`LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Kamilė Turskytė
Pieninių karvių vaisos savybių prognozavimas pagal
progesterono koncentraciją piene
Prediction of dairy cows fertility by milk progesterone
changes
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. dr. Vytuolis Žilaitis
2 DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Pieninių karvių vaisos savybių
prognozavimas pagal progesterono koncentraciją piene“:
1. yra atliktas mano paties (pačios).
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Kamilė Turskytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Dr. Inga Liaudanskienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Prof. dr. Vytuolis Žilaitis
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) Lekt. dr. Arūnas Rutkauskas
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas Prof. dr. Antanas Sederevičius
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3 PIENINIŲ KARVIŲ VAISOS SAVYBIŲ PROGNOZAVIMAS PAGAL PROGESTERONO
KONCENTRACIJĄ PIENE Kamilė Turskytė Magistro baigiamasis darbas
Santrauka
Darbo tikslas – ištirti pieninių karvių progesterono (P4) koncentracijos piene kitimo dinamiką, siekiant prognozuoti karvės galimybę surujoti ir apsivaisinti. Tyrimas atliktas „X“ melžiamų karvių ūkyje vidurio Lietuvoje 2020 metais. Tyrimui atrinktos 133 apsiveršiavusios, kliniškai sveikos, 2–5 laktacijos holšteinizuotos Lietuvos juodmargės karvės, kurių primilžis per praėjusią laktaciją siekė 7000–13000 kg. Tyrimo metu buvo atlikti trys eksperimentai. Karvės suskirstytos į grupes pagal kiekvieno eksperimento kriterijus iš jau esamų 133 karvių. Pirmojo eksperimento metu buvo vertinamas progesterono koncentracijos pokyčio ryšys su pirmos rujos pasireiškimu, taip pat P4 koncentracijos kitimas ir ryšys su pirmos rujos pasireiškimu buvo vertintas tarp skirtingų laktacijų grupių. Šio eksperimento metu karvės į grupes suskirstytos priklausomai nuo pirmosios rujos pasireiškimo laiko (iki 30 paros pp ir 31–60 paros pp), taip pat tos pačios karvės buvo suskirstytos į grupes pagal laktacijos skaičių (2–3 laktacijos karvės ir 4–5 laktacijos karvės). Antrojo eksperimento metu buvo įvertintas progesterono koncentracijos kitimo prieš sėklinimą ryšys su sėklinimo laikotarpiu ir laktacijos skaičiumi. Antrojo eksperimento metu karvės buvo sugrupuotos pagal sėklinimo laiką (60–90 parą pp ir 91–130 parą pp), tos pačios karvės, analogiškai pirmajam eksperimentui, suskirstytos į grupes pagal laktacijos skaičių. Trečiojo eksperimento metu buvo įvertintas progesterono koncentracijos rujos (sėklinimo) metu ryšys su galimybe apsivaisinti. Šiam eksperimentui karvės buvo suskirstytos į keturias grupes pagal rujos (sėklinimo) laiką ir reprodukcinę būklę (apsivaisinusios arba neapsivaisinusios): sėklintos 60–90 parą pp ir apsivaisinusios, sėklintos 60–90 parą pp, bet neapsivaisinusios, sėklintos 91–130 parą pp ir apsivaisinusios, sėklintos 91–130 parą pp, bet neapsivaisinusios. Karvių progesterono koncentracijos kaita ir kiti tyrimo duomenys buvo rinkti ir analizuoti ūkyje įdiegta bandos valdymo sistema „Herd Navigator™“ („DeLaval International“, Tumba, Švedija).
Nustatėme, kad laikotarpiu po veršelio atvedimo progesterono koncentracija kito panašiai tarp grupių, nepriklausomai nuo laktacijos skaičiaus. Karvių, kurios surujojo iki 30 DIM, progesterono koncentracija piene 19–22 parą po apsiveršiavimo buvo 66,5 proc. didesnė (p < 0,001), lyginant su progesterono koncentracija piene karvių, kurių pirma ruja pasireiškė 31–60 parą po apsiveršiavimo. Karvių, sėklintų iki 90 paros pp, progesterono koncentracijos piene kitimas buvo būdingas karvių lytiniam ciklui (progesterono koncentracijos pikai buvo fiksuoti kas 20 parų). Tuo tarpu karvių,
4 kurios buvo sėklintos 91–130 pp, progesterono koncentracijos pikai buvo fiksuoti kas 36 paras, t. y. netipiškai karvių lytiniam ciklui. Karvių laktacijos skaičius progesterono koncentracijos kitimui statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo. Karvių, sėklintų iki 90 paros po apsiveršiavimo, apsivaisinimas siekė 21,1 proc., kai progesterono koncentracija piene buvo 0,3 ng/ml (p < 0,05), o karvių, sėklintų vėlesniu laikotarpiu, 91–130 parą po apsiveršiavimo, didžiausias apsivaisinimas buvo 11,3 proc., kai progesterono koncentracija piene siekė 0,7 ng/ml (p > 0,05).
Tyrimo rezultatai rodo, kad pagal progesterono koncentracijos kitimą 19–22 parą pp galima numatyti, ar karvė surujos iki 30 paros. Be to, žinant progesterono koncentraciją sėklinimo metu galima prognozuoti karvės galimybę apsivaisinti – jei progesterono P4 koncentracija karvių piene sėklinimo metu yra apie 0,3 ng/ml, apsivaisinimas siekia 21,1 proc. (p < 0,05).
5 PREDICTION OF DAIRY COWS FERTILITY BY MILK PROGESTERONE CHANGES
Kamilė Turskytė Master‘s Thesis
Summary
The aim of the study was to investigate the dynamics of milk progesterone (P4) concentration of dairy cows to predict cows’ heat ability and possibility to conceive. The study was conducted on the dairy cow farm „X” in central Lithuania in 2020. A total of 133 calving, clinically healthy Lithuanian holsteinized black-and-white cows with 2–5 lactations, whose milk yield during the previous lactation reached 7000–13000 kg, were selected for the study. Three experiments were performed during the study, and the cows were divided into groups according to the criteria of each experiment from the selected 133 cows. The first experiment evaluated the relationship between the change in milk progesterone concentration and the occurrence of the first oestrus, as well as the change in the progesterone concentration and its relationship to the occurrence of the first oestrus in groups of cows with different number of lactations. For this purpose, the cows were divided into groups according to the time of the first oestrus (up to 30 days pp, and 31–60 days pp), and the same cows were divided into groups according to the number of lactations (2nd–3rd lactation cows and 4th–5th lactation cows). In the second experiment, the relationship between the change in milk progesterone concentration before insemination and the insemination period as well as the number of lactations was evaluated. For this experiment, cows were grouped according to insemination time (60–90 days pp and 91–130 days pp), and the same cows, analogously to the first experiment, were grouped according to the number of lactations. In the third experiment, the relationship between milk progesterone concentration during oestrus (insemination) and the cows’ ability to conceive was evaluated. For the third experiment cows were divided into four groups according to oestrus (insemination) time and reproductive status (pregnant or non-pregnant): inseminated 60–90 days pp and pregnant, inseminated 60–90 days pp, but non-pregnant, inseminated 91–130 days pp and pregnant, inseminated 91–130 days pp, but non-pregnant. Progesterone concentration in cow's milk and other study data were collected and analysed on the farm's herd management system „Herd Navigator™“ („DeLaval International“, Sweden).
We found that the concentration of progesterone in the milk of both groups of cows changed similarly in the period after calving, i. y. did not depend on the number of lactations. Cows with a first oestrus up to 30 DIM had a 66.5% higher milk progesterone concentration (p<0.001) on days 19–22 after calving compared to progesterone levels in milk of cows with a first oestrus on 31–60
6 DIM. The change in milk progesterone concentration of cows, that have been inseminated up to 90 days pp, was characteristic of the sexual cycle of cows, i. y. peaks in progesterone levels were recorded every 20 days. Meanwhile, peaks in progesterone levels were recorded every 36 days in milk of cows inseminated at 91–130 pp and were atypical for the sexual cycle of cows. The number of lactations had no statistically significant effect on the change in milk progesterone concentration. The chance of pregnancy was 21.1% at a progesterone concentration of 0.3 ng/ml in milk (p<0.05) for cows, inseminated up to 90 days pp, whereas the highest chance of pregnancy was 11.3%, when the concentration of progesterone in milk was 0.7 ng/ml (p>0.05) for cows, inseminated at a later period, 91–130 days pp.
The results of the study show that the change in milk progesterone concentration during the period of 19–22 days pp can predict whether the cow will have oestrus for up to 30 days. In addition, the identification and understanding of milk progesterone concentrations during insemination allows to predict a cow’s ability to conceive – if the concentration of milk progesterone during cows’ insemination is about 0.3 ng/ml, the chance of pregnancy is 21.1%. Keywords: progesterone, oestrus, fertility, lactation.
