkos veiksnių. Tiek epigenetiniai veiksniai, tiek gyvensena yra modifikuojami, todėl epigenetikai turi galimybę išsiaiškinti kaip stipriai epigenetiniai veiksniai yra veikiami gyvensenos veiksnių ir kiek epigenetinių mechanizmų galima modifikuoti sveikatai palankiais arba žalingais gyvensenos pokyčiais. Galimas mitybos vaidmuo modifikuojant epigenetinius mechanizmus buvo vertinamas keliuose moksliniuose tyrimuose kurių duomenys rodo, kad polinesočiosios riebalų rūgštys gali slopinti navikinius procesus, slopindamos uždegimą ir NF-kappaB signalinį kelią [133], o daug vaisių ir daržovių turinti mityba, kurioje yra daug natūralių antioksidantų, gali apsaugoti nuo vėžio [134]. Polifenoliai yra didelė natūralių junginių šeima gausiai randama augaliniame maiste, kurie kaip rodo tyrimai, gali modifikuoti DNR metiltransferazių, histono acetilazių ir histono deacetilazių aktyvumą [135, 136]. Tyrimai atlikti su vėžinėmis ląstelėmis parodė, kad polifenoliai in vitro modeliuose gali reversuoti tam tikras epigenetines aberacijas, susijusias su piktybinėmis transformacijomis [137]. Inhibicinis poveikis DNR metiltransferazėms buvo stebimas ir in vitro ir in vivo, naudojant įvairius maistinius polifenolių šaltinius [136]. Sojų pupelės taip pat yra randama labai daug polifenolių [136]. Sojos polifenoliai apima fitoestrogenus, tokius kaip genistinas, biochaninas A ir daidzeinas [138], buvo įrodyta, kad šie junginiai slopina DNR metiltransferazes ir histonų deacetilazes vėžinių ląstelių linijose [139]. Epigenetiniai mechanizmai gali būti veikiami ir fizinio aktyvumo. Tyrimų duomenys rodo, kad fizinis aktyvumas buvo susijęs su aukštesniu periferinio kraujo limfocitų LINE-1 elementų metilinimu, mažas metilinimas LINE-1 pasikartojančiuose elementuose yra siejamas su uždegiminiais procesais organizme ir chromosomų nestabilumu [140]. Kitas svarbus rizikos veiksnys sveikatai ir epigenetinei reguliacijai yra stresas. Gyvenimo eigoje, veikiant aplinkos veiksniams, genetiškai įtakotas žmogaus fenotipas gali kisti. Pavyzdžiui, žmonių kurie dažniausia patiria tik eustresą - sergamumo ŠKL rodikliai yra žemi, o juosmens, klubų apimties ir ūgio santykis išlieka proporcingas [124]. Tie kurie patiria mažo ir vidutinio lygio stresą, ŠKL rizika taip pat išlieka nedidelė, tačiau tokie žmonės dažnai būna apkūnūs, [125, 126]. Jeigu patiriamas stresas trunka ilgai ir viršija organizmo galimybes adaptuotis, kūno riebalai kaupiasi liemens srityje, formuojasi centrinis nutukimo tipas, o sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų yra didžiausias, lyginant su kitų minėtų trijų konstitucijos tipų žmonių duomenimis [126].
Apibendrinant galima teigti, kad pagrindiniai gyvensenos įtakojami rizikos veiksniai lėtinėms ligoms yra: arterinė hipertenzija, sveikatai nepalanki mityba, antsvoris ir nutukimas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas ir alkoholio vartojimas. Dauguma sveikatai žalingų gyvensenos aspektų yra tarpusavyje glaudžiai susiję ir įtakoja vieni kitus. Tyrimų duomenys rodo, kad sveikatai palanki gyvensena gali sumažinti visų šių rizikos veiksnių poveikį.
1.3. Rizikos veiksnių vertinimas
Lėtinių ligų išsivystymą lemia daug ankščiau minėtų rizikos veiksnių, norint juos įvertinti yra pasitelkiami įvairūs antropometriniai ir klinikiniai matavimai, biocheminiai kraujo tyrimai bei specialūs klausimynai. Norint įvertinti gyvensenos keitimo programų efektyvumą rizikos veiksnių mažinimui ir lėtinių ligų valdymui – matuojami ir vertinami šių rodiklių pokyčiai.
