LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA
Rita Matutyt÷
KARVIŲ MASTITO SUKöLöJŲ RYŠYS SU SOMATINIŲ LĄSTELIŲ
SKAIČIUMI PIENE
Magistro darbas
Darbo vadov÷: dr. Jūrat÷ Rudejevien÷
2
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas
KARVIŲ MASTITO SUKöLöJŲ RYŠYS SU SOMATINöMIŲ LĄSTELIŲ SKAIČIUMI PIENE
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. Rita Matutyt÷
(data) (parašas) (autoriaus vardas, pavard÷)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Rita Matutyt÷
(data) (parašas) (autoriaus vardas, pavard÷)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO Jūrat÷ Rudejevien÷
(data) (parašas) (autoriaus vardas, pavard÷)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE Andrius Kučinskas
(aprobacijos data) (parašas) (Gynimo komisijos sekretor÷s/riaus vardas, pavard÷)
Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s/riaus parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) (gynimo komisijos sekretor÷s/riaus parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3 TURINYS Santrumpos ...4 SUMMARY ...5 1. ĮVADAS...7 2. Literatūros apžvalga ...9
2.1. Mikroorganizmai, kurie sukelia karvių mastitą ...9
2.2. Pieno liaukos atsparumas...14
2.3. Somatinių ląstelių ryšis su pieno liaukos uždegimu ...16
2.4. Veiksniai, įtakojantys somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimą piene ...19
2.5. Karvių amžiaus, produktyvumo ir metų laiko įtaka SLS ir pieno sudėčiai ...23
3. Darbo metodika...25
3.1. Karvių pieno sudėties ir kokybės rodikliai...25
3.2. Mėginių ėmimas...25
3.3. Bakteriologinis pieno mėginių tyrimas...26
3.4. Statistinė duomenų analizė...27
4. Tyrimų rezultatai ...28
4.1. Ūkio charakteristika ...28
4.2. Karvių pieno sudėties ir kokybės rodikliai...29
4.3. Pieno bakteriologinio tyrimo rezultatai ...30
4.4. Ganyklinio ir tvartinio laikotarpio įtaka somatinių ląstelių skaičiui ir mikroorganizmams piene ...32
4.5. Laktacijos įtaka SLS ir sukėlėjams piene...33
5. Tyrimo rezultatų apibendrinimas...35
Išvados...37
Pasiūlymai ...38
4
Santrumpos
KNS - koaguliazei negatyvūs stafilokokai.
KTS – koaguliazei teigiami stafilokokai SLS – somatinių ląstelių skaičius CMT – Kalifornijos mastitinis testas
E. coli – Escherichia coli Bac. subtilis – Bacillus subtilis S. aureus - Staphylococcus aureus S. agalactiae - Streptococcus agalactiae, S. dysgalactiae – Streptococcus dysgalactiae S. uberis – Streptococcus uberis
C. bovis – Corynebacterium bovis
S. chromogenes - Staphylococcus chromogenes S. epidermidis -. Staphylococcus epidermidis S. simulans - Staphylococcus simulans S. intermedius – Staphylococcus intermedius S. warneri - Staphylococcus warneri
S. haemolyticus – Staphylococcus heamolyticus S. sciuri - Staphylococcus sciuri
S. xylosus - Staphylococcus xylosus S. delphini – Staphylococcus delphini S. lutrae – Staphylococcus lutrae
S. schleiferi subs. – Staphylococcus schleiferi subspecies S. hyicus - Staphylococcus hyicus
5
SUMMARY
Factors that influence upon the quantity of the somatic cells in cow's milk
Somatic cells are one of the factors which determines the quality of milk. The increased milk somatic cells affects technological properties of milk a reduction in fermentation, lactic acid and rennet operation, the milk is not thermostable. According to the somatic cell count in milk to diagnose mastitis, usually common and expensive disease of dairy cows. Genetic correlation between somatic cell count and mastitis is very high, so one feature allows you to set a different character. Financial loses due to high somatic cell count, which affects the decline in milk production and milk quality degradation is the main reason to encourage vaterinarians and breeders, monitor and analyze this indicator, as well as to invastigate and control the factors that influence somatic cell count in cows' milk.Goal of work:
1. Evaluate and analyze the factors that have an impact on the quantity of the somatic cells in cow's milk.
2. To describe the collected data by setting the diversity of breeds of cows under observance and evaluating the greatness of farm.
3. To estimate statistically and describe the impact of such factors as breed, age, season, greatness of farm, type of sample collection and the person taking it, impact on the quantity of somatic cells in the milk of the observed cows.
Methods:
• Control cow assistants involved in control of milk, take a milk sample, complete set from of documents;
• Milk sample survey;
• Data processing and storage.
All of the factors set out the methodology that were selected for analysis, had asignificant effect in somatic cell count.
6
Statistically, the breed and age of an animal influence upon the quatity of the somatic cells in milk. The least number of the somatic cells can be detected in the milk of the cows that are young or used to the local keeping and feeding conditions.
1) Animal species and age significantly influenced the number of somatic cells milk. The minimum number of somatic cells in the young, have adapted to the local housing conditions and feeding cow's milk varieties.
2) The greatest quality milk from the perspective of the somatic cells in aschieved in grand farms that keep over milking cows.
3) The influence of the person taking a sample on the quantity of the somatic cells in milk is confidential statisticaly. The right order of taking a sample has a crucial meaning to the further investigations on the productivity of cows.
7
1. ĮVADAS
Pienas – vienas vertingiausių ir plačiai vartojamų maisto produktų. Daugiausiai pieno produktų pagaminama iš karvių (91 proc.), buivolų (6 proc.), avių (1,7 proc.) ir ožkų (1,6 proc.) pieno. Pienin÷ galvijininkyst÷ yra viena iš svarbiausių gyvulininkyst÷s šakų. Iš jos gaunamas biologiškai labai vertingas maisto produktas – pienas.
Pieno ūkis yra svarbi žem÷s ūkio šaka Lietuvoje ir visame pasaulyje. 2009 m. pieno gamyba sudar÷ 19 proc. visos žem÷s ūkio produkcijos, pieno produktų eksportas – 13 proc. viso žem÷s ūkio ir maisto produktų eksporto. Pastaraisiais metais pienininkyst÷ yra viena rentabiliausių ir perspektyviausių žem÷s ūkio šakų Lietuvoje (Nelson Philpot ir Nickerson, 2011).
Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare, privalo gaminti konkurencingus ir saugius vartoti žmon÷ms pieno produktus,tod÷l kokybiškus pieno produktus galima pagaminti tik iš geros kokyb÷s pieno. Kokybišką pieną galima gauti tik iš sveikų, gerai prižiūrimų, šeriamų maistingais pašarais karvių ir laikantis higienos reikalavimų.
Higienos reikalavimų tikslas – užtikrinti, kad žalias pienas, skirtas tiesiogiai žmon÷s vartoti arba maisto produktams gaminti, būtų gaminamas, laikomas, transportuojamas, parduodamas ir perdirbamas laikantis nustatytų reikalavimų, užtikrinančių pieno saugą ir kokybę (Staniškien÷ ir kt., 2007).
Somatin÷s ląstel÷s yra vienas iš rodiklių, pagal kurį nustatoma pieno kokyb÷. Padaug÷jus piene somatinių ląstelių, pablog÷ja technologin÷s pieno savyb÷s: susilpn÷ja rūgimas, pieno rūgšties ir šliužo fermento veikimas, pienas būna ne toks termostabilus. Karvių pieno kokyb÷ priklauso ne vien nuo tešmens sveikatingumo, bet ir nuo jų mitybos, laikymo bei priežiūros sąlygų, amžiaus, laktacijos, metų laiko (Rudejevien÷, 2007).
Pagal somatinių ląstelių skaičių piene galima diagnozuoti mastitą, dažniausiai pasitaikantį ir daugiausia išlaidų reikalaujantį melžiamų karvių susirgimą. Genetin÷ koreliacija tarp somatinių ląstelių skaičiaus ir mastito yra labai aukšta, tod÷l vienas požymis leidžia nustatyti kitą požymį.
Mastitas (tešmens uždegimas) - viena iš brangiausių pieninio tipo karvių ligų, nes 60–70 proc. visų nuostolių, patiriamų d÷l karvių ligų, tenka mastitui. Klinikine forma serga 2-5 proc. laktuojančių ir užtrūkintų karvių, o slaptuoju uždegimu – iki 50 proc. karvių. Ekonominių nuostolių patiriama d÷l sumaž÷jusios pieno produkcijos, gydymo, ankstyvo karvių išbrokavimo išlaidų. Tai opi problema visame pasaulyje. Slaptasis karvių mastitas paplitęs ir mūsų šalyje. Lietuvoje slaptuoju mastitu serga apie 50 % karvių. Jei jos nesirgtų, kiekviena Lietuvos karv÷ per laktaciją duotų vidutiniškai 650 kg pieno daugiau (Japertien÷ R., Japertas S. 2003)
Uždegimą sukelia į pieno liauką patekę patogeniniai mikroorganizmai. Uždegimo metu sumaž÷ja pieno sintez÷s aktyvumas, pakinta pieno sud÷tis, padid÷ja somatinių ląstelių skaičius.
8
Darbo tikslas
: Išanalizuoti ryšį tarp karvių mastito suk÷l÷jų ir somatinių ląstelių skaičiaus piene.Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti ūkio karvių bandos piene somatinių ląstelių skaičiaus kitimo dinamiką. 2. Išanalizuoti pieno bakteriologinio tyrimo rezultatus su somatinių ląstelių skaičiumi. 3. Nustatyti metų laiko įtaką somatinių ląstelių skaičiui ir suk÷l÷jams piene.
4. Nustatyti laktacijos įtaką somatinių ląstelių skaičiui ir suk÷l÷jams piene.
9
2. Literatūros apžvalga
2.1. Mikroorganizmai, kurie sukelia karvių mastitą
Karvių mastitą gali sukelti daugiau kaip 150 skirtingų rūšių mikroorganizmų, kurių randama ant karv÷s odos paviršiaus arba ją supančioje aplinkoje (Wats,1988; Malinowski et al., 2006). Sveikas gyvulys gimsta sterilus, bet jau pirmosiomis gyvenimo minut÷mis užsikrečia įvairiais mikroorganizmais. Daugelis mikroorganizmų gyvena organizme nuolat, prisitaiko prie organizme esančių sąlygų. Jie sudaro pastovią mikroflorą. Kiti mikroorganizmai gyvulio organizme greitai žūva. Jie sudaro atsitiktinę mikroflorą. Ant odos nuolatos randami įvairūs streptokokai, stafilokokai (Staphylococcus hominis, E. coli, Pseudomona aeruginosa, Bac. subtilis, Corynebacterium xerosis, Aerococcus viridans) (Rudejevien÷, 2007).
