Vainora Mencaitė
V kursas, 8 grupė
JURBARKE GYVENANČIŲ PENKIAMEČIŲ IR
SEPTYNMEČIŲ VAIKŲ DANTŲ GYDYMO BAIMĖS
PAPLITIMAS, PRIEŢASTYS, RYŠYS SU ĮVAIRIAIS
SOCIOEKONOMINIAIS VEIKSNIAIS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
Doc. Dr. Eglė Aida Bendoraitienė
KLINIKINIO – EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ...
(mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil. Nr.
BMD reikalavimų
BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1. Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį 0,2 0,1 0 bei reikalavimus?
Santrauka
2. (0,5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį 0,2 0.1 0 bei reikalavimus?
3. Ar raktiniai ţodţiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4. Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
tikslas
5. uţdaviniai Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, 0,4 0,2 0 hipotezė, tikslas ir uţdaviniai?
(1 balas)
6. Ar tikslas ir uţdaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7. Ar pakankamas autoriaus susipaţinimas su kitų 0,4 0,2 0
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
8.
Literatūros mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados? 0,6 0,3 0 apţvalga
Ar apţvelgiama mokslinė literatūra yra
(1,5 balo)
9. pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama 0,2 0,1 0
problema?
10. Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir 0,3 0,1 0
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
11. Medţiaga ir Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, 0,6 0,3 0 ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
metodai
12. (2 balai) Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos 0,6 0,3 0 kriterijai
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medţiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga
13. ir pan.)? 0,4 0,2 0
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos
14. naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant 0,4 0,2 0 statistinio patikimumo lygmenį?
15. Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą 0,4 0,2 0
tikslą ir uţdavinius?
16. Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka 0,4 0,2 0
reikalavimus?
Rezultatai
17. (2 balai) Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi 0 0,2 0,4 informacija?
18. Ar nurodytas duomenų statistinis 0,4 0,2 0
reikšmingumas?
19. Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20. Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, 0,4 0,2 0 trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
21. Rezultatų Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis 0,4 0,2 0 su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
aptarimas
22. Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
(1,5 balo)
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti
23. kituose skyriuose (įvade, literatūros apţvalgoje, 0 0,2 0,3 rezultatuose)?
24. Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, 0,2 0,1 0
iškeltus tikslus ir uţdavinius?
Išvados
25. (0,5 balo) Ar išvados pagrįstos analizuojama medţiaga; ar 0,2 0,1 0 atitinka tyrimų rezultatus ?
26. Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27. Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas 0,4 0,2 0
pagal reikalavimus?
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra 28.
Literatūros teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami 0,2 0,1 0
literatūros šaltiniai?
sąrašas
29. (1 balas) Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo 0,2 0,1 0
tinkamas moksliniam darbui?
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
30. sudaro ne maţiau nei 70 % šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0 kaip 5 metų – ne maţiau kaip 40 %?
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31. Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą +0,2 +0,1 0 temą?
Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
32. rekomendacijos ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas maţina balų skaičių
15-20 <15 psl.
33. Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) psl. (-5
(-2 balai) balai) 34. Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35. Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo -1 balas -2 balai rengimo reikalavimus?
36. Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, -0,5 balo -1 balas
moksliškai, logiškai, lakoniškai?
37. Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio -2 balai -1 balas raštingumo klaidų?
38. Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, -0,2 balo -0,5
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo
>20%
39. Bendri Plagiato kiekis darbe (nevert.
reikalavimai )
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir
-0,5 40. puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir -0,2 balo
balo yra tikslus?
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar
-0,5 41. yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir -0,2 balo
balo poskyrių pavadinimai?
42. Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos -1 balas
komiteto leidimas?
43. Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir -0,2 balo -0,5
santrumpų paaiškinimai? balo
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
-0,5
44. (spausdinimo, vaizdinės medţiagos, įrišimo -0,2 balo
balo kokybė)?
