Austėja Kalkienė
V kursas, 10 grupė
NEIGIAMO SPAUDIMO IRIGACIJOS POVEIKIS
ŠALINANT GUTAPERČĄ IŠ DANTŲ ŠAKNŲ
KANALŲ ENDODONTINIO PERGYDYMO METU
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
Med. M. Dr. Živilė Grabliauskienė
Kaunas, 2017
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA
NEIGIAMO SPAUDIMO IRIGACIJOS POVEIKIS ŠALINANT GUTAPERČĄ IŠ DANTŲ ŠAKNŲ KANALŲ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
Magistrantas ………….. Darbo vadovas ……….
(parašas) (parašas)
……….. ……… (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20….m. ……… 20….m. ……….. (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas,
tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir
metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio
patikimumo lygmenį?
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas
(1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas
moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
32
Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar
jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl.
(-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
36
Bendri reikalavimai
Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.)
40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ___________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ...8
ĮVADAS ...10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ...12
1.1. Endodontinio gydymo tikslai ...12
1.1. Kanalų plombavimo tikslai ir plombinės medžiagos. ...12
1.1. Dantų šaknų kanalų pergydymas ...14
1.4. Kanalo plombinės medžiagos šalinimas ...14
1.4.1. Mechaninis šalinimas ...14
1.4.2. Gutaperčos šalinimui naudojami tirpikliai ...14
1.5. Endodontinio pergydymo efektyvumo didinimas ...15
1.5.1. Rankinė aktyvacija ...15
1.5.2. Mašininių instrumentų pagalba sukelta aktyvacija ...15
1.5.3. Savaime prisitaikantis instrumentas su nepertraukiama irigacija ...15
1.5.4. Garsinė aktyvacija ...15
1.5.5. Aktyvacija lazeriu ...16
1.5.6. Ultragarsinė aktyvacija ...16
1.5.7. Neigiamo spaudimo irigacija ...16
2. MEDŽIAGOS IR METODAI ...19 3. REZULTATAI ...21 4. REZULTATŲ APTARIMAS ...25 PADĖKA ...26 IŠVADOS ...27 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...27 LITERATŪROS SĄRAŠAS ...28 PRIEDAI ...31
NEIGIAMO SPAUDIMO IRIGACIJOS POVEIKIS ŠALINANT
GUTAPERČĄ IŠ DANTŲ ŠAKNŲ KANALŲ ENDODONTINIO
PERGYDYMO METU
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Gutaperča yra viena iš sunkiausiai šalinamų
kanalo užpildo medžiagų. Sudėtinga šaknų kanalų sistemų anatomija apsunkina mechaninį priėjimą, todėl būtina efektyvi irigacija. Šiandieninė rinka siūlio daug įvairių sistemų, didinančių efektyvumą chemomechaninio kanalų paruošimo metu. Vieną iš jų - neigiamo spaudimo irigacija. Darbo tikslas: Nustatyti Endo Vac irigacinės sistemos efektyvumą šalinant gutaperčą iš dantų šaknų kanalų endodontinio pergydymo metu.
Medžiaga ir metodai. Tyrimui atrinkti 36 negydyti a/ž kandžiai. Visi dantys paruošti
chemomechaniškai ir užplombuoti SM2 dydžio gutaperčos kaiščiais (Sybron Endo). Kandžiai laikyti inkubatoriuje, po trijų savaičių atliktas pergydymas, kurio metu kaip tirpiklis naudotas eterinis apelsinų aliejus. Pirmoje grupėje irigacijai naudota NavyTip adatėlė, antroje – Endo Vac (Kerr
Dental) irigacinė sistema. Kanalai baigti formuoti SM3 dydžio instrumentu (TF Adaptive NiTi Endo File System). Tiriant kanalų sienelių plotą su likusia gutaperča, panaudotas stereomikroskopas Carl Zeiss Stemi 2000cs su vaizdų registravimo kamera AxioCam Mrc5. Gauti duomenys kompiuteryje
apdoroti su vaizdų analizės programa AxioVision 4.7. Statistinė analizė atlikta naudojant programą SAS Base 9.3, kai pasirinktas pasikliovimo lygmuo α=0.05.
Rezultatai. Kanalo sienelės plotas su likusia gutaperča buvo statistiškai reikšmingai
mažesnis, naudojant Endo Vac irigacinę sistemą (2.213662%; p=0.0345<0,05) nei iriguojant su NavyTip adatėle (7.1741627%).
Išvados:
1) Naudojant NavyTip adatėlę daugiausia gutaperčos buvo pašalinta viduriniame kanalo trečdalyje.
2) Naudojant EndoVac irigacinę sistemą daugiausia gutaperčos buvo pašalinta vainikiniame trečdalyje.
3) Nepriklausomai nuo pasirinkto irigacijos metodo, didžiausias kanalo paviršiaus plotas su likusia gutaperča yra viršūniniame trečdalyje.
4) Kanalo paviršiaus plotas su likusia gutaperča, naudojant EndoVac irigacinę sistemą, yra tris kartus mažesnis nei atliekant irigaciją NavyTip adatėle.
NEGATIVE PRESSURE IRRIGATION SYSTEM EFFICIENCY RESEARCH
ON GUTTA – PERCHA REMOVAL IN ENDODONTIC RETREATMENT
PROCEDURE
SUMMARY
The importance of the problem and the aims of this study. Gutta-percha is a dental
root canal filling material, which is also one of the most challenging to remove. The complex anatomy of root canal systems implicates inadequate mechanical access, therefore efficient irrigation is necessary. Today's market has to offer a lot of different systems, which increase efficiency of dental root canal chemo-mechanic preparation. This article reviews one of the systems- a negative pressure irrigation. Aims of the study: to determine the efficacy of Endo Vac irrigation system eliminating gutta – percha out of root canals during the endodontic retreatment.
Materials and methods. For this study 36 endodontically untreated incisors have been
selected. All teeth have been treated chemo-mechanically, filled with SM2 gutta-percha points(Sybron Endo) and placed in incubator. After three weeks endodontic retreatment has been made, where as a solvent orange oil was used. For irrigation, in first group NavyTip needle has been used and in second group- Endo Vac ( Kerr Dental) irrigation system. Canals have been retreated up to SM3 size instrument (TF Adaptive NiTi Endo File System). In research of canal wall surface residues with gutta-percha, a stereomicroscope Carl Zeiss Stemi 2000cs with image registering camera AxioCam Mrc5 was used. Obtained data has been processed with image analysis program AxioVision 4.7. Statistic analysis has been done using a program SAS Base 9.3, with a chosen confidence level α=0.05
Resuts. Canal wall surface with gutta-percha residue was statistically significantly
lower when using Endo Vac irrigation system (2.213662%; p=0.0345<0,05) compared to NavyTip needle (7.1741627%).
Discussion:
1) Using of NavyTip needle resulted in that most of gutta-percha was removed from the middle part of root canal.
2) Using EndoVac irrigation system, indicated that most of gutta-percha was removed from the coronal third of root canal.
3) Despite of chosen irrigation method, largest surface area of left over gutta-percha was noticed in apical third of root canal.
4) Root canal left over gutta-percha surface area was three times lower using EndoVac irrigation system, compared to irrigation with NavyTip needle.
