VETERINARIJOS FAKULTETAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA
MILDA SKACEVIČIŪTö
KARVIŲ NEAPSIVAISINIMO PRIEŽASTYS X ŪKYJE
Veterinarin÷s medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: dr. Ramūnas Antanaitis
2 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas
KARVIŲ NEAPSIVAISINIMO PRIEŽASTYS X ŪKYJE 1. Yra atliktas mano paties;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2013 m. sausis 25 d. Milda Skacevičiūt÷
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. 2013 m. sausis 25 d. Milda Skacevičiūt÷
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO 2013 m. sausis 25d. dr. Ramūnas Antanaitis
(data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE 2013 m. sausis 25 d. doc. dr. Audrius Kučinskas
(aprobacijos data) (katedros ved÷jo/ vardas, pavard÷) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IŠ
(gynimo komisijos sekretor÷s/iaus parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3 TURINYS SANTRAUKA... 4 SUMMARY... 5 ĮVADAS ... 6 1. LITERATŪROS APŽVALGA... 8
1 . 1. Reprodukcin÷s sistemos sutrikimai... 8
1. 1. 1. Fiziologiniai procesai po veršiavimosi ... 8
1. 1. 2. Nuovalų užsilaikymas ... 9
1. 1. 3. Sekrecijos sutrikimai... 10
1. 2. Š÷rimo įtaka reprodukcinei sistemai ... 11
1. 3. Karv÷s fiziologin÷ būkl÷ daranti įtaką reprodukcinei sistemai ... 14
1. 3. 1. Produktyvumas ir reprodukcija... 14
1. 3. 2. Amžius ir reprodukcija ... 17
1. 4. Mikro ir makro elementų įtaka reprodukcijai ... 18
1. 4. 1. Kalcis ... 20
1. 4. 2. Fosforas... 21
1. 4. 3. Magnis... 22
2. TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODAI ... 23
2. 1. Tyrimų medžiaga ... 23
2. 2. Tyrimų schema... 23
3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 25
3. 1. Makroelementų įtaka vaisingumui... 25
3. 2. Karv÷s fiziologija, turinti įtakos vaisingumui... 26
3. 2. 1. Produktyvumas ir reprodukcija... 26
3. 2. 2. Karv÷s amžiaus įtaką apsivaisinimui ... 27
3. 3. 3. S÷klinimo laiko įtaka apsivaisinimui ... 28
3. 3. Š÷rimo įtaka vaisingumui ... 29
3. 3. 1. Šlapalo (ur÷jos) koncentracijos įtaka apsivaisinimui... 29
3. 3. 2. Riebalų, baltymų santykio įtaka vaisingumui... 29
IŠVADOS ... 31
4 Skacevičiūt÷ M. (2013) . „Causes Of Cows' Infertility In A Farm“
Research advisor – dr. Ramūnas Antanaitis. Kaunas. Veterinary Faculty of the Veterinary Academy of the Lithuanian University of Health Sciences.
Raktažodžiai: nevaisingumas, karv÷s, reprodukcija, produktyvumas
SANTRAUKA
Darbo tikslas buvo susisteminti ir apibendrinti mokslinę literatūrą apie karvių neapsivaisinimo priežastis, išsiaiškinti veiksnius, mažinančius karvių apsivaisinimo galimybes tiriamajame ūkyje. Buvo iškelti darbu uždaviniai: surinkti ir išanalizuoti literatūrą apie karvių nevaisingumo priežastis; nustatyti priežastis, įtakojančias karvių apsivaisinimą X ūkyje; pateikti rekomendacijas, kaip būtų galima pagerinti karvių apsivaisinimą X ūkyje.
Tyrimas atliktas 2009 – 2011 metais, viename Lietuvos pieninių veislių galvijų ūkyje. Šiame ūkyje laikoma 850 galvijų, iš kurių 300 melžiamos karv÷s. Tikslu atsakyti į iškeltus darbo uždavinius, buvo atrinkta 31 nes÷klinta karv÷ po apsiveršiavimo. S÷klinimo dieną buvo imami m÷giniai (kraujas, pienas), bei pra÷jus 90 dienų po s÷klinimo, buvo ištirti veršingumai rektinio tyrimo būdu. Pagal gautus min÷to tyrimo rezultatus, karv÷s buvo suskirstytos į dvi grupes: apsivaisinusias (n= 15), neapsivaisinusias (n= 16) .
Atlikus tyrimus nustatyta, kad karvių apsivaisinimui įtakos tur÷jo kalcio koncentracija kraujo serume. Apsivaisinusių karvių ji statistiškai patikimai buvo didesn÷, negu neapsivaisinusių (p<0,05). Karvių apsivaisinimui įtakos tur÷jo karvių produktyvumas. Geriau apsivaisino karv÷s, kurių metin÷s pieno produkcijos vidurkis buvo mažesnis (7448 kg) negu tos, kurių produktyvumas buvo didesnis ( 7535) (p<0,05). Nustatyta amžiaus įtaka apsivaisinimui. Pirmos laktacijos karv÷s apsivaisino geriau, negu vyresn÷s (p<0,05). Nustatyta pašaro energijos ir baltymų apykaitos įtaka karvių apsivaisinimui. Geriau apsivaisino karv÷s, kurių pieno šlapalo koncentracija buvo mažesn÷. Apsivaisinusių karvių
5 vidutin÷ pieno šlapalo koncentracija buvo 19 mg%, neapsivaisinusių – 22,7 mg%.
(vid. 19 mg.), (p<0,05), bei pieno riebalų ir baltymų santykis apsivaisinusių karvių buvo mažesnis, negu neapsivaisinusių (vid.1,2) . Rekomenduojama subalansuoti baltymų ir energijos, bei kalcio kiekį racione, labiau steb÷ti produktyvių karvių rujas.
SUMMARY
The aim of the work was to organise and summarise scientific frameworks and colligate the literature about cows’ non conception reasons, to ascertain factors, which reduce conception opportunities of cows in the analysed farm. Raised tasks were these: to collect and analyse literature about cows’ non conception causes, to establish reasons which make sense to conception of cows’ in the X farm, to give recommendations how could be improved a conception of cows’ in this farm.
The research was made in 2009-2011, in one of the Lithuania dairy cows farm. In this farm is held 850 cattles, which 300 of them is milked cows. For the aim to answer to raised tasks, was chosen 25 non inseminated cows after calving. On the day of insemination were taken specimens (blood, milk) and after 90 after insemination were checked pregnancy by rectal palpation method. By received results, cows were distributed into two groups: fertilized (n=15) and non-fertilized (n= 16).
After made the research was estimated that influence for fertilization had the concentration of calcium in a serum of blood. The concentration of fertilized cows statistically reliably were higher than non-fertilized (p<0,05). Influence for a fertilization of cows had their productivity. The cows which yearly milk production average was less (7448 kg) than those, whose production were higher ( 7535) (p<0,05) , fertilized better. Was established the influence of age for fertilizing. The cows of the first lactation fertilized better than elder (p<0,05). Also was measured the influence of feed energy and proteins metabolism for cows’ fertilization. Better fertilized cows which milk urea concentration were lesser. The fertilized cows’ average milk urea concentration was 19 mg%, non-fertilized – 22,7 mg%. (avg. 19 mg), (p<0,05), fertilized cows’ milk fat and proteins proportion was less than non-fertilized (avg. 1,2). It is recommended to balance proteins and energy, also calcium amount in ration, observe more the ruts of productive cows.
6
ĮVADAS
Yra daug veiksnių, kurie veikia melžiamų karvių reprodukcinę sistemą. Apsivaisinimo galimyb÷ sumaž÷ja d÷l reprodukcin÷s sistemos sutrikimų- endometritų, rujos nepasireiškimo, pasikartojančių s÷klinimų (Dutta et al. , 1988) neigiamo energijos balanso, ur÷jos koncentracijos pokyčių kraujyje, vitaminų kiekio, spermos kokyb÷s, netinkamos s÷klinimo technikos (Roche JF, Royal MD, 2000), netinkamo rujos nustatymo (Saint-Dizier ir Chastant-Maillard 2012), užsilaikius nuovaloms, esant kiaušidžių cistoms (Lucy MC. 2001, Gro¨hn YT, Rajala-Schultz PJ. 2000). Karv÷s gali būti neapvaisinamos, d÷l neįvykusios ovuliacijos (Peter et al. 2009), prasto sveikatingumo, žemo produktyvumo, prastos kondicijos ar netinkamo temperamento (Diskin ir Morris 2008). Karvių nevaisingumas n÷ra vien tik lyties organų sistemos susirgimų pasekm÷. (Иноземцев и др., 2000) .
Gyvuliai d÷l sutrikusios medžiagų apykaitos patiria stresą, susilpn÷ja jų atsparumas, jie suserga kitomis ligomis, patiriama labai didelių nuostolių d÷l nevaisingumo, sumaž÷jusio produktyvumo, padid÷jusių veterinarinių išlaidų ir darbo sąnaudų. Ištirta, kad išsivystę metabolin÷s ligos koreliuoja su produkcijos kiekiu bei karvių amžiumi ir yra rizikos faktorius kitoms ligoms. (Dorp et al., 1998; Fourichon et al., 2000; Goff, 2004).
Maždaug 15- 20 proc. karvių pirmoje laktacijoje dažniausiai išbrokuojama d÷l prasto vaisingumo (Brickell ir Wathes 2011).
D÷l nevaisingumo, ūkiai patiria didelių ekonominių nuostolių. Galima išskirti du pagrindinius:
1. Pailg÷ja veršiavimosi intervalas- tai sąlygoja ilgesnę laktaciją ir ilgesnį užtrukinimo laikotarpį.
2. Karvių brokavimas d÷l nevaisingumo ir ginekologinių ligų- tai priklauso nuo amžiaus ir produktyvumo.
7 1. lent. Reprodukcin÷s sistemos parametrai ir tikslai.
Parametrai Tikslai
Intervalas nuo veršiavimosi iki s÷kmingo apsivaisinimo < 90 dienų
Intervalas nuo veršiavimosi iki pirmo s÷klinimo < 70 dienų
Apsivaisinimo indeksas > 60 % S÷klinimų skaičius iki apsivaisinimo < 1,5
Abortai ( 45- 265 dienos) < 3%
Brokavimai d÷l nevaisingumo< 5 %
Pirmo veršiavimosi amžius 24 m÷nesiai
Šaltinis: P. C. Nelis „ Compendium Of Animal Reproduction“ 1995m.
