LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA

Brigita Zakarevičiūt÷

LIETUVOS IR VENGRIJOS SMULKIŲ GYVŪNŲ KLINIKŲ

TRIUŠIŲ KELIŲ ANESTEZIJOS SCHEMŲ VEIKSMINGUMO

VERTINIMAS

Evaluation of effectiveness of rabbits some anaesthesia protocols in Lithuanian and

Hungarian small animal’s clinics

Veterinarin÷s medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. Gintaras Daunoras

(2)

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Lietuvos ir Vengrijos smulkių gyvūnų klinikų triušių kelių anestezijos schemų veiksmingumo vertinimas“:

1. yra atliktas mano pačios.

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2013 01 07 Brigita Zakarevičiūt÷

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe:

2013 01 07 Brigita Zakarevičiūt÷

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO Darbas gerai parengtas ir gali būti teikiamas ginti viešajame pos÷dyje.

2013 01 11 dr. Gintaras Daunoras

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

2013 01 dr. Audrius Kučinskas

Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) parašas)

Magistro baigiamo darbo recenzentas

(parašas) (vardas, pavard÷)

(3)

TURINYS

SANTRUMPOS ... 4

SUMMARY ... 5

ĮVADAS ... 6

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 7

1.1. Triušis – anestezijos objektas. Triušio fiziologija ... 7

1.1.1. Stresas... 7

1.1.2. Kūno temperatūra ... 8

1.1.3. Širdies–kraujagyslių ir kv÷pavimo sistemos ... 8

1.1.4. Šlapimo ir virškinimo sistemos ... 9

1.2. Ketaminas ... 11

1.3. Ksilazinas ... 12

1.4. Izofluranas ... 14

1.5. Acepromazinas ... 15

1.6. Dažniausiai naudojami narkotinių medžiagų deriniai triušių chirurgijoje ... 15

1.6.1. Ksilazinas ir ketaminas... 15

1.6.2. Medetomidinas ir ketaminas (ir butorfanolis) ... 16

1.6.3. Sedacin÷s medžiagos ir izofluranas... 18

2. SAVI TYRIMAI... 19

2.1. Tyrimo vieta ir metodai ... 19

2.1.1. Pacientų vertinimas ... 19

2.1.2. Pacientų steb÷sena ... 20

2.1.2. Duomenų vertinimas... 23

3.TYRIMŲ REZULTATAI IR APTARIMAS... 24

4. IŠVADOS... 32

5. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 33

(4)

SANTRUMPOS

ml – mililitras. mg – miligramas. kg – kilogramas. val – valanda. min – minut÷. pan. – panašiai. g – gramas. °C – laipsnis Celsijaus. d. – diena. m÷n. – m÷nuo. m. – metai.

GASR – gama-amino-sviesto rūgštis. NMDA – N–metil–D–aspartatas.

MAK – minimali alveolin÷ koncentracija. CNS – centrin÷ nervų sistema.

i.m. – į raumenį. i.v. – į veną. s.c. – po oda. ACE – acepromazinas. IZO – izofluranas. KETA – ketaminas. KSI – ksilazinas. OHE – ovariohisterektomija. Pvz. – pavyzdžiui. X – aritmetinis vidurkis,

(5)

SUMMARY

The title of thesis. Evaluation of effectiveness of rabbits some anesthesia protocols in Lithuanian and Hungarian small animal’s clinics.

The place and time. Thesis was written in Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Veterinary medicine, Department of Internal Diseases in 2012 – 2013.

The main goals. To analyze the literature of the most popular anesthesia protocols of rabbits in Lithuania and Hungary. To determine which anesthesia protocol has better effect on rabbits.

The main parts of thesis. The thesis consists of preface, review of literature (physiology of rabbits, characteristics of ketamine, xylazine, isoflurane and acepromazine); research data (materials and methods, results and discussion), conclusions and the list of literature. Thesis includes 7 tables, 6 pictures and 1 annex.

Results. The research took place in Szent Istvan University, Faculty of Veterinary Medicine (Budapest) and in the clinic of small animals in Kaunas. The objects of the work were six rabbits. Three of them were anesthetized with acepromazine/isoflurane combination (Budapest) and three with xylazine/ketamine combination (Kaunas). All rabbits had the same surgery, they were quite the same age and weight. All rabbits were observed before and during the surgery. The monitoring of anesthesia included evaluation of pain, depth of anesthesia, pulse and capillary refilling time, the color of mucous membranes, breathing rate and body temperature.

The conclusions:

• There are more than enough literature about rabbit’s anesthesia in English, but not enough in Lithuanian language;

• The choice of anesthesia protocol in the clinics of small animals in different countries depends on the equipment they have.

• The depth of anesthesia and pain killing effect is not sufficient, when xylazine/ketamine is used for anesthesia in rabbits;

• Rabbits had the feeling of pain during all the surgery when using xylazine/ketamine; • Isoflurane decreases breathing rate and arterial blood pressure;

• Using acepromazine/isoflurane and xylazine/ketamine the body temperature decreases to the critical point;

• After surgery rabbits wake up faster when acepromazine/isoflurane is used;

• An acepromazine/isoflurane combination in rabbit’s anesthesia is safer, more reliable and effective than that of xylazine/ketamine.

(6)

ĮVADAS

Dekoratyviniai triušiai – tai vieni dažniausiai pasitaikančių gyvūnų augintinių veterinarin÷s medicinos praktikoje po šunų ir kačių. Paskutiniais metais tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje triušių populiarumas auga gana sparčiai. Jie tampa visaverčiais šeimos nariais ir jų savininkams nebekyla abejonių, jog veterinarin÷ priežiūra ir atitinkamos manipuliacijos jiems yra būtinos taip pat, kaip šunims ar kat÷ms.

Kasdiene veterinarų rutina tampa triušių apžiūra, vakcinacija, gydymas nuo ektoparazitų, mitybos ir dantų problemų sprendimas. Tačiau didžiausias iššūkis gydant triušius – anestezija operacijų metu. Dauguma veterinarijos gydytojų vengia operuoti triušius, tačiau šiems sparčiai populiar÷jant tai tampa neišvengiama. Itin svarbu yra gilintis ir pl÷sti savo žinias smulkių žinduolių medicinoje.

Triušis yra judrus, energingas gyvūnas, kurį sunku fiksuoti, apžiūr÷ti ir netgi suleisti vaistus. Bet koks neatsargus ir neapgalvotas judesys gali baigtis skaudžia gyvūno trauma. Smulkiems žinduoliams, tokiems kaip triušiai, yra sunku apskaičiuoti tikslų reikalingą narkotinių medžiagų kiekį. Parenteraliai skiriamų medikamentų metabolizmas ir ekskrecija yra greitesn÷ nei kitų gyvūnų, tod÷l jų veikimo trukm÷ yra trumpesn÷. Smulkių žinduolių deguonies suvartojimas yra didesnis, d÷l kv÷pavimo sulaikymo jų centrin÷ nervų sistema yra daug lengviau pažeidžiama. Taip pat dažnai kyla sunkumų, norint įvertinti širdies darbą, apsaugoti gyvūną nuo hipotermijos ir hipoglikemijos (Quesenberry K. E., 2012).

Darbo tikslas:

Atlikti Lietuvos ir Vengrijos smulkių gyvūnų klinikose taikomų triušių kelių anestezijos schemų veiksmingumo įvertinimą.

Darbo uždaviniai:

1) aptarti ir išanalizuoti prieinamą mokslinę literatūrą apie triušių anesteziją lietuvių ir anglų kalbomis;

2) atlikti Vengrijos ir Lietuvos smulkių gyvūnų gydytojų dažniausiai triušių anestezijos metu naudojamų narkotinių medžiagų literatūrinę analizę;

3) atlikti skirtingu būdu narkotizuotų triušių steb÷seną operacijos metu ir palyginti gautus rezultatus;

(7)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Triušis – anestezijos objektas. Triušio fiziologija

Dauguma veterinarų ir gyvūnų savininkų triušių anesteziją vertina kaip rizikingą procedūrą. Manoma, kad pagrindinis veiksnys, keliantis riziką, yra anestetikas, tačiau kalbant apie triušių anesteziją svarbios ir kitos priežastys: stresas, hipoksija, besimptom÷s ligos (Cantwell S.L., 2001). Tai ypač pavojinga, jei gyvūnas turi daugiau nei vieną iš min÷tų problemų. Su 8 209 triušiais atlikti tyrimai parod÷, kad prieš anesteziją buvusių sveikų triušių gaištamumas anestezijos metu yra 1,39 %, o tai yra 7 kartus daugiau nei šunų ir kačių anestezijos atvejais (Brodbelt D.C. et al., 2008). 1.1.1. Stresas

Triušiai natūralioje aplinkoje yra pl÷šrūno grobis, tod÷l daug skirtingų veiksnių jiems gali kelti stresą. Stresą gali sukelti dantų patologija ir skausmas, gyvūno laikymo sąlygos: netinkamas pašaras, temperatūra, draugija ar negal÷jimas elgtis natūraliai (žr. 1 lent.). Triušiui išsigandus ženkliai pakyla jo kūno temperatūra, širdies susitraukimų ir kv÷pavimo dažnis.

1 lentel÷. Stresą keliantys veiksniai ir ligos, turinčios įtakos narkozei (Harcourt-Brown F., 2002) Dažniausiai stresą keliantys veiksniai Ligos turinčios įtakos narkozei

Nepažįstama aplinka Malokliuzija – sutrikusi mityba

Transportavimas Plaučių veiklos sutrikimas d÷l pasterelioz÷s

Triukšmas Dehidracija – elektrolitų disbalansas

Šalia esančio pl÷šrūno kvapas

Šiurkštus elgesys

Gyvūno fiksavimas

Skausmas

Esant stresui organizmas išskiria katecholaminus arba kortikosteroidus. Katecholaminų išskyrimas gali sukelti širdies veiklos sutrikimus ir netgi gaišimą. Suaktyv÷jus simpatin÷s nervų

(8)

sistemos veiklai slopinama virškinamojo trakto veikla, l÷t÷ja peristaltika, virškinimas, padid÷ja skrandžio rūgštingumas, kas gali įtakoti skrandžio opų atsiradimą. Pakitęs angliavandenių metabolizmas predisponuoja kepenų ligas, pradedant kepenų lipidoze ir baigiant kepenų nepakankamumu ar gaišimu. Kortikosteroidai taip pat slopina imuninę sistemą, padid÷ja tikimyb÷ susirgti infekcin÷mis ligomis (Longley L., 2008).