7
Turinys
1. Santrumpos ... 8
2. Įvadas ... 9
3. Literatūros apžvalga ... 11
3. 1. Karvių lytinio ciklo reguliacija ... 11
3. 2. Progesterono funkcija karvių organizme ... 11
3. 3. Progesterono koncentracijos kitimas pieninių karvių lytinio ciklo metu ... 12
3.3.1. Progesterono koncentracijos kitimas periodo po apsiveršiavimo metu... 12
3.3.2. Pirma ruja po apsiveršiavimo ... 14
3.3.3. Progesterono koncentracijos kaita sėklinimo metu priklausomai nuo laktacijos fazės ... 15
3.3.4. Progesterono koncentracijos rujos metu ryšys su apsivaisinimo galimybe ... 16
3.4. Kiaušidžių atsistatymas post partum laikotarpyje ... 17
4. Tyrimo metodai ir medžiaga... 19
5. Tyrimo rezultatai ... 23 6. Rezultatų aptarimas ... 29 7. Išvados ... 32 8. Rekomendacija ... 33 9. Literatūros sąrašas ... 34 10. Padėka ... 39
8
1. Santrumpos
AI – dirbtinis sėklinimas (angl. artificial insemination) ANOVA – dispersinė analizė (angl. analysis of variance) CL – geltonasis kūnas, geltonkūnis ((lot. corpus luteum)
DIM – laktacijos paros (angl. days in milk), paros po apsiveršiavimo FSH – folikulus stimuliuojantis hormonas (angl. follicle-stimulating hormone) g – gramai
GnRH – gonadotropinis liberinas (angl. gonadotropin-releasing hormone) l – litras
LH – liuteinizuojantis hormonas (angl. luteinizing hormone) ml – mililitras
ng – nanogramai nmol – nanomoliai p – patikimumas P4 – progesteronas
pp – periodas po veršiavimosi (lot. post partum)
proc. – procentai
r – Pirsono koreliacijos koeficientas R2 – determinacijos koeficientas
TMR – subalansuotas mišrus pašaras (angl. total mixed ration) val. – valanda
9
2. Įvadas
Lietuvos statistikos departamento 2018 metų duomenimis 3,2 proc. Lietuvos BVP sudarė žemės ūkio produkcija, o pienininkystės sektorius sukūrė apie 15 procentų žemės ūkio produkcijos (1). Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, yra stebimos pienininkystės ūkių stambėjimo bei karvių pieningumo didėjimo tendencijos. Siekiant gerinti pieno kokybę ir kelti karvių produktyvumą spartėja melžiamų karvių holšteinizacijos procesas. Lietuvoje pieninio tipo karvių holšteinizacijos laipsnis siekia iki 80 proc. – tai reiškia, kad yra itin išreikštos pieninės savybės. Tačiau yra žinoma, kad, didėjant karvių pieningumui, silpnėja jų reprodukcinė funkcija (2).
Tikslus karvių reprodukcinės būklės nustatymas yra svarbus, norint gerinti pieninių galvijų vaisos savybes bei didinti pieninio ūkio pelningumą (3). Svarbiausi veiksniai, lemiantys pieninių karvių reprodukcinį efektyvumą, yra teisingai parinktas rujos laikas, tinkamai parinkta sperma, nuoseklus sėklinimo technologijos laikymasis bei laiku įvykęs apvaisinimas. Tačiau pagrindinis ir svarbiausias veiksnys – teisingai ir tinkamai parinktas rujos laikas (4). Karvių sėklinimas netinkamu laiku ir rujos nebuvimas yra viena didžiausių karvių neapsivaisinimo priežasčių (5).
Norint sumažinti su vaisingumu susijusius nuostolius, būtina kuo greičiau ir tiksliau susidaryti išsamų tiek individualios karvės, tiek visos bandos reprodukcinės būklės vaizdą (6). Išsamiam realaus laiko karvės reprodukcinės sistemos įvertinimui visuotinai priimtas parametras yra piene esančio progesterono (P4) koncentracija (7, 8), kadangi progesterono koncentracija tiesiogiai priklauso nuo karvės reprodukcinio ciklo. Esant skirtingoms ciklo fazėms, kartu kinta ir progesterono koncentracija: rujos metu ji būna mažiausia, vėliau didėja, o prasidėjus priešrujui – vėl mažėja. Taigi pagal progesterono koncentraciją piene galima nustatyti rują ir išaiškinti bandoje esančias nevaisingas karves (anoestrus) skirtingais post partum (pp) laikotarpiais (9).
Lietuvoje neseniai pradėti naudoti visiškai automatizuoti progesterono (P4) analizatoriai, leidžiantys stebėti karvių reprodukcinę būklę realiu laiku. Vienas iš jų yra „Herd Navigator™“ (HN), leidžiantis numatytu laiku vertinti progesterono (P4) koncentraciją ir sudaryti taip vadinamus progesterono profilius. Pagal juos karvėms yra nustatomas tikslus rujos laikas bei įvertinamas tikėtinas veršingumas (10). Ši technologija remiasi sudėtingais skaičiavimo algoritmais ir ūkyje yra atliekama realiu laiku (11).
Produktyvioms karvėms laikotarpis iki apvaisinimo paprastai nusitęsia iki 100–110 parų, o apie 30 proc. karvių reprodukcijos funkcija yra skatinama medikamentais. Todėl ypač svarbu iš anksto pastebėti karves, kurioms, tikėtina, bus reikalinga reprodukcijos medikamentinė kontrolė.
10 Darbo tikslas: ištirti pieninių karvių progesterono (P4) koncentracijos piene kitimo dinamiką, siekiant prognozuoti karvės galimybę surujoti ir apsivaisinti.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti progesterono koncentracijos kitimą skirtingų laktacijų karvių piene post partum laikotarpiu ir jo sąsają su pirmos rujos pasireiškimu.
2. Išanalizuoti progesterono koncentracijos kitimą prieš sėklinimą priklausomai nuo sėklinimo laikotarpio (DIM > 90, DIM < 90).
3. Įvertinti progesterono koncentracijos piene rujos metu ir galimybės apsivaisinti tarpusavio priklausomybę.
11
3. Literatūros apžvalga
3. 1. Karvių lytinio ciklo reguliacija
Karvės lytinis ciklas yra nesezoniškas, t. y. nepriklauso nuo metų laiko, ir užtrunka nuo 18 iki 24 parų, vidutiniškai 21 parą. Ruja vidutiniškai trunka 18 val. (12–28 val.), ovuliacija įvyksta praėjus maždaug 10–15 valandų po rujai būdingos elgsenos pabaigos (12). Karvės lytinį ciklą sudaro sekančios fazės: ruja (oestrus, 0 diena), poovuliacinis periodas (metoestrus, 1–4 diena), tarprujis arba liuteininė fazė (dioestrus, 5–18 diena) ir priešrujis (pro-oestrus, 18–20 diena) (13).
Karvės lytinis ciklas prasideda, kai reprodukciniai lytiniai organai ruošiasi rujai ir reprodukciniam laikotarpiui (14). Nervų sistema kartu su vidaus sekrecijos liaukomis reguliuoja fiziologinę karvės lytinę sistemą (13). Neurosekretas gonadotropinis liberinas (GnRH), kurį išskiria pagumburys, skatina liuteinizuojančio hormono (LH) ir folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) sekreciją hipofizėje (15). LH skatina folikulų augimą ir brendimą kiaušidėse, dėl to įvyksta ovuliacija ir pradeda formuotis geltonasis kūnas (16). FSH taip pat skatina kiaušidėse esančių folikulų augimą ir brendimą, be to atlieka dar vieną itin svarbią funkciją – palaiko mažųjų folikulų gyvybingumą ir apsaugo juos nuo degeneracijos (17).
Stevenson ir kt. (2015) teigė, jog progesteronas yra reikšmingas rujos cikliškumui ir svarbus vaisingumui. Progesterono koncentracija parodo geltonojo kūno (CL, lot. corpus luteum) funkciją ir nurodo karvės lytinį ciklo fazę (18). Karvei pradėjus rujoti, CL išskiriamo hormono progesterono koncentracija būna žema, o tuo tarpu hormono estrogeno koncentracija – didžiausia. Po rujos prasidėjus metoestrus fazei estrogenų kiekis sparčiai mažėja, įvyksta ovuliacija ir plyšta folikulas. Šiuo periodu pradeda vystytis geltonasis kūnas, tačiau jis tebėra mažas ir negali produkuoti daug progesterono. Tačiau tarprujo metu (liuteininėje fazėje) progesterono kiekis pradeda didėti, o didžiausias progesterono lygis būna pasiekiamas praėjus maždaug aštuonioms dienoms po ovuliacijos. Šiuo metu prostaglandinai F2α gali suardyti (lizuoti) geltonąjį kūną ir karvės lytinis ciklas prasideda nuo pradžių. Prasidėjus priešrujo fazei CL regresuoja ir gali atsirasti nauja ovuliacija ir folikulinė fazė, išskyrus atvejus kai karvė yra apvaisinta – tuomet geltonasis kūnas funkcionuoja ir išlieka visą veršingumo laikotarpį (19).
3. 2. Progesterono funkcija karvių organizme
Pasak Wiltbank ir kt. (2014), progesteronas (P4) yra steroidinis hormonas kurį pirmiausia pradeda gaminti geltonasis kūnas, o vėliau ir placenta (20). Svarbiausia progesterono funkcija – paruošti gimdą būsimai embriono implantacijai, t. y. slopinti gimdos peristaltiką, skatinti gimdos gleivinės vaskuliarizaciją bei blokuoti lytinį ciklą. Kartu su estrogenais progesteronas reguliuoja karvės elgseną, būdingą jai rujos metu (17, 21). Ankstyvame embrioniniame laikotarpyje
12 progesteronas slopina naujų folikulų brendimą kiaušidėse, taip pat šis geltonojo kūno išskiriamas hormonas nėštumo metu veikia pieno liaukas, skatindamas jų vystymąsi ir laktaciją (17, 22).
Kraujo plazmoje nustatomas progesteronas tiesiogiai parodo geltonojo kūno išsivystymą. Todėl progesteronas naudojamas kaip labai tikslus karvės reprodukcinių procesų žymuo ir, remiantis jo koncentracija kraujo plazmoje arba piene, galima kontroliuoti ir vertinti veršingumą, rujos ciklus ir kiaušidžių veiklą po apsiveršiavimo (17).