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ___________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________
TURINYS
SANTRAUKA ... 8
SUMMARY ... 9
ĮVADAS ... 10
1. MOKSLINĖS LITERATŪROS APŢVALGA ... 11
1.1. Dantų gydymo baimės paplitimas ... 11
1.2. Dantų gydymo baimės, nerimo ir elgesio problemų odontologiniame kabinete samprata . 11 1.3. Dantų gydymo baimės, nerimo prieţastys ... 12
1.4. Dantų gydymo baimės ryšys su socioekonominiais veiksniais ... 15
1.5. Dantų gydymo baimės valdymas ... 17
2. MEDŢIAGA IR METODAI ... 19 3. TYRIMO REZULTATAI ... 22 REZULTATŲ APTARIMAS ... 29 IŠVADOS ... 32 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 33 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 34 PRIEDAI ... 37
JURBARKE GYVENANČIŲ PENKIAMEČIŲ IR SEPTYNMEČIŲ VAIKŲ
DANTŲ GYDYMO BAIMĖS PAPLITIMAS, PRIEŢASTYS, RYŠYS SU
ĮVAIRIAIS SOCIOEKONOMINIAIS VEIKSNIAIS
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Šiuolaikinėje visuomenėje, ypač vaikų tarpe, vyrauja
didelis negydyto dantų ėduonies paplitimas, susijęs su baime gydytis dantis. Odontologai neturi pakankamai ţinių, priemonių bei bendravimo įgūdţių su jautriais, bijančiais dantų gydymo vaikais. Darbo tikslas – įvertinti Jurbarke gyvenančių penkiamečių ir septynmečių vaikų dantų gydymo baimės paplitimą, ją sukeliančius veiksnius bei ryšį su įvairiais socioekonominiais veiksniais.
Medţiaga ir metodai. Tyrimas atliktas Jurbarko mieste 2017 metų spalio – gruodţio mėnesiais,
tiriamieji – 220 penkiamečių ir septynmečių vaikų tėvai. Anketos buvo pristatytos mokytojoms ir vaikų darţelio auklėtojoms, jos anketas įteikė tėvams, o šie, uţpildę, įteikė atgal. Gautų anketos duomenų analizei buvo naudota „R“ statistiniams skaičiavimams skirta programavimo kalba.
Rezultatai. Nustatytas dantų gydymo baimės paplitimas – 40,9 ± 6,4 proc. Ištirta, kad vaikai
labiausiai bijo injekcijų ir danties gręţimo. Neigiamo elgesio odontologiniame kabinete pagrindinės prieţastys: bloga ankstesnė vaiko odontologinė patirtis ir lankymasis pas odontologą dėl danties skausmo. Penkiamečiai labiau bijo dantų gydymo nei septynmečiai (p<0,01). Jei tėvai turi bendrųjų ar odontologinių baimių, tai ir jų vaikai linkę turėti, o jei tėvai neturi – tai ir vaikai nelinkę į baimes. Nustatyta, jog didesnės šeimos pajamas maţina, o maţesnės – didina vaiko odontologinę baimę, taip pat valstybinėse įstaigose gydomi vaikai yra labiau bijantys dantų gydymo nei tie, kurie gydomi privačiose įstaigose. Rastas ryšys, kai tėvas su vaiku praleidţia 3-5h per dieną – vaikas yra maţiau bijantis dantų gydymo. Pirmasis vaikas šeimoje daţniau linkęs turėti bendrųjų baimių.
Išvados. Dantų gydymo baimė yra labai paplitusi, tai apsunkina dantų gydymą. Baimės atsiradimo
prieţastys yra daugiakomponentės, taip pat yra ryškus ryšys su socioekonomiais veiksniais. Svarbu atkreipti dėmesį į vaiko psichologiją ir spręsti dantų gydymo problemą kompleksiškai.
THE PREVALENCE OF DENTAL TREATMENT FEAR, IT’S REASONS
AND ASOCIATION WITH SOCIOECONOMIC FACTORS AMONG FIVE
AND SEVEN YEARS OLD CHILDREN IN JURBARKAS
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work. In modern society, especially among children,
there is a large prevalence of untreated caries, related to dental fear. Dentists do not have sufficient knowledge, means and conversation skills with children who are sensitive and feels fear of dental treatment. The aim of the work is to evaluate the prevalence of dental treatment fear, it’s reasons and connection with different socioeconomic factors among five and seven years old children in Jurbarkas.
Material and the methods. We have been carried out in Jurbarkas City, from October to December
2017. There were involved 220 parents of five and seven year old children. Questionnaires were delivered to school teachers and kindergarten teachers, who transferred them to parents and the letters returned back filled in questionnaires. Analysis of questionnaire data was carried out using „R“ statistical programming language.
