LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDRA
EDITA SKRODENYTö
ĮVAIRIŲ RŪŠIŲ PRIESKONINIAI AUGALAI IR JŲ PANAUDOJIMO
GALIMYBöS
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. E. Jonaitis
Jaun. mokslo. darbuotoja: Nijol÷ Maročkien÷
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas Lietuvoje auginamų vienmečių ir daugiamečių prieskoninių augalų agrobiologin÷s ypatyb÷s, morfologinių požymių vertinimas:
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros ved÷jo/jos vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
(Gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretor÷s/-riaus autoriaus vardas, pavard÷) (parašas
TURINYS
SANTRAUKA...4
SUMMARY...5
ĮVADAS...6
1. LITERATŪROS APŽVALGA...9
1.1 Prieskoninių augalų kilm÷, paplitimas, morfologin÷s ir biologin÷s savyb÷s...9
1.1.1 Vienmečiai prieskoniniai augalai...9
1.1.2. Daugiamečiai prieskoniniai augalai...10
1.2. Prieskoninių augalų maistin÷ vert÷ ir gydomosios savyb÷s...11
1.2.1 Vienmečiai prieskoniniai augalai...11
1.2.2 Daugiamečiai prieskoniniai augalai...13
1.4 Prieskoninių augalų agrotechniniai ypatumai...14
1.4.1. Vienmečiai prieskoniniai augalai...14
1.3.2. Daugiamečiai prieskoniniai augalai...16
2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS...20
2.1 Tyrimo metodika ir metodai...20
2.1.2 Vienmečiai prieskoniniai augalai...20
2.1.2 Daugiamečiai prieskoniniai augalai...24
3.DARBO REZULTATAI IR JŲ ANALIZö ...27
3.1 Vienmečių prieskoninių augalų tyrimo rezultatai...27
3.1.1 Kvapiojo baziliko įvairių veislių augalų morfologiniai rodikliai...27
3.1.2 Kvapiojo baziliko įvairių veislių derliaus duomenų analiz÷...29
3.1.3 Vienmečių prieskoninių augalų įvairių rūšių tyrimo rezultatai...31
3.2 Daugiamečių prieskoninių augalų tyrimo rezultatai...32
IŠVADOS ...35
SANTRAUKA
Įvairių rūšių prieskoniniai augalai ir jų panaudojimo galimyb÷s
2011 metais Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo (LAMMC) Sodininkyst÷s ir daržininkyst÷s instituto bandymų lauko s÷jomainoje buvo tirta įvairių rūšių vienmečių ir daugiamečių prieskoninių augalų morfologiniai požymiai, žalios ir naudingosios žol÷s derlumas ir biochemin÷ sud÷tis. Tyrimo objektas - keturių rūšių vienmečiai prieskoniniai augalai ir veisl÷s: kvapiojo baziliko (Ocimum basilicum L.) šešios veisl÷s: ‘Opal’, ‘Cinamon’, ‘Fine verde’, ‘Thai’, ‘Holly’ ir ‘Genovese’; blakin÷ kalenda (Coriandrum sativum L.) ‘Rasl÷; darželin÷ žiomen÷ (Dracocephalum moldavica L.); darželinis dašis (Satureja hortensis L.);penkių rūšių daugiamečiai prieskoniniai augalai: geltonoji žiognag÷ (Geum urbanum L.); vaistin÷ balzamita (Balsamita major Desf.); vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris L.); kalninis dašis (Satureja montana L.); pankolin÷ kinm÷t÷ (Agastache foeniculum L.). Daugiamečių prieskoninių augalų įvertintas ištvermingumas šalčiui.
Reikšminiai žodžiai: augalas, augumas, bazilikas, biochemin÷ sud÷tis, derlius, rūšys, veisl÷s, žaliava.
SUMMARY
Various types of herbs and their potential
In the year of 2011 in Lithuanian Agrarian and Forest Sciences Centre Branch (LAFSC) Horticulture and gardening Institute morphological features, green and salubrious grass fecundity and biochemical composition of various species annual and perennial potherbs testing. The object of research – four species of annual potherbs and breeds: sweet basil (Ocimum basilicum L.) six species: ‘Opal’, ‘Cinamon’, ‘Fine verde’, ‘Thai’, ‘Holly’ and ‘Genovese’; Bug corriander (Coriandrum sativum L.); ‘Rasl÷’; moldavian dragon-head (Dracocephalum moldavica L.); garden savory (Satureja hortensis L.); five species of perennial potherbs: yellow avens (Geum urbanum L.); medical balsamita (Balsamita major Desf.); medical thyme (Thymus vulgaris L.); mountain savory (Satureja montana L.); fennel mint (Agastache foeniculum L.). Cold endurance of perennial potherbs was evaluated.
Key words: plant, stature, basil, biochemical composition, yield, species, breed, staple.
ĮVADAS
Visame pasaulyje vyksta globalizacijos procesai. Į mūsų šalį atvyksta vis daugiau kitų tautų žmonių su kuriais bendraujame. Didesnių miestų restoranų valgiaraščiuose galima rasti daugelio pasaulio šalių virtuvių įvairių patiekalų. Dabar daugelyje virtuvių neapseinama be aštriųjų paprikų, dažinių ciberžolių bei įvairių prieskonių mišinių. Pastaruoju metu kokybiškų ir šviežių ekologiškų prieskonių ir prieskoninių daržovių prieinamomis kainomis galima įsigyti specialiose parduotuv÷se, turguose. Senov÷je žmon÷s tur÷jo tenkintis tuo, kas augdavo jų gyvenamoje vietov÷je arba ką rasdavo klajodami iš vienos vietos į kitą. Tik suklest÷jus prekybai kupranugariais ir laivais į kitas pasaulio šalis ir žemynus prieskoniai buvo gabenami iš Indijos ir Šri Lankos.
Kada žmon÷s prad÷jo vartoti prieskoninius, tiksliai nežinoma. Jau 5 a. pr. Kr. Mesopotamijos gyventojai pažino ir vartojo kai kurias gydomąsias žoles. Tarp jų buvo lauramedis, kmynas, čiobreliai ir kt. Arabai iki pat 1 a. pr. Kr. kontroliavo prieskonių prekybą iš rytų. Nor÷dami išlaikyti savo monopolį ir atbaidyti europiečius nuo bandymų ieškoti kelių į pasakiškai turtingas šalis, jie skleid÷ neįtikinamus pasakojimus ir legendas apie vietoves, iš kurių veždavo aromatingąsias žoles ir prieskonius. Viduržemio jūros regione prieskoniais prekiavo ne tik arabai, bet ir finikiečiai. Graikų gydytojas Hipokratas (460–377 m. pr. Kr.), taip pat filosofas Teofrastas (372–288 m. pr. Kr.) raš÷ apie pipirus ir kitus prieskoninius augalus (Kmitien÷, Žebrauskien÷, 2004; Kmitien÷ 2004).
Rom÷nai patiekalams paskaninti vartojo petražoles, garstyčias, svogūnus, anyžius. Jau 1 a. pr. Kr. jie pasiekdavo Indijos krantus. Indijoje 9 a.pr. Kr. buvo gerai žinomi ir auginami juodieji pipirai, vartoti kvapiųjų vanilių vaisiai, kardamonai, imbierai, alpinijos, ciberžol÷s, gvazdik÷liai. Maždaug tuo metu buvo atrastas ir šilko kelias, kuriuo iš Kinijos pirkliai gabendavo ne tik šilką, bet ir prieskonius. Tuo metu prieskoniai buvo laikomi prabangos preke. Dažniausiai prieskoniai buvo vartoti kaip gydymo ir konservavimo priemon÷ bei kvepalų komponentas. Kai kurie prieskoniai, pvz., pipirai ir iš daržinių krokų purkų renkamas šafranas, tur÷jo aukso vertę. Viduramžiais vienas iš svarbiausių ir brangiausių prieskonių, atgabenamų iš Azijos šalių, buvo juodieji pipirai. Labiausiai pipirų verslas Europoje suklest÷jo 12–16 a., kai jį prad÷jo kontroliuoti Venecijos pirkliai. Nuo 1450 m. prieskonių verslą per÷m÷ turkai (Gudžinskas, Rašomavičien÷, 2008).
Pirmieji duomenys apie prieskoninius augalus Lietuvos soduose aptikti 1542–1547 m. Radvilų rūmų sodo aprašyme Vilniuje. Nemažai duomenų apie įvairius augalus, tarp jų ir prieskoninius bei vaistinius, randama J. A. Pabr÷žos rankraščiuose. Jis 19 a. pirmoje pus÷je dirbo kunigu Žemaitijoje ir buvo lietuviškos botanikos terminijos pradininkas ir augalų tyrin÷tojas.
Lietuvoje auga susidom÷jimas naujais maisto produktais. Aromatinių bei vaistinių augalų auginimas mūsų šalyje tampa perspektyviu verslu. Vykdant tyrimus su nežinomais augalais, svarbiausias uždavinys yra jų introdukcija ir aklimatizacija (Chmielewski, 2005). Netradicinių augalų paplitimas priklauso nuo biochemin÷s vert÷s ir žaliavos technologinių savybių. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkyst÷s ir daržininkyst÷s instituto aromatinių augalų kolekcijoje atliekami ilgalaikiai augalo augimo tarpsnių steb÷jimai, žaliavos kokyb÷s tyrimai (Maročkien÷, 2011; Dambrauskien÷, 2008; Dambrauskien÷, Viškelis, 2003).
Prieskoniams vartojami stipraus, malonaus kvapo ir savito skonio šviežių, džiovintų, o kai kurių ir konservuotų augalų lapai, stiebai, žiedai, vaisiai, šaknys. Prieskoniniams augalams kvapą suteikia juose esančios aromatin÷s medžiagos (organin÷s rūgštys, eteriniai aliejai bei fitoncidai). Prieskonių skonis priklauso nuo cukrų, organinių rūgščių, rauginių medžiagų, ir eterinių aliejų. Kai kurių augalų (garstyčių, krienų, česnakų, svogūnų ir kt.) eteriniame aliejuje yra sieros junginių nuo kurių augalai įgyja aštrų skonį ir stiprų kvapą. Eteriniai aliejai ir kitos medžiagos pagerina apetitą, virškinimo sulčių sekreciją, maisto medžiagų pasisavinimą ir kartu viso organizmo veiklą, tod÷l prieskoninius augalus vartoti būtina (Gegužis, 2007).
