LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
Visuomenės sveikatos fakultetas Profilaktinės medicinos katedra
Laima Gasiūnienė
PROFESINIO PERDEGIMO PAPLITIMAS TARP LIETUVOS
GYDYTOJŲ AKUŠERIŲ GINEKOLOGŲ
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikata)
Mokslinis vadovas ... Prof. habil. dr. Žilvinas Padaiga
Parašas
... Data
1
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)
PROFESINIO PERDEGIMO PAPLITIMAS TARP LIETUVOS GYDYTOJŲ
AKUŠERIŲ GINEKOLOGŲ Laima Gasiūnienė
Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Žilvinas Padaiga
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2013. 74 p.
Darbo tikslas. Nustatyti Lietuvos gydytojų akušerių ginekologų, dirbančių akušerijos ir gimdymo skyriuose, profesinio perdegimo paplitimą ir su juo susijusius veiksnius.
Uždaviniai: nustatyti Lietuvos gydytojų akušerių ginekologų, dirbančių akušerijos ir gimdymo skyriuose profesinio perdegimo ir jo komponentų paplitimą; įvertinti profesinio perdegimo sąsajas su individualiais bei su darbu susijusiais veiksniais.
Tyrimo metodika. Tyrimo objektas – Lietuvos gydytojų akušerių ginekologų profesinio perdegimo paplitimas ir jo sąsajos su individualiais ir su darbu susijusiais veiksniais. Tyrimo metodas – kiekybinis tyrimas, anoniminė anketinė apklausa (validuotas Ch. Maslach profesinio perdegimo vertinimo klausimynas). Tyrimo imtis 238 respondentai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinių duomenų apdorojimo SPSS 17.0 programos paketą ir Microsoft Excel kompiuterinę programą. Statistinės duomenų analizės metodai: chi kvadrato (χ2), tikslusi Fišerio, Kolmogorov-Smirnov, Mano-Vitnio U, Kronbacho Alfa, Z – kriterijai, logistinė regresinė analizė.
Rezultatai. Nustatytas 5 proc. profesinio perdegimo ir 36,5 proc. profesinio perdegimo komponentų paplitimas. Emocinį išsekimą patiria 19 proc., depersonalizaciją 10 proc., o profesinių siekių sumažėjimą 21 proc. respondentų. Statistiškai reikšmingos (p<0,05) sąsajos nustatytos tarp profesinio perdegimo ir individualių bei su darbu susijusių veiksnių: amžiaus, vaikų skaičiaus, gyvenamosios vietos, darbo krūvio, pasitenkinimo darbu ir santykiais darbo kolektyve, gydytojų įtraukimo į svarbių sprendimų priėmimą darbe, jaučiamos baimės padaryti klaidų dėl žinių trūkumo, gydymo protokolų ir materialinių priemonių trūkumo darbe, pasirengimo dar kartą rinktis gydytojo ir gydytojo akušerio ginekologo specialybę, patiriamos įtampos darbe dažnumo, nesugebėjimo atsipalaiduoti.
2 Išvados. Dėl nedidelio depersonalizacijos pasireiškimo, nustatytas profesinio perdegimo paplitimas tarp Lietuvos gydytojų akušerių ginekologų, dirbančių akušerijos ir gimdymo skyriuose yra pakankamai mažas, tačiau emocinio išsekimo ir profesinių siekių sumažėjimo paplitimas, palyginus su kitais tyrimais yra vidutinio lygio. Nustatyta, kad su profesinio perdegimo paplitimu susiję veiksniai tokie kaip mažesnis vaikų skaičius, jaunesnis amžius, didesnis nei 1,5 etato darbo krūvis, nepasitenkinimas darbu ir santykiais darbo kolektyve, jaučiama baimė padaryti klaidų darbe dėl žinių trūkumo, gydymo protokolų ir materialinių priemonių keliamiems reikalavimams atlikti trūkumas, skatina profesinio perdegimo išsivystymą. Didesnę galimybę patirti profesinį perdegimą turi respondentai nurodę, kad dar kartą nesirinktų gydytojo profesijos ir gydytojo akušerio ginekologo specialybės.
3
SUMMARY
Public health (Health Ecology)
OCCUPATIONAL BURNOUT PREVALENCE AMONG LITHUANIA’S
OBSTETRICIANS GYNAECOLOGISTS Laima Gasiūnienė
Scientific supervisor: prof. habil. dr. Žilvinas Padaiga
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Departament of Prophylactic Medicine Department. Kaunas, 2013. 74 p.
Aim of the study: to identitfy occupational burnout prevalence and associated factors among Lithuania‘s obstetricians gynecologists working in obstetrics and maternity units.
Objectives: to identify Lithuania‘s obstetricians gynecologists working in obstetrics and maternity units occupational burnout prevalence and associated factors; to assess the coherence with both the individual, and the professional factors.
Method. The research objective - occupational burnout prevalence and associated factors among Lithuania‘s obstetricians gynecologists and the coherence with both the individual, and the professional factors. The research method – quantitative research, anonymous questionnaire (validated Ch.Maslach burnout inventory). The sample of 238 respondents. The analysis of statistical data has been done by using SPSS 17.0 program and Microsoft Excel program. Statistical data analysis methods: chi square (χ2), exact Fisher, Kolmogorov-Smirnov, Mann-Whitney U, Kronbach Alfa, Z – criterions, logistic regression anglysis.
The results: 5% of an occupational burnout and 36.5% burnout associated factors have been identified. Emotional exhaustion is experienced by 19%, depersonalization 10% and 21% of respondents have professional goals reduction. Statistically significant coherence (p<0,05) has been identified in occupational burnout and in individual and professional factors, such as age, number of children, residence, workload, job satisfaction and relationships at work, involvement into making important decisions, a fear of making mistakes because of the lack of medical knowledge, treatment records and material means, readiness to choose the doctor‘s or obstetricians gynecologist‘s profession, stress frequency and disability to relax.
Conclusion. Due to the minor depersonalization, occupational burnout prevalence among Lithuania‘s obstetricians gynecologists working in obstetrics and maternity units, which has been
4 identified, is quiet moderate, however, emotional exhaustion and professional goals reduction, comparing with other researches, are of an average. It has been identified that the occupational burnout factors such as a less number of children, younger age, more than 1.5 post workload, a fear of making mistakes because of the lack of medical knowledge, treatment records shortage, material means shortage to achieve the requirements and dissatisfaction with the relationships at work, also, involvement into the making important decisions at work lead to occupational burnout as well as its factors development. Respondents have pointed out that they would not choose the profession of a doctor and that having an obstetrician gynecologist‘s profession one has a higher possibility to experience occupational burnout and its components.
5
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju visiems, prisidėjusiems prie šio darbo savo patarimais, paskatinimu, pasitikėjimu. Ačiū, kad skyrėte savo brangų laiką.
Esu ypač dėkinga magistrinio darbo vadovui prof. Žilvinui Padaigai už konsultacijas, paskatinimą, pagalbą organizuojant tyrimą ir galimybę savarankiškai eiti mokslo keliu.
Dėkoju Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovei prof. Rūtai Jolantai Nadišauskienei ir gimdymo skyriaus vadovui doc. dr. Mindaugui Kliučinskui už pagalbą sudarant tyrimo klausimyną, konsultacijas visais klausimais susijusiais su gydytojais akušeriais ginekologais ir pagalbą organizuojant tyrimą.
Sveikatos apsaugos ministerijos, Sveikatos politikos skyriaus vedėja Virginija Ambrazevičienė maloniai sutiko padėti organizuojant tyrimą, esu jai labai dėkinga.
Nuoširdžiai dėkoju gydymo įstaigų vadovams už pagalbą vykdant tyrimą ir visiems gydytojams dalyvavusiems tyrime.
Noriu padėkoti prof. Nidai Žemaitienei už padrąsinimą ir vertingus patarimus profesinio perdegimo klausimais.
Dr. Regina Navickienė ir dr. Kastytis Šmigelskas, rūpestingai mokydami ir formuodami kokybiško mokslinio tiriamojo darbo sampratos suvokimą, smarkiai pagerino šio darbo kokybę. Ačiū Jums už geranoriškumą, kantrybę, diskusijas, vertingus patarimus metodiniais klausimais.
Labai ačiū Gintautui Skvernui už padrąsinimą, geranorišką pagalbą ir kantrybę aiškinant statistines tiesas.
Ačiū doc. Andriui Macui ir Audriui Mikalauskui už geranorišką pagalbą MBI-HSS klausimyno įsigijimo ir validacijos procese.
Dėkoju Visuomenės sveikatos magistratūros studijų administratorei Ilonai Kybartienei ir Visuomenės sveikatos fakulteto, profilaktinės medicinos katedros studijų administratorei Romualdai Venienei už gerai administruotas studijas ir pagalbą, jų dėka formalusis mokslo kelias tapo paprastesnis.
6
SANTRUMPOS
Angl. – anglų kalba. DP – depersonalizacija. EI – emocinis išsekimas. GS – galimybių santykis. Lent. – lentelė.
LGAGDAGS- Lietuvos gydytojai akušeriai ginekologai, dirbantys akušerijos ir gimdymo skyriuose.
lls –laisvės laipsnių skaičius.
MBI – (angl. Maslach Burnout Inventory) Ch. Maslach profesinio perdegimo vertinimo klausimynas.
MBI – HHS (angl. Maslach Burnout Inventory Human Services Survey) Ch. Maslach profesinio perdegimo vertinimo klausimynas, skirtas žmoniškųjų paslaugų sektorių darbuotojams.
n– atvejų, respondentų skaičius. p - reikšmingumo lygmuo. Pav. – paveikslas.
PI - Pasikliautinasis intervalas. PP – profesinis perdegimas. Proc. – procentai.
PSS – profesinių siekių sumažėjimas. SAM - Sveikatos apsaugos ministerija.
SN - (angl. k. Standart Deviation) – standartinis nuokrypis.
SPSS - (angl. Statistical Package for Social Science) duomenų kaupimo ir analizės programos paketas.
Z – z kriterijaus reikšmė.
U - Mano-Vitnio kriterijaus reikšmė. Žr. – žiūrėti.