Streso veiksnių pašalinimas padeda sumažinti galimas komplikacijas tiek anestezijos metu, tiek gyvūną hospitalizuojant.

1.1.2. Kūno temperatūra

Triušiai yra labai jautrūs perkaitimui. Norint palaikyti normalią jų kūno temperatūrą (38,5– 40 °C (žr. 2 lent.)), aplinkos temperatūra tur÷tų būti 15–21 °C. Perkaitimas galimas, kai aplinkos temperatūra pasiekia 28 °C. Triušiai negali atsiv÷sinti lekuodami ar prakaituodami. Vienintel÷ vieta, kurioje yra išsid÷sčiusios prakaito liaukos – lūpos, tod÷l operacijos metu ir po jos. gyvūną reikia papildomai šildyti, tačiau privalu vengti perkaitimo.

Ausies kaušelis – pati svarbiausia triušių termoreguliacijos vieta. Ji n÷ra padengta tankiu kailiu ir yra aprūpinta dideliu kraujagyslių tinklu. Norint išvengti šilumos praradimo, anestezijos metu ausis galima apvynioti izoliuojančia medžiaga ir, priešingai, norint atv÷sint perkaitusį gyvūną, ausis reik÷tų šaldyti, pvz., dr÷gnu rankšluosčiu (Quesenberry E, Carpenter J. W., 2004).

1.1.3. Širdies–kraujagyslių ir kv÷pavimo sistemos

Normalus širdies susitraukimų dažnis 130–325 kartų per minutę, o mažų triušių dažniausiai yra dar didesnis. Širdies ligos šios rūšies gyvūnams n÷ra būdingos, tačiau pasitaiko kardiomiopatija, širdies vožtuvų nepakankamumas, arterioskleroz÷, įgimtų ligų (Manning P.J., 1994).

Triušių burnos ertm÷ yra ilga ir siaura, liežuvis taip pat ilgas. Tai apsunkina gyvūno intubaciją. Ertm÷ tarp balso klosčių siaura, linkusi į gerklų spazmus. Nutukusių pacientų rykl÷s burnin÷ dalis yra itin raumeninga, tai predisponuoja viršutinių kv÷pavimo takų obstrukciją. Lyginant su pilvo ertme, krūtin÷s ertm÷ maža, atitinkamai su mažu plaučių auskultacijos lauku. Svarbu, kad operacijos metu gyvūnas būtų paguldytas tokioje pozicijoje, kad pilvo ertm÷s organai kuo mažiau spaustų diafragmą (Longley L., 2008).

Kv÷pavimo takų ligos pasitaiko gana dažnai, bet kokios išskyros iš nosies ar viršutinių kv÷pavimo takų esant uždegimui gali užkimšti kv÷pavimo takus. Dažniausiai pasitaikanti kv÷pavimo takų liga – Pasteurella multocida sukelta pneumonija, taip pat Bordetella bronchiseptica, Staphylococcus sp., Pseudomonas sp., Mycobacterium sp., Mycoplasma sp. bei virusų sukeltos infekcijos. Neinfekcin÷s kilm÷s – trauma, alergin÷ reakcija, augliai, širdies nepakankamumas (Quesenberry E., Carpenter J. W., 2004).

(9)

Triušiai d÷l mažos plaučių talpos ir siauros nosiarykl÷s taip pat yra linkę į hipoksiją. Hipoksiją gali sukelti:

a) kv÷pavimo sul÷t÷jimas; b) kv÷pavimo sulaikymas;

c) netinkama kūno pozicija operacijos metu (diafragmos spaudimas);

d) per stiprus krūtin÷s sienos suspaudimas fiksacijos metu (Harcourt-Brown F., 2002). 1.1.4. Šlapimo ir virškinimo sistemos

Triušiai vienam kilogramui svorio per dieną išgeria nuo 50 iki 100 ml vandens. Tiekiant skysčius infuzijos būdu, galima suleisti 100–150 ml/kg per parą. Jei prieš operaciją nustatyta, kad gyvūnas turi su inkstais susijusių problemų, skysčių terapija yra būtina. Tokiems pacientams nepatartina naudoti medetomidino, nes jis slopina inkstų veiklą.

Po anestezijos virškinimo sistemos veikla dažniausiai sutrinka d÷l l÷to atsigavimo bei nenoro ÷sti. Reikia atkreipti d÷mesį, kokiu pašaru gyvūnas buvo šeriamas namuose, ir pasirūpinti, kad tokį patį pašarą jis gautų hospitalizacijos metu. Netinkamas pašaras stresin÷je aplinkoje atims norą ÷sti ir po operacijos. Nesubalansuota ar staigiai pakeista dieta, infekcija, toksinai, antibiotikai trikdo virškinamojo trakto mikrofloros veiklą, tod÷l išsivysto virškinimo sutrikimas ir žarnų nepraeinamumas. Gyvybiškai svarbu, kad triušiai gautų užtektinai ląstelienos ir skaidulų (Quesenberry K. E., 2012).

Stresas, sukeltas anestezijos, operacijos, ligos ar net dietos, padidina adrenalino kiekį, slopina žarnų persistaltiką ir išprovokuoja stazę aklojoje žarnoje. Jei po operacijos triušis ne÷da, būtina jį šerti prievarta.

Triušiai nevemia, tod÷l teoriškai, prieš operaciją jų alkinti nereikia. Tačiau patartina neduoti jokio pašaro likus 1–2 val. iki operacijos. Tokiu atveju, gyvūno burnos ertm÷ būna tuščia ir padeda lengviau intubuoti gyvūną, sumaž÷ja virškinamojo trakto spaudimas į diafragmą (Harcourt – Brown F., 2002).

Anestetiko saugumą galima pagerinti:

a) gyvūną alkinti ne daugiau kaip dvi valandas prieš operaciją;

b) prieš ir po operacijos gyvūnas turi būti laikomas ramioje aplinkoje, ant jam įprasto kraiko (šieno ir pan.);

c) švelni ir itin atsargi gyvūno fiksacija;

d) preanestezija injekciniais anestetikais, kad gyvūnas nesulaikytų kv÷pavimo inhaliacin÷s anestezijos metu;

(10)

f) analgezija; g) monitoringas;

h) prievartinis gyvūno š÷rimas po operacijos apetitui sukelti ir stimuliuoti žarnų motoriką (Harcourt – Brown F., 2002);

2 lentel÷. Fiziologiniai triušių duomenys (Harkness J. E., Wagner J. E., 1995).

Rodiklis Norma

Suaugusio patino svoris 1,5–5 kg

Suaugusios patel÷s svoris 1,5–6 kg

Naujagimio svoris 30–80 g

Kv÷pavimo dažnis 30–60 kartų/min

Širdies susitraukimų dažnis 130–325 kartų/min

Rektin÷ temperatūra 38,5–40 °C

Gyvenimo trukm÷ 5–6 m. (iki 15 m.)

Pašaro suvartojimas 50 g/kg/dieną

Vandens suvartojimas 100 ml/kg/dieną

Pašaro per÷jimo per žarnyną trukm÷ 4–5 val.

Veisimosi pradžia, patinas 6–10 m÷n.

Veisimosi pradžia, patel÷ 4–9 m÷n.

Patel÷s vislumo trukm÷ Nuo 4 m÷n. iki 3,75 m.

N÷štumo trukm÷ 29–35 d.

Vados dydis 4–10

(11)

1.2. Ketaminas

Charakteristika. Veikimo mechanizmas. Ketaminas – tai cikloheksilamino darinys, priklausantis disociatyviems anestetikams, apibūdinamas kaip turintis katalepsinį, analgezinį ir anestetinį poveikį. Tai dažniausiai triušių anestezijoje naudojamas disociatyvus anestetikas. Disociatyvios anestezijos metu miegas yra paviršutiniškas, gyvūnas jaučiasi atskirtas nuo aplinkos bei padid÷ja raumenų tonusas (katalepsija) (Hall L. W., Klarke K. W., et al., 2001). Remiantis tiek Kohrs R., ir Durieux (1988), tiek Longley L. (2008) duomenimis, ketaminas silpnai jungiasi prie GASR receptorių, tačiau veikia antagonistiškai N-metil-D-aspartato (NMDA) receptorius ir slopina smegenų žievę ir gumburą. Ketaminas sumažina paviršinio skausmo jutimus, tačiau vidaus organų skausmas sumaž÷ja nepakankamai (Fish R. E., 2008). Sawyer D. C. (2007) teigia, kad atliekant pilvo ir krūtin÷s srities vidaus organų operacijas, ketaminas netur÷tų būti naudojamas vienas. Tai įrodyta atliekant kačių ovariohisterektomijos operacijas, kuomet odos pjūvio metu gyvūnas nerodo jokios reakcijos į skausmą, tačiau prad÷jus manipuliacijas su kiaušide ir jos raiščiu gyvūnas sureaguoja į skausmą kūno judesiu ar net balsu.

Ketaminas greitai prasiskverbia pro placentos barjerą, yra metabolizuojamas kepenyse hidroliz÷s ir demetiliacijos būdais. Metabolitai ir nepakitęs ketaminas išsiskiria su šlapimu (Hall L. W., Klarke K. W. et al., 2001).