Šiandien prieskonių naudojimas žymiai išaugo. Rekomenduojama plačiau vartoti mūsų krašto sąlygomis augančius prieskoninius augalus, kurie skoniu bei kvapais prilygsta importiniams, o kartais net geresni už juos. Be to jie turi ir gydomųjų savybių. Senov÷je sąvoka ,,prieskoninis“ ir ,,vaistas“ buvo tapati. Išsilavinę žmon÷s rinkdavosi maisto produktus pagal tuo metu populiarią keturių gamtos elementų teoriją. Daugelis prieskoninių augalų yra dekoratyvūs ir medingi (Dalichow, 2007).
Pagal vegetacijos trukmę prieskoniniai augalai yra vienmečiai (kvapusis bazilikas (Ocimum bazilicum L.), darželinis dašis (Satureja hortensis L.) blakin÷ kalenda (Coriandrum sativum L.), darželin÷ žiomen÷ (Dracocephalum moldavica L.), kvapusis mairūnas (Majorana hortensis Moench) ir kt.,) ir daugiamečiai (vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris L.), vaistin÷ balzamita (Balsamita major Desf.), vaistinis isopas (Hyssopus officinalis L.), vaistin÷ gelsv÷ (Levisticum officinale W. D. J. Koch.), paprastoji šantra (Marrubium vulgare L.), pipirm÷t÷ (Mentha piperita L.), šaltm÷t÷ (Mentha spicata L.) ir kt.) (Gegužis, 2007).
Darbo tikslas. Ištirti ir įvertinti Lietuvos agroklimato sąlygomis auginamus vienmečius ir daugiamečius prieskoninius augalus naudojamus paukštienos patiekalų gamyboje.
Uždaviniai:
Įvertinti vienmečių prieskoninių augalų morfologinius požymius, derlumo parametrus ir biocheminę sud÷tį augalus auginant lauko sąlygomis.
Ištirti ir įvertinti įvairių rūšių daugiamečių prieskoninių augalų antžemin÷s dalies morfologinius požymius, atž÷limo laiką ir atsparumą žiemos sąlygoms.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Prieskoninių augalų kilm÷, paplitimas, morfologin÷s ir biologin÷s savyb÷s 1.1.1. Vienmečiai prieskoniniai augalai
Kvapusis bazilikas (Ocimum basilicum L.) - notrelinių (Laminaceae Lindl.) šeimos kvapus vienmetis, 20–70 cm aukščio žolinis augalas, kilęs iš Pietų Azijos. Stiebas keturbriaunis, žalias ar rausvo atspalvio, nuo apačios šakotas. Lapai kiaušiniški arba pailgi su smailiomis viršūn÷l÷mis, pūkuoti arba pliki, lygiakraščiai arba kiek dantyti. Žiedai balti arba rausvi, susitelkę stiebų viršūn÷je į retus varpiškus žiedynus, žydi liepos - rugs÷jo m÷n. (Butkus ir kt., 1976). Pastaruoju metu plačiai auginamas šilto klimato kraštuose (Pietų Europos šalyse, Afrikoje, Azijoje, Amerikoje). Lietuvoje bazilikai n÷ra populiarūs prieskoniai, dažniau jie auginami kambariuose kaip dekoratyviniai augalai ir vadinami kambarine m÷ta (Gegužis, 2007; Gudžinskas, Rašomavičien÷, 2008; Ruzgien÷, Mackevičius, 2010). Pasaulyje yra žinoma nemažai kvapiojo baziliko formų ir veislių, kurios tarpusavyje skiriasi ne tik morfologiniais rodikliais, vegetacijos trukme, augalo derlumu, bet ir biochemine sud÷timi bei juslin÷mis savyb÷mis. Prieskoninei žaliavai vartojama bazilikų žol÷. Kiekviena veisl÷ pasižymi skirtingu aromatu, lapų spalva ir forma bei augalo mase. Kai kurių veislių kvapiojo baziliko augalai užauga iki 70 cm (Tiukavin, 2005).
Darželinis dašis (Satureja hortensis L.) - notrelinių (Laminaceae Lindl.) šeimos vienmetis, 20–50 cm aukščio puskrūmis arba žolinis augalas. Stiebas status, šakotas, plaukuotas. Lapai linijiški, lancetiški, negausiai plaukuoti, trumpais koteliais, lygiakraščiai. Žiedai rausvi arba balti, susitelkę lapų pažastyse į netikrus menturius (Butkus ir kt.,1976). Vaisiai smulkūs, pilkai žali, kiaušiniški, tribriauniai (Ruzgien÷, Mackevičius 2010; Pugžlien÷, 2004). Žydi liepos - rugs÷jo m÷n. Paplitęs Juodosios ir Viduržemio jūros pakrant÷se. Sulauk÷jęs randamas Pietų ir Pietryčių Europoje, Pietvakarių Azijoje. Auginamas daugelyje pasaulio šalių. Vakarų Europoje auginamas kaip vaistinis augalas. Lietuvoje auginamas retai (Kmitien÷, Žebrauskien÷, 2004; Kmitien÷, 2004; Gegužis, 2007; Ruzgien÷, Mackevičius, 2010).
Blakin÷ kalendra (Coriandrum sativum L.) - salierinių (Apiaceae Lindl.) šeimos vienmetis, stipraus aromato, 25–60 cm aukščio žolinis augalas, kilęs iš Viduržemio pajūrio srities. Savaime auga Užkaukaz÷je, Vidurin÷je Azijoje bei kituose pietiniuose kraštuose. Nors kilusi iš šiltų ir sausų kraštų neblogai auga ir v÷sesnio bei dr÷gnesnio klimato sąlygomis. Lietuvoje prad÷tas auginti 18 a. Mūsų Respublikos sąlygomis auga gerai, tačiau jų auginama nedaug. Stiebas status, apvalus, negilai vagotas, šakotas. Lapai šviesiai žali, ilgakočiai, triskilčiai arba plunksniškai suskaldyti. Žiedynas - rausvos arba gelsvos spalvos sk÷tis (Butkus ir kt., 1976). Žydi birželio - liepos m÷n. Lietuvoje prad÷tas auginti 18 a. Mūsų Respublikos sąlygomis auga gerai, tačiau jų
auginama nedaug. Žali kalendrų augalai skleidžia nemalonų blakių kvapą, o subrendę vaisiai įgauna malonų aromatą, salsvą skonį (Gegužis, 2007).
Darželin÷ žiomen÷ (Dracocephalum moldavica L.) - notrelinių (Laminaceae Lindl.) šeimos vienmetis, 30–60 cm aukščio žolinis augalas, kilęs iš Pietų Sibiro bei Kinijos. Plačiai auginama Vidurio ir Rytų Europoje (Rumunijoje, Bulgarijoje, Moldovoje). Lietuvoje auginama m÷g÷jų darželiuose ir kaip medingas augalas prie bitynų (Maročkien÷, 2003; Pugžlien÷, 2004). Stiebas status, šakotas, plikas. Lapai linijiški, lancetiški, bekočiai, buki arba smailiomis viršūn÷mis. Žiedai m÷lynai violetiniai, rožiniai arba balti, susitelkę į menturius, kurie sudaro ilgas viršūnines varpas. Žydi liepos - rugpjūčio m÷n. S÷klos kiaušiniškos, pailgai rudos (Butkus ir kt.,1976).
1.1.2. Daugiamečiai prieskoniniai augalai
Vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris L.) - notrelinių (Laminaceae Lindl.) šeimos, 20– 35 cm aukščio daugiametis puskrūmis, kilęs iš Viduržemio jūros vakarinių pakrančių ir savaime auga kalnuose. Auginami Europos šalyse, Kryme, Kaukaze. Lietuvoje n÷ra plačiai paplitęs, auginamas darželiuose (Gegužis, 2007). Stiebas sumed÷jęs, status arba kylantis, gausiai šakotas, apaugęs trumpais plaukeliais. Lapai trumpais koteliais arba bekočiai, linijiški arba pailgai kiaušiniški, viršutin÷ pus÷ plika, apatin÷ - tankiai plaukuota. Žiedai m÷lynai rožiniai arba rausvai lelijiniai viršūninių sutank÷jusių lapų pažastyse susitelkę į trumpas varpas Žydi birželio – rugpjūčio m÷n. Vaisiai - tamsiai rudi riešut÷liai (Butkus ir kt.,1976).
Vaistin÷ balzamita (Balsamita major Desf.) - astrinių (Asteraceae Dumort.) šeimos daugiametis, 25–120 cm aukščio, kvapnus žolinis augalas, kilusi iš Mažosios Azijos, savaime auga Irane ir Kaukaze Ją vartojo senov÷s egiptiečiai, graikai ir rom÷nai. V÷liau šie augalai pateko į Didžiąją Britaniją ir Šiaur÷s Ameriką. Tai ne tik vaistingas, bet ir dekoratyvus augalas (Pūgžlien÷, 2004; Gegužis, 2007; Maročkien÷, 2003). Lietuvoje balzamita retai auginama, nors po Pirmojo pasaulinio karo Pietų Lietuvoje (Dzūkijoje) buvo aptinkama darželiuose ir vadinama plačialape m÷ta. Naujausioje literatūroje jos pavadinimas - balzamin÷ bitkr÷sl÷ (Obelevičius ir kt., 2011). Stiebas status, apaugęs plaukeliais, mažai šakotas. Lapai lancetiški, apatiniai ilgakočiai, viršutiniai bekočiai. Žiedai balti arba gelsvi, susitelkę į sud÷tinius sk÷tinius žiedynus. Žyd÷ti pradeda antraisiais vegetacijos metais. Žydi rugpjūčio - spalio m÷n (Butkus ir kt.,1976). S÷klos daigios 2–3 metus (Maročkien÷, 2003).