1.3.1. Kraujo tyrimai ir jų vertinimas
Pagrindiniai kraujo rodikliai galintys padėti įvertinti LNL riziką: gliukozės, bendrojo cholesterolio, DTL cholesterolio, MTL cholesterolio ir trigliceridų koncentracija kraujo serume. Gliukozės koncentracijos tyrimas padeda įvertinti cukrinio diabeto, kasos, kepenų ir inkstų ligų riziką, o lipidų koncentracija ir santykis padeda įvertinti padidėjusią širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, metabolinių sutrikimų, insulto ir miokardo infarkto riziką, todėl tiriamas ne tik bendras cholesterolio lygis, bet ir jo sudėtinių dalių santykis bei trigliceridai. DTL cholesterolio turi būti pakankamai, o MTL cholesterolio koncentracija – neviršyti normos. Padidėjęs trigliceridų kiekis yra atskiras rizikos veiksnys minėtoms LNL vystytis.
1.3.2. Antropometriniai matavimai ir jų vertinimas
Didėjant su gyvensena susijusių ligų paplitimui, tikslūs antropometriniai matavimai tampa labai svarbūs ir reikšmingi vertinant su jomis susijusius rizikos veiksnius. Taikant antropometrinius matavimus galima nustatyti kūno svorį, ūgį, atskirų kūno dalių apimtis, kūno riebalų kiekį. Atlikti matavimus yra nesudėtinga, jie plačiai pritaikomi, nebrangūs ir nėra invaziniai [9] Ūgio įvertinimui rekomenduojama naudoti standartinį vertikalų ūgio matuoklį kuris matuoja ± 5 mm tikslumu. Matavimo metu tiriamasis turi būti nusiavęs avalynę, stovėti tiesiai, laikyti pečius vienodame lygyje, o kulnai, sėdmenys ir nugara turi remtis į sieną. Matavimus reikėtų atlikti keletą kartų, o iš gautų rezultatų apskaičiuoti aritmetinį vidurkį [10]. Juosmens apimtį yra rekomenduojama matuoti
centimetrine juostele 0,1 cm tikslumu, apatinių šonkaulių lankų ir klubikaulių keterų viduryje.Kūno svorį yra rekomenduojama matuoti 100 gramų tikslumu elektroninėmis medicininėmis svarstyklėmis. Norint gauti kuo tikslesnius duomenis tiriamasis asmuo turėtų būti nevalgęs apie 12 valandų, pasituštinęs ir pasišlapinęs. Matavimo metu tiriamasis turi būti nusiavęs avalynę, nusivilkęs storesnius viršutinius drabužius, stovėti ant svarstyklių ramiai kol vertinami rezultatai [10]. Atlikus ūgio ir kūno svorio matavimus galima apskaičiuoti išvestinius rodiklius, pavyzdžiui – kūno masės indeksą, dar vadinamą Quetelet indeksu, jis apskaičiuojamas pagal formulę (KMI=svoris(kg)/[ūgis(m)]²) [12]. Šis indeksas jau daug metų standartiškai yra naudojamas moksliniuose tyrimuose ir klinikinėje praktikoje siekiant įvertinti ar suaugusių asmenų kūno masė atitinka rekomenduojamas normas, nes atspindi kūno masę, o kartu ir bendrą kūno riebalų kiekį, atsižvelgiant į žmogaus ūgį. Gydytojai apskaičiavę KMI gali nustatyti antsvorį ir nutukimą ir pagal tai pateikti pacientams palankesnės sveikatai gyvensenos rekomendacijas ar specialų gydymą. KMI taip pat dažnai naudojamas ir populiacijų tyrimuose nes suteikia svarbią informaciją apie bendrą nutukimo lygį bei su tuo susijusią riziką [13]. Pagal PSO kūno masė gali būti per maža, normali, antsvoris arba III skirtingų laipsnių nutukimas, kūno masės klasifikacija [6] pagal KMI yra pateikta 1.2.1. lentelėje, (žiūrėti 1.2. poskyryje). Kuo didesnis asmens KMI, tuo didesnė įvairių ligų rizika jam nustatoma.
Lietuvoje KMI yra vertinamas atsižvelgiant į PSO rekomendacijas. Jungtinėse Amerikos Valstijose KMI ribinė vertė siekiant įvertinti antsvorį remiantis Nacionalinio sveikatos ir mitybos tyrimo rezultatais yra 25,8 kg/m2 [14]. Kinijoje antsvoris nustatomas kai KMI viršija 24,5 kg/m2
[15]. KMI stipriai koreliuoja su liemens apimtimi. Liemens apimties matavimas yra dažniausiai naudojamas metodas nustatant centrinį nutukimą ir vidinių riebalų padidėjimą, Lietuvoje kaip ir visoje Europoje liemens apimtis skaitoma padidėjusia kai yra ≥80 cm moterims ir ≥94 cm vyrams [6,16]. Nustatytos antropometrinių matavimų ribos yra grindžiamos atliktų epidemiologinių tyrimų rezultatais ir naudojamos populiacijos sveikatos būklės ir išgyvenamumo tyrimuose, nustatant riziką susirgti įvairiomis LNL [9].