Šalutinis poveikis. Ketaminas turi simpatikomimetinių savybių (Longley L., 2008). Gali sukelti širdies ritmo pakitimus, taip pat didinti arterinį kraujo spaudimą. Hipertenzija gali pasireikšti anestetiką leidžiant tiek į raumenį, tiek į veną. Nepaisant to Quesenberry K. E. (2012) teigia, kad ypač didelį stresą patiriantiems gyvūnams (triušiai ir šinšilos) ketaminas sukelia hipotenziją. Naudojant ketaminą padid÷ja cirkuliuojančių katecholaminų kiekis;

Padid÷ja seil÷tekis, seil÷s gali užkimšti kv÷pavimo takus (Green, 1981). Norint to išvengti galima naudoti seilių ir bronchų sekreciją mažinančius anticholinerginius vaistus;

Graužikams reikalingos didesn÷s anestetiko doz÷s gali sukelti kv÷pavimo sutrikimą (Green, 1981);

Sukelia minimalų raumenų atsipalaidavimą. Naudojant ketaminą labai retais atvejais gali pasireikšti spontaniški nevalingi raumenų judesiai bei netyčiniai toniniai–kloniniai galūnių judesiai. Tokiu atveju papildoma anestetiko doz÷ n÷ra reikalinga, nes kyla rizika perdozuoti (Hall L. W., Klarke K. W. et al.,2001);

Atsigavimas po anestezijos yra l÷tas, gali pasireikšti haliucinacijos ir nuotaikos pasikeitimas (Wright M., 1982);

Ketamino tirpalo pH yra mažas, tod÷l leidžiant vaistą į raumenį sukeliamas diskomfortas. Medikamento injekcijos vietoje gali atsirasti ūmus raumens sudirgimas ar l÷tinis raumens uždegimas. D÷l kylančio diskomforto gyvūnas gali imti pats save žaloti (Beyers et al., 1991).

(12)

Naudojant ketaminą triušių anestezijai jo sukeliamas efektas trunka labai trumpai (Longley L., 2008).

Teigiamos savyb÷s:

a) Veterinarin÷je medicinoje n÷ra jokių įrodymų, kad pakartotinai naudojant ketaminą gyvūnas jam gali tapti atsparus, ar kad jis tur÷tų kumuliacinių savybių. Atlikti tyrimai parod÷, kad kas dieną žiurk÷ms, šunims ir beždžion÷ms leidžiant ketaminą jų kraujo, šlapimo ir kaulų čiulpų tyrimų parametrai nepasikeit÷. Vaikingos triušių patel÷s, kurios organogenez÷s metu gaudavo ketamino (25 mg/kg), atsived÷ visiškai sveikus palikuonis (Hall L. W., Klarke K. W. et al., 2001).

b) Nedidel÷, prieinama kaina. c) Lengva naudoti ir dozuoti.

1.3. Ksilazinas

Charakteristika. Veikimo mechanizmas. Ksilazinas – alfa2–adrenoreceptorių agonistas,

naudojamas gyvūnams kaip sedacin÷ medžiaga nuo 1968 metų. α2-receptoriai išsid÷stę galvos ir

stuburo smegenyse bei kituose audiniuose visame kūne. Jie padeda lengviau sutramdyti gyvūną, mažina baimę, nerimą ir stresą. α2–agonistai slopina acetilcholino išsiskyrimą žarnų lygiuosiuose

raumenyse, tod÷l sul÷t÷ja žarnų judrumas. Dažniausiai naudojami diagnostin÷ms ir mažoms procedūroms arba preanestezijai prieš parenterinę arba inhaliacinę anesteziją (Sawyer D. C., 2007).

α2–agonistai yra lipofiliškos medžiagos ir greitai pasiskirsto organizmo audiniuose. Apie

70 % ksilazino jungiasi su kraujo plazmos baltymais. Ksilazinas pirmiausia biotransformuojamas kepenyse, o metabolitai išskiriami su šlapimu (Fish R.E., 2008).

Ksilazinas veikia sedatyviai, hipotenziškai, atpalaiduoja raumenis ir, priklausomai nuo gyvūno rūšies, pasižymi skirtingo stiprumo analgetiniu poveikiu (žr. 3 lent.). Analgezinis poveikis įrodytas demonstruojant epidūrinę ir intratrach÷jinę injekcijas. Naudojamas parenteraliai, ksilazinas taip pat mažina skausmą, tačiau sunku atskirti tikrą analgeziją nuo negal÷jimo atsakyti į skausmo stimulą. Analgezinis ksilazino poveikis trunka iki 30 min., o sedacinis – ilgiau. Naudojant mažomis doz÷mis, galima stipriai sumažinti pagrindinio anestetiko tiek pirmą, tiek palaikomąją dozę (Fish R.E., 2008).

Ksilazinas gali būti leidžiamas į veną, į raumenį arba po oda, tačiau pastarasis variantas n÷ra patikimas. Injekcija n÷ra skausminga, tačiau injekcijos vietoje gali atsirasti mažų patinimų (Hall L. W., Klarke K. W. et al.,2001).

(13)

3 lentel÷. Ksilazino poveikis (Hall and Clarke, 2001).

Audiniai Efektas

Centrin÷ nervų sistema Sedacija, analgezija, hipotenzija, bradikardija Širdies ir kraujagyslių sistema Periferin÷ vazokonstrikcija, bradikardija,

vozomotorinio centro slopinimas Virškinamasis traktas Atsipalaidavimas, sul÷t÷jusi peristaltika

Salivacija Sumaž÷jusi

Skrandžio sulčių sekrecija Sumaž÷jusi

Hormonai Sumaž÷jusi insulino (hiperglikemija, negalima

naudoti esant cukriniam diabetui), renino ir antidiuretinio hormono sekrecija

Akys Midriaz÷, sumaž÷jęs akies spaudimas

(intraokuliarinis) Gimda Stimuliacija Trombocitai Agregacija Šalutinis poveikis: a) kv÷pavimo slopinimas; b) bradiaritmijos;

c) padid÷jęs jautrumas katecholaminų sukeltai aritmijai; d) sukelia hipotermiją;

e) sukelia v÷mimą;

f) slopina insulino sekreciją ir tuo pačiu sukelia hiperglikemiją; g) mažina arterinį kraujo spaudimą ir širdies dažnį(Fish R.E., 2008);

h) d÷l slopinamos antidiuretinio hormono sekrecijos patank÷ja šlapinimasis;

i) stimuliuoja gimdą, gali sukelti abortą labai ankstyvoje ir v÷lyvoje vaikingumo faz÷je (Hall L.W., Klarke K.W. et al., 2001).

(14)

Teigiamos savyb÷s:

a) sukelia raumenų atsipalaidavimą;

b) yra α2–agonistų priešnuodžių (atipamezolis) (Quesenberry K. E., 2012).

1.4. Izofluranas

Charakteristika. Veikimo mechanizmas. Izofluranas – tai vienas dažniausiai naudojamų inhaliacinių anestetikų egzotinių gyvūnų praktikoje per paskutinius dvidešimt metų. Egzotinių gyvūnų praktikoje jis dažniausiai naudojamas vienas, tačiau triušiams to neužtenka.

Didžiausias jo privalumas prieš kitus anestetikus – galimyb÷ greitai reguliuoti anestezijos gylį bei greitas gyvūno atsigavimas po operacijos. Iš triušio organizmo izofluranas išsiskiria su iškvepiamu oru ir tik maža dalis (0,2 %) metabolizuojama kepenyse. Tai saugus naudoti anestetikas esant kepenų bei inkstų funkcijų sutrikimams. Izofluranas turi daugiau teigiamų savybių nei halotanas, t.y. anestezija pasiekiama greičiau, neslopinami širdies raumens susitraukimai. Taip pat yra pigesnis nei sevofluranas (Harcourt–Brown F., 2002).

Inhaliaciniai anestetikai (halotanas, sevofluranas, desfluranas ir ypač izofluranas) sąmoningiems triušiams sukelia kv÷pavimo sulaikymą ir hipoksiją. Apn÷ja yra siejama su bradikardija, hiperkapnija ir hipoksija. Premedikacija yra būtina (acepromazinas, fentanilis/fluanizonas, medetomidinas), nes kv÷pavimo sulaikymas gali būti mirtinas. Prieš pradedant inhaliacinę anesteziją galima skirti deguonies terapiją, gyvūnui sulaikius kv÷pavimą tai pad÷s sumažinti hipoksijos riziką (Bateman L. et al., 2005).

Izofluranas nesukelia analgezijos. Norint užblokuoti atsaką į skausmą (širdies ritmo, kv÷pavimo dažnio, kraujo spaudimo pakitimai), reikalingos didesn÷s inhaliacin÷s doz÷s (1,5– 3 MAK), tačiau naudojant tokias dozes sumaž÷ja narkoz÷s saugumas. Norint sumažinti sunaudojamo izoflurano kiekį ir susilpninti ar panaikinti jo neigiamą poveikį pacientui, naudojama „subalansuotoji“ anestezija. Jos privalumai – sąmon÷s netekimas/amnezija, negal÷jimas jud÷ti, raumenų atsipalaidavimas, sumaž÷jęs autonomin÷s sistemos atsakas į žalingus stimulus, širdies sistemos slopinimas bei pager÷jęs hemodinaminis stabilumas (Quesenberry K. E., 2012).

Operacijos metu dažniausiai naudojama nuo 1,3 iki 1,5 MAK. MAK – tai anestetiko, esančio alveol÷se, koncentracija, kuriai esant 50 % gyvūnų nejaučia skausmo.

Šalutinis poveikis:

(15)

c) nemalonus kvapas, triušiai sulaiko kv÷pavimą. Tai ypač būdinga, jei anestezija taikoma ne pirmą kartą (Lichtenberge M., 2007).

Teigiamos savyb÷s:

a) greita indukcija ir greitas atsigavimas po anestezijos; b) lengva reguliuoti anestezijos gylį;

c) nebūtina žinoti tikslaus gyvūno svorio;

d) tik maža dalis yra metabolizuojama. Tai sumažina poveikį kepenų ir inkstų funkcijoms, tod÷l jis yra saugus gyvūnams, sergantiens inkstų ir kepenų ligomis (Quesenberry K. E., 2012). 1.5. Acepromazinas

Acepromazinas – fenotiazino darinys, priklausantis neuroleptikų vaistų grupei. Acepromazinas raminamai veikia centrinę nervų sistemą ir blokuoja smegenų struktūrų dopaminerginius receptorius, silpnina CNS reakciją į išorinius dirgiklius, slopina psichomotorinį jaudinimą, šalina psichin÷s veiklos sutrikimus, tokius kaip baim÷s jausmas, klied÷jimas, haliucinacijos, agresyvumas (L. W. et al., 2001).

