Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Veterinarijos akademija
Veterinarijos fakultetas
Neužkrečiamųjų ligų katedra
Artūras Poderis
KARVIŲ MASTITŲ TERAPIJOS PRIEMONIŲ OPTIMIZAVIMAS
Veterinarin÷s medicinos vientisųjų studijų
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: dr. R. Antanaitis
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas:
„Karvių mastitų terapijos priemonių optimizavimas“
1. Yra atliktas mano paties;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (Gynimo komisijos sekretor÷s/riaus vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s/riaus parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
TURINYS
Darbo tikslas ir uždaviniai ...4
Santrauka...5
Summary ...6
Įvadas...7
1. Literarūros apžvalga...8
1.1. Mastitų etiologija...8
1.2. Mastito įtaka pieno rodikliams ...10
1.3. Spenių ir tešmens apsauginiai mechanizmai prieš mastitą ...10
1.4. Ligos diagnostika ir profilaktika ...13
1.5. Infekcijos kontrol÷ ...16
1.6. Terapijos priemonių taikymas ...18
2. Tyrimo metodika ...22
3. Tyrimo rezultatai...………...24
4. Rezultatų aptarimas ...28
5. Išvados ...29
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Pateikti karvių mastito optimalias terapijos priemones pasirinktame ūkyje. Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti sergamumo mastitu priežastis pasirinktame ūkyje; 2. Nustatyti terapijos priemonių, naudojamų ūkyje, efektyvumą; 3. Sudaryti optimalų mastito terapinių priemonių planą.
SANTRAUKA
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, kuriose pl÷tojama pramonin÷ gyvulininkyst÷, viena dažniausiai paplitusių ligų yra mastitas. Per pastaruosius 35-erius metus, besiplečiant pienininkystei mastitų vidurkis sumaž÷jo nuo 46 proc. iki 27 proc. atvejų, tenkančių 100 karvių per vienerius metus.
Šio tiriamojo darbo tikslas buvo, atlikus bakteriologinius pieno tyrimus identifikuoti ligos suk÷l÷jus, prieš užtrūkinimo periodą nustatyti bakterijų jautrumą antibiotikams bei antimikrobinį rezistentiškumą. Įvertinus gautus duomenis buvo sudarytas optimalių mastito terapinių priemonių planas ir išanalizuotas gydymo efektyvumas.
Tyrimas atliktas X ūkyje, naudojant galvijų elektronin÷s bandos valdymo programą. Joje buvo kaupiami duomenys apie 10 atrinktų karvių, kurios sirgo mastitu. Taip pat buvo sudaryta kontrolin÷ karvių grup÷, kuriai nebuvo taikoma profilaktika. Paimta 20 pieno m÷ginių, įvertinti abiejų karvių grupių pieno rodiklių parametrai baigus gydymą. Nustatyta, kad pieno riebalų kiekis tiriamojoje grup÷je buvo didesnis 1,15 proc., baltymų – 0,47 proc., ur÷jos – 2,8 mg%. Somatinių ląstelių skaičius sumaž÷jo piene 125 tūkst/cm3. Iš išskirtų patogenų piene labiausiai abiejose karvių grup÷se buvo paplitęs, S. aureus (40 proc). Mikrobiologinių tyrimo duomenimis S.aureus buvo jautriausias – dihidrostreptomicinui ir amoksicilinui/klavulano r., atspariausias – linkomicinui. S.aureus + kiti stafilokokų bakterijų kultūra jautriausia – enrofloksacinui ir neomicinui, o atspariausia – linkomicinui.
SUMMARY
In Lithuania, like in other countries, where are the developing the industrial animal production, one of the most common diseases are mastitis. Over the past 35 years, expanding of the dairy industry, average of mastitis decreased from 46 percent. to 27 percent. cases per 100 cows in on year.
The aim of this research work was, to identify pathogens, before the dry period and determine bacterial sensitivity to antibiotics after bacteriological evaluation of milk test results. After this process was made optimal therapeutic measures plan against mastitis and analyzed the efficiency of the treatment.
The study was accomplished in the X farm, using by the electronic cattle herd management program. In this program was compiled data about 10 selected cows that had mastitis. It was also formed the control group, which did not apply to prevention. It was taken 20 milk samples to assess changes of milk indicators parameters after treatment in the both cows group. It was found that in the experimental group the milk fat amount was higher 1,15 percent., protein and urea amount higher 0.47 percent. and 2,8 mg%. Somatic cell count in milk decreased 125 thousand/cm3. The most common pathogen, witch was isolated from the milk of cows in both groups was S. aureus (40 percent). Microbiological study shows that S. aureus was the most sensitive to dihydrostreptomycin and amoxicillin / clavulanic acid., the most resistent to linkomycin. S. aureus + other staphylococci bacteria culture was the most sensitive to enrofloxacin and neomycin, the most resistent to linkomycin.
ĮVADAS
Pienas ir jo produktai yra svarbūs žmonių maistui ir – kaip pašaras – atvestam jaunikliui. Pirmomis dienomis po atvedimo karvių tešmenyje esančios krekenos yra turtingos visų biologiškai vertingų medžiagų: baltymų, riebalų, mikro – ir makro elementų, vitaminų, o ypač imunoglobulinų, kurių d÷ka jauniklis įgauna kolostrinį imunitetą. V÷liau, po 5-6 dienų, susiformavęs pienas tampa pagrindiniu maisto produktų gamybos šaltiniu.
Karv÷s pieno produkcija kinta laktacijos eigoje. Pagrindiniai žaliavinio pieno rodikliai yra SLS, BBU, riebalai, baltymai, laktoz÷, vandens užšalimo taškas. Svarbu, kad piene nebūtų inhibitorinių medžiagų likučių.
Visos be išimties naminių gyvulių patel÷s linkę sirgti tešmens ligomis – uždegimais, augliais ir kt. Tokiu atveju netenkama daug geros kokyb÷s pieno (Aniulis E., 2007).
Taigi, mastitas, paprastai tariant, reiškia tešmens uždegimą, kuris daugeliui ūkininkų asocijuojasi su uždegimo paveiktais ketvirčiais, padid÷jusiu tešmeniu, pokyčiais piene ir padid÷jusiomis išlaidomis gydymui bei sumaž÷jusia produkcija. Šie pokyčiai atsiranda d÷l laktuojančios karv÷s priešuždegiminio atsako į infekciją.
Yra rekomenduojami 5 pagrindiniai principai, kurių laikantis galima atlikti tinkamą karvių mastitų prevenciją:
1. Registruoti ir gydyti visus klinikinius atvejus;
2. Dezinfekantu mirkyti spenius po kiekvieno melžimo; 3. Užtrūkusių karvių terapija laktacijos pabaigoje; 4. Brokuoti karves esant l÷tiniam mastitui;
5. Reguliari melžimo aparatų priežiūra (Bradley, A.J. et al., 2007).
1.LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Mastitų etiologija
Infekcijos paplitimas. Ši liga dažniausiai būna lokali, tačiau gali pereiti ir į sisteminę formą, tai būna gana retai ir pasitaiko silpną imuninį atsaką turinčioms karv÷ms. Mastito plitimui turi įtakos gyvulio amžius, laktacijos periodas. 50 % atvejų pasitaiko per pirmas 60 dienų po apsiveršiavimo. Klinikinis mastitas yra mažiau tik÷tinas jaunesn÷ms karv÷ms (Bradley, A.J. et al., 2007). Per pastaruosius 35-erius metus, besiplečiant pienininkystei mastitų vidurkis sumaž÷jo nuo 150 atvejų 100 karvių per metus iki maždaug 40, 100 karvių tenkančių atvejų per metus (Peeler, E.J. et al., 2002).
Suk÷l÷jai. Pagal užsikr÷timo būdą mastitas skirstomas į kontaginį (suk÷l÷jai: S. aureus, Str. agalactiae, Mycoplasma bovis) ir aplinkos (suk÷l÷jai: E. coli, Str. uberis, enterobakterijos). Kontaginis plinta netiesioginio kontakto metu, dažniausia per apyvokos daiktus, melžimo aparatus, rankas ir tiesioginio, esant infekuotiems gyvuliams bandoje. Aplinkos mastitai – infekcijos suk÷l÷jus perneša kraujasiurb÷s mus÷s, jie perduodami per nekeistą kraiką, esant šlapioms guoliaviet÷ms bei blogai ventiliacijai tvarte (Rudejevien÷ J., 2007).