3. 3. Progesterono koncentracijos kitimas pieninių karvių lytinio ciklo metu
Larson su bendraautoriais (1997) nustatė, jog karvės lytinio ciklo metu yra pastebimas ryškus progesterono koncentracijos kitimas (23). Rujos metu progesterono koncentracija siekia < 2 ng/ml ir būna mažiausia viso lytinio ciklo metu, toliau po ovuliacijos (10–15 val. nuo rujos pabaigos) ji ima didėti, nes pradeda vystytis geltonasis kūnas, kuris ir išsiskiria progesteroną, taip inicijuodamas gimdos ir viso organizmo pasiruošimą veršingumui, taip pat neleisdamas prasidėti kitai rujai. Kaip matyti 1 paveiksle, laipsniškai didėjant progesterono (P4) koncentracijai, jos maksimumas pasiekiamas 13–15 lytinio ciklo parą, ir gali būti nuo 10 iki 20 ng/ml (17, 23).Kiti tyrėjai (24) nustatė, kad esant normaliam lytiniam ciklui ir jo procesui P4 koncentracija kraujyje pastebimai pradeda didėti nuo 4-os lytinio ciklo dienos ir jau 8-ą parą pasiekiamas maksimumas, o panaši koncentracija išsilaiko iki 17 dienos. Jei karvė buvo apvaisinta, aukštas progesterono lygis išlieka nuo gestacijos pradžios iki pat laikotarpio prieš veršiavimąsi pabaigos. Tačiau, karvei neapsivaisinus, geltonasis kūnas maždaug 17-ą ciklo dieną pradeda degeneruoti, ir
13 tuo metu kraujyje nustatomas žemiausias progesterono lygis; nepaisant to, jeigu karvė yra sveika, nuo 19 iki 23 lytinio ciklo dienos ji vėl turėtų surujoti (17, 24).
3.3.1. Progesterono koncentracijos kitimas periodo po apsiveršiavimo metu
Periodas po apsiveršiavimo (post partum, pp) – tai laikotarpis, kuomet karvės lytiniai organai sugrįžta į normalią fiziologinę būklę. Jo metu vyksta gimdos involiucija bei kiaušidžių funkcijų atsistatymas (12). Žinoma, kad karvėms lytinis ciklas po apsiveršiavimo gali atsinaujinti jau 25–30 parą pp, tačiau pagal Wiltbank ir kt. 2006 m. pateiktus duomenis pilnavertis aukšto produktyvumo karvių lytinis ciklas po veršiavimosi atsinaujina vėliau (26). Dėl atsistatančio lytinio ciklo ir jo aktyvumo prasideda folikulų augimas, o šiuos procesus seka progesterono koncentracijos pakilimas (2 pav.). Po apsiveršiavimo progesterono koncentracija organizme būna labai maža (< 2 ng/ml), ir pradeda didėti po pirmosios ovuliacijos susiformavus geltonajam kūnui (26). Pirmoji ovuliacija įvyksta 3–4 savaitę po apsiveršiavimo (12), tačiau yra paskelbtų duomenų, kad pirmoji ovuliacija gali įvykti jau 12 dieną po apsiveršiavimo (26). Stronge ir kt. (2005) išskiria progesterono koncentracijos padidėjimą iki > 7 ng/ml, kuris parodo besivystantį geltonkūnį. Todėl galima prognozuoti, jo kitos rujos sulauksime po maždaug 17-os dienų (24).
Antanaitis ir kt. (2020) atliktame tyrime nustatė (3 pav.), kad didžiausia P4 koncentracija buvo fiksuojama pirmaveršių karvių piene. Pirmos laktacijos karvių progesterono koncentracija 0–5 dieną post partum buvo 34,89 proc. aukštesnė, nei antros ir vėlesnių laktacijų karvėms, o 11–17 d.
pp antros ir vėlesnių laktacijų karvėms nustatytas 1,08 proc. žemesnė P4 koncentracija piene (p <
0,001) (28).
Pav. 2. Hormonų kaita po apsiveršiavimo (27); adaptuota pagal Crowe A.,2008 Laikotarpis po apsiveršiavimo (paros)
14 3.3.2. Pirma ruja po apsiveršiavimo
Po apsiveršiavimo praėjus 3–4 savaitėms paprastai įvyksta pirma ovuliacija. Tačiau Galvao ir kt. (2010) nurodė, kad jų atliktame tyrime tik 26,5 proc. visų karvių (n=445) per pirmąsias 21 dieną
post partum buvo pasireiškusi ruja (29). Pirmoji ruja po apsiveršiavimo dažniausiai praeina be
ryškių rujos požymių. Tačiau dėl amžiaus, veislės, mitybos prieš ir po apsiveršiavimo, kūno kondicijos, pieno primilžio, bendros sveikatos būklės, karvė gali surujoti vėliau arba nerujoti visai (anoestrus forma). Rujos nepasireiškimo laikotarpis gali trukti nuo 20 iki 70 dienų. Pasak Peter ir kt. (2009), aukšto produktyvumo melžiamų karvių bandose post partum periode nuo 40 iki 100 parų po veršelio atvedimo lytinio ciklo nebuvimas yra dažnai pasitaikanti problema (30).
Nors pirmoji ruja dažniausiai būna be ryškiai išreikštų rujos požymių, tačiau retesniais atvejais gali būti pastebima priešrujui būdinga „rujos“ elgsena, kuri įspėja, kad karvė surujos. Minėtai rujos elgsenai charakteringa tai, kad karvė prisileidžia bulių ar kitas bandos karves, mažiau ėda, todėl gali staiga sumažėti pieno produkcija. Rujos metu galima pastebėti ant uodegos ir karvės lytinių organų atsiradusias skaidrias gleives iš gimdos ir makšties. Taip pat karvė tampa aktyvesnė (31). Ververs ir kitų mokslininkų (2010) atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad karvėms, kurios pasižymi dideliu produktyvumu, pirmoji ruja vidutiniškai pasireiškia 52 parą pp. Pasak Cavalieri ir kt. (2003), pagal pasireiškiančius klinikinius požymius ir elgseną galima aptikti 80 proc. rujojančių karvių (32). Tačiau taip pat yra žinoma, kad karvių rujos požymiai pasireiškia silpniau, didėjant melžiamų karvių primilžiui (33). 2010 metais Ranasinghe kartu su kitais tyrėjais nustatė, kad, kartu
Pav. 3. Progesterono koncentracijos kaita karvių piene post partum laikotarpiu (* p < 0,05, ***
15 su išaugusiu primilžiu, karvėms pasireiškia vadinamoji „tyli ruja“ be klinikinių požymių (34). Karvių reprodukcinėms funkcijoms įtaką daro karvės amžius ir veršiavimųsi skaičius. Karvės atsivedusios pirmą veršelį dažnai surujos 20–30 dienų vėliau negu vėlesnės laktacijos karvės (12).
Progesterono P4 koncentracija yra susijusi su lytinio ciklo faze (35), todėl rujos nustatymas pagal progesterono koncentracijos pokyčius tapo efektyviu tyrimu, leidžiančiu aptikti subklinikines „slaptas“ rujas, ko nebuvo galima pilnai atlikti įprastu stebėjimu ir rujų aptikimu pagal klinikinius požymius. Lourens ir kt. (2002) teigė, kad iki < 6 nmol/l sumažėjusi progesterono koncentracija piene rodo rujos pasireiškimą (36). Jei buvo fiksuotas progesterono koncentracijos padidėjimas nuo labai žemos iki 5 ng/ml koncentracijos, tai gali būti subklinikinės rujos pasireiškimo požymis (34). 3.3.3. Progesterono koncentracijos kaita sėklinimo metu priklausomai nuo laktacijos fazės
Pastaruoju laiku karvėms būdingas trumpesnis eksploatacinis laikas, nes stengiamasi karves anksti apvaisinti, taip pat karvės yra intensyviai melžiamos, todėl neretai atsiranda sveikatos sutrikimai ir karvių produktyvumas pradeda mažėti (37). Melendez ir kt. (2007) pastebėjo, kad vyresnės karvės gali geriau apsivaisinti lyginant su jaunesnėmis (38). Atlikti tyrimai nepatvirtina, kad karvių amžius gali turėti įtakos progesterono koncentracijai organizme (39). Pagal Petersson ir kt. (2006) pateiktus duomenis galima teigti, kad netipiška progesterono koncentracija P4 profiliuose būdinga jaunesnio amžiaus laktuojančioms karvėms. Taip pat buvo nustatyta, kad netipiškai kintanti progesterono koncentracija nuo 50 iki 70 proc. dažniau buvo nustatoma pirmos laktacijos karvėms (40). Taigi, nors ryšys tarp progesterono kreivės ir karvių amžiaus iki galo nėra ištirtas, tačiau yra žinoma laktacijos įtaka progesterono P4 koncentracijos kaitai.
Ranasinghe ir kt. tyrėjai (2010) pastebėjo, kad trečdalis ovuliacijų, kurios įvyksta iki 90 dienos post partum, pasireiškia be klinikinių rujai būdingų požymių (34). Pasak Žilaičio ir kt. (2013) didžiausia dalis melžiamų karvių rujoja nuo 35 iki 60 laktacijos dienos (4 pav.), bet tuo metu tikslų rujos laiką pamatyti įmanoma stebint P4 koncentraciją piene, nes tik viena iš keturių karvių parodo rujos požymius ar būdingą elgseną (35). Vėlesniu laikotarpiu (> 60 dienų pp) pastebėta, kad rujos požymių pasireiškimas rujojančioms karvėms yra didesnis, tačiau bendras rujų skaičius mažėja. Taip pat yra žinoma, kad atsakingų už rujos požymius hormonų – estrogenų – lygmenį rodo progesterono P4 koncentracija. Prasidėjus karvės laktacijai, iki < 4 ng/ml sumažėjusi progesterono koncentracija gali būti ženklas, kad yra žemas ir estrogenų kiekis. Karvių laktacijos piko metu (maždaug 60–90 DIM) pasireiškus rujai, progesterono P4 koncentracija taip pat sumažėja, todėl šiuo metu fiksuojama daugiausiai subklinikinių rujų. Produktyviausiu karvės laktacijos metu yra stebimas progesterono koncentracijos sumažėjimas, todėl P4 koncentracijos piene vertinimas padeda nustatyti ovuliacijos laiką ir karvę apvaisinti tinkamu laiku (35).
