SANTYKIS SU PARTNERIU, KAI PASIKEIČIA KŪNAS – MOTERŲ PATIRTYS PO MASTEKTOMIJOS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS PSICHOLOGIJOS KATEDRA

GABIJA KAČERAITĖ

SANTYKIS SU PARTNERIU, KAI PASIKEIČIA KŪNAS –

MOTERŲ PATIRTYS PO MASTEKTOMIJOS

Sveikatos psichologijos antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas

Leidžiama ginti rengimo komisijos leidimu (Rengimo komisijos pirmininkas,

Mokslinis laipsnis, vardas,

vardo pirmoji raidė ir pavardę, parašas)

Studentė Gabija Kačeraitė ______________ Darbo vadovė dr. Raimonda Petrolienė _______________ Data: 2021 gegužės mėn. 20 d.

PADĖKA

Norėčiau padėkoti savo darbo vadovei Dr. Raimondai Petrolienei, kuri suteikė visapusišką paramą, palaikymą ir nuolatos drąsino skirdama laiko mūsų konsultacijoms, darbo rašymo metu bei dėliojantis mintis ir ieškant atsakymų į kylančius klausimus ir nuogąstavimus. Taip pat dėkoju už kantrybę, pasitikėjimą bei greitą ir empatišką suregavimą ne tik į klausimus, susijusius su darbo atlikimu, bet tuo pačiu ir už emocinės paramos suteikimą.

Didžiulę padėką noriu išreikšti visoms tyrimo dalyvėms už jų nuoširdumą, atvirumą ir pasitikėjimą sutinkant dalyvauti tyrime nuotoliniu būdu, pandemijos metu. Ačiū, kad pačios stengėtės nuoširdžiai įsitraukti į tyrimo atlikimą. Ačiū už pasidalinimą bei man suteiktą galimybę prisiliesti prie Jūsų asmeninės patirties dalelės.

Taip pat noriu padėkoti ir savo šeimai, skatinusiai nepasiduoti, judėti pirmyn ir siekti tikslo bei suteikusiai galimybę išsikalbėti bei išpasakoti visas susikaupusias mintis ir emocijas.

TURINYS

1.2.Tyrimo objektas, problema, naujumas ir aktualumas...9

1.3. Literatūros apžvalga...11

1.3.1. Krūties vėžio diagnozė...11

1.3.2. Moterų sergančių krūties vėžiu, fiziologiniai ir psichologiniai aspektai...12

1.3.3. Moters seksualumas po krūtie snetekties...15

1.3.4. Santykiai su partneriu po krūtiesnetekties...17

1.3.5. Pagalbos būdai adaptuojantis po ligos...20

1.4. Tyrimo tikslas ir uždaviniai...21

2. TYRIMO METODIKA...22

2.1. Fenomeno formavimas...22

2.2. Tyrimo strategijos ir duomenų analizės metodo pasirinkimas...22

2.2.1. Kokybinis tyrimo metodų pasirinkimo pagrindimas...22

2.2.2. Giluminio fenomenloginio tyrimo pagal A. Giorgi pasirinkimo pagrindimas...23

2.2.3. Indukcinės teminės analizės pasirinkimo pagrindimas...23

2.3. Pasirengimas tyrimui ir etiniai tyrimo aspektai...24

2.3.1. Validumo ir patikimumo užtikrinimas...25

2.4. Tyrimo dalyvės...25

2.5. Tyrimo eiga ir instrumentai...27

2.5.1. Tyrimo eiga...27

2.5.2. Duomenų transkribavimas...27

2.6. Duomenų analizė...28

2.6.1. Duomenų kokybės įvertinimas...28

2.6.2 Indukcinė Teminė analizė (Braun ir Clarke, 2005)...28

2.6.3. A. Giorgi fenomenologinė analizė...29

3. Rezultatai...30

3.1. Teminės analizės rezultatai...30

3.1.1. Ligos diagnozė, gydymas ir ateities baimė – kritinis išgyvenimas...31

3.1.2. Santykis su savo kūnu – ligos pradžioje psichoemocinių sunkumų fazė, kūno pokyčių įtaka gyvensenai, vėliau adaptacija ir susitaikymas...32

3.1.3. Intymūs santykiai – pasikeitus kūnui...35

3.1.4 Tarpasmeniniai santykiai su partneriu...36

3.1.5. Pagalbos būdai adaptuojantis...38

3.2. Fenomenologinės psichologinės analizės pagal A. Giorgi rezultatai...40

3.2.1. Specifiniai situaciniai fenomeno apibrėžimai...42

3.2.1.1. Sandros fenomeno patyrimas ir apibrėžimas...42

3.2.1.2. Monikos fenomeno patyrimas ir apibrėžimas...43

3.2.1.3. Kristinos fenomeno patyrimas ir apibrėžimas...45

3.2.1.4. Lauros fenomeno patyrimas ir apibrėžimas...46

3.2.1.5. Romos fenomeno patyrimas ir apibrėžimas...47

3.2.1.6. Agnės fenomeno patyrimas ir apibrėžimas...48

3.2.2. Bendras fenomeno apibrėžimo formavimas...51

3.2.2.1. Esminių branduolių aprašymas...53

3.2.2.2. Bendras fenomeno apibrėžimas...54

4. Aptarimas...55

4.1.1. Ligos diagnozė, gydymas ir ateities baimė – kritinis išgyvenimas...56

4.1.2. Santykis su savo kūnu – ligos pradžioje atmetimo ir psichoemocinių sunkumų fazė, vėliau adaptacija ir susitaikymas...56

4.1.3. Intymūs santykiai pasikeitus kūnui...56

4.1.4. Partneriai – stiprybės šaltinis...57

4.1.5. Pagalbos būdai adaptuojantis...57

4.2. Apibendrinimas...58

4.3. Rezultatų validumo ir patikimumo refleksija...59

4.4. Tyrimo privalumai ir ribotumai...60

5. IŠVADOS...61

REZULTATŲ PRITAIKOMUMAS...62

LITERATŪROS SARAŠAS...63

SANTRAUKA

Kačeraitė, G. (2021). Santykis su partneriu, kai pasikeičia kūnas – moterų patirtys po mastektomijos (Sveikatos psichologijos magistro baigiamasis darbas). Mokslinė vadovė: Dr. Raimonda Petrolienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. – 65 p.

Tyrimo problema. Krūties netektis dėl onkologinės ligos moters gyvenime sukelia daug įvairių psichologinių ir fiziologinių sunkumų: sumažėjęs pasitikėjimas savimi, nepasitenkinimas savo kūno atvaizdu, noras slėpti savo kūno pakitimus, polinkis socialiai izoliuotis, jaučiami gydymo sukelti šalutiniai poveikiai, kaip nemiga, kūno tinimas ir kita. Intymūs santykiai su partneriu po krūties netekties moters atžvilgiu tampa kitokie, dažniausiai nemalonūs ir keliantys įtampą. Dažniausiai moterys nebejaučia potraukio lytiniams santykiams. Patiriami sunkumai gali daryti įtaką tarpasmeninių santykių su partneriu problemų atsiradime. Norint, padėti moteriai efektyviau priimti savo kūno atvaizdą ir suteikti psichologinės pagalbos prisitaikant ir priimant save bei atsipalaiduojant ir stiprinant seksualumą ir lytinį potraukį intymiais momentais, svarbu yra ištyrinėti šį fenomeną iš arčiau.

Tyrimo tikslas – atskleisti ir aprašyti onkologinės ligos paliestų moterų pojūčius po krūties pašalinimo operacijos, intymių santykių su partneriu metu.

Tyrimo dalyvės. Krūties vėžiu sirgusios ir tebesigydančios moterys, kurios yra patyrusios krūties šalinimo operaciją (n=6).

Tyrimo metodai. Šiam tyrimui atlikti buvo pasirinkta kokybinė tyrimo strategija. Duomenys rinkti naudojant pusiau struktūruota interviu. Duomenų analizė atlikta derinant du metodus: 1) indukcinę teminę analizę pagal Braun ir Clarke (2006); 2) fenomenologinę analizę paga A. Giorgi (2003). Tyrimas atliktas 2021 m. sausio – kovo mėn. naudojantis nuotolinėmis priemonėmis (interviu atliktas telefonu). Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro komisijos leidimas. Kviečiant moteris dalyvauti tyrime buvo taikyti šie atrankos kriterijai: 1) atlikta pilna mastektomijos operacija; 2) ne mažesnės nei 5 metų trukmės romantiniai santykiai su partneriu.

Tyrimo rezultatai. Tyrimo dalyvių pasakojimuose atsiskleidė moterų savo patyrimo atitolinimas nuo intymių santykių, nejautrumas, potraukio sumažėjimo ir lytinės disfunkcijos atsiradimas, prieinamos informacijos stoka bei visapusis atsidavimas partneriui ir partnerio poreikių pildymas intymiais santykių momentais. Tuo pačiu šio fenomeno rėmuose išryškėja moters savęs nepriėmimo, noro slėpti savo kūno vaizdą, savivertės sumažėjimo, socialinės izoliacijos, nežinomybės, užsisklendimo su savo mintimis ir įtampos laikotarpis po krūties netekties.

Tyrimo išvada. Krūties netektis esant santykiuose su partneriu paveikia moters intymių santykių pasitenkinimą individualiame lygmenyje, kurio metu moteris psichologiškai atitolina save nuo esamos situacijos, tenkinami visi vyro poreikiai. Šis patyrimas įneša norą slėpti savo kūno vaizdą, įtampą, baimę, nežinomybės jausmą, užsisklendimą, nejautrumą ir lytinio potraukio sumažėjimą. Tuo pačiu krūties netektis paveikia moters savivertę, savęs priėmimą, savo kūno vaizdo priėmimą ir susitaikymą.

Raktažodžiai: krūties netektis, mastektomija, krūties vėžys, santykiai su partneriu

SUMMARY

Kačeraitė, G. (2021). Being in relationship with a partner, after losing a breast – the experience of women after mastectomy operation (Master thesis of Health Psychology). Scientific supervisor: dr. Raimonda Petrolienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Health Psychology: Kaunas. – 65 p.

