Karolina
Žemaitytė
5 kursas, 6 grupėDANTŲ ŠAKNŲ KANALŲ MORFOLOGIJOS YPATUMŲ
VERTINIMAS SKIRTINGAIS TYRIMO METODAIS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
Med. m. dr. Živilė Grabliauskienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA
DANTŲ ŠAKNŲ KANALŲ MORFOLOGIJOS YPATUMŲ VERTINIMAS SKIRTINGAIS TYRIMO METODAIS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko magistrantas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20...m. ... 20...m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO – EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo) Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka
darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0 3 Ar raktiniai žodžiai atitinka
darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas uždaviniai (1
balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0 5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai?
0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7 Literatūros apžvalga (1,5 balo) Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai,
pateikti svarbiausi jų rezultatai ir
išvados?
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10
Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
0,3 0,1 0
11
Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
0,6 0,3 0
12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės, ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,4 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0 16 Ar lentelių, paveikslėlių pateikimas atitinka reikalavimus? 0,4 0,2 0 17 Ar lentelėse, paveiksluose ir
tekste kartojasi informacija? 0 0,2 0,4 18 Ar nurodytas duomenų statistinis
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20 Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų
patikimumas?
0,4 0,2 0
21
Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimi?
0,4 0,2 0
22 Ar autoriaus pateikia rezultatų
interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir uždavinius?
0,2 0,1 0
25
Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga ar atitinka tyrimų rezultatus?
0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir
lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal reikalavimus?
0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29
Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui?
0,2 0,1 0
nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda
suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
32 Praktinės
rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)? 15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas 35
Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus?
-1
balas -2 balai
36
Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai?
-0,5
balo -1 balas
37
Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas 38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo
-0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.
40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo
-0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai? -0,2 balo -0,5 balo 43
Ar yra (jei reikalingi)
svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo 44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo
-0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų. Recenzento pastabos: ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ _______________________ _______________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA...10
SUMMARY...11
ĮVADAS...12
1. LITERATŪROS APŽVALGA...14
1.1. Dantų šaknų kanalų morfologijos svarba...14
1.2. Dantų šaknų kanalų sistema...15
1.3. Dantų šaknų kanalų eiga...16
1.4. Apatinio žandikaulio centrinių ir šoninių kandžių šaknų kanalai...17
1.5. Viršutinio žandikaulio pirmųjų kaplių šaknų kanalai...17
1.6. Apatinio žandikaulio pirmųjų krūminių dantų šaknų kanalai...18
1.7. Danties makro preparatas...19
1.8. Radiologinis tyrimas...21
1.8.1. Periapikalinė rentgenografija...21
1.8.2. Kūginio pluošto kompiuterinė tomografija...22
1.8.3. Mikrokompiuterinė tomografija...23
2. MEDŽIAGA IR METODAI...24 3. REZULTATAI...26 4. REZULTATŲ APTARIMAS...29 IŠVADOS ...33 LITERATŪROS SĄRAŠAS...34 PRIEDAI...39
DANTŲ ŠAKNŲ KANALŲ MORFOLOGIJOS YPATUMŲ VERTINIMAS
SKIRTINGAIS TYRIMO METODAIS
SANTRAUKA
Dantų šaknų kanalų morfologijos išsamus žinojimas yra būtinas, norint pasiekti gerus endodontinio gydymo rezultatus, o jos mokymuisi gali būti naudojami skirtingi metodai.
Tikslas: Nustatyti apatinio žandikaulio kandžių, viršutinio žandikaulio pirmųjų kaplių ir apatinio
žandikaulio pirmųjų krūminių dantų šaknų kanalų morfologijos ypatumus, taikant skirtingus jų tyrimų metodus.
Darbo metodika: Tyrimui atrinkti 44 dantys. Atliktos šių dantų periapikalinės rentgeno nuotraukos artimąja – tolimąja ir lūpų (skruostų) – liežuvio (gomurio) kryptimis. Dantų makro preparatai pagaminti, naudojant skaidrinimo metodą. Vertintas dantų šaknų kanalų skaičius ir eiga, gauti makro preparatai lyginti su periapikalinėmis rentgeno nuotraukomis.
Rezultatai: Apatinio žandikaulio kandžiai dažniau turėjo 2 kanalus (58,8 proc.) ir buvo tiesūs (66,7
proc.). Viršutinio žandikaulio pirmieji kapliai dažniausiai turėjo 2 kanalus (90,0 proc.) ir taip pat buvo tiesūs (89,5 proc.). Apatinio žandikaulio pirmieji krūminiai dantys dažniau turėjo 2 kanalus (52,9 proc.), vertinant periapikalines rentgeno nuotraukas ir 3 kanalus (52,9 proc.), vertinant skaidrius makro preparatus, ir dažniau buvo lenkti (58,1 proc. ir 57,8 proc., atitinkamai), P > 0,05.
Išvados: Išanalizavus periapikalines rentgeno nuotraukas ir skaidrius dantų makro preparatus,
nustatyta, kad apatinio žandikaulio kandžiai, viršutinio žandikaulio pirmieji kapliai dažniau turėjo du šaknies kanalus, rečiau vieną šaknies kanalą ir kanalai dažniau buvo tiesūs, o apatinio žandikaulio pirmieji krūminiai dantys dažniau turėjo du ar tris šaknies kanalus, kurie dažniau buvo lenkti ir rečiau tiesūs, C ar S formos. Įvertinus tirtų dantų skaidrius makro preparatus, kurie suteikia trimatį vaizdą ir dvimates šių dantų periapikalines rentgeno nuotraukas, statistiškai reikšmingų dantų kanalų skaičiaus ir formos skirtumų nenustatyta.
ANALYSIS OF ROOT CANAL MORPHOLOGICAL
CHARACTERISTICS USING DIFFERENT TECHNIQUES
SUMMARY
To achieve good results of endodontic treatment, thorough knowledge of the root canal morphology is required and different techniques can be used in learning.
Objective: The aim of this study was to determine the number and type of roots canals in
mandibular incisors, maxillary first premolars, and mandibular first molars.
Material and methods: The study enrolled 44 teeth. Periapical roentgenograms of these teeth were
taken in mesio-distal and labial (bucco)-lingual (palatinal) views. Transparent tooth models were made using clearing technique. The number of canals and their types were recorded. Periapical roentgenograms and transparent tooth models were compared.
Results: 58.8% mandibular incisors had two canals and 66.7% were straight. 90% maxillary first
premolars had two canals and 89.5% were straight as well. 52.9% mandibular first molars had two canals and 58.1% were curved using roentgenographic technique. 52.9% mandibular first molars had three canals and 57.8% were curved using transparent tooth models. P > 0.05.
Conclusions: Having employed roentgenographic and clearing techniques, the study showed that
mandibular incisors, maxillary first premolars more often had two straight canals and rarely one canal. Mandibular first molars more often had two or three curved canals and rarely straight, C or S shaped canals. Two different techniques used in the study, namely two dimensional periapical roentgenograms and three dimensional transparent tooth models, did not show any statistically significant differences in number and type of canals.
12
ĮVADAS
Dantų šaknų kanalų morfologijos mokymuisi gali būti naudojami skirtingi metodai: rentgenogramų vertinimas, šaknies pjaustymas, dažymo ir skaidrinimo metodai. Nustatyta, kad geriausiai šaknies kanalus vizualizuoti pavyko dažant ir skaidrinant dantis. Šis metodas naudojamas iki šiandien, nors atsirado ir naujų metodų, tokių kaip: kūginio pluošto kompiuterinė tomografija ar mikrokompiuterinė tomografija, kurie taip pat leidžia matyti visą šaknies kanalų sistemą [1-7].
Šaknies kanalų sistemos morfologijos tyrimai yra labai svarbūs gydymo rezultatui ir taip pat naudojami įvairūs metodai. Gali būti atliekamas vertikalus danties pjaustymas, bet šiuo metodu gauti vaizdai neleidžia matyti visos šaknies kanalų sistemos. Gali būti atliekamas išilginis danties pjaustymas, tačiau šiuo metodu nėra įmanoma išgauti trimačio vaizdo [1].
Iki 1982 metų dantų skaidrinimo procedūros buvo naudojamos tik anatominiams pulpos ertmės tyrimams. M. Tagger ir kiti (1983) patobulino šį metodą su metileno salicilatu kaip skaidrinimo medžiaga. Skaidrinimo metodika ar skaidrus šaknies kanalas leido išgauti trimatį vaizdą. Naudojant šį metodą išlaikoma originali šaknies kanalo forma ir matomos net smulkiausios detalės [1, 8].
G. Hasselgren ir L. Tronstad (1975) naudojo dantis, kurie buvo demineralizuoti, skaidrinti ir sukietinti ksilene tam, kad būtų panaudojami ikiklinikiniuose endodontijos mokymuose [9].