Mastitą sukeliančios bakterijos skirstomos į patogenines ir sąlyginai patogenines. Dažniausi mastito suk÷l÷jai yra S. aureus, S. agalactiae, S. dysgalactiae, S. uberis. Pavieniai ir sporadiniai susirgimai gali būti sukelti Pseudomonas spp., Actimyces pyogenes, Searratia spp., Candida spp. ir kiti (Japertien÷ ir Japertas, 2011).
Laikotarpis po apsiveršiavimo 7–100 d., % 101–305 d., % Slaptieji mastitai 21,2 34,5 S. aureus 16 7,4 KNS 51,5 50,6 S. agalactiae 0 0,8 Kiti streptokokai 19,4 15,6 E. coli 1,0 0,4 C. bovis 25,7 45,1
1 lentel÷. Slaptojo mastito suk÷l÷jai skirtingu laktacijos laikotarpiu (Busato et al., 2000).
Stafilokokai gyvulininkystę pl÷tojančiose šalyse, sukelia 27–69 proc. karvių mastito. Tai plazmokoaguliaziškai teigiami (KTS) ir plazmokoaguliaziškai neigiami (KNS) stafilokokai – S. aureus, S. chromogenes, S. epidermidis, S. simulans, S. intermedius, S. warneri, S. haemolyticus, S. sciuri, S. xylosus S. delphini, S. lutrae, S. schleiferi subs. Coagulans ir koaguliaziškai kintamas S. hyicus (Klimien÷ ir kt., 2012).
10
KNS dažniausiai išskiriami bandos mikroorganizmai, nors jų sukeltos infekcijos dažniausiai būna lengvos. Klinikiniai simptomai pasireiškia retai, dažniau būdingesni lengvi vietiniai požymiai, rodantys tešmens infekciją (krešuliai ir dribsniai piene). Staphylococcus rūšių paprastai randama ant sveikos spenių odos, taip pat ant melž÷jų rankų, tod÷l šios oportunistin÷s bakterijos kolonizuoja spenio kanalą ir įsiskverbia į tešmens pieno sekrecijos audinius. Naujos koaguliazei neigiamų stafilokokų infekcijos dažniausiai pasireiškia užtrūkinimo laikotarpiu, tod÷l veršiavimosi metu didelis tešmens ketvirčių procentas yra užsikr÷tęs šia bakterija. Be to, ši infekcija dažnai pasitaiko pirmosios laktacijos metu. Daugelis šių infekcijų praeina spontaniškai ir paplitimas maž÷ja ilg÷jant laktacijos trukmei. Spontaniškai išgyja apie 90 proc. užtrūkusių karvių, kurioms netaikomas spenių paruošimas prieš melžimą ir vilgiklių naudojimas po melžimo. Labiausiai paplitusių koaguliazei neigiamų stafilokokų rūšys yra Staphylococcus chromogenes ir Staphylococcus hyicus. Staphylococcus epidermidis, Staphylococcus simulans ir Staphylococcus warneri yra normali spenių odos mikroflora, o Staphylococcus xylosus ir Staphylococcus sciuri patenka iš aplinkos (Taponen ir kt., 2009)).
Stafilokokai — plačiai paplitusios rutulin÷s bakterijos. Jos aptinkamos ore, dirvoje, vandenyje, pašaruose, ant augalų paviršiaus, ant gyvulių odos, plaukų, gleivinių (akies, virškinimo ir išorinių lytinių organų). Patogeniniai stafilokokai sukelia vietinio pobūdžio pūlingus uždegiminius procesus — abscesus, furunkulus, karbunkulus, mastitus. Šių bakterijų neaptinkama ant sveikų spenių odos, bet jos lengvai kolonizuoja arba auga spenio kanalo keratine (Nelson Philpot ir Nickerson, 2011).
S. aureus, patekęs į tešmens parenchimą, sudaro mikropūlinukus. Nusilpus organizmui, taip pat ir tešmens rezistentiškumui, patogenas iš mikropūlinukų patenka į alveoles, išvedamuosius latak÷lius ir sukelia uždegimą. S. aureus išskiria beta laktamazę, kuri inaktyvuoja antimikrobines medžiagas (Japertas, 2000). S. aureus gamina alfa ir beta lizinus. Alfa lizinas tirpdo trombocitus, yra citotoksiškas audinių ląstelių kultūroms, veikia membranos lipidus ir sukelia lygiųjų raumenų spazmus, o beta lizinai sukelią dalinę hemolizę (Šiugždait÷, 2000). Jie gamina egzo ir endo toksinus. S. aureus d÷l gaminamų enterotoksinų bei fermentų pavojingi ir žmonių sveikatai.
Pieno ūkyje persistuojantis S. aureus 3,2–63,0 proc. gali būti subklinikinio mastito priežastis. Tyr÷jai nurodo, kad S. aureus sukelto mastito Europos šalyse maž÷ja, o svarbiais tampa kiti mastito suk÷l÷jai (Pitkälä et al., 2007; Bradley et al., 2007; Ericsson Unnerstad et al., 2009)
S. aureus bakterijos labiau pažeidžia tešmens pieno sekrecijos audinius nei Streptococcus agalactiae, nes išskiria daugiau žalingų toksinų. Iš pradžių bakterijos pažeidžia vidinius spenio ir ketvirčio cisternos audinius, v÷liau patenka į latakų sistemą ir sudaro gilias kišenes (infekcijos židinius) pieno sintez÷s audiniuose. Šio proceso metu formuojasi abscesai, o bakterijos
11
izoliuojamos randinio audinio siena, tačiau d÷l randinio audinio formavimosi gydymas antibiotikais nepakankamai veiksmingas (Japertas, 2000).
L÷tinio Staphylococcus aureus mastito metu audiniai pažeidžiami labai įvairiai, gali būti pažeista tik maža dalis pieno liaukos, tačiau šios pažeistos vietos paprastai tampa neproduktyviomis arba sintezuoja minimalų pieno kiekį. Pieną sekretuojančios ląstel÷s gali degeneruoti ir kartu su leukocitais užkimšti pieno latakus. Tai lemia likusių funkcinių alveolių involiuciją ir randinio audinio formavimąsi. Jei užsikimšę kanalai atveriami, stafilokokai patenka i kitas pažeisto tešmens ketvirčio sritis ir procesas kartojasi, prasideda pastovus reinfekcijos plitimas pažeistame tešmens ketvirtyje. Ankstyvųjų infekcijos stadijų metu žala yra minimali, jei gydymas antibiotikais veiksmingas, atkuriama normali ketvirčio pieno sekrecija kitų laktacijų metu.
Jei stafilokokai išlieka uždarose srityse ir leukocitai negali nutraukti bakterijų dauginimosi, audinių irimas tęsiasi toliau. Izoliuoti infekcijos židiniai pažeistoje zonoje toliau formuojasi, audiniai rand÷ja, abscese kaupiasi bakterijos ir pažeista zona tampa nefunkcionuojanti. Iš abscesų bakterijos gali reinfekuoti gretimus audinius, tuomet formuosis nauji pūliniai, žala bus nebepataisoma. Kai ketvirtyje daug infekcijos suk÷l÷jų, kurie yra izoliuoti, pieno sekrecijos sritys perauga jungiamuoju audiniu ir ketvirtis pieno nebegamina. Kai kuriais atvejais S. aureus gamina toksiną, kuris sukelia kraujagyslių spazmus ir didina kreš÷jimą, sutrikdo kraujo pritek÷jimą į pažeistą tešmens ketvirtį (Nelson Philpot ir Nickerson, 2011).
S. agalactiae infekcijai būdinga padid÷jęs somatinių ląstelių skaičius ir sumaž÷jusi pieno produkcija (kiekybin÷ ir kokybin÷). S. agalactiae į spenio kanalą patenka nuo melž÷jų rankų, melžimo aparatų cilindrų, kraiko, taip pat hematogeniniu keliu. Kai mastitą sukelia S. agalactiae, somatinių ląstelių skaičius piene vidutiniškai siekia 857 tūkst. ml. Šis skaičius infekuotų bandų piene gali svyruoti nuo 366 000 iki 2 239 000 ml. Jeigu mastitą sukelia gramneigiamos bakterijos kartu su S. agalactiae ir Arcanobacterium pyogenes, tai somatinių ląstelių skaičius yra didesnis nei 10 milijonų ml (Klimien÷ ir kt., 2009).
Prie aplinkos mikroorganizmų priskiriamos E. coli, Klebsiella, Enterobacter, Citrobacter genčių bakterijos, tešmens streptokokai (Streptococcus uberis). Jų šaltinis yra aplinka, kurioje laikomos karv÷s (pavyzdžiui, gul÷jimo vieta, m÷šlas, dirvožemis). Šiais patogenais karv÷ gali iš naujo užsikr÷sti melžiant, bet dažniausiai užsikrečia tarp melžimų.
S. dysgalactiae gali daugintis ant pažeistos karvių tešmens ar spenių odos, taip pat aplinkoje. Šio suk÷l÷jo sukelti mastitai pasireiškia laktacijos pradžioje (Pyörälä, 1995). S. dysgalactiae yra jautrus penicilinui, tod÷l pašalinti iš bandos jį galima gydant vienu metu visas sergančias karves (Jodkonis, 1999).
S. uberis sergančių karvių piene dažnai randamas vasara. Jis kaupiasi ant užtrūkusių karvių spenių galiukų, ant pačios karv÷s, jos aplinkoje ir gali tapti svarbiausiu užtrūkusių karvių mastitų
12
suk÷l÷ju. Streptokokus nuo sergančių karvių sveikoms gali pernešti vabzdžiai (Haemotobia irritans), mus÷s (Hydrotea irritans) (Edwards et al., 2000; Rudejevien÷, 2007). J. A. Leight duomenimis (1999), apie 17%-20% slaptųjų mastitų sukelia S. uberis.
