LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
SIMONAS VILIUŠIS
Pieninių karvių lytinio ciklo sinchronizacijos
efektyvumo tyrimas
Oestrus synchronization efficiency research of dairy
cows
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Prof. dr. Vytuolis Žilaitis
DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Pieninių karvių lytinio ciklo sinchronizacijos efektyvumo tyrimas“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os)
vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
TURINYS
TURINYS ... 3 SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 91.1 Karvių lytinio ciklo fiziologija ... 9
1.1.1 Folikulų vystymąsis ... 9
1.1.2 Geltonkūnis ... 10
1.2 Veiksniai turintys įtakos reprodukcijai ... 11
1.2.1 Amžius ... 11
1.2.2 Produkcija ... 11
1.3 Lytinio ciklo manipuliavimo principai ... 12
1.4 Lytinės sistemos stimuliacija ... 12
1.5 Prostaglandinas F2α ... 13
1.6 Dviejų injekcijų prostaglandinais protokolas... 14
1.7 Gonadotropinai ir prostaglandinas F2α... 15
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 18
2.1 Pagrindinė bandymų schema ... 18
2.2 Trumpa ūkio charakteristika ... 19
2.3 Tyrimus reglamentuojantys įstatymai ... 21
2.4 Tyrimų objektas ... 21
2.5 Darbo eiga ... 21
2.6 Hormoniniai preparatai ... 23
2.7 Veršingumo nustatymas ... 24
2.7.1 Veršingumo nustatymas iš progesterono koncentracijos piene ... 26
2.8 Statistikos skaičiavimas ... 29 3. TYRIMO REZULTATAI... 30 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 37 IŠVADOS ... 39 REKOMENDACIJOS ... 41 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 42
SANTRAUKA
Pieninių karvių lytinio ciklo sinchronizacijos efektyvumo tyrimas
Simonas ViliušisMagistro baigiamasis darbas
Darbo tikslas - nustatyti sinchronizacijos prostaglandinais ir prostaglandinų derinyje su GnRH (Ovsynch) efektyvumą pagal apsivaisinimą. Tyrimas atliktas ūkyje „X“ Jonavos rajone. Tyrimui atrinktos po 90 paros po apsiveršiavimo nerujojančios karvės. Jos suskirstytos į grupes pagal amžių: Iov (I – laktacija, ov – taikytas Ovsynch protokolas) ir Ipr (I – laktacija, pr – taikyta stimuliacija prostaglandinais) grupės yra pirmos laktacijos ir IIov su IIpr grupės – antros laktacijos karvės, pagal produktyvumą per parą: IIIov ir IIIpr grupės nuo 25 iki 30 kg, IVov ir IVpr grupės nuo 31 iki 40 kg, o Vov ir Vpr grupės nuo 41 iki 50 kg per parą pieną duodančios karvės. Visoms karvėms buvo tiriamos kiaušidės ultragarsu ir ieškomas geltonkūnis. Pagal nustatytą funkcinį darinį karvėms buvo paskirta stimuliacija: nustačius geltonkūnį – prostaglandinais, nenustačius geltonkūnio – Ovsynch protokolu. Karvės sėklinamos po taikytos stimuliacijos pasirodžius rujos požymiams per 12 – 18 val. Praėjus 35 paroms karvės tikrinamos ultragarsu ir stebima progesterono koncentracija piene, sinchronizacijos efektyvumas – veršingumas.
Nustatėme, kad ūkyje „X“ po 90 paros po apsiveršiavimo nerujojo 40 iš 419 karvių . Iš jų geltonkūnis nustatytas 40,00 proc. pirmos laktacijos ir 60,00 proc. antros laktacijos tirtose karvėse. IIpr grupės karvėms 20,00 proc. nustatomas didesnis geltonkūnių kiekis nei Ipr grupės karvėms(p>0,05). Daugiausiai, net 50,00 proc. IVpr grupės karvėms nustatytas geltonkūnis. Rečiau geltonkūnis nustatytas IIIpr grupės karvėms 35,00 proc. ir mažiausiai nustatytas Vpr grupės 15,00 proc. karvėms. Po stimuliacijos Ovsynch protokolu vidutiniškai ruja pasireikšdavo po 70,55±0,37 val. (p<0,05). Po stimuliacijos prostaglandinais vidutiniškai ruja pasireikšdavo po 90,90±6,22 val. (p<0,05). Po stimuliacijos Ovsynch protokolu IVov grupės karvėms ruja pasireiškė 3,60 proc. vėliau nei Vov grupės karvėms (p<0,05) ir 2,11 proc. vėliau nei IIIov grupės karvėms (p>0,05). O po stimuliacijos prostaglandinų protokolu IVpr grupės karvėms ruja pasireiškė 6,38 proc. vėliau nei IIIpr grupės karvėms ir 32,79 proc. vėliau nei Vpr grupės karvėms (p>0,05). Iov grupės karvių, kurioms buvo taikytas Ovsynch protokolas, apsivaisinimas 33,34 proc. efektyvesnis, o IIov grupės karvėms taikant tą patį protokolą apsivaisinimas buvo 79,99 proc. efektyvesnis nei stimuliuojant prostaglandinų protokolu. Apibendrinant, apsivaisinimas po stimuliacijos Ovsynch protokolu pagal karvių produktyvumą buvo 55,56 proc. efektyvesnis nei stimuliuojant prostaglandinų protokolu.
SUMMARY
Oestrus synchronization efficiency research of dairy cows Simonas Viliušis
Master‘s Thesis
The aim of this work is to assess the efficiency of synchronization of prostaglandins and prostaglandins in combination with GnRH (Ovsynch) in terms of fertilization. The research was carried out in the farm ''X'' in the district of Jonava. For the study cows were selected showing no estrus signs 90 days after calving. Selected cows were divided into the groups by age: Iov (I-lactation, ov-applied Ovsynch protocol) and Ipr (I-(I-lactation, pr-prostaglandin stimulation) and according to daily productivity: IIIov and IIIpr groups: 25 to 30 kg, IVov and IVpr groups: 31 to 40 kg, Vov and Vpr: 41 to 50 kg milk per day. All cows had their ovaries examined for corpus luteum via ultrasound. In accordance to the established functional state, cows were given stimulation: diagnosed with corpus luteum - prostaglandins, without corpus luteum - Ovsynch protocol. After the stimulation and the signs of the estrus occured the cows were AI (artificialy inseminated). After 35 days, the cows were examined via ultrasound and the concentration of progesterone in the milk was monitored, the effectiveness of synchronization - calving.
We determined that in the farm “X” 90 days after calving 40 cows did not heat. Out of these cows corpus luteum was diagnosed for 40.00% first lactation cows and 60.00% second lactation cows. IIpr group cows had 20.00% more cases of corpus luteum than Ipr (p>0.05). 50.00% of IVpr were diagnosed with corpus luteum. IIIpr group was diagnosed less often reaching 35.00% and the least corpus luteum was diagnosed for Vpr group cows. Estrus occurred in average 70,55±0,37 h (p<0,05) after stimulating with Ovsynch protocol. Estrus occurred in average 90,90±6,22 h (p<0,05) after stimulating with prostaglandins protocol. After stimulating with Ovsynch protocol IVov group cows had their heat 3.60% later than Vov group cows (p<0.05) and 2.11% later than IIIov group cows (p>0.05). After stimulating with prostaglandins‘ protocol IVpr group cows had their estrus 6.38% later than IIIpr group cows and 32.79% later than Vpr group cows (p>0.05). Out of cows that had Ovsynch protocol treatment Iov group had 33.34% higher conception rates, whereas IIov group had 79.99% higher concept rates than cows stimulated with prostaglandins‘ protocol. To sum up, Ovsynch protocol was 55.56% more efficient than prostaglandins‘ protocol.
SANTRUMPOS
GnRH – (angl. gonadotropin - releasing hormon) gonadotropinų faktorius; LH – (angl. luteinizing hormone) liuteinizuojantis hormonas;
FSH – (angl. follicle stimulating hormone) folikulus stimuliuojantis hormonas; PGF2α – (angl. prostaglandin F2α) prostaglandinas F2α;
DF – (angl. dominant follicle) dominuojantis folikulas; CL – (angl. corpus luteum) geltonkūnis;
PR – (angl. pregnancy rate) veršingumo indeksas; ECP – (angl. estradiol cypionate) estradiolio cipionatas; AI – (angl. artificial insemination) dirbtinis apvaisinimas;
VWP – (angl. voluntary waiting period) laikotarpis nuo veršiavimosi iki kada pradedama sėklinti;
ĮVADAS
Bandos reprodukcijos efektyvumas – tai pagrindinis komponentas ekonomiškai sėkmingam pieno ūkiui užtikrinti. Šiuolaikinės pieninės karvės dėl reikalaujamos aukštos produkcijos patiria fiziologinį stresą, o esamos valdymo sistemos negatyviai veikia tiek rujos aptikimą, tiek vaisingumą. Aukšta pieno produkcija, sausųjų medžiagų pasisavinimas, pašarų būklė ir metabolinės reakcijos sutrikdė tiek kiaušidžių folikulų vystimąsi, tiek liuteininę fazę. Šie pakitimai prisideda ir prie prasto rujos aptikimo, padidėjusių daugybinių ovuliacijų ir sumažėjusio embrioninio išgyvenamumo. Mūsų dabartiniu supratimu apie veiksnius reguliuojančius kiaušidžių folikulų dinamiką ir geltonkūnio funkciją, sistemas, kuriomis manipuliojamos kiaušidės, skirtos laiku dirbtiniam apvaisinimui, pakartotinė stimuliacija karvėms, kurios netapo veršingomis po pirmo karto ir strategijos gerinančios embrionų išgyvenamumą, siekiant pagerinti reprodukcijos veiksmingumą.
