KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETASSLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
Asta Protopopova
MOTERŲ PO KRŪTIES ONKOPLASTINĖS BEI RADIKALIOS
MODIFIKUOTOS MASTEKTOMIJOS GYVENIMO KOKYBĖS
ĮVERTINIMAS
Magistro darbas
Darbo vadovas
Prof. A. Boguševičius
KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanė
prof. J. Macijauskienė 2008m. ...mėn. ...d.
MOTERŲ PO KRŪTIES ONKOPLASTINĖS BEI RADIKALIOS
MODIFIKUOTOS MASTEKTOMIJOS GYVENIMO KOKYBĖS
ĮVERTINIMAS
Klinikinės slaugos magistro baigiamasis darbas
Konsultantė Vadovas
Doktorantė prof. A. Boguševičius
D. Čepulienė 2008m. ...mėn. ...d.
2008m. ...mėn. ...d.
Recenzentas Atliko
prof. A. Šeškevičius Asta Protopopova
2008m. ...mėn. ...d. 2008m. ...mėn. ...d.
Turinys
3 Santrauka ... 4 Summary ... 5 Santrumpos: ... 6 1. ĮVADAS ... 7Darbo tikslas ir uţdaviniai: ... 8
2. LITERATŪROS APŢVALGA ... 9
2.1 Sergamumas krūties vėţiu ... 9
2.2 Chirurginis gydymas ... 10
2.3 Slauga ir reabilitacija po mastektomijos ir onkoplastinės krūties operacijos ... 12
2.4 Gyvenimo kokybė ... 13
2.5 Krūties vėţys ir gyvenimo kokybė ... 15
3. TYRIMO METODIKA ... 18
3.1 Tyrimo etapai ... 18
3.2 Tyrimo metodas ... 20
3.2.1 Literatūros analizė ... 20
3.2.2 Anketa – standartizuotas Europos vėţio tyrimų organizacijos gyvenimo kokybės klausimynas EORTC QLQ-C30 ir BR23. ... 20
3.3 Statistinė duomenų analizė ... 21
4. REZULTATAI ... 22
4.1 Demografiniai ir klinikiniai tiriamųjų duomenys ... 22
4.2 Moterų, kurioms atlikta radikali modifikuota mastektomija, gyvenimo kokybė ... 22
4.3 Moterų, kurioms atlikta krūties onkoplastinė operacija, gyvenimo kokybė ... 31
4.4 Grupių gyvenimo kokybės palyginimas ... 35
5. REZULTATŲ APTARIMAS ... 41
6. IŠVADOS ... 43
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS: ... 44
A. Protopopova. „Moterų, po krūties onkopastinės bei radikalios modifikuotos mastektomijos, gyvenimo kokybės įvertinimas“. Magistro baigiamasis darbas / mokslinis vadovas prof. A. Boguševičius; Kauno medicinos universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2008.
Santrauka
Tikslas: įvertinti moterų po radikalios modifikuotos mastektomijos bei krūties onkoplastinės
operacijos gyvenimo kokybę.
Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo trys grupės moterų. Pirmajai grupei priskirtos moterys, kurioms
atlikta onkoplastinė krūties operacija KMUK, Chirurgijos klinikoje. Antrąją grupę sudarė moterys, kurioms atlikta radikali modifikuota mastektomija, Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) filiale, Onkologijos ligoninėje. Kontrolinę grupę sudarė moterys, kurios nesirgo krūties vėţiu ir buvo atsitiktinai atrinktos iš apsilankiusių profilaktiškai pasitikrinti krūtis KMUK. Pirmos ir antros grupės moterys apklaustos praėjus trims metams po operacijos.
Rezultatai. Tyrimo metu nustatyta, kad bendra sveikatos būklė blogiausia moterų po onkoplastinės
operacijos (68,49 (19,02) balo). Nesirgusių moterų bendra sveikatos būklė geriausia. Jos surinko 30,63 (19,97) balo. Fizinė sveikata buvo blogesnė moterų, kurios nesirgo krūties vėţiu lyginant su tomis, kurioms atlikta mastektomija ir onkoplastinė krūties operacija. Socialinė funkcija blogesnė „sveikų“ moterų (87,32 (27,74) balo). Onkoplastinės grupės moterų socialinė funkcija prastesnė (78,79 (27,72)balo) nei grupės, kurioms atlikta radikali modifikuota mastektomija (69,75 (34,3) balo). Nuovargis didţiausias buvo moterų, kurioms atlikta radikali modifikuota mastektomija (41,15 (28,38) balo). Moterys, kurios nesirgo krūties vėţiu maţiausiai skundėsi nuovargiu (38,65 (18,7) balo) (p=0,018). Seksualinės funkcijos geriausios buvo onkoplastinės grupės moterų (36 (31,43)), onkoplastinės grupės seksualinis pasitenkinimas buvo 64,44 (26,63) balų. “Sveikų„ moterų seksualinio pasitenkinimo balų skaičius buvo 53,03 (31,97).
Išvados. Moterų, kurioms atlikta radikali modifikuota mastektomija, gyvenimo kokybės vidurkis 5,0
(1,53) balų. Jas daugiausia vargino nemiga, ţemas seksualinio pasitenkinimo lygis, buvo būdingi rankos simptomai (skausmas, patinimas, judesių apribojimas). Moterys po onkoplastinės operacijos gyvenimo kokybę vertino 5,19 (1,28) balų vidurkiu. Jos daţniau skundėsi skausmu, apetito praradimu, pakitusiu kūno įsivaizdavimu, sumaţėjusiu seksualiniu pasitenkinimu ir funkcija, bei būdingi krūties simptomai. Palyginus nesirgusių krūties vėţiu ir operuotų moterų gyvenimo kokybę paaiškėjo, kad nesirgusių moterų geresnė bendra sveikatos būklė, seksualinė funkcija. Jos maţiausiai skundėsi skausmu, krūties ir rankos simptomais. Tačiau blogesnė socialinė ir fizinė funkcija.
Summary
The objective. To assess women quality of life after radical modified mastectomy and oncoplastical
operation for breast.
Method of research. Three groups of women attended in the research. First group composed of
women, who were after oncoplastical operation for breast in the KMUK, surgery department. Second group composed of women, who were after radical modified mastectomy in the KMUK branch, oncology hospital. The pilot group composed of women, who weren’t ill breast canser and selected casually from women who came to check profilactic their breast in the KMUK. Women were asked two years after operation from first and second group.
Results. The research found out, that general state of health was worest thous women, who were after
oncoplastical operation (68,49 (19,02)). Women, who were healthy, their general condition was best. They polled 30,63 (19,97) of points. Physical health was wors thous women, who weren’t ill breast cancer neither thous, who were after mastectomy or after breast oncoplastical operation. Social function was worse for “healthy” women (87,32 (27,74)). Social function of oncoplastical group of women was worse (78,79 (27,72)), neither group of radical modified mastectomy (69,75 (34,3)). The fatigue of mastectomy group was the worst (41,15 (28,38)). Women, who weren’t ill breast cancer felt fatigue the least (38,65 (18,7)) (p=0,018). Sexual function was the best thous women, who were in the group of oncoplasty (36 (31,43)). Sexual satisfaction of oncoplasty group was 64,44 (26,63) points. Number of sexual satisfaction of healthy women was 53,03 (31,97) points.
Conclusions. Women’s, who were after radical modified mastectomy, average of quality of life was 5
(1,53) points. They mostly felt fatigue, low sexual function level. Were typical arm symptoms (pain, swelling, movement restriction). Women, who were after oncoplastical operation, assessed their quality of life 5,19 (1,28) points average. They frequently complained of pain, loss of appetite, varied imagination of the body, reduced sexual function and satisfaction, breast symptoms. By comparision hadn’t been ill breast cancer and women after operation quality of life proved, that general state of health and sexual function were better in “healthy” women’s group. They least complained the pain breast and arm symptoms. But their social and physical function was worse.
Santrumpos:
PSO- Pasaulio sveikatos organizacija, GK- gyvenimo kokybė,
KMUK- Kauno medicinos universiteto klinikos, SD- standartinis nuokrypis.
1. ĮVADAS
Krūties vėţys – daţniausia moterų onkologinė liga: ji sudaro net 32 proc. visų moterų piktybinių navikų [9]. Tai aktuali problema visuomenėje. Sergamumo krūties vėţiu įvairiose pasaulio šalyse vidurkis – 65 atvejai 100000 moterų. Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse šis rodiklis ţymiai didesnis negu besivystančiose valstybėse [9].
Lietuvoje sergamumas krūties vėţiu kasmet didėjo. 1996 m. sergamumas šia liga buvo 58,4 atvejo 100000 moterų, o 2005m. sergamumas jau siekė 72,1 atvejus 100000 moterų [24].
Moterų mirčių nuo piktybinių navikų kasmet didėja, mirtys nuo krūties vėţio sudaro 31 proc. Pacienčių amţius jaunėja [32]. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, moterys pradeda sirgti krūties vėţiu nuo 20 metų. Krūties vėţio atvejų skaičius 45-49 metų amţiaus grupėje išauga, o iki 64 metų lieka daugmaţ stabilus. Pasiekus 75 metų amţių pradeda maţėti [9].
Krūties vėţio gydymas yra kompleksinis ir susideda iš operacijos, spindulinės terapijos, chemoterapijos, hormoninio gydymo bei biologinės terapijos.
Radikalioji mastektomija – tai krūties, odos, krūtinės raumenų ir visos paţasties narvelienos pašalinimas vienu bloku [14].
Operacijos tikslas – radikaliai pašalinti naviką paliekant sveikus pjūvio kraštus ir pasiekti kuo priimtinesnį kosmetinį rezultatą, nustatyti sritinių limfmazgių būklę.[9]. Kitas svarbus krūties vėţio chirurginio gydymo tobulinimo ţingsnis – onkoplastinė chirurgija. Šios operacijos populiarėja. Šios operacijos metodas leidţia radikaliau pašalinti naviką, ilgam uţtikrinti gerą kosmetinį rezultatą.