16 3.3.4. Progesterono koncentracijos rujos metu ryšys su apsivaisinimo galimybe
Bisinotto ir kt. (2013) teigė, kad žemas progesterono lygis karvių piene 7-ą ir 15-ą parą prieš sėklinimą gali lemti mažesnį karvių vaisingumą, lyginant su karvėms, kurių piene fiksuojama didesnė P4 koncentracija prieš sėklinimą (AI, angl. k. artificial insemination) (41).Taip pat mokslininkai pažymi, kad per maža P4 koncentracija ovuliacijos metu yra svarbiausia produktyvių pieninio tipo karvių neapsivaisinimo priežastis (34). Colazo ir kt. (2017) nustatė, jog sumažėjusi P4 koncentracija rujos metu gali turėti įtakos apsivaisinimui ir lemia palankias apsivaisinimo sąlygas. Tyrimų duomenys parodė, kad geriausia progesterono koncentracija sėklinant yra ≤ 0,5 ng/ml, o esanti didesnė nei 0,5 ng/ml progesterono koncentracija sumažina apsivaisinimo šansus (28). Pagal Waldmann ir bendraautorių (2000) gautus statistiškai patikimus duomenis galima teigti, kad didėjanti P4 koncentracija rujos (sėklinimo) metu parodo didėjančią pakartotinio sėklinimo tikimybę (42). Todėl P4 koncentracijos įvertinimas karvės rujos metu, atsižvelgiant į laktacijos tarpsnį, yra tinkama priemonė, leidžianti spręsti apie karvių galimybę apsivaisinti (35). Karvės, kurių P4 lygis yra žemas 7-ą arba 15-ą dieną prieš AI, pasižymi mažesniu vaisingumu, lyginant su tomis, kurių P4 koncentracija buvo didesnė prieš AI (41, 43). Larson ir kt. (23) teigė, kad nepakankama progesterono koncentracija ovuliuojant folikului yra pagrindinė labai produktyvių pieninių karvių nevaisingumo priežastis. Naujausi tyrimai parodė, kad progesteronas sinchronizavimo programų pradžioje yra svarbus veršingumo diagnozavimas pirmaveršėms
17 karvėms (44), o karvėms su nustatytu mažesniu nei 5 ng/ml progesterono lygiu galima prognozuoti veršingumo praradimą 14 dieną po sėklinimo (33).
3.4. Kiaušidžių atsistatymas post partum laikotarpyje
Didelė steroidinių hormonų koncentracija veršingumo metu slopina pogumburio – hipofizės ašį, todėl yra išskiriami nedideli kiekiai gonadotropinio hormono (GnRH) iš pogumburio, dėl ko susidaro silpnas ir nepakankamas dirgiklis liuteinizuojančio hormono (LH) ir folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) sekrecijai palaikyti. Paskutinį veršingumo mėnesį folikulinės bangos kiaušidėje būna slopinamos, o po atsivedimo jos yra atkuriamos. Steroidinių hormonų koncentracija organizme sumažėja iki bazinių verčių, o FSH koncentracija per kelias dienas po apsiveršiavimo padidėja. Vėliau FSH koncentracija išauga reguliariai kas 7–10 dienų, tam įtakos nedaro nei šėrimas, nei žindymas, nei anoestrus trukmė. Apie 10-tą dieną po apsiveršiavimo jau galima aptikti dominuojantį folikulą. Išskiriamos trys pirmojo post partum laikotarpio dominuojančio folikulo baigtys (5 pav.): ovuliacija ir pirmojo geltonkūnio susidarymas; folikulo atrezija su vėliau pasirodžiusiu antru dominuojančiu folikulu; užsilaikymas su besitęsiančiu augimu, kuris dažniausiai vadinamas kiaušidės cista.
Tačiau, jei pirmasis post partum periodo dominuojantis folikulas ovuliuoja, retai bus pastebimas rujai būdingas elgesys, galima to priežastis – nepakankamas veršingumo metu buvusio progesterono poveikis (45). Pirmojo post partum laikotarpio dominuojančio folikulo likimas priklauso nuo LH
Pav. 5. FSH, LH ir P4 koncentracijų kaita laikotarpyje po apsiveršiavimo, karvių, kurių
kiaušidžių ciklas grįžta su pirmąja dominuojančio folikulo ovuliacija (raudona žvaigždutė). Žalias apskritimas - augantis folikulas, juodas apskritimas - atrezuojantis folikulas(45),
18 išsiskyrimo dažnio. Nepakankamas LH pulso dažnis gali lemti neįvykusią ovuliaciją. Tuo tarpu, aukštas LH pulso dažnis, baigiasi šio hormono antplūdžiu ir ovuliacija. Melžiamoms karvėms LH koncentracijos atkūrimas ir GnRH išskyrimas baigiasi 10–14 dienų po atvedimo (45).
Taigi, progesteronas yra svarbus hormonas karvių lytiniame cikle, jam kintant galima analizuoti karvės lytinio ciklo fazes. Progesterono koncentracijos kilimas yra nustatomas po ovuliacijos, pradėjus vystytis geltonajam kūnui, iki pasireiškiant rujai, o rujos ar sėklinimo metu koncentracija yra mažiausia. Fiksuojant karvės P4 koncentraciją galima tinkamai parinkti sėklinimo laiką. Todėl progesteronas laikomas svarbiu reprodukcinių organų funkcionalumo biologiniu žymeniu.
19
4. Tyrimo metodai ir medžiaga
4.1. Tyrimo atlikimo vieta
X melžiamų karvių ūkis, įsikūręs vidurio Lietuvoje. Tyrimui atrinktos 133 (n=133) melžiamos karvės iš 700 holšteinizuotų Lietuvos juodmargių karvių bandos. Karvės laikomos besaičio šalto laikymo karvidėse. Dalis karvidžių yra renovuotos, kita dalis yra naujos statybos. Tvartuose įrengtos guoliavietės nekreikiamos. Karvės girdomos iš automatinių girdyklų, šėrimas ištisus metus nekito. Karvėms ruošiamas pašaras atitinkantis jų fiziologines normas. Visus metus tuo pačiu laiku du kartus per parą karvės šeriamos subalansuotu mišriu pašaru (TMR, angl. total
mixed ration), kurį sudarė: 23 proc. kukurūzų siloso, 29 proc. žolės siloso, 48 proc. kombinuoto
pašaro.
Ūkyje įdiegta bandos valdymo sistema „Herd Navigator™“ („DeLaval International“, Tumba, Švedija).
Tyrimo metu kontakto su gyvūnais buvo išvengta. Tyrimo duomenys buvo rinkti ir analizuojami iš kompiuterinės bandos valdymo sistemos.
4.2. Tyrimo objektas
Tyrimui buvo atrinktos apsiveršiavusios, kliniškai sveikos, nuo 3 iki 6 metų amžiaus, 2–5 laktacijos karvės, kurių primilžis per laktaciją siekia 7000–13000 kg. Iš viso tyrimui buvo atrinktos 133 karvės (n=133).
20
4.3. Tyrimo schema
Progesterono koncentracija piene nustatoma, duomenys apdorojami ir pateikiami naudojant bandos valdymo sistemą „DeLaval Herd Navigator™“.
Progesterono koncentracijos fiksavimas
iki pirmos rujos pasireiškimo.
Progesterono koncentracijos fiksavimas iki pirmo sėklinimo (< 90
DIM; > 90 DIM).
Progesterono koncentracijos fiksavimas
rujos (sėklinimo) metu. Klinikinio veršingumo
tyrimo rezultatai. 1. Pagal pirmos rujos
pasireiškimo laiką:
1.1. Pirma ruja pasireiškė iki 30
d. pp (n=17);
1.2. Pirma ruja pasireiškė 31–60
d. pp (n=49);
2. Pagal laktacijos skaičių: 2.1. 2–3 laktacijos (n=50); 2.2. 4–5 laktacijos (n=16).
1. Pagal sėklinimo laiką:
1.1. karvės sėklintos 60–90 d. pp (n=69);
1.2. karvės sėklintos 90–130
d. pp (n=28);
2. Pagal laktacijos numerį: 2.1. 2–3 laktacijos (n=72); 2.2. 4–5 laktacijos (n=24).
1. Pagal reprodukcijos būklę priklausomai nuo sėklinimo laiko: 1.1. sėklintos 60–90 d. pp, apsivaisinusios (n=39); 1.2. sėklintos 60–90 d. pp, neapsivaisinusios (n=32); 1.3. sėklintos 91–130 d. pp, apsivaisinusios (n=31); 1.4. sėklintos 91–130 d. pp, neapsivaisinusios (n=31).
Tiriamųjų karvių atrinkimas (n = 133)
Apsiveršiavusios, 2–5 laktacijos, 7000–13000 kg per laktaciją pieno produkcija
.6 pav. Tyrimo schema
21
4.4. Tyrimo aprašymas
4.4.1. Tyrimo metu vykdyti eksperimentai
X ūkyje numatyta ir progesterono matavimai atliekami nuo 20–21 paros po apsiveršiavimo, pakartotinai pieno mėginiai gali būti imami kas 1–5 paras, priklausomai nuo to, kaip sumaketuota biomodelyje. Mėginių ėmimo dažnis priklauso nuo to, kaip tiksliai pagal sumažėjusią progesterono koncentraciją piene žemiau nustatytosios ribos (< 5 ng/ml) norima nustatyti rują (46, 47). Ūkyje P4 matuojamas iki 50 dienos po sėklinimo. Buvo fiksuota atrinktų karvių progesterono koncentracija nuo 20 paros pp iki 60 paros po sėklinimo – iki tol, kol buvo patvirtintas veršingumas klinikiniu rektiniu tyrimu, šiuo tyrimu veršingumą ūkyje tiria apie 60-tą dieną po sėklinimo.