7
TURINYS
ĮVADAS ...8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ...10
1.1 Profesinio perdegimo samprata ... 10
1.2. Profesinio perdegimo mokslinių tyrimų raida ... 15
1.3. Profesinio perdegimo rizikos veiksniai ... 20
1.3.1. Individualūs veiksniai ... 21
1.3.2. Su darbu susiję veiksniai ... 24
2. TYRIMO METODIKA ...27
2.1. Tyrimo anketos struktūra ir turinys... 27
2.2. Tyrimo eiga ir imtis ... 29
2.3. Tiriamojo kontingento charakteristika ... 31
2.4. Statistinė duomenų analizė ... 32
3. TYRIMO REZULTATAI ...33
3.1. Profesinio perdegimo ir jo komponentų paplitimas ... 33
3.2. Profesinio perdegimo sąsajos su individualiais veiksniais ... 36
3.3. Profesinio perdegimo sąsajos su darbo veiksniais ... 43
3.4. Darbo metu susikaupusios įtampos malšinimo būdai ir sąsajos su profesiniu perdegimu ... 501
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ...56
IŠVADOS ...64
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...65
LITERATŪRA ...66 PRIEDAI ... Error! Bookmark not defined.
8
ĮVADAS
Profesinis perdegimas (PP), kuris psichologijos žodyne yra apibūdinamas kaip stiprus nerimas, atsirandantis dėl pervargimo darbe, kurį lydi nuovargis, nemiga, depresija, sumažėjęs darbo našumas, yra paplitęs tarp medicinos darbuotojų [20]. Lietuvoje tai patvirtina vis daugiau žiniasklaidoje pasirodančių pranešimų apie sveikatos priežiūros darbuotojų pervargimą, emocinį išsekimą, neprofesionalumą, konfliktus darbe, abejingumą pacientams.
Temos aktualumas, naujumas ir problema. Atliktų profesinio perdegimo tyrimų, publikacijų gausa visame pasaulyje rodo šios temos aktualumą, nuo pat profesinio perdegimo tyrimų pradžios (1974 metų) iki šių dienų [3; 16; 33; 69; 86; 92; 93; 106]. Mokslinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad patirti PP labiausiai linkę darbuotojai, kurių veiklos specifiškumas reikalauja artimo, dažno ir intensyvaus kontakto su kitais žmonėmis. Medicinos darbuotojai priskiriami prie turinčių didžiausią riziką patirti PP, kuris siekia nuo 15 iki 85 procentų [28; 30; 48; 54; 90 ]. Taigi dėl profesinio perdegimo paplitimo tarp medicinos darbuotojų, ir jo sąsajų su sveikatos paslaugų kokybės ir kiekybės sumažėjimu [11; 45; 54; 109; 114; 116], neigiamu poveikiu visai sveikatos priežiūros sistemai [87] ir ekonomikai, gydytojų profesinis perdegimas susilaukia didelio dėmesio [52]. Lietuvoje, kitaip nei pasaulyje, atlikti vos keli moksliniai tyrimai, nagrinėjantys medicinos darbuotojų profesinį perdegimą. R. Vimantaitė (2007) vertino slaugytojų, dirbančių Lietuvos ligoninių kardiochirurgijos centruose „perdegimo” sindromo raišką ir paplitimą. V. Barauskaitė (2010) tyrė streso ir „perdegimo” sindromo paplitimą tarp skirtingo profilio slaugytojų. R. Černozubova (2010) vertino slaugos darbuotojų ir vadybininkų patiriamo „perdegimo“ sindromo ir gyvenimo prasmingumo ryšį. A. Mikalauskas ir kt. (2011), tyrė širdies chirurgų ir anesteziologų profesinį perdegimą [80]. Tuo tarpu gydytojų akušerių ginekologų PP tema Lietuvoje nėra atliktas nei vienas mokslinis tyrimas, nors užsienio mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai [6; 17; 36; 39; 82; 86; 92] rodo PP paplitimą tarp gydytojų akušerių ginekologų ir gydytojų rezidentų akušerių ginekologų. Kadangi motinos ir vaiko sveikata, kurios priežiūra pirmiausiai prasideda nuo gydytojų akušerių ginekologų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, yra Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Sąjungos ir daugumos nacionalinių sveikatos programų prioritetas, todėl gerinant motinos ir vaiko sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų kokybę tampa svarbu ištirti PP paplitimą tarp gydytojų akušerių
9 ginekologų. PP paplitimas ir su juo susiję veiksniai tarp gydytojų akušerių ginekologų, dirbančių akušerijos ir gimdymo skyriuose yra pirmas tokio pobūdžio mokslo tiriamasis darbas Lietuvoje.
Teorinė reikšmė. Šiame darbe pirmą kartą Lietuvoje įvertinta informacija, susijusi su gydytojų akušerių ginekologų PP. Adaptuotas Lietuvai Ch. Maslach klausimynas skirtas žmogiškųjų paslaugų sektorių darbuotojų profesinio perdegimo paplitimui nustatyti (MBI-HSS) (angl. Maslach Burnout Inventory Human Services Survey). Sukurtas klausimynas, skirtas ištirti veiksnius, darančius įtaką gydytojų akušerių ginekologų, dirbančių akušerijos ir gimdymo skyriuose, PP išsivystymui.
Praktinė reikšmė. Šis tyrimas aktualus Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijai (toliau SAM), kuri yra atsakinga už Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“ (toliau programa) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikoms (toliau Kauno klinikos), kuri yra paskirta minėtos programos projekto vykdytoja, dėl galimybės tinkamiausiai panaudoti aukščiau minėtoje programoje skirtas lėšas personalo mokymams. Šiuo tikslu SAM ir Kauno klinikos skatino tiriamųjų dalyvavimą apklausoje (1 priedas). Taigi, tyrimo rezultatai ne tik atskleis PP paplitimą ir su juo susijusius veiksnius, bet ir leis suplanuoti gydytojų akušerių ginekologų, dirbančių akušerijos ir gimdymo skyriuose, mokymus, profesinėse srityse, sukeliančiose didžiausią įtampą, kuri daro įtaką PP išsivystymui. Šiuo tikslu, sudarant tyrimo klausimyną, buvo konsultuotasi su Kauno klinikose dirbančiais praktikais – ekspertais. Su tyrimo rezultatais bus supažindinti medicinos įstaigų vadovai, gydytojai akušeriai ginekologai ir kitas medicinos personalas, kuris galės, remdamasis tyrimo rezultatais, organizuoti darbą taip, kad sumažintų PP paplitimą ir padėtų jo išvengti.
Darbo tikslas. Nustatyti Lietuvos gydytojų akušerių ginekologų, dirbančių akušerijos ir gimdymo skyriuose profesinio perdegimo paplitimą ir su juo susijusius veiksnius.
Uždaviniai:
1. Nustatyti profesinio perdegimo ir jo komponentų paplitimą tarp Lietuvos gydytojų akušerių ginekologų.
2. Įvertinti profesinio perdegimo sąsajas su individualiais veiksniais tarp Lietuvos gydytojų akušerių ginekologų.
3. Įvertint profesinio perdegimo sąsajas su darbo veiksniais tarp Lietuvos gydytojų akušerių ginekologų.
10
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
Norint pasiekti darbo tikslą, šiame skyriuje aptariama profesinio perdegimo samprata, apžvelgiama profesinio perdegimo tyrimų raida, individualūs ir su darbu susiję profesinio perdegimo rizikos veiksniai.
1.1 Profesinio perdegimo samprata
Profesinis perdegimas (angl. burnout) jau ilgą laiką psichologijos istorijoje gyvuojanti sąvoka, kurios pradininkas – vokiečių kilmės amerikiečių psichologas Herbertas Freundenbergeris (Herbert Freundenberger). Jis pirmasis 1970 m. pradžioje pradėjo tyrinėti darbuotojų profesinį perdegimą, kurį, kaip terminą, pirmą kartą pavartojo 1974 m., pavadindamas žmonių, kurių darbas susijęs su nuolatiniais tarpasmeniniais kontaktais, psichinės ir fizinės savijautos pablogėjimą. PP H. Freudenbergris (1975) apibrėžė kaip išsekimą, atsirandantį tuomet, kai situacija reikalauja daugiau resursų bei energijos, nei žmogus turi [32].
Po pasirodžiusių pirmųjų H. Freudenbergerio straipsnių, PP tema pradėjo domėtis ir kitų šalių mokslininkai, tokiu būdu jis tapo sistemingų tyrinėjimų objektu, kuris iš pradžių buvo suvokiamas kaip psichologinis sindromas, pasireiškiantis tam tikra organizmo reakcija į įsisenėjusius, stresą darbe sukeliančius veiksnius [40].
1976 m. PP reiškinį pradėjo nagrinėti viena žinomiausių šio reiškinio tyrinėtojų, socialinės psichologijos specialistė Christina Maslach [113]. Ši mokslininkė PP apibrėžia kaip emocinį išsekimą, kylantį dėl tarpasmeninės sąveikos sukelto streso [75]. Pasak Ch. Maslach PP, ne trumpalaikė ir greitai praeinanti būsena, o sudėtinga, ilgai besitęsianti, chroniško streso fone susiformavusi reakcija į įvairius stresinius faktorius darbe, kuri ilgainiui išsekina darbuotojo emocinius ir asmenybinius resursus [74; 75; 76]. Trumpiau tariant, tai ilgalaikio, darbe patiriamo streso pasekmė, neigiamai veikianti darbuotoją.
PP yra plačiai tiriamas ir svarbus individualiu, socialiniu ir ekonominiu mastu, bet iki šiol nėra vienos jį apibrėžiančios sąvokos ar tarptautinio susitarimo kas yra laikoma profesiniu perdegimu. Jis nėra įtrauktas ir į tarptautinį sisteminį ligų sąrašą (TLK) [52]. PP nėra įtrauktas ir
11 į tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos naujausią dešimtąjį, pataisytą ir papildytą leidimą TLK-10-AM „Sisteminis ligų sąrašas“ [83].
Analizuojant mokslinę literatūrą buvo pastebėta profesinio perdegimo apibrėžimų (2 priedas) ir terminų (5 priedas) gausa.