Scientific problem. Breast loss due to an oncological ilness to a women is a traumatic, life changing event, that souce out to the surface many psychological and physiological challenges: low self esteem, unhappiness with body image, the wish to constantly hide the areas that are different, social isolation, the side effects from the tretment, such as insomnia, swollen body parts and etc. The intimate relationships with partner after breast loss becomes different, mostly causing anxiety and being unsatisfying. Most of the times women loses the need to have intimate relationships. All the challenges can bring some negative aspects in relationship, this way causing problems between partners. In order to help women to accept their body images and to provide psychological help to accept themselves, help to relax and have a stronger sexuality acceptance and desire for intimacy, it is necessary to understand the phenomenon from closer experiences.

The aim – to reveal and illustrate the expereinces of breast lost after oncology illness, whilst being intimate with partners.

Participants. Females that have been diagnosed with breast cancer and have had their breast removed. Some has achieved remission and some are still in the treatment stage (n=6).

Methods. A qualitative method design was chosen for this research strategy. The data in the study were collected using a semi-structured interview. The data analysis was done using a combined two mwthods: 1) Inductive thematic analysis by Braun & Clarke (2006); 2) Phenomenological analysis by A. Giorgi (2003). Study was started on January of 2021 and finished on March of 2021. The study was conducted using remote means (interviu was conducted over a phone). A permission was obtained the Bioetics Center of the Lithuanian University of Health Sciences for this investigation. The following selection criteria were applied for the women to participate in the study: 1) Must have had a full mastectomy surgery; 2) Be in at least 5 year long romantic relationship with a partner duration.

Results. The stories of the reseach participants revealed that females encounter retreat from being intimate, insenssivity, decreased attraction and sexual disfunction, the lack of available information and comprehensive devotion to partner and his needs during intimate moments. At the same time, within the framework of this phenomenon, the feeling of low self esteem, body image disfunction, the need to hide the body parts, low self acceptance, social isolation, feeling of uncertainty, acting withdrawn, and feeling anxious after the loss of breast.

Conclusion. The loss of breast whilst in relationship with partner has a negative effect on woman‘s intimate relationships satisfaction on the individual level. During this experience, a female psychologically retreats herself from the situation, only the needs of the men are met. This experience brings out the need and want to hide the affected body, brings out feelings of anxiety, fear, uncertainty, a women becomes withdrawn and insensitive, sexual disfunction occurs. At the same time, the loss of breast makes a women feel low in self esteem, low in self acceptance, brings out disturbed body image and acceptance of the change.

Key words: Breast loss, mastectomy, breast cancer, relationship with partner during

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Aprašomoji fenomenologija – esmių tyrinėjimas ir jų atskleidimas, detaliai aprašant tas savybes, kurios atskleidžia tyrinėjamo reiškinio unikalumą toks, koks jis yra, nesuteikiant fenomenui kito reiškinio ypatybių (Morrow, ir kt., 2015).

BRCA1 ir BRCA2 – paveldimų genų mutacijos tyrimai atliekami nustatyti vėžines ląsteles (NVI, 2014).

Fenomenas - (gr. phainomenon – pasirodantis, pasireiškiantis), apraiška, faktas, juslinė duotybė, tai, kas pažinta, aišku. Protu suvokiamas ir suprantamas objektas, reiškinys, patirtis tokie, kokie yra iš tikrųjų (Matsumoto, 2009).

Libido - (iš lot. „potraukis, aistra“) – psichoanalizėje vartojama sąvoka, apibrėžianti gyvybės (eros) ir mirties (thanatos) instinktų visumą. Ją pirmasis įtraukė Z. Froidas, kuris libido laikė lytinių potraukių visuma.

1. ĮVADAS

1.1. Įžanga

Krūties vėžio onkologiniai susirgimai yra viena iš aktualiausių sveikatos problemų tarp moterų pasaulio mastu. Atsižvelgiant į pasaulio sveikatos organizacijos (PSO, 2021) pateiktus duomenis, 2020 metais buvo diagnozuota 2,3 milijono naujų krūties vėžio atvejų visame pasaulyje bei 65 tūkstančiai mirčių, susijusių su krūties vėžiu. Dauguma mirčių nutinka mažiau išsivysčiusiose šalyse, kuomet vakarų šalyse išgyvenamumo procentas penkių metų laikotarpyje siekia 80% (Akram ir kt., 2017). Šis pasiskirstymas susijęs su faktoriais kaip išsivysčiusios šalys turi daugiau finansinių išteklių ir specialistų, kurie gali atlikti pakartotinus tyrimus, kurie gali suteikti kitokios naujos naudingos informacijos. Taip pat aktyvūs profilaktiniai patikrinimai ir ankstyva diagnostika gerina gydymo rezultatus bei ilgina išgyvenamumą 5 metų laikotarpyje (Gass ir kt., 2017). Paveldimumo genų mutacijos tyrimai BRCA1 ir BRCA2 yra plačiai naudojamas tyrimas tarp moterų, kurių giminėje yra krūties vėžio atvejų. Atlikus genų mutacijos tyrimus ir radus BRCA1 ir BRCA2 genų mutaciją, daugeliu atvejų moterys renkasi abiejų krūtų pašalinimo chirurginę operaciją kaip vieną iš prevencinių metodų Lietuvoje (Gediminaitė, 2013).

Lietuvoje, krūties vėžys yra antras dažniausias onkologinis susirgimas po odos vėžio. Pagal Nacionalinio Vėžio Instituto duomenis (2021), kiekviena moteris turi 10% riziką per savo gyvenimą susirgti krūties vėžiu. Susirgus krūties vėžiu laukia ilgas ir lėtas gydymo procesas. Dažniausiai krūties vėžio gydymas yra kompleksinis, kas reiškia, jog yra taikomas ne vienas gydymo metodas, o keli derinami tarpusavyje (Collins ir kt., 2011). Pagrindinis gydymo metodas – atliekama chirurginė operacija, kuri dažnu atveju būna taikoma kartu su chemoterapiniu ar radioterapiniu gydymu, retesniais atvejais taip pat būna taikomas ir hormoninis ar biologinis gydymas (Andrzejczak ir kt., 2012; Čiurinskaitė, 2018). Profilaktinės patikros ir ankstyvoji diagnostika pagerino moterų, sergančių krūties vėžiu išgyvenamumą ilgalaikėje perspektyvoje. Psichologiniai sunkumai moterims pradeda reikštis jau gydymosi metu ir išlieką ilgą laikotarpį po užbaigtų gydymo etapų ar net pasiekus remisiją, ir po jos. Pašaliniai efektai suprastina gyvenimo kokybės pasitenkinimą, atsiranda fizinių sunkumų, prarandamas identiteto jausmas, sumažėja moters savivertė ir seksualinių santykių su partneriu pasitenkinimas (Emilee ir kt., 2010, Jankienė, 2020). Krūties vėžio gydymas yra sulyginamas su trauminės patirties išgyvenimu. Ši patirtis palieka pasekmes moters gyvenime ir daro įtaką moters gyvenimo kokybės pasitenkinimui. (Čiurinskaitė, 2018).

1.2.

Tyrimo

Šio tyrimo objektas – krūties pašalinimo operaciją turėjusių moterų patirtys esant santykiuose su partneriu. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į intymių momentų patyrimą su partneriu.

Problema. Krūties vėžys tai plačiai paplitęs ir dažnas susirgimas taip moterų. Nors krūties vėžio diagnostika sparčiai tobulėja ir išgyvenamumas sparčiai ilgėja, vis dėlto, krūties vėžio atvejų kasmet taip pat daugėja (Acil ir Cavdar, 2014). Diagnozavus krūties vėžį, seka ilgas ir sudėtingas gydymas, kurio metu dažnais atvejais taikomas invazinis gydymo metodas, kada tenka pašalinti krūtį. Ši operacija yra laikoma vienu efektyviausių ir daugiausiai šansų pasiekti remisiją žadančių gydymo metodų. Atlikus chirurginį gydymą, moteris gali pasijausti lyg papuolusį į bejėgiškumo ir nežinomybės jausmų katilą (Bagdonienė, 2012). Fizinis subjaurojimas gali sukelti moters kūno vaizdo sutrikimus, sukelti nepakeliamą įtampą, identiteto ir savojo ,,Aš“ praradimą, savivertės praradimą ir kitas neigiamo pobūdžio emocijas. Šie sunkumai ir slegiančios mintys turi įtakos moters atsipalaidavimui, gali sukelti vienišumo ir atskirties jausmą, stipriai apriboti socialinės aplinkos ir artimųjų priėmimą (Georg, 2007). Esant romantiniuose santykiuose svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp bendravimo, intymių momentų ir laiko leidimo kartu (Gass ir kt, 2017). Sutrikęs kūno vaizdas ir užsisklendimas savyje gali sustiprinti santykių nepasitenkinimą ir priversti prie santykių pabaigos.

Seksualumas, seksas ar intymumas tai žodžiai, kurie vis dar yra gana stigmatizuojami mūsų visuomenėje, net ir momentais, kai esam sveiki ir pasitikintys savimi. Nekalbant apie moteris, išgyvenančias traumines patirtis – onkologinės ligos diagnozė, gydymosi sukelti šalutiniai poveikiai, kūno pasikeitimai, emocijų pliūpsniai dažniausiai verčia moteris užsiblokuoti ir todėl intymumas bei lytinis aktyvumas tampa antraeiliais dalykais (Dvilinskaitė, 2013). Tačiau, reikia suprasti, kad po intymumu slypi ne tik lytinis aktyvumas, tačiau ir savęs, ir savo išvaizdos vertinimas, savo atvaizdo tyrinėjimas veidrodyje, apsikabinimai ir prisilietimai tarp dviejų vienas kitą mylinčių partnerių, kitais žodžiais tariant, visiškas apsinuoginimas tiek fiziškai, tiek dvasiškai ir emociškai vienam prieš kitą (Gass ir kt., 2017). Po krūties vėžio operacijos moterys gali susidurti su įvairiais sunkumais.

Tyrimo aktualumas. Iš plataus onkologinių susirgimų spektro ginekologinis ir krūties vėžys panašu, kad turi didžiausią neigiamą įtaką moters seksualiniam funkcionavimui taip sutrikdydamas poros intymumo santykių patyrimą (Mattei ir kt., 2020). Užsienio publikacijose labai dažnai yra tyrinėjamas intymių santykių aspektas tarp partnerių, onkologinės ligos susirgimo metu.