Fenotiazino dariniai priklausomai nuo medikamento ir doz÷s gali sukelti hiperglikemiją, sumažinti žarnyno sekreciją, veikti antipiretiškai, antiemetiškai, silpnai anticholinergiškai, anthistaminiškai. Pasteb÷tas teratogeninis veikimas pel÷ms ir žiurk÷ms (Fish R.E., 2008). Acepromazinas triušiams gali būti naudojamas bendrajai anestezijai premedikuoti, o derinyje su butorfanoliu – sedacijai. Analgezinio poveikio neturi, triušiams mažina ašarų sekreciją (Harcourt– Brown F., 2002).

Acepromazinas blokuoja α1–adrenoreceptorius ir turi anti-adrenalininį poveikį, tod÷l

išsiplečia kraujagysl÷s ir sumaž÷ja kraujo spaudimas. D÷l šios savyb÷s jis naudojamas imant kraujo m÷ginius iš laboratorinių triušių. Taip pat d÷l išsipl÷tusios blužnies sumaž÷ja hematokritas. Triušiams esant hipovolemiškiems, anemiškiems, taip pat esant žemam kraujo spaudimui acepromazino naudoti nereik÷tų. Acepromazino nepatartina leisti į veną, nes tai gali sukelti venų trombozę (Quesenberry K. E., 2012).

1.6. Dažniausiai naudojami narkotinių medžiagų deriniai triušių chirurgijoje 1.6.1. Ksilazinas ir ketaminas.

Dažniausiai triušių anestezijoje naudojamas derinys – ketaminas ir alfa2–adrenoreceptorių

agonistas. Naudojamas vienas ksilazinas sukelia vidutinę sedaciją, minimalią analgeziją, slopina širdies ir kv÷pavimo sistemų veiklą (Kilic N.A, 2003). Ksilazino/ketamino derinys taip pat turi pastebimą šalutinį poveikį (žr. 4 lent.). Didesn÷s doz÷s sukelia širdies aritmijas, nustatytas gana didelis gaištamumo dažnis (Sawyer D.C., 2007). Marini R.P. et al. (1999) atlikusi tyrimus su 35

(16)

triušiais, teigia, kad ketamino+ksilazino naudojimą triušiams galima sieti su miokardo nekroze ir fibroze.

Ksilazinas turi raumenis atpalaiduojančių savybių ir padeda sumažinti disociatyvių anestetikų sukeltą raumenų rigidiškumą, tod÷l yra ypač naudingas naudojant kartu su ketaminu. Ksilazino ir ketamino derinio nauda įrodyta daugeliui rūšių gyvūnų (Hall L.W., Klarke K.W. et al.,2001).

Po ketamino ir ksilazino mišinio injekcijos į kaudalinę šlaunies dalį pra÷jus 2–4 dienoms gyvūnas gali imti save žaloti. Manoma, kad tai skatina medikamento infiltracija aplink s÷dimąjį nervą (n. ischiadicus), aksonų degeneracija ir dizestezija (Vachon P., 1999).

Ketamino derinys su kzilazinu ar diazepamu gali sukelti alaninaminotransferaz÷s, kalcio, chlorido, cholesterolio, kreatinino, laktatdehidrogenaz÷s, fosforo, kalio, natrio ir trigliceridų kiekio padid÷jimą (Gil A.G., Silvan G. et al., 2004).

1.6.2. Medetomidinas ir ketaminas (ir butorfanolis)

Medetomidino naudojimas vietoj ksilazino kartu su ketaminu sumažina šalutinių poveikių dažnumą (Henke J., Astner S. et al., 2005).

Tiek medetomidinas, tiek ketaminas sukelia tam tikrą sedaciją, bet didesn÷s tiek vieno, tiek kito doz÷s kelia nepalankų poveikį. Medetomidinas sukelia bradikardiją ir slopina kv÷pavimo sistemą. Naudojant šią kombinaciją sukeliama anestezija, tačiau papildymas butorfanoliu pagilina analgeziją. Šie vaistai gali būti sumaišomi viename švirkšte ir leidžiami po oda arba į raumenį. Jei susidaro didesnis tirpalo kiekis, reiktų leisti į skirtingas vietas. D÷l ketamino injekcijos metu sukeliamo skausmo patariama pirmiausiai po oda suleisti medetomidiną ir tik po 5 min. – ketaminą (Flecknell, 2006).

Medetomidinas skatina hipoksiją, tod÷l deguonis turi būti tiekiamas papildomai visos operacijos metu. Medetomidimo/ketamino/butorfanolio derinio sukeltos anestezijos trukm÷ siekia 30–40 min., be butorfanolio ji sutrump÷ja iki 20–30 min. Miegas trunka 90 min., tačiau kai kuriems pacientams gali užsitęsti iki 4 val. (Flecknell, 2006).

4 lentel÷. Medikamentai ir jų doz÷s triušių sedacijai ir anestezijai (Carpenter J.W., 2012)

Medikamentas Doz÷ Pastabos

Izofluranas 3–5 % indukcija, 1,5–1,75 arba 2– 3% palaikymas

Inhaliacin÷ anestezija MAK = 2,05%

(17)

20–50 mg/kg i.m medžiagomis. 60 min. sedacija Ketaminas (K) + acepromazinas (A) (K) 25–40 mg/kg + (A) 0,25– 1mg/kg i.m., i.v. (K) 40 mg/kg + (A) 0,5–1 mg/kg i.m. Anestezija Anestezija Ketaminas (K) + diazepamas (D) (K) 10 mg/kg + (D) 0,5 mg/kg i.v. (D) 0,2–0,5 mg/kg i.v., tuomet (K) 10–15 mg/kg i.v. (K) 15 mg/kg + (D) 0,3 mg/kg i.m. (K) 20–30 mg/kg i.m. + (D) 0,5 mg/kg i.v. po 5–10 min. (K) 30–40 mg/kg + (D) 2–5 mg/kg i.m.

Anestezija, tęsti su izofluranu

Sedacija, anestezijai naudoti kartu su izofluranu

Anestezija, tęsti su izofluranu

Anestezija, dažniausiai naudojama su izofluranu odontologijoje Bendroji anestezija Ketaminas (K) + medetomidinas (Me) (Me) 0,35 mg/kg i.m. + (K) 5 mg/kg i.v. Bendroji anestezija Ketaminas (K) + ksilazinas (X) (K) 10 mg/kg + (X) 3 mg/kg i.v. (K) 30–40 mg/kg + (X) 3–5 mg/kg i.m.

Anestezija; gali sukelti bradikardiją; mažiau tinkamesn÷ nei (K)/(D)/izofluranas Ketaminas (K) + ksilazinas (X) + acepromazinas (A) (K) 35 mg/kg + (X) 5 mg/kg + (A) 0,75 mg/kg i.m.

Anestezija; gali sukelti bradikardiją; mažiau tinkamesn÷ nei (K)/(D)/izofluranas Ketaminas (K) + ksilazinas (X) + butorfanolis (B) (K) 35 mg/kg + (X) 5 mg/kg + (B) 0,1 mg/kg i.m

Anestezija; gali sukelti bradikardiją; mažiau tinkamesn÷ nei (K)/(D)/izofluranas Medetomidinas (Me) +

fentanilis (F) +

(Me) 0,2 mg/kg + (F) 0,02 mg/kg + Anestezija; reikalinga endotrach÷jin÷ intubacija ir

(18)

midazolamas (Mi) (Mi) 1 mg/kg i.m. deguonis. Medetomidinas (Me) + propofolis (P) (Me) 0,35 mg/kg i.m.+ (P) 3 mg/kg i.v. Bendroji anestezija

Triušiams, narkotizuotiems medetomidino/ketamino/butorfanolio deriniu, kraujo spaudimas būna didesnis nei tiems, kuriems vietoj medetomidino naudotas ksilazinas. Vietoje ksilazino naudojant medetomidiną taip pat pailg÷ja anestezijos trukm÷ (Difilippo et al., 2004).

1.6.3. Sedacin÷s medžiagos ir izofluranas

Inhaliacin÷s medžiagos sąmoningiems triušiams sukelia kv÷pavimo sulaikymą ir hipoksiją, tod÷l premedikacija yra būtina. Šiame derinyje preanestezijai dažniausiai naudojamas acepromazinas, medetomidinas, fentanilis/fluanizonas. Premedikacija taip pat sumažina sunaudojamo izoflurano kiekį. Atlikti tyrimai parod÷, kad premedikacijai naudojant butorfanolį izoflurano minimali alveolin÷ koncentracija sumaž÷jo nuo 2,49 iki 2,30 (Turner et al., 2006).

(19)

2. SAVI TYRIMAI

Prieš pradedant tyrimus steng÷m÷s gauti, kaupti ir išsamiai išnagrin÷ti pasaulio mokslo duomenis (mokslinius straipsnius, knygas) nagrin÷jama tema. Triušių bendrosios anestezijos klausimais pavyko išnagrin÷ti 27 šaltinius, daugiausiai anglų kalba. Darbas rengtas LSMU VA Neužkrečiamųjų ligų katedroje.

2.1. Tyrimo vieta ir metodai

Tyrimas atliktas 2012 m. klinikin÷s praktikos metu Vengrijoje Szent Istvan Universiteto Veterinarin÷s medicinos fakulteto Egzotinių gyvūnų klinikoje ir savanoriškos praktikos metu vienoje Kauno smulkių gyvūnų veterinarijos klinikoje.