10
ĮVADAS
Per pastaruosius dešimtmečius endodontologijos mokslo srityje įvykusį šuolį galima apibūdinti revoliucija, išgelbėjusia daugelį pacientų nuo dantų netekimo. [1]
Šiuolaikinės technologijos, tokios kaip mikrokompiuterinė tomografija, padėjo išaiškinti dantų šaknų kanalų sistemą ir paneigė ankstesnę teoriją apie atskirus kanalus. Tai atkreipė gydytojų dėmesį į esamą kanalų chemomechaninio paruošimo protokolą ir privertė ieškoti papildomų būdų, siekiant gydymo metu prieiti kuo daugiau kanalų sistemos paviršių. Tuo tikslu šiandien yra sukurta įvairių irigacijos sistemų, metodų bei aktyvacijos būdų, kuriuos kiekvienas endodontologas ar bendrosios praktikos gydytojas renkasi pagal efektyvumą, saugumą, patogumą naudoti bei kainą. [2]
Vieni svarbiausių endodontinio gydymo tikslų yra dezinfekuoti šaknies kanalų sistemą bei apsaugoti ją nuo pakartotinio infekcijos patekimo. [3] Pirminio endodontinio gydymo sekmė yra 86–98%. [4 - 6]Dėl nesėkmingo pirminio endodontinio gydymo reikalingas pergydymas, kurio metu turi būti pašalinamas kanalo užpildas, kanalas iš naujo valomas, formuojamas ir plombuojamas. Labai svarbu pašalinti kuo daugiau nekrotinių ar uždegiminių pulpos audiniųnuo kanalo sienelių [7], nes pastarosios trukdo į dentino tubules patekti irigaciniams tirpalams, intrakanaliniams medikamentams bei minkštiesiems užpildams. [8] Taip pat svarbu dirbti visame darbiniame ilgyje bei pakankamai iriguoti - tik tada galime tikėtis sėkmingų gydymo rezultatų. [7]
Pergydant dantų šaknų kanalus, užpildytus gutaperča, yra svarbūs naudojami instrumentai, tirpikliai bei irigatoriaus aktyvatoriai. Mechaninio paruošimo procedūros gali būti atliekamos rankiniais instrumentais, Ni – Ti sukamaisiais/reciprokiniais instrumentais, H tipo dildėmis, liepsnelėmis, ultragarsu bei lazeriu. Kartu su pasirinktais instrumentais naudojami ir tirpalai, dažniausiai tai - eukaliptolis ar apelsinų aliejus. [8, 9]
Literatūroje galime rasti daug irigacijos aktyvacijos būdų, tačiau pati populiariausia gydytojų tarpe šiuo metu yra ultragarsinė aktyvacija. [3, 10] Dauguma gydytojų odontologų savo darbe naudoja tik manualinę irigaciją su švirkštu ir adata, judinant adatą aukštyn-žemyn. Nustatyta, jog šis metodas nepadeda pakankamai išvalyti kanalų sistemos bei sukelia daug komplikacijų, todėl buvo sukurta neigiamo spaudimo irigacija. [11-13]
Darbo tikslas: Nustatyti Endo Vac irigacinės sistemos efektyvumą šalinant gutaperčą
iš dantų šaknų kanalų endodontinio pergydymo metu.
11
Darbo uždaviniai:
1) Nustatyti kanalo paviršiaus plotą su likusia gutaperča naudojant Navy Tip adatėlę skirtinguose kanalo aukščiuose.
2) Nustatyti kanalo paviršiaus plotą su likusia gutaperča naudojant Endo Vac irigacinę sistemą skirtinguose kanalo aukščiuose.
3) Nustatyti, kuri irigacinė sistema efektyviau šalina gutaperčą nuo kanalo sienų endodontinio pergydymo metu.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Endodontinio gydymo tikslai
Endodontologijos mokslas tiria pulpos ir periapikalinių audinių būklę, formą, pažeidimus, ligas bei rūpinasi pastarųjų profilaktika ir gydymu. Diagnozuoja veido ir burnos skausmus, susijusius su pulpos ir periodonto patologija. Pagrindiniai gydymo tikslai: pulpos ir periodonto ligų gydymas bei infekcijos plitimo stabdymas. [14]
Sėkmingam endodontiniam gydymui reikalingas visiškas nekrotinių ir infekuotų masių pašalinimas. Siekiant šių rezultatų svarbų vaidmenį atlieka mechaninis instrumentavimas ir irigacija. Sunkiausia užduotis gydytojui – kokybiškas kanalo viršūninio trečdalio valymas ir formavimas, kuris, dėl jame esančių sąsmaukų, anastamozių, ovalios spindžio formos, yra sunkiai prieinamas tiek intrumentais, tiek irigaciniu skysčiu. Siekiant jo veiksmingumo, labai svarbu yra aktyvuoti irigatorių, nes vien rankinės aktyvacijos nepakanka. Tik pašalinus lipnųjį sluoksnį galime tikėtis minkštojo užpildo penetracijos ir geros adhezijos tarp kanalo plombinės medžiagos ir danties sienelių. [15]
1.2. Kanalų plombavimo tikslai ir plombinės medžiagos
Dantų šaknų kanalų plombavimas ir hermetiška vainikinė restauracija yra paskutiniai endodontologinio gydymo etapai. Labai svarbu prieš tai tinkamai chemomechaniškai apdoroti kanalus ir tik tada pasirinkti kanalo plombinę medžiagą bei jos įvedimo metodą. [16] Svarbiausi šio etapo tikslai yra sandarus ir ilgalaikis kanalo uždarymas – plombinė medžiaga turi apsaugoti nuo bakterijų patekimo iš burnos ertmės į apieviršūninius audinius bei sudaryti sąlygas sveikų periodonto audinių išsaugojimui arba pažeistų gyjimui. [17]
Šių dienų kanalų plombinės medžiagos gali būti skirstomos į: Cementus: MTA, ZnOE, biokeraminė medžiaga;
Termoplastines: plombinė medžiaga įvedama į kanalą pašildyta, kad būtų pasiekta geresnė penetracija į kanalo sieneles;
Dviejų komponentų – kaištis ir sileris: kaiščiai gaminami standartinių dydžių ir yra pritaikomi pagal paskutinį naudotą instrumentą. Minkštieji užpildai – cheminio kietėjimo pastos, kurios darbinio laiko metu būna skystos konsistencijos ir įvedus į kanalą po kurio laiko sukietėja. [18, 19]
Svarbi ir reikalinga kanalų plombinės medžiagos savybė – sudaryti glaudų ryšį su šaknies dentinu, kad kandimo metu sukeltos didelės stresinės jėgos būtų paskirstomos ir medžiaga neištekėtų iš kanalo į periodontą. [17]
13 Gutaperča – ši plombinė medžiaga buvo išrasta dar 1867 metais Bowmano. Ji sudaryta iš: 20% gutaperčos, 66% cinko oksido (ZnO), 11% sunkiųjų metalų sulfatų, 3% vaško ir dervos. [20] Šiandien ją galime laikyti pirmo pasirinkimo plombine medžiaga. Naudojama šalta arba termoplastinė gutaperča. [17]
Resilonas – sintetinis termoplastinis polimeras, naudojamas kaip bazinė medžiaga, užpildant danties šaknies kanalus plombavimo metu. Sudarytas iš metrakrilato dervos, bioaktyvaus stiklo, bario sulfato ir bismuto oksichlorido. Nors pasižymi daugeliu gerų savybių, tačiau literatūroje nurodomas informacijos trūkumas apie tamprias silerio sąsajas su šaknies dentinu. [16]
