LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDRA
DAIVA BANAITYTĖ
SKIRTINGŲ VARPINIŲ JAVŲ GRŪDŲ, SUPIRKTŲ 2012
METAIS „X‘‘ ĮMONĖJE KOKYBĖS RODIKLIAI
QUALITY INDICATORS OF DIFFERENT CEREALS
BOUGHT IN 2012 IN „X” ENTERPRISE
Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovė: prof. dr. E.Bartkienė
2
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Skirtingų varpinių javų grūdų, supirktų 2012 metais „X“ įmonėje kokybės rodikliai“
1. Yra atliktas mano pačios:
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2015 Daiva Banaitytė
(data) (autoriuas vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ
LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Daiva Banaitytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
... ... ...
Prof. dr.Elena Bartkienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
APROBUOTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
3 TURINYS SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1. Varpinių javų grūdų įtaka sveikatai ...9
1.2. Skirtingų veislių varpinių grūdų cheminė sudėtis ...10
1.2.1. Perdirbimo technologinių procesų įtaka grūdų sudėčiai ...12
1.2.2. β-gliukanas grūduose ...13
1.2.3. Populiariausi grūdų produktai ...15
1.3. Miežių sėlenos ...17
2. DARBO METODIKA ... 19
2.1. Pagrindinės tyrimų kryptys ir jų pagrindimas ...19
2.2. Tyrimų objektai ir metodai ...20
2.2.1. Grūdai ...20
2.2.2. Javų grūdų analizės metodai ...20
2.2.3 Matematinė statistinė duomenų analizė ...21
3. TYRIMO REZULTATAI ... 22
3.1. 2012 metais „X“ įmonėje supirktų grūdų kiekis ...22
3.2. „X“ įmonėje supirktų kviečių grūdų kokybės rodikliai ...23
3.3. „X“ įmonėje supirktų kvietrugių grūdų kokybės rodikliai ...34
3.4. „X“ įmonėje supirktų rugių grūdų kokybės rodikliai ...35
3.5. „X“ įmonėje supirktų miežių grūdų kokybės rodikliai ...37
3.6. „X“ įmonėje supirktų avižų grūdų kokybės rodikliai...38
3.7. „X“ įmonėje supirktų rapsų kokybės rodikliai ...39
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 40
IŠVADOS ... 42
Literatūros sąrašas ... 44
4
SANTRUMPOS
5
SANTRAUKA
Darbas parengtas Maisto saugos ir kokybės katedroje, Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje.
Darbo vadovas: prof. dr. Elena Bartkienė.
Darbo apimtis: 60 puslapių, 20 lentelių, 26 paveikslėliai, 86 literatūros šaltiniai.
Darbo tikslas:atlikti varpinių javų grūdų, supirktų 2012 metais „X“ įmonėje kokybės rodiklių
analizę ir apibendrinti 2012 metų skirtingų veislių grūdų kokybę.
Ištyrus supirktų grūdų kokybę nustatyta, kad didžiausiu sedimentacijos rodikliu ir drėgmės kiekiu pasižymėjo ekstra kviečiai, pristatyti BB įmonės (atitinkamai, 62 ml ir 16,22 %), I klasės kviečiai CC įmonės (atitinkamai, 59,07 ml ir 14,16 %), II klasės kviečiai CC įmonės (atitinkamai, 48,07 ml ir 15,84 %), III klasės kviečiai CC įmonės (atitinkamai, 45,45 ml ir 18,14 %). Mažiausio drėgnio grūdai
nustytiti įmonės DD kvietrugiai (12,62 %), įmonės XX rugiai I klasės (14,20 %), įmonės XX miežiai (13,71 %), įmonės MM avižos (15,13 %), įmonės XX rapsai (8,13 %).
Atlikus skirtingų įmonių pristatytų grūdų priemaišų, natūrinio svorio ir kritimų skaičiaus analizę nustatyta, kad geriausi kokybės rodikliai buvo ekstra kviečių, pristatytų įmonės ZZ (atitinkamai, 4,56 %, 808 g/l, 338 s), I klasės kviečių įmonės EE (4,0 %, 758 g/l, 303 s), II klasės kviečių įmonės KK (3,17 %, 808 g/l, 290 s), III klasės kviečių įmonės MM 5,46%, 766 g/l, 296 s), IV klasės kviečių įmonės EE (3,65 %), kvietrugių įmonės BB (5,96 %), I klasės rugių įmonės XX (4,30 %, 755 g/l, 174 s), II klasės rugių įmonės LL (4,03 %), miežių įmonės CC (7,92 %), avižų įmonės MM (5,45 %), rapsų įmonės ZZ (1,81 %).
Ištyrus kokybės rodiklius nustatyta, kad bendru baltymų kiekiu ir didžiausiu glitimo pasižymėjo ekstra kviečiai įmonės BB (14,30 %, 31,20 %), kviečiai I klasės įmonės CC (14,58 %, 30,05 %), kviečiai II klasės įmonės CC (13,52 %, 26,50 %), kviečiai III klasės įmonės LL (12,76 %, 26,13 %).
Grūduose užsikrėtimo aruodiniais kenkėjais nebuvo nustatyta.
Apibendrinant galima teigti, kad 2012 m. derliaus skirtingų įmonių grūdai pasižymėjo skirtingais kokybės rodikliais ir geriausios kokybės grūdus pristatė įmonė BB.
6
SUMMARY
The work was prepared at Department of FoodSafety and QualityatLithuanianUniversityof Health Sciences, Veterinary Academy.
Work supervisor: prof. Dr. Elena Bartkienė.
Scope of work: 60 pages, 20 tables, 11 pictures, 86 references.
The aim of the work: perform the quality analysis of cereal grains, bought in the year of 2012 at
company “X” and summarize the quality of the various grains bought in 2012.
After the analysis of the bought grains, it was determined that the biggest indicators of sedimentation and moisture belonged to extra wheat, provided by BB company (respectively, 62 ml and 16.22 %), next, I class wheat by CC company (respectively, 59.07 ml and 14.16 %), then, class II wheat by CC company (respectively, 48.07 ml and 15.84 %), after that, class III wheat by CC company
(respectively, 45.45 ml and 18.14 %). Finally, the lowest amount of moisture was found in triticale from DD company (12.62 %), then, I class rye of XX company (14.20 %), then, barley of XX company (13.71 %), oats of MM company (15.13 %), and rapeseed (8.13 %). provided by XX company as well. Having analysed the impurities, net mass, and fall count of various grain types that were provided by different companies, it has been determined that the best quality indicators belonged to extra wheat provided by ZZ company (respectively, 4.56 %, 808 g/l, 338 s), after that, I class wheat by EE company (4.0 %, 758 g/l, 303 s), II class wheat by KK company (3.17 %, 808 g/l, 290 s), III class wheat by MM company (5.46%, 766 g/l, 296 s), IV class wheat by EE company (3.65 %), triticale by BB company (5.96 %), I class rye by XX company (4.30 %, 755 g/l, 174 s), II class rye by LL company (4.03 %), barley by CC company (7.92 %), oats by MM company (5.45 %), and rapeseed by ZZ company (1.81 %).
Having analysed the quality indicators it has been determined that total protein content and the biggest gluten amount belonged to extra wheat provided by BB company (14.30 %, 31.20 %), I class wheat by CC company (14.58 %, 30.05 %), II class wheat by CC company (13.52 %, 26.50 %), as well as III class wheat by LL company (12.76 %, 26.13 %).
Infestation by stored grain pest was not found in the grains.
In general, it can be said that the grains of 2012 harvest differed in terms of various quality indicators. However, the best quality grains were provided by BB company.
7
ĮVADAS
Lietuvoje auginami pagrindiniai javai yra kviečiai, rugiai, kvietrugiai, miežiai, avižos ir rapsai. Didžiąją dalį sudaro kviečiai (85 %), rugiai ir miežiai. Pasaulio maisto rinkoje grūdai dominuoja ir kiekiu, ir verte.
Kviečiai labiausiai paplitę duoniniai javai pasaulyje. Grūdai vartojami žmonių maistui ir pašarams. Kviečiuose yra angliavandenių, baltymų, geležies, kalio, vario, cinko, magnio, fluoro, B grupės vitaminų, vitaminų C, A, E, F, PP, D. Jie papildo organizmo energetines atsargas, stiprina imuninę sistemą, gydo skrandį ir kepenis, dėl juose esančių riebalinių rūgščių pasižymi priešuždegiminėmis, kraujagysles plečiančiomis savybėmis. Sveikiausio grūdo dalys yra sėlenos ir jų gemalai. Kviečių sėlenos, tai luobelės, kurios lieka sumalus grūdą. Juose gausu ne tik įvairiausių vitaminų, bet ir biologiškai veiklių skaidulinių bei mineralinių medžiagų. Sėlenų skaidulinės medžiagos skatina žarnyno peristaltiką ir tuštinimąsi. Jose gausu ląstelienos, kuri gerina virškinimą, neleidžia kauptis riebalams, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje.
Rugiai vadinami duoniniais rugiais. Rugiai yra viena pagrindinių žaliavų ruginiai duonai kepti. Rugiai turi didelę maistinę vertę. Ruginė duona yra naudinga sveikatai, o ruginių skaidulų maistinės
savybės yra vienos vertingiausių – turi daug vitaminų, mikroelementų ir kitų naudingų medžiagų. Kvietrugiai – tai rugių ir kviečių hibridas, gautas dirbtinai sujungus jų chromosomas. Kvietrugiai turi kviečių proteinų ir rugių liziną. Daugiausia kvietrugių suvartojama pašarams gaminti.
Miežiai yra svarbūs ir vertingi maistui, pašarams bei fermentacijos pramonei. Jie savo sudėtyje turi visą kompleksą nepakeičiamų amino rūgščių, tokių kaip lizinas, triptofanas ir kt.
Avižos yra vienas iš visaverčio maisto šaltinis. Jų sudėtyje yra žmogaus organizmui būtiniausių medžiagų: baltymų, angliavandenių, skaidulinių medžiagų, riebalų rūgščių, antioksidantų, vitaminų, mineralinių medžiagų. Avižose yra daug baltymų, turinčių žmogui labai reikalingų amino rūgščių (triptofano, metionino, lizino,histidino, cistino,arginino). Avižos yra svarbus pašarinis augalas.
Rapsai auginami kaip aliejiniai augalai. Rapsų aliejus yra vienas vertingiausių iš visų augalinių aliejų. Jame vyrauja nesočiosios riebalų rūgštys, iš jų didžiausią dalį sudaro oleino rūgštis. Rapsai yra vieni perspektyviausių auginamų aliejinių augalų. Rapsų sėklos naudojamos ne tik kaip žaliava Lietuvos aliejaus pramonėje, bet sėkmingai parduodamos ir Vakarų šalims.
Didėjant grūdų poreikiui maisto gamybos pramonėje, ypač duonos gamybos ir konditerijos, didėja ir grūdų kokybės bei jos kontrolės poreikis grūdų ir iš jų gaminamų miltų gamybos įmonėms. Grūdų
8 produktai yra naudojami kaip ingredientai: tirštikliams, saldikliams, perdirbtiems mėsos produktams, maisto produktams, konditerijos gaminiams, gėrimams.
Nuo seniausių laikų grūdiniai maisto produktai buvo žmogaus mitybos pagrindas. Vis daugiau yra atlikta tyrimų, jog neskaldyti grūdai ir jų produktai turi naudingos įtakos žmogaus sveikatai. Neskaldytuose grūduose yra didelis kiekis maistinių medžiagų: baltymų ląstelienos, B grupės vitaminų, antioksidantų, mikroelementų (geležies, cinko, vario, magnio). Vartojant neskaldytus grūdus galima sumažinti širdies ligų profilaktikas, 2 tipo cukrinį diabetą, nutukimą, bei kai kurių vėžio formos riziką.
Darbo tikslas: atlikti varpinių javų grūdų, supirktų 2012 metais „X“ įmonėje kokybės rodiklių
analizę apibendrinti 2012 metų skirtingų veislių grūdų kokybę.
Darbo uždaviniai:
1. Skirtingų javų grūdų veislių (kviečių (įvairių klasių), rapsų, miežių, rugių, kvietrugių, avižų) sedimentacijos rodiklio, drėgnio kokybės tyrimas ir rezultatų apibendrinimas.
2. Skirtingų javų grūdų veislių (kviečių (įvairių klasių), rapsų, miežių, rugių, kvietrugių, avižų) priemaišų, natūrinio svorio, kritimų skaičiaus bei rezultatų apibendrinimas ir palyginamasis vertinimas. 3. Skirtingų javų grūdų baltymų, glitimo kiekio, užkrėstumo vabzdžiais nustatymas gautų rezultatų palyginamasis įvertinimas.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Varpinių javų grūdų įtaka sveikatai
Atvirkštinė koreliacija tarp nesmulkintų grūdų (NG) suvartojimo ir širdies bei kraujagyslių ligų (CVD) buvo nustatyta JAV kohortinių tyrimų metu (Mellen et al.,2008). Šie rezultatai parodė, kad vidutiniškai 2,5 porcijos/per dieną, palyginus su 0,2 porcijos/per dieną, gali būti siejamos su 21% mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika tarp suaugusiųjų. Šis rezultatas panašus į ankstesnės Anderson et al. (Anderson et al., 2000) analizės rezultatus. Panašūs rezultatai nustatyti tiriant ryšį tarp NG vartojimo ir 2 tipo diabeto rizikos. Harland irGarton (Harland et al., 2007) nustatė, kad NG suvartojimas iki trijų porcijų per dieną, sumažinakūno masės indeksą (KMI) iki 0.630 kg/m2ir liemens apimtį iki 2,7
cm.
Taip pat nustatyta, kad trys NG porcijos per dieną gali būti siejamos su gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio prevencija (nustatyta mažesnė susirgimo tikimybė iki 11-17%) (Aune et al., 2011). NG vartojimas gerina peristaltiką, todėl sparčiau šalinamos toksinės medžiagos iš organizmo (Hughes et al., 2007).
Moksliniai tyrimai rodo, kad NG teigiamas poveikis sveikatai gali būti siejamas su šiuose produktuose esančiomis skaidulinėmis medžiagomis, dideliu kiekiu mikroelementų ir fitochemikalų bei šių sudedamųjų dalių sinergetiniu efektu (Slavin et al., 2003).
1.2. Skirtingų veislių varpinių grūdų cheminė sudėtis
Miežiai daugiausiai naudojami gyvūnų pašarų gamyboje, tačiau maisto ir gėrimų pramonėje svarbūs kaip salyklo žaliava. Kviečių ir rugių luobelės nukuliamos agrotechnikos laukuose, derliaus nuėmimo metu. Avižų ir miežių luobelės pašalinamos malimo proceso technologinių schemų metu. Po lukštenimo avižų ir miežių kruopos klasifikuojamos kaip nesmulkinti grūdai.
10 1 lentelė.Kviečių, rugių, avižinių dribsnių (pagamintų iš viso grūdo) ir miežių dribsnių (pagamintų
iš viso grūdo) cheminė sudėtis (100 g)
Komponentas Grūdai
Kviečiai Rugiai Avižos (dribsniai) Miežiai (dribsniai)
Baltymai 11,2 8,9 12,7 9,0 Krakmolas 59,9a 54,0c 62,1b 62,1a Angliavandeniai 1,25 3,7 1,4 0,8 Riebalai 2,3 2,4 7,1 2,2 Pelenai 1,5c 1,6c 2,1c 1,2c Skaidulinės medžiagos 11,4 14,4 10,3 10,3
Naujausias skaidulinių medžiagų apibrėžimas (Komisijos direktyva 2008/100/EB) apima visas atsparaus krakmolo rūšis bei atsparius virškinimui oligosacharidus. Šis apibrėžimas nurodo, kad rugiuose yra 20% skaidulinių medžiagų, o nesmulkintose lukštentose avižose tik apie 10 % (2 lentelė).
Kviečiuose yra apie 13 % skaidulinių medžiagų, o lukštentuose miežiuose apie 15 %. Iki šiol pateiktose grūdų sudėties lentelėse maistinių skaidulų komponentas fruktanas (įskaitant fruktooligosacharidus) iš esmės nebuvo įtrauktas, todėl jose nurodomi žymiai mažesni skaidulinių medžiagų, ypač rugiuose, kurie turi didelį kiekį fruktooligosacharidų (apie 4%), kiekiai.
2 lentelė.Skaidulinių medžiagų sudėtis ir kiekis kviečiuose, rugiuose, avižose ir miežiuose, 100g
sausųjų medžiagų
Komponentas Kviečiai Rugiai Avižos Miežiai
Viso skaidulinių medžiagų 13,5 19,9 10,2 15,2
Arabinoksilanai 5,6 8,9 2,0 5,2
Celiuliozė 2,5 2,9 1,3 1,9
β-gliukanas 0,8 1,5 5,0 4,6
Fruktanas 1,3 4,1 0,2 1,6
Ligninas 0,8 1,1 1,4 0,7
Varpinių javų grūdų skaidulinės medžiagos gali būti klasifikuojamos į dvi grupes: viena (kviečių ir rugių), kurioje yra krakmolingos endospermo ląstelių sienelės, kuriose dominuoja arabinoksilanai (apie 75 % ląstelių sienelių) ir kita (avižų ir miežių), kuriose dominuoja β-gliukanas (Åman et al, 1996). Rugiai turi daugiau arabinoksilanų nei kviečiai, kadangi jų didesnė ląstelių sienelių proporcija krakmolingame endosperme. Avižose arabinoksilanų žymiai mažiau nei kviečiuose. Celiuliozės daugiausia išorinėse grūdo dalyse (luobelėje), kartu su arabinoksilanais ir ligninu. Lukštentose avižose ir miežiuose celiuliozės kiekis yra mažas, didesnis celiuliozės kiekis yra kviečiuose ir rugiuose. Lukštentose avižose
11 ir miežiuose yra daug β-gliukano, mažiau rugiuose ir dar mažiau kviečiuose. Mokslininkai konstatuoja, kad skirtingų javų grūduose skaidulinių medžiagų kiekis bei kompozicija skirtinga.
Skirtingų skaidulinių medžiagų komponentų fiziologini spoveikis skiriasi (Spilleret al., 1993). Netirpios ir dalinai virškinamos skaidulinės medžiagos (sumedėjusios ląstelių sienelės su arabinoksilanu ir celiulioze, kaip pagrindiniais komponentais) išorinėje grūdo dalyje, turi įtakos žarnyno turinio transportavimo greičiui ir storosios žarnos veiklai.Arabinoksilanai ir ypatingai β-gliukanas krakmolingame endosperme yra klampių skaidulinių medžiagų komponentai ir turi įtakos maistinių medžiagų plonojoje žarnoje absorbavimuisi bei tulžies rūgščių reabsorbcijai.
Fruktanas, kurio molekulinė masė yra mažesnė, nei kitų skaidulinių medžiagų komponentų javuose, yra lengvai išgaunamas ir virškinamas. 3 lentelėje pateikiamas kai kurių vitaminų kiekis skirtingų veislių grūduose (3 lentelė). Niacino kiekis reikšmingai didesnis kviečių ir miežių grūduose, palyginus su rugių ir avižų. Vitamino E kiekis miežių grūduose mažesnis nei kituose tirtuose grūduose.
3 lentelė.Vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekis kviečių, rugių, avižų, miežių grūduose (100 g
sausųjų medžiagų)
Sudėtis Kviečiai Rugiai Avižos Miežiai
Vitaminas E (mg) 1,2 1,0 0,8 0,4 Tiaminas (mg) 0,4 0,4 0,5 0,2 Riboflavinas (mg) 0,1 0,2 0,1 0,1 Niacinas (mg) 4,1 1,2 1,6 4,5 Vitaminas B6 (mg) 0,3 0,3 0,2 0,3 Folio rūgštis (µg) 35 48 45 25 Fosforas (mg) 331 348 451 272 Geležis (mg) 4,2 3,4 4,3 2,7 Kalcis (mg) 31 29 50 25 Kalis (mg) 393 403 394 328 Magnis (mg) 121 96 122 66 Selenas (µg) 5,8 2,8 1,0 2,1 Cinkas (mg) 2,6 2,4 2,9 1,4 Varis (mg) 0,3a 0,3a 0,3a 0,4a
Kai kurių mineralinių medžiagų kiekis avižų grūduose yra didesnis, palyginus su kitų javų grūdais (3 lentelė). Fosforo, fitino rūgšties kiekis didesnis avižose nei kitų javų grūduose. Greičiausiai, visi kiti mineralai, randami avižose, yra susieti su fitino rūgštimi. Įdomu pažymėti, kad vidutinis seleno kiekis kviečiuose yra didesnis nei kituose javuose.
12
1.2.1. Perdirbimo technologinių procesų įtaka grūdų sudėčiai
Javų produktai iš turi teigiamą poveikį sveikatai. Javų grūdų sudėties svarbą pabrėžia Holt ir Miller (Holt et al., 1994). Jie tyrė maistą, pagamintą iš NG, smulkintų grūdų ir NG miltų. Tyrimas parodė, kad kuo mažesnė produkto frakcija, tuo didesnis glikemijos-insulino atsakas ir mažesnis sotumo jausmas.
Atsitiktinių imčių miltų tyrimo teste nustatyta, kad gliukozės kiekis ir sotumo jausmas buvo palygintas po NG suvartojimo ir po rafinuotos kvietinės duonos ir makaronų suvartojimo (Kristensen et al., 2010). Gauti rezultatai neparodė jokių skirtumų gliukozės atsakuose po valgio. Suvartojus NG ir nerafinuotų kvietinių miltų duonos bei makaronų, gliukozės atsakas nustatytas žymiai mažesnis nei suvartojus rafinuotų miltų duonos. Viso grūdo duonos, viso grūdo kviečių makaronų porcijos reikšmingai padidino sotumo jausmą, palyginus su rafinuota kvietine duona. Šie tyrimai parodė, kad būtina taikyti tam tikras maisto perdirbimo priemones, siekiant užtikrinti maksimaliai sveiką vartojamų produktų efektą.
Įrodyta, kad viso grūdo miltų dalelių dydis yra svarbus rodiklis nuo kurio priklauso jo poveikis storojoje žarnoje (Wisker et al., 1986, 1996).
Kiekis, molekulinė masė, struktūra ir skaidulinių medžiagų forma yra svarbūs veiksniai, turintys įtakos fiziologiniams efektams žarnyne, tokiems kaip gliukozės slopinimas kraujyje ir serumo cholesterolio mažinimas. Skaidulinių medžiagų tirpumas reikšmingai skiriasi tarp NG javų grūdų ir siekia 37% rugiuose, bet yra mažesnis kituose javuose (Andersson et al., 2004). Skaidulinių medžiagų išgavimas priklauso nuo grūdo technologinių savybių; pavyzdžiui, komponentai gali būti išlaisvinti endogeninių ir pridėtų skaidulines medžiagas degraduojančių fermentų ar tapti netirpiais, sudarant kompleksus (Aune et al., 2011).
NG javai, ypač rugiai, gali būti geras fruktano šaltinis. NG rugiuose fruktano yra apie 4 %. Fruktano kiekis gali sumažėti duonos gamybos metu. Hansen et al. (2002) tyrė fruktano kiekį ruginės duonos gaminimo metu ir nustatė, kad šis komponentas 26 % sumažėja paruošus tešlą, 35 % po fermentacijos ir 45 % po terminio apdorojimo (Boskov et a.l, 2002). Fermentuotos tešlos terminis apdorojimas sumažino fruktano kiekį iki 62 % (Andersson et al., 2009).
NG produktai yra vertingas mineralinių medžiagų šaltinis. Didelis kiekis fitatų šiuose produktuose laikomas šių maistinių medžiagų riboto biologinio prieinamumo veiksniu. Fitatų degradacija gali padidinti mineralinių medžiagų biologinį prieinamumą (Schlemmer et al., 2009). Tai galėtų būti atliekama maisto perdirbimo operacijų metu, tokių kaip mirkymas, daiginimas ir fermentacija.
13 Optimalios fitazės veikimo sąlygomis yra 55 °C temperatūra ir pH 4,5 – 5,0. Fitatai gali būti veiksmingai sumažinti po 12 - 16 val. drėkinimo. Tešlos rūgštingumas duonos gamybos metu yra svarbus veiksnys, sukeliantis fitatų degradaciją. Po 8 h fermentacijos esant 37 °C temperatūrai, nefermentuotoje tešloje fitato kiekis sumažėja 65 %, palyginus su fermentuota mažiau, nes fermentuotoje tešloje šie kompleksai suyra 97 %.
Neapdorotose avižose fitazės veiklos aktyvumas panašus kaip kviečiuose (Frølich et al., 1988). Dėl didelio riebalų kiekio avižose, avižos apdorojamos termiškai, siekiant išvengti apkartimo laikymo ir tolimesnių perdirbimo procesų metu. Šio apdorojimo metu, natūraliai aktyvuojasi endofermentai, įskaitant fitazę, vėliau visiškai inaktyvuojami. Kadangi avižose nėra glitimo, tai šių javų grūdai nėra naudojami duonos gamybai dideliais kiekiais. Dažniausiai avižų miltai yra sumaišomi su kitų grūdų miltais, todėl fitatai avižose gali būti degraduoti fitazės iš kitų grūdų miltų (Schlemmer et al.,2009). Produktuose pagamintuose vien iš avižų, pvz., košėse, mineralinių medžiagų bioprieinamumas gali būti ribotas.
1.2.2. β-gliukanas grūduose
Avižų ir miežių β-gliukano poveikis gyvūnų organizmui yra daugiafunkcinis. Fagocitozės stimuliacijos eksperimentai parodė, kad β-gliukanai yra svarbios medžiagos, skirtos kai kurių kraujo biocheminių parametrų reguliavimui. Jie yra atsakingi už sumažėjusį bendrą ir mažo tankio cholesterolio kiekį (Uusitupa et al., 1992; Asp et al.,1993; Behall 1997; Behall et al., 1997; Bell et al., 1999; Karla & Jood, 2000; Freiburger &Gallamer 2001; Kerckhoffs et al., 2003; Naumann et al., 2006; Queenan et al., 2007; Kapur et al., 2008; Ruxton & Derbyshire 2008; Cui et al., 2009), todėl jie gali sumažinti koronarinės ir išeminės širdies ligos riziką (Maki et al., 2007).
B-gliukanasturi teigiamą poveikį kardio (Keogh et al., 2003; Stephens 2005) ir glikemijos reakcijoms (Cavallero et al, 2002; Tappy 2006; Alminger & Eklund-Jonsson 2008; Nazare et al., 2009), todėl yra naudingas antsvorio turintiems žmonėms ir pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu (Kim et al., 2009). Gliukozės kiekio sumažėjimo kraujo plazmoje efektas gali būti pasiektas naudojant 10 % koncentracijos avižų β-gliukanus ir pieno produktus (Granfeldt et al., 2008; Kim et al., 2009).Kita vertus, Lovergrove et al., (2000), Juntunen et al., (2002) ir Li et al., (2003) rezultatai parodė, kad miežiai, avižos, kt. grūdai neturi reikšmingo poveikio gliukozės kiekiui kraujyje, žmonėms, kurių tolerancija gliukozei yra normali. β-gliukanai yra stiprūs humoralinio ir ląstelinio imuniteto induktoriai ir jų
14 kasdieninis vartojimas žymiai pagerina imuninės sistemos veiklą (Estrada et al., 1997). In vitro papildant avižų β-gliukanų į auginamus makrofagus padidėjo interleukino IL-1 ir naviko nekrozės faktoriaus TNF-α gamyba. Būdami aktyvūs junginiai,β-gliukanai atlieka svarbų vaidmenį žarnyno fiziologijoje. Probiotinis grūdų gliukanų poveikis ištirtas Vasiljevic et al., (2007). Pelių, kurių pašaruose buvo β-gliukanų, kūno svoris žymiai sumažėjo (Bae et al, 2009). Avižų β-gliukanai gali būti potencialus priedas storosios žarnos ligų, opinio kolito ir storosios žarnos vėžio prevencijai (Nilsson et al., 2008, Kim et al., 2006). Manoma, kad nesmulkintų avižinių grūdų dribsniai bei didelis ląstelienos ir baltymų kiekis yra pagrindiniai veiksniai, įtakojantys erdvinės atminties našumą vaikams (Saibil 1989).
Grūdų β-gliukanų fizinės ir fiziologinės savybės turi didelę reikšmę ir potencialą komercinėje ir maisto pramonėje panaudojimo plotmėje (Mälkki & Virtanen 2001; Vasanthan & Temelli 2008). Dėka puikių reologinių savybių, susijusių su dideliu β-gliukanų klampumu santykinai mažomis koncentracijomis, šis polisacharidas gali būti naudojamas kaip maisto ingredientas hydrokoloido formoje (Lazaridou et al.,2004; Lee et al., 2009) arba miltelių pavidale (Hunter et al, 2002).
β-gliukanų įtraukimas į įvairių produktų(kepinių, bandelių, pyragų, makaronų, vermišelių, pieno produktų, sriubų, salotų padažų, gėrimų, mažesnio riebumo pieno ir mėsos produktų) gamybą, parodė, kad savybės, pavyzdžiui, duonos kokybės parametrai gali būti pagerinti β-gliukanųvandens įgėrimo ir emulsijų stabilizavimo gebėjimu (Kalinga & Mishra 2009), tirštinamosiomis savybėmis, tekstūros ir išvaizdos pokyčiai, siejami su polisacharido molekuline mase ir naudojama koncentracija(Lazaridou & Biliaderis 2007; Tiwari & Cummins 2009). β-gliukanai ne tik didina maistinę vertę, bet ir pagerina galutinio produkto juslines savybes (Gajdašova et al., 2007). Maisto pramonėje β-gliukanai gali būti naudojami kaip nepralaidi danga maisto gaminių paviršiaus apsaugai. Tyrimai patvirtina šios medžiagos panaudojimo tinkamumą šaldytų pieno produktų kristalizavimas ir rekristalizacijos procesuose (Soukoulis et al., 2009.).
15
1.2.3. Populiariausi grūdų produktai
Grūdų produktai skirti pusryčiams, arba įvairių grūdų skanėstai su vaisių, kavos, kakavos ir šokolado skoniais dribsnių formoje jau patyrė didelę sėkmę rinkoje. Yra žinoma, kad mažas vandens aktyvumo šiuose produktuose lemia jų ilgą tinkamumo vartoti terminą ir tai viena iš priežasčių, kodėl šie produktai tokie populiarūs.
Lehrack ir Volk (1999) aprašė naujas galimybes neduoninių (ryžių išspaudų, kviečių sėlenų ir avižų dribsnių) grūdų ir grūdų produktų apdorojimui, naudojant terminį apdorojimą mikrobangų ir šilto oro krosnelėse. Naudojant mikrobangų technologiją, produktai praranda palyginti nedaug maistinės vertės.Taip pat buvo tiriamas avižų β-gliukanų priedas, siekiant stabilizuoti Lactobacillus
rhamnosuskiekį šokoladiniuose pusryčių dribsniuose. Polisacharido poveikis nulėmė Lactobacillus rhamnosus stabilumą 20 °C aukštesnėje temperatūroje (Saarela et al., 2006).
Mokslininkų komanda iš Airijos stebėjo kokią įtaką kvietinės ir ruginės fermentuotos duonos kokybei turės avižinių miltų ir avižų dribsnių priedas. Kontroliniai miltai buvo pagaminti iš rupių ir rūšinių kviečių miltų. Vietoj kvietinių miltų, mėginiuose buvo įmaišyta 2%, 4%, 6%, 8% ir 10% avižinių miltų. Optimalus kiekis reikalingas ruginės duonos kokybei, kuris nulėmė geresnę ne tik plutos spalvą, bet ir didesnį duonos minkštumą, buvo pasiekiamas pridedant 10 % avižų miltų (Gormley, Morrisey 1999). Šis priedas taip pat turėjo įtakos bendram priimtinumui, jis nustatytas didesnis (Flander et al., 2007;. Škrbic et al., 2009). Pagerėję kokybės rodikliai, tai ne vienintelis iššūkis tokių produktų kūrimui, labai svarbi ir šių priedų teigiama įtaka sveikatai (Flander et al., 2007;. Škrbic et al., 2009).
Nustatyta teigiama avižų β-gliukanų įtaka avižinių sausainių kokybės rodikliams. Hidrokoloidų (10 % ir 20 % β-gliukano) pridėjimas pagerina produktų skonį, tačiau didina tešlos lipnumą ir drėgmės kiekį (Lee et al., 2009).
Amerikos ir Tailando mokslininkai panaudojo avižų komponentą vadinamą „Nutrim-5“azijietiškų makaronų iš ryžių miltų tinkamumo vartoti termino padidinimui.
„Nutrim-5“ yra išgaunamas iš β-gliukanų hidrokoloidinėje formoje, jis gaminamas apdorojant avižų grūdus ar miltus, terminiu metodu. Reologinės tešlos savybės parodė, kad „Nutrim-5“ prisideda prie bendro tešlos tvirtumo. Iš ryžių ir kviečių miltų, bei „Nutrim-5“, druskos ir kiaušinių buvo paruošta 20 kg makaronų. Rezultatai parodė, kad optimalus „Nutrim-5“ kiekis buvo 10 % tešlos svorioir nustatyta, kad nei kokybei, nei juslinėms savybėms šis priedas neigiamos įtakos neturėjo, lyginant su makaronais be β-gliukano priedo (Inglett et al., 2005).
16 Avižos taip pat yra naudojamos jogurto su dideliu kiekiu ląstelienos gamybai. 1 - 2 % avižų skaidulinių medžiagų pridėjimas stiprina acto ir propiono rūgšties gamybą fermentacijos metu. Be to, padidina nesaldintų jogurtų tekstūrostvirtuma, tačiau šie parametrai sumažėjo saldintuose jogurtuose (Fernandez-Garcia et al.,1998).
Volikalis et al., (2004) nustatė avižų β-gliukanų koncentrato poveikį mažo riebumo sūrio produktams. Sūriai buvo pagaminti tradiciniu būdu iš karvės pieno, eksperimento metu į juos pridėta avižų β-gliukanų koncentrato (0,7 % ir 1,4 % v/v). Kaip kontrolinė grupė, buvo naudojami riebūs ir mažo riebumo sūriai be β-gliukanų koncentrato. Nustatyta, kad β-gliukanų koncentrato pridėjimas į pieną turėjo įtakos didesniam organinių rūgščių (pieno, acto ir sviesto) formavimuisi sūrių gamybos metu.
Probiotinis grūdų β-gliukanų poveikis taip pat tirtas. Šis polisacharidas palaiko lactobacillus ir bifidobakterijų augimą, kurios yra daugelio patogeninių bakterijų virškinimo sistemoje antagonistai (Charalampopoulus et al., 2002; Lambo et al., 2005). Probiotiniuose gėrimuose, avižų β-gliukanų papildymas didina gėrimo stabilumą bei turi teigiamos įtakos sveikatai (Angelov et al., 2006).
1.3. Miežių sėlenos
Miežių sėlenos yra šalutinis produktas, kuris sudaro iki 15-20 % grūdų sausosios masės (Cruz, et al., 2007). Fenoliniai junginiai miežių sėlenose yra ferulo rūgštis, p-kumarino rūgštis, O-metilinė trihidroksi benzeno rūgštis, 3,4- dihidroksi benzaldehidas, vanilino rūgštis ir vanilinas (Conde et al., 2008,Cruz et al., 2007; Garrote et al., 2008). Taip pat nustatyti dideli laisvųjų flavanolių kiekiai, kaip (+) - katechino ir proantocianidinų, kurie koncentruojasi stambesnės frakcijos miežiniuose miltuose, pagamintuose iš miežių grūdų (Verardo, 2011). Miežių sėlenų, kaip maisto papildo panaudojimas, yra ribotas dėl jo mažo virškinamumo, kadangi šios medžiagos skaidymas virškinamajame trakte yra sudėtingas dėl didelio pelenų kiekio (Cruz et al., 2007; Garrote et al., 2008).
Dėl mažo tankio šiuos šalutinius produktus sudėtinga transportuoti (Garrote et al., 2008, Mahmudi et al., 2005; Searcyl et al., 2007). Todėl jų potencialas lieka neišnaudotas.
Terminis apdorojimas yra vienas iš populiariausių būdų ruošiant maistą. Kaitinimo metu, vyksta kompleksas cheminių reakcijų, pavyzdžiui, Majaro reakcija, kurios metu susidaro didelis kiekis potencialiai antioksidacinį aktyvumą turinčių junginių. Tačiau kai kurie junginiai gali degraduoti maisto apdirbimo metu. Kinų garinta duona buvo pasirinkta kaip tikslinis maisto produktas tyrime, siekiant išvengti daugiau sudėtingų reakcijų, kurios vyksta termiškai apdorojant grūdų produktus krosnyse.
17 Labaisvarbu ištirti maisto pokyčius po terminio apdorojimo, nes jis gali atskleisti ingredientų, įdėtų į maisto produktus, pobūdį, kuris gali būti naudingas arba žalingas sveikatai. Taip pat galima nustatyti fenolinių junginių pakitimus, atsiradusius dėl sąveikos su pagrindiniais maisto komponentais. Šio tyrimo metu identifikuoti pagrindiniai fenoliniai junginiai kontrolinėje CSB ir miežių sėlenų ekstraktu papildytoje duonoje CSB. Nustatyta, kad fitocheminis CSB profilis palyginus su kontrolinės duonos rodikliais, žymiai pagerėjo, pridėjus miežių sėlenų ekstraktų, linų sėmenų ekstraktų ir jų ko-ekstraktų (1 pav.).
Dėl šių priežasčių galima teigti, kad grūdinių žaliavų panaudojimo maisto pramonėje potencialas yra labai reikšmingas ir dar daug pastangų reikia įdėti, siekiant šį panaudojimą padaryti efektyviu.
18 1 pav.Kinų garintos duonos (CSB) chromatogramos: (A) kontrolinė duona; (B) CSB + miežių
sėlenų ekstraktas; (C) CSB + linų sėmenų sėlenų ekstraktas; (D) CSB + miežių – linų sėmenų sėlenų ekstraktai. Grafiko kreivės viršūnėlės identifikuojamos kaip 1 = kavos rūgštis, 2 = CouAG, 3 = FeAG, 4 = SDG, 5 = p-kumarino rūgšties, 6 = ferulo rūgštis.
19
2. DARBO METODIKA
2.1. Pagrindinės tyrimų kryptys ir jų pagrindimas
Superkant grūdus laboratorijoje buvo įvertinti šie grūdų parametrai: drėgnumas, baltymų kiekis, glitimo kiekis, sedimentacijos indeksas, kritimo skaičiaus (kviečių ir rugių grūdams), saiko svoris, šiukšlinių ir grūdinių priemaišų kiekis. Visi grūdų analizės metodai reglamentuoti LST ISO standartais. Atlikus šiuos tyrimus įvertinta 2012 metais užaugintų javų grūdų kokybė ir jos atitikimas standartams. Pagrindiniai tyrimų etapai pateikti paveiksle (3.1 pav.).
3.1 pav. Pagrindiniai tyrimų etapai
Grūdų analizė Drėgnumas Baltymų kiekis Glitimo kiekis Saiko svoris Šiukšlinių ir grūdinių priemaišų kiekis Kritimo skaičiaus Kviečiuose Rugiuose
20
2.2. Tyrimų objektai ir metodai
2.2.1. Grūdai
Šiame darbe tirti buvo 2012 metų derliaus skirtingų veislių javų grūdai, gauti iš „X“ įmonės: 1. Kviečiai ekstra; 2. Kviečiai 1kl; 3. Kviečiai 2kl; 4. Kviečiai 3kl; 5. Kviečiai 4kl; 6. Kvietrugiai; 7. Rugiai1kl; 8. Rugiai 2kl; 9. Avižos; 10. Miežiai; 11. Rapsai.
2.2.2. Javų grūdų analizės metodai
Kiekvienai grūdų rūšiai yra supirkimo ir tiekimo reikalavimų standartai: kviečiams – LST 1524:2003, rugiams – LST 1580:2003, kvietrugiams – LST 1948:2004, miežiams – LST 1797:2003, avižoms – LST 1610:2004, rapsams- LST 1323:2006. Pagal standartuose pateiktus reikalavimus superkami grūdai skirstomi į tam tikras kokybės klases, atsižvelgiant į svarbiausius jų kokybės rodiklius. Grūdų kokybės klasė nustatoma pagal blogiausio rodiklio ribinę vertę.
Grūdų drėgnio nustatymas klasikiniu džiovinimo spintelės metodu, aprašytas standarte (ISO 712:2010) Grūdai ir jų produktai. Drėgmės kiekio nustatymas.
Baltymų kiekio nustatymo metodika yra pateikta standarte LST 1593:2000.“Baltymų kiekio sveikuose kviečiuose nustatymas artimosios infraraudonosios spinduliuotės spektroskopijos metodu“.
Glitimo kiekis nustatytas pagal standartą ISO 21415-1:2007 „Kviečiai ir kvietiniai miltai. Glitimo kiekis. 1 dalis. Šlapiojo glitimo nustatymas rankiniu metodu“.
21 Šiukšlinės ir grūdinės priemaišos nustatytos pagal ISO 605:2005 standartą „Ankštinių javų grūdai. Priemaišų, dydžio, pašalinių kvapų, kenkėjų, rūšies ir veislės nustatymas. Tyrimo metodai“.
Kritimo skaičius nustatytas pagal ISO 3093:2010 standartą „Kviečiai, rugiai ir jų miltai, kietieji kviečiai ir kietųjų kviečių kruopmilčiai. Kritimo skaičiaus nustatymas pagal Hagbergą ir Perteną“.
Laboratorijoje naudoti įrenginiai: analizatorius Intratec 1275, kuriuo nustatytas baltymų, drėgmės, glitimo, krakmolo kiekis grūduose, sedimentacijos indeksas,miltų malinių drėgmė. Sijoklis „Rech“. Džiovinimo spintelė“Binder“. Kritimo skaičiaus nustatymui naudoti malūnėliai UDY CORPORATION ir 1MR-1. Glitimo kokybės nustatymui naudotas aparatas UDK.1. Kritimo skaičiaus nustatymui naudotas aparatas Falling Number-1500. Užkrėstumo nustatymui sijoklis su sietų rinkiniu. Elektroninės svarstyklės. Saiko svorio nustatymui litrinė purka.
Grūduose nustatytas baltymų, drėgmės, glitimo, krakmolo kiekis, sedimentacijos indeksas,miltų malinių drėgmė nustatyta „Infratec 1275“ (3.3 pav.).
3.3 pav. Laboratorinis analizatorius „Infratec 1275“
„X“ įmonės laboratorijoje nustatytas kviečių grūdų baltymų kiekis, drėgnis, glitimo kiekis infraraudonosios spinduliuotės spektroskopijos metodu, naudojant analizatorių “INFRATEC 1275“. baltymų, glitimo bei krakmolo kiekius.
2.2.3 Matematinė statistinė duomenų analizė
Tyrimai kartoti tris kartus. Matematinė statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta, naudojant MS
Excel, Prism 3 programinį paketą. Gautiems rezultatams paskaičiuota: vidutinė vertė, skirtumo tarp
22
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. 2012 metais „X“ įmonėje supirktų grūdų kiekis
Tyrimai buvo atlikti 2012 metais „X“ įmonėje, kurios pagrindinė veikla yra grūdų supirkimas ir laikymas. Analizei buvo pasirinkta 12 įmonių, kurios pridavė „X“ įmonei kviečius (įvairių klasių), rapsus, miežius, rugius, kvietrugius ir avižas.
2012 metais supirktų grūdų kiekis pateiktas 3.4 paveiksle.
3.4 pav. 2012 metais „X“ įmonėje supirktų skirtingų veislių grūdų kiekis (tonomis)
2012 metais „X“ įmonėje didžiausias kiekis buvo supirktas II klasės kviečių (virš 12000 tūkstančių tonų). Kvietrugių supirkta 1922 tūkst. tonų mažiau. Rapsų ir miežių supirkta mažiau nei II klasės kviečių, atitinkamai, 4522 ir 5427 . Supirktas III ir IV klasės kviečių kiekis kito paklaidų ribose, jų supirkta, atitinkamai 6373 ir 6176 tūkst. tonų. Mažiausiai supirkta ekstra kviečių (390 tūkst. tonų), II klasės rugių (730 tūkst. tonų) bei avižų (1028 tūkst. tonų ).
390 5784 12211 6373 6176 10289 730 4513 1028 6784 7689 0 2000 4000 6000 8000 10000 12000 14000 T o no s Javų grūdų veislės Supirkti grūdai
23
3.2. „X“ įmonėje supirktų kviečių grūdų kokybės rodikliai
Ekstra kviečių kokybei keliami didžiausi reikalavimai. Ekstra kviečių drėgnis gali būti nuo 12 % iki 19 % baltymų kiekis ne mažesnis kaip 14 %;sedimentacijos indeksas ne mažiau kaip 35 ml; šlapiojo glitimo kiekis ne žemesnis nei 28 %.
„X“ įmonėje supirktų ekstra kviečių kokybės rodikliai pateikti 3.5 paveiksle, (1 priede).
3.5 pav. Ekstra kviečių, supirktų 2012 metais “X“, kokybės rodikliai (drėgmės kiekis (%),
baltymų kiekis (%), glitimo kiekis (%), sedimentacijos indeksas (ml))
BB įmonės ekstra kviečių drėgnis nustatytas didžiausias (16,4 %). Mažiausio drėgnio kviečius pristatė įmonė ZZ (12,61 %). TT ir MM įmonių ekstra kviečių drėgnis kito paklaidų ribose ir nustatytas 14,00 +/- 0,35 %. Visų keturių įmonių pristatytų ekstra kviečių baltymų kiekis kito paklaidų ribose (nuo 14,09 % iki 14,30 %, atitinkamai, įmoniųTT ir BB).Skirtingų įmonių ekstra kviečių glitimo kiekis kito paklaidų ribose ir nustatytas: 31,2 %;31,22 %; 29,94 % ir 29,91 %, atitinkamai, įmonių BB, MM, TT ir ZZ. Didžiausias sedimentacijos indeksas nustatytas įmonės BB pristatytų ekstra kviečių (62 ml), mažiausias įmonės TT (54,59 ml).
Didžiausias kiekis šiukšlinių priemaišų nustatytas MM įmonės ekstra kviečiuose (1,5 %) (3.6 pav.), (1 priede). Skirtingų įmonių pristatytuose ekstra kviečiuose šiukšlinės priemaišos kito paklaidų ribose:
0 10 20 30 40 50 60 70 BB TT MM ZZ 16,4 14,15 14,65 12,61 14,3 14,09 14,29 14,25 31,2 29,94 31,22 29,91 62 54,59 61,9 59,21 %/ml Įmonės
Kviečių ekstra kokybės rodikliai
24 BB (1,4 %), TT (1,38 %), ZZ (1,4 2%). TT įmonėje pristatytuose grūduose nustatytas didžiausias grūdinių priemaišų kiekis (3,86 %). Įmonių MM ir ZZ grūdinės priemaišos kito paklaidų ribose (nustatyta, atitinkamai, 3,32 % ir 3,14 %). Mažiausias grūdinių priemaišų kiekis nustatytas BB įmonės pristatytuose ekstra kviečiuose (2,4 %).
3.6 pav. Ekstra kviečių, supirktų 2012 metais “X“ įmonėje šiukšlinės ir grūdinės priemaišos(%)
ZZ įmonės ekstra kviečių natūrinis svoris nustatytas didžiausias (808 g/l) (3.7 pav.), (12 priede). Mažiausio drėgnio kviečius pristatė įmonė ZZ (12,61 %). Įmonių BB, TT ir MM natūriniai svoriai kito paklaidų ribose (nustatyta, atitinkamai, 784 g/l, 793 g/l ir 789g/l). TT įmonėje pristatytuose grūduose nustatytas didžiausias kritimų skaičius (353 s). Įmonių MM ir ZZ kritimų skaičius kito paklaidų ribose (nustatyta, atitinkamai, 330 s ir 338 s). Mažiausias kritimų skaičius nustatytas BB įmonės pristatytuose ekstra kviečiuose (310 s). 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 BB TT MM ZZ 1,4 1,38 1,5 1,42 2,4 3,86 3,32 3,14 % Įmonės
Ekstra kviečių šiukšlinės, grūdinės priemaišos
25 3.7 pav. Ekstra kviečių, supirktų 2012 metais “X“ įmonėje natūrinis svoris (g/l), kritimų skaičius(s) „X“ įmonėje supirktų I klasės kviečių kokybės rodikliai pateikti 3.8 paveiksle (2 priede). Didžiausias I klasės kviečių drėgnis nustatytas įmonių LL (17,89 %) ir EE (17,3 %). Mažiausias drėgmės kiekis nustatytas ZZ įmonės pristatytuose I klasės kviečiuose (13,96 %). Baltymų kiekis kito paklaidų ribose, atitinkamai, įmonių CC, EE, TT, ZZ - 14,58 %,14,0 %, 14,08 %, 14, 06 %. Įmonių BB, DD, MM, PP, LL grūduose baltymų kiekis kito paklaidų ribose (13,68 % iki 13,80 %). Didžiausio glitimo I klasės kviečius pristatė įmonė CC (30,05 %), o mažiausio įmonė PP (28,44 %). Sedimentacijos indeksai I klasės kviečiuose kito paklaidų ribose (52,55 ml iki 59,7 ml, atitinkamai įmonių LL ir CC).
784 793 789 808 310 353 330 338 0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 BB TT MM ZZ g/l; s Įmonės
Ekstra kviečių natūriniai svoriai, kritimų skaičiai
26 3.8 pav. Kviečių I klasės supirktų 2012 metais “X“ įmonėje, kokybės rodikliai (drėgmės kiekis
(%), baltymų kiekis (%), glitimo kiekis (%), sedimentacijos indeksas (ml))
3.9
Didžiausias šiukšlinių priemaišų kiekis I klasės kviečių grūduose, nustatytas BB (1,59 %) ir CC (1,54 %) įmonių (3.9 pav.), (2 priede). Kitų įmonių I klasės pristatytuose kviečiuose šiukšlinės priemaišos kito paklaidų ribose, atitinkamai, DD, EE, TT, MM, PP, ZZ, LL - 1,49 %, 1,40 %, 1,39 %, 1,40 %, 1,49 %, 1,42 %, 1,47 %. Didžiausias kiekis grūdinių priemaišų nustatytas įmonių CC (4,67 %) ir PP (4,46%) pristatytuose grūduose. Mažiausias kiekis - įmonės EE(2,6 %) pristatytuose grūduos I
0 10 20 30 40 50 60 BB CC DD EE TT MM PP ZZ LL 16,2213,68 14,1614,58 15,5713,78 17,314 14,0414,08 14,8213,7615,4113,73 13,9614,06 17,8913,8 29,1 30,05 28,51 29 29,49 29,44 28,44 29,3 29 53,08 59,7 54 50,4 56,45 55,13 51,39 57,78 52,55 %/ml Įmonės
Kviečių I klasės kokybės rodikliai
Drėgmės kiekis, % Baltymų kiekis, % Glitimo kiekis, % Sedimentacijos indeksas, ml
0 2 4 6 BB CC DD EE TT MM PP ZZ LL 1,59 1,54 1,49 1,4 1,39 1,4 1,49 1,42 1,47 3,91 4,67 3,62 2,6 3,42 3,77 4,46 3,39 3,08 % Įmonės
Kviečių I klasės šiukšlinės, grūdinės priemaišos
27 klasės kviečiuose grūdinės priemaišos kito paklaidų ribose (nuo 3,08 % iki 3,91 %, atitinkamai, LL ir BB).
3.9 pav. Kviečių I klasės, supirktų 2012 metais “X“ įmonėje šiukšlinės priemaišos (%), grūdinės
priemaišos (%)
X“ įmonėje supirktų I klasės kviečių natūriniai svoriai, kritimų skaičius 3.10 paveiksle (13 priede). I klasės pristatytuose kviečiuose natūriniai svoriai kito paklaidų ribose, atitinkamai, BB, CC, DD, EE, TT, MM, PP, ZZ, LL – 775 g/l, 768 g/l, 783 g/l, 758 g/l, 793 g/l, 787 g/l, 770 g/l, 797 g/l, 751 g/l. Didžiausias kritimų skaičius nustatytas įmonių BB (302 s), EE (303 s) ir PP (306 s) pristatytuose grūduose. Mažiausias kritimų skaičius - įmonės LL (254 s) pristatytuose grūduose. I klasės kviečiuose kritimų skaičiai kito paklaidų ribose (nuo 267 s iki 298 s, atitinkamai, TT ir MM).
3.10 pav. Kviečių I klasės, supirktų 2012 metais“X“ įmonėje natūrinis svoris (g/l), kritimų
skaičius(s)
2012 metais“X“ įmonėje II klasės kviečių drėgnis kito paklaidų ribose (nuo 13,73 % iki 16,65 %, atitinkamai, EE ir BB ) (3.11 pav.), (3priede). Didžiausias baltymų kiekis nustatytas BB (16,65 %) pristatytuose grūduose,mažiausias EE (13,73 %). Didžiausias glitimo kiekis nustatytas įmonės CC (26,5
775 768 783 758 793 787 770 797 751 302 279 289 303 267 298 306 277 254 0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 BB CC DD EE TT MM PP ZZ LL g/l ; s Įmonės
Kviečių I klasės natūriniai svoriai, kritimų skaičiai
28 %). II klasės atvežtuose kviečiuose glitimų skaičius kito paklaidų ribose, atitinkamai, įmonių BB, DD, EE, TT, MM, PP, ZZ, KK, LL – 25,88 %, 25,59 %, 25,44 %, 25,16 %, 25,20 %, 25,13 %, 25,81 %, 25,15 %,25,21 %.
Mažiausias sedimentacijos indeksas II klasės kviečiuose pristatytas įmonės TT (43,29 ml), didžiausias įmonės CC (48,07 ml) pristatytuose kviečiuose.
3.11 pav. Kviečių II klasės supirktų 2012 metais “X“ įmonėje, kokybės rodikliai (drėgmės kiekis
(%), baltymų kiekis (%), glitimo kiekis (%), sedimentacijos indeksas (ml))
Mažiausias šiukšlinių priemaišų kiekis II klasės kviečiuose nustatytas įmonės KK (0,96 %) ir LL (1,05 %) grūduose (3.12 pav.), (3 priede). Didžiausias įmonių BB (1,62 %) ir CC (1,73 %) pristatytuose grūduose. Kitų įmonių pristatytuose II klasės kviečiuose šiukšlinių priemaišų kiekis kito paklaidų ribose (nuo 1,33 % iki 1,52 %,atitinkamai, PP ir EE). Didžiausias kiekis grūdinių priemaišų nustatytas EE (5,18 %) įmonės grūduose, mažiausias - įmonių KK (2,21 %) ir LL (2,24 %). Skirtingų įmonių pristatytų grūdų grūdinės priemaišos kito paklaidų ribose (nuo 3,05 % iki 3,91 %, atitinkamai, DD ir BB).
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 BB CC DD EE TT MM PP ZZ KK LL 16,65 15,84 14,56 13,73 14,83 15,21 14,03 14,78 14,59 14,39 12,89 13,52 12,65 13,21 12,24 12,33 12,39 12,68 12,26 12,37 25,88 26,5 25,59 25,44 25,16 25,2 25,13 24,81 25,15 25,21 45,75 48,07 46,64 46,84 43,29 44,09 43,39 44,57 45,78 45,15 %/ml Įmonės Kviečių II klasės kokybės rodikliai
29 3.12 pav. Kviečių II klasės, supirktų 2012 metais “X“ įmonėje šiukšlinės priemaišos (%), grūdinės
priemaišos (%)
Mažiausias natūrinis svoris II klasės kviečiuose nustatytas įmonės PP (367 s) grūduose (3.13 pav.), (14 priede). Didžiausias įmonių KK (808 s) ir LL (807 s) pristatytuose grūduose. Kitų įmonių pristatytuose II klasės kviečiuose natūriniai svoriai kito paklaidų ribose (nuo 754 s iki 790 s, atitinkamai, CC, DD ir ZZ). Skirtingų įmonių pristatytų grūdų kritimų skaičiai kito paklaidų ribose (nuo 269 s iki 297 s, atitinkamai, LL, BB ir CC). 0 1 2 3 4 5 6 BB CC DD EE TT MM PP ZZ KK LL 1,62 1,73 1,49 1,52 1,4 1,39 1,33 1,36 0,96 1,05 3,91 3,7 3,05 5,18 3,69 3,72 3,63 3,74 2,21 2,24 % Įmonės
Kviečių II klasės šiukšlinės, grūdinės priemaišos
Šiukšlinės priemaišos, % Grūdinės priemaišos, %
769 754 790 773 785 788 367 790 808 807 297 297 289 281 285 296 288 288 290 269 0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 BB CC DD EE TT MM PP ZZ KK LL g/l; s Įmonės
Kviečių II klasės natūriniai svoriai, kritimų skaičiai
30 3.13 pav. Kviečių II klasės, supirktų 2012 metais “X“ įmonėje natūrinis svoris (g/l), kritimų
skaičius(s)
„X“ įmonėje supirktų III klasės kviečių kokybės rodikliai pateikti 3.14 paveiksle (4 priede). Didžiausia III klasės kviečių drėgmė nustatyta CC įmonės (18,14 %) pristatytuose kviečiuose, mažiausia - įmonės KK (14,88 %) pristatytuose kviečiuose. Mažiausias baltymų kiekis nustatytas įmonės KK (10,89 %) pristatytuose kviečiuose. Kitų įmonių III klasės baltymų kiekis kito paklaidų ribose (nuo 11,19 % iki 12,76 %, atitinkamai, DD ir LL). Didžiausias glitimas pristatytuose kviečiuose įmonės LL (26,13 %), mažiausias - įmonės BB (21,18 %). Didžiausias III klasės kviečiuose sedimentacijos indeksas yra pristatytų LL įmonės (44,96 ml), mažiausias - įmonės KK (34,57 ml).
3.14 pav. Kviečių III klasės supirktų 2012 metais “X“ įmonėje, kokybės rodikliai (drėgmės kiekis
(%), baltymų kiekis (%), glitimo kiekis (%), sedimentacijos indeksas (ml))
Mažiausias III klasės kviečių šiukšlinių priemaišų kiekis nustatytas KK įmonės atvežtuose kviečiuose (1,0 %) (3.15pav.), (4 priede). Kitų įmonių pristatytų III klasės kviečių šiukšlinės priemaišos kito paklaidų ribose (nuo 1,38 % iki 1,64 %, atitinkamai, EE ir LL). Didžiausias grūdinių priemaišų kiekis nustatytas LL (4,13 %) ir PP(4,09 %) įmonių grūduose, mažiausias - KK (2,12 %) įmonės grūduose. Skirtingų įmonių III klasės kviečių grūdinių priemaišų kiekis kito paklaidų ribose ir nustatytas: 3,45%, 3,57%, 3,4%, 3,21%, 3,74%, 3,9%, 3,8%, atitinkamai, įmonių BB, CC, DD, EE, TT, MM, ZZ.
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 BB CC DD EE TT MM PP ZZ KK LL 17,25 18,14 16,07 17,44 16,2 16,89 15,03 16,72 14,88 17,09 11,19 12,65 11,9 11,6 12,17 11,56 11,97 12,14 10,89 12,76 21,18 24,79 22,63 22,21 24,21 22,41 23,99 23,48 21,37 26,13 36,11 45,45 39,69 36,66 42,54 37,43 41,5 41,16 34,57 44,96 %/ml Įmonės
Kviečių III klasės kokybės rodikliai
Drėgmės kiekis, %
Baltymų kiekis, %
Glitimo kiekis, %
Sedimentacijos indeksas, ml
31 3.15 pav. Kviečių III klasės, supirktų 2012 metais“X“ įmonėje šiukšlinės priemaišos (%),
grūdinės priemaišos (%)
Skirtingų įmonių pristatytų III klasės kviečių natūriniai svoriai kito paklaidų ribose (nuo 751 g/l iki 788g/l, atitinkamai, EE ir KK) (3.16 pav.), (15 priede). Didžiausias kritimų skaičius nustatytas MM (296 s) ir BB (294 s) įmonių grūdų, mažiausias - KK (228 s) įmonės grūdų.
3.16 pav. III klasės kviečių, supirktų 2012 metais “X“ įmonėje natūrinis svoris (g/l), kritimo
skaičius(s) 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 BB CC DD EE TT MM PP ZZ KK LL 1,43 1,51 1,55 1,38 1,51 1,56 1,37 1,5 1 1,64 3,45 3,57 3,4 3,21 3,74 3,9 4,09 3,8 2,12 4,13 % Įmonės
Kviečių III klasės šiukšlinės, grūdinės priemaišos
Šiukšlinės priemaišos, % Grūdinės priemaišos, % 761 752 760 751 766 766 763 767 788 772 294 258 279 276 238 296 269 259 228 260 0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 BB CC DD EE TT MM PP ZZ KK LL g/l; s Įmonės
Kviečių III klasės natūriniai svoriai, kritimų skaičiai
32 „X“ įmonėje supirktų IV klasės kviečių kokybės rodikliai pateikti 3.17 paveiksle (5 priede). Didžiausio drėgnio IV klasės kviečius pristatė įmonė BB (18,47 %), mažiausio drėgnio - įmonė LL (14,51 %). Baltymai IV klasės kviečiuose, pristatytuose skirtingų įmonių, kito paklaidų ribose (nuo 9,24 % iki 13,7 8 %, atitinkamai, EE ir CC). CC įmonės atvežtų kviečių glitimo kiekis nustatytas didžiausias (28,07 %), o įmonės LL (17,12 %) - mažiausias. CC įmonės atvežtų III klasės kviečių nustatytas didžiausias sedimentacijos indeksas (54,75 ml), o mažiausias įmonės LL atvežtų III klasės kviečių (26,37 ml).
3.17 pav. IV klasės kviečių supirktų 2012 metais“X“ įmonėje, kokybės rodikliai (drėgmės kiekis
(%), baltymų kiekis (%), glitimo kiekis (%), sedimentacijos indeksas (ml))
Didžiausias šiukšlinių priemaišų kiekis IV klasės kviečiuose nustatytas PP (2,02 %) ir ZZ (2,17 %) įmonių pristatytuose kviečiuose (3.18 pav., 5 priede). Šiukšlinės priemaišos IV klasės kviečiuose, pristatytuose skirtingų įmonių kito paklaidų ribose (nuo 1,34 % iki 1,63 %, atitinkamai, EE ir MM). Mažiausiai grūdinių priemaišų kiekis EE (2,31%) atvežtuose kviečiuose, didžiausias - įmonės ZZ (5,89 %). 0 10 20 30 40 50 60 BB CC DD EE TT MM PP ZZ LL 18,47 16,75 15,24 14,93 17,11 18,04 17,65 17,14 14,51 13,42 13,78 11,34 9,24 11,95 11,61 12,11 12,7 9,34 24,47 28,07 22,05 17,16 23,53 22,3 22,63 24,02 17,12 47,92 54,75 36,59 24,75 40,81 38,22 41,13 43,29 26,37 %/ ml Įmonės
Kviečių IV klasės kokybės rodikliai
Drėgmės kiekis, % Baltymų kiekis, % Glitimo kiekis, % Sedimentacijos indeksas, ml
33 3.18 pav. IV klasėskviečių, supirktų 2012 metais “X“ įmonėje šiukšlinės priemaišos (%), grūdinės
priemaišos (%)
Skirtingų įmonių pristatytų IV klasės kviečių natūriniai svoriai kito paklaidų ribose (nuo 733 g/l iki 781 g/l, atitinkamai, BB ir EE) (3.19 pav.), (16 priede). Didžiausias kritimo skaičius nustatytas CC (73 s) įmonės grūduose, mažiausias - EE ir LL (0 s).
0 1 2 3 4 5 6 BB CC DD EE TT MM PP ZZ LL 1,52 1,48 1,52 1,34 1,58 1,63 2,02 2,17 1,53 4,75 3,68 5,17 2,31 4,79 5,5 5,49 5,89 3,7 % Įmonės
Kviečių IV klasės šiukšlinės, grūdinės priemaišos
Šiukšlinės priemaišos, % Grūdinės priemaišos, % 733 758 754 781 751 739 745 751 775 53 73 43 0 62 16 43 26 0 0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 BB CC DD EE TT MM PP ZZ LL g/l; s Įmonės
Kviečių IV klasės natūriniai svoriai, kritimų skaičiai
34 3.19 pav. IV klasės kviečių, supirktų 2012 metais “X“ įmonėje natūrinis svoris (g/l), kritimo
skaičius(s)
3.3. „X“ įmonėje supirktų kvietrugių grūdų kokybės rodikliai
X“ įmonėje supirktų kvietrugių kokybės rodikliai pateikti 3.20 paveiksle (6 priede). Didžiausias drėgmės kiekis nustatytas BB įmonės (19,09 %) pristatytuose kvietrugiuose, mažiausias - įmonės DD (12,62 %). Didžiausias kiekis šiukšlinių priemaišų nustatytas LL (4,29 %) įmonės kvietrugiuose, mažiausiai - įmonės KK (1,0 %). Grūdinės priemaišos kvietrugiuose kito paklaidų ribose ir jų kiekis nustatytas: 6,69 %, 4,49 %, 11,3 %, 9,13 %, 6,9 %, 8,07 %, 7,49 %, 10,02 %, 6,76 %, 13,5 %, 11,22 %, 10,51 %, atitinkamai, įmonių AA, BB, CC, DD, EE, TT, MM, PP, ZZ, KK, LL, XX.
3.20 pav. Kvietrugių kokybės rodikliai 2012 metais “X“ įmonėje (drėgmės kiekis (%), šiukšlinės
priemaišos (%), grūdinės priemaišos (%)) 17,53 19,09 14,02 12,62 17,3 15,61 16,36 17,38 15,75 14,2 17,37 14,65 2,33 1,47 1,52 1,14 1,52 1,55 1,66 2,03 1,55 1 4,29 1,74 6,69 4,49 11,3 9,13 6,9 8,07 7,49 10,02 6,76 13,5 11,22 10,51 0 5 10 15 20 25 AA BB CC DD EE TT MM PP ZZ KK LL XX % Įmonės
Kvietrugių kokybės rodikliai
Drėgmės kiekis, % Šiukšlinės priemaišos, % Grūdinės priemaišos, %
35
3.4. „X“ įmonėje supirktų rugių grūdų kokybės rodikliai
Didžiausias drėgmės kiekis I klasės rugiuose nustatytas įmonės PP (17,4 %) pristatytuose, mažiausias - įmonės XX (14,2 %) (3.21 pav., 7 priede). Mažiausias I klasės šiukšlinių priemaišų kiekis rugiuose nustatytas PP įmonės (1,4 %), didžiausias - įmonės ZZ (1,62 %). I klasės rugiuose grūdinių priemaišų daugiausia nustatyta įmonės LL rugiuose (4,97 %), mažiausiai (2,8 %) XX įmonės.
3.21 pav. Rugių I klasės kokybės rodikliai 2012 metais “X“ įmonėje (drėgmės kiekis
(%),šiukšlinės priemaišos (%), grūdinės priemaišos (%))
Didžiausias natūrinis svoris I klasės rugių nustatytas įmonės XX (755 g/l), mažiausias - įmonės ZZ (717 g/l) (3.22 pav., 17 priede). Didžiausias kritimų skaičius nustatytas įmonės LL I klasės rugiuose (196 s), mažiausias (136 s) ZZ įmonės. 0 10 20 MM PP ZZ LL XX 15,54 17,4 15,55 14,97 14,2 1,51 1,4 1,62 1,53 1,5 3,7 4,2 4,11 4,97 2,8
%
Įmonės
Rugių I klasės kokybės rodikliai
Drėgmės kiekis, %.
Šiukšlinės priemaišos, %
36 3.22 pav. I klasės rugių supirktų 2012 metais “X“ įmonėje natūrinis svoris (g/l), kritimo skaičius
X“ įmonėje supirktų rugių kokybės rodikliai pateikti 3.23 paveiksle (8 priede). Didžiausias drėgmės kiekis II klasės rugiuose nustatytas įmonių LL (19,95 %) ir BB (19,74 %). Mažiausias įmonės XX (13,5 %). Mažiausiai šiukšlinių priemaišų II klasės rugiuose pristatė įmonė LL (1,51 %),
daugiausia - įmonė PP (3,22 %). Daugiausia grūdinių priemaišų nustatyta įmonių AA ( 5,33 %), XX (5,3 %) pristatytuose rugiuose, mažiausiai - įmonės LL( 2,52 %).
732 722 717 726 755 162 151 136 196 174 0 100 200 300 400 500 600 700 800 MM PP ZZ LL XX g/l; s Įmonės
Rūgių I klasės natūriniai svoriai, kritimų skaičius
37 3.23 pav. II klasės rugių kokybės rodikliai 2012 metais “X“ įmonėje (drėgmės kiekis (%),
šiukšlinės priemaišos (%), grūdinės priemaišos (%))
3.5. „X“ įmonėje supirktų miežių grūdų kokybės rodikliai
X“ įmonėje supirktų miežių kokybės rodikliai pateikti 3.24 paveiksle (9 priede). Mažiausias drėgmės kiekis miežiuose nustatytas įmonės XX (13,71 %), didžiausias - įmonės EE (18.37 %). Šiukšlinės priemaišos tarp skirtingų įmonių atvežtų miežių kito paklaidų ribose: 1,07 %, 1,12 %, 1,33 %, 1,49 %, 1,5 %, 1,62 %, 1,66 %, 1,67 %, 1,7 %, 1,76 %, atitinkamai, įmonių XX, KK, CC, DD, LL, EE, TT, BB, MM, ZZ. Didžiausias grūdinių priemaišų kiekis miežiuose nustatytas įmonės XX (9,95 %), mažiausias - įmonės CC (6,59 %). 0 5 10 15 20 AA BB MM PP LL XX 17,43 19,74 18,43 18,66 19,95 13,5 2,39 1,77 2,13 3,22 1,51 1,9 5,33 3,13 4,54 3,43 2,52 5,3 % Įmonės
Rugių II klasės kokybės rodikliai
Drėgmės kiekis, % Šiukšlinės priemaišos, % Grūdinės priemaišos, %
38 3.24 pav.Miežių kokybės rodikliai 2012 metais “X“ įmonėje (drėgmės kiekis (%), šiukšlinės
priemaišos (%), grūdinės priemaišos (%)
3.6. „X“ įmonėje supirktų avižų grūdų kokybės rodikliai
Mažiausias drėgmės kiekis nustatytas MM įmonės pristatytose avižose (15,13 %), didžiausias - įmonės ZZ (16,36 %) (3.25 pav., 10 priede). Šiukšlinės priemaišos kito paklaidų ribose: 2,48 %, 2,64 %, atitinkamai, įmonių ZZ ir MM. Grūdinės priemaišos skirtingų įmonių avižose kito: MM (2,81 %), o įmonės ZZ yra (3,1 %).
3.25 pav. Avižų kokybės rodikliai 2012 metais“X“ įmonėje (drėgmės kiekis (%),šiukšlinės
priemaišos (%), grūdinės priemaišos (%) 17,68 14,33 18,19 18,37 16,03 17,24 17,35 13,8 15 13,71 1,67 1,33 1,49 1,62 1,66 1,7 1,76 1,12 1,5 1,07 8,2 6,59 8,15 7,37 8,66 9,5 9,44 9,01 9,7 9,95 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 BB CC DD EE TT MM ZZ KK LL XX % Įmonės
Miežių kokybės rodikliai
Drėgmės kiekis, % Šiukšlinės priemaišos, % Grūdinės priemaišos, %
0 5 10 15 20 MM ZZ 15,13 16,36 2,64 2,81 2,48 3,1 % Įmonės
Avižų kokybės rodikliai
Drėgmės kiekis, % Šiukšlinės priemaišos, % Grūdinės priemaišos, %
39
3.7. „X“ įmonėje supirktų rapsųkokybės rodikliai
Didžiausias drėgmės kiekis nustatytas įmonės CC pristatytuose rapsuose ( 20 %) (3.26 pav., 11 priede). Mažiausias drėgmės kiekis buvo XX įmonės rapsuose (8,2 %). Kitų įmonių rapsuose drėgmė kito paklaidų ribose ( nuo 8,93 % iki18.83 %, atitinkamai, įmonės KK ir ZZ ). Šiukšlinių priemaišų daugiausia nustatyta CC įmonės rapsuose (5,04 %), mažiausiai - ZZ įmonės (1,81 %).
3.26 pav. Rapsų kokybės rodikliai 2012 metais “X“ įmonėje (šiukšlinės priemaišos (%), grūdinės
priemaišos (%)) BB CC DD EE TT MM PP ZZ KK LL XX 14,5 4,45 20 5,04 11,46 3,16 14,69 2,67 15,08 3,8 14,01 4,06 11,84 3,01 18,83 1,81 8,93 1,88 9,13 4,9 8,2 2,4 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 proc Įmonės
Rapsų kokybės rodikliai
Drėgmės kiekis, proc. Šiukšlinės priemaišos
40
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Grūdų kokybės rodikliai kinta priklausomai nuo daugelio veiksnių: klimatinių sąlygų, agrotechnikos, parinktų auginimui veislių ir kita. Mes nustatėme, kad skirtingų įmonių grūdų kokybė kinta, priklausomai nuo grūdų veislės, o tarp veislių kinta paklaidų ribose. Geriausia ekstra kviečių kokybė nustatyta BB įmonės pristatytų grūdų. Šios įmonės grūdai pasižymėjo didžiausiu baltymų kiekiu 14,30 %, didžiausiu sedimentacijos indeksu (62 ml), bei mažiausiu grūdinių priemaišų kiekiu (2,40 %). Ekstra klasės grūdai yra labai paklausūs, nes vartotojų paklausa aukštos kokybės grūdiniams produktams nuolat auga. Iš Ekstra klasės kviečių galima pagaminti aukštos kokybės miltus, o iš pastarųjų, nenaudojant didelio kiekio pagerinančių medžiagų, galima pagaminti aukštos kokybės kepinius.
Geriausia I klasės kviečių kokybė nustatyta CC įmonės pristatytų grūdų. Šios įmonės grūdai pasižymėjo didžiausiu baltymų kiekiu 14,58 %, glitimo kiekiu 30,05 %, bei 59,07 ml. Mažiausias baltymų kiekis, glitimo kiekis ir sedimentacijos indeksas nustatytas I klasės kviečių (atitinkamai, 13 %, 28 %, 35 ml).
Geriausia II klasės kviečių kokybė nustatyta taip pat CC įmonės pristatytų grūdų. Šios įmonės grūdai pasižymėjo didžiausiu baltymų kiekiu 13,52 %, glitimo kiekiu 26,50 %, sedimentacijos indeksu 48,07 bei kritimo skaičiumi 297 s. Mažiausias baltymų kiekis, glitimo kiekis, sedimentacijos indeksas bei kritimo skaičius nustatytas II klasės kviečių (atitinkamai, 11,5 %, 23 %, 25 ml, 220 s).
Geriausia III klasės kviečių kokybė nustatyta LL įmonės pristatytų grūdų. Šios įmonės grūdai pasižymėjo didžiausiu baltymų kiekiu 12,76 % ir glitimo kiekiu 26,13 %.Mažiausias baltymų kiekis ir glitimo kiekis nustatytas III klasės kviečių (atitinkamai, 10,5 %, 19 %).
Geriausia IV klasės kviečių kokybė nustatyta EE įmonės pristatytų grūdų. Šios įmonės grūdai pasižymėjo mažiausiu šiukšlinių priemaišų kiukiu 1,34 % bei mažiausiu grūdinių priemaišų kiekiu 2,31 %.IV klasės kviečiai superkami pagal šiuos reikalavimus: mažiausias grūdinių bei šiukšlinių priemaišų kiekis ne daugiau kaip 30% ir 5%.
Geriausia kvietrugių kokybė nustatyta KK įmonės pristatytų grūdų. Šios įmonės grūdai pasižymėjo mažiausiu šiukšlinių priemaišų kiekiu 1,00 %. Mažiausias šiukšlinių priemaišų kiekis kvietrugiuose 5%. Geriausia I klasės rugių kokybė nustatyta XX įmonės pristatytų grūdų. Šios įmonės grūdai pasižymėjo didžiausiu natūriniu svoriu 755 g/l, kritimo skaičiumi 174 s, sedimentacijos indeksu 59,07 ml, mažiausiu drėgmės kiekiu 14,20 % bei mažiausiu grūdinių priemaišų kiekiu 2,80 %. Pirmos klasės
41 rugiai superkami pagal šiuos reikalavimus: kritimų skaičius ne mažiau kaip 120 s; natūrinis svoris ne mažiau kaip 740 g/l, min 700 g/l; Grūdinių priemaišų kiekis, ne daugiau kaip 6 %.
Geriausia II klasės rugių kokybė nustatyta LL įmonės pristatytų grūdų. Šios įmonės grūdai pasižymėjo mažiausiu šiukšlinių priemaišų kiekiu 1,51 % bei mažiausiu grūdinių priemaišų kiekiu 2,52 %.II klasės rugiaisuperkami pagal šiuos reikalavimus: mažiausias grūdinių bei šiukšlinių priemaišų kiekis, ne daugiau kaip 30 % ir 5 %.
Geriausia miežių kokybė nustatyta XX įmonės pristatytų grūdų. Šios įmonės grūdai pasižymėjo mažiausiu šiukšlinių priemaišų kiekiu 1,07 % bei mažiausiu drėgmės kiekiu 13,71 %.Mažiausias šiukšlinių priemaišų kiekis miežiuose, ne daugiau kaip 5%.
Geriausia avižų kokybė nustatyta MM įmonės pristatytų grūdų. Šios įmonės grūdai pasižymėjo mažiausiu drėgmės kiekiu 15,13 % bei mažiausiu grūdinių priemaišų kiekiu 2,81 %.Mažiausias grūdinių priemaišų kiekis avižose, ne daugiau kaip 30 %.
Geriausia rapsų kokybė nustatyta XX įmonės pristatytų grūdų. Šios įmonės grūdai pasižymėjo mažiausiu drėgmės kiekiu 8,20 %.Mažiausias drėgmės kiekis rapsuose, ne daugiau kaip 22 %).
Grūduose užsikrėtimo aruodiniais kenkėjais nebuvo nustatyta. Įvertinus ir palyginus javų grūdų kokybinius rodiklius nustatyta, jog ekstra kviečių baltymų kiekis, sedimentacijos rodiklis buvo aukštesnis, nei kitų klasių kviečių grūdų, o glitimo kiekis, bei bendras priemaišų kiekis buvo mažesni. Būtent baltymų kiekis, glitimo kiekis ir jų kokybė nusako kviečių grūdų kokybę. Kokybiniai kviečių grūdų skirtumai nusako tolimesnę grūdų paskirtį, t.y., kam bus naudojami grūdai: duonosir konditerijos kepiniams, kruopoms ar pašarams.
42
IŠVADOS
1. Skirtingų įmonių grūdų kokybės rodikliai (sedimentacijos rodiklio, drėgnio) yra skirtingi, o geriausi grūdai pristatyti supirkimui buvo:
a) ekstra kviečiai įmonės BB (sedimentacijos rodiklio 62 ml, drėgmės kiekis 16,22 %), b) kviečiai I klasės įmonės CC (sedimentacijos rodiklio 59,07 ml, drėgmės kiekis 14,16 %), c) kviečiai II klasės įmonės CC (sedimentacijos rodiklio 48,07 ml, drėgmės kiekis 15,84 %), d) kviečiai III klasės įmonės CC (sedimentacijos rodiklio 45,45 ml, drėgmės kiekis 18,14 %), e) kvietrugiai įmonės DD(drėgmės kiekis 12,62 %),
f) rugiai I klasės įmonės XX (drėgmės kiekis 14,20 %), g) miežiai įmonės XX (drėgmės kiekis 13,71 %), h) avižos įmonės MM (drėgmės kiekis 15,13 %), i) rapsai įmonės XX (drėgmės kiekis 8,13 %).
2. Skirtingų įmonių grūdų kokybės rodikliai (priemaišų, natūrinio svorio, kritimų skaičiaus) yra skirtingi, o geriausi grūdai pristatyti supirkimui buvo:
a) ekstra kviečiai įmonės ZZ (priemaišų 4,56 % , natūrinio svorio 808 g/l , kritimų skaičiaus 338 s), b) kviečiai I klasės įmonės EE ( priemaišų 4,0 %, natūrinio svorio 758 g/l , kritimų skaičiaus 303 s), c) kviečiai II klasės įmonės KK ( priemaišų 3,17 %, natūrinio svorio 808 g/l , kritimų skaičiaus 290 s), d) kviečiai III klasės įmonės MM ( priemaišų 5,46%, natūrinio svorio 766 g/l , kritimų skaičiaus 296 s), e) kviečiai IV klasės įmonės EE ( priemaišų 3,65 %),
f) kvietrugiai įmonės BB ( priemaišų 5,96 %),
g) rugiai I klasės įmonės XX (priemaišų 4,30 %, natūrinio svorio 755 g/l , kritimų skaičiaus 174 s), h) rugiai II klasės įmonės LL (priemaišų 4,03 %),
i) miežiai įmonės CC (priemaišų 7,92 %), j) avižos įmonės MM (priemaišų 5,45 %), k) rapsai įmonės ZZ (priemaišų 1,81 %).
3. Skirtingų įmonių grūdų kokybės rodikliai (grūdų baltymų, glitimo kiekio, užkrėstumo vabzdžiais) yra skirtingi, o geriausi grūdai pristatyti supirkimui buvo:
43 b) kviečiai I klasės įmonės CC (grūdų baltymų 14,58 %, glitimo kiekio 30,05 %),
c) kviečiai II klasės įmonės CC (grūdų baltymų 13,52 %, glitimo kiekio 26,50 %), d) kviečiai III klasės įmonės LL (grūdų baltymų 12,76 %, glitimo kiekio 26,13 %).
