LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA EGLö IMBRASAITö KUILIO VEISLöS IR AMŽIAUS ĮTAKA SPERMOS KOKYBEI IR GEBöJIMUI APVAISINTI MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA

EGLö IMBRASAITö

KUILIO VEISLöS IR AMŽIAUS ĮTAKA SPERMOS KOKYBEI IR GEBöJIMUI APVAISINTI

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. V. Žilaitis

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas

Kuilio veisl÷s ir amžiaus įtaka spermos kokybei ir geb÷jimui apsivaisinti Yra atliktas mano paties/pačios;

1. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

2. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

Egl÷ Imbrasait÷

(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ

LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Egl÷ Imbrasait÷

(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO Vytuolis Žilaitis

(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMSIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(aprobacijos data) (Gynimo komisijos sekretor÷s/riaus vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretor÷s ( – riaus) parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

TURINYS

SUMMARY ………...5

SANTRUMPOS………...………...6

ĮVADAS………...7

1. LITERATŪROS APŽVALGA………..8

1.1.1 Kuilių reprodukcin÷ sistema………..…..………...7

1.1.2. Lytinis subrendimas...9

1.1.3. Kuilio naudojimo intensyvumas...……..…...………10

1.1.4. Spermos vertinimas……….………..………12

1.2. Veiksniai, darantys įtaką spermai ir spermos kokybei………...…..13

1.2.1. Genetiniai faktoriai…..……….……...…….………....14

1.2.2. Sezono įtaka kuilių spermos kokybei………....…..………....14

1.2.3. Veisl÷s įtaka………..……….15

1.2.4. Š÷rimo įtaka kuilių spermos kokybei………...……...………15

1.2.5 Streso įtaka kuilių spermos kokybei……….17

1.2.6. Mikroklimatas………..……..………..……….18

1.2.7. Šviesos įtaka kuiliams…………..……….18

1.2.8. Adaptacija……...………....………...19

1.2.9. Kuilių laikymas..………..………..………...19

1.3. Įvertinti kuilių amžiaus įtaką spermos tūriui, judrumui ir apvaisinimajai galiai...20

1.3.1. Kuilių amžiaus įtaka spermos tūriui………...20

1.3.2. Kuilių amžiaus įtaka spermos judrumui...23

1.3.3. Kuilių amžiaus įtaka spermos apvaisinamajai galiai...25

1.4. Kuilio veisl÷s sąryšis spermos tūriui, judrumui ir apvaisinimo galiai…………...…...26

1.4.1. Veisl÷s įtaka spermos tūriui……….………..………...26

1.4.2. Veisl÷s įtaka spermos judrumui………....………...27

1.4.3. Veisl÷s įtaka apvaisinamajai galiai……….………...…………...28

3. SAVI TYRIMAI...31

3.1 Ryšys tarp kuilio amžiaus ir spermos tūrio...31

3.2 Ryšys tarp kuilio amžiaus ir šviežios spermos judrumo procentais...32

3.3 Kuilių amžiaus įtaka skiestos spermos judrumui procentais ...…………...………...33

3.4 Kuilių amžiaus įtaka apvaisinimui………..………34

3.5 Ryšys tarp kuilio veisl÷s ir gyvų paršelių vadoje...35

3.6 Ryšys tarp kuilio amžiaus ir atjunkytų paršelių skaičiaus vadoje……..……….36

3.7 Ryšys tarp kuilio veisl÷s ir spermos tūrio………..……….37

3.8 Ryšys tarp kuilio veisl÷s ir šviežios spermos judrumo...38

3.9 Ryšys tarp kuilio veisl÷s ir skietos spermos judrumo...39

3.10 Ryšys tarp kuilio veisl÷s ir kiaulių apvaisinimo………..……….40

3.11 Ryšys tarp kuilio veisl÷s ir gyvų paršelių vadoje………..…………...41

3.12 Ryšys tarp kuilio veisl÷s ir atjunkytų paršelių vadoje skaičiaus………...42

4. TYRIMŲ REZULTATŲ APIBENDRINIMAS……….43

5. IŠVADOS...47

LITERATŪROS SĄRAŠAS...48

SUMMARY

Egl÷ Imbrasait÷

Influence of boar breed and age on semen quality and ability to inseminate Tutor: Prof. Dr. V. Žilaitis

Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Kaunas, Lithuania Department of Non-communicable Diseases

Objectives. The research was carried out in the period from August 2010 to August 2011 in ‘N’ pig farm. The aim of the research was to assess the influence of Landrace, Duroc, Yorkshire boars breed and age on the quality of semen and ability to fertilize. The study evaluated semen volume in millilitres in a special measuring container, the first day – just taken (fresh) semen and the second day – diluted semen. Semen motility was evaluated in percentage with the help of microscope as well as calculated litter size and the percentage of instrumentally inseminated pigs applying the ‘Agrosoft Win Pig’ program. The age of inseminated pigs was selected according to the the boar's age and breed. The breed was not mixed as well.

Material and Methods. One boar’s semen was taken every seven days, on the same day of the week. A total of 92 ejaculates were surveyed: 44 of Durocs, 24 of Danish Landraces and 24 of Yorkshires. Boars were divided into three groups according to their age: first group – from 7 to 12 months old, the second – 13 to 24 months old and the third – 25 to 36 months old.

Results. Comparing the three breeds (Danish Landrace, Yorkshire and Duroc boars) it was noticed that the best results were obtained from the Danish Landrace boars: displacement 351.06±162.99 ml (p<0.05), fresh semen motility 89.38±1.25 per cent. (p<0.05), diluted semen 85.63±3.15 proc. (p<0.05). The number of the live Danish Landrace piglets in the litter was 26 per cent higher than of Yorkshire and 5.1 per cent higher than in Duroc litter (p<0.05), while the number of weaned Danish Landrace piglets was 31.1 per cent higher than Yorkshire and 30.9 per cent higher than Duroc boars.

The best sperm quality of boars was obtained in 12 – 24 month years boars with the greatest quantity of semen 313±5.27 ml (p<0.05), as well as the most viable.

Conclusions. When operating of the boars it is necessary to take into account their age. Breed affects on the quality of semen.

SANTRUMPOS

ĮVADAS

Šiuolaikiniame kiaulių komplekse natūralus kergimas nebegali konkuruoti su kiaulių s÷klinimu. Stambiuose ūkiuose ir smulkiose fermose vis labiau did÷ja s÷klinimo reikšm÷, nes juose ekonomiškai nenaudinga laikyti kuilius reproduktorius. Ekonomiškiau nusipirkti veislynuose pagamintos kuilių spermos. S÷klinimas įgalina vykdyti pasirinktą, kryptingą veisimą.

Kiaulių reprodukcijai labai svarbu veislin÷s medžiagos kokyb÷. S÷klinimui vartojama sperma turi būti kokybiška, didel÷s apvaisinamosios galios ir genetiškai vertinga. Spermos kokyb÷ priklauso nuo daugelio veiksnių: gyvulio veisl÷s, amžiaus, naudojimo intensyvumo, bendros organizmo būkl÷s, š÷rimo ir laikymo sąlygų, sezono ir kt. (Jankevičiūt÷ N., Žilinskas H., 2002).

Reprodukcin÷s bandos veisimo efektyvumas priklauso nuo kuilio vaisingumo. Genetin÷ informacija yra pagrindinis mechanizmas, per kurį pagerinamas patinų vaisingumas. Kritinis momentas prasideda nuo spermatozoidų ir kiaušialąst÷s susitikimo patel÷s lytiniuose takuose. Čia spermos vaisingumas priklauso nuo keleto veiksnių: kuilio fiziologijos, noro ir geb÷jimosi poruotis, pagaminto pakankamo skaičiaus gyvų ir fiziškai normalių spermatozoidų. Apvaisinimas turi įtaka kiaul÷s paršingumui ir atvestai paršelių vadai. Siekiant patenkinti visus šiuos kuilio kriterijus, reikia nemažai laiko ir pastangų atidžiai apskaičiuojant, įvertinant ir pasirenkant kuilį reprodukcijai. Veiksniai, darantys įtaka patinų vaisingumui yra sud÷tingi. Supratimas apie kuilio anatomiją ir spermos gamybos fiziologiją, gali pad÷ti renkantis patiną, kuris garantuotų optimalų vaisingumą (Robert V. Knox, 2003). Der÷tų patikslinti, kokie veiksniai turi įtakos spermos kokybei ir kaip tai siejasi su kuilio vaisingumu.

Kergimo metu didelę įtaką turi kiaul÷s parinkimas, jos konstitucija, rujos laikas, tačiau didžiausių rezultatų galima pasiekti parinkus kiaulei tinkamą kuilį, atsižvelgiant į jo duomenis (spermos kokybę, kiekybę).

Tyrimo tikslas. Įvertinti Danų landrasų, diurokų, jorkšyrų kuilių veisl÷s ir amžiaus įtaką spermos kokybei ir geb÷jimui apvaisinti.

Tyrimo tikslas įgyvendinamas sprendžiant šiuos uždavinius:

1. Apibendrinti literatūrinius duomenis apie kuilių reprodukcinę sistemą ir įvairių veiksnių įtaką spermai.

2. Įvertinti kuilio amžiaus įtaką spermos tūriui, judrumui ir apvaisinamajai galiai. 3. Patikslinti kuilio veisl÷s sąryšį spermos tūriui, judrumui ir apvaisinimo galiai.

1.

LITERATŪROS APŽVALGA

1.1.1. Kuilių reprodukcin÷ sistema

Visi gyvuliai turi panašią lytinių organų sandarą ir lytinius refleksus, lemiančius lytinę elgseną. Tačiau, kaip ir visiems gyvuliamas, kiaul÷ms būdingi tam tikri anatomin÷s sandaros ir elgsenos ypatumai (Karosas J., 1997). Kuilių reprodukcijos efektyvumą apibūdina jų amžius, lytin÷ branda, apsivaisinimo laikas, vados dydis, kergimas ir ilgaamžiškumas. Svarbios savyb÷s yra lytinis potraukis, agresyvumas, spermos kiekis ir kokyb÷. Šios savyb÷s yra panašios ir dirbtinio s÷klinimo metu, tačiau šiuo atveju, didesnis d÷mesys skiriamas spermos kiekiui ir kokybei, ir spermos ÷mimo dažnumui (Rothschild M.F., Ruvinsky A., 1998). Esama ir potenciali svarba kuilių reprodukcinių savybių aprašyta lentel÷je Nr.1.

