1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA
JUDĖJIMO FUNKCIJŲ ATSIKŪRIMAS PO KLUBO SĄNARIO
KEITIMO OPERACIJOS. SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA
MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS „MEDICINA“ BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas
Doc. Gražina Krutulytė
Darbą atliko
Juozas Spiridonovas
2
TURINYS
SANTRAUKA………..…………...3
SUMMARY………..…………...4
INTERESŲ KONFLIKTAS...5
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS...5
SANTRUMPOS ………...6
ĮVADAS...7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...8
1. LITERATŪROS APŽVALGA...9
1.1 Osteoartrito paplitimas, patogenezė, rizikos veiksniai ir diagnozė...9
1.2 Fizinio funkcionavimo simptomai ir pasekmės...10
1.3 Konservatyvus klubo OA gydymas...10
1.4 Klubo sąnario artroplastika...11
1.4.1 Klubo sąnario artroplastikos istorija...11
1.4.2 Klubo sąnario endoprotezavimas...12
1.5 Reabilitacija po klubo sąnario artroplastikos...13
1.5.1 Ankstyvosios kineziterapijos galimybės po klubo sąnario artroplastikos...13
1.5.2 Fizinio veikimo eiga ir rezultatai...14
2. TYRIMO METODIKA...15
2.1 Tyrimo medžiaga ir metodai...15
2.1.1 Tyrimo tipas...15
2.1.2 Įtraukimo į sisteminę apžvalgą kriterijai ir duomenų rinkimas...15
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...17
3.1 Į sisteminę literatūros apžvalgą įtrauktų tyrimų charakteristikos………...17
3.2 Straipsniuose pateikiamų rezultatų analizė...20
DISKUSIJA... 22
IŠVADOS...23
LITERATŪROS SĄRAŠAS...24
3
SANTRAUKA
Juozas Spiridonovas
Judėjimo funkcijų atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos sisteminė literatūros apžvalga
Darbo tikslas: Išanalizuoti publikacijas apie judėjimo funkcijos atsikūrimą po klubo sąnario keitmo
operacjos bei išnagrinėti atsikūrimo laipsnį, atsižvelgiant į funkcionavimo aspektus.
Darbo uždaviniai:
Atlikti judėjimo funkcijos atsikūrimo po klubo sąnario operacijos tyrimų rezultatų sisteminę analizę. Išanalizuoti literatūrą atsižvelgiant į fizinio funkcionavimo aspektus: suvokiamą fizinį pajėgumą,
funkcinį pajėgumą užsiimti veikla, faktinę dienos veiklą namų aplinkoje.
Metodai: Į sisteminę apžvalgą įtraukti anglų kalba pateikti straipsniai, kuriuose skelbiami duomenys apie klubo sąnario keitimo operaciją ir jos išeitis. Paieška atlikta kompiuterinėje bibliografinėje bazėje ,,MEDLINE“. Nagrinėjamos publikacijos buvo leidžiamos nuo 2014m. vasario iki 2019m. vasario mėnesio, jos atitiko temos atrankos kriterijus. Visose studijose aptarta pacientų fizinė būklė prieš operaciją ir po jos. Fizinių funkcijų atsikūrimas vertintas Ontario ir McMaster universitetų osteoartrito indeksu (WOMAC), Harris Hip balu (HHS), klubo sąnario disfunkcijos ir osteoartrito išeičių balu (HOOS) bei kitais metodais.
Rezultatai: pateiktos paieškos laikotarpiu rasta 454 straipsniai su reikšminiais žodžiais. Į sisteminę literatūros apžvalgą iš viso įtraukta 9 straipsniai. Aprašytų pacientų skaičius, dalyvavusių tyrimuose, svyravo nuo 28 iki 2040. Mažiausios apimties tyrimas (28 pacientai) atliktas Prancūzijoje, didžiausios (2040 pacientų) – JAV. Trys į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukti tyrimai atlikti JAV, po vieną tyrimą iš Danijos, Prancūzijos, Lenkijos, Belgijos, Olandijos ir Šveicarijos.
Išvados:
Lyginant su priešoperaciniais duomenimis, jau pirmaisiais metais po sąnario keitimo pagerėja pacientų fizinis pajėgumas
Apibendrinta studijų medžiaga parodė, kad konkrečiai ligai tinkamos vertinimo skalės, tokios kaip WOMAC ar SF-36-PF, gali būti taikomos pacientams, kuriems buvo atlikta klubo sąnario operacija. Daliai pacientų fizinio funkcionavimo ir skausmo rezultatai pagerėja per pirmuosius metus, tačiau
4
SUMMARY
Juozas Spiridonovas
Recovery of motion function after hip replacement surgery systematic review of literature
Objective:
analyze publications on the recovery of motion function after hip replacement surgery and examine the degree of recovery, taking into account aspects of functioning.
Research aims:
Carry out a systematic analysis on publications on the topic of the motion function after hip joint surgery.
Analyze literature in three main aspects of physical function: perceived physical function, functional ability to engage in activities, actual daily activity in the home environment.
Methods: The systematic review includes all freely available articles in English that provide information about hip replacement surgery and its outcomes. The search was carried out in the computerized database "MEDLINE". The publications in question have been published from 2014 to 2019 February and have met the selection criteria. All studies assessed the physical conditions of patients before and after surgery. The recovery of physical function was assessed using the Ontario and McMaster University Osteoarthritis Index (WOMAC), Harris Hip Score (HHS), hip joint dysfunction and osteoarthritis outcome score (HOOS) and other methods.
Results: 454 articles were screened and a total of 9 articles have been included in this systematic literature analysis. The number of patients in the studies ranged from 28 to 2040. The total number of patients was 3076. The smallest study (28 patients) was conducted in France, the largest (2040 patients) in the US. 3 studies in the US included in the systematic literature review, followed by 1 study from each Denmark, France, Poland, Belgium, Holland and Switzerland
Conclusions:
• In the first year after surgery, patient’s physical capacity was improved compared to pre-operative data.
• Summarized material has shown that scales which measure functional outcomes, such as the WOMAC or SF-36-PF scale can be used for patients undergoing hip surgery.