Pirmojo eksperimento metu fiksuota melžiamų karvių progesterono koncentracija piene post
partum laikotarpyje ir vertintas P4 pokyčio ryšys su pirmos rujos pasireiškimu (n=66). Duomenys
lyginami tarp dviejų grupių karvių, kurios buvo suskirstytos priklausomai nuo pirmos rujos pasireiškimo laiko (iki 30 pp (n=17) ir 31–60 pp (n=49)). Tos pačios karvės buvo suskirstytos į dvi skirtingas grupes pagal laktacijų skaičių: 2–3 laktacijos grupė (n=50) ir 4–5 laktacijos grupė (n=16). P4 koncentracijos kitimas ir ryšys su pirmos rujos pasireiškimu vertintas ir tarp skirtingų laktacijų grupių (n=66).
Antro eksperimento metu buvo fiksuojama progesterono koncentracija piene post partum laikotarpyje ir vertinamas P4 koncentracijos pokyčio prieš sėklinimą ryšys su sėklinimo laikotarpiu (n=97). Duomenys lyginami tarp dviejų grupių, karvės buvo sugrupuotos priklausomai nuo sėklinimo laiko: 60–90 d. pp (n=69) ir 91–130 d. pp (n=28). Tos pačios karvės buvo suskirstytos į dvi grupes pagal laktacijų skaičių: 2–3 laktacijos grupė (n=72) ir 4–5 laktacijos grupė (n=24). Tarp šių grupių taip pat buvo lyginamas P4 koncentracijos kitimas prieš sėklinimą, jo sąsaja su sėklinimo laikotarpiu bei laktacijų skaičiumi.
Trečio eksperimento metu buvo fiksuojama progesterono koncentracija rujos (sėklinimo) metu ir vertinamas ryšys su galimybe apsivaisinti (n=133). Šio eksperimento metu karvės buvo suskirstytos į 4 grupes pagal rujos (sėklinimo) laiką ir reprodukcinę būklę (apsivaisinusios arba neapsivaisinusios): sėklintos pirmą kartą 60–90 d. pp ir apsivaisinusios (n=39), sėklintos pirmą kartą 91–130 d. pp, tačiau neapsivaisinusios karvės (n=31), sėklintos 60–90 d. pp, tačiau neapsivaisinusios karvės (n=32), sėklintos pirmą kartą 91–130 d. pp ir apsivaisinusios karvės (n=31). Duomenys lyginami tarp šių grupių. Karvių veršingumas nustatomas pagal P4 koncentraciją, kurią programa fiksuoja po sėklinimo (nenusileidžianti P4 koncentracija, dažniausiai iki 40 dienos po sėklinimo), galiausiai veršingumas yra patvirtinamas klinikiniu tyrimu (apie 60 parą po sėklinimo).
22 4.4.2. Pieno mėginių ėmimas progesterono koncentracijai nustatyti realiu laiku
Mėginiai buvo imami „Herd Navigator™“ moduliu melžimo metu. Viso melžimo metu paimti vidutiniai pieno mėginiai buvo siunčiami į analizatorių. Atlikus pirmąjį P4 koncentracijos matavimą piene, tai yra 20±1 parų pp, pakartotinai pieno mėginiai imti sistemos nustatytu algoritmu vidutiniškai kas 2,2±1,9 paros. Ruja vertinta pagal sumažėjusią progesterono koncentraciją. Pagal Bruinjé ir kt. (2017) metodiką biomodelis sumaketuotas taip, kad nustatyta mažesnė kaip 5 ng/ml progesterono koncentracija gali reikšti rują, ir tada sistema pieno mėginius ima dažniau, t. y. kelis kartus per parą (44, 48). Laikoma, kad P4 koncentracija yra žema, kai < 5 ng/ml, vidutinė, kai 5–15 ng/ml, ir aukšta, kai > 15 ng/ml.
4.5. Duomenų statistinio įvertinimo metodai
Atliktų tyrimų duomenys buvo apdorojami statistiniu paketu SPSS (SPSS for Windows 15, SPSS Inc., Čikaga, Ilinojus, JAV). Duomenų analizė atlikta naudojant aprašomąją statistinę analizę (vidurkis ± vidurkio paklaida), vienfaktorinę dispersinę analizę (ANOVA) bei Pearsono porinę koreliaciją. Skirtumams įvertinti buvo naudotas Stjudento t-testas. Gauti rezultatai laikyti patikimais, kai p < 0,05, o nepatikimais, jei p > 0,05.
23
5. Tyrimo rezultatai
5.1. Progesterono koncentracijos kitimas skirtingų laktacijų karvių piene post
partum laikotarpiu ir jo sąsają su pirmosios rujos pasireiškimu
Tyrimo duomenys (7 pav.) rodo, kad skirtingų laktacijų karvių piene progesterono koncentracija kinta pagal analogiškus dėsningumus: y = 0,2452x + 7,9027, R² = 0,0878 ir y = 0,4266x + 7,0673, R² = 0,1996 (atitinkamai 2–3 ir 4–5 laktacijos karvių grupės). Galima pastebėti, kad, praėjus 27–30 dienų po apsiveršiavimo, 4–5 laktacijos karvių piene progesterono koncentracija buvo 41,92 proc. mažesnė lyginant su 2–3 laktacijos karvių grupės (p < 0,05). Laikotarpiu 31–50 paros pp stebima didesnė P4 koncentracija 4–5 laktacijos karvių piene, nei 2–3 laktacijos karvių (p > 0,05). Išskyrus 43–46 parų laikotarpį, progesterono koncentracija 2–3 laktacijos karvių piene buvo 20,48 proc. mažesnė lyginant su 4–5 laktacijos karvių grupės P4 koncentracija (p < 0,05). Abejose grupėse stebimi P4 pikai 23–26 paros ir 47–50 paros post partum.
Analizuojant P4 koncentracijos piene kitimą priklausomai nuo to, kada pasireiškė pirmoji ruja (8 pav.), matome, kad progesterono koncentracija kinta pagal panašų dėsningumą: y = 0,6669x + 5,5465, R2 = 0,238 (grupė karvių, kurioms ruja pasireiškė iki 30 paros pp) ir y = 0,0881x + 10,202, R2 = 0,0077 (grupė karvių, kurioms ruja pasireiškė 31–60 paros pp). Matavimo pradžioje 19–22 parų laikotarpyje nustatyta progesterono koncentracija tarp grupių skiriasi reikšmingai. Karvių, kurioms ruja pasireiškė iki 30 paros pp, 19–22 parą po apsiveršiavimo P4 koncentracija buvo 66,5 proc. didesnė, lyginant su grupe, kurių pirma ruja pasireiškė 31–60 paros pp (p < 0,001). Pagal
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 19 - 22 23 - 26 27 - 30 31 - 34 35 - 38 39 - 42 43 - 46 47 - 50 51 - 54 55 - 58 59 - 62 63 - 66 67 - 70 P 4 kon ce nraci ja, ng / m l
Laikotarpis po apsiveršiavimo, paromis
2 - 3 laktacija 4 - 5 laktacija
24 gautus duomenis galima matyti, kad karvėms, kurių pirma ruja pasireiškė iki 30 paros pp, nebuvo fiksuojamas ryškus P4 koncentracijos pikas, tačiau buvo pastebimas progesterono koncentracijos sumažėjimas 27–30 paromis pp, kuris aiškiai signalizuoja apie įvyksiančią rują. Progesterono koncentracijos skirtumai tarp abiejų grupių karvių 23–34 parų laikotarpyje buvo statistiškai nepatikimi (p > 0,05). Karvių, kurioms pirma ruja pasireiškė vėliau (31–60 paros pp), progesterono koncentracija 35–38 parų laikotarpiu buvo 4,9 proc. didesnė nei kitos karvių grupės, ir šis skirtumas buvo reikšmingas (p < 0,05).
Tačiau jau 39–42 parų laikotarpyje stebimas P4 koncentracijos padidėjimas karvėms, kurioms ruja nustatyta buvo iki 30 paros pp, jų P4 koncentracija 37 proc. didesnė už kitos grupės karvių (p < 0,05). Vėliau, t. y. 47–50 paromis po apsiveršiavimo abiejų grupių karvėms buvo stebimi progesterono koncentracijų pikai, ir šiuo laikotarpiu P4 koncentracijos skyrėsi reikšmingai: karvėms, kurių ruja įvyko 31–60 parų laikotarpiu, buvo fiksuota 35,1 proc. žemesnė P4 koncentracija, lyginant su P4 koncentracija karvių, kurių ruja įvyko iki 30 paros pp. Tikėtina, kad šis progesterono padidėjimas yra antro lytinio ciklo pikas (p < 0,05). Taip pat galima teigti, kad 55– 62 parų laikotarpyje, kai progesterono koncentracija sumažėjo, buvo užfiksuotas pirmos rujos įvykis karvių grupei (31–60 paros pp), ir tuo pačiu laikotarpiu karvių grupei (iki 30 paros pp) buvo galimas antros rujos įvykis.