Lentel÷ Nr.1. Pagrindin÷s kuilių reprodukcin÷s savyb÷s

Reprodukcin÷ funkcija Svarbiausi rodikliai ir pranašaujantys bruožai Lytin÷ branda Amžius pirmojo kergimo ir spermos surinkimo

S÷klidžių dydis Kuperio liaukos dydis Lytinis potraukis „Jojimo“ refleksas Lytinių liaukų gamyba Spermos kiekis:

Spermos doz÷ (ejakuliato tūris per dieną) Spermatozoidų koncentracija

S÷klidžių dydis (ilgis, plotis, perimetras, apimtis ir svoris) Spermos kokyb÷:

spermatozoidų judrumas

Santykis: žuvusių spermatozoidų spermatozoidų su patologijomis

Vaisingumas: Poravimosi koncepcijos norma

Vislumas: Vados dydis

Išskiriami hormonai: Testosterono kiekis

Sperma — skystis, susidedantis iš spermatozoidų, ir prid÷tinių liaukų sekreto, išsiskiriantis iš kuilio lytinių takų. Dalis skysčio šios suspensijos, kuri susiformuoja ejakuliacijos metu yra žinoma kaip s÷klin÷ plazma.

S÷klinimui naudojama sperma turi būti geros kokyb÷s ir aukštos apvaisinimo galios bei genetin÷s vert÷s, neužkr÷sta patologiniais mikroorganizmais. Spermos kokyb÷ nepastovi, daug žinomų ir nežinomų faktorių, veikiančių pastoviai ar ne, turi įtakos gyvulių reprodukcijos sveikatai, spermatogenezei, spermos kokybei bei kiekybei. Ilg÷jantis fotoperiodas, genetiniai veiksniai, intensyvus reproduktorių naudojimas skatina spermatogenezę, tuo tarpu karščio stresas, nepakankamas gyvulio š÷rimas, ją l÷tina ir turi neigiamos įtakos spermos kokybei, kiaulių reprodukcijai (Jankevičiūt÷ N., 2002).

1.1.2. Lytinis subrendimas.

Kuiliukams spermatogenez÷ prasideda dviejų – trijų m÷nesių amžiaus (Larsson K., 1995), tiksliau 39 dienas (M'ikiugu Mutembei H., 2006), tačiau spermatozoidai bręsta ir formuojasi iki penkių – šešių m÷nesių amžiaus (Larsson K., 1995). Kuiliai ruošiami ir mokomi kergimui, tačiau dar neišskiria spermos, tinkamos paršavedes apvaisinti. Autorių nuomon÷s skirtingos, rekomenduojant tinkamą kuiliuko amžių kiaul÷s apvaisinimui. Hafez E.S.E. (1969) nurodo, kad šis amžius gali būti penki – aštuoni m÷nesiai, kiti septyni – aštuoni m÷nesiai (Kennedy B.W., Wilkins J.N., 1985; Larsson K., 1995;). Kuiliai lytiškai subręsta aštuonių m÷nesių amžiaus, tačiau vaisingiausia sperma laikoma, sulaukus vienerių metų, nes spermos produkcija did÷ja, augant gyvuliui ir s÷klid÷ms, nors viso organizmo augimas ir vystymąsis pasibaigia aštuoniolikos m÷nesių amžiaus. Kiaulait÷s gali prad÷ti bręsti anksčiau nei kuiliai. Tačiau poruotis gali ne anksčiau kaip sulaukusios dešimties m÷nesių amžiaus, kol pasiekia šešiasdešimt – septyniasdešimt penkis procentus suaugusios kiaul÷s mas÷s. Tokių kiaulių dubens kaulai ir lytiniai organai jau yra susiformavę. Lytinis ir bendras organizmo subrendimas priklauso nuo veisl÷s, lyties, klimato š÷rimo ir laikymo sąlygų. Jaunų kuiliukų ejakuliato tūris, spermatozoidų skaičius ejakuliate yra didesnis negu suaugusių kuilių. Tačiau jaunų individų seksualinis elgesys n÷ra reguliarus (Larson K., 1995).

Kuilių s÷klid÷s per dieną pagamina 30 – 60 x109, Kasdien augant ir did÷jan s÷klid÷ms, spermatozoidų koncentracija did÷ja 20 – 30 x106. Taip pat spermos gamyba did÷ja po subrendimo ir ilg÷jant dienos periodui (M'ikiugu Mutembei H., 2006).

Kuilių lytinis potraukis yra labai nepastovus ir priklauso nuo daugelio veiksnių, taip pat nuo veisl÷s ir amžiaus. Daugelis autorių įrod÷, kad lytinis potraukis ir susijaudinimo būsena turi reikšmingą įtaką. Buvo įrodyta, kad kuiliai, kurie yra didesnio susijaudinimo ir aktyviau reaguoja į dirgiklį – rujojančią kiaulę, išskiria didesnį spermos tūrį (Szostak B., Sarzynska J., 2011).

Kuilio ejakuliacija vidutiniškai trunka penkias minutes. Ejakuliatas skirstomas į priešspermatozoidinę, spermatozoidais turtingą ir pospermatozoidinę frakcijas. Kuiliams išskiriamos trys ejakuliacijos faz÷s. Per pirmą fazę, trunkančią 0,5 – 1,5 minutes, išsiskiria apie 20 mililitrų spermos. Joje yra priedinių liaukų sekreto ir labai mažai spermatozoidų (0 – 128 mln.). Per antrą fazę, trunkančią vidutiniškai apie 1,5 minut÷s, išsiskiria apie 100 ml spermos, kurioje yra beveik visi ejakuliato spermatozoidai. Per 2,5 – 5 minutes trunkančią trečią fazę išsiskiria apie 165 mililitrų spermos, kurią sudaro palyginti nedaug spermatozoidų (apie 2 mlrd.) ir prostatos, pūslinių, Kuperio ir uretrinių liaukų sekretas (Larson K., 1995). Trečioji ejakuliacijos faz÷ gali tęstis gana ilgą laiką, kai kinta ejakuliacijos pobūdis: po prid÷tinių lytinių liaukų sekreto ir spermatozoidų išskyrimo būna ramyb÷s faz÷, kai sperma neišskiriama. Ramyb÷s faz÷je kuilys atlieka varpos judesius arba gali truputį pakeisti kūno pad÷tį. Trečioji faz÷ nulemia ejakuliacijos trukmę, kuri priklauso nuo spermos ÷mimo dažnio (Karosas J., 1997).

Szostak B., Sarzynska J., (2011) nustat÷, kad pjetr÷nų veisl÷s kuiliams reikia ilgiausiai laiko pasiruošti sueičiai, tai trunka 13,5 minučių, diurokams trumpiausiai – 1,5 minut÷s. Diurokų pjetr÷nų mišrūnams tai užtrunka 0,2 minut÷s, o hemšyrų pjetr÷nų mišrūnams reikia apie 2,8 minut÷s. Kuilio ejakuliacija ilgiausiai truko 23 minutes pjetr÷nų veisl÷s kuiliams, hemšyrų pjetr÷nų mišrūnams reikia apie 14 minučių, Lenkijos dižiųjų baltųjų – 10,4, Lenkijos landrasams – 12,6 minučių. Trumpiausiu lytiniu susijaudinimu ir ejakuliacija pasižym÷jo PIC mišrūnai. Labiausiai susijaudinę buvo diurokų pjetr÷nų mišrūnai ir diurokų veisl÷s kuiliai – 7 minutes. Taip pat nustatyta, kad su amžiumi šis visas procesas ilg÷ja. Jauniausių kuilių šis laikas buvo 1,5 minut÷s trumpesnis, nei vyriausių kuilių (daugiau kaip trys metai). Jaunesniems kuiliams (iki 24 m÷nesių), reikia daugiau nei 10 minučių ejakuliacijai atlikti. Kuo didesnis kuilio libido, tuo trumpesn÷ ejakuliacija, didesnis spermos kiekis ir judrumas. Visi tyrimai buvo statistiškai patikimi.

1.1.3. Kuilio naudojimo intensyvumas

Kuiliai su aukštais selekciniais rodikliais yra brangūs ir ne visuomet kergimas apsimoka. Vykdant kergimą, su vienu kuiliu per metus sukergiama 100 – 120 kiaulių. Kiaulių veisime įdiegus s÷klinimą, vieno kuilio sperma galima apvaisinti per metus iki 1000 kiaulių ir gauti 8 – 10

tūkstančių paršelių. Be to, suaugusių kuilių sperma galima aps÷klinti kiaulaites, kurias sunku sukergti su didelio svorio kuiliais. S÷klinant patikrinta pačių geriausių kuilių sperma, galima padidinti kiaulių apsivaisinimą ir vislumą (www.lgi.lt/files/info/Zootechniko_zinynas.pdf).

Įvairių autorių rekomendacijos skirtingos, spermos kokyb÷s atžvilgiu ir nusakant dažniausią kuilio panaudojimo intensyvumo intervalą. Tai galima paaiškinti tuo, kad bandymai atlikti su skirtingomis kuilių veisl÷mis, amžiumi, skirtingų aplinkos ir geografinių sąlygų laikomiems gyvuliams.

Ants÷klidyje spermatozoidai subręsta per septynias – aštuonias dienas, jam ištušt÷jus – jis v÷l prisipildo per šešias – septynias dienas. Šešiasdešimt procentų spermatozoidų yra pašalinami vienos ejakuliacijos metu. O po trijų – keturių ejakuliacijų, dvylikos valandų intervalu, ants÷klidis visiškai ištušt÷ja. Pagreit÷jęs spermatozoidų jud÷jimas iš ants÷klidžio galvut÷s į jo uodeg÷lę, gali sukelti įvarius spermatozoidų struktūrų pakitimus. Dažnai imant spermą, patologinių spermatozoidų procentai padid÷ja iki trisdešimt penkių – keturiasdešimt septynių, o judrumas sumaž÷ja iki penkiasdešimt aštuonių – penkiasdešimt keturių procentų. (Bonet S. et al., 1991).

Nesumažinant spermos apvaisinimo galios, iš jaunų kuiliukų sperma gali būti imama vieną kartą per savaitę, o iš vyresnių negu metai – du kartus per savaitę arba ne dažniau kaip kas penkias dienas. Vertinant spermos kokybę mikroskopu, ejakuliate turi būti ne mažiau kaip septyniasdešimt procentų judrių spermatozoidų (Larson K., 1995).

E. Aniulis (1997) kur kas geresnius apvasinimo ir vados didumo rezultatus gavo, kai kiaul÷s buvo s÷klintos po du kartus. Apvaisinimas didesnis 18,7 procento, o vada vidutiniškai 0,29 paršelio didesn÷, negu s÷klinant vieną kartą per rują.

Priklausomai nuo kuilių naudojimo dažnumo, kinta ne tik ejakuliato tūris bei spermatozoidų koncentracija, bet ir spermatozoidų aktyvumas. Labai intensyviai naudojamų kuilių aktyvumas maž÷ja (Fulop L. 1995; Schilling E., Vengust M., 1987).

Taip pat nustatyta, kad patel÷s rujos metu s÷klinamos du ar daugiau kartų 15 procentų geriau apsivaisina. Pasteb÷ta, kad apsivaisinimas būna geresnis, kai s÷klinama ne vieno kuilio sperma (Drickamer H.G., 1997).

L.Šernien÷s ir kt. (1999) bandymų metu, sperma imta vienos dienos intervalu, kas suintensyvino spermatogenezę, ko pasekoje did÷jo spermos koncentracija ir spermatozoidų skaičius išaugo iki 30,68 milijardo per parą. Lyginant spermos rodiklius su trijų – keturių parų spermos ÷mimo dažniu, tai tur÷jo neigiamos įtakos sumaž÷jusiam ejakuliato tūriui ir bendram spermatozoidų skaičiui.