Mokslinėje literatūroje dažniausiai yra sutinkami šie PP terminai: perdegimas (angl. burnout) [3; 52; 82]; perdegimo sindromas (angl. burnout syndrome) [31; 43; 111 ], emocinis perdegimas (angl. emotional burnout) [84; 115], psichologinis perdegimas (angl. psychological burnout) [13; 91]. Buvo pastebėta ir tai, kad vienuose moksliniuose šaltiniuose perdegimas rašomas su kabutėm - „perdegimas“ [12], kituose šaltiniuose be kabučių – perdegimas [84]. Tačiau visi šie terminai iš esmės žymi vieną ir tą patį reiškinį ir yra naudojami kaip sinonimai. Šiame darbe, kad nekiltų dviprasmybių, pasirinkta naudoti profesinio perdegimo terminą.
Taigi, nors skirtingi autoriai, kiek skirtingai įvardija ir apibūdina šį reiškinį, profesinio perdegimo svarba ir mokslininkų susidomėjimas išlieka dideli, o PP esmė išlieka tokia pati - tai ilgalaikė ir sudėtinga žmogaus reakciją į profesinėje veikloje patiriamą stresą bei pastangas kuo geriau atlikti savo darbą. Šiai reakcijai būdingas išsekimo jausmas, ciniškas požiūris į darbą, kolegas ir profesinių pasiekimų ar darbo efektyvumo sumažėjimas, kitaip šie PP požymiai yra vadinami profesinio perdegimo komponentais arba dimensijomis (angl. dimension).
Profesinio perdegimo komponentai. Nors mokslinėje literatūroje iki šiol nėra vieningos profesinį perdegimą apibrėžiančios sąvokos, tačiau yra sutariama dėl trijų, pagrindinių, šio reiškinio komponentų. Mokslinėje literatūroje paprastai remiamasi Ch. Maslach ir kt. pateikta profesinio perdegimo koncepcija [62; 67; 69]. Anot šių mokslininkų, profesinis perdegimas yra sudėtingas procesas, kurį sudaro kelios pagrindinės sudedamosios dalys:
• emocinis išsekimas (angl. emotional exhaustion), • depersonalizacija (angl. depersonalization),
• sumažėję profesiniai siekiai (angl. decreased personal accomplishment).
12 1.1 pav. Profesinio perdegimo komponentai
Šaltinis: sudaryta autorės pagal Maslach, Jackson, 1981; Maslach, 1984; Leiter, Maslach, 1988.
Tačiau, nors ir yra sutariama dėl PP sudedamųjų dalių, skirtingi autoriai kiek skirtingai įvardija šiuos PP komponentus, jų bruožus ir poveikį.
Emocinis išsekimas (EI) apibūdinamas kaip pirmoji reakcija į stresą, sukeltą dėl per didelių reikalavimų ar ypatingai didelių pokyčių darbe [68]. Ši reakcija pasireiškia persidirbimu, fiziniu, psichiniu nuovargiu, nesugebėjimu vykdyti keliamų reikalavimų, žymi emocinio fono pažemėjimą, abejingumą, dvasinę tuštumą [59; 73]. C. Cordes, T. Dougherty (1993) nurodo, kad dažnai šis nuovargio jausmas pasireiškia su frustracija bei įtampa, suvokus, jog darbuotojas negali savęs tiek atiduoti ar būti atsakingas už klientus (pacientus), kaip anksčiau, o baimė kitą dieną sugrįžti į darbą yra įprastas EI simptomas [21]. Ch. Maslach (1997) teigia, kad šio išsekimo kamuojami žmonės jaučiasi emociškai ir fiziškai pervargę, nebegalintys atkurti jėgų [70]. C. Thorsen, A. Tharp, T. Meguid (2011) mano, kad EI yra emocinių išteklių išeikvojimas ir neturėjimas kuo jų papildyti [108]. Pagal S. Deery, R. Iverson, J. Walsh (2002) EI yra esminis PP komponentas, šio proceso šerdis, apibūdinamas kaip nuovargio, išsekimo jausmas, energijos stoka bei asmens emocinių resursų išsisėmimas [23].
Depersonalizacija (DP), pasireiškia santykių su žmonėmis deformacija, ima dominuoti neigiamas, ciniškas, abejingas požiūris į darbo aplinkos žmones, jie nebevertinami kaip asmenybės, su jais imama elgtis kaip su objektais [70], todėl šis PP komponentas dar vadinamas
13 dehumanizacija. Matomais DP požymiais laikoma menkinanti, abstrakti kalba (pavyzdžiui, „inkstai“ 212 palatoje) [21]. DP pasireiškia ir atsainiu požiūriu į atliekamą darbą, pareigas [70], taip pat pastebėta, kad darbuotojai, norėdami apsisaugoti nuo galimo išsekimo, patys sąmoningai atsiriboja nuo klientų [57]. V. Thorsen, A. Tharp, T. Meguid (2011) mano, kad DP - tai tapimas abejingu ir šaltu kitų poreikiams [108].
Profesinių siekių sumažėjimas (PSS) (angl. personal accomplishment). Į lietuvių kalbą šis terminas dar verčiamas kaip nepasitenkinimas savo pasiekimais [42]; sumažėjęs veiksmingumas [112]; sumažėję asmeniniai laimėjimai [104]; asmeninių profesinių siekių redukcija [84] arba neveiksmingumas [5]. Pasak Ch. Maslach (1998) PSS atspindi nekompetentingumo pojūtį, pasiekimų bei efektyvaus darbo trūkumą [73]. J. Thomo ir M. Hersen (2002) šis terminas aiškinamas kaip žmogaus kompetentingumo jausmo sumažėjimas, neefektyvumo jausmo atsiradimas, nepasitenkinimo, negatyvaus darbo vertinimo bei nepasitikėjimo jausmų sustiprėjimas [107]. Anot V. Bakšytės (2010) PSS pasireiškia, kai žmogus, nesugebėdamas susidoroti su kylančiais stresoriais, nebetiki savo atliekamu darbu, jo sėkme, neigiamai vertina save bei savo gebėjimus ir nustoja siekti teigiamų rezultatų [4]. I. Boucoiran (2011) nurodo, kad šis PP komponentas pasireiškia savirealizacijos darbe sumažėjimu [11]. R. Vimanatitė (2007) teigia, kad tai sudėtingiausias PP komponentas, dažnai pasireiškianti kaip EI ir DP kombinacija [112].
Ch. Maslach ir kt. [62; 67; 69] pasiūlyto trijų komponentų PP modelio vertingumas vienareikšmiškai pripažįstamas, tačiau diskutuojama dėl to, kokiu eiliškumu PP komponentai pasireiškia.
Pagal Ch. Maslach ir M. Leiter PP komponentų išsivystymo eiliškumas yra toks: EI, DP, PS [69] (1.2 pav.).
1.2 pav. Profesinio perdegimo komponentų vystymosi eiliškumas
Šaltinis: sudaryta autorės pagal Maslach, Leiter, 1981; Maslach, 1984; Maslach, Jackson, Leiter 1996; Deery, Iverson, Walsh, 2002; Le Blanc ir kt. 2007.
14 Trijų komponentų PP modelio kūrėja Ch. Maslach [67; 69] teigia, jog EI yra pirminė PP fazė. Manoma, kad pirmi du PP komponentai t.y. EI ir DP yra PP šerdis [23], o PSS daugiau siejamas su asmenybės charakteristikomis bei saviveiksmingumu [57]. Taip pat manoma, kad vieno komponento atsiradimas pagreitina kito vystymąsi ir, kad EI pasireiškia pirmiausia, skatindamas DP vystymąsi, o PSS atsiranda dėl EI ir DP, arba pagal R. Lee ir B. Ashforth (1996) savaime ir yra susijęs su atitinkamų išteklių stoka, tuo tarpu EI bei DP priežastys – dideli darbo krūviai ir socialinio pobūdžio konfliktai [59; 64; 70].
R. Golembiewski, R. Munzenrider, J. Stevenson (1986) pateiktas PP komponentų vystymosi eiliškumas pavaizduotas 1.3 paveiksle.
1.3 pav. Profesinio perdegimo komponentų vystymosi eiliškumas pagal R. Golembiewski, R. Munzenrider ir J. Stevenson
Šaltinis: sudaryta autorės pagal Golembiewski, Munzenrider, Stevenson, 1986.
Pagal šį PP vystymosi eiliškumą, pirmoji PP fazė yra DP, o ne EI, kaip Ch. Maslach ir M. Leiter modelyje, kuris sukelia PSS, o EI pasireiškia vėliausiai. Tačiau šio modelio autoriai nenurodo kaip ir kodėl išsivysto DP ir kaip pirmų dviejų komponentų (t.y DP ir PSS) pagrindu išsivysto EI.
Atlikti empiriniai R. Golembiewski, R. Munzenrider ir J. Stevenson modelio tyrimai, parodė PSS sumažėjimo silpną koreliaciją su kitais dviem PP komponentais [58; 69]. Kadangi R. Golembiewski, R. Munzenrider ir J. Stevenson savo modelyje neakcentavo koreliacijų tarp PP komponentų ir kaip jie išsivysto, sudėtinga suprasti, kodėl sumažėję profesiniai siekiai yra tarpinė grandis, jungianti pirmiausiai atsiradusią DP su EI.
Apibendrinus du aptartus požiūrius į PP komponentų išsivystymo eiliškumą, galima teigti, jog Ch. Maslach ir M. Leiter PP komponentų vystymosi modelis turi tvirtesnį tiek teorinį, tiek empirinį pagrindą. O apibendrinus PP komponentus ir jų išsivystymo eiliškumą, galima teigti,
15 kad PP išsivystymas ir jo seka galėtų būti tokia: atsidavęs, dideles pastangas kuo geriau atlikti savo darbą dedantis, idealistiškai nusiteikęs darbuotojas patiria per didelius reikalavimus darbe, kurių, dėl fizinių ar materialinių galimybių negali įvykdyti. Ilgainiui tokio darbuotojo jėgos senka, jis jaučia fizinį, psichinį nuovargį, suvokia, kad negali savęs „atiduoti pacientams“ kiek norėtų, todėl jaučia graužatį dėl neišsipildžiusių su darbu susijusių lūkesčių, todėl dar labiau stengiasi, bet dėl psichinio ir fizinio nuovargio nepavyksta. Darbuotojas patenka tarsi į užburtą ratą iš kurio nepavyksta ištrūkti, todėl pradeda jausti abejingumą, dvasinę tuštumą, o bėgdamas nuo minėtų jausmų, susikuria psichologinį atstumą nuo kitų bei emociškai atsitraukia. Tokiu būdu pradeda vystytis DP, kuri pasireiškia cinišku atsainiu požiūriu į darbo aplinkos žmones, pareigas ar atliekamą darbą. Su pacientais imama elgtis kaip su objektais pvz. gydytojas sako „mirtininkas“ X palatoje, turėdamas galvoje, kad žmogus, sergantis paskutinės stadijos vėžiu yra X palatoje. Galiausiai, kai darbuotojas pajaučia neatitikimą tarp jo dabartinės nuostatos ir įprastų lūkesčių dėl savo įnašo į darbą atsiranda neefektyvumo, nepasitikėjimo jausmas t.y. pradeda vystytis paskutinis PP komponentas – profesinių siekių sumažėjimas, kuris pasireiškia, kai žmogus, nesugebėdamas susidoroti su kylančiais stresoriais, ima netikėti savo atliekamu darbu, jo sėkme, neigiamai vertina save bei savo gebėjimus ir nustoja siekti teigiamų rezultatų.
