LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Martynas Jermolajevas
Pieninių karvių sveikatingumas ir produkciniai rodikliai senos
ir naujos statybos tvartuose
Wellness and Productivity Indicators of Dairy Cows in the Old
and New Type Construction Barns
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: lekt. dr. Gediminas Gerulis
2 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Pieninių karvių sveikatingumas ir produkciniai rodikliai senos ir naujos statybos tvartuose“.
1. Yra atliktas mano paties.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Martynas Jermolajevas
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Martynas Jermolajevas
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
lekt. dr. Gediminas Gerulis
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) Prof. Mindaugas Malakauskas
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
Turinys
Turinys ... 3 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS... ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9 1.1 Karvidės ir jų tipai ... 91.1.1 Palaido laikymo sistema ... 9
1.2 Palaido laikymo tvartų tipai ... 10
1.2.1 Palaidas laikymas klimatiniu aspektu ... 10
1.2.2 Boksinio tipo tvartas ... 12
1.3 Saitinis galvijų laikymo būdas ... 13
2. Mikroklimatinė tvartų specifika ... 14
2.1.1 Ventiliacija ir jos sistemos reikalavimai ... 14
2.1.2 Tvarto oro drėgnis ir jo reikalavimai ... 16
2.2.1 Temperatūra ... 17 2.2.2 Tvarto apšvietimas ... 19 2.2.3 Dujos ... 20 2.2.4 Amoniakas ... 20 2.2.5 Vandenilio sulfidas ... 21 2.2.6 Metanas, N2O ir CO2... 21
3.3 Pašaro kokybė ir mikotoksinai ... 22
3. MEDŽIAGOS IR METODAI ... 24
3.1 Tyrimo metodika ... 25
4. TYRIMŲ REZULTATAI ... 26
4.1 Mikroklimato parametrai ... 26
4.2 Karvių švarumo įvertinimas ... 34
4.3 Pieno rodiklių analizė ... 35
4.4 Karvių sergamumo analizė ... 37
5. REZULTATŲ APTARIMAS ... 39
IŠVADOS ... 41
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 43
4
SANTRAUKA
Pieninių karvių sveikatingumas ir produkciniai rodikliai senos ir naujos statybos tvartuose Martynas Jermolajevas
Magistro baigiamasis darbas
Magistro darbe tiriamas pieninių karvių sveikatingumas ir apskaičiuojami bei analizuojami produkciniai rodikliai senos ir naujos statybos tvartuose, Marijampolės rajone esančiame ūkyje. Darbas atliktas 2015-2016 metais. Analizė apima dviejų laikymo tipų tvartus: palaidas (besaitis) ir saitinis, kurie labiausiai yra paplitę šių dienų galvijininkystėje Lietuvoje. Tvartai analizuoti ir vertinti atsižvelgiant į šiuos kriterijus: mikroklimato parametrus, karvių produktyvumą, sergamumą ir švaros būklę. Atlikus išsamų tyrimą, nustatyta, kad B tvarte mikroklimato parametrai neatitinka zoohigieninių normų; jame pastebėtas didesnis bendras sergamumas. A tvartas, turėdamas palaido laikymo sistemą, pasireiškė daug geresniais mikroklimato rodikliais, atitukusiais visus teiktinus reikalavimus. Produkcijos atžvilgiu, pieno primilžis yra akivaizdžiai didesnis B tvarte. Atliktas karvių švarumo tyrimas šių dviejų tipų tvartuose neatskleidė reikšmingesnių skirtumų, išskyrus SLS. Norint gauti patikimesnius rezultatus, rekomenduotina prailginti tyrimo laikotarpį ir analizuoti rezultatų dinamiką visus metus.
Raktažodžiai: pieninės karvės, sveikatingumas, produkciniai rodikliai, senos statybos tvartas, naujos statybos tvartas, SLS.
5
SUMMARY
Wellness and Productivity Indicators of Dairy Cows in the Old and New Type Construction Barns
Martynas Jermolajevas Master‘s Thesis
This Master‘s thesis presents a detailed description and analyzes the wellness and productivity indicators of dairy cows in the old and new type construction barns located in Marijampolė county. The research was administered during the year of 2015 and 2016. The analysis includes two types of cattle housing: free and tied stalls which are the most prevalent in the cattle farming in Lithuania. The barns were analyzed and assessed according to the following criteria: the microclimate parameters, the cattle milk productivity and quality, sickness rate, and the conditions cattle cleanliness. The research revealed that the parameters in the tied stall housings do not meet the zoohygienic regulations. Hence, in the such type of barns the sickness rate was much higher. The microclimate parameters in the free stall do meet the zoohygienic regulations. From the production perspective, it can be claimed that the tied stall had better milk yield. However, regarding to the type of barns there were not noticed any relatively significant differences in the milk quality, except BMSCC. In order to get more reliable results, it is highly recommended and welcome to extend a research period as well as to follow the whole year dynamics.
Key words: wellness, productivity indicators, dairy cows, old type construction barns, new type construction bars, BMSCC.
6
Santrumpos
BMSCC – bulk milk somatic cell count CH4 – metanas
CLH – šalto tipo tvartas (Cold loose housing)
CO2 – anglies dioksidas H2S – vandenilio sulfidas NH3 – amoniakas
N2O – azoto oksidas SLS – somatinės ląstelės
TDI – temperatūros ir drėgnio indeksas
7
Įvadas
Šiandienėje galvijininkystės pramonėje, kaip ir kituose gyvulininkystės sektoriuose, galima išskirti du pagrindinius prioritetus: kuo didesnis kokybiškos produkcijos kiekis ir minimalios išlaidos. Svarbu tai, kad tokie veiksniai kaip pašaras, papildai, eksploatacinės išlaidos praktikoje gali būti nesunkiai apibrėžiami ir net gana tiksliai prognozuojami. Kita vertus, karvių ir veršelių sveikatos sutrikimai yra tas esminis faktorius, kuris lemia sudėtingą išlaidų planavimą. Ne paslaptis, kad galvijininkystės sektoriuje dažniausiai pasireiškiančios – tuo pačiu ir daugiausiai žalos finansiniu aspektu pridarančios – yra šios ligos: mastitai, nagų ligos ir galūnių traumos, metritai, veršelių diarėja ir paratuberkuliozė (9).
Norint produkcijos gyvūnui suteikti geriausias eksploatacines sąlygas ir rūpintis aktyvia ligų prevencija, būtina mąstyti sistemiškai. Tai reiškia, kad gyvūnų laikymo strategija privalo būti kompleksinė, – ne tik tinkamai subalansuoti maisto racionai, kokybiškas pašaras, bet ir tikslingai priimti išsamūs mikroklimato ir zoohigieninių parametrų nustatymo ir vertinimo sprendimai.
Galima teigti, kad karvidės temperatūra, drėgnis, vėjo judėjimas, šviesos kiekis, amoniako ir anglies dioksido koncentracijos yra ypač svarbūs veiksniai bandos sveikatai. Be to, amoniako dujos pasižymi neigiama įtaka karvių kvėpavimo takams (9). Pasirenkant ar pertvarkant tvartus iškelta daug klausimų, kokį tvarto pertvarkyumą atlikti ir pagal kokius kriterijus.
Pasirinkta karvidės konstrukcijos strategija tiesiogiai veikia karvių sveikatingumą. Pastebėta, kad tiek savijauta, tiek sanitarinės sąlygos yra geresnės tų karvių, kurios laikomos palaidai. Tačiau tai nėra vienintelis faktorius, kuris užtikrina visavertį gyvūno funkcionavimą. Guoliavietės, jų pagrindas (betonas, guma arba smėlis), guoliaviečių erdvumas, pagrindo nuolydis, probleminiai kampai ir mėšlo šalinimo nuo grindų kokybė yra vieni iš svarbesnių priežasčių, kurios lemia įvairius pažeidimus ir ligų atsiradimus (4).
Be jokios abejonės, tai reikalauja nuoseklaus duomenų ir jų pokyčių fiksavimo bei tyrimo. Skiriama per mažai dėmesio ligų prevencijai, todėl tokio pobūdžio tyrimai yra nuolatos būtini ir tęstini. Tokios analizės yra svarbios ieškant tinkamų gyvulių bandos apgyvendinimo sprendimų, kurie lemia produkcijos kokybę ir ekonominę ūkio gerovę.
Darbo tikslas: detaliai pristatyti ir sistemingai išanalizuoti pieninių karvių sveikatingumą ir produkcinius rodiklius senos bei naujos statybos tvartuose.
8 Darbo uždaviniai:
1) pristatyti ir išanalizuoti senos ir naujos statybos tvartų mikroklimato ir zoohigieninius parametrus – temperatūrą, savaitinę temperatūrą, šviesos kiekį, drėgnį, CO2 ir NH3 koncentracijas bei dulkių kiekį;
2) ištirti naudojamų pašarų mikrobiologinį užterštumą; 3) išanalizuoti karvių pieno primilžį;
4) ištirti pieno kokybinius rodiklius senos ir naujos statybos tvartuose; 5) išnagrinėti karvių sergamumą senos ir naujos statybos tvartuose: 6) pateikti karvių švarumo būklės analizę.
Darbo tikslui pasiekti pasirinkta statistinė duomenų apskaičiavimo metodika ir aprašomasis bei palyginimasis duomenų vertinimas. Svarbu pabrėžti, kad pasirinkta metodika ir analizės būdas atsižvelgti į kokybišką darbo uždavinių realizaciją.
Remiantis tiek aktualiausia moksline literatūra, tiek praktinio pavyzdžio ūkyje surinktais duomenimis, siekiama kuo tiksliau įvertinti rodiklių skirtumus. Tai neabejotinai yra vienas šio darbo iššūkių, kadangi norint kuo objektyviau pateikti skirtumus, reikia išmatuoti daugybę parametrų. Todėl tokio pobūdžio tyrimai yra reikalingi ir tęstini.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Karvidės ir jų tipai
Projektuojant ir realizuojant karvides, turi būti atsižvelgta į šiuos esminius faktorius: infrastruktūra turi užtikrinti reikiamą ganymosi plotą, pastogę, pašarą, vandenį, atliekų šalinimą ir suteikti geras bandos valdymo funkcijas. Svarbu pabrėžti, kad karvės, kaip ir visi kiti gyvūnai, turi aktyvumo programas, kurias palaiko vidinė homeostazė. Taigi apskritai karvės poreikis yra palaikyti fizinį ir psichinį vientisumą augant ir jau subrendus. Tam, kad tai būtų pasiekta, karvės turi daugybę poreikių, kurie yra susiję su gyvenimo ir žmonių įvestomis bandos valdymo sąlygomis. Esminis karvės poreikis – tai pakankamas kontrolės jausmas jos aplinkoje ir tam tikros galimybės pasirinkti ką ir kada veikti (5).