Dantų skaidrinimas gali būti naudojamas, gauti informacijos apie dantų šaknų morfologiją, kanalo instrumentavimo techniką, seilių skverbimąsi pro dentino tubules, minkšto dantų šaknų kanalo užpildo mikro pratekėjimą, minkšto dantų šaknų kanalų užpildopasiskirstymą, esant lenktiems kanalams, nustatyti lūžusį instrumentą, perforacijas. Danties skaidrinimas – vienas iš naudingiausių metodų, įvertinant kanalų plombavimo kokybę, homogeniškumą, gutaperčos adaptaciją ir kt., be to, nereikalauja brangios aparatūros [2, 10, 11].
Tikslas: Nustatyti apatinio žandikaulio kandžių, viršutinio žandikaulio pirmųjų kaplių ir apatinio žandikaulio pirmųjų krūminių dantų šaknų kanalų morfologijos ypatumus, taikant skirtingus jų tyrimų metodus.
Uždaviniai:
1. Nustatyti dantų šaknų kanalų skaičių ir eigą, vertinant atliktas apatinio žandikaulio kandžių, viršutinio žandikaulio pirmųjų kaplių ir apatinio žandikaulio pirmųjų krūminių dantų periapikalines rentgeno nuotraukas.
13 2. Nustatyti dantų šaknų kanalų skaičių ir eigą, vertinant pagamintus skaidrius apatinio žandikaulio kandžių, viršutinio žandikaulio pirmųjų kaplių ir apatinio žandikaulio pirmųjų krūminių dantų makro preparatus.
3. Palyginti gautus rezultatus – dantų šaknų kanalų skaičių ir eigą, naudojant dantų periapikalines rentgeno nuotraukas ir skaidrius makro preparatus.
14
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
Danties kietajame audinyje yra ertmė, kurioje yra pulpa. Pulpa gali būti įvairių konfigūracijų ir formų. Sėkmingas endodontinis gydymas priklauso nuo išsamaus dantų morfologijos žinojimo, teisingos rentgenogramos interpretacijos, tinkamo endodontinės ertmės paruošimo bei detalaus danties ištyrimo po pulpos kameros atvėrimo. Pulpos ertmės vaizdo padidinimas ir tinkamas darbinio lauko apšvietimas yra svarbūs, siekiant pagrindinio tikslo – gerų gydymo rezultatų. Norint suprasti šaknies kanalų formavimo ir valymo principus bei problemas, tiksliai nustatyti viršūninės angos vietą, sėkmingai atlikti kanalų chemomechaninį instrumentavimą, reikia tiksliai žinoti bei suprasti šaknies kanalų sistemas [12].
1.1. Dantų šaknų kanalų morfologijos svarba
Prieš pradedant endodontinį gydymą yra svarbu įsivaizduoti ir žinoti vidinę danties anatomiją. Privaloma atlikti ir kruopščiai išanalizuoti periapikalines rentgenogramas, atliktas skirtingais kampais. Taip atliktos rentgenogramos suteikia daugiau informacijos apie šaknies kanalų morfologiją. Atidaus rentgenogramos įvertinimo svarbą prieš ir per endodontinį gydymą pabrėžė S. Friedman su bendraautoriais jau 1986 metais. Jie nustatė, kad rentgeno vaizdo analizė yra svarbi, norint gauti sėkmingus gydymo rezultatus, nes ji palengvina kanalų sistemos morfologijos atpažinimą bei sumažina nerasto kanalo riziką [12, 13].
Pagrindinis dantų šaknų kanalų gydymo tikslas – pilnas visos pulpos išvalymas, kanalų suformavimas bei visiškas kanalų uždarymas su sustingusia plombine medžiaga. Negydytas kanalas gali būti pagrindinė nesėkmingo gydymo priežastis. Kanalas gali būti nerastas, todėl yra labai svarbu naudoti visas turimas odontologines priemones, norint jį lokalizuoti ir sugydyti visą šaknų kanalų sistemą. Tik tokiu atveju galima tikėtis sėkmingo endodontinio gydymo rezultato [12]. Tokios diagnostinės priemonės kaip rentgenogramos, pulpos kameros dugno ištyrimas aštriu zondu, visų griovelių patikrinimas ultragarsu su specialiais antgaliais, pulpos kameros dugno dažymas su 1 proc. metileno mėlynojo dažais, natrio hipochlorito testas ar kraujuojantys kanalai – svarbi pagalba, lokalizuojant šaknies kanalo įeigą [12].
Viena iš svarbesnių priemonių, lokalizuojant dantų šaknų kanalus, yra dentalinis mikroskopas, kuris sustiprina apšvietimą ir matomumą. Tai padidina gydytojo galimybę tiksliai pašalinti pulpos kameros stogą ir kartu sumažina procedūrų klaidas [12].
15
1.2. Dantų šaknų kanalų sistema
Dantyje yra pulpos ertmė, kurioje yra pulpa. Jos kontūras atitinka išorinį danties kontūrą. Pulpos ertmė yra padalinta į dvi dalis: pulpos kamerą, kuri yra danties anatominiame vainike ir šaknies kanalus, kurie randami anatominėje šaknyje. Kitos struktūros yra pulpos ragai, lateraliniai, pridėtiniai ir furkaciniai kanalai, kanalų įeigos, interkanaliniai susijungimai, viršūninės deltos ir viršūninė anga. Šaknies kanalas prasideda piltuvėlio formos kanalo įeiga kandžiuose, plyšio formos kanalo įeiga kapliuose bei krūminiuose dantyse ir baigiasi viršūnine anga, kuri atsiveria į šaknies paviršių 0-3 mm nuo šaknies anatominės viršūnės [12].
Pridėtiniai ir lateraliniai kanalai nusitęsia nuo pulpos iki periodonto. Pridėtinis kanalas yra pagrindinio pulpos kanalo ar kameros šaka, kuri susisiekia su išoriniu šaknies paviršiumi. Lateralinis kanalas yra pridėtinis kanalas, kuris lokalizuotas šaknies vainikiniame ar viduriniame trečdalyje, dažniausiai nusitęsia horizontaliai nuo pagrindinio šaknies kanalo. 73,5 proc. atvejų lateraliniai kanalai randasi viršūniniame trečdalyje, 11,4 proc. – viduriniame ir 6,3 proc. – vainikiniame šaknies trečdalyje. Pridėtiniai kanalai pasitaiko ir daugiašaknių dantų bifurkacijose ar trifurkacijose. J. F. Vertuccipavadino juos furkacijų kanalais [12, 14].
Sėkmingam endodontiniam gydymui svarbu ne tik tikslios diagnozės nustatymas ir gydymo planavimas, bet ir tikslus įvairios kanalų morfologijos žinojimas [12]. A. O. Peters su bendraautoriais pabrėžė kanalų anatomijos svarbą ir nustatė, kad kanalų anatomijos variacijų žinojimas prieš formavimą ir valymą turėjo daugiau įtakos gydymo sėkmei, nei pati instrumentavimo technika [15]. Savo darbuose W. Hess ir E. Zurcher nustatė, kad šaknis su kūgio formos kanalu ir viena anga yra labiau išimtis nei taisyklė. Tyrėjai atrado daugybines angas, pridėtinius kanalus, deltas, interkanalinius susijungimus, kilpas, C – formos kanalus [16].
Pulpos kanalų sistema yra sudėtingas kompleksas. Kanalai gali šakotis, dalytis ir vėl susijungti. S. F. Weine (1969) suskirstė šaknies kanalų sistemas į keturis pagrindinius tipus, tinkančius visoms dantų grupėms [17]. Vėliau J. F. Vertucci ir kiti (1974) panaudojo skaidrintus dantis, kurių pulpos ertmės buvo nudažytos hematoksilino dažais. Jie nustatė ir aprašė aštuonias pulpos ertmės konfigūracijas [18].
Kanalų sistemos konfigūracijos gali būti skirtingos skirtingose populiacijose. K. M. Caliskan ir kiti (1995) savo darbuose paaiškino variacijų skirtumus turkų populiacijoje [19]. N. Kartal ir C. F. Yanikoglu (1992) ištyrė šimtą apatinio žandikaulio priekinių dantų ir rado du naujus šaknies kanalų tipus, kurie nebuvo ankščiau identifikuoti turkų populiacijoje [20]. K. Gulabilava ir kiti (2001) ištyrė apatinio žandikaulio krūminius dantis birmiečių (Azijos) populiacijoje ir rado septynias pridėtinių kanalų konfigūracijas [21].
16 Mokslinėje literatūroje randama duomenų apie rasinius kanalų morfologijos ypatumus. M. Trope ir kiti (1986) nustatė, kad juodaodžių apatinio žandikaulio kapliai turi daugiau kanalų, nei baltaodžių. Juodaodžių populiacijoje nustatyta, kad 32,8 proc. atvejų turėjo daugiau nei vieną kanalą pirmuose kapliuose ir 7,8 proc. atvejų – antruose kapliuose. Kai tuo tarpu daugybiniai kanalai baltaodžių pirmuose kapliuose nustatyti 13,7 proc. atvejų ir antruose kapliuose – 2,8 proc. atvejų [22].