Farmacinė rujos ciklo kontrolė dalyvauja folikulo sinchronizacijos vystyme, kuris susijęs su savalaike geltonkūnio regresijos indukcija ir ovuliacijos sinchronizacija – visa tai gerina veršingumo sėkmės dažnį. Veterinarai ir veisėjai turi suprasti kaip šios sistemos veikia, kad įgytų kompetencijų ir gautų optimalius norimus rezultatus. Reprodukcijos valdymo įrankiai pieninių karvių reprodukcijos valdymui yra pakankamai riboti dėl tokių hormonų kaip estradiolio, GnRH, progesterono, gonadotropino ir PGF2α kontrolės. Bet koks hormonų naudojimas turėtų imituoti normalią fiziologinę kontrolę ir atsaką į reprodukcijos sistemą. Bandų veršingumo indeksas (PR) yra veršingų karvių proporcija visoms karvėms, kurios gali būti apsėklintos rujos ciklo metu po savanoriško laukimo laikotarpio. Taigi veršingumo indeksas (PR) – tai rujos aptikimo rodiklio ir apsivaisinimo dažnio funkcija. J.D.Ferguson ir D.T.Galligan (1993) pranešė, kad PR pirmo dirbtinio apsėklinimo metu paaiškino 79 proc. įvairovių veršiavimosi laikotarpiu. Taip pat yra aišku, kad po pirmojo apsėklinimo reikia vystyti strategijas, leidžiančias identifikuoti ir resinchronizuoti neveršingas karves kuo efektingesniu būdu, kad pasiektume gerą bandos veršingumo indeksą. Fiksuoto laiko sėklinimo programų vystymas ir normalus vaisingumas gali optimizuoti servis periodą ir taip pagerinti PR bandose, kuriose prastai aptinkama ruja. Iššūkis yra manipuliuoti kiaušidžių ir embriono vystymąsi taip, kad tai turėtų įtakos veršingumo indeksui ir persileidimų skaičiui. Šie du komponentai, kurie veikia bandos veršingumo indeksą, yra kur kas sunkiau paveikiami (35).
Darbo tikslas: Nustatyti sinchronizacijos prostaglandinais ir prostaglandinų derinyje su GnRH efektyvumą pagal apsivaisinimą.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti kaip dažnai nustatomas geltonkūnis po 90 pp priklausomai nuo karvių amžiaus.
2. Įvertinti kaip dažnai nustatomas geltonkūnis po 90 pp priklausomai nuo karvių produktyvumo.
3. Įvertinti rujos laiką sinchronizuojant prostaglandinais ir prostaglandinų derinyje su GnRH priklausomai nuo karvių amžiaus.
4. Įvertinti rujos laiką sinchronizuojant prostaglandinais ir prostaglandinų derinyje su GnRH priklausomai nuo karvių produktyvumo.
5. Įvertinti apsivaisinimą sinchronizuojant prostaglandinais ir prostaglandinų derinyje su GnRH priklausomai nuo karvių amžiaus.
6. Įvertinti apsivaisinimą sinchronizuojant prostaglandinais ir prostaglandinų derinyje su GnRH priklausomai nuo karvių produktyvumo.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Karvių lytinio ciklo fiziologija
Karvių lytinis ciklas vidutiniškai trunka 21 parą, bet gali svyruoti nuo 17 iki 24 parų. Kiekvienas ciklas susideda iš ilgos liuteininės fazės (1 – 17 parų), kai ciklas priklauso nuo progesterono ir trumpesnės folikulinės fazės (18 – 21 paros), kai ciklas priklauso nuo estrogenų. Lytinis ciklas prasideda nuo rujos. Šis estrogenų sekrecijos piko laikas gali trukti nuo 16 iki 24 valandų, o ovuliacija įvyksta praėjus 24 – 32 valandoms po rujos pradžios (1). Ovuliacija žymi liuteininės fazės pradžią ir yra proceso, vadinamo oogenezė, kulminacija, kurio metu bręsta gemalinės ląstelės tinkamomis sąlygomis. Gemalinės ląstelės yra tūkstančiuose mažų struktūrų vadinamų folikulais, kurių sudėtyje yra FSH receptorių, kurie savo ruožtu stimuliuoja jautrių folikulų augimą ir subrendimą. Dauguma folikulų vystosi formose, vadinamose folikulinėmis bangomis (2).
Karvių kiaušidėse folikulai auga bangų metu. Folikulinė augimo banga apima sinchroninį folikulų grupės vystymąsi, iš kurių vienas tampa dominuojančiu ir pasiekia didžiausią skersmenį. Dominuojantis folikulas slopina mažesnių folikulų augimą (3).
1.1.1 Folikulų vystymąsis
Melžiamų karvių lytinio ciklo kaltininkas yra dominuojačio folikulo (DF) ovuliacija, pasižyminti gerai išreikštais rujos požymiais, darančiais įtaką sėkmingam apvaisinimui ir nėštumui. Norint geriau suprasti lytinio ciklo manipuliaciją hormonais, pateikiami keli svarbūs faktai apie folikulų vystymąsi. Prieš folikulų išsivystymą lėtoji folikulų augimo fazė trunka apie 30 parų. Tai pasižymi folikulų skersmens padidėjimu nuo 300 μm iki 3 – 5 mm (4). Šis folikulų augimo laikotarpis nepriklauso nuo gonadotropinio hormono. Tolimesnis folikulų augimas daug greitesnis (iki 1 – 2 mm/parą), o tai priklauso nuo folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) ir liuteinizuojančio hormono (LH). Šie pokyčiai gali būti nustatyti naudojant ultrasonografiją ir tai galėtų būti kritiniu tašku, skirtu lytinio ciklo hormoninio gydymo manipuliavimui.
Melžiamoms karvėms paprastai būdingos dvi – trys vadinamosios folikulinės bangos (1 pav.). Viena folikulinė banga sudaryta iš trijų etapų: 1) įdarbinimas, t. y. atsiranda 4 – 8 folikulai, kurių skersmuo mažesnis nei 5 mm, 2) atranka, kai tik vienas iš įdarbintų folikulų auga toliau, o kitiems įvyksta atrezija ir mirtis, 3) dominavimas, slopinant folikulų įdarbinimą ir vystymąsi kartu su vienu dominuojančiu folikulu. Tik DF iš paskutinės folikulinės bangos pasieks galutinį vystymosi etapą su galimybe ovuliuoti ir išmesti oocitą. Dominuojantiems folikulams iš pirmos ir antros (jei yra trys bangos) folikulinės bangos įvyks atrezija prieš jiems pasiekiant galutinį
vystymosi etapą. DF atrezija inicijuos FSH išsiskyrimo padidėjimą, nes DF galutinis vystymąsis ir brendimas sukels liuteininę regresiją ir staigaus progesterono kiekio sumažėjimą kraujyje. DF subrendimas, didinantis estradiolio gamybą, signalizuos preovuliacinę LH bangą, sukeliančią akivaizdžią rują ir ovuliaciją (5).
1 pav . Folikulinės bangos, geltonkūnio vystymąsis ir regresija lytiniame cikle. Modifikuotas iš
Ptaszynska 2006.
1.1.2 Geltonkūnis
Geltonkūnis (lot. corpus luteum, toliau – CL) susidaro DF vietoje po ovuliacijos. CL galima atskirti nuo kiaušidžių audinio netrukus dviejų dienų laikotarpyje po ovuliacijos, echogeninė sferinė arba elipsoidinė struktūra. Šiame etape CL vadinamas hemoraginiu kūnu (lot. corpus
hemorrhagicum). CL funkcija pasireiškia padidėjusiu progesterono kiekiu kraujyje virš 1 ng/ml,
kuri prasideda apie 5 parą po ovuliacijos. Geltonkūnis didėja iki daugiau kaip 25 mm skersmens ir pasiekia maksimalų progesterono lygio gamybą 12 paroje po ovuliacijos. Liuteolizė yra funkcinio CL skilimo procesas, kuris vyksta lytiniame cikle tarp 17 – 19 paros, jei nebuvo sėkmingo sėklinimo. Prostaglandinas F (PGF) yra priežastis liuteolitinio agento, kuris išsiskiria iš gimdos rago endometriumo. PGF taip pat plačiai naudojamas hormonas skirtingose lytinio ciklo manipuliavimo protokoluose. Progesterono koncentracijos sumažėjimas, prasidėjus liuteolizei, neveršingoms karvėms yra greitesnis už geltonkūnio morfologinius pokyčius, todėl mažiau patyrę veterinarijos gydytojai gali padaryti klaidas dėl jo funkcijos. Atlikus progesterono kiekio matavimus kraujyje, kaip geltonkūnio funkcijos rodiklį, nustatyta, kad 25 – 39 proc. pieninių
karvių, kurios klasifikuojamos kaip turinčios funkcinį CL, neišskiria didelių progesterono kiekių. Be to, 15 – 21 proc. pieninių karvių, priskirtų nefunkciniam CL, išskyrė didelį progesterono kiekį kraujyje (7). Ultragarsinio tyrimo metu tai nėra neįprastas CL su skysčiu užpildyta centrine ertme, kuri klaidingai vadinama cistiniu geltonkūniu. Buvo įrodyta, kad ši stuktūra nėra patologinė, ji taip pat būdinga veršingoms karvėms (8).