Pankolin÷ kinm÷t÷ (Agastache foeniculum L.) - notrelinių (Laminaceae Lindl.) šeimos augalų rūšis, kilusi iš Azijos, Šiaur÷s ir Vidurio Amerikos. Auginama Pietų ir Vakarų Europoje, tolimuosiuose rytuose ir Centrin÷je Azijoje, Maldovoje, Kryme, Ukrainoje. Lietuvoje auginamas
botanikos soduose, kolekcijose, m÷g÷jų darželiuose ir kaip medingas augalas - bitynuose. Seniau ji buvo vadinama anyžiniu lofantu (Lophantus anisatus Benth.) (Obelevičius ir kt., 2011). Augalas daugiametis, 40–90 cm aukščio, kvapnus. Stiebas status, tuščiaviduris, keturbriaunis, arba kylantis, gausiai šakotas. Lapai pailgai širdiški, karpytais kraštais, priešiniai. Žiedai violetiniai arba m÷lyni, susitelkę į apvalius žiedynus šakų viršūn÷se (Butkus ir kt.,1976). Žydi liepos - rugs÷jo m÷n. Vaisiai pailgi, kiek suploti, tamsiai rudi riešut÷liai plaukuotomis viršūn÷l÷mis. S÷klos labai smulkios (1000 s÷klų mas÷ - 0,5 g ) (Obelevičius ir kt., 2011).
Geltonoji žiognag÷ (Geum urbanum L.) - eršk÷tinių (Rosaceae Juss.) šeimos daugiametis, 20–60 cm aukščio, žolinis augalas, kilęs nuo Viduržemio pajūrio, paplitęs visoje Europoje. Auga miškuose. Lietuvoje auginamas m÷g÷jų soduose kaip kultūrinis augalas. Šakniastiebis gvazdik÷lių kvapo, šliaužiantis. Stiebas status, lapuotas, plaukuotas, šakotas. Lapai pamatiniai ilgais koteliais, suskaldyti, o stiebiniai - trumpais koteliais, triskilčiai ir stambiai dantyti. Žiedai geltoni, gana stambūs, susitelkę šakų viršūn÷se Žydi geguž÷s - rugs÷jo m÷n. S÷klos pailgos, apaugusios plonais plaukeliais (Butkus ir kt.,1976).
Kalninis dašis (Satureja montana L.) - notrelinių (Laminaceae Lindl.) šeimos daugiametis, 30–50 cm aukščio puskrūmis, kilęs iš Pietų Europos. Auginamas Šiaur÷s Afrikoje, Vidurin÷je Azijoje. Lietuvoje retas augalas (Maročkien÷ 2003). Stiebas status, gausiai šakotas, sumed÷jęs. Lapai trumpais koteliais, lygiakraščiai, lancetiški. Žiedai smulkūs, šviesiai violetiniai arba rausvai violetiniai, susitelkę lapų pažastyse į netikrus menturius Žydi liepos - rugs÷jo m÷n. S÷klos smulkios, pilkai žalios (Butkus ir kt.,1976).
1.2. Prieskoninių augalų maistin÷ vert÷ ir gydomosios savyb÷s 1.2.1. Vienmečiai prieskoniniai augalai
Kvapusis bazilikas. Jame yra vitaminų C, P, karoteno, eterinio aliejaus, kurio sud÷tyje yra cineolo, metilchavikolio, linalolio, kamparo ir pineno, randama rauginių medžiagų, glikozidų, flavonoidų, saponinų ir cukrų. Lapai ir kitos antžemin÷s dalys yra kartoko skonio.
Nuo senų laikų liaudies medicinoje augalas naudojamas d÷l stimuliuojančių ir antispazminių savybių. Plačiai naudojamas peršalus, blogai virškinant, esant pilvo spazmams, migrenai, nemigai, depresijai ir išsekimui gydyti, o išoriškai tinka nuo vabzdžių įkandimo, odos infekcijų (Bown, 2004). Moksliniais tyrimais įrodyta, kad baziliko lapai turi ir priešv÷žinių savybių (Aruna, Sivramakrshnan, 1990).
Žali ir džiovinti baziliko lapai dedami į maisto produktus, konditerijos gaminius bei įvairius g÷rimus ne tik skoniui pagerinti, bet ir d÷l antioksidantinių jo savybių (Jayasinghe et al., 2003). Kvapieji bazilikai tinka visiems daržovių patiekalams (pupelių, žirnių, pupų valgiams), m÷sos valgiams, sriuboms, padažams, kiaušinių, sūrio valgiams, krabų, vištienos salotoms paskaninti. Jų, kaip vieną iš komponentų, galima d÷ti raugiant ir marinuojant agurkus, aguročius, patisonus, cukinijas, pomidorus, aromatizuojant actą, aliejų (Ruzgien÷, Mackevičius 2010; Gegužis, 2007).
Darželinis dašis. Jis sukaupia apie 2 proc. eterinio aliejaus, kurio pagrindiniai komponentai karvakrolis, timolis, cineolis, pinenas ir kiti terpenai, yra rauginių medžiagų, dervų, gleivių, saponinų, turinčių specifinį veikimą.
Dašiai turi baktericidinį bei silpnai šlapimą ir skysčius varantį poveikį. Jie skatina prakaitavimą, gerina skrandžio sulčių išsiskyrimą, kas žadina apetitą, teigiamai veikia virškinimą. Liaudies medicinoje dašiai vartojami nuo viduriavimo, jie stabdo meteorizmą, skrandžio ir žarnyno spazmus. Tinka stiprinančioms vonioms ruošti.
Tai pagrindinis ankštinių daržovių (žirnių, pupų, pupelių, lęšių) prieskonis. Tinka sriuboms paskaninti, jų dedama į salotas, žuvies patiekalus, gaminant majonezus, marinatus, marinuojant ar raugiant agurkus, obuolius, ruošiant grybus (išskyrus šampinjonus). Tinka sūriems kepiniams pagardinti (Ruzgien÷, Mackevičius, 2010; Gegužis, 2007).
Blakin÷ kalendra. Vaisiuose yra eterinio aliejaus, triterpenoidų, sterolių, ftalidų, fenolkarboksirūgščių ir jų junginių, kumarinų, flavonoidų, riebalinio aliejaus, mineralinių medžiagų (kalio, kalcio seleno ir kt.). Eterinio aliejaus sud÷tyje yra linalolio, pineno, limoneno, mirceno, cimolio, geraniolio ir kt. Jis turi fungicidinių ir antiseptinių savybių. Žol÷je yra eterinio aliejaus, ftalidų, flavonoidų, vitamino C.
Kalendros skatina virškinamojo trakto liaukų sekreciją, pažeistų audinių regeneraciją, pasižymi tulžį varančiu, laisvinamuoju, skausmą malšinančiu ir antiseptiniu poveikiu. Kalendromis gydomas sumaž÷jęs apetitas, blogas virškinimas, slopinami virškinamojo trakto spazmai. Gerai veikia piktybinius ir gerybinius auglius, padeda organizmui įveikti psichologinę įtampą. Liaudies medicina kalendrų vaisiais gydo padid÷jusį lytinį potraukį, gerinamas vaistų skonis ir kvapas. S÷klų užpilas geriamas sergant skrandžio ir dvylikapiršt÷s žarnos opalige, epilepsija. Išoriškai šviežių ar džiovintų s÷klų šutekliais gydomos sąnarių ligos. Šviežia kalendrų žol÷ maišoma lygiomis dalimis su petražol÷mis ir vartojama sergant impotencija. Šviežios žol÷s sultimis mažinamas kraujavimas.
Prieskoniams vartojami žali arba džiovinti lapai, vaisiai. Žalia žole skaninami m÷sos patiekalai, sriubos, žuvis, salotos. Kalendrų grūdelių dedama į m÷sos, žuvų, ypač ungurių ir silkių, žirnių, pupelių, kopūstų, morkų, grybų patiekalus, paukštienos paštetą, sriubas ir padažus,
koncervuojant grybus, vaisius, gardinami kal÷diniai sausainiai, meduoliai, duona, obuolių koš÷ ( Kalasauskien÷, 2009).
Darželin÷ žiomen÷. Prieskoniams vartojami švieži ir džiovinti lapai bei žiedynai. Juose gausu rauginių ir karčiųjų medžiagų. Pagrindin÷s eterinio aliejaus sudedamosios medžiagos - geraniolis ir citralis. Jie suteikia stiprų aromatą kiek primenantį citrinų kvapą.
Kaip vaistinis augalas ramina, gerina virškinimą, mažina pilvo pūtimą. Vartojamas nuo peršalimo, migrenos, sergant reumatu ir skaudant sąnarius. Sąnarių skausmas ir sumušimai gydomi išoriškai, dedami kompresai iš pakaitintos žol÷s. Eterinis žiomenių aliejus naudojamas parfumerijoje.
Jų dedama į salotas, sriubas, žuvies, paukštienos patiekalus. Ypač tinka dešroms, žuvies ir daržovių patiekalams paskaninti ir aromatizuoti (Obelevičius ir kt.,2011).
1.2.2. Daugiamečiai prieskoniniai augalai
Vaistinis čiobrelis. Jame yra 0,1–1,2 proc. eterinio aliejaus, rauginių ir karčiųjų medžiagų, dervų, saponinų, flavonoidų. Žaliavoje yra iki 9 proc. mineralinių medžiagų (ypač gausu magnio, kalio, kalcio), organinių rūgščių (ursolo, chino, okeano, kavos) ir apie 54 mg % vitamino C. Timolis - viena pagrindinių čiobrelio eterinio aliejaus veikliųjų medžiagų, veikia baktericidiškai. Patariama vartoti gydant kv÷pavimo takų ligas. Čiobrelių nuoviru skalaujama gerkl÷, nuoviras, pasaldintas medumi vartojamas gydant nuo aštraus sauso kosulio, bronchito, nemigos. Džiovinti čiobreliai yra gan÷tinai stipraus ir malonaus kvapo, kiek karstel÷jusio skonio. Naudojami riebiems kiaulienos, avienos kepsniams, dešroms, paštetams, maltiniams pagardinti. Geras prieskonis v÷darams, inkstų patiekalams, virtiniams ir kibinams. Jų dedama į aštresnius padažus, žirnių, pupelių valgius, tinka bulv÷ms keptoms riebaluose, kiaušinienei pagardinti (Ruzgien÷, Mackevičius, 2010; Gegužis, 2007).