1.3.3. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė
Gyvenimo kokybės svarba Lietuvos sveikatos programoje įvardijama kaip prioritetinė, PSO gyvenimo kokybę apibrėžia kaip: ,,Individualų savo paskirties gyvenime vertinimą kultūros ir vertybių sistemos, kurioje individas gyvena, požiūriu, susijusį su jo tikslais, viltimis, standartais bei interesais. Tai plati koncepcija, kompleksiškai veikiama asmens fizinės sveikatos ir psichologinės būklės, nepriklausomybės laipsnio, socialinių ryšių bei ryšių su aplinka“ [17]. Kitų autorių požiūriu gyvenimo kokybė yra apibūdinama kaip ,,Individo bendras pasitenkinimas gyvenimu ir asmeninės gerovės jausmu“
[20]; „Gyvenimo kokybė atspindi ligos ir jos gydymo funkcinį poveikį pacientui iš paciento požiūrio taško“ [21]; „Gyvenimo kokybė yra gerovės būsena, kuri susideda iš dviejų komponenčių: galėjimo atlikti kasdieninę veiklą, kuri atspindi fizinę, psichologinę ir socialinę gerovę; ir paciento pasitenkinimo funkcionavimo lygmeniu ir ligos kontrole“ [18].
Norėdami įvertinti su sveikata susijusią gyvenimo kokybę tyrėjai renka informaciją apie tiriamųjų funkcinę būklę ir kaip jų gyvenimo kokybę įtakoja jų sveikata, tai svarbus, daugiakomponentis ir labai subjektyvus savo sveikatos būklės įvertinimas. Muldoon et al. [22] pasiūlė su sveikata susijusią gyvenimo kokybę vertinti schematiškai, sveikatą skirstant į protinę ir fizinę, o jos vertinimą į subjektyvų ir objektyvų. Atliekant mokslinius tyrimus pagrindinis dėmesys dažniausiai tenka subjektyviam savo sveikatos vertinimui kuris atspindi kaip tiriamasis pats suvokia ir reaguoja į savo sveikatos būklę, kiek ligotas jaučiasi savo gyvenimo kasdienybėje. Fizinė gyvenimo kokybė atspindi nepatogumo jausmą kurį gali sukelti skirtingi simptomai ar jų nebuvimas, bendrą pasitenkinimą savo sveikata ir gyvybingumą [23]. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė apima daug sričių tokių kaip ligos būklė, emocinė būsena, fizinis ir socialinis funkcionavimas, todėl norint patikimai įvertinti su sveikata susijusią gyvenimo kokybę yra labai svarbu pasirinkti tinkamą instrumentą kuris būtų lengvai pritaikomas, jautrus pokyčiams ir nesunkiai interpretuojamas. Moksliniuose tyrimuose kuriuose yra tiriama su sveikata susijusi gyvenimo kokybė dažniausiai yra naudojami bendrieji klausimynai tokie kaip SF-36 (Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire), kurie yra tinkami vertinti tiek bendros populiacijos, tiek ir sergančiųjų įvairiomis lėtinėmis ligomis gyvenimo kokybę [19, 23].
SF-36 klausimyną sudaro 36 klausimai - teiginiai, kurie suskirstyti į dešimt klausimų blokų ir atspindi aštuonias gyvenimo sritis: bendrą sveikatos vertinimą, fizinį aktyvumą, veiklos apribojimą dėl fizinių negalavimų, skausmą, energingumą/gyvybingumą, socialinę funkciją, veiklos apribojimą dėl emocinių sutrikimų ir emocinę būklę. Šios gyvenimo sritys yra jungiamos į dvi sveikatos kategorijas – fizinę ir psichinę [7, 19]. SF-36 yra plačiai taikomas klausimynas kuriuo yra vertinama pastarųjų keturių savaičių tiriamųjų savijauta. Šio klausimyno jautrumas pokyčiui parodo gebėjimą įvertinti įvykusį tiriamųjų subjektyviai suvokiamą sveikatos būklės pasikeitimą, todėl jis gali būti naudojamas gyvensenos keitimo programose vertinant su sveikata susijusią tiriamųjų gyvenimo kokybę prieš ir po dalyvavimo programoje.