1.2 Veiksniai turintys įtakos reprodukcijai
1.2.1 Amžius
Pastebėta, kad vienose bandose daug pieno duodančios karvės, ypač pirmos laktacijos metu, blogiau apsivaisino ir turėjo didesnį procentą reprodukcinių sutrikimų. Kitose bandose apsivaisinimo galimybės buvo panašios su vyresnėmis karvėmis. Taigi didelis pieno produkcijos kiekis nevienodai veikia karvių apsivaisinimo galimybes (9). Pirmaveršės karvės pradeda rujoti dažniausiai 20 – 30 parų vėliau negu vyresnės. Pirmaveršės karvės labiau kenčia dėl energijos deficito. Geriausios reprodukcijos yra 2 – 4 laktacijų karvės. Paprastai vyresnių karvių periodas iki kito sėklinimo yra ilgesnis negu jaunesnių. Iš pirmo karto apsivaisina 60 proc. pirmaveršių. Vyresnių karvių yra mažesnis rujos nustatymo efektyvumas, todėl apskritai vyresnių karvių ir telyčių apsivaisinimo indeksas skiriasi 1,5 – 2 kartus (10). Telyčių progesterono koncentracija yra didesnė negu laktuojančių karvių. Šis skirtumas aiškinamas karvių medžiagų apykaitos ypatumais, geltonojo kūno išsivystymu. Netipinė progesterono koncentracija nepriklauso nuo karvės amžiaus ir laktacijos (11).
1.2.2 Produkcija
M. Wiltbank ir kiti (2006) atliko tyrimą, kuriame nurodė, kad dėl mažesnio estradiolio išsiskyrimo didelio produktyvumo melžiamų karvių ruja trunka trumpiau ir nėra tokia pastebima. Anot jų, mažesnė estradiolio koncentracija kraujyje, slopina rujos pasireiškimą (12). K. A. Weigel (2006) taip pat teigia, kad didelis karvių produktyvumas turi įtakos mažam apsivaisinimo rodikliui bei trumpesnėms ir blogiau išreikštoms rujoms (13). R. L. Nebel ir M. L McGilliard (1992) atliko tyrimą, kuriame gavo tokius rezultatus: didžiausio produktyvumo karvių apsivaisinimo procentas buvo mažiausias, o rujos pasireiškimas didžiausias, tuo tarpu mažiausio produktyvumo apsivaisinimo procentas didžiausias, o rujos pasireiškimas mažiausias (14).
1.3 Lytinio ciklo manipuliavimo principai
Pieninių karvių lytinis ciklas turi dvi išskirtines fazes: liuteininę ir folikulinę, o kiaušidėse vyraujančios laikinos endokrininės struktūros yra labai skirtingos. Taigi yra du pagrindiniai hormoniniai principai lytinio ciklo pieninėms karvėms manipuliacijai: 1) imituoti/manipuliuoti geltonkūnio gyvenimą ir jo funkciją ir 2) manipuliuoti folikulų vystymusi ir ovuliacija. Tačiau šių metodų buvo atsisakyta sumažėjus apsivaisinimo sėkmei. Tik po technologinio proveržio, kuris buvo pagrįstas ultagarsu, nustatyta, jog vaisingumo sumažėjimą sukėlė nuolatinis dominuojantis folikulas (15).
1.4 Lytinės sistemos stimuliacija
Neuroendokrininė sistema yra atsakinga už karvės lytinių organų stimuliaciją. Stimuliacija – tai medikamentinis gydymas, kurio metu yra sureguliuojama hormoninė sistema, o lytinis ciklas tampa normalus ir ovuliacija vyksta reguliariai. Lytinės sistemos stimuliacijai yra naudojami hormonai (10).
Vienas jų – gonadotropino hormonas (GnRH) – tai pagumburio gaminamas polipeptidas, kuris veikia hipofizio priekinę dalį ir stimuliuoja LH ir FSH gamybą. Liuteinizuojantis hormonas (LH) kartu su folikulus stimuliuojančiu hormonu (FSH) veikia kiaušidžių folikulo, subrandinančio kiaušinėlį, augimą. Didelė LH koncentracija sukelia ovuliaciją po kurios kiaušidėje formuojasi geltonasis kūnas, kuris pradeda gaminti hormoną – progesteroną. Didelė progesterono koncentracija stabdo lytinį ciklą blokuodama ryšį tarp hipofizio ir smegenų pagumburio, neleisdama išskirti pakankamai GnRH ir LH, kad sukeltų ovuliaciją. Lytinio ciklo metu GnRH per liuteinizuojantį hormoną ir folikulus stimuliuojantį hormoną skatina formuotis ir grupėmis augti folikulus. Šis procesas vadinamas folikulinėmis bangomis. Gonadotropinio hormono stimuliacija yra naudojama, kai norima stimuliuoti ovuliaciją, pagerinti apsivaisinimą bei folikulinėms kiaušidžių cistoms gydyti. Vaistuose yra naudojami GnRH analogai ir antagonistai, vadinami gonadorelinais, nes jų poveikis stipresnis už natūralų. Populiauriausi vartojami GnRH preparatai: Dalmarelin (lecirelinas), Depherilin, Gonavet 50 ir Fertagyl (gonadorelinas) (10).
Vienas geriausiai žinomų ir plačiausiai taikomų GnRH preparatų naudojimo būdų – GnRH švirkštimas ovuliacijai sukelti prieš pat sėklinimą ir taip padidinant apsivaisinimo tikimybę. Žiemos periodu slapta ruja yra viena pagrindinių karvių nevaisingumo priežasčių. Dažniausiai vienintelis slaptos rujos požymis – silpnas gleivių tekėjimas, todėl sėklintojui sunku nustatyti tinkamą sėklinimo laiką. Norint apsivaisinimą pagerinti, reikia vartoti GnRH. Daugelis tyrinėtojų analizavo, ar GnRH preparatai gali padidinti karvių apsivaisinimo tikimybę pirmo sėklinimo metu
ar sėklinant pakartotinai, tačiau rezultatai buvo labai skirtingi. Beveik visų bandymų metu GnRH buvo injekuotas prieš pat sėklinimą arba maždaug 12 valandų prieš sėklinimą.
Kitas hormonas – prostaglandinas F2α (PGF2α). Prostaglandinas PGF2α yra natūraliai
esantis hormonas. Normalaus gyvūno rujos ciklo metu, PGF2α yra išskiriamas iš gimdos 16 – 18 parų po rujos. Prostaglandino funkcija yra sunaikinti geltonkūnį. Geltonkūnis – tai kiaušidės struktūra, kuri gamina hormoną progesteroną ir stabdo karvės grįžimą į rują. PGF2α išskyrimas iš gimdos yra priežastis, dėl kurios karvės grįžta į rujos ciklą, kas 21 parą. Keli prostaglandino produktai yra galimi naudoti telyčių ir pieninių galvijų rujos sinchronizavimui. Šie produktai naudojami gydyti pavienėms karvėms, kurios nerujojo pageidaujamo pirmojo kergimo metu. Parduodami PGF2α preparatai („Oestrophan“, „Dinolytic“, „PGF Veyx forte“), kurie suteikia bandos savininkui galimybę vienu metu sunaikinti geltonkūnį visuose cikliniuose gyvūnuose iš anksto nustatytu metu, tai yra patogu rujos aptikimui ir veisimui (10).
1.5 Prostaglandinas F2α
Natūralus prostaglandinas (PGF2α) yra veiksmingas liuteolitinis agentas, kurį galima vartoti kaip hormoninę manipuliaciją pieninėms karvėms. Būtina sąlyga sėkmingam gydymui yra tai, kad karvė turi būti cikliška ir turi turėti geltonkūnį. Taip pat svarbu, jog karvė būtų neveršinga, kitaip gydymas sukelia embrionų mirtingumą ar abortą, nes CL yra būtinas normaliam veršingumui. Kitas prostaglandinų protokolo trūkumas yra tas, kad jis neturi tiesioginio poveikio folikulinėms bangoms. Parenterinis PGF2α vartojimas sukelia liuteolizę, sutrumpina rujos liuteolitinę fazę ir netiesiogiai sukuria palankias sąlygas tolesniam folikulų vystymuisi. Be to, gydymas prostaglandinais yra veiksmingas tik tam tikru lytinio ciklo laikotarpio metu. Šis „langas“ normaliai sveikoms cikliškoms karvėmis yra atidarytas nuo 5 – 7 iki 17 – 18 paros po rujos. Tas 11 – 12 parų laikotarpis reiškia laiką, per kurį CL dėl atitinkamų receptorių reaguoja į prostaglandinų gydymą. Jei gydymas prostaglandinais pasibaigė per pirmąsias 5 paras po rujos arba po lytinio ciklo 17 – 18 paros – rezultatų nebus. Per pirmas 5 rujos paras CL nėra pakankamai subrendęs, o po 17 – 18 parų neveršingoms karvėms jau būna pasibaigusi fiziologinė liuteolizė, kurioms nebereikia išorinio liuteinio agento. Taigi, PGF2α gydymas paprastai susideda iš dviejų injekcijų, kurių intervalas yra tarp 11 dienų (2 pav.). Jei lytinio ciklo metu yra dvi folikulinės bangos, o PGF2α yra skiriamas tinkamu laikotarpiu, tai galimi rezultatai, kai prostaglandinų injekcija pradedama anksti (7 – 9 paromis), viduryje (10 – 13 paromis) ar vėlai (14 – 16 paromis). Palanki, jei PGF2α skiriamas ankstyvose ar vėlyvose parose, nes tai yra laikas, kai galima tikėtis DF kiaušidėse, su didelia tikimybe DF brandinimui ir ovuliacijai, ir paprastai yra reikalingos 2 – 5 paros, kol pasireikš ruja. Jei gydoma prostaglandinais lytinio ciklo viduryje (10 – 13 paromis), reikės 3 – 7 parų rujos pasireiškimui, kol pirmosios folikulinė bangos DF įvyks regresija ir
atresija, o antrosios bangos DF yra nepakankamai išsivystęs ir reikės daugiau laiko brendimui (15).
2 pav. Gydymas prostaglandinu nevaisingoms cikliškoms karvėms yra veiksmingas pavaizduoto
„lango“ metu nuo 5 iki 17 ciklo paros (pažymėta „TAIP“), o gydymas prostaglandinu per pirmas 5 paras ir po 17 paros yra neveiksmingas (pažymėta „NE“) (15).