Tyrimo metu (Lentelė) nustatyta vidutinio stiprumo koreliacija (r = 0,455) tarp 1-os karvių grupės, kurioms pirma ruja pasireiškė iki 30 paros pp ir laikotarpio kuomet ruja pasireiškė (19–22 parą pp (p < 0,001) ir 35–38 parą pp (p < 0,05)) . Tačiau tarp tos pačios grupės karvių ir rujos pasireiškimo 51–54 d. pp nustatytas silpnas koreliacinis ryšys, r = 0,271 (p < 0,05).
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 19 - 22 23 - 26 27 - 30 31 - 34 35 - 38 39 - 42 43 - 46 47 - 50 51 - 54 55 - 58 59 - 62 63 - 66 67 - 70 P 4 k on centraci ja, ng /ml
Laikotarpis po apsiveršiavimo, paromis
iki 30 paros pp 31 - 60 paros pp
8 pav. Progesterono koncentracijos kaita iki pirmos rujos pasireiškimo (ruja pasireiškia iki 30
25
Lentelė. Koreliacija tarp progesterono koncentracijos piene ir rujos pasireiškimo laikotarpio
(karvių grupė, kurioms ruja pasireiškė iki 30 paros pp)
Rujos pasireiškimo laikotarpis (pp) 19–22 23–34 35–38 39–42 43–46 47–50 51–54 55–70 Pirsono koreliacijos koeficientas (r) 0,455** 0,445** 0,304 0,121 0,336** 0,271* Patikimumas (p) 0,000 > 0,05 0,005 0,023 0,357 0,008 0,038 > 0,05 Karvių skaičius (n) 63 38 56 60 62 59
Pastaba: ** – esminga esant p < 0,01 tikimybės lygiui; * – esminga esant p < 0,05 tikimybės lygiui
5.2. Progesterono koncentracijos pokyčio prieš sėklinimą sąsają su sėklinimo
laikotarpiu (DIM < 90, DIM > 90)
Pateikti duomenys (9 pav.) rodo, kad progesterono koncentracija piene tarp dviejų karvių grupių skyrėsi reikšmingai (p < 0,01) likus nuo 48 iki 44 parų iki sėklinimo. Karvių, sėklintų vėliau, t. y. 91–130 DIM, progesterono P4 koncentracijos kreivė kito netipiškai, o progesterono koncentracijos pikas buvo užfiksuotas praėjus 36 paroms, t. y. 8 parą iki AI.
Tuo tarpu karvių, sėklintų iki 90 DIM, progesterono P4 koncentracijos kreivė kito cikliškai, pagal būdingą karvių lytinį ciklą. Šios grupės progesterono koncentracijos pikai buvo fiksuojami kas 20 parų, t. y. 28 ir 8 parą iki AI. Karvių, kurios sėklintos iki 90 DIM, 32-ą parą iki AI progesterono koncentracijos vidurkis siekė 12,39±1,05 ng/ml. Tuo tarpu vėlesniu laikotarpiu (91–130 DIM)
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 -48 -44 -40 -36 -32 -28 -24 -20 -16 -12 -8 -4 0 P roge st er o no kon ce ntr aci ja, ng/m l
Laikotarpis iki sėklinimo
AI iki 90 DIM AI 91 - 130 DIM
26 sėklintų karvių P4 koncentracija 32-ą parą iki AI buvo 44,7 proc. mažesnė (p < 0,01). Progesterono koncentracijos vidurkių skirtumas tarp šių grupių 16-ą parą iki sėklinimo yra statistiškai patikimas (p <0,001). Galiausiai, likus keturioms paroms iki AI, abiejų grupių P4 koncentracijos kreivės pradeda sparčiai leistis. Rujos dieną vėlesniu laikotarpiu (91–130 DIM) sėklintų karvių progesterono koncentracijos vidurkis siekė 1,32±0,22 ng/ml, o karvių grupėje, sėklintoje iki 90 DIM, rujos metu buvo nustatytas 2,54±0,75 ng/ml progesterono P4 koncentracijos vidurkis; gautas skirtumas tarp šių grupių P4 koncentracijų vidurkių yra statistiškai patikimas esant p < 0,01 tikimybės lygiui.
Lyginant skirtingo laktacijų skaičiaus karvių grupių progesterono P4 koncentracijos kitimą 64 parų laikotarpiu iki sėklinimo (10 pav.) nustatyta, kad abiejų grupių progesterono koncentracijos kitimo kreivės yra analogiškos: y = 0,0963x + 11,693, R² = 0,1941 (2–3 laktacijos karvių grupė) ir y = 0,1054x + 12,185, R² = 0,1587 (4–5 laktacijos karvių grupė). Diagramoje galima stebėti, kad likus 48 paroms iki sėklinimo 2–3 laktacijos karvių progesterono koncentracija piene buvo 45,5 proc. didesnė, lyginant su 4–5 laktacijos karvių grupės rodikliu, ir šis skirtumas buvo statistiškai patikimas, esant p < 0,05 tikimybei. Taip pat statistiškai patikimas P4 koncentracijos skirtumas užfiksuotas likus 24 paroms iki AI: 4–5 laktacijos karvių grupės progesterono koncentracija buvo 36,4 proc. didesnė už 2–3 laktacijos karvių grupės (p < 0,05).
Sėklinimo dieną 2–3 laktacijų karvių P4 koncentracija buvo mažesnė 24,2 proc., lyginant su 4–5 laktacijos karvių (p < 0,05). Abiejų karvių grupėse nuo 4 iki 0 paros buvo stebimas analogiškas P4
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 -64 -60 -56 -52 -48 -44 -40 -36 -32 -28 -24 -20 -16 -12 -8 -4 0 P 4 kon ce ntr aci ja, ng/m l
Laikotarpis iki sėklinimo, paromis
2 - 3 laktacija 4 - 5 laktacija
10 pav. Progesterono koncentracijos pokytis prieš sėklinimą priklausomai nuo laktacijos
27 koncentracijos kreivės kritimas, tai signalizuoja apie įvyksiančią rują 0 dieną. Nuo 28 paros iki AI abiejų grupių P4 koncentracijos kreivės kito panašiai ir būdingai karvės lytiniam ciklui.
Lyginant skirtingo laktacijų skaičiaus karvių grupių progesterono P4 koncentracijos kitimą 84 parų laikotarpiu iki sėklinimo (11 pav.) nustatyta, kad abiejų grupių progesterono koncentracijos kitimo kreivės yra analogiškos: y = 0,113x + 12,593, R² = 0,3215 (2–3 laktacijos karvių grupė) ir y = 0,0472x + 9,7724, R² = 0,0397 (4–5 laktacijos karvių grupė). Iš pateiktos diagramos matome, kad 84–80 parą iki AI yra akivaizdus P4 koncentracijos skirtumas tarp grupių.
Progesterono P4 koncentracija 84-tą parą iki sėklinimo 4–5 laktacijos karvių grupėje buvo 70,6 proc. didesnė, lyginant su 2–3 laktacijos karvių grupe (p < 0,05). O 80-ą parą iki sėklinimo P4 koncentracijų skirtumas pasiekė didžiausią reikšmę, kai 4–5 laktacijos karvių progesterono koncentracija buvo net 98,4 proc. didesnė už 2–3 laktacijos karvių P4 koncentraciją (p < 0,05). Taip pat statistiškai patikimas P4 koncentracijų skirtumas tarp skirtingų laktacijų skaičiaus karvių gautas 56-ą parą iki AI. Šiuo laikotarpiu 2–3 laktacijos karvių grupės progesterono koncentracija buvo nustatyta 85,4 proc. didesnė lyginant su 4–5 laktacijos karvių grupės (p < 0,05). Progesterono koncentracijos kitimo kreivės demonstruoja, kad progesterono P4 koncentracija kinta netolygiai, o jos kitimo pobūdis priklauso nuo karvių laktacijų skaičiaus. Progesterono koncentracijos pikai 2–3 laktacijos karvėms fiksuojami 48-ą parą (p < 0,05) ir 8-ą parą (p > 0,05) iki AI, tuo tarpu 4–5 laktacijos karvėms akivaizdus trumpesnis laikotarpis tarp P4 koncentracijos pikų, kurie buvo fiksuoti 44-ą ir 8-ą parą (p > 0,05). 0 5 10 15 20 25 -84 -80 -76 -72 -68 -64 -60 -56 -52 -48 -44 -40 -36 -32 -28 -24 -20 -16 -12 -8 -4 0 P 4 k o ncent ra cij a , ng / m l
Laikotarpis iki sėklinimo, dienomis
2 - 3 laktacija 4 - 5 laktacija
11 pav. Progesterono koncentracijos kitimas prieš sėklinimą priklausomi nuo laktacijų
28 Iš gautų duomenų (10 ir 11 pav.) matome, kad karvių, sėklintų iki 90 DIM, progesterono koncentracijos vidurkis 8-ą parą iki sėklinimo buvo 16,84 ± 0,97 ng/ml (p > 0,05) ir nepriklausė nuo laktacijų skaičiaus. Karvių, sėklintų 91–130 DIM, progesterono P4 koncentracija 8-ą parą iki sėklinimo buvo tik 0,05 proc. mažesnė, lyginant su sėklintų iki 90 DIM karvių. Lyginant progesterono koncentracijas sėklinimo parą, t. y. 0 dieną (10 ir 11 pav.), matome, jog nepriklausomai nuo karvių laktacijų skaičiaus, progesterono P4 koncentracija buvo 78,9 proc. mažesnė sėklinant vėlesniame laikotarpyje (91–130 DIM), lyginant su karvių, sėklintų iki 90 DIM.