Darbo tikslas. Susisteminti ir apibendrinti mokslinę literatūrą apie karvių neapsivaisinimo priežastis, išsiaiškinti veiksnius, mažinančius karvių apsivaisinimo galimybes tiriamajame ūkyje.
Darbo uždaviniai:
1. Surinkti ir išanalizuoti literatūrą apie karvių nevaisingumo priežastis. 2. Nustatyti priežastis, įtakojančias karvių apsivaisinimą X ūkyje.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1 . 1. Reprodukcin÷s sistemos sutrikimai
Reprodukcin÷s sistemos sutrikimus galima suskirstyti į šias grupes: • Nuovalų užsilaikymas
• Sekrecijos sutrikimai • Nepastebimos rujos • Nereguliarus lytinis ciklas • Netinkamas s÷klinimas • Abortai
1. 1. 1. Fiziologiniai procesai po veršiavimosi
Gimdos involiucija
Gimdai susitraukti po veršiavimosi reikia apie 3 savaičių laiko (Ron Torell ir Donald Klingborg, 2004). Epitelio ir endometriumo regeneracija užtrunka 40- 50 dienų. Pirmas 7- 23 dienas po veršiavimosi prostaglandinų kiekis yra padid÷jęs, tai skatina greitesnį gimdos susitraukimą.
Kiaušidžių aktyvumas
Intervalas nuo veršiavimosi iki pirmos ovuliacijos priklauso nuo veisl÷s, š÷rimo, primilžio. Lytinis ciklas normalizuotis tur÷tų per 40 dienų po veršiavimosi. Karvių, kurios žindo veršiukus, laikas iki pirmos ovuliacijos pailg÷ja.
9 Apsivaisinimas
Maždaug 85 proc. karvių apsivaisina, tačiau d÷l ankstyvojo ir v÷lyvojo embrioninio mirtingumo, šis skaičius sumaž÷ja iki 50- 60 proc. (P. C. Nelis 1995m.). 40 proc. ankstyvųjų embriono žūčių įvyksta per tris savaites nuo apvaisinimo, esant normalioms sąlygoms. (Hugentobler et al., 2008). Diskin ir Morris (2008) rašo, kad vidutinio produktyvumo karv÷ms, 40 proc. ankstyvųjų embriono žūčių įvyksta per 8- 16 dienų nuo s÷klinimo, šis skaičius išauga iki 56 proc. didesnio produktyvumo karv÷ms, o ruja v÷l pasireikš po 18- 24 dienų, kai sunyks geltonasis kūnas. Mažai mokslinių tyrimų galimą atlikti siekiant išsiaiškinti gimdos būklę, embrionų išlikimui (Hugentobler et al., 2004).
Taip pat embrionų žūčių pasitaiko ir v÷lesniame laikotarpyje, daugiausia antrą veršingumo m÷nesį (Diskin ir Morris 2008) . Embrionų žūčių ir abortų pasitaiko d÷l tam tikrų virusinių ligų, kurių suk÷l÷jai Pestivirus genties Flaviviridae šeimos virusas ir Neospora caninum. Šios ligos plačiai paplitę tarp karvių (Givens ir Marley 2008) .
Kita galima abortų priežastis yra klinikiniai mastitai (Hansen et al. 2004).
Galiausiai buliai ir jų genotipai yra siejami su nevaisingumu ir sumaž÷jusiu embrionų išlikimu (Bulman 1979; Khatib et al. 2010) .
1. 1. 2. Nuovalų užsilaikymas
Autoriai skirtingai įvardina laiko tarpą, per kiek turi atsidalinti nuovalos. Vieni sako per 6- 8h (P. C. Nelis 1995m. ), 8–12 h (Paisley et al. 1986; Fourichon et al. 2000; Drillich et al. 2003), 12–24 h (Roberts 1986) , 48 h (Lee et al. 1989) po veršiavimosi.
Užsilaikiusios nuovalos gali prailginti laiką, per kurį gimda susitrauktų iki normalaus dydžio (Holt et al. 1989), gali būti pridisponuojantis faktorius susirgti endometritu (Laven ir Peters 1996), sumažina apsivaisinimo galimybę (Curtis et al. 1985; Holt et al. 1989; Stevens ir Dinsmore 1997), gali susirgti ketoze (Bruun et al. 2002; Melendez et al. 2003) . Nustatyta, jog po veršiavimosi suleidus prostaglandinų ar oksitocino greičiau nuovalos neatsidalina (Peters ir Laven 1996; LeBlanc et al. 2005) .
10
LeBlanc et al. (2004) nustat÷, jog karv÷s, kurių didesnis neigiamas balansas prieš veršiavimąsi ir aukštesn÷ koncentracija neesterifikuotų riebiųjų rūgščių yra 80 proc. didesn÷ tikimyb÷, kad užsilaikys nuovalos. Taip pat didesn÷ rizika toms, kurioms trūksta vitamino E.
1. 1. 3. Sekrecijos sutrikimai
Tai simptomas uždegiminių procesų makštyje, gimdoje ar šlapimo sistemoje.
Gimdos uždegimas- rizikos veiksnys reprodukcinei sistemai, d÷l to sumaž÷ja apsivaisinimo indeksas, pailg÷ja intervalas nuo veršiavimosi iki pirmo s÷klinimo. D÷l nes÷kmingų s÷klinimų išauga brokavimo procentas (Borsberry ir Dobson 1989; LeBlanc et al. 2002). Vietinis uždegimas sukelia kiaušidžių funkcijos sutrikimus, taip pat siunčia signalus į pogumburį ir hipofizę, o tai gali neigiamai paveikti kiaušidžių aktyvumą ir lytinį ciklą. (Battaglia et al. 2000; Sheldon et al. 2002; Sheldon ir Dobson 2004; Herath et al. 2007; Miller et al. 2007). Uždegimai diagnozuojami bakteriologiniais, citologiniais, histologiniais tyrimais, tačiau tai n÷ra labai naudinga, nes gydymą reikia prad÷ti nedelsiant (Bretzlaff 1987; LeBlanc et al. 2002; Sheldon et al. 2006).
Beveik visoms karv÷ms pra÷jus 2- 3 savait÷ms po veršiavimosi pasireiškia bakterinis gimdos uždegimas (Sheldon 2004) , 10- 20 proc. pasireiškia metritas- sistemin÷ liga, kurios klinikiniai požymiai- karščiavimas, dvokiančios išskyros iš makšties. Dažniausiai būna 3- 9 dieną po veršiavimosi. 5- 15 proc. – pūlingos išskyros iš makšties (Dubuc et al. 2010a). 15- 40 proc. pra÷jus m÷nesiui po veršiavimosi pasireiškia gimdos kaklelio uždegimas (Deguillaume et al. 2012; Schult 2009). 10- 30 proc. 1- 2 m÷nesį po veršiavimosi serga endometritu ( reziumuoja LeBlanc et al. 2011). D÷l šių priežasčių, pailg÷ja vidutinis laikas iki kol karv÷ taps veršinga. Nors šios lyties organų ligos yra skirtingos ir gali pasireikšti atskirai, tačiau paprastai po veršiavimosi karv÷s serga daugiau nei viena šių ligų, 37 proc. sirgo vaginitu, metritu arba endometritu (Dubuc et al. 2011) , 56 proc. pra÷jus 5 savait÷ms po veršiavimosi sirgo endometritu arba cervicitu (Deguillaume et al. 2012) . D- serijos prostaglandinai dalyvauja embriono implantacijai, tod÷l endometritas neigiamai veikia vaisingumą (Gabler et al. 2009) .
Klinikin÷ ketoz÷ - rizikos faktorius susirgti endometritu( Cheong ir kt. 2011). Dubuc et al. (2010b) nustat÷, kad kai BHB > 1,1mmol/l. pra÷jus savaitei po veršiavimosi yra didesn÷ tikimyb÷ karv÷ms sirgti endometritu, bet ne kitomis reprodukcijos organų ligomis. Duffield ir kt.
11
(2009) duomenimis, kai beta- hidroksibutiratų kraujo serume buvo > 1,2- 1,4 mmol/ l,1- 2 savaitę, 3 kartus padid÷jo rizika susirgti metritu. Mastitas ir metritas- dažnai pasitaikančios ligos, kurios sumažina galimybę apsivaisinti. Infekcijos nutraukia prieš ovuliacinę LH banga, slopina folikulų augimą (Sheldonet et al. 2009) . D÷l pablog÷jusi gimdos mikrofloros did÷ja s÷klinimų ir embrioninių žūčių skaičius (Hill ir Gilbert 2008). Mastitas taip pat siejamas su sumaž÷jusiu veršingų karvių skaičiumi (Hansen et al. 2004).
Yra didelis tarpusavio ryšys tarp ūmios infekcijos, l÷tinio uždegimo ir susilpn÷jusios audinių regeneracijos. Tai labai svarbu gimdos audiniams, nes turi atsistatyti audinių struktūra po veršiavimosi ir pasiruošti kitam veršingumui (Wathes et al. 2009).
Endometritas- dažna nevaisingumo priežastis. Spermatozoidai, patekę į endometritu sergančios karv÷s lytinius takus, neapvaisina kiaušin÷lio, nes juos pažeidžia arba sunaikina bakterijų išskirti toksinai, aktyvios uždegimin÷s kilm÷s ląstel÷s bei jų medžiagų apykaitos produktai. Uždegiminis procesas pažeidžia gimdos gleivin÷s kraujagysles, tod÷l placenta netinkamai formuojasi arba yra pažeidžiama. Tai gali sukelti abortą, vaisiaus žūtį, irimą arba kitokią veršingumo komplikaciją (Grunert, 1999).
Melendez et al. (2004) rašo, jog karv÷ms, kurioms užsilaiko nuovalos, kraujyje kalcio koncentracija būna mažesn÷. Taip pat d÷l neigiamo energijos balanso sul÷t÷ja gimdos involiucija, ir bakterijų pasišalinimas (Lewis 1997). D÷l to pasireiškia l÷tinis endometritas, kuris žymiai sumažina apsivaisinimo galimybę (Gilbert et al. 2005).
Metritas, užsilaikiusios nuovalos- svarbūs rizikos veiksniai vaisingumui. Karv÷s, kurios sirgo metritu turi 15 proc. mažesnę tikimybę apsivaisinti, nei nesirgusios (Gröhn ir Rajala-Schultz 2000) ir 3.3 karto dažniau linkusios patirti v÷lesnį apvaisinimą (Kim and Kang 2006).
