Alvita Dūdėnaitė
5 kursas, 4 grupėDANTŲ ŠAKNŲ KANALŲ PLOMBAVIMO METODO
ĮTAKA ENDODONTINĖS CHIRURGIJOS REZULTATUI
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
Med. m. dr. Greta Lodienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA
DANTŲ ŠAKNŲ KANALŲ PLOMBAVIMO METODO ĮTAKA ENDODONTINĖS CHIRURGIJOS REZULTATUI
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ……… Darbo vadovas………
(parašas) (parašas) ……… .……… (vardas, pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)
20….m. ………. 20….m. ……….
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas:………...
Recenzentas:……….
(mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)
Recenzavimo data:……… Eil
.N r.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2
Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0 4 Įvadas,
tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0 5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11
Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio
patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas
(1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0 25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0 26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0 27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami
literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas
moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0 32
Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar
jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33 Bendri
reikalavimai Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas 35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai 36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas 38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.
) 40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų. Recenzento pastabos: ___________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________
TURINYS
SANTRAUKA ... 8
SUMMARY ... 9
ĮVADAS ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1. Kada atlikti endodontinę chirurgiją? ... 12
1.2. Tradicinė endodontinė chirurgija ir endodontinė mikrochirurgija ... 13
1.3. Pasiruošimas šaknies viršūnės rezekcijai ... 13
1.4. Apikoektomija ... 14
1.5. Retrogradinės ertmės paruošimas ... 16
1.6. Retrogradinės ertmės plombinės medžiagos ir jų palyginimas ... 17
1.7. Ortogradinio ir retrogradinio plombavimo palyginimas ... 19
1.8. Pooperacinė priežiūra ... 20
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 21
2.1. Tiriamųjų atranka ... 21
2.2. Klinikinis pacientų tyrimas ... 21
2.3. Rentgenologinis pacientų tyrimas ... 22
2.4. Statistinės analizės metodai ... 25
3. REZULTATAI ... 26
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 34
IŠVADOS ... 38
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 39
DANTŲ ŠAKNŲ KANALŲ PLOMBAVIMO METODO ĮTAKA ENDODONTINĖS CHIRURGIJOS REZULTATUI
SANTRAUKA
Kai konservatyvus endodontinis gydymas nepadeda pasiekti norimų rezultatų, yra indikuotinas chirurginis gydymas. Kokybiškas ortogradinis ir retrogradinis šaknų kanalų užpildymas yra neatsiejama sėkmingo chirurginio gydymo dalis.
Darbo tikslas – įvertinti endodontinės chirurgijos baigtį, kai kanalai plombuoti orto-/retrogradiniu būdu.
Atliktas retrospektyvinis tyrimas LSMU ligoninės Kauno klinikose. Tyrime dalyvavo pacientai, kuriems 2014–2017 metais Dantų ir burnos ligų ir Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikose atlikta danties šaknies viršūnės rezekcija. Atrankos kriterijai – apikoektomija daryta ne anksčiau nei prieš 1 metus, danties šaknies kanalas plombuotas MTA, danties šaknies kanalas pildytas ortogradiniu arba retrogradiniu būdu. Tyrime dalyvavo 22 pacientai. Apikoektomija su retrogradiniu plombavimu atlikta 11 pacientų (17 dantų), su ortogradiniu plombavimu – 11 pacientų (16 dantų). Informacija apie tiriamuosius dantis surinkta iš pacientų ambulatorinių kortelių, atliekant apklausą, įvertinant klinikinių bei rentgenologinių tyrimų rezultatus. Klinikinio tyrimo metu buvo patikrintas rezekuoto danties paslankumas, jautrumas perkusijai ir palpacijai, apie dantį esančių minkštųjų audinių paraudimas, paburkimas, fistulės atsiradimas. Rentgenologinėse nuotraukose, remiantis Rud ir Morty vertinimo kriterijais, įvertinta viršūninio apydančio kaulo destrukcijos gijimo eiga po danties šaknies viršūnės rezekcijos. Dantys, plombuoti ortogradiškai ir retrogradiškai, palyginti tarpusavyje. Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta su SPSS 17.0 programa. Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu.
Tiriamųjų grupėje, kai kanalai buvo plombuoti retrogradiniu būdu - 88,2 % atvejų nustatytas sėkmingas gydymo rezultatas, o grupėje, kai kanalai plombuoti ortogradiniu būdu – 87,5 %. Tyrimo rezultatai abiejose grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
Praėjus daugiau nei vieneriems metams, nepriklausomai nuo plombavimo metodo, endodontinė chirurgija yra sėkminga. Endodontinės chirurgijos baigčiai dantų šaknų kanalų plombavimo metodas įtakos neturi.
Raktiniai žodžiai: apikoektomija, endodontinė mikrochirurgija, šaknies viršūnės rezekcija, retrogradinis plombavimas, ortogradinis plombavimas.
THE INFLUENCE OF ROOT CANAL OBTURATION METHOD ON THE RESULTS OF ENDODONTIC SURGERY
SUMMARY
Unsuccessful conservative endodontic treatment is an indication for endodontic surgery. A well performed orthograde or retrograde root canal obturation is inseparable from successful surgical treatment.
Aim of the work – to evaluate the outcome of endodontic surgery when root canal obturation is performed using ortho-/retrograde methods.
A retrospective study was perfomed in Lithuanian University of Health Sciences‘s hospital Kaunas clinics. Study participants were patients of Department of Dental and Oral Pathology and Department of Maxillofacial Surgery. Apicoectomy was performed during the years 2014-2017. Inclusive criteria – at least one year has passed after epicoectomy was performed, root canal was filled with MTA using orthograde or retrograde method. Study included 22 patients. Apicoectomy with retrograde filling was performed on 11 patients (17 teeth), with orthograde filling was performed on 11 patients (16 teeth). Information about the treated teeth was collected from medical cards, survey, clinical and radiographical examinations. Resected teeth mobility, tenderness to percussion and palpation, soft tissue swelling, fistula were examined during the clinical examination. During radiographical examination all periapical images were scored according to the criteria described by Rudd et al and Molven et al. Teeth obturated orthogradically and retrogradically were compared. Statistical data analysis was performed using SPSS 17.0 software. Differences considered statistically significant when p<0,05.
Teeth with retrograde filling showed 88,2 % complete healing, while ones with orthograde filling showed 87,5 % complete healing. Differences statistically insignificant (p<0,05).
After more than one year endodontic surgery is successful despite of which root canal obturation method was used.
Key words: apicoectomy, endodontic microsurgery, root end surgery, retrograde fiiling, orthograde filling.
10
ĮVADAS
Kai pirminis endodontinis gydymas nepadeda pasiekti norimų rezultatų, lėtinis viršūninio apydančio kaulo destrukcijos židinys negyja, yra atliekamas konservatyvus endodontinis pergydymas. Tačiau kartais šis gydymo metodas yra nesėkmingas ir/ar esant tam tikroms indikacijoms yra indikuotinas chirurginis gydymas. Sėkmingas chirurginis endodontinis gydymas priklauso nuo teisingai nustatytos diagnozės, gydymo metodo pasirinkimo ir jo kokybiško atlikimo, gydytojo įgūdžių bei naudojamų priemonių ir medžiagų [1]. Apikoektomija gali būti atliekama tradiciniu arba šiuolaikiniu mikrochirurgijos metodu [2, 3]. Įvairių autorių duomenimis, mikrochirurginiu būdu atliktos apikoektomijos sėkmė – 76–97 % [3–9], o tradiciniu būdu – 40–90 % [2, 3].
Šaknies viršūnės rezekcijos tikslai: pašalinti viršūninio apydančio kaule esančią infekciją, svetimkūnius bei minkštųjų audinių pažeidimus, tokius kaip viršūninio apydančio granuliomos ir šaknies cistos [5]. Labai svarbu teisingai paruošti ir sandariai užpildyti danties šaknies kanalą, kad kanale esantys mikroorganizmai nepatektų į viršūninio apydančio audinius ir nesutrukdytų kaulo defekto atsistatymui. [10]. Šaknies viršūnės rezekcija gali būti atliekama dviem būdais – prieš tai kanalą paruošus chemomechaniškai ir užplombavus ortogradiniu būdu arba operacijos metu, po šaknies viršūnės rezekcijos, suformuojant retrogradinę ertmę ir ją užplombuojant [11]. Ortogradiniam ir retrogradiniam kanalo plombavimo metodams anksčiau buvo naudota daug įvairių užpildų, tačiau šiais laikais endodontinėje chirurgijoje naudojami biokeraminiai užpildai (MTA, Biodentinas ir kt.) [3, 12]. Biokeraminės medžiagos tinkamos dėl savo ypatingai gero biosuderinamumo, tvirtumo, atsparumo drėgmei bei itin geros adaptacijos prie šaknies kanalo sienelių [13]. Plombavimo metodo ir medžiagos pasirinkimą dažnai nulemia klinikinė situacija, turima įranga bei asmeninis gydytojo pasirinkimas. M. A. A. Hany teigia, kad jeigu įmanoma danties šaknies kanalą kokybiškai mechaniškai apdoroti, dezinfekuoti ir kokybiškai užpildyti ortogradiškai, retrogradinis plombavimas apikoektomijos metu nėra būtinas [14]. Tačiau dalis mokslininkų įsitikinę, kad apikoektomija neįsivaizduojama be retrogradinio plombavimo [1, 15, 16]. Yra atvejų, kai ortogradinis plombavimas yra neįmanomas, pavyzdžiui, dantis protezuotas storais ir ilgais kaiščiais, kurių išėmimas yra per daug rizikingas, arba neįmanoma atlikti kokybiško ortogradinio plombavimo ir užtikrinti sandarumo šaknies viršūniniame trečdalyje, tokiu atveju yra atliekamas retrogradinis plombavimas [1, 17].