Gydant vien tik prostaglandinais būtinas rujos aptikimas. Rujos požymiai yra pastebimi rečiau po apsiveršiavimo pieninėms karvėms, turinčioms neigiamą energijos balansą (16). Taip pat yra problemų aukšto produktyvumo karvėms susijusių su liuteininės fazės trukmės svyravimu. Todėl ribotas gydymas prostaglandinais lytinio ciklo hormoninei manipuliacijai yra vienintelis (17).
1.6 Dviejų injekcijų prostaglandinais protokolas
Dažniausias sinchronizacijos su PGF metodas yra suleisti injekcijas visoms karvėms ir sėklinti tas, kurios surujojo per ateinančias 5 – 7 paras. Karvėms, kurios nesurujojo po pirmos injekcijos, daroma pakartotinė injekcija po 14 parų (skaičiuojant nuo pirmos injekcijos) ir jos veisiamos 5 – 7 parų laikotarpyje po antros injekcijos. Karvės, kurioms buvo aptikta ruja, sėklinamos po 8 – 12 valandų. Jei darbo galimybės yra ribotos, bet koks rujos aptikimas ir veisimas gali būti atidėti iki antros PGF injekcijos. Šis būdas leidžia veisėjui paruošti didelę bandos dalį veisimui per vieną 5 – 7 parų laikotarpyje, tačiau kiekvienai karvei reikalingos dvi PGF dozės. Bendras rujos atsako dažnis gali sumažėti, jeigu karvės veisiamos tik po antros injekcijos, nes dalis karvių galėjo reaguoti jau po pirmos injekcijos ir todėl antra injekcija gali neiššaukti jokios reakcijos. Nors rekomenduojama leisti PGF2α injekciją 11 parų laikotarpyje, 14 parų laikotarpis kur kas lengviau įgyvendinamas, nes visi veiksmai (injekcijos, rujos aptikimas, veisimas) yra lengviau sekami kalendoriuje, kadangi viskas atliekama tą pačią savaitės dieną kaip ir pirma injekcija. Jaunesnėms karvėms geltonkūniai į PGF2α reaguoja ne taip gerai kaip
vyresnėms, labiau subrendusioms karvėms. Taikant 14 parų intervalą, po pirmos injekcijos nepastebėjus rujos, ji įvyks 10 – 12 ciklo parą po antros injekcijos (18).
Fiksuotas dirbtinis sėklinimas po viengubos ar dvigubos PGF injekcijos retai duoda priimtinus rezultatus, todėl nėra rekomenduojamos (18).
Vienas didžiausių PGF2α trūkumų yra tai, kad negalima naudoti karvėms, kurios neturi CL. Į šią grupę patenka ir karvės, kurioms po rujos praėjo 6 – 7 paros, prieš pubertarinės telyčios ir karvės, kurios nerujoja po veršiavimosi. Tačiau nepaisant visų šių apribojimų, prostaglandinai yra paprasčiausias būdas sinchronizuoti karves (18).
1.7 Gonadotropinai ir prostaglandinas F2α
Pieninių karvių lytinio ciklo hormoninė manipuliacija, kuriai naudojami gonadotropinai (GnRH) ir prostaglandinas F2α (PGF2α), veikia abejas laikinas kiaušidžių endokrinines struktūras – folikulus ir CL. Lytinio ciklo ovuliacija per folikulinę fazę sukelia didžiulę GnRH sekreciją iš pagumburio bangų centro. Šis GnRH sekrecijos būdas leidžia sustabdyti esamų folikulų vystymąsi ir leidžia susidaryti naujai folikulinei bangai. Tokia pati situacija susidaro ir po egzogeninio GnRH analogo taikymo, kai po vienos ar dviejų parų prasideda nauja folikulinė banga. Kai bus injekuojamas PGF2α, praėjus septynioms paroms po GnRH injekcijos, visos stimuliuojamos karvės turėtų būti toje pačioje folikulų vystymosi stadijoje. Galutinis gydymo taškas yra PGF sukelta CL regresija ir DF buvimas, kuris užbaigia jo vystymąsi, ir tikimasi, kad per ateinančias 48 – 72 valandas įvyks ovuliacija. Be to, GnRH sukelia DF liuteinizavimą, kuris gali skatinti cikliškumą daugumoje anoestrinių karvių (19). Yra keletas veisimo programų pieninių karvių bandoms variantų paremtų GnRH – PGF2α pagrindu. Kiekvienas variantas veikia iš tos pačios GnRH – PGF2α pusės, valdomos septynių parų intervalu, tačiau tarp variantų skiriasi, kaip karvėms nustatinėjama ruja ir sėklinimas. Vienas iš plačiausiai taikomų stimuliacijos protokolų yra žinomas kaip Ovsynch, sukurtas J. Pursley ir kitų (1995) ir išbandytas daugelyje eksperimentinių sąlygų (20,21). Šis metodas taip pat žinomas kaip GPG protokolas (Gonadotropinas – Prostaglandinas – Gonadotropinas). Jis pagrįstas GnRH – PGF pagrindu su papildoma (antrąja) GnRH injekcija po 48 valandų po prostaglandino injekcijos. Antroji GnRH injekcija sukelia DF, įdarbinto po pirmos GnRH injekcijos, ovuliaciją. Nebereikia nustatinėti rujos, o karvės apvaisinamos 8 – 20 valandų laikotarpyje po antros GnRH injekcijos (3 pav.). Nepaisant to, jog gautas mažas vaisingumo koeficientas (30 – 40 proc.), Ovsynch protokolas plačiai taikomas dėl to, kad nereikia nustatyti rujos. JAV duomenys rodo, kad vidutinis pieno gamintojas nustato tik 40 proc. reikalavimus atitinkančių rujojančių karvių, kurių apsisėklinimo tikimybė yra tik apie 40 proc. Remiantis šiais duomenimis galima paskaičiuoti, kad per 21 paros periodą efektyvus veršingumo indeksas yra apie 16 proc. (22). Lyginant šiuos rezultatus su 30 –
40 proc. veršingumo indeksu iš GPG protokolo, kuriame nėra jokio poreikio nustatyti rujas ir yra vienas fiksuotas sėklinimas laiku, yra labai geras efektyvumas.
3 pav. Ovsynch protokolas (GPG metodas) lytinio ciklo stimuliacijai. Modifikuotas iš Ptaszynska
2006.
Taip pat yra keletas alternatyvių GPG protokolo modifikacijų: Presynch, CO-Synch, Select-Synch ir Heatsynch (4 pav.). Ir kiekvienas iš jų turėtų būti naudojamas konkrečiose situacijose.
4 pav. GPG protokolo alternatyvios modifikacijos: Presynch, CO-Synch, Select-Synch ir
Heatsynch (ECP – Estradiolio cipionatas). Modifikuotas iš Ptaszynska 2006
Presynch protokolas yra GPG modifikacija, kurioje prisideda dvi papildomos prostaglandinų injekcijos tarp 12 – 14 parų intervale prieš pradedant Ovsynch. Tokia modifikacija grindžiama tuo, kad tik apie 50 proc. karvių folikulų, esančių lytinio ciklo 13 – 17 parose, gali atsakyti į pirmąją GnRH injekciją (23,24). Tai reiškia, kad papildomos prostaglandinų injekcijos šiuo metu „pre – sinchronizuoja“ karves, todėl visos jos bus ankstyvoje GPG protokolo stadijoje, pirmos GnRH
injekcijos metu. Presynch turėtų prasidėti prieš laikotarpį nuo veršiavimosi iki kada pradedama sėklinti (VWP) pabaigą, tai gali sukelti liuteolizę karvėms, turinčioms funkcinį CL gimdos involiucijos metu. Tada karvės reaguotų į rują ir jei mes jas apvaisintume, greičiausiai sumažėtų apsisėklinimo tikimybė. Dėl to Presynch gali pabloginti reprodukcijos efektyvumą bandoje. Akivaizdus šios problemos sprendimas yra atidėti Presynch pradžią iki VWP pabaigos, o tai mums kelia dilemą. J. DeJarnette (2013) Ar mes naudojame Presynch, ar pritaikome Ovsynch protokolą visoms karvėms, kurioms nepastebėta ruja? Sprendimas nėra paprastas, nes Presynch gali pagerinti veršingumo indeksą po Ovsynch (25). Galimas atsakymas į šią dilemą gali būti CO-Synch protokolas, kuriame karvės apvaisinamos Ovsynch protokolo antrosios GnRH injekcijos metu (4 pav.). M. Portaluppi ir kiti (2012) sukeitę CO-Synch protokolą su Presynch, pradėję gydymą 32 – 37 parą po apsiveršiavimo ir fiksuotu laiku sėklinę bei suleidę antrą GnRH injekciją praėjus 72 valandoms po paskutinio prostaglandinų gydymo atitinkamai pasiekė veršingumo ir veršiavimosi reitingą 31,4 proc. ir 29,3 proc. (26).
Select-Synch protokolas gali būti naudojamas pieninėse bandose, kuriose nėra problemų su rujos aptikimu ir sėklinimas atliekamas lauke. Į gydymą sureagavusių karvių rujos aptinkamos praėjus 3 paroms po paskutinės prostaglandinų injekcijos ir jos yra apvaisinamos. Nesureagavusios į gydymą karvės yra inseminuojamos nustatytu laiku: nuo 72 iki 80 valandų po prostaglandinų vartojimo kartu su GnRH injekcija (27). Naudojant šį protokolą, kaip stimuliaciją lytiniam ciklui, yra galimybė apvaisinti apie 50 – 70 proc. karvių, kurioms pasireiškė ruja, o likusioms suteikiama galimybė tapti veršingomis panaudojus fiksuoto laiko sėklinimą. Akivaizdu, kad šis protokolas leidžia sutaupyti lėšų, nes antroji GnRH injekcija naudojama tik į gydymą nesureagavusioms karvėms.