Analizuojant sveikų ir sirgusių krūties vėţiu moterų savo sveikatos būklės įvertinimus nustatyta, kad sirgusios moterys nepatenkintos savo seksualumu, fizine jėga, kūno išvaizda. Pacientėms yra nustatomi dėmesio, minties paslankumo, regimosios atminties, informacijos apdorojimo greičio, motorinės funkcijos sulėtėjimas [9]. Didelei daliai moterų yra nustatomas nerimas ir depresija [3]. Krūties netektis paveikia moterų elgesį viešose vietose, ji būna priversta slėpti operuotą vietą, daţnai vengia fizinio kontakto ir slopina lytinį potraukį [25].
Nors Lietuvoje yra aktuali ši problema, tačiau tyrimų vertinančių moterų gyvenimo kokybę yra atlikta nedaug.
Darbo tikslas ir uždaviniai:
Darbo tikslas: įvertinti moterų po radikalios modifikuotos mastektomijos bei krūties onkoplastinės
operacijos gyvenimo kokybę.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti moterų po radikalios modifikuotos mastektomijos gyvenimo kokybę. 2. Įvertinti moterų gydytų krūties onkoplastine operacija gyvenimo kokybę.
3. Palyginti sirgusių krūties vėţiu ir operuotų radikalia modifikuota mastektomija bei onkoplastine krūties operacija su nesirgusių krūties vėţiu moterų gyvenimo kokybę.
Hipotezė- Moterų po radikalios modifikuotos mastektomijos gyvenimo kokybė blogesnė palyginus su
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1 Sergamumas krūties vėžiu
Sergamumas krūties vėţiu nuolat didėja [2]. Krūties vėţys tvirtai pirmauja tarp visų piktybinių navikų, kuriais serga moterys [14]. Ši onkologinė liga sudaro net 32 proc. visų moterų piktybinių navikų [9].
Sergamumo krūties vėţiu įvairiose pasaulio šalyse vidurkis – 65 atvejai 100000 moterų. Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse šis rodiklis ţymiai didesnis negu besivystančiose valstybėse. Azijos ir Afrikos šalyse moterys krūties vėţiu serga retai, tačiau Europoje ir JAV nustatytas daţnas sergamumas [9].
Lietuvoje nuo 1964 iki 1988 metų krūties vėţio susirgimų kasmet daugėjo apie 2 proc. Per pastaruosius du dešimtmečius susirgimų skaičius išaugo nuo 508 atvejų (1978 m.) iki 1205 atvejų (1999 m.) [7].
Lietuvoje sergamumas krūties vėţiu 100000 moterų kasmet didėjo: 1996 m. (58,4), 1997 m. (58,4), 1998 m. (58,9), 1999 m. (63,2), 2000 m. (67,9). 2001 m. Lietuvoje uţregistruoti 1229 nauji krūties vėţio atvejai. Sergamumas šia liga buvo 66,1 atvejo 100000 moterų. Sergamumas kasmet didėjo: 2002 m.- 64,9, 2003 m.- 71,3, 2004 m.- 71,4, o 2005 m. sergamumas 100000 moterų jau siekė 72,1 atvejus (1 paveikslas) [24]. 0 10 20 30 40 50 60 70 80 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 Metai S er g am u m as 1 00 00 0 m o te rų
1 pav. Moterų sergamumas krūties vėžiu Lietuvoje
Mirtingumas nuo krūties vėţio taip pat kasmet didėjo: 2001 m. mirtingumas 100000 gyventojų buvo 28,7 atvejo, o 2004 m. jau buvo 33,5 atvejo [24].
Lietuvoje kaip ir kitose šalyse krūties vėţiu pradeda sirgti moterys nuo 20 metų. Krūties vėţio atvejų skaičius 45-49 metų amţiaus grupėje išauga, iki 64 metų lieka daugmaţ stabilus,o pasiekus 75 metų amţių pradeda maţėti [9].
2.2 Chirurginis gydymas
Krūties vėţio gydymas yra kompleksinis, tai yra susideda iš operacijos, spindulinės terapijos, chemoterapijos, biologinės terapijos bei hormoninio gydymo. Gydymo būdai bei jų eiliškumas priklauso nuo ligos išplitimo, stadijos, morfologijos bei prognozinių veiksnių [16].
Anksčiau visiems krūties vėţio atvejams gydyti standartiškai taikyta mastektomija [17]. 1894 m. Halstedo įdiegta radikalioji mastektomija, su kuria susijęs šiuolaikinis krūties vėţio gydymas. Radikalioji mastektomija – tai krūties, odos, krūtinės raumenų ir visos paţasties narvelienos pašalinimas vienu bloku. Galvojant, kad vėţys atsinaujina dėl nevisiško limfinių latakų pašalinimo ir nustačius, kad ketvirtis limfos iš krūties nuteka į tos pačios pusės uţkrūtinkaulinius limfmazgius pradėtos išplėstinės radikaliosios mastektomijos, kurių metu šalinami ir šie limfmazgiai. Tačiau tyrimai neįrodė šios operacijos pranašumo ir jos reikalingumo [14].
Nuo radikalios prie radikalios modifikuotos mastektomijos pereita pripaţinus, kad operacijos nesėkmė priklauso nuo vėţinių ląstelių išplitimo prieš operaciją, o ne nuo operacijos radikalumo [9].
Radikalios mastektomijos operacijos tikslas – radikaliai pašalinti naviką paliekant sveikus pjūvio kraštus. Operacinių pjūvių vietos turi uţtikrinti geriausią galimą kosmetinį rezultatą, turint galvoje mastektomijos galimybę. Ši operacija tebėra patikimas būdas garantuoti naviko nepaliestus pjūvio kraštus esant invaziniam krūties vėţiui [9]. Jei navikas didelis arba anksčiau yra buvę edeminis krūties vėţio tipas, jei ligonė atsisako krūtį tausojančios operacijos, ar dėl kitų prieţasčių neįmanoma pooperacinė radioterapija, atliekama mastektomija [14].
Modifikuota radikali mastektomija rekomenduojama jei yra bent vienas iš šių sąlygų: Augliai paplitę po visą krūtį,
Spindulinė terapija negalima, Uţdegiminė krūties vėţio forma, Kraštuose yra vėţinių ląstelių [17].
Trumpalaikis skausmas, Jautrumas,
Blogas ţaizdų gijimas, Kraujavimas
Tirpimas, dilgčiojimas, sunkumas ištiesiant ranką [17].
Daţniausia komplikacija pašalinus limfmazgius yra edema arba rankos tinimas. Nors jis retai būna skausmingas, tačiau padidina infekcijos riziką. Limfoedema gali būti neţymi, trumpalaikė- praeinanti, bei didelio laipsnio:
o Neţymi limfoedema gali atsirasti, praėjus kelioms dienoms po krūties operacijos, ir praeiti per 6-7 dienas. 50 proc. ligonių, kurioms atsiranda neţymi limfoedema, jaučia galūnės sunkumą, verţimą, tempimą.
o Trumpalaikė- praeinanti limfoedema esti skausminga, pasireiškianti limfagyslių ar giliųjų venų uţdegimu.
o Didelio laipsnio limfoedemą gali lemti vabzdţių įkandimas, įdrėskimas ar rankos suţalojimas. Gebėjimas įveikti infekciją ribotas, kadangi neţymūs suţeidimai gali sukelti uţdegimą ir karščiavimą, net sepsį. Gali atsirasti streptokoko infekcija, tada rankos dalis paraudonuoja, ištinsta, tampa jautri, pakyla kūno temperatūra [13].
Operacijos metu reikia pašalinti ne tik naviką, bet ir uţtikrinti, kad būtų geras kosmetinis vaizdas. Geras kosmetinis rezultatas pasiekiamas daugeliu atvejų, bet 15-20 proc. onkoplastikos rezultatas būna blogas [9]. Psichologiniais tyrimais buvo nustatyta, kad kosmetiniu rezultatu labiau patenkintos tos, kurioms atlikta krūtį tausojanti operacija, nei tos kurioms atlikta krūties rekonstrukcija. Krūties atkūrimo būdas priklauso nuo naviko vietos. Kai po naviko pašlinimo paprastas ţaizdos susiuvimas neuţtikrina krūties normalaus vaizdo, tada reikalingi papildomi veiksmai tikslui pasiekti. Tuomet atliekama onkoplastinė krūties operacija.
Onkoplastinės operacijos:
1. Defektas uţdengiamas pasukamais vietiniais audiniais.
2. Redukcinė mamopastikos operacija su kitos krūties remodeliavimu. 3. Torokodorsalinio lopo pasukimas.
4. Popaţastinio lopo pasukimas. 5. Rekonstrukcija pilvo lopu.
2.3 Slauga ir reabilitacija po mastektomijos ir onkoplastinės krūties operacijos
Kai pašalinama krūties liauka, atsiranda didelė pooperacinė ţaizda. Operacijos metu chirurgas stengiasi kaip galima geriau stabdyti kraujavimą. Uţdedamas spaudţiamasis tvarstis, kad sumaţėtų pooperacinio kraujavimo pavojus. Tokiu atveju pacientei pirmąją parą ar net keletą dienų spaudţiamasis tvarstis paliekamas.
Taip pat ţaizdą būtina drenuoti. Paprastai į ţaizdą ir į paţastį įvedamas drenas. Po operacijos pirmąją parą per tvarstį gali sunktis kraujas ir ţaizdos skystis. Labai svarbu stebėti pooperacinį kraujavimą pirmąją dieną po operacijos. Kraujospūdį, pulsą ir kraujavimą reikia stebėti daţnai ir reguliariai. Jei pacientės kvėpavimas nėra sutrikęs, ji turi gulėti šiek tiek pakelta viršutine kūno dalimi. Tai padeda maţinti ţaizdos šlapiavimą, kadangi sumaţėja kapiliarų spaudimas. Jei atsiranda hematoma, padidėja infekcijos pavojus. O infekcija padidina limfos edemos išsivystymo riziką operuotos pusės rankoje. Todėl labai svarbu uţkirsti kelią infekcijai [14].
Svarbus geras ir efektyvus nuskausminimas. Ţaizdos skausmai ir įsitempimas gali stabdyti kvėpavimo judesius. Kvėpavimo judesius gali stabdyti ir krūtinės ląstos sutvarstymas spaudţiamuoju tvarsčiu. Jei viršutinė kūno dalis pakelta, pilvo organai maţiau spaudţia diafragmą. Kai tik pacientė pajėgia, jai reikia padėti išlipti iš lovos- galima ir pirmąją parą po operacijos [23].