1. 2. Š÷rimo įtaka reprodukcinei sistemai
Kritiniais taškais laikomos trys savait÷s prieš veršiavimąsi ir po, taip vadinamas tranzitinis periodas. Paskutin÷mis trimis veršingumo savait÷mis endokrinin÷ pusiausvyra labai greitai keičiasi- pasiruošti ir išskirti pieną (Lucy 2001; Wathes et al. 2008b). Tod÷l pastebimas padid÷jęs maisto medžiagų poreikis, patenkinti vaisiaus vystymąsi ir pieno liaukos aktyvumą. Po veršiavimosi, maisto poreikis padid÷ja staiga, d÷l pieno produkcijos, išryšk÷ja neigiamas energijos balansas. Maisto medžiagų įsisavinimas yra susijęs su gyvūno kūno mas÷s indeksu
12
prieš veršiavimąsi, palankiomis aplinkos sąlygomis, tinkamu š÷rimu, stresoriais, kurie susiję su gimdos, nagų ir/ ar medžiagų apykaitos ligomis.
Esant medžiagų apykaitos sutrikimams, keičiasi lytinių takų sekrecija (Wathes et al. 2008a) .
Praktikoje karvių stovis vertinamas pagal kūno mas÷s indeksą. Staigus kūno mas÷s maž÷jimas siejamas su nevaisingumu. Dechow et al. 2001; Pryce et al. 2001; Berry et al. 2003; Kadarmideen 2004)
Trūkstant energijos, pirmosios ovuliacijos laikas pailg÷ja. Energijos trūkumas sumažina ar susilpnina gonadotropinio liberino sekreciją, o jis savo ruožtu visų kitų hormonų sekreciją, t. y. folikulus stimuliuojančio, liuteinizuojančio. Taip atitolina ovuliaciją. Mažas energijos kiekis ne tik mažina liuteinizuojančio hormono sekreciją (toliau- LH) , bet ir sumažina kiaušidžių atsaką į šį hormoną ( Butler, 2001).
D÷l neigiamo energijos balanso, nesubręsta kokybiškas oocitas, manoma, jog d÷l besaikio neesterifikuotų riebalų kaupimosi (Van Hoeck et al. 2011) arba d÷l padid÷jusios amonio ar/ ir ur÷jos koncentracijos šeriant baltymingais pašarais (Leroy et al. 2008).
Užtrukinimo laikotarpiu, ir pradžioje laktacijos, didžiausi pokyčiai vyksta endokrinin÷je sistemoje- sustipr÷ja gliukoneogenez÷, lipoliz÷, ketogenez÷. Siekiant patenkinti padid÷jusį energijos ir gliukoz÷s poreikį, didelio produktyvumo karv÷s ima naudoti riebalų atsargas. (Herdt, 2000).
Žemas gliukoz÷s kiekis kraujyje gali būti susijęs su nevaisingumu (Dutta et al. , 1988 ) . Padidinus gliukoz÷s koncentraciją, sutrump÷ja laikas nuo veršiavimosi iki pirmos rujos (Miyoshi et al., 2001). Gliukoz÷s koncentracija priklauso nuo mitybos (Kornalijnsliper et al., 2000).
Karvių, kurios neapsivaisino per 3 m÷nesius, koreliavo serumo gliukoz÷s ir pieno laktoz÷s, baltymų ir serumo bendrųjų baltymų koncentracija. Tai atitinka literatūros duomenis apie energijos balansą (su pašaru gaunama energija), vidutiniškai koreliuojantį su kraujo gliukoze, šlapalu ir albuminais (Reist et al., 2002 ).
Neigiamas energijos balansas ankstyvoje laktacijoje daro neigiamą įtaką karvių vaisingumui s÷klinimo laikotarpiu. Nustatyta, kad sveikata ir vaisingumas susiję su kūno mas÷s indeksu veršiavimosi laikotarpiu ir ankstyvoje laktacijoje (Butler, 2000; Heuer et al., 1999; Broster ir Broster, 1998). D÷l šios priežasties nusilpsta imunin÷ sistema, tod÷l pra÷jus dviem savait÷ms po veršiavimosi 40 proc. karvių suserga metritu, endometritu ir/ arba mastitas
13
pasireiškia 20- 50 proc. visų karvių (Zhao ir Lacasse 2008; Sheldon et al. 2009). Esant neigiamam energijos balansui ret÷ja LH pulsas, sul÷t÷ja vyraujančio folikulo augimo greitis (Roche et al., 2000). Taip pat turi įtakos endokrininei sistemai, tod÷l, sumaž÷jus energetinių medžiagų kraujo plazmoje, sumaž÷ja kai kurių hormonų sintez÷. Tai tiesiogiai veikia reprodukciją (Collard et al., 2000).
Beta hidroksibutiratų koncentracija didesn÷ ankstyvoje laktacijoje ir susiję su klinikine ir subklinikine ketoze (Duffield et al. 1997; Wathes et al. 2007b).
Po veršiavimosi insulino kiekis karvių kraujo serume nukrenta ir neigiamai koreliuoja su primilžiu. (Wathes et al. 2007b). Insulino koncentracijos įtaka vaisingumui buvo įrodyta šeriant telyčias ir melžiamas karves pašarais, kurie sumažina arba padidina insulino kiekį (Adamiak et al. 2005; Garnsworthy et al. 2009) .
Šlapalas (urea) yra labai maža molekul÷, bet svarbi pieno komponento dalis. Didelis pieno šlapalo kiekis parodo nesubalansuotą š÷rimą, potencialų pieno kiekio praradimą ir karv÷s nevaisingumo riziką (Roche 2000) . Padid÷jusi pieno ir kraujo šlapalo koncentracija turi įtakos gimdos atsistatymui ir ovuliacijai (Butler, 2000) .
Mokslininkai (Eicher, 2004; Legath et al., 2001) nustat÷, kad, šeriant subalansuotu pašaru, šlapalo koncentracija karvių piene kinta tarp 15–30 mg%.
Siekiant padidinti pieningumą, karv÷s šeriamos baltymingais pašarais tačiau padid÷ja ur÷jos kiekis kraujyje (Butler et al., 1996; Ferguson et al., 1993; Blanchard et al., 1990;Canfield et al., 1990; Kaim et al., 1983; Jordan ir Swanson, 1979a) . Kai ur÷jos koncentracija kraujo plazmoje aukštesn÷ nei 190 mg/ l ( Butler, 2000), o pieno ur÷ja aukštesn÷ nei 154 mg/l (Rajala-Schultz et al., 2001; Butler et al., 1996; Ferguson et al., 1993, 1988) sumaž÷ja karvių apsivaisinimo galimyb÷. Tai susiję su pasikeitusia gimdos mikroflora, sumaž÷jusia progesterono sekrecija, kuri sumažina galimybę subręsti tinkamiems oocitams, sutrikdo embriono vystymąsi (Sinclair et al.. , 2000) . Aukšta ur÷jos koncentracija kraujyje, pakeičia gimdos pH (Rhoads et al., 2004; Elrod ir Butler, 1993; Elrod et al., 1993) .
Tyrimais pagrįsta, jog apsivaisinimo galimyb÷ sumaž÷ja, šeriant baltymingais pašarais (Butler et al., 1996; Ferguson et al., 1993; Blanchard et al., 1990; Canfield et al., 1990; Kaim et al., 1983; Jordan ir Swanson, 1979a). Ūr÷ja, toksiškai veikia kiaušialąstę ir ankstyvąjį embrioną. Tikslus veikimas, n÷ra išaiškintas (Ferguson ir Chalupa, 1989).
14
Anot V. Žilaičio ir bendradarbių (2006), pernelyg didelis šlapalo kiekis biologiniuose skysčiuose turi įtakos gimdos atsigavimui ir ovuliacijai. Padid÷jusi (taip pat ir sumaž÷jusi) šlapalo koncentracija įsp÷ja, kad karv÷s dažniau sirgs reprodukcin÷s sistemos ligomis.
1. pav. Grafike pavaizduotas kūno mas÷s indeksas, kiekvieną laktacijos m÷nesį.
Šaltinis: (http://onlinelibrary.wiley.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt:2048/doi/10.1111/j.1439-0388.2007.00675.x/pdf) [žiūr÷ta 2013. 01. 05]
1. 3. Karv÷s fiziologin÷ būkl÷ daranti įtaką reprodukcinei sistemai
1. 3. 1. Produktyvumas ir reprodukcija
Karvių produktyvumas priklauso nuo veršelių kiekio, per jos gyvavimą ( Sørensen ir Østergaard, 2001) .
Nevaisingumas dažnai siejamas su didele pieno sekrecija, tačiau vidutiniškai produktyvios karv÷s, taip pat turi problemų su reprodukcine sistema (Butler, 2001) .
15 1. pav. Grafikas iliustruoja primilžio įtaką vaisingumui, nuo 1960m.
Šaltinis: sudaryta pagal Royal at al. , 2000
(http://www.docstoc.com/docs/72102857/International-Dairy-Cattle-Fertility-Conference) [žiūr÷ta 2013. 01. 07]
Produktyvių karvių apsivaisinimas dažnai lengvesnis, o tai susiję su geresniu š÷rimu, sveikesn÷mis karv÷mis. (Staples CR, Thatcher WW, Clark JH 1990) .
Norint netur÷ti problemų su reprodukcine sistema, reikia atkreipti d÷mesį į detales: sveikatingumą po apsiveršiavimo, gimdos ir kiaušidžių būklę, tinkama pagalba veršiuojant karvę, rujos steb÷jimą, s÷klinimo laiką, spermos laikymą ir paruošimą, kokybišką s÷klinimą, veršingumo nustatymą, š÷rimą prieš veršiavimąsi ir po veršiavimosi ( Butler, 2001). Tiksliai nustatyti ruja sud÷tinga produktyvioms karv÷ms, bei rujos laikas yra sutrump÷jęs, lyginant su mažesnio produktyvumo karv÷mis (Lopez et al. 2004).
