Kornelija Vitalytė
V kursas, 6 grupėORTODONTINIO GYDYMO ĮTAKA APATINIŲ
NEIŠDYGUSIŲ TREČIŲJŲ KRŪMINIŲ DANTŲ
PADĖČIAI. RETROSPEKTYVINIS TYRIMAS
Baigiamasis magistrinis darbasDarbo vadovė prof. dr. Dalia Smailienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS ORTODONTIJOS KLINIKA
ORTODONTINIO GYDYMO ĮTAKA APATINIŲ NEIŠDYGUSIŲ TREČIŲJŲ KRŪMINIŲ DANTŲ PADĖČIAI. RETROSPEKTYVINIS TYRIMAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko Darbo vadovė ...
magistrantė ... (parašas)
(parašas)
Kornelija Vitalytė, V kursas, 6 grupė prof. dr. Dalia Smailienė
2020 m. ... 2020 m. ……….
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
DARBAS ATLIKTAS ORTODONTIJOS KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Ortodontinio gydymo įtaka apatinių neišdygusių trečiųjų krūminių dantų padėčiai. Retrospektyvinis tyrimas“:
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020.04.28 Kornelija Vitalytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020.04.28 Kornelija Vitalytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020.04.28 prof. dr. Dalia Smailienė
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)
Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) Recenzavimo data: ...
Eil.Nr.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti
mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0
11
Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0
12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio
patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas
(1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis
su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar
atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas
moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių 31 Priedai
Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
temą? +0,2 +0,1 0
32
Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar
jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo
-0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.)
40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo
-0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos:___________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ _______________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ... 10 SUMMARY ... 11 SANTRUMPŲ SĄRAŠAS ... 12 ĮVADAS ... 13 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 151.1. Trečiųjų krūminių dantų retencija ir jos paplitimas...15
1.2. Retinuotų apatinių trečiųjų krūminių dantų sukeliamos komplikacijos ...16
1.3. Profilaktinis trečiųjų krūminių dantų šalinimas ...17
1.4. Trečiųjų krūminių dantų vystymasis ir padėtis...18
1.5. Ortodontinio gydymo įtaka trečiųjų krūminių dantų padėčiai...18
1.6. Ortodontinio gydymo įtaka retromoliarinei sričiai ...19
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 20
3. REZULTATAI ... 27
3.1. Matavimų patikimumo vertinimas ...27
3.2. Antrųjų ir trečiųjų krūminių dantų padėties pokyčio gydymo metu vertinimas...28
3.3. Antrųjų ir trečiųjų krūminių dantų padėties pokyčio, priklausomai nuo paciento lyties, vertinimas ...29
3.4. Antrųjų ir trečiųjų krūminių dantų padėties pokyčio, priklausomai nuo paciento amžiaus ir jo augimo stadijos, vertinimas ...29
3.5. Antrųjų ir trečiųjų krūminių dantų padėties pokyčio, priklausomai nuo paciento skeletinių parametrų, vertinimas ...33
3.6. Antrųjų ir trečiųjų krūminių dantų padėties pokyčio, priklausomai nuo gydymo metodo, vertinimas ...33
3.7. Retromoliarinės srities dydžio pokyčių vertinimas ...37
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 39
IŠVADOS ... 43
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 44
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 45
ORTODONTINIO GYDYMO ĮTAKA
APATINIŲ
NEIŠDYGUSIŲ TREČIŲJŲ
KRŪMINIŲ DANTŲ PADĖČIAI. RETROSPEKTYVINIS TYRIMAS
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Tretieji krūminiai dantys (toliau – TKD) yra dažniausiai pasitaikantys retinuoti dantys. Dažnai jie sunkiai dygsta dėl nepakankamo retromoliarinės srities dydžio ar nepalankios danties kampinės padėties. Retrospektyvinio tyrimo tikslas – įvertinti ortodontinio gydymo įtaką apatinio žandikaulio TKD kampinei padėčiai bei retromoliarinės srities dydžiui.
Medžiaga ir metodai. Peržiūrėjus 3802 pacientų duomenis „Dolphin Imaging“ sistemoje, į tyrimą įtraukti 68 pacientai. Įtraukimo kriterijai: pacientai, kuriems atlikta cefalograma ir ortopantomograma prieš gydymą; pacientai, turintys nuolatinį sąkandį bei neišdygusius apatinius TKD su pilnai susiformavusiu vainiku ortodontinio gydymo pradžioje; ortopantomograma atlikta praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo gydymo pradžios. Vertinta: α – kampas tarp antrų ir trečių krūminių dantų išilginių ašių; β – kampas tarp krūminio danties išilginės ašies ir apatinio žandikaulio plokštumos; santykinis retromoliarinės srities dydis. Kintamųjų vidutinėms vertėms palyginti naudotas Stjudento kriterijus ir mišrioji dispersinė analizė.
Rezultatai. Ortodontinio gydymo metu vidutinė α kampo reikšmė abiejose apatinio žandikaulio pusėse statistiškai reikšmingai nepakito. Vidutinė β kampo reikšmė praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo gydymo pradžios padidėjo (38 danties nuo 63,86° iki 66,50°, p=0,01; 48 danties nuo 68,67° iki 70,14°, p = 0,122). Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas tik kairėje pusėje (38 dantis). Vidutinis santykinis retromoliarinės srities dydis gydymo metu statistiškai reikšmingai padidėjo abiejose apatinio žandikaulio pusėse: kairėje nuo 0,591 iki 0,721, p<0,0001 ir dešinėje nuo 0,552 iki 0,677, p<0,0001.
Išvados. Ortodontinio gydymo metu buvo stebima TKD vertikalizacija bei santykinis retromoliarinės srities padidėjimas, tačiau rezultatai nėra kliniškai reikšmingi.
THE EFFECT OF ORTHODONTIC TREATMENT ON THE POSITION OF
UNERUPTED LOWER THIRD MOLARS. A RETROSPECTIVE STUDY
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work. Third molars (TM) are the most common impacted teeth. Their eruption is often aggravated by insufficient size of the retromolar area or unfavorable tooth angulation. The aim was to evaluate the influence of orthodontic treatment on the angular position of the unerupted mandibular TM and the size of the retromolar area.
Material and methods. After reviewing the data of 3802 patients in the Dolphin Imaging system, the study included 68 patients with permanent occlusion who had unerupted lower TMs with fully formed crown at the start of orthodontic treatment and cephalogram and orthopantomogram prior to treatment, a second orthopantomogram performed at least one year later. Assessed variables: α – the angle at intersection of the longitudinal axes of TM and second molar; β – the angle at intersection of the longitudinal axis of TM and mandibular plane; relative retromolar space. The t- test was used to compare averages of the key variables.
Results. The angle β increased from 63.86° to 66.50°, p=0.01 (tooth No. 38), and from 68.67° to 70.14°, p=0.122 (tooth No. 48). Statistically significant difference was observed only on the left side. The average size of retromolar space increased from 0.591 to 0.721, p <0.0001 (left) and from 0.552 to 0.677, p <0.0001 (right). No statistically significant changes of angle α were observed.
Conclusions. During orthodontic treatment TM verticalization and an increase of the relative retromolar space were observed. However, the results are not clinically significant.
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS
F(m, n) – Fišerio statistikos su m ir n laisvės laipsniais įvertis ICC – intrakoreliacijos koeficientasM1 – pirmasis atrinktų tiriamųjų matavimas M2 – pakartotinis atrinktų tiriamųjų matavimas N – tiriamųjų skaičius
SN – standartinis nuokrypis
SRSD – santykinis retromoliarinės srities dydis
T1 – laiko momentas prieš gydymą, pirminis ortopantomogramų vertinimas
T2 – laiko momentas – ne mažiau kaip vieni metai nuo ortodontinio gydymo pradžios, pakartotinis ortopantomogramų vertinimas
TKD – tretieji krūminiai dantys Vid. – vidurkis
lls – laisvės laipsnių skaičius p – p reikšmė
13
ĮVADAS
Tretieji krūminiai dantys (toliau – TKD) – paskutiniai burnoje dygstantys ir dažniausiai liekantys retinuoti dantys. Jų retencijos dažnumas gali siekti net 67,6 % [1]. Palyginti su kitais dantimis, šie dantys sukelia daugiausia su dygimu susijusių komplikacijų: skausmą, ėduonį, perikoronitą, periodontologines kišenes, išorinę ar vidinę šaknų rezorbciją, o kai kuriais atvejais – net ir onkologinius pakitimus, tokius kaip fibrosarkomą ar karcinomą [2]. Tam, kad ateityje būtų išvengta įvairių patologinių būklių bei komplikacijų, šalinami net ir besimptomiai TKD. Dažniausiai nurodomos profilaktinio šalinimo priežastys yra ėduonies, perikoronito, dantų susigrūdimo, cistų ar navikų pasireiškimo rizika [3]. TKD taip pat gali būti šalinimi ir dėl komplikacijų: alveolės kaulo uždegimo, infekcijos, pooperacinio kraujavimo, grįžtamojo ar negrįžtamojo alveolinio nervo pažeidimo [4].