Aplinkos streptokokai plačiai paplitę karvių aplinkoje. Infekcijos labai dažnos užtrūkinimo laikotarpiu, tuomet naujų infekcijų skaičius išauga laktacijos metu. Jei, baigus melžimą, neatliekamas spenių vilgymas, infekcijos atvejų padaug÷ja iškart po to, kai karv÷s užtrūksta. Naujų infekcijos atvejų taip pat padaug÷ja iki veršiavimosi ir ankstyvosios laktacijos laikotarpiu, tačiau sumaž÷ja v÷lesniu laktacijos laikotarpiu. Sergamumas infekcija did÷ja maunant melžiklius ant dr÷gnų spenių, naudojant purvinas pašluostes, esant prastoms galvijų laikymo sąlygoms. Šiltos ir dr÷gnos aplinkos sąlygos taip pat padeda plisti infekcijai, nes taip padidinamas bakterijų skaičius pakratuose. Naujų aplinkos streptokokų infekcijų skaičius palaipsniui did÷ja vyresn÷ms karv÷ms. Bandoje aplinkos streptokokais užkr÷stų ketvirčių procentas dažniausiai gana nedidelis, o dauguma infekcijų išlieka trumpiau nei 30 dienų. Maždaug 18 proc. šių infekcijų tampa l÷tin÷mis ir išlieka ilgiau nei 100 dienų, 60–70 proc. infekcijų, kurios prasid÷jo laktacijos laikotarpiu, pasireiškia klinikiniu mastitu. Apie 40 proc. infekcijų, kurias sukelia aplinkos streptokokai, laktacijos laikotarpiu praeina spontaniškai (Nelson Philpot ir Nickerson, 2011).
Apie 70-80% enterobakterijų sukeltų infekcijų tapo klinikin÷mis ir apie 50% aplinkos streptokokinių infekcijų buvo su ryškiais klinikiniais simptomais. Nuo 60-70 % aplinkos patogenų sukeltų infekcijų išsilaiko mažiau nei 30-45 paros ( Japertien÷ ir Japertas, 2003 ).
Koliformin÷ms bakterijoms priklauso Escherichia, Klebsiella ir Enterobacter. Šie mikroorganizmai gyvena m÷šle, kraike, dirvožemyje ir užterštame vandenyje. Dažniausiai koliforminį mastitą sukelia E. coli, kurios yra gyvūnin÷s kilm÷s ir Klebsiella pneumoniae, kurių natūraliai yra dirvoje ir kraike, pavyzdžiui, pjuvenose, medžio drožl÷se ir šiauduose. Koliforminių bakterijų skaičius kraike paprastai yra mažiausias žiemos m÷nesiais ir didžiausias vasaros m÷nesiais (Nelson Philpot ir Nickerson, 2011). Taip pat kaip aplinkos streptokokai nauji infekcijos atvejai labai dažnai pasireiškia ankstyvuoju ir v÷lesniais užtrūkinimo laikotarpiais ir iškart po apsiveršiavimo. Naujų koliforminių infekcijų dažnis karvių užtrūkinimo metu yra keturis kartus didesnis nei laktacijos laikotarpiu ir did÷ja kiekvienu v÷lesniu užtrūkinimo laikotarpiu. Šių bakterijų infekcijų daugiausia ankstyvosios laktacijos metu ir sumaž÷ja ilg÷jant laktacijos trukmei.
Koliformin÷mis infekcijomis užsikrečiama:
1. Neatsargiai taikant gydymo procedūras užtrūkinimo laikotarpiu. 2. Laikant užtrūkusias karves dr÷gnoje, nešvarioje aplinkoje. 3. Kai veršiavimasis vyksta nešvarioje aplinkoje.
13
4. Nepamelžiant pakankamai greitai po apsiveršiavimo.
Tyrimų duomenimis, apie 50 proc. koliforminių infekcijų išlieka mažiau nei 10 dienų ir praeina spontaniškai. Kitų tyrimų duomenimis, apie 70 proc. infekcijų išlieka mažiau kaip 30 dienų, tačiau kartais infekcija gali tęstis ilgiau nei 100 dienų, gali sukelti klinikinio mastito paūm÷jimą. Mastito, kurį sukelia koliformin÷s infekcijos, paplitimas retai viršija 1 proc., bet apie 80 proc. visų koliforminių infekcijų laktacijos laikotarpiu pasireiškia klinikiniu mastitu. Maždaug 30–40 proc. klinikinių mastitų atvejų bandoje gali būti sukelta koliforminių bakterijų (Nelson Philpot ir Nickerson, 2011).
Mikoplazmos yra tarpiniai mikroorganizmai tarp bakterijų ir virusų, kurie neturi ląstel÷s sienel÷s. Šie suk÷l÷jai įtariamia, kuomet, esant klinikiniams mastito požymiams, tiriami pieno m÷giniai, o tyrimų atsakymai, naudojant standartinius mikrobiologinius metodus, būna neigiami, net po pakartotinio kultūrų auginimo. Be to, mikoplazminiam mastitui būdinga staigi ligos pradžia, pūlingos išskyros iš infekuoto ketvirčio, greitas plitimas visoje bandoje, labai sumaž÷jęs primilžis ir atsparumas antibiotikams. Naujų infekcijų priežastimi gali būti daugkartinis švirkštų naudojimas arba netinkama spenių priežiūra po melžimo. Ši liga gali paplisti keičiantis galvijais tarp bandų, perkant gyvulius iš užkr÷stų bandų (Šiugždait÷, 1994).
Prototheca spp. ir Nocardia spp. mastitą sukelia, kur gyvuliai laikomi nešvariai, tai yra dumblinose, purvingose ganyklose, aptvaruose, garduose, kur nesilaikoma sanitarijos, pamelžus neatliekama spenių antiseptika (Klimait÷, 2005).
Mastitus gali sukelti ir C. bovis. Dažniausiai jis lokalizuojasi spenio kanale. Esant prastai sanitarinei būklei patalpose, neatliekant spenių antiseptikos pamelžus, C. bovis gali būti išskiriamas net 60% pieno m÷ginių. Tyrimais nustatyta, kad C. bovis išskiriamas 30 kartų dažniau nei S. agalactiae. C. bovis labai panašus į Arcanobacterium pyogenes, tod÷l po 48 val. inkubavimo jį sunku diferencijuoti ( Watts, 2000; Rudejevien÷, 2007).
Mastitą gali sukelti ir kiti mikroorganizmai: Candida spp., Pseudomonas rūšys, Arcanobacterium pyogenes, Nocardia rūšys, Mycobacterium rūšys, įvairios bakterijos, pel÷siai, dumbliai.
Mūsų aplinkoje miel÷s labai paplitusios. Jas galima išskirti iš įvairų substratų: maisto produktų, vaisių ir daržovių, dirvožemio, vandens, oro (Paškevičius, 2001). Kaip saprofitus mieles galima išskirti nuo sveikų gyvulių odos, gleivinių. Susidarius palankioms endogenin÷ms ir egzogenin÷ms sąlygoms jos gali tapti patogenin÷mis. Mielinis mastitas dažnai esti sporadinis. Jei aplinkyb÷s palankios bandoje, jis gali pasiekti epidemijos statusą (Stanojevic et al., 2003). Pavieniai mielinio mastito atvejai yra ne bandos problema, bet švaros, higienos trūkumas .
14
Mieliniai grybai mastitą gali sukelti tiek gryni, tiek asociacijose su mikrobais (S. aureus, S. agalactiae). Candida genties mieles galima išskirti ne tik iš sergančių, bet ir iš sveikų karvių pieno. Tokios karv÷s gali būti mielinių grybų nešiotojos. Kandidozin÷ infekcija patenka ant karv÷s spenių nuo pašarų, grindų, melžimo aparatų, pakratų, per pašluostes. Mokslininkų nuomone, 30% mielinių mastitų, atsiranda pirmą kartą, o 70% kartojasi po gydymo antibiotikais. Didžiausi ekonominiai nuostoliai patiriami, jei mastitą suk÷l÷ Cryptococcus neoformans rūšies miel÷s (Rudejevien÷, 2007).
1 pav. Karv÷s tešmens uždegimo suk÷l÷jai ir jų plitimo būdai (Aniulis, Japertas, 2001).
2.2. Pieno liaukos atsparumas
Pasireiškus infekcijai, įtaką naujos infekcijos laipsniui ir uždegimo atsako stiprumui gali tur÷ti suk÷l÷jas, karv÷s imunitetas, laktacijos periodas, amžius, genetiniai faktoriai ir š÷rimas. Imunitetas – tai organizmo sugeb÷jimas apsisaugoti nuo infekcinių ir kitokių genetiškai jam svetimų veiksnių. Imuniteto funkcija yra atpažinti, neutralizuoti ir pašalinti iš organizmo bakterijas, virusus, transformuotas ląsteles ir jų produktus (Japertas S., 2000). Pieno liauka priskiriama prie gleivinių
15
imuniteto, kitaip vadinamo vietinio. Bendras organizmo imunitetas glaudžiai siejasi su vietiniu imunitetu, bet atskirais atvejais jos gali veikti savarankiškai (Pieškus J., 2001).
Saugant tešmenį nuo uždegimo dalyvauja mechaniniai ir cheminiai apsaugos faktoriai, taip pat humoralinis ir ląstelinis imunitetas, fagocitoz÷. Spenys ir spenio kanalas yra pirmoji gynybin÷ linija, sauganti tešmenį nuo mikroorganizmų patekimo. Spenio kanale esantis keratino kamštis turi baktericidinių savybių, sugeba adsorbuoti patekusias bakterijas ir deskvamacijos būdu jas pašalinti (Rudejevien÷, 2007.)
Spenio forma yra paveldima ir taip pat svarbi infekcijos patekimui. Labiausiai infekcijai atsparūs speniai, kurių galai apvalūs ar smaili. Speniai plokščiais galais mažiau atsparūs. Humoraliniai ir ląsteliniai pieno faktoriai, atliekantys svarbų vaidmenį uždegimo procese, yra antibakterinis mechanizmas.
Pagrindinis antibakterinis mechanizmas karv÷s tešmenyje yra fagocitoz÷. Fagocitais laikomos somatin÷s ląstel÷s, tai yra granuliocitai ir makrofagai. Viduląsteliniame bakterijų naikinime pagrindinį vaidmenį atlieka deguonis. Reaktyvūs deguonies matabolotai, vadinami laisvaisiais radikalais, yra toksiški ne tik mikroorganizmams, bet ir gyvulio organizmo ląstel÷s ir audiniams. Esant nepakankamam oksidacin÷s sistemos aktyvumui, pažeidžiami ne tik granuliocitai, bet ir tešmens audiniai.