16 2. pav. Pieno kiekio įtaka rujos laikui
Šaltinis: (http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0378432003002185) [žiūr÷ta 2012. 12. 27]
Laktuojančių karvių pirmoji ovuliacija įvyksta, pra÷jus 3 savait÷ms po apsiveršiavimo, o pirmoji ruja pasireiškia dar po 3 savaičių. Maždaug 15 proc. karvių pirmuosius du m÷nesius po apsiveršiavimo būna pakitęs kiaušidžių aktyvumas d÷l folikulinių ar geltonkūnio cistų, o tai gali tur÷ti įtakos apsivaisinimui. Be to, maždaug 50 proc. melžiamų karvių ruja numatytu laiku nenustatoma, tod÷l pailg÷ja intervalas nuo veršiavimosi iki apsivaisinimo.
Pagrindiniai veiksniai, lemiantys karv÷s produktyvumą, yra paveldimumas, mityba, sveikata. Didelis pieningumas nebūtinai atspindi gerą karv÷s sveikatą. Praktikoje dažnai pastebimas atvirkštinis reiškinys: kuo produktyvesn÷ karv÷, tuo dažnesni medžiagų apykaitos ir reprodukcin÷s sistemos sutrikimai.
Pieno produkcija siejasi su karvių vislumu. Kol produktyvumas did÷ja ( paprastai iki 60 laktacijos dienos) , apvaisinti karvę gana sud÷tinga. Šiuo laikotarpiu piene yra vidutiniškai apie 4, 5- 4, 7 proc. laktoz÷s. Manoma, kad šiuo laikotarpiu karv÷ms trūksta energijos, kad gal÷tų subrandinti visavertę kiaušialąstę ir prad÷ti rujoti. Įrodyta, kad trūkstant energijos, susilpn÷ja hipofizio funkcija ir neišskiriamas liuteinizuojantis hormonas. Tik maž÷jant produktyvumui, laktoz÷s koncentracija piene padid÷ja iki 4, 85 proc. , tai rodo pakankamą apsirūpinimą energetin÷mis medžiagomis.
Pieno sud÷ties rodikliai gali atspind÷ti reprodukcinę gyvulio būklę. Didelis produktyvumas veikia reprodukcijos funkcijas. Jei nustatoma didesn÷ pieno proteinų
17
koncentracija, tokių karvių trumpesnis laikas nuo veršiavimosi iki apsivaisinimo ir periodas po veršiavimosi iki kitos pirmaveršių rujos. Jei pirmaveršių pienas ypač baltymingas, periodas po veršiavimosi iki pirmos rujos taip pat būna trumpesnis. Jei per pirmąsias 4 savaites po veršiavimosi piene nustatoma daugiau riebalų, sumaž÷ja apsivaisinimo tikimyb÷ per pirmąjį s÷klinimą, jei pienas riebus daugiau kaip m÷nesį, greičiausiai užsitęs periodas po atsivedimo ( Vytuolis Žilaitis, 2007) .
1. 3. 2. Amžius ir reprodukcija
Tam, kad karv÷ būtų vertinga, ji turi išlikti vaisinga. Amžius ir laktacijų skaičius turi įtakos vaisingumui. Telyčių vaisingumas nustatomas pagal amžių, kuomet ji veršiuojasi. Užsitęsus šiam laikotarpiui prastesnis apsivaisinimas pirmoje laktacijoje ir sumaž÷ja jos ilgaamžiškumas (Wathes et al. 2008a; Sakaguchi 2011). Telyčios veršiuotis turi, būdamos maždaug 2 metų amžiaus ir pasiekusios 82- 90 proc. subrendusios karv÷s svorio, tod÷l pirmoje laktacijoje maisto medžiagas jos naudoja augimui, bei pieno gamybai. Netinkamas augimas gali būti rizikos faktoriumi pasireikšti distocijai, taip pat gali tur÷ti įtakos vaisingumui pirmoje laktacijoje (Ettema ir Santos 2004).
Reprodukcijos efektyvumas priklauso ir nuo karv÷s amžiaus, ir nuo veršiavimųsi skaičiaus. Pirmaverš÷s karv÷s pradeda rujoti dažniausiai 20- 30 dienų v÷liau negu vyresn÷s. Pirmaverš÷s karv÷s labiau kenčia d÷l energijos deficito. Geriausios reprodukcijos yra 2- 4 laktacijų karv÷s. Atvedusių 6- 7 veršius karvių reprodukcija pastebimai pradeda silpn÷ti. ( Vytuolis Žilaitis, 2007)
Pirmos laktacijos karvių vaisingumas gali būti prastesnis, lyginant su vyresn÷mis karv÷mis (e.g. Wu et al. 2012) ir jos dažnai patiria uždelstą kiaušidžių ciklo atsinaujinimą (Wathes et al. 2007a).
Vyresn÷ms ir didesnio produktyvumo karv÷ms yra didesn÷ tikimyb÷ sirgti ginekologin÷mis ligomis (Fleischer et al. 2001) . Lyginant su 2- 4 laktacijų karv÷mis, vyresn÷ms karv÷ms dažniau užsilaiko nuovalos, formuojasi kiaušidžių cistos, pasitaiko netaisyklingos vaisiaus pad÷ties atvejų, ( Vytuolis Žilaitis, 2007) formuojasi pastovus geltonasis kūnas (Opsomer et al. 2000) .
18
S÷klinimo indeksas did÷ja su kiekviena laktacija. Iš pirmo karto apsivaisina 60 proc. pirmaveršių. Septintos laktacijos karvių s÷klinimo indeksas padid÷ja iki 2,2- 2,3 ( Vytuolis Žilaitis, 2007) .
V. Žilaičio ir bendradarbių 2006 m. paskelbtais duomenimis apie subklinikinio mastito ir reprodukcin÷s funkcijos asociaciją su mažesniu laktoz÷s kiekiu. Tiek neapsivaisinusių, tiek sergančių subklinikiniu mastitu karvių piene laktoz÷s statistiškai patikimai mažiau nei sveikų. Kuo intensyvesnis patologinis procesas pieno liaukoje ir organizme, tuo silpnesn÷ pieno liaukos funkcija – tuo mažiau laktoz÷s.
Manoma, kad karvių sveikatingumo rodiklis yra somatinių ląstelių skaičius piene. Jis parodo atsparumą mastitams, kintančias karvių imunines savybes (Yildiz, Kaygusuzoğlu, 2005; Šimkien÷, Juozaitien÷, 2007; Žakas, 2002; Pečiulionien÷, Pauliukas, 2004).
1. 4. Mikro ir makro elementų įtaka reprodukcijai
Reprodukcin÷ veikla priklauso nuo organizme esančių hormonų, fermentų ir mineralinių medžiagų apykaitos (Иноземцев и др., 2000) . Ypač svarbios mineralin÷s medžiagos- makro- ir mikroelementai (Турченко и др., 2001). Ilgalaikis jų trūkumas ar perteklius, nesubalansuotas elementų santykis lemia organizmo sistemų struktūros ir veiklos pokyčius, kurie gali daryti įtaką ir reprodukcijai (Aкназаров, 1998).
Sutrikus mineralinių medžiagų apykaitai, visuose organuose nustatoma morfologinių, histocheminių pakitimų ( Vytuolis Žilaitis, 2007) .
Gyvūno organizme pagrindiniai makroelementai yra kalcis, fosforas, magnis, chloras, kalis, natris, siera. Šie elementai yra organizmo mineralinių medžiagų pagrindas. Mineralin÷s medžiagos gyvūnų organizme nulemia įvairių biologinių skysčių osmosinį sl÷gį, joninę j÷gą, buferines sistemas. Makroelementų poreikis gyvūnui per parą svyruoja nuo kelių miligramų iki keliolikos gramų, tai priklauso nuo gyvulio rūšies, amžiaus, svorio, lyties, produktyvumo, vaisingumo ( besilaukiančios jauniklių) , laktacijos ir kt. ( Soeten et al. , 2010 ) .
Mineralin÷s medžiagos kraujo serume palaiko organizmo homeostazę. Trūkstant organizme kalcio, fosforo ar magnio pažeidžiama nervų ir raumenų funkcija, mažiau sunaudojama pašaro, susilpn÷ja žarnų ir lytinių organų peristaltika (Goff, 2004) , susilpn÷ja gyvulių atsparumas susirgimams, sumaž÷ja produktyvumas, pablog÷ja produkcijos kokyb÷, sutrinka reprodukcin÷s funkcijos (Windisch, 2003, 2008; Kumar et al. , 2011).
19 2 lent. Mikroelementų įtaka galvijų organizmui ir sergamumui
Poveikis Varis Cinkas Selenas Jodas Manganas Kobaltas
Vaisingumas + + + + Abortas + + + + + Placentos užsilaikymas + + Metritas + + + + Vakcinacijos efekto silpn÷jimas + + + + Mirtingumas + + + + Enteritas + + + + Miopatija + Kv÷pavimo sistemos pakenkimai + + + + Augimo sul÷t÷jimas + + + + + Kaulų būkl÷ + Imunitetas, atsparumas ligoms + + + + Plaukų, nagų, odos būkl÷ + + + +
20 1. 4. 1. Kalcis
Normaliomis sąlygomis 90 proc. organizme esančio kalcio yra kauliniame audinyje, likusi kalcio dalis cirkuliuoja organizme kompleksuose su baltymais, 9 proc. sudaro druskos. Galvijo organizme daugiau kaip 98 proc. kalcio yra kauluose ir dantyse, o likusi dalis- ląstel÷se ir tarpląsteliniame skystyje. Kalcis yra ekstraceliuliarinis makroelementas, kraujyje jo yra daugiau negu ląstel÷se. Apie pus÷ kraujyje esančio kalcio yra jonizuota, biologiškai aktyvia forma. Kraujo serume jonizuoto kalcio kiekis yra pastovus. Kita kalcio dalis chemiškai susijungusi su kraujo baltymais ir yra netirpios formos. N÷ra vieningos nuomon÷s, kiek kalcio tur÷tų būti sveikų karvių kraujo serume. Nurodoma, kad Lietuvoje kalcio kiekis karvių kraujo serume svyruoja nuo 2,45 iki 3,25 mmol/l ( Stundžien÷ ir kt. , 2000) . Kiti autoriai nurodo skirtingus kalcio kiekius karvių kraujo serume esant įvairioms veršingumo ir laktacijos stadijoms: užtrūkusioms- 2,2- 2,9 mmol/l, šviežiapien÷ms- 2,0- 2,8 mmol/l, viduryje laktacijos- 2,2- 2,9 mmol/l ( Van Saun, 1997; Herdt, 2000) .