Pagrindinis skirtumas tarp Heatsynch ir kitų protokolų yra estradiolio ciponato injekcija 24 valandą po prostagladino injekcijos. Estradiolis ir jo darinys kaip estradiolio ciponatas yra naudojamas vietoj GnRH, nes jis gali sukelti endogeninį GnRH sekrecijos padidėjimą, kuris sukeltų LH bangą ir DF ovuliaciją. Apie 75 proc. estradioliu gydytoms karvėms ovuliacija pasireiškia 48 – 72 valandų laikotarpyje po ECP injekcijos. Šis protokolas yra alternatyva GPG protokolui, kadangi kartu su Presynch yra lyginamas su Ovsynch veršingumo indeksu (28).
Stimuliacija prostaglandinų derinyje su GnRH (Ovsynch)
Iov grupė pirmos laktacijos (n=12)
IIov grupė antros laktacijos (n=8)
IIIov grupė karvių produktyvumas 25 – 30 kg n=3
IVov grupė karvių produktyvumas 31 – 40 kg n=14
Vov grupė karvių produktyvumas 41 – 50 kg n=3
Stimuliacija prostaglandinais
Ipr grupė pirmos laktacijos (n=8)
IIpr grupė antros laktacijos (n=12)
IIIpr grupė karvių produktyvumas 25 – 30 kg n=7
IVpr grupė karvių produktyvumas 31 – 40 kg n=10
Vpr grupė karvių produktyvumas 41 – 50 kg n=3
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1 Pagrindinė bandymų schema
2.2 Trumpa ūkio charakteristika
Tyrimas atlikas 2017 metų sausio – rugsėjo mėnesiais. Tyrimai atlikti „X“ pieninių karvių ūkyje, esančiame Jonavos rajone. Karvės melžiamos 24 vietų eglutės tipo aikštelėje. 2017 metų pradžioje „X“ ūkis investavo ir įsigijo bendrovės „DeLaval“ sistemą „Herd Navigator“. Visi duomenys yra stebimi, valdomi tos pačios kompanijos bandos valdymo programa „Delpro 5.1” versija. Fermoje gyvūnų laikymo tipas: besaitis – tvartinis. Guoliavietėse sudėti guminiai kilimėliai. Iš viso ūkyje laikomi 907 galvijai. Iš jų 354 melžiamos ir 65 užtrūkusios karvės. Veisiama Lietuvos juodmargių, Lietuvos žalmargių ir Holšteinų veislėmis. Vyriausios karvės yra šeštos laktacijos. Servis periodas yra 117 parų. Primilžis – 10,2 t per laktaciją. Telyčių pirmo sėklinimo vidurkis – 14,7 mėn., pirmaveršių karvių intervalas tarp apsiveršiavimų 12,7 mėn., antros ir vyresnių laktacijų karvių intervalas tarp apsiveršiavimų 13,2 mėn.
Galvijai suskirstyti į 6 technologines grupes: 1. Melžiamos karvės iki 100 parų.
2. Melžiamos karvės nuo 100 – 250 parų.
3. Melžiamos karvės nuo 250 paros iki užtrūkinimo. 4. Užtrūkusios karvės.
5. Tranzitinės karvės – likus trims savaitėms iki apsiveršiavimo pervedamos ant šiaudų. 6. Telyčios:
Nuo atjunkymo iki 12 mėnesių,
Nuo 12 mėnesių iki sėklinamo amžiaus, Veršingos telyčios.
Karvės šeriamos pagal 4 racionus. Pirmos ir antros technologinės grupės karvės (iki 250 paros) šeriamos kaip pavaizduota (2 lentelė). Trečios grupės karvės (nuo 250 paros iki užtrūkinimo) šeriamos sudarytu racionu (3 lentelė), o užtrūkusios ir tranzitinės karvės turi du atskirus racionus.
2 lentelė. Melžiamų karvių iki 250 paros racionas
Kodas Pašaras Kg dm Kg
0565-kLt11-49 Žolių silosas (30 proc. SM) 4.455 15.000 0593-KLt11-15 Kukurūzų silosas(39 proc. SM) 7.110 18.000
0788-K1 Kvietiniai šiaudai 0.440 0.500
0204-KLt-9 Kukurūzų grūdainis (60 proc. SM) 1.200 2.000 0285-K6 Cukrinių runkelių griežiniai Nordic‘17 2.080 8.000
3 lentelė. Melžiamų karvių nuo 250 paros iki užtraukinimo racionas
5 pav. Nuotrauka iš valdymo programos „DeLaval Delpro“ (Aut. S. Viliušis.)
0277-K Melasa 0.740 1.000
7340400-27e Kombinuoti pašarai 7.701 8.507
Iš viso 23.726 53.007
Kodas Pašaras Kg dm Kg
0565-KLt11-49 Žolių silosas (30 proc. SM) 4.455 15.000 0593-KLt11-15 Kukurūzų silosas(39 proc. SM) 5.925 15.000
0788-K1 Kvietiniai šiaudai 0.528 0.600
0285-K6 Cukrinių runkelių griežiniai Nordic‘17 1.560 6.000 0204-KLt-9 Kukurūzų grūdainis (60 proc. SM) 0.900 1.500
0277-K Melasa 0.740 1.000
7340400-27d Kombinuoti pašarai 6.199 7.000
2.3 Tyrimus reglamentuojantys įstatymai
Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997 11 06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8-500 („Valstybės žinios“, 1997 11 28, Nr. 108) bei poįstatyminių aktų – LR valstybinės tarnybos įsakymų „Dėl laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“ (1998 12 31, Nr. 4-361) ir „Dėl laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams“ (1999 01 18, Nr. 4-16); taip pat atitinka ES Direktyvą 86/609/EEC ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“.
2.4 Tyrimų objektas
Moksliniam tyrimui buvo atrinkta 40 kliniškai sveikų (n=40) pirmos – antros laktacijos, panašaus produktyvumo melžiamų karvių. Visoms atrinktoms karvėms po 90 parų po apsiveršiavimo nebuvo pasireiškę rujos požymiai.
Tyrimui atrinktos karvės buvo sugrupuotos į grupes pagal šiuos požymius:
4 lentelė. Grupių sudarymas
Nustatytas geltonkūnis (n=20) Nenustatytas geltonkūnis (n=20) Amžių:
Ipr grupė pirmos laktacijos (n=8) Iipr grupė antros laktacijos (n=12)
Amžių:
Iov grupė pirmos laktacijos (n=12) Iiov grupė antros laktacijos ( n=8) Produktyvumą per parą:
IIIpr grupė nuo 25 – 30 kg (n=7) Ivpr grupė nuo 30 kg iki 40 kg (n=10) Vpr grupė nuo 40 kg iki 50 kg (n=3)
Produktyvumą per parą:
IIIov grupė nuo 25 – 30 kg (n=3) Ivov grupė nuo 30 kg iki 40 kg (n=14) Vov grupė nuo 40 kg iki 50 kg (n=3)
2.5 Darbo eiga
Bandos valdymo programa„DeLaval Delpro“ fiksuoja visus melžimo, reprodukcijos, šėrimo ir gyvulių sveikatingumo duomenis. Peržvelgus fiksuotus duomenis, atrinktos karvės, kurios po 90 – os paros buvo dar neveršingos.
Visoms atrinktoms karvėms buvo atliekamas klinikinis tyrimas ir ultrasonografija. Klinikinio tyrimo metu buvo įvertintas kvėpavimas (per 1 minutę 10 – 30 kartų), širdies darbas (pulso dažnis 50 – 80 tvinksnių per minutę), kūno temperatūra (rektinė 37,5 – 39,0 °C), atliktas
rektinis tyrimas. Klinikinio tyrimo metu karvių rezultatai buvo normos ribose. Karvės buvo suskirstytos į grupes ir sudaryti rujos stimuliacijos protokolai.
6 pav. Karvių, kurių kiaušidėse nenustatytas geltonkūnis, rujos stimuliavimo protokolas Ovsynch
Atrinktoms karvių grupėms 0 - tąją parą į raumenį (lot. m. biceps femoris) leidžiama 2 ml preparato „Dalmarelin“ (Italija) 25 µg/ml, veiklioji medžiaga - lecirelino acetatas. 7 parą į raumenį (lot. m.biceps femoris) 2 ml preparato „Oestrophan” (Čekija) 250µg/ml, veiklioji medžiaga – kloprostenolio natrio druska, kairysis izomeras. Po 48 valandų pakartotinai į raumenį (lot. m.
biceps femoris) leidžiama 2 ml preparato „Dalmarelin“ 25 µg/ml injekcija. Naudojami
vienkartiniai švirkštai bei adatos, dūrio vieta prieš injekciją aseptizuojama vatos tamponėliu suvilgytu dezinfekciniu tirpalu – Cutasept (Bode Chemie Hamburg). Nepriklausomai ar išryškėjo rujos požymiai ar neišryškėjo, karvės sėklinamos tarp 0 – 24 valandos po antros „Dalmarelin“ injekcijos. Sėklinimui buvo pasirinkta vieno buliaus sperma. Protokolas pavaizduotas (6 pav.).
7 pav. Karvių, kurioms nustatytas geltonkūnis, rujos stimuliavimo protokolas - prostaglandinais
Visas karvių grupes, kurioms buvo nustatytas geltonkūnis, gydėme pagal (7 pav.) pateiktą protokolą. Pirmą parą leidžiama į raumenį (lot. m. biceps femoris), po 2 ml preparato „Oestrophan“ (Čekija) 250 µg/ml, veiklioji medžiaga – kloprostenolio natrio druska, kairysis izomeras. Pasireiškus rujai po pirmos preparato injekcijos ir įvertinus rujos ryškumo požymius, karvės buvo sėklinamos. Nepasireiškus rujai karvėms per 10 parų, prostaglandinas buvo leidžiamas pakartotinai 11-tą parą po pirmos injekcijos. Po antros preparato injekcijos karvės buvo sėklinamos 14-tą parą (praėjus 72 – 76 val. po antros injekcijos, nepriklausomai nuo išorinių rujos pasireiškimo požymių). Sėklinimui buvo pasirinkta vieno buliaus sperma.