5.3. Progesterono koncentracijos rujos metu ryšys su galimybe karvei
apsivaisinti
Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti progesterono P4 koncentracijos piene rujos metu įtaką karvės galimybei apsivaisinti priklausomai nuo sėklinimo laiko. Paveiksle 12 aiškiai matomos išsiskiriančios apsivaisinimo galimybės karvių grupėje, kurios buvo sėklintos 60–90 paros pp, o rujos metu P4 koncentracija buvo 0,3 ng/ml – jų apsivaisinimo galimybė buvo 3,27 karto didesnė lyginant su karvių, kurios buvo sėklintos 91–130 paros pp (p < 0,05).
Statistiškai patikima tarpusavio priklausomybė tarp karvių galimybės apsivaisinti ir progesterono koncentracijos piene rujos metu buvo nustatyta ir esant 0,2 ng/ml P4 koncentracijos lygiui – karvių, kurios buvo sėklintos 60–90 paros pp apsivaisinimo galimybės buvo 1,74 karto didesnės nei sėklintų 91–130 paros pp (p < 0,05). Tuo tarpu karvių, sėklintų 91–130 paros pp, apsivaisinimo
0 5 10 15 20 25 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9 1,0 1,1 1,2 A psi vai si ni m as, proc.
P4 koncentracija rujos metu, ng/ml
Sėklintos 60 - 90 paros pp Sėklintos 91 - 130 paros pp
29 galimybės buvo didžiausios, esant progesterono P4 koncentracijai 0,7 ng/ml, ir buvo daugiau kaip 4 kartus didesnės, lyginant su kitos karvių grupės (p > 0,05).
6. Rezultatų aptarimas
Progesteronas P4 yra steroidinis hormonas, kurį lytinio ciklo metu gamina laikina endokrininė liauka – geltonkūnis. Pastaraisiais metais, stebint mažėjantį karvių apsivaisinimą, P4 koncentracijos piene nustatymas yra naudojamas kaip biologinis žymuo, kuris padeda efektyviai stebėti ir įvertinti karvių kiaušidžių funkciją, jų sutrikimus po apsiveršiavimo ir tiksliai parinkti sėklinimo laiką (35, 49).
Pieninių karvių sektoriuje pastebimas ryšys tarp primilžio didėjimo ir reprodukcinės funkcijos silpnėjimo (50). Tiek veterinarijos gydytojai, tiek gyvulių augintojai pastebi, kad produktyvioms karvėms natūraliai įvykstančios pirmosios ovuliacijos po apsiveršiavimo net iki 30 proc. būna nepastebimos (51). Stebint progesterono koncentracijos kitimą piene karvėms po apsiveršiavimo, galima užfiksuoti pirmosios rujos laiką ir taip numatyti sekančią rują bei patikslinti sėklinimo laiką. Pirmoji ovuliacija gali pasireikšti 17–67 parą pp (52). 2016 metais Stevenson ir kt. atliktame stebėjime nustatė, kad Holšteinų veislės karvėms pirmoji ruja po apsiveršiavimo įvyksta 20±3 parą (53). Nustatyta, kad iki 30 paros pp laikotarpiu P4 koncentracija pirmaveršių karvių piene buvo 17,6 proc. didesnė lyginant su vėlesnių laktacijų karvėmis. Mūsų atliktame eksperimente pirmaveršės karvės nebuvo tiriamos, tačiau pastebėjome, kad 4–5 laktacijos karvių progesterono koncentracija pp laikotarpiu buvo 8,4 proc. didesnė lyginant su 2–3 laktacijos karvių. Lyginant progesterono P4 koncentracijos vidurkius 2 ir daugiau laktacijų karvių piene iki 30 paros post
partum, eksperimento metu gauti duomenys panašūs į Antanaičio ir kt. (28) gautus rezultatus, ir
buvo nustatyta 34,1 proc. didesnė progesterono P4 koncentracija nei mokslininkų tyrime. Stebint P4 koncentraciją vėlesniu laikotarpiu (nuo 31 iki 60 paros pp) ir lyginant su mokslininkų gautais duomenimis, mūsų eksperimente P4 koncentracijos vidurkis šiuo laikotarpiu buvo 20,6 proc. mažesnis (28). Stebint progesterono koncentracijos kitimą po apsiveršiavimo tarp skirtingų laktacijų skaičiaus karvių grupių, nustatytas analogiškas P4 koncentracijos kitimas tarp 2–3 ir 4–5 laktacijos karvių grupių. Taip pat yra fiksuota didesnė P4 koncentracija karvių, surujojusių iki 30 paros pp, grupėje eksperimento laikotarpiu.
Karvės gebėjimas atvesti palikuonį – veršelį – yra labai reikšmingas ir svarbus tiek pieno gamintojams, tiek pieno perdirbėjams. Norint pasiekti reikiamą apsiveršiavimo intervalą, t. y. nuo 12 iki 13 mėnesių, karvės turėtų būti apvaisinamos ir apsivaisinti per maždaug 100 parų po veršelio atvedimo. Po veršiavimosi reikalingas tam tikras laikas, skirtas karvių kiaušidžių funkciniam aktyvumui atsistatyti. Fiksuojant ir stebint progesterono koncentracijos kitimą piene po
30 apsiveršiavimo, galima spręsti apie kiaušidžių atsistatymą, patikslinti optimalų sėklinimo laiką (54). Ranasinghe ir kt. (2010) tyrimai atskleidė, kad net 30 proc. karvių, kurioms ovuliacija įvyksta iki 90 DIM, ruja praeina be būdingų klinikinių požymių (34). Progesterono koncentracijos piene kitimas laikotarpiu iki sėklinimo ir šios koncentracijos sąsaja su sėklinimo laiku nėra plačiai išnagrinėta. Stebint P4 koncentracijos dinamiką gali būti parenkamas tinkamas sėklinimo laikas, priklausomai nuo P4 koncentracijos lytinio ciklo viduryje, nuo jo koncentracijos rujos metu, taip pat nuo to, kaip ir kokiu dažniu pasireiškia karvės lytinis ciklas. Šio darbo tyrimo duomenimis užfiksuota, kad karvių, sėklintų 91–130 DIM, progesterono P4 koncentracijos kreivė kito netipiškai – buvo stebimi ir fiksuoti progesterono koncentracijos pikai kas 36 paras, nebūdingi karvių lytiniam ciklui, tuo tarpu karvių, sėklintų iki 90 DIM, P4 koncentracija kito cikliškai, kai koncentracijos pikai buvo fiksuoti kas 20 parų, kas yra būdinga karvių lytiniam ciklui.
Mokslininkų duomenimis, netipiška progesterono koncentracija progesterono profiliuose būdinga jaunesnio amžiaus karvėms (40). Nors tyrimų, siekiant nustatyti karvės amžiaus sąsają su progesterono koncentracijos kreive, nėra daug, tačiau yra žinoma laktacijų skaičiaus įtaka karvių P4 koncentracijos kitimui. Gavelis (2020) atliktame tyrime nustatė, kad nepriklausomai nuo karvės reprodukcijos organų būklės, karvės laktacija turi įtakos progesterono koncentracijai piene (47): pirmos laktacijos karvių piene P4 koncentracija buvo 0,9 proc. (p > 0,05) didesnė nei antros laktacijos; antros laktacijos karvių P4 koncentracija buvo 9,1 proc. didesnė (p < 0,01) už trečios laktacijos ir vyresnių karvių. Mūsų tyrimo metu gauti rezultatai parodė, kad 2–3 laktacijos karvių, sėklintų iki 90 DIM, P4 koncentracija iki sėklinimo yra 2,3 proc. žemesnė, lyginant su 4–5 laktacijos karvių. Tačiau 2–3 laktacijos karvių, sėklintų 91–130 DIM, progesterono P4 koncentracija buvo 0,8 proc. didesnė palyginus su 4–5 laktacijos karvėmis. Taip pat iš P4 koncentracijos kitimo kreivių buvo nustatyta, kad karvių, sėklintų iki 90 DIM, progesterono kreivės žemiausios vertės buvo fiksuotos du kartus, t. y. likus ir 40 ir 20 parų iki sėklinimo. Tuo tarpu karvių, sėklintų vėliau (91–130 DIM), žemiausia P4 koncentracija buvo nustatyta tik vieną kartą – likus 32 paroms iki sėklinimo.
Pasak Cavalieri ir kt. (2003) maždaug 80 proc. rujojančių karvių galima aptikti pagal klinikinius rujos požymius. Tačiau netikslus rujos laiko identifikavimas yra viena pagrindinių sumažėjusio apsivaisinimo priežasčių (32). Progesterono koncentracijos nustatymas piene yra efektyvus būdas, padedantis eliminuoti rujos aptikimo problemas. Mažesnė nei 6 nmol/l P4 koncentracija piene signalizuoja apie įvykusią rują (36). Nustatyta, kad sumažėjusi progesterono koncentracija piene ir geresnės apsivaisinimo sąlygos yra tarpusavyje susiję (47, 56). Nors Karen ir kt. (2014) teigė, kad maža progesterono koncentracija gali turėti poveikį apsivaisinimui (57), tačiau taip pat yra nuomonė, kad žema P4 koncentracija sėklinimo metu negali garantuoti apsivaisinimo (51). Moksliniai tyrimai rodo, kad tinkama progesterono koncentracija sėklinimo metu yra 0,5
31 ng/ml ar mažiau, o didesnis už 0,5 ng/ml progesterono koncentracijos piene lygis mažina apsivaisinimo galimybę (58). Mūsų tyrimo duomenys patvirtina teiginį, kad žemesnė kaip 0,5 ng/ml P4 koncentracija piene rujos metu lemia didesnes karvių apsivaisinimo galimybes. Didžiausias apsivaisinimas (21,1 proc.) tyrimo metu buvo nustatytas, kai karvėms, sėklintoms iki 90 DIM, progesterono koncentracija AI metu buvo fiksuota 0,3±0,009 ng ml (p < 0,05). Tačiau karvių, sėklintų 91–130 DIM, apsivaisinimas, esant tokiai progesterono koncentracijai piene, tesiekė 6,5 proc. (p < 0,05).
Pagal progesterono koncentraciją 19–22 parą post partum įmanoma numatyti, ar karvė surujos iki 30 paros. Karvės, kurios rujojo iki 30 paros pp, 19–22 parą pp progesterono P4 koncentracija buvo 66,5 proc. didesnė (p < 0,001) nei tų karvių, kurioms ruja nepasireiškė iki 30 paros pp. Karvės, kurios buvo sėklintos iki 90 paros pp, prieš sėklinimą turi du gerai išreikštus lytinius ciklus pagal progesterono koncentracijos piene dinamiką. Tuo tarpu karvėms, kurios buvo sėklintos 91– 130 paros pp, toks P4 koncentracijos cikliškumas nebuvo nustatytas. Apsivaisinusioms karvėms, kurios buvo sėklintos iki 90 paros pp, rujos metu progesterono koncentracija buvo 0,3 ng/ml, (p < 0,05), o karvėms, sėklintoms 91–130 paros pp, geriausias apsivaisinimas buvo nustatytas, kai progesterono koncentracija piene siekė 0,7 ng/ml (p > 0,05).
32
7. Išvados
1. Periode po atvedimo progesterono koncentracija iki 70 paros kito panašiai: 2–3 laktacijos karvių y = 0,6669x + 5,5465, R² = 0,238, o 4–5 laktacijos karvių y = 0,0881x + 10,202, R² = 0,0077, nepriklausomai nuo karvės laktacijos skaičiaus. Karvių, kurios surujojo iki 30 DIM, progesterono koncentracija piene 19–22 parą pp buvo 66,5 proc. didesnė (p < 0,001), lyginant su karvėmis, kurios rujojo 31–60 DIM.
2. Karvių, kurios buvo sėklintos iki 90 DIM, progesterono koncentracija piene kito dėsningai pagal karvių lytinį ciklą: žemiausia P4 koncentracija buvo nustatyta likus 40 ir 20 parų iki sėklinimo, atitinkamai 6,06±1,04 ng/ml ir 5,8±1,18 ng/ml (p > 0,05). Karvių, kurios buvo sėklintos 91–130 DIM, žemiausia P4 koncentracija buvo nustatyta likus 32 parom iki sėklinimo ir siekė 6,61 ±1,69 ng/ml (p < 0,05). Laktacijų skaičius progesterono koncentracijos kitimui statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo.
3. Karvių, sėklintų iki 90 DIM, apsivaisinimas siekė 21,1 proc., kai progesterono P4 koncentracija piene siekė 0,3 ng/ml (p < 0,05), o karvių, kurios buvo sėklintos 91–130 DIM, didžiausias apsivaisinimas (11,3 proc.) buvo, kai P4 koncentracija piene siekė 0,7 ng/ml (p > 0,05).
33
8. Rekomendacija
Ūkiuose, kuriuose įdiegta bandos valdymo sistema „Herd Navigator™“ („DeLaval International“, Tumba, Švedija) būtų tikslinga progesterono koncentraciją vertinti 19–22 parą po apsiveršiavimo. Tikėtina, kad karvės, kurių progesterono koncentracija šiuo laikotarpiu bus mažesnė nei 4 ng/ml, iki 30-os paros nesurujos ir joms reikės taikyti medikamentinę stimuliaciją.
Norint gauti geresnius karvių apsivaisinimo rodiklius, karves sėklinant iki 90 DIM, sėklinimo metu progesterono koncentracija turėtų būti apie 0,3 ng/ml.
34
9. Literatūros sąrašas
1. Nuoroda į internetinį puslapį: https://osp.stat.gov.lt/zemes-ukis1 [žiūrėta 2020.11.18]
2. Antanaitis R, Žilaitis V. Pieninio tipo karvių bandos sveikatingumo vertinimas. LSMU, VA; 2016; 38-41.
3. Inchaisri C, Jorritsma R, Vos PLAM, van der Weijden GC, Hogeveen H. Economic consequences of reproductive performance in dairy cattle. Theriogenology 2010;74:835-846.
4. Hirad M, Madan P, Giritharan G, Rajamahendran R. Comparison of two estrus synchronization protocols for planned breeding in dairy cattle. Can J Anim Sci. 1999; 79 (744 abstr.).
5. Masiulis M, Žilinskas H, Riškevičienė V. Folikulų augimo dinamika. Dalmerin
(Lecilerinas) ir depherelinR (GonavetR 50) preparatai karvių rujai stimuliuoti. Veterinarija ir zootechnika. 2003; 23(45):10–18.
6. Adriaens I, Saeys W, Huybrechts T, Lamberigts C, François L, Geerinckx K, Leroy J, de Ketelaere B, Aernouts B A novel system for on-farm fertility monitoring based on milk progesterone. J Dairy Sci. 2018; 101(9):8369-8382.
7. Martin O, Friggens NC, Dupont J, Salvetti P, Freret S, Rame C, Elis S, Gatien J, Disenhaus C, Blanc F. Data-derived reference profiles with corepresentation of progesterone, estradiol, LH, and FSH dynamics during the bovine estrous cycle. Theriogenology. 2013; 79(2):331-343.
8. Adriaens I, Huybrechts T, Geerinckx K, Daems D, Lammertyn J, de Ketelaere B, Saeys W, Aernouts B. Mathematical characterization of the milk progesterone profile as a leg up to individualized monitoring of reproduction status in dairy cows. Theriogenology 2017; 103:44-51. 9. Yotov S, Atanasov A, Dineva J. Influence of postpartum luteal activity on the reproductive performance in bulgarian murrah buffaloes. Vet Med Zoot. 2013; 62(84):20-27
10. Mottram T. Animal board invited review: precision livestock farming for dairy cows with a focus on oestrus detection. Animal. 2016; 10(10):1575-1584.
11. von Leesen R, Tetens J, Junge W, Thaller G. Mathematical approaches to detect low concentrations in progesterone profiles. Animal. 2013; 7(12):2008-2015.
12. Žilaitis V. Po veršiavimosi: ligos, gydymas ir profilaktika. 2007; 9 - 12.
13. Noseir Wael MB. Ovarian follicular activity and hormonal profile during estrous cycle in cows: the development of 2 versus 3 waves. Reprod Biol Endocrinol 2003; 1:50.
14. Sjaastad O.V., Hove K., Sand O. Physiology of Domestic Animals. 2nd edition. 2004; 54(6):558.
15. McNeilly AS. The control of FSH secretion. Acta Endocrinol Suppl (Copenh) 1988; 288:31-40. 16. Bernard DJ, Fortin J, Wang Y, Lamba P. Mechanisms of FSH synthesis: what we know, what we don’t, and why you should care. Fertil Steril 2010; 93(8):2465-2485.
35 17. Gumauskas G., Karvių periodo po atvedimo eigos tyrimas pagal progesterono koncentraciją piene. 2017; 11 - 29.
18. Stevenson J, Hill S, Bridges G, Larson J, Lamb G. Progesterone status, parity, body condition, and days postpartum before estrus or ovulation synchronization in suckled beef cattle influence artificial insemination pregnancy outcomes. J Anim Sci 2015; 93(5):2111-2123.
19. Forde N, Beltman M E, Lonergan P, Diskin M, Roche J F and Crowe M A. Oestrous cycles in Bos taurus cattle. Animal Reproduction Science. 2011; 124(3-4):163–169.
20. Wiltbank M C, Souza A H, Carvalho P D, Physiological and practical effects of progesterone on reproduction in dairy cattle.Animal 2014;8(1):70-81.
21. Al-Asmakh Maha. Reproductive function of progesterone. Middle East Fertility Society Journal 2007;12(3):147-52.
22. Genazzani AR, Stomati M, Morittu A, Bernardi F, Monteleone P, Casarosa E, Gallo R, Salvestroni C and Luisi M. Progesterone, progestagens and the central nervous system. Hum Reprod 2000; 15(1):14-27.
23. Larson SF, Butler WR, Currie WB. Reduced Fertility Associated with Low Progeste-rone Postbreeding and Increased Milk Urea Nitrogen in Lactating Cows. Journal of Dairy Sciences 1997; 80(7):1288-1295.
24. Stronge AJH, Sreenan, JM, Diskin MG. Post-insemination milk progesterone concentration and embryo survival in dairy cows. Theriogenology 2005; 64(5):1212-1224.
25. Peters AR and Lamming GE. Hormone patterns and reproduction in cattle. In Practice 1983; 5(5):153-158.
26. Custer EE, Berardinelli JG, Short RE, Wehrman M, Adair R. Postpartum interval to estrus and patterns of LH and progesterone in first-calf suckled beef cows exposed to mature bulls. J Anim Sci 1990; 68(5):1370-1377.
27. Nuoroda į šaltinį: https://www.intechopen.com/books/gonadotropin/regulation-and-differential-secretion-of-gonadotropins-during-post-partum-recovery-of-reproductive-f ;
Adaptuota pagal Crowe A. 2008., [žiūrėta 2020-11-23], DOI: 10.5772/48654
28. Antanaitis R, Malašauskienė D, Televičius M, Juozaitienė V, Žilinskas H, Baumgartner W. Dynamic Changes in Progesterone Concentration in Cows’ Milk Determined by the At-Line Milk Analysis System Herd NavigatorTM. Sensors 2020; 20(18):1-12.
29. Galvao K.N., Frajblat M., Butler W.R., Brittin S. B., Effect of early postpartum ovulation on fertility in dairy cows. Reprod Domest Anim2010; 45(5):207 - 211.
30. Peter AT, Vos PLAM, Ambrose DJ. Postpartum anestrus in dairy cattle. Theriogenology 2009; 71(9):1333 - 1342