Kalcio dalis, nesusijusi su kaulais, dalyvauja daugelyje galvijų organizme vykstančių biologinių procesų. Ca2+ jonai reguliuoja ląstelių membranų pralaidumą, svarbūs fermentų veikloje, raumenų susitraukimui, kraujo kreš÷jimui, perduodant nervinį impulsą, taip pat reikalingi kai kurių hormonų veikloje ir transportui pro biologines membranas ( Dodds, 1989; Horst et al. , 1994, 2003) .
Ląstel÷s viduje esantis kalcis yra svarbus hormonų sekrecijai, moduliacijai ir kai kurių fermentų išskyrimui, pvz. , amilaz÷s išskyrimui iš seilių liaukos. Kalcio jonai reguliuoja ląstelių membranų laidumą natrio ir kalio jonams. Padid÷jus jo koncentracijai, laidumas maž÷ja, o sumaž÷jus- did÷ja ( Berger et al. , 2000; Reuss, 2000) , kai kalcio koncentracija tarpląsteliniame skystyje pakyla, padid÷ja nervų ir raumenų ląstelių dirglumo slenkstis, tod÷l slopinama CNS ir atsipalaiduoja visi raumenys iki atonijos. Sumaž÷jus kalcio koncentracijai tarpląsteliniame skystyje, ląstelių dirglumo slenkstis maž÷ja- vystosi traukuliai. Patekęs į raumenų ląsteles, kalcis jungiasi su troponinu ir aktyvina aktino sąveika su miozinu. D÷l to stipr÷ja raumens susitraukimo j÷ga. Tik sumaž÷jus jonizuoto kalcio kiekiui ląstel÷se, raumuo atsipalaiduoja ( Fetman, 2001) , magnio jonai yra kalcio jonų antagonistai ( Xapkebny, 1999) . Kalcis būtinas normaliai širdies veiklai. Trūkstant organizme kalcio, sumaž÷ja baltymų, ATF, eritrocitų, hemoglobino.
21
Ilgalaikis kalcio trūkumas pašaruose sukelia kaulų ligas: rachitą jauniems gyvūnams ir osteomaliaciją- suaugusiems ( McDowell, 1989; Cuncha, 1991) . Be to, gali pasireikšti anoreksija, svorio sumaž÷jimas, hipogalaktija, nervų ir raumenų disfunkcija (Call et al. , 1986; Shupe et al. , 1988) . Didelio produktyvumo melžiamoms karv÷ms kalcio kiekio sumaž÷jimas kraujyje neigiamai veikia virškinamojo trakto bei pieno liaukos ir spenio sfinkterių lygiųjų raumenų susitraukimą ( Goff, Horst, 1997) . Taip pat kalcio jonai svarbūs imuninių ląstelių funkcijoms. Nustatyta, kad hipokalcemija sergančioms karv÷ms sutrinka periferinių mononuklearinių ląstelių ( PMBC) aktyvumas ( Kimura et al. , 2006) . Kalcio stoka, arba hipokalcemija po apsiveršiavimo, yra rizikos faktorius daugeliui ligų ir yra tiesioginis rizikos faktorius did÷jančiam gyvulių brokavimui ( DeGaris, Lean, 2008) .
Žemas kalcio kiekis susijęs su nusilpusia imunine sistema, tačiau kalcio kiekio įtaka reprodukcin÷s sistemos ligoms yra neaiški. Iš tikrųjų visos karv÷s veršiavimosi metu ir 1-3 dienas po veršiavimosi patiria tam tikro laipsnio hipokalcemiją. Kalcio kiekis kraujo serume 2, 2 mmol/l savaitę po veršiavimosi yra susijęs su padid÷jusia galimybe susirgti šliužo dislokacija, sumaž÷ja primilžis 3kg/ d ankstyvoje laktacijoje ir šiek tiek sumaž÷ja galimyb÷ apsivaisinti pirmo s÷klinimo metu (Chapinal et al. 2011, 2012). Daug mokslinių tyrimų atlikta, tačiau jokių asociacijų nebuvo rasta tarp metrito, endometrito ir hipokalcemijos (Dubuc et al. 2010b; Cheong et al. 2011). Chapinal et al. (2011) matuodamas kalcio kiekį kraujo serume savaitę, taip pat nenustat÷ jokio ryšio su metritu ( prieš nustatant ligą) .
Hipokalcemija sutrikdo gimdos involiucijos procesą, tod÷l pailg÷ja laikotarpis tarp veršiavimosi ir apsivaisinimo (Roche et al., 2000) .
1. 4. 2. Fosforas
Fosforas ( P) yra paplitęs gamtoje ir jo trūkumo pašaruose praktiškai nebūna. Organizmas greitai pasisavina organinius ir neorganinius fosforo junginius ( fosfatus) . Fosforas yra svarbus organizmo buferin÷s sistemos komponentas ir reikšmingas faktorius, lemiantis organizmo pH ( Philips, 1988) . Fosforas ir kalcis yra pagrindin÷s kaulų sud÷tin÷s medžiagos ( Kemi et al. , 2006) . Kraujo plazmoje vyrauja tarpusavio priklausomyb÷ tarp kalcio ir fosforo. 85 proc. sukaupta kauluose ir dantyse ( Fetman, 2001) . Lietuvių autorių teigimu, normali fosforo koncentracija galvijų kraujo serume yra 1,51- 2,15 mmol/l ( Studžien÷ ir kt. , 2000) , o Klimien÷
22
ir kt. , (2005b) nurodo, kad priklausomai nuo karvių amžiaus fosforo kiekis svyruoja nuo 0,93 iki 2,37 mmol/l . Karv÷ms senstant fosforo kiekis turi tendenciją maž÷ti. Užsienio autoriai nurodo kiek kitokią koncentraciją- 1,3- 2,6 mmol/l (Reinhardt, 1988b).
Fosforo reikšm÷ organizmui siejasi su ląstel÷s biologija ir proteidų bei proteinų apykaita (Clark et al., 1986). Sumaž÷jus kraujyje fosforo koncentracijai, gyvulys netenka apetito, sumaž÷ja pieno produkcija, sutrinka apsivaisinimas (Graetz, 1989), sumaž÷ja apsivaisinimo indeksas, lytinis ciklas tampa nereguliarus, sumaž÷ja kiaušidžių aktyvumas, atsiranda didesn÷ tikimyb÷ susiformuoti folikulin÷ms cistoms, bendrai sumaž÷ja apsivaisinimo galimyb÷ ( Morrow, 1980) .
1. 4. 3. Magnis
Magnis yra vienas iš svarbiausių biogeninių elementų. Magnis- svarbus fosforo apykaitoje, gliukoz÷s, daugelio baltymų, riebalų rūgščių ir lipidų sintez÷s, nukleorūgščių skilimo reguliatorius. Jis turi svarbią reikšmę fiziologinei nervinio audinio ir raumenų veiklai. Magnio koncentracija kraujyje sumaž÷ja, sutrikus virškinamo trakto funkcijai, viduriuojant, esant acidozei, tiotoksikozei ( Praškevičius ir kt. , 2009) .
Normali magnio koncentracija galvijų kraujo serume yra 0, 59- 0,98 mmol/l ( Stundžien÷ ir kt. , 2000). Magnis yra daugelio fermentų kofaktorius ir palaiko normalias nervinio audinio funkcijas ( Underwood, Suttle, 1999) . Magnis organizme dalyvauja pagrindin÷se anabolin÷se ir katabolin÷se reakcijose: susitraukiant raumenims, baltymų, riebalų, angliavandenių apykaitoje, pernešant metilo grupes, vykstant oksidaciniam fosforinimui, stabilizuojant membranų jaudrumą, vykstant ląstelių dalijimosi procesui ir imuniniam atsakui. Slopina neuromuskuliarinį jaudrumą, hiperrefleksiją ir traukulius. Veikia kaip kalcio antagonistas ( Goff, 1998) .
Lietuvoje nustatytas 0,82- 1,23 mmol/l normalus magnio kiekis galvijų kraujo serume skiriasi nuo užsienio autorių nurodomo – 0,78- 1,07 mmol/l . Be to besiveršiuojančioms karv÷ms nurodomas didesnis magnio kiekis- 1,03- 1,44 mmol/l ( Adams et al. , 1996; Stundžien÷ ir kt. , 2000). Kai organizme trūksta magnio jonų, vystosi įvairių sistemų – reprodukcin÷s, motorin÷s ir nervin÷s veiklos disfunkcijos (Kurek, Stec, 2005).
23
2. TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODAI
2. 1. Tyrimų medžiaga
Tyrimas atliktas 2009 – 2011 metais, viename Lietuvos pieninių veislių galvijų ūkyje. Šiame ūkyje laikoma 850 galvijų, iš kurių 300 melžiamos karv÷s. Tikslu atsakyti į iškeltus darbo uždavinius, buvo atrinkta 31 nes÷klinta karv÷ po apsiveršiavimo. S÷klinimo dieną buvo imami m÷giniai (kraujas, pienas), bei pra÷jus 90 dienų po s÷klinimo, buvo ištirti veršingumai rektinio tyrimo būdu. Pagal gautus min÷to tyrimo rezultatus, karv÷s buvo suskirstytos į dvi grupes: apsivaisinusias (n= 15), neapsivaisinusias (n= 16) .
2. 2. Tyrimų schema
Kraujo m÷giniai imti iš uodegos arterijos į vienkartinius m÷gintuv÷lius Venoject (Terumo Europe N. V., Belgium), be antikoagulianto, buvo pristatomi į laboratoriją, centrifuguojami 5 min 3 000 kartų per minutę apsisukimu. Atskirtas kraujo serumas dozatoriumi pipete nusiurbtas į Eppendorfo m÷gintuv÷lius su dangteliais. M÷gintuv÷liai, užpildyti kraujo serumu, buvo šaldomi šaldytuvo kameroje –20°C temperatūroje. Kraujo serumo makroelementų, kepenų fermentų, bendrųjų baltymų ir gliukoz÷s koncentracija nustatyta „Hitachi 705“ (Hitachi, Japonija) analizatoriumi, su DiaSys (Vokietija) reagentais.
Pieno sud÷tis nustatyta VĮ „Pieno tyrimai“ pagal bendrai priimtas kontroliuojamų karvių pieno sud÷ties nustatymo metodikas.
Duomenys apdoroti SPSS statistiniu paketu (SPSS for Windows 7.0, SPSS Inc.,Chicago, IL, USA, 1989-1995).