• Physical functioning and pain improve in the first year as compared to the pre-operative measures, however, for most patients, functional limitations remain for several months and years after surgery
5
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Etikos leidimą tyrimui atlikti išdavė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Bioetikos centras. Leidimo numeris – BEC-MF-196
6
SANTRUMPOS:
BT – balneoterapija SP – standartinė paklaida HHS – Harris Hip balas HT – hidroterapija
HOOS – klubo sąnario disfunkcijos ir osteoartrito išeičių balas NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
OA – osteoartritas
SF-36 – trumpa sveikatos apklausos forma TENS – elektrinė nervų stimuliacija
7
ĮVADAS
Klubo sąnario keitimo operacija atliekama esant stipriam jo pakenkimui. Dažniausia to priežastis yra osteoartritas. Pažeidimas sukelia skausmą, tinimą bei sumažina judesių amplitudę todėl yra apsunkinama kasdienė žmogaus veikla. Manoma, kad, dėl OA poveikio sąnariui, atsirandantis aplinkinių audinių patinimas sustiprina ilgalaikį jo pažeidimą [1]. OA klinikiniai bruožai: girgždėjimas, traškėjimas ir šlifavimo pojūtis judinant sąnarį taip pat sumažėjusi judesių amplitudė ir juntamas skausmas, susijęs su judėjimu [2]. Osteoartritas koreliuoja su senėjimu. Rizika jam išsivystyti gerokai padidėja kiekvieną dešimtmetį po 45 metų amžiaus [3]. Skausmo ir funkcinio sutrikimo našta blogina gyvenimo kokybę, o tai yra pagrindinis žmonių rūpestis sergant OA [3]. Šie skirtingi tokio masto požymiai ir simptomai lemia funkcinius apribojimus, todėl manoma, kad OA yra labiausiai paplitusi vyresnio amžiaus žmonių neįgalumo priežastis [4].
OA gali būti gydomas konservatyviai arba chirurgiškai. Konservatyviam gydymui skirtos priemones: poilsis, svorio mažinimas, mankšta, SPA terapija, taip pat farmakologiniai preparatai, skirti simptominiam gydymui bei kt. Esant didelio laipsnio sąnario pakenkimui, nepasiekus norimų rezultatų po konservatyvaus gydymo, yra siūlomas chirurginis gydymas. Tokiu atveju intervencijos metu iš klubo sąnario pašalinama pažeista kremzlė bei kaulas, kurie pakeičiami protezu. Per pastaruosius tris dešimtmečius chirurginės intervencijos buvo patobulintos ir toliau tobulinamos. Šiuo metu klubo sąnario keitimo operacija gali labai ženkliai sumažinti skausmą ir teigiamai veikti sąnarių funkcijos atkūrimą. Klubo sąnarys dažniausiai keičiamas vyresniems nei 60 metų amžiaus asmenims, bet pasitaiko ir jaunesniems, patiriantiems didelias sąnarių apkrovas. Implantų ilgaamžiškumas dažnai laikomas operacijos pagrindu, tačiau jos rezultatas priklauso ne tik nuo sėkmingos chirurginės procedūros, bet ir nuo tinkamos pooperacinės reabilitacijos. Kadangi pacientai po operacijos turi didelių lūkesčių dėl sąnario funkcijos rezultatų, jie turi būti gerai informuojami apie jos atkūrimo eigą, galimas komplikacijas ir kt.
8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Išanalizuoti publikacijas apie judėjimo funkcijos atsikūrimą po klubo sąnario keitmo
operacjos bei išnagrinėti atsikūrimo laipsnį, atsižvelgiant į funkcionavimo aspektus.
Darbo uždaviniai:
Atlikti judėjimo funkcijos atsikūrimo po klubo sąnario operacijos tyrimų rezultatų sisteminę analizę. Išanalizuoti literatūrą atsižvelgiant į fizinio funkcionavimo aspektus: suvokiamą fizinį pajėgumą,
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Osteoartrito paplitimas, patogenezė, rizikos veiksniai ir diagnozė
Osteoartritas (OA) – viena iš labiausiai paplitusių, lėtinė sąnarių liga, kuri dažniausiai pažeidžia klubo, kelio ir rankų sąnarius[5]. OA paplitimas didėja su amžiumi ir yra susijęs su lytimi. Nuo 30 iki 65 metų amžiaus OA dažnis padidėja nuo 2 iki 10 kartų [6]. Sulaukęs 80 metų amžiaus, beveik kiekvienas asmuo turi osteoartritinių pakitimų viename ar daugiau sąnarių [7]. Maždaug 3 – 9% žmonių, kuriems yra virš 50 metų, aptinkamas simptomiškai reikšmingas OA [8]. Lietuvos Higienos instituto duomenimis, per 2018 metus Lietuvoje koksartrozė diagnozuota 32525 pacientams iš kurių 22566 moterys [9].
OA būdingas degeneracinis procesas, kuris paveikia sinovijinius sąnarius[10,11]. Taip pat jam būdingas progresuojantis kremzlės pažeidimas, skleroziniai pakitimai subchondriniame kaulo audinyje ir osteofitų bei cistų formavimasis [12,13]. Minkštųjų audinių struktūros irgi gali būti paveiktos ir formuoti sinovijinio audinio proliferacijas, gali atsirasti sąnario kapsulės sustorėjimas, raiščių laisvumas ir raumenų, esančių aplink sąnarį, silpnumas[7,12].
OA vystymasis priklauso nuo lyties, amžiaus, genetinės predispozicijos ir neadekvačios mechaninės apkrovos, kurią sukelia nutukimas ar sąnarių traumos[13]. OA rizikos veiksniai gali būti suskirstyti į su asmeniu ( amžius, lytis, nutukimas, mityba bei genetika) ir su sąnariu (sužalojimai, neadekvati mechaninė apkrova ir kt.) susijusius rizikos veiksnius [14]. Genetiniai veiksniai nulemia ne mažiau kaip 50% OA atvejų [12].
Amžius yra vienas ryškiausių OA rizikos veiksnių [15]. Tikslus OA ir amžiaus ryšio mechanizmas nėra žinomas, tačiau jis greičiausiai yra susijęs su įvairių pokyčių sąsaja: sąnarių audinių gebėjimu prisitaikyti prie biomechaninių ir biologinių pokyčių, pvz. ląstelių senėjimo, sumažėjusiu gebėjimu prisitaikyti prie biomechaninių iššūkių (dėl amžiaus atsiradusios sarkopenijos ir kaulinių struktūrų silpnėjimo) [14].
Yra keli OA diagnozavimo būdai, pagrįsti radiologiniais ar patologiniais
radiniais (taip pat gydytojo ar specialisto nuomonė) [16]. Pagal American College of Rheumatology kriterijus OA diagnozuojamas, jei klubo skausmas juntamas didžiąją dalį mėnesio dienų, kartu remiamasi radiologiniais kriterijais, tokiais kaip osteofitai ir (arba) sąnarių erdvės susiaurėjimas, ir (arba) eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) ≤ 22mm/h.[17].
10 Pagrindiniai OA simptomai yra sąnarių sąstingis bei skausmas. Sąstingis sustiprėja ramybės būklėje ir silpnėja, kai sąnarys judinamas. Laikui bėgant, dėl neadekvačios sąnario apkrovos, atsiranda skausmas. Dėl to gali būti ribojamas judėjimas. [12,18]. Ankstyvoje OA stadijoje klubo skausmas labiausiai išryškėja po dažnos, didelį svorį kilnoti reikalaujančios, veiklos, jis gali būti juntamas ramybės metu, žmogui miegant [18].