Karvidė privalo apsaugoti nuo audrų, lietaus, saulės, aukštų temperatūrų, taip pat nuo perdėtai žemos temperatūros ir kitų nepalankaus oro sukeltų reiškinių. Kitas svarbus aspektas yra karvidės pastatų pritaikymas prie sklypo, kuriame yra statomos, natūralių gamtinių sąlygų ir kraštovaizdžio ypatybių. Pastatai turėtų būti suprojektuoti taip, kad eksploatacija būtų efektyvi ir logistiniu aspektu paprasta. Jeigu pieniniai galvijai vasaros laikotarpiu ganosi lauke, žiemai vis tiek reikalinga pastogė ir apsauga. Galvijų gerovei didesnę įtaką turi purvas, žiemos vėjai ir drėgmė nei žema temperatūra. Veršiavimasis žiemą ir ankstyvą pavasarį reikalauja sausos ir apsaugotos nuo skersvėjų erdvės.
Karvidės yra statomos atsižvelgiant į klimato sąlygas, geografinę padėtį ir ekonominius sumetimus. Įdomu tai, kad karvidžių dizainas yra ganėtinai įvairus ir priklauso nuo regiono. Taigi, galima teigti, jog neegzistuoja vienas teisingas tvarto dizainas, kuris būtų visuotinai tinkamas auginti galvijus. Skirtingų šalių ūkininkai stato ir įvairius tvartus: tai neabejotinai priklauso nuo sąlygų, esančių tam tikrose šalyse ir jų priimtose kultūrose.
Apskritai galima išskirti dviejų tipų galvijų laikymo būdus: a) palaidas (besaitis) būdas;
b) saitinis būdas, rišant galvijus (4).
Šie būdai detaliai aptariami tolimesniuose skyreliuose. 1.1.1 Palaido laikymo sistema
Palaido (besaičio) laikymo sistema. Šis laikymo būdas gali būti apibrėžiamas kaip sistema, kuria remiantis, gyvuliai yra laikomi laisvi, išskyrus melžimo ir gydymo metu. Šis laikymo būdas yra pats ekonomiškiausias. Pagrindiniai palaidos laikymo sistemos bruožai yra šie:
1) konstrukcijos kaštai yra gerokai mažesni nei įprastinio laikymo būdo; 2) galimi tvarto konstrukciniai išplėtimai, nereikalaujantys daugybės pokyčių; 3) galima lengvai aptikti rujojančius gyvūnus;
10 4) gyvūnai jaučiasi laisvi ir dėl to yra pelningesni – netgi su minimalia ganiava;
5) palaidu būdu laikomi galvijai gauna optimalų fizinio krūvio kiekį, kuris yra ypatingai svarbus sveikatai ir produktyvumui;
6) galimas geresnis visos bandos valdymas (6).
Pirmos laktacijos telyčios, iš pradžių įvedant į palaidą laikymą konkurencingoje aplinkoje, gali praleisti tik 6 valandas 25 minutes per dieną, o ankstyvos laktacijos telyčios tuose pačiuose tvartuose guli tik 9 valandas per dieną, palyginus su 11 valandų, kai jos buvo veršingos. Gyvulių persipildymas akivaizdžiai mažina poilsio laiką praleidžiamą gulint (23).
Pastebėta, kad jeigu telyčių grupei tenkantis tankumas yra 200 proc. (2 telyčios – vienam gardui), gulėjimo laikas sutrumpėjo iki 5 valandų per dieną, o tai turėjo įtakos sudėtingesnių nagų pažeidimų atsiradimui (24).
Palaidas karvių laikymo būdas reikalauja taip pat mažiau darbo sąnaudų – tai yra naudinga ekonominiu aspektu. Paskaičiuota, kad karvių priežiūros ir melžimo darbų sąnaudos sumažėja 1,5-1,7 karto. Kai guoliavietė yra atskirta nuo karvės šėrimo vietos, dingsta tarša ir poreikis valyti. Taip pat, laikant palaidai, lengviau stebėti karvių rują, todėl ilgainiui sumažėja jų bergždumas. Didelėse fermose palaidai laikomų karvių grupės gali būti sudaromos atsižvelgiant į apsiveršiavimo laiką ir produktyvumą.
Palaidos karvės yra skirstomos į: a) palaidas – 1 oji grupė;
b) užtrūkusias – 2 oji grupė;
c) besiveršiuojančias – 3 oji grupė.
Iš palaidai laikomų karvių bandos, būtina atskirti sergančias ir joms suteikti atskirą vietą (22).
1.2 Palaido laikymo tvartų tipai
1.2.1 Palaidas laikymas klimatiniu aspektu
Priklausomai nuo esamų tvarto klimatinių sąlygų, laisvo laikymo sistemos gali būti skirstomos į šalto ir šilto tipo tvartus (Cold loose housing (CLH); Warm loose housing (WLH)). Palaido laikymo tvartas laikomas šaltu, kai jo vidinės klimatinės sąlygos yra panašios į lauko oro sąlygas atsižvelgiant į metų sezoniškumą (14). Temperatūra yra aukštesnė 4-6,5 °C nei lauko. Šalto laikymo patalpose svarbu, kad vėdinimo sistema kartu su stogo konstrukcija neleistų susidaryti kondensatui (5). Esant dideliam pieno primilžiui, šalto tipo tvartai yra tinkamesni. Dėl intensyvių pieno gamybos procesų, karvė išskiria didelį šilumos kiekį. Tokioms karvėms esant šiltame tvarte, jei temperatūra yra aukštesnė nei 20-25 °C, jos perkaista ir smarkiai krenta jų produktyvumas.
11 Šalto laikymo tvartuose yra palanki zoohigieninė tendencija, kadangi dėl žemos temperatūros lėtėja gyvulių išmatas skaidančių bakterijų veikla. Dėl šios priežasties išsiskiria mažiau amoniako, sieros vandenilio, yra mažiau mikroorganizmų. Svarbu pabrėžti tai, kad dėl gerėjančių zoohigieninių sąlygų, gyvuliai rečiau suserga (2). Pagrindiniai skirtumai, pastebėti šaltame ir šilto tipo tvartuose, buvo mastito atsiradime, pieno primilžyje ir vaisingume. (žr. 1 lentelę).
Karvių sveikatingumo ir ligų išvystymo aspektu, pastebimas tendencingas skirtumas tarp šilto ir šalto laikymo sistemų. Karvės, buvusios šalto laikymo sistemoje, turėjo mažesnę tikimybę susirgti vėlyvuoju mastitu ir metritu, taip pat ketoze ir ankstyvuoju mastitu (19).
1 lentelė. Šilto ir šalto laikymo sistemų palyginimas sveikatingumo, primilžio ir vaisingumo
aspektais (13).
Kita vertus, literatūroje galime rasti ir duomenų, nurodančių, kad primilžis vienai karvei buvo mažesnis 1 litru šalto laikymo tvarte, tačiau toks skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. Skirtumas primilžyje nebuvo paveiktas laktacijos skaičiaus, veršelių skaičiaus ar veislės. Tačiau svarbu akcentuoti tai, kad šis mokslinis tyrimas buvo atliktas Suomijoje, kurioje dėl šiauriškesnio klimato, šalto laikymo tvarte galėjo pasireikšti per daug žema temperatūra (20).
Norint detaliau pristatyti ir išanalizuoti besaičio laikymo sistemą, reikalinga aptarti ir išskirti šiuos pagrindinius tvartų tipus: boksinio, kombinuoto boksinio, kraikinio laikymo ir su nuožulniomis grindimis (8,9).
Veiksniai Stebėjimas Šaltiniai
Mastitas
Dažnesnis šaltame
tvarte Cramer et al., 1974; Konggard, 1980. Retesnis šaltame
tvarte Konggard and DeDecker, 1984; Blom et al.,1985. Reprodukciniai
sutrikimai
Skirtumas
nepastebėtas Thysen et al., 1985. Metaboliniai
sutrikimai
Skirtumas nepastebėtas
Konggard, 1980; Konggard and DeDecker, 1984; Thysen et al., 1985.
Pieno primilžis
Skirtumas nepastebėtas
Bešlin and Anojčič, 1979; Hindhede and Thysen, 1985; Broucek et al., 1997.
Didesnis šaltame
tvarte Konggard, 1980; Konggard and DeDecker, 1984.
Vaisingumas
Skirtumas
nepastebėtas Konggard, 1980; Krohn and Rasmussen, 1992. Geresnis šaltame
tvarte Thysen and Hindhede, 1985. Prastesnis šaltame
12 1.2.2 Boksinio tipo tvartas
Laikant karves boksinio tipo tvartuose, jų matmenys turi atitikti karvės gabaritus ir masę. Gulėjimui ir poilsiui skirti boksai arba gardai yra įrengti viena arba keliomis eilėmis. Kiekvienas boksas yra kvadrato formos cemento plotas, padengtas guminiu kilimėliu, šiaudais, medžio drožlėmis arba kitokia pagrindo dengimo medžiaga. Nors yra įvairių boksų alternatyvų, o įgyvendinimo idėjos nuolat papildomos ir vystomos (11), visais atvejais jų tikslas yra vienas: aprūpinti stabiliu ir pakankamai minkštu pagrindu visaverčiam poilsiui (10).
Tiek takeliai, tiek čiužiniai turėtų būti labai patvarūs ir padengti pakratais tam, kad sugertų drėgmę, dažniausiai tai yra šlapimas ir prakaitas. Bokso plotis yra 1,15-1.20 m, o ilgis – 2,30-2,40 m (12), tačiau bokso ilgis, esantis prie sienos, prailginamas iki 2,50-2,60 metrų (13). Kita vertus, nors ir pabrėžiama bendrųjų ilgio ir pločio matmenų svarba, tačiau galvos pozicionavimas ir žemesnysis vamzdis, esantis 50 cm nuo žemės, yra daug svarbesni faktoriai realiai karvės erdvei. Taigi boksų išmatavimai ne visada pritaikomi atsižvelgiant į karvės svorį arba kūno matmenis (14).