Antioksidantams priklauso vitaminas E ir selenas ir kt. Nepakankamas jų kiekis, nepriklausomai nuo laisvųjų radikalų pašalinimo procesų, veda prie susilpn÷jusio granuliocitų chemotaksio, mažina granuliocitų per÷jimą į uždegimo vietą ir apriboja viduląstelinį bakterijų naikinimą (Rudejevien÷, 2007).
Uždegiminis atsakas inicijuojamas, kai bakterijos pro spenio kanalą patenka į pieno liauką ir pradeda daugintis piene. Bakterijų toksinai, fermentai ir ląstel÷s sienel÷s komponentai gali ne tik tiesiogiai paveikti pieno liaukos epitelio funkciją, bet ir stimuliuoti uždegimines ląsteles. Šiuos mediatorius sudaro komplemento komponentai, prostoglandinai, leukotrinai, histaminas, seratoninas, interleukinai, interferonai ir kiti citokinai. Vienas iš svarbiausių uždegimo atsako komponentų, atliekančių pagrindinę tešmens apsauginę funkciją, yra PMN leukocitų antplūdis į pieno liaukos audinį. Leukocitųį pieno liauką patenka tiesiog iš kraujo, kaip atsakas į chemines substancijas, kurios uždegimo metu atsipalaiduoja nuo pieno liaukos audinio. Iš kraujo į tešmenį patekę leukocitai ir yra vadinami somatin÷mis ląstel÷mis. Iš visų piene esančių leukocitų, 50±10 % sudaro neutrofilai, 36±9 % - limfocitai ir 14±2 % - makrofagai. Infekcijos ir uždegimo metu suaktyv÷ja molekulių adhezija ir PMN leukocitų pasieninis jud÷jimas. Jie prilimpa prie smulkesnių kraujagyslių endotelio bei migruoja per tarpus, esančius tarp ląstelių, išklojančių kraujagyslę. Migruojant PMN leukocitams į infekcijos vietą, padid÷ja somatinių ląstelių skaičius piene. PMN leukocitai infiltruoja audinius, išklojančius išvedamuosius kanalus, spenio kanalą. PMN leukocitų
16
funkcija piene yra fagocituoti ir sunaikinti įsiveržusias bakterijas. Patekę į pieną PMN leukocitai gali praryti ir kitokias deleles – riebalų ir kazeino lašelius, o tai sumažina jų aktyvumą, lyginant su kraujyje esančiomis ląstel÷mis. Tačiau PMN leukocitai išlieka pagrindiniu tešmens apsaugos veiksniu. Pieno leukocitai taip pat gali išskirti specifines medžiagas, kurios pakeičia kraujagyslių pralaidumą, ar į infekcijos plotą pritraukti daugiau leukocitų. Esant persistuojančioms bakterin÷ms infekcijoms, leukocitų kiekis gali svyruoti. Toks nenormalus somatinių ląstelių skaičius išlieka sunaikinus bakterijas, kol liauka visiškai pasveiksta ( Aniulis E., Japertas S. 2001).
Makrofagai – vienbranduoliai fagocitai, jų funkcija ne tik fagocituoti, bet ir perduoti signalą T limfocitams, o v÷liau ir B limfocitams. Svarbi makrofagų funkcija yra pašalinti antigeno perteklių, priešingu atveju laisvas antigenas blokuoja T ir B limfocitų receptorius ir slopina imuninį atsaką (Pieškus J., 1994).
Humoraliniam imunitetui svarbūs imunoglobulinai, jų bendras kiekis skiriasi, priklausomai nuo laktacijos stadijos. Krekenose imunoglobulinų kiekis yra aukštas (100mg/ml), dominuoja Ig G (34-80mg/ml), mažiau IgM (3-13mg/ml) ir mažiausiai yra IgA (1-7mg/ml). Per pirmą laktacijos savaitę nukrentas iki 1 mg/ml ir mažiau. Atrajotojų piene dominuoja IgG1 izotopas, kuris
selektyviai pereina iš kraujo. IgG2 koncentracija piene n÷ra didel÷, tačiau, būdamas neutrofilų
membranos citofilinis imunoglobulinas, jis aktyviai dalyvauja fagocitoz÷s procese. Nustatyta, kad IgG2 yra potencialus opsoninas neutrofilams fagocituojant stafilokokus (Pieškus J., 1994; Pieškus
J., 2001).
Infekuotoje patogeniniais mikroorganizmais pieno liaukoje sumaž÷ja pieno gamyba ir keičiasi pieno sud÷tis. Šie požymiai priklauso nuo infekcijos intensyvumo ir trukm÷s. Subklinikin÷s ( slaptosios) infekcijos yra tokios, kurių metu n÷ra jokių matomų pakitimų piene ar tešmenyje, tačiau pieno gamyba sumaž÷ja, jame randama bakterijų, pakinta sud÷tis (Aniulis E., Japertas S. 2001).
2.3. Somatinių ląstelių ryšis su pieno liaukos uždegimu
Piene be riebalų, baltymų, laktoz÷s, mineralinių medžiagų aptinkama somatinių ląstelių. Tai kraujo forminiai elementai – daugiausia leukocitai (jie sudaro 80 – 85 % bendro somatinių ląstelių kiekio) ir iš tešmens audinio atskilusios ląstel÷s(Kenedy et al., 1982).
Sąvoka “somatin÷s” reiškia “iš kūno”, tod÷l galima teigti, kad somatin÷s ląstel÷s yra “kūno ląstel÷s”. Somatinių ląstelių skaičių daugiausiai sudaro baltieji kraujo kūneliai. Piene iš sveikos liaukos yra įvairių somatinių ląstelių: makrofagų (60 proc.), limfocitų (25 proc.), neutrofilų arba
17
polimorfonuklearinių neutrofilinių leukocitų (15 proc.).. Apie 99 proc. visų infekuoto ketvirčio pieno somatinių ląstelių sudaro baltieji kraujo kūneliai, o likusį 1 proc. – pieno sekrecijos ląstel÷s iš pieno liaukos audinių. Šių dviejų tipų ląstel÷s sudaro pieno somatinių ląstelių skaičių, kuris paprastai išreiškiamas ląstelių skaičiumi kubiniame centimetre arba mililitre (Nelson Philpot ir Nickerson, 2011).
Somatinių ląstelių skaičius yra plačiausiai naudojamas rodmuo tešmens uždegimo steb÷senai. Gali būti tiriamas:
1. Atskiro tešmens ketvirčio. 2. Atskiros karv÷s.
3. Visos bandos. 4. Bandų grupių.
Somatin÷s ląstel÷s tešmenyje atlieka dvi funkcijas:
1. Praryja ir sunaikina infekcinius mikroorganizmus, šis procesas vadinamas fagocitoze.
2. Padeda atkurti infekcijos ar traumos pažeistus pieno sekrecijos audinius (Nelson Philpot ir Nickerson, 2011).
Europos sąjungoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse pienin÷s galvijininkyst÷s šalyse karvių selekcija ir genetinis įvertinimas atliekamas pagal melžimo savybes – melžimo trukmę, pieno atleidimo greitį didžiausią pieno tek÷jimo srovę. Šie rodikliai yra naudinga ir svarbi informacija apie melžimo eigą ir karvių tešmens sveikatingumą (Tancin et al, 2002).
Somatinių ląstelių skaičius priklauso nuo sveikatos būkl÷s, laktacijos periodo, gyvulio amžiaus, veisl÷s, metų laiko, š÷rimo, laikymo sąlygų.
Pagal literatūros duomenis somatinių ląstelių skaičiui piene didelę įtaką turi karv÷s amžius ir laktacijos stadijos. Išvystytos pienininkyst÷s šalyse, norint gauti geros kokyb÷s pieną, ypatingas d÷mesys skiriamas karvių amžiui. D÷l intensyvios gyvulių eksploatacijos ir didelio pieno produktyvumo vyresn÷s karv÷s keičiamos jaunomis (Nelson Philpot ir Nickerson, 2011).
Somatinių ląstelių kiekio piene rodiklis yra vienas iš svarbiausių pastaruoju metu naudojamų daugelio veislių selekcin÷se programose. Pirmą kartą pieno somatin÷s ląstel÷s aprašytos 1838 metais (Turner, 1952). V÷liau įvairiais tyrimais buvo įrodyta ląstelių svarba gyvulio sveikatai, pieno kokybei bei jo perdirbamosioms savyb÷ms. Jei šių ląstelių yra per daug, pakinta pieno chemin÷ sud÷tis – sumaž÷ja kazeino, laktoz÷s, kalcio, magnio ir fosforo, d÷l to pieną sunkiau perdirbti, o pieno produktai yra blogesn÷s kokyb÷s. Tyrimais įrodyta, kad didelis somatinių ląstelių skaičius daro įtaką mažesnei sūrių išeigai (Blizgys, 2008).
Pagal somatinių ląstelių skaičių pieno perdirb÷jai taip pat gali spręsti apie: 1. Žalio pieno kokybę.
18
2. Higienos sąlygas, kuriomis pienas buvo surenkamas. 3. Potencialų pasterizuoto pieno galiojimo laiką.
Pieno somatinių ląstelių skaičius patikimai rodo patogeninių mikroorganizmų paplitimą bandoje, pavyzdžiui, Streptococcus agalactiae ir Staphylococcus aureus ir aplinkos
mikroorganizmų, pavyzdžiui, Strptococcus uberis bei Escherichia coli, nes:
o Patogeniniai mikroorganizmai paprastai sukelia ilgos trukm÷s slaptą mastitą, šios infekcijos retai pasireiškia kliniškai, o pienas iš tokių ketvirčių plika akimi atrodo normalus, tod÷l dažniausiai maišomas su neinfekuotų karvių pienu.
o Aplinkos mikroorganizmų sukeltas mastitas paprastai trumpalaikis ir dažnai klinikinis, tod÷l pieno pokyčiai greitai pastebimi ir toks pienas nepatenka į bendras pieno talpas. Taip susidaro klaidingas įspūdis apie aplinkos mastito svarbą karvių bandai (Nelson Philpot ir Nickerson, 2011).