TKD retencijos etiologija nėra visiškai aiški. TKD paprastai dygsta jau pasibaigus žandikaulio augimui, tad šiems dantims išdygti trūksta vietos. Dėl šios priežasties nepakankamas retromoliarinės srities dydis yra laikomas vienu svarbiausiu retencijos etologiniu veiksniu [5, 6]. Retencijos priežastis taip pat gali būti ir nepalanki TKD dygimo kryptis. Besivystantys TKD nuolat keičia savo kampinę padėtį, o prieš jiems išdygstant vyksta svarbūs rotaciniai pokyčiai, kuriems neįvykus pasireiškia retencija [7]. Ortodontinis gydymas gali padidinti šių dantų išdygimo tikimybę ir sumažinti galimų su retencija ar TKD šalinimu susijusių komplikacijų riziką. Dažniausiai ortodontinis gydymas pradedamas, kai TKD yra ankstyvoje vystymosi stadijoje, todėl gydymo metu sudarius tinkamas sąlygas gali būti sumažinama šių dantų retencijos tikimybė. Toks poveikis dažniausiai pasireiškia dėl ortodontinio gydymo įtakos retromoliarinės srities dydžiui ir TKD padėčiai. Pavyzdžiui, ortodontinio
gydymo metu pašalinus prieškrūminius dantis, retromoliarinė sritis padidėja vykstant medialinei galinių dantų migracijai [8]. Be to, nustatyta ir tokio gydymo įtaka besivystančių TKD kampinei padėčiai [9]. Kita vertus, ortodontinio gydymo metu distalizuojant dantis gali sumažėti retromoliarinės srities dydis [10]. Nors literatūroje yra aprašyta ortodontinio gydymo įtaka TKD padėčiai, Lietuvoje tokių tyrimų nėra atlikta.
Tyrimo hipotezė – ortodontinis gydymas turi teigiamą įtaką apatinių neišdygusių trečiųjų krūminių dantų padėčiai – jų padėtis tampa vertikalesnė.
14 Tyrimo tikslas – įvertinti apatinio žandikaulio santykinio retromoliarinės srities dydžio bei trečiųjų krūminių dantų padėties pokyčius prieš ortodontinį gydymą ir praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo ortodontinio gydymo pradžios.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti kampo tarp antrojo ir trečiojo krūminių dantų išilginių ašių pokytį prieš gydymą ir praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo ortodontinio gydymo pradžios, priklausomai nuo pacientų lyties, amžiaus, gydymo metodo, augimo stadijos ir skeletinių parametrų.
2. Įvertinti kampo tarp išilginės antrojo krūminio danties ašies ir apatinio žandikaulio plokštumos pokytį prieš gydymą ir praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo ortodontinio gydymo pradžios, priklausomai nuo nuo pacientų lyties, amžiaus, gydymo metodo, augimo stadijos ir skeletinių parametrų.
3. Įvertinti kampo tarp išilginės trečiojo krūminio danties ašies ir apatinio žandikaulio plokštumos pokytį prieš gydymą ir praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo ortodontinio gydymo pradžios, priklausomai nuo pacientų lyties, amžiaus, gydymo metodo, augimo stadijos ir skeletinių parametrų.
4. Įvertinti santykinio retromoliarinės srities dydžio pokytį prieš gydymą ir praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo ortodontinio gydymo pradžios, priklausomai nuo pacientų lyties, amžiaus, gydymo metodo, augimo stadijos bei skeletinių parametrų.
15
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Trečiųjų krūminių dantų retencija ir jos paplitimas
Retinuotais vadinami dantys, kurie yra dalinai ar visiškai neišdygę jiems numatomu fiziologiniu laiku ir jų tolesnis dygimas yra apsunkintas ar neįmanomas dėl netinkamos jų padėties kitų dantų, minkštųjų audinių, kaulo atžvilgiu ar kitų trikdžių [11, 12].
Tretieji krūminiai dantys yra dažniausiai pasitaikantys retinuoti dantys [13]. TKD retencija skirtingose pasaulio šalyse pasireiškia nevienodai, dažnumas gali varijuoti nuo 16,7 % iki 68,6 % [1]. Pavyzdžiui, Singapūre, atlikto tyrimo duomenimis, TKD retencijos pasireškimo dažnumas siekia 68,6 % [14], o Irane jis kiek mažesnis – 44,3 % [15]. Nustatyta, kad dažniau pasireiškia apatinio negu viršutinio žandikaulio TKD retencija [16]. Be to, Hashemipour ir kitų atliktame tyrime pastebėta, kad TKD retencija dažniau pasireiškia moterims [15], nors Kaya ir kiti ryšio tarp lyties ir TKD retencijos nenustatė [17].
Įvairiose šalyse nustatomas ne tik skirtingas retencijos pasireiškimo dažnumas, bet ir TKD išdygimo laikas. Paprastai TKD išdygsta apie 17-uosius – 21-uosius gyvenimo metus [18], tačiau Nigerijoje apatinio žandikaulio TKD gali būti visiškai išdygę jau 14-aisiais gyvenimo metais [19], o Europoje jie išdygsta apie 26-uosius gyvenimo metus [2, 20].
TKD retencijos etiologija nėra visiškai aiški. Nepakankamas retromoliarinės srities dydis neretai yra laikomas svarbiu apatinio žandikaulio TKD retencijos etiologiniu veiksniu [5, 6], tačiau ne visiems retinuotiems TKD išdygti trūksta vietos retromoliarinėje srityje [21]. Almpani ir kiti nustatė, kad TKD išdygimo ar retencijos tikimybė tiesiogiai priklauso nuo laisvos vietos retromoliarinėje srityje [22]. Björk ir kitų atliktame tyrime buvo parodyta, kad, esant TKD retencijai, retromoliarinis tarpas būna sumažėjęs 90 % atvejų [5]. Retromoliarinio tarpo sumažėjimo, o tuo pačiu ir TKD retencijos priežastis gali būti per ilgą laiką pakitusi žmonių mityba. Alling ir bendraautorių teigimu, šie pokyčiai įvyksta dėl minkštos dietos nepakankamai dylant dantims [23]. Tačiau nėra sutariama, koks turėtų būti retromoliarinis tarpas, kad būtų užtikrintas TKD išdygimas. Ganss ir kitų atliktame tyrime buvo nustatyta, kad kai retromoliarinės srities ir meziodistalinio TKD pločio santykis yra didesnis už arba lygus 1, išdygsta apie 70 % TKD [24]. Hattab su bendraautoriais nustatė, kad kai šis santykis yra lygus 1, išdygsta 69 % TKD. Tačiau net ir esant pakankamai vietos retromoliarinėje srityje, 17 % TKD vis tiek pasireiškė retencija [25, 26]. Ventä ir kitų teigimu, kai retromoliarinė sritis yra bent 16,5 mm, išdygimo tikimybė yra 100 % [27]. Retencijai įtakos gali turėti ir TKD dydis. Apatinio žandikaulio TKD vainiko meziodistalinis plotis yra vidutiniškai 10 mm [28]. Kuo didesnis danties vainikas, tuo dantų lanke reikės daugiau vietos jam išdygti. Tai pastebėjo ir Richardson, kuri nustatė, kad retinuoti TKD paprastai būna didesni už išdygusius [29].
16 Retencijai įtakos gali turėti ir tokie veiksniai kaip apatinio žandikaulio dydis, augimo kryptis, šakos remodeliacija bei plotis, TKD vystymosi ypatumai, genetiniai veiksniai ar net per ilgą laiką pakitę valgymo įpročiai [30, 31].
1.2. Retinuotų apatinių trečiųjų krūminių dantų sukeliamos komplikacijos
Retinuoti apatinio žandikaulio TKD yra siejami su įvairiomis patologijomis, kurias galima klasifikuoti pagal:
1) klinikinius požymius bei simptomus (ėduonis, skausmas, parestezija, periodontologinės kišenės, perikoronitas);
2) neuždegiminius radiologinius pokyčius (išorinė ar vidinė šaknų rezorbcija, tarpdantinio kaulo tankio sumažėjimas, hiperplaziniai dantų folikulai);
3) lengvo uždegimo radiologinius pokyčius (viršūninis abscesas);
4) sunkaus uždegimo radiologinius pokyčius (osteomielitas, odontomos, ameloblastomos, cistos);
5) pokyčius, indikuojančius piktybinius navikus (fibrosarkoma, karcinoma) [2].