Results. The determined prevalence of dental treatment fear – 40,9±6,4%. The main fear by
children is a fear of injections and dental drill. The main reasons for the negative behaviour in a dentist’s office are as follows: child’s bad previous dental experience and the reason for visit to the dentist – toothache. Five year old children are more afraid of dental treatment than seven year old children (p<0,01). If parents have general or dental fears, then their children also tend to have fears and if parents do not have fears, then their children are not tend to have ones. There were showed that higher family income reduces child’s dental fear and lower family income increase such fear. Furthermore, children who were treated in state institutions are more afraid of dental treatment than those treated in private clinics. A connection determined – child’s dental treatment fear is lower when he spends 3-5 hours a day with father. The first child in the family is more tend to have general fears.
Conclusions. Dental treatment fear is very common and makes dental treatment more complicated.
There are many reasons for occurence of fear as well as clear connection with socioeconomic factors. It is very important to focus on child’s psychology and solve the problem of dental treatment fear in a complex way.
10
ĮVADAS
Baimė – tai reakcija į realią ar įsivaizduojamą grėsmę ir yra apibūdinama kaip normalaus vystymosi veiksnys. Dantų gydymo baimė yra reakcija į ţinomą (jei vaikas yra lankęsis pas odontologą) grėsmę, kuri stimuliuoja kovos atsaką ir yra paplitusi ţmonių tarpe, ypač vaikų. Tai sukelia didelių sunkumų gydant dantis. Baimės prieţastys yra įvairios, daţniausiai kompleksinės ir daugiakomponentės. Gydymo baimės nesusideda vien tik iš skausmo ar invazyvios procedūros baimės, tai įtraukia ir atskyrimą nuo tėvų, susitikimą akis į akį su nepaţįstamu ţmogumi, buvimą svetimoje aplinkoje, kontrolės praradimą [1]. Daţnas odontologas neturi pakankamai ţinių, priemonių bei bendravimo įgūdţių su jautriais vaikais, todėl tai dar labiau padidina problemą.
Dantų gydymo baimė siejama su kita sąvoka – nerimu. Tai yra panašu į baimę ir sukeliama tų pačių veiksnių. Tačiau nerimas atsiranda įvairiose situacijose. Priešingai nei baimė, nerimas gali atsirasti nors stimulo tam ir nėra [1].
Baimė ir nerimas sukelia dideles problemas gydant dantis. Pacientai linkę atidėlioti, vengti apsilankymų pas odontologą, taip pat daţnai atšaukia vizitus. Taip atsiranda uţburtas ratas, sukuriantis didelį dantų ir periodonto ligų paplitimą, taip pat sunkesnes ligų formas [1,4,10]. Yra nustatyta, kad 6-15 proc. ţmonių vengia vizitų pas odontologą dėl baimės [5]. Kuomet ţmonės atidėlioja apsilankymus, daţnai vien tik konservatyvaus gydymo neuţtenka [2]. Anksti atpaţinti dantų gydymo baimė ir nerimas gali būti suvaldyti ir dantų gydymas tapti efektyvus [1].
Šio tyrimo tikslas yra įvertinti Jurbarke gyvenančių penkiamečių ir septynmečių vaikų dantų gydymo baimės paplitimą, ją sukeliančius veiksnius bei ryšį su įvairiais socioekonominiais veiksniais. Tikimasi didesnio odontologų dėmesio vaikų psichologijos aspektams.
Tyrimo uţdaviniai:
1. Nustatyti penkiamečių ir septynmečių vaikų dantų gydymo baimės paplitimą Jurbarke. 2. Įvertinti prieţastis, galinčias nulemti vaikų dantų gydymo baimės atsiradimą.