Taigi profesinio perdegimo pagrindinis komponentas yra emocinis išsekimas, lydimas dviejų negatyvių požiūrių: vienas jų nukreiptas į kitus (depersonalizacija), kitas – į save patį (profesinių siekių sumažėjimas) [104].
1.2. Profesinio perdegimo mokslinių tyrimų raida
Žvelgiant iš istorinės pusės jau 1950 metais I. Menzies organizavo socialinius tyrimus slaugos srityje. Mokslininkė atkreipė dėmesį į vyraujančią įtampą, sielvartą, susirūpinimą tarp slaugytojų [79]. Tai tik vienas iš tyrimų pavyzdžių, kurių metu PP ypatumai buvo identifikuoti dar prieš jį apibrėžiant ir aprašant pirmus tyrimus.
Pradiniu tyrimu, identifikuojančiu PP mokslininkai laiko H. Freudenberger 1974 metais išleistą mokslinę publikaciją PP tema, kurioje pirmą kartą buvo pavartotas PP terminas (angl. burnout), norint apibūdinti darbuotojų išsekimą bei profesinio suinteresuotumo sumažėjimą. Beveik tuo pačiu laiku, Ch. Maslach (1976), siekdama nustatyti kaip žmonės emocionaliai
16 reikliose darbo vietose, tokiose kaip gydytojai, slaugytojos, policininkai, kasdieniame darbe susidoroja su paskirtomis pareigomis, pradėjo vykdyti tyrimus [71].
Taigi PP tyrimų pradininkai H. Freudenbergeris ir Ch. Maslach, pirmųjų tyrimų, atliktų medicinos darbuotojų tarpe, metu nustatė tam tikrus jo dėsningumus [32; 33; 74; 75]:
1. sveikatos pagalbos suteikimo paslaugos reikalauja daug pastangų ir energijos; 2. emocinis išsekimas nėra paprasta reakcija į perkrovas darbe;
3. darbuotojai, stengdamiesi apsaugoti save nuo emocinio streso darbe, nutolsta nuo aptarnaujamų žmonių jų skausmo, kančių, taip tapdami bejausmiai, nehumaniški, abejingi, šiurkštūs.
Šie teiginiai sukėlė mokslininkų susidomėjimą ir susirūpinimą, o tai paskatino naujų tyrimų bei publikacijų, PP tema pagausėjimą. Tokiu būdu prasidėjo sistemingi PP tyrinėjimai daugelyje šalių, kuriuos galima suskirstyti į du etapus: pirmasis iki 1980 metų ir antrasis, po 1980 metų.
Pirmasis profesinio perdegimo tyrimų etapas. Jo metu vyravo kokybiniai, aprašomojo pobūdžio tyrimai, kurių metu pirmieji PP tyrėjai H. Freudenbergerio ir Ch. Maslach savo darbuose:
1. Atskleidė ir įvardino PP fenomeną ir tam tikrus jo dėsningumus.
2. Parodė, jog tai paplitusi problema žmonių aptarnavimo bei sveikatos priežiūros darbuotojų tarpe.
Tačiau šie tyrimai neatskleidė veiksnių, darančių įtaką PP išsivystymui. Taip pat liko neaišku kaip PP veikia patį žmogų ir jį supančią aplinką. Šie klausimai buvo išsiaiškinti antrojo PP tyrimų etapo metu.
Antrasis profesinio perdegimo tyrimų etapas. Nuo 1980 metų keitėsi PP tyrimų kryptis, tipai ir mastas. Buvo atlikta kur kas daugiau sisteminių tyrimų, ištirtos didesnės populiacijos grupės, naudojant kiekybinius (daugiausiai anketinės apklausos) ir kokybinius tyrimus (tiesioginis stebėjimas, daugiausia interviu metodas), remtasi sudėtingesne statistika [15; 47].
Kadangi tyrėjai sutiko, kad indikatoriai, sukeliantys PP sveikatos priežiūros ir aptarnavimo veiklos srityse gali būti aptinkami ir kitose darbinėse aplinkose ir veiklose [12; 24], PP imtas tirti ne tik sveikatos priežiūros ir aptarnavimo sferos rėmuose [34, 74], bet ir tarp kitų profesijų atstovų [25; 95]. Tyrimų rezultatai parodė, kad PP dažniausiai būdingas tokių profesijų atstovams, kurių darbas susijęs su intensyviu ir ilgalaikiu bendravimu, tai gydytojai, pedagogai,
17 prekybos ir aptarnavimo sferos darbuotojai, taip pat organizacijų vadovai, vadybininkai, kariuomenės vadai, policijos ir teismų darbuotojai, aktoriai, bibliotekininkai, ekskursijų gidai [35; 68; 84].
Kadangi PP imta traktuoti kaip darbe patiriamo streso formą, imta ieškoti jo sąsajų su darbuotojų kaita, pasitenkinimu darbu, įsipareigojimais [72]. Taip pat ryšių tarp PP ir žmogaus aplinkos ar asmeninių jo savybių.
Daugėjant atliekamų įvairaus sudėtingumo tyrimų, atsirasdavo vis naujų alternatyvų, padedančių suvokti PP kilmę, vystymosi eigą [60; 77]. Tuo tikslu mokslininkai sukūrė nemažai metodų, skirtų nustatyti ar/ir įvertinti profesinį perdegimą: perdegimo sindromo metodika (angl. Burnout Measure), sudaryta A. Pines ir E. Aronson (1988) [89]; M. Borritz ir kt. (2006) sudaryta Kopenhagos perdegimo metodika (angl. Copenhagen Burnout Inventory) [10]; A. Shirom ir S. Melamed (2006) profesinio perdegimo klausimynas (SMBQ) [99]. Iš visų sukurtų PP tyrimo metodų stipriausias psichometrines savybes turi Ch. Maslach ir S. Jackson (1981) sukurtas PP vertinimo metodas - Maslach Burnout Inventory (MBI) padedantis nustatyti, kaip dažnai darbuotojai patiria PP [70]. Analizuojant mokslinius šaltinius nustatyta, jog išsamesni PP tyrimai ir prasidėjo nuo MBI vertinimo metodo sukūrimo. Šis PP vertinimo metodas tapo dominuojančiu, jis yra naudojamas beveik 90% studijų, analizuojančių PP [99].
Iš pradžių MBI buvo pritaikytas tik aptarnavimo sferos darbuotojų PP tirti, tačiau, atsižvelgus į pedagogų susidomėjimą PP, Ch. Maslach ir S. Jackson (1986) sukūrė antrąją MBI versiją, pritaikytą ir edukacinės sferos darbuotojų PP tirti [14]. Iš viso yra sukurti trys MBI profesinio perdegimo klausimyno variantai:
1. MBI-General Survey – bendras klausimynas visų profesijų darbuotojų PP matuoti; 2. MBI-Human Services Survey (MBI-HSS), skirtas žmogiškųjų paslaugų sektorių
darbuotojų PP matuoti;
3. MBI-Educators Survey, skirtas edukacinėje srityje dirbančiųjų PP išmatuoti.
Profesinio perdegimo vertinimo metodas MBI yra išverstas į daugelį kalbų ir yra naudojamas kaip tarptautinis instrumentas PP tirti.
Apibendrinus galima teigti, kad iki devinto dešimtmečio buvo „atrastas“ ir įvardintas profesinis perdegimas. Jo paplitimas buvo tirtas tik dirbančiųjų aptarnavimo ir medicinos srityje. Nuo 1980 - ųjų metų imta tyrinėti ne tik PP paplitimą jau tarp daugelio darbuotojų tarpo, bet ir atsiradimo priežastis, buvo sukurti metodai, padedantys nustatyti, įvertinti PP.
18 Gydytojų akušerių ginekologų profesinio perdegimo paplitimo mokslinių tyrimų apžvalga. Nagrinėjant mokslinę literatūrą gydytojų akušerių ginekologų profesinio perdegimo tema, nepavyko rasti daug tyrimų.
S. G. Gabbe ir kt. (2002) tyrė profesinį perdegimą tarp vadovaujantį darbą ligoninėje dirbančių gydytojų akušerių ginekologų. Tyrime buvo apklausta 131 (atsako dažnis 91 proc.) gydytojas akušeris ginekologas, dirbantis vadovaujamą darbą JAV ir Puerto Rike. Apklausos anketą sudarė MBI-HSS klausimynas ir papildomai įtraukti klausimai. Tyrimo metu nustatyta, kad, PP patiria 4 proc. gydytojų akušerių ginekologų, o pagrindinius PP komponentus: aukštą EI 54 proc., aukštą DP – 36 proc., ir žemą PSS patiria 20 proc. gydytojų. Kaip vieną iš prevencijos būdų autoriai pasiūlė mentoriaus pagalbą [35]. Tyrimo autoriai, gautus profesinio perdegimo rezultatus palygino su kitų tyrimų rezultatais (1.1 lent.).