Visi tirti triušiai (Oryctolagus cuniculus) buvo klinikų pacientai. Norint pasiekti kuo tikslesnių rezultatų buvo pasirinkti tik sveiki, tos pačios lyties, panašaus svorio ir amžiaus triušiai. Visiems triušiams buvo atlikta vienoda operacija. Operacijos laikas skyr÷si ne daugiau kaip 5 minut÷mis. Pasirinktos tos narkotinių medžiagų kombinacijos, kurios pastarosiose klinikose yra naudojamos dažniausiai.

Tiriamuosius gyvūnus suskirst÷me į dvi grupes:

1) triušiai narkotizuoti acepromazino ir izoflurano deriniu (Szent Isvan Universitetas); 2) triušiai narkotizuoti ksilazino ir ketamino deriniu (Smulkių gyvūnų klinika, Kaunas);

Tyrime naudoti 6 triušiai. Visiems triušiams buvo atlikta ovariohisterektomijos operacija. Operacijos trukm÷ 40–45 minut÷s. Naudojamų medikamentų doz÷s buvo pasirinktos remiantis Carpenter J.W., 2012 (žr. 4 lent.). Pacientų duomenys pateikti 5 lent.

2.1.1. Pacientų vertinimas

Prieš operaciją buvo įvertinta kiekvieno triušio būkl÷. D÷l fiziologinių ypatumų prieš operaciją pacientai nebuvo alkinami, nes ilgai alkinant, gali sutrikti virškinimas, energijos balansas, išsivystyti virškinamo trakto staz÷ ir hipoglikemija (Longley L., 2008).

Paciento įvertinimas:

a) surenkama išsami anamnez÷;

b) nustatomas gyvūno amžius, lytis, vakcinacijos istorija;

c) nustatomas tikslus gyvūno kūno svoris, medikamentų ir skysčių kiekio apskaičiavimui; atliekama klinikin÷ apžiūra, suskaičiuojamas kv÷pavimo dažnis, širdies darbas, aktyvumo

(20)

lygis, kapiliarų prisipildymo laikas, įvertinama gleivinių spalva, atliekama auskultacija, įsitikinama, kad gyvūnas neserga jokiomis ligomis pvz., anemija;

d) įvertinama ar gyvūnas n÷ra dehidravęs. 2.1.2. Pacientų steb÷sena

Triušiai buvo stebimi 20 min. prieš operaciją, nuo operacijos pradžios pra÷jus 5, 10, 15, 30, 45, 60, 90, 120 ir 150 min. Pacientų steb÷sena buvo atliekama remiantis mokslin÷je literatūroje pateikiamais nurodymais (Edling T.M., 2003; Kaul H.L., 2002; Quesenberry K.E., 2012). Steb÷senos individualūs triušių duomenys pateikti I priede.

5 lentel÷. Tirtų triušių duomenys

Paciento

nr. Amžius Lytis Svoris

Kūno

kondicija Taikyta narkoz÷

Atlikta procedūra ir

jos trukm÷

1. 6 m÷n. ♀ 1 600 g Gerai įmitęs ACE ir IZO OHE

43 min.

2. 6,5 m÷n. ♀ 1 800 g Gerai įmitęs ACE ir IZO OHE

40 min.

3. 5 m÷n. ♀ 1 500 g Gerai įmitęs ACE ir IZO OHE

40 min.

4. 5 m÷n. ♀ 1 700 g Gerai įmitęs KSI ir KETA OHE

45 min.

40 min.

41 min.

Didžiausias d÷mesys buvo kreipiamas į monitoringo duomenis nuo anestezijos pradžios iki 45 min., nes naudojant ketaminą+ksilaziną gyvūnas prabunda pra÷jus 2–3 val. po operacijos, o naudojant izofluraną gyvūnas pradeda busti pra÷jus 10–30 min. po operacijos pabaigos.

2.1.2.1. Nejautros vertinimas. Narkoz÷s gylis buvo vertinamas stebint keturis atskirus rodiklius (kūno pozicija, pasipriešinimas esant gulsčiai kūno pozicijai, reakcija į garsą (suplojant rankomis arti galvos), pasipriešinimas žiodant). Kiekvienas rodiklis vertintas balais. Kuo mažesn÷

(21)

1. Kūno pozicija:

0. Guli. Negali atsikelti; 1. Guli. Sunkiai keliasi; 2. Normali. Tupi. Stovi.

2. Pasipriešinimas esant gulsčiai kūno pozicijai:

0. Pasipriešinimo n÷ra, gyvūno fiksuoti rankomis nereikia. 1. Lengvas pasipriešinimas.

2. Stiprus pasipriešinimas.

3. Reakcija į garsą (suplojant rankomis arti galvos): 0. į garsą nereaguoja.

1. Triušis gali gird÷ti, judina ausis.

2. Gyvūnas į garsą sureaguoja kūno judesiu, krūpteli. 4. Pasipriešinimas žiodant gyvūną:

0. Pasipriešinimo n÷ra. Burnos ertm÷ lengvai atveriama. 1. Yra lengvas pasipriešinimas.

2. Pasipriešinimas stiprus, atv÷rimas sud÷tingas.

2.1.2.2. Analgezijos vertinimas. Analgezijos efektyvumas buvo stebimas sukeliant skausmą chirurginiu spaustuku įvairiose kūno vietose (krūtin÷s, šono, pilvo, nugaros oda, tarpupirščiai (žr. 1 pav.). Reakcija į skausmą įvertinama balais nuo 0 iki 2. Kuo didesnis balas, tuo reakcija į skausmą yra didesn÷ (Harcourt–Brown F., 2002). Analgezija vertinta tokia balų skale:

0. Jokios reakcijos;

1. Atsakas gali būti sukeliant ypač stiprų skausmą arba reakcija į skausmą yra pav÷luota; 2. Reakcija į skausmą greita, gynimosi atsakas.

(22)

1 pav. Narkotizuoto triušio skausmo jutimo tikrinimas chirurginiu spaustuku tarpupirštyje.

2.1.2.3. Širdies darbo vertinimas. Buvo stebimas pulsas, prisipildymas deguonimi, gleivinių spalva ir kapiliarų prisipildymo laikas. Pulsą galima apčiuopti švelniai palpuojant ausies centrinę arteriją, tačiau tikslesni rezultatai gaunami pulsą matuojant oksimetru, elektrokardiografu ar tiesiogiai auskultuojant krūtin÷s srityje. Tyrimo metu pulsas ir prisipildymas deguonimi buvo fiksuojamas naudojant pulso oksimetrą. Juo įvertinamas ne tik pulsas – jis taip pat parodo arterinio kraujo prisotinimą hemoglobinu. Atliekant šį matavimą buvo naudojama ausis arba priekin÷ letena. Aparato garso pakitimas įsp÷ja, kad pulsas kinta ir reikia nedelsiant įvertinti gyvūno būklę (Quesenberry K.E., 2012).

Gleivinių spalva ir kapiliarų prisipildymo laikas buvo stebimas trijose vietose: nosyje, lūpose, liežuvyje. Tai naudingas periferin÷s cirkuliacijos indikatorius. Normali gleivinių spalva – rausva, išskyrus tuos atvejus, kai į anestezijos schemą yra įtraukiamas medetomidinas. Tuomet gleivin÷s gali būti m÷lynos ar violetin÷s spalvos. Gleivinių spalvos pasikeitimas įsp÷ja apie galimas komplikacijas – hipoksiją d÷l kv÷pavimo takų užsikimšimo arba apn÷ją.

2.1.2.4. Kv÷pavimo sistema. Kv÷pavimo dažnis vienas iš naudingiausių indikatorių vertinant gyvūno anestezijos gylį. Kv÷pavimas buvo vertinamas stebint krūtin÷s sienos judesius. Jei gyvūnas yra intubuotas, kv÷pavimo dažnį galima suskaičiuoti stebint deguonies rezervuaro judesius. 2.1.2.5. Kūno temperatūros vertinimas buvo atliekamas naudojant elektroninį termometrą. Dauguma anestetikų slopina termoreguliacinę funkciją, tai ypač pavojinga smulkiems žinduoliams. Norint sumažinti gaištamumą operacijų metu sekti kūno temperatūrą yra būtina. D÷l hipotermijos nuslopsta medžiagų apykaita, pailg÷ja gyvūno atsibudimas. Operacijų metu buvo

(23)

naudojamos elektrin÷s šildymo pagalv÷l÷s. Temperatūra buvo matuojama laikant termometrą tiesiojoje žarnoje (žr. 2 pav.).

2 pav. Temperatūros matavimas

2.1.2. Duomenų vertinimas. Tyrimų rezultatai bendrinti ir jų statistiniai duomenys apskaičiuoti kompiuterine programa „Microsoft Exel`2010“. Buvo apskaičiuoti gautų duomenų aritmetiniai vidurkiai (X), vidutinis nuokrypis (Sx) bei vidurkių skirtumų patikimumo koeficientas

(24)

3. TYRIMŲ REZULTATAI IR APTARIMAS

Nejautros vertinimas. Atlikus tyrimus ir apibendrinus rezultatus (žr. 6 lent.) matyti, kad pagal kūno pozicijos įvertį, triušiai narkotizuoti acepromazinu+izofluranu nuo operacijos pradžios pra÷jus 5 minut÷ms gul÷jo nejudamai, o tuo tarpu triušiai narkotizuoti ksilazinu+ketaminu rod÷ minimalų pasipriešinimą esamai pozicijai (p<0,05, lyginant su pradiniais duomenimis). Kai kurių priešinimasis buvo ir pra÷jus 10 min. Pra÷jus 90 min. triušiai narkotizuoti acepromazinu+izofluranu jau steng÷si grįžti į normalią kūno poziciją arba tup÷jo, o antrosios grup÷s triušiai tuo metu gul÷jo nesipriešindami, norą keltis parod÷ tik pra÷jus 120 min.

Panašūs rezultatai gauti ištyrus gyvūno pasipriešinimą esant gulsčiai pozicijai. Pirmosios grup÷s triušiai 5 operacijos minutę nerod÷ jokio pasipriešinimo, gyvūno rankomis fiksuoti nereik÷jo, o pra÷jus 90 min. pasipriešinimas buvo lengvas. Tuo tarpu naudojant ksilaziną+ketaminą gyvūnai 5 operacijos minutę rod÷ minimalų pasipriešinimą. Po operacijos, šios grup÷s triušiams gulsčia pozicija ÷m÷ netikti tik pra÷jus 120 min.