11 Iki šiol yra atlikta daug tyrimų, nagrinėjančių skirtingus apikoektomijos metodus bei gautus rezultatus. Nėra standarto, kaip turėtų būti atliekama šaknies viršūnės rezekcija, visos priemonės ir metodai yra teisingi, jeigu jais pasiekiamas geras gydymo rezultatas [10].
Išanalizavus įvairių gydytojų atliktus mokslinius tyrimus apie plombavimo įtaką apikoektomijos rezultatui, galima būtų suformuoti hipotezę, kad kanalą plombuojant ortogradiniu ar retrogradiniu būdu gydymo sėkmė turėtų būti panaši ir reikšmingai nesiskirti.
Tyrimo tikslas: įvertinti endodontinės chirurgijos baigtį, kai kanalai plombuoti orto-/retrogradiniu būdu.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti endodontinės chirurgijos sėkmę po danties šaknies viršūnės rezekcijos praėjus daugiau nei 1 metams.
2. Palyginti gydymo rezultatus po endodontinės chirurgijos, kai kanalai plombuoti orto-/retrogradiniu būdu.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Kada atlikti endodontinę chirurgiją?
Prieš atliekant danties šaknies viršūnės rezekciją, reikia labai gerai apsvarstyti konservatyvaus kanalo pergydymo galimybę. Įvairių tyrimų duomenimis konservatyvaus kanalų pergydymo sėkmė yra 76–80 % [18-20]. Chirurgiją rekomenduojama atlikti tik tada, kai konservatyvus pergydymas neįmanomas, kai kokybiškai pergydžius kanalą išlieka viršūninio apydančio uždegimas arba išsivysto periostito simptomatika ar viršūninio apydančio kaulo rezorbcija [2]. Endodontinė chirurgija atliekama, kai dėl sudėtingos danties anatomijos neįmanomas kokybiškas konservatyvus gydymas. Danties šaknies viršūnės rezekcija atliekama, kai viršūniniame šaknies trečdalyje yra dvigubo linkio, nepraeinami kanalai, išorinė šaknies rezorbcija. Gydymo metu įvykus komplikacijoms – laiptui, perforacijai, už šaknies kanalo ribų prastumtam svetimkūniui, plombinei medžiagai, atsidalinus instrumentui, ar kitiems defektams – reikia atlikti chirurginį gydymą [11]. Indikacija šaknies viršūnės rezekcijai taip pat gali būti ir horizontalus šaknies lūžis viršūniniame šaknies trečdalyje ar kanale esantis ilgas ar stambus kaištis, kurio išėmimas gali nulemti šaknies lūžį [17]. Išskirtiniais atvejais šaknies viršūnės rezekcija gali būti atliekama pirminio endodontinio gydymo metu [11].
Endodontinės chirurgijos kontraindikacijos – anatominiai aspektai, sisteminės ligos, neišnaudota konservatyvaus pergydymo galimybė ir nežinoma apieviršūninio židinio priežastis [11]. Anatomija, neleidžianti atlikti chirurginių procedūrų – su viršutinio žandikaulio sinusu ar nosies ertme susisiekiančios dantų šaknys, per arti apatinio žandikaulio nervo esančios ar su juo tiesiogiai susisiekiančios šaknys, per trumpos dantų šaknys, blogos prognozės bei nerestauruojami dantys. Sisteminės ligos – širdies ir kraujagyslių sistemos bei kraujo ligos, nekontroliuojamas cukrinis diabetas, įvairios mirtinos ligos ir itin silpna imuninė sistema – kontraindikacijos endodontinei chirurgijai. Esant nežinomai apieviršūninio židinio priežasčiai, nerekomenduojama imtis chirurginių veiksmų. Diagnozuojant viršūninį apydančio audinių uždegimą, labai svarbu įvertinti jo priežastį ir diferencijuoti nuo ne endodontologinės patologijos. Nekokybiškas vainiko užpildas ar restauracija su kraštiniu mikropralaidumu gali būti negyjančio apieviršūninio židinio priežastimi. Neįvertinus visų šių veiksnių, tai gali nulemti ne tik konservatyvaus, bet ir chirurginio gydymo nesėkmę [11].
13
1.2. Tradicinė endodontinė chirurgija ir endodontinė mikrochirurgija
Tradicinės endodontinės chirurgijos ir šiuolaikinės endodontinės mikrochirurgijos metodikų skirtumai parodyti žemiau (Lentelė Nr. 1) [3].
Lentelė Nr. 1. Tradicinės endodontinės chirurgijos ir šiuolaikinės endodontinės mikrochirurgijos palyginimas.
Tradicinė chirurgija Šiuolaikinė mikrochirurgija
Osteotomijos diametras 8–10 mm 3–4 mm
Rezekcijos kampas 45–65 0
Retrogradinės ertmės paruošiama Grąžteliais Ultragarsiniais antgaliais Retrogradinė ertmė užpildoma Amalgama Biokeraminėmis medžiagomis Naudojami siūlai Šilkiniai Monofilamentiniai
Siūlai pašalinami Po 7 dienų Po 2–3 dienų Gijimo sėkmė po 1 metų 40–90 proc. 85–97 proc.
F. C. Setzer ir kt. (2010) atliktoje meta-analizėje palygino tradicinį ir šiuolaikinį retrogradinio plombavimo būdus. Tradicinis būdas – retrogradinės ertmės paruošimas grąžteliais nenaudojant optikos arba naudojant 1-4x didinimą ir plombavimas su amalgama. Šiuolaikinis – retrogradinės ertmės paruošimas ultragarsiniais antgaliais naudojant 4-24x didinantį mikroskopą ir plombavimas MTA, IRM arba Super-EBA plombinėmis medžiagomis. Tradiciniu būdu paruošti ir plombuoti dantys sėkmingai sugijo 59 % atvejų, šiuolaikiniu – 94 %, t. y. net 1,58 karto sėkmingiau [2].
Šiuolaikinėje mikrochirurgijoje naudojamas mikroskopas, kuris pagerina matomumą ir palengvina darbą. Z. H. Wang su bendraautoriais (2017) atliktame tyrime nustatė, kad mikroskopo naudojimas labai pagerina operacijos rezultatus. Atlikus apikoektomiją 98 dantims, naudojant mikroskopą ir užplombavus MTA, sėkmingi gijimo rezultatai – 90,5 % [16]. I. Tsesis, F. C. Setzer bei kiti mokslininkai taip pat įrodė mikroskopo naudą ir privalumus [15, 21].
1.3. Pasiruošimas šaknies viršūnės rezekcijai
Prieš atliekant šaknies viršūnės rezekciją, būtina įvertinti rentgeno nuotraukos kokybę. Radiogramoje turi matytis visos danties šaknys, kaulo destrukcijos židinys, anatominės struktūros –
14 apatinio žandikaulio nervo kanalas, smakro anga, viršutinio žandikaulio sinusas. Papildomos informacijos suteikia keliais skirtingais kampais atliktos radiogramos. Kai viršūninio apydančio pažeidimas yra didelis ir apima daugiau nei vieną dantį, kliniškai labai svarbu patikrinti gretimų dantų gyvybingumą. Prieš imantis chirurginių veiksmų reikėtų endodontiškai sugydyti visus dantis, kuriems nustatyta pulpos nekrozė, ir tik tuomet atlikti šaknies viršūnės rezekciją [1].
Burnos skalavimas 0,12 % chlorheksidino gliukonato tirpalu prieš chirurginę operaciją eliminuoja 85 % burnoje esančių mikroorganizmų ir jo poveikis trunka apie 4 valandas. Tačiau nėra daug įrodymų, jog tai sumažintų pooperacinės infekcijos riziką [22].
Šaknies viršūnės rezekcija atliekama vietinėje nejautroje. Patartina naudoti vietinius anestetikus su vazokonstriktoriais, kad būtų sumažintas minkštųjų audinių kraujavimas ir pagerintas operacinio lauko matomumas. Nepakankamas anestetiko kiekis ir netinkama deponavimo vieta, per trumpas laiko tarpas nuo injekcijos atlikimo iki lopo pakėlimo gali lemti nepakankamą nuskausminimą operacijos metu. Tai gali padidinti galimas sistemines komplikacijas ir nulemti nesėkmingą operacijos baigtį bei blogą prognozę. Bendrinė nejautra taikoma esant vietinės nejautros kontraindikacijoms arba esant itin didelės apimties kaulo destrukcijai, kai į procesą yra įtrauktos ir šalia esančios anatominės struktūros [11].
1.4. Apikoektomija
Prieš danties šaknies viršūnės rezekciją turi būti suformuotas ir atkeltas gleivinės ir antkaulio lopas. Jis turi būti vientisas, be antkaulio perforacijų [3]. Po to, naudojant aštrią, tinkamo dydžio kiuretę, pašalinami apie šaknį esantys patologiniai audiniai iki sveiko, švaraus kaulo, saugant aplinkinių dantų šaknis. Rekomenduojama atlikti patologinių audinių biopsiją ir ištirti histologiškai [11]. M. Schulz ir kt. (2009) atliko mokslinį tyrimą, kurio metu histologiškai išanalizavo 119 dantų šaknų patologinių audinių mėginius, paimtus apikoektomijos metu. 70 % atvejų nustatyta granuliomos, 23 % atvejų – radikulinės cistos, 5 % atvejų – apieviršūniniai abscesai, viename mėginyje diagnozuota keratocista ir viename – randinis audinys [23].
Apikoektomijos metu dažniausiai rezekuojama bent 3 mm šaknies viršūnės ilgio, kadangi nustatyta, jog šioje dalyje 75 % atvejų yra daugiausia lateralinių, papildomų kanalų ir kanalų išsišakojimų [17]. Pasak M. Del Fabbro ir bendraautorių (2016), pašalinant 3 mm viršūnės ilgio 98 % atvejų bus pašalinti kanalų išsišakojimai ir 93 % atvejų – pridėtiniai kanalai [24]. Tačiau jei yra anatominių anomalijų, aukščiau esančių lateralinių kanalų, svetimkūnių, perforacijų ar kt.,
15 indikuotina rezekuoti ilgesnę šaknies dalį. Nerekomenduojama šaknies nutrumpinti per daug, nes tai gali sukelti danties paslankumą, trumpiausias rekomenduojamas šaknies ilgis turėtų būti ne trumpesnis nei danties vainiko aukštis [17].
Šaknies viršūnė turi būti nupjauta horizontaliai, 90° kampu išilginei šaknies ašiai. Pjauti didesniu kampu yra nerekomenduojama, nes tada atveriama daugiau dentino tubulių, kurios gali būti infekuotos ir pabloginti gijimo rezultatą [11, 17, 24]. T. Von Arx ir kt. (2015) atliko tyrimą, kurio metu lygino skirtingu kampu atliktų dantų šaknų rezekcijų įtaką gijimo rezultatui. Mokslininkai nustatė, jog dantys nurezekuoti mažesniu kampu (≤20°) sugijo geriau, nei dantys su didesniu rezekcijos kampu (>20°), tačiau skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas [25]. H. Garip su bendraautoriais (2011) tyrė, ar rezekcijos kampas turi įtakos retrogradinės ertmės užpildo mikropralaidumui. Autoriai palygino dantis su 90° ir 45° kampais ir nustatė, kad rezekcijos kampas neturi įtakos plombinės medžiagos mikropralaidumui [26].
Apikoektomija tradiciškai atliekama lėtaeigiu antgaliu plonu fisūriniu grąžtu gausiai iriguojant steriliu fiziologiniu tirpalu [11]. Apikoektomiją galima atlikti ir su lazeriais, kuriuos naudojant su pakankamu aušinimu vandeniu, nesukeliama žala aplinkiniams audiniams, todėl tai yra tinkamas prietaisas atliekant šaknies viršūnės rezekciją. M. Lietzau ir kt. (2013) atliko retrospektyvinį tyrimą, kurio metu tyrė ar rezekcijos atlikimo metodas turi įtakos pooperaciniam gijimui. Vienai grupei pacientų apikoektomija buvo atlikta naudojant Er:YAG lazerį, o kitai – naudojant įprastinį ploną fisūrinį grąžtą. Procedūros vyko naudojant mikroskopą. Nustatyta, kad naudojant Er:YAG lazerį, jau pirmąją dieną po operacijos buvo pastebimas mažesnis audinių paraudimas ir patinimas. Po septynių dienų šioje grupėje buvo pastebimi reikšmingai mažesni uždegiminiai požymiai operacijos vietoje – paraudimas, patinimas, skausmas, karštis, sutrikusi funkcija [27]. F. Angiero ir bendraautoriai (2011) taip pat nagrinėjo lazerių naudą endodontinėje chirurgijoje. Autoriai atliko 65 dantų apikoektomiją, visuose gydymo etapuose naudojant Er:YAG ir Er,Cr:YSGG lazerius. Gydymas buvo sėkmingas 86 % atvejų [28]. Nustatyta, kad Er:YAG ir Er,Cr:YSGG lazeriai padeda pasiekti puikius rezultatus ir gali būti alternatyva jau nusistovėjusiai tradicinei apikoektomijai naudojant lėtaeigį antgalį su plonu fisūriniu grąžtu [27, 28].
Šaknies viršūnės rezekciją galima atlikti ir ultragarsiniais instrumentais. F. Ayranci ir kt. (2015) palygino šaknies viršūnės mikro įtrūkimų skaičių po trimis skirtingais būdais atliktų rezekcijų. Pirmoje grupėje rezekcija buvo atlikta naudojant Er:YAG lazerį, antroje – naudojant ploną karbidinį fisūrinį grąžtą, o trečioje – naudojant deimantinį ultragarsinį antgalį. Vidutinis mikro įtrūkimų skaičius viename dantyje buvo – 3.5 ± 1.780 (Er:YAG lazerio grupėje), 2.5 ± 1.716
16 (karbidinio grąžto grupėje), ir 4.5 ± 2.593 (deimantinio ultragarsinio antgalio grupėje). Atliekant apikoektomiją deimantiniu ultragarsiniu antgaliu nustatyta daugiausiai mikro įtrūkimų, tačiau tarp grupių reikšmingo skirtumo nebuvo [29].
1.5. Retrogradinės ertmės paruošimas
Daug įvairių būdų ir technikų yra siūloma retrogradinės ertmės paruošimui. Ji turi atitikti išilginę danties šaknies ašį, būti apie 2,5–3 mm gylio, ertmės sienos turi būti lygiagrečios šaknies kanalo sienoms ir turi būti užtikrintos sąlygos gerai retrogradinio užpildo retencijai. Preparuojant retrogradinę ertmę labai svarbu per daug neišploninti ir nesusilpninti šaknies sienų [30]. Ilgą laiką retrogradinei ertmei paruošti buvo naudojami mažo dydžio apvalūs grąžteliai lėtaeigiame antgalyje. Toks metodas padidina perforacijų ir nukrypimų nuo šaknies išilginės ašies riziką, nes net ir mažiausio dydžio grąžtas dažnai gali būti per didelis [11]. Dėl riboto instrumentų panaudojimo šis metodas neatitinka šiuolaikinių reikalavimų [30].
Šiais laikais retrogradinė ertmė ruošiama specialiu ultragarsiniu antgaliu. Ultragarsiniai antgaliai leidžia suformuoti mažesnę, labiau centruotą ir tikslesnę retrogradinę ertmę. Dirbant su ultragarsiniais antgaliais, daug mažesnė tikimybė padaryti perforaciją ar nukrypti nuo išilginės danties šaknies ašies, taigi ertmė yra suformuojama greitai ir saugiai [30]. Ultragarsinių antgalių yra įvairių: gali būti kietmetalio, nerūdijančio plieno, padengti deimantu, cirkoniu. Dirbant su ultragarsiniais instrumentais būtinas aušinimas vandeniu bei švelnus darbas nespaudžiant instrumento, taip siekiant sumažinti mikro įtrūkimų riziką [11]. Z. Liu su bendraautoriais (2013) palygino du skirtingus ultragarsinius antgalius, skirtus preparuoti retrogradinei ertmei – nerūdijančio plieno ir padengtą deimantu. Šie mokslininkai ištyrė kiek laiko trunka ertmės paruošimas ir kiek mikro įtrūkimų atsirado po preparavimo. Nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp preparavimo laiko ir mikro įtrūkimo kiekio [31].
Retrogradinei ertmei paruošti taip pat gali būti naudojami Erbium lazeriai [27, 28, 32]. N. Batista de Faria-Junior su bendraautoriais palygino retrogradinės ertmės preparavimui skirtus ultragarsinius antgalius ir ErCr:YSGG lazerį ir nustatė, kad po preparavimo dentino mikro įtrūkimų skaičius grupėse panašus, tačiau retrogradinės ertmės paruošimas lazeriu užima gerokai daugiau laiko [32].
S. Aydemir ir kt. (2014) palygino dentino mikro įskilimų atsiradimą šaknies viršūnėje, naudojant skirtingus retrogradinės ertmės paruošimo būdus. Pirmoje grupėje rezekcija buvo atlikta
17 naudojant ploną karbidinį fisūrinį grąžtą, o retrogradinė ertmė paruošta naudojant lėtaeigį antgalį ir karbidinį apvalų grąžtelį. Antroje grupėje rezekcija atlikta naudojant Er:YAG lazerį, o retrogradinė ertmė paruošta naudojant ultragarsinį antgalį. Trečioje grupėje apikoektomija ir retrogradinės ertmės paruošimas buvo atlikti naudojant Er:YAG lazerį. Visi dantys buvo pamerkti 2 minutėms į metileno mėlį (2 %) ir ištirti su stereomikroskopu su 50 kartų padidinimu. Nenustatyta reikšmingo skirtumo tarp įskilimų kiekio ir pobūdžio visose grupėse [30].
1.6. Retrogradinės ertmės plombinės medžiagos ir jų palyginimas
Retrogradinės ertmės užpildymui gali būti naudojami įvairūs užpildai. M. Torabinejad ir kt. (2015) išskyrė savybes, kuriomis turi pasižymėti retrogradinės ertmės užpildas. Jis turi būti lengvai panaudojamas, biosuderinamas, nesirezorbuojantis, netirpus drėgmėje, rentgenokontrastiškas, skatinantis viršūninio apydančio audinių regeneraciją [11].
Pirmoji medžiaga, naudota retrogradinės ertmės užpildymui daug metų, buvo amalgama. Pirmą kartą šios medžiagos panaudojimas endodontinėje chirurgijoje aprašytas ir publikuotas 1884 metais. Amalgamos privalumai: pigi, lengvai prieinama ir lengvai naudojama [12]. Įvairių tyrimų duomenimis, amalgamos panaudojimo sėkmė endodontinėje chirurgijoje yra 50–80 % [2, 12, 33]. Tačiau šiais laikais amalgama, kaip retrogradinis užpildas, nebenaudojama dėl savo prasto biosuderinamumo, nesandarumo, korozinių savybių, jautrumo drėgmei, viršūninio apydančio audinių užteršimo gyvsidabriu [12].
Vėliau vietoj amalgamos pradėta naudoti cinko oksido eugenolio pagrindo medžiagos, tokios kaip IRM ir Super-EBA. Įvairios studijos parodė, jog šios medžiagos buvo daug labiau tinkamos retrogradinei ertmei plombuoti, nes jos yra biosuderinamos, netoksiškos viršūninio apydančio audiniams ir daug sandariau uždaro retrogradinę ertmę nei amalgama [12]. H. Li su bendraautoriais (2014) nagrinėjo Super-EBA įtaką kaulo atsistatymui po šaknies viršūnės rezekcijos ir nustatė, kad praėjus 2 metams po apikoektomijos, stebima net 93,1 % gydymo sėkmė [4]. D. Å. Wälivaara ir bendraautoriai (2011) atliko apikoektomiją 194 dantims, iš kurių 97 dantims retrogradinę ertmę plombavo IRM, o 97- Super-EBA. Po metų mokslininkai pacientams atliko radiologinį ir klinikinį ištyrimą. Sėkmingas gijimas IRM grupėje buvo rastas 91 % atvejų, o Super-EBA grupėje – 82 % atvejų. Autoriai nustatė, jog abi plombinės medžiagos tinkamos retrogradinės ertmės pildymui ir reikšmingo skirtumo tarp jų nėra [34].
18 Naujausios kartos medžiagos, naudojamos retrogradinei ertmei užpildyti – biokeraminės [13]. Retrogradiniam užpildui dažniausiai naudojamos bioaktyvios biokeraminės medžiagos (MTA, Biodentinas ir kt.). Biokeraminių medžiagų privalumai: pasižymi dideliu biosuderinamumu, geromis fizikinėmis savybėmis, tvirtumu, antibakterinėmis savybėmis, itin sandariai uždaro kanalą, gerai adaptuojasi prie kanalo sienų, nedidelio tirpumo, skatina šaknies viršūnėje cementogenezę ir naujo cemento susidarymą [13]. Visos biokeraminės medžiagos šiek tiek skiriasi viena nuo kitos, bet atitinka anksčiau išvardintus reikalavimus. Ypatingai tinkama dėl savo savybių yra bioaktyvi medžiaga MTA. Šią medžiagą uždėjus tiesiogiai ant žmogaus audinių, MTA suformuoja kalcio hidroksidą, kuris atpalaiduoja kalcio jonus. Pastarieji skatina ląstelių susijungimą ir proliferaciją, moduliuoja citokinų gamybą ir skatina ląstelių pirmtakų proliferaciją, migraciją ir jų diferenciaciją į ląsteles, panašias į odontoblastus [35]. MTA trūkumai: ši medžiaga yra brangi ir jos vidutinis kietėjimo laikas yra gana ilgas – 165 ± 5 minutės [12]. MTA yra atsparesnė drėgmei nei Biodentinas, tačiau mažiau atspari nei Portlando cementas [36].
Daug mokslininkų tyrinėjo rertogradinių užpildų tarpusavio skirtumus bei įtaką endodontinės chirurgijos rezultatui. B.S. Chong su bendraautoriais (2005) atliko tyrimą, kuriame palygino MTA ir IRM. Nustatyta, kad naudojant šias medžiagas pasiekiami labai geri rezultatai ir tarp MTA ir IRM reikšmingo skirtumo nėra. Palyginus pooperacinio skausmo atsiradimą retrogradiškai plombuojant dantis MTA ir IRM, nebuvo nustatyta reikšmingų skirtumų [37, 38].
M. Song ir E. Kim (2012) atliko mokslinį tyrimą, kurio metu lygino MTA ir Super-EBA užpildų įtaką endodontinės chirurgijos rezultatui. Mokslininkai atliko apikoektomiją 192 dantims, kuriuos retrogradiškai užplombavo viena iš medžiagų. MTA grupėje rezulatai buvo sėkmingi 95,6 % atvejų, o Super-EBA grupėje – 93,1 %. Taigi abiejose grupėse gydymo rezultatai buvo sėkmingi [39]. K. Benz su bendraautoriais (2017) palygino MTA ir Super-EBA plombinių medžiagų kondesaciją ir kraštinę adaptaciją prie šaknies sienelių. Tyrimą atliko su 72 išrautais vienašakniais dantimis, jiems atliko apikoektomiją ir retrogradinę ertmę užplombavo minėtais užpildais. Atlikus dažo testą, nustatyta, kad pro MTA dažo medžiaga beveik neprasiskverbė, o Super-EBA plombinė medžiaga parodė pralaidumą ir dažo medžiagos nutekėjimą į retrogradinę ertmę [40].
S. Soundappan su bendraautoriais (2014) atliko mokslinį tyrimą, kurio metu palygino MTA, IRM ir Biodentino kraštinę adaptaciją prie šaknies sienelių retrogradinėje ertmėje. Tyrimą atliko su 30 išrautais vienašakniais dantimis, kuriuos atsitiktinai suskirstė į tris grupes. Dantims buvo atlikta apikoektomija, paruošta ir užpildyta retrogradinė ertmė. Retrogradinė ertmė buvo perpjauta 1 ir 2 mm gylyje. Naudojant elektroninį mikroskopą, buvo patikrinta plombinių medžiagų kraštinė adaptacija.
19 1 mm gylyje reikšmingo skirtumo nebuvo. 2 milimetrų gylyje MTA kraštinė adaptacija buvo geriausia, o Biodentino – prasčiausia [41].
D. Å. Wälivaara su bendraautoriais (2012) atliko mokslinį tyrimą su šunimis. Jų dantims atliko apikoektomiją ir retrogrdinę ertmę užplombavo su MTA, IRM, termoplastiška gutaperča arba Super-EBA plombinėmis medžiagomis. Po 120 dienų rezekcijos vieta ištirta radiologiškai, histologiškai ir nuskanuota elektroniniu mikroskopu. MTA ir IRM grupėse pastebėtas geresnis periodonto audinių atsistatymas ir mažiau uždegiminių agentų rezekcijos vietoje. Visų plombinių medžiagų grupėse pastebėtas naujo cemento susiformavimas ant šaknies viršūnės dentino, tačiau tik MTA grupėje buvo matomas kietųjų audinių formavimasis ant plombinės medžiagos [42].
1.7. Ortogradinio ir retrogradinio plombavimo palyginimas
Endodontinio gydymo baigtis tiesiogiai priklauso nuo kokybiškai atlikto ortogradinio kanalo plombavimo [43]. Ortogradiniam kanalo plombavimui prieš danties šaknies viršūnės rezekciją naudojami biokeraminiai užpildai [13].
Kalbant apie apikoektomijos atlikimo metodus, yra dvi mokslininkų nuomonės. Vieni teigia, jog apikoektomija neįsivaizduojama be retrogradinio plombavimo [1, 15, 16], o kiti, pvz., M. A. A. Hany teigia, kad jeigu įmanoma danties šaknies kanalą kokybiškai mechaniškai apdoroti, dezinfekuoti ir kokybiškai užpildyti ortogradiškai, tai retrogradinis plombavimas apikoektomijos metu nėra būtinas [14].
Saeed Moradi su bendraautoriais (2013) nagrinėjo MTA kraštinę adaptaciją prie šaknies sienelių kanalą plombuojant ortogradiškai ir retrogradiškai. Jie nustatė, kad plombuojant ortogradiniu ar retrogradiniu būdu rezultatai buvo panašūs, abiem atvejais pastebėta gera adaptacija [44].
C. Kruse su bendraautoriais (2016) savo moksliniame tyrime palygino retrogradiškai plombuotos MTA ir ortogradiškai plombuotos gutaperčos įtaką endodontinės chirurgijos rezultatui. Po šešių metų atlikus radiologinį ir klinikinį tyrimą paaiškėjo, jog MTA grupėje sėkmingi rezultatai buvo 86 % atvejų, o gutaperčos grupėje – 55 % atvejų. Retrogradinis plombavimas su MTA parodė daug geresnius rezultatus [45].
A. O. Oginni su bendraautoriais atliko tyrimą, kurio metu palygino ortogradinio ir retrogradinio plombavimo įtaką kaulo gijimui po tradiciniu būdu atliktos rezekcijos. Tyrėjai nustatė, kad retrogradiškai plombuoti dantys sugijo geriau, bet reikšmingo skirtumo tarp plombavimo nėra, bendras apikoektomijos sėkmės rezultatas – 72 % [46].
20 J. Mente su bendraautoriais (2015) atliko mokslinį tyrimą, kuriame nagrinėjo ortogradinio pergydymo galimybę po nepasisekusios apikoektomijos. Autoriai nustatė, kad dauguma nesėkmingų rezekcijų atvejų buvo rastas nekokybiškas ortogradinis šaknų kanalų užpildas. 23 dantims, kurie nesugijo atlikus rezekciją, autoriai atliko ortogradinį pergydymą naudojant MTA ir mikroskopą, ir nustatė, kad praėjus 12–102 mėnesiams po procedūros, sėkmingai sugijo 87 % dantų [47].
1.8. Pooperacinė priežiūra
Po chirurginės intervencijos pacientui gali atsirasti pooperacinis skausmas, patinimas, kraujavimas, mėlynės, dantenų recesija, likti randas ar atsirasti infekcijos požymių. Pooperacinį skausmą sumažinti padeda nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, suvartoti 1–2 valandos prieš operaciją. C. K. S. Ong ir bendraautoriai (2010) teigia, jog geriausiai pooperacinį skausmą malšina nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ir paracetamolio vartojimas kartu. Tačiau autoriai pabrėžia, kad juos vartoti reikėtų pakaitomis kas 4–6 valandas, norint išvengti perdozavimo [48].
Europos endodontologų draugija (2017) išskyrė sisteminių antibiotikų panaudojimo endodontijoje indikacijas ir kontraindikacijas. Indikacijos: ūmus apieviršūninis pūlinys sisteminėmis ligomis sergantiems pacientams; ūmus apieviršūninis pūlinys, esant vietiniam audinių patinimui, >38°C kūno temperatūrai, silpnumui, limfadenopatijai; progresuojanti infekcija (osteomielitas, celiulitas ar kita plintanti infekcija); išmušto nuolatinio danties replantacija; minkštųjų audinių trauma, reikalaujanti gydymo. Kontraindikacijos: pulpitas; pulpos nekrozė; simptominis viršūninis periodontitas; lėtinis viršūninis pūlinys; ūminis viršūninis pūlinys be sisteminių organizmo pokyčių. Danties skilimas, šoninis bei vertikalus išnirimas, įmušimas taip pat nereikalauja antibiotikų skyrimo [49]. L. P. Longman ir bendraautorių atliktoje meta-analizėje taip pat nagrinėjamas antibiotikų vaidmuo endodontijoje. Jų teigimu, jeigu pacientas yra sistemiškai sveikas ir nepriklauso jokiai rizikos grupei, viršūninio apydančio audinių mikrochirurgija nėra indikacija antibiotikų skyrimui [50]. Jeigu pacientas priklauso padidintos rizikos grupei, serga sisteminėmis ligomis, pacientui žandikaulio srityje buvo atlikta spindulinė terapija, praeityje atliktos organų persodinimo operacijos bei pacientams su nusilpusia imunine sistema, tai antibiotikai profilaktiškai skiriami prieš ir po operacijos [50]. Europos endodontologų draugija rekomenduoja skirti beta laktaminius antibiotikus (peniciliną, amoksiciliną, amoksiciliną su klavulano rūgštimi). Esant alergijai, skiriama alternatyva – klindamicinas, klaritromicinas arba azitromicinas. Gydymas sisteminiais antibiotikais trunka 3–7 dienas, pastebėjus gijimą ir klinikinių simptomų dingimą – antibiotikų vartojimas nutraukiamas [49].
21
2. MEDŽIAGA IR METODAI
Tyrimas atliktas LSMU ligoninės Kauno klinikose Dantų ir burnos ligų klinikoje. Retrospektyviniam tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas nr.: BEC-OF-73 (Priedas Nr. 1). Tyrimui buvo atrinktos pacientų, kuriems 2014–2017 metais buvo atlikta danties šaknies viršūnės rezekcija, ambulatorinės kortelės. Į tyrimo imtį įtraukti asmenys, kuriems danties šaknies rezekcija atlikta Dantų ir burnos ligų ir Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikose.
2.1. Tiriamųjų atranka
Pacientai atrinkti atsitiktinės atrankos būdu, iš archyvo parinkus ambulatorines pacientų korteles. Kortelių atrankos kriterijai – danties šaknies viršūnės rezekcija daryta ne anksčiau nei prieš 1 metus, danties šaknies kanalas plombuotas MTA (mineralinio trioksido agregatu), danties šaknies kanalas pildytas ortogradiniu arba retrogradiniu būdu. Atrinktos 59 pacientų ambulatorinės kortelės, kurios atitiko atrankos kriterijus. 14 kortelių buvo atmesta, nes jose nebuvo nurodytas paciento kontaktinis telefono numeris. Pacientai buvo kviečiami klinikiniam ir rentgenologiniam tyrimui naudojant kontaktinį telefono numerį, esantį paciento medicininėje kortelėje. 22 iš kviestų pacientų sutiko dalyvauti tyrime. Pacientai buvo informuoti apie atliekamo tyrimo tikslus ir uždavinius ir jiems buvo duota pasirašyti tiriamojo asmens informavimo forma (Priedas Nr. 2) ir sutikimo forma (Priedas Nr. 3). Tiriamųjų konfidencialumas buvo užtikrintas – vardai ir pavardės užkoduoti.
Iš viso tyrime sutiko dalyvauti 22 pacientai, kuriems atliktos 33 dantų šaknų viršūnių rezekcijos. Į tyrimą įtraukti vyrai ir moterys nuo 20 iki 80 metų amžiaus. Danties šaknies rezekcija su retrogradiniu plombavimu buvo atlikta 11 pacientų (17 dantų), su ortogradiniu plombavimu – 11 pacientų (16 dantų).
Duomenys apie tiriamų dantų šaknies viršūnės rezekcijas, kanalo plombavimo metodą ir viršūninio apydančio kaulo destrukcijos gijimo eigą buvo surinkti iš pacientų ambulatorinių kortelių, atliekant apklausą, įvertinant klinikinių bei rentgenologinių tyrimų rezultatus.
2.2. Klinikinis pacientų tyrimas
Iš pacientų ambulatorinių kortelių ir apklausos metu buvo surinkti šie duomenys: paciento lytis, amžius, danties šaknies viršūnės rezekcijos priežastis, laikas, praėjęs po rezekcijos, danties
22 kanalo plombinė medžiaga ir plombavimo būdas, danties, kuriam atlikta rezekcija, skausmas ir jautrumas kramtymo metu, paciento rūkymo įprotis.
Klinikinio tyrimo metu buvo surinkti šie duomenys: danties, kuriam atlikta šaknies viršūnės rezekcija, paslankumas, jautrumas perkusijai ir palpacijai, apie dantį esančių minkštųjų audinių paraudimas, paburkimas, fistulės atsiradimas, danties vainiko restauracija. Klinikinio tyrimo metu buvo užpildyta klinikinio įvertitinimo lentelė (Priedas Nr. 4).
2.3. Rentgenologinis pacientų tyrimas
Rentgenologinio tyrimo metu buvo atliktos tiriamųjų dantų dentalinės rentgenogramos, kuriose buvo vertinama viršūninio apydančio kaulo destrukcijos gijimo eiga po danties šaknies viršūnės rezekcijos praėjus 1 metams ar daugiau. Vertinimas atliktas remiantis Rud ir Morty vertinimo kriterijais [51–53]. Radiologinis vaizdas įvertinamas skaičiais nuo vieno iki keturių. Vienas ir du skaičiai vertinami kaip sėkmingas gydymo rezultatas, trys ir keturi – kaip nesėkmingas. Skaičių reikšmės:
1. Visiškas sugijimas (1 pav.) . Visiška alveolinio kaulo regeneracija, vienodas ir tolygus kaulo trabekulių vaizdas, periodontalinio raiščio tarpas normalus arba nežymiai praplatėjęs, tačiau mažiau negu dvigubai platesnis nei sveikose, nepažeistose vietose. Gali būti nesusidaręs periodontalinio raiščio tarpas šaknies viršūnės srityje. Kietoji plokštelė vientisa, išsidėsčiusi šalia periodontalinio raiščio tarpo. Gali būti nedidelis (iki 1 mm2) kietosios plokštelės defektas plombinės medžiagos vietoje. Buvusioje židinio vietoje kaulinis defektas pilnai sugijęs, tačiau gali būti mažesnio tankumo nei aplinkinis kaulas.
23
1 pav. Visiškas sugijimas. Normalus periodontalinio raiščio tarpas (a), nežymiai praplatėjęs periodontalinio raiščio tarpas (b), nesusidaręs periodontalinio raiščio tarpas šaknies viršūnės srityje (c), nedidelis (iki 1 mm2) kietosios plokštelės defektas plombinės medžiagos vietoje (d),
mažesnio tankumo kaulas buvusioje defekto vietoje (e).
2. Nepilnas sugijimas – randinis audinys (2 pav.). Židinys kaule sumažėjęs, atsiribojęs nuo danties šaknies viršūnės arba nežymiai susisiekiantis su šaknimi. Jis apsuptas nelygių kraštų, netolygaus kaulo trabekulių vaizdo. Kai randinis audinys nesusisiekia su danties šaknies viršūne, apie danties šaknį susidaręs periodontalinis raištis, jo tarpas normalus arba nežymiai praplatėjęs, susidariusi kietoji plokštelė.
2 pav. Nepilnas sugijimas – randinis audinys. Atsiribojęs nuo danties šaknies viršūnės randinis audinys (a), susisiekiantis su danties šaknies viršūne randinis audinys (b).
24 3. Netikras sugijimas (3 pav.). Židinys kaule sumažėjęs, bet plačiai susisiekiantis su danties šaknies viršūne. Periodontalinio raiščio tarpas viršūnės srityje daugiau nei dvigubai platesnis nei sveikose vietose. Apie šaknies viršūnę nesusiformavusi kietoji plokštelė.
3 pav. Netikras sugijimas.
4. Nepatenkinamas sugijimas (4 pav.). Periapikalinis židinys nesumažėjęs arba padidėjęs.
4 pav. Nepatenkinamas sugijimas.
Remiantis Tronstad ortogradinio kanalo užpildo kokybės vertinimo kriterijais [43, 54] buvo įvertinta dantų šaknų kanalų ortogradinio plombavimo kokybė naudojantis prieš operaciją atliktomis rentgenogramomis. Plombavimas vertinamas kaip kokybiškas arba nekokybiškas. Dantys, turintys daugiau negu vieną kanalą, vertinami pagal nekokybiškiausiai užpildytą kanalą.
1. Kokybiškas užpildas. Visi danties kanalai užpildyti, kokybiška plombinės medžiagos kondensacija ir adaptacija prie kanalo sienų, kanalas užpildytas 1-2 mm iki radiologinės viršūnės.
25 2. Nekokybiškas užpildas. Užpildyti ne visi danties kanalai, netolygi kanalo užpildo kondensacija ir adaptacija prie kanalo sienų, kanalas užpildytas mažiau nei 1-2 mm iki radiologinės viršūnės arba užpildas prastumtas į kaulą už danties šaknies viršūnės.
Remiantis Thomas Von Arx, viršūninio apydančio destrukcijos židiniai suskirstyti į dvi grupes:≤ 5 mm ir > 5 mm dydžio [5].
Tyrime dalyvavusių rezekuotų dantų vainiko ir šaknies santykis suskirstytas į tris grupes: >1/2, 1/2-1/1 ir <1/1 [41].
2.4. Statistinės analizės metodai
Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta SPSS 17.0 programa ir Excel 2010 programa. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.). Kiekybiniai duomenys pateikiami, kaip aritmetiniai vidurkiai (m) su standartiniu nuokrypiu (SN). Kiekybinių kintamųjų skirstinio normalumas vertintas Kolmogorovo-Smirnovo testu. Dviejų nepriklausomų imčių parametrinių kintamųjų, kurių skirstinys statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo Normaliojo, vidutinėms reikšmėms palyginti naudotas Stjudento t-testas, daugiau kaip dviejų nepriklausomų imčių parametrinių kintamųjų vidutinėms reikšmėms palyginti naudotas ANOVA testas, taikytas LSD aposteriorinis kriterijus. Požymių ryšiams vertinti sudarytos susijusių požymių lentelės, požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi-kvadrat (χ2) kriterijus ir jo laisvės laipsnių skaičius (lls). Proporcijų lygybė vertinta z testu. Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu.
26
3. REZULTATAI
Tyrime dalyvavo 22 asmenys, iš kurių 11 vyrų ir 11 moterų. Šių tiriamųjų vidutinis amžius buvo 44,09 ± 16,5 metai. Moterys statistiškai reikšmingai vyresnės (p<0,05). Jauniausias tiriamasis buvo 20 metų, o vyriausias – 80 metų (Lentelė Nr. 2).
Lentelė Nr. 2. Tyrimo dalyvių amžius. Požymiai Vyrai (n=11) Moterys (n=11) Bendras (N=22) Statistinis reikšmingumas Vidutinis amžius, m±SN 35,55±14,1 52,64±14,4 44,09±16,5 p<0,001 Jauniausias 20 34 20 Vyrausias 65 80 80
Iš viso ištirti 33 dantys, kuriems atlikta šaknies viršūnės rezekcija. Tyrimo dalyvių dantų pasiskirstymas pagal lytį pateiktas 5 pav.
5 pav. Tyrimo dalyvių dantų pasiskirstymas pagal lytį (N=33).
Šaknies viršūnės rezekcijos sėkmę vertinti galima praėjus metams po operacijos [11]. Vidutinis laikas praėjęs po rezekcijos buvo 18,73±8,2 mėnesiai. Trumpiausias laikas 12 mėnesių, o ilgiausias – 42 mėnesiai.
Į tyrimą buvo įtraukti viršutinio ir apatinio žandikaulių priekinės ir šoninės grupių dantys. Tiriamųjų dantų pasiskirstymas pagal dantų grupes pateikiamas 6 pav.
48.5 proc. 51.5 proc.
27
6 pav. Tiriamųjų dantų pasiskirstymas (N=33).
Tiriamų dantų gydymo baigties pasiskirstymas priklausomai nuo dantų grupių pateikiamas 7 pav. Gijimo rezultatai skirtingose dantų grupėse reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
χ²=8,05, lls=9, p>0,05
7 pav. Tiriamų dantų gydymo baigties pasiskirstymas priklausomai nuo dantų grupių (N=33).
Rezekcijos priežastys - lėtinis višūninio apydančio uždegimas arba cista, nustatytos išanalizavus pacientų ambulatorines korteles. Tačiau nebuvo įrašų apie operacijos metu atliktą biopsiją, todėl tikslios kaulo destrukcijos priežasties įvardinti negalima.
Tiriamų dantų pasiskirstymas pagal kaulo destrukcijos dydį pateiktas 8 pav.
57.6 proc. 12.1 proc.
9.1 proc.
21.2 proc.
Kandžiai Iltys Kapliai Krūminiai d.
78.9 75 100 71.4 15.8 0 0 0 5.3 25 0 14.3 0 0 0 14.3 0 20 40 60 80 100 120
Kandžiai Iltys Kapliai Krūminiai
proc
en
tai
Dantų rūšis
Visiškas sugijimas Nepilnas sugijimas – randinis audinys Netikras sugijimas Nepatenkinamas sugijimas
28
8 pav. Tiriamų dantų pasiskirstymas pagal kaulo destrukcijos dydį (N=33).
Įvertinus simptomus, atsiradusius po danties šaknies viršūnės rezekcijos, nustatyta, kad dantys, kurių kaulo destrukcijos židinys buvo >5 mm dydžio, reikšmingai dažniau patiria jautrumą kramtymo metu (p<0,05). Šios grupės dantims taip pat reikšmingai dažniau atsiranda paslankumas (p<0,05). Tyrimo metu nustatytas dantų paslankumas buvo 1 laipsnio. Kiti atsiradę simptomai priklausomai nuo kaulo destrukcijos dydžio statistiškai reikšmingai nesiskyrė (Lentelė Nr. 3).
Lentelė Nr. 3. Tyrimo dalyvių patiriamų simptomų dažnio palyginimas priklausomai nuo kaulo destrukcijos židinio dydžio (N=33)
Simptomai >5mm židinys (n=20)
≤5mm židinys (n=13)
z (p)
Minkštųjų audinių paburkimas, paraudimas
0 1 (7,3) 1,09 (0,303)
Skausmas 1 (5,0) 2 (15,4) 1,08 (0,324)
Jautrumas kramtant 11 (55,0) 3 (23,1) 2,65 (0,010) Jautrumas palpuojant šaknies viršūnės
projekcijoje
1 (5,0) 2 (15,4) 1,08 (0,324)
Jautrumas perkusijai 2 (10,0) 2 (15,4) 0,55 (0,572)
Fistulė 0 1 (7,7) 1,11 (0,299)
Danties paslankumas 5 (25,0) 0 2,38 (0,024)
Tiriamų dantų pasiskirstymas priklausomai nuo dantų šaknų kanalų plombavimo būdo pateiktas 9 pav.
39.4 proc.
60.6 proc.
29
9 pav. Tiriamų dantų pasiskirstymas priklausomai nuo plombavimo būdo (N=33).
Nustatyta, kad ortogradiškai plombuotų dantų grupėje reikšmingai daugiau dantų patiria jautrumą kramtymo metu (p<0,05). Atsiradę kiti simptomai nuo plombavimo būdo reikšmingai nesiskyrė (p>0.05) (Lentelė Nr. 4).
Lentelė Nr. 4. Tiriamų dantų patiriamų simptomų dažnio palyginimas priklausomai nuo plombavimo būdo (N=33).
Simptomai Plombavimo būdas z (p) Ortogradinis (n=16) Retrogradinis (n=17)
Minkštųjų audinių paburkimas, paraudimas
0 1 (5,9) 1,10 (0,321)
Skausmas 1 (6,3) 2 (11,8) 0,38 (0,698)
Jautrumas kramtant 10 (62,5) 4 (23,5) 2,77 (0,011) Jautrumas palpuojant šaknies viršūnės
projekcijoje
1 (6,3) 2 (11,8) 0,38 (0,698)
Jautrumas perkusijai 2 (12,5) 2 (11,8) 0,19 (0,862)
Fistulė 0 1 (5,9) 1,10 (0,321)
Danties paslankumas 3 (18,8) 2 (11,8) 0,73 (0,466)
Įvertinus tiriamųjų dantų (n=33) rentgeno nuotraukas buvo nustatyta, jog visiškai sugijo 78,8 % gydymo atvejų (n=26), nepilnai sugijo – randinis audinys susidarė 9,1 % atvejų (n=3), netikras sugijimas sudarė 9,1 % atvejų (n=3), nepatenkinamai sugijo 3,0 % atvejų (n=1).
Įvertinus visas 33 radiogramas sėkmingas gydymo rezultatas nustatytas 87,9 % atvejų (n=29), o nesėkmingas – 12,1 % atvejų (n=4).
48.5 proc. 51.5 proc.
30 Abejose tiriamosiose grupėse nustatyti geri gijimo rezultatai. Tiriamųjų dantų gydymo rezultatų pasiskirstymas priklausomai nuo plombavimo metodo pateiktas 10 pav. Nustatyta, kad plombavimo būdas gydymo sėkmei reikšmingos įtakos neturėjo (p>0,05).
χ²=0,04, lls=1, p>0,05
10 pav. Tiriamųjų dantų gydymo rezultatų pasiskirstymas priklausomai nuo plombavimo būdo (N=33).
Viršūninio apydančio kaulo destrukcijos gijimo eiga po danties šaknies viršūnės rezekcijos reikšmingai nepriklausė nuo kanalo plombavimo būdo (p>0,05) (11 pav.).
χ²=1,64, lls=3, p>0,05
11 pav. Tiriamųjų dantų gydymo baigties pasiskirstymas priklausomai nuo plombavimo būdo (N=33). 87.5 88.2 12.5 11.8 0 20 40 60 80 100 Ortogradinis Retrogradinis proc en tai Plombavimo būdas
Sėkmingas gydymo rezultatas Nesėkmingas gydymo rezultatas
81.3 6.3 12.5 0 76.5 11.8 5.9 5.9 0 20 40 60 80 100 Visiškas sugijimas Nepilnas sugijimas – randinis audinys Netikras sugijimas Nepatenkinamas sugijimas proce n tai Radiologinis vaizdas
31 Tiriamųjų dantų ortogradinio plombavimo kokybė įvertinta naudojantis prieš operaciją atliktomis rentgenogramomis. Nustatyta, kad ortogradinio plombavimo grupėje (n=16) 14 dantų ortogradinis plombavimas buvo kokybiškas, o 2 dantų – nekokybiškas. Nustatyta, kad nekokybiškas ortogradinis plombavimas šiame tyrime neturėjo reikšmingos įtakos kaulo gijimui po rezekcijos (χ²=2,99, lls=2, p>0,05), vienas nesugijęs dantis buvo nekokybiškai plombuotas, o kitas – kokybiškai.
Tiriamųjų dantų grupėje su retrogradiniu plombavimu (n=17) nustatyta, kad 13 dantų ortogradinis plombavimas buvo kokybiškas, o 4 dantų – nekokybiškas. Visi dantys su nekokybišku ortogradiniu plombavimu, atlikus kokybišką retrogradinį plombavimą, gerai sugijo. Du nesugiję šios grupės dantys buvo kokybiškai plombuoti ortogradiniu būdu, nesėkmę galėjo lemti įvairūs kiti faktoriai. Nustatyta, kad ortogradinio plombavimo kokybė neturėjo reikšmingos įtakos kaulo atsistatymui po danties šaknies viršūnės rezekcijos (χ²=4,18, lls=2, p>0,05).
Pastebėta, kad nesėkmingi rezekcijų gydymo rezultatai nustatyti praėjus statistiškai reikšmingai daugiau laiko, nei sėkmingi rezultatai (p<0,05) (12 pav.).
*- p<0,05
12 pav. Skirtingos gydymo baigties dantų laiko po rezekcijos palyginimas (m±SN).
Taip pat buvo tiriama, ar rūkymas daro neigiamą įtaką viršūninio apydančio kaulo destrukcijos gijimo eigai po danties šaknies viršūnės rezekcijos. Nustatyta, kad gijimas reikšmingai nepriklausė nuo pacientų rūkymo įpročio (p>0,05) (13 pav.).
17.72 26.00 0 5 10 15 20 25 30 35 40
Sėkmingas gydymo rezultatas Nesėkmingas gydymo rezultatas
Laikas po reze kc ij os (m ėn esiai )
32 χ²=2,70, lls=3, p>0,05
13 pav. Tiriamųjų dantų gydymo baigties pasiskirstymas priklausomai nuo pacientų rūkymo įpročio (N=33).
Nustatyta, jog rūkantys asmenys statistiškai dažniau jautė jautrumą kramtymo metu po danties šaknies viršūnės rezekcijos (p<0,05). Vertinant kitus atsiradusius simptomus tarp rūkančiųjų ir nerūkančiųjų, reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05) (Lentelė Nr. 5).