Dalinai išdygę TKD, palyginti su visiškai neišdygusiais dantimis, dėl apsunkintos burnos higienos sukelia didesnę ėduonies ir endodontinių ligų riziką. Nustatyta, kad beveik pusė retinuotų TKD yra siejami su kokia nors patologija, iš kurių dažniausios – ėduonis (20 %) ir periodonto ligos (17 %) [11]. Nustatyta, kad tokios patologijos kaip odontogeninės cistos ar keratocistos, ameblastomos dažniausiai susijusios su visiškai neišdygusiais TKD [32]. Tambuwala ir bendraautoriai atliko tyrimą ir stebėjo ankstyvuosius patologinius procesus, vykstančius retinuotų TKD folikuliniame audinyje. Atlikus histopatologinius retinuotų TKD folikulų tyrimus, 11,5 % mėginių buvo pastebėti cistiniai pokyčiai, o 7,7 % mėginių – infekuotas folikulas. Su retinuotais TKD susijusių ameloblastomų pasireiškimas svyravo nuo 0,14 % iki 2 % [33].
Dar viena svarbi komplikacija, su kuria neretai siejami tiek visiškai išdygę, tiek retinuoti TKD, – apatinio žandikaulio priekinių dantų susigrūdimas. Buschang ir Shulman nustatė, kad vidutinio ir sunkaus dantų susigrūdimo pasireiškimo dažnumas gali siekti iki 40 % tarp ortodontiškai negydytų 15–50 metų žmonių [34]. Tačiau nėra sutariama, kokią įtaką šiam fenomenui turi TKD. Viena iš teorijų yra ta, kad, esant nepakankamai vietos dantų lanke, dygstantys TKD stumia likusius dantis į priekį ir dėl to jie susigrūda [35]. Tai patvirtintų ir tai, jog susigrūdimas dažniau pasireiškia tuo laiku, kai TKD pradeda dygti [36, 37]. Vis dėlto kituose tyrimuose nebuvo pastebėta ryšio tarp dantų susigrūdimo ir apatinio žandikaulio TKD [38], o TKD pašalinimas neturėjo jokio reikšmingo pokyčio jau prieš tai pasireiškusiam susigrūdimui [39]. Genest-Beucher ir kiti nustatė, kad 83 % prieš tai atliktų tyrimų neparodė reikšmingo ryšio tarp apatinio žandikaulio TKD ir priekinių dantų
17 susigrūdimo [40]. Anksčiau ortodontiškai gydomiems pacientams būdavo pašalinami TKD po ortodontinio gydymo norint išvengti vėlyvojo kandžių susigrūdimo. Dabar dantų pozicijai stabilizuoti po ortodontinio gydymo yra plačiai naudojamos kitos pasiekto rezultato užtvirtinimo procedūros: reteineriai, kurie gali būti fiksuojami prie dantų arba išimami [41].
1.3. Profilaktinis trečiųjų krūminių dantų šalinimas
Viena iš dažniausių burnos chirurginių procedūrų – TKD šalinimas. Ši procedūra atliekama, kai yra šios indikacijos: pasikartojantis perikoronitas, infekcija, neatstatomi karieso pažeidimai, cistos, navikai, kaulo ar šalia esančių dantų pažeidimai [42]. TKD taip pat šalinami ir nepasireiškus jokiems simptomams. Besimptomių TKD šalinimas yra dažna procedūra burnos chirurgijos klinikose [43]. Besimptomių retinuotų TKD šalinimas atliekamas tam, kad būtų išvengta įvairių patologinių būklių bei komplikacijų ateityje [44]. Nurodomos profilaktinio šalinimo priežastys – ėduonies, perikoronito, dantų susigrūdimo, cistų ar navikų pasireiškimo rizika [3].
Dėl besimptomių ir visiškai neišdygusių TKD šalinimo daug diskutuojama [11]. Tokios praktikos nepripažįstantys Edwards su bendaautoriais teigia, kad, nesant patologijos ar simptomų, pacientams atliekama nereikalinga chirurginė procedūra, kuri turėtų būti taikoma tik esant besiformuojančiam perikoronitui, periodontologinėms ligoms ar neatstatomiems karieso pažeidimams [45]. Adeyemo ir kiti taip pat nurodo, kad profilaktinis retinuotų TKD šalinimas yra nebūtinas, kadangi patologinių būklių atsiradimo rizika yra nedidelė. Priimant sprendimą dėl TKD šalinimo, reikia kiekvieną pacientą įvertinti individualiai, neturėtų būti taikomas „standartizuotas gydymo protokolas“ [46]. TKD šalinimo gide, išleistame Didžiosios Britanijos Nacionalinio sveikatos ir klinikinės kompetencijos insituto (angl. National Institute for Clinical Excellence (NICE)), taip pat teigiama, kad neturėtų būti šalinami intaktiniai TKD [47]. Kita vertus, Benediktsdóttir su bendraautoriais teigia, kad amžius yra svarbus operacinių komplikacijų rizikos veiksnys, todėl retinuotus TKD geriau šalinti dar prieš pasireiškiant simptomams ar patologijoms [48].
Atliekant TKD šalinimo operaciją galimos tokios komplikacijos kaip alveolinės ataugos kaulo uždegimas, infekcija, pooperacinis kraujavimas, grįžtamasis ir negrįžtamasis alveolinio nervo pažeidimas [4]. Viena iš rimčiausių komplikacijų – apatinio alveolinio ar liežuvinio nervo pažeidimas. Nustatyta, kad dažniausiai apatinis alveolinis nervas yra pažeidžiamas būtent atliekant TKD šalinimo operacijas – 52 % visų nervo pažeidimo atvejų yra dėl operacinių TKD šalinimo komplikacijų [49]. Grįžtamasis liežuvinio nervo pažeidimo dažnumas gali siekti 37,5 %, o negrįžtamasis pažeidimas pasitaiko iki 2 % atvejų [50]. Taigi, priimant sprendimą dėl besimptomių
18 TKD profilaktinio šalinimo, būtina apsvarstyti šių dantų šalinimo ar išsaugojimo naudą bei riziką [51].
1.4. Trečiųjų krūminių dantų vystymasis ir padėtis
Dažniausiai ortodontinio gydymo pradžioje TKD yra ankstyvoje vystymosi stadijoje, todėl numatyti, ar šie dantys išdygs į teisingą padėtį okliuzijoje, gali būti sudėtinga. Dėl šios priežasties planuojant ortodontinį gydymą gali būti naudinga atsižvelgti į šių dantų vystymosi ypatumus. Radiologiškai TKD anksčiausiai gali būti matomi apie 5-uosius, vėliausiai – apie 16-uosius gyvenimo metus, o okliuzinę plokštumą jie paprastai pasiekia 18-aisiais – 24-aisiais gyvenimo metais [52]. Liversidge išskyrė penkiolika TKD vystymosi stadijų. Autoriaus teigimu, paprastai apie 9-uosius gyvenimo metus prasideda TKD gumburų mineralizacija, apie 12-uosius – 13-uosius metus vainikas būna visiškai susiformavęs, o 15-aisiais – 16-aisiais metais būna susiformavę ½ danties šaknies, kurios viršūnė visiškai užsidaro 19-aisiais – 20-aisias metais [53].
Viena iš galimų retencijos priežasčių yra nepalanki TKD dygimo kryptis. Ryalat ir kiti išanalizavo 1198 ortopantomogramas, kuriose nustatė 1810 retinuotų apatinių TKD. Didžioji dalis retinuotų TKD buvo meziodistalinėje padėtyje, t. y. pasvirę medialiai (66,1 % visų retencijos atvejų) [54]. Besivystantys TKD nuolat keičia savo kampinę padėtį ir prieš jiems išdygstant įvyksta svarbūs rotaciniai pokyčiai, kai danties užuomazga priartėja prie antrojo krūminio danties [7]. Ankstyvojoje kalcifikacijos stadijoje TKD yra palinkęs medialiai ir su apatinio žandikaulio plokštuma sudaro vidutiniškai 38° kampą, kuris gali svyruoti nuo 11° iki 83° [55]. Richardson nustatė, kad kampas tarp TKD ir apatinio žandikaulio plokštumos nuo 10 iki 15 metų sumažėja vidutiniškai 11,2° [56]. Šio kampo mažėjimo tendencija reiškia, kad besivystant TKD keičia padėtį iš meziodistalinės į vertikalią. Richardson taip pat nurodo, kad vertikali padėtis turi įtakos ankstyvam besivystančių TKD išdygimui [57]. Haavikko ir kiti nustatė, kad išdygsta dauguma TKD, kurie vystosi lygiagrečiai ar mažesniu nei 10° kampu antrojo krūminio danties atžvilgiu, t. y. vertikalioje padėtyje [58]. Tai patvirtina ir Nance su bendraautoriais, kurie nustatė, kad vertikalioje padėtyje esančių TKD išdygimas į okliuzinę plokštumą yra labiau tikėtinas nei tų, kurie yra labiau palinkę medialiai [59].