Infekuotame tešmenyje dažniausiai randama mišri mikroflora (stafilokokiai su streptokokais, C. Pyogenes su E.coli arba Clostridium perfringens). Tokiu atveju uždegimas pereina į sunkesnę klinikinę formą. Klinikinį mastitą dažniausiai sukelia E. coli, Str. uberis, Str. agalactiae, o slaptąjį – S. aureus, Pseudomonos, Str. dysgalactiae bakterijos (Klimien÷ I. ir kt., 2005).
Mastitų formos. Skiriamas klinikinis ir subklinikinis mastitai. Klinikinis savo ruožtu skiriamas į: serozinį, katarinį, fibrininį, pūlingą ir hemoraginį. Pagal eigą: poūmis klinikinis, ūminis, žaibinis, l÷tinis bei latentinis (Aniulis E., 2007). Klinikinio mastito atveju dažniausiai matosi išoriniai simptomai, t.y. sutinęs, vietomis edemiškas arba kietas tešmuo, padid÷ję regioniniai limfiniai mazgai. Tačiau slaptojo mastito atveju tešmenyje n÷ra matomų išorinių simptomų, kurie gal÷tų parodyti šį susirgimą. Tuomet reiktų įvertinti pieno rodiklių parametrus, o ypač somatinių ląstelių skaičių (Hamann, J., 2002).
Patogenez÷. Visų pirma yra būtina suprasti kaip ir kada atsiranda nauji mastito atvejai. Kai kurios bakterijos, sukeliančios mastitą nuolat yra randamos aplinkoje. Daugyb÷ studijų parod÷, jog speniai, ant kurių aptinkamos patogenin÷s bakterijos yra imlesni greitesniam ligos vystymuisi. Kitu atveju, pavyzdžiui esant Str agalactiae suk÷l÷jui, kuris normaliai randamas ant užkr÷stos karv÷s tešmens, rodo, jog infekcija buvo perduota nuo kitos infekuotos karv÷s. Infekcinis mastitas plinta paties melžimo proceso metu nuo užkr÷sto gyvulio sveikam arba nuo užkr÷sto ketvirčio neužkr÷stam. Aplinkos mastitų suk÷l÷jų sąlygotu atveju užkrato perdavimas nuo jo šaltinio iki pat spenio dažniausiai pasitaiko tarp melžimų (Bradley, A.J. et al., 2007).
Bakterijos skverbimasis i spenio kanalą galimas 2 būdais:
1. Dauginimasis spenio kanale. Po perdavimo ant spenio apatin÷s dalies, kontaginiai suk÷l÷jai, tokie kaip S. aureus ir Str. agalactiae, turi stiprius adhezijos faktorius ir pradžioje jie „atakuoja“ tešmenį formuodami kolonijas netoli spenio kanalo bei ten dauginasi. Po kolonizacijos bakterijų palaipsniui daug÷ja ir jos skverbiasi per spenio kanalą i sinusą.
2. Pasyvus per÷jimas per spenio kanalą. Patogenai, tokie kaip E. coli neturi adhezijos savybių, tod÷l dažniausiai yra perduodami netiesioginio kontakto metu kartu su grįžtama pieno srove. Išimtis yra šios infekcijos vystymuisi per užtrūkinimo periodą. (Lewis, S. et al., 2000).
Lentel÷ Nr. 1. S. aureus ir E. coli patogenez÷s palyginimas eksperimento metu sukeliant infekciją (Berry, E.A. et al., 2002).
S. aureus kolonijos prisitvirtina prie spenio apatin÷s dalies, tod÷l sukelia riziką vystytis l÷tinei infekcijai. E. coli, savo ruožtu, pradžioje infekcijos gali daugintis labai intensyviai, tačiau laikui b÷gant jų koncentracija ženkliai sumaž÷ja. Žinoma, nereiktų pamiršti, jog kontaginiai suk÷l÷jai gali taip pat patekti pasyviuoju būdu tiesiogiai į spenio kanalą, o aplinkos – ne visuomet reikalinga grįžtama pieno srov÷ (Berry, E.A. et al., 2002). Na, o Streptococcus uberis, turintis abiejų prieš tai min÷tų savybių, gali plisti abiem keliais (tiek daugindamasis spenio kanale, tiek pasyviuoju būdu). Šiuo atveju yra svarbi infekcin÷ doz÷ ir pačių spenių būkl÷ iš karto po melžimo (Blowey, R., et al., 2005).
Teigimas % spenio tamponų, dienomis
1 diena 2 diena 5 diena 10 diena % užkr÷stų ketvirčių
S. aureus 50 68 75 73 4
1.2. Mastito įtaka pieno rodikliams
Vertinant pieno kokybę vienas pagrindinių rodiklių yra somatinių ląstelių skaičius. Sveikų karvių piene jų yra mažiau nei 100x103/cm3 (Rudejevien÷ J., 2007). Pieno somatin÷s ląstel÷s – tai baltieji kraujo kūneliai, pieno liaukos epitelin÷s ląstel÷s. Sveikų karvių piene tarp leukocitų vyrauja monocitai-makrofagai, o sergant mastitu padid÷ja neutrofilų kiekis (Boufet et al., 2003). Fiziologiškai SLS padid÷ja visuose tešmens ketvirčiuose vienodai, o sergant mastitu – viename ar keliuose tešmens ketvirčiuose (Blowey, R. et al., 2005). Somatinių ląstelių skaičius piene gali viršyti 200 tūkst./ml, bet netur÷tų viršyti daugiau kaip 400 tūkst./ml., esant slaptajam mastitui. Tyrimais nustatyta, kad paskutin÷se pieno porcijose somatinių ląstelių yra apie tris kartus daugiau tiek sveikų, tiek sergančių šia mastito forma karvių piene (Japertas S., 2001).
Pagrindin÷ pienininkyst÷s ūkio problema yra slaptasis karvių mastitas, 15–40 kartų labiau paplitęs už klinikinę formą (Rudejevien÷ J., 2007). Apie 30–60 proc. karvių nuolat serga šia liga, d÷l to sumaž÷ja pieno kokyb÷ ir produkcija. Nustatyta, kad padid÷jus SLS piene, sumaž÷ja riebalų, laktoz÷s, kalcio, vitaminų (ypač vitamino C), kazeino, pagaus÷ja natrio, chloro, albuminų ir globulinų. Padid÷ja tokio pieno pH (net iki 6,9 ir daugiau) ir oksidacinis aktyvumas (Hurley, 2003). Sergančių slaptuoju mastitu karvių piene sumaž÷ja bendrųjų baltymų (1 proc.), kazeino (6–18 proc.), laktoz÷s (5–20 proc.), riebalų (4–12 proc.), ur÷jos (5,5 mg%). Tyrimais nustatyta, kad somatinių ląstelių skaičiui 1 ml piene padid÷jus 100 tūkst., pieno primilžis sumaž÷ja 2,5 proc. (Rudejevien÷ J., 2007).
Apibendrinant, mastitas yra ir daugiausia l÷šų reikalaujanti pieninių karvių sveikatos problema, nes:
Netinkamas vartojimui pienas turi būti utilizuojamas; padid÷ja gydymo išlaidos;
sumaž÷ja pieno supirkimo kaina;
sumaž÷ja karv÷s pieno produkcija per sekančią laktaciją d÷l tešmens pažeidimų ar slaptos infekcijos;
atsiranda didesn÷ brokavimo tikimyb÷, d÷l ko prarandamas bandos genetinis potencialas; padažn÷ja gaišimai. (Cywinska et al., 2006).
1.3. Spenių ir tešmens apsauginiai mechanizmai prieš mastitą
Karv÷s organizmas turi labai efektyvių būdų kaip sumažinti infekcijos patekimo riziką per spenių kanalus. Atsižvelgiant kaip dažnai speniai ir ypatingai jų apatin÷s dalys yra kontaminuotos
bakterijomis, visumoje mastito paplitimas daugelyje bandų išlieka sąlyginai mažas, tačiau ūkininkai pageidautų, jog jis būtų dar mažesnis (Bradley, A.J. et al., 2007).
Spenio gynybiniai mechanizmai, kurie stabdo infekcijos patekimą į tešmenį: Sveika oda suteikia stiprų barjerą prieš bakterijų dauginimąsi.
Spenio kanalo sandarumas mažina patogenų pateikimo riziką tarp melžimų.