Tyrimo rezultatai ir statistikos duomenys apskaičiuoti naudojant kompiuterines programas „Sigma Plot” (1986–1994; Jandel Corporation, Version 1.02 ir „Microsoft Exel’97“ (1985–1996, Microsoft Corporation). Buvo apskaičiuoti gautų duomenų aritmetiniai vidurkiai (M), absoliuti paklaida (m), patikimumo koeficientas (p), koreliacijos koeficientas (r).
24
Skirtumo tarp grupių patikimumo kriterijui (p) nustatyti taikytas Studento daugybinio palyginimo metodas. Skirtumas buvo laikomas statistiškai patikimu, jei p < 0,05. Priklausomų kintamųjų koreliaciniai ryšiai įvertinti naudojantis Pearsono koreliacin÷mis matricomis.
25
3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3. 1. Makroelementų įtaka vaisingumui
Analizuojant gautus tyrimų duomenis, matyti, kad karvių neapsivaisinimui įtakos tur÷jo biocheminiai kraujo rodikliai. 3 paveiksle matyti, kad neapsivaisinusių karvių kraujo serume vidutinis kalcio kiekis buvo 25 proc. mažesnis, lyginant su rekomenduojama norma vid. 2,4 mmol/ l (Van Saun, 1997; Herdt, 2000).
Apsivaisinusių karvių kalcio kiekis buvo normos ribose, tiesa žemutin÷je riboje. Netinkamas buvo kalcio santykis su fosforu ir magniu. Kalcio ir fosforo santykis galvijų kraujo serume turi būti 2:1( Klimien÷, 2001b ) . Neapsivaisinusių karvių kalcio kiekio vidurkis (1,8 mmol./l.) statistiškai patikimai buvo mažesnis negu apsivaisinusių karvių (2,1 mmol./l.), (p<0,05), Tiek apsivaisinusių tiek neapsivaisinusių karvių makroelementų santykis buvo 1,1: 1. Šių makroelementų kiekiui karvių kraujo serume įtakos tur÷jo š÷rimas ir fiziologin÷ organizmo būkl÷, kadangi didžioji dalis karvių buvo šviežiapien÷s ( Klimien÷, 2001 ). Analizuojant fosforo ir magnio kiekių skirtumus tarp tiriamųjų grupių, statistinio patikimumo neužfiksavome.
Fosforo kiekis koreliuoja su laktacijos dienų skaičiumi s÷klinimo metu r = 0,645, p< 0,01. Kalcis taip pat koreliuoja su laktacijos dienų skaičiumi r = 0,404, p< 0,01 .
3 pav. Apsivaisinusių ir neapsivaisinusiu karvių kalcio, fosforo, magnio kiekiai kraujo serume.
26
Mano tirtų karvių kraujo serume AST buvo: neapsivaisinusių- 101 TV/l, apsivaisinusių- 97 TV/l. Karvių kraujo serume did÷jant hipokalcemijos ir hipofosfatemijos laipsniui, ląstelių membranos tampa lengviau pažeidžiamos. Be to, veršiavimosi procesas d÷l didel÷s įtampos raumenyse pakeičia metabolinius procesus ląstel÷se ir d÷l to kraujo serume padid÷ja AST aktyvumas ( A. P. Matusevičius, V. Špakauskas, 2012) .
4. pav. Apsivaisinusių ir neapsivaisinusių karvių aspartataminotransferaz÷s kiekiai karvių kraujo serume.
3. 2. Karv÷s fiziologija, turinti įtakos vaisingumui
3. 2. 1. Produktyvumas ir reprodukcija
Karvių produktyvumo rodikliai tur÷jo ryšį su apsivaisinimu, nes pieno kiekis koreliavo su neapsivaisinimu (r- 0,885), su pieno riebumo procentu neigiamai( r- 0,421; p< 0,05). Bendrųjų baltymų kiekis kraujo serume turi koreliacinį ryšį su pieno riebumu (r = 0,686) ir pieno baltymingumu (r = 0,459) .
Tyrimo duomenimis nustatyta, kad apsivaisino karv÷s, kurių metinio pieno produktyvumo vidurkis buvo 7448 kg, o neapsvaisinusių karvių metinio pieno produktyvumo vidurkis buvo 7535 kg. (p<0,05) ( 5 paveikslas). König (2009) ryšį tarp karvių produktyvumo ir reprodukcijos vadina antagonistiniu. Neigiamas energijos balansas, po veršiavimosi daro
27
neigiamą įtaką sveikatai ir reprodukcijai (Butler ir Smith, 1989; Reist et al., 2002). Reikia dviejų m÷nesių ir daugiau atsistatyti energetiniam balansui (Knight, 2001).
Pasteb÷ta, kad produktyvių karvių ruja būna trumpesn÷. D÷l trumpesnio rujos laiko, aktyvumą sunku pasteb÷ti, tod÷l rujos neužfiksuojame, tam turi įtakos ir žema estradiolio koncentracija (Lopez et al., 2004). Neigiamas energijos balansas sumažina LH ir IGF- I. LH ir IGF- I veikia sinergistiškai, siekiant pagerint folikulų raidą (Lucy, 2000) . Tod÷l žema estradiolio koncentracija sąlygoja „ tylią rują“. Galiausiai didelio produktyvumo karv÷s dažniau serga mastitu, laminitu, d÷l to sumaž÷ja gonadotropinio hormono, to pasekoje sumaž÷ja LH bangos dažnumas.
5. pav. Apsivaisinusių ir neapsivaisinusių karvių produktyvumas
3. 2. 2. Karv÷s amžiaus įtaką apsivaisinimui
Mano tirtų karvių laktacijų skaičius buvo nuo 1 iki 8. Vidutinis laktacijų skaičius apsivaisinusių karvių buvo 2 laktacijos, neapsivaisinusios buvo 3- ios laktacijos. Telyčios su vienoda genetine verte, kaip ir karv÷s, turi mažesnį apsivaisinimo indeksą (Rodriguez-Martinez et al., 2008).
28 6. pav. Laktacijų skaičiaus įtaka vaisingumui
3. 3. 3. S÷klinimo laiko įtaka apsivaisinimui
Iš atliktų tyrimų matyti, jog lengviau apsivaisina karv÷s, kurioms melžiamos daugiau nei 2 m÷nesius (p<0,05). Tyrimai rodo, reikia mažiausiai 50 dienų, kad praeitų nuo veršiavimosi iki pirmojo s÷klinimo siekiant pakankamų apvaisinimo rezultatų. ( Shanon et al. 1952).
29 3. 3. Š÷rimo įtaka vaisingumui
3. 3. 1. Šlapalo (ur÷jos) koncentracijos įtaka apsivaisinimui
Tirtų karvių piene, nustatyta šlapalo koncentracija buvo normos ribose 15- 30 mg% (Eicher, 2004; Legath et al., 2001). Tačiau nustatyta, kad apsivaisinusių karvių pieno ur÷jos koncentracija statistiškai patikimai (p<0,05) buvo mažesn÷, negu neapsivaisinusių, atitinkamai 19 mg% ir 22,7 mg%. D÷l per didel÷s amonio koncentracijos nesubręsta tinkamas oocitas, pakinta lytinių takų mikroflora (Van Hoeck et al. 2011). Karvių, kurių ur÷jos koncentracija 7,5mmol/l apsivaisinimas užtrunka 7-iomis savait÷mis ilgiau, nei tų, kurių koncentracija 4,5mmol/l (Butler, 2001) .
8. pav. Apsivaisinusių ir neapsivaisinusių karvių šlapalo kiekiai piene.
3. 3. 2. Riebalų, baltymų santykio įtaka vaisingumui
Karv÷s, kurių pieno riebalų ir baltymų santykis buvo 1,2 - apsivaisino, neapsivaisino tos, kurių vidutinis santykis buvo 1,4. Tai gali reikšti prastą energijos panaudojimą, baltymų trūkumą racione, arba ketozę. (Antanaitis Ramūnas; Skacevičiūt÷ Milda; Sakalauskait÷ Milda. 2012. ) Statistiškai patikimai riebalų baltymų santykis koreliuoja su pieno riebalais r = 0,913 p< 00,1. Riebalų baltymų santykis- energijos balanso indikatorius (Heuer et al. 1999). Po veršiavimosi,
30
d÷l lipoliz÷s padid÷ja riebalų kiekis, baltymų kiekis sumaž÷ja (Kessel et al. 2008). Šis santykis parodo per didelę lipolizę, pagal tai fenotipiškai galima spręsti apie ketozę, šliužo dislokaciją, mastitą ir laminitą (Geishauser et al. 1998; Heuer et al. 1999) . Atsinaujinęs kiaušidžių aktyvumas labiau susijęs su energijos balansu, o ne su pieno kiekiu (Butler ir Smith 1989). Karv÷s ima naudoti riebalų atsargas, krentas svoris, kad patenkintų gliukoz÷s poreikį, kuris padid÷ja, d÷l prasid÷jusios laktacijos, tai vadina neigiamu energijos balansu, kuris gali trukti nuo 40 iki 60 dienų po veršiavimosi (Sutter ir Beever 2000) ar net ilgiau (De Vries ir Veerkamp 2000) .
31
IŠVADOS
1. Karvių apsivaisinimui įtakos tur÷jo kalcio koncentracija kraujo serume. Apsivaisinusių karvių ji statistiškai patikimai buvo didesn÷, negu neapsivaisinusių (p<0,05).
2. Karvių apsivaisinimui įtakos tur÷jo karvių produktyvumas. Geriau apsivaisino karv÷s, kurių metin÷s pieno produkcijos vidurkis buvo mažesnis (7448 kg) (p<0,05), nei tų, kurios buvo produktyvesn÷s (7535) .
3. Nustatyta amžiaus įtaka apsivaisinimui. Pirmos laktacijos karv÷s apsivaisino geriau, negu vyresn÷s (p<0,05).
4. Nustatyta pašaro energijos ir baltymų apykaitos įtaka karvių apsivaisinimui. Apsivaisinusių karvių vidutin÷ pieno šlapalo koncentracija buvo 19 mg%, neapsivaisinusių – 22,7 mg%. (vid. 19 ), (p<0,05), bei pieno riebalų ir baltymų santykis apsivaisinusių karvių buvo mažesnis, negu neapsivaisinusių (vid.1,2) .