1.4. Gyvensenos keitimo programos
Daugumos lėtinių neinfekcinių ligų priežastys kaip jau minėta yra susijusios su gyvensena ir kasdieniniais pasirinkimais todėl jų galima išvengti, jas gydyti ir išgydyti veikiant jų priežastis ir taip prailginant žmonių gyvenimo trukmę bei pagerinant jų gyvenimo kokybę [70, 120]. Norint sumažinti šiuos rizikos veiksnius efektyviausios strategijos yra naudojantis moksliškai pagrįsta informacija apie
žmogaus sveikatą veikiančias priežastis skatinti žmonių sveiką gyvenseną tuo pačiu mažinant rizikos veiksnius ir jų žalingą poveikį sveikatai. Šiai dienai visame pasaulyje kyla susirūpinimas dėl didėjančių sveikatos priežiūros išlaidų, nes sveikatai žalinga gyvensena prisideda prie nutukimo, diabeto ir širdies ir kraujagyslių ligų plitimo. Dėl šių priežasčių yra ieškoma ekonomiškai efektyvių intervencijų kurios padėtų žmonėms keisti savo gyvenseną į sveikatai palankią ir taip pagerintų sveikatos rodiklius. Loef ir Walach metaanalizėje lygino 531804 asmenų stebimų vidutiniškai 13 metų duomenis. Rizikos veiksniai proporcingai mažėjo didėjant sveikatai palankių gyvensenos veiksnių, o bent keturių sveikatai palankių veiksnių kombinacija buvo siejama su 66 proc. mažesniu mirtingumu [159]. Visapusiški gyvensenos pokyčiai yra puiki prevencinė priemonė užkertant kelią LNL vystymuisi, o sergant jomis gali padėti valdyti jų progresą, nes taikant pamatinius sveikos gyvensenos principus yra pastebima, kad žmogaus kūnas dažnai turi puikų gebėjimą padėti sau gyti daug greičiau nei anksčiau buvo manoma [71, 72].
Sukaupiama vis daugiau mokslinių įrodymų, kad gyvensenos keitimo programos, dažnai dar vadinamos „Gyvensenos Medicinos“ programomis, veikia lėtinių ligų vystymąsi [141-144]. Šios programos visame pasaulyje vykdomos jau seniai, dažniausiai jos skiriasi savo trukme ir struktūra, bet visų tikslas yra vienodas – padėti žmonėms keisti savo gyvenseną į sveikatai palankią ir taip mažinti lėtinių ligų rizikos veiksnių įtaką. Pagrindiniai rizikos veiksniai kuriuos stengiamasi koreguoti gyvensenos keitimo programose yra: padidėjęs arterinis kraujospūdis, per mažas fizinis aktyvumas, nesubalansuota ir sveikatai nepalanki mityba, antsvoris ir nutukimas, padidėjęs gliukozės ir lipidų kiekis kraujyje, rūkymas ir nesaikingas alkoholio vartojimas.
Gyvensenos keitimo programų vienas iš pagrindinių aspektų yra fizinio aktyvumo ir motyvacijos jį palaikyti didinimas. Moksliniai tyrimai rodo, kad pakankamas fizinis aktyvumas svarbus reguliuojant kūno svorį ir mažinant sergamumą LNL [25, 160, 161]. Fizinio aktyvumo lygio palaikymą stipriai įtakoja motyvacija, todėl svarbu, kad gyvensenos keitimo programos padėtų dalyviams suvokti fizinio aktyvumo naudą jų sveikatai, kas sąlygotų didesnę tikimybę užsiimti ir palaikyti sveikatai naudingą fizinį aktyvumą ilgą laiką [162]. Fizinio aktyvumo didinimas ir svorio mažinimas yra ypač veiksmingas metabolinio sindromo gydymo būdas, nes mažesnis svoris ir didesnis fizinis aktyvumas pastebimai sumažina metabolinio sindromo komponentų – arterinės hipertenzijos ir dislipidemijos rodiklius bei II tipo cukrinio diabeto vystymąsi [103]. Zhou et al. teigia, kad pasitelkus veiksmingas gyvensenos keitimo intervencijas, galima ženkliai sumažinti cukrinio diabeto riziką net ir tiems žmonėms kurie turi genetinį polinkį sirgti šia liga [163].