Spenio kanale prie keratino prisitvirtinusios bakterijos yra pašalinamos po melžimo mirkant spenius (Kelton, D.F. et al., 2004).
Tešmens gynybin÷s savyb÷s, pašalinančios suk÷l÷jus, kurie per÷jo spenio barjerą:
Vidiniai mechanizmai, kurie yra visuomet įtraukiami į procesą (laktoferinas, laktoperoksidaz÷, komplementas, antikūniai);
Indukuoti mechanizmai, kurie yra atsakas į bakterijų invaziją (uždegiminis atsakas) (Lewis, S. et al., 2000).
Spenių oda. Ją dengia atsiskiriantis raginis sluoksnis, sudarytas iš negyvų ląstelių bei užpildytas keratinu. Sveika oda suteikia netinkamą aplinką patogenams daugintis. Be to, joje esančios riebalų rūgštys pasižymi bakteriostatiniu poveikiu. Tačiau šios bakteriostatin÷s savyb÷s gali būti pašalinamos nuolatiniu plovimu, ypač naudojant detergentus, tod÷l prieš melžimą spenių antiseptika tur÷tų būti pasirenkama atsargiai. Sveikos odos paviršius gali būti pažeistas įpjaunant, jame atsiranda įtrūkimų, nutrynimų, karpų ir kt. Bakterijos gali daugintis ant odos paviršiaus ir tapti užkrato rezervuaru (Bradley, A.J. et al., 2007). Tyrimais įrodyta, jog karv÷s su sausais ir suskilin÷jusiais speniais yra daug l÷čiau melžiamos. Tai turi įtakos primilžių kiekiui, norint atstatyti produktyvumą į buvusį lygį reikia dvigubai daugiau laiko nei iki tol (Smith, K.L. et al., 2002).
Keratino nuplovimas. Daugelis bakterijų patenka į spenio kanalą tarp melžimų ir susiduria su keratino ir lipidiniu sluoksniais. Paviršinis keratino sluoksnis yra pašalinamas prieš sekančio melžimo pradžią su pirma pieno srove. Yra labai svarbu užtikrinti, kad laiku būtų nuimamas melžimo aparatas ir neatsirastų grįžtama pieno srov÷, o su ja nepatektų patogenų atgal į tešmenį.
Keratino kamštis. Užtrūkinimo periodu spenio kanale iš vaško bei keratino susiformuoja junginys, sudarantis fiziologinį kamštį. Šis mechanizmas yra itin svarbus apsisaugant nuo naujos infekcijos per sekančią laktaciją. Tačiau tai nereiškia, jog tai visuomet efektyvu. Ypatingai tais atvejais, kai yra atviras spenio kanalas produktyvioms karv÷ms (Kelton, D.F. et al., 2004).
Spenių uždarumas. Speniai, kurie buvo mirkyti sultinyje su E. coli kultūra per pirmas 10 minučių po melžimo, 35% tirtų ketvirčių išsivyst÷ mastitas. Nepamirkytuose į šį sultinį speniuose likus kelioms valandoms iki kito melžimo, tik 5% ketvirčių buvo užkr÷sti. Taigi, šiuo atveju yra svarbi tinkama spenio kanalo sfinkterio būkl÷ (Berry, E.A. et al., 2002).
Vidiniai tešmens apsaugos mechanizmai.
1.Laktoferinas. Geležis yra reikalinga bakterijų augimui, o ypatingai E. coli. Užtrūkusių karvių tešmenyje laktoferinas inhibuoja geležį ir taip stabdo patogenų dauginimąsi. Be to, rizika užsikr÷sti E. coli sukeltu mastitu per užtrūkinimą yra 4 kartus didesn÷ negu laktacijos metu. Šis biologinis faktorius aptinkamas mažomis koncentracijomis bei kartu su piene esančiu citratu konkuruoja d÷l geležies, sudarydamas geležies citratą, kuris n÷ra tokioje formoje „prieinamas“ bakterijoms.
2. Laktoperoksidaz÷. Esant kartu su tiocionatu bei vandenilio peroksidu, laktoperoksidaz÷ bakteriostatiškai veikia kai kurias Gram + bakterijas, o baktericidiškai – Gram –. Tiocionato lygis piene priklauso nuo pašaro, dažniausiai kai karv÷ šeriama ankštin÷s kultūros augalais. Vandenilio peroksidą nedideliais kiekiais gamina pačios bakterijos, ypač tuo pasižymi Streptococcus uberis iš dalies sudarydamas sąlygas laktoperoksidaz÷s sintez÷s aktyvumui (Cywinska et al., 2006).
3. Komplementas. Tai yra grup÷ organizmo apsaugai svarbių kraujo serumo baltymų, kurie suaktyvinti jungiasi į vieną sistemą – vieną funkcinį vienetą. E. coli yra viena iš nedaugelio koliformų, kurie gali būti grupuojami į serumui jautrias padermes (naikinamas komplemento) ir serumui atsparias padermes (komplementas jų neveikia). Yra tyrimais įrodyta, jog tik pastaroji paderm÷ gali sukelti mastitą. Jei serumui jautrus E. coli štamas yra izoliuotas iš pieno m÷ginio tai gali būti fekalinio užterštumo pavyzdys, o ne mastito priežastis.
4. Antikūniai. Yra mažai tik÷tina, jog antikūniai vaidina svarbų vaidmenį mastitų prevencijoje. Gerai žinoma, kad krekenos turi didelį antikūnių kiekį ir nepaisant to ką tik apsiveršiavusiai karvei gali iš esamo poūmio mastito vystytis ūmus, pra÷jus keletui dienų po atsivedimo. Antikūniai šiuo atveju gali atlikti tik opsonizacijos funkciją prieš tai, kai bakterija yra fagocituojama makrofagų ar kitų leukocitų. Antikūniai jungiasi Fab sritimi prie bakterijos, o Fc fragmentas lieka laisvas. Leukocitai yra aktyvuojami Fc srities ir prie jos prisijungia. Tuomet bakterijų fagocitoz÷ atliekama žymiai dažniau (Boufet et al., 2003).
Indukuoti apsaugos mechanizmai.
1.Chemotaksis. Makrofagai ir polimorfiniai granuliocitai (PMN) atpažįsta ir fagocitoz÷s būdu naikina bakterijas ir jų toksinus. Šiuo būdu yra išlaisvinami cheminiai mediatoriai, vadinami chemotaksio faktoriais. Vieni tokių yra interleukinas 8 ir v÷žio nekroz÷s faktorius (TNF). Šios biologin÷s medžiagos kartu su bakterijų išskiriamais toksinais jų dauginimosi metu veikia kaip įsp÷jamasis signalas kitoms imuniteto ląstel÷ms. (Boufet et al., 2003).
2. Uždegiminis atsakas. Po chemokinų išsiskyrimo susidaro imuninis atsakas, po kurio masiškai iš kapiliarų per spenio ir tešmens sienelę į pieno cisterna ir latakus migruoja polimorfiniai granuliocitai. Tai vyksta per daugelį etapų:
2. Pasieninis leukocitų ried÷jimas. 3. Endotelio aktyvacija.
4. Diapedez÷. 5. Eksudacija.
6. Fagocitoz÷ (Lewis, S. et al., 2000).
1.4. Ligos diagnostika ir profilaktika
Infekcijos perdavimo mažinimas. Patogenų perdavimo kontrol÷ yra paremta vienkartinių pirštinių d÷v÷jimu, atskirų šluosčių naudojimu kiekvienai karvei melžimu metu, spenių dezinfekcija ir klasterių plovimu baigus melžimą. Melž÷jos gali platinti paties proceso metu, tod÷l būtina pirštines išlaikyti švarias. Daugelis jų mūvi vienkartines pirštines, kurios yra išmetamos po kiekvieno melžimo. Pačios pirštin÷s nemažina infekcijos plitimo, jos tik leidžia atlikti saugią rankų dezinfekciją ir neleidžia joms tapti užkrato šaltiniu. Guminių pirštinių naudojimas yra labai svarbus turint reikalą su Staphylococcus aureus ar Streptococcus agalactiae suk÷l÷jais. S. agalactiae buvo išskirtas iš melž÷jų rankų, pra÷jus 10 dienų po kontakto su mastitu sergančiom karv÷m. Yra žinoma, jog kai kurios melž÷jos tokiu būdu platina mastitą sveikose bandose (Bradley, A.J. et al., 2007).