MTA - šiuo metu pasižymi geriausiomis savybėmis, lyginant su kitomis plombinėmis medžiagomis: šarminiu ph, kuris mažina bakterijų aktyvumą; sandarumo galimybėmis, kas sumažina mikroorganizmų infiltraciją; mažiau toksiškas periodonto audiniams; hidrofiliškas; tinkamas perforacijų uždarymui; nuolatinių dantų šaknims su nesusiformavusiomis viršūnėmis; dantims, kuriuose prasidėjusi vidinė rezorbcija; po dantų traumų, kai yra horizontalus lūžis ar prasidėjusi vidinė rezorbcija. [21]
Biokeraminė medžiaga – pasižymi labai geromis klinikinėmis
fizikocheminėmis ir biologinėmis savybėmis, yra biosuderinta, rentgenokontrastiška bei plataus panaudojimo: kaip minkštasis užpildas dantų šaknų kanalų plombavimo metu, šaknų atstatymui, perforacijų ar rezorbcijų uždarymui, vitalinės pulpos padengimui, apeksofikacijai, retrogradiniam plombavimui endodontinės chirurgijos procedūrų metu. Lyginant su MTA – savo funkcijomis tai panašios medžiagos, tačiau biokeraminė yra pranašesnė tuo, jog ją patogiau naudoti – pakuojama švirkštuose arba indeliuose, iš kurių gali būti paimta steriliu instrumentu. Tuo tarpu MTA tenka prieš naudojimą susimaišyti. [22, 23]
Biosilikatinis minkštasis užpildas. Nuo kitų minkštųjų užpildų skiriasi savo sudėtimi, lemiančia pranašesnes savybes. Gaminamas iš kalcio silikato, kurio sudėtyje nėra monomerų – tai lemia svarbiausią šios medžiagos savybę nekeisti tūrio kietėjimo metu. Taip pat pasižymi hidrofilinėmis savybėmis, todėl net ir nepavykus visiškai išsausinti kanalo, galima tikėtis hermetiško užpildymo. Sudėtyje esantis kalcis pasižymi aukštu pH - tai po plombavimo sumažina reinfekcijos tikimybę. [24]
14
1.3. Dantų šaknų kanalų pergydymas
Pagrindinė endodontinio gydymo nesėkmių priežastis – reinfekcija, pakartotinis mikroorganizmų patekimas į kanalą [25] Įtakos turi ir lateraliniuose kanaluose ar sunkiai prieinamose vietose likusios nekrotinės masės. [26] Dantų šaknų kanalų pergydymas susideda iš keleto etapų: esamos plombinės medžiagos pašalinimo, instrumentavimo, dezinfekcijos, naujos plombinės medžiagos įvedimo. Svarbiausias tikslas yra visiškai pašalinti arba sumažinti esantį bakterijų kiekį kanale. Pasitaikius atsparių irigaciniams tirpalams mikroorganizmų, endodontinio gydymo sekmė mažėja, tačiau daugelis pergydymo rezultatų yra vis tik optimistiškesni: 74 - 98 % sekamų klinikinių atvejų rodo simptomatikos dingimą, kaulo regeraciją bei periodonto plyšio siaurėjimą. [17, 18, 25, 27]
1.4. Kanalo plombinės medžiagos šalinimas
Plombinės medžiagos iš dantų šaknų kanalų gali būti šalinamos dviem būdais: mechaniškai bei naudojant įvairius tirpiklius. Skirtingais laikotarpiais buvo naudojami nevienodi kanalų užpildai, todėl ir jų šalinimas gali skirtis. Šiuolaikinėje odontologijoje dažniausiai naudojamos medžiagos – gutaperča ir minkštasis užpildas. [28] Pergydymas dažniausiai atliekamas naudojant mašininius instrumentus – tokiu būdu darbas mažiau varginantis ir sugaištama mažiau laiko. [29]
1.4.1. Mechaninis šalinimas
Šiame etape gali būti naudojami: karšti rankiniai instrumentai, Ni – Ti sukamieji/reciprokiniai instrumentai, ultragarsas, lazeris, kaip pagalbinė priemonė keičianti gutaperčos struktūrą, ko pasekoje ji greičiau šalinama endodontiniais instrumentais [26, 30] Mechaninis šalinimas prasideda nuo gutaperčos pašalinimo iš vainikinės dalies ultragarsu ir toliau tęsiamas pasirinktais instrumentais kartu naudojant tirpiklius. Pastaruoju metu vis daugiau gydytojų renkasi nikelio titano lydinio mašininius instrumentus. [28, 30, 31]. Jie pasižymi tokiomis savybėmis kaip lankstumas bei mažesnis instrumento nuovargis. Naudojant šiuos instrumentus procedūra atliekama greičiau. [30, 31]
1.4.2. Gutaperčos šalinimui naudojami tirpikliai
Klinikinėje praktikoje dažniausiai naudojami tirpikliai yra eukaliptolis bei apelsinų aliejus. Pastarieji veikia ne tik į minkštuosius užpildus, bet ir gutaperčą. [26, 31, 32] Anksčiau naudoti ksilenas ir chloroformas pasižymėjo labai geromis tirpdančiomis savybėmis, tačiau dėl toksiško poveikio šiuo metu nebenaudojami. [33]
Dantų šaknų kanalų užpildams pašalinti gali būti naudojama daugelis skirtingų metodų bei tirpiklių, tačiau nei vienas iš jų negali užtikrinti visiško plombinės medžiagos pašalinimo nuo sienelių viršūniniame trečdalyje. [26]
15
1.5. Endodontinio pergydymo efektyvumo didinimas
Endodontinio pergydymo metu, mechaniškai instrumentuojant kanalus, turime ne tik dentino drožles, bet ir plombinės medžiagos likučius. Siekiant išvengti spindžio užsikimšimo, būtina nuolatinė ir gausi irigacija. Aktyvuojant irigatorius galima padidinti tirpalo ir chemomechaninio apdirbimo efektyvumą. Tam klinikinėje praktikoje pritaikoma daug įvairių alternatyvių metodų. [3, 34]
1.5.1. Rankinė aktyvacija
Paprasčiausias irigacijos metodas yra atliekamas naudojant rankinius endodontinius instrumentus. Pastarieji yra judinami kanale pasyviai vertikalia kryptimi. Tokiu būdu padedama irigaciniam skysčiui patekti arčiau šaknies viršūnės, sumažinamas oro burbulų, esančių kanale, kiekis. [35] Šiai metodikai priskiriama ir aktyvacijos metodika su gutaperčos kaiščiai, kuriuos judindami vertikaliai galime ne tiktai aktyvuoti irigacinį tirpalą, bet ir pritaikyti kaištį kanalo spindžiui bei jį dezinfekuoti prieš plombavimą. Esama ir endodontinių šepetėlių, kurių paviršius padengtas šereliais bei irigacinės adatėlės. Aktyvacija išgaunama kaip ir aukščiau minėtu būdu – pasyviai judinant instrumentą verktikalia kryptimi. [3, 35, 36]
1.5.2. Mašininių instrumentų pagalba sukelta aktyvacija
Literatūroje apibūdinama kaip evoliucionavusi rankinė aktyvacija, nes jos metu rankiniai instrumentai įdedami į mašininių instrumentų antgalius ir lėtomis apsukomis vedami į kanalą. Mokslinės publikacijos ir jose aprašomi tyrimai rodo prieštaringą nuomonę apie šią sistemą, nes pastaroji yra efektyvesnė už įprastą irigacija švirkštu, bet silpnesnė negu kitos sistemos.[3, 37]
1.5.3. Savaime prisitaikantis instrumentas su nepertraukiama irigacija