Edemų galima išvengti arba sumaţinti, jei gulinčios pacientės ranka pakeliama. Visi sąnariai, esantys ţemiau peties, turi gulėti vienas uţ kitą aukščiau, o petys turi būti ţemiausias. Rankos atrama turi uţtikrinti, kad ranka gulėtų stabiliai ir natūraliai.
Labai svarbu, kad pacientė kiek galima greičiau pradėtų dirbti kasdieninius darbus norint išvengti limfos edemos. Ranka imama judinti atsargiai, daţniausiai jau operacijos dieną, ir po truputį gyjant ţaizdai bei stiprėjant pacientei, judesiai stiprinami. Jau operacijos dieną pacientę skatinti atlikti aktyvius pirštų ir plaštakos judesius, pvz., pakaitomis sugniauţti ranką ir vėl atpalaiduoti. Ji taip pat gali lenkti ir tiesti alkūnės sąnarį. Peties sąnarį judinti tik maţais ir ramiais judesiais, netempiančiais operuotos ţaizdos. Reikia skatinti moterį natūraliai judinti ranką, jei tik tai nesukelia ţaizdos tempimo [16].
Slaugytoja turi vengti matuoti kraujo spaudimą ir bet kokio kito trumpalaikio apytakos spaudimo. Vengti vakcinų, švirkšti vaistus ir imti mėginius iš operuotos rankos. Susiţeidus moteriai, ţaizdą reikia dezinfekuoti ir steriliai uţdengti, kad nepatektų infekcija.
Taikytos šios reabilitacijos priemonės:
Rankos ir peties judrumo atkūrimas treniruojant. Esant limfoedemos reiškiniams, ranka imama judinti atsargiai. Pacientėms taikomas specialus pratimų kompleksas, skirtas rankoms ir pečių juostai po krūties vėţio operacijos. Pratimai atliekami tris kartus per dieną.
Skausmą malšinantis elektros stimuliavimas [13]. Kurį laiką po operacijos kai kurias moteris vargina tai, kad pakinta odos jautrumas. Pakitimai gali būti operacijos metu paţeistų nervų rezultatas [23].
Rankos masaţas. Jis atliekamas pagal specialiąją schemą, siekiant pagerinti veninį ir limfinį rankos drenaţą. Pacientės ranka pakeliama ant specialios platformos, siekiant pagerinti limfos nutekėjimą, masaţuojama 10-15 min.
Intermituojantis pneumokompresinis masaţas specialiu aparatu. Šis aparatas naudojamas veninio ir limfinio kaupimosi terapijai profilaktikai. Manţetė suteikia rankai palaipsninį spaudimą. Manţetės pripildomos oru viena po kitos pradedant nuo pirštų ir einant link peties. Kameros išlieka pripildytos oru, kol viršutinė kamera pasiekia nustatytą slėgį. Po to oras išleidţiamas iš visų kamerų vienu metu ir po pauzės pradeda uţpildymo ciklą iš naujo [13].
Pacientei paaiškinti, kad operuotos pusės rankos jėgos treniravimas yra grieţtai draudţiamas. Taip pat reikia vengti drabuţių su aptemptais rankogaliais ir siaurais raiščiais, rankinių laikrodţių ir apyrankių. Moteris turi saugoti ranką net nuo maţų suţeidimų. Todėl plaudama, skalbdama arba dirbdama su ţeme bei augalais, kurie gali durti ar panašiai, moteris turi uţsimauti pirštines. Rankas tepti odos kremu, kuris saugo odą nuo įtrūkimų ar ţaizdų.
Taip pat moteriai po operacijos labai svarbi psichologinė parama. Labai svarbi artimųjų parama, todėl reikalinga paruošti partnerį, nes ţinia, kad jo operuotai moteriai vėţys, ir jam gali būti sunki. Gali būti sunku susitaikyti su pasikeitusia išvaizda. Daugelis moterų po operacijos išgyvena depresiją ir susirūpinimą. Kai kurioms patikrinimas tik sustiprina baimę, kad liga sugrįš [23].
2.4 Gyvenimo kokybė
„Gyvenimo kokybės“ terminas pirmą katrą pavartotas A. C. Pigou knygoje apie ekonomiką ir gerbūvį 1920 metais. Maţdaug tuo metu PSO išplėtė sveikatos apibrėţimą, įtraukdama į jį fizinės, dvasinės ir socialinės gerovės sąvokas. Septintojo dešimtmečio viduryje GK paminėta Prezidento komisijos nacionaliniame Jungtinių Valstijų tikslams ataskaitoje. Tuo pat metu J. R. Elkington parašė vedamąjį straipsnį medicinos ţurnale, pavadintą „Medicina ir gyvenimo kokybė“. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Mičigano universiteto sociologai pradėjo įvairių gyventojų grupių GK tyrimus, nagrinėdami tokių veiksnių, kaip išsimokslinimas, sveikata, šeima, asmeninis gyvenimas, darbas, aplinka ir materialinės sąlygos, įtaką ţmonių gerovei [5].
Gyvenimo kokybė (GK) – tai individualus savo paskirties gyvenime vertinimas kultūros ir vertybių sistemos, kurioje individas gyvena, poţiūriu, susijęs su jo tikslais, viltimis, standartais bei
interesais. Tai plati koncepcija, kompleksiškai veikiama asmens fizinės sveikatos ir psichologinės būklės, nepriklausomybės laipsnio, socialinių ryšių bei ryšių su aplinka [12].
Gyvenimo kokybei daro įtaką asmens fizinės, dvasinės sveikatos būklės, nepriklausomybės lygis ir socialinis ryšys su aplinka.
Gyvenimo kokybę nulemia daugybė veiksnių ir aplinkybių: būstas, uţimtumas, pajamos, gyvenimas šeimoje, socialinė parama, stresai ir krizės, sveikatos kokybė, sveikatos prieţiūros galimybės, darbo sąlygos, mityba, išsilavinimo galimybės, ekologiniai veiksniai ir kita. Todėl gyvenimo kokybė svarbia dalimi lemia ţmogaus sveikatą. Tik sveikas ţmogus gali fiziškai, protiškai ir socialiai veikti bei pajusti teigiamą emocinę būseną: pasitenkinimą ir laimę, o tai yra subjektyvūs gyvenimo kokybės svarbiausi komponentai [10].
Medicinoje gyvenimo kokybė daţniausiai vadinama su sveikata susijusia gyvenimo kokybe ir nagrinėjama siauresniu aspektu, apimančiu fizinį, psichologinį ir socialinį sveikatos lygmenis [6].
B. Haas išanalizavo literatūroje spausdintus straipsnius apie GK, atliko jos koncepcijos analizę ir pateikė penkis šią sąvoką apibūdinančius kriterijus:
1. GK yra dabartinių individo gyvenimo aplinkybių įvertinimas. 2. GK savo pobūdţiu yra daugialypė.
3. GK yra pagrįsta individualiomis vertybėmis ir kintanti. 4. GK apima subjektyvius ir objektyvius vertinimus.
5. GK geriausiai gali atlikti įvertinti asmenys, gebantys atlikti subjektyvią savianalizę.
Remiantis šiais kriterijais, suformuluotas GK apibrėţimas: GK yra įvairiapusis individo dabartinių gyvenimo aplinkybių įvertinimas kultūros, kuriai jis priklauso, ir išpaţįstamų vertybių kontekste. GK- tai pirmiausia subjektyvus gerovės suvokimas, apimantis fizinį, psichologinį, socialinį ir dvasinį lygmenis [15].
M. Bullinger ir kt. su sveikata susijusią GK apibrėţia kaip sveikatos suvokimo poveikį ţmogaus gebėjimui gyventi visavertį gyvenimą.
Apie 1990 m. buvo išskirta subjektyvi ir objektyvi gyvenimo kokybė. Subjektyvi gyvenimo kokybė yra susijusi su tuo, kaip asmuo suvokia tokias sferas: sveikatos, gyvenamosios aplinkos, šeimos, socialinių ir emocinių santykių, išsilavinimo, darbo ir laisvalaikio. Objektyvūs gyvenimo kokybės įvertinimo tyrimai rodo, kad išskirtiniai rodikliai, pvz., fizinė aplinka ir pajamos, yra tinkami svertai gyvenimo kokybei nustatyti, kad egzistuoja absoliučios šių kintamų rodiklių matavimo normos. Tačiau būtent tokio tyrimo duomenys gali būti klaidingi, nes čia nėra atsiţvelgiama į kultūros, vertybių, poţiūrių ir ideologijos poveikį. Čia vienintelė problema: sudėtinga nustatyti ryšį tarp objektyvių kriterijų ir gyvenimo kokybės, kurią patiria pats ţmogus. Atsiranda tokie gyvenimo kokybės apibrėţimai: gyvenimo kokybė yra tai, kaip jaučiasi atskiras ţmogus.
Ţmogaus sveikata yra labai svarbus gyvenimo kokybės rodiklis, nors lemiamos reikšmės gyvenimo kokybės vertinimui gali ir neturėti. Ţmonės, turintys didelių sveikatos sutrikimų, gali gana normaliai vertinti savo gyvenimo kokybę, ir priešingai, sveikas ţmogus gali būti nepatenkintas savo gyvenimo kokybe, jausti depresiją, vienišumą, jei jo egzistenciniai poreikiai nėra patenkinti [11].
2.5 Krūties vėžys ir gyvenimo kokybė
Analizuojant sveikų ir sirgusių krūties vėţiu moterų savo sveikatos būklės įvertinimus nustatyta, kad sirgusiųjų blogesni šie rodikliai: moterys nepatenkintos savo seksualumu, fizine jėga, kūno išvaizda. Psichologinė ligonių būklė lieka sutrikdyta ir pasibaigus gydymui. Ligonėms nustatomi dėmesio, minties paslankumo, regimosios atminties, informacijos apdorojimo greičio, motorinės funkcijos sulėtėjimas. Daliai ligonių šie pokyčiai išsilaikydavo ilgesnį laiką [9].
Margolis, Goodmanas ir kt. 1989 m. atlikto tyrimą, kuris parodė, jog moterys po mastektomijos jautėsi maţiau seksualiai geidţiamos ir maţiau patrauklios negu po krūtį išsaugančios operacijos [28].
1992 m. Goldberg , Scott, Dawidson ir kt. išanalizavo psichologinį moterų paţeidţiamumą praėjus 12 mėnesių po chirurginio krūties vėţio gydymo: depresiją nurodė 16 proc. moterų po mastektomijos [22].
Deadman, Dewey ir kt. studija, tyrusi 44 pacientes, parodė, kad praėjus vieneriems metams po operacijos moterys po mastektomijos yra labiau linkusios į depresiją nei po krūtį tausojančios operacijos [20].
Tyrimas, kurį atliko Bulotienė, Raskatov, Ostapenko ir Veseliūnas parodė, kad pusė pacienčių po mastektomijos apgailestavo, kad joms nebuvo atlikta krūtį išsauganti operacija ir nurodė sumaţėjusį pasitenkinimą seksualiniu gyvenimu. Nerimas ir depresija buvo nustatyta atitinkamai 20,83 ir 8,33 proc. moterų po mastektomijos [3].
Taip pat Miuncheno tyrimų centras atliko tyrimą, kur pacienčių po mastektomijos balai buvo patys ţemiausi beveik visose apklaustose srityse, įtraukiant ir temas nesusijusias su išvaizda. Jaunesnių pacienčių psichologinės savijautos lygmuo buvo gana ţemas (dėl socialinio veiklumo ir susirūpinimo savo sveikata ateityje), o fizinės būklės rodikliai buvo ţymiai aukštesni. Kūno išvaizdos ir gyvensenos balai buvo patys pastoviausi. Išskiriant pagal amţių, visose trijose amţiaus grupėse pacientės po mastektomijos ţemais balais įvertino savo socialinį ir fizinį veiklumą, dvasingumą, seksualinį aktyvumą, pajamas ir bendrą gyvenimo kokybę [21].
Praėjus vienam mėnesiui po krūties vėţio operacijos buvo daţnai pranešama apie fizines problemas ir gydymo sukeltus simptomus. Daţniausiai pasikartojantys nusiskundimai buvo „tirpulys krūtinės ir paţasties srityje“, „tempimas rankoje ir paţastyje“, „energijos stoka ar nuovargis“, „sutrikęs
miegas“. Pacientės, kurios skundėsi gyvenimo kokybe, buvo patyrę nuotaikos pablogėjimų, bei nebuvo patenkintos savo išvaizda jau po pirmo mėnesio, be to įtakos galėjo duoti ţemesnės pajamos [26].
Praėjus metams po operacijos prastesnė gyvenimo kokybė siejosi su blogesne nuotaika, išvaizdos nepasitenkinimu ir limfmazgių atsiradimu [26].
Pacientės po mastektomijos ne tik prasčiau įvertino savo išvaizdą, tai yra jos jautėsi maţiau patrauklios, buvo nepatenkintos savo išore, jautėsi nepilnavertės, buvo nelaimingos dėl savo krūties ir rando, bet ir jų darbas bei hobi (kasdieninė veikla) buvo labiau apriboti, sumaţėjo jų seksualinis aktyvumas, jos jautėsi nesaugiai, vengė kontakto su aplinkiniais, o kasdieniniai įpročiai irgi ţymiai pakito. Pacientės turėjo daugiau problemų dėl apsirengimo laisvės ir seksualinio aktyvumo. Tyrimo dalyvės labiau drovėjosi ir gėdijosi savo kūno, daţniau išgyveno nerimą, depresiją ir menkesnę savigarbą [21].
Miuncheno tyrimų centro atliktame tyrime išaiškėjo, kad nors psichinė ir fizinė pacienčių sveikata po mastektomijos nepakito, tačiau pablogėjo jų kasdieninis gyvenimas. Per ketverius metus ţymiai pagerėjo dvasingumo, socialinio veiklumo, nuovargio, pykinimo ir ateities vertinimo balai. Per trejus metus pakilo skausmo, apetito ir bendros gyvenimo kokybės balai. Per pirmuosius dvejus metus pagerėjo fizinio veiklumo ir vieno iš išvaizdos kriterijų balai, bet suprastėjo santykiai su partneriu. Daugelis pokyčių visose srityse įvyko per pirmuosius ir antruosius metus, nors gyvensena, seksualinis aktyvumas ir dauguma išvaizdos faktorių nepakito per visą tyrimo laiką [18].
Apklausus Australijos moteris po mastektomijos tyrimas parodė, kad 45 proc. moterų patyrė psichinių sutrikimų, 42 proc. išgyveno nerimą, depresiją, arba abu iš karto. Neţymią depresiją patyrė 27,1 proc., o nedidelį nerimą 8,6 proc. pacienčių. Stipri depresijos forma kamavo 9,6 proc. moterų, o 6,9 proc. patyrė fobinių sutrikimų. 20 proc. pacienčių išgyveno daugiau nei vieną psichinį sutrikimą. Ištyrus gyvenimo kokybę, beveik trečdalis moterų jautėsi maţiau patrauklios, bei nustojo domėtis seksualiniais santykiais [26].
Jaunesnės pacientės statistiškai geriau vertino fizinę ir psichinę būklę atliktame tyrime. Moterų turėjusių operacijas prieš daugiau nei ketverius metus atsakymai nelabai skyrėsi nuo tų, kurios operavosi prieš maţiau nei keturis metus. Gyvenimo kokybės rodiklį po vėţio diagnozės ir operacijos gali stipriai paveikti hormonų terapija, pirmalaikė menopauzė, svorio priaugimas ir dingęs lytinis potraukis [25].
Krūties netektis paveikia pacientės elgesį viešose vietose, ji būna priversta slėpti operuotą vietą, daţnai vengia fizinio kontakto ir slopina lytinį potraukį [25].
Chwalczynska, Wozniewski ir kiti apklausę moteris po mastektomijos, problemų jų kasdieninėje veikloje neišskyrė. Apie 70 proc. moterų susidūrė su psichologiniais sunkumais. 60 proc. moterų nedirbo, tačiau hobį turėjo apie 70 proc. moterų. Namų ruoša ir kasdieninė veikla buvo maţiau produktyvi 80 proc. moterų po mastektomijos. Jos turėjo keletą problemų susijusių su koncentracija,
dirglumu ir miegu. Tačiau šios problemos neįtakojo šeimos santykių ir kontaktų su kitais ţmonėmis. Tyrėjai pastebėjo pasikeitimus savęs vertinimo, seksualumo, moteriškumo suvokimo ir įvaizdţio. Moterys savo gyvenimo kokybę vertinusios septynių balų skalėje, savo padėtį vertino nuo trijų iki penkių balų [18].
Cohen, Hack ir kiti išanalizavę du tyrimus padarė išvadas, jog po mastektomijos moterų psichologinis prisitaikymas yra geresnis, nei tų, kurioms buvo atlikta krūtį išsauganti operacija [19].
Tyrėjai apklausę Toronto valstijos moteris išaiškino, jog moterims po mastektomijos psichologinis išsekimas laikui bėgant silpnėjo, tuo tarpu gyvenimo kokybė su laiku neţymiai gerėjo. Moterys, praėjus šešiems mėnesiams po mastektomijos, pranešė apie neţymų psichologinį išsekimą. Taip pat šiame tyrime nustatyta, jog jaunesnės moterys (<50 m.) daţniau skundėsi psichologiniu išsekimu, nei vyresnės [19].
Schover tyrime paţymėjo, jog 25 proc. moterų po radikalios mastektomijos pasireiškia pastebimas nerimas ir depresija. Taip pat ištyrė, jog krūties pašalinimas slegia ir sukelia nerimą, bet nesukelia ţymių psichinių sutrikimų ar seksualinių disfunkcijų [29].
Krūtį tausojanti operacija turi uţtikrinti ligos kontrolę bei padėti išvengti krūties netekimo psichologinių padarinių. Daugelyje valstybių moterys renkasi mastektomiją bijodamos vėţio atsinaujinimo. Tai lemia ir menkas paaiškinimas apie galimus operacijos būdus [9].
Dian ir kiti savo tyrime lyginę gyvenimo kokybę moterų, kurioms atlikta rekonstrukcija ir krūtį tausojanti operacija, pastebėjo, kad rekonstrukcija nepaveikia gyvenimo kokybės lyginant su tausojančia krūties operacija (33).
Kiene ir Hoch ištyrė 71 moterį ir jie padarė išvadą, kad moterų , kurioms atlikta simetrinė krūtų plastika gyvenimo kokybė buvo geresnė nei tų, kurioms atlikta krūties rekonstrukcija [34].
Tyrime, kurį atliko Helgesson ir kiti buvo pastebėta, kad moterų pasveikusių po krūties vėţio, gyvenimo kokybė buvo blogesnė, nei sveikų moterų. Tik maţa dalis moterų jautėsi gerai, tačiau tai statistiškai nereikšminga [35].
3. TYRIMO METODIKA
3.1 Tyrimo etapai
Gavus Kauno medicinos universiteto Bioetikos centro leidimą (ţr. priedai), tyrime dalyvavo trys grupės moterų. Pirmą grupę sudarė moterys, kurioms atlikta onkoplastinė krūties operacija KMUK, Chirurgijos klinikoje. Antrajai grupei priskirtos moterys, kurioms atlikta radikali modifikuota mastektomija, Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) filiale, onkologijos ligoninėje. Moterys operuotos 2003- 2004 metais. Kontrolinę grupę sudarė moterys, kurios nesirgo krūties vėţiu ir buvo atsitiktinai atrinktos iš apsilankiusių profilaktiškai pasitikrinti krūtis KMUK 2007 metų sausio – balandţio mėnesiais.
I etapas- literatūros paieška bei turimos informacijos analizė. Mokslinės literatūros paieškai buvo pasirinkti KMU bibliotekos informaciniai ištekliai, suvestiniai Lietuvos bibliotekų katalogai, duomenų bazė – Pubmed. Paieškai naudoti tokie raktaţodţiai: krūties vėţys (breast cancer), gyvenimo kokybė (quality of life), ligonių, sergančių krūties vėţiu, gyvenimo kokybė (quality of life for breast cancer).
II etapas- tiriamųjų atranka. Apklaustos moterys, kurioms atlikta onkoplastika, natsiţvelgiant į jų amţių ir TNM klasifikaciją. Sudaryta antroji moterų grupė, kurioms atlikta radikali modifikuota mastektomija. Kontrolinė grupė atrinkta pagal amţiaus poţymį.
III etapas- bandomasis tyrimas. Išdalinta 10 anketų moterims, kurioms atlikta mastektomija, 10, kurioms atlikta onkoplastika, ir 10 nesirgusioms krūties vėţiu moterims, siekiant išsiaiškinti anketos veiksmingumą. Moterys pasirinktos atsitiktinumo būdu, atsiţvelgiant į amţių ir atitinkančios atrankos kriterijus.
IV etapas- tiriamųjų apklausa. Tiriamieji buvo informuoti apie tyrimą ir jo tikslą. Pacientės apklaustos praėjus trims metams po operacijos. Pirmos ir kontrolinės grupės pacientės į anketos klausimus atsakė apsilankymo pas gydytoją metu. Antros grupės pacientėms anketos buvo siunčiamos paštu ir prašoma atsakyti į anketos klausimus. Atsakymams buvo duotas neribotas laiko tarpas. Pacientės savo sutikimą patvirtino raštiškai, pasirašydamos informuotą sutikimą. Tyrimas atliktas 2007 metų sausio- gruodţio mėnesiais.
Pirmos grupės tiriamųjų atrankos kriterijai: 1. Pacienčių amţius (vyresnės nei 20 metų).
2. Moterys, kurioms atlikta onkoplastinė krūties operacija. 3. Praėję 3 metai po operacijos.
6. Neradus tolimųjų metastazių poţymių. 7. Supranta, kalba ir rašo lietuvių kalba.
Antros grupės tiriamųjų atrankos kriterijai: 1. Pacienčių amţius (vyresnės nei 20 metų).
2. Moterys, kurioms atlikta radikali modifikuota mastektomija dėl diagnozuoto naviko. 3. Praėję 3 metai po operacijos.
4. Pasirašytas sutikimas dalyvauti tyrime. 5. Stabili psichinė būklė.
6. Neradus tolimųjų metastazių poţymių. 7. Supranta, kalba ir rašo lietuvių kalba.
Kontrolinės grupės moterų atrankos kriterijai: 1. Pacienčių amţius (vyresnės nei 20 metų). 2. Stabili psichinė būklė.
3. Nesirgusios krūties vėţiu.
4. Supranta, kalba ir rašo lietuvių kalba. 5. Pasirašytas sutikimas dalyvauti tyrime.
Tiriamųjų neįtraukimo kriterijai: 1. Nestabili psichinė būsena. 2. Tolimųjų metastazių poţymiai.
3. Pacientės, atsisakiusios dalyvauti tyrime.
4. Per artimiausius 3 mėn. išryškėjo tolimosios metastazės. 5. Abiejų krūtų vėţys.
Pagal pirmos grupės poţymius buvo atrenkamos moterys į kitas dvi grupes. Antros grupės atranka buvo atliekama remiantis amţiaus ir TNM poţymiu. Taikytas ţymėtų porų metodas. Kontrolinės grupės atranka buvo atliekama pagal amţiaus poţymį. Skirtumo pagal šiuos poţymius nebuvo, tačiau atliekant duomenų analizę, skirtumas buvo dėl atsisakiusiųjų dalyvauti tyrime.
Tyrimo metodas
Literatūros analizėNaudojantis informaciniais ištekliais surasta straipsnių apie krūties vėţį ir gyvenimo kokybę. Tolimesnei analizei naudoti 25 literatūros šaltiniai, kurie rasti naudojantis interneto prieigomis. Literatūra versta iš anglų kalbos. Kita mokslinė literatūra (10 šaltinių) rasta KMU bibliotekoje. Literatūros, atitinkančios mokslinio darbo temą, rasta nedaug. Lietuvoje rasti tik trys atlikti tyrimai tiriantys moterų gyvenimo kokybę po krūties vėţio operacijų.
3.2.2 Anketa – standartizuotas Europos vėžio tyrimų organizacijos gyvenimo kokybės klausimynas EORTC QLQ-C30 ir BR23.
Klausimynas išverstas iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, po to išversta atgal iš lietuvių kalbos į anglų kalbą. Autoriai susipaţinę su klausimynų vertimais, davė sutikimą naudoti tyrime anksčiau minėtą klausimyną.
Europos vėţio tyrimų organizacijos gyvenimo kokybės klausimynas EORTC QLQ-C30 (ţr. priedas). Klausimyną sudaro bendros gyvenimo kokybės skalės, funkcionavimo ir simptomų skalės. Funkcionavimą apibūdina fizinio (1- 28), vaidmens, emocinio (20- 24), kognityvinio (25 kl.) ir socialinio funkcionavimo (26- 28 kl.) skalės. Simptomų skalėmis vertinamas silpnumas (1- 5, 12 kl.), skausmas (9, 19 kl.), dusulys (8 kl.), pykinimas (14 kl.) ir vėmimas (15 kl.), apetito sutrikimai (13 kl.), vidurių uţkietėjimas (16 kl.), viduriavimas (17 kl.), poilsis (10, 11, 18 kl.) psichologinės problemos (21- 24 kl.). Klausimais norima įvertinti būseną per praėjusią savaitę.
Kiekvieno klausimo atsakymas vertinamas nuo 1 iki 4 balų. Pavyzdţiui: „Ar Jums sukelia sunkumų įtempta veikla, pavyzdţiui sunkaus krepšio ar lagamino nešimas?“. Atsakymas gali skirtis: nuo „visai ne“ (vertinama 1 balu) iki „labai“ (vertinama 4 balais). Klausimynas įvertina, kiek krūties vėţys trukdė pacienčių kasdieninę veiklą per paskutinę savaitę. EORTC QLQ-BR23 gyvenimo kokybės klausimyną sudarė funkcinė ir simptomų skalės. Funkcinę skalę apibūdina kūno išvaizda (39-42 kl.), seksualumas (44,45 kl.), seksualinis pasitenkinimas (46 kl.), poţiūris į ateitį (43 kl.) Simptomų skalėje kausimai susiję su pašaliniais terapijos poţymiais (31-34,36-38 kl.), krūties paţeidimais (51-53), rankos pokyčiais (47-49kl) ir nerimu dėl plaukų slinkimo (35kl).
3.3 Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta statistine programa SPSS (Statistical Pachage for the Social Sciences, SPSS 11.0). Anketa turi standartizuotą analizės schemą, kuri yra SPSS programoje.
Poţymių priklausomumui surasti skaičiuota koreliacija. Labai stipri teigiama koreliacija yra, kai r yra nuo 0,9 iki 1,0. Kai r reikšmė nuo 0,7 iki 0,9, koreliacija stipri teigiama. Vidutinė koreliacija kai r yra nuo 0,5 iki 0,7.
Kiekybiniai duomenys pateikti vidurkio ir vidutinio kvadratinio nuokrypio forma x Sx
4. REZULTATAI
4.1 Demografiniai ir klinikiniai tiriamųjų duomenys
Tyrime dalyvavo moterys gydytos radikalia modifikuota mastektomija, Kauno medicinos universiteto klinikų filiale, onkologijos ligoninėje, moterys, kurioms atlikta krūties onkoplastinė operacija Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Chirurgijos klinikoje, bei moterys kurios profilaktiškai atėjo pasitikrinti krūtis mamografu.
Mastektomijos grupei buvo išsiųsta 90 anketų, sugrįţo 30, tolimesni analizei naudotos 27 anketos. Trys anketos atmestos dėl neatsakytų klausimų.
Onkoplastinės grupės pacientės atsakė į klausimus apsilankiusios profilaktiškai pasitikrinti pas gydytoją. Apsilankymo po 3 metų metu 33 moterys atsakė į anketos klausimus.
Pagal nustatytus įtraukimo į tyrimą kriterijus, dalyvavo 110 pacienčių, tačiau tolimesnei analizei panaudoti 107 pacienčių duomenys. 27 pacientėm buvo atlikta radikali modifikuota mastektomija, 33 krūties onkoplastinė operacija (1 lentelė).
Pacienčių amţius svyravo nuo 25 iki 76 metų. „Sveikų“ moterų amţiaus vidurkis buvo 50,33 (8,31) metų. Moterų, kurioms atlikta radikali modifikuota mastektomija - 58,63 (11,70) metų ir toms, kurioms atlikta krūties onkoplastinė operacija - 55,53 (8,67) metai. (p=0,001). Tarp „sveikų“ ir moterų, kurioms atlikta mastektomija p=0,001. Tarp “sveikų” ir tų, kurioms atlikta onkoplastinė krūties operacija p=0,047. Tarp moterų, kurioms atlikta mastektomija ir onkoplastinė krūties operacija p=0,607.
1 lentelė. Tyrime dalyvavusių pacienčių demografiniai duomenys
Amžius 54,07 (9,91) n %
Moterų grupės
Moterys, kurios kreipėsi dėl profilaktinio pasitikrinimo 46 43 Moterys, kurioms atlikta krūties onkoplastinė operacija 33 26 Moterys, kurioms atlikta radikali modifikuota mastektomija 27 31
4.2 Moterų, kurioms atlikta radikali modifikuota mastektomija, gyvenimo kokybė
Pacienčių gyvenimo kokybė vertinta naudojant EORTC QLQ-C30 klausimyną. Į klausimą ar Jums sukelia sunkumų įtempta veikla, pavyzdţiui sunkaus krepšio ir lagamino nešimas, 18,5 proc. (5)
atsakė visai ne, 59,2 proc. (16) pasirinko atsakymą nedaug arba vidutiniškai ir 22,2 proc. (6) moterų atsakė, kad labai sukelia sunkumų.
Ilgas pasivaikščiojimas labai nuvargina 14,8 proc. (4) moterų, didelę daugumą (40,7 proc.) visai nenuvargina. Kitas moteris (44,4 proc.) ilgas pasivaikščiojimas nuvargina nedaug ir vidutiniškai. 63 proc. (17) visai nenuvargina trumpas pasivaikščiojimas išėjus iš namų.
Tik 7,4 proc. (2) moterų priverstos gulėti lovoje ar sėdėti fotelyje dienos metu. Dauguma moterų (59,3 proc.) nesijaučia taip, kad reikėtų gulėti lovoje dienos metu. 33,3 proc. respondenčių nedaug arba vidutiniškai priverstos gulėti lovoje. Pagalba kasdieninėje veikloje reikalinga tik 3,7 proc. (1) moterų. (2 paveikslas). 18.5 11.1 48.1 22.2 40.7 18.5 25.9 14.8 63 25.9 7.43.7 59.3 22.2 11.17.4 96.3 3.7 0% 20% 40% 60% 80% 100% Įtempta veikla Ilgas pasivaikščiojimas Trumpas pasivaikščiojimas Gulėjimas dienos metu Pagalba kasdieninėje veikloje
Visai ne Nedaug Vidutiniškai Labai
2 pav. Fizinė funkcija moterų po mastektomijos
Dvi moterys buvo apribotos savo tarnyboje arba atlikdamos kitus kasdieninius darbus. 22,2 proc. (6) moterų atsakė vidutiniškai ir 14,8 proc. (4), kad nedaug (3 paveikslas).
55.6
14.8
22.2
7.4
0
10
20
30
40
50
60
Visai ne Nedaug Vidutiniškai Labai
%
3 pav. Atsakymų pasiskirstymas į klausimą „Ar Jūs buvote apribota savo tarnyboje arba atlikdama kitus kasdieninius darbus?“
Paklaustos moterys apie fizinius nusiskundimus, 29,3 proc. (8) moterų atsakė, kad per praėjusią savaitę joms nedaug trūko oro, 11,1 proc. (3) vidutiniškai. Skausmo visiškai nejuto 33,3 proc. (9) moterų, 48,1 proc. (13) juto nedaug, 14,8 proc.(4) jautė vidutiniškai.
Labai poilsio reikėjo 14,8 proc. (4) respondenčių, 66,6 proc. (18) reikėjo nedaug ir vidutiniškai. Poilsio visai nereikėjo 18,5 proc. (5) moterų.
Per praėjusią savaitę silpnumą vidutiniškai ir nedaug jautė 59,2 proc. (16), 3,7proc. (1) jautė didelį silpnumą, visai nejautė 37,0 proc. (10) respondenčių (4 paveikslas).
59.3 29.6 11.1
33.3 48.1 14.8 3.7
37 40.7 18.5 3.7
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Trūko oro Ja utė ska usm ą Ja utė silpnum ą
Kad labai uţkietėję viduriai paţymėjo viena respondentė. Kaip vidutiniškai aktuali ši problema paţymėjo 7,4 proc. (2), nedaug 18,5 proc. (5) moterų.
Visai nepavargusios buvo 22,2 proc. (6) , nedaug 37 proc. (10), vidutiniškai 25,9 proc. (7) moterys, labai pavargusių per praėjusią savaitę buvo 14,8 proc. (4) moterų (5 paveikslas).
22.2 37 25.9 14.8 0 5 10 15 20 25 30 35 40
Visai ne Nedaug Vidutiniškai Labai
%
5 pav. Atsakymų pasiskirstymas į klausimą „Ar Jūs jautėtės pavargusi?“
Dauguma moterų t. y. 55,6 proc. (15) paţymėjo, kad skausmas neįtakojo jų kasdieninės veiklos.
Stiprią įtampą jautė 7,4 proc. (2) respondenčių, 18,5 proc. (5) paţymėjo vidutiniškai, 40,7 proc. (11) nedaug. Visai nejautė įtampos 33,3 proc. (9) moterų.
Paklaustos ar jautė nerimą, nedaug paţymėjo 29,6 proc. (8) moterų, vidutiniškai jautė 22,2 proc. (6) moterų. Labai jautė nerimą per praėjusią savaitę 18,5 proc. (5) moterų. Panašus procentas moterų jautė ir susierzinimą. (6 paveikslas).
33.3 40.7 18.5 7.4 29.6 29.6 22.2 18.5 40.7 29.6 14.8 14.8 40.7 33.3 18.5 7.4 0% 20% 40% 60% 80% 100% Įtampa N e rim a s S usie rzinim a s P rislė gta būse na
Visai ne Nedaug Vidutiniškai Labai
6 pav. Psichologiniai nusiskundimai.
Didelių atminties sunkumų turėjo 14,8 proc. (4) respondenčių, 48,2 proc. (13) atsakė, kad turėjo atminties sunkumų nedaug arba vidutiniškai.
Paklaustos ar fizinė būklė ar medicininis gydymas įtakojo šeimyninį gyvenimą, 14,8 proc. (4) atsakė , kad labai, tiek pat moterų pasakė, kad vidutiniškai, 18,5 proc. (5) nedaug ir 51,9 proc. (14) pasakė, kad visai neįtakojo.
Labai visuomeninį gyvenimą įtakojo 7,4 proc. (2) respondenčių, 29,6 proc. (8) pasisakė, kad vidutiniškai, 7,4 proc. (2) nedaug ir 55,6 proc. (15) visai neįtakojo (7 paveikslas).
55.6 7.4 29.6 7.4 29.6 22.2 18.5 29.6 0% 20% 40% 60% 80% 100% Visuomeninis gyvenimas Šeimyninis gyvenimas
Visai ne Nedaug Vidutiniškai Labai
Fizinė būklė ir medicininis gydymas finansinių sunkumų sukėlė 29,6 proc. (8) respondenčių. Nedaug ar vidutiniškai finansinių sunkumų sukėlė 40,7 proc. (11) moterų.
Moterys savo bendrą sveikatos būklę per praėjusią savaitę įvertino nuo 1 (labai blogai) iki 7 (puikiai) balų. Moterų savo sveikatos būklė yra 4,62 (1,45) balo (8 paveikslas). 38,5 proc. moterų savo gyvenimo kokybę vertino 4 balais, 30,8 proc. vertino 5 balais.
7.70% 0.00% 0.00% 38.50% 30.80% 15.40% 7.70% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 1 2 3 4 5 6 7 balai %
8 pav. Sveikatos būklės įvertinimas per praėjusią savaitę
Į klausimą „Kaip Jūs vertinate savo bendrą gyvenimo kokybę praėjusią savaitę“ atsakymai pasiskirstė nuo 1 iki 7 balų (9 paveikslas). Vidurkis 5 (1,53) balai. 46,2 proc. respondenčių pasirinko 5 balus vertindamos savo gyvenimo kokybę per praėjusią savaitę.
7.70% 0.00% 0.00% 15.40% 46.20% 15.40% 15.40% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50% 1 2 3 4 5 6 7 balai %
9 pav. Gyvenio kokybės įvertinimas per praėjusią savaitę
Dėl ligos ir gydymo maţiau moteriškomis labai pasijuto 15,4 proc. (4) moterų, nedaug ir vidutiniškai atsakymą pasirinko 38,5 proc. (10) respondenčių (10 paveikslas).
46.2
15.4
23.1
15.4
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
Visai ne Nedaug Vidutiniškai Labai
%
10 pav. Atsakymai į klausimą: „Ar Jūs esate pasijutusi mažiau moteriška dėl ligos ar jos gydymo?“
Į save nuogą sunku buvo ţiūreti 26,9 proc. (7) moterų, nedaug ir vidutiniškai atsakė 34,6 proc. (9) respondenčių. 38,5 proc. (10) moterų tai nesukėlė problemos.
Labai nepatenkintos savo kūnu buvo 23,1 proc. (6) moterų, visai nebuvo nepatenkintos 38,5 proc. (10) respondentės savo kūnu. Kitos respondentės (38,5 proc.) pasirinko atsakymą nedaug arba vidutiniškai.
Dėl savo būsimos sveikatos labia jaudinosi 38,5 proc. (10) atsakiusiųjų. Jog vidutiniškai jaudinosi dėl savo sveikatos atsakė 26,9 proc. (7), nedaug 11,5 proc. (3) respondenčių. (11 paveikslas).
23.1
11.5
26.9
38.5
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
Visai ne Nedaug Vidutiniškai Labai
%
11 pav. Atsakymai į klausimą: „Ar Jūs jaudinotės dėl savo būsimos sveikatos?“
Paklaustos ar jautė bet kokį skausmą rankoje arba petyje, kad labai atsakė 20 proc. (5) apklaustųjų, 8 proc. (2) vidutiniškai, 60 proc. (15) nedaug ir tik 12 proc. (3) atsakė, kad visai ne.
Visai nebuvo patinusi ranka 53,8 proc. (14) moterų, kurioms atlikta radikali modifikuota mastektomija. Nedaug patinusi ranka buvo 34,6 proc. (9) ir vidutiniškai patinusi 3,8 proc. (1) moterų. Atsakymą, kad labai pasirinko 7,7 proc. (2) atsakiusiųjų (12 paveikslas).
12
60
8
20
53.8
34.6
3.87.7
0%
50%
100%
Rankos
skausmas
Rankos
patinimas
Visai ne
Nedaug
Vidutiniškai
Labai
12 pav. Rankos skausmas ir patinimas.
Bet kokį skausmą nesveikos krūties srityje jautė vidutiniškai 19,2 proc. (5), nedaug 61,5 proc. (16) ir visai nejautė 19,2 proc. (5) moterų.
19.2 61.5 19.2 84.6 15.4 34.6 42.3 19.2 3.8 53.8 38.5 7.7 0% 20% 40% 60% 80% 100% Skausmas Patinims Jautrumas Odos problemos
Visai ne Nedaug Vidutiniškai Labai
13 pav. Nesveikos krūties skausmas, patinimas, jautrumas, odos problemos
Visai nebuvo patinusi nesveikos krūties sritis 84,6 proc. (22) respondenčių. Labai jautri krūties sritis buvo tik vienai (3,8 proc. ) respondentei, nedaug 42,3 proc. (11), vidutiniškai 19,2 proc. (5) moterų.
Nedaug odos problemų turėjo 38,5 proc. (10) atsakiusiųjų, 53,8 proc. (14) atsakė, kad visai neturėjo odos problemų nesveikos krūties srityje (13pav.).
4.3 Moterų, kurioms atlikta krūties onkoplastinė operacija, gyvenimo kokybė
9.1 proc. (3) moterų po onkoplastinės operacijos visai nesukelia sunkumų įtempta veikla, nedaug sukelia sunkumų 36,4 proc. (12) ir tiek pat (36,4 proc.) vidutiniškai sukelia sunkumų įtempta veikla, tokia kaip sunkaus krepšio nešimas. Sunkumų sukelia 18,2 proc. (6) moterų.
Ilgas pasivaikščiojimas nenuvargina 30,3 proc. (10) atsakiusiųjų, 24,2 proc. (8) nuvargina nedaug, 33,3 proc. (11) vidutiniškai ir 12,1 proc. (4) labai nuvargina ilgi pasivaikščiojimai. Tuo tarpu trumpas pasivaikščiojimas nedaug ir vidutiniškai nuvargina 30,1 proc. (10) pacienčių. Priverstas gulėti lovoje dienos metu viena pacientė, 21,2 proc. (7) atsakė vidutiniškai, tiek pat nedaug ir dauguma ( 54,5 proc.) paţymėjo, kad tokių nusiskundimų neturi (14 paveikslas).
9.1 36.4 36.4 18.2 30.3 24.2 33.3 12.1 69.7 18.2 12.1 54.5 21.2 21.2 3 90.9 6.13 0% 20% 40% 60% 80% 100% Įtempta veikla Ilgas pasivaikščiojimas Trumpas pasivaikščiojimas Gulėjimas dienos metu Pagalba kasdieninėje veikloje
Visai ne Nedaug Vidutiniškai Labai
14 pav. Fizinė funkcija po onkoplastikos
Labai apribota atliekant kasdieninius darbus buvo viena (3 proc.) pacientė, dvi (6,1 proc.) pacientės jautė apribojimus savo mėgstamame uţsiėmime ar kitoje laisvalaikio veikloje. Dauguma respondenčių (42,4 proc.) visai nebuvo apribotos atliekant kasdieninius darbus, nedaug 24,2 proc.(8) ir vidutiniškai 30,3 proc. atsakiusiųjų. (15 paveikslas).
30.3% 18.2% 42.4% 9.1% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45%
Visai ne Nedaug Vidutiniškai Labai %
15 pav. Respondenčių atsakymai į klausimą: „Ar Jūs buvote apribota savo tarnyboje arba atlikdama kitus kasdieninius darbus?“
Miego sutrikimų turėjo 24,2 proc. (8) respondenčių, kurios atsakė, kad labai, 18,2 proc. (6) vidutiniškai ir 27,3 proc. (9) nedaug.
Silpnumą labai jautė 9,1 proc. (3) atsakiusiųjų. Nedaug silpnumą jautė 42,4proc. (14) ir vidutiniškai 21,2 proc. (7) moterų.
Nuovargį labai jautė 9,1 proc. (3), nedaug 18,2 proc. (6), vidutiniškai 42,4 proc. (14) moterų. Visai nuovargio nejautė 30,3 proc. moterų (16 paveikslas).
30.30% 18.20% 42.40% 9.10% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45%
Visai ne Nedaug Vidutiniškai Labai %
Beveik puse respondenčių (48,5 proc.) teigė, kad skausmas neįtakojo kasdieninės veiklos. Didelei daliai atsakiusiųjų (54,5 proc.) visai nebuvo sunku susikaupti skaitant laikraštį ar ţiūrint televizorių.
65,6 proc. (21) apklaustųjų šioje grupėje atsakė, kad fizinė būklė ir medicininis gydymas neįtakojo visai jų visuomeninio gyvenimo (17 paveikslas).
65.60% 18.80% 6.30% 9.40% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%
Visai ne Nedaug Vidutiniškai Labai %
17 pav. Atsakymai į klausimą: „Ar Jūsų fizinė būklė ar medicininis gydymas įtakojo visuomeninį gyvenimą?“
Dauguma moterų savo bendrą sveikatos būklę vertino gerai- 5,03 (1,12) balo. Bendros gyvenimo kokybės įvertinimas per praėjusią savaitę buvo panašus t. y. 5,19 (1,28) balo.
Paklaustos ar buvo pasijutusios maţiau moteriškos dėl ligos ar jos gydymo, 65,5 proc. teigė, kad visai ne (18 paveikslas).
65% 14%
21%
Visai ne Nedaug Vidutiniškai
18 pav. Moterų atsakymas į klausimą „Ar Jūs esate pasijutusi mažiau moteriška dėl ligos ar jos gydymo?“
Net 66,7 proc. (20) respondenčių sakė, kad joms visai nebuvo sunku ţiūrėti į save nuogą. Nedaug dėl savo būsimos sveikatos jaudinosi 40 proc. (12) apklaustųjų, tiek pat (40 proc.) teigė, kad vidutiniškai. Labai jaudinosi 13,3 proc. (4) moterų (19 paveikslas).
6.70% 40% 40% 13.30% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45%
Visai ne Nedaug Vidutiniškai Labai
%
19 pav. Atsakymų pasiskirstymas į klausimą „Ar Jūs jaudinotės dėl savo būsimos sveikatos?“
Daugiau nei pusę (56,7 proc.) moterų jautė nedaug skausmo rankoje ar petyje.
66,7 proc. (20) moterų visai nebuvo patinusi ranka ar plaštaka. Panašiai daliai moterų (63,3 proc.) nebuvo sunku kilnoti ranką, ją pajudinti į šonus (20 paveikslas).
20 56.7 13.3 10 66.7 16.7 6.7 10 63.3 23.3 6.76.7 0% 20% 40% 60% 80% 100% Rankos skausmas Rankos patinimas Judesių apribojimas
Visai ne Nedaug Vidutiniškai Labai
Nesveikos srities krūtyje labai skausmą jautė dvi (6,7proc.) moterys, beveik pusę (46,7 proc.) atsakė kad jautė skausmą nedaug (17 paveikslas).
Daugumai (76,7 proc.) nebuvo patinusi nesveikos krūties sritis. Nedaug jautri nesveikos krūties sritis buvo 46,7 proc. (14) apklaustųjų šioje grupėje.
Visai neturėjo odos problemų nesveikos krūties srityje 70 proc. (21) moterų (21 paveikslas).
26.7 46.7 20 6.7 76.7 16.7 6.7 26.7 46.7 20 6.7 70 20 3.36.7 0% 20% 40% 60% 80% 100% Skausmas Patinimas Jautrumas Odos problemos
Visai ne Nedaug Vidutiniškai Labai
21 pav. Nesveikos krūties skausmas, patinimas, jautrumas, odos problemos po onkoplastikos.
4.4 Grupių gyvenimo kokybės palyginimas
Naudojant EORTC QLQ-C30 klausimyną ištirta, kad mastektomijos grupės bendra sveikatos būklė 63,46 balo (23,70), onkoplastinės grupės balai šiek tiek ţemesni (68,49 (19,02)), nesirgusios krūties vėţiu moterys surinko 60,32 (19,97) balo (p=0,220) (22 paveikslas).
68.49 63.46 60.33 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
I grupė II grupė III grupė
B a lų v id u rk is
22 pav. Bendra sveikatos būklė.
Fizinė funkcija moterų po mastektomijos 72,1 (25,02) balų, panašiai surinko ir grupė po onkoplastikos (72,12 (21,5)). Moterų, kurios nesirgo krūties vėţiu fizinės būklė buvo blogiausia. Ši grupė surinko 78,06 (18,37) balų (p=0,435)(23 paveikslas).
Paklaustos ar sukelia sunkumų įtempta veikla, kad labai pasirinko 22,2 proc. (6) mastektominės grupės pacienčių, 18,2 proc. (6) moterys po onkoplastinės operacijos ir 17,4 proc. (8) “sveikų” moterų. Ilgas pasivaikščiojimas nuvargina 14,3 proc. (15) moterų. Pagalba prausiantis, valgant labai buvo reikalinga 3,7 proc. (1) atsakiusiųjų.
72.12 72.09 78.06 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
I grupė II grupė III grupė
B al ų v id u rk is
Tiriant vaidmens funkciją antros grupės vidurkis yra 73,46 (30,4), pirmos grupės 70,71 (29,76), trečios grupės 80,43 (20,88) balų. Paklaustos ar buvo apribotos savo tarnyboje ar atliekant kitus kasdieninius darbus, kad labai paţymėjo 7,4 proc. (2) grupės moterų po mastektomijos ir 3 proc. (1) po onkoplastinės operacijos. Didesnė dalis moterų (53,3 proc.) pasirinko atsakymą, kad jos visiškai nebuvo apribotos atliekant kasdieninius darbus (p=0,045).
Emocinė funkcija sveikųjų grupėje buvo 65,46 (28,09) balų, moterų kurioms atlikta radikali modifikuota mastektomija emocinės funkcijos vidurkis 64,51 (29,92) balo. Onkoplastinės grupės balų skaičius yra blogiausias lyginant su sveikomis ir tomis, kurioms atlikta radikali modifikuota mastektomija, grupe. Ši grupė surinko 70,79 (25,71) balų (p=0,639) (24 paveikslas).
70.79 64.5 65.46 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
I grupė II grupė III grupė
B al ų v id u rk is
24 pav. Emocinė funkcija
Paţinimo funkcijos aukščiausi balai “sveikų” moterų (79,63 (26,08)), mastektominė grupė surinko 74,08 (22,80) balų. Onkoplastinės grupės paţinimo funkcijos vidurkis 73,74 (23,58) balų (p=0,832).
Socialinė funkcija blogesnė “sveikų” moterų grupės (87,32 (27,74)). Onkoplastinės grupės moterų socialinė funkcija prastesnė (78,79 (27,72)) nei grupės, kurioms atlikta radikali modifikuota mastektomija (69,75 (34,3)). Nuovargis didţiausiais mastektominės grupės respondenčių (41,15 (28,38)). Onkoplastinės grupės moterys surinko 40,74 (28,28) balų. Moterys, kurios nesirgo krūties vėţiu maţiausiai skundėsi nuovargiu (38,65 (18,7)) (p=0,018) (25 paveikslas).
40.74 41.15 38.65 0 10 20 30 40 50 60 70 80
I grupė II grupė III grupė
B al ų v id u rk is
25 pav. Nuovargis tarp grupių.
Pykinimu ir vėmimu daugiausiai skundėsi moterys, kurioms atlikta krūties onkoplastinė operacija (10,6 (23,13)). “Sveikos” ir mastektominės grupės balų skaičius buvo panašus. Moterų, nesirgusių krūties vėţiu, balų vidurkis buvo 4,35 (10,21), o moterų po mastektomijos 4,94 (10,14) (p=0,735) (26 paveikslas). 10.61 4.94 4.35 -20 -10 0 10 20 30 40
I grupė II grupė III grupė
B al ų v id u rk is
26 pav. Pykinimas ir vėmimas.
32,32 (26,98) balų surinko moterų grupė, kurioms buvo atlikta krūties onkoplastika ir kurios juto skausmą. Mastektomijos grupės moterys skausmu skundėsi daugiau (24,69 (23,73)) nei sveikų moterų grupė (22,46 (21,15)) (p=0,018) (27 paveikslas).
Kūno įsivaizdavime daugiausia balų surinko moterys, kurioms atlikta onkoplastika (81,67 (22,36)). Geriausiai savo kūno įsivaizdavime buvo moterys, kurioms atlikta radikali modifikuota mastektomija (61,86 (35,29)) (p=0,073). 32.32 24.69 22.46 0 10 20 30 40 50 60 70
I grupė II grupė III grupė
B al ų v id u rk is
27 pav. Skausmas trijose grupėse.
Dusulys tarp mastektomijos ir onkoplastinės grupės buvo panašus. Atitinkamai 17,28 ir 17,17 balų. “Sveikų” moterų grupė surinko 8,8 (16,5) balų (p=0,263).
Daugiausia nemiga skundėsi mastektomijos grupė (48,15 (38,49)). Onkoplastinė grupė labiausiai buvo praradusios apetitą (19,19 (26,39)), sekančiai apetitą praradusios per paskutinę savaitę buvo sveikos moterys (17,04 (25,25)) ir maţiausiai tuo skundėsi moterys, kurios buvo patyrusios radikalią mastektomiją (11,11 (24,46)) (p=0,319).
Vidurių uţkietėjimas labiausiai vargino “sveikų” moterų grupę (20,29 (27,65)), maţiausiausiai tas, kurioms atlikta radikali modifikuota mastektomija ( 14,81 (26,69)) (p=0,457).
Diarėja labiausiai vargino moteris po mastektomijos (11,11 (18,49)). Taip pat šią grupę labiausiai vargino financinės problemos (49,38 (40,69)) (p=0,05).
Seksualinės funkcijos geriausios buvo onkoplastinės grupės moterų (36 (31,43)). Tuo tarpu onkoplastinės grupės seksualinis pasitenkinimas buvo 64,44 (26,63) balų. “Sveikų” moterų seksualinio pasitenkinimo balų skaičius buvo 53,03 (31,97) (p=0,376).
Krūties simptomai (krūties jautrumas, patinimas, skausmas nesveikos krūties srityje) daugiausia problemų kėlė pirmai grupei moterų (24,17 (18,61)) (p=0,00), rankos simptomai (skausmas rankoje ar petyje, patinimas rankos ir plaštakos) didesnis nusiskundimas buvo mastektomijos grupei (29,48 (23,08)) (p=0,008).
Antroje grupėje nustatytas stiprus teigiamas ryšys tarp kūno įsivaizdavimo ir emocinės funkcijos (r=0,705) (p=0,000). Vidutinis ryšys nustatytas tarp fizinės ir emocinės funkcijos (r=0,605) (p=0,001), skausmo ir nuovargio (r=0,631) (p=0,000), nuovargio ir finansinių problemų (r=0,555) (p=0,003), kūno įsivaizdavimo ir fizinės funkcijos (r=0,561) (p=0,003) bei socialinės funkcijos (r=0,694) (p=0,000). Taip pat vidutinis teigiamas ryšys nustatytas tarp ateities perspektyvos ir emocinės funkcijos (r=0,541) (p=0,004), dusulio ir nuovargio (r=0,562) (p=0,002), skausmo (r=0,645) (p=0,000), finansinių problemų (r=0,556) (p=0,003).
Vidutinis teigiamas ryšys nustatyta tarp socialinės ir emocinės funkcijos (r=0,553) (p=0,001), paţinimo funkcijos (r=0,527) (p=0,002), tarp apetito praradimo ir nuovargio (r=0,607) (p=0,000) bei vidurių uţkietėjimo (r=0,511) (p=0,002). Tarp skausmo ir rankos simptomų nustatytas vidutinis teigiamas ryšys ryšys (r=0,634) (p=0,000).
5. REZULTATŲ APTARIMAS
Moterų, kurioms atlikta mastektomija bendra sveikatos būklė 63,46 (23,70) balo, onkoplastinės grupės balai šiek tiek blogesni (68,49 (19,02)), nesirgusių moterų grupė surinko 60,32 (19,97) balo. Vadinasi, geriausia bendra sveikatos būklė yra “sveikų” moterų, o blogiausia moterų, kurioms atlikta onkoplastinė krūties operacija. Pagal atliktus tyrimus blogesnę sveikatą turi moterys po mastektomijos, tačiau šie duomenys rodo ką kitą.
Fizinė sveikata buvo blogesnė moterų, kurios nesirgo krūties vėţiu lyginant su tomis, kuriomis atlikta mastektomija ar onkoplastinė krūties operacija. Tyrimų duomenimis nustatyta, kad fizinė sveikata (nuovargis, pagalba kasdieninėje veikloje) blogesnė sirgusių krūties vėţiu Tuo tarpu Miuncheno tyrimų centro atliktame tyrime išaiškėjo, kad fizinė pacienčių po krūties vėţio, sveikata nepakito, tačiau pablogėjo jų kasdieninis gyvenimas. Mūsų gautų rezultatų interpretacija gali būti tokia, kad moterys savo sveikatą vertina su prieš tai buvusia savo sveikata, kai buvo leidţiama chemoterapija ir dabartinę būseną, jos gali šiek tiek perdėtai vertinti ţinodamos kaip gali būti blogai.
Emocinė būklė buvo geriausia moterų po onkoplastinės operacijos lyginant su moterų grupe po mastektomijos ir motermis, kurioms nebuvo diagnozuotas krūties vėţys. Galbūt todėl, kad buvo tikimasi tam tikro rezultato ir jis jų nenuvylė tuomet ir emocinė būklė moterų yra geresnė , nei tų, kurioms pašalinta krūtis. Kissene tyrime nurodė, kad blogesnė gyvenimo kokybė siejosi su blogesne nuotaika, išvaizdos nepasitenkinimu. Chwalczynska ir kiti tyrime teigia, kad 70 proc. moterų susidūrė su psichologiniais sunkumais. Schover savo tyrime paţymėjo, jog 25 proc. moterų po radikalios modifikuotos mastektomijos pasireiškia nerimas ir depresija. Apklausus Australijos moteris po mastektomijos tyrimas parodė, kad 45 proc. moterų patyrė psichinių sutrikimų, 42 proc. išgyveno nerimą, depresiją, arba abu iš karto. Neţymią depresiją patyrė 27,1 proc., o nedidelį nerimą 8,6 proc. pacienčių. Stipri depresijos forma kamavo 9,6 proc. moterų, o 6,9 proc. patyrė fobinių sutrikimų. 20 proc. pacienčių išgyveno daugiau nei vieną psichinį sutrikimą.
Socialinė funkcija geriausia nesirgusių krūties vėţiu moterų. Moterims po onkoplastinės operacijos socialinė funkcija taip pat buvo geresnė nei moterų kurioms atlikta radikali modifikuota mastektomija. Deadman, Dewey ir kt. studija, ištyrusi pacientes pastebėjo, kad moterys po mastektomijos labiau linkusios į depresiją, todėl geriau socialiai adaptavosi. Engel ir kitų atliktame tyrime išaiškėjo, kad pacientės po mastektomijos, buvo nepatenkintos savo išore, jos jautėsi nesaugiai, vengė kontakto su aplinkiniais, jų kasdieniniai įpročiai pakito. Pacientės turėjo daugiau problemų dėl apsirengimo laisvės.
Šiame tyrime seksualinis pasitenkinimas buvo ţemiausias moterų po onkoplastikos, tačiau Miuncheno tyrimo centre atlikus apklausą, grupė po mastektomijos ţemais balais įvertino savo seksualinį aktyvumą. Margolis, Goodmanas ir kt. 1989 m. atliko tyrimą, kuris parodė, jog moterys po
mastektomijos jautėsi maţiau seksualiai geidţiamos ir maţiaus patrauklios negu po krūtį išsaugančios operacijos. Tuo tarpu mūsų tyrime seksualinis malonumas buvo pats blogiausias grupės moterų, kurioms atlikta krūties onkoplastika.
„Krūties simptomai“ daugiausia problemų kėlė grupei po onkoplastikos. Jos skundėsi nesveikos krūties srities patinimu, skausmu, krūties jautrumu. Literatūroje pastebima, kad daţniausiai pasikartojantys nusiskundimai buvo „tirpulys krūtinės ir paţasties srityje“, „tempimas rankoje ir paţastyje“.“Krūties simptomai„ labiausiai vargina šias moteris todėl, kad moterys, kurios nesirgo krūties vėţiu tokių problemų neturi, o moterys, kurioms pašalinta krūtis šių simptomų jau negali būti.
Nuovargį daugiausia atţymėjo moterys po mastektomijos (41,15 (28,38)). Po onkoplastinės operacijos moterys nuovargį įvertino 40,74 (28,28) balų. Tai galima sieti su fiziniais nusiskundimais (dusuliu) (r=0,562) (p=0,001), finansinėm problemom (r=0,555) (p=0,001).
Daţniausiai nemiga skundėsi moterys po mastektomijos (48,15 (38,49)). Po onkoplastinės operacijos grupė labiausiai buvo praradusios apetitą (19,19 (26,39)), maţiausiai tuo skundėsi moterys, kurios buvo patyrusios radikalią mastektomiją (11,11 (24,46)).
6. IŠVADOS
1. Moterys, kurioms atlikta radikali modifikuota mastektomija, gyvenimo kokybės vidurkis 5,0 (1,53) balo. Jas daugiausia vargino nemiga, ţemas seksualinio pasitenkinimo lygis, buvo būdingi rankos simptomai (skausmas, patinimas, judesių apribojimas).
2. Moterys po onkoplastinės operacijos gyvenimo kokybę vertino 5,19 (1,28) balų vidurkiu. Jos daţniau skundėsi skausmu, apetito praradimu, pakitusiu kūno įsivaizdavimu, sumaţėjusiu seksualiniu pasitenkinimu ir funkcija. Joms būdingi krūties simptomai.
3. Palyginus nesirgusių krūties vėţiu ir operuotų moterų gyvenimo kokybę paaiškėjo, kad nesirgusių moterų geresnė bendra sveikatos būklė, seksualinė funkcija. Jos maţiausiai skundėsi skausmu, krūties ir rankos simptomais, nuovargiu (p=0,018). Tačiau blogesnė fizinė, socialinė funkcija.