Amerikiečių atlikti tyrimai (R.J.Eberhardas ir kt) rodo, kad jaunų gyvulių piene somatinių ląstelių yra ženkliai mažiau negu vyresnių. Tai aiškinama su amžiumi maž÷jančiu atsparumu mastitams (Nelson Philpot ir Nickerson, 2011).
Karv÷ nuolat yra veikiama išorinių veiksnių, kurie silpnina jos apsauginius barjerus, tod÷l laikymo sąlygos turi didelę įtaką somatinių ląstelių skaičiui piene.
Aukštas somatinių ląstelių skaičius piene ir sergamumas mastitu daugiausia siejamas su nepageidautinu aplinkos poveikiu, tačiau genetin÷ įtaka ir genetin÷s variacijos taip pat egzistuoja. Tai yra selekcijos pagrindas.
Didelę įtaką karvių sergamumui tešmens uždegimu turi š÷rimas. Somatinių ląstelių skaičius piene gali padid÷ti d÷l virškinamojo trakto sutrikimų, atsiradusių d÷l prastos kokyb÷s pašarų ar blogai subalansuotų racionų (Kavol÷lis, 1998).
Somatinių ląstelių kiekis piene padid÷ja, kai:
• tešmens paruošimui nenaudojamos individualios pašluost÷s; • nekontroliuojamos pirmosios pieno čiurkšl÷s;
• po melžimo nedezinfekuojami speniai; • sergančios karv÷s neatskirtos nuo sveikų;
• sergančios tešmens uždegimu karv÷s melžiamos iš eil÷s; • neišbrokuojamos l÷tiniu tešmens uždegimu sergančios karv÷s;
19
• neatliekami tešmens uždegimu sergančių karvių pieno bandinių bakteriologiniai tyrimai (Jukna ir kt., 1994, Kuipers, 1999).
Viena dažniausiai ir daugiausia nuostolių galvijų augintojams pridarančių ligų yra karvių slaptasis mastitas. Svarbus šios ligos požymis – padid÷jęs somatinių ląstelių skaičius piene. Sveikos karv÷s piene somatinių ląstelių būna mažiau kaip 100 tūkst./ml. Slaptasis karv÷s mastitas 15-40 kartų labiau paplitęs už klinikinę formą. Apie 30-60 proc. karvių nuolat serga slaptuoju mastitu, d÷l to sumaž÷ja pieno kokyb÷ ir produkcija. Galvijų augintojai patiria nuostolius d÷l sumaž÷jusios pieno produkcijos (20-25 proc.), išlaidų gydymui (20-25 proc.), pablog÷jusios pieno kokyb÷s, ankstyvo karvių brokavimo (30-35 proc.). Jų pienas gali būti žmonių apsinuodijimo bei kai kurių infekcinių ligų priežastis (Rudejevien÷, 2007).
Nesugeb÷jimas kontroliuoti melžiamų karvių sergamumo mastitu tolygus pieno išpylimui i kanalizaciją, nes užsikr÷tusios karv÷s duoda mažiau pieno nei sveikos karv÷s. Moksliniai tyrimai rodo, jog karvių, kurių piene somatinių ląstelių yra mažai, laktacijos laikotarpis ilgesnis. Be to, piene, kuriame daug somatinių ląstelių, yra mažai naudingų sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, cukraus, baltymų ir riebalų, daugiau nepageidaujamų komponentų, pavyzdžiui, fermentų, kurie ardo pieno sud÷tines dalis. Jei pienas, kuriame daug somatinių ląstelių, naudojamas sūrio gamybai, išeiga yra mažesn÷, o kokyb÷ blogesn÷ (Nelson Philpot ir Nickerson, 2011).
2.4. Veiksniai, įtakojantys somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimą piene
Somatinių ląstelių skaičius yra dinamiškas biologinis reiškinys, kuris nuolat kinta infekuotame tešmens ketvirtyje vykstant kovai tarp somatinių ląstelių ir mastito suk÷l÷jų. Pagrindinis veiksnys, kuris daro įtaką skaičiui vieno tešmens ketvirčio, atskiros karv÷s ar visos bandos piene bendroje talpoje, yra tešmens infekcija. Reikia įvertinti, kad tik 5 proc. bandos karvių dažnai yra atsakingos už 50 proc. viso bandos pieno somatinių ląstelių skaičių.Somatinių ląstelių koncentracija gali svyruoti nuo dešimčių tūkstančių iki dešimčių milijonų kubiniame centimetre, priklausomai nuo konkrečių mikroorganizmų ir uždegimo sunkumo. Melžimo metu karv÷s, kurių piene mažas somatinių ląstelių skaičius, bus ignoruojamos, o karv÷s, kurių piene labai didelis somatinių ląstelių skaičius greičiausiai duoda vizualiai nenormalų pieną, kuris nepilnas į bendrą pieno talpą. Tačiau n÷ vienas iš šių dviejų karvių grupių netur÷s daug įtakos bandos somatinių ląstelių skaičiui. Didžiausią svarbą somatinių ląstelių skaičiui turi karv÷s, kurios serga slaptu mastitu, nors jų piene ir didelis somatinių ląstelių skaičius, pienas vizualiai atrodo normalus, taigi, gali patekti į bendrą bandos pieno talpą. Kada somatinių ląstelių skaičius gali kisti
20
diena iš dienos, svarbu, kad nebūtų sprendžiama apie karv÷s ar ketvirčio infekcijos būklę pagal atskiro bandymo rodmenis (Nelson Philpot ir Nickerson, 2011).
Svarbiausias veiksnys, turintis įtakos somatinių ląstelių skaičiui piene, yra pieno liaukos infekcija ir po jos sekantis tešmens uždegimas. Pieno liaukos uždegimą sukelia į ją patekę ir besidauginantys patogeniniai mikroorganizmai. Uždegimas – tai pakitimai, d÷l kurių sumaž÷ja liaukos pieno sintez÷s aktyvumas, pakinta pieno sud÷tis, padid÷ja somatinių ląstelių skaičius (SLS). Uždegimo dydis ir laikini pakitimai priklauso nuo karvių š÷rimo, kitų biologinių veiksnių ir uždegimą suk÷lusio patogeno. Padid÷jęs SLS rodo, kad yra pieno liaukos uždegimas, kurį reguliuoja uždegimo mediatoriai (Leatherland, 2006, Klimiem÷ ir kt. 2005).
• Karvių sergamumui tešmens uždegimu (mastitu) turi įtakos šie veiksniai:
1. Aplinkos veiksniai:• Pastatai,
• Stov÷jimo vietų išplanavimas, • Karvių laikymo sąlygos, • Š÷rimas,
• Melžimo įranga, • Melžimo higiena ir kt.
2. Karv÷s organizmo atsparumas nepalankiems veiksniams.
Silpstant organizmui, silpsta visi organizmo barjerai, taip pat ir tešmens apsauginis
barjeras. Nusilpus tešmens apsauginiam barjerui, per spenio sfinkterį lengvai patenka patogenai, ten dauginasi ir sukelia tešmens uždegimą;
3. Patogenų buvimas (egzistavimas) karves supančioje aplinkoje ir patogenų savyb÷s :
• Patogenų rūšis, • Jų kiekis,
• Virulentiškumas ir kt. (Aniulis ir kt., 2001, Ceballas A., Neumann J et all 2008., A., Konosonoka J. H., at all 2008).
21
Karvių š÷rimas. Siekiant išvengti pieno liaukos uždegimo, būtina visapusiška profilaktika. Optimalios karvių laikymo sąlygos. Būtina gera tvarto ventiliacija, tvartai be skersv÷jų, dažnai šalinamas m÷šlas, patogios, šiltos, sausos guoliaviet÷s ir kitos sąlygos.
Taikant spenių antiseptiką pieno liaukos uždegimų gali sumaž÷ti iki 50-75 proc.. Dabartiniu metu karvių tešmenų valymui prieš melžimą siūloma visa eil÷ priemonių. Nuplovus tešmenį, bakterijų kiekis tik sumažinamas, bet likusios lieka gyvybingos. Tod÷l, nuplovus tešmenį vandeniu arba specialiomis priemon÷mis reikalinga tešmenį, ir ypač spenelius dezinfekuoti vienkartin÷mis pašluost÷mis arba antiseptiniu tirpalu (Karvių melžimas ir melžimo higiena, 2001).
Visavertis ir subalansuotas š÷rimas. Geros kokyb÷s pienas primelžiamas kai š÷rimo racionas yra pilnavertis: subalansuoti baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai, mineralin÷s medžiagos (Skimundris, 1997).
Reikia, kad karv÷s gautų pagrindinių maistingųjų medžiagų reikiamais kiekiais ir santykiais, atitinkančiais laktacijos laikotarpį. Kiek maisto ir kitų medžiagų reikia karvei, priklauso nuo jos amžiaus, laktacijos laikotarpio, pieningumo, aplinkos ir kitų veiksnių.
Nuo to, kaip sugebama spręsti šiuos klausimus, priklauso primilžiai, produktyvumo genetinių galimybių realizavimas ir sveikatingumas,
Did÷jant produktyvumui, tešmuo tampa jautresnis mastitams. Tod÷l reikia nuolat steb÷ti labai produktyvių karvių tešmens būklę, kadangi jos labiau yra linkusios sirgti mastitais ir kitomis ligomis (Rudejevien÷, 2007).
Proteinai yra būtini fermentų bei hormonų susidarymui. Galvijų racione trūkstant angliavandenių ir riebalų, dalis proteinų panaudojama energijai gaminti. Nuo protein sudarančio amino rūgščių priklauso gyvulių augimas bei produktyvumas. baltymų poreikį piene daugiausia lemia primilžis. Didinant žalių baltymų kiekį racione did÷ja primilžis, tačiau pieno baltymai did÷ja ne visuomet.
Riebalus karvių organizmas naudoja kaip energijos šaltinį. Riebalai reikalingi oksidacijos redukcijos procesams, reprodukcijai, pieno riebalų gamybai. Pašaruose ypač grūduose esantys riebalai n÷ra stabilūs, ypač sumalus grūdus riebalai skyla d÷l šilumos, dr÷gm÷s poveikio, tod÷l pašarai apkarsta.
Ląsteliena apsprendžia atrajojimą, seilių išsiskyrimą, fermentacijos pobūdį didžiajame prieskrandyje, taip pat riebalų ir baltymų kiekį piene. Pieningų karvių racionų sausoje medžiagoje žalios ląstelienos tur÷tų būti apie 20 proc. , o mažesnio produktyvumo – apie 24 proc. Šeriant pašarais kuriuose ląstelienos mažai arba pašarai yra labai susmulkinti pasireiškia acidoz÷, maž÷ja piene riebalų, bet 0,2 – 0,3 proc. daug÷ja baltymų.