N. Jankevičiūt÷ (2002) pataria iš kuiliukų iki 9 m÷nesių amžiaus spermą imti dažniau kaip tris kartus per savaitę, o vyresnių – penkis kartus. Riškevičien÷ V., Janušauskas A. (2006) pataria

susirgus kuiliui ar nesant poreikiui, nenustoti reguliariai imti spermos, o geriau pa÷mus, ją sunaikinti.

Spermos kokyb÷ maž÷ja, did÷jant spermos surinkimo dažnumui. Gautų paršelių skaičius buvo didžiausias paršaved÷s, kuri apvaisinta sperma, paimta vieną kartą per savaitę. Atsižvelgiant į gimstamumo rodiklius, vados dydį, ejakuliato surinkimo dažnumas iš subrendusių kuilių gali būti du, trys kartai per savaitę (Frangei R. et al., 2005).

Kuilių naudojimas kergimui priklauso nuo amžiaus, veisl÷s, įmitimo bei individualių savybių, lentel÷ Nr. 2.

Intensyviai, tiksliau, kas antrą dieną naudojant kuilius spermos ÷mimui po m÷nesio reikia daryti 8 – 10 dienų pertrauką. Naudojant kuilius kasdien, po 7 dienų reikia daryti bent 2 savaičių pertrauką. Iš jaunų kuiliukų spermos imti nereik÷tų dažniau kaip vieną kartą per savaitę (www.lgi.lt/files/info/Zootechniko_zinynas.pdf).

Dažnai imant spermą, subrendusių spermatozoidų skaičius išsenka, ejakuliatuose atsiranda didelis kiekis nesubrendusių spermatozoidų formų, tod÷l svarbu reguliariai sekti spermos kokybę ir kuilių naudojimo intensyvumą.

1.1.4. Spermos vertinimas

Kuilių sperma yra vaisingumo rodiklis. Spermatozoidų koncentracija, jud÷jimas ir sveiki spermatozoidai yra pagrindiniai spermos vertinimo kriterijai (Colenbrander V. L. et al. 1993). Spermos doz÷ ir spermatozoidų gyvybingumas turi būti tiriami prieš s÷klinant patelę. Daug spermos savybių gali būti panaudotos, vertinant bendrą spermos kokybę. Vertinant patino vyriškumą, paprastos ir svarbios išvados gaunamos, patikrinant ir įvertinant svarbiausią rodiklį — ejakuliatą.

Spermatozoidų kiekis yra vienas iš svarbiausių apvaisinimo faktorių. Iš ejakuliato pagaminus daug dozių, sumaž÷ja spermos savikaina, tačiau kartu reikia išlaikyti tą patį apvaisinimo lygį, nepriklausomai nuo dirbtiniam aps÷klinimui naudojamo skiediklio. Žinant spermos plazmos cheminę sud÷tį, svarbu nustatyti spermos skiediklius, kad pailgintume spermatozoidų gyvybingumo išsaugojimo laiką.

Pagrindinis faktorius, nulemiantis skiediklio kokybę yra apvaisinimo procentas (Bilchfeldt T. et al., Johnson L.A. et al., 1988). Papildomas vertinimo rodiklis yra atvestų paršelių skaičius. Dar vienas svarbus spermos skiediklio kokyb÷s rodiklis yra spermatozoidų išgyvenimo laikas. Šis aspektas labai svarbus komercinių s÷klinimo centrų darbuotojams ir spermos naudotojams, kurie

yra suinteresuoti gerais apvaisinimo rezultatais, kai s÷klinama tris dienas išlaikyta sperma. Tai ypač svarbu skiestą spermą transportuojant ilgais atstumais (Reed H.C.B, 1990).

Sperma dažniausiai skiedžiama skiedikliais BTS, Kiev, Androhep, GChCS (gliukoz÷s – chelato – citrato – sulfatinis), MR – A. Zorlesco (Karosas J., 1997).

Šernien÷ L., Riškevičien÷ V. ir kt. (2002) bandymų metu nustatyt÷, kad n÷ vienas veiksnys – skiediklis ir kuilio įtaka iš jų atskirai ar sąveikoje vienas su kitu neturi reikšmingos įtakos paršavedžių apsivaisinimo procentui, vados dydžiui ir atvestų gyvų paršelių skaičiui. Mažiausiai spermatozoidai agliutinuoja Baisogalos ir BTS (IMV technology) skiedikliuose.

Lietuvos mokslininkai Sutkevičien÷ N. (2008), Šernien÷ su bendraautoriais (2002) išanalizavę paršavedžių, s÷klintų skirtingais skiedikliais skiesta kuilių sperma apvaisinimo rezultatus, nustat÷, kad skiediklis neturi reikšmingos įtakos paršavedžių apvaisinimo procentui ir gyvų paršelių skaičiui. Tačiau pasteb÷jo, kad didesnis spermatozoidų gyvybingumas, su MR – A, skiedikliu, nei X – CELL.

Praskiesta kuilių sperma turi būti laikoma 16 – 18° C temperatūroje. Tokioje temperatūroje ji išlieka gyvybinga 6 – 8 dienas, tačiau d÷l apvaisinimo galios sumaž÷jimo naudojimui tinka 2 – 3 dienas (www.lgi.lt/files/info/Zootechniko_zinynas.pdf).

1.2. Veiksniai, darantys įtaką spermai ir spermos kokybei

Kiaulininkyst÷s įmon÷se ir veislynuose ypatingas d÷mesys kreipiamas bandos reprodukcijai. Didel÷se specializuotose įmon÷se kinta tradicin÷ kiaulių mityba, laikymo ir priežiūros sąlygos, ribojamas gyvūno jud÷jimas, trūksta natūralios saul÷s šviesos, didel÷ gyvulių koncentracija, triukšmas ir kiti stresai slopina apsaugines organizmo funkcijas ir organizmo geb÷jimą prisitaikyti, trikdo fiziologines funkcijas. Tas ypač neigiamai veikia kiaulių reprodukcijos procesus (Diehl S. et al., 2003).

Genetiniai veiskniai (veisl÷s) ir aplinkos veiksniai (socialiniai, šviesa, sezonas, temperatūra ir kt.), kurie priklauso nuo kuilio veisl÷s, įtakoja spermą ir jos kokybę (Lin C., 2005).

1.2.1. Genetiniai faktoriai

Kiaulių produktyviąsias savybes veikia tiek fenotipiniai, tiek genetiniai veiksniai. (Fiedler I. et. al., 1999).

S÷klidžių dydis gali būti paveldimas ir yra susijęs su patinų ir patelių ankstyvu brendimu, turinčių tą patį t÷vą ir motiną ir palikuonis. Bręstančio ir suaugusio kuilio s÷klid÷s svoris susijęs su išskiriamo testosterono ir spermos kiekiu. Kuilių s÷klidžių dydis teigiamai koreliuoja spermos gamybą (Lin C., 2005).

Devynių m÷nesių amžiaus kuilių ejakuliato tūris ir koncentracija daug mažesn÷, nei aštuoniolikos m÷nesių ir vyresnių. Kuiliai kaip reproduktoriai iki skerdimo naudojami 2 – 4 metų amžiaus. Sulaukę septynių m÷nesių amžių, jie išprodukuoja nuo 12 iki 14,5 milijardų spermatozoidų per dieną. (Knox V. R., 2003).

Ištirta, kad mažiausi paveld÷jimo koeficientai gaunami požymiams, susijusiems su reprodukcin÷mis savyb÷mis, o tai reiškia, kad produktyvumą ženkliai sąlygoja aplinkos faktoriai. (Jančien÷ I., 2005; Kerzien÷ S. 2004.).

1.2.2. Sezono įtaka kuilių spermos kokybei

Sezono įtaka svarbi spermos kokybei, daugumos autorių nuomone aukščiausi spermos kokyb÷s rodikliai būna žiemos periodu, žemesni – vasarą. Tai patvirtina mūsų Lietuvos mokslininkai, savo atliktuose bandymuose. Sezono įtaka tur÷jo reikšmę spermatozoidų judrumo sumaž÷jimui vasarą ir rudenį, koncentracijos sumaž÷jimui rudenį ir žiemą, bei patologinių spermatozoidų skaičiaus padid÷jimui vasaros pabaigoje, bei rudens pradžioje. (N.Jankevičiūt÷, H.Žilinskas 2002; Šernien÷ L. ir kt., 2002).

R. V. Knox (2003) teigia, kad kuilių spermos kokyb÷ yra geriausia rugs÷jo – vasario m÷nesiais lyginant su kovo – rupjūčio m÷nesių laikotarpiais. Spermatozoidų patologijas iššaukia, laikant 35° C temepratūroje, tris dienas kuilių spermą. Per aukštoje temperatūroje, ejakuliate esantis proteinai sumažina spermatozoidų išgyvenimo trukmę.

1.2.3. Veisl÷s įtaka

Kiaulių reprodukcijos rodiklius lemia daug veiksnių. Labai svarbus veiksnys yra paršaved÷s ir kuilio veisl÷. Kiaulių produktyvumą Lietuvoje tyr÷ nemažai mokslininkų, kurie nustat÷ genetinių veiksnių įtaką. Tyrimais nustatyta, kad įvežtų veislių kiaulių reprodukcijos savybes veikia geb÷jimas prisitaikyti prie naujų aplinkos sąlygų, nes kiaul÷s nevienodai joms jautrios.

Didžiausią dalį Lietuvoje veisiamų kiaulių sudaro Lietuvos baltosios (37 proc.), landrasai (25 proc.), jorkšyrai (17 proc.) ir didžiosios baltosios (16 proc.). Šių veislių kiaul÷s naudojamos veisimui, nes jos pasižymi geromis reprodukcijos savyb÷mis. Tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad mišrintų kiaulių reprodukcija geresn÷.

Tyrimais įrodyta, kad landrasų ir jorkšyrų veisl÷s kiaul÷s atsiveda didesnius palikuonis negu diurokų ar hempšyrų paršaved÷s. W. Tantasuparuk įrod÷ reprodukcinių rodiklių skirtumus tarp landrasų ir jorkšyrų veislių kiaulių. Pavyzdžiui, landrasų paršelių lizdo dydis buvo didesnis negu jorkšyrų, o pastarosios veisl÷s paršavedžių atjunkymo – rujos laikotarpis (ARL) buvo 0,3 dienos trumpesnis negu landrasų. Nustatyta, kad jorkšyrų veisl÷s paršavedžių kiaušid÷se susiformuoja daugiau geltonųjų kūnų negu landrasų. Vidutinis jų skaičius atitinkamai siek÷ 10 – 20 ir 8 – 19 geltonkūnių.