Vykta pastovi irigacija viso instrumentavimo metu. Ši sistema veikia naudojant abrazyviu paviršiumi trintį sukeliančius instrumentus, kuriais platinamas kanalas bei jų sukelti vibraciniai judesiai leidžia skysčiui judėti dildės viduje. Išskirtiniausia šio instrumento savybė – anatomijos
išsaugojimas. Padeda išplauti sunkiai pasiekiamas vietas: C tipo ar ovalius kanalus. Silpniausia savybė – dažniausiai naudojama paskutiniems kanalo išplovimams kai pastarasis jau būna suformuotas. Iki paskutiniojo etapo kanalams platinti dažniausiai yra naudojamos įprastinės mechaninio paruošimo priemonės kartu su ultragarsine aktyvacija. [3, 38]
1.5.4. Garsinė aktyvacija
Taip pat viena iš irigacinių sistemų, padedanti pasiekti sėkmingų klinikinių rezultatų. Sudaryta iš skirtingų dydžių plastmasinių adatėlių dažniausiai pritvirtinamų prie rankoje laikomos dalies su garsiniu aktyvatoriumi. Taip pat naudojama ir švirkštas su garsiniu aktyvatoriumi, kurio privalumas yra jau aktyvuoto irigacinio skysčio tiekimas į kanalą. Naudojant šią sistemą praplaunami tiek pagrindiniai, tiek lateraliniai kanalai, viršūninės deltos ir kitos sunkiai pasiekiamos anatominės
16 struktūros. Garsinė aktyvacija nuo ultragarsinės skiriasi sukeliamu mažesniu dažniu (1-6 kHz) būtent dėl šios priežasties pasižymi mažesniu efektyvumu plaunant dantų šaknų kanalus [3]
1.5.5. Aktyvacija lazeriu
Klinikinėje praktikoje naudojami trijų rūšių lazeriai: diodinis, dujų (CO₂) bei erbio. Jų veikimo mechanizmas sudarytas iš dviejų dalių. Viena iš jų pagrįsta efektyviai NaOCl absorbuojama lazerio šviesa. Tai sukelia irigacinio skysčio garavimą, garų burbulų susidarymą ir sprogimą. Antroji dalis: dėl šiluminio poveikio, bakterijų ląstelių sienelėse pažeidžiami baltymai, susidaręs osmosinis slėgis skatina dehidrataciją ir ląstelės žūva. Lazerių efektyvumas priklauso nuo spinduliuojamos bangos ilgio bei pernešamos energijos. [3] Skirtinguose straipsniuose pateikiamos prieštaringos nuomonės apie aktyvaciją lazeriu. Vienos jų teigia, jog nepastebėta didesnio bakterijų kiekio sumažėjimo kanale, kai buvo naudota aktyvacija lazeriu.[32, 39] Kitos - nepakankamai pašalinamas biofilmas bei išplaunamos infekuotos dentino tubulės viršūniniame kanalo trečdalyje. [15, 32, 33] Vis tik didesnė dalis nurodo teigiamą poveikį bei didesnį irigacijos efektyvumą naudojantis lazeriu. Sumažėja bakterijų kiekis visame kanale. [3, 35, 36, 40]
1.5.6. Ultragarsinė aktyvacija
Ji padeda irigaciniams tirpalams lengviau pasiekti instrumentais sunkiai prieinamas vietas: lateralinius ir pridėtinius kanalus, viršūnines deltas bei sąsmauskas, tuo pačiu padidindama dezinfekcinių tirpalų poveikį. Ultragarsinių bangų perduodama energija sukelia skysčio burbuliukų susidaryma, judėjimą ir staigų sproginėjimą kanale. Endodontinio pergydymo metu ultragarsinė aktyvacija gali būti naudinga gerinant chemines tirpalų savybes, tačiau šiuo klausimu vis dar atliekami moksliniai tyrimaidėl galimo žalingo poveikio periodontui jiems patekus už danties šaknies viršūnės. [26, 33]
1.5.7. Neigiamo spaudimo irigacija
Neigiamo spaudimo irigacija imta detaliau nagrinėti dėl to, jog leidžia injekuojamam skysčiui tekėti visa kanalų sistema, išvengiant patekimo į periodontą. [11] Visą sistemą galima suskirstyti į tris dalis pagal jų pagrindinius komponentus: pagrindinis skysčio injekavimo antgaliukas (MDT), mikrokaniulė bei makrokaniulė. Visos šios dalys gali būti naudojamos vienu metu arba atskirai, priklausomai nuo klinikinės situacijos ir gydytojo pasirinktos metodikos. [11 - 13]
17
1 pav. A – pagrindinis skysčio injekavimo antgaliukas (MDT), pritvirtintas prie švirkšto su NaOCl
tirpalu; B – naudojant pagrindinį skysčio injekavimo antgaliuką (MDT) pripildoma pulpos kamera; C – kanalo spindis prieš praplovimą.
Naudojant pagrindinį skysčio injekavimo antgaliuką, pulpos kamera yra pripildoma NaOCl tirpalo antgaliuką laikant ertmės viršuje. Prie pagrindinio skysčio injekavimo antgaliuko prijungtas platesnio skersmens plastmasinis antgaliukas - skirtas greitai susiurbti atsiradusį tirpalo perteklių. Jei pirmojo etapo metu pulpos kamera ne tik pripildoma, tačiau į ją intensyviai švirkščiamas NaOCl, greitai absorbuojant plastmasiniam antgaliui pašalinami dideli infekuotų ar nekrotinių masių kiekiai.
2 pav. A – makrokaniulė; B – makrokaniulė, įeinanti į 2/3 kanalo ilgio; C – kanalo spindis po
18 Makrokaniulė yra skirta irigacinio skysčio įvedimui iki 2/3 kanalo ilgio. Pagaminta iš polipropileno, yra vienkartinė, besitvirtinanti į titaninį rankinį antgalį. Makrokaniulė yra žydros spalvos bei permatoma – tai padeda pastebėti susidariusius burbulus bei nustojusį tekėti skystį, kas nurodo užsikimšimą drožlėmis. Kaniulė ištraukiama ir mechaniškai išvalomas užsikimšimas. Tęsiama irigacija.
3 pav. A – mikrokaniulė; B – mikrokaniulė, įeinanti per visą kanalo ilgį; C – mikrokaniulė danties
šaknies viršūnėje.
Mikrokaniulės yra gaminamos iš nerūdijančio plieno, 0,32 mm diametro. Viršutinėje dalyje išsidėsčiusios dvylika 0,10 mm skersmens skylučių, esančios 0,2 ir 0,7 mm nuo adatėlės viršūnės. Pastaroji yra sferinė, todėl leidžia įeiti per visa kanalo darbinį ilgį net ir esant lenktam kanalui. Skylutės atlieka filtrų vaidmenį – neleidžia užsikišti kanalui aukštesnėse dalyse. Drožlės ir kitos viršūnėje likusios medžiagos susiurbiamos per šias skylutes ir patenka į atsiurbėją. Gamintojai nurodo, jog jos nebeefektyviomis laikomos tada, kai lieka trys ir mažiau neužsikimšusių skylučių. [12, 13]
19
2. MEDŽIAGOS IR METODAI
Tyrimui buvo atrinkti 36 apatinio žandikaulio kandžiai, turintys po vieną kanalą, negydyti endodontiškai su susiformavusiomis viršūnėmis, be rezorbcijų.
Endodontinė ertmė atverta ir suformuota naudojant prailgintą rožinį grąžtą (Diaswiss,
801L/012)greitaeigiame antgalyje (NSK S-MAX M600L, Japan), prailgintą rožinį grąžtą (Diaswiss 1LQ/012) lėtaeigiame antgalyje (NSK Ti-Max X25, Japan) ir Endo – Z tipo grąžtą (Endo – Z Bur,
Dentsply). Baigiama formuoti naudojant ultragarso aparatą (Satelec suprasson) su endodontiniu
deimantiniu antgaliu (Start – X 1, Dentsply).