11
1. MOKSLINĖS LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Dantų gydymo baimės paplitimas
G. Klingberg literatūros apţvalgoje apie dantų gydymo baimę ir nerimą teigė, kad psichologinės ir elgesio problemos yra daţnos vaikų odontologijoje, kurių paplitimas Europoje svyruoja nuo 3 iki 20 proc. [3]. Anni Luoto ir bendraautoriai atliktame tyrime 2014 metais teigė, kad dantų gydymo baimės paplitimas 5-18 metų vaikų tarpe svyruoja nuo 7,1 iki 19,5 proc. priklausomai nuo populiacijos, amţiaus, tyrimo tipo ir atlikimo metodų [6]. Kituose jų aptartuose tyrimuose baimės paplitimas suaugusiųjų tarpe svyravo nuo 12 iki 45 proc. Taip pat, teigiama, jog jaunesni ţmonės yra labiau bijantys [6]. Soares FC ir bendraautoriai 2017 metais atliktame tyrime teigė, jog baimės paplitimas penkerių metų amţiaus vaikų tarpe yra 16,2 proc., o po dvejų metų pakartotame tyrime vaikams esant septynerių metų amţiaus baimės paplitimas išaugo iki 18,9 proc. [4]. Youn – Soo Shim ir bendraautorių atliktoje literatūros apţvalgoje teigiama, jog vaikų dantų gydymo baimės ir nerimo paplitimas yra 10 proc. ir jis yra linkęs maţėti didėjant vaiko amţiui. Taip pat, nustatyta, kad labiau bijo mergaitės ir baimė yra susijusi su savaiminiu dantų skausmu [10]. Vakarų valstybėse suaugusiųjų dantų gydymo baimės paplitimas yra maţdaug 10-20 proc., o įvairiose populiacijose vaikų dantų gydymo baimės ir nerimo paplitimas svyruoja 3-43 proc. ribose. Taigi, matome, jog įvairiuose šaltiniuose dantų gydymo baimės paplitimas svyruoja plačiose ribose. Ţinoma, tokius skirtumus lemia tyrimo metodika, tirtų ţmonių kultūra ir kitos imčių ypatybės [10].
1.2. Dantų gydymo baimės, nerimo ir elgesio problemų odontologiniame kabinete samprata
Kai kurie vaikai odontologiniame kabinete elgiasi gerai, ramiai, priima gydymą, tačiau pasitaiko pacientų, kurie elgiasi šiurkščiai ir nesileidţia gydomi, todėl jiems reikalingas papildomas dėmesys [3].
Išskiriamos pagrindinės sąvokos:
1. Dantų gydymo baimė – reakcija, atsirandanti esant išoriniam bauginančiam dirgikliui [3].
2. Nerimas – reakcija, atsirandanti nesant išoriniam bauginančiam dirgikliui. Vaikas bijo to, kas gali nutikti [3].
3. Elgesio valdymo problemos – tai vaiko elgesio sutrikimas, kuomet jis yra nebendradarbiaujantis, trukdantis odontologo darbą ir dėl to yra atidedamas gydymas arba jis tampa nebeįmanomas [3,8,9].
12 Taip pat, autorius literatūros apţvalgoje teigė, jog vaikai ir suaugusieji yra labai plati ţmonių grupė, kuri skiriasi lytimi, amţiumi, emocionalumu, patyrimu, kultūra, temperamentu, dantų būkle, socioekonomine padėtimi ir kitais veiksniais. Visi šie aspektai daro įtaką vaiko susikaupimui gydytis dantis. Nuo to priklauso, ar vaikas bus pozityviai nusiteikęs ir leis gydyti dantis, ar elgsis neigiamai ir dantų gydymas bus negalimas [3].
G. Klingberg akcentavo, jog gydytojams yra būtina ţinoti apie baimę ir nerimą vaikų tarpe, laiku pastebėti jų elgesį ir suvaldyti baimę bei elgesio problemas [3].
1.3. Dantų gydymo baimės, nerimo prieţastys
Dantų gydymo baimės ir nerimo prieţastys yra daugiakomponentės [3,4,9]. Jos yra dviejų kilmių:1) išorinės, kai baimę sukelia ankstesnė bloga odontologinė patirtis, ir 2) vidinės, kai baimę sąlygoja vaiko psichologinė būsena [9]. Baimę ir nerimą sukelia keletas veiksnių. Pirma, jaunesni vaikai labiau bijo dantų gydymo nei vyresni, nes maţieji turi nedaug patirties gydantis dantis ir jiems ši būsena yra maţai paţįstama bei sukelia baimę. Antra, dantų gydymo baimei įtakos gali turėti ir bendrosios baimės. Yra atlikta keletas tyrimų, kuriuose nustatyta teigiama koreliacija tarp bendrųjų ir odontologinių baimių, tačiau yra ir tai paneigiančių straipsnių. Tai gali sąlygoti vaiko augimas, kuomet maţasis „išauga“ baimes. Taip pat, skiriasi vyresnių ir jaunesnių vaikų baimės: jaunesnieji bijo būti vieni, atskirti nuo tėvų ar svetimos aplinkos, tuo tarpu vyresnieji bijo iššūkių mokykloje ar kitoje aplinkoje [3]. Trečia, įtakos gali turėti vaiko temperamentas [3,9]. Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį į bendrą elgesį ir jo problemas. Daţnai tai būna susiję su sindromais: Aspergerio, Taureto, autizmu. Esant šiems sindromams, yra sutrikęs vaiko neuropsichiatrinis vystymasis, kuris nulemia pakitusį vaiko elgesį [3].