Kitas mokslininkas Tummaruk P. nustat÷, kad jorkšyrų veisl÷s kiaul÷s pirmą kartą s÷klinamos 12 dienų v÷liau negu landrasų. Tačiau poruojamų Lietuvos baltųjų (LB) paršavedžių amžiaus įtaka reprodukcin÷ms savyb÷ms buvo nežymi – nuo 0,1 iki 3,9 procento (Karvelien÷ B., 2010).

E. Aniulio ir V. Dalinkevičiaus (1997) tyrimų metu nustatyta, kad didžiausio tūrio ejakuliatus (316,53±8,02 ml), palyginti su kitomis veisl÷mis (pjetrenų, Lietuvos baltųjų, Vokietijos landrasų), išskyr÷ hempšyrų x pjetrenų mišrūnų kuiliai, o didžiausia spermatozoidų koncentracija (0,444±0,0l3 mlrd/ml) buvo Vokietijos didžiųjų veisl÷s kuilių ejakuliatuose. Didžiausiu gamybiniu paj÷gumu pasižym÷jo Vokietijos didžiųjų kuilių grup÷ (94,15±1,76 mlrd. spermatozoidų ejakuliate; p<0,05).

Kuilio veisl÷ turi mažiausiai įtakos paršavedžių apsivaisinimui: jei kuilio sperma yra geros kokyb÷s, t. y. morfologiškai ir biochemiškai normalūs spermatozoidai, be chromosominių defektų, tai gaunami ir geri paršavedžių apvaisinimo rezultatai (Kertenis D. ir kt., 2007).

1.2.4. Š÷rimo įtaka kuilių spermos kokybei

Kuilių reproduktorių mitybai, lyginant su kitomis kiaulių klas÷mis, yra skirtas mažas d÷mesys moksliniuose tyrimuose, nes subrendę kuiliai vis dar sudaro santykinai mažą dalį visos kiaulių populiacijos. Be to jau seniai buvo nustatyta, kad normali kuilio ejakuliato doz÷ yra daug didesn÷, negu reikia vienai kiaulei apvaisinti. Veislininkyst÷je dominavo natūrali poravimosi sistema ir

mažai kam rūp÷jo, didinti ejakuliato spermatozoidų skaičių, tarkim iš 50 mlrd. padidinti iki 75 mlrd. Tačiau šiandien, dirbtinis apvaisinimas labiausiai yra paplitęs kiaulių veislininkyst÷je ir kiekviena paruošta apvaisinimui spermos doz÷, turi piniginę vertę (Estienne J. M. et al., 2004).

Kuilių spermos kokyb÷, panaudojimo laikas, paršavedžių apvaisinimas tiesiogiai priklauso nuo š÷rimo ir laikymo. Šeriant kuilius nevisaverčiais racionais, gali pablog÷ti paršavedžių apvaisinimas, vislumas. Kuiliai šeriami, atsižvelgiant į jų amžių, svorį, įmitimą, naudojimo intensyvumą. (www.lgi.lt/files/info/Zootechniko_zinynas.pdf)

S. M. Speight et al., (2011) nustat÷, kad organinis selenas, nedaro įtakos kuilių s÷klidžių ir priedinių lytinių liaukų dydžiui, nors juosmenyje, kepenyse, inkstuose, s÷klid÷se, ants÷klidyje ir prid÷tin÷se lytin÷se liaukose rasta didžiausia jo koncentracija, o neorganinio selenito – vidutin÷.

Kombinuotųjų pašarų davimas starteriu 7 – 60 dienų amžiaus paršeliamas, sumažina nevaisingumą pirmojo kergimo metu, padidina gyvų gimusių paršelių skaičių ir jų svorį, padidina ejakuliato tūrį ir spermatozoidų koncentraciją, be to sumažina nesubrendusių, patologinių spermatozoidų skaičių (Vasil’ev A. A. et al., 2009)

Kuiliams labai svarbūs vitaminai A, D, ypač E, nes jie turi didelę įtaką spermos kokybei bei jos apvaisinimo galiai, reprodukcin÷ms savyb÷ms. Kuiliams dažniausiai taikomi koncentracinio tipo racionai. Iš grūdinių pašarų geriausia tinka miežiai bei avižos. Pageidautina, kad kuilių sausų pašarų mišiniuose (ypač kergimo metu) avižos sudarytų apie 30 – 40 %. Vitaminų kiekiui papildyti duodama kvietinių s÷lenų.

Siekiant aprūpinti kuilių racionus aukštos biologin÷s vert÷s baltymais ir nepakeičiamosiomis aminorūgštimis, būtina naudoti baltymingus pašarus, kurie ypač svarbūs intensyvaus kergimo metu. Pašarin÷s žol÷s ne tik pagerina apetitą, praturtina racioną vitaminais, bet ir teigiamai veikia reprodukcines savybes. Dvi valandas po š÷rimo nepatartina kuilio naudoti kergimui (www.lgi.lt/files/info/Zootechniko_zinynas.pdf).

B. Kemp, M.W.A. Verstegen (1991) savo tyrimais pagrind÷, kad baltymų ir energijos trūkumas mažina spermatozoidų gamybą. Didesn÷ žala padaroma, trūkstant baltymų, nei energijos. Tai neigiamai veikia lytinį potraukį ir kuilių spermos kokybę. Sumaž÷jęs baltymų kiekis, įtakoja estradiolio koncentraciją, kuri sumažina lytinį potraukį ir pakeičia spermos savybes. Pašarai su omega – 3 riebalų rūgščių papildais gerina spermos savybes.

Buvo atlikta keletas eksperimentų, norint įvertinti, vitaminų poveikį kuilių reprodukcinei sistemai. Dauguma tyrimų buvo orientuota į jaunus, besivystančius kuilius (6 – 10 m÷nesių). Teigiama, kad kuilio mityba su dideliu vitamino C kiekiu, riebaluose tirpių vitaminų A, D3, E, K ir cholino, pantenono rūgšties, riboflavino, folio rūgšties, niacino, tiamino, piridoksino, B12, biotino vandenyje tirpių vitaminų papildai netur÷jo pastebimo poveikio kuilių spermai ar lytiniui potraukiui (M. J. Estienne et al. 2004).

Ilgalaikis š÷rimas žuvies taukais, sveikų suaugusių kuilių organizme, pakeit÷ riebiąsias rūgštis kuilių s÷klid÷se ir paveik÷ steroidų gamybą. (Castellano CA, et al., 2011).

1.2.5 Streso įtaka kuilių spermos kokybei

Streso faktorius — tai vienas iš stipriausių veiksnių veikiančių kiaulių lytines funkcijas. D÷l streso kiaulių kraujyje padaug÷ja adrenalino kiekis, o tai blokuoja lytinių hormonų išsiskyrimą. Stresas per CNS, endokrininę, imuninę sistemas veikia kiaulių biologiją ir vienas ryškesnių jo pasireiškimo požymių — pablog÷jusios kiaulių reprodukcin÷s savyb÷s (Miceikien÷ I., 2005m.; Jokubka R., 2001m.).

Kiaulių pramon÷je, modernių technologijų sąlygomis, streso faktorius yra neatsiejamas neigiamas veiksnys, kuris smarkiai įtakoja kiaulių lytinę funkciją. Patiriant stresą, did÷ja adrenalino kiekis kraujyje, o tai blokuoja pagumburio ir hipofiz÷s gonadotropinių hormonų išskyrimą (www.lgi.lt/files/info/Zootechniko_zinynas.pdf).

Kiaulių reakcija stresiniams faktoriams, priklausomai nuo organizmo atsparumo, veisl÷s ir lyties yra nevienoda. Stresams jautresni yra kuiliukai, negu kiaulait÷s. Kiaulių stresinę reakciją galima nustatyti daugeliu metodų, tačiau tiksliausią stresams atsparesnių kiaulių atranką galima padaryti naudojant genotipinio įvertinimo metodus. Vienas iš tokių yra šeštoje kiaulių chromosomoje atrastas recesyvinis Halotano genas. Jis paveldimas autosominiu būdu, tai yra jei genas homozigotin÷s būsenos (PP), kiaul÷s jautrios stresams, jei heterozigotin÷s (NP) — tokios kiaul÷s yra šio geno nešiotojos. Kiaul÷s jautrumas stresui yra paveldimas, tod÷l jautrūs kuiliukai ir kiaulait÷s napaliekamos veislei. Išimtis gali būti daroma tik pjetrenams, nes dauguma jų chromosomose turi min÷tą streso geną (Klimas P. ir kt., 2006; J.Kriauzien÷ ir kt., 2005).

Įvairių veislių kiaul÷s į stresus reaguoja skirtingai. Labai produktyvių veislių gyvuliai yra jautresni. Tokių gyvulių organizme vykstantys intensyvūs metabolizmo procesai skatina mas÷s augimą, o adaptacin÷s savyb÷s prast÷ja. Stresams jautrios kiaul÷s mažiau rezistentiškos, prastesn÷s jų reprodukcin÷s savyb÷s. Jautriausi stresams yra pjetrenai ir įvairios selekcijos landrasai. (,Jokubka S., Miceikien÷ I., 2001).

Streso faktoriai:

Fiziniai – temperatūrų, santykin÷s oro dr÷gm÷s svyravimai, intensyvūs triukšmai (norma 60 – 90 dB) ir kt;

Cheminiai – anglies dvideginio, sieros vandenilio, amoniako koncentracijos padid÷jimas, įvairūs farmakologijos preparatai;

Transportavimo trukm÷ ir greitis, transportavimo priemonių rūšys, transportuojamų gyvūlių išd÷stymas, jų skaičius transportavimo priemon÷je ir kt.;

Š÷rimo – staigus raciono pakeitimas

Trauminiai – s÷klinimo klaidos, kastracija, infekcijos, ženklinimas, kaulų lūžiai, sv÷rimas; Biologiniai – vakcinacija, įvairių susirgimų gydymas, higienos nesilaikymas;

Eksperimentiniai – gyvulių dirginimas elektros srove, vibracija; Ranginiai – kova d÷l lyderio statuso.

Padid÷jusi aplinkos temperatūra turi neigiamos įtakos spermatogenezei ir spermos kokybei, nes sutrinka kuilio s÷klidžių ir kapšelio termoreguliacinis mechanizmas. Aukštos temperatūros neigiama įtaka stebima, esant aukštesnei negu 26° C temperatūrai.

1.2.6. Mikroklimatas

Aukšta oro temperatūra, saul÷s šviesos stygius, bloga ventiliacija veikia ne tik kiaulių lytinę sistemą, bet ir kuilių spermatogenezę, d÷l to išskiriama blogesn÷s morfologin÷s sud÷ties ir gyvybingumo sperma. Nors patel÷s lytinis ciklas ir n÷ra sutrikęs, s÷klinant paršavedes tokia sperma, kiaulių apsivaisinimas sumaž÷ja. Esant žemai aplinkos temperatūrai, kiaulių apsivaisinimo ir vislumo sumaž÷jimo nepasteb÷ta. (Karvelien÷ B., 2010)

S. Y. Huang, Y. H. (2000) ištyr÷ 13 diurokų, 9 landrasų ir 7 jorkšyrų veisl÷s kuilius, kurių vidutinis amžius buvo 25,2±2,2 m÷nesiai. Tyrimų rezultatuose gavo, kad landrasų veisl÷s kuilių sperma, geresn÷ nei jorkšyrų ir diurokų kuilių (p<0,05), o karštuoju sezonu, spermos kokyb÷ gerokai sumaž÷jo (p<0,05).