Vaistin÷ balzamita. Skrotel÷s lapuose aptinkama 0,4–0,6 proc., stiebo lapuose iki 0,8 proc., o žiedynuose iki 1 proc. stipriai šaldančio skonio ir aromatingo eterinio aliejaus, kurio pagrindinis komponentas yra karvonas. Liaudies medicinoje balzamitos žol÷s nuoviras naudojamas virškinamojo trakto skausmui bei spazmams malšinti. Iš žiedų pagaminti milteliai vartojami kirm÷l÷ms varyti.
Švieži ir džiovinti balzamitų lapai yra stipraus, malonaus, m÷tas primenančio kvapo ir aitroko skonio. Jie vartojami riebios maltos m÷sos, žv÷rienos, paukštienos, veršienos, žuvies, varšk÷s valgiams, bulvių plokštainiams, sriuboms, padažams, žuvies konservams, arbatai, įvairiems
g÷rimams aromatizuoti. Šį prieskonį rekomenduojama naudoti saikingai (Pūgžlien÷, 2004; Gegužis 2007; Obelevičius ir kt., 2011).
Pankolin÷ kinm÷t÷. Žol÷je ir lapuose gausu eterinio aliejaus, kurio kvapas panašus į anyžių. Vartojami švieži ir džiovinti lapai, žiedai. Kinm÷t÷s mažina kraujospūdį, turi baktericidinių savybių, skystina gleives, gerina apetitą ir virškinimą, veikia raminančiai. Šviežių lapų dedama į vasariškas salotas, desertus, žuvies, paukštienos patiekalus, marinatus. Naudojamas kompotams, uogien÷ms, gaiviesiems g÷rimams aromatizuoti (Vilnius, 2009).
Geltonoji žiognag÷. Prieskoniams vartojami susmulkinti šakniastiebiai, primenantys gvazdik÷lių kvapą. Žiognagių lapuose yra vitamino C, karotino ir kitų medžiagų. Šakniastiebiuose yra rauginių, dažinių ir karčiųjų medžiagų, dervų, krakmolo ir eterinio aliejaus, kurio pagrindą sudaro eugenolis, tod÷l jie vartojami kaip ir gvazdik÷liai, cinamonas. Liaudies medicinoje šakniastiebių ir šaknų nuoviras vartojamas kraujuojant, viduriuojant ir kaip uždegimą malšinanti priemon÷. Išoriškai šaknų nuoviru buvo gydomi spuogai, šalinamos pigmentin÷s d÷m÷s. Šaknyse esantis eterinis aliejus skleidžia silpną gvazdik÷lių kvapą, tod÷l naudojamas konservų pramon÷je ir kulinarijoje. Jų dedama į daržovių patiekalus, troškinius (Obelevičius ir kt., 2011).
Kalninis dašis. Jame gausu eterinių aliejų, rauginių medžiagų, vitamino C. Šie augalai kvepia pupel÷mis. Džiovintų lapų arbata pasaldinta medumi žadina apetitą, mažina vidurių pūtimą, padeda nuo kosulio, skystina gleives. Turi bakterijas ir kitus mikroorganizmus naikinančių savybių. Švieži arba džiovinti lapai labai tinka paskaninti pupelių, daržovių, m÷sos, žuvies patiekalams, sriuboms, padažams, marinatams aromatizuoti (Maročkien÷ 2003; Dagyt÷, Perkauskien÷, 1985).
1.3 Prieskoninių augalų agrotechniniai ypatumai 1.3.1. Vienmečiai prieskoniniai augalai
Kvapusis bazilikas. Auginti tinka saul÷ta, lengva, derlinga, gerai įdirbta ir perpuvusiu m÷šlu bei mineralin÷mis trąšomis patręšta dirva. Bazilikai - šiltų kraštų augalai, tod÷l pas mus auginami iš daigų. S÷klos s÷jamos į d÷žutes šiltnamyje arba kambaryje balandžio pradžioje. S÷jama 5–6 cm tarpueiliais 0,5–1 cm gyliu. S÷klos sudygsta po 10–14 dienų. Auginant daigus, dieną palaikoma 18–20, naktį - 15 °C temperatūra. Bazilikai auginami žemių ar durpių pūdinio mišinyje arba kraikin÷se durp÷se, kurių pH 6,0–6,5. Kai pradeda formuotis tikrasis lapelis, daigai retinami - eilut÷je tarp jų paliekami 5 cm tarpai. Išrautieji augalai pikuojami 5x5 cm atstumu. Išretinus daigus, o išpikuotiesiems prigijus, palaistoma mineralinių trąšų tirpalu: 101 vandens - 10 g amonio salietros, 20 g superfosfato ir 10 g kalio sulfato 1–1,5 m2 daigyno. Po to daigai nuliejami vandeniu. Darže bazilikams parenkama šilta, saul÷ta, nuo v÷jų apsaugota vieta. V÷sesnę vasarą juos reikia
auginti pridengus polietileno pl÷vele arba šiltnamiuose. Tačiau šiltnamyje išauginti bazilikai yra mažiau kvapūs. Augalus galima auginti kambaryje arba balkone.
Rudenį, prieš gilųjį arimą arba dirvos sukasimą, iškratoma 40–60 t/ha perpuvusio m÷šlo, išberiama 3–4 cnt/ha superfosfato ir 2–3 cnt/ha kalio sulfato. Pavasarį į dirvą prieš daigų sodinimą įterpiama 1–2 cnt/ha amonio salietros. Į dirvą daigai sodinami pra÷jus šalnoms, žydint alyvoms. Šiltnamyje galima sodinti 10–14 dienų anksčiau. Daigai sodinami lygioje vietoje 45 cm tarpueiliais (20–30 cm atstumu tarp augalų) ar lysv÷se (30x30 cm atstumu). 1 ha apsodinti reikia 73000 - 111000 daigų, jiems išauginti - 220–330 g s÷klos (atitinkamai 10 m2 - 73–110 daigų, 0,2– 0,3 g s÷klos). Daigams prigijus išberiama 1 cnt/ha amonio salietros. Bazilikus prižiūrint būtina rav÷ti piktžoles, purenti dirvą, sausrų metu laistyti.
Žaliavai vartojama bazilikų žol÷, kuri ruošiama žyd÷jimo pradžioje (birželio pabaigoje -liepos pradžioje). Bazilikai aromatingiausi žyd÷jimo pradžioje, tod÷l tuo metu pjaunama antžemin÷ dalis. Džiovinama gerai v÷dinamoje nuo saul÷s apsaugotoje patalpoje arba specialioje džiovykloje 30–35 °C temperatūroje. Džiovintos žol÷s išeiga - 12,3 proc. nuo šviežios žol÷s derliaus (0,6–1,6 kg/m2 priklausomai nuo veisl÷s ir agrotechnikos). Išdžiovinus reikia pašalinti stambius stiebus. Paruošta žaliava dedama į sandariai uždarytus stiklinius indus arba d÷žutes. Laikoma sausoje gerai v÷dinamoje patalpoje. Laikymo trukm÷ - 1 metai (Sasnauskas, 2006; Gegužis, 2007).
Darželinis dašis. Gerai auga gausiai patręštose priesm÷lio ir vidutinio sunkumo priemolio dirvose, m÷gsta saul÷tas, atviras vietas. Tinkamiausi priešs÷liai - m÷šlu tręštos daržov÷s. Rudenį prieš ariant dirvą išberiama 4–5 cnt/ha superfosfato ir 2–3 cnt/ha kalio sulfato. Pavasarį ruošiant dirvą s÷jai, įterpiama 2 cnt/ha amonio salietros. Dašiai ištvermingi šalnoms, s÷klos į dirvą s÷jamos 50–60 cm tarpueiliais paprastajai ievai sužaliavus (balandžio 25 - geguž÷s 8 d.). Kadangi s÷klos labai smulkios, patariama maišyti su sm÷liu (1:3), į dirvą įterpiamos 0,5 cm gylyje. Į hektarą s÷jama 4–5 kg s÷klų. Jos sudygsta po 10–20 dienų. Kai susiformuoja 2–3 lapeliai, daigai retinami 5–10 cm atstumu.
Prieskoniams dašiai pjaunami prieš pat žyd÷jimą bei žyd÷jimo pradžioje. Gaunama 200–250 cnt/ha šviežios žol÷s. Prieskoniams skirta žol÷ plaunama tekančiame vandenyje, džiovinama nesaul÷toje gerai v÷dinamoje pastog÷je arba aktyvios ventiliacijos įrenginiais ne aukštesn÷je kaip 30–35 laipsnių temperatūroje. Džiovintos žol÷s išeiga 18,1 proc. Išdžiovintą žolę reikia išvalyti nuo stiebų priemaišų ir sud÷ti į medžiaginius arba daugiasluoksnius popierinius maišus, nedidelį kiekį - į stiklinius ir sandariai uždaryti (Gegužis, 2007).
Blakin÷ kalendra. Gerai auga derlingose priesm÷lio ar lengvo priemolio dirvose. Tinkamiausi priešs÷liai yra m÷šlu tręštos daržov÷s, kaupiamieji augalai. Netinka salierinių šeimos daržovių priešs÷liai. Rudenį, prieš gilųjį arimą, jei priešs÷lis nebuvo tręštas m÷šlu, iškratoma 30–40
t/ha m÷šlo. Jei priešs÷lis buvo tręštas m÷šlu, išberiama 3–4 cnt/ha superfosfato ir 2–3 cnt/ha kalio sulfato. Azoto trąšos 1 cnt/ha išberiamos prieš s÷ją arba kalendrai sudygus.
Kalendros s÷jamos anksti pavasarį sužaliavus paprastajai ievai, 45–60 cm tarpueiliais. S÷klos norma - 15–20 kg/ha. Įterpiama 2–3 cm gylyje. Sudygsta per 15–20 dienų. Jas galima s÷ti ir prieš žiemą prasid÷jus šalčiams, kad nesusp÷tų sudygti. Kadangi kalendros iš pradžių auga l÷tai, tai prižiūrint pas÷lį būtina 2- 3 kartus naikinti piktžoles ir purenti tarpueilius Jos žydi 30, kartais ir daugiau dienų, tod÷l ir vaisiai subręsta ne vienu laiku. Subrendę jie lengvai nubyra.