Gyvybinei organizmo veiklai reikalingi ir vitaminai. Pagrindiniai vitaminai, reikalingi galvijų medžiagų apykaitai pagerinti: vitaminai A, D, E. Trūkstant pašaruose seleno ir vitamino E,
22
padid÷ja karvių sergamumas tešmens uždegimu. Melžiamų karvių bandai vitaminas E reikalingas, kadangi sustiprina organizmo imunitetą, sumažina sergamumą reprodukcin÷mis ligomis, pagerina vaisingumą, sumažina somatinių ląstelių skaičių piene, pagerina pieno kokybę. Bandymais nustatyta, jog užtrūkimo periodu karv÷ms padidinus vitamino E ir seleno kiekius, sumaž÷ja susirgimų mastitais ir nuovalų užsilaikymo atvejų (Skimundris, 1993).
Produktyvių karvių racioną turi sudaryti stambieji ir koncentruotieji pašarai. Stambieji pašarai – raciono pagrindas, jie turi užtikrinti bendrą gyvulio sveikatingumą, o koncentruotieji pašarai skirti produktyvumui pasiekti ir jam didinti.
Raciono sudarymas visada prasideda nuo sausųjų medžiagų poreikio nustatymo. Daug sausųjų medžiagų karv÷s gali gauti iš stambiųjų pašarų, būtinas sausųjų medžiagų kiekis racione priklauso nuo bandos produktyvumo lygio, vidutinio bandos karvių svorio ir stambiųjų pašarų kokyb÷s.
Koncentruotųjų pašarų santykis racione turi didelę įtaką primilžiui ir pieno sud÷čiai. Pieningų karvių racionuose koncentruotieji pašarai sudaro 40% ir daugiau, did÷ja karvių produktyvumas ir riebalų bei baltymų kiekis piene.
Laktacijos laikotarpis.
Gerai žinoma, kad neužkr÷stų karvių pieno somatinių ląstelių skaičius yra: 1. Didelis veršiavimosi metu.
2. Mažiausias, esant didžiausiam produktyvumui iki laktacijos vidurio. 3. Didžiausias karvei užtrūkus.
Vieno tyrimo duomenimis, iš pieno m÷ginių, paimtų iš neinfekuoto ketvirčio laktacijos metu, nuo Vieno tyrimo duomenimis, iš pieno m÷ginių, paimtų iš neinfekuoto ketvirčio laktacijos metu, nuo 35 iki 265 laktacijos dienos somatinių ląstelių skaičius išaugo 80 tūkst./cm³.
Ilg÷jant laktacijos trukmei, mažesniame pieno tūryje išlikęs tas pats somatinių ląstelių skaičius santykinai did÷ja. Pavyzdžiui, jei karv÷s piene 40 kg pieno ankstyvosios laktacijos metu yra 1 mldr. Ląstelių, tai somatinių ląstelių skaičius bus 25 tūkst./cm³ pieno. Bet tais atvejais, kai neinfekuotos karv÷s laktacijos pabaigoje pieno kiekis maž÷ja iki 10 kg ir toliau išlieka 1 mljd. ląstelių, d÷l koncentracijos somatinių ląstelių skaičius išaugs 100 tūkst./cm³. V÷lyvuoju laktacijos laikotarpiu somatinių ląstelių skaičius labiau padid÷s infekuotoms karv÷ms (Nelson Philpot ir Nickerson, 2011).
23
2.5. Karvių amžiaus, produktyvumo ir metų laiko įtaka SLS ir pieno sudėčiai
Literatūroje nurodoma, kad yra priklausomyb÷ tarp mastito ir karv÷s produktyvumo. Tyr÷jai teigia, kad tešmens uždegimas dažniau nustatomas didelio produktyvumo karv÷ms – jų medžiagų apykaita intensyvesn÷, dažnesni ir medžiagų apykaitos sutrikimai (Klimien÷, Mockeliūnas, 2005).2 pav. Subklinikiniu mastitu sirgusių karvių pasiskirstymas pagal amžių (Veterinarija ir zootechnika ISSN 1392-2130. T. 31 (53). 2005).
Tešmens uždegimų antrą-ketvirtą laktaciją daug÷ja d÷l did÷jančio produktyvumo, intensyvesn÷s pieno liaukos sekrecijos. Literatūroje sutinkama teiginių, kad daug÷jant laktacijoms ir apsiveršiavimų skaičiui imunitetas silpsta, kas laktaciją sergamumas mastitu padid÷ja 10%.
Pagal mokslininkų duomenis nustatyta, kad žiemojimo laikotarpiu (spalio–balandžio m÷n.) ištiriama 61,7% visų bandinių , nes mastitu karv÷s dažniau serga tvartiniu, o ne ganykliniu laikotarpiu. Tvartiniu laikotarpiu dažniau sutrinka medžiagų apykaita, trūksta vitaminų, mineralinių medžiagų, pablog÷ja gyvulių laikymo sąlygos. Tačiau gruodžio– vasario m÷nesiais laboratorinių bakteriologinių mastito tyrimų atlikta tik 17,6%, nes tuo metu karv÷s užtrūkę, be to, šalies karvių bandose – sezoninis veršiavimasis (Klimien÷, 2005).
Balandžio–birželio m÷nesiais, mat žiemojimo pabaigoje karvių imunitetas nusilpęs, prasid÷jus ganiavai, esant intensyviai pieno gamybai padid÷ja susirgimų mastitu (Klimien÷, 2005).
Vasarą riebalų kiekis piene būna 0,2–0,3 proc. mažesnis negu žiemą, rudenį pienas būna 0,2–0,4 proc. riebesnis negu pavasarį. Vasarą d÷l pasikeitusio š÷rimo sumaž÷ja pieno riebalų, baltymų ir mineralinių medžiagų kiekis. Pieno sud÷tis pakinta ir staiga kečiantis orams. Per vasaros
24
karščius karv÷s išskiria mažiau pieno, nes pablog÷ja apetitas, mažiau su÷da pašarų. Lietingomis vasaromis, kai žemas atmosferos sl÷gis, karv÷s duoda net 12–15 proc. mažiau pieno.
Tyrimų duomenimis, vidutinis somatinių ląstelių skaičius, nepriklausomai nuo infekcijos būkl÷s, pirmosios laktacijos karvių piene buvo 232 tūkst./cm³, o vyresnių nei septynerių metų karvių – 868 tūkst./cm³. Somatinių ląstelių skaičius laipsniškai auga maždaug po 100 tūkst./cm³, po kiekvienos laktacijos, tačiau reik÷tų pažym÷ti, kad šie duomenys buvo surinkti prieš daug metų, kai vidutinis somatinių ląstelių skaičius buvo daug didesnis nei šiandien.
Pagrindin÷ priežastis, kod÷l vyresnio amžiaus karvių piene somatinių ląstelių skaičius didesnis, yra tai, kad jos tur÷jo daugiau galimybių užsikr÷sti d÷l ilgalaikio kontakto su mastito suk÷l÷jais. Kai kurios infekcijos gal÷jo tapti l÷tin÷mis, tod÷l tešmenyje net po tinkamo gydymo gal÷jo išlikti daug vietų, peraugusių jungiamuoju audiniu. Šis reiškinys dažnai didina somatinių ląstelių skaičių ilgam laikui. Be to, vyresnio amžiaus karvių imunin÷ sistema gali būti mažiau veiksminga nei jaunesnių galvijų ir tai gali tur÷ti įtakos infekcijų pasireiškimo dažniui.
Tuo tarpu, JAV vidutinis somatinių ląstelių skaičius yra 300-350 tūkst./cm³ žiemą ir pavasarį, tačiau padid÷ja maždaug po 50 tūkst./cm³ kiekvieną vasaros m÷nesį, o dažniausiai būna rugpjūčio m÷nesį. Ne visų bandų karvių piene vasarą somatinių ląstelių skaičius padid÷ja, nes kai kurie savininkai ir vadybininkai taiko įvairias priemones, kad galvijai lengviau prisitaikytų prie klimatinių aplinkos sąlygų. Vis d÷lto ši tendencija gana aiški daugumoje bandų, ryškesn÷ subtropikuose, kur šiluma ir dr÷gm÷ sukelia papildomą stresą karvei, tod÷l dažnai somatinių ląstelių skaičius padid÷ja daugiau nei 100 tūkst./cm³ palyginti su koncentracija likusiais m÷nesiais (Nelson Philpot ir Nickerson, 2011).
Susirgimų dažnumas priklauso nuo globulinų ir lizocino kiekio piene. Karv÷s, kurių piene yra mažiau kaip 10 proc. globulinų, visos serga mastitu, jei globulinų 11….15 proc.,- serga 59 proc., o kai virš 15 proc., - praktiškai neserga. Esant mažam lizocino titrui (mažiau kaip 20 mm.) 80 proc. pieno m÷ginių labai užteršti įvairiais mikroorganizmais, o esant dideliam (daugiau kaip 40 mm.), - užterštumas nustatytas tik 12 proc. pieno m÷ginių. Didelis lizocimo titras yra paveldimas (Aniulis, 2007).
25
3. Darbo metodika
Tiriamasis darbas atliktas 2010-2012 metais, Eugenijaus Paliulio ūkyje, Širvintų rajone Meilūnų kaime.
Tyrimai buvo atlikti tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiu. Tyrimai buvo atliekami su Lietuvos Juodmargių veisl÷s melžiamomis karv÷mis. Bakteriologiniai pieno tyrimai buvo atliekami Neužkrečiamų ligų katedros gyvulių reprodukcijos laboratorijoje. Pieno sud÷ties tyrimai buvo atliekami VĮ „Pieno tyrimai“.
Eugenijaus Paliulio ūkyje karv÷s laikomos šalto tipo tvarte, palaidos. Tvartiniu, ganykliniu laikotarpiu karv÷s melžiamos melžimo aikštel÷je. Karv÷s šeriamos pagal ūkyje sudarin÷jamus racionus. Karvių melžimas atliekamas automatizuotai, tris kartus per parą, laikantis higienos reikalavimų. Prieš melžimą speniai nuvalomi vienkartin÷mis servet÷l÷mis, o po melžimo naudojamos antiseptin÷s medžiagos. Šiame ūkyje yra 70 melžiamų karvių, taip pat auginamos pakaitin÷s telyčait÷s.