1.2.7. Šviesos įtaka kuiliams

Šviesa skatina gonadotropinių hormonų išsiskyrimą, tad gerina vislumą. Dienos šviesumo sureguliavimas skirtingais metų laikais, gali pagreitinti lytinį subrendimą. Nors tiksli priežastis dar n÷ra išaiškinta, nustatyta, kad padidintas šviesos r÷žimas neįtakoja, o skatina brendimą ir stimuliuoja lytinį potraukį (Agrarwissenschaft D., 2005; Lazaraitis B., 1988).

D÷l menko apšvietimo l÷t÷ja kuilių medžiagų apykaita, silpsta jų dauginimosi aktyvumas, sumaž÷ja produktyvumas ir vaisingumas, atbunka jautrumas į išorinius dirgiklius. Tod÷l dienos šviesa kuiliams turi būti nustatoma apšvietimo ryškumu ir jo trukme. Šviesos režimas

apskaičiuojamas atsižvelgiant į lytį, amžių ir paskirtį. Svarbu, kad šviesos intensyvumas išliktų toks pat, nepriklausomai nuo sezono. Visoms amžiaus grup÷ms tur÷tų būti taikomas 16 – 17 valandų per parą bendros apr÷pties ne mažiau kaip 100 lx apšvietimas. Šviesa, kaip aktyvus fiziologinis organizmo stimulas, jos intensyvumas, trukm÷ ir spektrin÷s sud÷ties poveikis keičia baltymų metabolizmą, riebalų, angliavandenių, mineralų ir energijos, visa tai atsispindi fiziologin÷je būkl÷je ir gyvulių produktyvume. Jei naminiai gyvūnai ilgą laiką būna menkai apšviestoje patalpoje ir trumpai dienos šviesoje, slopsta baltymų sintez÷, kenčia jų audiniai ir organai, jie l÷čiau auga (http://www.enimlighting.com/lt/apsvietimas – zemes – ukiui, 2011).

1.2.8. Adaptacija

Prisitaikymas naujom laikymo sąlygom visų pirma neigiamai veikia reprodukcinius rodiklius. Ypač pramoninių kompleksų sąlygomis, nupirktų iš veislynų bandos pakaitai veislinių kiaulaičių pirmaisiais metais išbrokuojama apie 33%. (Jančien÷ I., 2005).

Adaptacija (aklimatizacija) yra sud÷tingas procesas, tod÷l norint išsaugoti importuotų veislių kiaulių specifines savybes, o ypač pen÷jimosi ir m÷singumo rodiklius, be visaverčio š÷rimo ir gerų laikymo sąlygų tikslinga ir reguliariai įvežti kuilius kas (kas 3 – 4 metai) arba jų spermą (Klimien÷ A., Klimas R., 2007).

1.2.9. Kuilių laikymas

Kuiliai – reproduktoriai gali būti laikomi atskirose patalpose arba atskirose paršavedžių tvartų sekcijose. Didelę įtaką sveikatai bei lytiniam aktyvumui turi aktyvus mocionas. Kuiliams naudinga gird÷ti, užuosti bei matyti kitas kiaules. Taip pat kuilio buvimas kergiamų paršavedžių patalpose stimuliuoja paršavedžių rują (www.lgi.lt/files/info/Zootechniko_zinynas.pdf). Kuilių libido ir ejakuliato tūris maž÷ja, esant kuo toliau izoliuotam nuo patel÷s (Lin C., 2005).

1.3. Įvertinti kuilių amžiaus įtaką spermos tūriui, judrumui ir

apvaisinimajai galiai

1.3.1.Amžiaus įtaka spermos tūriui

Spermos kiekis yra fizinis parametras, vertinamas iškart po spermos surinkimo. Kuilių ejakuliato tūris skiriasi priklausomai nuo amžiaus, ÷mimo dažnio, maitinimo, sveikatos būkl÷s, spermos surinkimo būdo, patiriamo streso spermos surinkimo metu ir kitų veiksnių. Jaunesni kuiliai iki lytin÷s brandos (5 – 8 m÷nesių) išskiria mažesnes spermos dozes, kai pasiekia maksimumą ji išlieka iki 7 – 8 metų amžiaus kuiliams.

Kalbant apie kuilių, išskiriamo ejakuliato vidutinę normą, mokslininkų nuomon÷s skirtingos. E.E. Swiestra (1973) nustat÷, kad su amžiumi did÷ja kuilių ejakuliato tūris, bet maž÷ja spermatozoidų koncentracija. Lotze A., Kennedy bei Karosas taip pat sutinka, kad kuiliui senstant, maž÷ja spermatozoidų skaičius ejakuliate (Lotze A. 1989; Kennedy B. W.; 1984; Karosas J., 1997). Ejakuliato tūrio norma yra 250 ml, gali varijuoti tarp 100 ir 1200 ml. Anot Labussiere (1990), vidutinis kuilio ejakuliato tūris yra 150 – 250 ml, Hafez (1993) teigia, kad ejakuliato tūris yra 100— 150 ml.

Anot, E. E. Swiestra (1973) ir B.W. Kenedy. (1984) ejakuliato tūris ir koncentracija stabilizuojasi 24 – 30 m÷nesių kuiliams, o 34,5 m÷n spermos tūris ir spermatozoidų koncentracija – didžiausia, spermatozoidų judrumas sumaž÷jęs.

Conlon ir Kennedy (1978) didžiausią spermatozoidų koncentraciją nustat÷ 24 m÷nesių kuiliams, o didžiausią tūrį – 33 m÷nesių amžiaus kuiliams.

J. Karosas (1997), atlikęs Lietuvoje laikomų kuilių veislių spermos kokybinius rodiklius pagal kuilio amžių, teigia, kad senstant kuiliams, išskiriama mažiau spermatozoidų, nors pats ejakuliato tūris nežymiai padid÷ja. Skirtingai nei tirtos veisl÷s, LB kuilių ejakuliato tūriui maž÷jant, spermatozoidų skaičius ejakuliate antraisiais eksploatacijos metais padid÷jo, o trečiaisiais sumaž÷jo. I. Audet (1998) nurodo, kad 12 – 35 m÷nesių ejakuliato tūris yra gana pastovus, o nuo 35 m÷nesių pradeda maž÷ti.

L. Šernien÷ (2000) Lietuvoje tyr÷ kuilių spermą ir nustat÷ didžiausią ejakuliato tūrį mišrių veislių kuiliams. 8 – 18 m÷nesių kuilių ejakuliato tūris mažesnis nei vyresnių kuilių. Did÷jant kuilių amžiui, ejakuliato tūris, spermatogenez÷s intensyvumas ir patologinių spermatozoidų skaičius did÷ja, o spermatozoidų koncentracija maž÷ja. L. Šernien÷s teigimu, kuilių amžius reikšmingas visiems spermos kokybiniams ir kiekybiniams rodikliams, išskyrus spermatozoidų judrumą.

N. Jankevičiūt÷s (2002) tyrimų duomenimis jaunų kuiliukų ejakuliato tūris yra mažas, o jiems augant, ejakuliato tūris did÷ja. Kuo vyresnis kuilys, tuo didesnis spermos tūris ir mažesn÷ spermatozoidų koncentracija. Didžiausias ejakuliato tūris ir mažiausia spermatozoidų koncentracija nustatyta vyriausioje 30 m÷nesių ir daugiau danų landrasų ir diurokų kuilių amžiaus grup÷je.

N. Sutkevičien÷ (2008) Kteigia, kad kuiliukams augant ir bręstant, ejakuliato tūris did÷ja. Didžiausias tūris ir mažiausia spermatozoidų koncentracija nustatyta vyriausioje (27 – 32 m÷nesių) kuilių amžiaus grup÷je.

J. Wolf, J. Smital (2009) septynis metus analizavęs įvairių veislių ir amžiaus 230705 kuilių ejakuliatus, teig÷ kad kuilio amžius turi didelę įtaką spermos produkcijai. Ejakuliato tūris did÷ja iki dviejų metų ir daugiau ar mažiau lieka pastovus v÷liau. Viso tūrio padid÷jimas buvo maždaug 100,0 ml. Spermatozoidų koncentracija did÷ja tik iki 11 m÷nesių amžiaus, v÷liau ji palaipsniui maž÷ja. Iki trijų su pusę metų amžiaus, kuilio spermos produkcija did÷ja. Tris dienas po ejakuliacijos s÷klid÷se būna spermos „pauz÷“, spermos tūris atkuriams per penkias, septynias dienas, o visiškai atsistato po dešimt, vienuolikos dienų (Lenetl÷ Nr. 4).

Grafikas Nr. 1. Ejakuliato tūrio ir koncentracijos kaita skirtingu amžiumi

J. Wolf, J. Smital (2009) http://www.animal – science.org/content/87/5/1620/F1.expansion.html Oberlender G., Murgas L. D. S. ir kt. (2012) ištyr÷ devynių diurokų veisl÷s kuilių 447 šviežius ejakuliatus pagal amžių nustat÷, kuilių iki penkiolikos m÷nesių amžiaus (210,66±57,95) 64,86±26,92 ml maženis, nei virš penkiolikos m÷nesių amžiaus kuilių (275,52±84,87). Spermos koncentracija kuilių iki penkiolikos m÷nesių amžiaus (110,19±82,38 x109) buvo didesn÷ 34,2±42,62 x109 (75,99±39,76 x109).

G. Nacu, C. Pascal, St. Ciornei (2012) apraš÷ tyrimus su penkiolika Didžiųjų baltųjų, diurokų ir landrasų veisl÷s kuiliais. Kuilių amžius nuo aštuonių iki trisdešimt vieno m÷nesio, sperma imta

kas penkias dienas. Nuo aštuonių iki aštuoniolikos m÷nesių amžiaus kuilių ejakuliato tūris buvo 202,8ml, žymiai didesnis – 258,9 ml nuo devynių iki trisdešimt vieno m÷nesio amžiaus.

Lenkų mokslininkai tirdami 116 diurokų ir pjetr÷nų kuilių spermos morfologiją, nustat÷, kad aštuonių – devynių m÷nesių pjetr÷nų kuilių spermos tūris yra 276,03±103,50, o diurokų 185,28±57,03, tačiau diurokų spermatozoidų koncentracija žymiai didesn÷ 548,79±136,01, nei pjetr÷nų 444,29±101,44.

Rumunų mokslininkai ištyr÷, kad trijų metų amžiaus kuilių spermos tūris yra apie 235 mililitrus, jis did÷ja 243,57 ml ketverių metų amžiaus kuiliams ir pagaliau maž÷ja į 145,00 ml, esant penkeriems metams. Kuilių tūris v÷l padid÷ja iki 216,25 ml esanat septynerių metų kuiliams. Spermatozoidų koncentracijos kilimai buvo trijų ir penkerių metų amžiaus kuiliams, v÷liau po truputį maž÷jo. 3 ir 5 ir paskui maž÷ja truputį. Vidutin÷ spermos koncentracija trijų metų amžiaus buvo 53,99 milijardai, ketverių – 78,49 milijardai, penkerių – 54.93 milijardai, septynerių – 64,47 milijardai.

Taigi, kuilio vieno ejakuliato vidutinis tūris yra 250 ml, varijuoja tarp 50 ir 400 ml. Kuiliai išskiria didžiausią spermos kiekį lyginant su kitų naminių gyvūnų reproduktoriais. Tai d÷l gausios prid÷tinių lytinių liaukų sekrecijos, ypač s÷klinių pūslelių. Stormenin÷s šlapl÷s liaukų sekrecijoje, gausu drebučių pavidalo spermos.

Kai ejakuliato tūris yra labai mažas, jis laikomas netinkamu, nes tarp tūrio ir kitos charakteristikos yra teigiama koreliacija. Tokie nukrypimai gali būti rasti įvairiame kuilių amžiuje, ir jie laikomi patologiniais (Lin C., 2005).

Paprastai labiau sumaž÷jusi spermos doz÷, gaunama iš jaunesnių kuilių. Taip dar gali atsitikti, iškart imant du ejakuliatus, antro ÷mimo metu doz÷ bus mažesn÷. Maža spermos doz÷ nebūtinai turi patologijų, tačiau joje yra maža spermatozoidų koncentracija (Frunza I. et al., 2008).

Senstant taip pat pastebimas lynių funkcijų sumaž÷jimas, kas įtakoja ir spermos kokybę. Senstant kuiliams dažnai nustatomi seklidžių degeneracijos požymiai (Šernien÷ L., Januškevičien÷ G., 2005)

Spermatozoidų koncentracija taip pat yra svarbus spermos kokyb÷s rodiklis, reikšmingas nustatant spermos praskiedimo laipsnį. Dabartin÷je praktikoje spermatozoidų skaičiui nustatyti gali būti naudojama kalibruota elektronin÷ ląstelių skaičiavimo įranga, spektofotmetriniu, spermiodensimetriniu; kompiuterizuotu metodu (Frunza I. et al., 2008; Agrarwissenschaft D., 2005).

Nustatant koncentraciją, spermos tūris ir gyvų spermatozoidų procentas yra svarbus rodiklis, norint praskiesti spermą, kuri bus toliau naudojama patelių apvaisinimui.

Pagal E. S. E. Hazef (1980), kuilių spermatozoidų koncentracija yra 0,1 - 0,2 x 108 spermatozoidų/ml, La Bussiere (1990) 200 - 300 mln/ml. E. Kommisrud (2002) nustat÷ keturių

kuilių veislių spermatozoidų koncentracijas: diurokų 133±49 x 106 spermatozoidų/ml; landrasų 86±32 x 106 spermatozoidų/ml; diurokų/landrasų 100±21 x 106 spermatozoidų/ml; jorkšyrų 117±35 x 106 spermatozoidų/ml. J. Strzežek (1995) tyrimų rezultatai buvo tokie: landrasų 286±8,072 x 106 spermatozoidų/ml; jorkšyrų 211±22,07 x 106 spermatozoidų/ml; diurokų 315±47,43 x 106 spermatozoidų/ml; česterių 363±50,16 x 10 spermatozoidų/ml.

Taigi kuilių spermos koncentracijos vidurkis yra 100 - 300 mln/ml, tod÷l, kuilių sperma yra mažiau koncentruota nei buliaus sperma ir apytiksliai lygi eržilų spermos koncentracijai 5 - 10 kartų. Kitimo riba yra labai didel÷, tarp 10 mln. ir 1 mlrd. spermatozoidų/ml.

1.3.2. Kuilių amžiaus įtaka spermos judrumui

Vertinant spermos kokybę, tai vienas iš dažniausiai naudojamų rodiklių, svarbus vaisingumui. Judrumas yra sveiko spermatozoido esminis požymis, tačiau tai dar neįrodo jo geb÷jimo apvaisinti.

Spermos judrumo nustatymas laikomas vienu svarbiausiu etapu, tiriant spermą. Judrumas ir spermatozoidų gyvybingumas priklauso nuo optimalaus prostatos ir s÷klinių skysčių proporcingumo. S÷klinių liaukų sekrecija daro neigiamą poveikį spermatozoidų judrumui ir gyvybingumui. Kita vertus prostatos skystis stimuliuoja judrumą ir apsaugo nuo s÷klinių skysčių neigiamo poveikio (Lin C., 2005).

Spermatozoidų judrumas nustatomas vizualiai, naudojant šviesos mikroskopiją, taip pat galima vertinanti kompiuterinio vaizdo analize ir jud÷jimo krypties technika. Matuojant dviem aspektais paprastai atidžiai žiūrima, judrių spermatozoidų procentin÷ dalis ir subjektyviai vertinami individualūs spermatozoidai.Labai vaisingu ejakuliatu laikoma, kai spermatozoidų judrumas yra 80 proc. Fotoelektrinis, elektronikos ir kompiuterin÷s spermos analiz÷s metodas leidžia tiksliai įvertinti spermatozoidų judrumą, jų trajektoriją, jud÷jimo greitį, judesių tipus. Spermatozoidų judrumą taip pat galima vertinti, naudojant gimdos kaklelio gleivių testus (Agrarwissenschaft D., 2005; Frunza I. et al., 2008).

Spermatozoidų judrumo procentas reikšmingas skaičiuojant praskiedimo laipsnį ir nustatant sveikų spermatazoidų s÷klinimo dozę, kuri yra svarbus veiksnys, lemiantis paršingumo ir vados dydžio procentą. (Alm – Packalen K., 2009)

J. Strzežek (1995), išanalizavo keturių skirtingų veislių kuilių spermatozoidų judrumą ir gavo šiuos rezultatus: landrasų 0,86±0,16 Mm/s, jorkšyrų 0,86±0,18 Mm/s, diurokų 0,88±0,14 Mm/s, česterių 0,80±0,00 Mm/s (Frunza I. et al., 2008).

E.E. Swiestra (1973) atliko tyrimus su kuiliais ir nustat÷, kad jaunų jorkšyrų veisl÷s kuilių spermatozoidų judrumas yra didesnis, nei Lacombe veisl÷s kuilių ejakuliatuose, kuilių amžiui kintant nuo 5 – 6,5 m÷nesių iki 6,5 – 7,5 m÷nesių amžiaus. Progresyvus spermatozoidų judrumas

maž÷ja jorkšyrų veisl÷s kuiliams bręstant ir išnyksta kuiliams pasiekus 9 – 11 m÷nesių amžių, kada jie subręsta.

I. Audet (1998) tvirtina, kad nuo 4 – 4,5 iki 24 – 29 m÷nesių amžiaus kuilių spermos kokyb÷ tolygiai ger÷ja.

L. Šernien÷ (2000) jaunų LB veisl÷s kuiliukų spermoje nustat÷ mažiausią gyvų bei judrių spermatozoidų skaičių. L. Šernien÷s ir kt. (2002) tyrimuose amžiaus veiksnys spermatozoidų judrumui patikimos įtakos netur÷jo, kuiliams senstant, gyvų spermatozoidų skaičius ejakuliate maž÷jo.

N. Jankevičiūt÷ 2002 didžiausią spermatozoidų judrumą nustat÷ 18 – 24 m÷nesių amžiaus kuiliams. Jiems senstant, pastebimas spermatozoidų judrumo sumaž÷jimas.

N. Sutkevičien÷ (2008) nustat÷ mažiausią spermatozoidų judrumą 27 – 32 m÷nesių Danijos landrasų ir diurokų veisl÷s kuiliams. Jiems senstant, pastebimas, spermatozoidų judrumo sumaž÷jimas. Tai galima paaiškinti spermatozoidų su patologijomis skaičiaus padid÷jimu.

Judrumas nuolat maž÷jo su amžiumi, bet bendras sumaž÷jimas buvo mažiau nei 1%. Mažiausias spermatozoidų judrumas nustatytas 48 m÷nesių kuiliams. (lentel÷ Nr. 5)

Grafikas Nr. 2. Spermatozoidų judrumas kintant kuilių amžiui

Paimta išJ. Wolf ir J. Smital 2009, Effects in genetic evaluation for semen traits in Czech Large White and Czech Landrace boars, Czech J. Anim. Sci., 54, 2009 (8): 349 – 358

G. Oberlender et al (2012), ištyr÷ devynių diurokų veisl÷s kuilių 447 šviežius ejakuliatus ir pagal amžių nustat÷, kad kuilių iki penkiolikos m÷nesių amžiaus (79,82±15,41) 2,54±2,92 procentais maženis nei virš penkiolikos m÷nesių amžiaus kuilių (82,36±12,49).

1.3.3. Kuilių amžiaus įtaka spermos apvaisinamajai galiai

Žilinskas H., Riškevičien÷ V. (1996) ištyrę kuilius, pri÷jo išvados, kad mažiausia apvaisinamoji galia tų kuilių, kurių sperma ne tokia judri ir kurioje daug patologiškų spermatozoidų (lentel÷ Nr.6.).

Lenetel÷ Nr.2. Kuilių apvaisinamosios galios įvertinimas

Apvaisintų kiaulių skaičius Kuilio Nr. Kuilio amžius S÷klintų

kiaulių skaičius Vienetai Procentai Gimusių paršelių skaičius vadoje 1 2 20 15 75 7,7 2 7 5 2 40 10 3 4 29 17 58,6 9,9 6 3 19 13 68,4 8,8

Paimta iš: Žilinskas H., Riškevičien÷ V., Ganusauskas A. Lietuvos kuilių reproduktorių spermatozoidų morfologinio įvertinimo reikšm÷, Veterinarija ir zootechnika. Veterinarija. T.1 (23), 1996, P. 20.

N. Jankevičiūt÷, (2002) nustat÷, kad Danų landrasų ir diurokų paršavedžių aukščiausias apsivaisinimo procentas ir didžiausias skaičius negyvų paršelių atvestas, paršavedes s÷klinant vyresnio kaip 24 m÷nesių amžiaus kuilio sperma. Labai geras apsivaisinimas (100 procentų), bet kartu ir didelis atvestų negyvų paršelių skaičius nustatytas paršavedes s÷klinant jaunų septynių m÷nesių amžiaus kuiliukų sperma.

N. Sutkevičien÷, (2008) įvertinus kuilio amžiaus įtaką paršavedžių, s÷klintų Danijos landrasų ir diurokų veislių kuilių sperma reprodukcijai, teigia, kad aukščiausias apsivaisinimo procentas ir didžiausias skaičius gyvų paršelių gautas paršavedžių, s÷klintų 15 – 20 m÷nesių amžiaus kuilių sprerma, kurie pasižym÷jo geru spermatozoidų judrumu ir spermos kokybe.

1.4. Kuilio veisl÷s sąryšis spermos tūriui, judrumui ir apvaisinimo galiai

1.4.1. Veisl÷s įtaka spermos tūriui

P. D. Conlon., B.W. Kennedy (1978), teigia, kad landrasų veisl÷s kuiliai išskiria du kartus didesnio tūrio ejakuliatą nei hemšyrų ir diurokų veisl÷s kuiliai, tačiau landrasų veisl÷s kuilių spermatozoidų koncentracija mažesn÷ nei diurokų ir hempšyrų.

J. Karosas (1997), nuomone, ejakuliato tūris svyruoja nuo 218,1 ml Vokiečių didžiųjų baltųjų kiaulių veisl÷s (DE) iki 313,3 ml (VL) Vokietijos landrasų, tuo tarpu spermatozoidų koncentracija nuo 0,241mlrd/ml LB iki 0,467 mlrd/ml (DE).

Jorkšyrų ir landrasų veislių kuiliai išskiria daugiau spermos, nei m÷sinių pietr÷nų veisl÷s kuiliai. Lietuvos baltųjų veisl÷s kuiliai lyginant su pjetr÷nų, hemšyrų, diurokų, Vokietijos landrasų, belgų landrasų ir mišrūnais, pasižymi mažais ejakuliatais (221,9 ml), mažu spematozoidų skaičiumi ejakuliate (67,7 mlrd/ml). Tad Lietuvos baltųjų veisl÷s kuiliai, būdami panašūs į jorkšyrų veislę, pasižymi silpnomis spermos išskyrimo savyb÷mis.

Vokiečių didžiųjų baltųjų veislių kuilių spermatozoidų koncentracija ir jų skaičius ejakuliate buvo didžiausi, o jų spermatozoidų išgyvenimas ir ejakuliato tūris – mažiausi. Didžiausias ejakuliato tūris buvo vokiečių landrasų, o ilgiausia spermatozoidų išgyvenimo trukm÷ – pjetr÷nų ir hempšyrų mišrūnų. Mažesnis spermatozoidų išskyrimas, lyginant su kitomis tirtomis veisl÷mis, rastas LB kuilių spermose (Karosas J., 1997).

N. Jankevičiūt÷, (2002) atlikusi tyrimus su Danų landrasų ir diurokų veisl÷s kuiliais nustat÷, kad danų landrasų veisl÷s kuilių ejakuliatų tūris didžiausias (298,61±127,81 ml), o spermatozoidų koncentracija mažiausia (0,47±0,13) mlrd/ml). Diurokų veisl÷s kuilių ejakuliatai pasižym÷jo mažesniu tūriu (192,98±57,39 ml), tačiau didesne spermatozoidų koncentracija (0,54±0,19 mlrd/ml), lyginant su danų landrasų veisl÷s kuilių ejakuliatais, skirtumai tarp veislių statistiškai patikimi (p≤0,001).

N. Sutkevičien÷, (2008), vertinusi Lietuvoje laikomų kuilių veisl÷s įtaką spermos kokybiniams ir kiekybiniams rodikliams, teigia, kad Danijos landrasų veisl÷s kuilių ejakuliato tūris didesnis (258,94±81,38 ml), o spermatozoidų koncentracija mažesn÷ (0,39±0,1 mlrd./ml) nei diurokų veisl÷s kuilių.

J Wolf. ir J. Smital (2009), mokslininkai ištyrę 10,691 ejakuliatus iš 204 diurokų veisl÷s kuilių, vidutinį metinį tūrį gavo 200,0 ml, tai yra 70,0 ml (270,0 ml) mažiau nei didžiųjų baltųjų veisl÷s kuilių, kurių buvo 607, ištirta 46,169 ejakuliatų ir 75,0 ml mažiau nei pjetr÷nų veisl÷s 202

kuilių (275,0 ml) iš 12,050 ejakuliatų. Nors diurokų veisl÷s kuiliai tur÷jo mažiausią spermos tūrį, bet pasižym÷jo didžiausia spermatozoidų koncentracija.

G. Nacu et al., (2012) apraš÷ tyrimus su penkolika Didžiųjų baltųjų, diurokų ir landrasų veisl÷s kuiliais. Kuilių amžius nuo aštuonių iki trisdešimt vieno m÷nesio, sperma imta kas penkias dienas. Ejakuliato tūris nuo aštuonių iki trisdešimt vieno m÷nesio 199,1±6,2 ml didžiųjų baltųjų kuilių, žymiai didesnis landrasų 258,8±5,2 ml, diurokų – 235,8±5,1. Didžiausias skirtumas 61,4 ml gautas tarp jaunų landrasų veisl÷s kuilių 227,4 ml nuo aštuonių iki aštuoniolikos m÷nesių amžiaus ir vyresnių 288,8ml nuo devyniolikos iki trisdešimt vienerių m÷nesių amžiaus kuilių. Mažesnis skirtumas rastas 56,1 ml tarp diurokų veisl÷s jaunų ir vyresnių kuilių, tai dar kartą patvirtino, kad liaukos, gaminančios sekretą, aktyviausios vyresniame kuilių amžiuje.

E. Kommisrud (2002) nustat÷ keturių veislinių kuilių spermos masę: diurokų 147±47 g; landrasų 265±77 g; diurokų / landrasų 253±72 g, jorkšyrų 245±99 g. L. A. Johnson (2000) atliktuose tyrimuose nustat÷, keturių veislinių kuilių spermos tūrį: landrasų 252±12,5 ml; jorkšyrų 243±29,7 ml; diurokų 170±15,1 ml; česterių 187±27,0 ml. I. Frunza et al. (2008) teig÷, kad kuilio spermos doz÷ vidutiniškai yra 200 - 250 ml (125 - 1000 ml).

1.4.2. Veisl÷s įtaka spermos judrumui

Spermos judrumo nustatymas laikomas vienu svarbiausiu etapu, tiriant spermą. Judrumas ir spermatozoidų gyvybingumas priklauso nuo optimalaus prostatos ir s÷klinių skysčių proporcingumo. S÷klinių liaukų sekrecija daro neigiamą poveikį spermatozoidų judrumui ir gyvybingumui. Kita vertus prostatos skystis stimuliuoja judrumą ir apsaugo nuo s÷klinių skysčių neigiamo poveikio (Lin C., 2005).

B.W. Kennedy (1984) suskirst÷ kuilių veisles maž÷jančia tvarka, pagal jų išskiriamos spermos kokyb÷s rodiklius. Geriausia spermos kokybe pasižymi jorkšyrai, toliau landrasai, diurokai, hemšyrai ir Lacombe veisl÷s kuiliai.

E. E. Swiestra (1976) atliko tyrimus su kuiliais ir nustat÷, kad jaunų jorkšyrų veisl÷s kuilių spermatozoidų judrumas yra didžiausias. O diurokų veisl÷s kuilių – didžiausias spermatozoidų skaičius ejakuliate.

J. Strzežek (1995), išanalizavo keturių skirtingų veislių kuilių spermatozoidų judrumą ir gavo šiuos rezultatus: landrasų 0,86±0,16 µm/s, jorkšyrų 0,86±0,18 µm/s, diurokų 0,88±0,14 µm/s, česterių 0,80±0,00 µm/s (I. Frunza et al., 2008).

I. Audet (1998) tvirtino, kad mišrūnų veisl÷s kuilių spermatozoidų judrumas ir gyvybingumas didesnis, nei grynaveislių, šis skirtumas maž÷jo jiems senstant.

S.Y. Huang et al., (2000) tyrimuose nustat÷, kad visais metų laikais landrasų veisl÷s kuilių spermos kokyb÷ būna geresn÷ nei jorkšyrų ar diurokų veisl÷s kuilių sperma.

L. Šernien÷s (2000) tyrimų duomenimis, didžiausias ejakuliato tūris yra hemšyrų, tačiau spermatozoidų koncentracija mažiausia. Intensyviausia spermatogenez÷ vyko vokiečių didžiųjų veisl÷s kuiliams, o silpniausiomis spermos išskyrimo savyb÷mis pasižym÷jo Lietuvos baltųjų veisl÷s kuiliai.

N. Jankevičiūt÷ (2002) teig÷, kad kuilio veisl÷s veiksnys reikšmingos įtakos netur÷jo danų landrasų ir diurokų veisl÷s kuilių spermatozoidų judrumui. Tačiau morfologiškai įvertinus ejakuliatus, nustat÷, kad diurokų veisl÷s kuilių ejakuliatai pasižymi blogesne kokybe, nustatytas didžiausias patologinių spermatozoidų skaičius lyginant su danų landrasų veisl÷s kuilių ejakuliatais.

N. Sutkevičien÷ (2008) spermatozoidų judrumas Danijos landrasų veisl÷s kuilių ejakuliatuose buvo 2,95 procentais didesnis nei diurokų. Analogiškai Danijos landrasų kuilių ejakuliatai statistiškai patikimai pasižym÷jo geresne kokybe, diurokų veisl÷s kuilių ejakuliatuose nustatytas didesnis bendras patologinių spermatozoidų kiekis (20,06±13,73).

J. Wolf ir J. Smital (2009), iš 10,691 tirtų diurokų veisl÷s kuilių ejakuliatų, vidutinis spermos judrumas buvo 73,6 procentai, tai yra 3 procentais mažesnis už tirtus didžiųjų baltųjų veisl÷s kuilius (76,6 proc.) ir 3,2 procentais mažesnis nei pjetr÷nų kuilių (76,8 proc.).

1.4.3. Veisl÷s įtaka apvaisinamajai galiai

N. Jankevičiūt÷s (2002) diurokų veisl÷s kuilių sperma s÷klinant paršavedes, apvaisinimas geresnis, nei danų landrasų veisl÷s kuilių sperma.

N. Sutkevičien÷s (2008) nuomone kuilio veisl÷ paršavedžių apvaisinimui statistiškai reikšminga nebuvo, tačiau pasteb÷ta, kad apvaisinimas yra geresnis paršavedes s÷klinant Danijos landrasų nei diurokų veisl÷s kuilių sperma. Tai galima paaiškinti geresniu danijos landrasų veisl÷s kuilių spermos judrumu ir geresne spermos kokybe. Paršaved÷s, s÷klintos diurokų veisl÷s kuilių sperma, atved÷ šiek tiek daugiau gyvų paršelių vadoje.

2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA

Tyrimai atlikti 2010 rugpjūčio – 2011 rugpjūčio m÷nesiais, „X“ kiaulių komplekse. Tyrimui naudoti 23 veisliniai kuiliai: Danijos landrasų ir jorkšyrų po 6 kuilius, diurokų veisl÷s – 11. Pagrindinis atrankos į grupę kriterijus – kuilių veisl÷ ir amžius. Visi kuiliai tiriamuoju laikotarpiu buvo nuo septynių iki trisdešimt šešių m÷nesių amžiaus. Mityba ir priežiūra organizuota pagal vienodas laikymo technologijas, šeriama du kartus per dieną, pagal subalansuotus racionus, naudojant specialius pašarus „Gestat“, girdoma iš automatinių čiulptukinių girdyklų.

Iš vieno kuilio sperma imta kas septynias dienas, tą pačią savait÷s dieną. Iš viso ištirti 92 ejakuliatai: diurokų – 44, landrasų ir jorkšyrų po 24. Tiriamieji kuiliai pagal amžių buvo suskirstyti į tris grupes (1 lentel÷): pirmoji grup÷ – 7 iki 12 m÷nesių, antroji – 13 iki 24 m÷nesių, trečioji – 25 iki 36 m÷nesių amžiaus.

1. Lentel÷. Kuilių amžiaus grup÷s

Kuilių amžiaus grup÷s Kuilių amžiaus m÷nesiais

I 7 – 12

II 13 – 24

III 25 – 36

Tyrimo metu įvertinti šie kuilių reprodukcinių savybių rodikliai: spermos tūris mililitrais, specialioje matavimo taroje; pirmą parą – ką tik paimtos (šviežios) spermos ir antrą parą po ÷mimo (skiestos) spermos judrumas procentais nustatytas mikroskopu; skaičiuotas vados dydis, aps÷klintų kiaulių procentas nustatytas „Agrosoft win pig“ programa.

Tūris. Spermos tyrimo labaratorijoje, ejakuliato tūriui nustatyti, sperma iš karto po ÷mimo buvo pilama į graduotą stiklinę ir taip nustatomas jos tūris mililitrais.

Spermos skiediklis buvo gaminamas v÷liausiai likus vienai dienai iki naudojimo, „BTS“ milteliai buvo ištirpinami penkiuose litruose „Unitron“ vandens. Mažiausiai vieną valandą prieš naudojimą skiediklis buvo laikomas 36°C termperatūros vandenyje. Kiekviena spermos doz÷, skiesta „BTS Unitron“ skiedikliu, laikoma „Unitron“ termostate, esant pastoviai 16°C temperatūrai, uždaryta specialiose plastikin÷se tūbel÷se iki spermos analiz÷s. Sperma skiesta eletrofotokolorimetro pagalba taip, kad vienoje doz÷je būtų 2,2 – 2,3*109 spermatozoidų koncentracija.Spermos judrumo tyrimai atliktiiš karto po spermos pa÷mimo ir po 24 valandų.

Judrumas. Naudota sperma, kurioje yra ne mažiau 70 procentų judrių spermatozoidų. Prieš spermatozoidų judrumo analizę, į 3 ml tūrio m÷gintuv÷lį buvo įpilta 300 µl spermos, 5 minutes pašildoma 36° C vandens vonioje. Ant šilto (37°C) objektinio stiklelio, sterilia lazdele buvo

užlašinama 5 µl spermos, uždengiama šiltu dengiamuoju stikleliu ir mikroskopuojama. Spermatozoidų judrumas tiek šviežios, tiek skiestos spermos buvo vertinamas subjektyviai mikroskopu, nustatant tiesia eiga judrių spermatozoidų kiekį.

Kiaulių s÷klinimas. Nor÷dami maksimaliai sumažinti kiaul÷s įtaką tiriamiems rodikliams, s÷klinimui parinktos tos pačios veisl÷s ir tokio pat amžiaus kiaul÷s. Visų s÷klintų kiaulių ruja nustatoma kuiliu bandytoju, kasdien nuo 10 iki 14 valandos. Paršaved÷ sus÷klinta skiesta sperma v÷liausiai pra÷jus 10 minučių po to, kai buvo pasteb÷tas refleksas, kuris nustatomas vizualiai spaudžiant koją į kirkšnį, arba atlikus pabandymą užšokti ant jos. Visos paršaved÷s s÷klintos vienodai, vieną kartą paroje nuo 14 valandos. Nuo trečios iki ketvirtos savait÷s po sus÷klinimo, visos paršaved÷s ultragarsinio skanerio“Pay medical“ pagalba patikrinamos paršingumo atžvilgiu. Buvo vertinami tokie apvaisinimo rodikliai: apvaisinimo procentas, atvestų gyvų paršelių skaičius vadoje, žuvusių paršelių skaičius vadoje ir atjunkytų paršelių skaičius vadoje.

Statistin÷ duomenų analiz÷. Statistin÷ duomenų analiz÷ atlikta SPSS (Statistical Package for Social Science) statistinio paketo Nr. 9 versija (SPSS for Windows 9.0, SPSS Inc., Chicago, H., JAV 1989 – 1999) programa.. Analizuojami duomenys buvo aprašomi naudojantis aprašomąja statistika (aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis, dispersija).

Veiksnių reikšmingumas buvo tikrinamas, iškeliant hipotezę, kad tie faktoriai pasirinktam kintamajam įtakos neturi. Veiksniai, kurių reikšm÷s buvo mažesn÷s už nustatytą ribą (p=0,05), buvo laikomi kaip turintys įtakos. Duomenys laikyti statistiškai patikimais, kai p≤0,05.

3. SAVI TYRIMAI

3.1. Ryšys tarp kuilio amžiaus ir spermos tūrio

Remiantis (3.1.1 pav.), visų veislių kuiliai mažiausią ejakuliato tūrį vidutiniškai 181,4±5,47 ml išskyr÷ iki 12 m÷nesių, o didžiausią – 313,0±5,27 ml – 12-24 m÷nesių kuiliai. Skirtumas tarp mažiausiai spermos ejakuliato išskyrusių kuilių iki 12 m÷nesių ir daugiausiai – 12-24 m÷nesių amžiaus grupių yra 43,8 proc. (p < 0,05).

Analizuojant atskirai amžiaus grupes pagal kas kartą išskirtą ejakuliatą, kuilių iki 12 m÷nesių iki III ÷mimo karto did÷jo, kol pasiek÷ maksimumą 202,0±49,97 ml (p<0,05). 12-24 m÷nesių spermos tūris didžiausias III (2:1 – 338,0±136,6ml (p<0,05); 2:3 – 338,0±93,9 (p>0,05)) ir IV (2:1 – 335,0±171,5ml (p<0,05); 2:3 – 335,0±47,8 (p>0,05)) ÷mimo metu. 24-36 m÷nesių kuilių tūris buvo svyruojantis visais ÷mimo kartais ir didžiausias paskutinio ÷mimo, tačiau statistiškai nepatikimas. 176 184 202 164 320 297 338 ₃₃₅ 263 276 245 288 100 150 200 250 300 350 400 I II III IV E ja k u li a to tū ri s , m l

Spermos ÷mimo kartai

iki 12 m÷n. 12-24 m÷n. 24-36 m÷n.

3.2. Ryšys tarp kuilio amžiaus ir šviežios spermos judrumo procentais

Visų veislių kuilių SJ vidurkiai beveik vienodi: iki 12m÷n. 84,66±5,05 proc; 12-24m÷n. – 84,00±4,66 proc, 24-36 m÷n. – 84,34±4,34 proc.

Jauniausių kuilių judriausi spermatozoidai buvo I ir II ÷mimo kartą 86±5,47 proc (p<0,05), v÷liau tapo mažiausias iš visų amžiaus grupių. 12-24 m÷nesių amžiaus ir vyresnių kuilių SJ šviežioje spermoje buvo svyruojantis ir mažiausias II (p<0,05) ir IV (p<0,05) spermos ÷mimo kartą. (3.2.2 pav.)

3.3. Kuilių amžiaus įtaka skiestos spermos judrumui procentais

Lyginant visų kuilių amžiaus įtaką šviežios ir skiestos spermos judrumui buvo, nustatyta, kad spermatozoidų judrumas daugiausiai sumaž÷jo jauniausių kuilių – 4,2 proc. (83,5 proc. – 79,3 proc.), o mažiausiai – 2,75 proc. (84,0 proc. – 81,25 proc.) – grup÷je nuo 12 iki 24 m÷n. Vyriausių kuilių spermos judrumas sumaž÷jo 3,09 proc. (84,3 proc. – 81,21 proc.) (3.3.3. pav.).

3.4. Kuilių amžiaus įtaka apvaisinimui

Nepriklausomai nuo kuilio veisl÷s atskirai pa÷mus, visų amžiaus grupių avaisintų kiaulių procentas, mažai skyr÷si (3.4.4 pav.). 12-24 m÷nesių kuiliai apvaisino 0,905 proc. A:b (p < 0,05) daugiau kiaulių nei iki 12 m÷nesių ir 1,455 proc. A:c (p < 0,05) daugiau nei 24-36 m÷nesių kuiliai.

3.5. Ryšys tarp kuilio amžiaus ir gyvų paršelių vadoje

Kuilio amžius turi ryšį atvestų gyvų paršelių vadoje skaičiui (3.5.5. pav.). Kad ir mažai skiriasi, bet nuo 12-24 m÷nesių kuilių s÷klinta sperma, kiaul÷s atved÷ 3,7 proc (b:a p<0,05) daugiau už jauniausius ir 3,3 proc. (b:c p<0,05) daugiau už vyriausius.

14,06 a 14,60 b 14,12 c 14,00 14,10 14,20 14,30 14,40 14,50 14,60 14,70

iki 12 nuo 12 iki 24 nuo 24 iki 36

G y v i p a rš e li a i v a d o je

Kuilių amžius m÷nesiais

3.6. Ryšys tarp kuilio amžiaus ir atjunkytų paršelių skaičiaus vadoje

Kaip matome 3.6.6 pav., atjunkytų paršelių skaičius vadoje vidutiniškai buvo didžiausias kuilių iki 12 m÷n (3.6.6 pav.). 2,3 proc (a:b p<0,05) daugiau už 12-24 m÷n. ir 2,1 proc (a:c p>0,05) daugiau už vyriausius. Nuo 12-24 m÷n. ir vyriausių kuilių amžiaus atjunkytų paršelių skaičius skyr÷si tik 0,2 proc. (c:b p<0,05).

12,72 a 12,43 b 12,45 c 12,4 12,45 12,5 12,55 12,6 12,65 12,7 12,75

iki 12 nuo 12 iki 24 nuo 24 iki 36

A tj u n k y tų p a rš e li ų v a d o je

Kuilių amžius m÷nesiais

3.7. Ryšys tarp kuilio veisl÷s ir spermos tūrio

Analizuojant trijų skirtingų veislių spermos ejakuliato tūrį (3.7.7 pav.), nustatyta, kad landrasų veisl÷s kuiliai išskyr÷ didžiausią kiekį spermos, 12,4 proc. ± daugiau lyginant su jorkšyrų ir 31,1 proc. ± diurokų veisl÷mis. Didžiausias landrasų ejakuliato tūris buvo imant trečią kartą 22,5 proc. daugiau už jorkšyrų ir 35,5 proc. diurokų, o mažiausias - diurokų antrą ÷mimo kartą, 38,9 proc. mažiau nei landrasų ir 28,5 proc. jorkšyrų veisl÷s kuilius.

242 225 244 259 320 ₃₁₄ 293 307 318 368 378 341 100 150 200 250 300 350 400 I II III IV E ja k u li a to t ū ri s , m l

Spermos ÷mimo kartai

Diurokai Jorkšyrai Landrasai