Nors boksinio tipo tvartai pasižymi geros kainos ir kokybės santykiu, tačiau palyginus su kraikinio laikymo tipo tvartu išryškėja tam tikri trūkumai ir tendencijos.
Pagrindiniai boksų trūkumai yra netinkamas matmenų parinkimas – per platūs arba per siauri (16). Esant netinkamai parinktiems matmenims, karvės gali mažiau laiko praleisti bokse, dėl šios priežasties padidėja pieninių galvijų stovėjimo laikas, mažėja poilsis ir didėja spūstys, tam tikras karvių perpildymas (17).
2 lentelė. Boksinio ir kraikinio laikymo tipo tvartų rizikų palyginimas (15).
Rizika Boksinio tipo
tvartas
Kraikinio laikymo tipo tvartas
Šlubavimo/kojų pažeidimo rizika Padidėjusi Sumažėjusi Kulnų ir kelių pažeidimo rizika Padidėjusi Sumažėjusi Aplinkos sukeliamo mastito rizika Sumažėjusi Padidėjusi
Pašarų sąnaudos Padidėjusi Sumažėjusi
Pakratų kiekis Sumažėjusi Padidėjusi
13
1.3 Saitinis galvijų laikymo būdas
Saitinio laikymo būdu galvijai yra pririšti. Laikymo rišant esminiai trūkumai yra šie: 1) ribojama gyvulio judėjimo laisvė;
2) karvės labai mažai juda;
3) visame tvarte turi vyrauti pliusinė temperatūra; 4) karvių švaros užtikrinimas yra sudėtingas;
5) didelės darbo sąnaudos (beveik du kartus didesnės nei palaido laikymo).
Pastarieji trūkumai lemia tai, kad smarkiai mažėja tokio laikymo populiarumas ir tvartai. Saitiniu būdu karvės yra laikomos individualiose perdarynėse ir paleidžiamos atskirai arba grupėmis. Rišamos individualiai, rečiau grupėmis. Taip laikomos karvės yra šeriamos ir melžiamos savo stovėjimo vietose. Melžti galima ir melžimo aikštelėse, tada karves reikia paleisti melžimui ir vėl pririšti po melžimo. Dėl šios priežasties galima sutaupyti tiksliai normuojant pašarus pagal kiekvieno gyvulio produktyvumą.
Laikant saitiniu būdu, kiekviena karvė turi pastovią, ramią šėrimo ir gulėjimo vietą, ir tas pačias kaimynes. Dėl to yra patiriama mažiau hierarchinių stresų: didėja primilžis, sumažėja pašarų, tačiau padidėja pieno gamybos sąnaudos.
Iš gyvūnų gerovės perspektyvos, saitinis laikymo būdas yra kontraversiškas. Pagal kai kuriuos autorius (35), ši sistema yra nepriimtina, nes riboja gyvūno judesių galimybes ir socialinį karvių elgesį. Tačiau kai galimi fizinio krūvio periodai, kai kurie neigiami saitinio laikymo efektai sumažėja. Lobergas ir kt. (35) apibūdino, kad kuo ilgiau karvės yra laikomos pririštos, tuo didesniu aktyvumu jos pasižymi išleistos į diendaržį. Toks elgesys gali būti kaip lokomotorinių sistemų kompensacijos efektas, taip pat kaip tyrinėjimo, žvalgymosi elgsena. Analizuojant saitinio laikymo būdą, nebuvo pastebėta jokių ūmaus ar chroniško fiziologinio streso atsako apraiškų (35).
Apžvelgtieji laikymo tipai – palaidas (besaitis) ir saitinis – yra svarbūs tolimesnio darbo analizei. Ištyrus jų charakteristikas, galima teigti, kad palaido laikymo tvartas yra priimtinesnis ir rekomenduotinas, nes nėra taip griežtai ribojami gyvulio fiziologiniai ir elgsenos poreikiai.
Ištyrus gyvuliams būdingas laikymo sąlygas, galime pereiti prie aplinkos veiksnių priklausomų sąlygų – mikroklimatinių tvartų specifikos, kuri tiriama kitame skyriuje.
14
1.4 Mikroklimatinė tvartų specifika
Tvarto vidaus oro kokybė ir parametrai turi būti tokie, kad tiek gyvūnai, tiek žmogus jaustųsi gerai. Svarbu pabrėžti, kad tvarto vidaus oro kokybė turi garantuoti optimalią tvarto konstrukcijos eksploataciją ir ilgaamžiškumą: priimtina temperatūra be perteklinės drėgmės ir dujų, minimalus mikrobiologinis užterštumas ir dulkių kiekis, kuris turėtų būti labai mažas.
Pagrindiniai mikroklimatiniai aspektai ir jų parametrai yra šie: a) oro ventiliacija;
b) oro drėgmė; c) oro temperatūra; d) apšvietimas;
e) dujų koncentracija.
1.4.1 Ventiliacija ir jos sistemos reikalavimai
Laikant bandas tvartuose, ventiliacijos sistemos atlieka labai svarbią funkciją – gyvūno aplinką išlaiko komfortabilia. Įprastai suaugusi karvė iškvėpuoja 15-19 litrų vandens garų pavidalu ir išskiria 600-700 vatų šilumos (5). Ventiliacijos sistemos nuolatos šalina šilumos perteklių, drėgmę ir kvapus, susidarius galvijams išskiriant įvairias medžiagas. Kita vertus, ventiliacijos sistema pašalindama šiluma ir drėgme prisotintą orą, iš lauko tiekia sausą ir vėsų orą. Adekvati oro apykaita pašalina tokias toksiškas dujas, kaip amoniakas, vandenilio sulfidas ir metanas, kurių perteklius gali stipriai ir neigiamai paveikti tiek gyvūnus, tiek darbuotojus.
Tvarto vėdinimas vyksta keičiant patalpos orą natūraliu arba dirbtiniu būdu, taip palaikant vidinius oro parametrus (temperatūros, drėgnio, sudėties ir kt.).Visuose tvartuose turi būti įrengtos vėdinimo sistemos: natūrali arba mechaninė. Jeigu mechaninė vėdinimo sistema įrengta gyvulių laikymo patalpoje, reikia pasirūpinti avarine natūralaus vėdinimo sistema, kuri garantuotų gyvulių sveikatą ir gerovę sugedus pagrindinei sistemai. Taip pat reikia įrengti aliarminę signalizaciją, kuri įsijungtų, kai vėdinimas nepakankamas. (36)
Ventiliacijos sistemos komponentai turėtų turėti šias bazines savybes ir funkcijas.
Oro mainai. Pakankama oro mainų dinamika yra pasiekiama natūraliomis klimatinėmis vėjo jėgomis ir plūdrumu (buoyancy) (37).
Kontrolė. Ventiliacijos norma yra kontroliuojama pagal vidines ir lauko sąlygas. Tai yra pasiekiama su mechaniškai uždaromis ir atidaromomis užuolaidomis, durimis arba ventiliacijos panelėmis.
15 Ventiliacijos pritaikymas. Ventiliacijos poreikiai ir jos pritaikymas turi būti atsižvelgtas į visus metų laiko sezonus, taip pat gebėti veikti įvairiomis sąlygomis. Turi būti įmanomi mažiausiai trys veikimo modeliai.
Nuolatinė minimali oro dinamika yra reikalinga pašalinti drėgmei, kurią sukuria gyvūnų gyvybinės veikla. Šis minimalios oro apykaitos režimas yra gyvybiškai svarbus, esant neigiamai temperatūrai (4).
Pabrėžtina temperatūros kontrolė, kuri yra reikalinga esant šaltoms ir vidutinėms oro sąlygoms, perteklinės šilumos šalinimui iš pastato.
Intensyvi oro dinamika ir didelis vėjo greitis yra reikalingi esant aukštai temperatūrai, tam, kad padėtų pašalinti iš karvės kūno išsiskyrusią šilumą.
Pagal veikimo principą, ventiliacijos sistemos gali būti trijų tipų: a) natūralios oro traukos;
b) dirbtinės oro traukos; c) mišrios (4).
Natūrali ventiliacija susidaro dėl oro temperatūros ir slėgio skirtumų tvarte ir lauke. Pagal konstrukciją natūralios ventiliacijos sistemos yra skirstomos į bekanales ir kanalines.
Bekanalės ventiliacijos sistemos oro apykaita vyksta: 1) pro sienose paliktas angas;
2) pro grotelines lubas, padengtas 40-60 cm storio šiaudų sluoksniu; 3) pro išilgai tvarto lubose paliktus plyšius;
4) pro atvirus langus;
5) lengvų konstrukcijų pastatuose oras pašalinamas pro tvarto stogo lubose įrengtą išilginį plyšį (4).
Tvartų ventiliacija turi būti tokia, kad šaltuoju ir pereinamuoju laikotarpiu patalpose nesusidarytų vandens garų kondensatas, būtų pašalinti vandens garai ir kenksmingos dujos, o šiltuoju laikotarpiu – pašalinta perteklinė šiluma. Patalpos vėdinamos natūralia (plyšine, šachtine) arba mechaninio vėdinimo sistemomis.
Plyšinė (natūrali) ventiliacija įrengiama pastate be pastogės. Šviežias oras įeina per tinklu uždengtas sienų angas, kurių dydis reguliuojamas šviesą praleidžiančiomis užuolaidomis. Skersvėjams išvengti ir kad oro judėjimo greitis gyvulių zonoje žiemą neviršytų 0,2 m/s, angos orui įeiti tolygiai išdėstomos išilginių sienų viršuje (4).
Natūraliai ventiliuojamo tvarto statybos vietas ir orientacija turi būti numatyta ankstyvuose planavimo etapuose. Tvartas nuo kitų pastatų turi būti atskirtas bent 15 metrų, kad nebūtų trukdomas oro tekėjimas aplinkui arba pačiame pastate. Iki vėjo barjero turi būti bent 30 metrų. Kitas svarbus
16 žingsnis yra pastato orientacija. Pastatas turi būti orientuotas išilginei ašiai, kuri yra statmena vyraujantiems vasaros vėjams. (38)
Svarbu paminėti bazinį ventiliacijos principą. Šviežias oras, patekęs į tvartą, maišosi su drėgme, dulkėmis, patogenais, dujomis ir šiluma, tada pasišalina per kraigą ir šonines langines (žr. 1 pav.).