Bloga odontologinė patirtis ir skausmingas gydymas yra pagrindinė dantų gydymo baimės ir nerimo bei elgesio problemų atsiradimo prieţastis. Labai svarbu sustabdyti dantų ligų plitimą, vykdyti profilaktines programas, tuomet būtų tikimasi maţesnio dantų ligų paplitimo ir tuo pačiu gydymas taptų neskausmingas ir paprastas [3,5,9].
Alshoraim ir bendraautoriai atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti 12-15 metų amţiaus vaikų dantų gydymo baimės lygį ir jo ryšį su sociodemografiniais veiksniais, ankstesnio gydymo įtaka baimei atsirasti bei vaiko elgesiu odontologo kabinete. Tyrime dalyvavo 1522 vaikai bei jų tėvai. Buvo išdalintos vaikų baimės tyrimo skalės – dantų gydymo poskalės. Tėvai pildė klausimynus apie vaiko elgesį ankstesnių apsilankymų pas odontologą metu. Taip pat, buvo atliktas klinikinis patikrinimas ir jo metu vizualiai nustatytas vaiko elgesio tipas pagal Frankl elgesio skalę. Rezultatuose pateikiama, jog baimės lygiui įtakos turi amţius ir kiti veiksniai. Įvertinta, jog 12 metų vaikai, o taip pat vaikai, besimokantys valstybinėse mokyklose, bijojo labiau. Be to, didesnį baimės jausmą išreiškė mergaitės [12].
13 Iš visų tyrime dalyvavusių vaikų, 12 proc. nebuvo anksčiau lankęsi pas odontologą. To prieţastys – pinigų stygius, skausmo nebuvimas, laiko stoka, gydymo nereikalingumas, vaiko baimė. Nustatyta, jog tų, kurie atsakė, kad nesilankė pas gydytoją anksčiau dėl baimės, buvo aukščiausi skalės balai. Taip pat, pacientai, kurie kreipiasi į gydytoją dėl dantų skausmo, surinko didesnį skalės balų skaičių. Labai svarbus baimės veiksnys – bloga ankstesnė patirtis. Tyrime nustatyta, jog tie, kurie gydymo metu jautė skausmą, ţymiai labiau bijo dantų gydymo nei tie, kurie nejautė skausmo arba jis buvo neţymus. Galima teigti, jog dantų gydymo baimei ir nerimui įtakos turi visi aptarti veiksniai, svarbu iš anksto įvertinti vaiko baimės lygį ir atitinkamai reaguoti – taikyti tinkamą skausmo kontrolę [12].
Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį į šeimyninį gyvenimą, socioekonominius faktorius, kultūrą, vaiko auginimo sąlygas, tėvų dantų gydymo baimę, vaiko lytį. Tai turi didelę įtaką vaikų dantų gydymo baimei ir nerimui atsirasti [3,7].
America Lara ir bendraautoriai tyrė tėvų, bijančių dantų gydymo, įtaką vaikų baimei atsirasti. Tyrėjai bandė išsiaiškinti, ar kuris nors iš tėvų stipriau daro įtaką vaiko baimei, ar šeimos narių rate baimė yra susijusi. Dalyvavo 183 vaikai ir jų tėvai. Buvo naudota vaikų baimės tyrimo skalė – dantų gydymo baimės poskalė. Ištirta, jog šeimoje vyrauja susietas baimės ratas: kuo labiau bijo vienas šeimos narys, tuo labiau bijo ir kitas. Taip pat, nustatyta, jog tėvas yra tarpininkas tarp motinos ir vaiko baimės [21].