Nustatomi kanalų ilgiai, praeinant juos su 6 nr. K tipo dilde (Kerr, United States). Kanalai valomi iki 15 nr.K tipo dildės (Sybron Endo, United States) po kiekvieno instrumentavimo iriguojant juos 1,25% NaOCl tirpalu. Kanalai mechaniškai valomi naudojant mašininius TF Adaptive
NiTi Endo File System (Kerr, United States) instrumentus. Kanalas valomas iki SM2 instrumento,
tarp instrumentų kanalai iriguojmi 1,25% NaOCl tirpalu. Paskutinis kanalo praplovimas buvo atliekamas naudojant 1 ml/1 kanalui 17% EDTA, ją paliekant kanale 1 min. Kanalai išsausinti sauskaisčiais (Sybron endo, SM2 TF Adaptive paper points) ir plombuoti lateralinės kondensacijos būdu naudojant SM2 dydžio gutaperčos kaištį, (Sybron Endo) pagalbinius B dydžio kaiščius (Pearl
Endopia) B dydžio kondensorių (Densply Maillefer, Switzerland) ir AdSeal užpildą (Meta Biomed).
Šaknys hermetizuotos naudojant laikiną užpildą (IRM, Densply) . Dantys trims savaitėms palikti inkubatoriuje 100% drėgmėje, 37⁰ temperatūroje, įmituojant sąlygas burnos ertmėje.
Naudojant deimantinį rožinį prailgintą grąžtą (Diaswiss, 801L/012) pašalinamas laikinas užpildas, vainikininiame trečdalyje esanti gutaperča šalinta naudojant ultragarso aparatą (Satelec suprasson) su endodontiniu deimantiniu antgaliu (Start – X 1, Dentsply). Į kanalą įlašinama eterinio apelsinų aliejaus (EcoCert). Su 6 nr. K tipo dilde padedama skysčiui penetruotuoti į gutaperčos užpildą. Palaukiama 30s. Toliau kanalas valomas rankiniais K – file intrumentais iki #15, baigiama mašininiais SM3 dydžio intrumentais. Esant nepakankamam gutaperčos tirpimui kanale, į jį pakartotinai įvedamas eterinis apelsinų aliejus. Po kiekvieno instrmentavimo kanalai praplaunami 1,25% NaOCl tirpalu.
Tiriamieji kanalai suskirstyti į dvi grupes pagal naudotą irigacinę sistemą: I - oje grupėje irigavimui buvo naudota NavyTip endodontinė adatėlė, II – oje grupėje – Endo Vac (Kerr Dental) sistema.
I grupės kanalai iriguojami naudojant irigacinę endodontinę adatą su 1,25% NaOCl, vienam kanalui sunaudojant 2ml. Paskutiniam praplovimui naudojama 1 ml 17% EDTA 1 min.
II grupės kanalai iriguojami EndoVac (Kerr Dental) sistema pagal protokolą: po kiekvieno istrumentavimo, naudojamas skysčio injekavimo antgaliukas, į kanalą įvedama 2 ml
20 1,25% NaOCl tirpalo ir po 30 sekundžių naudojant mikroatsiurbėją, tirpalas aspiruojamas 2 mm trumpiau nei kanalo darbinis ilgis. Paskutinio plovimo metu kanalas plaunamas 30s 1,25% NaOCl tirpalu. Po to įvedus mikroatsiurbėją į kanalą iki darbinio ilgio atliekama tirpalo aktyvacija 6s judinant mikroatsiurbėją aukštyn-žemyn . Paskutinis praplovimas atliekamas su 17% EDTA , plaunant 30s mikroatsiurbėją atitraukus 2 mm nuo viršūnės.
Visi kanalai išsausinti sauskaisčiais (Sybron endo, SM3 TF Adaptive paper points). Dantys atidalinti į dvi dalis pagal išilginę ašį naudojant deimantinį grąžtą (Diaswiss, 943M/050 ).
Tiriant likusį gutaperčos kiekį ant dantų šaknų sienelių panaudotas stereomikroskopas
Carl Zeiss Stemi 2000cs su vaizdų registravimo kamera AxioCam Mrc5. Gauti duomenys apdoroti
vaizdų analizės programa AxioVision 4.7. Išmatuoti kanalo spindžio plotai bei likusios gutaperčos plotai kiekviename kanalo trečdalyje.
Statistinė analizė atlikta naudojant programą SAS Base 9.3, kai pasirinktas pasikliovimo lygmuo α=0.05. Duomenų analizavimo metu buvo tikrintos statistinės hipotezės apie dviejų grupių tarpusavio lygybę veikiant skirtingiems veiksniams. Tolydžiųjų dydžių vertinimui naudotas vidurkis ir standartinis nuokrypis (SD).
Mantel-Haenszel testu buvo vertinamas kanalo paviršiaus plotas su likusia gutaperča skirtinguose kanalo trečdaliuose. Exact testu tirta kanalo paviršiaus ploto su likusia gutaperča priklausomybė nuo metodo.
21
3. REZULTATAI
Atlikus rezultatų statistinę analizę, pastebėtas skirtumas tarp grupių, kuriose buvo tirtas kanalo paviršiaus plotas su likusia gutaperča. Grupėje, kurios irigacijai buvo naudojama Endo Vac irigacinė sistema, kanalo paviršiaus plotas su likusia gutaperča yra mažesnis (2,21 %, SD 0,88) nei naudojant Navy Tip adatėlę (7,17 %, SD 3,70). (4 pav.) Rezultatas tarp grupių statistiškai reikšmingai skyrėsi (p=0,0345).
4 pav. Kanalo paviršiaus ploto su likusia gutaperča palyginimas tarp skirtingų metodų.
Nagrinėjant rezultatus, gautus naudojant NavyTip adatėlę skirtinguose kanalo aukščiuose, nustatyta, kad mažiausiai gutaperča padengtos buvo vidurinės kanalo dalys (3,94 %, SD 1,16). Daugiausiai gutaperčos likę viršūniniuose kanalo trečdaliuose (12,82 %, SD 5,22). Rezultatas kanalo trečdaliuose statistiškai reikšmingai skyrėsi (p=0,0249). (5 pav.)
0 1 2 3 4 5 6 7 8
Navy Tip Endo Vac
KA N A LO P A V IR ŠIA US PL O TA S SU LIKUS IA G UT A PE R ČA ( % ) IRIGAVIMO METODAS
22
5 pav. Kanalo paviršiaus ploto su likusia gutaperča kiekis skirtinguose kanalo trečdaliuose,
naudojant „NavyTip“ adatėlę.
Analizuojant rezultatus, gautus naudojant Endo Vac irigacinę sistemą skirtinguose kanalo aukščiuose, nustatyta, jog mažiausiai gutaperča padengtos buvo vainikinės kanalo dalys (2,61 %, SD 0,11). Daugiausiai gutaperčos likę viršūniniuose kanalo trečdaliuose (8,63 %, SD 4,36). Rezultatas kanalo trečdaliuose statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,6556). (6 pav.)