Buvo rasta jog po krūties vėžio gydymo net praėjus daugeliui metų, moterys vis tiek jaučia sumažėjusį norą būti intymioms su partneriais bei reta moteris, kuri gali atsipalaiduoti ar pajausti orgazmą intymių santykių metu (Gass et. Al. 2017). Tyrinėti moterų po krūties pašalinimo psichoemocines būsenas, kai jos yra ilgalaikiuose intymiuose santykiuose su partneriu yra labai svarbu, nes krūtis yra išskirta kaip vienas iš seksualumo ir moteriškumo simbolių, o pasitenkinimas seksualiniais santykiais yra išskirtas kaip būtinas ir labai svarbus gyvenimo kokybės pasitenkinimą didinantis patyrimas (Male , ir kt., 2016; Ong, ir kt., 2016). Kiti autorių darbai specifikuoja tai, kad moterims būna pasiūlyta gana glausta ir siaura informacija apie intymių santykių patyrimą ir seksualinį pasitenkinimą po ligos bei nėra suteikiama informacija apie tai, ko tikėtis, ar kokie pokyčiai gali įvykti ligos ir remisijos laikotarpyje (Chang, ir kt., 2018). Siekiant ne tik padėti įveikti ligą, bet ir gyventi pilnavertį gyvenimą po ligos pasveikimo, džiaugtis visais asmeninių santykių aspektais ir visapusiška psichologine sveikata, sumažinti depresijos, nerimo, socialinės atskirties požymius yra svarbu padėti šioms moterims adaptuotis prie pokyčių, kurie atsirado dėl sudėtingo krūties vėžio gydymo. Kad galėtume padėti moterims susitaikyti, priimti ir adaptuotis prie kūno pokyčių, pirmiausiai reikia pažinti moterų patyrimą, išsiaiškinti, ką joms reiškia krūties netekties patyrimas esant romantiniuose santykiuose su partneriais. Tik tokiu būdu bus galima svarstyti konkrečius pagalbos būdus, norint padėti sumažinti neigiamus šio išgyvenimo aspektus.

Tyrimo naujumas. Santykis su partneriu po kritinio išgyvenimo, kaip moters susirgimas onkologine liga, yra gana siaurai tyrinėtas aspektas Lietuvoje. Svarbu paminėti, kad per pastaruosius dešimt metų, Lietuvoje padaugėjo tyrimų, susijusių su krūties vėžio specifika, tačiau dauguma šių tyrimų yra atliekami kiekybiškai, įvertinantys pasitenkinimą kūno vaizdo suvokimu ar pasitenkinimą gyvenimo kokybės atžvilgiu, akcentuojama šio susirgimo priežastis ir vystymasis, diagnostikos ir patikrų svarbą, įvairių gydymo technikų pasirenkamumą, tolimesnes ligos prognozes, tačiau gana maža sauja tyrimų sutelkia dėmesį į moters psichologine gerovę bei pasitenkinimą, kai ši yra ilgalaikiuose santykiuose su partneriu. Kitavertus šis fenomenas yra plačiai tyrinėtas ir aptartas iš visų pusių, tiek kiekybiškai, tiek kiekybiškai užsienio literatūroje. Tačiau Lietuvoje publikacijų šia tema kokybiškai yra menka sauja, o būtent pats intymių seksualinių santykių fenomenas nėra tyrinėtas plačiai.

1.3. Literatūros apžvalga

1.3.1. Krūties vėžio diagnozė

Krūties vėžys tradiciškai yra laikomas moterų onkologiniu susirgimu, tačiau anatomiškai, vyrai ir moterys turi krūtis, tad šis faktorius nulemia tai, kad tiek vyrai, tiek moterys gali sirgti krūties vėžiu. Tačiau, mažiau nei 1% vyrų serga krūties vėžiu iš bendro krūties vėžinių susirgimų skaičiaus (Forman ir kt., 2012).

Krūties vėžys – kitaip krūties piktybinis navikas, kuris susiformuoja supiktybėjus ir sparčiai dauginantis ląstelėms, kurios dengia pieno liaukų skiltis ar latakėlius. Navikas plinta lokaliai, tačiau per limfą galintis metastazuoti ir patekti į kitus organus (Gediminaitė, 2013; Čiurinskaitė, 2018). Anot medicinos gydytojų, krūties vėžio atsiradimui gali daryti įtakos daugybė faktorių, tačiau yra išskirti keli pagrindiniai žinomi rizikos veiksniai: 1) lytis ir vyresnis amžius; 2) prasti gyvensenos ypatumai; 3) menkas ar per didelis kūno masės indeksas; 4) negatyvi moters psichologinė būsena ilgesnį laiko tarpą; taip pat, buvo išskirtas veiksnys 5) endogeninių hormonų pusiausvyros disbalansas; 6) padidėjus endogeninių estrogenų koncentracija ir prailgėjęs jų poveikis, kuris pasimato, jei įvyksta ankstyvios mėnesinės ir vėlyva menopauzė; 7) negimdymas ir nemaitinimas krūtimi pagimdžius; 8) genų BRCA1 ir BRCA2 mutacija; 9) krūties vėžio atvejai giminėje. Duomenys apie moterų kontraceptikų poveikį krūties liaukų ląstelėms ir jų įtaką navikų vystymuisi šiuo metu yra prieštaringi. Tačiau, daugėja tyrimų, kuriuose atrandama, jog moterys pradėjusios ilgalaikį (bent 10 metų) kontraceptinių tablečių vartojimą, prieš 18 gyvenimo metus buvo nustatytos kaip turinčios padidėjusią riziką susirgti krūties vėžiu (Gediminaitė, 2012; Adukauskienė ir kt., 2014).

Toliau, diagnozavus krūties vėžį ir preliminariai nustačius šio vėžio vystymosi skatintojus, seka gydymo plano ir gyvensenos keitimo bei adaptacijos laikotarpis (Bagdonienė, 2012).

Krūties vėžio pašalinimo operacijos yra vienos iš sudėtingiausių ir skaudžiausių moters savo kūno pokyčių priėmime ir susitaikyme su onkologine liga etapų, nes būtent po šios operacijos kūno vaizdas pasikeičia negrįžtamai, anot chemoterapinio gydymo, kur dauguma šalutinių poveikių (pvz. plaukų nuslinkimas, odos problemos ir kita) vizualiai išnyksta nustojus leisti vaistus. (Malik ir Kiran, 2013). Šis chirurginis gydymas pašalina krūtį, krūties vidinius raumenis ir limfmazgius, kas nustojus gydymą savaimę neatsistato (Jung ir kiti, 2003). Šis metodas yra glaustai susijęs ir panašus su W. Halstedo vardu ir jo 1894 m. pradėta naudoti klasikine radikaliąja mastektomija (Higi, 1986). Radikali mastektomija yra praktikuojama ir šiai dienai, tačiau retesniais atvejai, kai liga smarkiai išplitusi ir kito pasirinkimo nėra. Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę, priklausomai nuo

vėžio stadijos, tausojančiosios technikos panaudojimui (krūties mažinimo, dalinė mastektomija ir kt.), arba atlikti krūties rekonstrukcinę operaciją, panaudojant savus audinius (pvz. nugaros raumenis), kaip atstatomąją medžiagą, arba panaudojant dirbtines medžiagas (pvz. implantus), taip suteikiančios maksimaliai priimtiną kosmetinį vaizdą. Šiai dienai, medicinos gydytojai, esant ankstyvajai vėžio stadijai, vienodai vertina tausojamąją operaciją, mastektomiją ar mastektomiją su rekonstrukcija – kaip esančias vienodai veiksmingas. Pagrindiniu pasirinkimo kriterijumi tampa psichoemocinė sergančiosios savijauta.

Nors rekonstrukcinė atstatomoji krūties operacija turi teigiamų faktorių, prisidedančių prie geresnės moters gyvenimo kokybės, svarbu nepamiršti, kad ir tinkamai adaptuotis ir susitaikyti su esama padėtimi gali stipriai padėti ir profesionalus specialistas, tikslus ir išsamus susipažinimas su informacija apie kiekvieną gydymo stadiją, susipažinimas ir paruošimas su galimais pašaliniais poveikiais, kurie būna po gydymo, dalyvavimas ir įsitraukimas į savipagalbos grupes, kur panašaus likimo asmenys, gali dalintis savo patyrimais (Andrzejczak, 2012).

1.3.2. Moterų, sergančių krūties vėžiu, fiziologiniai ir psichologiniai

aspektai

Nustačius ir diagnozavus krūties vėžį toliau seka gydymo planavimas ir įgyvendinimas. Dažnai krūties vėžio gydymas būna kompleksinis, kuomet būna taikomas ne vienas gydymo metodas, o kelių metodų derinys (Čiurlinskaitė, 2018). Pagrindiniai gydymo metodai tai chirurginis, spindulinis, chemoterapinis gydymas. Kiek rečiau pasitaiko hormoninis ar biologinis gydymas (Andrzejczak ir kt., 2012). Kai moterims yra pasiūlomi įvairūs gydymo metodai bei būna paminėtas chirurginis gydymo metodas, šios dažniausiai pasąmonėje pačios renkasi šį gydymo metodą, nes tai yra vienas iš veiksmingiausių gydymo metodų, žadančių remisijos pasiekimą. Pagrinde moterys tyliai viliasi, kad šis gydymas bus paskirtas kaip pirminis variantas (Gass ir kt., 2017; Jing ir kt., 2018). Tačiau su kiekvienu pasirinktu gydymo metodu būna ir šalutiniai poveikiai. Lėtinis, nuolatinis jaučiamas skausmas ir nuovargis yra vieni iš bene dažniausių jaučiamų simptomų, galinčių pabloginti besigydančio asmens sveikatos būklę bei suprastinti jų gyvenimo kokybės pasitenkinimą (Malik ir Kiran, 2013). Taip pat tiek fiziniai, tiek emociniai ir pažintiniai veiksnių ir funkcijų sutrikimų sudaryti padariniai, minima, kad gali reikšmingai pakenkti moters kaip pačios asmenybės gebėjimą įsitraukti į prasmingų veiklų atlikimą. Dažnu atveju į tai įeina ir kasdieniai namų apyvokos ir namų ūkio priežiūros darbai, pats grįžimas į darbą ir socialinio vaidmens suvokimo sudrumstimas. Kai moterys yra įsitraukusios į romantinius santykius, šie sunkumai gali turėti įtakos moters ir vyro partnerystės ryšiuose. Todėl siekiant padėti moteriai grįžti į įprastą

gyvenimą po ligos sukeltų pokyčių, yra svarbu suprasti su kokių sunkumų puokštėmis gali susidurti sergančiosios (Šurmaitienė, 2016).

Fiziologiniai aspektai:

Krūties vėžio operacija ir su ja ateinantys fiziologiniai sunkumai yra plačiai nuo senovės tyrinėjama tema. Skausmo sąsajos su krūties pašalinimo operacija buvo įtariamos ir patvirtinamos atliekamais tyrimais jau dešimtmetį atgal. Gartner ir kiti (2009) atliko tyrimą, norėdami įvertinti skausmo patyrimą procentaliai po krūties pašalinimo operacijos. Rezultatuose buvo rasta, kad tarp 10-50% tiriamųjų juto klinikinius skausmus ir praėjus kuriam laikui po operacijos atlikimo. Ši procentali dalis yra tolygi pacientų, patiriančių chirurginio gydymo, komplikacijas. Pirmiausiai atsirandantys fiziologiniai sunkumai yra jaučiami chronišku skausmu. Dažniausiai tai pasireiškia dėl chirurginio gydymo sukeltų padarinių (žaizdos, gijimo laikotarpis ir kt.) ir kadangi piktybinis krūties navikas pasižymi kaip turintis patogeninių mechanizmų, kurių pasekoje gali atsirasti nervų pažeidimai, jutimo sutrikimai ar deginantis jausmas (Malik ir Kiran, 2013). Dažnai pacientės po krūties pašalinimo operacijos patiria ir fantominį skausmą.

Po krūties netekties ir gydymosi laikotarpio moterys gali patirti žemiau išvardintus efektus, kaip šalutinius poveikis, sukeltus ligos. Šie šalutiniai poveikiai yra glaustai susiję su intymių momentų patyrimu su partneriais.

• Moterys gali patirti lytinių organų sausumą, sukeltą chemoterapinio gydymo;

• Dėl pakitusios ir susilpnėjusios odos, lubrikantų naudojimas nėra patariamas. Dažniausiai naudojant lubrikantus ant sausos ir pažeistos odos yra didžiulė tikimybė pasigauti vaginalinę infekciją, taip dar labiau susilpninant potraukį seksualinėms sueitims su partneriu ir didinant diskomfortą ir nepasitenkinimą santykiais (Greendale ir kt., 2001);

• Skausmą dubenyje lytinio akto metu.

Taip pat prie išskirtų šalutinių poveikių, jaučiamų dėl krūties netekties, moteris gali patirti ir nepageidaujamus kitus ankstyvuosius fizinius gydymo poveikius, kaip: nervų, limfotakos, peties sąnario amplitudės pažeidimus (Šurmaitienė, 2016), ir taip pat dažnu atveju moterys pajaučia ir vėlyvuosius poveikius: tinimai ir operuotos pusės rankos tirpimas (Bulotienė ir kt., 2016).

Psichologiniai aspektai:

Šiame poskyryje taip pat tęsiama mintis apie skausmą, tačiau šįkart išskiriamas psichologinis skausmo patyrimas. Dažnai moterys, kurioms atlikta krūties pašalinimo operacija, gali jausti lėtinį neuropatinį skausmą ir iš to išsivystantį skausmo sutrikimą. Kitaip plačioje

visuomenėje dar vadinamą ,,fantominį“ skausmą, lydintį jas visą likusį gyvenimą (Jung ir kt., 2003). Apart patiriamo skausmo, dažniausi psichologiniai aspektai, sukrečiantys ir lydintys sergantįjį, yra bejėgiškumo jausmai, pyktis ir agresija, nuolatinis stresas, savo kūno nepriėmimas, atsiskyrimas, užsidarymas ir kognityvinių funkcijų suprastėjimas, depresiškumas patiriamas bent vienai iš trijų sergančių moterų (Reynold ir kiti, 1994; Falagas ir kt., 2007; Malik ir Kiran, 2013). Su viena krūtimi moteris jaučiasi nevisavertė ir nelaiminga. Socialinės aplinkos palaikymas, pagalba sau, savi-pagalbos grupių lankymas, psichologinės konsultacijos, meditacija įvardinti kaip vieni bene efektyviausių psichologinius sunkumus gerinančių veiksnių (Šurmaitienė, 2016). Keynon ir kiti (2014) metais atlikta literatūros apžvalga prieštarauja Šturmaitienės (2016) aprašytoms išvadoms, jog savipagalbos grupės gerina patyrimą teigdami, kad ir pasibaigus gydymui ir gyvenant tolimesnį gyvenimą, moterys visada jaučią daugybę sunkumų, susijusių su gyvenimo pasikeitimu ir dėl to sumažėjusiu pasitenkinimu, pridėdami ir ateities baimės patyrimus dėl ligos pasikartojimų bei naujai nustatytomis naviko metastazėmis.

Bejėgiškumo jausmas ir nežinomybė – tai koja kojon žengiantys jausmai, kuriuos gali patirti moterys, kurioms gydymas neatneša norimų rezultatų, vėžinės ląstelės metastazuoja ir moterys lieka užkluptos ateities baimės, atsibusdamos kiekvieną dieną ir galvodamos ar tai bus joms jau paskutinė (Ell ir kt., 2005). Šie visi jaučiami sunkumai, gali pastūmėti moterį į depresiją, nerimo sutrikimą, nuolatos ištinkančias panikos atakas, vidinį vienišumo jausmą ir galiausiai gali pastūmėti moterį į psichologinę krizę (Andrzejczak, 2012). Net kai gydymas atneša lauktus rezultatus ir po operacinio laikotarpio moteris yra paleidžiama tęsti gydymą namuose – turėtų skambėti, kaip džiugi žinia, tačiau, dažniausiai tai reiškia sunkų psichologinį nuolatinį patiriamą stresą. Būtent priskiriama tolimesnio gydymo ir ateities baimės problemai.

• Moterys gali jausti sumažėjusį lytiškumo potraukį;

• Depresija, nuolatinis nerimas ir panikos atakos glaustai susijusios su seksualinio potraukio sumažėjimu;

• Socialinės normų stigmatizacijos baimė – prasta žmona ir prasta mama, dėl pakitusio kūno vaizdo (krūties netekties).

Sąlyga ir kiti (2015) atliktame tyrime, kurio metu buvo siekiama įvertinti moterų požiūrį į gyvenimo kokybę iškart po krūties pašalinimo operacijos. Imtyje dalyvavusios 59 moterys, visos teigė, kad bendrą sveikatos aspektą vertina vidutiniškai, tačiau visokeriopą gyvenimo kokybę – blogai, arba labai blogai. Prie šio vertinimo smarkiai prisidėjo ir fiziniai ir psichologiniai veiksniai.

1.3.3.

Moters

Tyrinėjant mokslinę literatūrą, yra pastebima pasikartojančio pobūdžio informacija tarp jau atliktų tyrimų. Pagrindinė mintis yra akcentuojama, kad kai moterys sužino krūties vėžio diagnozę, tuo metu joms yra svarbu, kad sveikata ir jų gyvybė būtų išsaugota, o tik kiek vėliau aplanko mintys ir nerimas dėl krūties netekties – svarbiausia būna įvykdyti nustatytą gydymo planą – pašalinti susidariusį naviką (Grogan ir Mechan, 2017).

Moterų, sergančių onkologine liga, savivertė neretais atvejais būna ženkliai sumažėjusi, pasitikėjimas savimi prarastas, kaip ir identiteto suvokimas, pasiklydęs su nedarbingumu, prasmingų veiklų sumažėjimu ir kita (Christie ir kt., 2010). Šių jausmų vedimos, moterys gali išreikšti stiprias, nestabilias emocijas, kurios nuolat keičiasi, greitą susierzinimą, nerimastingumą, susijaudiną, kas gali sutrukdyti moters seksualumui ir pabloginti tarpasmeninius santykius su partneriu.

Lėtinėmis ligomis sergantys žmonės turi polinkį į depresiškumą. Taip nutinka, dėl nuolatinio jaučiamo streso ir įtampos, ypač jei sveikatai kas nors nutinka (Rowland ir kt., 2009). Amžius taip pat gali daryti įtaką adaptacijai ir patiriamoms emocijoms po krūties pašalinimo. Yra pastebėta, jog jaunesnio amžiaus moterys yra labiau linkusios į neigiamo pobūdžio emocijas, kraštutinumus ir savo ligos patyrimą išgyvena sudėtingiau, nei tos vyresnio amžiaus (Andrzejczak, 2012). Išankstinė menopauzė, seksualinė disfunkcija, nevaisingumo baimė ir kūno pokyčiai, baimė dėl stigmatizacijos iš aplinkinių – baimės, su kuriomis jaunesnio amžiaus krūties vėžiu sergančios moterys emociškai pačios nebesusitvarko bei daugeliu atvejų kreipiamasi pagalbos į profesionalą specialistą.

Krūties netektis dažnai sumenkina moters pačios suvokiamą savo seksualumą. Svarbu yra prabrėžti šioje vietoje, kad seksualumas, tai ne vien lytiniai santykiai, o tuo pat metu ir meilė, šiluma, abipusis pasitikėjimas, supratingumas ir pagarba vienas kitam tarp partnerių (Mattei ir kt., 2020). Dauguma pacienčių po krūties pašalinimo operacijos ne tik, kad pačios yra praradusios pasitikėjimą savimi, tačiau tuo pat metu ir baiminasi pasirodyti savo partneriui, atsiranda komunikacijos problemų, dėl užsisklendimo savyje po krūties netekties, moterys jaučiasi nebegalinčios laisvai ir atvirai reikšti savo minčių partneriui, kadangi pradeda bijoti būti atstumtos savo partnerių (Fobair ir Stewart, 2006).

Kūno vaizdo ir savivertės pokyčiai

Pirmiausiai yra svarbu paminėti, kad krūties netektis, nors ir laikoma viena svarbiausių moteriškumo simbolių, nėra vienintelis organas ir netekties aspektas, paveikiantis moters savivertę

ir sumažinantis moteriškumo jausmą. Taip pat yra svarbu paminėti, kad ir kiti svarbūs išvaizdos aspektai, kaip plaukų nuslinkimas, išblyškusi oda, antakių bei blakstienų išnykimas, veido kontūrų papilkėjimas, sumažėjęs kūno svoris taip pat žaidžia svarbų vaidmenį moteriškumo jausme. Alinančios procedūros, nuolatinis patiriamas nerimas, įtampa, asimetriškos kūno proporcijos bei likę randai apsunkina moters savęs priėmimo patyrimą (Grogan ir Mechan, 2017).

Susirgus krūties vėžiu, moteris neišvengiamai patiria adaptacijos sunkumų priimant savo pakitusį gyvenimą bei priimant pačią save. Žvelgiant į krūties netekties prasmę ir savo kūno vaizdo atitolinimą moteris gali jaustis palūžusi ne tik fiziškai, tačiau ir dvasiškai (SEER, 2013). Naujesnių tyrimų duomenimis, buvo pastebėta, kad atsiradus galimybėms vis daugiau moterų renkasi krūtį tausojančią medicininę intervenciją. Ši intervencija turi stiprų ryšį su moters psichologiniu savęs priėmimu. Buvo rasta, kad pasirinkusios tausojančią procedūrą, moterys rečiau išreiškia savo identiteto praradimo jausmus ir išlieka pasitikinčios savimi bei besijaučiančios seksualiomis, nei kad moterys, kurioms atlikta mastektomija (Mattei, ir kt., 2020).

Psichologijoje savęs vertinimas yra suprantamas kaip vienas iš asmenybės komponentų, išskirstytų kaip: 1) individo santykis su savimi; 2) individo savęs paties, savo galimybių, savybių; 3) individo vietos tarp kitų žmonių vertinimai (Balsienė, 2017). Dažnu atveju, susirgusios onkologine liga, moterims būna reikalingas nedarbingumas ligos gydymosi metu, o netekusios mėgstamo darbo, moterys dažnai gali pasijausti praradusios savo identiteto gyvavimą, jaustis pasimetusios, praradusios savo savivertę ir kupinos nežinomybės dėl vaidmens kurį užimą gyvenime (Gass ir kt., 2017).

Pagal mokslinėje literatūroje pateiktą informaciją, sergančiųjų savo kūno vertinimas ir priėmimas svyruoja tarp menko iki labai menko (Balsienė, 2017). Taip nutinka dėl gydymosi metu sukeltų pašalinių poveikių, kurie ne tik silpnina savo kūno priėmimo aspektą, bet ir blogina bendrąją sveikatą, taip sekindami ir slopindami asmens pasitenkinimą gyvenimo kokybe. Šie simptomai išskirti žemiau:

• nuolatinis išsekimas ir nuovargis; • pykinimas ir vėmimas;

• viduriavimas, apetito praradimas, burnos gleivinės pažeidimai, skausmas valgant ir ryjant; • prakaitavimas;

• širdies veiklos, inkstų, plaučių ir nervų sistemos sutrikimai; • išsausėjusi oda bei skilinėjantys nagai;

• menstruacijų ciklo sutrikimai ir priešlaikinė menopauzė;

• nusilpęs imunitetas, o to pasekoje ir sumažėjęs organizmo atsparumas infekcijoms (neutropenija);

• koncentracijos ir atminties nusilpimas; • kraujo kiekio sumažėjimas (anemija); • plaukų slinkimas;

• periferinė polineurparija.

Patiriant bendruosius sveikatos suprastėjimo simptomus ir savivertės sumažėjimą, sergančiai moteriai tampa sudėtingiau priimti savo kūno vaizdo pakitimus (Juozaityte ir kt., 2008)

1.3.4.

Santykiai su partneriu po krūties netekties

Krūties vėžys yra trauminė patirtis santykiams. Kai moteris suserga, atrodo, jog suserga ir jos partneris kartu. Krūties gydymo metu pašalinta krūtinė – dažniausia priežastis, dėl ko santykiuose yra atsisakoma intymumo (Andrejczak, 2012). Kai ištinka krizė ir atsiranda bejėgiškumo jausmas, žmonės dažniausiai pagalbos kreipiasi į artimiausius jiems asmenius. Natūraliai esant santykiuose, moterys, patyrusios trauminę patirtį, kreipiasi į savo partnerius. Tarpasmeniniai santykiai krūties vėžio diagnozės metu, stiprus palaikymas iš partnerio pusės yra esminis veiksnys, kuris nulemia kaip moteris prisitaikys prie esamos situacijos. Ligos diagnozės, gydymo bei pasveikimo laikotarpiu yra išskirti keli faktoriai, kurie gali pasireikšti papildomai partneriui esant šalia: 1) partnerio buvimas šalia padės susitaikyti ir adaptuotis prie ligos; 2) santykiai gali kelti papildomo streso; 3) emocinio palaikymo. Dažnai partnerio palaikymas būna įvardijamas literatūroje kaip neformalioji pagalba moteriai sunkiu momentu (Pistrang ir Baker, 1995). Nors dažniausiai ir tikimąsi, kad sergančioji patirs daugiau streso ir jai bus reikalingas stipresnis palaikymas iš partnerio. Holmberg ir kiti (2001) atliktame tyrime buvo atrasta, kad abu partneriai patiria panašaus stiprumo stresines situacijas, tačiau lemtingas skirtumas tarp sergančiosios ir jos partnerio buvo prisitaikymo greitis. Manoma, kad pasitenkinimas santykiais ir bendradarbiavimas kovojant su liga partnerius tik suartina dar labiau, taip kuriant jų stipresnį tarpusavio ryšį. Han ir kiti (2010) atliktame tyrime teigiama, kad apsilankius pas psichologą ir pritaikius tinkamą terapiją, tiek sergančiai moteriai, tiek jos partneriui kartu – yra didžiulė tikimybė sumažinti patiriamą stresą bei išnarplioti ir atverti moters apgaulingos būsenos ir negatyvių jausmų atlaisvinimą. Tokiu būdu galima tikėtis intymių santykių pagerėjimo poroje, nes susikaupusios emocijos moters pasąmonėje bus išleistos ir jai pavyks atsipalaiduoti intymiu momentu. Taip pat, grįžusios iš ligoninės moterys, manoma, kad turėtų jaustis atsipalaidavusios, kadangi pirmoji gydymosi fazė būna baigta. Kita vertus, šis laikotarpis pasižymi ypač stipriu streso išgyvenimu dėl savo kūno pakitimų. Moterys vengia pasirodyti prieš vyrą, nori slėpti savo kūną, jaučiami kompleksai, bijo partnerio reakcijos. Situacija gali pablogėti, jei santykiuose buvo išankstinių,

gilesnių problemų prieš krūties pašalinimo operaciją (Wimberly ir kt., 2005). Tačiau kartais atsitinka atvirkštinė reakcija ir seniau turėtos problemos tampa nebesvarbios, užmirštos, kažkur giliai praeityje.

Neretai tarp partnerių, iš kurių vienas serga onkologine liga ir turį sumažėjusį libido, kitas taip pat išsivysto seksualinės disfunkcijos sutrikimą (Andrejczak, 2012). Sumažėjusio lytinio aktyvumo intervalai asmeniniuose santykiuose, nuolatinis onkologine liga sergančio partnerio atstūmimas intymiais momentais dėl sumažėjusio libido gali sukelti nerimo sutrikimus ar net išvystyti lytinių santykių baimę sveikajam partneriui (Rowland ir kt., 2009). Užsitęsus sergančiosios psichoemocinėms problemoms, nuolatinio dėmesio ir padrąsinimų reikalavimų iš partnerio bei seksualinio libido sumažėjumo, nuolatinio partnerio intymių santykių atstūmimo ir kitų prieš tai jau minėtų problemų, tarp partnerių gali atsirasti pykčių padažnėjimas, laiko leidimo kartu sumažėjimas, moters savivertės sumažėjimas, santykių užsibaigimas – dėl papildomo santykių streso, suprastėjusi psichoemocinė būsena, sunkesnis adaptacijos laikotarpis po ligos (Male, ir kt., 2016). Kvillemo ir Branstom (2014) savo tyrime išskyrė, kad asmeninių problemų atsiradime partneriai dažniausiai renkasi vieną iš dviejų sprendimo būdų: tai užsiimti veiklomis, kurios nukreipia mintis nuo iškilusių sunkumų, tarsi problemos vengimo būdas, o kitu atveju renkamasi tikslus, orientuotas ir atviras bendravimas su partneriu, stengiantis pokalbiais ir bendromis jėgomis išspręsti iškilusias problemas. Šių autorių tyrimas papildo ir prieš tai Kim ir kiti (2010) atliktą tyrimą, kurio metu buvo iliustruoti pagrindiniai tarpasmeninių santykių sunkumų sprendimo etapai, kaip lankymasis pas specialistą, bendrų tikslų išsikėlimas, bendradarbiavimas kasdieninėse buitinėse pareigybėse, spendimų būdų plano išsikėlimas ir teigiamas pastiprinimas kiekvienam iš partnerių, kai bendradarbiaudami išsprendžia iškilusią problemą.

Intymumo momentais moterų krūtys kai kuriuose šaltiniuose nuo seno yra minimos kaip antriniai lytiniai organai, kurie atspindi moters seksualumą ir moteriškumą (Jing ir kt., 2018; Mattei ir kt., 2020). Siekiant sužadinti aistrą tarp partnerių, dažnu momentu yra kuriamas tam tikras žaidimas, kuriame lytiniai organai ir lytiniai santykiai vaidina antraeilį vaidmenį, o prisilietimai prie šių organų – pirminį. Šio žaidimo metu intymūs prisilietimai yra būtini, bet ne pernelyg skubūs ir tiesmukiški. Artėti prie pačio intymumo visko mokinamės per prisilietimus (Malik ir Kiram, 2013). Odos paviršius yra tarsi žemėlapis, na o prisilietimai prie krūtų tampa kasdienybe esant santykiuose. Kai vienas partneris suserga onkologiniu susirgimu, abu partnerius gali ištikti trauminės patirties krizė (Mattei ir kt., 2020). Intymumo ir prisilietimų asmenims tenka mokintis iš naujo. Moteriai po atliktos krūties pašalinimo operacijos pirmiausiai yra svarbu susitaikyti su savo kūno pokyčiais, kadangi tai gali turėti reikšmingos įtakos jos ir partnerio seksualiniam pasitenkinime (Boquiren, ir kt., 2016). Taip pat, pastebėta, kad adaptuojantis prie ligos pokyčių, vienas iš veiksnių, turinčių

įtakos moters sveikatai ir sveikimui yra pasitenkinimas santuoka (Rutkauskaitė, 2020). Kadangi krūties vėžys ir jo gydymas yra susijęs su antraeiliais lytiniais organais bei bendra savijauta ir lytiškumu, tai gali smarkiai turėti įtakos moterų pasitenkinimu seksualiniu malonumu (Emilee, ir kt., 2010). Dėl ligos sukeltų pasekmių, santuokoje gali atsirasti sunkumų ir nesusipratimų – besitęsiantys sunkumai ilgesnį laiko tarpą gali sutrikdyti natūralią poros tarpusavio dinamiką, taip sukeliant problemų geriems tarpusavio santykiams. Taip pat, moterys, sergančios krūtų vėžiu pasižymi ir dažniau išreikšta žema saviverte, neigiamu požiūriu į save ir savo kūną, ir susiduria su seksualine disfunkcija (Rutkauskaitė, 2020). Nors anatomiškai krūtis yra apibūdinama kaip ląstelių ir liaukų darinys, krūtinė yra pasaulio moteriškumo simbolis ir motinystės simbolis, kuris taip pat yra vienas pagrindinių veiksnių intymumo momentais. Daugeliui moterų, krūtys yra susijaudinimo ir malonumą suteikiančių šaltinių, kai jos yra stimuliuojamos. Tad, kai moteris suserga yra ypač svarbu skirti visišką palaikymą jos psichoemocinei savijautai, jog lytinė savijauta taip pat netaptų, nepageidaujamu ir neigiamu aspektu, kuris smarkiai įtakotų asmens gyvenimo ir pasitenkinimo kokybę.

Po krūties netekties moterys gali patirti hormonų disbalansą, kurio metu prieš – menopauzinio amžiaus moterims gali pradėti atsirasti labai panašūs į menopauzės urogenitalinius simptomus: išsausėjusi makšties gleivinė, deginantis jausmas, niežulys, skausmas lytinio akto metu ir skausmingas šlapinimas (dispareunija ir dizurija). Dėl šių su lytiniais organais susijusių pašalinių poveikių, moteris gali pajusti diskomfortą, skausmą, karščio bangas intymių santykių momentais ir galiausiai atsisakyti intymumo kuriam laiko tarpui (Ganz, ir kt., 2016). Kai kuriais atvejais, sutrikęs intymumas ir seksualinis pasitenkinimas gali užsitęsti ir daug metų po remisijos pasiekimo, taip apsunkindami moters fizinę ir emocinę sveikatą (Bertero ir Wilmoth, 2007).

Šiems šalutiniams simptomams gydyti yra skiriami medikamentai, kurie kaip yra pastebėta, pagerina moters bendrą savijautą bei suaktyvina lytinio potraukio padidėjimą (Bujis, ir kt., 2008)

Kaip jau minėta aukščiau šiame poskyryje, lytiniai santykiai porų gyvenime, ypač santuokoje, yra bene vieni svarbiausių santykių sudėtinių dalių, todėl sutrikimai, kaip kad seksualinio potraukio pradingimas, kūno atvaizdo neigiamas priėmimas, gali turėti įtakos ir partnerių seksualiniam aktyvumui bei pasitenkinimui jo kokybe. Jei partneriai jaučiasi atgrasūs vienas kitam, jų seksualinis nepasitenkinimas išlieka žemoj pakopoj ilgą laiką, tai dažnu atveju gali sukelti dažnesnes ir gilesnes problemos tarpasmeniniuose poros santykiuose (Kashani ir kt, 2014).

1.3.5.

Pagalbos

Vienas iš pagalbos būdų sau, moterims yra rekonstrukcinė atstatomoji krūties operacijos pasirinkimas. Diagnozavus krūties vėžį būna iškart sudaromas gydymo planas ir pradedama gydyti

nedelsiant, stengiantis kuo įmanoma efektyviau panaikinti rizikos veiksnius ir sustabdyti riziką metastazių atsiradimui, todėl dauguma moterų patiria chirurginį gydymą nepraėjus dideliam laiko tarpui nuo diagnozės nustatymo. Netekus krūties, moterys renkasi arba susitaikyti su esama situacija ir adaptuotis prie savo kūno pokyčių, rinktis nešioti protezą, norint užmaskuoti skirtumus tarp krūtų arba atlikti atstatomąją krūties rekonstrukcinę operaciją, kurios metu siekiama sukurti ir suvienodinti vaizdą su kita krūtimi. Kartais, jei pas moteris krūtinė būna išties didelė, kartu su atstatomąją operaciją yra atliekamas ir kitos krūties mažinimas (Čiurlinskaitė, 2018). Tobulėjant technologijoms, vakarų šalyse moterims būna pasiūloma rekonstrukcinė krūties operacija po krūties pašalinimo. Ši operacija gali būti atlikta arba kartu, kai atliekama mastektomija, arba atidedama kiek vėlesniam laikotarpiui. Atliekant rekonstrukcinę krūties operaciją tuo pat metu, kai yra atliekama mastektomija, padidėja mirties rizika operacijos metu. Kai operacija atliekama praėjus kuriam laikui po pirmosios operacijos, komplikacijų rizika operacijos metu būna sumažėjusi, tačiau dažniausiai moterys renkasi šią chirurginę alternatyvą, net žinodamos visas galimas komplikacijos rizikas, atlikti nedelsiant, kartu su mastektomija (Politi ir kt., 2019). Ši alternatyva džiugina didelę dalį moterų – krūties atstatomoji operacija yra įvardinta, kaip vienas svarbiausių ir pagrindinių pagalbos būdų, gerinančių moters psichosocialinę gerovę (Zhang, ir kt., 2015; Jeevan ir kt., 2020).

Krūties atstatomoji operacija – chirurginis intervencinis metodas. Dažnai operacijos metu būna naudojami implantai ar atstatoma naudojant nugaros raumenis. Moterys, norinčios, kad krūtinė atrodytų kuo natūraliau, dažnu kartu renkasi atstatymą naudojant nugaroje esančius raumenis. Tačiau tokiu metodu lieka nemažai randų, ne tik ties krūtinės vieta, bet ir nugaros srityje (Politi, ir kt., 2019). Pašalinus krūtį, moterų psichosocialinė savijauta suprastėja. Savęs priėmimas, savo atvaizdo pasitenkinimas, savigarba – kaip jau minėta anksčiau, ženkliai sumažėja. Moterys jaučiasi esančios bjaurios, atstumiančios ir nepatrauklios aplinkiniams (Fang, ir kt., 2013). Tačiau pasirinkusios atstatyti savo krūtį iš nugaros raumens, moterys susiduria su didesnių randų atsiradimu ant jų kūno, kas dažnai moterims sukelia ambivalentiškus jausmus ir norą slėpti savo kūno atvaizdą, jaučiasi socialiai stigmatizuojamos iš aplinkinių (Mattei, ir kt., 2020).

Svarbus susitaikymo ir adaptacijos laikotarpio patyrimas moterims tai dalyvavimas savi-pagalbos grupėse (Gass ir kt., 2017). Donovan – Kicken ir Caughlin savo atliktame tyrime rado, kad moterys, kurios vengė kalbėti apie savo ligą, kaupė visus išgyvenimus ir patyrimus užsisklendusios savyje, neleisdamos sau ,,išventiliuoti“ sukauptų minčių ir emocijų, patyrė didesnius kiekius depresijos epizodų ir patyrė daugiau įtampos, nei tos, kurios lankėsi pas specialistus ar savi-pagalbos grupėse (Donovan-Kicken ir Caughlin, 2011). Emocinė pagalba, kurią gali suteikti savi- pagalbos grupės, atviras bendravimas su partneriu, lankymasis pas specialistą, turi daug teigiamų savybių, galinčių padėti moteriai jaustis geriau, labiau pasitikėti savimi, svarbiausia šiuo pagalbos būdu panaikinamas vienatvės jausmas – nes yra ir tokį patį likimą patyrusių kitų

asmenų (Roberts, ir kt., 2006). Nock ir bendraautoriai (2015) atliktame tyrime atskleidė, kad moterys ne tik lankančios savipagalbos grupes, bet ir užsiimančios aktyvia fizine veikla bendruomenėje patiria sumažėjusias streso, depresijos, nerimo ir miego sutrikimo tendencijas, ir sustiprintus dvasinius ir seksualinius potraukius. Pastebėta, kad taikant fizinės, emocinės paramos kombinuotą veiklos programą bendruomenės lygmenyje yra suteikiama moteriai geresnė gyvenimo kokybė bei tai vaidiną svarbų vaidmenį išgyvenamume bei viršutinės dalies raumenų stiprinime.

1.4. Tyrimo tikslas ir uždaviniai

Šio darbo tikslas yra atskleisti ir aprašyti onkologinės ligos paliestų moterų pojūčius po krūties pašalinimo operacijos, intymių santykių su partneriu patyrimo metu.

Šio darbo uždaviniai:

1) Naudojant teminės analizės metodą, atskleisti krūties netekties reikšmę onkologine liga sergančių moterų, esančių ilgalaikiuose romantiniuose santykiuose su partneriais patyrimo pagrindinius bruožus;

2) Taikant fenomenologinį psichologinį metodą pagal A. Giorgi, atskleisti, kaip moterys, sergančios onkologine liga apibrėžia intymių santykių su partneriu patyrimą ir aprašyti šio patyrimo struktūrą.

Siekiant tyrinėti unikalų onkologine liga sergančių moterų patyrimą, siekta atsiriboti nuo ankstesnio žinojimo bei prielaidų, tad hipotezės nebuvo keliamos.

2. TYRIMO METODIKA

2.1 Fenomeno formavimas

Tyrimo temos pasirinkimas yra neatsitiktinis. Romantiniai santykiai atrodo visiems įprastas ir suprantamas dalykas, kol abu partneriai yra sveiki, domisi vienas kitu ir nuolatos siekia stengtis, kad santykiai galėtų plėtotis ir vystytis. Čia kaip ir viskas yra suprantama. Bet yra ir kita gyvenimo pusė, kuri nekviesta gali pasibelsti į kiekvienos poros duris. Romantinių santykių iššūkiai – tai mane dominanti sritis, į kurią bandau įsigilinti, žengdama žingsnis po žingsnio. Mane domina žmonių tarpasmeniniai santykiai, kai pasikeičia jiems įprasto, nusistovėjusio gyvenimo rutina. Kai santykiuose esantis partneris patiria sunkius laikotarpius, traumines patirtis ir kita. Manau mano pačios patiriamos seksualumo ir intymumo problemos mane paskatino rinktis temą, glaustai susijusią su seksualumo ir intymumo pasitenkinimu.

Nesu sirgusi onkologine liga, tačiau artimoje aplinkoje esu mačiusi, kaip krūties netektį išgyvena moteris, serganti onkologine liga, kai dešimtmečius skaičiuojanti santuoka pradeda po truputį griūti. Kai partneriai, kurie laikė save vienu asmeniu, yra pasimetę ir pradedantys susvetimėti tarpusavyje. Kai kiekviena diena tampa vis sunkesnė, tampa vis sudėtingiau priimti vienas kitą. Tai matydama – radau paskatinimą vystyti šią temą ir pažvelgti į ją iš arčiau, giliau. Vedama smalsumo ir noro išsiaiškinti ir išnarplioti patyrimus, pasikeitimus, vykstančius su moters emocijomis, savęs priėmimu, identiteto praradimu, vidiniais išgyvenimais. Tarpasmeninių santykių kontekste, po onkologinės ligos susirgimo matau ir šio tyrimo prasmę, plėtojant ne tik onkologinės ligos sukeltus iššūkius, bet ir santykių tarp porų po ligos sukeltų pakitimų.

2.2. Tyrimo strategijos ir duomenų analizės metodo pasirinkimas

2.2.1. Kokybinių tyrimo metodų pasirinkimo pagrindimas

Santykių su partneriu po krūties pašalinimo operacijos patyrimą pasirinkta tirti kokybiškai pagal grindžiamas fenomenologines paradigmas, atliekant pusiau struktūruotą giluminį fenomenologinį interviu pagal A. Giorgi (Giorgi & Giorgi, 2003). Surinkta medžiaga analizuota dviem metodais: 1) indukcinė teminės analizės (Braun ir Clarke, 2006). Indukcinė teminė analizė pasirinkta dėl bendro krūties netekties patyrimo iliustravimo, esant ilgalaikiuose santykiuose su partneriu iš moters perspektyvos. Antras analizės metodas: 2) aprašomoji fenomenologinė analizė pagal A. Giorgi. Šis analizės metodas buvo pasirinktas, siekiant ,,nerti gilyn“ ir iliustruoti bei aprašyti intymių santykių su partneriu patyrimą po krūties netekties.

Kokybinė tyrimo strategija pasirinkta atsižvelgus į tyrinėjamą reiškinį, jo jautrumą. Atliekant tyrimą norėjosi plačiai pažvelgti į krūties netekties patyrimą, tyrimo dalyvių santykį su savo kūno atvaizdu, kai moterys tuo pačiu metu turi ilgalaikius santykius su partneriu. Tyrimo metu buvo siekiama atskleisti moterų santykį su partneriu intymiais momentais po krūties netekties. Išsikėlus užsibrėžtus tikslus šiam tyrimo atlikimui, buvo svarbus giluminis priėjimas. Taip buvo pasirinktas kokybinis tyrimo dizainas pagal fenomenologinę paradigmą, kuriuo yra siekiama visapusio santykio su kitu patyrimo, kai pasikeičia kūnas. Tyrimo atlikimas kokybine strategija suteikė galimybę apčiupinėti tiriamą fenomeną ,,kitokiu“ prisilietimu.

2.2.2. Giluminio fenomenologinio tyrimo pagal A. Giorgi pasirinkimo

pagrindimas

Aprašomosios fenomenologinės analizės pasirinkimą nulėmė atviras situacinis tyrimo klausimas, kuriuo norima suprasti tyrimo dalyvių patyrimą per fenomeną iliustruojančias situacijas, kuriuose tyrimo dalyvių patirtys ir išgyvenimai išryškėtų, aprašant kiekvieno tyrimo dalyvio individualų ir autentišką patyrimą, nepakeičiant jo požiūrio (A. Giorgi, 2008). Šis metodas leidžia detaliai aprašant ir išlaikant psichologinės kilmės adaptaciją pažvelgti į psichologines tyrimo dalyvių pasakojimų reikšmes, kas pagal A. Giorgi (2010), atliekant psichologinio pobūdžio fenomenologinės paradigmos tyrimą, būtina visą aprašomajį laikotarpį išlaikyti psichologinę adaptaciją, kad tyrimas netaptų filosofinio pobūdžio. Taip pat, imties dydis fenomenologiniame tyrime paprastai būna gana mažas (5-6, kartais ir mažiau tiriamųjų). Tad siekiant atlikti fenomenologinę analizę pagal A. Giorgi paradigmą, tyrime dalyvavo 6 respondentės, kas sukūrė sąlygas šio metodo panaudojimui.

Šis duomenų analizės metodas sudarė galimybę man atkleisti ir aprašyti moterų krūties netekties, esant ilgalaikiams santykiams su partneriu fenomeną. Metodą pasirinkau siekdama ne tik gilesnės analizės, bet tuo pačiu ir pažvelgti į tiriamą objektą kitokiu požiūriu.

2.2.3. Indukcinės teminės analizės pasirinkimo pagrindimas.

Fenomenologija (gr. k. – phainomenon ir logos) – tyrimai, kuriuose ypač akcentuojamas dėmesys į žmogaus suvokimą tam tikrų patirčių ir išgyventų patyrimų. Šie patyrimai yra tyrinėjami tokiu būdu, kokiu prasmės yra suvokiamos, kai pasirodo asmens sąmonei (Farina, 2014). Šis metodas yra vienas plačiausiai taikomų ir naudojamų kokybinių tyrimų metodų moksliniuose tyrimuose. Tai yra įrankis, kuris leidžia interpretuoti duomenis, suskirstyti į iškilusias temas ir į latentinį lygmenį (Bieliauskienę, 2014). Teminės analizės metu yra siekiama aprašyti kuo gyvesnį tyrimo dalyvių patyrimą, nekeliant išankstinių hipotezių ir taip perteikiant ,,gyvą“ patirtį (Smith, 2010). Pasirinkau šį metodą, siekdama išsamiau interpretuoti ir analizuoti tyrimo dalyvių

pasakojimus, ne tik tai, kas buvo tiesiogiai pasakyta ir susieta su krūties netektimi, esant santykiuose su partneriu, bet atrandant juose ir netiesiogiai išryškėjančias temas, apibūdinančias krūties netekties patyrimą.

2.3. Pasirengimas tyrimui ir etiniai tyrimo aspektai

Priimti duomenų analizės metodų sprendimą užtruko nemažą laiko tarpą, kadangi tai yra mano pirmasis kokybinio dizaino tyrimas, kaip tyrėja bijojau, kad turiu per mažai kompetencijos kokybiniuose tyrimų modeliuose. Ilgai rinkusi informaciją apie skirtingus tyrimų modelius ir jų naudą, apsvarsčiusi visus galimus variantus, pasirinkau atlikti kokybinį tyrimą, taikant fenomenologinę paradigmą, siekiant atskleisti krūties netekties patirtį esant santykiuose. Pasirengimas atlikti fenomenologinį tyrimą apėmė keletą žingsnių. Vienas jų ir pirmasis – literatūros apie fenomenologinius kokybinius tyrimus ir jų atlikimą skaitymas. Taip pat, dalyvavimas konsultacinėse grupėse su kolegomis, rašančiais šio dizaino tyrimus ir su konsultante doktorante Milda Kukulskiene, kartu gilinantis į metodo taikymo ir analizės subtilumus bei ypatybes, aprašant šių respondentų išgyvenimus. Taip pat konsultavimasis su kitais šį metodo taikymą įvaldžiusiais asmenimis. Pasiruošti šiam tyrimui reiškė, kad reikėjo ir vidinio pasiruošimo.

Šis tyrimas vykdytas 2021 m. sausio – kovo mėn., dėl šalyje buvusios ekstremalios pandeminės situacijos ir paskelbto visuotinio karantino, tyrimas buvo atliktas pasitelkiant

nuotolines priemones. Dalyvių ieškota socialiniuose tinkluose, interviu atliktas telefonu, iš tyrėjos namų aplinkos. Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro komisijos leidimas 2020 m. gruodžio 18 dieną Nr. BEC-SP(M)-48 (žr. 1 priedas).

1 lentelė. Tyrimo dienoraščio ištraukų pavyzdžiai

Nr. Dienoraščio ištrauka

1. ,,Pirmasis interviu. Visą naktį prieš pokalbį su tyrimo dalyvę buvo mano pačios pokalbis su savimi. Ištisai dėliojau klausimus mintyse ir mūsų pokalbio eigą. Jaudinausi, kad tyrimo klausimai bus nesuprantami, kas nutiks jei dalyvė nesupras klausimo, o kas bus, jei ji nenorės kalbėti apie intymumą?! Pabudusi dar kartą viską apgalvojau ir jau drąsiu ir kiek įmanoma labiau ramiu balsu paskambinau pirmajai pašnekovei. Baimė, kuri kamavo mane daug dienų, pradingo akimirksniu kaip išgirdau: Klausau.”

2. ,,Pagavau save galvojančia, kad moterys yra labai stiprios. Bet tikrai stiprios. Išgyvenusios ligą, jos dar sugeba ne tik kad pasirūpinti šeima, bet dar ir aplinkiniams būna tvirtas užnugaris. Tai priverčia susimąstyti, kad žmogaus noras išgyventi yra be galo didelis.“

3. ,,Su nekantrumu laukiu pokalbio su tyrimo dalyve. Jau trečiajame interviu jaučiu didesnį pasitikėjimą savimi. Užduodami klausimai apie intymumą nesukelia didelės baimės ar nepatogumo jausmo. Manau, kai kurioms respondentėms nėra malonu atvirai atsakinėti į pakankamai intymius klausimus, ar nupasakoti savo situacijas. Bet mažais žingsneliais, klausantis pašnekovės jauti, kad ji yra be galo atvira.“

2.3.1. Validumo ir patikimumo užtikrinimas

Šio tyrimo validumą ir patikimumą buvo siekiama užtikrinti skiriant dėmesį į savo, kaip tyrėjos vaidmenį. Pagal Rupšienės (2007, 41p.): ,,Tyrėjas yra tiriamo pasaulio dalis, pagrindinis

tyrimo instrumentas, siekiantis pažinti kito žmogaus gyvenimą, suvokti jo pasaulį“. Siekiant užtikrinti savo, kaip tyrėjos santykį su tiriamu fenomenu, buvo reflektuojama po kiekvieno interviu, visos kilusios mintys buvo aprašomos tyrėjo dienoraštyje (žr. lentelė 1). Kiekvienas pokalbis su tyrimo dalyvėmis įnešdavo vis kitokių vėjo gūsių, kurie nuolat skatino perdėlioti kylančias mintis. Tyrėjos dienoraščio vedimas leido suvaldyti minčių srautus, ypač kilusių minčių išrašymas leido juose neužsibūti, o kaip tik padėjo atsitolinti, kadangi tyrinėjamas fenomenas nėra visiškai svetimas, man, kaip tyrimo autorei.

Siekiant kiekvieno tyrimo respondentės pasakojimą pateikti kuo autentiškiau ir detaliau, buvo atliekamas ne daugiau nei vieno interviu atlikimas, transkribavimas ar analizavimas per vieną dieną. Tokiu būdu buvo siekiama išvengti tyrimo dalyvių patirčių sutapatinimo.

2.4. Tyrimo dalyvės

Tyrime dalyvavo 6 moterys, savo gyvenime susidūrusios su onkologine liga ir krūties netektimi, esant santykiuose su partneriais. Visos tyrimo dalyvės Lietuvos Respublikos pilietės. Vykdant tyrimo dalyvių atranką buvo pasitelkta kriterinė atranka, išsikeliant šiuos kriterijus:

• Sergant/esant remisijoje po onkologinės ligos ir atlikta pilna vienos ir/ar abiejų krūtų mastektomija;

• Partnerystės ryšys romantiniuose santykiuose trunkantis daugiau nei penkerius metus.

Šie kriterijai buvo išsikelti atsižvelgiant į nagrinėjamą temą ir siekiant atskleisti romantinių santykių visapusiškumą, pažvelgiant iš unikalių moterų patirčių perspektyvos, kai pasikeičia jų kūnas ir kaip jos priima šiuos pokyčius bei moterų lytinį patrauklumą esant pastovių ir ilgalaikių santykių kontekste.

Siekiant dalyvių savanoriško įsitraukimo į vykdomo tyrimo procesą ir pasidalinimą savo patirtimi, kvietimas, (2 priedas) detaliai nusakantis temą ir kviečiantis pasipasakoti savo istoriją, buvo patalpintas internete. Su šiuo kvietimu, buvo tikimąsi pasiekti įvairiapusę auditoriją, suteikiant galimybę savanoriškai dalyvauti tyrime, savo iniciatyvą susisiekiant su tyrėju. Dėl šalyje susidariusios ekstremalios padėties ir paskelbto visuotinio karantino, susitikti su dalyviais nepavyko, todėl interviu vyko telefonu. Pradėjus pokalbį tyrimo dalyviai buvo informuoti apie anonimiškumo laikymąsi (identifikuojančių duomenų, vardų, pavadinimų ir pan. pakeitimą kitais), paaiškinta, kad pokalbis bus įrašinėjamas, dėl siekio gauti kuo tikslesnius duomenis, tačiau visi įrašai bus saugomi pas darbo autorę kompiuteryje, atskirame aplankale su užraktu. Taip pat, paprašyta pasirašyti sutikimo formą, kurią šio darbo autorė atsiuntė tyrimo dalyviams el. paštu (3 priedas). Tyrimo dalyvių paiešką kiek apsunkino potencialių respondentų atsitraukimas, dėl itin

jautrios temos pobūdžio ir kontakto nutraukimas, kai pirmu kartu respondentas atsiliepė į kvietimą, tačiau, susisiekus neatsakė į el. laiškus taip nepavykstant suderinti tinkamo laiko ir datos. Dėl šios priežasties nutrūko kontaktas su keturiais asmenimis. Taip galėjo nutikti dėl temos jautrumo ir intymumo bei asmeninio pažeidžiamumo atskleidimo. Sutikimas dalyvauti tyrime galėjo būti paveikiamas momentinio noro pasidalinti savo išgyvenimais, tačiau galėjo išblėsti dėl ligos pablogėjimo, atsiradusių papildomų vizitų pas gydytojus tyrimams atlikti, kadangi dauguma tyrimo dalyvių, atsiliepusių į kvietimą dalyvauti tyrime, turi ir gretutinių lėtinių ligų.

Žemiau pateikiama demografinės tyrimo dalyvių charakteristikos (2 lentelė.). Tyrimo dalyvių amžius tarp 44-78 m. Tiriamosios gyveno arba dalinai gyveno (praleisdavo kas antrą savaitę) su partneriais. 4 respondentės turėjo vedybinį gyvenimą su partneriais, 2 susitikinėjo. Tyrimo metu santykių trukmė kiekvienos respondentės buvo ilgesnė nei 5+ metai.

2 Lentelė. Demografinė informacija apie tyrimo dalyves

Nr. Tyrimo dalyvės * Amžius Išsilavinimas Santykių su partneriu statusas 1. Sandra 49 Aukštasis Universitetinis Susitikinėja

2. Monika 44 Aukštesnysis Santuoka

3. Kristina 46 Aukštasis Universitetinis Santuoka, tačiau netolimoje ateityje skyrybos.

4. Laura 78 Technikumas. Specialus vidurinis

Santuoka

5. Roma 45 Aukštasis Universitetinis Susitikinėja

6. Agnė 50 Aukštasis Universitetinis Santuoka * Vardai ir kiti asmenį identifikuojantys duomenys pakeisti.

2.5. Tyrimo eiga ir instrumentai

2.5.1. Tyrimo eiga

Tyrimo dalyvės susipažino su kvietimu dalyvauti tyrime ir jo turiniu internete, paramos grupių socialiniuose tinkluose. Telefonu, el. paštu ar per socialinių tinklų paskyras, moterims, išreiškusioms savanorišką susidomėjimą dalyvauti tyrime, buvo pristatytos sąlygos ir pasiūlyta data ir laikas, kada būtų patogu atlikti interviu. Suderinus abejoms pusėms tinkamą laiką, po to buvo prašoma pasirašyti sutikimo dalyvauti formą (žr. 3 Priedas), kuri buvo išsiųsta elektroniniu būdu tyrimo dalyvėms, šios atsispausdino pasirašė ir atsiuntė pasirašytą fotokopiją. Tada vyko pusiau struktūruoti interviu. Interviu truko 20-40 min.

Tyrimas buvo atliekamas pokalbiu telefonu, tyrėja duomenis rinko iš savo namų atmosferos. Tuo metu respondentės buvo namuose, darbe, parkelyje. Pokalbio pradžioje buvo dar sykį informuojama apie tyrimo sąlygas (galimybė atsitraukti bet kuriuo metu, pokalbio medžiagos panaudojimas ir anonimiškumas, teisė susipažinti su tyrimo rezultatais). Pokalbis, gavus tyrimo dalyvės leidimą, buvo įrašomas diktofonu.

Interviu metu mezgasi kontaktas tarp tyrėjo ir tyrimo dalyvio, pagal A. Giorgi metodą, leidžiantis apibrėžti pasirinkto fenomeno matymą. Interviu metu yra svarbus laipsniškumas, pagarba, bendradarbiavimo su tyrimo dalyviais santykis, nes tyrimo dalyviai yra temos ekspertai.

Pirmiausiai užduoti neutralūs klausimai (,,Kuo vardu? Kaip jaučiatės“), patikslinta demografinė informacija. Pokalbis vyko laisva forma, klausiant, kas paskatino dalyvauti tyrime, su kokiomis mintimis atėjo, dalis tyrimo dalyvių pradžioje papasakojo savo istoriją. Vėliau prieitą prie pagrindinio klausimo:

,,Galbūt galėtumėte prisiminti vieną konkrečią situaciją, kuri nusakytų, kaip jūs jautėtės ir priėmėt save intymių santykių metu su partneriu po krūties netekties?“

Kiekviena tyrimo dalyvė buvo skatinama neskubėti, ramiai prisiminti bei sustojus tęsti savo patyrimo pasakojimą. Pabaigoje padėkota už dalyvavimą tyrime. Taip pat suteikta kontaktinė informacija, jei kiltų tam tikrų klausimų ar moteris domėtųsi tyrimų rezultatais.

2.5.2.

Duomenų

Duomenų transkribavimo etapas buvo pradėtas atlikus visus 6 interviu. Pokalbių telefonu su respondentėmis metu gauti interviu įrašai buvo perrašinėjami kompiuteriu naudojant ,,Microsoft Word 2016“ programą. Kadangi, transkribavimas yra vienas iš duomenų analizės etapų, tad duomenis transkribavau pati. Šis etapas leido man geriau pažinti visą surinktą informaciją, į ją įsijausti ir tekste pažymėti pokalbio metu išryškėjusius momentus.

2.6. Duomenų analizė

2.6.1. Duomenų kokybės įvertinimas

Siekiant užtikrinti surinktų tyrimo duomenų kokybiškumą, visa transkribuota interviu medžiaga buvo skaitoma kartu su tyrimo dalyvės įrašu, įvertinant transkribavimo kokybę. Taip pat, medžiaga buvo skaitoma kritiškai žvelgiant į interviu metu tyrimo dalyvių nupasakotus patyrimus ir