1.5. Ortodontinio gydymo įtaka trečiųjų krūminių dantų padėčiai
Ortodontinio gydymo metu yra šalinami prieškrūminiai, rečiau – krūminiai dantys. Jackson ir kiti nustatė, kad ortodontiniais tikslais dantys šalinami apie 25 % atvejų, o keturių pirmųjų prieškrūminių dantų šalinimo dažnumas svyruoja nuo 8,9 % iki 16,5 % [60]. Kaplan buvo vienas pirmųjų autorių, teigiančių, kad prieškrūminių dantų šalinimas gali padidinti TKD išdygimo
19 tikimybę [61]. Faubion patvirtino, kad prieškrūminių dantų šalinimas keturis kartus padidina TKD išdygimo tikimybę [62]. Al Kuwari ir kiti nustatė, kad ortodontinis gydymas, kurio metu buvo šalinami prieškrūminiai dantys, turėjo teigiamą įtaką besivystančių TKD kampinei padėčiai [9]. Tačiau prieškrūminių dantų šalinimas ortodontinio gydymo metu ne visada turi reikšmingą įtaką TKD vystymuisi bei išdygimui. Durgesh ir kiti nustatė, kad prieškrūminių dantų šalinimas neturi reikšmingos įtakos TKD kampinei padėčiai [63]. Panašias išvadas pateikia ir Tarazona su bendraautoriais, kurie įrodė, kad TKD kampinė padėtis per laiką kinta į vertikalią, nepriklausomai nuo taikyto ortodontinio gydymo [64]. Haaviko ir kitų atliktame tyrime taip pat buvo nustatyta, kad prieškrūminių dantų šalinimas tik paspartino TKD išdygimą, tačiau jo nenulėmė [58].
1.6. Ortodontinio gydymo įtaka retromoliarinei sričiai
Pastebėta, kad ekstrakcinis gydymas turi įtakos retromoliarinei sričiai. Elsey ir Rock nustatė retromoliarinės srities padidėjimą nuo 4 mm iki 11 mm po prieškrūminių dantų šalinimo [52]. Kim su bendraautoriais reikšmingą TKD retencijos dažnumo sumažėjimą nustatė pacientų, kuriems buvo taikytas ekstrakcinis gydymas, grupėje, palyginti su grupe pacientų, kuriems ortodontinio gydymo metu dantys šalinami nebuvo. Autorių teigimu, ekstrakcinis gydymas padidina TKD išdygimo į okliuzinę plokštumą tikimybę, kadangi pašalinus prieškrūminius dantis, vykstant medialinei krūminių dantų migracijai, padidėja retromoliarinis tarpas [8]. Taip pat yra pastebėta, kad ortodontinio gydymo metu pašalinus antruosius krūminius dantis, TKD retencija praktiškai nepasireiškia [65, 66].
Apibendrinant galima teigti, kad, literatūros duomenimis, dauguma atvejų ortodontinis gydymas padidina TKD dantų išdygimo tikimybę. Tikimybę išdygti labiausiai padidina ekstrakcinis gydymo metodas, kurio metu yra pašalinami prieškrūminiai ar krūminiai dantys. Toks poveikis pasireiškia dėl dviejų pagrindinių priežasčių: retromoliarinės srities padidėjimo, vykstant galinių dantų migracijai medialiai, bei TKD vertikalizacijos.
20
2. MEDŽIAGA IR METODAI
Retrospektyvinis tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Ortodontijos klinikoje nuo 2019 metų spalio mėnesio iki 2020 metų gruodžio mėnesio. Tyrimui atlikti gautas leidimas iš LSMU Bioetikos centro (Nr. BEC-OF-42; priedas Nr. 1).
Atliekant tyrimą peržiūrėti 3802 pacientų duomenys, esantys „Dolphin Imaging 11.95 Premium“ sistemoje. Atrinkti ir ištirti 68 pacientai: 49 moterys ir 19 vyrų. Vidutinis pacientų amžius buvo 18,2 m. (SN 3,6 m.), 39 tiriamieji buvo jaunesni nei 18 metų, 29 tiriamieji – 18metų ir vyresni. Surinkti duomenys suvesti į anketą (priedas Nr. 2).
Į tyrimą įtraukti pacientai, kurie: 1) turi nuolatinį sąkandį;
2) turėjo susiformavusius trečiųjų krūminių dantų vainikus prieš ortodontinį gydymą; 3) turėjo abiejose apatinio žandikaulio pusėse neišdygusius apatinius trečiuosius krūminius dantis (visisiškai susiformavęs TKD vainikas, dantis nesiekia okliuzinės plokštumos), matomus ortopantomogramose, atliktose prieš gydymą (T1).
Be to, atsižvelgta ir į duomenų kokybę, tad, be jau minėtų kriterijų, į tyrimą įtraukti tie pacientai, kurių duomenys buvo užfiksuoti:
1) geros kokybės ortopantomogramoje (neiškreiptas radiologinis vaizdas) prieš gydymą (T1) ir praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo ortodontinio gydymo pradžios (T2);
2) geros kokybės cefalogramoje prieš ortodontinį gydymą;
3) ligos istorijoje, kurioje išsamiai dokumentuoti paciento duomenys, gydymo metodas. Į tyrimą neįtraukti pacientai, kurie:
1) turėjo visiškai išdygusius apatinius TKD prieš ortodontinį gydymą;
2) turėjo vystymosi sutrikimų, sindromų, buvo netekę dantų, turėjo adentiją ar virškomplektinių dantų.
Pacientai skirstyti į grupes pagal lytį ir amžių, siekiant atmesti galimą šių požymių įtaką tirtiems kintamiesiems (α, β kampams, retromoliarinės srities dydžiui).
21 Panoraminių rentgeno nuotraukų tyrimas
Panoraminės rentgeno nuotraukos (ortopantomogramos) T1 ir T2 laikotarpiu vertinamos naudojant standartizuotą techniką (1 pav.).
1 pav. T1 ir T2 ortopantomogramų vertinimas prieš gydymą ir praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo ortodontinio gydymo pradžios, α ir β kampų bei retromoliarinės srities dydžio nustatymas iš ortopantomogramos [67].
Kampų bei retromoliarinės srities pokyčiams įvertinti buvo atlikti šie matavimai:
• α – kampas tarp antrųjų ir trečiųjų krūminių dantų išilginių ašių (2, 3 pav.). Išilgine ašimi laikoma linija, išvesta per radiologinį okliuzinės plokštumos centrą ir furkaciją (3 pav.). Jei furkacija nesusiformavusi, išilginė ašis vedama sujungiant du taškus: 1 – okliuzinio paviršiaus centro tašką; 2 – vidurio tašką, esantį tarp danties vainiko mezialinio ir distalinio kontaktinių taškų.
• β – kampas tarp išilginės danties ašies ir apatinio žandikaulio plokštumos (1–3 pav.). Apatinio žandikaulio plokštuma laikoma linija, jungianti du žemiausius apatinio žandikaulio taškus (2 pav.)
• Retromoliarinės srities dydis – atstumas, matuojamas ant okliuzinės plokštumos nuo taško J iki taško D7 (1, 2 pav.).
o Taškas J – okliuzinės plokštumos ir apatinio žandikaulio šakos priekinio paviršiaus susikirtimo taškas. Okliuzinė plokštuma brėžiama per du taškus: pirmojo prieškrūminio danties gumburo viršūnę ir antrojo krūminio danties medialinio gumburo viršūnę iki apatinio žandikaulio šakos [24].
o D7 – statmuo į okliuzinę plokštumą iš tolimiausio distalinio antrojo krūminio danties paviršiaus taško.
22 2 pav. α ir β kampų bei retromoliarinės srities dydžio nustatymas: 1 – okliuzinė plokštuma ir retromoliarinė sritis; 2 – apatinio žandikaulio plokštuma [21].
3 pav. Išilginės ašies pavyzdys [68].
Santykinis retromoliarinės srities dydis (toliau – SRSD) apskaičiuojamas pagal formulę [69]:
Jei apskaičiuoto SRSD dydis buvo lygus 1, reiškia, kad TKD vainiko plotis lygus retromoliarinės srities dydžiui. Jei SRSD<1, reiškia, kad retromoliarinė sritis yra mažesnė už TKD vainiko mediodistalinį plotį, o jei SRSD>1, tai retromoliarinė sritis yra didesnė už TKD vainiko mediodisalinį plotį. Taigi, SRSD≥1 nurodo, kad retromoliarinėje srityje yra pakankamai vietos TKD išdygti.
23 Matavimai buvo atliekami „Dolphin Imaging 11.95 Premium“ programa pagal aukščiau pateiktą formulę. Buvo vertinami duomenys prieš ortodontinį gydymą (T1) ir praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo ortodontinio gydymo pradžios (T2).