3.1. Karvių pieno sudėties ir kokybės rodikliai
Karvių pieno sud÷ties ir kokyb÷s analiz÷ buvo atliekama, remiantis šiais rodikliais: riebalų kiekiu, baltymų kiekiu, laktoz÷s kiekiu, somatinių ląstelių skaičiumi, ur÷ja.
Buvo analizuojami pastarųjų trejų metų (t.y. 2010, 2011, 2012) duomenys, kurie buvo surinkti kiekvieną m÷nesį pagal VĮ „Pieno tyrimų“ duomenis.
3.2. Mėginių ėmimas
Remiantis VĮ "Pieno tyrimai" rezultatais, pagal pieno bendrą somatinių ląstelių skaičių, buvo atrinktos 50 karvių. Tyrimas buvo atliktas ganykliniu ir tvartiniu laikotarpiu. Šiais laikotarpiais buvo atliekami bakteriologiniai pieno m÷ginių tyrimai, bei analizuojami somatinių ląstelių skaičius.
26
3.
3. Bakteriologinis pieno mėginių tyrimas
Pienas aseptiškai imtas į sterilų m÷gintuv÷lį melžimo pabaigoje pagal pieno m÷ginių ÷mimo taisykles (LST EN ISO 707:1999+P:2003 Pienas ir pieno produktai. M÷ginių ÷mimo taisykl÷s). Mastito suk÷l÷jai identifikuoti standartizuotais metodais, pateiktais vadove „Laboratory and field handbook on bovine mastitis“. Hemoliziniams mikroorganizmams nustatyti m÷giniai s÷ti ant kraujo agaro (KA), laktozę fermentuojančios ir nefermentuojančios enterobakterijos – ant Drigalskio agaro (Oxoid, Anglija). Užs÷tos Petri l÷kštel÷s 24–48 val. kultivuotos termostate 37oC temperatūroje. Vertintos mikroorganizmų kultūrin÷s savyb÷s. Jų morfologijai nustatyti iš mikroorganizmų kultūrų paruošti tepin÷liai dažyti Gramo („Diagnostika Merck“, Vokietija) metodu. Streptococcus spp. nuo Staphylococcus spp. genties atskirti atliktas katalaz÷s testas. Mikroorganizmams iki rūšies nustatyti naudotas manitolio druskos agaras, Staphylococcus aureus rūšiai nustatyti naudotas lateksinis rinkinys „Staphaurex Plus” („Murex“, Didžioji Britanija) ir „Streptococcal grouping kit“ Streptococcus agalactiae rūšiai nustatyti (Oxoid, Anglija). Enterobakterijų biochemin÷s savyb÷s nustatytos „Entero pluri Test“ (Liofilchem, Italija).
Pas÷ję pieno m÷ginius ant „Biggy“ agarų, l÷kšteles kultivavome 24±1º C temperatūroje aerobin÷mis sąlygomis ir termostate palikome 5-7 paroms.
Išaugusias kolonijas daž÷me pagal Gramą, tikrinome su 3% KOH ir 3% vandenilio peroksido tirpalais, su lateksiniais rinkiniais atlikome CAMP ir koaguliaz÷s reakciją.
Išskirtų mikroorganizmų morfologijai ištirti mikropreparatai, paruošti iš standžių mitybinių terpių, buvo dažomi Gramo būdu („Diagnostica Merck“, Vokietija).
Nusidažymui Gramo būdu patikslinti su 3% KOH atlikome testą. Ant objektinio stiklelio užlašinome vieną lašą paruošto tirpalo, kilpele nuo agaro pa÷m÷me kelias panašias kolonijas ir sumaiš÷me su lašu. Jei keliant kilputę nuo objektinio stiklelio mišinys tįso, kolonijos buvo laikomos gramneigiamomis, jei ne – gramteigiamomis.
Gramteigiamus mikroorganizmus, produkuojančius katalazę, nustat÷me: ant objektinio stiklelio užlašinome lašą 3% vandenilio peroksido tirpalo, išmaiš÷me koloniją peroksido tirpale (steng÷m÷s, kad kartu su kolonija nepaimtume kraujo agaro, nes eritrocitai gali duoti klaidingą reakciją).
Jei sumaišius skyr÷si burbuliukai (mikroorganizmas gamina katalazę, kuri skaido vandenilio peroksidą į vandenį ir dujinį deguonį), koloniją priskyr÷me stafilokokams, jei burbuliukai neišsiskyr÷ – streptokokams.
Įtarę stafilokokus, atlikome CAMP reakciją, naudodami žinomą S. agalactiae kamieną. Tuo tikslu kraujo agaro viduryje pas÷jome S. agalactiae, o iš šonų, statmenai ir 5 mm nuo S. agalactiae pas÷jimo linijos s÷jome įtariamojo stafilokoko kultūrą. Tokiu būdu vienoje Petri l÷kštel÷je galima
27
ištirti 7-8 įtariamas stafilokokų kultūras. Reakcija laik÷me teigiama, jei S. agalactiae ir stafilokoko pas÷lių hemolizių zonoje susiformavo skaidri kastuv÷lio ar pusm÷nulio pavidalo zona. Tokiu atveju stafilokoką priskyr÷me Staphylococcus aureus rūšiai.
CAMP reakciją įtardami streptokokus atlikome naudodamiesi S. aureus kamienu. Kraujo agaro viduryje pas÷jome S. aureus, o iš šonų, statmenai ir 5 mm nuo S. aureus pas÷jimo linijos s÷jome įtariamojo streptokoko kultūrą. Reakciją laik÷me teigiama, jei S. aureus ir streptokoko pas÷lių hemolizių zonoje susiformavo skaidri kastuv÷lio ar pusm÷nulio pavidalo zona. Tokiu atveju streptokoką priskyr÷me Streptococcus agalactiae rūšiai.
S. aureus rūšiai nustatyti naudojome lateksinį rinkinį „Staphaurex Plus” („Murex“, Didžioji Britanija). Ant diagnostin÷s plokštel÷s užlašinome lašą tirpalo ir kilpele įd÷jome įtartiną koloniją, pamaiš÷me. Jei per 20 sekundžių įvyko agliutinacija, galima įtarti S. aureus, o jei po 20 sekundžių — tai koaguliazei negatyvius stafilokokus.
Mielių identifikavimui naudojome „Fungichrom I“ („International microbio“, Prancūzija), rinkinį sudaro 16 biocheminių testų.
3.
4. Statistinė duomenų analizė
Tyrimo rezultatai ir statistiniai duomenys buvo apskaičiuojami naudojant kompiuterinę programą Microsoft Office Excel 2007. Buvo apskaičiuoti statistinių duomenų aritmetiniai vidurkiai (x), vidurkių paklaidos (Sx), karvių skaičius grup÷se (N). Skirtumams įvertinti naudotas Stjudento t-testas. Duomenys buvo laikomi statistiškai patikimi, kai p<0,05.
28
4. Tyrimų rezultatai
4.1. Ūkio charakteristika
E. Paliulio ūkis įkurtas 2003 matais vaizdingoje vietoje, šalia Sp÷ros ežero, netoli Kernav÷s, Meilūnų kaime. Specializuojasi tik pienine galvijininkyste.
Pirmoji banda buvo 11 karvių. Įsitikinęs, kad sekasi neblogai, nusipirko dar 17 galvijų, v÷liau 32 galvijus atsivež÷ iš Vokietijos. Po vieną karvę ūkininkas neperka, nes jos sunkiai pritampa prie bandos. Pirmieji primilžiai buvo labai dideli, kai kurios karv÷s per metus dav÷ net iki 12 tonų pieno. 2006 metais ūkyje vidutiniškai iš karv÷s primelžta 9 300 kg pieno.
Didžiąją bandos dalį sudaro holšteinų ir holšteinų (iki 80 proc.) su Lietuvos juodmargiais mišrūnai. Jų yra apie 80, o karvid÷ pastatyta 200 galvijų.
Fermoje įdiegta kompiuterizuota bandos kontrol÷s ir valdymo sistema. Ūkininkas kiekvieną dieną dalį laiko praleidžia prie kompiuterio, analizuodamas nuolat atnaujinamus galvijų duomenis. D÷ka kompiuterin÷s duomenų baz÷s ūkininkas mato kuri karv÷ rujoja, veršiuojasi, kurios karv÷s savijauta bloga, kuri serga mastitu. Modernios melžimo įrangos ir kompiuterin÷s valdymo sistemos d÷ka užtikrinama melžiamų karvių sveikatos kontrol÷ ir š÷rimo efektyvumas.
Didelis d÷mesys skiriamas melžiamų karvių raciono subalansavimui. Karv÷s šeriamos savos gamybos žoliniais pašarais (šienainis, silosas) ir koncentratais, praturtintais baltyminiais– mineraliniais priedais.
Tvartiniu laikotarpiu karv÷s laikomos palaidos ant gilaus kraiko. Vasaros metu taikomos mišrus laikymo būdas – nakčiai pargenamos į tvartą, o dieną – ganomos ganykloje.
Palyginti neseniai ūkininkaujantis Eugenijus Paliulis tapo Širvintų rajono konkurso „Metų ūkis 2006“ nugal÷toju. Už pasiekimus finansinio-gamybinio kapitalo stiprinimo srityje apdovanotas Vilniaus apskrities Didžiojo kunigaikščio Gedimino nominacija. Jo sodyba buvo pripažinta viena gražiausiai tvarkomų apskrityje.
29
4.
2. Karvių pieno sudėties ir kokybės rodikliai
Somatinių ląstelių skaičius piene rodo karvių bandos sveikatingumą. Kad karv÷s serga slaptuoju mastitu, galima įtarti, jei sumaž÷ja pieno gamyba, pakinta jo sud÷tis bei padaug÷ja somatinių ląstelių, piene randama mikroorganizmų. Lietuvoje galioja nustatytas standartinis SLS – ne daugiau 400 tūkst./ml. Tik turint sveiką bandą galima užtikrinti aukštą pieno kokybę.
Mūsų analiz÷s duomenimis, šiame ūkyje pagal galiojančius nustatytus standartus aukščiausios rūšies pienas (iki 400 tūkst./ml), 2010 m. sudar÷ 89,69 proc., 2011 m – 92,76 proc., ir 2012 m. -91,9 proc. (p>0,05). 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 Iki 100 101-200 201-300 301-400 401-500 >500 Tūkst./ml P ro c e n ta i 2010 m. 2011 m. 2012 m.