Mechaninės (priverstinio oro judėjimo) vėdinimo sistemos įrengiamos didelėse melžyklose, priešmilžio patalpose, kiaulidėse. Mechaninės vėdinimo sistemos ventiliatorių našumas parenkamas atsižvelgiant į jų darbo režimą. Angų orui įeiti ar šalinti plotas turi būti toks, kad pasipriešinimas orui judėti būtų apie 10-30 Pa. Jeigu ventiliatoriai žiemos ir pereinamuoju laikotarpiu įpučia ar ištraukia visą vėdinti reikiamą orą, jų našumas apskaičiuojamas vandens garų pertekliui pašalinti, pasirenkant pereinamojo laikotarpio patalpos ir lauko (7 °C mažesnė nei patalpos) oro temperatūrą bei ją atitinkančias oro santykinės drėgmės reikšmes. Kai ventiliatoriai įpučia ar ištraukia visą vasaros laikotarpiu vėdinti būtiną orą, jų našumas apskaičiuojamas šilumos pertekliui pašalinti, pasirenkant patalpoms 3 °C aukštesnę nei lauko oro temperatūrą (38).
1.4.2 Tvarto oro drėgnis ir jo reikalavimai
Oro drėgnumo poveikis gyvulių produktyvumui yra netiesioginis. Drėgname ore greičiau vystosi grybelinės ligos, susirgę gyvuliai tampa neramūs dėl niežėjimo, mažėja jų produktyvumas. Drėgnuose tvartuose gyvuliai dažnai serga. Nustatyta, kad padidėjus karvidėje drėgnumui iki 90 proc., sumažėja primilžis net 1,4 kg, o esant 100 proc. drėgnumui, primilžis sumažėja 4,3 kg. Esant dideliam drėgnumui ir sumažintai oro temperatūrai, gyvulių odos temperatūra būna žemesnė 21-30 proc., pulsas dažnesnis 4-9 proc., hemoglobino kiekis mažesnis 10-18 proc., eritrocitų – 9-13 proc. Kai per mažas oro drėgnumas, gyvuliai serga pneumonija. Ypač žalingas aukštas oro drėgnumas esant žemai oro temperatūrai, jei gyvulių kailis nuolat drėgnas. Labai svarbu pabrėžti, kad tai yra viena iš peršalimo ligų ar net gyvulių kritimo priežasčių (4).
1 pav. Bazinis ventiliacijos veikimo principas. Švarus oras susimaišo su tvarto oru ir yra
17 Didelis oro drėgnumas esant karštam orui sukelia tvankumo jausmą, gyvuliai neišspinduliuoja pakankamo šilumos kiekio, nes per daug drėgname ore sunku išgarinti kūno drėgmę: gyvuliai nori gerti. Jeigu laiku neatvėsinamos patalpos (pavyzdžiui, intensyviai ventiliuojant), gyvuliai gali gauti šilumos smūgį. Esant dideliam drėgniui, kyla pavojus pastato būklei. Esant mažam drėgniui, aplinkoje didėja dulkėtumas.
Gyvūnų sveikata ir produktyvumas labai priklauso nuo guoliaviečių grindų. Gulėdami ant lentinių grindų, jei tos lentos nekreikiamos ir dar šlapios, gyvuliai labiau sušąla nei gulėdami ant cementinių grindų, apklotų 8-10 cm storio sausų šiaudų sluoksniu. Gulėdami ant nekreikiamų guminių paklotų arba ant nekreikiamų cementinių grindų, gyvuliai šilumos praranda 3–5 kartus daugiau nei gulėdami ant kreikiamų. Dėl to labai svarbu sukaupti sausų pakratų atsargų žiemai. Jei pakratų stokojama, juos visų pirma reikia skirti veršeliams. Jei ūkis turi pakankamai pakratų, reikia gausiai kreikti visų gyvulių guoliavietes. Gausiai kreikiant, pašiltėja gyvulių guolis, tvarte gerokai sumažėja drėgmės ir amoniako dujų koncentracija, tvartų aplinka mažiau teršiama srutomis (4).
Drėgname ore kybančios dalelės (bakterijos ir kt.) gali virsti kondensacijos taškais, aplink kuriuos kaupiasi tvartų ore esantys vandens garai. Taip ore atsiranda smulkučių lašelių su bakterijomis. Būdami rutuliuko formos jie lengvai nurieda per kvėpavimo takus dengiantį epitelį net į plaučių alveoles, o su sausu oru įkvepiamas dulkes ir mikroorganizmus kvėpavimo takų epitelio plaukeliai nesunkiai sulaiko. Dėl šios priežasties galima teigti, kad drėgnose, blogai vėdinamose patalpose veršeliai suserga bronchopneumonija kelis kartus dažniau nei sausose. Vidutiniškai 500 kg masės karvė, duodanti 10–15 kg pieno per parą, išskiria apie 10 kg vandens garų. Nuo 1 m² karvės kūno paviršiaus išsiskiria 0,2 kg/h drėgmės (4).
1.4.3 Temperatūra
Vienas svarbiausių mikroklimato veiksnių yra oro temperatūra, kuri dažniausiai turi įtakos kitiems mikroklimato veiksniams. Komforto arba termoneutrali pieninių karvių zona yra nevienoda ir tai priklauso nuo veislės, produktyvumo lygio ir sveikatos. Žemiausia temperatūra, kurioje karvė gali gyventi, nepradėdama utilizuoti papildomos energijos šilumos gamybai, yra vadinama apatine kritine temperatūra. Viršutinė kritinė temperatūra yra tokia, kada labai nedaug trūkstant karvė gali būti ištikta karščio streso (39). Šalčio stresas priverčia karves spietis į būrį, didėja pašaro suvartojimas, mažėja pieno primilžis. Esant karščio stresui, didėja karvės aktyvumas, mažėja pašaro poreikis, tuo pačiu mažėja pieno produkcija (žr. 2 pav.).
18 Karščio stresas labai neigiamai veikia pieno produkciją, reprodukciją ir bendrą sveikatos būklę (26). Atsižvelgiant į karščio streso faktorių, svarbiausias faktoriais taip pat yra laikomi aplinkos temperatūra ir santykinė drėgmė. Jautriausiai į karščio stresą reaguoja karvės, turinčios didžiausią primilžį. Neigiamų klimatinių faktorių įtaka gali sumažinti laktuojančių karvių pieno produkciją nuo 3 iki 10 proc. Kai aplinkos temperatūra yra 35 °C, pieno produkcija sumažėja 33 proc., o kai temperatūra yra 40 °C, pieno produkcija krenta iki 50 proc (26).
Termoreguliacinės pieninių karvių savybės labiausiai priklauso nuo aplinkos santykinės drėgmės ir temperatūros. Pagal tai buvo išvestas unikalus indikatorius, vaizduojantis aplinkos stresą – temperatūros ir drėgnio indeksas (39). TDI indeksas yra dažniausiai naudojamas praktikoje, be to, tai yra pats tiksliausias būdas įvertinti temperatūros stresą (26) ir yra naudojamas pieninių karvių karščio streso nustatymui. Pieno produkcija yra veikiama karščio streso, kai TDI vertės yra didesnės negu 72, kurios būna esant 22 °C prie 100 proc. drėgmės, 25 °C – prie 50 proc. drėgmės, ir 28 °C prie 20 proc. drėgmės (40).
Karvės sugeba pakankamai gerai adaptuotis prie kintančios temperatūros ir drėgmės sąlygų (26). Tai gali patvirtinti platus neutralių temperatūrų diapazonas, kuriame karvėms gali būti nenaudojami kompensaciniai mechanizmai. Nors ir viršutinė kritinė temperatūra, kurią peržengus prasideda karščio stresas, yra nustatyta kaip 24-27 °C (41), tačiau yra reikšmingi apatinės kritinės temperatūros skirtumai, kai pasireiškia šalčio stresas. Kadzere ir kt. nustatė, kad karvių, kurių primilžis yra 30 kg/d, apatinė kritinė temperatūra yra nuo –37 iki –16 °C (žr. 3 lentelę) (26).
19 Kritinei aplinkos temperatūrai turi įtakos įvairūs veiksniai:
1) termoizoliacinės gyvulio odos savybės;
2) maistinių medžiagų suvartojimas (didėjant pašarų sąnaudoms, intensyvėja šilumos gamyba, todėl gyvulys gali ištverti žemesnę temperatūrą);
3) kūno adaptacija (esant ilgam žemų arba aukštų temperatūrų poveikiui, kinta kritinė gyvulio kūno temperatūra. Laikant gyvulius šaltyje, ji mažėja, o laikant karštyje – didėja);
4) gyvulio kūno paviršiaus ploto santykis su mase (suaugusių gyvulių paviršiaus plotas masės vienetui yra mažesnis. Nors jaunų gyvulių pagaminamos šilumos kiekis masės vienetui yra didesnis, tačiau dėl didesnio sąlyginio paviršiaus ploto jie šilumos atiduoda daugiau nei suaugę);
5) oro judėjimo greitis (oro greičio padidėjimas proporcingai padidina šilumos nuostolius, todėl žemutinė kritinė temperatūra padidėja);
6) šiluminės savybės guoliaviečių grindų (gyvuliai, gulintys ant grindų su dideliu šilumos imlumu, praranda daugiau šilumos nei gulintys ant gerai izoliuotų grindų, todėl gyvuliui, gulinčiam ant grindų su bloga šilumine izoliacija, kritinė minimali temperatūra padidėja); 7) šilumos mainai spinduliavimu (esant žemoms aplinkinių kūnų temperatūroms, padidėja
gyvulio šilumos atidavimas spinduliavimu. Šilumos nuostolius dėl spinduliavimo galima sumažinti padidinus aplinkos paviršių temperatūrą) (4).