Lytis yra susijusi su vaiko baimės atsiradimu. Nustatyta, jog mergaitės yra labiau bijančios dantų gydymo nei berniukai [6]. Tai galima paaiškinti mergaičių jautrumu, švelnumu. Taip pat, įtakos daro ir socialinės dogmos, kuriose, savaime suprantama, mergaitės yra švelnios būtybės, o berniukai – kovotojai, drąsuoliai [6]. Tai patvirtina Anni Luoto, Martin Tickle atlikti tyrimai [5,6]. Be to, Viktor Carlsson ir bendraautoriai taip pat išsiaiškino, jog moteriškos lyties atstovės yra labiau bijančios dantų gydymo [24].
Atliktuose tyrimuose teigiama, jog maţesni vaikai yra labiau bijantys nepaţįstamų, svetimų ţmonių, vietų. Ne išimtis ir dantų gydymas. Kuo jaunesnis vaikas, tuo jis labiau bijo, o augant vaikui baimės maţėja ir jis tampa drąsesnis [6]. Tačiau yra atlikta darbų, kuriuose rezultatai priešingi. Anni Luoto ir bendraautoriai atliko tyrimą, kuriame buvo tirtas vaikų baimės kitimas per trejus su puse metų. Tyrimo metu dantų gydymo baimė padidėjo nuo 11 iki 13 proc. Mergaičių tarpe joms esant 11-12 metų – baimės paplitimas buvo 13 proc., 13-14 metų – 13 proc., o 15-16 metų – 18 proc. Berniukų tarpe jiems esant 11-12 metų amţiaus – baimės paplitimas buvo 8 proc., 13-14 metų – 5 proc., o 15-16metų – 8 proc. [6]. Matome, jog pakartojus tyrimą antrą kartą, berniukų tarpe baimė buvo sumaţėjusi, tačiau pakartojus trečią kartą – baimė padidėjo, mergaičių tarpe – baimė didėjo. Tyrėjai teigia, jog berniukų tarpe baimė ne didėjo, bet svyravo ir išliko panaši, o mergaičių tarpe – didėjo. Be to, iš vaikų, kurie turėjo ryškią dantų gydymo baimę tyrimo
14 pradţioje, net 56 proc. tyrimo pabaigoje teigė, jog dantų baimės neturi arba ji neryški. Autoriai pabrėţia, jog svarbu, kuo anksčiau uţkirsti kelią vystytis vaiko odontologinei baimei [6].
Martin Tickle teigė tris pagrindinius dantų gydymo baimės atsiradimo mechanizmus. Pirmasis buvo tiesiogiai susijęs su neigiama ankstesne patirtimi, antrasis – netiesiogiai susijęs su baime, teigiantis, jog labiau bijantys vaikai turės kentėti dar labiau, nes jų gydymas sudėtingesnis, trečiasis – susijęs su paveldima baime, kurią įskiepija tėvai bei bendraamţiai [5].
Didţiojoje Britanijoje buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas nustatyti dantų gydymo baimės kitimą augant vaikui bei dantų gydymo baimės ir dantų prieţiūros lygio sąsajas penkerių – devynerių metų amţiaus vaikų grupėse. Buvo atliktas penkiamečių vaikų klinikinis patikrinimas ir tėvų apklausa, po ketverių metų tyrimas pakartotas. Deja, dantų gydymo baimės paplitimas per ketverius metus išaugo nuo 8,8 proc. penkiamečių vaikų iki 14,6 proc. devynmečių vaikų. Berniukų tarpe baimės paplitimas išaugo nuo 7,8 proc. iki 11 proc. Dar ryškesnis baimės paplitimas mergaičių tarpe – nuo 9,8 proc. iki 18,3 proc.Taip pat, išsiaiškinta, kad dantų gydymo baimė labiau paplitusi mergaičių tarpe bei vaikams, kurių tėvai bijo dantų gydymo, turi blogą odontologinę patirtį ir lankosi pas odontologą nereguliariai [5].
Tačiau, 54,3 proc. vaikų, kurie bijojo dantų gydymo esant penkerių metų amţiaus, nebebijojo sulaukę devynerių metų amţiaus. Vis dėlto, 45,7 proc. vaikų, kurie bijojo dantų gydymo esant penkerių metų amţiaus, taip pat bijojo šios procedūros ir sulaukę devynerių metų amţiaus. Net 11,5 proc. vaikų, kurie nebijojo dantų gydymo esant penkerių metų amţiaus, pradėjo bijoti esant devynerių metų amţiaus. Taigi, matome, jog pakartojus tyrimą, dantų gydymo baimės paplitimas buvo neţymiai padidėjęs, tačiau dauguma vaikų, kurie teigė turintys baimę esant maţesnio amţiaus, daugiau nebebijojo sulaukę vyresnio amţiaus. Padidėjęs paplitimas gali būti sąlygojamas vaikų, kurie baimę gydytis dantis įgijo esant vyresnio amţiaus [5].