Pulpos ertmė mažėja su amžiumi. Šoniniuose dantyse dentinas formuojasi nevienodai visą gyvenimą ir greičiau formuojasi ant pulpos kameros stogo ir dugno, nei jos sienų, todėl tokia kalcifikacija baigiasi plokščia pulpos kamera. Šaknis visuomet turi kanalą, net jei jis nėra matomas radiogramoje. Kalcifikuotą kanalą sunku lokalizuoti bei praeiti instrumentais gydymo metu. Kai ieškome kalcifikuoto kanalo, padidinimas ir apšvietimas yra būtini. Naudingas ir rentgenologinis tyrimas. Tiesinė veido rentgenograma suteikia informacijos apie artimąjį – tolimąjį vaizdą, kai pasukta rentgenograma apie lūpinį (skruostinį) – liežuvinį (gomurinį) vaizdą. Šios rentgenogramos padeda nustatyti penetracijos kampą ir jos atstumą nuo nerasto kanalo. Ultragarso panaudojimasyra ypač naudingas, lokalizuojant kalcifikuotus kanalus. Jei yra vienas kanalas, jis dažniausiai lokalizuotas danties šaknies centre. Jei yra randama viena įeiga ir ne centre, galima įtarti, kad yra antras kanalas ir turi būti ieškomas priešingoje pusėje. Ryšys tarp dviejų įeigų yra taip pat svarbus. Kuo jos yra arčiau viena kitos, tuo yra didesnė tikimybė, kad kanalai susijungs šaknyje [12].
Kai šaknis turi du kanalus, kurie susijungia, liežuvinis ar gomurinis kanalas įprastai yra tiesus iki viršūnės, todėl jis yra tinkamas formuoti ir plombuoti iki viršūnės, o skruostinis kanalas – iki jų susijungimo taško [12].
G. H. Cooke ir L. F. Cox (1979) pirmieji aprašė C – formos kanalų konfigūraciją. Dažniausiai tokie kanalai būna apatinio žandikaulio antruose krūminiuose dantyse, tačiau taip pat randami pirmuose krūminiuose dantyse, pirmuose kapliuose ar viršutinio žandikaulio pirmuose ir antruose krūminiuose dantyse [23].
1.3. Dantų šaknų kanalų eiga
Beveik visi šaknies kanalai yra lenkti lūpų (skruosto) – liežuvio (gomurio) kryptimi. Todėl tokių kanalų gydymas yra sudėtingas. Rentgenogramose matomi tik artimieji – tolimieji linkiai, tačiau linkiai gali būti ir lūpų (skruosto) – liežuvio (gomurio) kryptimi. Instrumentuojant tokius kanalus, galimos komplikacijos: šaknies ar instrumento lūžis, kanalo blokavimas dentino drožlėmis, laipto sukūrimas, viršūnės transportacija. Rentgeno vaizdai, atlikti keliomis kryptimis, yra būtini, nustatyti kanalų buvimą, kryptį ir sudėtingumą. Šaknies kanalas gali laipsniškai lenktis per visą kanalą arba gali būti status linkis šalia viršūnės. Gali pasitaikyti ir dvigubi S formos
17 kanalai. Dažniausiai šaknies kanalų yra tiek, kiek šaknų, tačiau ovalios formos šaknis gali turėti ir daugiau negu vieną kanalą. Kanalų išsilenkimo laipsnį galima numanyti pagal ertmės įeigos dydį ir formą [2, 12, 24].
Pagal kanalo linkius yra sukurtos kelios dantų šaknų kanalų eigos klasifikacijos. D. Gupta ir N. Grewal suskirstė kanalus į tiesius, lenktus ir S formos. H. Wu ir kiti autoriai lenktus kanalus vadina L formos kanalais. W. S. Schneider (1971) dantų šaknų kanalų išsilenkimus suskirstė į šiuos tipus: tiesus (I formos), J formos (viršūnėje lenktas) ir C formos (visas lenktas). D. C. Nagy (1995) dantų šaknų kanalus suskirstė į: tiesius, C formos (nepertraukiamai lenktus), J formos (viršūninėje dalyje lenktus) ir S formos (kanalai su keliais išsilenkimais) [25-29].
W. S. Schneider kanalus, kurių lenkimo kampas tarp 6-30 laipsnių ir kanalo lenktos dalies spindulio ilgis daugiau nei 10 mm, priskyrė C formos kanalams. Kanalai, kurių lenkimo kampas tarp 6-30 laipsnių, o kanalo spindulys mažiau nei 10 mm, priskyrė J formos kanalams. Autorė I formos kanalams priskyrė kanalus, kurių išsilenkimas – 5 laipsniai ar mažiau [27].
1.4. Apatinio žandikaulio centrinių ir šoninių kandžių šaknų kanalai
Apatinio žandikaulio kandžiai dažniausiai turi vieną šaknį ir vieną šaknies kanalą. Endodontinio gydymo nesėkmės apatinio žandikaulio priekinių dantų gydyme siejamos su nepakankamomis šių dantų morfologijos žiniomis. W. R. Rankine – Wilson ir P. Henry (1964) pirmieji nustatė antrą šaknies kanalą apatinio žandikaulio kandžiuose. Kartais dentino tiltas gali dalinti šaknį į du kanalus, turinčius skirtingas formos ir eigos variacijas [30, 31].
W. R. Rankine – Wilson ir P. Henry (1965) atliktų tyrimų duomenimis iš tirtų 111 apatinio žandikaulio kandžių, 60 proc. turėjo vieną kanalą, 40 proc. – du šaknies kanalus [31]. C. M. Madeira ir S. Hetem (1973) duomenimis iš 1300 tirtų apatinio žandikaulio kandžių, 88,5 proc. turėjo vieną kanalą, 11,5 proc. turėjo du šaknies kanalus [32].Ch. Uma ir kiti (2004) nustatė, kad iš tirtų 50 apatinio žandikaulio kandžių, 44 proc. turėjo vieną kanalą, o 56 proc. – du šaknies kanalus [33]. P. Perlea su bendraautoriais (2013) ir G. Kayaoglu bei kiti (2015) nustatė, kad apatinio žandikaulio kandžiai dažniausiai turėjo vieną kanalą, rečiau – du šaknies kanalus [30, 34].
1.5. Viršutinio žandikaulio pirmųjų kaplių šaknų kanalai
Viršutinio žandikaulio pirmieji kapliai dažniausiai turi dvi šaknis, kurios gali būti pilnai ar dalinai atskirtos, arba visiškai susijungusios. Rečiau šie dantys turi tris šaknis ir tris šaknų
18 kanalus. Viršutinio žandikaulio pirmieji kapliai dažniausiai turi du šaknies kanalus, net jei dantis turi vieną šaknį [35].
J. A. Chaparro ir kiti (1999) nustatė, kad dažniausiai viršutiniai pirmieji kapliai turėjo dvi šaknis (52,6 proc., 61 proc. ir 56,7 proc., atitinkamai), o rečiausiai – tris šaknis (2,4 proc., 3,5 proc. ir 3,3 proc., atitinkamai) [36].
J. Sutalo ir kiti (1980), O. Della Serra ir kiti (1981), J.D. Pécora ir kiti (1991), N. Kartal ir kiti (1998), A. J. Chaparro ir kiti (1999) bei L. G. Mattuella ir kiti (2005) savo tyrimuose nustatė, kad viršutinio žandikaulio pirmieji kapliai dažniausiai turi du šaknies kanalus, rečiau vieną šaknies kanalą ir tik labai retai turi tris šaknies kanalus [35-40].
S. H. Loh atliko tyrimą su 957 viršutinio žandikaulio pirmaisiais kapliais. Dvi šaknis turėjo 50,6 proc. kaplių. Dvi susijungusias šaknis su dviem kanalais turėjo 307 kapliai. Dvi atskiras šaknis su dviem atskirais kanalais ir dviem atskiromis viršūninėmis angomis turėjo 177 kaplių [41].
Viršutinio žandikaulio pirmųjų kaplių su trimis šaknimis pasitaiko iki 6 proc. azijiečių populiacijoje ir 3,3 proc. europiečių populiacijoje [36, 42]. Dažniausiai, esant trims šaknims, dvi iš jų yra skruostinės (artimoji skruostinė ir tolimoji skruostinė) ir viena gomurinė šaknis [43]. D. J. Pécora ir kiti nustatė, kad viršutinio žandikaulio pirmieji kapliai, su trimis šaknimis ir trimis kanalais, turi atskiras šaknis kaip viršutinio žandikaulio pirmasis krūminis dantis arba susijungusias šaknis [39]. Atliktais tyrimais įrodyta, kad trišakniai viršutinio žandikaulio pirmieji kapliai visada turi tris kanalus. Gali būti ir vieno šaknies kanalo morfologinė variacija, kuri 61,9 proc. atvejų pasitaikė azijiečių populiacijoje ir 31,2 proc. – ne azijiečių populiacijoje [42].
Reikalinga atsižvelgti į galimybę, kad dantis gali turėti pridėtinius ir daugybinius kanalus. Viršutinių pirmųjų kaplių klinikinis ir radiologinis tyrimai gali padėti anksti nustatyti šaknų skaičių ir šaknų kanalus [43].