6 pav. Kanalo paviršiaus ploto su likusia gutaperča kiekis skirtinguose kanalo trečdaliuose,
naudojant „Endo Vac“ irigacinę sistemą. 0 2 4 6 8 10 12 14
Vainikinis Vidurinis Viršūninis
KA N A LO P A V IR ŠIA US PL O TA S SU LIKUS IA G UT A PE R ČA ( % ) KANALO TREČDALIS
23 Lyginant kanalo paviršiaus plotus su likusia gutaperča skirtinguose kanalo aukščiuose abiejuose grupėse nustatyta, kad viršūniniame trečdalyje daugiau plombinės medžiagos liko naudojant Navy Tip adatėlę irigacijai (12,82 %, SD 5,22) nei naudojantis Endo Vac sistema (8,63 %, SD 4,36). Rezultatas tarp grupių statistiškai reikšmingai skyrėsi (p=0,0238). (7 pav.)
7 pav. Metodų palyginimas viršūniniame trečdalyje.
Nustatyta, kad kanalo paviršiaus plotas su likusia gutaperča viduriniame trečdalyje statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp grupių (p=0,0448): Navy Tip adatėlė (3,92 %, SD 1,31), Endo Vac irigacinė sistema (3,83 %, SD 0,71). (8 pav.)
8 pav. Metodų palyginimas viduriniame trečdalyje.
3,78 3,8 3,82 3,84 3,86 3,88 3,9 3,92 3,94
Navy Tip Endo Vac
KA N A LO P A V IR ŠIA US PL O TA S SU LIKUS IA G UT A PE R ČA ( % ) IRIGACIJOS METODAS
24 Vainikiniame trečdalyje daugiau medžiagos liko irigacijai naudojant Navy Tip adatėlę (3,94 %, SD 1,88) nei naudojantis Endo Vac irigacine sistema (2,61 %, SD 0,71). Rezultatai statistiškai reikšmingai skyrėsi (p=0,0368). (9 pav.)
9 pav. Metodų palyginimas vainikiniame trečdalyje.
0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5
Navy Tip Endo Vac
KA N A LO P A V IR ŠIA US PL O TA S SU LIKUS IA G UT A PE R ČA ( % ) IRIGACIJOS METODAS
25
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Versiani M.A., kartu su bendraautoriais, atliko tyrimą, kurio metu lygino teigiamo ir
neigiamo spaudimo iragacijos efektyvumą krūminiuose dantyse, šalinant kietųjų audinių drožles po instrumentavimo. Prieš atliekant tyrimą, visi dantys buvo skanuojami MCT ir atrinkti tik tie, kurių viršūninėje dalyje buvo stebimos sąsmaukos. Nei vienu, nei kitu metodu nepavyko visiškai pašalinti drožlių, tačiau statistiškai reikšmingai mažiau jų buvo rasta naudojant Endo Vac sistemą. [41] Gauti rezultatai sutampa su atlikto tyrimo rezultatais, nors skyrėsi sąlygos: veinu atveju buvo atliekamas pergydymas kandžiuose, kitu – pirminis endodontinis gydymas krūminiuose dantyse. Kiekvienas bandymas turėjo apsunkinantį veiksnį: mūsų atlikto tyrimo metu buvo šalinama plombinė kanalo medžiaga, Versiani ir kt. atlikto tyrimo metu - sudėtinga anatomija. Abu tyrimai įrodo neigiamo spaudimo irigacijos pranašumą.
Nagrinėjamo metodo pranašumą dantyse su nesusiformavusiomis ir neužsidariusiomis viršūnėmis pastebėjo Jamleh A., su kolegomis atlikęs ex vivo tyrimą. Jo metu analizuojami a/ž kandžiai. Lyginant su pasyvia irigacija, statistiškai reikšmingai mažesnė irigacinio tirpalo prastūmimo rizika bei didesnis pašalintų drožlių kiekis viršūninėje dalyje. [42] EndoVac pranašumas aptartuose straipsniuose geresnis nei atliktame tyrime. Tai galėjo lemti didesnė NaOCl koncentracija (tiek Versiani, tiek Jamleh A. su kolegomis naudojo 5,25 – 6% tirpalą), mechaninis paruošimas
Protaper Gold mašininiais instrumentais, kurie formuoja didesnį kanalo konusą nei TF Adaptive
sistema, sunaudotas didesnis kiekis irigacinio tirpalo bei svarbiausias veiksnys – aptartuose straipsniuose nebuvo atliekamas pergydymas.
Gade V. J. su bendraautoriais atliko tyrimą, kuris savo metodologija skyrėsi tik
pasirinkta dantų grupe (apatinio žandikaulio pirmieji premoliarai) ir efektyvumas tirtas po pirminio endodontologinio gydymo. Naudotas tokios pat koncentracijos NaOCl tirpalas (1,25%), TF Adaptive sistemos mašiniai instrumentai, kuriais kanalai formuoti iki SM3 dydžio (šiame tyrime po pergydymo kanalai taip pat buvo baigti to paties dydžio instrumentu). Rezultatai analizuoti SEM. Atlikta statistinė analizė parodė labai panašius rezultatus: naudojant EndoVac sistemą likusių drožlių kiekis statistiškai reikšmingai mažesnis nei iriguojant paprasta adatėle. Nei vienu metodu nepavyko visiškai pašalinti drožlių, tačiau viršūniniame trečdalyje tik 6,98% kanalo sienos buvo padengtos drožlėmis. [43] Atliktame tyrime, po pergydymo viršūniame trečdalyje kanalo sienelės plotas su likusia gutaperča buvo 8,63% - rezultatai skiriasi tik 1,65% . Šis pavyzdys labai aiškiai vaizduoja neigiamo spaudimo irigacijos efektyvumą vienašakniuose dantyse. Sėkmingam rezultatui įtakos gali turėti ir tinkamai suderintas mechaninis apdirbimas su irigacine sistema. Sybron Endo neigiamo spaudimo irigacijos sistemos gamintojai orientavosi į mažesnio konuso kanalus viduriniame ir vainikiniame trečdalyje. Šiuo atveju jokios kitos irigatoriaus aktyvavimo sistemos nėra efektyvios, nes per mažas spindis
26 drožlėms ištekėti iš kanalo. Tuo tarpu TF Adaptive mašininė sistema taip pat leidžia formuoti siauresnį kanalo spindį. Apibendrinant lygintus straipsnius būtina įžvelgti ir dar vieną išvadą, jog geriausius rezultatus gydytojui leidžia pasiekti tik suderintas mechaninis bei cheminis kanalų paruošimas ir naudojamos sistemos.
PADĖKA
Mokslinio darbo vadovei Dr. Živilei Grabliauskienei, LSMU MA Anatomijos institutui, Gyd. od. Donatui Kalkiui, Šv. Kristaforo odontologijos klinikos savininkams Giedrei ir Gintautui Gumbelevičiams.
27
IŠVADOS
1) Naudojant NavyTip adatėlę daugiausia gutaperčos buvo pašalinta viduriniame kanalo trečdalyje.
2) Naudojant EndoVac irigacinę sistemą daugiausia gutaperčos buvo pašalinta vainikiniame trečdalyje.
3) Nepriklausomai nuo pasirinkto irigacijos metodo, didžiausias kanalo paviršiaus plotas su likusia gutaperča yra viršūniniame trečdalyje.
4) Kanalo paviršiaus plotas su likusia gutaperča, naudojant EndoVac irigacinę sistemą, yra tris kartus mažesnis nei atliekant irigaciją NavyTip adatėle.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Remiantis gautais duomenimis, neigiamo spaudimo irigacija padidino gydymo efektyvumą, šalinant gutaperčą iš dantų šaknų kanalų, todėl šis metodas patikimai gali būti naudojamos gydytojo – odontologo ar odontologo specialisto atliekamų endodontologinių procedūrų metu.
28
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Efficacy of Different Methods for Removing Root Canal Filling Material in Retreatment - An In-vitro Study; Swetha Kasam and Annapoorna Ballagere Mariswamy; J Clin Diagn Res. 2016 Jun; Prieiga internete: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4963757/
2. Modern Endodontic Principles Part 4: Irrigation. Darcey J, Jawad S, Taylor C, Roudsari RV, Hunter M.; Dent Update. 2016 Jan-Feb. Prieiga internete: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27024899
3. Ultrasonic versus sonic activation of the final irrigant in root canals instrumented with rotary/reciprocating files: An in-vitro scanning electron microscopy analysis; Neha Deepak Khalap, Sharad Kokate, and Vibha Hegde; J Conserv Dent. 2016 Jul-Aug; 19. Prieiga internete: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4979287/ 4. Six-month healing success rates after endodontic treatment using the novel GentleWave™ System: The pure
prospective multi-center clinical study; Asgeir Sigurdsson, Khang T. Le, Stacey M. Woo, Shahriar A. Rassoulian, Kimberly McLachlan, Farah Abbassi and Randy W. Garland; J Clin Exp Dent. 2016 Jul. Prieiga internete: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4930639/
5. Failure of endodontic treatment: The usual suspects; Sadia Tabassum1 and Farhan Raza Khan1; Eur J Dent. 2016 Jan-Mar; 10(1): 144–147. Prieiga internete: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4784145/ 6. Song M, Kim HC, Lee W, Kim E. Analysis of the cause of failure in nonsurgical endodontic treatment by
microscopic inspection during endodontic microsurgery. J Endod. 2011;37:1516–9. Prieiga internete: https://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii/S0099-2399(11)00817-X
7. Efficacy of Different Methods for Removing Root Canal Filling Material in Retreatment - An In-vitro Study; Swetha Kasam and Annapoorna Ballagere Mariswamy; J Clin Diagn Res. 2016 Jun; Prieiga internete: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4963757/
8. Ultrasonic versus sonic activation of the final irrigant in root canals instrumented with rotary/reciprocating files: An in-vitro scanning electron microscopy analysis; Neha Deepak Khalap, Sharad Kokate, and Vibha Hegde; J Conserv Dent. 2016 Jul-Aug; 19. Prieiga internete: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4979287/ 9. Akpinar KE, Altunbas D, Kustarci A. The efficacy of two rotary NiTi instruments and H files to remove
gutta-percha from root canals. Med Oral Patol Oral Cir Bucal. 2012;17. Prieiga internete: http://www.medicinaoral.com/pubmed/medoralv17_i3_p506.pdf
10. New Technologies to Improve Root Canal Disinfection; Gianluca Plotino, Teresa Cortese, Nicola M. Grande, Denise P. Leonardi , Gianni Di Giorgio, Luca Testarelli, Gianluca Gambarini; Braz. Den J. vol.27 no. 1 Ribeirão Preto Jan./Feb. 2016. Prieiga internete: http://www.scielo.br/scielo.php?script=sci_arttext&pid=S0103-64402016000100003&lng=en&nrm=iso&tlng=en
11. Braz Oral Res. 2015;29(1):S1806-83242015000100308. doi: 10.1590/1807-3107BOR-2015.vol29.0129. Epub 2015 Oct 9. Antimicrobial efficacy of the EndoVac system plus PDT against intracanal Candida albicans: an ex
vivo study. de Miranda RG1, Gusman HD2, Colombo AP1. Prieiga internete:
http://www.scielo.br/scielo.php?script=sci_arttext&pid=S1806-83242015000100308&lng=en&nrm=iso&tlng=en
12. Dent Today. 2008 Aug;27(8):106, 108-11.The EndoVac method of endodontic irrigation, Part 3: System components and their interaction. Prieiga internete: http://www.dentistrytoday.com/endodontics/1023--sp-280460371
13. Aust Endod J. 2017 Feb 2. doi: 10.1111/aej.12162. Does apical negative pressure prevent the apical extrusion of debris and irrigant compared with conventional irrigation? A systematic review and meta-analysis. Romualdo PC1, de Oliveira KM1, Nemezio MA1, Küchler EC1, Silva RA1, Nelson-Filho P1, Silva LA1. Prieiga internete: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/aej.12162/abstract
14. Quality guidelines for endodontic treatment: consensus report of the European Society of Endodontology; Prieiga internete: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1365-2591.2006.01180.x/abstract\
15. Effect of EndoActivator and Er,Cr:YSGG laser activation of Qmix, as final endodontic irrigant, on sealer penetration: A Confocal microscopic study; Sarika Chaudhry,corresponding author1 Sudha Yadav,2 Sangeeta Talwar,3 and Mahesh Verma4;J Clin Exp Dent. 2017 Feb; 9(2): e218–e222. Prieiga internete: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5303321/
16. Braz Oral Res. 2011 May-Jun;25(3):205-9. Effectiveness of gutta-percha and Resilon in filling lateral root canals using the Obtura II system. Prieiga internete: http://www.scielo.br/scielo.php?script=sci_arttext&pid=S1806-83242011000300003&lng=en&nrm=iso&tlng=en
17. Effectiveness of X-ray computed microtomography to determine structureproperty relationships of Gutta-percha; Liudi ZHANG1,2, Christopher JOUBERT3, George BRUDER3, Kai YANG2, Alexa ASEEL-FINE4, Keith JONES5 and Miriam RAFAILOVICH2; Dent Mater J. 2017 Feb 1. doi: 10.4012/dmj.2015-441 Prieiga internete: https://www.jstage.jst.go.jp/article/dmj/advpub/0/advpub_2015-441/_pdf
29 18. Assessment of Root Canal Filling Removal Effectiveness Using Micro-computed Tomography: A Systematic Review. Rossi-Fedele G1, Ahmed HM2. J Endod. 2017 Feb 14. pii: S0099-2399(16)31025-1. doi: 10.1016/j.joen.2016.12.008. Prieiga internete: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/28214018
19. Retreatability of two endodontic sealers, EndoSequence BC Sealer and AH Plus: a micro-computed tomographic comparison.Oltra E1, Cox TC2, LaCourse MR3, Johnson JD1, Paranjpe A1. Restor Dent Endod. 2017 Feb;42(1):19-26. doi: 10.5395/rde.2017.42.1.19. Epub 2016 Dec 8; Prieiga internete:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5299751/
20. In vitro evaluation of antimicrobial activity of different Gutta-percha points and calcium hydroxide pastes Ashu Jhamb, Vishwajit Rampratap Chaurasia,1 Vinay kumar S. Masamatti,1 Jai Hans Agarwal,2 Samarth Tiwari,3 and Divya Nair4; J Int Soc Prev Community Dent. 2014 May-Aug; 4(2): 92–95. Prieiga internete: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4170551/
21. Radicular Perforation Repair with Mineral Trioxide Aggregate: A Case Report with 10-Year Follow-up; Leopoldo Cosme-Silva,1 Breno Carnevalli,2 Vivien Thiemy Sakai,3,* Naiana Viana Viola,3 Leon Franco de Carvalho,1 and Elaine Manso Oliveira Franco de Carvalho3; Open Dent J. 2016; 10: 733–738. Prieiga internete: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5299576/
22. Physicochemical Properties of Epoxy Resin-Based and Bioceramic-Based Root Canal Sealers; Ju Kyung Lee, 1 Sang Won Kwak, 1 Jung-Hong Ha, 2 WooCheol Lee, 3 and Hyeon-Cheol Kim 1; Bioinorg Chem Appl. 2017;
2017: 2582849. Published online 2017 Jan 22. Prieiga internete:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5292198/
23. Discoloration Potential of Endodontic Sealers: A Brief Review. Tour Savadkouhi S, Fazlyab M. Iran Endod J. 2016 Fall;11(4):250-254. Review. Prieiga internete: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5069898/ 24. Porosity and sealing ability of root fillings with gutta-percha and BioRoot RCS or AH Plus sealers. Evaluation
by three ex vivo methods. Viapiana R1, Moinzadeh AT2, Camilleri L3, Wesselink PR2, Tanomaru Filho M1,
Camilleri J4. Int Endod J. 2016 Aug;49(8):774-82. Prieiga internete:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26199130
25. Quantitative and qualitative analysis of microorganisms in root-filled teeth with persistent infection: Monitoring of the endodontic retreatment; Marcos S. Endo,1 Caio C. R. Ferraz,1 Alexandre A. Zaia,1 Jose F. A. Almeida,1 and Brenda P. F. A. Gomes1; Eur J Dent. 2013 Jul-Sep; 7(3): 302–309. Prieiga internete: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4053619/
26. Iran Endod J. 2017 Winter;12(1):25-28. doi: 10.22037/iej.2017.05. The Efficacy of Passive Ultrasonic Activation of Organic Solvents on Dissolving Two Root Canal Sealers. Trevisan L1, Huerta IR1, Michelon C2,
Bello MC2, Pillar R2, Souza Bier CA3. Prieiga internete:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5282374/
27. Hülsmann M, Drebenstedt S, Holscher C. Shaping and filling root canals during root canal re-treatment. Endod Topics. 2011;19:74-124. Prieiga internete: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1601-1546.2011.00264.x
28. J Clin Exp Dent. 2016;8(4):e355-60. Journal section: Operative Dentistry and Endodontics; In vitro evaluation of efficacy of different rotary instrument systems for gutta percha removal during root canal retreatment;Mercy Joseph 1, Jyoti Ahlawat 2, Amit Malhotra 2, Murali Rao 3, Abhimanyu Sharma 4, Sangeeta Talwar. Prieiga internete: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5045680/
29. Sae-Lim V, Rajamanickam I, Lim BK, Lee HL. Effectiveness of Profile .04 taper rotary instruments in
endodontic retreatment. J Endod.2000;26:100-4 Prieiga internete:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/11194370
30. Comparison of different retreatment techniques and root canal sealers: a scanning electron microscopic study. Simsek N1, Keles A1, Ahmetoglu F1, Ocak MS1, Yologlu S2.; Braz Oral Res. 2014;28. pii:
S1806-83242014000100221. Epub 2014 May 16. Prieiga internete:
http://www.scielo.br/scielo.php?script=sci_arttext&pid=S1806-83242014000100221&lng=en&nrm=iso&tlng=en
31. Microsc Res Tech. 2015 May;78(5):356-62. doi: 10.1002/jemt.22481. Epub 2015 Mar 4.Evaluation of surface alterations in different retreatment nickel-titanium files: AFM and SEM study.Can Sağlam B1, Görgül G. Prieiga internete: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25736462
32. Song M, Kim HC, Lee W, Kim E. Analysis of the cause of failure in nonsurgical endodontic treatment by microscopic inspection during endodontic microsurgery. J Endod. 2011;37:1516–9. Prieiga internete: https://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii/S0099-2399(11)00817-X
33. Mohammadi Z, Shalavi S, Giardino L, Palazzi F, Asgary S. Impact of Ultrasonic Activation on the Effectiveness of Sodium Hypochlorite: A Review. Iran Endod J. 2015;10(4):216–20.
34. A comparison between two negative pressure irrigation techniques in simulated immature tooth: an ex vivo study. Jamleh A1, Fukumoto Y2, Takatomo Y2, Kobayashi C3, Suda H3, Adorno CG4. Clin Oral Investig. 2016
30 Jan;20(1):125-31. doi: 10.1007/s00784-015-1489-1. Epub 2015 May 13. Prieiga internete: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25963721
35. Vera, J; Arias, A; Romero, M. Dynamic movement of intracanal gas bubbles during cleaning and shaping procedures: the effect of maintaining apical patency on their presence in the middle and cervical thirds of human
root canals - an in vivo study. J Endod 2012;38:200-203. Prieiga internete:
http://www.jendodon.com/article/S0099-2399(11)01244-1/fulltext
36. Caron, G; Nham, K; Bronnec, F; Machtou, P. Effectiveness of different final irrigant activation protocols on smear layer removal in curved canals. J Endod 2010;36:1361-1366. Prieiga internete: http://www.jendodon.com/article/S0099-2399(10)00288-8/fulltext
37. Gu, LS; Kim, JR; Ling, J; Choi, KK; Pashley, DH; Tay, FR. Review of contemporary irrigant agitation techniques and devices. J Endod 2009;35:791-804 Prieiga internete: http://www.jendodon.com/article/S0099-2399(09)00199-X/fulltext
38. Dent Mater J. 2014;33(6):786-91. Epub 2014 Oct 11.Retreatment of flat-oval root canals with a self-adjusting file: an SEM study. Keleş A1, Şimşek N, Alçin H, Ahmetoglu F, Yologlu S. Prieiga internete: https://www.jstage.jst.go.jp/article/dmj/33/6/33_2014-054/_pdf
39. De Moor, RJ; Blanken, J; Meire, M; Verdaasdonk, R. Laser induced explosive vapor and cavitation resulting in effective irrigation of the root canal. Part 2: evaluation of the efficacy. Lasers Surg Med 2009;41:520-523. Prieiga internete: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/lsm.20797/full
40. Arslan, H; Capar, ID; Saygili, G; Gok, T; Akcay, M. Effect of photon-initiated photoacoustic streaming on removal of apically placed dentinal debris. Int Endod J 2014;47:1072-1077. Prieiga internete: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/iej.12251
41. Micro-CT evaluation of the efficacy of hard-tissue removal from the root canal and isthmus area by positive and negative pressure irrigation systems. Versiani MA1, Alves FR2, Andrade-Junior CV3, Marceliano-Alves MF2, Provenzano JC2, Rôças IN2, Sousa-Neto MD4, Siqueira JF Jr2; Int Endod J. 2016 Nov;49(11):1079-1087. Prieiga internete: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26459183
42. A comparison between two negative pressure irrigation techniques in simulated immature tooth: an ex vivo study. Jamleh A1, Fukumoto Y2, Takatomo Y2, Kobayashi C3, Suda H3, Adorno CG4. Clin Oral Investig. 2016 Jan;20(1):125-31. doi: 10.1007/s00784-015-1489-1. Epub 2015 May 13. Prieiga internete: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25963721
43. Effects of various irrigation/aspiration protocols on cleaning of flattened root canals. Mendonça DH1, Colucci V1, Rached-Junior FJ1, Miranda CE1, Silva-Sousa YT1, Silva SR1. Braz Oral Res. 2015;29. Prieiga internete: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26154369
31
PRIEDAI
Nuotraukų šaltinis: darbo autorės Austėjos Kalkienės nuotraukos. 1 Priedas. Tyrimui naudoti a/ž kandžiai po plombavimo prieš perkeliant į inkubatorių.
32 Injekuojamas tirpalas į kanalą.
33 Tirpalas aspiruojamas mikrokaniule per visą darbinį ilgį.
3 Priedas. Stereomikroskopu Carl Zeiss Stemi 2000cs su vaizdų registravimo kamera AxioCam Mrc5 fotografuoti dantys.
34 Po irigavimo EndoVac irigacine sistema.
35 Po irigavimo NavyTip adatėle