Lentelė Nr. 5. Tiriamųjų dantų patiriamų simptomų dažnio palyginimas priklausomai nuo rūkymo įpročio (N=33)
Simptomai Rūkymo įpročiai z (p) Rūko (n=12) Nerūko (n=21)
Minkštųjų audinių paburkimas, paraudimas
0 1 (4,8) 1,02 (0,311)
Skausmas 0 3 (14,3) 1,87 (0,071)
Jautrumas kramtant 8 (66,7) 6 (28,6) 2,27 (0,031) Jautrumas palpuojant šaknies viršūnės
projekcijoje 1 (8,3) 2 (9,5) 0,12 (0,907) 71.4 14.3 9.5 4.8 91.7 0 8.3 0 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Visiškas sugijimas Nepilnas sugijimas – randinis audinys Netikras sugijimas Nepatenkinamas sugijimas pr ocen ta i Radiologinis vaizdas Nerūko Rūko
33 Jautrumas perkusijai 1 (8,3) 3 (14,3) 0,54 (0,591)
Fistulė 0 1 (4,8) 1,02 (0,311)
Danties paslankumas 1 (8,3) 4 (19,0) 0,92 (0,367)
Tyrime dalyvavusių rezekuotų dantų vainiko ir šaknies ilgio santykis suskirstytas į tris grupes: >1/2, 1/2–1/1 ir <1/1. Nustatyta, kad didesnį nei 1/2 santykį turėjo 6 dantys (18,2 %), 1/2–1/1 santykį turėjo 19 dantų (57,6 %), o mažesnį nei 1/1 santykį turėjo 8 dantys (24,2 %). Nustatyta, kad dantų paslankumas atsirado tik tiems dantims, kurių vainiko – šaknies santykis buvo mažesnis nei 1/1 (p<0,001, χ²=18,42, lls=2). Dantys, turėję tokį santykį, tačiau protezuoti tiltinėmis konstrukcijomis, paslankumo neįgavo.
34
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Šio klinikinio tyrimo tikslas buvo įvertinti endodontinės chirurgijos baigtį, kai kanalai plombuoti ortogradiniu ir retrogradiniu būdu LSMU ligoninės Kauno klinikose 2014–2017 metais. Norėta išsiaiškinti, ar plombavimo būdas turi įtakos viršūninio apydančio kaulo destrukcijos gijimo eigai po danties šaknies viršūnės rezekcijos. Tyrimo dalyviai buvo įvairaus amžiaus vyrai ir moterys, kuriems LSMU ligoninės Kauno klinikose Dantų ir burnos ligų klinikoje bei Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje buvo atlikta danties šaknies viršūnės rezekcija.
Šiuolaikinės mikrochirurgijos sėkmė yra 76–97 % [3-9]. Šiame tyrime nustatyta, kad 2014– 2017 metais LSMU ligoninės Kauno klinikose atliktų šaknies viršūnės rezekcijų gijimo sėkmė buvo 88 %. Šis rezultatas sutampa su užsienio autorių publikuojamų tyrimų rezultatais [3-9].
Tyrimuose, kuriuose analizuojama rezekcijų baigtis, tiriama imtis svyruoja 39–182 rezekuotų dantų [5–9, 45]. Šiame atliktame tyrime imtis – 33 rezekuoti dantys. Norint padaryti tikslesnes išvadas, reikėtų tirti didesnę imtį, nes maža imtis galėjo turėti įtakos tyrimo rezultatams.
Literatūros duomenimis, endodontinėje chirurgijoje ortogradiniam ir retrogradiniam plombavimams gali būti naudojami įvairūs užpildai, ir tai gali daryti įtaką gydymo rezultatams [12, 13, 35, 36, 42, 45]. Todėl reikėtų pasirinkti vieną užpildą, kad rezultatai būtų tikslesni ir būtų atmesta galima plombinės medžiagos įtaka kaulo gijimui. LSMU ligoninės Kauno klinikose dantų šaknų kanalai daugeliu atvejų plombuojami MTA, ir pagal tyrimo atrankos kriterijus, į tyrimą įtraukti tik MTA plombuoti dantys.
Anksčiau atliktuose tyrimuose autoriai, vertindami gydymo sėkmę, dantis po šaknies viršūnės rezekcijos tyrė kliniškai ir radiologiškai [4–9, 16, 34, 40, 41]. Šiame tyrime dantys taip pat buvo vertinami kliniškai ir radiologiškai. Klinikinio vertinimo lentelė buvo sudaryta remiantis kitomis studijomis [4, 5, 16, 34, 45]. Radiogramų vertinimas yra esminis dalykas, nusakantis gydymo sėkmę [16]. Radiologinis vertinimas šiame tyrime buvo atliktas remiantis Rud ir Morty vertinimo kriterijais: visiškas sugijimas, nepilnas sugijimas – randinis audinys, netikras sugijimas, nepatenkinamas sugijimas [51-53]. Daugumoje tyrimų autoriai visišką sugijimą ir nepilną sugijimą – randinį audinį vertina kaip sėkmingą rezultatą, o netikrą ir nepatenkinamą sugijimą – kaip nesėkmingą rezultatą [4-6, 8, 9, 1[4-6, 34, 40-42,]. Nustatyta, kad LSMU ligoninės Kauno klinikose 2014–2017 metais atliktos dantų šaknų rezekcijos 78,8 % visiškai sugijo, 9,1 % sugijo randiniu audiniu, 9,1 % – netikru sugijimu ir 3 % – nepatenkinamu. Tačiau buvo rastas tyrimas, kuriame autoriai netikrą sugijimą vertino nei kaip sėkmingą, nei kaip nesėkmingą rezultatą [7]. Pasak autorių, tokį dantį reikėtų sekti mažiausiai 4
35 metus, ir tik tada vertinti kaip nesėkmingą [7]. Rud su bendraautoriais nuo 1 iki 15 metų sekė 133 dantis su netikru sugijimu ir nustatė, kad net 65 % dantų sugijo pilnai ar randiniu audiniu, o 12 % dantų regresavo į nepatenkinamą sugijimą [51]. Šiame tyrime vertinant rezekcijas su ortogradiniu plombavimu nustayta, kad 81,3 % sugijo visiškai, 6,3 % sugijo randiniu audiniu, 12,5 % – netikru sugijimu. Rezekcijos, atliktos su retrogradiniu plombavimu 76,5 % visiškai sugijo, 11,8 % sugijo randiniu audiniu, 5,9 % – netikru sugijimu ir 5,9 % – nepatenkinamu sugijimu. T. Schloss su bendraautoriais (2017) palygino Molven radiologinio vertinimo kriterijus su PENN 3D vertinimo kriterijais ir nustatė, kad rezekuotų dantų gijimą vertinant remiantis PENN kriterijais galima tiksliau suskirstyti gautus rezultatus į sėkmingus ir nesėkmingus. Tačiau norint atlikti šį vertinimą reikia turėti 3D rentgeno nuotraukas [55]. Šio LSMU ligoninės Kauno klinikose atlikto tyrimo metu buvo daromos 2D dentalinės rentgeno nuotraukos, todėl vertinta pagal Rud ir Molven kriterijus.
Zu-Hua Wang su bendraautoriais nustatė, kad rezekcijos metu retrogradiškai plombuojant su MTA, ortogradinio plombavimo kokybė neturėjo reikšmingos įtakos kaulo gijimui. Dantys su nekokybišku ortogradiniu užpildu sėkmingai sugijo [16]. Tą patį nustatė ir Walivaara su bendraautoriais [34]. Šiame tyrime nustatyta, kad ortogradinio užpildo kokybė taip pat neturėjo reikšmingos įtakos tyrimo rezultatui. Nustatyta, kad dantys su nekokybišku ortogradiniu užpildu, plombuojant retrogradiškai, sėkmingai sugijo. Kelių dantų nesugijimą galėjo lemti nekokybiškas retrogradinis plombavimas, gydytojo patirties stoka tokio tipo operacijose, mikroskopo nenaudojimas, nehermetiška vainiko restauracija ar kiti faktoriai. Abu nesugiję dantys yra krūminiai. Didelę įtaką nesėkmei galėjo turėti šoninė dantų grupė. Faruk Ogutlu (2017) nustatė, kad šoninės grupės dantys gija reikšmingai blogiau nei priekinės, nes yra daug sudėtingesnės sąlygos kokybiškai atlikti operaciją [56].
M. A. Craveiro su bendraautoriais (2015) nustatė, kad nekokybiškas ortogradinis užpildas, neatliekant retrogradinio plombavimo, daug dažniau lėmė blogus kaulo destrukcijos židinio gijimo rezultatus [54]. Šiame tyrime ortogradiškai plombuotų dantų grupėje, kurioje nebuvo atliktas retrogradinis plombavimas, nustatyta, jog ortogradinio užpildo kokybė neturėjo reikšmingos įtakos rezultatui. Nustatyta, kad vienas nesugijęs dantis buvo su nekokybišku ortogradiniu užpildu, kas galėjo nulemti nesėkmę, tačiau antras nesugijęs dantis buvo kokybiškai ortogradiškai užpildytas. Tačiau tiksliai kokybės įvertinti neįmanoma, nes ortogradinio plombavimo kokybė buvo vertinta 2D rentgeno nuotraukose. L. Tronstad su bendraautoriais nustatė, kad net ir esant kokybiškam ortogradiniam užpildui galima nesėkmė, jeigu yra nekokybiška vainikinė restauracija. Kanalą užpildžius kokybiškai, esant nehermetiškai vainiko restauracijai, gauti statistiškai prastesni rezultatai,