1.1 Lentelė. MBI-HSS klausimyno poskalių vidutiniai balai, tarp skirtingų specializacijų gydytojų
Profesinio perdegimo poskalės pavadinimas Gydytojai akušeriai ginekologai, dirbantys vadovaujamą dabą Šeimos gydytojai Greitosios pagalbos gydytojai Intensyvios pagalbos gydytojai Emocinis išsekimas 29,9 23,2 26,2 22,2 Depersonalizacija 9,1 10,2 16,5 7,1
Profesinių siekių sumažėjimas 41,5 40,9 37,2 30,9
Šaltinis: sudaryta autorės pagal S.G Gabbe ir kt., 2002.
Lyginamosios analizės metu tyrimo autoriai nustatė, kad gydytojų akušerių ginekologų EI poskalės balų vidurkis yra aukščiausias, lyginant su šeimos, greitosios ir intensyvios pagalbos gydytojais. DP poskalės balų vidurkis didžiausiais tarp greitosios pagalbos gydytojų, o labiausiai profesiniai siekiai yra sumažėję tarp intensyvios pagalbos gydytojų. Todėl, nors ir bendras profesinio perdegimo paplitimas nėra didelis (4 proc.), pagrindinio profesinio perdegimo komponento – emocinio išsekimo pasireiškimas yra didelis, lyginant su kitų specializacijų gydytojais [35].
Po šešerių metų S.G. Gabbe ir kt. (2008) atliko prospektyvinį atsitiktinių imčių tyrimą, kurio metu bandė išsiaiškinti ar mentoriaus pagalba vis dėl to gali sumažinti ar apsaugoti gydytojus akušerius ginekologus, dirbančius vadovaujamą darbą nuo PP. Tyrimo rezultatai parodė, kad su mentorių pagalba per 4 metus EI sumažėjo 14 proc. (nuo 54 proc. iki 37 proc.),
19 DP - 9 proc. (nuo 36 proc. iki 27 proc. ), o PSS - 5 proc. (nuo 20 proc. iki 15 proc.). Tyrimo autoriai nurodo, kad didesnį prevencinį poveikį profesinio perdegimo paplitimui daro mentoriai, dirbantys vienoje įstaigoje su gydytoju, kuriam teikiama pagalba [36].
Kitą tyrimą, susijusį su gydytojų akušerių ginekologų profesinio perdegimo paplitimu atliko L. Elit ir kt. (2004). Šie mokslininkai tyrė onkologinės srities gydytojų ginekologų darbo pasitenkinimo, streso ir profesinio perdegimo paplitimą ir nustatė, kad patiriamas stresas darbe yra susijęs su EI ir DP. Tyrimo rezultatai skelbia, kad 34 proc. tiriamųjų patyrė aukštą emocinį išsekimą, 14,3 proc. depersonalizaciją, o 32,4 proc. profesinių siekių sumažėjimą [27]. Minėto tyrimo autoriai taip pat pateikė MBI-HSS klausimyno poskalių vidutinius balus, kuriuos palygino su skirtingo profilio gydytojų iš skirtingų šalių vidutiniais balais (1.2. lent.).
1.2. Lentelė. MBI-HSS klausimyno poskalių vidutiniai balai tarp skirtingų šalių ir specializacijų gydytojų Profesinio perdegimo poskalės pavadinimas Jungtinės karalystės gydytojai onkologai Kanados greitosios pagalbos gydytojai Ontarijo greitosios pagalbos gydytojai Olandijos medicinos darbuotojai Kanados onkologijos ginekologai Emocinis išsekimas 25 13 54,6 15,5 35,3 Depersonalizacija 15 61 24,7 27,3 14,7
Profesinių siekių sumažėjimas 34 44 50,5 7,4 32,4
Šaltinis: sudaryta autorės pagal L. Elit ir kt., 2004.
1.2 lentelėje pateikti duomenys rodo, kad aukščiausius EI balus surinko Ontarijo greitosios pagalbos gydytojai, depersonalizacijos – Kanados greitosios pagalbos gydytojai, o profesinių siekių sumažėjimą labiausiai patiria Kanados onkologijos ginekologai.
Vieną naujausių tyrimų, susijusių su gydytojų akušerių ginekologų profesiniu perdegimu atliko L.M Govardhan, V. Pirelli, P.F. Schnat (2012), šie autoriai, tyrę profesinio perdegimo, depresijos ir pasitenkinimo darbu sąsajas tarp gydytojų rezidentų akušerių ginekologų, nustatė, kad 13 proc. tiriamųjų patiria PP, o daugiau nei 50 proc. tiriamųjų jaučia DP ir EI.
Tyrimų profesinio perdegimo tema yra ir daugiau, jų santrauka pateikta 3 priede, esančioje lentelėje, kurioje, chronologine tvarka pateikti PP tyrimai ir tyrimai, susiję su gydytojų akušerių ginekologų profesiniu perdegimu [3; 6; 16; 27; 33; 35; 36; 39; 41; 74; 79; 92; 95; 102; 108].
20 Apžvelgus PP tyrimus randami šie bendrumai: daugumos tyrimų tikslas yra ištirti PP ir jo komponentų (EI, DP, PSS) paplitimą, tiriamoj populiacijoj ir atskleisti su jo paplitimu susijusius veiksnius, nustatyti profilaktikos priemones. Dažniausiai profesinio perdegimo paplitimui nustatyti naudojamas kiekybinis tyrimo metodas anketinė apklausa, kurią sudaro MBI klausimynas ir papildomai į anketą įtraukti klausimai, siekiant nustatyti socialinius – demografinius ir su darbu susijusius tiriamųjų duomenis. Tyrimuose, dažnai nagrinėjami profesinio perdegimo rizikos veiksniai ir poveikis darbuotojui bei jį supantiems žmonėms.
Analizuojant PP tyrimus taip pat buvo pastebėta, kad nors daugumoje tyrimų yra naudotas MBI klausimynas, tačiau rezultatai yra interpretuojami labai skirtingai, dažnai matuojamas rezultatas yra ne pats PP, bet atskiri PP komponentai, jų kombinacijos ir pasireiškimo intensyvumas. Kai kurie autoriai konstatuoja PP, jei tiriamąjam pasireiškia bent vienas PP komponentas [6; 80]. Dėl minėtų priežasčių yra sudėtinga palyginti skirtingų tyrimų rezultatus.
Nors PP tyrimų yra daug, tačiau, kaip pastebėjo W. Kaschka ir kt. (2011), atlikę 852 mokslinių publikacijų profesinio perdegimo tema analizę, šioje srityje dar trūksta aukštos kokybės epidemiologinių, medicininių – ekonominių kontroliuojamų tyrimų. Tokio lygio tyrimų reikia, kad būtų patikimai išsiaiškinti: PP paplitimas, dažnis, ekonominiai kaštai, etiologija ir patogenezė, neurobiologinių veiksnių įtaka [52]. Taip pat trūksta, kad profesinio perdegimo gydymo, profilaktikos tyrimai būtų atliekami sistemingai, nes tik tuomet būtų galima vertinti jų efektą. Iš atliktų tyrimų mažai kas žinoma apie psichosocialinį PP poveikį, kokią įtaką jis daro pačiam žmogui ir jį supantiems: kolegoms, pacientams, šeimos nariams ir kt. Taip pat, dėl to, kad profesinis perdegimas, nėra įtrauktas į ligų registro duomenų bazę, todėl dėl kompensavimo priežasčių vietoj profesinio perdegimo diagnozė gali būti rašoma depresija ar išsekimas, mažai kas žinoma apie ekonominius perdegimo kaštus [52]. Norint atsakyti į šiuos klausimus reikalingi tolimesni aukštos kokybės tyrimai. Atlikus mokslinių tyrimų apžvalgą toliau nagrinėjami profesinio perdegimo rizikos veiksniai.
1.3. Profesinio perdegimo rizikos veiksniai
Mokslinėje literatūroje PP rizikos veiksniai dažniausiai skirstomi į dvi pagrindines grupes: su darbu susijusius veiksnius ir individualius veiksnius (1.4 pav.). Norint visapusiškai suvokti PP bei su juo susijusius reiškinius svarbu aptarti abi grupes.
21 1.4. pav. Profesinio perdegimo rizikos veiksniai
Šaltinis: sudaryta darbo autorės pagal: Freudenberger, 1975; Huebner, 1994; Vollmer, 1996; Schaufeli, Enzmann, 1999; Maslach, Schaufeli, Leiter 2001; Maslach, 2002; Kalbers, 2005; Burisch, 2006; Langelaan, 2006; Garrosa ir kt. 2008 Alparslan, Doganer, 2009; Esfahani, Mirzaee, 2012.
Taigi, priežastys, galinčios sukelti PP, kaip ir buvo galima tikėtis, labai įvairios [52]. Toliau yra nagrinėjami individualūs ir su darbu susiję PP rizikos veiksniai.
1.3.1. Individualūs veiksniai
Analizuojant PP atsiradimo priežastis, būtina aptarti kokį poveikį PP turi unikalios žmonių savybės. Visi žmonės dėl skirtingos patirties, išsilavinimo, amžiaus bei kitų demografinių charakteristikų pasižymi unikaliomis tik jiems būdingomis savybėmis, charakterio ypatybėmis. Visa tai lemia skirtingą suvokimą bei reagavimą į tuos pačius išorės įvykius, todėl ir profesiniam perdegimui ne visi žmonės yra vienodai jautrūs.
Individualūs žmonių veiksniai apima [61]:
1. Sociodemografinius veiksnius (1.5 pav.) . 2. Asmenines žmogaus savybes (1.6 pav.).
22 1.5 pav. Sociodemografiniai veiksniai, darantys įtaką profesinio perdegimo
išsivystymui
Šaltinis: sudaryta darbo autorės pagal Maslach, Jackson, Leiter, 1996; Schaufeli, Greenglass, 2001; Coffey, Coleman, 2001; Maslach, 2003; Willcock ir kt. 2004; Burisch, 2006; Gerasimčik-Pulko 2011.