1.6. Apatinio žandikaulio pirmųjų krūminių dantų šaknų kanalai
Daugėja mokslinės literatūros, kurioje aprašomas apatinio žandikaulio pirmasis krūminis dantis, turintis daugiau nei keturis danties kanalus. Dažniausiai, apatinis pirmasis krūminis dantis turi artimąją ir tolimąją šaknis, kuriose yra du artimieji kanalai ir du tolimieji kanalai. Dažnai (1 proc. – 15 proc.) pasitaiko pridėtinis kanalas, vadinamas viduriniu artimuoju kanalu, kuris yra artimojoje šaknyje [44].
Retais atvejais, distalinė šaknis turi tris kanalus. Tokių dantų dažnis – 0,2-3 proc. atvejų. Trečiasis kanalas yra laikomas viduriniu tolimuoju kanalu ir lokalizuojasi tarp tolimojo liežuvinio ir tolimojo skruostinio kanalų [45].
19 Apatinio žandikaulio pirmasis krūminis dantis gali turėti ir šešis šaknies kanalus. Trys kanalai lokalizuoti artimojoje šaknyje ir trys randami tolimojoje šaknyje. Tokiame dantyje artimasis vidurinis kanalas viršūniniame trečdalyje susijungia su artimuoju skruostiniu kanalu ir baigiasi bendra viršūnine anga, o artimasis tolimasis kanalas susijungia viršūniniame trečdalyje su tolimuoju skruostiniu kanalu ir taip pat baigiasi viena viršūnine anga. Artimasis ir tolimasis liežuviniai kanalai turi atskiras viršūnines angas [44].
1.7. Danties makro preparatas
Daugelį metų endodontijos buvo mokamasi, naudojant natūralius žmonių dantis. Praktika su išrautais dantimis buvo universalus būdas, mokantis ikiklinikinės endodontijos ir suteikiantis studentams galimybę įgauti praktinių įgūdžių, prieš pradedant dirbti su pacientais. Ankščiau naudoti metodai, tokie kaip skersinis šaknies pjaustymas, leido išgauti trimatį pulpos vaizdą, tačiau proceso metu buvo sunaikinama išorinė danties morfologija. Pasiūlytas ne vienas metodas, kuris leidžia pamatyti šaknies kanalų sistemą ir chemomechaninių procedūrų efektą dantyje [1, 4].
W. Hess ir kiti (1925) sukūrė tikslią vulkanizuotos gumos šaknies kanalų kopiją, kuri tuo metu naudota kaip mokymo priemonė, tačiau ji buvo be pulpos kameros. F. R. Sommer ir kiti (1956) pademonstravo metodą, kurio metu dantys perpjaunami išilgai ir gaunamas sagitalinis pulpos vaizdas nuo vainikinės iki viršūninės dalies. Tačiau taikant šį metodą, retai nustatomas pridėtinių kanalų buvimas ar viršūninis šakojimąsis [16, 46].
E. Rosenteil (1957) aprašė metodą, pasiūlydama šaknies kanalus užpildyti rentgenokontrastine medžiaga. Tačiau iškilo trimačio vaizdo ir gylio (rentgenokontrastinė medžiaga nepilnai užpildydavo kanalą per jo visą ilgį) problema, o studentams buvo prieinama tik dvimatė mokymosi priemonė [47].
C. B. Barber ir kiti (1969) pasiūlė dantis pagaminti iš skaidriai nupoliruotos dervos ir pulpą užpildyti raudona epoksidine derva, kuri yra stipri ir atspari lūžiams. Šis metodas buvo pirmas sėkmingas bandymas, kuris leido turėti trimatį pulpos ertmės vaizdą, tačiau buvo sukritikuotas, nes naudojant šį metodą, labai sunku susieti pulpos ertmę su danties išore [48].
R. W. Peterson (1980) pristatė įvadines studijas apie dirbtinius dantis, kurie buvo gaminami, modeliuojant tam tikru vašku pasirinktus natūralius dantis, tačiau autorius galėjo tik dalinai atkurti šaknies kanalus [49].
H. M. P. Dummer ir kiti (1991) pristatė pastovius dervos blokus, visiškai nesiskiriančius nuo natūralių dantų, kurie galėjo atkurti šaknies kanalo kreivę [50].
20 A. H. Kahn (1983), P. A. Jackson ir G. Tidmarsh (1993) ir G. Sauveur su Y. Boucher (1998) sukūrė endodontinius modelius su dantimis, kurie buvo padaryti iš vaško ar dervos, tačiau jie neturėjo natūralių dantų savybių [51-53].
G. R. M. Nassri ir kiti (2005) sukūrė dantų konstrukcijas iš matinės ir puskaidrės dervos, kurios priminė natūralius dantis [54].
Dėl dantų gavimo problemos keli autoriai bandė sukurti alternatyvas, tokias kaip dervos blokus ar dirbtinius vaškuotus dantis [4].
Dirbtiniai dantys gali pakeisti natūralius dantis endodontijos mokyme, tačiau tobulinimas vis tiek yra būtinas, kad būtų išgautas geresnės kokybės dantų modelis [4].
Studijuoti šaknų kanalų morfologiją, gali būti naudojamos įvairios technikos ir su skaidriais dantimis. G. R. M. Nassri ir kiti (2007-2008), M. Maralingannavar ir kiti (2010), B. Gupta ir kiti (2014) taikė būtent šį metodą ištirti dantų šaknų kanalų sistemą [1, 3, 4]. Skaidrinimo metodas suteikė galimybę išgauti trimatį pulpos ertmės vaizdą ir palyginti su danties išore. Taikant skaidrinimo metodą, nereikia instrumentuoti kanalų, išlaikoma originali danties forma ir ryšys su kanalais, aiškiai matomos smulkiausios kanalo detalės. Šių bandymų nesėkmės yra retos, o gauti mėginiai gali būti ilgai išsaugomi [1, 3].
Pagrindinis skaidrinimo metodikos pranašumas yra greitis, per kurį atliekama procedūra, technikos paprastumas, minimalios įrangos poreikis ir naudojamos mažiau toksiškos medžiagos [3].
Dantų skaidrinimo procedūrų metu atliekama demineralizacija rūgštimi, dehidratacija alkoholiu ir acetonu bei skaidraus danties vaizdavimas, naudojant gliceriną, silikoną, ksileną, dervą, metileno salicilatą ar kt. [1, 4]
Demineralizacija, naudojant azoto rūgštį, duoda geresnius rezultatus ir mažiau pažeidžia šaknies kanalą. Gali būti naudojamos ir kitos demineralizuojančios medžiagos – etileno diamino tetra acto rūgštis, hidrochlorido rūgštis, šlapalas ir kt. [3]
Demineralizuotas dantis yra dehidratuojamas, naudojant alkoholį ir skaidrinamas, naudojant metileno salicilatą, chloroformą, benzolą, ksileną, tolueną, anglies tetrachloridą, kedro aliejų, metilsalicilatą ar silikoną 710. Metilsalicilatas mažiau toksiškas nei ksilenas, pigesnis nei kedro aliejus ir silikonas 710, nėra toks degus kaip ksilenas, toluenas, chloroformas, parafinas ar benzinas. Sukelia minimalius audinių iškraipymas, lyginant su kitomis skaidrinimui naudojamomis medžiagomis [3].
Azoto rūgšties ir metilo salicilato kombinacija yra geriausia, gaminant skaidrų danties modelį [1].
Skaidrintas danties modelis gali būti naudojamas, studijuojant dantų šaknų kanalų morfologiją, ikiklinikiniuose dantų anatomijos mokymuose, išgaunant trimatį šaknies kanalų
21 sistemos vaizdą, atsiranda galimybė parodyti pacientams šaknies kanalo gydymo eigą. Skaidrus danties makro preparatas taip pat yra ikiklinikinės endodontijos mokymosi priemonė, padedanti įvertinti endodontiškai užpildytą dantį in vitro, endodontines medžiagas, leidžia pagerinti endodontinius įgūdžius, yra nebrangi ir puiki priemonė, analizuojant endodontines nesėkmes [1, 3, 4].
1.8. Radiologinis tyrimas 1.8.1. Periapikalinė rentgenografija
Nuo 1896 metų, kai buvo atlikta pirma periapikalinė rentgenograma, rentgeno vamzdžiu išgaunamas vaizdas dantų vizualizacijoje iš esmės nesikeitė. Net panoraminės nuotraukos vis dar formuoja tik dvimatį vaizdą ir tai riboja rentgeno spindulių pritaikymą endodontijoje [5].
Rentgeno nuotraukos suteikia informacijos apie šaknų kanalų morfologiją. Prieš gydymą atliktos tikslios daugybinės, tiesinės ir pasuktos rentgeno nuotraukos, naudojant paralelinę techniką yra būtinos, siekiant įvertinti šaknų skaičių ir eigą. Antra rentgeno nuotrauka, pasukta nuo 15 iki 20 laipsnių medialiai ar distaliai nuo išilginės danties ašies yra naudinga, vertinant ne tik šaknų skaičių, bet ir šaknies eigą. Staiga keičiantis šaknies kanalų ertmės tankumui rentgeno nuotraukoje, atsiranda galimybė įtarti pridėtinį kanalą ar kanalo išsišakojimą. Jei rentgeno nuotraukoje matomas kanalų staigus susiaurėjimas ar net išnykstanti pulpos ertmė, tai reiškia, kad kanalai skyla į du kanalus, kurie gali išlikti atskiri arba, prieš pasiekiant viršūnę, susilieti. A. M. Martínez – Lozano ir kiti (1999) pasiūlė 40 laipsnių medialinį rentgeno spindulių kampą tam, kad būtų įmanoma identifikuoti pridėtinius kanalus [55, 56].