Visavertė subalansuota augalinė mityba yra daugelio gyvensenos keitimo programų sudėtinė ir atraminė dalis. Sveikatai palanki mityba yra siejama su augaline mityba, kuri yra apibūdinama kaip rėžimas skatinantis valgyti pilnos struktūros augalinį maistą – vaisius, daržoves, ankštinius, grūdines kultūras, riešutus ir sėklas bei atsisakyti mėsos, kiaušinių, pieno ir perdirbto maisto produktų. Sveika
augalinė mityba yra veiksminga strategija siekiant pagerinti organizmui naudingų maistinių medžiagų suvartojimą tuo pačiu mažinant nutukimo, II tipo cukrinio diabeto ir koronarinės širdies ligos riziką. Įrodyta, kad visavertė augalinė mityba gali sumažinti ŠKL riziką maždaug 40 proc. [178]. Intervencijos kuriose buvo naudojama visavertė augalinė mityba kartu su fiziniu aktyvumu ir streso valdymu pagerėjo glikemijos kontrolė, sumažėjo kūno svoris, sumažėjo prostatos vėžiui specifinių antigenų ir išeminės širdies ligos atvejų [141, 170-177]. Augaliniai maisto produktai, tokie kaip pilnos sudėties grūdai, vaisiai, daržovės, augaliniai aliejai, riešutai turi daug polifenolių, natūralių bioaktyvių junginių, kuriuos augalai gamina kaip antrinius metabolitus, būtinus augalų fiziologijai [179]. Polifenolinių junginių antioksidaciniai gebėjimai, daugiausia dėl jų vaidmens pašalinant ir neutralizuojant laisvąjį deguonį ir taip apsaugant nuo oksidacinio streso, yra žinomi iš in vitro tyrimų [180]. Polifenoliai taip pat gali prisidėti prie pagerėjusios širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos slopinant trombocitų agregaciją, mažinant kraujagyslių uždegimą, modifikuojant apoptotzinius procesus ir ribojant MTL cholesterolio oksidaciją [180, 181].
Moksliniai tyrimai rodo, kad augalinė mityba yra ekonomiška ir mažos rizikos intervencija kuri gali padėti sumažinti arterinį kraujospūdį, gliukozės ir cholesterolio koncentraciją kraujyje bei sumažinti medikamentų nuo LNL poreikį ir mirtingumą nuo išeminės širdies ligos. Augalinė mityba ypač rekomenduojama žmonėms sergantiems arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, ŠKL ir nutukimu [165]. Kultūrose kuriose nuo seno vyrauja augalinė mityba ŠKL atvejų iš esmės nėra, pvz., Šiaurės Meksikos Tarahumara indėnai, Naujosios Gvinėjos Papua aukštumų gyventojai ir Kinijos kaimo ir Vidurio Afrikos gyventojai [166]. Apžvalgoje kuri vertino 27 atsitiktinių imčių kontroliuojamų ir stebėjimo tyrimų rezultatus buvo padaryta išvada, kad augalinės mitybos intervencijos buvo labai veiksmingos mažinant cholesterolio koncentraciją plazmoje [167]. Atsitiktiniai kontroliuojami tyrimai ir epidemiologiniai tyrimai rodo, kad visavertė augalinė mityba kurioje nėra gyvulinės kilmės produktų yra susijusi su reikšmingu ŠKL ir rizikos veiksnių tokių kaip diabetas ir hipertenzija sumažėjimu [142, 165, 168, 169]. Kiti atlikti tyrimai parodė, kad asmenims kurie maitinosi augaliniu maistu diabeto pasireiškimas buvo 46-74 proc. mažesnis nei įprastai besimaitinančių asmenų [178]. Paskelbtose 2015 - 2020 metų mitybos gairėse amerikiečiams yra rekomenduojama tinkamai suplanuota vegetariška mityba sveikatos gerinimui [183].
Gyvensenos keitimo programos dažniausiai būna labai intensyvios, ypač programos pradžioje. Pavyzdžiui, Ornish programa (angl. Ornish program) [145] kuri parodė aterosklerozinių plokštelių sumažėjimą atsitiktinių imčių kontroliuojamame tyrime [142], apima tris keturių valandų užsiėmimus pirmąją programos savaitę ir du keturių valandų užsiėmimus per kitas aštuonias savaites. Pirmosios rezidencinės gyvensenos medicinos programos Pritkin centre [146] ( angl. Pritikin Longevity Center) kurios rezultatai buvo publikuoti daugiau nei 100 mokslinių leidinių [147] apima trijų savaičių programą su kasdieniniais užsiėmimais, visą programos laiką gyvenant centre. Visapusiška sveikatos
gerinimo programa CHIP [148] (angl. Complete Health Improvement Program), kuri siūloma jau daugiau nei 25 metus ir šiai dienai yra naudojama daugelyje pasaulio šalių, pirminėje versijoje apėmė 16 grupinių užsiėmimų per pirmas 4 savaites. Ši programa buvo naudojama medicinos įstaigose, įmonių ir bendruomenių aplinkoje, o trumpalaikė ir ilgalaikė programos nauda kaip ir jos ekonominis efektyvumas buvo dokumentuoti daugiau nei 25 recenzuojamuose medicininiuose ir moksliniuose leidiniuose [150-153]. Per pastaruosius 25 metus, apie 60 000 asmenų visame pasaulyje [154] dalyvavo CHIP programoje, kuri parodė puikius rezultatus lėtinių ligų valdyme [152, 153, 155, 156], o Amerikos Gyvensenos Medicinos koledžo buvo įvardinta kaip: ,,pasiekusi pačius įspūdingiausius klinikinius rezultatus paskelbtus literatūroje‘‘ [157]. Pirmojoje CHIP programoje kuri buvo įgyvendinta ligoninėje dalyvavo 288 dalyviai iš kurių 123 buvo vyrai ir 165 moterys [155]. Programos pirminis tikslas buvo pagerinti kraujo lipidų ir gliukozės rodiklius bei sumažinti AKS, tuo pačiu buvo siekiama sumažinti dalyvių svorį ir medikamentų nuo hipercholesterolemijos, arterinės hipertenzijos ir cukrinio diabeto poreikį [157]. Ši trisdešimt dienų trukusi programa parodė reikšmingą visų biometrinių rodiklių sumažėjimą. Vyrams kurių pradinis lipidų lygis kraujyje buvo didžiausias, bendras cholesterolio ir MTL cholesterolio kiekis sumažėjo vidutiniškai po 22 proc., o tigliceridų kiekis sumažėjo 39 proc., analogiškai, moterims bendras cholesterolio ir MTL cholesterolio kiekis sumažėjo vidutiniškai – 11 proc. ir 14 proc., o trigliceridų kiekis 20 proc. [157, 158]. Kita visapusiška gyvensenos keitimo programa Lifestyle 180 (angl. The Lifestyle 180 program) vykdyta JAV, apjungia mitybos, fizinio aktyvumo ir streso valdymo intervencijas intensyviame šešių savaičių kurse kurį sudaro 8 valandos grupinių užsiėmimų per savaitę ir trys papildomi 4 valandų susitikimai šešių mėnesių bėgyje. Šios programos dalyviams po šešių mėnesių buvo nustatytas reikšmingas svorio, liemens apimties, trigliceridų, MTL cholesterolio ir gliukozės kiekio kraujyje sumažėjimas bei DTL cholesterolio padidėjimas[54]. Retrospektyvinis tyrimas kuris vertino Lifestyle 180 programos dalyvių, kuriems buvo diagnozuotas vėžys gyvensenos rizikos veiksnius ir pokyčius po dalyvavimo programoje bei jų gyvenimo kokybę, nustatė, kad žmonėms sirgusiems onkologinėmis ligomis intensyvi gyvensenos keitimo programa gali padėti išlaikyti sveikatai palankią gyvenseną ir gyvenimo kokybę. Gauti tyrimo duomenys palaiko Amerikos vėžio draugijos ir Amerikos klinikinės onkologijos draugijos rekomendacijas įtraukti sveikatai palankią gyvenseną į ilgalaikę onkologinių ligonių priežiūrą [55]. Gyvensenos medicinos centras Black Hills esantis JAV (angl. Black Hills Lifestyle Medicine Center) vykdo intensyvią rezidencinę trijų savaičių gyvensenos keitimo programą kurioje yra derinama visavertė augalinė mityba, sveiko maisto gaminimo pamokos, fizinio aktyvumo didinimas, streso valdymo ir gyvensenos įtakos sveikatai edukacija. Centras įvardina ligas ir būkles kurios gali būti palengvinamos, gydomos ar netgi išgydomos jų siūlomos programos metu, tai: diabetas, nutukimas, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, padidėjęs arterinis
kraujospūdis, artritas, nemiga, virškinimo problemos, depresija, nerimas, stresas, energijos trūkumas, autoimuniniai susirgimai, lėtinis skausmas, priklausomybės, migrena [164].
Gyvensenos keitimo programų pirmosios savaitės yra specialiai strategiškai kuriamos intensyvios tam, kad iš esmės būtų pakeičiama dalyvių įprasta gyvensena ir jų įpročiai, o gaunami greiti rezultatai ir sveikatos pokyčiai didintų dalyvių motyvaciją išlaikyti sveikatai palankią gyvenseną [148, 149].
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODIKA
2.1. Tiriamasis kontingentasTyrimo kontingentą sudarė 40–73 metų asmenys dalyvavę gyvensenos keitimo programoje 2018 metų kovo mėnesį UPA reabilitacijos centre Lietuvoje. Kvietimai į pakartotinį sveikatos patikrinimą buvo išsiųsti visiems 10 anksčiau tirtos kohortos nariams. Gavęs kvietimą, 1 žmogus informavo, kad yra išvykęs į užsienį ir atvykti negali. Pasitikrinti sveikatos atvyko 9 asmenys (100 proc. galėjusių atvykti), iš jų – 6 moterys (66,7 proc.) ir 3 (33,3 proc.) vyrai. Visi tiriamieji buvo supažindinti su numatomais tyrimais, sutiko ir pasirašė informuoto asmens sutikimo formą.
2.2. Tyrimo organizavimas
Pirmoji Lietuvoje intensyvi gyvensenos keitimo programa buvo įgyvendinta 2018 metų kovo mėnesio 11-20 dienomis UPA reabilitacijos centre Lietuvoje. Šiai programai vadovavo pasaulyje žymūs šios srities specialistai: mokslininkas ir gydytojas, Gyvensenos medicinos pradininkas JAV, specializuotos ir akredituotos Gyvensenos medicinos klinikos vadovas prof. John Kelly iš JAV ir dietologė, visavertės mitybos ekspertė ir knygų autorė Brenda Davis iš Kanados. Į programą savanoriškai užsiregistravo ir įsitraukė 10 dalyvių: šešios moterys ir keturi vyrai. Apie gyvensenos keitimo programą buvo skelbiama spaudoje, interneto tinklalapiuose, socialinės medijos kanaluose. Dalyviams nebuvo taikomi jokie atrankos kriterijai. Dalyvių amžiaus vidurkis buvo – 59,5 m., jauniausiam – 40 metų, o vyriausiam – 72 metai. Visi dalyviai turėjo nusiskundimų sveikata, diagnozuotų lėtinių ligų, taip pat visiems dalyviams buvo nustatyta įvairių modifikuojamų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių tokių kaip: hipertenzija, dislipidemija, antsvoris, nutukimas, II tipo cukrinis diabetas, per mažas fizinis aktyvumas.
Gyvensenos keitimo programa buvo sudaryta iš penkių pagrindinių dalių:
1. Pirminis sveikatos būklės ir gyvensenos įvertinimas. Naudojant klausimynus buvo vertinami kiekvieno dalyvio mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas, darbo ir poilsio rėžimas, patiriamo streso lygis, žalingi įpročiai, diagnozuotos lėtinės ligos. Naudojant SF-36 klausimyną buvo vertinama su sveikata susijusi gyvenimo kokybė. Matuojamas arterinis kraujospūdis, širdies susitraukimų dažnis, atliekami antropometriniai matavimai, laboratoriniai kraujo tyrimai. Atliktas išsamus organizmo fizinės būklės įvertinimas - medžiagų apykaitos, kvėpavimo, širdies, kraujagyslių, psichosomatinės ir raumenų sistemų atsakas į fizinį krūvį buvo ištirtas VO2Max sistema.
2. Gyvensenos intervencija. Mityba programos metu - visavertė, augalinė, be pridėtinio cukraus, be pridėtinių riebalų, sumažintu druskos kiekiu (ne daugiau 2-3 g/d.). Lengvo ir vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas: rytinė mankšta, tempimo pratimai, grupiniai pasivaikščiojimai. Dalyviai turėjo galimybę kasdien plaukioti baseine.
3. Edukacija pagrįsta moksliniais įrodomais ir tyrimais. Paskaitos apie visavertės augalinės mitybos naudą ir principus, neuroplastiškumą, ilgaamžių populiacijų epidemiologinius tyrimus ir gyvenimo būdą, epigenetinius veiksnius ir kaip jie veikiami mūsų gyvensenos lemia mūsų sveikatą, fizinio aktyvumo įtaką sveikatai, streso valdymą, atsipalaidavimą ir miego kokybę lemiančius veiksnius. Vyko visaverčio, sveiko maisto gaminimo pamokos.
4. Sveikatos būklės ir savijautos po intervencijos įvertinimas. Pakartotinės apklausos, laboratoriniai kraujo tyrimai, arterinio kraujospūdžio matavimas, antropometriniai matavimai.
5. Ilgalaikių individualių gyvensenos rekomendacijų teikimas. Kiekvienam dalyviui buvo pateiktos individualios fizinio aktyvumo, mitybos ir gyvensenos rekomendacijos.
2.3.Tyrimo instrumentai ir duomenų šaltiniai
Pakartotinis sveikatos patikrinimas buvo atliekamas praėjus 8 mėnesiams po dalyvavimo gyvensenos keitimo programoje. Tyrimo anketa buvo sudaryta iš trijų dalių. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė buvo vertinta naudojant SF-36 klausimyną (subjektyvaus savo sveikatos vertinimo trumpa sveikatos apklausos forma, angl. Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire [7], 2 priedas). Subjektyvus gyvensenos pasikeitimo vertinimas po dalyvavimo gyvensenos keitimo programoje buvo vertinamas naudojant autorės sudarytą klausimyną (1 priedas). Buvo atliekami antropometriniai matavimai, matuojamas arterinis kraujospūdis, pulsas, vertinami kraujo tyrimų duomenys.
2.3.1. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas
SF-36 klausimynas yra naudojamas kaip bendrinis instrumentas tiriant asmens sveikatą įvairiose skirtingose populiacijos grupėse nes pasižymi aukštu validumu ir yra jautrus pokyčiui, todėl gali būti naudojamas su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei vertinti prieš ir po gydymo ar gyvensenos keitimo programos [8]. Klausimyną sudaro 36 klausimai - teiginiai, kurie suskirstyti į dešimt klausimų blokų ir atspindi aštuonias gyvenimo sritis: Bendrą sveikatos vertinimą, Fizinį aktyvumą, Veiklos apribojimą dėl fizinių negalavimų, Skausmą, Energingumą/Gyvybingumą, Socialinę funkciją, Veiklos apribojimą dėl emocinių sutrikimų ir Emocinę būklę. Šios gyvenimo
sritys yra jungiamos į dvi sveikatos kategorijas – fizinę ir psichinę [7]. Atsakyti į anketos klausimus tiriamieji turėjo atžvelgdami ir vertindami savo pastarųjų keturių savaičių savijautą. Atsakymai į klausimus buvo vertinami balais. Kiekviena sritis buvo perskaičiuota į standartizuotus balus visoms sritims ir vertinama, minimalus galimas balų skaičius - 0, o maksimalus – 100. Kuo aukštesnis balų skaičius, tuo geresnė subjektyvi su sveikata susijusi gyvenimo kokybė.
2.3.2. Subjektyvus gyvensenos pasikeitimo vertinimas
Subjektyvus gyvensenos pasikeitimo vertinimas po dalyvavimo gyvensenos keitimo programoje buvo vertinamas naudojant autorės sudarytą klausimyną kurį sudarė 6 klausimai: ,,Ar pasikeitė jūsų fizinis aktyvumas po dalyvavimo gyvensenos keitimo programoje?”, ,,Ar pavyksta laikytis gyvensenos keitimo programoje jums pritaikytų ir rekomenduotų sveikos mitybos principų?”, ,,Ar jūsų miego kokybė pasikeitė po dalyvavimo gyvensenos keitimo programoje?”, ,,Ar pasikeitė jūsų rūkymo įpročiai po dalyvavimo gyvensenos keitimo programoje?”, ,,Ar pasikeitė jūsų suvartojamas alkoholio kiekis po dalyvavimo gyvensenos keitimo programoje?”, ,,Ar jūsų gyvensena po gyvensenos keitimo programos pasikeitė į labiau sveikatai palankią?”. Buvo siekiama sužinoti kaip patys dalyviai vertina savo gyvensenos pokyčius praėjus 8 mėnesiams po dalyvavimo gyvensenos keitimo programoje.
2.3.3. Antropometriniai matavimai
Sveikatos patikrinimo metu visiems tiriamiesiems buvo matuojamas arterinis kraujospūdis, širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) ir atliekami antropometriniai matavimai. Antropometrinę analizę sudarė svorio matavimas, ūgio matavimas ir KMI apskaičiavimas. Kūno masė nustatyta 100 gramų tikslumu naudojant medicinines elektronines svarstykles, prieš matuojant kūno svorį tiriamųjų buvo prašoma nusiauti batus, nusirengti sunkesnius viršutinius drabužius, atsistojus ant svarstyklių buvo prašoma stovėti ramiai kol svarstyklių ekrane nusistovi ir yra stebimi kūno svorio parodymai. Ūgis išmatuotas 0,5 cm tikslumu naudojant ūgio matuoklę, tiriamųjų buvo prašoma stovėti laisvai, nuleistomis rankomis, galvą laikyti tiesiai, o pečius – vienodame lygyje. KMI apskaičiuotas kūno masę kilogramais dalijant iš ūgio metrais kvadratu (kūno svoris (kg)/ ūgis2 (m2)). AKS ir ŠSD buvo
matuojami oscilometriniu matavimo principu matuojančiu automatiniu žastiniu kraujospūdžio matuokliu OMRON M3S. Šis prietaisas atitinka EB direktyvos 93/42/EEB (Direktyvos dėl medicinos prietaisų) reikalavimus ir yra sukurtas pagal Europos standartą EN1060. AKS buvo matuojamas: ±3 mmHg tikslumu, o ŠSD: ±5 % tikslumu nuo ekrane rodomos reikšmės. Matuojant AKS ir ŠSD buvo laikomasi šių taisyklių: matuojama tiriamajam patogiai sėdint ant kėdės prie stalo, kojas laikant ant grindų, ramioje aplinkoje, atsipalaidavus, 30 minučių iki tyrimo tiriamųjų buvo prašoma nesimaudyti,