Autoriai teigia, jog vaikai, kurių tėvai bijo dantų gydymo, yra labiau linkę taip pat bijoti dantų gydymo nei vaikai, kurių tėvai neturi šios baimės [5].
Viktor Carlsson ir bendraautoriai taip pat teigia, jog jaunesni ţmonės yra labiau bijantys dantų gydymo [24].
Arun Sharma ir bendraautoriai 2017 metais atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti tam tikrus veiksnius, kurie gali lemti vaiko elgesio problemas dantų gydymo įstaigoje. Tyrėjai nustatė, kad 36,3 proc. vaikų jautėsi blogai prie svetimų ţmonių. Nerimas, kai sutinkamas nepaţįstamas ţmogus, vaikui – normalus jausmas ir yra vystymosi raidos dalis. Net 56,3 proc. vaikų lankymąsi pas odontologą lėmė dantų skausmas. Nustatyta, jog vaiko dantų gydymo baimės vienas iš predisponuojančių veiksnių yra dantų skausmas [9].
Taigi, galime teigti, jog baimę gydytis dantis sukelia daug veiksnių, kurie veikia atskirai arba kartu sustiprindami vaiko baimės lygį.
15
1.4. Dantų gydymo baimės ryšys su socioekonominiais veiksniais
Įvairūs socioekonominiai veiksniai turi netiesioginės įtakos vaikų dantų gydymo baimei atsirasti. Kari Rantavuori ir bendraautoriai atliko tyrimą, kurio esmė buvo ištirti dantų gydymo baimės atsiradimą įvairiose amţiaus grupėse ir kaip dantų būklė bei socioekonominiai veiksniai lemia dantų gydymo baimę. Buvo nustatyta, jog šešerių metų amţiaus grupėje tėvo išsilavinimas turi įtakos vaiko dantų gydymo baimei atsirasti. Jei tėvo išsilavinimas ţemesnis nei vidurinis, tai vaikai, kurie yra patyrę dantų ėduonies gydymą, turėjo didesnę dantų gydymo baimę, nei vaikai, kurie buvo nepatyrę dantų gydymo. Tačiau, jei tėvo išsilavinimas buvo aukštesnis nei vidurinis, tai vaikai, patyrę ėduonies gydymą, turėjo maţesnę dantų gydymo baimę, nei vaikai, kurie buvo nepatyrę dantų gydymo. Priešingi rezultatai esant viduriniam ar aukštesniajam mamos išsilavinimui. Tuomet nustatyta, jog vaikai yra labiau bijantys dantų gydymo. Visų amţiaus grupių, išskyrus dvylikos metų amţiaus, gauti rezultatai: tie vaikai, kurių tėvai buvo bijantys dantų gydymo, išreiškė didesnę dantų gydymo baimę, nei vaikai, kurių tėvai neturėjo dantų gydymo baimės [7].
Taip pat, tyrime nustatyta, jog dantų gydymo baimė buvo ryškesnė dvylikos ir penkiolikos metų amţiaus grupėse nei jaunesnių vaikų. Skausmas, gręţimas bei injekcijos – labiausiai vaiką gąsdinantys veiksniai [7]. Tokius rezultatus gali lemti tai, jog jaunesni vaikai nėra patyrę dantų gydymo ir neţino, kas tai yra, todėl nebijo.