Nors rentgeno nuotraukos yra pakankamai informatyvios, tačiau jos turi ir trūkumų dėl savo dvimačio vaizdo. Kai kurie autoriai (F. Haznedaroglu ir kiti) nustatė, kad rentgeno nuotraukose nesimato furkacijų ir pridėtinių kanalų vainikinėse šaknų dalyse. S. Friendam ir kiti pabrėžė, kad rentgeno vaizdas palengvino kanalų sistemos morfologijos atpažinimą, tačiau įspėjo apie išliekamą trūkstamos informacijos riziką, kuri gali būti reikšminga sėkmingo endodontinio gydymo rezultatui. Y. Özer nustatė, kad šaknies lūžiai yra sunkiai aptinkami dvimatėse rentgenogramose, nebent rentgeno spindulių pluoštas praeina tiesiai palei lūžio liniją. N. Jain ir S. Tushar nustatė, kad rentgenogramose dantų šaknų kanalų linkiai matomi tik artimąja – tolimąja kryptimi, tačiau kanalų linkiai būna ir lūpų (skruosto) – liežuvio (gomurio) kryptimi [12, 13, 24, 57, 58].
22 Tačiau, nepaisant minėtų radiologinio tyrimo trūkumų, kaip pvz. dvimatis vaizdas, pasukta rentgenograma su endodontiniu K – failu išlieka vertinga, diagnozuojant neįprastus šaknies kanalus [59].
1.8.2. Kūginio pluošto kompiuterinė tomografija
Mokslinėje literatūroje aptariama vis daugiau atvejų, kuriuose demonstruojama, kad kūginio pluošto kompiuterinė tomografija yra efektyvesnė nei tradicinės rentgenogramos, kuriomis išgaunamas tik dvimatis vaizdas. Kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos pritaikymas endodontijoje yra labai platus: periapikalinių pažeidimų diagnozavimui, vidinės ir išorinės rezorbcijų identifikavimui ir lokalizavimui, vertikalaus šaknies lūžio aptikimui, pridėtinių kanalų vizualizacijai, endodontiškai gydytų dantų negyjančių atvejų išaiškinimui [5].
I. Bender ir S. Seltzer (2003) atrado kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos efektyvumą, tirdami dvimačio vaizdo radiografijos trūkumus, aptinkant periapikalinius pažeidimus. Jie nustatė, kad norint, jog pažeidimai būtų matomi radiologiškai, turi būti įtraukta kaulo kortikalinė plokštelė [60, 61].
J. Kottoor ir kiti (2010) pristatė neįprastos anatomijos viršutinio žandikaulio pirmąjį krūminį dantį, kuris turėjo septynis šaknies kanalus. Kanalai buvo diagnozuoti chirurginio operacinio mikroskopo pagalba ir patvirtinti kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos būdu [62].
P. Neelakanton ir kiti (2010) analizavo 95 dantų šaknų kanalų skaičių. Kūginio pluošto kompiuterine tomografija tinkamai identifikavo kanalus 99,71 proc. atvejų, kūginio pluošto kompiuterine tomografija ir modifikuotu kanalų dažymo ir skaidrinimo metodu – 99 proc., skaitmenine rentgenograma – tik 82 proc. Pastaruoju metodu buvo nerasti du ar daugiau kanalų 23,8 proc. dantyse [63].
Kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos dėka galime gauti dantų trimatį vaizdą vertikalia, skersine ir sagitaline kryptimis. Šio metodo dėka, taip pat atrandami net 4 x 4 mm dydžio šaknų pažeidimai, kurie neaptinkami ortopantomogramose ir intraoralinėse rentgenogramose bei šaknies lūžiai, kurie neaptinkami dvimatėse rentgenogramose, nes rentgeno spindulių pluoštas praeina tiesiai per lūžio liniją [5, 55, 59].
Kūginio pluošto kompiuterinė tomografija leidžia išgauti išsamią informaciją apie dantų šaknų kanalų sistemą, esant pažeistiems dantims, tačiau yra brangus tyrimo metodas. Taip pat šio metodo dėka gali žymiai pagreitėti endodontinis neįprastų dantų šaknų kanalų gydymas. Kūginio pluošto kompiuterinė tomografija palyginti yra naujas geometrinio vaizdo vizualizavimo būdas, kuris geriau apibūdina trimatę dantų anatomiją ir naudojamas tyrimams bei klinikiniam darbui [5, 59].
23
1.8.3. Mikrokompiuterinė tomografija
Rentgeno spindulių mikrokompiuterinė tomografija yra nedestruktyvus radiologinis metodas, kuris vis plačiau naudojamas mokantis dantų anatomijos. Šis metodas leidžia analizuoti mažų kūnų mikrostruktūras, jų parametrus, tokius kaip: mineralų tankis, masė, mineralizacija. Mikrokompiuterinė tomografija taip pat naudojama morfometriniams šaknies kanalo tarpo tyrimams: ploto, perimetro, didžiojo ir mažojo danties šaknies kanalo skersmens nustatymui [64, 65].
Nielsen su bendraautoriais (1995) atrado, kad mikrokompiuterinė tomografija tiksliai atkuria vidinę ir išorinę danties morfologiją be danties pažeidimo. Mikrokompiuterinė tomografija vėliau buvo naudojama, įvertinti šaknies kanalų sistemos geometrinius parametrus prieš ir po kanalų instrumentavimo bei plombavimo [66].
Mikrokompiuterinė tomografija leidžia ištirti išorinę ir vidinę šaknies sistemos morfologiją trimatėje erdvėje, suskaidant vaizdą į erdvinius 13 µm tomografinius sluoksnius. Šis metodas yra labai naudingas, studijuojant išorinę ir vidinę danties anatomiją. Šaknies kanalo anatomijos trimatis vaizdas suteikia galimybę laboratorijose eksperimentų metu gautą informaciją pritaikyti ikiklinikiniuose dantų šaknų kanalų mokymuose: įvertinant danties vidinę anatomiją skirtingomis kryptimis, pakreipiant bei pasukant vaizdą. Taip pat galima gauti kiekvieno danties judėjimo aplink savo ašį vaizdą. Dantų šaknų kanalai gali būti vaizduojami atskirai arba kartu su išoriniu danties kontūru, kurio dėka matoma šaknies kanalų padėtis dantyje [6].
Mikrokompiuterinė tomografija nėra tinkama klinikiniuose tyrimuose. Mikrokompiuterinės tomografijos skaitytuvas negali būti naudojamas, skenuojant gyvo žmogaus galvą, todėl yra naudojami tik išrauti dantys arba žandikaulio segmentai su dantimis. Taip pat tyrimai, naudojant mikrokompiuterinę tomografiją reikalauja specialios brangios aparatūros ir užima daug laiko: dvi valandas trunka skenavimas ir dvi valandas vaizdo atstatymas. Tačiau mikrokompiuterinė tomografija šiuo metu yra laikoma auksiniu standartu kanalų anatomijos laboratoriniam mokymuisi [6, 7].
24
2. MEDŽIAGA IR METODAI
Tyrimui atrinkti 85 dantys: 38 apatinio žandikaulio kandžiai, 14 viršutinio žandikaulio pirmųjų kaplių, 33 apatinio žandikaulio pirmieji krūminiai dantys. Atrinkti dantys buvo be akivaizdžių šaknies rezorbcijos požymių, nepažeisti stipriai karieso, be matomų šaknies lūžių, neplombuotais kanalais, neplombuotais vainikais, neprotezuoti, pilnai susiformavusiomis šaknimis ir užsidariusiomis šaknų viršūnėmis.
Dantys surinkti iš Kauno, Šiaulių, Jonavos odontologijos klinikų.
Atlikus skaidrinimą, iš 85 surinktų dantų tolimesniam vertinimui tiko 44 (51,8 proc.) dantys. Dantys tyrimui netiko dėl šių priežasčių: nepasišalino šaknies kanalų pulpa, dantis netapo skaidrus po antrojo įmerkimo į toluolą, metileno mėlio tirpalas nepateko į viršūninį ar vidurinį kanalo trečdalį, danties išorinis paviršius išsitepė metileno mėlio tirpalu.
Atliktos atrinktų dantų periapikalinės rentgeno nuotraukos dentaliniu rentgeno aparatu (Carestream Dental „CS 2200 intraoral x – ray system“) artimąja – tolimąja ir lūpų (skruostų) – liežuvio (gomurio) kryptimis (žr. Priedai). Vėliau turimi dantys buvo paruošti pagal skaidrinimo protokolą [67]:
1. Dantys merkti į 5,25 proc. natrio hipochlorito tirpalą (Cerkamed „CLORAXiD“ 5,25%, Lenkija) 1 valandai.
2. Nuo dantų vainikų ir šaknų paviršiaus, naudojant 11 dydžio chirurginį skalpelį (T.C. Surgical CO, Kinija) pašalinti likę minkštieji audiniai ir akmenys.