Mastito nustatymas. Pieno pokyčiai atsiranda d÷l uždegiminio atsako. Pienas tuomet būna sukreš÷jęs, vandeningas arba tirštos konsistencijos. Melž÷ja gali aptikti mastitą vienu iš šių būdų:
Išankstiniu numelžimu;
pagal pasikeitusią karv÷s elgseną; apžiūrint ar nesutinę ketvirčiai;
pagal pieno linijose esančius detektorius;
tikrinant pieno filtrus po melžimo (Peeler, E.J. et al., 2002).
1. Paruošiamasis melžimas. Jis atliekamas rankomis kiekvienam speniui prieš aparatų naudojimą. Rekomenduojamas, nes stimuliuoja pieno atleidimo refleksą ir išstumia pieną iš spenio kanalo.
2. Mastito detektoriai pieno linijoje. Jie turi vielos tinklelio filtrą, per kurį lengvai praeina pienas. Jokie krešuliai neturi jo užkišti. Tačiau ne visais atvejais filtrų pagalba galima nustatyti mastitą. Esant vandeningam sergančių karvių pienui nuos÷dų nebus galima išvysti (Bradley, A.J. et al., 2007).
3. CMT testas (Kalifornijos mastito testas). Šio testo balai susiję su somatinių ląstelių skaičiaus piene vertinimu. SLS skaičius piene padid÷ja melžimo metu ir išlieka nepakitęs kelias
valandas po jo. Norint gauti patikimus rezultatus, CMT tur÷tų būti atliekamas prieš pat melžimą nuvalius spenius ir numelžus pirmas pieno čiurkšles. Šis reagentas yra skystas ir reaguoja su somatinių ląstelių branduolio medžiaga, sudarydamas gelį. M÷ginys paimamas iš kiekvieno ketvirčio, įpilamas vienodas kiekis CMT ir sukamaisiais judesiais maišant stebima reakcija (Hamann, J. 2002).
Lentel÷ Nr.2. Ryšys tarp CMT balų ir SLS, tūkst../cm3 (Smith, K.L. et al., 2001) CMT balas Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./cm3
0 100
P 300
1 900
2 2700
3 8100
P – p÷dsakai, silpna reakcija.
4. Elektrinis pieno laidumas. Šiuo metodu galima nustatyti pieno pokyčius pagal jonų koncentraciją, kurie atsiranda tarp užsikr÷tusių ir neužsikr÷tusių tos pačios karv÷s tešmens ketvirčių. Uždegimo atveju padid÷ja natrio chlorido jonų skaičius piene, maž÷ja kalio jonų ir laktoz÷s kiekis ir padid÷ja pieno pH. Natrio chlorido padaug÷ja būtent d÷l uždegiminio proceso. Elektros srov÷ per mastito paveiktą pieną, teka greičiau nei per neinfekuotą pieną. Tokioms karv÷ms sumaž÷ja ir pieno kiekis, tad pagal šiuos abu požymius galima greitai identifikuoti mastitą.
5. Pieno m÷ginių mikrobiologiniai tyrimai. Šie tyrimai atliekami norint nustatyti infekciją suk÷lusį organizmą, pad÷ti nustatyti antimikrobinį suk÷l÷jo rezistentiškumą, kuris įtakojo klinikinio mastito atsiradimą arba atskirti neinfekuotas karves nuo sergančiųjų slaptu mastitu. Šiam tyrimui paimami m÷giniai iš atskirų tešmens ketvirčių arba atskiros karv÷s pieno, surinkto per kelis melžimus.
Maždaug 30% klinikinio mastito atvejų mikroorganizmai neidentifikuojami. Tokie patys rezultatai gaunami tiriant pieno m÷ginius iš tešmens ketvirčių, kuriuose nustatytas didelis somatinių ląstelių skaičius. Kai kurių infekcijų atvejais, pvz., E. coli, bakterijų skaičius m÷ginyje gali būti per mažas, kad būtų įmanoma aptikti įprastiniais metodais. Kai pieno m÷ginių tyrimo rezultatai ilgą laiką neigiami arba kai įprastiniais metodais kultūors išauginti nepavyksta, tur÷tų būti įtariama neįprastų mikroorganizmų ( Mycoplasma rūšys, grybai, miel÷s) sukelta infekcija (Philpot, et al., 2011).
Spenių antiseptika. Ją galima išskirti į 2 etapus:
b) Antiseptika prieš melžimą, (mažiau efektyvesn÷) dezinfekantai naudojami prieš melžimą ir speniai tokiu atveju privalo būti nušluostomi prieš klasterių naudojimą (Berry, E.A. et al., 2002).
Yra visa eil÷ cheminių medžiagų, skirtų tiek, skystiems, tiek aerozoliniams dezinfekantams. N÷ra įmanoma nuspręsti, kuris iš jų yra labiausiai efektyvus, nes veikimo savyb÷s yra skirtingos. Dezinfekantai turi būti licenzijuoti, t. y. gamintojas privalo pasirūpinti, atlikdamas laboratorinius bandymus ar chemin÷s medžiagos, naudojamos jų gamyboje yra saugios ir efektyvios prieš mastito suk÷l÷jus (Peeler, E.J. et al., 2002).
1. Jodoforai. Tai yra bene plačiausiai naudojamas junginys spenių mirkyme. Jie susideda iš 0.25–0.5% bendrojo jodo ir pagalbinių medžiagų, kurios skatina grynojo jodo išsiskyrimą. Jodoforai yra mažai tirpus vandenyje, tad jam reikalingas surfaktantas, kuris perneštų šiuos junginius į tirpalą. Tai gali atlikti stiprios rūgštys, tačiau jos dirgina spenių oda, taigi kartu turi būti naudojamos odą minkštinančios medžiagos. Kaip ir kitos spenių mirkymui naudojamos medžiagos, jodoforai n÷ra selektyvus tam tikriems organizmams. Jų veikimo efektyvumas yra greitas, nors lyginant su kitais spenių dezinfekantais, šie junginiai reaguoja su bet kokia organine medžiaga. Taigi, jeigu speniai yra nešvarūs arba labai padengti pienu, tuomet antiseptikos veiksmingumas yra gerokai sumaž÷jęs. Tai pat vienas jodo privalumų yra jo spalva, kuri leidžia įvertinti antiseptikos kokybę baigus melžimą (Berry, E.A. et al., 2002).
2. Chlorheksidinas. Dažniausiai naudojamas 0,4 ir 0,8% tirpalas, pasižymi plačiu veikimo spektru prieš daugelį bakterijų, ypač prieš stafilokokus, nes ilgai išlieka ant spenių paviršiaus. Jis yra hidrofiliškas, tod÷l surfaktanto naudojimas n÷ra būtinas. Chlorheksidinas nedirgina odos ir gali būti naudojamas su nedideliu kiekiu odos minkštiklio.
3. Ketvirtiniai amonio junginiai. Į dezinfekantų sud÷tį įeina ne tik šie dariniai, bet ir dr÷kinančios medžiagos, kurios padidina skverbimąsi per odą ir nešvarumus, pH buferin÷s medžiagos, kurios stabilizuoja rūgštingumą. Šių junginių efektyvumas prieš Pseudomonas ir Nocardia bakterijas yra labai abejotinas, nes jos gali išaugti min÷tame tirpale (Bradley, A.J. et al., 2007).
4. Hipochloritas. Tai vienas iš pigiausių ir gana greitai veikiančių dezinfekantų. Didžiausias trūkumas – dažnai reaguoja su organin÷mis medžiagomis bei tampa neefektyvus. Naudojant 4% koncentracijos tirpalą gali dirginti rankas, sausinti odą bei spenius. Jis negali būti naudojamas aerozoliniu pavidalu, nes gali sukelti kv÷pavimo takų pažeidimus. Didesn÷s nei 4% koncentracijos tirpalas yra sąlyginai nestabilus ir gali greitai garuoti. Tačiau yra sodos dichloroizocianuratas (hipochlorito derivatas), kuris yra stabilenis bei mažiau sausina odą (Berry, E.A. et al., 2002).
Mastitu sergančių karvių melžimas. Idealiausia, jog infekuotos karv÷s bandoje būtų melžiamos paskutin÷s, tačiau tai ne visuomet galima įgyvendinti d÷l laiko ar patalpų trūkumo. Tai leistų išvengti mastito protrūkių ir antibiotikų likučių piene prieš jam patenkant į cisterną. Be abejo, esant klinikiniam mastitui toks pienas turi būti melžiamas ne į pieno liniją, o atskirai į portatyvines talpyklas ir utilizuojamas. Baigus procedūra melžimo aparatai turi būti dezinfekuojami ir kruopščiai plaunami (Peeler, E.J. et al., 2002).
Po to kai karv÷s palieka melžimo aikštelę, joms būtina tur÷ti pri÷jimą prie šviežio pašaro ir vandens, skatinant jas stov÷ti 20-30 minučių, kol visiškai užsidarys spenio kanalas (Rudejevien÷ J., 2007).
1.5. Infekcijos kontrol÷
Mastito kontrol÷s pažanga. Per pastaruosius 25 metus pasiekta didel÷ pažanga mažinant mastito plitimą šalyse, kuriose išpl÷tota pieno pramon÷. Tai patvirtina laboratoriniai tyrimai, taip pat sumaž÷jęs somatinių ląstelių skaičius ir klinikinio mastito dažnis. Nustatyta, jog mastito suk÷l÷jų, kurie kolonizuoja karvių spenius, skaičius turi tendenciją did÷ti, did÷jant karvių bandai. Didesnio produktyvumo karv÷s imlesn÷s tešmens infekcijai (Philpot, W. N. et al., 2011).
Didel÷s pažangos pasiekta naikinant Streptococcus agalactiae bakteriją. Šis suk÷l÷jas: Lokalizuojasi tik tešmenyje, tod÷l negali išgyventi ne pieno liaukoje.
Pieno liaukoje nesusidaro daug randinio audinio, o tai sudaro sąlygas veiksmingesniam gydymui.
Ši bakterija jautri penicilinui (Klimien÷ I. ir kt., 2005).
Pasiekta gerų rezultatų mažinant Staphylococcus aureus paplitimą, tačiau šis mikroorganizmas vis dar labiausiai paplitęs daugelyje karvių bandų, nes:
Geba išgyventi ne tik tešmenyje, bet ir aplinkoje.
Sudaro daug randinio audinio užkr÷stoje liaukoje, tai apsaugo suk÷l÷ją nuo vaistų poveikio.
Greitam išsivysto antimikrobinis rezistentiškumas tam tikriems antibiotikams (Ramanauskien÷ J. ir kt., 2008).
Kontrol÷s principai. Mastitas skiriasi nuo kitų galvijų ligų, tokių kaip brucelioz÷, tuberkulioz÷, nes pagrindinis tikslas – kontroliuoti, o ne likviduoti. Kontroliuojamas atskiras bandos dažnis, kuris nepriklauso nuo kaimynin÷s bandos infekcijos dažnio. Kontrol÷s programos
efektyvumas vertinamas atsižvelgiant į melžiamos karvių bandos infekcijos lygį., kurį bandoje nurodo du veiksniai:
Infekcijos dažnis. Infekcijos trukm÷.
Infekcijos dažnis rodo, kaip dažnai atsiranda naujų infekcijos atvejų, o trukm÷ – kaip ilgai infekcija išlieka bandoje. Sumažinus dažnį, infekcijos lygis pasieks pusiausvyrą, o laikas, kurio reikia pasiekti naują lygį, bus vidutin÷ infekcijos trukm÷.
Lentel÷ Nr. 3. Dažnio ir trukm÷s poveikis infekcijos lygiui (Philpot, et al., 2011) Infekcijos dažnio
sumažinimas, %
Infekcijos trukm÷s sumažinimas, %
Bendras infekcijos lygio sumaž÷jimas, % 0 0 0 10 10 19 20 20 36 40 30 58 40 40 64 50 40 70 50 50 75 60 60 84
Jeigu ir dažnis, ir trukm÷ sumažinama tik 10 %, infekcijos lygis sumaž÷s 19 %. Pavyzdžiui, jei dažnis sumažinamas 50 % , o trukm÷ – 40 %, mastito lygis sumaž÷s 70 % (Philpot, et al., 2011).
Mastito analiz÷ pagal laktacijos periodą gali būti taip pat labai naudinga. Esant mastito pikui karvių veršiavimosi periode, pagrindine to priežastimi yra Streptococcus uberis ir E. coli suk÷l÷jai. Tokioje bandoje galima pasteb÷ti, jog 15 % visų atvejų pasitaik÷ per pirmąją veršiavimosi savaitę. Tai susiję su užtūkinimo periode esančia infekcija ir sąlygomis, kuriomis buvo laikomos karv÷s šiuo laikotarpiu bei kelios dienos iki atsivedimo. Taipogi, 25 % ligos atvejų pasitaiko tarp 61-100 dienos per laktacijos piką.
Daugiau nei pus÷ visų mastito atvejų yra tik÷tini per pirmąsias 100 laktacijos dienų periodą, nes tai susiję su užtrūkinimo laikotarpiu buvusiomis infekcijomis, veršiavimosi procesu, pieno produkcijos piku. Jeigu mastitis atsinaujina ir v÷lesniuose laktacijos perioduose, tai siejama su netinkamu melžimo aparatų funkcionavimu ir/ar prasta higiena (Wilson et al., 2004).
Diagrama Nr.1. Mastito plitimas laktacijos metu (Wilson et al., 2004)
1.6. Terapijos priemonių taikymas
Gydymas laktacijos laikotarpiu. Įvertinus infekcijos pašalinimo naudingumą, nustatyta, kad spontaniškas pasveikimas ir brokavimas turi trūkumų, tod÷l kartais belieka gydymas vaistais, kaip infekcijos sunaikinimo alternatyva. Sunaikinus mastito suk÷l÷jus in vivo galima sumažinti ligos pasireiškimą keletui m÷nesių, tačiau ne metams. Gydymas šiuo laikotarpiu indikuotinas, kai:
Karv÷s užsikr÷tusios Streptococcus agalactiae.
Bandos somatinių ląstelių skaičius yra didesnis nei 400 tūkst./cm3.
Jei yra klinikinis mastitas (Philpot, et al., 2011).
1. Ūmaus mastito gydymas. Šį mastitą dažniausiai su kelia E. coli ir Klebsiella pneumoniae. Šios bakterijos išskiria endotoksinus, kurie gali sukelti diar÷ją, anoreksiją, ir kitus simptomus, kurie individualiais atvejais skirsis. Tokia būkl÷ vadinama toksemija ir turi būti skiriamas endotoksinis gydymas (Berry, E.A. et al., 2002).
Dauguma gydymo schemų susijusios su dažnu infekuotų tešmens ketvirčių numelžimu, antimikrobinių medžiagų naudojimu, kurioms nustatytas mikroorganizmų jautrumas. Tai pat reikalinga skirti elektrolitų tirpalų, priešuždegiminių preparatų, gliukoz÷s bei kalcio tirpalų injekcijų. Laboratorinių tyrimų duomenimis daugelis koliformų yra jautrios cefalotinui,
Laktacijos dienos M as ti to a tv ej ai , %
tetraciklinui, ampicilinui, eritromicinui ir sulfanilamidui, tačiau jų poveikis yra ginčytinas (Philpot, et al., 2011).
2. Slaptojo mastito gydymas. Gydyti šį mastitą laktacijos metu rekomenduojama tuomet, kai suk÷l÷jas yra Streptococcus agalactiae arba pieno gamintojas rizikuoja prarasti pieno rinką d÷l per didelio somatinių ląstelių skaičiaus. Pasveikimo dažnis nuo šios bakterijos paprastai siekia 90-95 %. Pasveikimas nuo kitų suk÷l÷jų laktacijos metu:
Aplinkos streptokokų – 40-50 %. S. aureus – 20-30 %.
Kiti stafilokokai – 50-60 %. Koliforminių bakterijų – 0-10 %.
Mycoplasma, Nocardia rūšių, mielių – 0 % (Wilson et al., 2004).
Tačiau slaptųjų infekcijų suk÷l÷jų tokių kaip, S. aureus; koliforminių bakterijų; aplinkos streptokokų gydymas šiuo periodu nerekomenduojamas, nes išgijimo dažnis gali būti ne daugiau kaip 10 %, retai viršija 50 % (Philpot, et al., 2011).
Gydymas užtrūkinimo laikotarpiu. Jei visų karvių tešmens ketvirčiai negydomi šiuo laikotarpiu, tai 8-12 % tešmens ketvirčių bus naujai infekuoti. Užtrūkinimo metu gydoma esama infekcija ir užkertamas kelias vystytis naujiems atvejams. Privalumai:
Išgijimo dažnis yra didesnis nei laktacijos metu;
Gali būti skiriama didesn÷, ilgo veikimo antibiotikų doz÷; Pažeisti audiniai gali regeneruoti;
Prasid÷jus naujai laktacijai, rečiau pasitaiko klinikinis mastitas; Gydomi visi užkr÷sti tešmens ketvirčiai (Huxley, J.N. et al., 2002).
Užtrūkusių karvių gydymo veiksmingumas pager÷ja skiriant l÷tai veikiančius antibiotikus, kai nefunkcionuojančioje pieno liaukoje palaikoma stabili jų koncentracija. Gydymą pageidaujama prad÷ti pamelžus paskutinį kartą prieš užtrūkinimą (Philpot, et al., 2011).
Tyrimų duomenimis, užtrūkinimo bei veršiavimosi laikotarpiu gerokai sumaž÷jo susirgimų mastitu naudojant dalinio vaisto įstūmimo techniką. Naudojant iš dalies įstumiamus kateterius, galima 50 % sumažinti mastitą sukeliančių mikroorganizmų patekimą į tešmenį, lyginant vaisto aplikavimo būdą su visiško įstūmimo kateteriu (Huxley, J.N. et al., 2002).
Taigi, užtrūkinimo laikotarpiu dažniausiai mastitą sukeliantis mikroorganizmas yra S. aureus. Efektyviausiai veikiantys antibiotikai prieš šią bakteriją:
Cefalosporinai. Naficilinas.
Vaistai, kurių sud÷tyje yra penicilino grup÷s antibiotikai kartu su streptomicinu (Kelton, D.F., 2004).
Antibiotikų parinkimas. Jie turi būti parenkami atsižvelgiant į : Jautrumą konkrečiam organizmui;
Geb÷jimą prasiskverbti į tešmens parenchimą;
Riebalų tirpumą, plazmos baltymų nus÷dimo savybes ir pH koncentraciją tirpale; Išlaukos dienų skaičių (Bradley et al., 2001).
Lentel÷ Nr. 4. Dažniausiai naudojamų antibiotikų veikimo spektras (Kelton, D.F., 2004)
Antibiotikas Gram + bakterijos a Beta laktamin÷ Gram + bakterija a, b Gram – bakterijos c Rečiau pasitaikančios Gram – bakterijos d Penicilinas + - - + Klosacilinas + + - + Amoksicilinas + - + + Amoksicilinas + klavulano r. + + + + Streptomicinas - - + + Eritromicinas + + - + Cefalosporinai (3 kartos) e + + + + Tetraciklinas + + + + Tilozinas + + - +
a – Stafilokokai, streptokokai, bacillus rūšies suk÷l÷jai. b – S. aureus.
c – E. coli, Pseudomonos, Klebsielos.
d – Pasteurelos, Moraxella, Bordetella, Actinobacillus suk÷l÷jai.
e – Cefaperazonas ir cefakvinomas. Trečios bei ketvirtos kartos cefalosporinai turi didesnį efektą prieš koliformus.
Tyrimų duomenis 2007 m., Lietuvoje, X ūkyje ištirtuose pieno m÷giniuose buvo nustatyti šie mastitų suk÷l÷jai: streptokokų – 14,28 proc., stafilokokų – 11,43 proc., išskirta mišrios tešmens mikrofloros – 74,28 proc. Mišrią tešmens infekciją streptokokai ir stafilokokai suk÷l÷ 80 proc. atvejų, stafilokokai ir enterobakterijos – 20 proc. atvejų. 65 proc. visų tirtų m÷ginių išskirtas S. aureus (Rudejevien÷ J., 2007).
Gydytoms nuo mastito karv÷ms efektyviais antibiotikais, iš išskirtų mikroorganizmų buvo nustatytas jautrumas antimikrobin÷ms medžiagoms. Tyrimo duomenimis, mikroorganizmai buvo jautriausi amoksicilinui + klavulano rūgščiai – 73,08 proc., cefaleksinui – 7,69 proc., eritromicinui
– 7,69 proc., amoksicilinui – 5,79 proc., rifamicinui – 3,85 proc., neomicinui – 1,9 proc. Atspariausi mikroorganizmai buvo kloksacilinui – 51,62 proc., novobiocinui – 24,19 proc., tetraciklinui – 16,13 proc., gentamicinui – 8,06 proc. S. aureus jautriausias amoksicilinui ir klavulano rūgščiai – 87 proc., atspariausias penicilinui – 42 proc. Streptokokai jautriausi cefalosporinams – 36 proc., novobiocinui – 41 proc.; atspariausi oksitetraciklinui – 25 proc. (Ramanauskien÷ J. ir kt., 2008).
Mikroorganizmų rezistentiškumas antimikrobin÷ms medžiagoms gali did÷ti d÷l netinkamo jų poveikio ir nepakankamos doz÷s gydymo metu. D÷l netaisyklingai naudojamų antibiotikų ir sulfonamidų atsiranda jiems atsparių mikroorganizmų padermių, sutrinka nepatogeninių tešmens mikroorganizmų santykis (Rudejevien÷ J., 2007).
Rezultatyvus mastito gydymas antibiotikais priklauso nuo suk÷l÷jų jautrumo naudojamoms antimikrobin÷ms medžiagoms, uždegimo pobūdžio, antibiotiko įšvirkštimo vietos ir gydymo kurso nuoseklumo (Aniulis ir kt., 2001).
Palaikomoji terapija. Ji gali būti taikoma, norint sumažint bakterijų toksinį poveikį, mažinti simptomus, papildyti antibiotikų terapiją.
1. Skysčių terapija. Toksinis E. coli bakterijų poveikis gali sukelti vazogeninį šoką mastito metu. Išsipl÷tus kraujagysl÷ms, krenta kraujospūdis, o audiniai menkai aprūpinami krauju. Gyvuliui atsiranda dehidratacijos požymiai, nes skysčiai atsideda į audinius, o kraujotakoje jų ima trūkti. Dehidratacija dažniausia gali siekti 10 % kūno mas÷s. Tokiu atveju vidutinio 600 kg svorio karvei reiktų 40-60 litrų fiziologinio tirpalo norint atstatyti normalią kraujotaką. Tą galima atlikti intraveniniu būdu arba per os (Philpot, et al., 2011).
2. Priešuždegiminiai vaistai. Efektyviausiai veikiantys mastito atveju yra fluniksinas, meloksikamas, ibuprofenas bei prednizolonas. Pastarasis sukelia vietinį efektą, mažindamas tinimą ir uždegiminį atsaką, naudojamas intramamin÷se suspensijose, nes palengvina antibiotikų skverbimąsi. Neigiamas poveikis pasižymi imunosupresija bei abortų rizika esant gestacijai virš 100 dienų.
3. Kalcio ir gliukoz÷s terapinis poveikis. Kai kurioms karv÷ms ūmaus mastito atveju po veršiavimosi atsiranda hipokalcemija. Kalcis atlieka detoksikacijos procesus kepenyse, palaiko spenio raumens tonusą. Rekomenduojama doz÷, priklausomai nuo karv÷s mas÷s, yra 400 ml kalcio borogliukonato tirpalo, kurio sud÷tyje yra gliukoz÷s arba dekstroz÷s.
Esant ūmiam E. coli sukeltam mastitui gali išsivystyti hipoglikemija, tokiu atveju galima panaudoti intraveninį gliukoz÷s tirpalą (oraliai suduota gliukoz÷ skyla didžiajame prieskrandyje ir n÷ra pasisavinama). Be to, makrofagų fagocitoz÷s aktyvumas tešmenyje yra sumaž÷jęs d÷l mažo deguonies ir gliukoz÷s kiekio piene (Hillerton, J.E. et al., 2002).
2. TYRIMO METODIKA
Tyrimas buvo atliktas X ūkyje, 2011 metais geguž÷s m÷nesį, kuriame galvijų elektronin÷s bandos valdymo programos pagalba buvo kaupiami duomenys apie 10 atrinktų karvių, kurios sirgo mastitu. Taip pat buvo sudaryta kontrolin÷ karvių grup÷, kuriai nebuvo taikoma profilaktika. Rezultatai buvo vertinti nustatant gydymo efektyvumą remiantis VĮ „Pieno tyrimai“ duomenimis pagal pieno riebalų, baltymų, somatinių ląstelių skaičiaus ir ur÷jos kitimus prieš ir po gydymo. Atlikus bakteriologinius pieno tyrimus buvo identifikuoti ligos suk÷l÷jai, prieš užtrūkinimo laikotarpį buvo nustatytas bakterijų jautrumas antibiotikams bei antimikrobinis rezistentiškumas. Atrinktos karv÷s, kurių somatinių ląstelių skaičius piene didesnis nei 200 tūkst./ml. Identifikavus pažeistą ketvirtį, pienas aseptiškai imtas į sterilų m÷gintuv÷lį melžimo pabaigoje pagal pieno m÷ginių ÷mimo taisykles (LST EN ISO 707:1999 Pienas ir pieno produktai. M÷ginių ÷mimo taisykl÷s). M÷ginai buvo siųsti į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą, gautieji rezultatai apdoroti „Microsoft Exel“ ir „Microsoft Word” (2010) programomis.
Gydymui buvo naudoti antibiotikai (intramamin÷s suspensijos) bei chelatizuotas preparatas.
Lentel÷ Nr. 1. Terapijos priemonių panaudojimo planas Preparatai Albadry +
cow care Cow care
Tetra-delta + cow care Eil÷s nr. Karv÷s Nr. Užtrūkinimo
laikotarpis 30 dienų iki veršiavimosi 7 dienos po apsiveršiavimo 1 14 2011.05.27 2011.06.26 2011.08.04 2 67 2011.05.27 2011.06.26 2011.08.04 3 125 2011.05.27 2011.06.26 2011.08.04 4 157 2011.05.20 2011.06.20 2011.07.28 5 568 2011.05.20 2011.06.20 2011.07.28 6 20 2011.06.28 2011.07.27 2011.09.05 7 123 2011.10.17 2011.11.18 2011.12.27 8 79 2011.10.27 2011.11.26 2012.01.02 9 93 2011.10.18 2011.11.18 2011.12.27 10 247 2011.09.16 2011.10.15 2011.11.24
Albadry (benzilpenicilino prokaino druskos 200 000 TV, novobiocino 400 mg), intramamin÷ suspensija, 10 ml švirkšte, po 20 vienetų. Indikacijos: Karv÷ms užtrūkimo metu gydyti, sergančioms mastitu, kurio suk÷l÷jai yra Staphylococcus aureus, Streptococcus agalactiae, S. dysgalactiae ir S. uberis. Kontraindikacijos: negalima naudoti, nustačius gyvūnams padid÷jusį
jautrumą veikliosioms medžiagoms. Išlauka: pienui – 72 val., po apsiveršiavimo, galvijienai – 30 parų. Suspensija buvo švirkšta po10 ml kiekvienai karvei per spenio kanalą į infekuotus ketvirčius užtrūkinimo metu 1 kartą.
Tetra-delta (novobiocino 100 mg, neomicino 105 mg, benzilpenicilino prokaino druskos 100 mg, dihidrostreptomicino 100 mg, prednizolono 10 mg), intramamin÷ suspensija, 10 ml švirkšte po 20 vienetų. Indikacijos: karv÷ms, laktacijos metu sergančioms mastitu, kurio suk÷l÷jai jautrūs penicilinams ir aminoglikozidams, gydyti. Kontraindikacijos: n÷ra. Išlauka: pienui – 108 val., galvijienai – 3 paros. Suspensija buvo švirkšta po 10 ml 2 kartus, kas 24 valandos 7 dienos po apsiveršiavimo kiekvienai karvei per spenio kanalą į infekuotus ketvirčius.
Cow care chelatas (800 000 TV vitamino A, 8 000 TV vitamino E, 6000 mg vario, 1000 mg kobalto, 7000 mg cinko, 300 mg seleno, 1000 mg jodo), tirpalas, 1 litras butelyje, po 5 vienetus. Preparatas buvo skirtas pirmą kartą po 100 ml oraliai visoms karv÷ms užtrūkinimo pradžioje, antrą kartą – likus 30 parų iki veršiavimosi, trečią kartą – po atsivedimo pra÷jus 7 paroms (http://www. Veterinarinis vaistų registras.lt).
3. TYRIMO REZULTATAI
1 paveikslas. Pieno riebalų kiekis prieš ir po gydymo
Tiriamųjų karvių pieno riebalų kiekis po gydymo sumaž÷jo 0,34 proc., o kontrolin÷s grup÷s – 1,49 proc. Lyginant šias dvi grupes baigus terapiją, skirtumas tarp jų sudar÷ 1,15 proc. (p<0,05).
2 paveikslas. Pieno baltymų kiekis prieš ir po gydymo
Tiriamosios grup÷s karvių pieno baltymų kiekis po gydymo sumaž÷jo 0,68 proc., kontrolin÷s grup÷s – 1,15 proc. Lyginant šias dvi grupes baigus gydymą, skirtumas tarp jų buvo 0,47 proc. (p<0,05).
3 paveikslas. Pieno ur÷jos kiekis prieš ir po gydymo
Tiriamojoje grup÷je pieno ur÷jos kiekis po terapijos sumaž÷jo 2 mg%, o kontrolin÷je – 4,8 mg%. Skirtumas tarp tiriamųjų karvių pieno ur÷jos kiekio ir kontrolin÷s grup÷s sudar÷ 2,8 mg% (p<0,05).
4 paveikslas. Somatinių ląstelių skaičius piene prieš ir po gydymo
Tiriamųjų karvių SLS piene baigus terapiją sumaž÷jo 235 tūkst/cm3. Kontrolin÷s grup÷s SLS
sumaž÷jo 110 tūkst/cm3. Gydytų karvių somatinių ląstelių skaičius piene sumaž÷jo 125 tūkst/cm3 lyginant su negydytomis karv÷mis (p<0,05).
5 paveikslas. Bakteriologinių tyrimų duomenys
70 % iš pieno išskirtų patogenų sudar÷ S. aureus. Iš jų 43 % sudar÷ kiti stafilokokai. 20 % atvejų buvo išskirtos koliformin÷s bakterijos, 10 % – Str. agalactiae.
Lentel÷ Nr.2. Antibiogramų duomenys
Str. agalactiae Koliformai S. aureus S. aureus+ kiti stafilokokai Amox/clav. r. 22 mm A Amox/clav. r. 32 mm J Amox/clav. r. 24 mm J Amox/clav. r. 20 A Ampicilin 19 mm A Ampicilin 20 mm A Ampicilin 14 mm A Ampicilin 16 mm A Cephalexin 18 mm A Cephalexin 26 mm J Cephalexin 20 mm MJ Cephalexin 22 mm MJ Dihidrostreptomycin 10 mm A Dihidrostreptomycin 13 mm MJ Dihidrostreptomycin 26 mm J Dihidrostreptomycin 12 mm MJ
Enrofloxacin 23 mm J Enrofloxacin 27 mm J Enrofloxacin 22 mm J Enrofloxacin 27 mm J Linkomycin 18 mm A Linkomycin 14 mm A Linkomycin 10 mm A Linkomycin 8 mm A Neomycin 6 mm A Neomycin 17 mm J Neomycin 13 mm J Neomycin 21 mm J Novobiocin 6 mm A Novobiocin 22 mm J Novobiocin 20 mm J Novobiocin 16 mm J Procain benzilpenicilin 6 mm A Procain benzilpenicilin 18 mm A Procain benzilpenicilin 11 mm A Procain benzilpenicilin 12 mm A Sulphamet./ trimet. 25 mm J Sulphamet./ trimet. 20 mm J Sulphamet./ trimet. 23 mm J Sulphamet./ trimet. 20 mm J J – jautrus MJ – mažai jautrus A – atsparus
Str. agalactiae bakterija jautriausia buvo enrofloksacinui, o atspariausia – neomicinui. Koliformai jautriausi – amoksicilinui/klavulano r. bei enrofloksacinui, atspariausi – linkomicinui. S.aureus jautriausias – dihidrostreptomicinui ir amoksicilinui/klavulano r., atspariausias – linkomicinui. S.aureus + kiti stafilokokų bakterijų kultūra jautriausia – enrofloksacinui ir neomicinui, o atspariausia – linkomicinui.
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Slaptasis karvių mastitas yra 15–40 kartų labiau paplitęs už klinikinę formą. Sergančių slaptuoju mastitu karvių piene sumaž÷ja bendrųjų baltymų (1 proc.), riebalų (4–12 proc.), ur÷jos kiekis (5,5 mg%) (Rudejevien÷ J., 2007).
Mano tyrimų duomenimis tiek tiriamojoje, tiek kontrolin÷je grup÷je vyravo slaptasis mastitas. Negydytų karvių pieno rodiklių parametrai labiau sumaž÷jo nei gydytų: riebalų kiekis (1,49 proc.), baltymų (1,15 proc.), ur÷jos (4,8 mg%).
SLS kiekis prieš užtrūkinimo periodą abiejose grup÷se buvo 385 tūkst/cm3, o baigus terapiją negydytų karvių piene šis skaičius sumaž÷jo 110 tūkst/cm3, o tiriamųjų karvių – 235 tūkst/cm3. Anot S. Japerto (2001), esant slaptai infekcijai, somatinių ląstelių skaičius piene gali viršyti 200 tūkst./ml, bet netur÷tų viršyti daugiau kaip 400 tūkst./ml., nes tai rodytų klinikinį mastitą. Did÷jant SLS, taip pat did÷ja СMT balų skaičius (Smith, K.L. et al., 2001). Anot Hamann (2002), vienas iš efektyviausių būdų įvertinti mastitų gydymo efektyvumą yra somatinių ląstelių skaičiaus nustatymas.
40 proc. visų atvejų piene išskirtų patogenų sudar÷ S. aureus. 30 proc. atvejų išskirta mišri mikroflora (S. aureus ir kiti stafilokokai). J. Rudejevien÷s (2007) tyrimų duomenimis, mišrią tešmens infekciją 80 proc. atvejų sukelia streptokokai ir stafilokokai. 20 proc. atvejų – stafilokokai ir enterobakterijos. 65 proc. visų tirtų m÷ginių išskirtas S. aureus.
S.aureus, mano gautų rezultatų duomenimis, buvo jautriausias – dihidrostreptomicinui ir amoksicilinui/klavulano r., atspariausias – linkomicinui. S.aureus + kiti stafilokokų bakterijų kultūra buvo jautriausia – enrofloksacinui ir neomicinui, o atspariausia – linkomicinui. S. aureus yra jautriausias amoksicilinui ir klavulano rūgščiai – 87 proc., atspariausias penicilinui – 42 proc. (Ramanauskien÷ J. ir kt., 2008).
Baigus gydymą tiriamosios karv÷s pasveiko, nes SLS piene buvo 150 tūkst/cm3. Negydytų karvių somatinių ląstelių skaičius sudar÷ 275 tūkst/cm3, o tai teberod÷ slaptąjį mastitą.
15 proc. visų mastito atvejų pasitaiko per pirmąją veršiavimosi savaitę, nes tai susiję su užtrūkinimo periode esančia infekcija ir sąlygomis, kuriomis buvo laikomos karv÷s (Wilson, 2004).
5. IŠVADOS
1. Tyrimo metu nustatyta, kad labiausiai paplitęs mastitų suk÷l÷jas, pasirinktame ūkyje buvo S. aureus (40 proc.), bei mišri mikroflora 30 proc. (S. aureus ir kiti stafilokokai).
2. Panaudojus terapijos priemones tiriamojoje karvių grup÷je pieno rodiklių parametrai buvo didesni negu kontrolinių karvių. Pieno riebalų kiekis buvo didesnis 1,15 proc., baltymų – 0,47 proc., ur÷jos – 2,8 mg%. Somatinių ląstelių skaičius sumaž÷jo 125 tūkst/cm3 lyginant su negydytomis karv÷mis (p<0,05).
3. Įvertinus sergamumo mastitu priežastis, bei parinktų terapinių priemonių efektyvumą tiriamajame ūkyje, buvo sudarytas optimalus mastitų terapinių priemonių planas.
Rekomendacijos. Rekomenduojame tiriamajame ūkyje taikyti šį terapinių priemonių planą: tetra – delta preparatą, į kurio sud÷tį įeina novobiocinas, benzilpenicilino prokaino druska, prednizolonas, neomicinas, dihidrostreptomicinas (pastariesiems antibiotikams buvo jautriausi S. aureus ir kiti stafilokokai). Šios intramamin÷s suspensijos naudojimas laktacijos metu buvo tikslingas d÷l trumpos išlaukos (108 val.). Albadry intramaminę suspensiją, kurios sud÷tyje yra benzilpenicilino prokaino ir novobiocino. Ji parinkta užtrūkinimo metu d÷l teigiamo terapinio poveikio prieš S. aureus bei Str. agalactiae. Cow care chelatą, turintį savo sud÷tyje vitaminų, mikro – ir makro elementų. Vykdant terapiją jis naudotas dažniausiai, nes išlaukos neturi.
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Aniulis E. Patelių pieno liaukų ligos. 2007. Psl. 19, 53, 61.
2. Aniulis E., Klimait÷ J., Japertas S. Slaptojo karvių mastito suk÷l÷jai ir jų kitimas nuo gydomųjų ir antihistaminių preparatų. Veterinarija ir zootechnika. 2001.
3. Berry, E.A. and Hillerton, J.E. (2002) The effect of an intra mammary teat seal on new intra mammary infections.
4. Blowey, R. and Deyes, E. The effectiveness of drying off individual quarters as a treatment of mastitis. 2005.
5. Boufet P., Bureu F., Degand G., Lekeux P. Imbalance between lipoxin A4 and leukotrience B4 in chronic mastitis- affected cows // J. Dairy Sci. 2003.
6. Bradley, A.J. and Green, M.J. (2001) An investigation of the impact of intramammary antibiotic dry cow therapy on clinical coliform mastitis.
7. Bradley, A.J., Leach, K.A., Breen, J.E., Green, L.E. and Green, M.J. Survey of the incidence and aetiology of mastitis on dairy farms in England and Wales. 2007.
8. Cywinska et al. Immunobiology of bovine mammary gland: apoptosis of somatic cells in milk. 2006.
9. Hamann, J. (2002) Relationships between somatic cell counts and milk composition.
10. Hillerton, J.E. and Kliem, K.E. (2002) Effective treatment of clinical mastitis to minimize the use of antibiotics.
11. Hurley W. L. Lactation biology. Departament of Animal Science university of Illinois. 2003. 12. Huxley, J.N., Green, M.J., Green, L.E. and Bradley, A.J. (2002) Evaluation of the efficacy of
an internal teat sealer during the dry period.
13. Japertas S., Aniulis E. Užtrūkusių karvių, sergančių mastitu, gydymas ir farmakoprofilaktika. Veterinarija ir zootechnika 2001.
14. Kelton, D.F., Lissemore, K.D. and Conklin, J. Association of cow and quarter-level factors at drying-off with new intramammary infections during the dry period. 2004.
15. Klimien÷ I., Mockeliūnas R., Butrimait÷-Ambrozevičien÷ Č., Sakalauskien÷ R. Karvių mastitas. Tyrimai Lietuvoje. Veterinarija ir zootechnika. 2005.
16. Lewis, S., Cockraft, P.D., Bramley, R.A. and Jackson, P.G. The likelihood of clinical mastitis in quarters with different types of teat lesions in the dairy cow. 2000.
17. Peeler, E.J., Green, M.J., Fitzpatrick, J.L. and Green, L.E. Study of clinical mastitis in British dairy herds. 2002.
18. Ramanauskien÷ J., Sederevičius A., Aniulis E., Rudejevien÷ J., Želvyt÷ R., Monkevičien÷ I., Laugalis J., Kabašinskien÷ A., Makauskas S., Savickis S. Karvių klinikinio mastito gydymo efektyvumo tyrimai. 2008.
19. Rudejevien÷ J. Karvių slaptasis mastitas. Kaunas. 2007
20. Smith, K.L., Hillerton, J.E. and Harmon, R.J. (2001) National Mastitis Council Guidelines on Normal and Abnormal Milk based on Somatic Cell Counts and Signs of Clinical Mastitis. 21. W. N. Philpot, S.C. Nikerson, A.Rutkauskas, S.Tušas. Kaip laim÷ti kovą prieš mastitą. 2011.
Psl. 79-82, 86, 96.
22. Wilson et al. Effect of clinical mastitis on the lactation curve. 2004. 23. http://www. Veterinarinis vaistų registras.lt [žiūr÷ta 2012.09.05].