1.4.4 Tvarto apšvietimas
Šviesa yra pirminė gyvybės sąlyga ir yra ypač svarbus aplinkos faktorius pieninių karvių sveikatai ir fiziologijai. Gamtoje galioje du šviesos ciklai – dieninis ir metinis šviesos ciklai. Evoliucijai eigoje gyvūnai prisitaikė prie šių šviesos ciklų, kurie fundamentaliai veikia jų aktyvumo parametrus tiek dienos, tiek metų eigoje. Cikliniai fiziologiniai ir elgsenos šablonai, kylantys iš adaptacijos prie natūralių šviesos ciklų, yra aiškiai išreikšti pieninėse karvėse (29). Pastebėta, kad laikant telyčias šviesos režimu, kai 16 valandų yra apšviesta, o 8 valandas – tamsa, skatinamas ankstesnis lytinis subrendimas (30). Dirbtinai prailginama dienos trukmė padidina pieno produkciją nuo 6 proc. iki 15 proc., jeigu šviesos intensyvumas yra bent jau 150-200 lux. Abejais minėtais atvejais pasireiškiantis efektas yra endokrininės sistemos atsakas į šviesos intensyvumą ir apšvietimo
Veislė Kūno svoris Apatinė kritinė
temperatūra (°C) Šaltinis
Pieninė karvė 600 -22 Charles
Mėsinė karvė 400 -9 Charles
Veršelis 100 -14 Webster
20 trukę, tačiau ne padidėjusio pašaro suvartojimo rezultatas (5). Šie efektai yra panašūs į sezoniškumo įtaką laktacijai ir reprodukcijai, kaip buvo pastebėta skirtingose Šiaurinės ir Pietinės hemisferos platumose. Paliekant ilgesnius tamsos periodus, 8 šviesa: 16 tamsa ciklu, buvo nustatyta, kad pasibaigus užtrūkinimo periodui, po veršiavimosi, pieno produkcija buvo didesnė 3 proc. (31).
1.4.5 Dujos
Pačios svarbiausios ir kenksmingiausios dujos, randamos gyvulininkystės pastatuose, yra amoniakas (NH3) ir vandenilio sulfidas (H2S). Anglies dioksidas (CO2) yra geras tvarto ventiliacijos našumo indikatorius. Metanas (CH4) ir azoto oksidas (N2O) turi aplinkosauginę reikšmę (5).
4 lentelėje galima pastebėti, kad teršalų normos, deklaruotos gyvūnams, yra daug jautresnės
nei ribos žmonėms: vandenilio sulfido koncentracijos gyvūnams yra 20 kartų mažesnės, anglies monoksido – 3 kartus, o anglies dioksido – 1,6 karto.
1.4.6 Amoniakas
Amoniakas išsiskiria iš šlapimo ir išmatų masės, kaip galutinis cheminio ir biologinio skaidymo produktas. Amoniakas yra vandenyje tirpi medžiaga, kuri gali nukeliauti ilgas distancijas atmosferoje ir iškristi kartu su lietumi. Amoniakas paralyžiuoja viršutinio kvėpavimo trakto blakstienėles ir didina kvėpavimo ligų riziką. Tyrimai laboratorijose ir gyvulininkystės pastatuose įrodė, jog amoniako emisija didėja kartu su didėjančia oro temperatūra (5).
1 Tarptautinė žemės ūkio inžinerijos komisija, Gyvulininkystės pastatų klimatizacija, 1984 (CIGR, International
Commission for Agricultural Engineering, Climatizaation of animal housing, 1984.);
2 Maksimalios koncentracijos leidžiamos darbovietėje (MAK-Werte-Liste Maximale Arbeitsplatzkonzentration). 3 Darbo saugos ir sveikatos institutas, 1998 (Berufsgenossenschaftliches Institut für Arbeitssicherheit (BIA).
Teršalas Teršalo riba gyvūnams1 Teršalo riba žmonėms2
Amoniakas 20 ppm 20 ppm Vandenilio sulfidas 0,5 ppm 10 ppm Metanas – – Anglies monoksidas 10 ppm 30 ppm Anglies dioksidas 3000 ppm 5000 ppm Įkvepiamos dulkės – 4 mg/m³ Mikroorganizmai – – Endotoksinai – 50 EU/m³3
21 NH3 koncentracijos natūraliai ventiliuojamuose pastatuose dažniausiai yra žemos. Vidutinė amoniako koncetracija gyvulininkystės pastatuose yra 8 ppm (5). Koncentracijos viršijančios 10 ppm gali sutrikdyti veršelių sveikatą. Amoniako lygis atmosferoje priklauso nuo klimatinių sąlygų, ventiliacijos našumo, tvarto išplanavimo savybių ir bendrų valdymo procedūrų. Dažnas srutų šalinimas jas nustumiant ir nuleidžiant su vandeniu gali sukelti laikinus amoniako koncentracijos padidėjimus, kurie gerokai viršija leistinas normas. Individuali amoniako rolė kvėpavimo lygų vystymesi nėra visiškai aiški, tačiau pastebima, kad jis sinergetiškai veikia su kitais teršalais, labiausiai su dulkėmis ir gali įtakoti biologinių agentų sukeltų kvėpavimo ligų dažnumą ir sunkumo laipsnį. Amoniakas yra labai tirpus vandenyje ir yra lengvai absorbuojamas distalinių kvėpavimo takų gleivinės. Amoniakas plaučiuose gali paskatinti bakterinį užteršimą silpnindamas klirensą ir sukeldamas kvėpavimo takų gleivinės uždegimą. Taip pat sukeliama alveolino audinio ląstelinė nekrozė, kuri veda prie respiratorinio streso ir edemos (42).
1.4.7 Vandenilio sulfidas
Vandenilio sulfidas yra potencialiai letalios dujos, išsiskiriančios vykstant baltymų ir kitų, sieros turinčių junginių, dekompozicijos procesuose. Šios bespalvės dujos, turinčios išskirtinį pūvančio kiaušinio kvapą yra sunkesnės negu oras ir gali kauptis mėšlo duobėse, bakuose ir kitose žemiau esančiose vietose. Vandenilio sulfido šaltiniai, sukeliantys pačią didžiausią riziką gyvūnų sveikatai ir gerovei, yra skystų srutų kaupimo duobės, kurios dažniausiai yra įrengtos tvarte, po grotuotomis grindimis. Nors ir didžioji dalis pagaminto vandenilio sulfido užsilaiko duobėje, tačiau sujudinus srutų sankaupą, prieš jas pašalinant, dujos labai greitai pasklinda ore. Tokiu atveju, vandenilio sulfido koncentracija gali padidėti net ik 1000 ppm ar daugiau (42).
Vandenilio sulfidas yra erzinančios dujos, sukeliančios akių ir kvėpavimo tako membranų uždegimus. Dirginantis H2S poveikis kvėpavimo traktui yra tolygus, tačiau gilesnės plaučių struktūros patiria didžiausią žalą, sukeldamas plaučių edemą (42).
1.4.8 Metanas, N2O ir CO2
Metano emisijos šaltinis galvijininkystės tvartuose yra dėl žarnyne vykstančios fermentacijos ir kartu su N2O vaidina svarbią rolę globalinio atšilimo procesuose. Anglies dioksido koncentracija yra tampriai susijusi su lauko temperatūra (5). Jo koncentracija tvarte didėja kartu su intensyvėjančia kvėpavimo apkrova. Tačiau nepakankama ventiliacija esant didelei CO2 koncentracijai, stimuliuoja kvėpavimą ir cirkuliacijos funkcijas organizme, taip stabdant pieno produkciją (5).
22
1.5 Pašaro kokybė ir mikotoksinai
Mitybos disbalansai, nepakankamumas arba padrikas šėrimo grafikas pieninėms karvėms gali sukelti dažnus ir įvairius sveikatos sutrikimus, kurie bendrai yra įvardinami metabolinėmis ligomis. Mitybinė problema dar labiau sudėtingėja, esant šiems faktoriams – nuolatos besikeičiantis karvės poreikis pašarui, laktacijos ir užtrūkimo periodo poreikiai, pašaro kokybės pokyčiai ir ūkio valdymo ypatybės. Esant metabolinių ligų paūmėjimui, padidėja infekciniai susirgimai, sukelti oportunistinių sukėlėjų. Stresas, sukeltas metabolizmo disbalansų, mažina karvės atsparumą ir sukompromituoja imuninės sistemos funkciją. Jeigu nėra vykdoma šių ligų prevencija, pasekmės gali būti labai didelės reprodukcijos, pieno produkcijas ir žmogiškųjų išteklių sektoriuose. Kai kuriose bandose, kritimų skaičius, sukeltas šių ligų, yra 20-25 proc. per metus (18).
Mikotoksinai gali susiformuoti ant pasėlių lauke, nuimant derlių, laikant sandėlyje, perdirbant arba juo šeriant. Pelėsis yra smarkiai paplitęs aplinkoje. Didelė sporų koncentracija yra dirvoje ir augalų liekanose ir bet kada gali užkrėsti pasėlius. Smarkiai paplitus pelėsiui, krenta derliaus kiekis, prarandama kokybė ir atsiranda didelis užterštumas mikotoksinais. Pelėsinių grybų vystymasis ir mikotoksinų produkcija yra paprastai susijusi su oro sąlygų svyravimais, kurie kelia augalams stresą, drėgmės kaupimąsi iki prasto sandėliavimo, žemos pašaro kokybės ir netinkamų šėrimo sąlygų (43). Didžiausią žalą karvių sveikatai darantys pelėsiai yra Aspergilllus, Fusarium ir Penicilium genčių atstovai (43).(žr. 5 lentelę.)
Didžiausią svarbą turintys mikotoksinai yra: aflatoksinas, kuris yra produkuojamas Aspergillus genties grybai, deoniksivalenolas, zearalenonas, T-2 toksinas ir furmonisinas, kurį produkuoja
Fusarium genties grybai; ochratoksinas ir PER toksinas, produkuojami Penicillium genties grybų.
Kiti mikotoksinai, tokie kaip skalsė, kurie veikia karves, tam tikrų laikotarpiu būna paplitę pašaruose. Jeigu pašaras yra užterštas, dažniausiai būna užterštas daugiau negu vienos rūšies mikotoksinu (15). Aflatoksinas, kurį sintetina Aspergillus flavus, yra teigiamai įtakojamas šilumos sausros streso, kuris yra susijęs su šiltesniu klimatu. Fusarium genties grybai sukelia kukurūzų stiebo ir lukšto puvimą, o grūdams – amarą. Kviečiuose, per didelė drėgmė esanti žydėjimo laikotarpyje ir po jo, siejama su dažnesne mikotoksinų formavimusi (43).