Soares FC ir bendraautoriai atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti baimės paplitimą ir ją sukeliančius veiksnius per dvejų metų laikotarpį. Rezultatuose matome, jog po dvejų metų vaikų baimės paplitimas išaugo nuo 16,2 proc. esant penkerių metų amţiaus iki 18,9 proc. esant septynerių metų amţiaus. 62 proc. atvejų, kuriais vaikai bijojo dantų gydymo penkerių metų amţiaus, daugiau nebebijojo esant septynerių metų amţiaus. Matome, jog baimės paplitimas išaugo, tačiau dauguma penkiamečių, kurie teigė turintys dantų gydymo baimę, esant septynerių metų amţiaus daugiau nebebijojo dantų gydymo. Ir kai kurie vaikai, kurie nebijojo esant penkerių metų amţiaus, pradėjo bijoti dantų gydymo esant septynerių metų amţiaus. Todėl taip galima paaiškinti baimės paplitimo padidėjimą [4]. Šio darbo rezultatai antrina Kari Rantavuori atlikto tyrimo rezultatams [7]. Teigiama, jog vaikai, esant penkerių metų amţiaus, dar tebegyvena „fantazijų pasaulyje“, yra maţiau suvokiantys aplinką, o, augant ir pradedant lankyti mokyklą esant septynerių metų amţiaus, vaikai pradeda suvokti esmę, mąstyti plačiau ir gali paaiškinti įvykius [4]. Taip pat, autoriai ištyrė dantų gydymo baimės atsiradimo galimas prieţastis. Jie nustatė, jog vaikai, kurie vartoja medikamentus pastoviai, turi 2,1 karto didesnę tikimybę įgyti dantų gydymo baimę, taip pat vaikai, kurių tėvai turi dantų gydymo baimę, turi 2,6 karto didesnę tikimybę įgyti dantų gydymo baimę. Be to, Milsom ir bendraautoriai taip pat ištyrė, jog šeimos narių dantų gydymo baimė turi įtakos vaiko dantų gydymo baimei atsirasti. Ištirta, jog KPI (ėduonies paţeistų, plombuotų ir išrautų dantų) reikšmė yra aukštesnė turint dantų gydymo baimę [4].
16 Kumar ir bendraautoriai atliko literatūros apţvalgą, kurios tikslas buvo įvertinti socioekonominių šeimos veiksnių bei namų aplinkos įtaką vaiko burnos sveikatai, kuri siejama su dantų gydymo baime. Autoriai teigia, kad vaikai iš šeimų su aukštomis pajamomis, aukštuoju tėvų išsilavinimu yra sveikesni ir jų dantų būklė yra geresnė. Taip pat, mamos amţius, šeimos struktūra, brolių ir seserų skaičius turi įtakos vaiko burnos sveikatai. Pasak autorių, vaikų, kurie yra auginami abiejų tėvų, burnos būklė yra geresnė, taip pat teigiama, jog, kuo daugiau vaikų yra šeimoje, tuo burnos būklė blogesnė. Be to, neturint brolių ar seserų, burnos sveikata yra geresnė [18].
Šiandieninėje visuomenėje vaikai vis daugiau laiko praleidţia ţiūrėdami televiziją, ţaisdami kompiuterinius ţaidimus ir naršydami internete. Todėl didėja susirūpinimas interneto bei televizijos įtaka vaiko vystymuisi. Mokslininkai skiria daugiau dėmesio tyrimams, susijusiems su informacijos sklaidos priemonių įtaka vaiko baimėms ir nerimui atsirasti. Jamali ir bendraautoriai atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti informacijos sklaidos priemonių ir dantų gydymo baimės bei elgesio problemų ryšį. Tyrime dalyvavo vienas iš tėvų ir vaikas. Iš viso – 289 vaikai, kurių amţius buvo trys – šešeri metai. Pradţioje tėvai uţpildė klausimyną apie bendrąsias baimes. Toliau sekė pirmasis vizitas – klinikinis vaikų ištyrimas bei antrasis – dantų ėduonies gydymas. Įvertinti rezultatus buvo naudota Venhamo baimės vertinimo bei Frankl elgesio skalės. Atlikus statistinę analizę buvo išsiaiškinta, jog vaikai su dantų gydymo baime daugiau naudojasi kompiuteriu, televizoriumi lyginant su tais, kurie neturi dantų gydymo baimės. Taip pat, informacinių šaltinių naudojimas buvo daţnesnis vaikų su elgesio problemomis tarpe nei vaikų be elgesio problemų [19].
Ištirta, jog vaikų, kurių motinos linkusios sirgti depresija, vystymasis gali būti sutrikęs, taip pat jie linkę turėti didesnę dantų gydymo baimę. Vanessa Polina Pereira Costa ir bendraautoriai atliko tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti ryšį tarp motinos, kuri serga depresija, ir vaiko dantų gydymo baimės. