LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA
MILDA SAKALAUSKAITö
KUMELIŲ NESUSIKERGIMO PRIEŽASČIŲ TYRIMAS X ŽIRGYNE
Veterinarijos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. Audrius Kučinskas
1 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas: KUMELIŲ NESUSIKERGIMO PRIEŽASČIŲ TYRIMAS X ŽIRGYNE
1. Yra atliktas mano paties;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2013 m. sausis 25 d. Milda Sakalauskait÷
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. 2013 m. sausis 25 d. Milda Sakalauskait÷
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO 2013 m. sausis 25 d. doc. dr. Audrius Kučinskas
(data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
2013 m. sausis 25 d. doc. dr. Audrius Kučinskas
(aprobacijos data) (katedros ved÷jo/ vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IŠ
(gynimo komisijos sekretor÷s/iaus parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
2
TURINYS
SANTRAUKA ... 3
SUMMARY... 4
ĮVADAS ... 6
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 7
1.2. Šalutin÷s (išorin÷s) nevaisingumo priežastys ... 7
1.2.1. Genetin÷s priežastys ... 7
1.2.2. Š÷rimas ir kūno kondicija ... 7
1.2.3. Laikymo sąlygos... 8
1.3. Pagrindin÷s (vidin÷s) nevaisingumo priežastys... 9
1.3.1. Išoriniai lytiniai organai ... 9
1.3.1.1. Vulvos pakrypimo kampas ... 9
1.3.1.2. Koitalin÷ egzantema ... 9
1.3.1.3 Navikiniai susirgimai... 10
1.3.1.4. Kergimo liga ... 11
1.3.2. Makšties prieangis ir makštis ... 12
1.3.2.1. Pneumovagina ... 12
1.3.2.2. Urovagina ... 12
1.3.2.3. Varikozin÷s makšties venos... 13
1.3.2.4 Makšties ir jos prieangio traumos kumeliavimosi ar kergimo metu ... 13
1.3.3. Gimdos kaklelis ... 14
1.3.4. Gimda ir kiaušintakiai ... 14
1.3.4.1. Endometritai ... 14
1.3.4.2. Piometra... 16
1.3.4.3. Kontaginis arklių metritas ... 17
1.3.4.4. Endometroz÷... 17
1.3.4.5. Endometriumo cistos ... 18
1.3.4.6. Kiaušintakių pakitimai... 18
1.3.5. Kiaušid÷s ... 19
3
1.3.5.2. Neovuliavę folikulai ... 19
1.3.5.3. Daugybin÷s ovuliacijos ... 20
1.3.6. Amžiaus įtaka vaisingumui ... 20
1.3.7. Chromosomų įtaka vaisingumui... 21
1.3.8. Ankstyvoji embrionų žūtis ... 21
1.3.9. Endokrinin÷s priežastys... 21
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 23
2.1. Tyrimo medžiaga... 23
2.2. Tyrimo schema ... 23
3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 25
3.1. Biocheminiai kraujo tyrimai ... 25
3.2. Kraujo leukoformul÷ ir morfologiniai tyrimai... 25
3.3 Kumelių amžiaus, veisl÷s, genetikos, išorinių lytinių organų išsid÷stymo įtaka bei rektinio ir vaginalinio tyrimų rezultatai... 26
3.4. Bakteriologiniai tyrimai... 28
3.5. Nevaisingumo priežastys ... 28
IŠVADOS ... 29
LITERATŪROS SĄRAŠAS... 30
PRIEDAI... 46
Sakalauskait÷ Milda (2013). „Mares infertility research in X stud”
Reserch advisor – doc. dr. Audrius Kučinskas. Kaunas. Veterinary Faculty of the Veterinary Academy of the Lithuanian University of Health Sciences.
Raktažodžiai: kumel÷s, nevaisingumas.
SANTRAUKA
Darbo tikslas buvo surinkti ir apibendrinti mokslinę literatūrą apie kumelių nevaisingumo priežastis ir ištirti d÷l ko kumel÷ms nepavyksta susikergti X žirgyne. Darbui buvo iškelti tokie uždaviniai: išanalizuoti mokslinę literatūrą kumelių nevaisingumo tema; išsiaiškinti, kuris iš panaudotų tyrimo metodų buvo pats informatyviausias ir išsiaiškinti d÷l ko nepavyksta susikergti kumel÷ms tiriamame žirgyne.
4 Tyrimas buvo atliktas 2011 – 2012 metais Lietuvoje esančiame žirgyne, kur laikoma apie 1000 įvairių veislių arklių (trak÷nų, arabų, senojo tipo žemaitukų, stambiųjų žemaitukų, Lietuvos sunkiųjų, grynakraujų jojamųjų ir ristūnų). Norint išsiaiškinti kumelių nesusikergimo priežastis šiame žirgyne iš viso buvo atrinktos 27 įvairių veislių (trak÷nų, arabų ir stambiųjų žemaitukų) ir įvairaus amžiaus (5 – 19 metų) kumel÷s, kur 21 (n=21) tur÷jo vaisingumo problemų, o 6 (n=6) – netur÷jo. Visoms kumel÷ms buvo imami kraujo m÷giniai ir tiriami biocheminiai rodikliai, skaičiuojamos leukoformul÷s, problemin÷ms kumel÷ms tiriami ir kraujo morfologiniai rodikliai. Taip pat visoms kumel÷ms buvo apžiūrimi išoriniai lytiniai organai, o turinčioms problemų atliekami vagininis ir rektinis tyrimai, imami bakteriologiniai tepin÷liai iš gimdos kaklelio. Taip pat buvo atsižvelgta į kumelių veislę, amžių, genetiką.
Atlikus tyrimus ir išanalizavus rezultatus paaišk÷jo, kad informatyviausi tyrimai yra vagininis ir rektinis, o mažiausiai žinių apie kumelių problemas suteik÷ kraujo tyrimai ir bakteriologinis tepin÷lis. Atsižvelgus į išorinių lytinių organų apžiūros, vagininio ir rektinio tyrimų duomenis buvo nustatyta, kad blogos išorinių lytinių organų pad÷ties sukeltos komplikacijos suk÷l÷ nevaisingumo problemų 19% kumelių, taip pat 19% kumelių nevaisingumas gal÷jo kilti d÷l kiaušidžių funkcijos sutrikimų, 9,5 % kumelių vaisingumo problemų kilo d÷l endometritų, 28,6% kumelių nevaisingumą suk÷l÷ priežastys susidedančios iš kelių anksčiau išvardintų veiksnių, o 14,3% kumelių nevaisingumo priežasčių nepavyko nustatyti. Taip pat buvo nutarta, kad norint tiksliau nustatyti nesusikergimo priežastis reikia atlikti smulkesnius tyrimus, tokius kaip ultragarsinis tyrimas ir audinių biopsija.
SUMMARY
The objective of work was to collect and summarize scientific literature about reasons of mares' infertility and to research the reasons of mares' infertility in X stud. The work had the tasks as follows: to analyze the literature about mares' infertility; to analyze, which method of research was the most informative and to analyze what is the reasons of mares' infertility in stud.
The research was made in 2011 - 2012, at stud located in Lithuania, where over 1000 horses of different breeds (Trakehner, Arabian horse, Samogitian breed horses, Lithuanian draft horses, Thoroughbreds, Trotters) are kept. There was selected 27 mares of various breeds (Trakehner, Arabian horse and Samogitian) and various age (5-19 years old) for research, where 21 ones (n=21) had infertility problems and 6 of them (n=6) do not had. The blood samples were taken from all mares and made biochemical profile, the leukoformulas were calculated, and blood cells morphology was
5 analyzed for problem mares. Also all mares' external genitalia were examined and rectal palpation method and vaginal observation was made for problem mares, bacteriological smears were taken from cervix, too. Also was taken into consideration the age, breed and genetics of mare.
The made research and the analysis was showed, that most informative observations are vaginal and rectal and the least informative are blood samples and bacteriological smears. The conclusions according to vaginal and rectal research are as follows: the 19% of mares' infertility was invoked by
complications of bad vulvar conformation; the 19% of mares' infertility could happen because of ovarian dysfunction; the 9,5% of mares' infertility was invoked because of endometritis; the 28,6% of
mares' infertility reasons were caused by several factors mentioned above; the 14,3% of mares' infertility reasons are unknown. Also the conclusion was made, that to find out the more accurate
6
ĮVADAS
Arkliai, priešingai nei kiti gyvuliai, veisimui yra laikomi santykinai ilgą laiką. Dažnai vyresn÷s kumel÷s yra vertingesn÷s nei jaunos d÷l jų įvertintų palikuonių. N÷ra retas atvejis, kai daugiau nei 20 metų amžiaus kumel÷ yra vis dar naudojama veisimui (B. A. Ball, 2000). Vidutiniškai 40–80% kergimų baigiasi gyvo kumeliuko atvedimu. Šis skaičius stipriai varijuoja kumelių populiacijoje (Osborne, 1975; Sullivan et al., 1975; Mahon, Cunningham, 1982; Baker at al., 1993). Žmogaus poveikis arklių reprodukcinei funkcijai padar÷ didelę žalą. Laukinių arklių ir ponių kai kuriose populiacijose gyvų atvestų kumeliukų skaičius siekia 95%, lyginant su 60% naminių kumelių (Bristol, 1987). D÷l didžiosios dalies nes÷kmingų kumelingumų yra kalta ankstyvoji embrionų mirtis. Kontroliuojamo kergimo atvejais miršta 5–14% embrionų, o laisvai kergiantis tik 1–2,5% (M. Davies, C. G. Mina, 2003), tuo tarpu kiti autoriai teigia, kad embrionų netektis yra dar didesn÷ (iki 50%) (Baker at al., 1993). Daugiausiai embrionų netenkama iki 40-os kumelingumo dienos (Gither, 1985). Reprodukcin÷s sistemos problemos arklių tobulinimo procese ilgai buvo ignoruojamos, atvirkščiai nei kitų, pavyzdžiui, žem÷s ūkio gyvulių, kur reprodukcijai visada buvo skiriamas labai didelis d÷mesys. Žinotina, kad kumel÷s nevaisingumas sezono pradžioje dažnai yra nesusijęs su patologin÷mis problemomis, o būna d÷l kitų, aplinkos ir priežiūros veiksnių, taip pat, natūraliomis sąlygomis dauguma kumelių neveda kumeliukų kiekvieną sezoną (M. Davis, C. G. Mina, 2003). Nesugeb÷jimas susikergti po kelių bandymų gali priklausyti nuo kumel÷s, eržilo arba jų abiejų (M.M. LeBlanc, 2008). Kiti autoriai (M. Davis, C. G. Mina, 2003) kumeles skirsto taip: vaisingos kumel÷s – sugeba vesti gyvus palikuonis; nevaisingos kumel÷s – laikinai negalinčios vesti kumeliukų; bergždžios – neturinčios kumeliuko einamuoju sezonu, tačiau galinčios jų tur÷ti ir tur÷jusios ankstesniais sezonais; kumel÷s su nepakankama reprodukcine funkcija – gali būti laikina arba visam laikui; sterilios kumel÷s – visiškai negalinčios daugintis. Jaunų pirmavedžių kumelaičių ir daug kartų kumeliuką tur÷jusių motininių kumelių nevaisingumo priežastys yra skirtingos (M.J. Evans et al., 1986).
Darbo tikslas: išnagrin÷ti, susisteminti ir apibendrinti mokslinę literatūrą apie kumelių nevaisingumą; išsiaiškinti priežastis, d÷l kurių kumel÷ms nepavyksta susikergti X žirgyne.
Darbo uždaviniai:
1. Surinkti ir išanalizuoti mokslinę literatūrą apie kumelių nevaisingumo priežastis.
2. Išanalizuoti, kurie tyrimo metodai yra informatyviausi kumeliu nevaisingumo klausimu. 3. Nustatyti kumelių nesusikergimo priežastis X žirgyne.
7
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Kumelių nevaisingumo priežasčių skirstymas
Sumaž÷jusio ar išnykusio vaisingumo priežastys gali būti skirstomos į išorines ir vidines (M. Davis, C. G. Mina, 2003), arba į genitalines ir negenitalines (Wintzer H. J., 1986). Išorin÷ms priežastims galima priskirti genetinius faktorius, š÷rimą, laikymo sąlygas, klimatą, netikslų rujos nustatymą, dirbtinai priskirtą kergimo sezoną taip pat nevaisingą ar žemo vaisingumo eržilą (M. Davis, C. G. Mina, 2003; Wintzer H. J., 1986). Vidin÷ms, arba genitalin÷ms priežastims priskiriama: vulvos, makšties ir jos prieangio infekcin÷s ir neinfekcin÷s ligos bei pažeidimai, gimdos kaklelio, gimdos ir kiaušintakių infekcin÷s bei neinfekcin÷s ligos bei pažeidimai, kiaušidžių ligos ir pažeidimai (Knottenbelt et al., 1999), taip pat amžius, chromosomin÷s, hormonin÷s priežastys ir hipofiz÷s problemos (M. Davis, C. G. Mina, 2003).
1.2. Šalutin÷s (išorin÷s) nevaisingumo priežastys
1.2.1. Genetin÷s priežastys
Tam tikrose šeimose embrioninis mirtingumas pasireiškia dažniau. Negyvo kumeliuko atvedimas ar perinatalin÷ kumeliuko netektis taip pat gali būti įtakota paveldimų faktorių (Wintzer H. J., 1986). Deja, apie genetinius faktorius ir jų vaidmenį vaisingumo reguliavime yra labai mažai žinoma. Manoma, kad nuo apvaisinimo iki lytinio brendimo kiaušidžių ir s÷klidžių vystymąsi kontroliuoja daugiau nei 1000 genų (Cederroth et al., 2007; Wilhelm et al., 2007). D÷l šių genų mutacijos gali sutrikti lytinis vystymasis, o tai įtakoja reprodukcinius sutrikimus, neigiamai veikia vaisingumą. Normalią gonadų funkciją reguliuoja dar 1000 genų. Apskritai, yra manoma, kad apie 10% visų genų dalyvauja vyrų ir pelių patinų vaisingume (Carrell, 2007), tačiau daug mažiau žinoma apie genus, susijusius su patelių reprodukcija (Barnett et al., 2006).
Tyrin÷ta labai mažai arklių genų, susijusių su reprodukcija ir vaisingumu (Ing et al., 2004; Leeb et al., 2005; Hamann et al., 2007) ir dar mažiau ištirta jų funkcija ir tarpusavio sąveika (B. P. Chowdhary et al., 2008).
8 Įvairiais tyrimais įrodyta, kad š÷rimas geros kokyb÷s pašarais didina kiaušidžių aktyvumą ir lemia ankstesnę ovuliaciją (Wintzer H. J., 1986). Ištirta, kad stresas d÷l prasto š÷rimo gali padažninti embrionų netektį ir abortus (Henneke et al., 1984; Potter et al., 1987; Ball 1993). F. E. van Niekerk ir C. H. van Niekerk (1998) tyrin÷jo su pašarais gaunamų baltymų kiekio ir kokyb÷s ryšį su ankstyvąja embrionų mirtimi laktuojančioms ir nelaktuojančioms kumel÷ms. Jie nustat÷, kad 5 iš 14 kumelių (35,7%), gavusių žemos kokyb÷s baltymus, patyr÷ embriono netektį tarp 14–90 dienų kumelingumo, o kumelių grup÷je, kurios gavo aukštesn÷s kokyb÷s baltymus embrionų netekčių buvo daug mažiau, tik 3 iš 41 (7,3%) (F.E. van Niekerk, C.H. Van Niekerk, 1998).
Į pašarą patekusios toksin÷s medžiagos taip pat gali neigiamai paveikti embriono vystymąsi. 3 iš 6 kumelių, kurių pašare buvo eraičino su glikozidais, neteko embrionų tarp 16 ir 35 dienų, lyginant su 0 iš 8 ir 0 iš 7 kumelių, kurių pašare buvo eraičinų be glikozidų arba buvo nekenksmingi glikozidai (D.L. Christiansen et al., 2003). Taip pat yra duomenų, kad kumel÷ms, ÷dančioms žolę, kurioje yra nuodingų glikozidų pailg÷ja gestacijos laikas, pasunk÷ja kumeliavimasis, sumaž÷ja kiaušidžių aktyvumas, gali išsivystyti agalaktija, placentos pakitimai, vaisiaus mirtis (J.L. Monroe et al., 1988; D.L. Cross, 1997; D.L. Cross et al., 1995; D.J. Blodgett, 2001).
Retrospektyviuoju Newcombe’o ir Wilson’o (2005) tyrimu buvo nustatyta, kad 71% kumelių išsaugojusių savo kumelingumą, per kergimo sezoną priaugo svorio, o 58% kumelių, kurios prarado embrioną tarp 15 ir 45 dienų, per sezoną buvo sulies÷jusios. Staigus kūno svorio sumaž÷jimas kumelingumo metu, lemia analin÷s angos įdubimą ir padid÷jusį vulvos nuolydžio kampą. Esant geram įmitimui tokių kumelių išorinių lytinių organų išsid÷stymas dažniausiai būna normalus. Makšties teršimas išmatomis nuo vidutinio iki v÷lyvo kumelingumo gali sukelti bakterinį placentitą, kuris yra viena iš pagrindinių aborto priežasčių Jungtin÷se Amerikos Valstijose (Giles R. C. et al., 1993).
1.2.3. Laikymo sąlygos
Arkliai iš prigimties yra bendruomeniniai gyvūnai, tačiau žmogus dažnai laiko po vieną arklį, tai gali įtakoti sumaž÷jusį vaisingumą (Wintzer H. J., 1986).
Kumelių lytinis ciklas yra sezoninis ir priklauso nuo dienos ilgumo. Natūralus dauginimosi sezonas tęsiasi nuo balandžio m÷nesio iki spalio m÷nesio šiauriniame pusrutulyje ir nuo spalio m÷nesio iki kovo m÷nesio pietiniame pusrutulyje. Maždaug 85% standartinių veislių kumelių ir apie 90% poni veislių kumelių lytinis ciklas sustoja apie rudens lygiadienį (O.J. Ginther, 1992). Ne sezono metu tik apie 10% kumelių rujoja ir ovuliuoja be dirbtinio skatinimo hormonais ar šviesa. Dirbtin÷
9 manipuliacija su apšvietimu, pašarais ir temperatūra žymiai padidina šį procentą. Iš šių trijų aplinkos faktorių svarbiausias ir labiausiai veikiantis yra šviesa (Meyers, 1997).
1.3. Pagrindin÷s (vidin÷s) nevaisingumo priežastys
1.3.1. Išoriniai lytiniai organai
1.3.1.1. Vulvos pakrypimo kampas
Išoriniai lytiniai organai yra pirmasis fizinis apsauginis barjeras, apsaugantis reprodukcinį traktą nuo patogenų. Optimalus išorinių lytinių organų išsid÷stymas yra beveik vertikalus analin÷s angos atžvilgiu (nuolydis < 10°) ir kai 2/3 vulvos yra žemiau dubens (R.R. Pascoe; 1979). D÷l pakitusios tarpviet÷s konformacijos vulva ir makšties prieangis pastoviai teršiami išmatomis (M.J. Evans et al., 1986). Neteisinga išorinių lytinių organų pad÷tis padidina riziką patekti į reprodukcinį traktą orui, išmatoms ir potencialiems patogenams, predisponuojantiems gimdos infekcijas. Tai kelia riziką kumel÷s vaisingumui. (E. Hemberg et al., 2005).
Jaunos kumel÷s, naudojamos sportui, dažniausiai yra labai raumeningos ir d÷l to praranda riebalinį audinį tarpviet÷s srityje. Išang÷ yra patraukiama daugiau į vidų, kartu su ja virš dubens kaulų krašto pasislenka ir vulva. Treniruočių metu kilęs raumenų nuovargis bei ruja prisideda prie tarpviet÷s hipotonuso (M.J. Evans et al., 1986). Horizontaliai pakrypusi vulva ir įtrauktas anusas dažniausiai pastebimi anglų grynakrauj÷ms jojamosioms ir kvorterio veislių kumel÷ms (Hurtgen J. P. 2006).
1.3.1.2. Koitalin÷ egzantema
Arklių koitalinę egzantemą sukelia arklių herpes–3 virusas (EHV-3). Tai yra ūmi, infekcin÷, lytiniu būdu perduodama liga. Jos požymiai yra: papul÷s, vezikul÷s, pustul÷s ir opos ant kumelių tarpviet÷s odos, makšties prieangio ir makšties gleivinių. Virusas yra labai užkrečiamas, bet ne invaziškas ir liga yra sąlyginai nepiktybiška (Blanchard et al., 1992; Allen, Umphenour, 2004; Thiry, 2006; Tibary, Fite, 2007; Paccamonti, Pycock, 2009; Parkinson, 2009). EHV- 3 antigeniškai, genetiškai ir patogeniškai skiriasi nuo kitų arklių herpes virusų – EHV-1, EHV-2, EHV-4 ir EHV-5 ( Hartley et al., 1999; Allen, Umphenour, 2004; Kleiboeker, Chapman, 2004).
EHV–3 infekcija paprastai nesukelia sistemin÷s ligos (M. Barrandeguy, E. Thiry, 2012). Epitelio destrukcija d÷l lizin÷s virusin÷s infekcijos sukelia stiprų lokalizuotą uždegiminį atsaką, d÷l
10 kurio ir susiformuoja būdingi odos pažeidimai (Allen, Umphenour, 2004). Kai kurių autorių sp÷jimai, d÷l ligos tiesioginio poveikio vaisingumui išlieka ginčytini (A. Tibary, C. Fite, 2007; A. Léon et al., 2008). Šiuo metu yra pakankamai įrodymų, leidžiančių manyti, kad nevaisingumas ir abortai n÷ra EHV–3 infekcijos padariniai (Van der Meulen et al, 2006; Léon et al., 2008; Barrandeguy, 2010). Neigiamas koitalin÷s arklių egzantemos poveikis yra priverstinai sustabdytas sergančių kumelių ir eržilų kergimo sezonas, dažniausiai grynakraujų jojamųjų veisl÷s arklių (G. Allen, N. Umphenour, 2004; Barrandeguy, 2010), taip pat jatrogenin÷ viruso išplatinimo ir ligos protrūkio rizika dirbtinai s÷klinant ir transplantuojant embrionus (Barrandeguy et al., 2010).
Imunitetas EHV–3 nebuvo išsamiai tirtas; arklių imuninis atsakas pasižymi serumo komplemento fiksavimo ir virusus neutralizuojančių antikūnų gamyba. Jų koncentracija kraujyje pasiekia maksimumą pra÷jus 14–21 dienai po užsikr÷timo (Bryans, Allen, 1973). Allen ir Umphenour (2004) teig÷, kad arklinių humoralinis imuninis atsakas formuojamas prieš EHV–3 yra silpnesnis nei atsakas į sistemines herpes virusų infekcijas. Nepaisant to, virusus neutralizuojančių antikūnų titrai yra panašūs į antikūnų prieš EHV–3 titrus (M. Barrandeguy et al., 2010).
1.3.1.3 Navikiniai susirgimai
Šviesaus kailio kumel÷ms, kurių išorinių lytinių organų odoje yra mažai, arba visai n÷ra pigmento, gali išsivystyti tarpviet÷s ar lytinių lūpų plokščiojo epitelio ląstelių navikai, kurie gali išplisti ir į makštį (Knottenbelt et al., 1999). Šis susirgimas sudaro 20% visų arklių navikų atvejų ir yra antroje vietoje pagal paplitimą. Tai yra piktybinis epitelio navikas, dažniausiai pažeidžiantis akis ir eržilų lytinius organus, tačiau gali išsivystyti bet kurioje kūno vietoje, kur tik yra epitelinio audinio (MacFadden and Pace, 1991). Pasak L. Bogaert et al. (2012) steb÷jimų, plokščiųjų ląstelių navikų atvejais genitalijose dažniausiai aptinkama ir papilomų, kurias galima laikyti ikinavikiniu požymiu. Papilomos virusai yra maži, epiteliotropiniai, be apvalkalo, turintys dvigrandę žiedinę DNR virusai (de Villiers et al., 2004).
Melanoma yra viena dažniausių ligų, pažeidžianti vulvą 80–100% suaugusių širmų kumelių ir rečiau kitų spalvų kumel÷ms. Dažniausiai melanoma apima analinę angą, tarpviet÷s odą, lytines lūpas (Goetz T. E. et al., 1990.). Tarpviet÷s melanininiai dariniai dažniausiai mechaniškai trukdo kumeliavimuisi ar kergimui. Šių darinių traumavimas kumeliavimosi ar kergimo metu gali iššaukti juodos, lipnios ir amorfin÷s medžiagos išsiskyrimą. Kartais šioje srityje išsivysto melanosarkoma, kurios chirurginis pašalinimas stimuliuoja metastazių atsiradimą stuburo smegenyse ir to pasekoje - galinių kojų paralyžių (Knottenbelt et al., 1999).
11 1.3.1.4. Kergimo liga
Kergimo liga yra parazitin÷s kilm÷s arklinių šeimos liga, kurią sukelia Trypanozoon pogenčiui priklausanti Trypanosoma equiperdum. Kergimo liga yra vienintel÷ tripanosomoz÷, kurios perdavime nedalyvauja vabzdžiai. Ši liga paprastai yra perduodama lytiniu būdu, nuo sergančio gyvulio sveikam, tačiau literatūroje galima aptikti duomenų, kad galimas perdavimas kumeliukui kumeliavimosi metu ar per pieną iš kumel÷s (Brun et al., 1998). Liga yra endemiška daugelyje Azijos ir Afrikos sričių, taip pat Artimuosiuose Rytuose, Pietų Amerikoje bei Rytų Europoje (I. Pascucci et al., 2012).
Ligai būdinga išorinių lytinių organų edema, nervų sistemos pažeidimai, progresuojantis išsekimas dažniausiai pasibaigiantis gaišimu. Kergimo ligai būdingi tipiški odos pažeidimai: apvalūs ir iškilūs sustor÷jusios odos židiniai, kurių diametras siekia nuo 1 iki 10cm (F. Claes et al., 2005). Liga yra l÷tin÷, persistuoja vienerius ar dvejus metus ir yra skirstoma į tris fazes, nors d÷l skirtingų sąlygų klinikin÷ eiga gali būti labai skirtinga. Pirmoji faz÷ prasideda pra÷jus 1–2 savait÷ms po užsikr÷timo, jai būdinga išorinių lytinių organų edema, patinimai ir pažeidimai. Antroji faz÷ laikoma patognomine kergimo ligai. Šiame periode gali atsirasti būdingų sustor÷jusios odos židinių, kurių dydis svyruoja nuo labai mažų iki delno dydžio. Tokie pat odos židiniai buvo pasteb÷ti ir sporadiniais gyvulių užsikr÷timo atvejais Trypanosoma evans (Brun, R. et al., 1998). Trečiajai fazei būdinga progresuojanti anemija, nervų sistemos pažeidimai – dažniausiai galinių kojų paralyžius, ir galiausiai – mirtis (Stephen, L.E., 1986).
Užsikr÷tusių arklių kūno skysčiuose parazitus aptikti yra labai sunku. Klinikinių požymių pasireiškimas yra rimtas ligos įrodymas, tačiau diagnoz÷ patvirtinama tik atlikus serologinius tyrimus (Katz, J. et al., 2000). Randami humoraliniai antikūnai, nepriklausomai nuo ligos požymių pasireiškimo (P. Calistri, V.Narcisi, 2012). Dauguma autorių padar÷ išvadas, kad kergimo ligos netiesioginei diagnostikai patikimiausi ir tinkamiausi metodai yra netiesiogin÷ imunofluorescencin÷ analiz÷ ir komplemento surišimo testas (V. Caporale et al., 1980; C.C. Williamson et al., 1988).
12 1.3.2. Makšties prieangis ir makštis
1.3.2.1. Pneumovagina
Esant pneumovaginai į makštį nuolatos ar tam tikrais tarpais patenka oras. Tai n÷ra normali būsena, išskyrus tuos atvejus, kai kumel÷ iš karto po kumeliavimosi staiga atsistoja. Į pneumovaginą linkusios tos kumel÷s, kurių vulvos nuolydžio kampas yra per didelis ir analin÷ anga įtraukta į vidų (R.R. Pascoe, 1979). Esant chroniškiems atvejams, makštis ir gimdos kaklelis bei gimda gali būti apimti uždegimo. Kumel÷ms, kurių vulvos konformacija yra normali, pneumovagina labai retai kada išsivysto. Tačiau, nusmukus pilvo ertm÷s organams d÷l amžiaus, nukarusio pilvo ar esant blogam įmitimui, analinis sfinkteris ir analin÷ anga patraukiami kranialiau, tuo pačiu pakeisdami ir vulvos nuolydžio kampą (Knottenbelt et al. 1999). Būkl÷ gali pablog÷ti rujos metu, kuomet sumaž÷ja tarpviet÷s srities raumenų tonusas. Putotų skysčių susikaupimas mažais kiekiais kranialin÷je makšties dalyje gali reikšti, kad kumelei yra pneumovagina, oras taip pat gali kauptis ir gimdoje (C. R. F. Pinto, D. L. Paccamonti, 2010). Pneumovagina ir fekalinis užteršimas taip pat gali įtakoti vaginitą ir endometritą (R.R. Pascoe, 1979). Tačiau J.R. Newcombe (2011) nuomone, endometritą sukelia ne su įsiurbiamu oru patenkančios bakterijos ir įvairūs nešvarumai (taip pat nutinka ir natūralaus kergimo metu), o d÷l makšties, gimdos ir pilvo ertm÷s sl÷gių skirtumo. Natūraliai, sl÷gis makštyje yra mažesnis nei gimdoje, o esant pneumovaginai – makšties sl÷gis viršija gimdos sl÷gį. Šis sl÷gių pokytis sutrikdo nuolatinę eksudacinių skysčių, kuriuose yra bakterijų, evakuaciją iš gimdos į makštį, o iš jos į išorę. D÷l to kumel÷ms kyla persistuojančios gimdos infekcijos (J. R. Newcombe, 2011).
1.3.2.2. Urovagina
Urovagina dar vadinama vezikovaginaliniu refliuksu arba šlapimo kaupimusi makštyje. Esant urovaginai, šlapimas kaupiasi kranialin÷je makšties dalyje bei gimdoje. Taip pat, kaip ir pneumovaginos atveju, kumel÷ms, kurių vulvos nuolydis yra ties per didelio pakrypimo kampo riba, rujos metu atsipalaidavę raumenys gali predisponuoti šlapimo kaupimąsi makštyje. D÷l urovaginos gali išsivystyti vaginitas, cervicitas bei endometritas, kuris gali įtakoti nevaisingumą (C. R. F. Pinto, D. L. Paccamonti, 2010).
13 1.3.2.3. Varikozin÷s makšties venos
Venų išsipl÷timas dažniausiai išsivysto kraniodorzalin÷je makšties dalyje, bet yra aptinkamas ir kitose makšties prieangio bei makšties dalyse. Dažniausiai ir sunkiausiai pasireiškia protarpiniu kraujavimu, kuris nebūtinai yra susijęs su kergimu ar kumeliavimusi, kumel÷ms virš 12 metų amžiaus. Dauguma atvejų pasireiškia paskutiniais kumelingumo m÷nesiais ir dažnai būna painiojama su gręsiančio aborto požymiais. Dažniausiai netenkama apie 50–100 ml kraujo, tačiau kai kuriais atvejais kraujavimas gali baigtis gaišimu (Knottenbelt et al., 1999). Venų išsipl÷timo kumel÷ms etiologija n÷ra pilnai ištirta, tačiau manoma, kad tai polietiologinis reiškinys. Venin÷s kraujotakos pokyčiai kumelingumo metu bei tarpviet÷s raumeningumas yra laikomi įtakojančiais veiksniais (E.S. Frazer, 2005; R.A. White et al., 1984; R.A. Foster et al., 1997). Venin÷ kraujotaka gali sutrikti d÷l gimdos su vaisiumi spaudimo į aplinkinius audinius arba d÷l pakartotinio kumelingumo, ar d÷l did÷jančio amžiaus (C. DeLuca et al., 2007). Estrogenai ir jų poveikis kraujo t÷kmei taip pat gali tur÷ti poveikio venų varikozei makštyje. Padid÷jęs hormono kiekis kraujyje kumelingumo metu lemia ne tik padid÷jusią kraujo t÷kmę į lytinius organus (R.M. Lofstedt, 1993), bet tik÷tina, kad turi ir kitokį poveikį, įtakojantį venų sienelių stiprumą ir vientisumą (C. DeLuca et al., 2007).
1.3.2.4 Makšties ir jos prieangio traumos kumeliavimosi ar kergimo metu
Rektovestibuliarin÷s traumos dažniausiai pasitaiko didel÷s raumenų mas÷s pirmaved÷ms kvorterio veisl÷s kumel÷ms ir jaunoms, nervingoms, pirmą kartą besikumeliuojančioms kumel÷ms, kurios supanikuoja vaisiaus atvedimo metu. Nenormali pad÷tis, poza ar per didelis kumeliukas, lyginant su motina, gali įtakoti tarpviet÷s plyšimą. Nukrypusi į viršų nosis ar galūn÷s gali užstrigti ties analine raukšle prie mergyst÷s pl÷v÷s makšties prieangio ir makšties sankirtoje bei prasiskverbti per dorzalinę makšties prieangio dalį link tiesiosios žarnos (H.D. Moll, D.E. Slone, 1998). Įplyšimai taip pat gali atsirasti d÷l per didel÷s j÷gos panaudojimo traukiant kumeliuką iš lytinių takų arba kai prieš kumeliavimąsi gimdymo takai būna per mažai prasiv÷rę. Tarpviet÷s įplyšimai yra klasifikuojamos priklausomai nuo traumos stiprumo. Pirmo laipsnio įplyšimai – kai pažeistos tik lytin÷s lūpos; antro laipsnio įplyšimai – pažeistos lytin÷s lūpos ir makšties prieangis; trečio laipsnio įplyšimai – kai tarp makšties prieangio ir tiesiosios žarnos susiformuoja kloaka, pažeidžiamos lytin÷s lūpos, makšties prieangis, analinis sfinkteris. Esant rektovaginalin÷ms fistul÷ms, lytin÷s lūpos, makšties prieangis bei sfinkteris n÷ra suardomi, tačiau makštis ir tiesioji žarna vietomis susisiekia (H.D. Moll, D.E. Slone,
14 1998; J.-P. Held, J. Blackford, 1997). Makštis taip pat gali būti sutraumuota kergimo metu. Lengvais atvejais nubrozdinamas gimdos kaklelis ir makšties skliautas, sunkesniais – plyšta dorzalin÷ makšties dalis virš ar šalia gimdos kaklelio (Knottenbelt et al., 1999).
1.3.3. Gimdos kaklelis
Gimdos kaklelis dažniausiai pažeidžiamas kumeliavimosi metu. Įpl÷šimai ir žaizdos dažniausiai tinkamai nesugyja. D÷l gimdos kaklelio traumų gali atsirasti sąaugų, kurios gali uždaryti kaklelio ertmę į gimdą arba gali sutrikti kaklelio funkcijos, d÷l to yra sutrikdomas spermos patekimas į gimdą, lengviau patenka infekcijos suk÷l÷jai. Daugeliu atvejų, prognoz÷ n÷ra gera (Setrich, 1993).
1.3.4. Gimda ir kiaušintakiai
1.3.4.1. Endometritai
Gimdos uždegimas klasifikuojamas į: ūminį, l÷tinį, aktyvų, subklinikinį, po kumeliavimosi, bakterinį, grybelinį, virusinį, sukeltą kergimo metu, persistuojantį ir kitus (Hurtgen J. P. 2006). Potencialiai pavojingi patogenai į gimdą patenka kergiant ar s÷klinant kumelę, per kumeliavimąsi arba po jo, atliekant lytinių organų apžiūrą, taip pat sutrikus fiziniams reprodukcin÷s sistemos apsaugos barjerams (pneumovagina). Fiziniams apsaugos barjerams veikiant tinkamai, bakteriniai patogenai iš gimdos pašalinami nepakenkiant vaisingumui (Asbury et al., 1982, Evans et al., 1986; Nikolakopoulos ir Watson, 1999). Dažniausiai gimdoje aptinkami patogenai yra: Streptococcus spp., Klebsiella spp., Pseudomonas spp., Escherichia coli ir Proteus spp. (Knottenbelt et al., 1999). Kumelių endometritas yra viena iš pagrindinių nevaisingumo priežasčių. Jis aptinkamas nuo 25 iki 60% nevaisingų kumelių (Bain AM. 1966; Causey RC, 2006; Collins SM, 1964; Dimock WW, Edwards PR.1928; Doig et al., 1981.)
Ūminis endometritas dažniausiai pasireiškia netrukus po kumeliavimosi. Nuovalų užsilaikymas yra viena iš dažniausių ūmaus endometrito priežasčių. Sergančios kumel÷s karščiuoja, gali išsivystyti progresuojanti endotoksemija, septicemija ir laminitas. Mirštamumas gan aukštas (Knottenbelt et al., 1999).
L÷tinis endometritas dažniausiai pasireiškia senoms kumel÷ms (Knottenbelt et al., 1999). L÷tinio endometrito atvejais po kergimo ar po invazinių reprodukcin÷s sistemos tyrimo metodų panaudojimo, kartais gali kilti ligos paūm÷jimas (Hurtgen J. P. 2006).
15 Grybiniai endometritai n÷ra dažnai pasitaikantys kumel÷ms. Dažniausiai aptinkamas suk÷l÷jas yra Candida albicans ir Aspergillus spp.. Kaip ir bakterinių infekcijų metu, miel÷s trukdo gimdai palaikyti besivystantį embrioną, o jei pasireiškia v÷lesniame kumelingumo laikotarpyje, gali sukelti abortą d÷l placentito arba d÷l vaisiaus infekcijos (M. Davies, C. G. Mina, 2003). Predisponuojantys grybinio endometrito faktoriai yra: imunosupresija, prasti pašarai, audinių traumos, endokrininiai sutrikimai (hipofiz÷s sutrikimai), fiziologiniai pokyčiai susiję su kumelingumu ar augimu, imunosupresinių ar antimikrobinių vaistų vartojimas. Ypatingai imuninę sistemą veikia ir didina riziką pasireikšti oportunistin÷ms grybin÷ms infekcijoms antibiotikai, kortikosteroidai ir chemoterapiniai medikamentai (J.J. Dascanio, 2007).
Trumpalaikis uždegiminis atsakas gimdoje po kergimo yra normalus reiškinys. Manoma, kad ši reakcija yra būtina tam, jog iš gimdos būtų pašalintos bakterijos ir pertekliniai spermatozoidai patekę į gimdą (M.H. Troedsson, 2006). Kumelių endometriume yra su gleivine susijęs limfinis audinys (Watson ir Thomson, 1996). Dinamin÷ leukocitų populiacija ne tik dalyvauja reprodukcinio trakto gynyboje, bet ir produkuoja tokius polipeptidus kaip citokinai ir chemokinai, kurie taip pat atlieka gynybinę funkciją. Jie veikia kaip „imuniniai hormonai“ atsakui į spermą ar hormoninius pokyčius rujos metu (Tremellen et al., 1998). Kai endometriumo audiniai gauna tokį stimulą kaip sperma ar bakterijos, išsivysto ūmus uždegiminis atsakas, kuris prasideda neutrofilų migracija ir skysčių, kuriuose yra tokių uždegimo mediatorių kaip plazmos proteinai, komplementas, indukuojamosios azoto oksido sintaz÷s, azoto oksido ir prostaglandinų E ir F2α, kaupimasis gimdoje (Watson, 1989, Troedsson et al., 1993; Alghamdi et al., 2005). Manoma, kad su pakitusiu imuniniu atsaku ir persistuojančio endometrito po kergimo išsivystymu yra susijęs kumel÷s amžius (S. Barbacini et al., 2003; W. Zent et al., 1998; E.M. Carnevale, O.J. Ginther, 1992; S.W. Ricketts, S. Alonso, 1991). Taip pat siejami ir kiti faktoriai: per didelis vulvos nuolydžio kampas (E. Hemberg et al., 2005), skysčių užsilaikymas gimdoje rujos metu prieš kergimą (S.P. Brinsko et al., 2003), miometriumo kontraktiliškumo pakitimai (M.H. Troedsson et al., 1993), gimdos pad÷tis pilvo ertm÷s atžvilgiu (M.M. LeBlanc et al., 1998) ir teigiamas gimdos tepin÷lis bakterijų atžvilgiu (W.T. Riddle et al., 2007). Sveikoje gimdoje uždegiminis atsakas baigiasi ir gimda išsivalo dar iki apvaisintam oocitui nusileidžiant iš kiaušintakio i gimdą (K.J. Betteridge et al., 1982). Daugumą nevaisingumo atvejų galima priskirti sutrikusiai arba pav÷luotai natūraliai gimdos apsivalymo funkcijai po kergimo ar s÷klinimo. Kumelių, turinčių vaisingumo problemų, skysčio gimdoje būna pra÷jus net 24–48 valandoms po kergimo, tuo tarpu sveikų kumelių gimda išsivalo per 6–8 valandas (M.M. LeBlanc; 2003). Tačiau Fumuso et al., (2003)
16 teig÷, kad atsparioms kumel÷ms endometritas po kergimo išsisklaido maždaug per 48 valandas, o jautrioms kumel÷ms išsivysto persistuojantis endometritas, kuris kenkia vaisingumui. Bakterijų, nešvarumų ir skysčių šalinimo iš gimdos susilpn÷jimas po kergimo būna d÷l pakitusio miometriumo aktyvumo (M.H.T. Troedsson et al., 1993), endometriumo kraujagyslių pokyčių (Y. Inoue et al., 2000), silpno miometriumo atsako į prostaglandiną (E. Nikolakopoulos, H. Kindahl, E.D. Watson; 2000) ar pakitusios gleivių produkcijos (R.C. Causey et al., 2000).
Subklinikinių endometritų atvejais įprastų infekcijos požymių dažniausiai nebūna. Šį endometritą dažniausiai sukelia gram neigiami mikroorganizmai, grybeliai ar stafilokokai. Subklinikinį endometritą daug sunkiau diagnozuoti nei kitų rūšių endometritus. Jo požymiai gali būti tokie kaip biopl÷vel÷s gamyba, klampus eksudatas ir židinin÷ infekcija. Taip pat gali pasireikšti ir neįprastai stipri gimdos edema po kergimo (M.M. LeBlanc, R.C. Causey, 2009).
1.3.4.2. Piometra
Piometra – tai pūlingo eksudato kaupimasis gimdoje (C. R. F. Pinto, D. L. Paccamonti, 2010). D÷l eksudato, kuris gali būti ir vandeningos, ir kremin÷s konsistencijos, gimda išsipučia (Knottenbelt et al., 1999). Ligai užsitęsus, gimda tampa kieta, pagaus÷ja skaidulinio audinio (M. Davies, C. G. Mina, 2003). Tai yra senesnių, arba traumą ir infekciją po kumeliavimosi patyrusių kumelių liga (Knottenbelt et al., 1999). Priešingai nei karv÷ms, kumel÷ms neišsivysto persistuojantis geltonkūnis ir jų ciklas būna normalus (C. R. F. Pinto, D. L. Paccamonti, 2010), tačiau . Davies, C. G. ir Mina (2003) teigia, kad nors ir kumel÷s išoriškai atrodo sveikos, bet dažniausiai lytinis ciklas nutrūksta d÷l to, kad gimda nebegali sintetinti prostaglandino F2α. Dažniausiai sisteminių ligos požymių nebūna, bakteriologiniai m÷giniai gali būti ir teigiami, ir neigiami. Dažniausi piometros suk÷l÷jai yra Streptoccocus zooepidemicus, Escherichia coli, Pasteurella spp., Pseudomonas spp. ir Actinomyces spp.. Daugiausiai pūlingo eksudato kaupiasi gimdos kūne, dažnai piometra lydima konkuruojančio ūmaus endometrito, d÷l kurio gimdos endometriumas praranda vientisumą (Knottenbelt et al., 1999). Piometra gali būti susijusi su gimdos užsikimšimu, fibroze ir suaugimais, d÷l kurių sutrinka natūralus gimdos valymasis ir d÷l to pradeda kauptis eksudatas (M. Davies, C. G. Mina, 2003). Uždaros piometros atveju gimdos kaklelis yra visiškai uždaras d÷l sąaugų (Knottenbelt et al., 1999). Kadangi piometra dažniausiai yra pastebima v÷lyvoje stadijoje, jau būna išsivystę gimdos degeneraciniai pokyčiai, tokie kaip
17 endometriumo atrofija. D÷l to kumel÷s dažniausiai lieka nevaisingomis, nors ir buvo gydomos (C. R. F. Pinto, D. L. Paccamonti, 2010).
1.3.4.3. Kontaginis arklių metritas
Kontaginis arklių metritas yra nesistemin÷, lytiniu būdu perduodama arklių liga, kuri pirmą kartą buvo aprašyta 1977 metais (Crowhurst, 1977; Platt et al., 1977; Ricketts et al., 1977; Timoney et al., 1977). Ją sukelia gram neigiamos kokobacilos Taylorella equigenitalis (Taylor et al., 1978). Mikroorganizmams patinka mikroaplinka, kurioje ant paviršinių išorinių kumelių ir eržilų lytinių organų sluoksnių yra smegmos ar ląstelinių nešvarumų ( Ousey et al., 2009; Luddy, Kutzler, 2010). T.equigenitalis demonstruoja tropizmą klitorio duobutei ir sinusams ir tik atsitiktinai endometriumui (Luddy, Kutzler, 2010).Kontaginio arklių metrito metu kumel÷ms iš makšties teka gleivingos ir pūlingos išskyros, kyla įvairaus sunkumo vulvovaginitas, cervicitas bei endometritas ir visa tai įtakoja laikiną nevaisingumą. Tuo tarpu eržilams nepasireiškia jokie klinikiniai simptomai (Matsuda, Moore, 2003). Tačiau jie dažniausiai perduoda infekciją, nes yra jos rezervuarai (F. Duquesne et al., 2007).
1.3.4.4. Endometroz÷
Endometroz÷, arba l÷tinis degeneracinis gimdos gleivin÷s pažeidimas, yra viena iš dažniausių kumelių nevaisingumo priežasčių (Walter et al., 2001). Nors šis susirgimas užsienio mokslininkų (R. M. Kenney, H-A. Schoon, S. W. Ricketts ir kt.) tyrin÷jamas nuo 1970 metų, apie jo etiologiją dar n÷ra vieningos nuomon÷s (J. Sabeckien÷ ir kt., 2005). Labiausiai tik÷tina, kad susirgimo priežasčių yra keletas. Vienos iš pagrindinių yra persirgti gimdos uždegimai, ypač l÷tiniai endometritai, kumel÷s amžius ir atvestų kumeliukų skaičius (Ricketts, 1991; Schoon et al., 1999; Evans et al., 2000; Walter, 2001; Cadario et al., 2002). Endometroz÷s atveju gimdos gleivin÷je išsivysto struktūriniai pokyčiai, pasireiškiantys fibroze, liaukų išsipl÷timu, vadinamųjų liaukų lizdų formavimusi, limfagyslių išsipl÷timu (limfolakūnomis) ir, sunkiais atvejais, gimdos atrofija (Kenney, 1978; Morrow, 1986; Walter et al., 2001). Endometroz÷ – pavojingas gimdos gleivin÷s pažeidimas, nes kumel÷s galimyb÷s atsivesti kumeliuką sumaž÷ja nuo 80% iki 10% (priklausomai nuo endometroz÷s laipsnio) (Morrow, 1986). Endometroz÷s laipsnis did÷ja priklausomai nuo kumel÷s amžiaus, tačiau atvestų kumeliukų
18 skaičius įtakos neturi (S.W. Ricketts, S. Alonso, 1991). Endokrininiai pokyčiai d÷l ciklo ir sezono įtakos taip pat nedaro (C. Hoffmann, 2006).
1.3.4.5. Endometriumo cistos
Endometriumo cistos yra veiksnys, prisidedantis prie kumelių nevaisingumo (M. B. Stanton et al., 2004). Tačiau Paccamonti DL (2010) teigia, kad n÷ra įrodyta, jog cistos yra susijusios su nevaisingumu. Gimdos cistos yra skysčių pripildyti dariniai, kurie gali atsirasti bet kurioje normalios ar uždegimo apimtos gimdos vietoje (RM Kenney, VK Ganjam, 1975). Cistos yra apibūdinamos kaip liaukin÷s arba limfin÷s. Daugeliu atvejų liaukin÷s cistos aptinkamos lamina propria ir dažniausiai kyla d÷l tarpliaukinių audinių fibroz÷s sukeliamo veržimo (RM Kenney, VK Ganjam, 1975; RM Kenney, 1978). Cistiniai liaukų pokyčiai atsiranda d÷l sumaž÷jusio išskyrų srauto, kurį sukelia miometriumo hipotonusas (RM Kenney, 1978). Liaukinių cistų dydis svyruoja nuo kelių milimetrų iki 1 centimetro diametro ir yra normalus radinys kumelingumo metu (DL Wilson, 1985).
Limfin÷s cistos formavimosi pradžioje būna kaip mikroskopiniai dariniai, kurie v÷liau gali išaugti iki 20 centimetrų diametro (RM Kenney, VK Ganjam, 1975; VBracher et al., 1996). Limfin÷s cistos dažniausiai projektuojasi į gimdos išorę arba ant gimdos gleivin÷s paviršiaus. Šios cistos turi didesnę klinikinę reikšmę nei liaukin÷s. Yra pasteb÷ta koreliacija tarp cistų dydžio (>2,5 cm) ir didesnio nei 16 metų amžiaus (RJ Tannus, R Thun, 1995). Cistų išsivystymo rizika did÷ja su kumel÷s amžiumi; dažniausiai cistas turi vyresn÷s nei 10 metų kumel÷s (DL Wilson, 1985; AT Bilkslager et al., 1993). Kitų autorių (Eilts BE et al., 1995) teigimu, vyresn÷s nei 11 metų kumel÷s yra 4 kartus labiau linkusios į gimdos cistas, nei jaunesn÷s kumel÷s ir beveik visos kumel÷s, vyresn÷s nei 17 metų turi cistų.
1.3.4.6. Kiaušintakių pakitimai
Kiaušintakiai gali užsikimšti ar išsivystyti salpingitas, o tai gali neigiamai paveikti kumel÷s vaisingumą (A. Saltiel, R. Paramo, C. Murcia, J. Tolosa, 1986).
Vandeplassche M ir Henry M (1977) nustat÷, kad salpingitas n÷ra retas atvejis kumel÷ms: 37% buvo rastas infundibulitas, 21% - ampulitas ir 9% - istmitas. 50% tyrime dalyvavusių kumelių buvo vyresn÷s nei 15 metų, o 85% - vyresn÷s nei 11 metų. Dažniausiai kiaušintakiai buvo rasti priaugę prie gimdos, mezovariumo arba kiaušidžių. Dešin÷s pus÷s kiaušintakio suaugimai buvo daug dažnesni.
19 Kiaušintakiuose neretai randamos cistos, tačiau jos neturi žymaus efekto vaisingumui, išskyrus tuos atvejus, kai jos yra labai didel÷s ir užkemša kiaušintakio spindį (Wintzer H. J., 1986).
1.3.5. Kiaušid÷s
1.3.5.1. Kiaušidžių navikai
Kaip teig÷ Maclachlan (1987), visų naminių gyvulių kiaušidžių navikai gali kilti iš trijų skirtingų kiaušid÷s dalių: epitelio, užuomazginių ląstelių ir stromos. Kumel÷ms dažniausiai pasitaiko granuliacinių ląstelių navikai (McCue PM, 2011), o rečiausiai aptinkamos tekomos (S.J. Robboy et al., 2006). Tekomos yra aktyvios, gali sintetinti tokius hormonus kaip estrogenai ir androgenai (L.M. Celio, D.A. Degner, 2000). Hormoniniai pokyčiai gali pakeisti kumelių elgesį ir cikliškumą (F.S. Nóbrega et al., 2008), gali išsivystyti nimfomanija, anestrus, eržiliškas elgesys (N.J. Maclachlan, 1987). Granuliacinių ląstelių navikų atvejais būna ilgos rujos ir prieš tai min÷ti požymiai (McCue PM, 2011). Be to, šios rūšies navikai taip pat gali sintetinti didelius kiekius hormono inhibino, kuris lemia kitos kiaušid÷s atrofiją ir anestrus, supresuodamas folikulus stimuliuojančio hormono produkciją priekin÷je hipofiz÷s dalyje (G.J. Nie, H. Momont, 1992; K. Hinrichs et al., 1990).
Teratomos taip pat yra retai pasitaikančios, tačiau tai yra antra pagal dažnį kiaušidžių navikų rūšis (G. Catone et al., 2004). Tačiau šios rūšies augliai skiriasi nuo anksčiau min÷tų tuo, kad nesintetina hormonų ir netrikdo vaisingumo (S.M. E. Fiala et al., 2011). Teratoma yra germinatyvinių ląstelių navikas, dažniausiai gerybinis, kilęs iš totipotencinių ląstelių, d÷l to gali apimti visus audinių sluoksnius: ektodermą, mezodermą ir endodermą (P.C. Kennedy, R.B. Miller, 1993; K. McEntee, 1990).
1.3.5.2. Neovuliavę folikulai
Nors ir arkliai priklauso monovuliaciniams gyvūnams (O.J. Ginther et al., 2001), poliovuliacija n÷ra retas reiškinys. Poliovuliacijos pasireiškimo dažnis yra susietas su veisle; grynakrauj÷ms jojamosioms ji pasireiškia dažniau nei poni veislių kumel÷ms. Hormonų tyrimai atlikti 3 dienas prieš ovuliaciją parod÷, kad poliovuliacijos atveju folikulus stimuliuojančio hormono ir estradiolio koncentracija buvo dvigubai didesn÷ nei esant paprastai ovuliacijai, o liuteinizuojančio hormono lygis išliko panašus (O.J. Ginther et al., 2008). Nes÷kmingos ovuliacijos atvejais pasteb÷tas vienas išskirtinis bruožas – hemoragija į dominantinį (ius) folikulą (us). Tolimesniuose folikulo pokyčiuose
20 dažniausiai pasireiškia folikulo sienel÷s liuteinizacija jam nesunykus. (O.J. Ginther, 1992). Svarbu yra tai, kad esant neovuliavusiam folikului kumel÷ nesusikergs, nebent tos pačios rujos metu ovuliuotų konkurentinis folikulas (O.J. Ginther, R.A. Pierson, 1989; P.M. McCue, E.L. Squires, 2002). Šios būsenos patogenez÷ n÷ra žinoma. Jos dažnumas siejamas su kumel÷s amžiumi (P.M. McCue, E.L. Squires, 2002) ir rečiau siejamas su hormoninių preparatų naudojimu siekiant sukelti rują ar ovuliaciją (O.J. Ginther et al., 2008; J. Cuervo-Arango, J.R. Newcombe, 2008).
1.3.5.3. Daugybin÷s ovuliacijos
Kumelių amžius gali būti susijęs su daugybine ovuliacija (M. Sanderson, W.R. Allen, 1987; Davies M., O'Sullivan JAM 2001). ir tuo pačiu – su daugybiniai kumelingumais. Kadangi kumel÷s priklauso vienvedžių rūšiai, tai joms labai retai kada pasiseka išnešioti daugiau nei vieną vaisių iki termino (O.J. Ginther, 1982). Duomenys apie daugybin÷s ovuliacijos sąsajas su amžiumi yra prieštaringi, tačiau kai kurie tyr÷jai teigia, kad amžiaus įtaka yra didel÷: 3–5 metų amžiaus kumelių multiovuliacijomis baigiasi 15% ciklų, o 18–22 metų kumel÷ms – 35,1% (Davies M., O'Sullivan JAM 2001); 2–5 metų amžiaus kumel÷ms – 14%, 6–10 metų – 18% (Henry M et al., 1982) ir 3–13 metų amžiaus – 13%, o vyresnių nei 18 metų – 24% (L.H.A. Morris, W.R. Allen, 2002). Daugybinis kumelingumas koreliuoja su daugybine ovuliacija, tod÷l amžius čia taip pat gali daryti įtaką (Mina C.G et al., 2005).
1.3.6. Amžiaus įtaka vaisingumui
Žinoma, kad kumelių reprodukcin÷s galimyb÷s blog÷ja su did÷jančiu amžiumi, ypač kai pasiekia 20 metų ribą (E.M. Carnevale, O.J. Ginther, 1992; P.A. Doig, R.O. Waelchi, 1993; E.M. Carnevale et al., 1999). Tai pasireiškia sumaž÷jusiu kumelingumų skaičiumi ir padid÷jusia embrionų netektimi (E.M. Carnevale, O.J. Ginther, 1992; B.A. Ball et al., 1986; B.A. Ball et al., 1989; L.H.A. Morris, W.R. Allen, 2002). Embrionų mirtingumas pasiekus 15 metų amžių svyruoja nuo 62% iki 73% (E.M. Carnevale, O.J. Ginther, 1992; B.A. Ball et al., 1986). Manoma, kad d÷l tokio aukšto embrionų mirtingumo yra kaltas padid÷jęs jautrumas infekcijoms (J.R. Newcombe, W.E. Allen, 1979). Be to, chroniškos endometriumo ligos rizika koreliuoja su amžiumi ir galimai su kumeliukų skaičiumi (S.W. Ricketts, S. Alonso, 1991), taip pat su sumaž÷jusio gimdos tonuso keliamomis komplikacijomis (E.M. Carnevale, O.J. Ginther, 1992). Pranešama, kad kiaušidžių funkcija taip pat prast÷ja d÷l amžiaus: kinta
21 kiaušidžių svoris, maž÷ja bręstančių folikulų skaičius, blog÷ja oocitų morfologija (E.M. Carnevale et al., 1999). Su amžiumi taip pat susijusios daugybin÷s gimdos cistos(J.R. Newcombe, 2000) ir padažn÷jusi uždelsta involiucija (J.R. Newcombe, 1993).
1.3.7. Chromosomų įtaka vaisingumui
Normaliame chromosomų rinkinyje yra 64 chromosomos (32 poros). Kumelių chromosomų rinkinys žymimas 64XX (M. Davis, C. G. Mina, 2003). Vienas iš dažniausių arklių chromosominių sutrikimų yra XO gonadin÷ disgenez÷, būkl÷, kuriai esant yra ištrinta viena X chromosoma. Arkliai su šiuo sutrikimu būna kumelių fenotipo, d÷l to, kad n÷ra Y chromosomos. Kumel÷s dažniausiai būna mažo ūgio palyginus su jų veisle ir amžiumi, turi mažas neaktyvias kiaušides ir yra nevaisingos (P. M. McCue, 2008).
1.3.8. Ankstyvoji embrionų žūtis
Ankstyvoji embriono netektis paprastai apibr÷žiama kaip kumelingumo nes÷km÷, kuri nutinka laikotarpiu nuo s÷klinimo iki 40-os – 60-os kumelingumo dienos (D.K. Vanderwall, 2008). Embrionai miršta įvairiose jų vystymosi stadijose, pradedant nuo apvaisintų kiaušin÷lių, morulių ir blastocistų, baigiant vyresniais embrionais, kuriems jau prasid÷jusi organogenez÷ (Allen, 2000; Ball et al., 1986). Yra išskiriami du ankstyvosios embriono netekties periodai: pirmasis – nuo apvaisinimo iki 11 kumelingumo dienos; antrasis – nuo 14 iki 40 kumelingumo dienos, kai embrionas jau būna atkeliavęs į gimdą. Pasak daugumos autorių, ankstyvąją embrionų mirtį įtakoja infekcinis endometritas (Ball et al., 1986; Portus et al., 2005; Vanroose et al., 2000). Reik÷tų akcentuoti, kad uždegimas gali išsivystyti pra÷jus jau kelioms valandoms po s÷klinimo ar kergimo (Troedsson, 1999, Troedsson et al., 2001). Sutrikus gimdos apsivalymo funkcijai po kergimo d÷l apsauginių mechanizmų susilpn÷jimo, gimdoje pradeda vystytis l÷tinis endometritas, d÷l kurio padid÷ja PGF2α koncentracija gimdoje, įvyksta luteoliz÷ ir embriono netektis (Neely et al., 1979; Troedsson, 1999).
1.3.9. Endokrinin÷s priežastys
Dauguma hormonų trūkumo atvejų yra susiję su hipofize, pavyzdžiui Kušingo sindromas (Pycock, 2000). Hipofiz÷s neoplazija arkliams yra gan÷tinai retas reiškinys, tačiau laikini sutrikimai atsitinka dažniau, ypač siejasi su tranzitiniu periodu kergimo sezono pradžioje ir pabaigoje. Tuo metu
22 kumel÷ms pasireiškia uždelsta ruja, pailg÷jusi ruja, arba rujos nebuvimas, taip pat slapta ovuliacija, ruja su pertrūkiais (ruja, besitęsianti iki 3 savaičių, su tyliuoju periodu maždaug jos viduryje). Dažniausiai hormoniniai sutrikimai nustatomi pagal kumel÷s elgseną ir negal÷jimą aptikti rujos arba esant nuolatinei rujai(M. Davies, C. G. Mina, 2003).
Hormoniniai sutrikimai kumelingumo metu gali taip pat sukelti nes÷kmę. Progesterono trūkumas gali sukelti ankstyvąją embriono žūtį arba abortą, priklausomai nuo to, kada tai įvyksta (Ginther, 1985; Morgenthal, Van Niekerk, 1991).
23
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1. Tyrimo medžiaga
Tyrimas buvo atliktas 2011 – 2012 metais X žirgyne, kuris susideda iš trijų padalinių. Žirgyne motinin÷s kumel÷s laikomos įvairiais laikymo būdais: palaidos individualiuose garduose po vieną ant pjuvenų kraiko, rišamuose garduose ant pjuvenų kraiko ir garduose po 2 ant pjuvenų kraiko. Laikoma apie 1000 įvairių veislių arklių: trak÷nai, arabai, Lietuvos sunkieji, senojo tipo žemaitukai, stambieji žemaitukai, anglų grynakraujai, ristūnai. Norint atsakyti į tyrimo uždavinius, buvo atrinktos 27 įvairių veislių (trak÷nų, arabų ir stambiųjų žemaitukų) ir įvairaus amžiaus (5–19 m.) kumel÷s iš visų X žirgyno padalinių. Pagal vaisingumą kumel÷s suskirstytos į dvi grupes: 7 iš jų (n=7) buvo kumel÷s neturinčios vaisingumo problemų ir 21 (n=21) problemin÷ kumel÷, kurios mažiausiai du kergimo sezonus negal÷jo s÷kmingai susikergti ar išnešioti kumeliuko iki termino.
2.2. Tyrimo schema
Visoms kumel÷ms buvo imama po du kraujo m÷ginius iš jungo venos. Vienas m÷ginys imtas į vienkartinius vakuuminius m÷gintuv÷lius Venoject (Terumo Europe N. V., Belgium), be antikoagulianto, o kitas m÷ginys imamas į vienkartinius vakuuminius m÷gintuv÷lius su antikoaguliantu EDTA (K2). M÷giniai buvo pristatomi į LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikos laboratoriją, kur m÷gintuv÷liai be antikoagulianto buvo centrifuguojami 5 minutes 3000 kartų per minutę apsisukimu. Atskirtas kraujo serumas pipete su dozatoriumi nusiurbtas į Eppendorfo m÷gintuv÷lius su dangteliais. M÷gintuv÷liai su kraujo serumu buvo šaldomi -20°C šaldytuvo kameroje. Makroelementų, kepenų fermentų, gliukoz÷s, bendrųjų baltymų ir ur÷jos koncentracija kraujo serume buvo tiriama „Hitachi 705“ (Hitachi, Japonija) analizatoriumi, su DiaSys (Vokietija) reagentais.
M÷giniuose su antikoaguliantu problemin÷ms kumel÷ms buvo tiriami kraujo morfologiniai rodikliai: eritrocitų, trombocitų ir leukocitų kiekis, hemoglobinas, hematokritas, eritrocitų nus÷dimo greitis ir kiti rodikliai. M÷giniai buvo tiriami „Abacus junior vet“ (Diatron, Vengrija) analizatoriumi su Diatron (Vengrija) reagentais.
Iš m÷gintuv÷lių su antikoaguliantu taip pat buvo imamas tepin÷lis leukoformul÷ms skaičiuoti. Tepin÷lis buvo dažomas Romanovskio-Gimzos būdu ir atskirų leukocitų grupių santykis vertinamas Goriajevo kameroje.
24 Visoms kumel÷ms buvo apžiūrimi išor÷s lytiniai organai, o 19 probleminių kumelių buvo atliekamas rektinis tyrimas ir vaginalinis tyrimas su makšties veidrodžiu bei imamas bakteriologinis tepin÷lis iš gimdos kaklelio. Bakteriologiniai gimdos kaklelio m÷giniai buvo pristatyti į LSMU VA Užkrečiamųjų ligų katedrą, kur buvo atlikti bakteriologiniai tyrimai.
Taip pat buvo nagrin÷jama kumelių veisl÷s, genetikos ir amžiaus įtaka vaisingumui.
Duomenys apdoroti SPSS statistiniu paketu (SPSS for Windows 7.0, SPSS Inc.,Chicago, IL, USA, 1989-1995). Statistikos duomenys ir tyrimo rezultatai buvo apskaičiuoti naudojant „Microsoft Exel’07“ (1985–1996, Microsoft Corporation) programą. Buvo apskaičiuoti duomenų aritmetiniai vidurkiai, standartiniai nuokrypiai, patikimumo koeficientai.
25
3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Biocheminiai kraujo tyrimai
Išvedus atskirai probleminių ir sveikų kumelių kiekvieno rodiklio aritmetinį vidurkį, patikimumo koeficientus ir standartinį nuokrypį buvo gauti tokie rezultatai (1 lentel÷):
1 lentel÷. Kraujo biocheminių rodiklių priklausomyb÷ nuo vaisingumo Grup÷s vidurkis Rodiklis Problemin÷s kumel÷s, n=21 Sveikos kumel÷s, n=6 p Norma TP 65,93 ± 9,77 48,15 ± 10,94 p<0,05 55 - 75 g/l PHOS 0,70 ± 0,15 1,34 ± 1,56 p<0,05 0,7 - 1,5 mmol/l GLU 4,84 ± 0,51 3,77 ± 0,80 p<0,05 2,8 - 5,0 mmol/l CA 2,91 ± 0,25 2,17 ± 0,41 p<0,05 2,5 - 3,4 mmol/l CREA 1,11 ± 0,15 0,89 ± 0,12 p<0,05 0,8 - 1,8 mg/dl AST 354,77 ± 64,38 277,72 ± 91,99 p<0,05 iki 250 Tv/l ALT 9,22 ± 2,77 5,77 ± 2,39 p<0,05 iki 15 Tv/l MG 0,76 ± 0,07 0,65 ± 0,13 p<0,05 0,5 - 0,9 mmol/l ALB 31,89 ± 3,61 25,63 ± 6,70 p<0,05 45 - 60 g/l
1 lentel÷je matome T tyrimo metodu apskaičiuotus statistiškai patikimus rezultatus. Tačiau, gauti duomenys neatspindi nesusikergimo priežasčių, nes vaisingų kumelių bendrųjų baltymų, gliukoz÷s, kalcio ir albuminų rodmenys yra labiau nukrypę nuo normų nei problemų turinčių kumelių.
Biocheminių kraujo serumo rodiklių priklausomyb÷ nuo rastų kumelių apžiūros metu lytin÷s sistemos pakitimų pavaizduota 1, 2, 3 ir 4 prieduose.
3.2. Kraujo leukoformul÷ ir morfologiniai tyrimai
Palyginus ir išvedus sveikų ir probleminių kumelių leukoformul÷s vidurkius gauti tokie rezultatai:
26 2 lentel÷. Leukoformulių rezultatai
Grup÷s vidurkis Rodiklis Problemin÷s kumel÷s, n=20 Sveikos kumel÷s, n=6 Norma JAUNI 1,35 0,83 0 - 1 LAZDEL 21,35 16,83 0 - 6 SEGMENT 22,4 23,67 45 - 70 EOZINOF 5,3 7 0 - 4 BAZOFIL 0,95 1 0 - 2 MONOC 5 3,17 0 - 5 LIMFOC 43,15 47,83 20 - 45
Kaip matome 2 lentel÷je, dauguma rodiklių neatitinka normų: probleminių kumelių jauni ir lazdeliniai neutrofilai ir eozinofilai viršija maksimalias normas, o segmentinių neutrofilų trūksta, sveikų kumelių normas viršija jauni ir lazdeliniai neutrofilai, eozinofilai bei limfocitai, o trūksta taip pat segmentinių neutrofilų. Tačiau negalime teigti, kad iš šių tyrimų galime nustatyti nevaisingumo priežastis, nes yra per maži skirtumai tarp grupių.
Kadangi morfologiniai kraujo tyrimai buvo atlikti tik problemin÷ms kumel÷ms ir juose žymių pokyčių nuo normų nebuvo, tai nutarta jais nesivadovauti.
3.3 Kumelių amžiaus, veisl÷s, genetikos, išorinių lytinių organų išsid÷stymo įtaka bei rektinio ir vagininio tyrimų rezultatai
Vidutinis probleminių kumelių amžius buvo 12,3 metų, o sveikų – 12,2 metų. Tod÷l negal÷jo tur÷ti įtakos tirtų kumelių vaisingumui.
8 iš 15 (53,3 %) probleminių trak÷nių kumelių t÷vas yra Fordas, tuo tarpu sveikų trak÷nių - 1 iš 4 (25 %). 14 iš 15 ( 93,3 %) probleminių trak÷nių kumelių 2-oje, 3-oje arba 4-oje kartoje yra eržilas Homeras, o sveikų trak÷nių 4-oje ir 3-oje kartose 2 iš 4 (50 %). Tačiau literatūroje nepavyko rasti informacijos, ar vaisingumui gali tur÷ti įtakos tokie veiksniai.
Kumelių veisl÷s įtakos vaisingumui nebuvo pasteb÷ta.
Išorinių lytinių organų pad÷tis buvo bloga 9 probleminių kumelių iš 21 (42,9 %) ir 1 sveikos kumel÷s iš 6 (16,7 %) (5 priedas). Jų analin÷ anga buvo pasislinkusi kranialiai, kartu priversdama padid÷ti vulvos nuolydžio kampą. D÷l to kumelei tuštinantis išor÷s lyties organai yra teršiami išmatomis.
27 Taip pat, dviems kumel÷ms iš 9 (22,2 %) ant išorinių lytinių organų buvo pasteb÷tos pūlingos išskyros. Tiršto intrauterininio skysčio pasirodymas arba pūlingos išskyros ant išorinių lyties organų reiškia, kad kumel÷ gali sirgti bakteriniu endometritu (S.P. Brinsko et al., 2003; J.F. Pycock, 1994; W.W. Zent et al., 1998).
Normalus vulvos nuolydžio kampas (ne didesnis nei 10° lyginant su analine anga) neleidžia į lytinį traktą patekti orui, išmatoms ir potencialiems patogenams, predisponuojantiems gimdos infekcijas (R.R. Pascoe, 2007; E. Hemberg et al., 2005). Tai yra labai svarbi sritis, atliekanti apsauginį vidaus lytinių organų vaidmenį. Jos pakitimai gali tur÷ti įtakos nevaisingumui (R.R. Pascoe, 2007). Taip pat bloga išorinių lytinių organų pad÷tis ir silpnas vestibulovaginalinis sfinkteris gali predisponuoti pneumovaginą. Yra visuotinai žinoma, kad kumel÷s, turinčios pneumovaginą dažniausiai serga endometritu, nes išmatos ir nešvarumai yra įtraukiami į makštį (J.R. Newcombe, 2011). Tai kelia riziką kumel÷s vaisingumui. (E. Hemberg et al., 2005).
4 kumel÷ms iš 21 (19 %) vaginalinio tyrimo metu buvo rasta gimdos kaklelio pokyčių – įvairaus lygio suaugimų (5 priedas). Vienos kumel÷s iš jų, gimdos kaklelis buvo priaugęs prie ventralin÷s makšties gleivin÷s dalies. Anamnez÷je minima, kad šiai kumelei po kergimo pasireiškia stangos, ji blogai jaučiasi, būna nerami.
Gimdos kaklelis veikia kaip gimdos apsauginis barjeras nuo infekcijų ir kaip užterštų intrauterininių skysčių pašalinimo kanalas iš gimdos. D÷l kaklelio sąaugų ar nepaj÷gumo tinkamai prasiverti gali sukelti pav÷luotą gimdos valymąsi (W.W. Dimock, P.R. Edwards, 1928). Gimdos kaklelio sąaugos gali visiškai uždaryti kaklelį ir d÷l to gali pasireikšti uždara piometros forma (Knottenbelt et al., 1999). Kumel÷ms, turinčioms gimdos kaklelio fibrozę ar anatominius pokyčius, dažniausiai susijusius su amžiumi, arba nukarusią, ventraliai pakrypusią gimdą, rujos metu ir po kergimo gali kauptis intrauterininiai skysčiai (M.M. Le Blanc et al., 1998) d÷l estrogeno poveikio į gimdą – jis skatina endometriumo sekreciją ir edemą (Rasch et al., 1996).
Rektinio tyrimo metu palpuojant kiaušides, 6 kumel÷ms iš 19 (31,6 %) (dvi kumel÷s nesileido tiriamos rektiniu būdu) buvo rasti nebūdingi dariniai kiaušid÷se arba nebūdingas kiaušidžių dydis bei forma (5 priedas). 3 iš 6 kumelių (50 %) yra sutrikęs lytinis ciklas.
Neovuliavę folikulai (kiaušidžių cistos arba liuteinizuoti nepratrūkę folikulai) gali būti pakitusio lytinio ciklo priežastimi. Tokie dideli folikulai užuot pratrūkę ir ovuliavę, po kurio laiko prisipildo kraujo ir persistuoja kaip hematomos ne vieno lytinio ciklo metu. Jie sintetina progesteroną (Ginther, Pierson, 1989; Pycock, 2000).
28 Pagal anamnezę 3 kumel÷s buvo patyrusios abortus arba ankstyvąją embriono žūtį (1 priedas). Dviejų iš jų (33.3 %) gimdoje rektinio tyrimo metu buvo rasta pakitimų, o viena kumel÷ nesileido tiriama. Daugumos autorių nuomone ankstyvąją embrionų netektį sukelia bakterinis endometritas (B.A. Ball et al., 1986; B.J. Portus et al., 2005; G. Vanroose et al., 2000). 50 % abortų yra bakterin÷s kilm÷s, 25 % - nebakterin÷s (d÷l įvairių priežasčių: š÷rimas, medikamentai, traumos, stresas) ir 25 % abortų kyla d÷l vaisiaus placentos, amniono ar virkštel÷s, d÷l paties vaisiaus, d÷l motinos, ar d÷l kumelingumo (S.W. Ricketts et al., 2003). Maždaug nuo 8,9 iki 12,9 % kumelingumų baigiasi abortais (K.A. Bosh et al., 2009; W.R. Allen et al., 2007).
3.4. Bakteriologiniai tyrimai
Dviejuose m÷giniuose buvo rasta Bacillus spp. ir viename – nepatogeniniai Staphylococcus spp. Tyrimais yra įrodyta, kad dažniausi gimdos infekcijų suk÷l÷jai yra Streptococcus equi subsp. zooepidemicus, Escherichia coli, Staphylococcus aureus, Klebsiella pneumoniae, Pseudomonas aeruginosa, Bacteroides fragilis ir Bacteroides ureolyticus ( Dhingra, Sandhu, 1987; Ricketts, Mackintosh, 1987; Fodor et al., 1995; Langoni et al., 1997; LeBlanc, 1999; Szeredi et al., 2003). N÷ra žinoma, ar Bacillus spp. gali įtakoti nevaisingumą (SM El Sanousi, 1979). Bakteriologiniai m÷giniai gali būti klaidingai teigiami ir klaidingai neigiami (J. Aguilar et al., 2006; J.F. Pycock, J.R. Newcombe, 1997; R.O. Waelchli et al., 1988; J.M. Nielsen, 2005). Užteršus m÷ginio ÷mimo instrumentus nuo aplinkos, išorinių lytinių organų ar makšties gali gautis klaidingai teigiami rezultatai (N.J.W. Digby, S.W. Ricketts, 1982; T.L. Blanchard et al., 1981). Klaidingai neigiami m÷giniai gali gautis trūkstant įgūdžių ar kompetencijos imant m÷ginius (B.A. Ball et al., 1988; D. Brook, 1984).
3.5. Nevaisingumo priežastys
Išanalizavus gautus duomenis galima teigti, kad daugiausiai kumelių nevaisingumo problemas suk÷l÷ vidin÷s priežastys: netaisyklingai išd÷stytų išorinių lytinių organų sukeltos pasekm÷s, endometritai ir kiaušidžių sutrikimai. Kai kurioms kumel÷ms nevaisingumą gal÷jo sukelti kelios iš išvardintų priežasčių. 3 kumel÷ms iš 21 (14,3 %) preliminarios diagnoz÷s nustatyti nepavyko d÷l per mažai informacijos.
29
IŠVADOS
1. Nevaisingumo priežasčių nustatyti iš kraujo biocheminių ir morfologinių tyrimų negalima. 2. Daugiausiai informacijos apie kumelių lytinio trakto būseną gauta iš vagininio ir rektinio tyrimų.
3. Blogos išorinių lytinių organų pad÷ties sukeltos komplikacijos suk÷l÷ nevaisingumo problemų 19 % kumelių.
4. 14,3 % kumelių nevaisingumo priežasčių nepavyko nustatyti.
5. 19 % kumelių nevaisingumas gal÷jo kilti d÷l kiaušidžių funkcijos sutrikimų. 6. 9,5 % kumelių vaisingumo problemų kilo d÷l endometritų.
7. 28,6 % kumelių nevaisingumą suk÷l÷ priežastys susidedančios iš kelių anksčiau išvardintų veiksnių.
8. Norint gauti tikslesnius duomenis reik÷tų atlikti smulkesnius tyrimus: ultragarsinį tyrimą, audinių biopsiją.
30
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Aguilar, M. Hanks, D.J. Shaw, R. Else, E. Watson Importance of using guarded techniques for the preparation of endometrial cytology smears in mares Theriogenology, 66 (2006), pp. 423– 430
2. Alghamdi A., D. Fosster, C. Carlson, M. Troedsson Nitric oxide levels and nitric oxide synthase expression in uterine samples from mares susceptible and resistant to persistent breeding-induced endometritis Am. J. Reprod. Immunol., 53 (2005), pp. 230–237
3. Allen G., N. Umphenour Equine coital exanthema J. Coetzer, R. Tustin (Eds.), Infectious Diseases of Livestock, Oxford Press, Cape Town, South Africa (2004), pp. 860–867
4. Allen W.R., L. Brown, M. Wright, S. Wilsher Reproductive efficiency of Flatrace and National Hunt Thoroughbred mares and stallions in England Equine Vet J, 39 (2007), pp. 438–445 5. Asbury A.C., K.T. Schultz, P.H. Klesius, G.W. Foster, S.M. Washburn Factors affecting
phagocytosis of bacteria by neutrophils in the mare’s uterus J. Reprod. Fertil. Suppl., 32 (1982), pp. 151–159
6. Bain A.M. The role of infection in infertillity in the thoroughbred mare Vet Rec, 78 (1966), pp. 168–173
7. Baker C. B., Little T.V. and McDowell K. J. The live foaling rate per cyple in mares. Equine veterinary journal, supplement 15, 28-30, 1993.
8. Ball B.A., S.J. Shin, V.H. Patten, D.H. Lein, G.L. Woods Use of a low-volume uterine flush for microbiologic and cytologic examination of the mares endometrium Theriogenology, 29 (1988), pp. 1269–1283
9. Ball B.A., T.V. Little, R.B. Hillman Pregnancy rates at days 2 and 14 and estimated embryonic loss rates prior to day 14 in normal and subfertile mares Theriogenology, 26 (1986), pp. 611– 619
10. Ball B.A., T.V. Little, R.B. Hillman, G.L. Woods Pregnancy rates at days 2 and 14 and estimated embryonic loss rates prior to day 14 in normal and sub fertile mares Theriogenology, 26 (1986), pp. 611–619
11. Ball B.A., T.V. Little, R.B. Hillman, G.L. Woods Survival of Day 4 embryos from young, normal mares and aged, sub fertile mares after transfer to normal recipient mares
12. Ball BA, Hillman RB, Woods GL. Survival of equine embryos transferred to normal and subfertile mares. Theriogenology 1987; 28:167-174.
31 13. Barbacini S., D. Necchi, G. Zavaglia, E.L. Squires Retrospective study on the incidence of postinsemination uterine fluid in mares inseminated with frozen/thawed semen J Equine Vet Sci, 23 (2003), pp. 493–496
14. Barnett K.R., C. Schilling, C.R. Greenfeld, D. Tomic, J.A. Flaws Ovarian follicle development and transgenic mouse models Hum. Reprod. Update, 12 (2006), pp. 537–555
15. Barrandeguy M., E. Thiry. Equine coital exanthema and its potential economic implications for the equine industry. The veterinary journal, vol 191, pp. 35 – 40, 2012.
16. Barrandeguy M., J. Perkins, J. MacDonough, A. Vissani, C. Olguin Perglione, E. Thiry Occurrence of equine coital exanthema in mares from an embryo transfer center Journal of Equine Veterinary Science, 30 (2010), pp. 145–149
17. Barrandeguy, M., 2010. Virological aspects and pathogenesis of natural and experimental equid herpesvirus 3 infection in horses. Thesis D/2010/0480/14 ISBN 978-2-930404-79-0 Presses de la Faculté de Médecine vétérinaire de l’Université de Liège
18. Betteridge K.J., M.D. Eaglesome, D. Mitchell, P.F. Flood, R. Beriault Development of horse embryos up to twenty two days after ovulation: observations on fresh specimens J Anat, 135 (1982), pp. 191–209
19. Blanchard T., R. Kenney, P. Timoney Venereal diseases Veterinary Clinics of North America: Equine Practice, 8 (1992), pp. 191–203
20. Blanchard T.L., D.D. Varner, J. Schumacher, C.C. Love, S.P. Brinsko, S.L. Rigby Endometritis, Manual of Equine Reproduction (2nd ed.)Mosby, Philadelphia (2003) pp. 59–68 21. Blanchard T.L., M.R. Cummings, M.C. Garcia, J.P. Hurtgen, R.M. Kenney Comparison
between two techniques for endometrial swab culture and between biopsy and culture in barren mares Theriogenology, 16 (1981), pp. 541–552
22. Bocklisch H.V., E. Kunter, E. Ludwig, H. Weidehaas Bakteriologische untersuchung von cervixtupfer- und uterusproben im rahmen des pferdegesundheitdienstes unter besonderer berücksichtigung von beta-heamolysierenden streptokokken Monat Vetmed, 43 (1988), pp. 609–61
23. Bogaert L., A. Willemsen, E. Vanderstraeten, M. A. Bracho, C. De Baere, I. G. Bravo, A. Martens. EcPV2 DNA in equine genital squamous cell carcinomas and normal genital mucosa. Veterinary Microbiology, Volume 158, Issues 1–2, Pages 33–41, 2012