Pasiūlymai. Remiantis gautų tyrimų duomenimis, tikslu pagerinti karvių apsivaisinimą tiriamajame ūkyje, rekomenduojame subalansuoti baltymų ir energijos, bei kalcio kiekį racione, labiau steb÷ti produktyvių karvių rujas.
32
LITERATŪRA
1. Abraitis R. , Cibas P. et al. Žmogaus fiziologija. Kauno medicinos universiteto leidykla. 1999. 478 p.
2. Adamiak SJ, Mackie K, Watt RG, Webb R, Sinclair KD, 2005: Impact of nutrition on oocyte quality: cumulative effects of body composition and diet leading to hyperinsulinemia in cattle. Biol Reprod 73, 918–926.
3. Adams R. , Ishler V. , Moore D. Trouble- shooting milk fever and downer cow problems. Dairy Anim. Sci. 1996. 97 (27) . P. 1- 7.
4. Antanaitis Ramūnas; Skacevičiūt÷ Milda; Sakalauskait÷ Milda. Pieno sud÷tis - svarbus karvių ligų rodiklis / Ramūnas Antanaitis, Milda Skacevičiūt÷, Milda Sakalauskait÷ // Vetinfo. Kaunas : Mano ūkis. (Ferma). ISSN 1648-0643. 2012, Nr. 2(82), p. 43-46 : pav, lent.
5. Antanas Sederevičius, Aist÷ Kabašinskien÷, Saulius Savickis, Vita Švedait÷, Saulius Makauskas 2008. Lietuvos veterinarijos akademija. Pieno šlapalo azotas- svarbus melžiamų karvių mitybos indikatorius.
6. Battaglia DF, Krasa HB, Padmanabhan V, Viguie C, Karsch FJ, 2000: Endocrine alterations that underlie endotoxininduced disruption of the follicular phase in ewes. Biol Reprod 62, 45–53.
7. Berger U. V. , Peng J. B. , Hedier M. A. The membrance transporter families in mammals. The Kidney Third Edition, D. W. Seldin, G. Giebish (eds. ) . 2000. P. 107- 138. 8. Berry D.P., Buckley F., Dillon P., Evans R.D., Rath M., Veerkamp R.F. (2003) Genetic relationships among body condition score, body weight, milk yield, and fertility in dairy cows. J. Dairy Sci., 86, 2193–2204.
9. Blanchard, T., Ferguson, J.D., Love, L., Takeda, T., Henderson, B., Hasler, J., Chalupa,W., 1990. Effect of dietary crude-protein type on fertilization and embryo quality in dairy cattle. Am. J. Vet. Res. 51, 905–908.
10. Blood D. C. , Radostits O. M. Parturient paresis. In: Veterinary medicine 7th Edition. Bailliere Tindal. London. 1989. P. 1104- 1119.
33
11. Bretzlaff KN, 1987: Rationale for treatment of endometritis in the dairy cow. Vet Clin N Am Food Anim Prac 3, 593– 607.
12. Brickell JS, Wathes DC, 2011: A descriptive study of the survival of Holstein-Friesian heifers through to third calving on English dairy farms. J Dairy Sci 94, 1831–1838.
13. Bruun J, Ersbøll AK, Alban L, 2002: Risk factors for metritis in Danish dairy cows. Prev Vet Med 54, 179–190.
14. Bulman DC, 1979: A possible influence of the bull on the incidence of embryonic mortality in cattle. Vet Rec 105, 420–422.
15. Butler WR, Smith RD, 1989: Interrelationships between energy balance on postpartum reproductive function in dairy cattle. J Dairy Sci 72, 767–783.
16. Butler WR. Nutritional effects on resumption of ovarian cyclicity and conception rate in postpartum dairy cows. Br. Soc. Anim. Sci. Occasional Publication No. 26 2001. p. 133– 45. 17. Butler, W. R. , 2000. Nutritional interactions with reproductive performance in dairy cattle. Animal Reproduction Science, 60- 61, 449- 457
18. Butler, W. R. , 2001. Energy balance relationships with follicular development, ovulation and fertility in postpartum dairy cows. Annual Meeting of European Association for Animal Production, Budapest, 52, 188.
19. Butler, W. R. and R. D. Smith. 1989. Interrelationships between energy balance and postpartum reproductive function in dairy cattle. J. Dairy Sci. 72:767-783.
20. Butler, W.R., Calaman, J.J., Beam, S.W., 1996. Plasma and milk urea nitrogen in relation to pregnancy rate in lactating dairy cattle. J. Anim. Sci. 74, 858–865.
21. Canfield, R.W., Sniffen, C.J., Butler,W.R., 1990. Effects of excess degradable protein on postpartum reproduction and energy balance in dairy cattle. J. Dairy Sci. 73, 2342–2349.
22. Chapinal N, Carson ME, LeBlanc SJ, Leslie KE, Godden S, Capel M, Santos JEP, Overton MW, Duffield TF, 2012: The association of serum metabolites in the transition period with milk production and early lactation reproductive performance. J Dairy Sci 95, 1301–1309. 23. Chapinal NC, Carson ME, Duffield TF, Capel M, Godden S, Overton M, Santos JEP, LeBlanc SJ, 2011: The association of serum metabolites with clinical disease during the transition period. J Dairy Sci 94, 4897–4903.
34
24. Cheong SH, Nydam DV, Galva˜o KN, Crosier BM, Gilbert RO, 2011: Cow-level and herd-level risk factors for subclinical endometritis in lactating Holstein cows. J Dairy Sci 94, 762–770.
25. Clark W. D., Jr J. E., Wohlt R. L., Zajac P. K. Phytate phosphorus intake and disappearance in the gastrointestinal tract of high producing dairy cows. Dairy Sci. 1986. Vol. 69. P. 3151–3156.
26. Collard B. L., Boettcher P. J., Dekkers J. C., Petitclerc D., Schaeffer L. R. Relationships between energy balance and health traits of dairy cattle in early lactation. J. Dairy Sci. 2000. Vol. 83. P. 2683- 2690.
27. Curtis CR, Erb HN, Sniffen CJ, 1985: Path analysis of dry period nutrition, postpartum metabolic and reproductive disorders, and mastitis in Holstein cows. J Dairy Sci 68, 2347–2360. 28. De Vries MJ, Veerkamp RF, 2000: Energy balance of dairy cattle in relation to milk production variables and fertility. J Dairy Sci 83, 62–69
29. Dechow C.D., Rogers G.W., Clay J.S. (2001) Heritabilities and correlations among body condition scores, production traits, and reproductive performance. J. Dairy Sci., 84, 266–275. 30. Deguillaume L, Geffre´ A, Desquilbet L, Dizien A, Thoumire S, Vornie`re C, Constant F, Fournier R, Chastant-Maillard S, 2012: Effect of endocervical inflammation on days to conception in dairy cows. J Dairy Sci 95, 1776–1783.
31. Diskin MG, Morris DG, 2008: Embryonic and early foetal losses in cattle and other ruminants. Reprod Domest Anim 43(Suppl 2), 260–267.
32. Dodds W. J. Hemostasis. Clinical Biochemistry of Domestic Animals/ Kaneko J. I. 4th Edition. Academic Press. New York. 1989. P. 274- 315.
33. Dorp T. E., Dekkers J. C., Martin S. W., Noordhuizen J. P. Genetic parameters of health disorders, and relationships with 305-day milk yield and conformation trains of registered Holstein cows. J. Dairy Sci. 1998. Vol. 81. No. 8. P. 2264–2270.
34. Drillich M, Pfutzer A, Sabin HJ, Sabin M, Heuwieser W, 2003: Comparison of two protocols for treatment of retained fetal membranes in dairy cattle. Theriogenology 59, 951–960. 35. Dubuc J, Duffield TF, Leslie KE, Walton JS, LeBlanc SJ, 2010a: Definitions and diagnosis of postpartum endometritis in dairy cows. J Dairy Sci 93, 5225–5233.
36. Dubuc J, Duffield TF, Leslie KE, Walton JS, LeBlanc SJ, 2010b: Risk factors for postpartum uterine diseases in dairy cows. J Dairy Sci 93, 5764–5771.
35
37. Dubuc J, Duffield TF, Leslie KE, Walton JS, LeBlanc SJ, 2011: Randomized clinical trial of antibiotic and prostaglandin treatments for uterine health and reproductive performance in dairy cows. J Dairy Sci 94, 1325–1338.
38. Duffield TF, Kelton DF, Leslie KE, Lissemore KD, Lumsden JH, 1997: Use of test day milk fat and milk protein to detect subclinical ketosis in dairy cattle in Ontario. Can Vet J 38, 713–718.
39. Duffield TF, Lissemore KD, McBride BW, Leslie KE, 2009: Impact of hyperketonemia in early lactation dairy cows on health and production. J Dairy Sci 92, 571–580.
40. Dutta, J. C. , R. N. Baruah, L. Dutta and S. C. Talukdar, 1988. Blood biochemical studies in anosestrus and normal cyclic cattle. Indian Vet. J. , 65: 239- 241.
41. Eicher R., Bouchard E., Tremblay A. Cow level sampling factors affecting analysis and interpretation of milk urea concentrations in 2 dairy herds. Can. Vet. J. 1999. Vol. 40. No. 7. P. 487–492.
42. El- Azab, M. A. , A. badr, El- Sadawy, G. Shawki and T. M. Borkat, 1993. Some biochemical Changes in relation tp postpartum ovarian activity in dairy cows. Indian J. Anim. Sci, 63 (12) : 1244- 1237.
43. Elrod, C.C., Butler,W.R., 1993. Reduction of fertility and alteration of uterine pH in heifers fed excess ruminally degradable protein. J. Anim. Sci. 71, 694–701.
44. Elrod, C.C., Van Amburgh, M., Butler, W.R., 1993. Alterations of pH in response to increased dietary protein in cattle are unique to the uterus. J. Anim. Sci. 71, 702–706.
45. Ettema JF, Santos JE, 2004: Impact of age at calving on lactation, reproduction, health, and income in first-parity Holsteins on commercial farms. J Dairy Sci 87, 2730–2742.
46. F. P. Shannon , G. W. Salisbury and N. L. V andemark , The Fertility of cows inseminated at various intervals after calving, 1952
47. Ferguson, J.D., Blanchard, T., Galligan, D.T., Hoshall, D.C., Chalupa, W., 1988. Infertility in dairy cattle fed a high percentage of protein degradable in the rumen. JAVMA 192, 659–662.
48. Ferguson, J.D., Chalupa, W., 1989. Symposium: interactions of nutrition and reproduction. J. Dairy Sci. 72,746–766.
49. Ferguson, J.D., Galligan, D.T., Blanchard, T., Reeves, M., 1993. Serum urea nitrogen and conception rate: the usefulness of test information. J. Dairy Sci. 76, 3742–3746.
36
50. Fetman M. J. Calcium, phosphorus and other macroelements. Vet. Pharm. And Therap. 8th ed. Blackwell Publishing Company. Ames. 2001. P 722- 743.
51. Fourichon C, Seegers H, Malher X, 2000: Effect of disease on reproduction in the dairy cow: a meta-analysis. Theriogenology 53, 1729–1759.
52. Gabler C, Drillich M, Fischer C, Holder C, Heuwieser W, Einspanier R, 2009: Endometrial expression of selected transcripts involved in prostaglandin synthesis in cows with endometritis. Theriogenology 71, 993–1004.
53. Garnsworthy PC, Fouladi-Nashta AA, Mann GE, Sinclair KD, Webb R, 2009: Effect of dietary-induced changes in plasma insulin concentrations during the early post partum period on pregnancy rate in dairy cows. Reproduction 137, 759–768.
54. Geishauser T., Leslie K., Duffield T., Edge V. (1998) An evaluation of protein ⁄ fat ratio in first DHI test milk for prediction of subsequent displaced abomasum in dairy cows. Can. J. Vet. Res., 62, 144–147.
55. Gilbert RO, Shin ST, Guard CL, Erb HN, Frajblat M, 2005: Prevalence of endometritis and its effects on reproductive performance of dairy cows. Theriogenology 64, 1879–1888. 56. Givens MD, Marley MS, 2008: Infectious causes of embryonic and fetal mortality. Theriogenology 70, 270–285.
57. Goff J. P. , Horst R. L. , Jardon P. W. , Borelli C. , Wedam J. Field Trials of an oral calcium propionate paste as an aid to prevent milk fever in periparturient dairy cows. J. Dairy Sci. 1996b. 79 (3) . P. 378- 383.
58. Goff J. P. , Horst R. L. Calcium Formulations for prevention of parturient hypocalcemia. United States Department of Agriculture patents. 1996a. 5. P. 560
59. Goff J. P. Macromineral disorders of the transition cow. Vet. Clin. North Am. Food Anim. Pract. 2004. Vol. 20 P. 471–494.
60. Graetz D. A. Posphorus levels in soils of selected Lake Okeechobee watershed dairies. Proc. Florida dairy roduction conf. Gainesville, 1989. P.13–118.
61. Gröhn YT, Rajala-Schultz PJ. Epidemiology of reproductive performance in dairy cows. Anim Reprod Sci 2000;60–61:605–14.
62. Grunert E., Berchtold M. Fertilitätsstörungen beim weiblichen Rind. Berlin, Wien: Blackwell Wissenschafts-Verlag, 1999. P. 258- 263
37
63. H Lopez, L.D Satter, M.C Wiltbank 2004: Relationship between level of milk production and estrous behavior of lactating dairy cows ( Department of Dairy Science, University of Wisconsin, 1675 Observatory Drive,Madison, WI 53706, USA US Dairy Forage Research Center, USDA-Agricultural Research Service, Madison, WI 53706, USA)
64. Hansen PJ, Soto P, Natzke RP, 2004: Mastitis and fertility in cattle – possible involvement of inflammation or immune activation in embryonic mortality. Am J Reprod Immunol 51, 294–301.
65. Herath S, Williams EJ, Lilly ST, Gilbert RO, Dobson H, Bryant CE, Sheldon IM, 2007: Ovarian follicular cells have innate immune capabilities that modulate their endocrine function. J Reprod Fertil 134, 683–693.
66. Herdt T. H. Ruminant adaptation to negative energy balance. The Veterinary Clinics of North America: Food Animal Practice 2000. Vol. 16. P. 215-230.
67. Herdt T. H. Variability Characteristics and test selection in herd level nutritional and metabolic profile. Vet. Clin. North. Am. Food Anim. Pract. 2000. 16 (2) . P. 387- 403.
68. Heuer C., Schukken H., Dobbelaar P. Postpartum body condition score and results from the first test day milk as predictors of disease, fertility, yield, and culling in commercial dairy herds. J. Dairy Sci. 1999. Vol. 82. P. 295-304.
69. Hill J, Gilbert R, 2008: Reduced quality of bovine embryos cultured in media conditioned by exposure to an inflamed endometrium. Aust Vet J 86, 312–316.
70. Holt LC, Whittier WD, Gwazdauskas FC, Vinson WE, 1989: Early postpartum reproductive profiles in Holstein cows with retained placenta and uterine discharges. J Dairy Sci 72, 533–539.
71. Horst R. L. , Goff J. P. , Reinhardt T. A. Calcium and vitamin. D metabolism in the dairy cow. J. Dairy Sci. 1994. 77. P. 1936- 1951.
72. Horst R. L. , Goff J. P. , Reinhardt T. A. Role of vitamin D in calcium homeostasis and its use in prevention of bovine periparturient paresis. Acta Vet. Scand. 2003. 97. P. 35- 50. 73. Hugentobler, S., D.G. Morris, M.T. Kane and J.M. Sreenan, 2004. In situ oviduct and uterine pH in cattle. Theriogenology, 61: 1419-1427.
74. Hugentobler, S.A., P.G. Humpherson, H.J. Leese, J.M. Sreenan and D.G. Morris, 2008. Energy substrates in bovine oviduct and uterine fluid and blood plasma during the oestrous cycle. Mol. Reprod. Dev., 75: 496-503.
38
75. Yildiz H., Kaygusuzoğlu E. Investigation of Ca, Zn, Mg, Fe and Cu concentrations in blood and milk of cows with negative and positive CMT results. Bull Vet Inst Pulawy. 2005. Vol. 49. P. 209–213.
76. J. S. Jonker, R. A. Kohn and R. A. Erdman 1999. Milk ure nitrogen target concentrations for lacting dairy cows fed according to NATIONAL research council recomendations.
77. Jordan, E.R., Swanson, L.V., 1979a. Effect of crude protein on reproductive efficiency, serum total protein, and albumin in the high-producing dairy cow. J. Dairy Sci. 62, 58–63.
78. Kadarmideen H.N. (2004) Genetic correlations among body condition score, somatic cell score, milk production, fertility and conformation traits in dairy cows. Anim. Sci., 79, 191–201. 79. Kaim, M., Folman, Y., Neumark, H., 1983. The effect of protein intake and lactation number on post-partum body weight loss and reproductive performance of dairy cows. Anim. Prod. 37, 229–235.
80. Kemi V. E. , Kaarkkaainen m. U. , Lamberg- Allardt J. E. High phosphorus intakes acutely and negatively affect Ca and bone metabolism in a dose- dependent manner in healthy young females. British Jour. Of Nutrition. 2006. 96. P. 545- 552.
81. Kessel S., Stroehl M., Meyer H.H., Hiss S., Sauerwein H., Schwarz F.J., Bruckmaier R.M. (2008) Individual variability in physiological adaptation to metabolic stress during early lactation in dairy cows kept under equal conditions. J. Anim. Sci., 86, 2903–2912.
82. Khatib H, Monson RL, Huang W, Khatib R, Schutzkus V, Khateeb H, Parrish JJ, 2010: Short communication: validation of in vitro fertility genes in a Holstein bull population. J Dairy Sci 93, 2244–2249.
83. Kim IH, Kang HG, 2006: Risk factors for delayed conception in Korean dairy herds. J Vet Sci 7, 381–385.
84. Klimien÷ I. , Špakauskas V. , Matusevičius A. Correlation of different biochemical parameters in blood sera of healthy and sick cows. Vet. Res. Commun. 2005. 29 (2) . P. 95- 102. 85. Knight, C. H. 2001. Lactation and gestation in dairy cows: Flexibility avoids nutitional extremes. Proc. Nutr. Soc. 60:527-537.
86. König, S. et al. (2009). J. Dairy Sci., 92:382–391.
87. Kumar S. , Pandey A. K. , Razzaque W. A. , Dwivedi D. K. Importance of micro minerals in reproductive performance of livestock. Veterinary World. 2011. 4 (5) . P. 230- 233.
39
88. Kurek Ł. , Stec A. Parathyroid hormone level in blood of cows with different forms of clinical hypocalcaemia. Bull. Vet. Ins. Pulawy. 2005. Vol. 49. P. 129–132.
89. Laven RA, Peters AR, 1996: Bovine retained placenta: aetiology, pathogenesis, and economic loss. Vet Rec 139, 465–471.
90. LeBlanc SJ, Duffield TF, Leslie KE, Bateman KG, Keefe GP, Walton JS, Johnson WH, 2002: Defining and diagnosing postpartum clinical endometritis and its impact on reproductive performance in dairy cows. J Dairy Sci 85, 2223– 2236.
91. LeBlanc SJ, Duffield TF, Leslie KE, Bateman KG, Keefe GP, Walton JS, Kasimanickam
R, Duffield TF, Foster RA, Gartley CJ, Leslie KE, Walton JS, Johnson WH, 2005: The effect of
a single administration of cephapirin or cloprostenol on the reproductive performance of dairy cows with subclinical endometritis. Theriogenology 63, 818–830.
92. LeBlanc SJ, Osawa T, Dubuc J, 2011: Reproductive tract defence and disease in postpartum dairy cows. Theriogenology 76, 1610–1618.
93. Lebreton P. , Reisdorffer L. , Despotes C. , Troadec K. Assessing trace elements status in cattle herds: implementation and benefits. XIIth International Congress on Animal Hygiene ( ISAH) , Warsaw, Poland. 2005. 1. P. 167- 170.
94. Lee LA, Ferguson JD, Galligan DT, 1989: Effect of disease on days open assessed by survival analysis. J Dairy Sci 22, 1020– 1026.
95. Legath J., Kovač G., Kovalkovičova N. The concentration of urea in cow,s milk and its utilization. Folia veterinaria. 2001. Vol. 45. P. 9–11.
96. Leroy JL, Vanholder T, Van Knegsel AT, Garcia-Ispierto I, Bols PE, 2008: Nutrient prioritization in dairy cows early postpartum: mismatch between metabolism and fertility? Reprod Domest Anim 43(Suppl 2), 96–103.