Cefalogramų tyrimas
• Nustatyta pacientų augimo stadija (CVM) remiantis Baccetti metodika [70] (4 pav.).
4 pav. Augimo stadijos pagal kaklo slankstelių išsivystymą.
Pacientų pasiskirstymas pagal CVM: CS3 stadijos grupėje buvo 22 pacientai; CS4 stadijos grupėje – 36 pacientai ir C5 stadijos grupėje – 10 pacientų.
• Cefalogramose matuoti kampai (5 pav.):
SNA (norma – 82°±2°) – viršutinio žandikaulio santykis su kaukolės pagrindu strėline kryptimi.
SNB (norma – 80°±2°) – apatinio žandikaulio santykis su kaukolės pagrindu strėline kryptimi. ANB (norma – 2°±2°) – viršutinio ir apatinio žandikaulių santykis vienas kito atžvilgiu strėline kryptimi.
MP-SN (norma – 32°±2°) – apatinio žandikaulio plokštumos santykis su kaukolės pagrindo plokštuma.
24 5 pav. Cefalogramos matavimai: (1) SNA, (2) SNB, (3) ANB,(4) MP-SN [71].
Atlikus cefalometrinius matavimus, pacientai buvo suskirstyti į tris grupes pagal kampus ANB ir MP-SN. Cefalogramos matavimai atlikti tik vieną kartą prieš ortodontinį gydymą (laiko momentu T1).
Pagal sagitalinius skeletinius parametrus (ANB klases) pacientai suskirstyti taip: I klasė – 1°≤ANB≤4°, II klasė – ANB>4°, III klasė – ANB<1°.
Pagalvertikaliuosius skeletinius parametrus (MP-SN) tiriamieji suskirstyti taip: turintys žemą veido kampą – SN<28°, vidutinį veido kampą – 28°≤SN≤36°, aukštą veido kampą – MP-SN>36°.
Pagal taikytą ortodontinį gydymą pacientai buvo suskirstyti į tris grupes: 1 grupė – neekstrakcinis gydymas breketų sistema (50 tiriamųjų);
2 grupė – ekstrakcinis gydymas breketų sistema – apatiniame žandikaulyje šalinami pirmieji ar antrieji prieškrūminiai dantys (8 tiriamieji);
3 grupė – ortodontinis gydymas breketų sistema, kurio metu papildomai taikomi funkciniai aparatai: „Forsus“, „Herbsto“ ir „Twin-block“ (8 tiriamieji).
Tyrimo atkartojamumui įvertinti pakartotinai buvo vertinama po 10 iš abiejų tiriamųjų laikotarpių atsitiktinai parinktų panoraminių rentgeno nuotraukų. Pirmasis šių atrinktų tiriamųjų matavimas žymimas M1. Pakartotinius matavimus atliko tas pats vertintojas. Jie žymimi M2. Buvo apskaičiuota matavimo paklaidos reikšmė bei matavimo patikimumas. Cefalogramos matavimų patikimumas nevertintas.
25 Imties dydžio skaičiavimas
Santykinis retromoliarinės srities dydis buvo pasirinktas kaip pagrindinis kintamasis, pagal kurį apskaičiuotas reikalingas tiriamųjų skaičius.
Skaičiuojant imties dydį, fiksuotos tokios parametrų vertės: • pirmos rūšies klaidos tikimybė α = 0,05;
• kriterijaus galia β = 0,8;
• tikėtinas santykinis retromoliarinės srities padidėjimas dėl intervencijos 0,12;
• dėl tikėtino retromoliarinės srities padidėjimo praėjus bent vieniems metams nuo ortodontinio gydymo pradžios pasirinktas vienpusis kriterijus;
• santykinio retromoliarinės srities dydžio standartinis nuokrypis – 0,37 (nustatytas remiantis ankstesnių tyrimų rezultatais [72]).
Imties dydis apskaičiuotas pagal formulę, kuri naudojama ir skaičiuoklėje [73]:
Čia – normaliojo skirstinio a lygmens kvantilis;
Pagal ją nustatytas reikalingas imties dydis lygus 59.
Statistinė analizė
Matavimų patikimumui įvertinti buvo apskaičiuotas intrakoreliacijos koeficientas imant dviejų skirtingų matavimų (M1 ir M2) rezultatus. Kadangi toliau tyrime buvo naudojami vieno matavimo rezultatai, o ne vidurkis iš dviejų matavimų, pasirinkta pavienio matavimo intrakoreliacijos koeficiento forma. Matavimo paklaida laikytas skirtumo tarp pirmojo ir antrojo matavimų vidurkis bei jo statistinis reikšmingumas, kuris buvo įvertintas naudojant Stjudento kriterijų priklausomoms imtims. Taigi, dvi priklausomos imtys – dviejų atskirų matavimų (M1 ir M2) rezultatai. Jei šis vidurkis nebuvo statistiškai reikšmingas (p<0,05), laikyta, kad paklaida atsitiktinė, o jei buvo gautas statistiškai reikšmingas vidurkių skirtumas tarp matavimų, – paklaida yra sisteminė.
Hipotezei apie požymio skirstinio normalumą (suderinamumo hipotezei) tikrinti taikytas Kolmogorovo ir Smirnovo kriterijus. Laikyta, kad kintamojo skirstinys yra normalusis, jei gauta
26 p reikšmė didesnė nei 0,05. Nagrinėti tolydiniai požymiai (α, β kampai, santykinis retromoliarinės srities dydis) atitinka normalumo hipotezę, todėl jų vidurkiams dviejose grupėse palyginti naudotas Stjudento kriterijus (t testas) nepriklausomoms imtims. Dviejų kategorinių kintamųjų tarpusavio sąsajoms nustatyti taikytas tikslusis Fišerio (nepriklausomų imčių atveju) bei McNemaro (priklausomų imčių atveju) kriterijai. Gydymo poveikio (laiko) ir kategorinio požymio sąveikos priklausomiems kintamiesiems (α ir β kampams bei santykiniam retromoliarinės srities dydžiui) įvertinti taikyta dvifaktorinė mišriųjų duomenų dispersinė analizė.
Prieš pateikiant dispersinės analizės rezultatus, buvo patikrintos modelio prielaidos. Pirmiausia patikrintas priklausomojo kintamojo standartizuotų liekanų normalumas visose abiejų faktorių grupių kombinacijose visiems priklausomiems kintamiesiems. Tam taikytas Kolmogorovo ir Smirnovo testas. Kadangi visų nagrinėtų priklausomojo kintamojo liekanos visose veiksnių grupėse buvo normaliosios, šios analizės rezultatai šiame darbe nepateikiami. Tada tikrintos dispersijų homogeniškumo ir sferiškumo prielaidos. Sferiškumo prielaida buvo tenkinama visais atvejais, o jei pažeista homogeniškumo prielaida, tai Fišerio statistika ir atitinkama p reikšmė pateikta su Greenhouse ir Geisser pataisa.
Statistiškai reikšmingi skirtumai tarp vidurkių ar skirtinių fiksuoti, jei atitinkama p reikšmė gauta ne didesnė nei 0,05. Statistinė analizė atlikta naudojant „IBM SPSS v20“ programą.
27
3. REZULTATAI
3.1. Matavimų patikimumo vertinimas
Norint įvertinti α ir β kampų bei santykinio retromoliarinės srities dydžio matavimo patikimumą, apskaičiuoti nagrinėtų požymių vidurkiai (su standartiniais nuokrypiais) bei intrakoreliacijos koeficientai (žr. 1 lentelę). Siekiant eliminuoti ortodontinio gydymo poveikį matavimo paklaidoms, visi šie rezultatai pateikti T1 ir T2 laiko momentais.
Lentelė Nr. 1. α ir β kampų santykinio retromoliarinės srities dydžio (SRSD) matavimo M1 ir M2 vidurkiai bei intrakoreliacijos koeficientas (ICC) laiko momentais T1 ir T2.
Požymis T1 T2 M1 Vid. (SN) M2 Vid. (SN) t (lls = 9) p ICC M1 Vid. (SN) M2 Vid. (SN) t (lls = 9) p ICC Kampas α, 38 dantis (°) 29,67 (4,95) 29,42 (4,44) 0,21 0,84 0,69 28,81 (5,78) 31,18 (6,25) 3,65 0,01 0,94 Kampas β, 38 dantis (°) 64,17 (8,61) 66,43 (7,04) 1,87 0,09 0,88 67,81 (7,69) 68,49 (7,88) 0,59 0,57 0,89 SRSD, 38 dantis 0,51 (0,21) 0,61 (0,18) 3,65 0,01 0,92 0,58 (0,29) 0,64 (0,23) 1,45 0,18 0,88 Kampas α, 48 dantis (°) 735,6 (11,71) 72,75 (11,27) 0,87 0,451 0,95 74,59 (7,92) 72,35 (7,36) 0,65 0,53 0,97 Kampas β, 48 dantis (°) 25,47 (8,66) 24,72 (8,61) 0,59 0,57 0,93 26,17 (9,12) 25,72 (8,79) 1,77 0,11 0,86 SRSD, 48 dantis 0,48 (0,16) 0,59 (0,15) 3,85 0,01 0,84 0,55 (0,20) 0,59 (0,17) 0,93 0,38 0,71
Vid. – vidurkis; SN – standartinis nuokrypis.
Kaip matyti iš 1 lentelės, matavimo paklaidos visiems nagrinėtiems požymiams, išskyrus tris požymius, nebuvo statistiškai reikšmingos, todėl galima teigti, kad atsiradę neatitikimai tarp skirtingų matavimų yra atsitiktiniai. Tačiau trijų požymių – 38 danties ir 48 danties santykinio retromoliarinės srities dydžio pradiniu laiko momentu (T1) bei 38 danties α kampo laiko momentu T2 – vidurkiai tarp skirtingų matavimų pasikeitė statistiškai reikšmingai. Taigi, yra sisteminė šių trijų kintamųjų matavimo paklaida, kuri galėjo atsirasti dėl vertintojo mokymosi matuoti poveikio. Tačiau visais
28 atvejais sisteminė paklaida nėra didelė: laiko momentu T1 santykinio retromoliarinės srities dydžio 38 danties sisteminė paklaida lygi 0,1, 48 danties – 0,11, o laiko momentu T2 38 danties kampo sisteminė matavimo paklaida yra 2,4°. Kita vertus, matavimus galima laikyti patikimais, nes gauti aukšti intrakoreliacijos koeficientai, ypač laiko momentu T2, kai jie siekia nuo 0,86 (48 danties β kampo) iki 0,97 (48 danties α kampo).
3.2. Antrųjų ir trečiųjų krūminių dantų padėties pokyčio gydymo metu vertinimas
Antrųjų ir trečiųjų krūminių dantų padėties pokytis T1 ir T2 laiko momentais pateiktas 2 lentelėje. Lyginant antrųjų ir trečiųjų krūminių dantų padėtį T1 ir T2 laikotarpiais, nustatyta, kad 38 danties α ir β kampų vidurkiai padidėjo atitinkamai nuo 29,91° iki 30,53° bei nuo 63,86° iki 66,5°, o 37 danties β kampo vidurkis sumažėjo 0,66°. Kitos pusės 48 danties α kampo vidurkis praktiškai nepakito (sumažėjo tik 0,03°), 47 danties β kampo vidurkis sumažėjo labiau – 1,34°, o 48 danties β kampo vidurkis padidėjo (nuo 68,67° iki 70,14°). Tačiau visi šitie pokyčiai nebuvo statistiškai reikšmingi, išskyrus 38 danties β kampo pokyčius (p=0,01). Santykinis retromoliarinės srities dydis padidėjo abiejose pusėse ir šis padidėjimas buvo statistiškai reikšmingas: p<0,0001 (žr. 2 lentelę).
Lentelė Nr. 2. 37, 38, 47 ir 48 dantų α ir β kampų bei santykinio retromoliarinės srities dydžio (SRSD) vidurkiai (standartinis nuokrypis) laiko momentais T1 ir T2.
Požymis T1 T2 p tarp T1 ir T2 Vid. (SN) Vid. (SN) Kampas α, 38 dantis (°) 29,91 (10,56) 30,53(10,09) 0,62 Kampas β, 38 dantis (°) 63,86 (9,47) 66,50 (10,41) 0,01 Kampas β, 37 dantis (°) 82,78 (5,62) 82,12 (5,05) 0,38 SRSD, 38 dantis 0,59 (0,27) 0,72 (0,23) <0,0001 Kampas α, 48 dantis (°) 28,04 (11,88) 28,01 (12,25) 0,98 Kampas β, 48 dantis (°) 68,67 (13,13) 70,14 (14,45) 0,12 Kampas β, 47 dantis (°) 82,16 (5,96) 80,82 (6,08) 0,06 SRSD, 48 dantis 0,55 (0,27) 0,68 (0,23) <0,0001
Vid. – vidurkis; SN – standartinis nuokrypis; p reikšmė apskaičiuota pagal t testą (lls = 67).
29 3.3. Antrųjų ir trečiųjų krūminių dantų padėties pokyčio, priklausomai nuo paciento lyties, vertinimas
Atskirai nagrinėjant pacientų vyrų ir moterų imtis, nustatyta, kad santykinio retromoliarinės srities dydžio vidurkis praėjus bent vieniems metams nuo ortodontinio gydymo pradžios statistiškai reikšmingai padidėjo abiejose pusėse tiek moterims, tiek vyrams (žr. 3 lentelę). Nustatytas 38 danties β kampo statistiškai reikšmingas vidurkio pokytis tiriamųjų moterų grupėje ir 48 danties β kampo vidurkio pokytis tiriamųjų vyrų grupėje. Šis pokytis atsirado dėl gydymo.
Lyginant moterų ir vyrų požymių vidurkius nenustatyta jokių statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių nei laiko momentu T1, nei laiko momentu T2, nei pokyčio tarp šių laiko momentų. Taip pat nenustatyta statistiškai reikšmingų pokyčių (nuo laiko momento T1 iki momento T2) vidurkių skirtumų tarp vyrų ir moterų.
3.4. Antrųjų ir trečiųjų krūminių dantų padėties pokyčio, priklausomai nuo paciento amžiaus ir jo augimo stadijos, vertinimas
Atskirai buvo nagrinėtos jaunesnių (iki 18 m. amžiaus) ir suaugusių (18 m. amžiaus ir vyresnių) tiriamųjų grupės (žr. 4 lentelę). Kairėje pusėje (38 danties) santykinis retromoliarinės srities padidėjimas statistiškai reikšmingas išliko abiejose amžiaus grupėse (atitinkamai +0,11 ir +0,16). Dešinės pusės (48 danties) santykinis retromoliarinės srities padidėjimas nustatytas abiejų amžiaus grupių tiriamiesiems (atitinkamai +0,15 ir +0,08), tačiau šis padidėjimas buvo statistiškai reikšmingas tik jaunesnių tiriamųjų grupėje (p<0,0001). Lyginant požymių vidurkius jaunesniųjų grupėje su vyresniųjų grupės atitinkamu vidurkiu, nenustatyta jokių statistiškai reikšmingų skirtumų nei laiko momentu T1, nei T2. Taip pat nenustatyta statistiškai reikšmingų pokyčių (nuo laiko momento T1 iki momento T2) vidurkių skirtumų jaunesniųjų ir vyresniųjų pacientų grupėse.
Kitas veiksnys, galintis lemti dantų padėties vertikalumą ir retromoliarinės srities dydį yra paciento augimas, todėl 5 lentelėje pateikti matavimų vidurkiai pagal augimo stadiją ir laiko momentus T1 ir T2. Pritaikius mišriosios dispersinės analizės metodą, gauti statistiškai reišmingi 38 danties β kampo (p=0,01) ir 48 danties santykinio retromoliarinės srities dydžio (p = 0,05) vidurkio pokyčiai, priklausomai nuo augimo stadijos skirtingais laiko momentais. Tai rodo, kad vidutiniškai kairės pusės TKD β kampo bei dešinės pusės SRSD pokyčiai tarp laiko momentų T2 ir T1 statistiškai reikšmingai skiriasi esant skirtingoms pacientų augimo stadijoms. Įvertinus augimo stadijos įtaką, matyti, kad statistiškai reikšmingas ryšys yra tik 47 danties β kampui (žr. 5 lentelę).
30 Lentelė Nr. 3. 37, 38, 47 ir 48 dantų α, β kampų ir santykinio retromoliarinės srities dydžio (SRSD) vidurkis (standartinis nupkrypis) laiko momentais T1 ir T2, atsižvelgiant į tiriamųjų lytį.
Požymis
Moterys (N = 49) Vyrai (N = 19) p reikšmė
T1 Vid. (SN) T2 Vid. (SN) p* T1 Vid. (SN) T2 Vid. (SN) p* T1 p** T2 p*** Δ p# Kampas α, 38 dantis (°) 30,31 (10,83) 31,35 (9,18) 0,42 28,88 (10,05) 28,41 (12,16) 0,87 0,62 0,284 0,582 Kampas β, 38 dantis (°) 63,77 (10,44) 65,97 (9,92) 0,03 64,1 (6,55) 67,88 (11,74) 0,16 0,90 0,50 0,483 Kampas β, 37 dantis (°) 83,01 (5,57) 82,53 (4,35) 0,57 82,19 (5,84) 81,04 (6,53) 0,50 0,59 0,28 0,695 SRSD, 38 dantis 0,61 (0,29) 0,72 (0,22) <0,0001 0,554 (0,242) 0,717 (0,258) 0,001 0,49 0,94 0,467 Kampas α, 48 dantis (°) 29,04 (13,22) 29,04 (13,2) 0,88 26,05 (7,3) 25,36 (9,14) 0,70 0,39 0,27 0,719 Kampas β, 48 dantis (°) 68,44 (14,18) 68,92 (13,7) 0,66 69,26 (10,25) 73,28 (7,87) 0,04 0,82 0,13 0,09 Kampas β, 47 dantis (°) 82,05 (6,38) 81,04 (5,87) 0,25 82,42 (4,86) 80,23 (6,72) 0,05 0,82 0,63 0,446 SRSD, 48 dantis 0,56 (0,28) 0,67 (0,22) 0,001 0,541 (0,223) 0,697 (0,26) 0,01 0,83 0,66 0,628
Vid. – vidurkis; SN – standartinis nuokrypis.