Sociodemografiniai veiksniai. Mokslinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad iš visų socialinių - demografinių požymių bene stipriausią įtaką PP vystytis turi amžius, tą pabrėžė ir J. Pacevičius (2006) straipsnyje „Profesinis perdegimas kaip organizacinės elgsenos problema“. E. S. Huebner (1994) teigia, kad jaunesni darbuotojai greičiau įgyja PP požymių [49]. T. Bondenheimer (1999), nustatė, kad PP dažniau pasireiškia jaunesniems darbuotojams nei trisdešimt penkerių metų [9]. Tuo tarpu Ch. Maslach, S. Jackson, M. Leiter (1996) paaiškina, kad jaunų žmonių polinkis į PP yra susijęs su neatitikimu tarp lūkesčių ir darbo realybės bei pati-riamu emociniu šoku atėjus dirbti [68], o vyresnio amžiaus žmonių PP patyrimas susijęs su vidurio amžiaus krize, nes viduriniame amžiuje labai svarbi yra kūryba, pasitenkinimas darbu, o žmonės, matydami, kad jų darbas neturi prasmės, patiria bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmus [38]. Taip pat nustatyta, kad amžius stipriau veikia EI ir DP komponentus ir mažiau – PSS [70]. D. Akroyd, A. Casion, R. Admas (2002) tyrimų rezultatai parodė, kad PP rizika yra didesnė ankstyvuoju karjeros laikotarpiu [2]. L. Mollart ir kt. (2011) taip pat pastebėjo, kad didesnė darbo patirtis mažina PP riziką [82].
Kitas mokslininkų dažnai aptariamas sociodemografinis rodiklis yra lytis, tačiau nors nemažai autorių sutinka, jog labiau į PP yra linkusios moterys [12; 71], tyrimų rezultatai yra ne vienareikšmiški. Tai akcentavo ir I. Suchodolskaja (2008), tyrusi perdegimo ryšį su asmenybės bruožais. O. Tang, B. Lau (1996) nustatė, kad vyrai greičiau patiria PP tokiose darbo situacijose, kurios reikalauja griežtai vyriškų savybių, tokių kaip fiziniai gebėjimai, ryžtas, atkaklumas, emocinis santūrumas, o moterys tokiose darbo situacijose, kurios reikalauja iš jų atjautos,
23 pedagoginių gebėjimų, paklusnumo [105]. Ch. Maslach (2003), S. Snelgrove (1998), o ankščiau ir S. Starnaman, K. Miller (1992) pastebėjo, kad moterims labiau būdingas EI, o vyrams – DP [76; 101; 103]. W. Schaufeli, E. Greenglass (2001) nagrinėjant lyčių skirtumus siūlo atsižvelgti į tai, kad dažnai vyrai ir moterys užima skirtingus profesinius vaidmenis [13], pavyzdžiui seselėmis
dažniau dirba moterys, o chirurgo profesiją dažniau renkasi vyrai, todėl vertinant PP komponentų pasireiškimą tarp lyčių, reikėtų atsižvelgti į profesijos pobūdį, o siekiant atskleisti tam tikrus jo pasireiškimo dėsningumus, reikalingi tolimesni tyrimai.
Tiriant šeiminės padėties įtaką PP išsivystymui, nustatyta, kad gyvenantys santuokoje yra mažiau linkę į PP nei viengungiai ar išsiskyrę [68]. M. Beierholm, I.Tiselius, A. Ek (2002) nurodo, kad neturėję vedybinės patirties (ypač vyrai) yra labiau linkę į PP, nei sukūrę šeimas ar išsiskyrę [7]. C. Branco ir kt. (2006) nustatė, kad vienišiams tikimybė patirti PP padidėja 5,2 karto [16]. Taip pat yra nustatyta, kad turinys vaikų yra mažiau linkę į DP [19].
Ch. Maslach, M. Leiter, S. Jackson (1996) nustatė teigiamą ryšį tarp PP ir išsilavinimo lygio, aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės dažniau patiria PP arba aukštesnį jo laipsnį, nei mažiau išsimokslinę [68]. Manoma, kad tai susiję su tuo, jog aukštesnį išsilavinimą turintys darbuotojai, paprastai užima aukštesnes pareigas, dirba labiau atsakingą ir didesniu stresų kiekiu pasižymintį darbą [18; 118]. Pasak J. Peiro ir kt. (2001) aukštesnio išsilavinimo žmonių su darbu susiję lūkesčiai yra aukštesni, todėl, kai lūkesčiai lieka nepatenkinti jie patiria didesnį stresą [85]. V. Gerasimčik-Pulko (2011) teigia, kad tai liečia tik DP faktorių, EI nepriklauso nuo išsilavinimo lygio, o žmonės, turintys aukštesnį išsilavinimą rečiau patiria profesinių pasiekimų sumažėjimą, t.y. dažniau jaučiasi efektyvūs savo darbe [38].
Asmeninės savybės. E. Garrosa ir kt. (2008), E. Huebner (1994) teigia, jog PP pirmiausiai yra paties žmogaus problema, žmonės kenčia nuo PP dėl problemų, susijusių su asmeniniu charakteriu, elgesiu ir pajėgumu dirbti [37; 49].
Jau nuo ankstyvųjų PP tyrimų vyrauja požiūris, kad jis dažniausiai pasireiškia entuziastingiems, turintiems didelių ambicijų, reikliems darbuotojams. M. Meichior (1995) išskyrė savybes, didinančias PP riziką, tai nerimastingumas, priešiškumas, drovumas, polinkis į depresiją ir psichologinį stresą, pažeidžiamumas, emocinis nestabilumas, didelis konkurencingumas, ūmus gyvenimo būdas, didelis poreikis kontroliuoti [78].
Maslach, Schaufeli ir Leiter (2001) teigia, jog aukštesni PP rodikliai būdingi tiems, kurie mano, jog jų gyvenimo įvykiai bei pasiekimai priklauso nuo atsitiktinumo arba kitų įtakos
24 (išorinis kontrolės lokusas), bet ne nuo jų pačių (vidinis kontrolės lokusas) [71]. Nustatyta, jog vidine kontrole pasižyminčių individų streso darbe rodikliai yra žemesni, tuo tarpu išorine kontrole pasižymintys yra kur kas labiau pažeidžiami įvairių stresorių [51].
Tačiau PP reiškinį reikia aiškinti ne tik asmenybės ypatybėmis, nes žmogus patenka, arba pats sau susikuria situacijas, kurios veikia stresogeniškai. Neabejojama, kad darbo aplinka (t.y. darbo apkrova, grafiko lankstumas, pamaininis darbas, konfliktinės situacijos darbe, vaidmenų konfliktas ir neapibrėžtumas, fizinė darbo aplinka) taip pat turi reikšmės PP išsivystymui [76]. Minėti su darbu susiję stresoriai yra aptinkami kiekviename moksliniame PP darbe. Todėl, aiškinantis PP atsiradimo priežastis, reikia kreipti dėmesį ir į žmones supančią darbo aplinką.
1.3.2. Su darbu susiję veiksniai
Ilgai trunkantis stresas darbe, atsirandantis dėl su darbu susijusių veiksnių, gali sąlygoti profesinio perdegimo išsivystymą [35]. Dažniausiai išskiriami šie su darbu susiję veiksniai (1.6 pav.), darantys įtaką profesiniam perdegimui.
1.6 pav. Su darbu susiję veiksniai darantys įtaką profesinio perdegimo išsivystymui
Šaltinis: sudaryta darbo autorės pagal Maslach, Leiter, 1997; Demerouti ir kt., 2001; Maslach, Schaufeli, 2001; Ben-Ari ir kt., 2003; Branco ir kt., 2006; Alparslan, Doganer, 2009; Esfahani, Mirzaee, 2012.
25 Darbo sąlygos. Esminę įtaką PP daro atliekamo darbo laiko ir apimties parametrai. Praktiškai visi tyrimai rodo, kad dideli darbo krūviai ir viršvalandžiai skatina PP vystymosi procesą, o racionalios darbo pertraukos – mažina [14; 110]. O. Alparslan, G. Doganer (2009) tyrę akušerius nustatė esminius veiksnius, darančius įtaką PP išsivystymui, tai per aukšti reikalavimai, specialistų stoka, per didelis darbo krūvis ir įtampa darbe [3]. M. Esfahani, M. Mirzaee (2012) tyrimų rezultatai parodė, kad darbe patiriamas stresas, per didelis darbo krūvis, pamaininis darbas, vaidmenų konfliktai, daro įtaką akušerių ir ginekologų PP paplitimui [92].
Darbo turinys. Tai darbo su pacientais kokybiniai ir kiekybiniai aspektai: pacientų skaičius, kontaktų su jais glaudumas ir pan. Tyrimai rodo, kad šie kintamieji teigiamai koreliuoja su PP [25; 26]. C. Branco ir kt. (2006) nustatė, kad kiekvienas papildomas dešimt pacientų per dieną padidina PP riziką [16].
Socialiniai – psichologiniai veiksniai. Esminį vaidmenį PP išsivystymui turi kolegų, vadovų, aukštesnio statuso ir profesionalumo žmonių, taip pat draugų ir šeimos narių socialinė – psichologinė parama. Daugumoje šiai temai skirtuose tyrimuose akcentuojama, kad parama stipriai sumažina PP susiformavimo tikimybę. Vienas iš tokių tyrimų yra D. Hall (2007) sveikatos priežiūros įstaigose atliktas tyrimas, atskleidęs, jog vadovų palaikymą turintys darbuotojai patiria mažiau streso darbe ir pasiekia didesnių rezultatų [46]. Ch. Maslach, M. Leiter (1997) tyrimų metu nustatė, kad priešiškas vadovybės požiūris skatina PP išsivystymą [70]. Ch. Maslach, W. Schaufeli (2001) teigia, kad PP vystosi greičiau tiems žmonėms, kurie kolektyve jaučiasi nesaugiai, nesulaukia iš kolegų ar vadovų paramos [71].
Grįžtamojo ryšio stoka ar jo nebuvimas. Informacijos stoka apie atliekamo darbo sėkmę ar nesėkmę įtakoja PP [8]. Su tuo sutinka E. Demerouti ir kt. (2007) teigdami, kad grįžtamojo ryšio trūkumas apie darbo atlikimą yra vienas iš PP atsiradimą lemiančių veiksnių [24].
Darbuotojų skatinimas. Praktiškai visi tyrimai rodo, kad nepakankamas darbuotojų skatinimas (piniginis ir moralinis) ar jo nebuvimas sukuria labai palankią aplinką PP vystymuisi [8; 22; 100].