Įvertinus reakciją į garsą, matyti, kad naudojant abu anestezijos derinius, gyvūnai į garsą nebereaguoja nuo pat operacijos pradžios (po 5 min.). Po operacijos į garsą greičiau pradeda reaguoti triušiai anestezuoti acepromazinu+izofluranu (90 min.), visiška reakcija į garsą atsiranda pra÷jus 120 min., o triušiai anestezuoti ksilazinu+ketaminu į garsą tuo metu tik pradeda reaguoti.

Atlikus gyvūno pasipriešinimo žiodant steb÷jimą ir apibendrinus gautus rezultatus, matyti, kad pirmos grup÷s triušiai gavę inhaliacinę narkozę izofluranu nežymiai priešinosi žiodymui ir pra÷jus 10 min (p<0,05, lyginant su pradiniais duomenimis), o antrosios grup÷s – pra÷jus 30 min. (p<0,05). Po narkoz÷s šio tipo priešinimasis pirmos grup÷s triušiams atsistat÷ po 90 min., o antrosios – po 120 min.

Įvertinus visų keturių rodiklių balų sumų vidurkius, gauti rezultatai parod÷, kad nuo 5 iki 30 minut÷s antrosios grup÷s triušių (ksilazino+ketamino) balų vidurkiai yra didesni nei naudojant acepromaziną+izofluraną, tačiau nustačius tarpgrupinį vidurkių statistinį patikimumą, rezultatai patikimi pasirod÷ tik pra÷jus 10 min. Pagal narkotizuoto gyvūno reakcijos vertinimą, dešimtą operacijos minutę, naudojus ksilaziną+ketaminą, reakcijos pasirod÷ 9 kartus stipresn÷s nei naudojus acepromaziną+izofluraną (p<0,05).

(25)

6 lentel÷. Nejautros steb÷senos rezultatai

Paaiškinimas: vidugrupinis patikimumas:* – p < 0,05,2*– p < 0,01; tarpgrupinis patikimumas: ♣ – p < 0,05, 2♣– p < 0,01.

1. KŪNO POZICIJA, balai (X±sx)

Naudotas derinys

20 min.iki

operacijos 5 min. 10 min. 15 min. 30 min. 45 min. 60 min. 90 min. 120 min. 150 min.

ACE+IZO 2±0 0±0 0±0 0±0 0±0 0±0 0±0 1,33±0,47 2±0 2±0

KSI+KETA 2±0 0,33±0,47* 1±0 0±0 0±0 0±0 0±0 0±0 0,67±0,47 1±0 2. PASIPRIEŠINIMAS ESANT GULSČIAI KŪNO POZICIJAI, balai (X±sx)

ACE+IZO 2±0 0±0 0±0 0±0 0±0 0±0 0±0 1±0,82 2±0 2±0

KSI+KETA 2±0 0,33±0,47* 1±0 0±0 0±0 0±0 0±0 0±0 0,67±0,47 1±0 3. REAKCIJA Į GARSĄ, balai (X±sx)

ACE+IZO 2±0 0±0 0±0 0±0 0±0 0±0 0±0 1±0,82 2±0 2±0

KSI+KETA 2±0 0±0 0±0 0±0 0±0 0±0 0±0 0±0 1±0 1±0

4. PASIPRIEŠINIMAS ŽIODANT, balai (X±sx)

ACE+IZO 2±0 0,67±0,47 0,33±0,47* 0±0 0±0 0,33±0,47* 0±0 1,33±0,47 2±0 2±0 KSI+KETA 2±0 0,33±0,47* 1±0 0,67±0,47* 0,33±0,47* 0±0 0±0 0±0 1±0 1,33±0,47*

5. NEJAUTROS VERTINIMO BALŲ (1+2+3+4) SUMA, (X±sx)

ACE+IZO 8±0 0,67±0,582* 0,33±0,582* 0±0 0±0 0,33±0,582* 0±0 4,67±3,06 8±0 8±0 KSI+KETA 8±0 1±1,73* 3±0♣ _0,67±0,582

* 0,33±0,582* 0±0 0±0 0±0 3,33±1,15*♣ _4,33±0,572

(26)

3 pav. Nejautros priklausomyb÷ nuo laiko ir naudojamo anestetikų derinio, pagal balų vidurkių sumą (žr. 6 lent. 25 p.)

Pagal tyrimo metodiką, kuo aukštesn÷ balų suma, tuo sedacija yra silpnesn÷. Taip pat matyti, kad triušiai, kurie buvo anestezuoti ksilazinu+ketaminu pra÷jus 90 steb÷senos minučių vis dar buvo nereaktyvūs (narkotizuoti), tuo metu triušiai narkotizuoti acepromazinu+izofluranu jau buvo iš dalies atsibudę. Triušių narkotizuotų acepromazinu+izofluranu pra÷jus 90, 120 ir 150 min., reakcijos stiprumas po narkoz÷s buvo stipresnis, atitinkamai 4,67 karto, 2,4 karto (p<0,05) ir 1,8 karto (p<0,01) (žr. 3 pav.).

Apibendrinant visus narkoz÷s steb÷senos rezultatus, matyti, kad triušiams vidutinio sunkumo operacijų metu taikant ksilazino+ketamino narkozę, jutimai nyksta gerokai l÷čiau nei naudojant acepromaziną+izofluraną ir, priešingai, atsigavimas po narkoz÷s vyko greičiau ir sklandžiau pirmosios grup÷s triušiams, palyginus su antrosios, kuriems apsvaigimo reiškiniai visiškai neatsistat÷ net po 150 min. (p<0,01, lyginant tarp grupių). Galima įtarti, kad triušiams ksilazino+ketamino narkoz÷s gylis visos operacijos metu n÷ra pakankamas. Taip pat remiantis gautais rezultatais galime daryti išvadą, kad gyvūnai anestezuoti acepromazinu+izofluranu po operacijos prabunda greičiau ir lengviau, nei anestezuoti ksilazinu+ketaminu.

(27)

7 lentel÷. Reakcijos į papildomai sukeltą skausmą, pulso, kv÷pavimo, temperatūros steb÷senos rezultatai.

REAKCIJA Į PAPILDOMAI SUKELIAMĄ SKAUSMĄ, (X±sx)

Naudotas derinys

20 min. iki

operacijos 5 min. 10 min. 15 min. 30 min. 45 min. 60 min. 90 min. 120 min. 150 min.

ACE +IZO 2±0 0,33±0,58* 0±0 0±0 0±0 0,67±0,58 1±0 1,67±0,58 2±0 2±0 KSI +KETA 2±0 0,33±0,58* 1,67±0,58 ♣ _0,33±0,58* _0,33±0,58* _0,67±0,58 _0,33±0,58* _0,67±0,58 _1,33±0,58 _1,67±0,58 PULSAS, (X±sx) ACE +IZO 273±19,1 215±39 235,7±5,5 227,3±4,6 236±3,6 243±8,6 220,67±17,92 184,33±7,5* 207±10,82* 210±26,46* KSI 316,67 301,67 +KETA 256,67±25 286,67±30,55 ±11,6*2♣ ±7,643♣ 300±5 3♣ _308,3±27,53♣ _281,67±18,9♣ _265±35 _{231,67±27,54} _{231,67±25,66} KVöPAVIMAS, (X±sx) ACE +IZO 113,3±9,43 14,67±3,06 2 * 13,33±2,312* 12±02* 12±02* 12±02* 36,67±1,152* 40,67±1,152* 53,33±11,552* 54,67±9,242* KSI 86,67± +KETA 93,33±23,1 93,33±11,55 2♣ _96±6,933♣ _83,3±5,772♣ 11,553♣ 90,67±10,07 3♣ _93,33±11,56♣ _83,33±20,21 _73,33±11,55 _73,33±11,55 REKTINö TEMPERATŪRA, (X±sx) ACE +IZO 39,17±0,35 38,73±0,15 36,23±0,68 2 * 35,5±0,12* 35,33±0,122* 35,37±0,43* 35,13±0,122* 35,97±0,062* 36,37±0,062* 36,93±0,122* KSI +KETA 38,87±0,15 36,13±0,99*♣ _35,6±1,4 _35,7±0,93* _34,03±0,92 * 33,37±0,23*2♣ 33,13±0,233*2♣ 34±0,353*2♣ 35,2±0,028* 35,73±1,1* Paaiškinimas: vidugrupinis patikimumas:* – p < 0,05, 2*– p < 0,01, 3*– p < 0,001; tarpgrupinis patikimumas: ♣_{– p < 0,05,}2♣ _{– p < 0,01,}3♣ _{– p < 0,001.}

(28)

Reakcija į papildomai sukeltą skausmą. Remiantis gautais duomenis galima teigti, jog anestezijai naudojant tiek acepromaziną+izofluraną, tiek ir ksilaziną+ketaminą reakcija į papildomai sukeltą skausmą nuo operacijos pradžios pra÷jus 5 minut÷ms yra labai maža arba jos visai n÷ra (balų vidurkis <1, p<0,05). Naudojant ksilaziną+ketaminą minimali reakcija į skausmą išliko visos operacijos metu, o naudojant acepromaziną+izofluraną nuo 10 iki 30 minut÷s gyvūnai į papildomai sukeliamą skausmą visiškai nereagavo (žr. 4 pav.). Patikimiausi tarpgrupiniai rezultatai gauti 10 operacijos minutę. Tuo metu triušiai, kurie buvo anestezuoti acepromazinu+izofluranu, visiškai nejuto skausmo, o anestezuotų ksilazinu+ketaminu paspaudus tarpupirštį spaustuku reakcija atitraukiant leteną buvo suv÷linta (p<0,05) (žr. 7 lent.).