* p reikšmė gauta lyginant matavimą praėjus bent vieniems metams nuo ortodontinio gydymo pradžios su pirminiu matavimu (t testas: lls = 48 moterims, lls = 18 vyrams).
** p reikšmė apskaičiuota lyginant moterų ir vyrų vidurkius prieš ortodontinį gydymą, laiko momentu T1 (t testas, lls = 66).
*** p reikšmė apskaičiuota lyginant moterų ir vyrų vidurkius praėjus bent vieniems metams nuo ortodontinio gydymo pradžios, laiko momentu T2 (t testas, lls = 66).
Δ# p reikšmė apskaičiuota lyginant moterų ir vyrų matavimų pokyčio tarp laiko mometų T1 ir T2 vidurkius (t testas, lls = 66).
31 Lentelė Nr. 4. 37, 38, 47 ir 48 dantų α, β kampų ir santykinio retromoliarinės srities dydžio (SRSD) vidurkis (standartinis nuokrypis) laiko momentais T1 ir T2, atsižvelgiant į tiriamųjų amžių.
Požymis
Iki 18 m. (N=39) 18 m. ir daugiau (N=29) p reikšmė
T1 Vid. (SN) T2 Vid. (SN) p* T1 Vid. (SN) T2 Vid. (SN) p* T1 p** T2 p*** Δ p# Kampas α, 38 dantis (°) 30,37 (10,7) 29,86 (7,95) 0,76 29,29 (10,53) 31,42 (12,51) 0,23 0,68 0,53 0,289 Kampas β, 38 dantis (°) 63,6 (8,20) 67,04 (8,62) 0,01 64,21 (11,10) 65,78 (12,54) 0,34 0,80 0,63 0,361 Kampas β, 37 dantis (°) 83,22 (5,51) 81,79 (4,99) 0,19 82,19 (5,81) 82,56 (5,18) 0,72 0,46 0,54 0,242 SRSD, 38 dantis 0,61 (0,32) 0,72 (0,24) 0,002 0,56 (0,19) 0,72 (0,22) <0,0001 0,49 0,95 0,423 Kampas α, 48 dantis (°) 27,61 (9,0) 26,97 (10,23) 0,67 28,61 (15,08) 29,4 (14,6) 0,65 0,73 0,42 0,533 Kampas β, 48 dantis (°) 70,36 (10,64) 71,18 (8,8) 0,51 66,41 (15,8) 68,75 (16,19) 0,12 0,22 0,43 0,426 Kampas β, 47 dantis (°) 81,37 (6,61) 80,16 (6,38) 0,25 83,22 (4,86) 81,69 (5,63) 0,08 0,21 0,31 0,82 SRSD, 48 dantis 0,52 (0,29) 0,67 (0,22) <0,0001 0,60 (0,29) 0,68 (0,25) 0,07 0,22 0,82 0,176
Vid. – vidurkis; SN – standartinis nuokrypis.
* p reikšmė gauta lyginant matavimą po intervencijos su pirminiu matavimu (t testas: lls = 38 jaunesnių tiriamųjų grupėje, lls = 28 vyresnių tiriamųjų grupėje).
** p reikšmė apskaičiuota lyginant tiriamųjų iki 18 m. amžiaus ir 18 m. ir vyresnių amžiaus tiriamųjų vidurkius prieš ortodontinį gydymą laiko momentu T1 (t testas, lls = 66).
*** p reikšmė apskaičiuota lyginant tiriamųjų iki 18 m. amžiaus ir 18+ amžiaus tiriamųjų vidurkius praėjus bent vieniems metams nuo ortodontinio gydymo pradžios, laiko momentu T2 (t testas, lls = 66).
Δ# p reikšmė apskaičiuota lyginant tiriamųjų iki 18 m. amžiaus ir 18 m. ir vyresnių amžiaus tiriamųjų matavimų pokyčio tarp laiko momentų T1 ir T2 vidurkius (t testas, lls = 66).
32 Lentelė Nr. 5. 37, 38, 47 ir 48 dantų α, β kampų ir santykinio retromoliarinės srities dydžio (SRSD) vidurkis (standartinis nuokrypis) laiko momentais T1 ir T2 pagal augimo stadiją.
Požymis C3, C4, C5 reikšmės (T1) C3, C4, C5 reikšmės (T2) Mišrioji dispersinė analizė C3 (N=22) Vid. (SN) C4 (N=36) Vid. (SN) C5 (N=10) Vid. (SN) C3 (N=22) Vid. (SN) C4 (N=36) Vid. (SN) C5 (N=10) Vid. (SN) F(2,65 ) p Kampas α, 38 dantis (°) 31,75 28,66 30,36 28,70 31,56 30,82 2,48 0,09 (9,12) (11,12) (11,89) (8,12) (9,14) (16,34) Kampas β, 38 dantis (°) 63,49 64,32 63,03 69,90 64,24 67,17 4,92 0,01 (7,21) (9,81) (13,06) (9,30) (9,68) (13,82) Kampas β, 37 dantis (°) 82,91 82,15 84,77 81,64 82,31 82,47 0,76 0,47 (6,39) (5,16) (5,49) (5,31) (5,41) (3,07) SRSD, 38 dantis 0,58 0,60 0,57 0,73 0,72 0,70 0,26 0,77 (0,35) (0,25) (0,20) (0,24) (0,22) (0,24) Kampas α, 48 dantis (°) 29,02 28,53 24,14 27,96 29,37 23,21 0,34 0,72 (9,59) (13,32) (11,28) (11,04) (12,80) (12,71) Kampas β, 48 dantis (°) 69,98 67,02 71,74 71,83 68,20 73,42 0,06 0,95 (12,26) (14,37) (10,21) (9,86) (13,34) (14,17) Kampas β, 47 dantis (°) 79,91 82,53 85,74a 77,97 82,09a 82,49 1,15 0,32 (6,19) (5,96) (3,11) (5,41) (6,43) (4,04) SRSD, 48 dantis 0,45 0,59 0,63 0,66 0,66 0,77 3,22 0,05 (0,28) (0,26) (0,21) (0,20) (0,23) (0,28)
Vid. – vidurkis; SN – standartinis nuokrypis.
F (2, 65) – Fišerio statistikos su 2 ir 65 laisvės laipsniais įvertis. a p<0,05 lyginant su C3 grupės vidurkiu (Bonferoni testas).
33 3.5. Antrųjų ir trečiųjų krūminių dantų padėties pokyčio, priklausomai nuo paciento
skeletinių parametrų, vertinimas
Vertikalių skeletinių parametrų (MP-SN) ir laiko sąveika nebuvo statistiškai reikšminga nė vienam iš nagrinėtų požymių (nei α ir β kampams, nei abiejų apatinio žandikaulio santykiniam retromoliarinės srities dydžiui), t. y. nė vieno iš nagrinėtų požymių pokyčiai statistiškai reikšmingai nesiskyrė skirtingose grupėse, priklausomai nuo paciento veido kampo (žr. 6 lentelę).
Kampo MP-SN įtaka pasireiškė tik statistiškai reikšmingais 38 danties β kampo vidurkių skirtumais tiek laiko momentu T1, tiek T2 (Bonferoni testas). Šio danties padėtis buvo vertikalesnė lyginant aukštą veido kampą turinčius pacientus su žemo veido kampo pacientais (66,2° vs 56,43° laiko momentu T1 ir 69,83° vs 58,98° laiko momentu T2) (žr. 6 lentelę).
Laiko ir sagitalinių skeletinių parametrų (ANB klasės) sąveika statistiškai reikšminga buvo tik 37 danties β kampo vidurkių pokyčiams (p = 0,02; žr. 7 lentelę). Kadangi atitinkamai ANB klasėse šio požymio vidurkiai statistiškai reišmingai nesiskyrė (p = 0,94), vadinasi, sąveikos dėmenyje pasireiškė gydymo poveikis, kuris buvo statistiškai reikšmingas (žr. 2 lentelę).