Ch. Maslach ir M. Leiter (1997) pasiūlė idėją jog PP išsivystymui įtaką daro ne apskritai su darbo aplinka susiję veiksniai, o nesuderinamumas tarp žmogaus ir jo darbo aplinkos. Autoriai PP išsivystymą sieja su nuolatiniu nesuderinamumu tarp žmonių ir jų darbo aplinkos, šešių darbinio gyvenimo sričių, kurias sudaro: darbo krūvis, kompetencija ir galimybės, atlygis, bendruomenė, teisingumas, vertybės [70]. Kiti autoriai, sutikdami su Ch. Maslach ir M. Leiter
26 (1997) teigia, kad PP vystymuisi įtaką daro nesuderinamumas tarp asmens ir jo darbo aplinkos, atsirandantis kuomet darbuotojas pajunta egzistuojančią neteisybę dėl darbo krūvio, atlygio, lygių galimybių suteikimo, pripažinimo, sprendimų priėmimo [53]. Kuo darbuotojo ir įstaigos vertybių sutapimas yra mažesnis, tuo kyla didesnė grėsmė sugriauti žmonių santykius su įstaiga, kurioje jie dirba ar net pakeisti nuomonę apie savo profesiją, to pasekoje žmogus praranda motyvaciją dirbti dėl bendrų idėjų, pasiekimų, darbas ir karjera tampa nereikšmingi, jis nuolat jaučia įtampą, nepasitenkinimą [7]. Darbuotojai patiria stresą, kai yra atsakingi už pavestų pareigų vykdymą, tačiau jaučia galimybių trūkumą įsipareigojimams įvykdyti, o tai veda prie PP [63]. Kuo didesnis nesuderinamumas tarp asmens ir jo darbo, tuo didesnė PP tikimybė, ir atvirkščiai – kuo didesnis suderinamumas, tuo didesnė įsitraukimo į darbą tikimybė [64].
Apibendrinus veiksnius, darančius įtaką PP išsivystymui, galima teigti, kad nors egzistuoja ne viena teorija apie jo kilmę, tačiau dauguma tyrėjų yra tos nuomonės, kad šis procesas prasideda nuo per didelių įsipareigojimų ir atsidavimo, susijusių su profesija, darbu, karjera. Iš pradžių žmogus išradingai ir labai pakiliai dirba, tiki idealais, prisiima daug įsipareigojimų, siekia įgyvendinti svarbiausiais gyvenime tapusius planus ir kaip pastebėjo S. White (1987) iš pradžių žmogus liepsnoja smarkiai ir ryškiai, bet liepsna tolydžio mažėja, kol visai užgesta – sudega [117]. Šio reiškinio atsiradimui įtaką daro tiek individualūs, tiek su darbu susiję veiksniai, tačiau didelę reikšmę turi ir tinkamas poilsis, nes kaip teigia W. Schaufeli, D. Enzmann (1998) PP išsivysto per ilgą laiką, kai žmogus įdeda daug pastangų, laiko ir energijos į darbą, pamiršdamas tinkamai fiziškai ir emociškai pailsėt [98].
27
2. TYRIMO METODIKA
Siekiant nustatyti Lietuvos gydytojų akušerių ginekologų, dirbančių akušerijos ir gimdymo skyriuose (toliau LGAGDAGS), profesinio perdegimo paplitimą ir su juo susijusius veiksnius, buvo naudoti šie mokslinio tyrimo metodai :
1. Kiekybinis tyrimo metodas - anketinė apklausa; 2. Aprašomosios statistinės analizės metodai.
2.1. Tyrimo anketos struktūra ir turinys
Kiekybinį tyrimo metodą – anketinę apklausą buvo nuspręsta pasirinkti, išnagrinėjus PP mokslinę literatūrą. Beveik visuose PP paplitimo tyrimuose yra naudojamas anketinės apklausos metodas, kuris leidžia santykinai greitai ir pigiai įvertinti atvejo (šiuo atveju PP) paplitimą, ir sudaryti bendrą visos populiacijos apibūdinimą. Tyrimo anketa yra pateikta 6 priede, ją sudaro validuotas MBI-HSS klausimynas, skirtas žmoniškųjų paslaugų sektorių darbuotojų, profesinio perdegimo paplitimui nustatyti ir papildomai sudaryti klausimai.
MBI-HSS klausimynas. Apžvelgus mokslinę PP literatūrą buvo išsiaiškinta, kad PP paplitimo nustatymui labiausiai tinkamas yra MBI-HSS klausimynas. Klausimyno pirkimo dokumentai pateikti 7 priede. Šis klausimynas po validacijos proceso buvo pritaikytas Lietuvai.
Validacijos procesas vyko 2012 metų rugsėjo – gruodžio mėnesiais. MBI-HSS klausimynas, nepriklausomo vertėjo, puikiai mokančio anglų kalbą, buvo išverstas iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Atgalinį vertimą iš lietuvių kalbos į anglų kalbą atliko taip pat nepriklausomas vertėjas puikiai kalbantis lietuviškai, kurio gimtoji kalba yra anglų. Vertimai iš anglų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į anglų kalbą buvo įvertinti vertimo agentūros. Po pasitarimo ir diskusijų su vertėjais ir darbo vadovu, buvo paruošta Lietuviška MBI-HSS klausimyno versija. Validacijos procedūros patvirtinimo dokumentas yra pateiktas 8 priede.
MBI-HSS klausimyną sudaro 22 teiginiai, suskirstyti į tris poskales, matuojančias tris PP charakterizuojančius komponentus – emocinį išsekimą, depersonalizaciją ir profesinių siekių sumažėjimą. Anketoje MBI-HSS klausimynas atitinka 36-57 teiginius (žr. 6 priedas).
28 Profesinio perdegimo išsivystymas vertinamas sumuojant rezultatus pritaikant Likerto balų skalę nuo 0 iki 6, kur 0 balų – niekada, 1 balas – keletą kartų per metus ar rečiau, 2 balai – kartą per mėnesį ar rečiau, 3 balai – keletą kartų per mėnesį, 4 balai – kartą per savaitę, 5 balai – keletą kartų per savaitę, 6 balai – kiekvieną dieną. PP išsivystymo poskalės vertinamos pagal surinktų balų sumą, kuri pateikiama 2.1. lentelėje.
2.1 Lentelė. Profesinio perdegimo poskalės ir jų vertinimo sistema
Poskalės pavadinimas Teiginiai anketoje Balų suma
Žema Vidutinė Aukšta
Emocinis išsekimas 36-38;41,43,48,49,51,55 0-16 17-26 27 ir daugiau
Depersonalizacija 40,45,46,50,57 0-6 7-12 13 ir daugiau
Profesinių siekių
sumažėjimas 39,42,44,47,52,53,54,56 0-31 32-38 39 ir daugiau
Šaltinis: sudaryta autorės pagal MBI-HSS klausimyno vertinimo instrukciją.
EI ir DP poskalėse, aukštesnė balų suma reiškia didesnį PP, o priešingai nei pirmosiose dviejose poskalėse, PSS poskalėje žemesnė balų suma reiškia didesnį PP.
Profesinis perdegimas yra nustatomas surinkus aukštą emocinio išsekimo, aukštą depersonalizacijos ir žemą profesinių siekių sumažėjimo poskalių balų sumą [68] (žr. 2.1. lent.).
Buvo apskaičiuotas validuoto MBI-HSS klausimyno poskalių vidinis nuoseklumas. Nustatyta, kad PP poskalių Kronbacho alfa koeficientai, nusakantys vidinį klausimyno nuoseklumą yra pakankami ir mažai skiriasi nuo MBI-HSS klausimyno autorių pateiktų Kronbacho alfa poskalių koeficinetų [68, 69]. Šiame darbe validuoto klausimyno EI poskalės Kronbacho alfa koeficientas yra 0,89, DP poskalės 0,72, o PSS poskalės 0,83.
Papildomai sudaryti klausimai. Siekiant išsiaiškinti ir įvertinti LGAGDAGS veiksnius susijusius su PP paplitimu, į anketą buvo įtraukti papildomi klausimai ( 2.2 lent.). Šie klausimai buvo įtraukti atsižvelgiant į mokslinėje literatūroje nurodytus veiksnius turinčius įtaką PP išsivystymui.
2.2 Lentelė. Papildomai į anketą įtraukti klausimai
Klausimo/teiginio tikslas Klausimo/teiginio numeris
Nustatyti socialinius – demografinius duomenis 1,2,3,5,6
Nustatyti su darbu susijusius duomenis 4, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 – 34 Nustatyti gyvensenos veiksnių duomenis 13,14
Nustatyti darbines situacijas, sukeliančias įtampą 23-26; 30-34; 58-62 Nustatyt atsipalaidavimo nuo darbinės įtampos būdus 35
29 23-26, 30-34 klausimai ir 58-62 situacijos į anketą buvo įtraukti todėl, kad vienas svarbiausių PP išsivystymą veikiančių veiksnių yra besikaupianti įtampa darbe. Dažniausiai pasitaikančios situacijos, problemos, galinčios sukelti įtampą gydytojų akušerių ginekologų, dirbančių gimdymo ir akušerijos skyriuose, buvo išsiaiškintos konsultacijos metu su praktikais – ekspertais. Su jų pagalba buvo suformuluoti klausimai ir situacijos, darančios netiesioginę įtaką PP išsivystymui. Atsakymai į 58-62 anketos klausimus yra naudingi planuojant mokymus gydytojams akušeriams ginekologams, nes jų pagalba išsiaiškinta kuriose srityse, sukeliančiose įtampą, gydytojams labiausia trūksta žinių. Atsakymai į 58-62 klausimus yra pateikti 10 priede.
2.2. Tyrimo eiga ir imtis
Prieš pradedant vykdyti anketinę apklausą, žvalgomojo tyrimo metu, buvo įvertintas anketos suprantamumas, apklausiant 6 gydytojus akušerius ginekologus ir 4 gydytojus rezidentus akušerius ginekologus. Po žvalgomosios apklausos buvo pakoreguoti nesuprantami klausimai.
Tyrimo anketa buvo pateikta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centrui įvertinti bei leisti atlikti tyrimą, 2012-12-20 buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro pritarimas Nr. BCE – VS (M) - 155 atlikti tyrimą ( 4 priedas).