Vertinant reakciją į papildomai sukeltą skausmą, galima daryti išvadą, jog triušiai mūsų tyrimo metu, anestezuoti acepromazinu+izofluranu, dirbtinai sukelto skausmo nejuto ar juto labai silpnai. Kylančią prieštarą mokslin÷je literatūroje pateiktiems faktams, jog nei izofluranas, nei acepromazinas nepasižymi analgeziniu poveikiu (Harcourt–Brown F., 2002) aiškintume tuo, kad triušiai skausmo nejunta d÷l sąmon÷s blokavimo, o ne d÷l analgezinio poveikio. Triušiai, anestezuoti ksilazinu+ketaminu, silpną skausmą juto nuolatos. Remiantis Fish R.E. (2008) bei Sawyer D.C. (2007), naudojant ketaminą sumaž÷ja paviršinio skausmo jutimai, tačiau nepakankamai sumaž÷ja vidaus organų skausmas. Lygiai taip pat visceralinio skausmo nenumalšina ir ksilazinas.

Širdies darbas. Visų tirtų triušių gleivinių spalva operacijos metu išliko nepakitusi – rausva. Naudojant tiek vieną, tiek kitą anestezijos schemą, kapiliarų prisipildymo laiko vidurkis svyravo tarp 1,3 ir 2 sekundžių, tačiau apdorojus duomenis statistiškai, jie pasirod÷ nepatikimi. Apibendrinus pulso skaičiaus duomenis, matyti, kad iš esm÷s vidutinis pulso skaičius iki operacijos pradžios likus 20 minučių buvo panašus ir svyravo nuo 256,67 iki 273 kartų per minutę (žr. 7 lent.). Šį skirtumą gal÷jo nulemti skirtinga aplinka, skirtinga individuali reakcija į stresinę situaciją ir individualios organizmo savyb÷s. Tolesni duomenys rodo, jog naudojant ksilaziną+ketaminą operacijos giliosios narkoz÷s metu pulsas vidutiniškai yra 1,3 kartus didesnis nei naudojant acepromaziną+izofluraną. Pvz., 10 minutę jis yra 1,34 karto didesnis (p<0,01), 15 minutę – 1,33 karto didesnis (p<0,001) ir t.t. Naudojant ksilaziną+ketaminą pulsas pradeda maž÷ti 90 steb÷senos minutę. Naudojant acepromaziną+izofluraną pulsas kito netolygiai.

Mūsų tyrimo metu abiejų grupių triušių pulso dažnio kreiv÷s buvo linkusios kristi iki pat tyrimo pabaigos, t.y. 150 min. (žr. 4 pav.).

(29)

4 pav. Pulso priklausomyb÷ nuo laiko ir naudojamo anestezijos derinio

Atlikus širdies sistemos monitoringą paaišk÷jo, jog naudojant ksilaziną+ketaminą, tiek ir acepromaziną+izofluraną gleivinių spalva ir kapiliarių prisipildymo laikas triušiams yra nepatikimi širdies veiklos indikatoriai. Tačiau išmatavus ir palyginus pulsą, nustatyta, kad antrosios grup÷s triušių pulsas visos operacijos metu išliko aukštesnis nei naudojant acepromaziną+izofluraną. Tyrimo metu buvo patvirtinta Longley L. (2008) išvada, kad ketaminas didina arterinį kraujo spaudimą (nors mums pavyko rasti duomenų, kad gali sukelti bradikardiją, hipotenziją (Quesenberry K. E. (2012)). Taip pat pavirtintos ir Lichtenberge L. (2007) išvados, jog izofluranas slopina širdies laidžiosios sistemos veiklą.

Kv÷pavimo dažnis. Kv÷pavimo dažnis abiejų grupių triušių prieš operaciją nebuvo vienodas ir svyravo nuo 93,33 iki 113,3 kartų per minutę, tačiau, kaip ir pulso atveju, prieš operaciją gal÷jo skirtis d÷l jau min÷tų veiksnių. Atliekant anesteziją su acepromazinu+izofluranu, kv÷pavimo dažnis operacijos metu išliko tolygus, t.y. vidutiniškai 12,8 kartų per minutę ir skyr÷si nuo įprasto kv÷pavimo dažnio (prieš operaciją) 8,9 karto (p<0,01) (žr. 7 lent.). Naudojant ksilaziną+ketaminą operacijos metu vidutinis įkv÷pimų skaičius per minutę buvo 90 kartų per minutę, nuo kv÷pavimo dažnio prieš operaciją jis skyr÷si tik 1,03 karto. Kv÷pavimo dažnis tarp dviejų grupių skyr÷si vidutiniškai 7 kartus (skirtumai patikimi). Naudojant ksilaziną+ketaminą kv÷pavimo dažnis 5 minutę buvo 6,4 kartus tankesnis nei naudojant acepromaziną+izofluraną (p<0,01), 10 minutę – 7,2 karto (p<0,001), 15 minutę – 7 kartus (p<0,001) ir t.t. (žr. 5 pav.)

(30)

5 pav. Kv÷pavimo dažnio priklausomyb÷ nuo laiko ir naudojamo anestezijos derinio

Apibendrinant gautus kv÷pavimo sistemos steb÷senos rezultatus galima daryti išvadą, kad naudojant acepromaziną+izofluraną kv÷pavimo dažnis lyginant su norma, sul÷t÷ja apie 4–5 kartus ir, kad izofluranas slopina kv÷pavimo sistemos veiklą. Tą patį teigia ir Lichtenberge M. (2007). Pagal gautus rezultatus naudojant ksilaziną+ketaminą, kv÷pavimas visos operacijos metu išliko virš normos ribų, nors literatūros šaltiniuose teigiama, kad ksilazinas kv÷pavimą slopina (Richard E. Fish, 2008).

Rektin÷ temperatūra. Tiek vidugrupiniai, tiek tarpgrupiniai patikimumo rezultatai leidžia spręsti, kad rektin÷ temperatūra viso tyrimo metu, t.y. 150 minučių, krito tolygiai (žr. 7 lent ir 6 pav.). Skirtumas tarp ksilazinu+ketaminu ir acepromazinu+izofluranu narkotizuotų triušių, temperatūrų vidurkių visas 150 min. yra 1,4 laipsniai. Naudojant abi anestezijos schemas temperatūra pradeda kilti 90 min. Temperatūra 5 operacijos minutę greičiau sumaž÷jo naudojant ksilaziną+ketaminą (p<0,05).

Remiantis gautais rezultatais, galime daryti išvadą, kad taikant vienokią ar kitokią mūsų bandytas anestezijos schemas, triušių kūno temperatūra per 5–10 min. nukrito iki kritin÷s ribos. Galima daryti prielaidą, kad norint išlaikyti bent kiek aukštesnę kūno temperatūrą, vien tik elektrinio šildymo kilim÷lio gali nepakakti.

(31)

6 pav. Rektin÷s kūno temperatūros priklausomyb÷ nuo laiko ir naudojamo anestezijos derinio Remiantis atliktų tyrimų rezultatais, statistiniais skaičiavimais, apžvelgtos literatūros duomenimis, galima teigti, kad acepromazino+izoflurano kombinacija, lyginant su ksilazinu+ketaminu, triušiams sukelia stipresnę sedaciją ir analgeziją, atsigavimas po operacijos yra daug greitesnis, lengvesnis, anestezijos gylis yra tolygesnis ir lengviau reguliuojamas, greičiau atsistato normali kūno temperatūra. Acepromazino+izoflurano derinys yra saugesnis gyvūnams nei ksilazino+ketamino.

Šio tyrimo rezultatų tikslumą ir patikimumą riboja ištirtų pacientų skaičius. Norint gauti tikslesnius ir patikimesnius rezultatus, reik÷tų ištirti daugiau triušių, tačiau bendrosios tendencijos ryšk÷ja, o jomis gali vadovautis triušių narkozę atliekantys veterinarijos gydytojai praktikai.

(32)

4. IŠVADOS

1) Literatūros apie namie laikomus triušius ir jų anesteziją, skirtos veterinarijos specialistams, anglų kalba yra pakankamai, tačiau lietuvių kalba – labai nedaug. N÷ra lietuvių kalba išleistų tekstų, kuriuose būtų plačiai nagrin÷jami triušių chirurgijos ir anestezijos klausimai;

2) Triušiams taikomos narkoz÷s schemos smulkių gyvūnų klinikose priklauso nuo turimos įrangos (Vengrijos Szent Istvan Universiste egzotinių gyvūnų klinikoje triušiams dažniausiai anestezija sukeliama naudojant acepromazino ir izoflurano kombinaciją, daugumoje Kauno klinikų – naudojant ksilaziną ir ketaminą);

3) Naudojant ksilaziną+ketaminą narkoz÷s gylis operacijos metu n÷ra pakankamas; 4) Naudojant ksilaziną+ketaminą triušiai silpną skausmą juto visos operacijos metu; 5) Izofluranas slopina širdies ir kv÷pavimo sistemų veiklą;

6) Triušių anestezijai naudojant ksilaziną+ketaminą ir acepromaziną+izofluraną kūno temperatūra nukrenta iki kritin÷s ribos;

7) Gyvūnai anestezuoti acepromazinu+izofluranu po operacijos prabunda greičiau, nei anestezuoti ksilazinu+ketaminu;

8) Acepromazino ir izoflurano derinys triušiams yra saugesnis, patikimesnis ir veiksmingesnis nei ksilazino ir ketamino, tod÷l labiau rekomenduotinas įdiegti į klinikinę praktiką Lietuvos klinikose.

(33)

5. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Bateman L, Ludders J.W., Gleed R.D., Erb H.N. Comparison between facemask and laryngeal mask airway in rabbits during isoflurane anesthesia. Vet Anaesth Analg. 2005. P.280-.

2. Beyers T., Richardson J. A., and Prince M. D. Axonaldegeneration and self-mutilation as a complication of the intramuscular use of ketamine and xylazine in rabbits. Lab Anim Sci. 1991. P. 581 – 582.

3. Brodbelt D. C., Blissitt K.J., Hammond R.A. et al. The risk of death: the confidential enquiry into perioperative small animal fatalities. Vet Anaesth Analg, 2008. P. 365-73.

4. Cantwell S. L. Ferret, rabbit, and rodent anesthesia. Department of Large Animal Clinical Sciences, College of Veterinary Medicine, University of Florida, Gainesville, Florida, USA. Vet Clin North Am Exot Anim Pract. 2001.P. 169-91.

5. Carpenter J. W. Exotic animal formulary, Fourth Edition. Missouri. Elsevier Saunders. 2012. P. 518–552.

6. Difilippo S. M., Latg M. A., Norberg P. J., Suson U. D., Savino A. M., Reim D. A. Comparison of Xylazine and Medetomidine in an Anesthetic Combination in New Zealand White Rabbits. Journal of the American Association for Laboratory Animal Science, Volume 43, Number 1, January 2004. P. 32-4.

7. Edling T.M. Advances in anesthesia monitoring in birds, reptiles and small mammals. Exotic DVM. 2003;5: P.15-20.

8. Fish R. E., Brown M. J., Dannenam P. J., Karas A. Z. Anesthesia and Analgesia in Laboratory animals, Second Edition. American College of Laboratory Animal Medicine Series. 2008. P. 656.

9. Flecknell P., Meredith A. BSAVA Manual of Rabbit Medicine and Surgery, 2nd edition. United Kingdom. BSAVA British Small Animal Veterinary Association. 2006. 200 p. P. 103 – 165. 10. Gil A. G., Silvan G., Illera M., Illera J. C. The effects of anesthesia on the clinical chemistry of

New Zealand White rabbits. Departamento Fisiologia Animal, Facultad de Veterinaria, Universidad Complutense de Madrid, 28040 Madrid, Spain. Contemp Top Lab Anim Sci. 2004. P. 25-9.

11. Green C. J. Anaesthetic gases and health risks to laboratory personnel: a review. United Kingdom. Lab Anim. P.:397-403.

12. Green C. J., Knight J., Precious S., Simpkin S. Ketamine alone and combined with diazepam or xylazine in laboratory animals: a 10 year experience, Division of Comparative Medicine,

(34)

Medical Research Council Clinical Research Centre, United Kingdom. Lab Anim. 1981. P. 163-70.

13. Hall L.W., Klarke K. W., Trim C. M. Veterinary Anaesthesia, 10th edition. W. B. Saunders. 2001. 576 p.

14. Harcourt-Brown F. Textbook of Rabbit Medicine. Oxford, Auckland, Bostons, Ohannesburg, Melbourn, New Delhi. Butterworth – Heinemann. 2002. P. 121–139.

15. Harkness J. E., Joseph E. Wagner. The Biology and Medicine of Rabbits and Rodents, 4th Edition. Philadelphia. Williams & Wilkins. 1995. 372 p.

16. Henke J., Astner S., Brill T., Eissner B., Busch R., Erhardt W. Comparative study of three intramuscular anaesthetic combinations (medetomidine/ketamine, medetomidine/fentanyl/midazolam and xylazine/ketamine) in rabbits. Institute for Experimental Oncology and Therapeutic Research, Working Group Experimental Surgery, Munich, Germany. Vet Anaesth Analg. 2005.

17. Kaul H. L., Bharti N. Monitoring depth of anaesthesia. Indian J. Anaesthesia. 2002. P. 323–332. 18. Kilic N. A comparison between Medetomidine-Ketamine and Xylazine-Ketamine Anaestehesia

in Rabbits, Turk J Vet Anim Sci, Turkey, 2003. P. 921–926.

19. Kohrs, R., Durieux M. E., Ketamine: Teaching an old drug new tricks. Anesth Analg. 1998 P. 1186-93.

20. Lichtenberger M. Anesthesia and Analgesia for Small Mammals and Birds. Veterinary Clinics of North America: Exotic Animal Practice.Volume 10, Issue 2, May 2007. P. 293–315.

21. Longley L. Anesthesia of Exotic Pets, 1st Edition. Elsevier Saunders. 2008. 320p. P. 36 – 57. 22. Manning, P. J., Ringler D. H., Newcomer C. E., eds. The biology of the laboratory rabbit, 2nd

ed. Academic Press, San Diego, CA. 1994. P. 63–70.

23. Marini R. P., Li X., Harpster N. K., Dangler C. Cardiovascular pathology possibly associated with ketamine/xylazine anesthesia in Dutch belted rabbits. Division of Comparative Medicine, Massachusetts Institute of Technology, Cambridge, USA. 1999.

24. Quesenberry K. E., Carpenter J. W. Ferrerts, Rabbits and Rodents, Clinical Medicine and Surgery, Third Edition. New York. Elsevier Saunders. 2012. P. 433–456.

25. Quesenberry K. E., Carpenter J. W. (eds.). Ferrets, Rabbits, and Rodents: Clinical Medicine and Surgery. 2nd edn. Saunders, St Louis, Missouri. 2004. 496 psl. P.136–146.

26. Sawyer D. C. The Practice of Veterinary Anesthesia: Small Animals, Birds, Fish and Reptiles. United States of America. Teton NewMedia. 2007. 384 p.

27. Vachon P. Self-mutilation in rabbits following intramuscular ketamine-xyzaline-acepromazine injections. Can Vet J volume 40. 1999. P. 2.

(35)

(36)

I PRIEDAS

PACIENTAS NR. 1 Parametrai 20 min. prieš operaciją. 5 min. 10 min. 15 min. 30 min. 45 min. 60 min. 90 min. 120 min. 150 min. Parametro balų suma per 45 min. (operacijos metu) Parametro balų suma per 150 min. NEJAUTROS VERTINIMAS 1. Kūno pozicija. 2 0 0 0 0 0 0 1 2 2 0 7 2. Pasipriešinimas esant

gulsčiai kūno pozicija. 2 0 0 0 0 0 0 0 2 2 0 6

3. Reakcija į garsą. 2 0 0 0 0 0 0 0 2 2 6 4. Pasipriešinimas žiodant gyvūną. 2 1 1 0 0 1 0 1 2 2 3 10 Balų suma 8 1 1 0 0 1 0 2 8 8 ANALGEZIJOS VERTINIMAS Reakcija į papildomai sukeliamą skausmą 2 0 0 0 0 1 1 1 2 2 1 9

ŠIRDIES DARBAS IR KVöPAVIMAS Vidurkis

Pulsas 259 170 241 222 233 233 232 193 216 240 219,8 223,9

Kapiliarų prisipildymo

laikas sekund÷mis 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2

Gleivinių spalva rausva rausva rausva rausva rausva rausva rausva rausva rausva rausva

Kv÷pavimo dažnis 100 12 12 12 12 12 36 40 60 60 12 35,6

Prisipildymas

deguonimi 93 97 97 97 95 96 73 97 97 98 96,4 94

(37)

3. Reakcija į garsą. 2 0 0 0 0 0 0 2 2 2 0 8 4. Pasipriešinimas žiodant gyvūną. 2 1 0 0 0 0 0 2 2 2 1 9 Balų suma 8 1 0 0 0 0 0 8 8 8 ANALGEZIJOS VERTINIMAS Reakcija į papildomai sukeliamą skausmą 2 0 0 0 0 1 1 2 2 2 1 10

Pulsas 300 240 236 230 240 244 200 180 210 200 238 228

Kapiliarų prisipildymo laikas sekund÷mis

1 2 2 2 2 2 2 2 1 1 2 1,7

Kv÷pavimo dažnis 120 18 16 12 12 12 38 42 60 60 14 39

Prisipildymas deguonimi 98 97 97 97 96 96 96 97 97 97 96,6 96,8

TEMPERATŪRA

(38)

Pulsas 260 235 230 230 235 250 230 180 195 190 236 223,5

1 1 1 2 2 2 2 2 1 1 1,6 1,5

Kv÷pavimo dažnis 120 14 12 12 12 12 36 40 40 44 12,4 34,2

(39)

PACIENTAS NR. 4 Parametrai 20 min. prieš operaciją. 5 min. 10 min. 15 min. 30 min. 45 min. 60 min. 90 min. 120 min. 150 min. Parametro balų suma per 45 min. (operacijos metu)

Parametro balų suma per 150 min.

NEJAUTROS VERTINIMAS

1. Kūno pozicija. 2 1 1 0 0 0 0 0 1 1 2 6

2. Pasipriešinimas esant

Pulsas 280 320 330 310 300 335 295 305 250 225 319 295

2 2 2 2 3 3 2 2 2 2 2,4 2,2

Kv÷pavimo dažnis 80 100 88 90 80 80 80 60 60 60 87,6 77,8

TEMPERATŪRA

(40)

PACIENTAS NR. 5 Parametrai 20 min. prieš operaciją. 5 min. 10 min. 15 min. 30 min. 45 min. 60 min. 90 min. 120 min. 150 min.

Parametro balų suma per 45 min. (operacijos metu)

Parametro balų suma per 150 min.

NEJAUTROS VERTINIMAS

1. Kūno pozicija. 2 0 1 0 0 0 0 0 0 1 1 4

2. Pasipriešinimas esant

Pulsas 260 280 310 300 305 310 290 250 245 260 301 281

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1

Kv÷pavimo dažnis 120 80 100 80 100 100 100 95 80 80 92 93,5

Prisipildymas deguonimi 95 93 96 97 98 96 97 98 96 95 96 96,1

TEMPERATŪRA

(41)

PACIENTAS NR. 6 Parametrai 20 min. prieš operaciją. 5 min. 10 min. 15 min. 30 min. 45 min. 60 min. 90 min. 120 min. 150 min. Parametro balų suma per 45 min.

Parametro balų suma per 150 min. NEJAUTROS VERTINIMAS 1. Kūno pozicija. 2 0 1 0 0 0 0 0 1 1 1 5 2. Pasipriešinimas esant

Pulsas 230 260 310 295 295 280 260 240 200 210 288 258

1 2 2 2 2 3 2 1 1 1 2,2 1,7

Kv÷pavimo dažnis 80 100 100 80 80 92 100 95 80 80 90,4 88,7

TEMPERATŪRA