Kalendros pjaunamos su visais stiebais, kai subręsta - centrinių sk÷čių vaisiai tampa gelsvai rudi, apatiniai lapai pagelsta ir nukrenta. Džiovinamos gerai v÷dinamose patalpose (daržin÷se) arba aktyviosios ventiliacijos įrenginiais (oras šildomas iki 30 laipsnių). Išdžiovintos kalendros lengvai iškuliamos kuliamąja mašina arba kombainu, sumažinus būgno apsisukimų skaičių iki 400 kartų per minutę, kad nesuskaldytų vaisių. Iškulti vaisiai (s÷klos) valomi ir džiovinami iki ne daugiau kaip 13 proc. dr÷gnumo. Gaunama 8–15 cnt/ha vaisių (s÷klų). Jos daigios 2–3 metus.
Darželin÷ žiomen÷. Auginti tinka humusinga, neutralios ar šarmin÷s reakcijos, su giliau esančiu podirviniu vandeniu dirva. Dauginama s÷klomis. Galima s÷ti atviroje atšilusioje dirvoje. Dirva ruošiama kaip ir kitiems vienmečiams augalams. S÷jama geguž÷s pradžioje eilut÷mis, 30–40 cm tarpueiliais maždaug 1 cm gylyje. Sudygsta per 12–14 dienų.
Žiomen÷ pradeda žyd÷ti liepos antroje pus÷je ir žydi iki rugpjūčio pabaigos. Renkamos žydinčios stiebo dalys kartu su lapais. Derlių galima rinkti visą vasarą, nes darželin÷ žiomen÷ paeiliui leidžia naujas šonines atžalas. Augalų vegetacija baigiasi rugs÷jo viduryje. Jos trukm÷ 110– 120 dienų (Obelevičius ir kt., 2011).
1.3.2. Daugiamečiai prieskoniniai augalai
Vaistinis čiobrelis. Gerai auga atviroje, saul÷toje, nuo v÷jų apsaugotoje vietoje. Šalčiui jie vidutiniškai patvarūs. Besniegę šaltą žiemą jie apšąla arba gali visiškai iššalti. Vienoje vietoje gali augti 4–5 metus. V÷liau augalus reikia atjauninti arba perkelti į kitą vietą.
Auginimui tinka neutralios reakcijos, puveningos, laidžiu podirviu priesm÷lio dirvos. Tinkamiausi priešs÷liai - ankstyvosios bulv÷s, kurių derlių nu÷mus dar lieka laiko rudeniniam žem÷s dirbimui t.y. piktžolių naikinimui. Rudenį, prieš gilųjį arimą, įterpiama 40–60 t/ha m÷šlo, išberiama 3–4 cnt/ha superfosfato ir 2–3 ha kalio sulfato. Pavasarį, prieš s÷ją ar sodinimą ruošiant dirvą, išberiama 1–1,5 cnt/ha amonio salietros.
Vaistiniai čiobreliai s÷jami anksti pavasarį, s÷klą s÷jant tiesiai į dirvą. Dauginami daigais arba prie žem÷s prigludusių įsišaknijusių šakelių atžalomis su šaknel÷mis. Čiobrelių s÷klos labai smulkios, didesnį plotą aps÷ti sunku, tod÷l pradedant juos auginti geriau sodinti jų daigus.
Čiobreliai s÷jami balandžio pabaigoje - geguž÷s pradžioje skersai lysvių 15–20 cm tarpueiliais, 1–1,5 gylyje. Lysv÷s daromos vieno metro pločio. Lauke s÷klos sudygsta per 12–15 dienų. Auginami daigai retinami, paliekant 2–3 cm tarpueilius, tarpueiliai purenami ir laistomi. Daigai užauga per 30–40 dienų. Prieš raunant daigai gerai palaistomi ir kastuvu pakeliami. Daigų sodinimo laikas priklauso nuo jų auginimo vietos. Jie sodinami 60–70 cm tarpueiliais, eil÷je - 20– 30 cm atstumais.
Pirmaisiais auginimo metais žol÷s derlius pjaunamas rugpjūčio antroje pus÷je, tačiau augalai labiau sustipr÷ja ir geriau žiemoja, jei pirmaisiais metais derlius nuo jų neimamas. V÷lesniais metais nesumed÷jusios šakel÷s pjaunamos masinio žyd÷jimo metu. Ražiena paliekama 10–15 cm aukščio. Čiobreliai žydi birželyje - liepos pradžioje. Žyd÷jimo trukm÷ 30–40 dienų. Nupjauta žol÷ plaunama tekančiame vandenyje, kiek nuvarvinta ir apdžiovinta paskleidžiama plonu sluoksniu gerai v÷dinamoje patalpoje arba džiovinama aktyviosios ventiliacijos įrenginiais ne aukštesn÷je kaip 40 laipsnių temperatūroje. Sausa žol÷ (ne daugiau kaip 13 proc. dr÷gnumo) laikoma daugiasluoksniuose popieriniuose arba medžiaginiuose maišuose. Sausos žol÷s derlius pirmaisiais auginimo metais 5–6, v÷liau 10–20 cnt/ha. Gerai auga 3–4 metus, v÷liau verta atnaujinti (Gegužis, 2007; Obelevičius ir kt., 2011; Maročkien÷, 2003).
Vaistin÷ balzamita. Gerai auga priesm÷lio arba lengvo priemolio, maisto medžiagų turtingose ir nepiktžol÷tose dirvose. Tinkami priešs÷liai – m÷šlu tręštos daržov÷s (išskyrus astrinių šeimos) arba užimtasis pūdymas, kai sideratai apariami. S÷klos nebrandžios ir nedaigios. Dauginama šakniastiebiniais auginiais. Plinta labai greitai. Balzamitos dalinai pakenčia pav÷sį.
Ruošiant dirvą, jei joje negausu puvenų, rudenį, prieš gilųjį arimą, įterpiama 40–60 t/ha m÷šlo, išberiama 3–4 cnt/ha superfosfato, 2–3 cnt/ha kalio sulfato. Pavasarį ruošiant dirvą papildomai išberiama 1–1,5 cnt/ha amonio salietros. Šakniastiebiniai auginiai su 2 atž÷lusiais pumpurais, turinčiais po 2–3 lapelius, sodinami paprastajai ievai sužaliavus, 60–70 cm tarpueiliais, dviejų eilių juostomis (tarpas tarp eilių ir eil÷je tarp augalų - 30 cm). Pasodinus purenami tarpueiliai. Vegetacijos metu naikinamos piktžol÷s ir purenami tarpueiliai. Kiekvienais metais balzamitos patręšiamos azoto, fosforo ir kalio mineralin÷mis trąšomis.
Žaliavai lapai renkami prieš žiedynstiebių formavimąsi, t.y. lapams esant skrotelių faz÷je. Pirmaisiais augimo metais lapų derlius negausus. Antraisiais metais derlius imamas du kartus, o v÷lesniais metais gerai prižiūrimos balzamitos duoda ir tris derlius. Didžiausias lapų derlius gaunamas neleidžiant formuotis žiedstiebiams, t.y. dažnai pjaunant lapus. Po kiekvieno lapų
pjovimo balzmitos papildomai tręšiamos 1–1,5 cnt/ha kristalino arba atitinkamos sud÷ties mineralinių trąšų mišiniu. Dulk÷tus arba žem÷tus lapus reikia nuplauti vandeniu. Lapai džiovinami lauke, v÷liau paskleidus plonu sluoksniu v÷dinamoje patalpoje arba šiltoje patalpoje ne aukštesn÷je kaip 30–35 laipsnių temperatūroje. Išdžiovinta žol÷ atsijojama nuo stiebų ir lapkočių. Žol÷ laikoma daugiasluoksniuose popieriniuose arba medžiaginiuose maišuose. Šviežios žol÷s derlius - 300– 400 cnt/ha. Sausos žol÷s išeiga - 16,8 proc. Vienoje vietoje balzamitos gali augti 5–6 metus (Obelevičius ir kt., 2011; Gegužis, 2007; Maročkien÷, 2003).
Pankolin÷ kinm÷t÷. Augalas gerai auga atviroje saul÷toje vietoje, derlingoje priesm÷lio ar priemolio dirvoje. Dauginamas s÷klomis ir daigais. Dauginant s÷klomis, rudenį ar anksti pavasarį s÷jama tiesiai į dirvą 60–70 cm tarpueiliais. Sodinant daigais, žol÷s derlius būna ankstyvesnis ir didesnis nei auginant iš s÷klų. Daigai auginami šiltnamyje arba šiltlysv÷je. Šiltnamyje kinm÷t÷s s÷jamos į d÷žutes, pripildytas žemių mišinio, kovo pabaigoje. Sudygsta per 3– 4 dienas. Daigiai pikiuojami ir po 30–40 dienų sodinami lauke. Į nuolatinę vietą augalai sodinami 60–70x30 cm atstumais paprastajai vyšniai sužydus (10 m2 - 45–55 vnt. daigų). Dirva ruošiama kaip ir kitiems daugiamečiams augalams. Vegetacijos metu purenami tarpueiliai, naikinamos piktžol÷s. Žydi nuo liepos iki rugs÷jo pabaigos. S÷klos bręsta ne vienu laiku, rugpjūtį. Subrendusios s÷klos lengvai išbyra. Tod÷l varpos, kuriose s÷klos iki pus÷s žiedyno nuo apačios rusvos, pribrendu-sios, pjaunamos pasirinktinai. Žiedynai (varpos) su subrendusiomis s÷klomis renkami 3–4 kartus. Nupjauti ir paskleisti plonu sluoksniu gerai v÷dinamoje patalpoje baigiami brandinti ir džiovinti Brandinant aktyviosios ventiliacijos įrenginiais trys dienas pučiamas lauko oras, baigiama džiovinti iki 30 °C pašildytu oru. Išdžiovinti žiedynai kuliami kuliamąja arba kombainu, sumažinus būgno apsisukimų skaičių iki 400 kartų per minutę. Iškultos s÷klos nuo stambesnių priemaišų atskiriamos valant sietais, baigiamos valyti pneumatine valomąja. Išvalytos s÷klos turi būti ne didesnio kaip 9 proc. dr÷gnumo. Jų derlius - 3,5 cnt/ha. S÷klos daigios 2–3 metus.
Kinm÷t÷s derlius pjaunamas masinio žyd÷jimo pradžioje rugpjūčio pradžioje arba viduryje. Vidutinis šviežios žol÷s derlius - 200–250 cnt/ha. Jos 40 proc. sudaro žiedynai, 27 proc. stiebai ir 33 proc. lapai. Nupjauta žol÷ plonu sluoksniu paskleista gerai v÷dinamoje patalpoje džiovinama džiovykloje arba aktyviosios ventiliacijos įrenginiais ne aukštesn÷je kaip 35 °C tempe-ratūroje. Išdžiovinta žol÷ atskiriama nuo stambesnių stiebų ir laikoma sud÷ta į medžiaginius arba daugiasluoksnius popierinius maišus. Žol÷ turi būti ne didesnio kaip 12–14 proc. dr÷gnumo. Sausos žol÷s išeiga - 18 proc.
Geltonoji žiognag÷. Auginama saul÷toje pusiau pav÷singoje vietoje, priesm÷lio arba priemolio dirvoje. Geriausi priešs÷liai - daržov÷s, žieminiai javai.
Dirva ruošiama kaip ir kitiems daugiamečiams augalams. Augalai atželia kovo pabaigoje - balandžio pradžioje. Žydi geguž÷s pabaigoje. Liepą noksta vaisiai. Vegetacija trunka iki 210 dienų, baigiasi spalio pabaigoje.
Žiognag÷s dauginamos s÷klomis, galima sodinti daigais iš savaimin÷s s÷jos. S÷klos s÷jamos spalį eil÷mis, 40–50 cm tarpueiliais. Pavasarį pas÷lis retinamas. Išrauti daigai sodinami į kitą vietą. Savaimin÷s s÷jos daigai persodinami balandžio pradžioje į 5–7 cm gylio vageles, kas 30 - 40 cm, 40– 0 cm tarpueiliais. Vegetacijos metu ravimos piktžol÷s, purenami tarpueiliai. Augalai gerai žiemoja. Žydi antrais augimo metais. Prieskoniams vartojami šakniavaisiai. Jie kasami rudenį. Kalninis dašis. Gerai auga saul÷toje, humusingoje lengvo priemolio ar priesm÷lio dirvoje. Tinkamiausi priešs÷liai - užimtasis arba juodasis pūdymas, daržov÷s. Dirva ruošiama kaip ir kitiems daugiamečiams augalams. Dauginami s÷klomis, atlankomis, auginiais. S÷klos s÷jamos geguž÷s pradžioje 50–60 cm tarpueiliais. Sudygsta per 16–20 dienų. Daigai retinami ir persodinami 40x50–60 cm atstumais. Liepos pradžioje galima dauginti vegetatyviškai (atlankomis, auginiais). Norint gauti gerą s÷klų derlių, dašius geriau dauginti daigais. S÷klos s÷jamos į d÷žutes šiltnamyje, šiltlysv÷je ar kambaryje balandžio pradžioje. Daigai retinami ir pikiuojami. Į dirvą sodinami geguž÷s viduryje. Žydi nuo liepos iki rugs÷jo pradžios. Žyd÷jimo trukm÷ 63–77 dienos. Vegetacijos trukm÷ vidutiniškai 208 dienos. Vaisiai noksta ne vienu metu, tod÷l s÷kloms skirtus augalus reikia pjauti, kai subręsta 25–30 proc. s÷klų. Prieskoniams augalai pjaunami prieš pat žydint arba žyd÷jimo pradžioje. Vienoje vietoja augalai gali augti iki 5 metų. Senesni augalai neatsparūs šalnoms (Obelevičius ir kt., 2011; Maročkien÷, 2003).
2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1 Tyrimo metodika ir metodai
2.1.2 Vienmečiai prieskoniniai augalai
Tyrimai atlikti 2011 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo (LAMMC) Sodininkyst÷s ir daržininkyst÷s instituto bandymų lauko s÷jomainoje.
Dirvožemis - priesm÷lis ant lengvo priemolio karbonatingasis sekliai gl÷jiškas išplautžemis (Idg8-k / Calc(ar)i- Epihypogleyc Luvisols – LVg-p-w-cc) (Buivydait÷ ir kt., 2001). Priešs÷lis – juodasis pūdymas.
Tyrimų objektas: Kvapusis bazilikas (šešios veisl÷s), Blakin÷ kalendra (7 pav.); Darželin÷ žiomen÷ (8 pav.), Darželinis dašis (9 pav.).
Kvapiojo baziliko veisl÷s: ‘Opal’ (1 pav.), ‘Cinamon’ (2 pav.), ‘Fine Verde’(3 pav.), ‘Thai’(4 pav.), ‘Holy’ (5 pav.), ‘Genovese’ (6 pav.).
1 pav. Kvapusis bazilikas (‘Opal’ veisl÷)
3 pav. Kvapusis bazilikas (‘Fine Verde’ veisl÷)
4 pav. Kvapusis bazilikas (‘Thai’ veisl÷)
6 pav. Kvapusis bazilikas (‘Genovese’ veisl÷)
7 pav. Blakin÷ kalendra (‘Rasl÷’ veisl÷)
9 pav. Darželinis dašis
Kvapieji bazilikai į lauką sodinami daigais. Jie buvo auginti dengtame stabilizuota polimerine pl÷vele šildomame šiltnamyje (daigyne). S÷klos s÷tos balandžio antroje dekadoje (balandžio 18 d.). Susiformavus pirmajai porai tikrojo lapelio, baziliko daigai pikuoti į d÷žutes su durpių mišiniu balandžio 28 d. Į lauką daigai sodinti geguž÷s 31 d. Vidutiniškai daigai augo 34-36 dienas.
Skirtingų veislių kvapiojo bazilikų daigai buvo pasodinti į lauką su lygiu dirvos paviršiumi: Sodinta 70 cm atstumu tarp eilių ir 30 cm atstumu eil÷je. Augalo maitinamas plotas – 0,21 m2. Bandymas atliktas 3 pakartojimais. Kiekvienos veisl÷s vertinta po 5 augalus. Augalai prižiūr÷ti pagal SDI priimtas lauko daržo augalų auginimo technologijas.
Kvapiojo baziliko veislių sezoninio vystimosi faz÷s buvo fiksuojamos kartą per savaitę ir jų trukm÷ skaičiuojama nuo s÷klų sudygimo tarpsnio. Morfologiniai parametrai atlikti matuojant liniuote - augalo aukštis (cm) ir skersmuo (cm) nuo dirvos paviršiaus, lapo ilgis (cm) ir plotis (cm), pagrindinio stiebo skersmuo (cm) ir šalutinių šakų kiekis (vnt.) atlikti rugpjūčio antroje dekadoje. Žalios mas÷s derliaus apskaitai bazilikų žol÷ pjauta rugpjūčio trečioje dekadoje (rugpjūčio 22 d.).
Blakin÷s kalendros, darželin÷s žiomen÷s, darželinio dašio daigai buvo s÷ti tiesiai į dirvą su lygiu dirvos paviršiumi. Sudygę daigai retinti 2–3 tikrų lapelių faz÷je paliekant 10–15 cm atstumus tarp augalų.
LAMMC filialo Sodininkyst÷s ir daržininkyst÷s instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijoje nustatyta kvapiojo baziliko veislių lapijos biochemin÷ sud÷tis:
- cukrų kiekis - Bertrano metodu (AOAC, 1990);
- tirpios sausosios medžiagos - refraktometru (LST ISO 751:2000);
- sausosios medžiagos džiovinant iki pastovios mas÷s 105oC (LST ISO 751:2000). Tyrimų duomenys apdoroti naudojantis “Excel“ programa. Duomenų statistin÷ analiz÷ atlikta dispersin÷s analiz÷s būdu. Buvo apskaičiuotas mažiausias esminis skirtumas (R05)
naudojantis kompiuterine programa ANOVA (Tarakanovas, Raudonius, 2003).
2.1.2 Daugiamečiai prieskoniniai augalai
Daugiamečių prieskoninių augalų rūšių tyrimų bandymų plotai buvo įrengti Sodininkyst÷s ir daržininkyst÷s instituto eksperimentin÷je baz÷je Babtuose 2008 m. Mūsų darbe augalai tirti ketvirtais augimo metais.
Dirvožemis – priesm÷lis ant lengvo priemolio karbonatingasis sekliai gl÷jiškas išplautžemis (Idg8-k / Calc(ar)i- Epihypogleyc Luvisols – LVg-p-w-cc) (Buivydait÷ ir kt., 2001). Priešs÷lis – juodasis pūdymas.
Tyrimo objektas - penkios rūšys skirtingo augumo daugiamečių prieskoninių augalų: geltonoji žiognag÷ (10 pav.), vaistin÷ balzamita (11 pav.), vaistinis čiobrelis (12 pav.), kalninis dašis (13 pav.) ir pankolin÷ kinm÷t÷ (14 pav.).
11 pav. Vaistin÷ balzamita
12 pav. Vaistinis čiobrelis
14 pav. Pankolin÷ kinm÷t÷
2008 m. geguž÷s m÷n. trečiąjį dešimtadienį daugiamečių prieskoninių augalų daigai buvo pasodinti eil÷mis, 70 cm tarpueiliais ir 30 cm atstumu tarp augalų (47 552 vnt. ha-1). Daigai užauginti polimerine pl÷vele dengtame pavasariniame šiltnamyje. Tyrimai atlikti trimis pakartojimais, kiekviename apskaitiniame laukelyje pasodinta po 10 augalų. Apskaitinio laukelio plotas - 4,2 m2 (ilgis - 3 m., plotis - 1,4 m.). Auginta pagal SDI priimtą daržo augalų auginimo technologiją.
Daugiamečių prieskoninių augalų rūšių grup÷je kiekvienais tyrimų metais sezoninio vystimosi faz÷s buvo fiksuojamos kartą per savaitę. Įvertinta augalų vegetacijos pradžia, žyd÷jimo laikas. Biometriniai matavimai buvo atlikti kartą per vegetaciją augalų masinio žyd÷jimo metu. Peržiemojusių augalų kiekis (proc.) buvo nustatytas 2011–2012 m. geguž÷s m÷n. pradžioje.
Tyrimų duomenys apdoroti naudojantis “Excel“ programa. Statistiškai duomenys įvertinti dispersin÷s analiz÷s metodais, naudojant statistin÷s analiz÷s programų paketo SELEKCIJA programa ANOVA (Tarakanovas, Raudonius, 2003).
3. DARBO REZULTATAI IR JŲ ANALIZö
3.1 Vienmečių prieskoninių augalų tyrimo rezultatai 3.1.1 Kvapiojo baziliko įvairių veislių augalų morfologiniai rodikliaiTiriant kvapiojo baziliko veisles, nustatyta, kad aukščiausi buvo ‘Holly’ (71,2 cm) veisl÷s augalai. Žemiausi augalai kvapiojo baziliko veisl÷s ‘Opal’ (45,1 cm) (15 pav.).
0 10 20 30 40 50 60 70 80 cm
‘Opal’ ‘Cinamon’ ‘Fine verde’
‘Thai’ ‘Holly’ ‘Genovese’ veisl÷s
R05 =2,554 45,1 67,2 60,9 70,1 71,2 67,9
15 pav. Kvapiojo baziliko veislių vidutinis antžemin÷s dalies aukštis (cm)
Iš pateiktų duomenų matome, kad patikimai didžiausias augalo antžemin÷s dalies skersmuo ‘Thai’ (77,5 cm) veisl÷s, o mažiausias kvapiojo baziliko veisl÷s ‘Fine Verde’ (59,9 cm) (16 pav.). 0 10 20 30 40 50 60 70 80 cm
‘Opal’ ‘Cinamon’ ‘Fine verde’ ‘Thai’ ‘Holly’ ‘Genovese’ veisl÷s
R05 =2,776 67,3 75,1 59,9 77,5 68,3 74
Patikimai ilgiausi kvapiojo baziliko lapai buvo ‘Holly’ (8,5 cm) veisl÷s (1 lentel÷). Taip pat ilgus lapus užaugino ‘Thai’ (7,9 cm) ir ‘Opal’ (7,6 cm) veisl÷s augalai. Trumpiausi lapai buvo ‘Fine Verde’ (2,4 cm) veisl÷s augalų.
Iš pateiktų duomenų matyti, kad patikimai didžiausias vidutinis augalo lapo plotis buvo kvapiojo baziliko veisl÷s ‘Holly’ (5,8 cm). Taip pat plačius lapus užaugino ‘Genovese’ (5,5 cm) ir ‘Opal’ (5,1 cm) veisl÷s augalai. Mažiausias lapo plotis buvo ‘Fine Verde’ (1,9 cm) veisl÷s augalų.
Tiriant kvapiojo baziliko veisles nustatyta, kad daugiausia šalutinių šakų užaugino ‘Genovese’ (10 vnt/augalo) veisl÷s augalai. Mažiausiai šalutinių šakų užaugino ‘Fine Verde’ (6,1 vnt/augalo) ir ‘Opal’ (6,2 vnt/augalo) augalai.
1 lentel÷. Kvapiojo baziliko veislių morfologinių požymių charakteristika Lapo
Veisl÷s
ilgis, cm plotis, cm formos indeksas
Šakų skaičius, vnt./augalo ‘Opal’ 7,6 5,1 1,49 6,2 ‘Cinamon’ 7,1 4,2 1,69 7,9 ‘Fine verde’ 2,4 1,9 1,26 6,1 ‘Thai’ 7,9 4,0 1,98 8,2 ‘Holly’ 8,5 5,8 1,47 8,1 ‘Genovese’ 7,4 5,5 1,35 10,0 R05 0,492 0,401 0,189 0,88
Patikimai didžiausias pagrindinio stiebo skersmuo nustatytas ‘Holly’ (1,8 cm) veisl÷s augalams, o mažiausias - ‘Opal’ (0,9 cm) (17 pav.).
0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,6 1,8
‘Opal’ ‘Cinamon’ ‘Fine verde’
‘Thai’ ‘Holly’ ‘Genovese’ veisl÷s cm R05= 0,094 0,9 1 1 1,4 1,8 1,1
3.1.2 Kvapiojo baziliko įvairių veislių derliaus duomenų analiz÷
Vienas pagrindinių skirtingų veislių vertinimo rodiklių yra žol÷s derlius. Nustatyta, kad patikimai didžiausias žalios mas÷s derlius gautas iš ‘Thai’ veisl÷s (803 g.), o mažiausias - ‘Opal’ veisl÷s ( 374 g.) (18 pav.).
0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 g
‘Opal’ ‘Cinamon’ ‘Fine verde’ ‘Thai’ ‘Holly’ ‘Genovese’
veisl÷s
žalios žol÷s mas÷ naudingosios žaliavos mas÷ R05 = 191,332 R05 = 106,221 374 260 745 542 755 566 803 555 732 528 775 573
18 pav. Kvapiojo baziliko veislių žol÷s derlius (g /iš laukelio)
Didžiausias žalios mas÷s derlius buvo gautas iš ‘Genovese’ (36,9 t/ha) veisl÷s, o mažiausias - iš ‘Opal’ (17,8 t/ha). Atitinkamai naudingosios žaliavos derlius gautas iš ‘Genovese’ veisl÷s sudar÷ (27,3 t/ha), o iš ‘Opal’ - tik 12,4 t/ha (19 pav.).
0 5 10 15 20 25 30 35 40
‘Opal’ ‘Cinamon’ ‘Fine verde’
‘Thai’ ‘Holly’ ‘Genovese’
žalios žol÷s derlius naudingosios žaliavos derlius veisl÷s t/ha 17,8 12,4 35,5 25,8 35,9 26,9 33,5 26,4 34,9 25,1 36,9 27,3
Atlikus kvapiojo baziliko įvairių veislių šviežios žaliavos biocheminę analizę ir lyginant veisles tarpusavyje nustatyta, kad didžiausią bendro cukraus kiekį sukaup÷ ‘Fine verde’ ir ‘Holly’ (1,98 % ir 1,60 %) veisl÷s, mažiausią - ‘Opal’ ir ‘Thai’ (0,85 % ir 0,97 %) (20 pav.).
0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,6 1,8 2
‘Opal’ ‘Cinamon’ ‘Fine verde’ ‘Thai’ ‘Holly’ ‘Genovese’
Cukrus, % invertuotas Cukrus, % sacharoz÷ Cukrus, % bendras veisl÷s % 0,85 0,52 0,33 1,09 0,59 0,5 1,98 1,54 0,44 0,97 0,59 0,38 1,6 1,35 0,25 1,32 0,65 0,67
20 pav. Cukraus kiekis kvapiojo baziliko veislių naudingosios žaliavos (%)
Didžiausiu ir mažiausiu tirpių sausųjų medžiagų kiekiu išsiskiria v÷l tos pačios veisl÷s (‘Fine verde’ 7,1 % ir ‘Holly’ 6,7 %, o ‘Thai’ 5,2 % ir ‘Opal’5,3. Sausosios medžiagos daugiausia sukaup÷ ‘Fine verde’ (18,6 %) veisl÷s augalai, o mažiausiai - ‘Opal’(12,5 %) (21 pav.).
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20
‘Opal’ ‘Cinamon’ ‘Fine verde’
‘Thai’ ‘Holly’ ‘Genovese’
Sausosios medžiagos, % Tirpios sausosios medžiagos, % veisl÷s % 12,5 5,3 16 6,1 18,6 7,1 13,8 5,2 17,7 6,7 15,9 5,6
21 pav. Bendras sausųjų ir tirpių sausųjų medžiagų kiekis kvapiojo baziliko veislių naudingoje žaliavoje (%)
Daugiausia vitamino C lapijoje sukaup÷ kvapiojo baziliko veisl÷s ‘Opal’ augalai (16,8 mg %), mažiausiai ‘Holly’ (12 mg %) (22 pav.).
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18
‘Opal’ ‘Cinamon’ ‘Fine verde’
‘Thai’ ‘Holly’ ‘Genovese’ veisl÷s mg % 16,8
15,2
14,4 14,4
12
13,6
22 pav. Vitamino C kiekis kvapiojo baziliko veislių naudingoje žaliavoje (mg %)
3.1.3 Vienmečių prieskoninių augalų įvairių rūšių tyrimo rezultatai
Analizuojant vienmečių prieskoninių augalų morfologinius rodiklius nustatyta, kad aukščiausi augalai buvo blakin÷s kalendros ‘Rasl÷’ (81,9 cm), o mažiausi - darželinio dašio (34,4 cm) (2 lentel÷). Lyginant įvairių rūšių augalų skersmenį blakin÷s kalendos veisl÷s ‘Rasl÷’ augalai buvo plačiausi (56,0 cm).
2 lentel÷. Prieskoninių vienmečių augalų morfologiniai rodikliai
Rūšys Antžemin÷s dalies augalo
aukštis, cm
Antžemin÷s dalies augalo skersmuo, cm
Blakin÷ kalendra
‘Rasl÷’ 81,9 56,0
Darželinis dašis 34,4 40,6
Darželin÷ žiomen÷ 54,0 53,6
Atlikus šviežios žaliavos vienmečių prieskoninių rūšių augalų biocheminius tyrimus ir juos palyginus tarpusavyje nustatyta, kad didžiausią cukraus kiekį sukaup÷ darželinis dašis (1,73
%), sausųjų medžiagų kiekiu išsiskyr÷ darželin÷ žiomen÷ (13,6 %), o vitamino C didžiausią kiekį sukaup÷ blakin÷s kalendos veisl÷ ‘Rasl÷’ lapija (46,5 mg %) (3 lentel÷).
3 lentel÷. Vienmečių prieskoninių augalų įvairių rūšių biocheminiai rodikliai
Rūšys Bendro cukraus
kiekis, % Tirpios sausosios medžiagos, % Askorbo rūgštis, mg % Blakin÷ kalendra ‘Rasl÷’ 1,46 9,2 46,5 Darželinis dašis 1,73 12,0 40,5 Darželin÷ žiomen÷ 1,72 13,6 41,5 .
Daugiamečių prieskoninių augalų tyrimo rezultatai
Analizuojant daugiamečių prieskoninių augalų sezoninio vystimosi fazių d÷sningumus ketvirtais augalų augimo metais (2012 m.) nustatyta, kad visų rūšių vegetacija prasideda balandžio m÷nesį. Anksčiausiai po žiemos pradeda vegetuoti geltonosios žiognag÷s (04 02), o v÷liausiai - vaistinio čiobrelio (04 18) augalai. Kiekvienos rūšies augalai žyd÷ti pradeda skirtingu laiku (4 lentel÷).
Plečiant verslinį introdukuotų daugiamečių prieskoninių augalų auginimą būtina atkreipti d÷mesį į jų atsparumą žiemai ir temperatūros svyravimus vegetacijos metu (Chmielewski, 2005). Daugelis augalų pradeda vegetaciją, kai vidutin÷ paros temperatūra yra aukštesn÷ nei 5 ºC (Фадеева, 1990).
Mūsų Respublikos klimato sąlygomis nustatyta, kad ištvermingiausi žiemai (100 %) geltonosios žiognag÷s ir vaistin÷s balzamitos augalai (4 lentel÷). Tuo tarpu jautriausi - pankolin÷ kinm÷t÷ ir kalninis dašis. Atitinkamai pankolin÷s kinm÷t÷s peržiemojo tik 5 % augalų, o kalninio dašio – 10%.
4 lentel÷. Daugiamečių prieskoninių augalų vegetacijos rodikliai.
Žyd÷jimo pradžia
Rūšys Augalų vegetacijos
pradžia m÷n., d. m÷n.,d. dienų skaičius nuo atž÷limo Peržiemoję augalai, % Vaistinis čiobrelis 04 18 06 05 48 35 Pankolin÷ kinm÷t÷ 04 16 08 20 65 5 Kalninis dašis 04 11 07 10 90 10 Geltonoji žiognag÷ 04 02 05 29 57 100 Vaistin÷ balzamita 04 12 07 16 95 100
Daugiamečius jautrius augalus žemoms temperatūroms tikslinga žiemos laikui pridengti eglišak÷mis.
Patikimai aukščiausi vaistin÷s balzamitos (153,9 cm) augalai, o žemiausi - vaistinio čiobrelio (22,5 cm) ( 23 pav.). 0 20 40 60 80 100 120 140 160 Vaistinis čiobrelis Pankolin÷ kinm÷t÷ Kalninis dašis Geltonoji žiognag÷ Vaistin÷ balzamita Rūšis cm 22,5 83,9 43,3 77,2 153,9
23 pav. Daugiamečių prieskoninių augalų antžemin÷s dalies vidutinis aukštis (cm)
Nustatyta, kad patikimai didžiausias vidutinis krūmo skersmuo vaistin÷s balzamitos (62,8 cm), o mažiausias - vaistinio čiobrelio (30,5 cm) (24 pav.).
0 10 20 30 40 50 60 70 Vaistinis čiobrelis Pankolin÷ kinm÷t÷ Kalninis dašis Geltonoji žiognag÷ Vaistin÷ balzamita Rūšis cm 30,5 55 58,7 46,1 62,8
24 pav. Daugiamečių prieskoninių augalų antžemin÷s dalies skersmuo (cm)
Daugiamečių prieskoninių augalų grup÷je didžiausią bendrojo cukraus kiekį sukaup÷ vaistinis čiobrelis (2,69 %), tirpiųjų sausųjų medžiagų - vaistin÷ balzamita (15,1 %), o vitamino C – pankolin÷ kink÷t÷ (41,2 mg %) (5 lentel÷).
5 lentel÷. Vienmečių prieskoninių augalų biocheminiai rodikliai
Rūšys Bendro cukraus
kiekis, % Tirpios sausosios medžiagos, % Askorbo rūgštis, mg % Vaistinis čiobrelis 2,69 14,7 21,5 Pankolin÷ kinm÷t÷ 2,09 13,8 41,2 Kalninis dašis 1,65 12,5 38,2 Geltonoji žiognag÷ 1,76 14,0 33,5 Vaistin÷ balzamita 2,60 15,1 35,5
IŠVADOS
1. Kvapiojo baziliko veisl÷s skiriasi pagal augimo greitį ir žyd÷jimo pradžią. Intensyviausiai auga ir anksčiausiai pražysta veisl÷ ‘Cinamon’, o v÷liausiai - ‘Opal’.
2. Derlingiausia buvo kvapiojo baziliko veisl÷ ‘Genovese’ (žalios žol÷s derlius - 36,9 t/ha, o tai sudar÷ 27,3 t/ha naudingosios žaliavos).
3. ‘Fine verde’ veisl÷s augalai sukaup÷ didžiausią bendro cukraus - 1,98 % , sausųjų - 18,6 % ir tirpių sausųjų medžiagų - 7,1 % kiekį. Vitamino C kiekiu lapijoje išsiskyr÷ kvapiojo baziliko veisl÷ ‘Opal’ (16,8 mg %).
4. Vienmetis prieskoninis augalas darželinis dašis sukaup÷ didžiausią cukraus kiekį (1,73 %), darželin÷ žiomen÷ – tirpių sausųjų medžiagų kiekį (13,6 %), o vitamino C - blakin÷s kalendos veisl÷ ‘Rasl÷’ (46,5 mg %).
5. Skirtingų rūšių daugiamečiai prieskoniniai augalai išsiskyr÷ vegetacijos pradžia: anksčiausiai prad÷jo vegetuoti geltonosios žiognag÷s (04 02), o v÷liausiai - vaistinio čiobrelio (04 18) augalai.
6. Vertinant augalų ištvermingumą, geriausiai (100 %) žiemojo geltonosios žiognag÷s ir vaistin÷s balzamitos augalai.
7. Vaistin÷s balzamitos augalai aukščiausi (153,9 cm) ir plačiausi (vidutinis krūmo skersmuo 62,8 cm). Žemiausi ir siauriausi - vaistinio čiobrelio augalai.
8. Bendrojo cukraus daugiausiai sukaup÷ vaistinio čiobrelio žol÷ (2,69 %), tirpiųjų sausųjų medžiagų - vaistin÷s balzamitos (15,1 %), o vitamino C - paskolin÷s kinm÷t÷s augalai (41,2 mg %).
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Barauskien÷ M. Prieskoniniai augalai. Kaunas: Ūkininko patar÷jas, 1995. P. 75.
2. Buivydait÷ V, Motūzas A., Vaičys M. Naujoji Lietuvos dirvožemių klasifikacija. Akademija, 2001. 161 p.
3. Butkus V. Galinis V. ir kt. Lietuvos TSR flora. Vilnius. 1976. T. 5
4. Dambrauskien÷ E., Viškelis P. Džiovinimo būdų įtaka aromatinių augalų žaliavos kokybei. Sodininkyst÷ ir daržininkyst÷, 2003. 22 (1). P. 145–150.
5. Dagyt÷ S., Penkauskien÷ E. Prieskoniniai augalai. Vilnius, 1985. 92 p.
6. Gegužis S. Prieskoniniai vaistiniai ir medingieji augalai. Vilnius, 2007. P. 6–95.
7. Gudžinskas Z., Rašomavičien÷ B. Lietuvos prieskoniniai augalai. Kaunas, 2008. P. 11–148. 8. Gudžinskas Z., Balvočiūt÷J. Lietuvos vaistiniai augalai. Kaunas, 2007. 103 p.
9. Jurkšaitis J. Daržininko patar÷jas. Babtai, 1999. P. 158–163. 10. Kalasauskien÷ S.M. Vaistiniai augalai. Vilnius, 2009. P. 80–172. 11. Kalasauskien÷ S.M. Prieskonių pasaulyje. Vilnius, 2004. 126 p.
12. Kitien÷ L., Žebrauskien÷ A. Prieskoniai ir jų vartojimas. Akademija, 2004. P. 5. 13. Kmitien÷ L. Prieskoniai ir vaistingieji augalai. Akademija, 2004. P. 4.
14. Maročkien÷ N. Įvairių rūšių daugiamečių prieskoninių augalų morfologinių rodiklių įvertinimas. Dekoratyvinių ir sodo augalų asortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslinių straipsnių rinkinys 1(7) Mastaičiai: Kauno kolegijos leidyklos centras, 2011. P. 47–52.
15. Maročkien÷ N. Kvapiojo baziliko (Ocimum basilicum L.) agrobiologin÷s ypatyb÷s. Dekoratyvinių ir sodo augalų asortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslinių straipsnių rinkinys 1(7) Mastaičiai: Kauno kolegijos leidyklos centras, 2012. P. 47–52.
16. Obelevičius K., Petkevičiūt÷S., Šeinauskien÷ E. Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas. 2011. P 186 p.
17. Pugžlien÷ B. Ekologinis ūkis. Vaistingųjų ir prieskoninių augalų auginimas. Vilnius, 2004. P. 27–60.
18. Ruzgien÷ R., Mackevičius A. Mažasis daržovių ir prieskonių žinynas. Vilnius: Eugrimas, 2010. P. 146–204.
19. Sasnauskas V. Sveikata iš daržo. Vilnius: ‚,Valstiečių laikraštis“, 2006. P. 8–102. 20. Skliarevskis L. Maistinių augalų gydomosios savyb÷s. Vilnius, 1985. 105 p.
21. Šarkinas A., Mieželien÷ A., Alenčikien÷ G. Kalendros, kmynų ir kitų augalų ekstraktų antimikrobin÷s savyb÷s. Maisto chemija ir technologija, 2006. T. 40 (1) P. 104–112.
22. Trakanovas P., Raudonius S. Agronominių tyrimų statistin÷ analiz÷, taikant kompiuterinę programą ANOVA, STAT, SPLIT–PLOT iš paketo SELEKCIJA ir IRRISTAT. Akademija, K÷dainių r., 2003.
23. Aruna K., Sivramakrshnan V. Plant products as protective agent against Canter. Indian Journal of Experimental Biology. 1990. N.28. P. 4442–4449.
24. Bown D. Encyclopedia of Herbs and Threir Uses. 1995. P 131.
25. Chielewski F. M., Mülar A., Küchler W. Possible impacts of climate change on natural vegetation in Saxony (Germany). Internastional Journal of Biometeorology, 2005. (50). P 95–104.
26. Dalichow I. Prieskonių vaistin÷. Vilnius. 2007. 112 p.
27. Jayasinghe C., Goton N., Aoki T. et al. Phenolics composition and antioxidant activy of sweet basil (Ocimum basilicum L.). Journal of Agricultural and Food Cemistry. 2003. (51). P. 76–92.