Ruja buvo vertinama iš progesterono koncentracijos piene, sumažėjusios pieno produkcijos ir pagal išorinius lytinių organų pokyčius: paraudimą, paburkimą, gleivėtumą ir gleivių kiekį.
2 GnRH
1
GnRH
7 paros
PGF2α
2 paros
1 PGF2α
10 parų
2 PGF2α
AI
72 – 76
val.
2.6 Hormoniniai preparatai
„Oestrophan” (Bioveta, Plc., Čekija) − injekcinis tirpalas, kurio 1 ml tirpalo yra: kloprostenolio (natrio druskos) 250 μg, pagalbinės medžiagos (citrinų rūgšties, natrio hidroksido, chlorkrezolio, injekcinio vandens). Kloprostenolis – sintetinis prostaglandinų F2α analogas, kuris mažina kraujo plazmos progesterono kiekį. Kloprostenolis veikia kiaušides ir lygiuosius gimdos raumenis: daugumos žinduolių patelių kiaušidėse mažina geltonkūnį (veikia liuteolitiškai) ir stimuliuoja vaikingų ar nevaikingų patelių gimdos veiklą. Kloprostenolis liuteolitiškai veikia 200– 400 kartų stipriau nei natūralūs F2α prostaglandinai, kurie taip pat sukelia stiprius gimdos lygiųjų raumenų susitraukimus. Sušvirkštas liutealinėje reprodukcijos ciklo fazėje preparatas sukelia rują praėjus 48–96 val. Vaistas paprastai skiriamas karvės ir telyčios rujai sinchronizuoti ir sukelti, po vaikavimosi sergant lėtiniu endometritu, piometra, esant folikulų cistų (derinant su kitais vaistais), norint nutraukti normalų arba patologinį vaikingumą, taip pat atsivedimui sukelti(30).
„Dalmarelin“ (Fatro S.p.A. Italija) − injekcinis tirpalas, kurio 1 ml tirpalo yra: lecirelino (acetato) 25 μg, pagalbinės medžiagos (benzino alkoholis, kitos pagalbinės medžiagos ir injekcinis vanduo). Lecirelinas yra sintetinis pagumburio gonadotropiną atpalaiduojančio hormono (GnRH) analogas, skatinantis liuteinizuojančio hormono (LH) ir folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) išsiskyrimą priekinėje posmegeninės liaukos skiltyje. Lecirelinas skiriasi nuo natūralaus hormono, nes yra nonapeptidas, o ne dekapeptidas (10-oje pozicijoje esantis glicinas pakeistas lipofiliškesne etilamino grupe). Šie struktūriniai pakitimai didina LH ir FSH kiekį ir prailgina veikimo efektą iki 240 min. (palyginimui natūralus hormonas veikia 90 min.). Vaistas skirtas karvių lytiniam ciklui normalizuoti, ovuliacijai sukelti ir apvaisinimui gerinti; karvėms gydyti, esant folikulinėms kiaušidžių cistoms ir profilaktiškai, ciklui normalizuoti nesant rujos, esant nereguliariam ar užsitęsusiam ciklui, esant trumpai, „tyliai“ ar užsitęsusiai rujai, pasikartojus rujai po sėklinimo, telyčių ir karvių ovuliacijai sinchronizuoti prostaglandinais sukėlus rują ir vaisingumui gerinti (29).
2.7 Veršingumo nustatymas
Po sėklinimo praėjus 35 paroms karvėms buvo atliktas ultragarsinis veršingumo tyrimas. Sinchronizacijos efektyvumas vertinamas pagal apsivaisinusių karvių skaičių. Veršingumas ir kiaušidžių dariniai (geltonkūnis) buvo nustatomi ir matuojami ultragarso aparatu CareSono HD 9300 Vet. (8 pav.) 6,5 MHz dažniu.
8 pav. Ultragarso aparatas „Caresono HD 9300 Vet” (Aut. Simonas Viliušis)
Prieš tyrimą karvė buvo fiksuojama staklėse, iš tiesiosios žarnos ranka pašalinamos išmatos. Prieš ultragarsinį tyrimą buvo atlikta rektinė palpacija, kuri padėjo įvertinti lytinių organų topografiją ir lėmė tikslesnius tyrimo rezultatus. Ultragarsinį tyrimą pradėjome nuo gimdos kūno, gimdos ragų ir užbaigėme kiaušidėmis. Po rektinio tyrimo buvo paruošiamas ultragarso aparato zondas sutepant jį lubrikantu. Suteptas zondas reguliuojamas rankos ir pirštų pagalba įvedamas į jau paruoštą tiesiąją žarną. Ultragarso zondas per tiesiosios žarnos sienelę priglaudžiamas prie gimdos sienos.
Veršingomis laikytos tos karvės, kurių gimdoje ultragarsinio tyrimo metu aptinkami skysčiai ir matomas embriono maišelis (10 pav.). Neveršingomis laikytos tos karvės, kurių gimda matoma kaip pilka struktūra nepasižyminti dideliu echogeniškumu, gimdoje neaptikus embrioninio maišelio (11 pav.). Tokių karvių kiaušidėse nustačius geltonkūnį (9 pav.) buvo skirtas gydymas.
9 pav. Kiaušidės darinys – geltonkūnis su ertme, kuris pažymėtas raudona linija (aut. S. Viliušis)
10 pav. Karvės gimda. 35 parų embrionas pažymėtas raudona rodykle (aut. S. Viliušis)
2.7.1 Veršingumo nustatymas iš progesterono koncentracijos piene
Ūkiuose, naudojančiuose Herd NavigatorTM, rują galima nustatyti ne mažesniu kaip 95 proc.
tikslumu. Automatinis progesterono tyrimas Herd NavigatorTM automatiškai ištiria progesterono kiekį piene. Iš to galime nustatyti kada karvė pradėjo rujoti, taip pat sužinome, kada kuri karvė tapo veršinga, kada ankstyvuoju laikotarpiu įvyko embriono žūtis, kurioms karvėms būdingos kiaušidžių anomalinės struktūros, pvz.: cistos arba rujos nebuvimas. Bandą galime stebėti kompiuteryje ir tai pakeičia įprastą fizinį stebėjimą, atliekamą keletą kartų per dieną. Herd NavigatorTM sistema pakeičia karvių veršingumo nustatymą rankiniu apčiuopos būdu ar ultragarsu. Naudojant šią sistemą sutrumpėja servis periodo trukmė, pagerinami veršiavimosi intervalai ir apvaisinimo rezultatai (31).
Metodas
12 pav. DeLaval Herd navigatoriaus veikimo principas
Pamelžtos karvės pienas žarnelėmis keliauja į išmaniąją pieno mėginių ėmimo stotelę (15 pav.), kuri ūkyje yra pakabinta ant sienos šalia melžimo bloko. Pieno mėginių tyrimui yra naudojamos specialiosios medžiagos: LDH (17 pav.), progesterono (18 pav.), BHB (19 pav.) reagentai ir skiediklis (16 pav.). Reagentai yra papildomi kiekvieną kartą prieš melžimą pagal poreikį. Šios specialiosios medžiagos stovi šaldytuve +5 °C temperatūroje. Toliau pieno mėginys yra analizuojamas internetiniame serveryje ir gauti duomenys siunčiami į ūkio bandos valdymo sistemą. Iš gautų rezultatų nustatomi galimi sutrikimai. Šis metodas pavaizduotas 12 – ame paveikslėlyje.
Iš laktato dehidrogenazės (LDH) kiekio piene nustatomas ūmus mastitas. Iš beta hidroksibutirato (BHB) kiekio pašarų racionas – baltymų kiekis, ketozė, subklinikinė ketozės forma ir antriniai medžiagų apykaitos sutrikimai. O iš progesterono kiekio nustatoma ruja ir „tyli“ ruja, apsėklinimo sėkmės tikimybė, veršingumas, veršingumo nutrūkimas, cistos bei rujos
nebuvimas (13 pav.). Tyrimo metu veršinga karve buvo laikoma tada, kai progesterono kiekis piene išlieka aukštas 55 paras po sėklinimo. Progesterono kiekis piene nebematuojamas praėjus 55 paroms.
13 pav. Progesterono profilio schema
15 pav. Išmanioji pieno mėginių ėmimo stotelė 16 pav. Pieno mėginių skiediklis
17 pav. LDH reagentas 18 pav. Progesterono reagentas naudojamas
mastito nustatymui veršingumo, veršingumo nutrūkimo, cistų
19 pav. BHB reagentas baltymų
kiekio, ketozės, subklinikinės ketozės formai
ir antrinių medžiagų apykaitos sutrikimų nustatymui
2.8 Statistikos skaičiavimas
Norint sužinoti kokia sąsaja tarp karvių, kurioms buvo atlikta sinchronizacija prostaglandinu F2α ir prostaglandinų derinyje su GnRH, amžiaus, produkcijos ir veršingumo skaičiaus buvo atlikta statistinė analizė. Naudojantis kompiuterinėmis programomis „Microsoft Office Excel 2010” ir statistinių duomenų skaičiavimo programa „SPSS statistics v21” buvo gauti ir apskaičiuoti rezultatai. Grupėms palyginti buvo naudotas Stjudento kriterijus ir vienfaktorinė dispersinė analizė (ANOVA). Gauti duomenys laikomi statistiškai patikimi, kai p<0,05.
3. TYRIMO REZULTATAI
Pateiktoje diagramoje matome, kad Ipr grupės 40,00 proc. karvių geltonkūnis nustatytas, o likusioms 60,00 proc karvių geltonkūnis nenustatytas. O IIpr grupės 60,00 proc. karvių geltonkūnis nustatytas, o likusioms 40,00 proc. karvių nenustatytas. Palyginus laktacijas pastebėta, kad 20,00 proc. didesnis geltonkūnių kiekis buvo IIpr grupėje nei Ipr grupėje (p>0,05) (20 pav.).
20 pav. Karvių, kurioms nustatytas geltonkūnis, skaičius priklausomai nuo amžiaus
Geltonkūnis nustatytas daugiausiai IVpr grupės 50,00 proc. karvių. Rečiau geltonkūnis nustatytas IIIpr grupės karvėms 35,00 proc. ir mažiausiai nustatytas Vpr grupės 15,00 proc. karvėms. Palyginus visas produktyvumo grupes pastebėta, kad IVpr grupės karvėms geltonkūnis nustatytas 3 kartus dažniau nei Vpr grupės karvėms (p>0,05) (21 pav.).
Įvertinus rujos pasireiškimo laiką po stimuliacijos Ovsynch protokolu matyti, kad vidutiniškai ruja pasireikšdavo po 70,55±0,37 val (p<0,05). Iov grupės karvėms ruja po PGF2α injekcijos pasireiškė 1,60 proc. vėliau nei IIov grupės karvėms (p>0,05) (22 pav.).
22 pav. Rujos laiko pasireiškimo priklausomybė nuo amžiaus stimuliuojant Ovsynch protokolu
Įvertinus rujos pasireiškimo laiką po stimuliacijos prostaglandinais matyti, kad vidutiniškai ruja pasireikšdavo po 90,90±6,22 val. (p<0,05). IIpr grupės karvėms ruja pasireikšdavo 7,61 proc. greičiau nei Ipr grupės karvėms (p>0,05) (23 pav.).
23 pav. Rujos laiko pasireiškimo priklausomybė nuo amžiaus stimuliuojant prostaglandinų
protokolu
Palyginus rujos laiko priklausomybę tarpusavyje nuo amžiaus Ovsynch ir prostaglandinų protokoluose matome, kad stimuliuojant Ovsynch protokolu ir Iov ir IIov grupės karvės surujojo
anksčiau nei stimuliuojant prostaglandinų protokolu. Iov grupės karvėms, kurioms buvo taikytas Ovsynch protokolas, ruja pasireiškė 25,46 proc. anksčiau, o IIov grupės karvėms taikant tą patį protokolą ruja pasireiškė 20,59 proc. anksčiau nei stimuliuojant prostaglandinų protokolu. Lyginant I ir II grupių karves pagal pritaikytus protokolus, Ovsynch protokole IIov grupės karvės surujojo 1,60 proc. anksčiau nei Iov grupės karvės. Prostaglandinų protokole IIpr grupės karvės surujojo 7,61 proc. anksčiau nei Ipr grupės karvės.
Stimuliuojant Ovsynch protokolu ruja anksčiausiai pasireiškė Vov grupės karvėms, kurių produktyvumas per parą buvo 41 – 50 kg., o vėliausiai Iov grupės karvėms, kurių produktyvumas per parą buvo 31 – 40 kg. Ivov grupės karvėms ruja pasireiškė 3,60 proc. vėliau nei Vov grupės karvėms (p<0,05) ir 2,11 proc.vėliau nei IIIov grupės karvėms (24 pav.).
24 pav. Rujos laiko pasireiškimo priklausomybė nuo produktyvumo stimuliuojant Ovsynch
protokolu
Pastebėjome, kad stimuliuojant karves prostaglandinų protokolu nuo paskutinės PGF2α injekcijos, vėliausiai ruja pasireiškė IVpr grupės karvėms, kurių pieno produktyvumas per parą buvo 31 – 40 kg., o anksčiausiai – Vpr grupės karvėms, kurių produktyvumas per parą buvo 41 – 50 kg. IVpr grupės karvėms ruja pasireiškė 6,38 proc. vėliau nei IIIpr grupės karvėms ir 32,79 proc. vėliau nei Vpr grupės karvėms (25 pav.).
25 pav. Rujos laiko pasireiškimo priklausomybė nuo produktyvumo stimuliuojant prostaglandinų
protokolu
Apibendrinant 24 pav. ir 25 pav. matome, kad stimuliuojant Ovsynch protokolu karvių produktyvumo grupes pagal rujos pasireiškimo laiką galima išvardyti tokia seka: Vov gr. (68,67 val.) < IIIov gr. (69,67 val.) < IVov gr.(71,14 val.). O stimuliuojant prostaglandinų protokolu karvių produktyvumo grupes pagal rujos pasireiškimo laiką galima išvardyti tokia seka: Vpr gr. (72,67 val.) < IIIpr gr. (90,71 val.) < IVpr gr. (96,50 val.). IIIov grupės karvėms, kurioms buvo taikytas Ovsynch protokolas, ruja pasireiškė 23,19 proc. anksčiau nei stimuliuojant prostaglandinų protokolu. IVov grupės karvėms ruja pasireiškė 26,28 proc. anksčiau nei stimuliuojant prostaglandinų protokolu ir Vov grupės karvėms ruja pasireiškė 5,50 proc. anksčiau nei stimuliuojant prostaglandinų protokolu (p>0,05).
Vertinant Ovsynch stimuliacijos protokolo apsivaisinimo efektyvumą tarp Iov ir IIov grupių karvių matome, jog IIov grupės karvėms protokolas buvo 12,49 proc. efektyvesnis nei Iov grupės karvėms (26 pav.).
26 pav. Apsivaisinimo priklausomybė nuo amžiaus stimuliuojant Ovsynch protokolu
Vertinant stimuliacijos prostaglandinais protokolo efektyvumą tarp Ipr ir IIpr grupių karvių matome, jog Ipr grupės karvėms jis buvo 19,99 proc. efektyvesnis nei IIpr grupės karvėms (p<0,05) (27 pav.).
Apibendrinant 26 pav. ir 27 pav. pastebėjome, kad stimuliuojant Ovsynch protokolu ir Iov ir IIov grupių karvių apsivaisinimas buvo efektyvesnis nei stimuliuojant prostaglandinų protokolu. Iov grupės karvių, kurioms buvo taikytas Ovsynch protokolas, apsivaisinimas 33,34 proc. efektyvesnis, o IIov grupės karvėms taikant tą patį protokolą apsivaisinimas buvo 79,99 proc. efektyvesnis nei stimuliuojant prostaglandinų protokolu. Lyginant I ir II grupių karves pagal pritaikytus protokolus, Ovsynch protokole Iov grupės karvių apsivaisinimas buvo 11,11 proc. mažesnis nei IIov grupės karvių. Prostaglandinų protokole Ipr grupės karvių apsivaisinimas buvo 19,99 proc. didesnis nei IIpr grupės karvių (p>0,05).
28 pav. vaizduojamoje diagramoje matome, jog efektyvumas tarp IIIov ir Vov grupės karvių pasiskirtė vienodai, o didžiausias efektyvumas pasiektas IVov grupėje tarp karvių, kurių produktyvumas per parą buvo 31 – 40 kg. IVov grupės karvių apsivaisinimo efektyvumas buvo 7,14 proc. didesnis nei IIIov ir Vov grupių karvių. Apsivaisinusių po stimuliacijos Ovsynch protokolu karvių buvo 70,00 proc (p<0,05).
28 pav. Apsivaisinimo priklausomybė nuo produktyvumo gydant Ovsynch protokolu
29 pav. matyti, jog didžiausias apsivaisinimo efektyvumo skirtumas (57,14 proc.) pastebėtas taikant stimuliaciją prostaglandinais tarp karvių, kurių produktyvumas per parą buvo 41 – 50 kg. ir karvių, kurių produktyvumas per parą buvo 25 – 30 kg. Mažiausias efektyvumo skirtumas buvo tarp karvių, kurių produktyvumas per parą buvo 31 – 40 kg. ir 25 – 30 kg. IIIpr grupės karvių apsivaisinimas buvo 14,00 proc. efektyvesnis nei IVpr grupės karvių. Apsivaisinusių po stimuliacijos prostaglandinų protokolu karvių buvo 45,00 proc. (p>0,05).
29 pav. Apsivaisinimo priklausomybė nuo produktyvumo stimuliuojant prostaglandinų protokolu
Palyginus karvių produktyvumo grupes stimuliuojant Ovsynch ir prostaglandinų protokoluose pagal apsivaisinimo efektyvumą jas galima išvardyti tokia seka: Vov gr. (66,67 proc.) = IIIov gr. (66,67 proc.) < IVov gr.(71,43 proc.). O stimuliuojant prostaglandinų protokolu karvių produktyvumo grupes pagal apsivaisinimo efektyvumą, galima išvardyti tokia seka: Vpr gr. (0,00 proc.) < IVpr gr. (50,00 proc.) < IIIpr gr.(57,00 proc.). IIIov grupės karvėms, kurioms buvo taikytas Ovsynch protokolas, apsivaisinimas buvo 16,68 proc. efektyvesnis nei stimuliuojant prostaglandinų protokolu. IVov grupės karvėms apsivaisinimas buvo 42,86 proc. efektyvesnis nei stimuliuojant prostaglandinų protokolu ir Vov grupės karvėms apsivaisinimo negalima lyginti, nes taikant prostaglandinų protokolą apsivaisinusių karvių nebuvo. Apibendrinant, Ovsynch protokolas karvių apsivaisinimui buvo 55,56 proc. efektyvesnis nei prostaglandinų protokolas (p>0,05).