23
5 lentelė. Labiausiai paplitusios grybų gentys ir jų mikotoksinai (15).
Grybo gentis Mikotoksinas
Aspergillus Aflatoksinas, ochratoksinas, sterigmatocystinas, fumitremorginas,
fumitoksinas, fumigaklavinas, ciklopiazonojinė rūgštis, gliotoksinas.
Fusarium
Deoksinivalenolis, zieralenonas, T-2 toksinas, fumonisinas, moniliforminas, nivalenolas, diacetoksicerpenolas, butenolidas, neosolniolas, fuzarinė rūgštis, fuzachromanonas, vortmaninas, Fuzarinas C, fusaproliferinas.
Penicillium Ciklopiazoninė rūgštis, rokvefortinas, isofumiglavinas A ir B, Mikofenolinės
rūgšties ochratoksinas, PR toksinas.
Claviceps Skalsės alkaloidai grūduose ir sėklose, javuose ir žolėje. Epichloe ir
Neotyphodium Skalsės alkaloidai eraičinio žolėse. Stachybotrys Stachybotryotoksinas, trichotecenas.
Kukurūzuose, Fusarium genties grybų sukeltos ligos dažniausiai siejasi su šiltomis klimato sąlygomis, vabzdžių pažeidimais ir didele drėgme, atsiradusia augimo sezono pabaigoje. Penicillium pelėsis auga drėgnoje ir šaltoje aplinkoje, jam taip pat reikia šiek tiek deguonies. Mikotoksinai gali padidinti karvių ligų dažnumą ir sumažinti produkcijos efektyvumą (43).
Mikotoksinai gali būti pirminis agentas, kuris sukelia ūmias sveikatos arba produkcijos problemas pieninėms karvėms, bet dažniausiai mikotoksinai yra kaip papildomas faktorius, prisidedantis prie chroniškų sveikatos problemų, prastų reprodukcijos charakteristikų arba suboptimalios pieno produkcijos.
Mikotoksinai veikia per 4 pagrindinius mechanizmus: a) sumažėjęs arba visiškas dingęs apetitas;
b) sumažėjusi maistinių medžiagų absorbcija ir sutrikęs metabolizmas; c) pokyčiai endokrininėje ir egzokrininėje sistemose;
24
2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI
Šio darbo tyrimas buvo atliktas 2014-2016 metais, tradicinės pienininkystės ūkyje, esančiame Marijampolės rajone. Tyrimui buvo pasirinkti du tvartai (toliau darbe žymimi: Tvartas A ir Tvartas
B), besiskiriantys statybų metais ir karvių laikymo būdu.
Darbo eiga buvo paskirstyta į penkis pagrindinius etapus: 1) tvartų struktūrinių parametrų analizė ir įvertinimas; 2) pašarų raciono ir kokybės analizė;
3) mikroklimato parametrų matavimas, karvių švarumo vertinimas, pieno kokybės rodiklių vertinimas, karvių sveikatingumo išsami analizė ir įvertinimas;
4) tiriamų rezultatų detali analizė ir apibendrinimas, išvadų pateikimas ir galimos rekomendacijos.
Ūkio specifika. Iš viso ūkyje yra laikoma apie 450 melžiamų karvių. Ūkis pasižymi pieninių karvių tipizuotomis veislėmis, kurios yra išvardintos A ir B tvartų aprašymuose.
Tvartas A – tai naujosios statybos, 2015, trijų eilių, šalto laikymo boksinis tvartas, kuriame karvės yra laikomos palaidai. Karvių boksai yra iškloti guminiais kilimėliais. Jame laikoma apie 260 karvių, iš kurių 91 Lietuvos juodmargė, 11 holšteinų, 19 aišyrų, 9 anglerai, 9 Danijos žalieji, 62 Lietuvos žalieji, 34 Vokietijos juodieji galvijai, 9 senojo genotipo Lietuvos juodmargės, 8 Švedijos žalmargės, 7 holšteinizuotos žalmargės. Ventiliacija mišri, apšvietimas šviesiu paros metu – natūralus, temstant – dirbtinis. Tvarto bendras plotas yra 3986 m2, pagrindinis 2800,71 m2. Mėšlas šalinamas skreperiu.
Tvartas B – tai senosios statybos, 1974 metų, keturių eilių šalto laikymo tvartas, kuriame karvės yra laikomos saitiniu būdu, guoliaviečių pagrindas yra betonas. Laikoma 200 karvių, iš kurių 120 yra Lietuvos juodmargių ir 80 holšteinų. Tvarto bendras plotas yra 1968 m2, pagrindinis 1592,85 m2. Tvartas restauruotas 2014-2015 metais. Sienos yra plytinės, stogas pagamintas iš metalo. Ventiliacija tvarte yra natūrali, bekanalė. Apšvietimas šviesios paros metu – natūralus, temstant – dirbtinis, elektra. Mėšlas šalinamas mėšlo šalinimo transporteriu iš mėšlo surinkimo kanalo.
Abiejuose tvartuose, karvių guoliavietės ir boksai kiekvieną dieną yra barstomi kalkėmis. Du kartus per mėnesį barstoma „STALOSAN F“ biocidu. Karvės abiejuose tvartuose, tiek tvartiniu laikotarpiu, tiek vasarą yra laikomos tvarte. Mociono nėra. Tiek A, tiek B tvarto karvės yra melžiamos melžimo aikštelėje, tris kartus per parą; pati aikštelė yra lokalizuota A tvarto patalpose. Melžimas atliekamas naudojant „DeLaval“ melžimo sistemą. Abiejuose tvartuose karvės yra šeriamos skirtingu racionu, kurių detali išklotinė pateikiama skyriuje Priedai.
25
2.1 Tyrimo metodika
Mikroklimato ir klimato rodikliai buvo matuojami mechaniniais matuokliais: temperatūra buvo matuojama agregatu M-16AC, o drėgmė – M-21AC. Šiais agregatais buvo nustatyta tvarto ir lauko temperatūra bei santykinė drėgmė.
Temperatūra ir drėgmė buvo matuojama savaitiniu intervalu, 3 kartus per mėnesį. Matuokliai buvo pastatyti karvidės centre, 1,5 m. aukštyje.
Apšvietimas matuotas liuksmetru, 500 lx padala. Apšvietimas buvo matuojamas keliose tvarto vietose: galvos lygyje prie ėdžių, 1,60 m. aukštyje pagrindiniuose susisiekimo takuose ir guoliavietėse. Mėginiai imti tris kartus per dieną: ryte – apie 8-9 valandą, popiet – apie 14 valandą ir vakare – apie 19 valandą.
Pašarai buvo tiriami mikroskopavimo metodu Maisto higienos ir saugos katedroje, Veterinarijos Akademijoje.. Anglies dioksido kiekis matuotas Prochorovo metodu. Amoniako kiekis nustatytas kompiuteriu valdomu prietaisu Drager Pac III.
Karvių švarumas buvo vertinamas naudojant 4 taškų vertinimo sistemą. Konkretus įvertinimas buvo skiriamas išanalizavus galinių kojų, tešmens, klubų ir šonų taršos intensyvumą. Karvė, įvertinta 1 tašku pagal vertinimo sistemą, laikyta švaria, o įvertinta 4 taškais – labai purvina (vizualinis karvės švarumo įvertinimo šablonas pateikiamas darbo prieduose (žr. 1 priedą).
Pieno primilžis ir jo rodikliai buvo analizuojami ir lyginami pasitelkus fermos vedamus pieno produkcijos apskaitos žurnalus.
Pieno bakteriologinis tyrimas atliktas Nacionaliniame Maisto ir Veterinarijos Rizikos Vertinimo institute (žr. 2 priedą).
Statistinis duomenų metodas ir duomenų įvertinimas. Tyrimų duomenys įvertinti ir ,,Microsoft Excel“ skaičiuoklių programa. Apskaičiuoti gautų duomenų aritmetiniai vidurkiai (Xv), vidurkių paklaidos (Sx), vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai (S), variacijos koeficientai (Cv). Skaičiuotas duomenų patikimumas p, taip pat apskaičiuotos didžiausios ir mažiausios duomenų reikšmės. Svarbu paminėti, kad duomenys laikyti tarp grupių kaip patikimi, kai patikimumas buvo p<0,05.
26
3.
TYRIMŲ REZULTATAI
3.1 Mikroklimato parametrai
Temperatūrų kaitos A ir B tvartuose 6 mėnesių laikotarpyje tyrimas
3 pav. Temperatūros svyravimai skirtingu metų laiku.
3 paveiksle matome temperatūros pokyčius tvartuose atsižvelgiant į metų laiką. Grafike matome, kad beveik visame matavimo laikotarpyje temperatūra vidutiniškai 3,04 °C buvo didesnė B tvarte. Temperatūros vidurkis A tvarte yra 10,33±0,97 °C, o B tvarte – 13,38±1,07 °C (p< 0,05). Galime pastebėti, kad 2016 metų sausio mėnesį temperatūra A tvarte buvo 4 °C didesnė nei B tvarte. Temperatūrų skirtumas A tvarte tarp birželio ir sausio mėnesiais buvo 12,7° C. Temperatūrų skirtumas B tvarte birželio ir vasario mėnesiais buvo 15,2° C.
27 Santykinės oro drėgmės A ir B tvartuose 6 mėnesių laikotarpyje tyrimai
4-tajame grafike pastebimas akivaizdus oro drėgmės kitimas, esantis skirtingu metų laiku. Taip pat pastebėtina, kad abiejuose tiriamuosiuose tvartuose santykinė oro drėgmė su metų laiku švelniai kinta. A tvarto santykinės oro drėgmės vidurkis yra 74,47±1,79 proc., kai tuo tarpu B tvarto – 83,80±2,21 proc. Vidutiniškai santykinis oro drėgnis 9,33 proc. buvo didesnis B tvarte (p<0,05). Grafiko rezultatai rodo, kad gegužės mėnesį santykinis oro drėgnis abiejuose tvartuose yra panašus.