3 pav. Somatinių ląstelių skaičiaus pasiskirstymas piene
Atliekant karvių produktyvumo analizę už 2010, 2011 ir 2012 metus matome, kad išmilžiai iš karvių kasmet did÷jo. Jei 2010 metais vidutiniškai iš 64 karvių melž÷ 8167 kg. per laktaciją, tuo tarpu 2011 metais primilžis padid÷jo 1,6 proc., 2012 metais lyginant su 2010 metais – 7,59 proc. (p<0,05). Išmilžių padid÷jimas buvo galimas karves šeriant subalansuotu racionu, priklausomai nuo jų produktyvumo, sudarant tinkamas higienos sąlygas ir gerą priežiūrą.
30 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 5 R B L P ro c e n ta i 2010 m. 2011 m. 2012 m.
4 pav. Riebalų, baltymų, laktoz÷s kiekių vidurkis 2010-1012 m.
Analizuojant pieno sud÷tį pasteb÷jome, kad didelių svyravimų tiek pieno, tiek baltymų ir laktoz÷s kiekyje n÷ra. Visais metais buvo panašūs.
Analizuojant riebalų kiekį (%) karvių piene, nagrin÷jamu laikotarpiu nežymiai did÷jo: 2010 m. riebalų kiekis piene vidutiniškai sudar÷ 4,38±0,11 %, o 2012m. sudar÷ 4,49±0,1. Baltymų kiekis išliko stabilus ir sudar÷ 3,33±0,05 %. Laktoz÷s kiekis piene nagrin÷jamu laikotarpiu kito netolygiai. Nagrin÷jant apskaičiuotas laktoz÷s kiekio kiekvienų metų vidurkio reikšmes pastebima, jog 2010 metais, laktoz÷ sudariusi 4,46±0,12 %, 2011 ir 2012 metais sumaž÷jo iki 4,39±0,11 %. Rezultatai statistiškai nepatikimi (p>0,05).
4.
3. Pieno bakteriologinio tyrimo rezultatai
Atlikus 50 karvių pieno m÷ginių bakteriologinius tyrimus tvartiniu laikotarpiu, nustatyta, kad karvių piene SLS iki 300 tūkst./ml buvo išskirta KNS – 26%. Kuo didesnis SLS skaičius tuo mastito suk÷l÷jų įvairov÷ didesn÷. SLS padid÷jus piene iki 400 tūkst./ml išskirtas S.agalactiae – 4% ir KNS – 24%. Toms karv÷ms kurioms SLS buvo nuo 401600 tūkst./ml išskirtas S.agalactiae -6 %, S.aureus – 2%, KNS – 18%. Toje karvių grup÷je, kur SLS buvo didesnis nei -600 tūkst./ml. Buvo išskirtas S.aureus – 2%, KNS – 18%, Candida krusei -6 %.
31 0 5 10 15 20 25 30 <100 101 -200 201-300 301-400 401-600 >601 Tūkst./ml. P p ro c e n ta i S.agalactiae S.aureus KNS Candida krusei
5 pav. Mikroorganizmų išskirtų iš pieno m÷ginių priklausomai nuo somatinių ląstelių skaičiaus (tūkst./ml ) tvartiniu laikotarpiu.
Atlikus 50 karvių pieno m÷ginių bakteriologinius tyrimus ganykliniu laikotarpiu, nustatyta, kad karvių piene SLS iki 400 tūkst./ml buvo išskirta KNS. SLS padid÷jus piene iki 600 tūkst./ml išskirtas S.dysgalactiae – 6%, E.coli – 6% ir KNS – 24%. Toje karvių grup÷je, kur SLS buvo didesnis nei 600 tūkst./ml. buvo išskirtas S.aureus – 4%, KNS – 6%, S.dysgalactiae -8 %.
0 5 10 15 20 25 30 <100 101 -200 201-300 301-400 401-600 >601 Tūkst./ml P ro c e n ta i S. dysgalactiae S.aureus KNS E.coli
6 pav. Mikroorganizmų išskirtų iš pieno m÷ginių, priklausomai nuo somatinių ląstelių skaičiaus (tūkst./ml )ganykliniu laikotarpiu.
32
4.4. Ganyklinio ir tvartinio laikotarpio įtaka somatinių ląstelių
skaičiui ir mikroorganizmams piene
Ganykliniu laikotarpiu ūkininko karv÷s ganomos ganyklose. Tuo laikotarpiu, kai karv÷s ganomos ganyklose, primelžiama daugiau pieno, sumaž÷ja darbo tvartuose, bei saul÷ ir grynas oras teigiamai veikia gyvulių sveikatą ir atsparesni įvairioms ligoms. Iš surinktų duomenų (5 pav.) galime pamatyti, jog tvartiniu laikotarpiu somatinių ląstelių buvo mažiau negu ganykliniu laikotarpiu. Tvartiniu laikotarpiu SLS 298,8 ± 103,95 tūkst./ml., ganykliniu laikotarpiu - 246 ± 48,96 tūkst./ml. (p>0,05). 0 50 100 150 200 250 300 350
Tvartinis laikotarpis Ganyklinis laikotarpis
S L S t ū k s t. /m l
7 pav. Somatiniu ląstelių skaičiaus kitimas tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiu.
Išanalizavus bakteriologinio tyrimo rezultatus nustat÷me, kad tvartiniu laikotarpiu vyrauja S.agalactiae, S.aureus, KNS, Candida krusei. Tuo tarpu ganykliniu laikotarpiu S. dysgalactiae, S.aureus, KNS, E.coli 0 10 20 30 40 50 60 70 80
S. dysgalactiae S.aureus KNS E.coli
P ro c e n ta i
33
8 pav. Karvių pieno mikrobiologiniai rezultatai ganykliniu laikotarpiu.
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
S.agalactiae S.aureus KNS Candida krusei
P ro c e n ta i
9 pav. Karvių pieno mikrobiologiniai rezultatai tvartiniu laikotarpiu
4.5.
Laktacijos įtaka SLS ir sukėlėjams piene
Analizuojant duomenis nustatyta reikšminga gyvulio amžiaus įtaka somatinių ląstelių skaičiui piene. Pirmos laktacijos karvių piene somatinių ląstelių skaičius neturi būti didelis, tačiau analizuojant 8 paveikslą, matome didelį SLS kiekį – 300 ± 98,5 tūkst./ml. Antros laktacijos vidurkis - 162,3 ± 57,36 tūkst./ml. Trečioje laktacijoje SLS pats didžiausias lyginant su kitomis laktacijomis – 326 ± 107,5tūkst./ ml.. Ketvirtos laktacijos SLS mažai skiriasi nuo trečios – 310 ± 109,46 tūkst./ml, tačiau žiūrint į penktą ir šeštą laktacijas - ženklus somatinių ląstelių sumaž÷jimas: penkta laktacija 98 ± 36,21 tūkst./ml, šešta laktacija – 183 ± 59, 42 tūkst./ml. Tačiau rezultatai statistiškai nepatikimi (p>0,05).
Išanalizavus bakteriologinio pieno tyrimo rezultatus nustat÷me, kad trečios ir ketvirtos lakcijos karv÷ms buvo išskirtas S.agalactiae, KNS, S. dysgalactiae. Tuo tarpu šeštos laktacijos karv÷ms buvo iškirtas S.aureus ir mieliniai grybai.
Su kiekviena laktacija somatinių ląstelių skaičius piene stabiliai turi augti nepriklausomai nuo to, ar karv÷ užsikretus ar ne. SLS pakilimas yra susijęs su gyvūno imuniniu atsaku rengiantis apsiveršiavimui ir didinti pieno liaukos gynybos mechanizmus ir tai yra kritinis veršiavimosi laikas (Sharma et al. 2011).
34 0 50 100 150 200 250 300 350
I laktacija II laktacija III laktacija IV laktacija V laktacija VI laktacija
S L S t ū k s t. /m l SLS vidurkis
10 pav. Karvių laktacijos įtaka somatinių ląstelių skaičiui.
Mūsų analiz÷s duomenys rodo, kad žemą (iki 100 tūkst./ml) somatinių ląstelių skaičius V.Į. „Pieno tyrimai“ duomenimis, 2010 m. tur÷jo 20,31 proc., 2011 m – 21,74 proc., ir 2012 m. -21,62 proc. laktuojančių karvių. Į standarto r÷mus įsitekančių (iki 400 tūkst./ml) buvo 2010 m. – 79,69 proc., 2011 m. – 92,76 proc., 2012 m. – 91,9 proc. laktuojančių karvių.
Apibendrinant, somatinių ląstelių skaičius atitiko aukštus reikalavimus, didelis procentas laktuojančių karvių patenka į standarto r÷mus.
35
5. Tyrimo rezultatų apibendrinimas
Analizuojant ūkininko karvių kai kuriuos rodiklius (laktacijos, pieno sud÷tines dalis, somatinių ląstelių skaičių) priklausomybę nuo metų laiko, laikymo sąlygų ir kt. pasteb÷jome, kad karvių produktyvumas, pieno kokyb÷ priklauso nuo mikroorganizmų.
Mūsų tyrime pagrindiniai mastitą sukeliantys mikroorganizmai buvo: koaguliazei neigiami stafilokokai, CAMP – neigiami streptokokai ir Staphylococcus aureus. Somatinių ląstelių buvimas piene yra neabejotinas ryšys su mikroorganizmų buvimu.
Sunkiausia mastito forma priskiriama CAMP-neigiamas Streptococcus suk÷lusiam mikroorganizmu, bei į mieles panašiems grybams. Anot Wilson et al. (27) somatinių ląstelių skaičiaus padid÷jimą infekcijos metu, sukelia Gram-neigiamos bakterijos, Str.. agalactiae, Str. rūšys, A. pyogenes, ir Prototheca sp.
Infekcijas, kurias sukelia Staphylococcus aureus ir CNS dažniausiai būna slaptieji mastitai. Gram-neigiamas bakterijas galima išskirti esant slaptajam mastitui ir palyginti su nedideliu somatinių ląstelių skaičiumi. Staph. aureus yra asocijuojamas su ilgalaikiu somatinių ląstelių padid÷jimu (Malinowski et al., 2006).