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Telyčių progesterono koncentracija yra didesnė negu laktuojančių karvių. Šis skirtumas aiškinamas karvių medžiagų apykaitos ypatumais, geltonkūnio išsivystymu. Netipinė progesterono koncentracija nepriklauso nuo karvės amžiaus ir laktacijos (43). Repasi (2014) tyrė pirmaveršes ir vyresnes karves, kurioms po apsiveršiavimo buvo praėję 40 parų. Visoms tiriamoms karvėms (n=80) buvo nustatytas didesnis negu 17 mm geltonkūnis ir didesnis nei 10 mm folikulas. Mūsų tyrimo metu buvo tiriamos pirmos ir antros laktacijos panašaus produktyvumo karvės, kurioms po apsiveršiavimo buvo praėję 90 parų. Iš tyrime dalyvavusių karvių (n=40), geltonkūnis buvo nustatytas tik 20 karvių. Iš jų antroje laktacijoje 20,00 proc. didesnis geltonkūnių kiekis nei pirmoje laktacijos grupėje (p>0,05). Palyginus visas produktyvumo grupes pastebėta, kad IVpr grupės karvėms geltonkūnis nustatytas 3 kartus dažniau nei Vpr grupės karvėms (p>0,05).
R. Smith (1993) pastebėjo, kad daug pieno duodančios karvės, ypač pirmos laktacijos metu, blogiau apsivaisino ir turėjo didesnį procentą reprodukcinių sutrikimų. Kitose bandose apsivaisinimo galimybės buvo panašios su vyresnėmis karvėmis. Taigi didelis produktyvumas nevienodai veikia karvių apsivaisinimą (9). Išanalizavus mūsų atlikto tyrimo duomenis nustatėme, kokią įtaką karvių reprodukcijai turėjo amžius. Iov grupės karvių apsivaisinimas buvo 11,11 proc. mažesnis nei IIov grupės karvių. Prostaglandinų protokole Ipr grupės karvių apsivaisinimas buvo 19,99 proc. didesnis nei IIpr grupės karvių (p<0,05). Po stimuliacijos Ovsynch protokolu IIov grupės karvės surujojo 1,60 proc. anksčiau nei Iov grupės karvės (p>0,05). Po prostaglandinų protokolo IIpr grupės karvės surujojo 7,61 proc. anksčiau nei Ipr grupės karvės (p>0,05).
M. Wiltbank ir kiti (2006) atliko tyrimą, kuriame nurodė, kad dėl mažesnio estradiolio išsiskyrimo didelio produktyvumo melžiamų karvių ruja trunka trumpiau ir nėra tokia pastebima. Anot jo, mažesnė estradiolio koncentracija kraujyje, slopina rujos pasireiškimą (12). K. A. Weigel (2006) taip pat teigia, kad didelis karvių produktyvumas turi įtakos mažam apsivaisinimo rodikliui, bei trumpesnėms ir blogiau išreikštoms rujoms (13). R. L. Nebel ir M. L McGilliard (1993) atliko tyrimą, kuriame gavo tokius rezultatus: didžiausio produktyvumo karvių apsivaisinimo procentas buvo mažiausias, o rujos pasireiškimas didžiausias, tuo tarpu mažiausio produktyvumo apsivaisinimo procentas – didžiausias, o rujos pasireiškimas mažiausias (14). Mūsų atliktame tyrime, rezultatai iš dalies sutapo. Stimuliuojant karves prostaglandinų protokolu, mažiausio produktyvumo, kurios per parą davė 25 – 30 kg. pieno, karvių apsivaisinimo procentas buvo didžiausias (57,14 proc.), o didžiausio produktyvumo, kurios per parą davė 41-50 kg. pieno, buvo mažiausias (0,00 proc.). Kita vertus, stimululiuojant Ovsynch protokolu, didžiausias apsivaisinimo procentas pastebėtas vidutinio produktyvumo karvėms, kurios per parą davė 31 – 40 kg. pieno (71,43 proc.), o mažiausias – didžiausio produktyvumo karvėms (66,67 proc.).
K.L. Macmillan (2010) išanalizavęs ankstesnius tyrimus nustatė, kad sinchronizacijai naudojant prostaglandinus F2α apsivaisinimas siekia nuo 59,7 proc. iki 65,1 proc. Panašų procentą nustatė ir kiti autoriai, kiek mažesnis procentas veršingų karvių buvo gautas C. Hatvani (2013), kuris atlikto tyrimo metu nurodo, kad tiriant apsivaisinimo sėkmę praėjus 30 – 36 paroms po dirbtinio sėklinimo apsivaisino 130 (45,6 proc.) karvių (32). Mūsų tyrimo rezultatai buvo panašūs, naudodami stimuliaciją prostaglandinais (F2α), praėjus 90 parų po apsiveršiavimo, apsivaisinimas priklausomai nuo amžiaus svyravo nuo 41,67 proc. iki 50,00 proc., o apsivaisinimas nuo produktyvumo svyravo nuo 0,0 proc. iki 57,14 proc.
C. Cevik (2010) atlikto tyrimo metu nustatė, kad taikant sinchronizacijai Ovsynch protokolą apsivaisinimas siekia nuo 32 iki 76,92 proc. (33). O. Ergene (2012) nustatė Ovsynch protokolo efektyvumą 47,05 proc. karvių (34). Mūsų atlikto tyrimo metu nustatyti rezultatai sutampa su užsienio autorių tyrimų rezultatais: priklausomai nuo amžiaus apsivaisinimas svyravo nuo 66,67 proc. iki 75 proc., o priklausomai nuo produktyvumo svyravimas buvo nuo 66,67 proc. iki 71,43 proc.
IŠVADOS
1. Geltonkūnis pastebėtas 40 proc. pirmos laktacijos ir 60 proc. antros laktacijos tirtose karvėse. Antros laktacijos karvių grupėje 20,00 proc. didesnis geltonkūnių kiekis nei pirmoje laktacijos grupėje (p>0,05).
2. Geltonkūnis nustatytas daugiausiai karvių, kurių produktyvumas 31 – 40 kg/parą, grupei – 50,00 proc. karvių po stimuliacijos prostaglandinais. Rečiau geltonkūnis nustatytas karvių, kurių produktyvumas 25 – 30 kg/parą, grupei – 35,00 proc. ir mažiausiai nustatytas karvių, kurių produktyvumas 41 – 50 kg/parą, grupei – 15,00 proc. karvėms po stimuliacijos prostaglandinais. Palyginus visas produktyvumo grupes pastebėta, kad po stimuliacijos prostaglandinais, karvėms, kurių produktyvumas 31 – 40 kg/parą, geltonkūnis nustatytas 3 kartus dažniau nei karvėms, kurių produktyvumas 41 – 50 kg/parą (p>0,05).
3. Karvių amžius turėjo įtakos rujos laikui. Ovsynch protokole antros laktacijos grupės karvės surujojo 1,60 proc. anksčiau nei pirmos laktacijos grupės karvės (p>0,05). Prostaglandinų protokole antros laktacijos grupės karvės surujojo 7,61 proc. anksčiau nei pirmos laktacijos grupės karvės (p>0,05). Po stimuliacijos Ovsynch protokolu vidutiniškai ruja pasireikšdavo po 70,55±0,37 val. (p<0,05). Po stimuliacijos prostaglandinais vidutiniškai ruja pasireikšdavo po 90,90±6,22 val. (p<0,05).
4. Karvių produktyvumas turėjo įtakos rujos laikui. Po stimuliacijos Ovsynch protokolu karvėms, kurių produktyvumas 31 – 40 kg/parą, ruja pasireiškė 3,60 proc. vėliau nei karvėms, kurių produktyvumas 41 – 50 kg/parą (p<0,05) ir 2,11 proc. vėliau nei karvėms, kurių produktyvumas 25 – 30 kg/parą (p>0,05). O po stimuliacijos prostaglandinų protokolu karvėms, kurių produktyvumas 31 – 40 kg/parą, ruja pasireiškė 6,38 proc. vėliau nei karvėms, kurių produktyvumas 25 – 30 kg/parą ir 32,79 proc. vėliau nei karvėms, kurių produktyvumas 41 – 50 kg/parą (p>0,05).
5. Amžius turėjo įtakos apsivaisinimo efektyvumui. Po Ovsynch protokolo pirmos laktacijos karvių apsivaisinimas buvo 11,11 proc. mažesnis nei antros laktacijos karvių. Prostaglandinų protokole pirmos laktacijos karvių apsivaisinimas buvo 19,99 proc. didesnis nei antros laktacijos karvių (p<0,05). Pirmos laktacijos karvių, kurioms buvo taikytas Ovsynch protokolas, apsivaisinimas 33,34 proc. efektyvesnis, o antros laktacijos karvėms taikant tą patį protokolą apsivaisinimas buvo 79,99 proc. efektyvesnis nei stimuliuojant prostaglandinų protokolu.
6. Produktyvumas turėjo įtakos apsivaisinimui. Po Ovsynch protokolo karvėms, kurių produktyvumas 25 – 30 kg/parą, apsivaisinimas buvo 16,68 proc. efektyvesnis nei stimuliuojant prostaglandinų protokolu. Po Ovsynch protokolo karvėms, kurių produktyvumas 31 – 40 kg/parą, apsivaisinimas buvo 42,86 proc. efektyvesnis nei
stimuliuojant prostaglandinų protokolu ir po Ovsynch protokolo karvėms, kurių produktyvumas 41 – 50 kg/parą, apsivaisinimo negalima lyginti, nes taikant prostaglandinų protokolą apsivaisinusių karvių nebuvo. Apibendrinant, Ovsynch protokolas karvių apsivaisinimui buvo 55,56 proc. efektyvesnis nei prostaglandinų protokolas lyginant pagal produktyvumą (p>0,05).
REKOMENDACIJOS
Kaip rodo atliktų tyrimų duomenys, kliniškai sveikoms karvėms, po 90 paros po
veršiavimosi bei nevaisingoms karvėms rekomenduojama taikyti stimuliaciją Ovsynch protokolu, nes šis gydymo metodas dvigubai efektyvesnis nei stimuliacija prostaglandinais.