28 Santykinio oro drėgnis ir temperatūros A tvarte tyrimas
5 pav. Santykinio oro drėgnio ir temperatūros palyginimas A tvarte.
29 Penktajame ir šeštajame grafikuose pavaizduota santykinio oro drėgnio ir temperatūros tarpusavio svyravimo priklausomybė. Galima pastebėti, kad abiejuose tvartuose, mažėjant temperatūrai, oro santykinis drėgnis didėja, ir atvirkščiai – didėjant temperatūrai, oro santykinis drėgnis pradeda mažėti. A tvarte didžiausias oro santykinis drėgnis buvo 83,6 proc., fiksuotas esant 4,8 °C, mažiausias – 58 proc. esant 17,3 °C. B tvarte užfiksuotas didžiausias santykinis oro drėgnis buvo 98,5 proc. esant 7,4 °C, mažiausias – 71,2 proc. esant 21,2 °C. Pastebima, kad tiek A, tiek B tvartuose sausio-vasario mėnesių laikotarpiu užfiksuoti staigūs temperatūrų svyravimai, tačiau tas neatsispindėjo santykinio oro drėgnio pokyčiuose tiriamajame laikotarpyje.
Apšvietimo tvartuose tyrimas
Septintame grafike pastebimas šviesos pasiskirstymas A ir B tvartuose. Vidutiniškai A ir B tvartuose užfiksuotas šviesos kiekis buvo 116,17±2,14 lux ir 99,94±2,10 lux, (p<0,05). A tvarte matuotas šviesos kiekis buvo 14 proc. (16,23 lx) didesnis nei B tvarte. Didžiausias šviesos kiekio skirtumas tarp tvartų buvo užfiksuotas sausio mėnesį – 44 lx.
30 Oro judėjimo greičio tvartuose tyrimas
8 grafike pavaizduotas oro judėjimo greitis A ir B tvartuose. Galima atkreipti dėmesį, kad balandžio ir gegužės mėnesiais, A tvarte pastebimas smarkus oro judėjimo greičio šuolis. Tai siejama su lauko klimatinių sąlygų pokyčiu ir paties tvarto pozicija bei ventiliacijos sistema. Kita vertus, tuo pat metu B tvarte toks ryškus oro judėjimo greičio šuolis nebuvo užfiksuotas. A tvarte vėjo judėjimo greičio skirtumas buvo 0,65 m/s2; B tvarte - 0,18 m/s2. Vidutinis oro judėjimo greitis A tvarte buvo 0,23±0,05 m/s2, B tvarte – 0,07±0,01 m/s2. (0,026, p<0.05). Vidutiniškai 30,25 proc. oro judėjimo greitis buvo didesnis A tvarte.
31 CO2 koncentracijos kitimo tvartuose tyrimas
9-tajame grafike yra akivaizdus CO2 koncentracijos kitimas ore. Matome, kad CO2 koncentracija A tvarte laikėsi siaurame intervalo diapazone ir neviršijo 0,1 proc. koncentracijos. Vidutinė CO2 koncentracija A tvarte buvo 0,06±0,005 proc., B tvarte - 0,26±0.036 proc. (p<0,05). Skirtumas tarp maksimalių CO2 koncentracijų A ir B tvartuose buvo 0,57 proc.
32 NH3 koncentracijos kitimo tvartuose tyrimas
Dešimtasis grafikas vaizduoja amoniako koncentracijos pasiskirstymą ir jo svyravimus A ir B tvartuose. Pastebima, kad vasario ir kovo mėnesiais, NH3 koncentracija B tvarte perkopė 10 ppm ribą. Tuo tarpu NH3 koncentracija A tvarte balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais stabiliai kilo ir neviršijo 6 ppm ribos. Vidutinė NH3 koncentracija A tvarte buvo 3,13±0.42 ppm, B tvarte – 6.56±0,52 ppm (0,00001, p<0,05). Taigi galima teigti, kad vidutiniškai 52,28 proc. NH3 koncentracija buvo didesnė B tvarte. A tvarto NH3 koncentracijų skirtumas buvo 4,8 ppm.
33 Dulkių kiekio tvartuose tyrimas
11-tajame grafike pavaizduoti šie tyrimo duomenys: dulkių kiekio pasiskirstymas ir dinamika A ir B tvartuose. Sausio, balandžio ir birželio mėnesiais, B tvarte pastebimas dulkių kiekio šuoliai. Akivaizdesni dulkių kiekio šuoliai A tvarte pastebėti vasario ir balandžio mėnesiais. Vidutinis dulkių kiekis A tvarte yra 2,28±0,17 mg/m3, B tvarte – 3,89±0,26 mg/m3. (0,00001, p<0,05). Vidutiniškai 41,38 proc. dulkių kiekis buvo didesnis B tvarte. Dulkių koncentracijos skirtumas A tvarte buvo 2,88 mg/m3, o B tvarte - 4,55 mg/m3.
34
3.2 Karvių švarumo įvertinimo tyrimas
12 pav. Karvių švarumo analizė A tvarte.
35 Pateiktose dvyliktoje ir tryliktoje skritulinėse diagramose pateikti karvių švarumo analizės rezultatai. Kaip jau minėta, karvių švara buvo vertinama 4 taškų vertinimo sistema, kurioje mažiausiasis įvertinimas 1 reiškė „švari“, o 4 – „labai purvina“. A tvarte daugiausiai buvo karvių, kurios gavo 3 įvertinimą – tai sudarė 50 proc. A tvarto karvių. Tuo tarpu 33 proc. sudarė karvės, kurios gavo 4 įvertinimą, 15 proc. karvių gavo 2 taškus ir tik 2 proc. buvo įvertintos 1 tašku. A tvarte išanalizuotos 256 karvės.
B tvartą, kaip ir A, daugiausiai sudarė karvės, kurios gavo 3 tašką – 47 proc. Tai 3 proc. mažiau nei A tvarte. B tvarte buvo tik 1 proc. mažiau nei A tvarte karvių, kurios gavo 3 taškų įvertinimą – 32 proc. Verta pastebėti, kad B tvarte 2 taškus gavusių karvių yra 20 proc.: tai reiškia, kad tokių karvių buvo 5 proc. daugiau nei prieš tai aptartajame A tvarte. 1 tašką gavusių karvių buvo tik 1 proc. B tvarte išanalizuotos 193 karvės.
3.3 Pieno rodiklių analizė
Pieno primilžis14-tajame grafike pavaizduotas pieno primilžio kitimas A ir B tvartuose. Galime pastebėti, kad pieno primilžis stabiliai kilo nuo sausio iki kovo mėnesio abiejuose tiriamuosiuose tvartuose. Balandžio mėnesį fiksuojamas pieno primilžio mažėjimas abiejuose tvartuose, kuris stabilizuojasi biržėlio mėnesį. Vidutinis prieno primilžis A tvarte buvo 4372,24±176,36 kg, tuo tarpu B tvarte –
36 4678,48±158,98 kg (p<0,05). Didžiausias užfiksuotas primilžis buvo B tvarte – 5099,45 kg kovo mėnesį. Didžiausias primilžio skirtumas tarp A ir B tvartų buvo 443,65 kg. Iš pateiktų duomenų galime teigti, kad tiek A, tiek B tvartuose didžiausi primilžiai buvo pasiekti kovo mėnesį. Pieno primilžis vidutiniškai 6,5 proc. buvo didesnis B tvarte.
Pieno kokybiniai rodikliai
6 lentelėje analizuota riebalų, baltymų, laktozės ir urėjos kiekiai bei svyravimai A ir B tvartuose skirtingu metų laikotarpiu. Vidutinis riebalų kiekis, užfiksuotas A tvarte melžtų karvių piene, buvo 4,45±0,073 proc., o B tvarto karvių – 4,41±0,061 proc. A tvarto karvių piene riebalų buvo 0,04 proc. daugiau (p>0,05). Vidutinis baltymų kiekis A tvarte – 3,46±0,069 proc., B tvarte – 3,53±0,016 proc. B tvarte baltymų vidutiniškai 0,07 proc. buvo daugiau (p<0.05).
Vidutinis laktozės kiekis A tvarte buvo 4,52±0,020 proc., B tvarte – 4,48±0,010 proc. Laktozės kiekis vidutiniškai buvo didesnis A tvarte – 0,04 proc. (p<0,05). Didžiausias laktozės kiekis buvo užfiksuota A tvarte – 4,58 proc., tuo tarpu B tvarte jis siekė 4,50 proc.
Urėjos vidutinis kiekis A tvarte buvo 16,46±1,027 mg/%, B tvarte – 17,06±1,024 proc., taigi, vidutiniškai 0,6 mg/% urėjos buvo daugiau A tvarte. (p<0,05). Didžiausias urėjos kiekis buvo B tvarte ir siekė 21,3 mg/8%, A tvarte – 20,16 mg/%.
6 lentelė. Pieno kokybiniai rodikliai A ir B tvarte skirtingu metų laikotarpiu.
Pieno rodiklių analizė Tvartas 2016-01 2016-02 2016-03 2016-04 2016-05 2016-06
Riebalai (%) A 4,68 4,49 4,60 4,45 4,31 4,20 B 4,64 4,43 4,43 4,42 4,34 4,18 Baltymai (%) A 3,66 3,62 3,51 3,39 3,31 3,25 B 3,58 3,51 3,54 3,56 3,54 3,47 Laktozė (%) A 4,45 4,47 4,52 4,54 4,58 4,55 B 4,43 4,47 4,48 4,49 4,50 4,49 Urėja, mg/% A 18,7 16,5 20,2 15,1 13,9 14,4 B 16,0 17,8 21,8 16,0 15,0 15,8
Somatinių ląstelių kiekis
7 lentelėje matome somatinių ląstelių kiekį ir jo pokyčius. A tvarte vidutinis SLS kiekis buvo 200,00±12,08 tūkst/ml, B tvarte – 298,91±10,02 tūkst/ml. Vidutiniškai 33 proc. SLS kiekis buvo didesnis B tvarte. (0,0001, P<0,05). Didžiausia SLS kiekis, užfiksuotas A tvarte, buvo 233,39 tūkst/ml Sausio mėnesį, B tvarte – 340,48 tūkst/ml kovo mėnesį.
37
3.4 Karvių sergamumo analizė
Karvių sergamumo analizės duomenys leidžia spręsti, kad tiek A, tiek B tvartuose didžiausias sergamumas buvo endometritu. Vidutinis sergamumas endometritu 6 mėnesių laikotarpyje A tvarte buvo 102±3,43 atvejai, B tvarte – 148±5.53: o tai yra 11,3 proc. daugiau nei A tvarte. Abiejuose tvartuose beveik penktadalį bendro sergamumo sudarė klinikinis mastitas – 4,4 proc. didesnis B tvarte. Nagų ligų 5,7 proc. daugiau užfiksuota A tvarte. Medžiagų apykaitos ligų 1,2 proc. užfiksuota daugiau B tvarte. Galūnių traumų 7,6 proc. daugiau pasireiškė taip pat B tvarte. Pogimdyminės parezės atvejai abiejuose tvartuose sudarė tik 0,5 proc. Patologinio veršiavimosi atvejų 2,8 proc. užfiksuota daugiau B tvarte.
SLS tūkst/ml Tvartas 2016-01 2016-02 2016-03 2016-04 2016-05 2016-06 A 233,39 182,79 209,97 218,03 149,90 205,87 B 278,06 340,48 272,97 290,83 301,94 309,20
7 lentelė. Somatinių ląstelių kiekis ir jų koncentracija A ir B tvarte skirtingu metų laikotarpiu.
Liga A tvartas (n=256) B tvartas (n=193)
Atvejų skaičius % Atvejų skaičius %
Endometritas 102 51 148 39,7
Nagų ligos 32 16 42 11,3
Medžiagų apykaitos ligos 12 6 27 7,2
Klinikinis mastitas 39 19,5 89 23,9
Galūnių traumos 11 5,5 49 13,1
Pogimdyminė parezė 1 0,5 2 0,5
Patologinis veršiavimasis 3 1,5 16 4,3
Bendras sergamumas 200 373
38 Karvių sergamumas pagal veislę
Karvių sergamumas (žr. 16 pav.) A tvarte pasiskirstė taip – didžiausias sergamumas pagal atvejų skaičių atiteko Lietuvos juodmargėms ir holšteinizuotos - tai sudarė po 17 proc.; 15 proc. sergančiųjų atvejų sudarė Lietuvos žalosios; po 12 proc. anglerai ir aišyrai; Vokietijos juodieji galvijai ir seno genotipo juodmargės sudarė po 5 proc. bendro sergamumo; Švedijos žalmargės – 7 proc., o holšteinizuota žalmargės – 3 proc.
B tvarte 58 proc. sergamumo sudarė Lietuvos juodmargės, o 42 proc. – holšteinai.
16 pav. Karvių sergamumas A tvarte pagal veisles.
39
4. Rezultatų aptarimas
Sausio mėnesį temperatūra A tvarte buvo 6,4 °C žemesnė nei žemiausia rekomenduotina (10 °C), o birželio mėnesį siekė 17,3 °C. Tai yra 3,3 °C daugiau nei aukščiausia rekomenduotina temperatūra. Žemiausia temperatūra B tvarte buvo užfiksuota vasario mėnesį: ji buvo 4 °C žemesnė nei žemiausia rekomenduotina. Didžiausia temperatūra B tvarte buvo 21,2 °C, kuri rekomenduotiną viršijo 7,2 °C (35). Netinkamas temperatūros režimas turi didelę įtaką enzootinės bronchopneumonijos etiologijai, gastroenteritiniams susirgimams, kurie slopina metabolizmą ir taip žemina kūno temperatūrą (24).
Galime pastebėti, kad abiejuose tvartuose nebuvo užfiksuota kritinės temperatūros riba, kurią peržengus sukeliamas temperatūros stresas, šalčio stresas, kuris prasideda esant mažiau nei – 16 °C, ir karščio stresas, kuris prasideda viršijus 25 °C. Karvės pasižymi didele adaptacija esant platiems temperatūrų intervalams (23). Verta pabrėžti, kad šalčio streso atveju, didėja pašaro suvartojimas, intensyvėja peristaltika, didėja adrenalino išsiskyrimas. Viršijus ribinę temperatūrą, sukeliamas karščio stresas, kuris lėtina virškinimo procesus, mažėja pieno primilžis ir prastėja jo kokybė – mažėja riebalų ir baltymų kiekis, dažniau sergama metritais ir tešmens ligomis. Karščio stresas didina pogimdyvinės parezės riziką, labiau plinta pieno liaukos infekcijos (21).
Oro drėgnis yra kritinis klimato parametras, kuris labai glaudžiai sąveikauja su oro temperatūra. Remiantis rezultatais, matome, kad oro drėgnio koncentracija didėja tada, kai mažėja oro temperatūra, o mažėja – didėjant temperatūrai. Norint išvengti neigiamų drėgmės pertekliaus pasekmių, būtina užtikrinti pakankamą ventiliacijos našumą (29). Žvelgiant iš fizikinės pusės, didėjant temperatūrai, vyksta intensyvesni drėgmės garinimo procesai. Dėl šios priežasties oro drėgnis mažėja. Tiriamajame laikotarpyje A tvarto santykinės oro drėgmės vidurkis buvo 74,47 proc.: tai tenkina zoohigieninius reikalavimus (50-80 °C). Tačiau B tvarte fiksuotas didžiausias drėgmės kiekis (98,5 proc.), kuris smarkiai viršijo zoohigieninius reikalavimus.
Pieninių karvių eksploatacija tvartuose reikalauja nepriekaištingai sureguliuoto apšvietimo strategijos. Abiejuose tirtuose tvartuose apšvietimo rodikliai atitiko zoohigienius reikalavimus. Optimalus apšvietimas karvidėse yra kritiškas – tai ne tik garantuoja sklandų žingsnį ir orientaciją aplinkoje, bet ir veikia neurofiziologinius procesus, kurie atsispindi primilžyje (34,35). Dėl pagerėjusios orientacijos tinkamas apšvietimas sumažina galūnių traumų riziką (33).
Tiriant oro judėjimo greitį, B tvarte buvo nustatyta, kad jis nesiekia rekomenduojamų normų ir yra per mažas. Vidutinis oro judėjimo greitis B tvarte buvo tik 0,07 m/s2. Esant mažam oro judėjimo greičiui, didėja mikrobiologinis užterštumas ir tuo pačiu santykinis oro drėgnis (26). Mažą oro judėjimo greitį gali lemti netinkama ventiliacijos sistema ir mažas jos našumas. Tiriant dujų kiekį, B tvarte nustatytas CO2 ir NH3 perteklius. Esant anglies dioksido pertekliui, gyvulio organizme ima
40 slopti oksidaciniai organizmai, didėja audinių rūgštingumas, dėl padidėjusio kvėpavimo intensyvumo kardiovaskulinei sistemai tenka didesnis krūvis (4). Tyrimais nustatyta, kad NH3 perteklius labai smarkiai dirgina kvėpavimo takų gleivinę, kartu sukeldamas jos uždegimą. Pastebėta, kad dėl NH3 pertekliaus ore gyvūnų plaučiuose net 51 proc. padidėja bakteriologinis užterštumas (34). Tiriant dulkių taršą, B tvarte buvo nustatyta normas viršijanti koncentracija, kuri buvo 41,38 proc. didesnė nei A tvarte. Didelė dulkių koncentracija gali sukelti gleivių susidarymo procesus, dirginti kvėpavimo takų gleivinę, sukelti kosulį. Su dulkėmis gali būti pernešami infekciniai agentai (33).
Karvių švarumo būklė yra geras jų higieninių sąlygų indikatorius. Purvinos karvės yra linkusios sirgti infekcinėmis ligomis, susijusiomis su reprodukcine funkcija. Pastebėta, kad nešvarios karvės turi didesnį polinkį sirgti slaptuoju mastitu ir įnešti bakteriologinius užkratus į pieną (36). Vertinant karvių švarumą nustatyta, kad abiejuose tvartuose didžiausią dalį populiacijos sudarė karvės, gavusios 3 įvertinimą (1-4 vertinimo taškai). 3 ir 4 vertinimo taškai duodami tada, kai karvė laikoma nešvaria. Nors karvės tirtuose tvartuose laikomos skirtingu būdu, abiejuose tvartuose dominuoja tie patys švarumo įvertinimai. A tvarte, kuriame karvės laikomos palaidai, švarumo įvertinimus gali lemti prastai sureguliuotas skreperis, kuris nesugeba nustumti viso mėšlo nuo grindų (32).
Analizuojant pašarą, rasti šie pelėsiniai grybai: Aspergilus 11S, 5S, Aspergilus penicilium –
13S, 10S, 12S, Asp, Mucor spp – S.
Karvių laikymo būdas veikia ne tik sveikatą, bet ir pieno primilžį. Literatūroje teigiama (29), jog karvės, laikomos palaidai, pasižymi ir didesniu pieno primilžiu. Tačiau analizuojant tvartus, nustatyta, kad didesnis primilžis buvo karvių, laikytų saitiniu būdu (B tvartas). Galime daryti prielaidą, jog pririštos karvės mažina energijos švaistymą judant, taigi turėdamos daugiau energinių resursų pasižymi didesniu pieno primilžiu. Pieno rodikliai tarp tvartų skyrėsi minimaliai: riebalai – 0,04 proc, baltymai – 0,07 proc, laktozė – 0,04 proc. (p>0,05). Urėjos kiekis B tvarte buvo 0,6 mg/proc. didesnis (p>0,05). SLS kiekis 33 proc. buvo didesnis B tvarte (p<0,05). Tai galima sieti su guolių švara, purvų kiekiu ant tešmens, pakratų kokybe ir tvarto mikroklimatu. Didelė drėgmė ir skersvėjai didina tešmens infekcijų riziką (29).
Atlikus tyrimus ir išanalizavus rezultatus, galima teigti, jog palaido laikymo tvartas mikroklimatiniais parametrais ir karvių sveikatingumo aspektu yra naudingesnis, negu saitinio laikymo tvartas. Ūkininkaujant galima rekomenduoti palaido laikymo tvartą, nes jis yra mažiau problematiškas. Tirtame saitiniame tvarte svarbu optimizuoti ventiliacijos sistemas, dėl kurių nepakankamumo buvo užfiksuota daugelis mikroklimato normų pažeidimų.