Šiuo tyrimu buvo siekiama apklausti visus Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose akušerijos ir ginekologijos paslaugas, akušerijos ir gimdymo skyrių stacionaro (pastoviu ir budėjimo grafiku) gydytojus akušerius ginekologus, kurie dirbo tyrimo vykdymo metu. Kadangi statistinės informacijos kiek akušerijos ir gimdymo skyrių stacionare dirba gydytojų akušerių ginekologų nėra, minėtų gydytojų skaičius buvo išsiaiškintas skambinant į visas Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias akušerijos ir ginekologijos paslaugas ir klausiant šios informacijos akušerijos, gimdymo arba personalo skyriaus vadovų.
Išsiaiškinta, kad Lietuvos sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, teikiančių akušerijos ir ginekologijos paslaugas yra 33. Šiose įstaigose akušerijos ir gimdymo skyrių stacionare (pastoviu ir budėjimo grafiku) iš viso 2013 metais sausio mėnesį dirbo 433 gydytojai akušeriai ginekologai. Todėl buvo paruoštos ir išdalintos 433 anketos.
Siekiant, kad dalyvavimas tyrime ir atsakomumas į klausimyną būtų didesnis, Lietuvos Respublikos SAM ministerija sutiko bendradarbiauti ir 2012-12-18 ministerijos kanclerio buvo pasirašytas raštas Nr. (18.3-35) 10171 (1 priedas). Šiame rašte SAM, tarpininkaudamas Lietuvos
30 sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikoms, kreipiasi į Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias akušerijos ir ginekologijos paslaugas, bei LGAGDAGS, skatindama dalyvauti apklausoje ir užpildyti anketą.
2013 metų sausio mėnesį 433 anketos su lydimuoju raštu (žr. 1 priedas), prieš tai suderinus su kiekvienos sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios akušerijos ir ginekologijos paslaugas, akušerijos ir gimdymo skyriaus vadovais, buvo išsiųstos registruotu laišku. Tyrimo struktūra ir imtis pavaizduoti 2.1 pav.
2.1. pav. Tyrimo struktūra ir imtis
Tyrime dalyvavo ne visi respondentai (atsako dažnis 55 proc.), todėl, norint išsiaiškinti ar dalyvavę respondentai atspindi visą populiaciją, buvo apskaičiuota tyrimo imtis, pagal imties formulę, priklausomą nuo generalinės aibės [56].
Kitų m. gydytojai 98 (41 proc.) Lietuvos gydytojai akušeriai ginekologai, dirbantys akušerijos ir gimdymo
skyriuose (2013 metų sausio mėnesį) 433
Išdalinti klausimynai 433
Gydytojai, atsisakę dalyvauti tyrime 194
Grąžinti užpildyti klausimynai 238
Tyrime dalyvavusių gydytojų 238 (55 proc.) Sugadinti klausimynai 0 Kauno m. gydytojai 105 (44 proc.) Vilniaus m. gydytojai 35 (15 proc.)
31 n= −−−−−−−−−
Apskaičiavus nustatyta, kad šio tyrimo imties dydis (su 0,05 paklaidos dydžiu) yra 208.
2.3. Tiriamojo kontingento charakteristika
Tyrime dalyvavo 55 proc. visų Lietuvos akušerijos ir gimdymo skyriuose 2013 metų sausio mėnesį dirbusių gydytojų akušerių ginekologų. Tiriamųjų sociodemografiniai ir su darbu susiję duomenys pateikti 2.3 lentelėje.
2.3 Lentelė. Tiriamojo kontingento pasiskirstymas pagal sociodemografines ir su darbu susijusias charakteristikas
Sociodemografiniai ir su darbu susiję duomenys n Procentai Lytis Moteris 177 74 Vyras 61 26 Amžiaus grupės < 35 37 16 35 – 45 30 13 45 – 55 82 34 > 55 89 37 Gyvenamoji vieta Kaunas 105 44 Vilnius 35 15 Kita 98 41 Darovietė
Antrinio lygio sveikatos priežiūros įstaiga 103 43
Tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaiga-perinatologijos centras 57 24
Antrinio ir pirminio lygio sveikatos priežiūros įstaigos 74 31
Antrinio ir tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigos 2 1
Tretinio ir pirminio lygio sveikatos priežiūros įstaigos 2 1
Šeiminė padėtis
Nevedęs/netekėjusi 26 11
Vedęs/ištekėjusi arba gyvena nesusituokę 170 71
Išsiskyręs (-usi) 29 12 Našlys (-ė) 13 5 Vaikų skaičius 0 44 18 1 48 20 2 116 49 >2 30 13
Kur n - imties dydis; Δ – paklaidos dydis (0,05); N – generalinės visumos dydis 1
32 2.3. Lentelės tęsinys Sociodemografiniai ir su darbu susiję duomenys n Procentai
Darbo krūvis (etatais)
≤1 76 32 1-1.5 127 53 >1.5 35 15 Darbo pobūdis Darbas dienomis 21 9 Darbas budejimais 17 7
Darbas dienomis ir budejimais 200 84
Kaip matyti iš lentelės (žr. 2.3 lent.), dauguma tyrimo dalyvių yra moterys 177 (74,4 proc.), pagal amžių didžiausią dalį sudaro vyresni nei 45 metų (71 proc.) respondentai. Dažniausiai tiriamieji yra sukūrę šeimas 170 (71 proc.), turintys 2 vaikus (49 proc.), dirbantys 1-1,5 etato (53 proc.). Didžioji dauguma (84 proc.) tyrime dalyvavusių gydytojų dirba ir dienomis, ir budėjimuose. Iš visų tyrime dalyvavusių gydytojų 44 proc. gyvena Kaune, 15 proc. Vilniuje, 41 proc. kituose Lietuvos miestuose. Duomenys apie visų tyrimo dalyvių nurodytus gyvenamuosius miestus yra pateikti 9 priede.
2.4. Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinių duomenų apdorojimo SPSS 17.0 for Windows programos paketą ir Microsoft Excel programą. Darbe pateikiami absoliutūs duomenų skaičiai (n), jų išraiška procentais (proc.), matuojamųjų rodiklių vidutinės vertės su 95 proc. pasikliautinuoju intervalu (PI) ir su standartiniu nuokrypiu (SN). Kokybinių ryšių vertinimui buvo naudojamas Chi kvadrato (χ2) kriterijus, tikslusis Fišerio, kriterijus ir Chi kvadrato kriterijus su Jeito pataisa. Hipotezė apie dviejų nepriklausomų imčių proporcijų lygybę buvo tikrinama naudojant Z- kriterijų. Kolmogorov-Smirnov testu buvo nustatomas normalusis kiekybinių dydžių skirstinys. Kadangi skirstiniai nebuvo normalieji, kiekybinių dydžių lyginimui naudotas Mano Vitnio U kriterijus. Skalių vidinis nuoseklumas vertintas taikant Kronbacho Alfa kriterijų. PP prognozavimui taikyta dvinarė logistinės regresijos analizė, apskaičiuojant galimybių santykius (GS). Tikrinant statistines hipotezes, pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo. Ryšys tarp požymių buvo laikomas statistiškai reikšmingu, kai p< 0,05.
33
3. TYRIMO REZULTATAI
Atliekant apklausą buvo siekiama nustatyti profesinio perdegimo paplitimą ir jo sąsajas su individualiais bei su darbu susijusiais veiksniais tarp Lietuvos gydytojų akušerių ginekologų, dirbančių akušerijos ir gimdymo skyriuose.
3.1. Profesinio perdegimo ir jo komponentų paplitimas
PP paplitimas, remiantis tyrime naudoto MBI-HSS klausimyno naudojimosi instrukcija, buvo nustatytas įvertinus pagrindinių jo komponentų – emocinio išsekimo, depersonalizacijos ir profesinių siekių sumažėjimo pasireiškimo lygį. PP komponentų pasireiškimo lygis buvo įvertintas, apskaičiavus PP poskalių, kurių pavadinimai yra tokie patys kaip ir PP komponentų, balus. Aukšti emocinio išsekimo ir depersonalizacijos poskalių balai atitinka aukštą emocinio išsekimo ir depersonalizacijos pasireiškimo lygį, o profesinių siekių sumažėjimo poskalės žemi balai atitinka aukštą profesinių siekių sumažėjimo lygį. Profesinis perdegimas yra nustatomas, kai respondentas patiria visų trijų profesinio perdegimo komponentų aukšto lygio pasireiškimą.
Atlikus tyrimą, nustatytas pagrindinių profesinio perdegimo komponentų paplitimas: aukšto lygio emocinis išsekimas būdingas 19 proc., depersonalizacija 10 proc., profesinių siekių sumažėjimas 21 proc. (3.1 pav.). Toliau šiame darbe tik aukšto pasireiškimo lygio PP komponentai bus vadinami PP komponentais.
19 18 21 23 50 71 56 10 31 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Emocinis išsekimas
Depersonalizacija Profesinių siekių sumažėjimas
Žemas Vidutinis Aukštas
34 Nagrinėjant pagrindinių PP komponentų paplitimą, buvo apskaičiuoti PP poskalių vidutiniai balai. Emocinio išsekimo poskalės balų vidurkis 17,66 (SN±10,02) ir profesinių siekių sumažėjimo poskalės balų vidurkis 37,32 (SN±8,69) atitinka vidutinį emocinio išsekimo ir profesinių siekių sumažėjimo pasireiškimo lygį, o depersonalizacijos poskalės balų vidurkis 5,16 (SN±4,68) žemą pasireiškimo lygį (3.2 pav.). PP poskalių vertinimo sistema pateikta 2.1 skyriuje, 2.1. lentelėje. 17,66 5,16 37,32 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 B al
ai Emocinio išsekimo balų vidurkis
Depersonalizacijos balų vidurkis Profesinių siekių sumažėjimo balų vidurkis
3.2 pav. Profesinio perdegimo poskalių vidutiniai balai
Įvertinus PP komponentų paplitimą ir pasireiškimo lygį, nustatytas bendras profesinio perdegimo ir jo komponentų paplitimas (3.3 pav.).
3.3 pav. Profesinis perdegimas ir jo komponentų pasiskirstymas
Depersonalizacija 2 % Profesinių siekių sumažėjimas 15 % 2,5% Emocinis išsekimas 11 % 0,5 % 0,5 % 5 %
5 proc. patiria profesinį perdegimą. 3,5 proc. patiria du profesinio perdegimo komponentus.
28 proc. patiria vieną profesinio perdegimo komponentą.