3. Dantys 4 dienas fiksuoti 10 proc. buferiniame formalino tirpale (LSMU vaistinė, Lietuva). 4. Dantys nuplauti tekančiu vandeniu.
5. 018 dydžio rožiniu ir 014 dydžio prailgintu rožiniu deimantiniais grąžtais (Crosstech „Diamond Burs“, Jungtinės Amerikos Valstijos) atvertos pulpos kameros.
6. Dantys pamerkti į 5,25 proc. natrio hipochlorito tirpalą 24 valandoms, kad ištirptų pulpos audiniai ir organiniai likučiai.
7. Dantys plauti po tekančiu vandeniu 2 valandas.
8. Atlikta dekalcinacija su 10 proc. azoto rūgštimi („Avsista“, Lietuva), dantis paliekant tirpale 5 dienas. Tirpalas buvo atnaujinamas du kartus per dieną.
9. Dantys 4 valandas plauti po tekančiu vandeniu rūgšties likučiams pašalinti.
10. Dantys dehidratuoti etilo alkoholiu: 12 valandų laikant 70 proc. etilo alkoholyje, po to 2 valandas – 96 proc. etilo alkoholyje (LSMU vaistinė, Lietuva).
11. Atliktas skaidrinimas naudojant toluolą („Avsista“, Lietuva). Visi dantys laikyti toluole 12 valandų, kad tapę skaidrūs sukietėtų.
25 12. Po skaidrinimo į visus dantis pro atvertą endodontinę ertmę 015 dydžio endodontine adata
(Cerkamed „Endo-top“, Lenkija) buvo įšvirkščiamas metileno mėlio tirpalas (metileno milteliai maišyti su vandeniu santykiu 1:1) kanalų dažymui.
13. Dažų perteklius nuvalytas tvarsčiu, suvilgytu 96 proc. etilo alkoholyje.
14. Dantys dar kartą įmerkti į skaidrinamąją medžiagą toluolą ir laikyti tol, kol dantys tapo vėl skaidrūs ir tinkami tirti kanalų morfologijai.
15. Skaidrūs dantys įvertinti ir fotografuoti fotoaparatu (Canon EOS 550D, naudojant Canon EF 100mm f/2.8L Macro IS USM objektyvą) artimąja – tolimąja ir lūpų (skruostų) – gomurio (liežuvio) kryptimis (žr. Priedai).
Tyrimo metu dantų šaknų kanalų skaičius nustatytas vizualiai. Dantų šaknų kanalai skirstyti į turinčius tiesią, lenktą, C ir S formos eigą. Dantų šaknų kanalų eiga nustatyta vizualiai, o lenktų kanalų kampas – naudojant KLONK vaizdo išmatavimo programą. Kanalas laikytas lenktu, kai kampas didesnis nei 30 laipsnių.
Duomenys apskaičiuoti standartiniu programinės įrangos paketu IBM SPSS 22 statistinės duomenų analizės programa. Kokybinių požymių nepriklausomumui ar homogeniškumui tikrinti taikytas asimptotinis arba tikslusis chi kvadrato (χ2) kriterijus; esant dvireikšmių požymių
dažnių lentelėms – tikslusis Fisher kriterijus. Gautos reikšmės laikytos statistiškai reikšmingos, kai P < 0,05.
26
3. REZULTATAI
Išanalizavus apatinio žandikaulio kandžių periapikalines rentgeno nuotraukas ir skaidrius dantų makro preparatus, nustatyta, kad 10 (58,8 proc.) apatinio žandikaulio kandžių turėjo 2 kanalus, 7 (41,2 proc.) apatinio žandikaulio kandžiai – 1 kanalą (Lentelė Nr. 1).
Lentelė Nr. 1. Apatinio žandikaulio kandžių kanalų skaičius, vertinant periapikalines rentgeno
nuotraukas ir skaidrius makro preparatus
Kanalų skaičius
Vertinant periapikalines rentgeno nuotraukas
N (proc.)
Vertinant skaidrius makro preparatus N (proc.) P 1 7 (41,2) 7 (41,2) 2 10 (58,8) 10 (58,8) 1,000 Bendras 17 (100) 17 (100)
Išanalizavus viršutinio žandikaulio pirmųjų kaplių periapikalines rentgeno nuotraukas ir skaidrius dantų makro preparatus, nustatyta, kad 9 (90,0 proc.) viršutinio žandikaulio pirmieji kapliai turėjo 2 kanalus ir tik 1 (10,0 proc.) viršutinio žandikaulio pirmasis kaplys – 1 kanalą (Lentelė Nr.2).
Lentelė Nr. 2. Viršutinio žandikaulio pirmųjų kaplių kanalų skaičius, vertinant periapikalines
rentgeno nuotraukas ir skaidrius makro preparatus
Kanalų skaičius
Vertinant periapikalines rentgeno nuotraukas
N (proc.)
Vertinant skaidrius makro preparatus N (proc.) P 1 1 (10,0) 1 (10,0) 2 9 (90,0) 9 (90,0) 1,000 Bendras 10 (100) 10 (100)
Išanalizavus apatinio žandikaulio pirmųjų krūminių dantų periapikalines rentgeno nuotraukas ir skaidrius makro preparatus, nustatyta, kad 9 (52,9 proc.) apatinio žandikaulio pirmieji krūminiai dantys turėjo 2 kanalus, vertinant periapikalines rentgeno nuotraukas ir 9 (52,9 proc.) – 3
27 kanalus, vertinant skaidrius dantų makro preparatus. 1 (5,9 proc.) apatinio žandikaulio pirmasis krūminis dantis turėjo 4 kanalus, vertinant tiek periapikalines rentgeno nuotraukas, tiek šių dantų skaidrius makro preparatus (Lentelė Nr.3).
Lentelė Nr. 3. Apatinio žandikaulio pirmųjų krūminių dantų kanalų skaičius, vertinant
periapikalines rentgeno nuotraukas ir skaidrius makro preparatus
Kanalų skaičius
Vertinant periapikalines rentgeno nuotraukas
N (proc.)
Vertinant skaidrius makro preparatus N (proc.) P 2 9 (52,9) 7 (41,2) 3 7 (41,2) 9 (52,9) 0,858 4 1 (5,9) 1 (5,9) Bendras 17(100) 17 (100)
Išanalizavus apatinio žandikaulio kandžių periapikalines rentgeno nuotraukas ir skaidrius dantų makro preparatus, nustatyta, kad apatinio žandikaulio kandžiuose 18 (66,7 proc.) kanalų buvo tiesūs ir 9 (33,3 proc.) – lenkti (Lentelė Nr.4).
Lentelė Nr. 4. Apatinio žandikaulio kandžių kanalų eiga, vertinant periapikalines rentgeno
nuotraukas ir skaidrius makro preparatus
Kanalų eiga
Vertinant periapikalines rentgeno nuotraukas
N (proc.)
Vertinant skaidrius makro preparatus N (proc.) P Tiesus 18 (66,7) 18 (66,7) Lenktas 9 (33,3) 9 (33,3) 1,000 Bendras 27 (100) 27 (100)
Išanalizavus viršutinio žandikaulių pirmųjų kaplių periapikalines rentgeno nuotraukas ir skaidrius makro preparatus, nustatyta, kad viršutinio žandikaulio pirmuose kapliuose 17 (89,5 proc.) kanalų buvo tiesūs ir tik 2 (10,5 proc.) – lenkti (Lentelė Nr.5).
28
Lentelė Nr. 5. Viršutinio žandikaulio pirmųjų kaplių kanalų eiga, vertinant periapikalines rentgeno
nuotraukas ir skaidrius makro preparatus
Kanalų eiga
Vertinant periapikalines rentgeno nuotraukas
N (proc.)
Vertinant skaidrius makro preparatus N (proc.) P Tiesus 17 (89,5) 17 (89,5) Lenktas 2 (10,5) 2 (10,5) 1,000 Bendras 19 (100) 19 (100)
Išanalizavus apatinio žandikaulio pirmuosius krūminius dantis skirtingais metodais, nustatyta, kad apatinio žandikaulio pirmuose krūminiuose dantyse 25 (58,1 proc.) kanalai buvo lenkti, vertinant periapikalines rentgeno nuotraukas ir 26 (57,8 proc.) – vertinant skaidrius dantų makro preparatus. Šiuose dantyse nustatyta, kad 10 (22,2 proc.) kanalų buvo S formos, vertinant skaidrius makro preparatus, kai tuo tarpu, įvertinus periapikalines rentgeno nuotraukas buvo 6 (14,0 proc.) S formos kanalai. Apatinio žandikaulio pirmuose krūminiuose dantyse nustatyti 6 (13,3 proc.) ir 2 (4,7 proc.) C formos kanalai, vertinant skirtingais metodais, ir 3 (6,7 proc.) bei 10 (23,3 proc.) tiesūs kanalai, atitinkamai (Lentelė Nr.6).
Lentelė Nr. 6. Apatinio žandikaulio pirmųjų krūminių dantų kanalų eiga, vertinant periapikalines
rentgeno nuotraukas ir skaidrius makro preparatus
Kanalų eiga
Vertinant periapikalines rentgeno nuotraukas
N (proc.)
Vertinant skaidrius makro preparatus N (proc.) P Tiesus 10 (23,3) 3 (6,7) Lenktas 25 (58,1) 26 (57,8) S formos 6 (14,0) 10 (22,2) 0,079 C formos 2 (4,7) 6 (13,3) Bendras 43 (100) 45 (100)
29
4.
REZULTATŲ APTARIMAS
Šaknies kanalo anatomijai tirti in vitro gali būti naudojami skirtingi metodai: tiesioginis stebėjimas, mikroskopinis stebėjimas, makroskopinis pjaustymas, mikroskopinis pjaustymas, dažymas, užpildymas ir dekalcifikacija, užpildymas ir skaidrinimas, rentgenografija, kontrastavimo metodas bei kūginio pluošto kompiuterinė tomografija [68].
Šiame tyrime dantų šaknų kanalų morfologiją tyrėme dviem metodais: periapikaline rentgenografija ir skaidrinimo metodu.
P. Perlea su bendraautoriais (2013), atlikę radiologinį tyrimą, nustatė, kad iš 575 apatinio žandikaulio kandžių 464 (81 proc.) kandžiai turėjo vieną šaknies kanalą, o 111 (19 proc.) kandžiai – du šaknies kanalus [34]. A. A. Al – Qudah ir L. A. Awawdeh (2006), atlikę skaidrinimą, nustatė, kad iš 450 apatinio žandikaulio kandžių 77,4 proc. kandžių turėjo vieną kanalą ir 22,7 proc. kandžių – du kanalus [69]. G. Kayaoglu su bendraautoriais (2015), atlikę kūginio pluošto kompiuterinę tomografiją, nustatė, kad iš 4060 apatinio žandikaulio kandžių 3407 kandžiai turėjo vieną kanalą ir 653 kandžiai – du kanalus. Iš 1983 ištirtų centrinių kandžių, visi buvo vienašakniai ir tik 14,9 proc. atvejų (n = 296) turėjo du kanalus. Ištyrę 2077 šoninius kandžius, nustatė, kad 99,9 proc. turėjo vieną šaknį ir 0,1 proc. – dvi šaknis. Du kanalus turėjo tik 17,2 proc. vienašaknių šoninių kandžių [30]. Mūsų tyrimo rezultatai skiriasi nuo kitų tyrėjų, galimai, dėl mažesnio tirtų dantų skaičiaus. Tačiau F. Ezoddini su bendraautoriais (2006), atlikę skaidrinimą, nustatė, kad iš 68 apatinio žandikaulio kandžių 44,1 proc. kandžių turėjo vieną kanalą, o 55,9 proc. kandžių – du kanalus, kas sutampa su mūsų rezultatais [70]. Savo tyrime nustatėme, kad 58,8 proc. apatinio žandikaulio kandžių turėjo du kanalus ir 41,2 proc. – vieną kanalą, vertinant tiek periapikalines rentgeno nuotraukas, tiek skaidrius makro preparatus.
Apatinio žandikaulio kandžių šaknų kanalų eigos rezultatų palyginti su kitų autorių gautais rezultatais negalime, nes mums prieinamose duomenų bazėse neradome paskelbtų tyrimų, kuriuose būtų tirta šių dantų šaknų kanalų eiga, vertinant periapikalines rentgeno nuotraukas ir/ar skaidrius dantų makro preparatus.
N. Kartal su bendraautoriais (1998), A. J. Chaparro su bendraautoriais (1999) nustatė, kad viršutinio žandikaulio pirmieji kapliai dažniausiai turėjo du kanalus (89,7 proc. ir 56,7 proc., atitinkamai), rečiau – vieną kanalą (8,7 proc. ir 40,0 proc., atitinkamai) [40, 36]. Mūsų atlikto tyrimo duomenimis 90,0 proc. viršutinio žandikaulio pirmųjų kaplių taip pat turėjo du kanalus ir 10,0 proc. – vieną kanalą, vertinant tiek periapikalines rentgeno nuotraukas, tiek skaidrius makro preparatus. L. G. Mattuella su bendraautoriais (2005), atlikę radiologinį ištyrimą ir analizę elektroniniu mikroskopu, nustatė, kad iš 35 viršutinio žandikaulio pirmųjų kaplių 18 (51,4 proc.)
30 kaplių turėjo vieną kanalą, o 17 (48,6 proc.) kaplių – du kanalus, tačiau gautas rezultatų skirtumas yra labai mažas [35].
Viršutinio žandikaulio pirmųjų kaplių šaknų kanalų eigos rezultatų palyginti su kitų autorių gautais rezultatais taip pat negalime, nes neradome paskelbtų tyrimų, kuriuose būtų tirta šių dantų šaknų kanalų eiga, vertinant periapikalines rentgeno nuotraukas ir/ar skaidrius dantų makro preparatus.
D. Gupta ir N. Grewal (2005), atlikę skaidrinimą, nustatė, kad iš 15 apatinio žandikaulio pirmųjų krūminių dantų 7 (46,67 proc.) apatinio žandikaulio pirmieji krūminiai dantys turėjo tris kanalus ir 8 (53,33 proc.) – keturis kanalus [25]. Autorių rezultatai skiriasi nuo mūsų tyrime gautų rezultatų. Mes nustatėme, kad apatinio žandikaulio pirmieji krūminiai dantys, vertinant periapikalines rentgeno nuotraukas ir skaidrius makro preparatus, dažniau turėjo du ar tris kanalus (52,9 proc.) ir labai retai keturis kanalus (5,9 proc.). Manome, kad tokie rezultatų skirtumai gali būti dėl populiacinių skirtumų (D. Gupta ir N. Grewal tyrė dantų šaknų kanalų morfologiją azijiečių populiacijoje, mes tyrėme – europiečių populiacijoje).
Minėti autoriai taip pat nustatė, kad apatinio žandikaulio pirmųjų krūminių dantų artimojoje šaknyje 93,33 proc. dantų turėjo tiesius kanalus ir 6,67 proc. dantis – lenktus kanalus. Apatinio žandikaulio pirmųjų krūminių dantų tolimojoje šaknyje 100 proc. dantų turėjo tiesius kanalus [25]. Mūsų tyrimo metu nustatėme, kad apatinio žandikaulio pirmieji krūminiai dantys dažniau turėjo lenktus kanalus, tiriant skirtingais metodais (58,1 proc., 57,8 proc.). Be to, tyrimo metu apatinio žandikaulio pirmuose krūminiuose dantyse atradome ir C bei S formos kanalus. Tokie rezultatų skirtumai galėjo būti gauti taip pat dėl populiacinių skirtumų arba skirtingos dantų šaknų kanalų eigos vertinimo metodikos (prieš radiologinį tyrimą autoriai, siekdami gauti tikslesnes rentgeno nuotraukas, atlikę horizontalius ir vertikalius pjūvius, atskyrė tirtų dantų šaknis nuo vainikų ir vieną nuo kitos, o skaidrintus dantis tyrė 10 kartų padidinus).
Dantų skaidrinimas naudojamas, kad būtų galima gauti informacijos apie dantų šaknų morfologiją, kanalo instrumentavimo techniką, seilių skverbimąsi pro dentino dubules, minkšto dantų šaknų kanalų užpildo mikro pratekėjimą, minkšto dantų šaknų kanalų užpildo pasiskirstymą, esant lenktiems kanalams, lūžusį instrumentą, perforacijas, kanalų plombavimo kokybę, homogeniškumą, gutaperčos adaptaciją ir kt. [2, 10, 11]
Naudojant šią metodiką nereikia instrumentuoti kanalų, išlaikoma originali danties forma ir ryšys su kanalais, aiškiai matomos smulkiausios kanalo detalės [1, 3].
Skaidrinimo metodikos pranašumai yra greitis, per kurį atliekama procedūra, technikos paprastumas, minimalios įrangos ir medžiagų poreikis [3]. Tyrimai, atliekami skaidrinimo metodu yra nebrangūs ir gali būti naudojamos įvairios dekalcifikacijos ir skaidrinimo medžiagos, norint pagaminti skaidrų makro preparatą [1].
31 Skaidrintas danties modelis gali būti naudojamas ne tik studijuojant dantų šaknų kanalų morfologiją. Šiuo metodu išgaunamas trimatis šaknies kanalų sistemos vaizdas, todėl atsiranda galimybė parodyti pacientams šaknies kanalo gydymo eigą. Tokie dantų modeliai yra ikiklinikinės endodontijos mokymosi priemonė, padedanti įvertinti endodontiškai užpildytą dantį in
vitro, leidžia pagerinti endodontinius įgūdžius ir analizuoti endodontines nesėkmes [1, 3, 4].
Skaidrinimo metodika turi ir trūkumų. Tyrimo metu iš 85 dantų, atlikus skaidrinimą, tolimesniam vertinimui atrinkta 44 dantys. Visų pirma nepilnai ištirpo pulpos audiniai visame kanale, viduriniame ir viršūniniame trečdaliuose arba tik viršūniniame trečdalyje. Manome, kad visame kanale arba viduriniame ir viršūniniame trečdaliuose pulpa neištirpo, nes kanalas buvo per daug kalcifikuotas. Tai dažniausiai pasitaikė apatinio žandikaulio kandžiuose. Viršūniniame trečdalyje pulpa galėjo neištirpti dėl didelio laipsnio danties šaknies bei kanalo linkio ir tai dažniausiai pasitaikė apatinio žandikaulio pirmuose krūminiuose dantyse.
Antroji dantų atmetimo priežastis – dantis netapo skaidrus įmerkus į toluolą antrą kartą, po kanalų dažymo metileno mėlio tirpalu. Kai kurie dantys netapo skaidrūs ir po pirmojo įmerkimo į toluolą. Manoma, kad pirmą kartą įmerkus į toluolą dantis, jie galėjo netapti skaidrūs, nes buvo nepilnai įvykusi dekalcinacija, esant labiau kalcifikuotiems dantims arba nepilnai pasišalinus rūgštims iš dantų. Šiuo atveju, dantys buvo vėl merkiami į 10 proc. azoto rūgštį, dekalcifikuojami, plaunami, dehidratuojami, skaidrinimami pagal protokolą. Pakartotinai neišskaidrėjus – atmetami.
Trečioji dantų atmetimo priežastis – metileno mėlio tirpalo nepilnas patekimas iki danties šaknies kanalo viršūnės. Metileno mėlio tirpalas nepateko iki viršūnės dėl nepasišalinusių pulpos audinių, todėl šių dantų šaknų kanalų morfologijos tyrimas tapo negalimas.
Ketvirtoji dantų atmetimo priežastis yra danties išorinio paviršiaus išsitepimas metileno mėlio tirpalu. Danties paviršiaus vietos, kurios išsitepė metileno mėlio tirpalu, antrą kartą įmerkus į toluolą netapo skaidrios, o tai neleido tiksliai ištirti dantų šaknų kanalų morfologijos. Danties paviršius metileno mėlio tirpalu išsitepė, tirpalui prasiskverbus per viršūninę angą, išbėgus per endodontinę ertmę danties vainike, per danties šaknies mikro – įtrūkimus ar kitus danties pažeidimus. Pagal protokolą dažų perteklius gali būti nuvalomas tvarsčiu, kuris suvilgytas 96 proc. etilo alkoholiu, tačiau tyrimo metu metileno mėlio tirpalas pilnai nenusivalė ir dantys liko ištepti bei neskaidrūs.
Atlikus skaidrinimą pagal naudotą protokolą, galima teigti, kad pateikti terminai yra per trumpi. Tam, kad pilnai ištirptų pulpos audiniai ir organiniai likučiai, pilnai įvyktų dekalcinacija, pilnai pasišalintų rūgštis po dekalcinacijos ir pilnai įvyktų dehidratacija net kalcifikuotuose ir lenktas šaknis turinčiuose dantyse, dantis reikėtų naudotose medžiagose laikyti ilgiau.
32 Šio tyrimo metu galėjo būti rasti ne visi dantų šaknų kanalai. Metileno mėlio tirpalas kanalus nudažo tik tada, kai endodontinis švirkštas su adata yra danties šaknies kanale, bent kiek žemiau kanalo įeigos, kitu atveju, metileno mėlio tirpalu užsipildo endodontinė ertmė, bet ne pats kanalas. Esant skaidriam ir drėgnam (ištraukus iš toluolo) dančiui, vizualiai matyti kanalų įeigas yra sunku. Nors šis metodas suteikia trimatį vaizdą ir yra tinkamas dantų šaknų kanalų morfologijai tirti, manome, kad tiriant kūginio pluošto kompiuterine tomografija ir mikrokompiuterine tomografija, galėjo būti atrasta daugiau kanalų.
Danties skaidrus modelis gali būti panaudojamas tik vieną kartą. Atlikus skaidrinimą po dantų šaknų kanalų dažymo metileno mėlio tirpalu, išėmus iš skaidrinimo medžiagos toluolo, leidus išdžiūti dančiui ir vėl įmerkus į skaidrinimo medžiagą, dantis nebetampa skaidrus. Taip pat, ilgiau palaikius metileno mėlio tirpalu nudažytą dantį toluole, dalis metileno mėlio tirpalo pasišalina iš danties, nudažydamas visą dantį (vidinį ir išorinį danties paviršius).
Nepaisant aprašytų skaidrinto danties makro preparato trūkumų, šis danties modelis gali būti naudojamas dantų šaknų kanalų morfologijos mokymuisi, tačiau yra būtinas skaidrinimo metodo tobulinimas, kad būtų galima išgauti geresnės kokybės dantų modelį.
33
IŠVADOS
1. Išanalizavus periapikalines rentgeno nuotraukas, nustatyta, kad apatinio žandikaulio kandžiai, viršutinio žandikaulio pirmieji kapliai dažniau turėjo du šaknies kanalus, rečiau vieną šaknies kanalą ir kanalai dažniau buvo tiesūs, o apatinio žandikaulio pirmieji krūminiai dantys dažniau turėjo du šaknies kanalus, rečiau tris šaknies kanalus, kurie dažniau buvo lenkti ir rečiau tiesūs ar S formos.
2. Išanalizavus skaidrius dantų makro preparatus, nustatyta, kad apatinio žandikaulio kandžiai, viršutinio žandikaulio pirmieji kapliai dažniau turėjo du šaknies kanalus, rečiau vieną šaknies kanalą, kurie dažniau buvo tiesūs, o apatinio žandikaulio pirmieji krūminiai dantys dažniau turėjo tris šaknies kanalus, rečiau du šaknies kanalus, kurie dažniau buvo lenktos ir rečiau S ar C formos. 3. Įvertinus tirtų dantų skaidrius makro preparatus, kurie suteikia trimatį vaizdą ir dvimates šių dantų
periapikalines rentgeno nuotraukas, statistiškai reikšmingų dantų kanalų skaičiaus ir formos skirtumų nenustatyta.
34
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Gupta B, Tiwari B, Raj V, Kashyap B, Chandra S, Dwivedi N. Transparent tooth model: A study of root canal morphology using different reagents. Eur J Gen Dent 2014;3:66-70.
2. Pineda F, KutlerY. Mesiodistal and buccolingual roentgenographic investigations of 7,275 root canals. Oral Surg, Oral Med, Oral Path. 1972; 33:101-10.
3. Maralingannavar M, Desai SR, Vanaki SS, Puranik SR, Halakatti C. Demonstration of root canal morphology of human permanent teeth using transparent tooth model system. International Journal of Contemporary Dentistry, Vol 1, No 3 (2010).
4. Nassri MR, Carlik J, da Silva CR, Okagawa RE, Lin S.. Critical analysis of artificial teeth for endodontic teaching. J. Appl. Oral Sci. vol.16 no.1 Bauru Jan./Feb. 2008.
5. Tyndall DA, Kohltfarber H. Application of cone beam volumetric tomography in endodontics. Aust Dent J. 2012 Mar;57 Suppl 1:72-81.
6. Grande NM, Plotino G, Gambarini G, Testarelli L, D'Ambrosio F, Pecci R, Bedini R. Present and future in the use of micro-CT scanner 3D analysis for the study of dental and root canal morphology. Ann Ist Super Sanita. 2012;48(1):26-34.
7. Domark JD, Hatton JF, Benison RP, Hildebolt CF. An ex vivo comparison of digital radiography and cone-beam and micro computed tomography in the detection of the number of canals in the mesiobuccal roots of maxillary molars. J Endod. 2013 Jul;39(7):901-5.
8. Tagger M, Tamse A, Katz A, Tagger E. An improved method of three-dimensional study of apical leakage. Quintessence Int Dent Dig. 1983 Oct;14(10):981-98.
9. Hasselgren G, Tronstad L. The use of transparent teeth in the teaching of preclinical endodontics. J Endod. 1975 Aug;1(8):278-80.
10. Venturi M, Prati C, Capelli G, Falconi M, Breschi L. A preliminary analysis of the morphology of lateral canals after root canal filling using a tooth-clearing technique. Int Endod J. 2003 Jan;36(1):54-63.
11. Verma M. Clearing technique and its potentional applications-an in vitro sutdy. Journal of indian dental association 2011;5:1122-3.
12. Vertucci, F.J. (2005) Root Canal Morphology and Its Relationship to Endodontic Procedures. Endodontic Topics, 10, 3-29.
13. Friedman S, Moshonov J, Stabholz A. Five root canals in a mandibular first molar. Endod Dent Traumatol. 1986 Oct;2(5):226-8.
14. Vertucci FJ. Root canal anatomy of the human permanent teeth. Oral Surg Oral Med Oral Pathol. 1984 Nov;58(5):589-99.