Kaip matyti iš 7 lentelės (Bonferoni testas), atsižvelgiant į ANB klasę, reikšmingi vidurkių skirtumai nustatyti trečio krūminio danties β kampui abiejose apatinio žandikaulio pusėse ir TKD α kampui dešinėje pusėje tiek prieš gydymą, tiek praėjus bent vieniems metams po gydymo pradžios.
3.6. Antrųjų ir trečiųjų krūminių dantų padėties pokyčio, priklausomai nuo gydymo metodo, vertinimas
Nustatyta, kad abiejų pusių santykinio retromoliarinės srities dydžio vidurkiai skiriasi laiko momentais T1 ir T2, tad galima teigti, jog šiems požymiams įtakos turėjo gydymas (žr. 2 lentelę).
Norint išsiaiškinti, ar šis poveikis skyrėsi priklausomai nuo gydymo būdo, buvo apskaičiuoti kintamųjų vidurkiai skirtingose gydymo metodo grupėse. 8 lentelėje matyti, kad nebuvo statistiškai reikšmingų tiriamųjų matavimų vidurkių skirtumų skirtingose gydymo metodo grupėse tiek prieš gydymą, tiek ir gydant. Taip pat nenustatyta ir statistiškai reikšmingų požymių pokyčio tarp T1 ir T2 vidurkių skirtumo skirtingose gydymo grupėse (mišriosios dispersinės analizės rezultatas).
34 Lentelė Nr. 6. 37, 38, 47 ir 48 dantų α, β kampų ir santykinio retromoliarinės srities dydžio (SRSD) vidurkis (standartinis nuokrypis) laiko momentais T1 ir T2, atsižvelgiant į MP-SN klasę.
Požymis MP-SN reikšmės (T1) MP-SN reikšmės (T2) Mišrioji dispersinė analizė Žemas veido kampas (N = 22) Vid. (SN) Vidutinis veido kampas (N = 36) Vid. (SN) Aukštas veido kampas (N = 10) Vid. (SN) Žemas veido kampas (N = 22) Vid. (SN) Vidutinis veido kampas (N = 36) Vid. (SN) Aukštas veido kampas (N = 10) Vid. (SN) F(2, 65 ) p Kampas α, 38 dantis (°) 35,31 29,01 29,17 35,94 31,02 28,24 0,62 0,54 (8,53) (11,72) (9,57) (11,29) (9,40) (10,07) Kampas β, 38 dantis (°) 56,43 63,91 66,20a 58,98 65,68 69,83a 0,37 0,69 (8,93) (9,11) (9,10) (8,53) (10,88) (9,20) Kampas β, 37 dantis (°) 85,79 82,50 82,12 84,87 82,55 80,75 0,38 0,69 (3,02) (5,96) (5,71) (3,78) (4,77) (5,39) SRSD, 38 dantis 0,47 0,59 0,63 0,67 0,74 0,72 1,25 0,27 (0,21) (0,27) (0,29) (0,21) (0,23) (0,23) Kampas α, 48 dantis (°) 28,48 29,31 26,50 30,68 28,54 26,57 0,36 0,70 (8,39) (15,55) (7,53) (7,58) (14,56) (10,72) Kampas β, 48 dantis (°) 67,69 67,28 70,54 65,42 69,91 71,91 1,42 0,25 (11,32) (15,80) (10,31) (11,47) (14,58) (9,92) Kampas β, 47 dantis (°) 85,13 82,38 80,95 85,62 80,29 79,85 0,76 0,47 (6,05) (6,59) (4,95) (4,51) (6,57) (5,36) SRSD, 48 dantis 0,47 0,55 0,58 0,62 0,67 0,70 0,08 0,93 (0,22) (0,28) (0,26) (0,22) (0,24) (0,23)
Vid. – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis.
F(2, 65) – Fišerio statistikos su 2 ir 65 laisvės laipsniais įvertis.
35 Lentelė Nr. 7. 37, 38, 47 ir 48 dantų α, β kampų ir santykinio retromoliarinės srities dydžio (SRSD) vidurkis (standartinis nuokrypis) laiko momentais T1 ir T2, atsižvelgiant į ANB klasę.
Požymis T1 T2 Mišrioji dispersinė analizė I klasė (N = 28) Vid. (SN) II klasė (N = 34) Vid. (SN) III klasė (N = 6) Vid. (SN) I klasė (N = 28) Vid. (SN) II klasė (N = 34) Vid. (SN) III klasė (N = 6) Vid. (SN) F(2, 65 ) p Kampas α, 38 dantis (°) 29,54 28,64 38,82 29,20 30,18 38,70 0,28 0,76 (9,31) (11,22) (9,49) (8,50) (10,81) (10,65) Kampas β, 38 dantis (°) 64,75 64,79 54,48a,b 68,65 66,45 56,75a 0,56 0,57 (9,46) (9,19) (6,75) (9,67) (10,55) (8,49) Kampas β, 37 dantis (°) 83,71 82,33 80,98 80,78 82,80 84,62 4,15 0,02 (5,83) (5,76) (3,25) (5,36) (4,82) (3,53) SRSD, 38 dantis 0,50 0,65 0,72 0,65 0,75 0,86 0,49 0,62 (0,23) (0,29) (0,28) (0,20) (0,23) (0,27) Kampas α, 48 dantis (°) 25,31 27,73 42,55b 25,57 28,00 39,22a 0,41 0,66 (10,83) (9,14) (20,33) (11,11) (10,75) (19,88) Kampas β, 48 dantis (°) 72,48 67,45 57,85a 74,08 68,70 60,15a 0,06 0,95 (10,59) (10,47) (27,38) (9,09) (11,26) (23,89) Kampas β, 47 dantis (°) 82,20 82,41 80,50 79,43 82,20 79,23 1,64 0,20 (6,51) (5,16) (8,24) (7,13) (4,94) (5,66) SRSD, 48 dantis 0,49 0,61 0,51 0,63 0,73 0,60 0,14 0,87 (0,27) (0,24) (0,34) (0,25) (0,21) (0,22)
Vid. – vidurkis; SN – standartinis nuokrypis.
F(2, 65) – Fišerio statistikos su 2 ir 65 laisvės laipsniais įvertis. a p<0,05 lyginant su I klasės vidurkiu (Bonferoni testas)
36 Lentelė Nr. 8. 37, 38, 47 ir 48 dantų α, β kampų ir santykinio retromoliarinės srities dydžio (SRSD) vidurkis (standartinis nuokrypis) laiko momentais T1 ir T2, atsižvelgiant į gydymo metodą.
Požymis T1 T2 Mišrioji dispersinė analizė 1 grupė (N = 50) Vid. (SN) 2 grupė (N = 8) Vid. (SN) 3 grupė (N = 8) Vid. (SN) 1 grupė (N = 50) Vid. (SN) 2 grupė (N = 8) Vid. (SN) 3 grupė (N = 8) Vid. (SN) F(2,65 ) p Kampas α, 38 dantis (°) 29,29 31,14 30,66 30,68 27,43 30,20 0,98 0,38 (10,04) (13,68) (12,43) (9,92) (10,56) (8,32) Kampas β, 38 dantis (°) 63,10 68,13 64,69 66,19 70,40 67,43 0,04 0,96 (8,90) (12,78) (10,30) (9,37) (12,93) (12,36) Kampas β, 37 dantis (°) 83,62 79,15 81,64 82,47 82,30 79,45 1,88 0,16 (4,92) (8,36) (6,14) (4,95) (6,16) (4,97) SRSD, 38 dantis 0,62 0,60 0,40 0,73 0,80 0,61 1,48 0,24 (0,26) (0,18) (0,38) (0,23) (0,14) (0,32) Kampas α, 48 dantis (°) 28,50 24,60 28,30 28,56 22,81 29,68 0,23 0,80 (12,20) (12,05) (11,11) (12,85) (9,83) (10,16) Kampas β, 48 dantis (°) 68,04 76,13 65,80 69,19 77,44 69,90 0,51 0,61 (13,27) (9,25) (14,22) (13,31) (7,99) (9,99) Kampas β, 47 dantis (°) 82,59 78,99 82,80 80,86 79,11 81,04 0,38 0,69 (5,72) (7,57) (5,48) (6,13) (5,46) (6,91) SRSD, 48 dantis 0,58 0,59 0,35 0,68 0,74 0,59 1,37 0,26 (0,27) (0,17) (0,28) (0,25) (0,12) (0,22)
1 grupė – neekstrakcinis gydymas breketų sistema; 2 grupė – ekstrakcinis gydymas breketų sistema: apatiniame žandikaulyje šalinami pirmieji ar antrieji prieškrūminiai dantys; 3 grupė – ortodontinis gydymas breketų sistema, kurio metu papildomai taikomi funkciniai aparatai: „Forsus“, „Herbsto“ ir „Twin-block“.
Vid. – vidurkis; SN – standartinis nuokrypis.