Dažniausi OA požymiai yra sąnario patinimas, jo deformacija, sumažėjęs klubo ir šlaunų raumenų stiprumas, ribota judesio amplitudė vidinės rotacijos, pritraukimo bei atitraukimo metu [7,12,18]. Siekdami išvengti skausmo, pacientai stengiasi „nukrauti“ paveiktą sąnarį, todėl pradeda šlubuoti. Tokiu atveju pagalbinių priemonių naudojimas sumažina klubo sąnario apkrovą, palengvina vaikščiojimą, todėl yra tinkamas pacientų pasirinkimas. Tačiau pažeisto klubo sąnario apkrovos mažinimas vaikščiojimo metu gali sukelti raumenų silpnumą ir menkinti galimybę vaikščioti ilgesnius atstumus, taip pat gali apskritai mažinti asmens aerobinį pajėgumą [7,19].
Vaikščiojimo apribojimas sumažina galimybes vykdyti kasdienę veiklą, dalyvauti sporto, laisvalaikio ir kt. socialinėje veikloje. Daugelis pacientų nepajėgia dirbti, tampa priklausomi nuo kitų asmenų [13]. Kitaip tariant, tipinės pacientų problemos yra susijusios su
įvairių kasdienių užduočių vykdymu, pavyzdžiui, pakelti daiktus nuo grindų, laipioti laiptais ir eiti pasivaikščioti įprastu greičiu įprastus atstumus[7,19].
1.3 Konservatyvus klubo OA gydymas
Nėra jokio specifinio OA gydymo, tačiau visos medicinos priemonės, parinktos pacientui, yra nukreiptos į skausmo ir aktyvumo ribojimo mažinimą. [11]. Dažniausiai taikomas farmakologinio ir nefarmakologinio gydymo derinys [20].
Farmakologiniam skausmo gydymui vartojami analgetikai, pvz. paracetamolis.
Jei paracetamolis nėra pakankamai veiksmingas, siūloma vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU). Taip pat tarp siūlomų alternatyvų yra intrasąnarinės kortikosteroidų inkjekcijos [20,16]. Be to, minėtinas nefarmakologinis gydymas, pvz., transkutaninė elektros nervų stimuliacija (TENS) bei mažinanti skausmą akupunktūra [20].
Fizinių pratimų terapija ir pacientų švietimas apie ligą derinami kartu su farmakologiniu gydymu. Švietimo programose daugiausia dėmesio skiriama skausmo valdymui, svorio
kontrolei ir bendrai sąnarių apsaugai, čia priskiriami patarimai, kaip išlaikyti fizinį aktyvumą. Tokios programos buvo veiksmingos mažinant skausmą ir aktyvumo apribojimus [21].
11 Daugelyje Europos šalių SPA terapija yra vienas iš dažniausiai naudojamų nefarmakologinių gydymo metodų lengvinti OA simptomatiką ir apima platų gydymo būdų spektrą, įskaitant balneoterapiją (BT), hidroterapiją (HT), purvo terapiją ir fizioterapiją [22, 23].
Paprastai BT vykdoma kurortuose, turinčiuose gydyklas, palaikančias ypatingą terapinę temperatūrą ir atmosferą. Priemonės, kuriomis BT mažina OA ir kt. reumatinių ligų simptomus, nėra visiškai paaiškinamos. Manoma, kad teigiamas rezultatas atsiranda dėl kombinuoto [mechaninio (hidrostatinės jėgos), terminio (mineralinio vandens temperatūros) ir cheminio (cheminės vandens ar purvo sudėties)] poveikio [23, 24].
Balneoterapijos ir purvo terapijos poveikį daugiausia lemia temperatūra. Šiluma gali mažinti skausmo intensyvumą ir raumenų tonusą, taip pat padeda sumažinti raumenų spazmus. Be to, reaguojant į šilumą, didėja serumo kortizolio ir katecholaminų kiekis, kuris turi priešuždegiminį poveikį [25,26]. Šiluma padidina kolageno turinčių audinių elastingumą, sumažina raumenų spazmus, dėl to greičiausiai mažėja skausmas ir gerėja sąnarių funkcija [25,26].
Moksliniais tyrimais pagrįsta, kad siekiant sumažinti skausmo ir veiklos apribojimus, yra veiksmingos tos kineziterapijos programos, kurios rekomenduoja raumenų stiprinimo, lankstumo ir aerobinio pajėgumo pratimus [20, 27]. Taip pat efektyvūs pratimai, atliekami vandenyje [20]. Visi įvairių rūšių gydymo metodai turi didesnį ar mažesnį teigiamą poveikį skausmo ir aktyvumo apribojimo mažinimui (kalbama apie sergančius klubo sąnario OA). Tačiau kai kuriems pacientams, sergantiems OA, adekvatus skausmo mažinimas ir funkcinis pagerėjimas nėra pasiekiamas, nors taikomos įvairios konservatyvios priemonės. Tuomet tokiems ligoniams yra siūlomas operacinis gydymas - klubo sąnario keitimas protezu. [20,28].Taip buvo ir su pacientais, įtrauktais į šią apžvalgą.
1.4 Klubo sąnario artroplastika
1.4.1 Klubo sąnario artroplastikos istorija
Nuo pirmojo klubo sąnario keitimo bandymo praėjo daugiau nei 100 metų. Pirma tokia operacija buvo atlikta Vokietijoje 1891 m. Pirmaisiais bandymais pacientų, kurių klubo sąnariai buvo pakenkti tuberkuliozės, šlaunikaulio galvos buvo pakeistos į dramblio kaulo protezus. Vėliau chirurgai eksperimentavo tarp sąnarinių paviršių naudodami įvairius audinius, tokius kaip fascia lata, odą ar kiaulės šlapimo pūslės pogleivinę. [29,30]. 1925 m. Smith-Petersen pagamino iš stiklo tuščiavidurį pusrutulį, kuris turėjo būti uždėtas virš šlaunikaulio galvos, bet stiklas neatlaikė spaudimo jėgos ir sudužo[31]. Vėliau jis buvo pakeistas nerūdijančiu plienu.
12 1938 m. Wiles sukūrė pirmąjį protezą totaliniam klubo sąnario keitimui [31]. OA pažeistą klubo sąnarį pakeitė dirbtiniu nerūdijančio plieno sąnariu. Deja, atsirado problemų dėl blogos konstrukcijos, prastų medžiagų ir mechaninių artroplastikos gedimų [30]. 1950-aisiais buvo sukurtas cementuojamas šlaunikaulio stiebas ir kobalto-chromo gūžduobės implantas. Šis protezas turėjo geras ilgaamžiškumo prognozes, tačiau dėl metalo išskiriamų dalelių sukelto vietinio poveikio aplinkiniams audiniams, tapo nepopuliarus[29]. 1960-ųjų pradžioje chirurgas ortopedas, seras Johnas Charnley, suprojektavo mažos trinties artroplastiką, susidedančią iš trijų dalių: metalinio šlaunikaulio stiebo su maža šlaunikaulio galva, polietileno gūžduobės komponento ir akrilinio kaulinio cemento [30]. Dažniausios šių ankstyvųjų klubo sąnario keitimo operacijų komplikacijos būdavo implanto lūžimas, asepetinis atsipalaidavimas, infekcija ir dislokacija.
1.4.2 Klubo sąnario endoprotezavimas
Klubo sąnario endoprotezavimas yra dažniausias chirurginis klubo OA gydymo metodas. Operacijos metu, padarius pjūvį, išnarinama šlaunikaulio galva, nupjaunamas šlaunikaulio kaklas, tada specialiais instrumentais paruošiama gūžduobė, šlaunikaulio kanalas ir implantuojami nauji komponentai. Atsižvelgiant į komponentų fiksaciją su kaulu, endoprotezai skirstomi į keturis tipus: cementinius, hibridinius, atvirkščiai hibridinius ir becementinius. Naudojant cementinius endoprotezus, yra paruošiamas specialus kaulinis cementas, kuris skysčio pavidalo sušvirkščiamas į kaulą, ten per tam tikrą laiką sustingsta ir pritvirtina komponentus prie kaulo. Endoprotezų sąnariniai paviršiai gaminami iš įvairių medžiagų (metalo, keramikos, polietileno) [32].
Ateityje klubo sąnario artroplastikos operacijų skaičius tik didės dėl žmonių populiacijos senėjimo. Dėl geresnio protezo patvarumo ir mažesnių pooperacinių komplikacijų, tikimasi didesnio skaičiaus jaunesnių žmonių, turinčių OA problemų, kuriems bus atliekama ši operacija.
Tikėtina, kad jaunesni žmonės turės, nei turi vyresni, didesnių lūkesčių dėl to, ką jie bus pajėgūs daryti po operacijos.
1.5 Reabilitacija po klubo sąnario artroplastikos
Pagrindiniai klubo sąnario keitimo tikslai yra sumažinti skausmą, didinti judėjimo amplitudę bei pagerinti gyvenimo kokybę. Fizioterapeutas padeda pacientui pasiekti šiuos tikslus taikydamas ankstyvąją mobilizaciją ir jėgos pratimų mokymus. Taip pat svarbu skirti pacientui tinkamą analgeziją bei teikti emocinę paramą: raminti, skatinti, pagirti.
13 1.5.1 Ankstyvosios kineziterapijos galimybės po klubo sąnario artroplastikos
Reguliarūs raumenų jėgos bei sąnario judrumo pratimai po operacijos yra svarbūs judėjimo funkcijos atkūrimui. Ankstyvuoju laikotarpiu rekomenduotinas 20–30 minučių aktyvumo laikas, 2 ar 3 kartus per dieną [33]. Pratimai pradedami lovoje, kojoms esant truputį praskėstoms:
Pėdų pratimus sudaro jų lenkimas ir tiesimas bei sukamieji judesiai. Pėdų lenkimas ir tiesimas atliekamas iškart po operacijos ir tęsiamas iki visiško pasveikimo.
Kojos lenkimas per kelio sąnarį, pėdai slystant paklotu ir nekeliant kulno nuo lovos. Maksimalaus sulenkimo vietoje koja laikoma nuo 5 iki 10 sekundžių ir tada ištiesiama.
Sėdmenų raumenų tempimas skaičiuojant iki 5, kartojama 10 kartų.
Kojos atitraukiamieji pratimai, jai slystant į šoną kiek įmanoma toliau ir atgal, taip daroma 10 kartų. Keturgalvio šlaunies raumens tempimo pratimai atliekama ištiesus kelį ir įtempiant raumenį nuo 5
iki 10 sekundžių. Kartoti 10 kartų.
Tiesios kojos kėlimas įtempus šlaunį. Laikyti 5 – 10 sekundžių ir lėtai nuleisti. Kartoti, kol šlaunis pavargsta.
Pacientui, pradėjus stotis savarankiškai, ankstyvuoju laikotarpiu galimi stovimieji pratimai:
Kojos kėlimas stovint krūtinės link. Nereiktų kelti kelio aukščiau juosmens. Palaikyti 2 – 3 sekundes ir nuleisti. Labai svarbu visų šių pratimų metu laikytis už tvirto pagrindo.
Kojos atitraukimas stovint. Pėda nukreipta į priekį, nugara tiesi, koja per kelią ištiesta. Atitraukta pėda lėtai sugrąžinama į pradinę padėtį. Kartoti 10 kartų.
Kojos tiesimas stovint. Koja lėtai pakeliama nugaros link. Laikoma kelias sekundes ir nuleidžiama. Kartoti 10 kartų.
Po operacijos pacientas gana greitai pradeda vaikščioti trumpais atstumais palatoje ir atlieka lengvą kasdienę veiklą naudodamasis pagalbinėmis priemonėmis. Ši ankstyvoji veikla greitina funkcijų atsikūrimą.
1.5.2 Fizinio veikimo eiga ir rezultatai
Noras numalšinti skausmą yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių pacientai operuojami [34]. Lyginant su priešoperaciniu skausmu, operacijos dėka skausmas sumažėja maždaug 60-70% žmonių per tris mėnesius. [35,36] Ir po vienerių metų jis vis dar išlieka toks pat nežymus [36]. Todėl skausmas, tikėtina, nebebus trukdis išlikti fiziškai aktyviems.
14 Tyrimai, kuriuose buvo vertinamas pacientų suvokiamas fizinis pajėgumas atlikti kasdienius veiksmus, pvz. sėdėti, laipioti laiptais ir vaikščioti, pateikė duomenis, kad pacientai jau po dviejų savaičių po operacijos jautėsi taip pat kaip prieš operaciją [37].
15
2. TYRIMO METODIKA
2.1 Tyrimo medžiaga ir metodai
2.1.1 Tyrimo tipas
Kokybinis tyrimas – sisteminė literatūros apžvalga.
2.1.2 Įtraukimo į sisteminę apžvalgą kriterijai ir duomenų rinkimas
Į sisteminę apžvalgą įtraukti anglų kalba pateikti straipsniai. Juose pateikiami duomenys apie pacientus, kuriems buvo atlikta klubo sąnario operacija. Paieškos metu buvo naudotasi kompiuterine bibliografine baze ,,MEDLINE“, vartoti reikšminiai žodžiai: „Arthroplasty, replacement, hip”, „Osteoarthritis, hip”, „Motor activity”, „physical activity”, „task performance and analysis”, „performance“, „capacity“, „gait“ „walking“, „stair climbing”, „sit to stand”, „functioning“, „activities of daily life”, „disability“ „Cohort study”, „controlled study”, „follow-up study”, „prospective study”.
Paieškos laikotarpis 2014 metų vasaris – 2019 metų vasaris, ieškota anglų kalba parašytų, su nuoroda į visą tekstą, straipsniai. Ieškomuoju laikotarpiu buvo rasta 454 straipsniai su reikšminiais žodžiais. Pirmajame etape iš straipsnio pavadinimo buvo sprendžiama, ar tyrimas tinka nustatytiems atrankos kriterijams (tokių straipsnių buvo rasta 48). Antrajame etape apie straipsnio tinkamumą buvo sprendžiama iš skaitytų santraukų – rasta 27 straipsniai. Trečiajame etape apie straipsnio tinkamumą šios sisteminės literatūros analizei buvo sprendžiama perskaičius visą straipsnį. Tyrimui atrinkta 9 straipsniai (1 pav.).
Tyrimų kokybė vertinama pagal šiuos kriterijus:
Pasirinktose studijose buvo nagrinėjama pacientų, patyrusių pirminę klubo sąnario operaciją, būklė (priešoperacinė ir pooperacinė).
Ar nurodoma tyrimo pradžia ir pabaiga?
Ar tyrime nagrinėjamas vienas iš trijų aspektų: suvokiamas fizinis pajėgumas, funkcinis pajėgumas užsiimti tam tikra veikla, faktinė dienos veikla namų aplinkoje?
16 1pav. Publikacijų atranka
434 publikacijos atitiko paieškos kriterijus
386 publikacijos atmestos
48 publikacijos atrinktos pagal pavadinimą (I etapas)
27 publikacijos atrinktos skaitant santraukas (II etapas)
9 atrinktos publikacijos (III etapas)
18 publikacijų atmesta, nes neatitiko paieškos kriterijų
11 publikacijų atmesta, nes neatitiko paieškos kriterijų
17
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
Iš 454 santraukų, rastų naudojant paieškos strategiją, 9 atitinka visus temos analizės kriterijus. Pagrindinės priežastys, dėl kurių santraukos nebuvo įtrauktos: perspektyvus tyrimas neturintis priešoperacinių duomenų, stebėjimo laikotarpis po operacijos mažesnis nei 6 savaitės. Lentelėje pateikiamos į tyrimą įtrauktų studijų charakteristikos. Pacientų skaičius tyrimuose svyravo nuo 28 iki 2040. Bendras tiriamų pacientų skaičius 3076. Mažiausias tyrimas (28 pacientai) atliktas Prancūzijoje, didžiausias (2040 pacientų) – JAV. 3 į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukti tyrimai, atlikti JAV, po 1 tyrimą iš Danijos, Prancūzijos, Lenkijos, Belgijos, Olandijos ir Šveicarijos (1 lentelė).
3.1 Į sisteminę literatūros apžvalgą įtrauktų tyrimų charakteristikos 1 lentelė Eil. Nr. Tyrimo autoriai, publikavimo metai ir atlikimo vieta Tiriamųjų imtis Amžius (SP) Lytis %, moterys Maksimalus stebėjimas mėnesiais (tolesnių įvertinimų skaičius)
Matavimai Tyrimo tipas
1. Sumayeh B. Abujaber ir kt., [38] 2016, JAV 45 63.8 (8.0) 35.5 3(1) Pajėgumo testas (pakilimas nuo kėdės) Perspektyvusis kohortinis 2. Signe Rosenlund ir kt., [39] 2017, Danija 80 61(7) 35 12(3) HOOS-PS Eisenos analizė Klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas 3. Elhadi Sariali ir kt., [40], 2014, Prancūzija 28 65,6(10,7) 78,5 12(1) WOMAC HOOS HHS Perspektyvusis kohortinis 4. Brandon Michael Henry ir kt., [41] 2016, Lenkija 168 52,9(8,2) 51,2 18(5) SF-36-PF HHS Perspektyvusis kohortinis 5. Audrey Neuprez ir kt., [42] 2018, Belgija 346 65 59 12(3) WOMAC Perspektyvinis, stebimasis tyrimas.
18 6. Wenjun Li ir kt., [43] 2017, JAV 2040 65 59 6(1) SF-36-PF Pęrspektyvusis kohortinis 7. CS Leichtenberg ir kt.,[44] 2016, Olandija 67 56(6,6) 49 12(1) HOOS-PS Perspektyvinis, stebimasis tyrimas. 8. T. Benz ir kt., [45] 2015, Šveicarija 201 65(11) 56,7 6(1) WOMAC Eisenos analizė Perspektyvinis, stebimasis tyrimas. 9. Michael J. Taunton ir kt., [46],2018 JAV 101 64 49 12(2) HOOS-PS SF-36-PF Eisenos analizė HHS Klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas
Rezultatai pateikiami kaip vidurkis (standartinis nuokrypis) WOMAC-PF = Vakarų Ontario ir McMaster universitetai
osteoartrito indeksas: fizinis pajėgumas, SF-36-PF = 36-ešių elementų skalė apie paciento sveikatą, HHS (Harris Hip Score)= klausimynas įvertinti klubo sąnario operacijos rezultatus, HOOS-PS (Hip disability and osteoarthritis outcome score - Physical
function Short scale)= klausimynas klubo sąnario funkcijai įvertinti
Duomenys apie suvokiamą fizinį pajėgumą: WOMAC-PF skalių rezultatai (2 lentelė).
Studija Prieš operaciją 1-3mėn po operac 6-8mėn po operac 12mėn po operac vidurkis paklaida vidurkis paklaida vidurkis paklaida vidurkis paklaida Elhadi Sariali ir kt., [40], 2014 53.8 2.14 6.53 1.47 Audrey Neuprez ir kt., [42] 2018 39.03 0.67 18.36 0.80 15.5 0.83 13.68 0.85 Michael J. Taunton ir kt., [46],2018 45.77 1.55 14.97 0.98 Bendros sumos vidurkis 46.2 1.45 18.36 0.80 15.24 0.91 10.11 1.16
19
HOOS-PS skalių rezultatai (3 lentelė).
Studija Prieš operaciją 1-3mėn po operac 6-8mėn po operac 12mėn po operac vidurkis paklaida vidurkis paklaida vidurkis paklaida vidurkis paklaida Signe Rosenlund ir kt., [39] 2017 53 90.5 Elhadi Sariali ir kt., [40], 2014 32.86 1.95 90.43 1.70 CS Leichtenberg ir kt.,[44] 2016 42 2.29 91 Sumayeh B. Abujaber ir kt., [38] 2016 20 1.89 62 1.09 69 0.99 Bendros sumos vidurkis 36.97 2.04 62 1.09 85.23 1.35
Balai skaičiuojami nuo 0 iki 100. Kuo didesnis balas tuo geresnis funkcinis pajėgumas.
SF-36-PF skalių rezultatai (4 lentelė)
Studija Prieš operaciją 1-3mėn po operac 6-8mėn po operac 12mėn po operac vidurkis paklaida vidurkis paklaida vidurkis paklaida vidurkis paklaida Brandon Michael Henry ir kt., [41] 2016 30.55 2.02 52.1 1.51 62.8 1.44 75.75 1.19 Wenjun Li ir kt., [43] 2017 31.3 45 Michael J. Taunton ir kt., [46],2018 30.5 0.69 43.5 0.89 49.5 0.85 Bendras sumos vidurkis 30.78 1.35 47.8 1.2 53.9 1.44 62.63 1.02
Balai skaičiuojami nuo 0 iki 100. Kuo didesnis balas tuo geresnis funkcinis pajėgumas.
HHS skalių rezultatai (5 lentelė)
20 vidurkis paklaida vidurkis paklaida vidurkis paklaida vidurkis paklaida Elhadi Sariali ir kt., [40], 2014, 39,16 2,31 91 Brandon Michael Henry ir kt., [41] 2016 44,8 1,20 84,38 0,59 84,3 0,55 85,55 0,59 Michael J. Taunton ir kt., [46] 57 1,29 95 0,59 97 0,39 Bendros sumos vidurkis 46,32 1,6 89,69 0,59 84,3 0,55 91,18 0,49
Balai skaičiuojami nuo 0 iki 100. Kuo didesnis balas tuo geresnis funkcinis pajėgumas. 3.2 Straipsniuose pateikiamų rezultatų analizė
Suvokiamas fizinis pajėgumas
Pacientų suvokiamas fizinis funkcionavimas buvo matuojamas WOMAC-PF 3 tyrimuose, 4 tyrimų metu - HOOS, 3 tyrimuose - SF-36-PF. Vidutinis bendras WOMAC-PF rezultatas parodė reikšmingą sumažėjimą nuo 46.2 (SE = 1,45) prieš operaciją iki 18.36 (SP = 0.80) 1–3 mėnesių po operacijos ( p < 0,05) ir iki 15.24 (SP = 0.91) (p < 0,05) 6–8 mėn. bei 10.11 (SP=1.16) po 12 mėn.
SF-36-PF skalės rezultatai svyruoja nuo 0 iki 100, aukštesni balai rodo geresnį funkcionavimą. Apibendrintas SF-36-PF balas padidėjo nuo 30.78 (SP = 1.35) prieš operaciją iki 47.8 (SP = 1.2) 1-3 mėnesiai po operacijos (p < 0,05) ir iki 53,9 (SP = 1.44) 6–8 mėn. ( p < 0,05) bei 62.63 (SP=1.02) 12mėn. po operacijos (p < 0,05).
HOOS-PS skalė buvo vertinama 4 tyrimuose. Balai svyruoja nuo 0 iki 100, o aukštesni balai rodo geresnį rezultatą. Prieš operaciją HOOS-PS balų vidurkis siekė 36,97 (SP = 2,04) ir pakilo iki 62 (SP = 1,09) 1-3mėn po operacijos (p < 0,05) bei iki 85,23 (SP=1,35) 12mėn. po operacijos (p < 0,05). HHS buvo
21 naudojamas 3 tyrimų metu. Prieš operaciją balų vidurkis siekė 46,32 (SP=1,6) ir 89,69 1-3mėn po operacijos (p < 0,05) bei 91,18 (SP=0.49) 12mėn. po operacijos (p < 0,05).
Funkcinis pajėgumas užsiimti veikla
Funkcinis gebėjimas atlikti kasdienius veiksmus buvo išmatuotas atliekant eisenos analizę dviejuose tyrimuose, pajėgumo testas (pakilimas nuo kėdės) viename tyrime bei eisenos greitis „Stokis ir eik“ testu kitame tyrime. Eisenos analizė buvo atlikta su skirtingais prietaisais, pasinaudota vaizdo įrašais, giroskopais. Vienas tyrimas nagrinėjo gebėjimą kilti iš kėdės po operacijos (3 mėn.), bet paminėtas tik vieną kartą bet nagrinėjamas tik vieną kartą 3mėn po operacijos. Kitas tyrimas rėmėsi „Stokis ir eik“ testu, jis taikytas prieš išleidžiant pacientą namo po operacijos. Tik 1 tyrimas paremtas nueitų žingsnių per dieną matavimu.
Faktinė dienos veikla namų aplinkoje
Tik 1 tyrime buvo fiksuojamas faktinis kasdienis aktyvumas namų aplinkoje (72 valandų trukmės paciento stebėjimas namuose pagal akselerometrijos metodą). Faktinė kasdieninė veikla padidėjo nuo 16% (SP = 0,59) prieš operaciją iki 17% (SP = 0,79) 2 mėn. po operacijos.
Gauti rezultatai buvo palyginti su kontrolinėmis reikšmėmis, kurios buvo suformuluotos kituose tyrimuose. WOMAC-PF kontrolinė vertė buvo 1,8 (tyrimo dalyvių vidutinis amžius buvo 69 metai, o diapazonas = 58–96) pacientų be ankstesnės sąnarių artroplastikos operacijos ir be jokių skundų ,susijusių su OA [47]. Tame pačiame tyrime vidutinė HHS balų suma buvo 94.SF-36- PF kontrolinė vertė buvo 76 [48]. Duomenys pateikti procentine išraiška (diagrama 2 paveikslėlyje).
Santykinio atsigavimo laipsnis iš skirtingų matavimų: 2 pav. 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Prieš operaciją 1-3 mėn. po operacijos 6-8 mėn. po operacijos 12 mėn. po operacijos
22 Paveikslėlyje parodyti bendri rezultatai, pateikti kaip santykinis pagerėjimas, įvertintas atsižvelgiant į kontrolinius tyrimus ir jų rezultatus. Pagal WOMAC-PF skalę pacientų sąnario funkcija per 6 mėn. atsistatė nuo 45% iki 81% atitikmens balo. Pagal SF-36-PF skalę pacientų sąnario funkcija per 12 mėn. pagerėjo nuo 40% iki 82% atitikmens balo. Pagal HHS skalę pacientų judėjimo funkcija per 12 mėn. atsistatė nuo 49% iki 97% atitikmens balo.
Trys fizinio funkcionavimo aspektai (suvokiamas fizinis veikimas, funkcinis pajėgumas ir faktinis kasdienis aktyvumas) parodė skirtingus atsigavimo laipsnius po operacijos. Palyginus su priešoperacine situacija, suvokiamas fizinis aktyvumas ženkliai pagerėjo, funkcinis pajėgumas užsiimti kasdiene veikla padidėjo vidutiniškai, o faktinė kasdienė veikla namų aplinkoje (remiantis tik vienu tyrimu) pagerėjo nežymia. Lyginant su kontroliniais tyrimais, praėjus 12 mėnesių po operacijos, visi trys pacientų sąnario funkcionavimo aspektai pagerėjo daugiau nei 80% .
DISKUSIJA:
Yra daug tyrimų, nagrinėjusių priešoperacinės ir pooperacinės fizioterapijos taikymo metodus. Daugelis šių tyrimų nurodo, kokio pobūdžio terapija turi būti taikoma prieš operaciją, kada operaciją atlikti yra geriausia, kokie metodai tinkamiausi. Visi tyrimai yra panašūs tuo, kad nėra bendro sutarimo apie operacijos išeitis. Daugelyje tyrimų pritrūko informacijos apie naudotas funkcijų atsikūrimo metodikas. Šioje sisteminėje apžvalgoje siekiama apibendrinti žinias apie fizinio funkcionavimo atsikūrimą po klubo sąnario operacijos ir išanalizuoti tyrimus pagal tris funkcionavimo aspektus. Beveik visi į šią apžvalgą įtraukti perspektyviniai tyrimai įvertino fizinio funkcionavimo atsigavimą per pirmuosius 12 mėnesių po operacijos. Lyginant su priešoperacine būkle, visuose tyrimuose buvo stebimas ryškus sąnario funkcijos pagerėjimas
Pritrūko duomenų kokybiškai įvertinti funkcinį pajėgumą užsiimti socialine veikla. Tyrimuose dažniausiai buvo pasirenkama fizinį pajėgumą vertinančios skalės (WOMAC, HHS, HOOS ir kt.), kurių duomenys sudarė didžiąją dalį stebėjimo rezultatų. Visuose atliktuose tyrimuose vyravo teigiama pacientų atsigavimo dinamika. Tik keli tyrimai vertino pajėgumą užsiimti tam tikra veikla tokiais testais, kaip „Stokis ir eik“, pakilimu nuo kėdės bei kitais. Keista, kad tik vienas tyrimas rėmėsi faktinės kasdieninės veiklos aspekto matavimu namų aplinkoje. Praėjus dviem mėnesiams po operacijos, buvo pastebėtas tik nedidelis pacientų atsigavimas.
Tyrimo kokybei įtakos galėjo turėti duomenų trūkumas, nes tik tokių vertinimo skalių, kaip WOMAC-PF, SF-36-PF, HHS ir HOOS-PS, duomenys buvo pakankami apibendrinti. Kitų rezultatų nebuvo
23 galima apibendrinti dėl to, kad buvo per mažai duomenų, metodai buvo per daug skirtingi. Šioje sisteminėje apžvalgoje pasiremta perspektyviniais kohortos ir randomizuotais kontroliniais tyrimais.
IŠVADOS:
Šiame darbe apžvelgtos tyrimų studijos, kuriose buvo nagrinėjamas pacientų fizinio funkcionavimo atsigavimas pirmaisiais metais po klubo sąnario keitimo operacijos.
Lyginant su priešoperaciniais duomenimis, pirmaisiais metais po operacijos daugiau ar mažiau pagerėja pacientų fizinis pajėgumas .
Apibendrinta medžiaga parodė, kad konkrečios ligos tinkamos vertinimo skalės, tokios kaip WOMAC ar SF-36-PF, gali būti taikomos pacientams, kuriems buvo atlikta klubo sąnario operacija. Palyginus su priešoperacinėmis priemonėmis, pooperacinė būklė paprastai vertinama teigiamai, fizinio funkcionavimo ir skausmo rezultatai pagerėja per pirmuosius metus, tačiau daugeliui pacientų po operacijos visgi išlieka tam tikri funkciniai veiklos apribojimai kelis mėnesius ar net metus.
24
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Ings, Melissa E., The Relationship Between Osteoarthritis, Hip Arthroplasty, and Post-Operative Ambulation Distances. Master's Theses, Dissertations, Graduate Research and Major Papers Overview 2015. 118.
2. Walker, J. Management of osteoarthritis: Jennie Walker presents the strategies available to alleviate patients’ joint pain and improve their quality of life. Nursing Older People 2011, 23(9), 14-19
3. Moskowitz, R. W. The burden of osteoarthritis: Clinical and quality-of-life issues. The American Journal of Managed Care 2009, 15(8 Suppl), S223-9.
4. Minns Lowe CJ, Barker KL, Dewey ME, Sackley CM. Effectiveness of physiotherapy exercise following hip arthroplasty for osteoarthritis: a systematic review of clinical trials. BMC
Musculoskelet Disord 2009; 10(1):98.
5. Bijlsma JW, Berenbaum F, Lafeber FP. Osteoarthritis: an update with relevance for clinical practice. Lancet 2011; 377(9783):2115-2126.
6. Michael JW, Schlüter-Brust K et al. The epidemiology, etiology, diagnosis, and treatment of osteoarthritis of the knee. Dtsch Arztebl Int. 2010 Mar;107(9):152-62.
7. McDonough CM, Jette AM. The contribution of osteoarthritis to functional limitations and disability. Clin Geriatr Med 2010; 26(3):387-399.
8. Moss, A. S., Murphy, L. B., Helmick, C. G., Schwartz, T. A., Barbour, K. E., Renner, J. B., … Jordan, J. M. Annual incidence rates of hip symptoms and three hip OA outcomes from a U.S. population-based cohort study: the Johnston County Osteoarthritis Project. Osteoarthritis and Cartilage 2016, 24(9), 1518–1527.
9. Higienos institutas. Užregistruotų ligų skaičius pagal diagnozių grupes. [elektroninis išteklius] [cited 2019-04-28]. Available from: http://www.stat.hi.lt/default.aspx?report_id=169
10. Grotle M, Hagen KB, Natvig B, Dahl FA, Kvien TK. Prevalence and burden of osteoarthritis: results from a population survey in Norway. J Rheumatol 2008; 35(4):677-684
11. Murphy, N. J., Eyles, J. P., & Hunter, D. J. Hip Osteoarthritis: Etiopathogenesis and Implications for Management. Advances in Therapy 2016, 33(11), 1921–1946.
12. Østerås, N., Risberg, M. A., Kvien, T. K., Engebretsen, L., Nordsletten, L., Bruusgaard, D., … Natvig, B. Hand, hip and knee osteoarthritis in a Norwegian population-based study - The MUST protocol. BMC Musculoskeletal Disorders 2013, 14(1).
25 13. Ackerman, I. N., & Osborne, R. H. Obesity and increased burden of hip and knee joint disease in
Australia: Results from a national survey. BMC Musculoskeletal Disorders 2012, 13(1).
14. Johnson VL, Hunter DJ. The epidemiology of osteoarthritis. Best Pract Res Clin Rheumatol. 2014 Feb;28(1):5-15.
15. Fransen, M., Bridgett, L., March, L., Hoy, D., Penserga, E., & Brooks, P. The epidemiology of osteoarthritis in Asia. International Journal of Rheumatic Diseases 2011, 14(2), 113–121.
16. Rando, C., & Waldron, T. TMJ osteoarthritis: A new approach to diagnosis. American Journal of Physical Anthropology 2012, 148(1), 45–53.
17. American College of Rheumatology. Clinical classification criteria for osteoarthritis of the hip, classification tree format. 1991.
18. Hunter, D. J., & Bierma-Zeinstra, S. Osteoarthritis. The Lancet 2019, 393(10182), 1745–1759. 19. Philbin EF, Groff GD, Ries MD, Miller TE. Cardiovascular fitness and health in patients with
end-stage osteoarthritis. Arthritis Rheum 1995; 38(6):799-805.
20. Barr, A., & Conaghan, P. Osteoarthritis: recent advances in diagnosis and management. Prescriber 2014, 25(21).
21. Zhang W, Nuki G, Moskowitz RW, Abramson S, Altman RD, Arden NK et al. OARSI recommendations for the management of hip and knee osteoarthritis: part III: 62 Changes in evidence following systematic cumulative update of research published through January 2009. Osteoarthritis Cartilage 2010; 18(4):476-499.
22. Bender T, Karagülle Z, Bálint GP et al. Hydrotherapy, balneotherapy, and spa treatment in pain management. Rheumatol Int. 2005 Apr;25(3):220-4.
23. Gutenbrunner C, Bender T, Cantista P, et al. A proposal for a worldwide definition of health resort medicine balneology, medical hydrology and climatology. Int J Biometeorol. 2010 Sep;54(5):495-507.
24. Mooventhan A, Nivethitha L. Scientific evidence-based effects of hydrotherapy on various systems of the body. N Am J Med Sci. 2014 May; 6(5): 199–209.
25. Tefner IK, Gaál R, Koroknai A, et al. The effect of Neydharting mud-pack therapy on knee osteoarthritis: a randomized, controlled, double-blind follow-up pilot study. Rheumatol Int. 2013 Oct; 33(10): 2569-76.
26 26. Fioravanti A, Iacoponi F, Bellisai B, et al. Short- and long-term effects of spa therapy in knee
osteoarthritis. Am J Phys Med Rehabil. 2010 Feb;89(2):125-32.
27. Hochberg MC, Altman RD, April KT, Benkhalti M, Guyatt G, McGowan J et al. American College of Rheumatology 2012 recommendations for the use of nonpharmacologic and
pharmacologic therapies in osteoarthritis of the hand, hip, and knee. Arthritis Care Res (Hoboken ) 2012; 64(4):465-474.
28. Lohmander LS, Roos EM. Clinical update: treating osteoarthritis. Lancet 2007; 370(9605):2082-2084.
29. Knight SR, Aujla R, Biswas SP. Total Hip Arthroplasty - over 100 years of operative history. Orthop Rev (Pavia) 2011; 3(2):e16.
30. Learmonth ID, Young C, Rorabeck C. The operation of the century: total hip replacement. Lancet 2007; 370(9597):1508-1519.
31. Wiles P. The surgery of the osteoarthritic hip. Br J Surg 1958; 45(193):488-497.
32. Smailys A, Kubilius R. Atraminio-Judamojo aparato ligos. Mokomoji priemonė. Kaunas: UAB „Vitae Litera“; 2017.
33. Total hip replacement exercise guide [elektroninis išteklius] [cited 2019-04-28] Available from: https://orthoinfo.aaos.org/en/recovery/total-hip-replacement-exercise-guide/
34. Mancuso CA, Jout J, Salvati EA, Sculco TP. Fulfillment of patients' expectations for total hip arthroplasty. J Bone Joint Surg Am 2009; 91(9):2073-2078.
35. Bachmeier CJ, March LM, Cross MJ, Lapsley HM, Tribe KL, Courtenay BG et al. A comparison of outcomes in osteoarthritis patients undergoing total hip and knee replacement surgery.
Osteoarthritis Cartilage 2001; 9(2):137-146.
36. Naylor JM, Harmer AR, Heard RC, Harris IA. Patterns of recovery following knee and hip replacement in an Australian cohort. Aust Health Rev 2009; 33(1):124-135
37. Kennedy DM, Stratford PW, Hanna SE, Wessel J, Gollish JD. Modeling early recovery of physical function following hip and knee arthroplasty. BMC Musculoskelet Disord 2006; 7:100.
38. Abujaber, S. B., Marmon, A. R., Pozzi, F., Rubano, J. J., & Zeni, J. A., Jr. Sit-To-Stand
Biomechanics Before and After Total Hip Arthroplasty. The Journal of Arthroplasty 2015, 30(11), 2027–2033.
39. Rosenlund, S., Broeng, L., Holsgaard-Larsen, A., Jensen, C., & Overgaard, S. Patient-reported outcome after total hip arthroplasty: comparison between lateral and posterior approach. Acta Orthopaedica 2017, 88(3), 239–247.
27 40. Sariali, E., Klouche, S., Mouttet, A., & Pascal-Moussellard, H. The effect of femoral offset
modification on gait after total hip arthroplasty. Acta Orthopaedica 2014, 85(2), 123–127. 41. Henry, B. M., Wrażeń, W., Hynnekleiv, L., Kłosiński, M., Pękała, P. A., Kucharska, E., …
Pąchalska, M. Health-Related Quality-of-Life and Functional Outcomes in Short-Stem Versus Standard-Stem Total Hip Arthroplasty: An 18-Month Follow-Up Cohort Study. Medical Science Monitor 2016, 22, 4406–4414.
42. Neuprez, A., Neuprez, A. H., Kaux, J.-F., Kurth, W., Daniel, C., Thirion, T., … Reginster, J.-Y. Early Clinically Relevant Improvement in Quality of Life and Clinical Outcomes 1 Year
Postsurgery in Patients with Knee and Hip Joint Arthroplasties. CARTILAGE 2017, 9(2), 127– 139.
43. Li, W., Ayers, D. C., Lewis, C. G., Bowen, T. R., Allison, J. J., & Franklin, P. D. Functional Gain and Pain Relief After Total Joint Replacement According to Obesity Status. The Journal of Bone and Joint Surgery 2017, 99(14), 1183–1189.
44. Leichtenberg, C., Tilbury, C., Kuijer, P., Verdegaal, S., Wolterbeek, R., Nelissen, R., … Vliet Vlieland, T. Determinants of return to work 12 months after total hip and knee arthroplasty. The Annals of The Royal College of Surgeons of England 2016, 98(6), 387–395.
45. Benz, T., Angst, F., Oesch, P., Hilfiker, R., Lehmann, S., Mueller Mebes, C., … Verra, M. Comparison of patients in three different rehabilitation settings after knee or hip arthroplasty: a natural observational, prospective study. BMC Musculoskeletal Disorders 2015, 16(1).
46. Taunton, M. J., Trousdale, R. T., Sierra, R. J., Kaufman, K., & Pagnano, M. W. John Charnley Award. Clinical Orthopaedics and Related Research 2018, 476(2), 216–229.
47. Lieberman JR, Hawker G, Wright JG. Hip function in patients >55 years old: population reference values. J Arthroplasty . 2001;16:901–904.
48. Vissers, M. M., Bussmann, J. B., Verhaar, J. A. N., Arends, L. R., Furlan, A. D., & Reijman, M. Recovery of Physical Functioning After Total Hip Arthroplasty: Systematic Review and Meta-Analysis of the Literature. Physical Therapy 2011, 91(5), 615–629.
28
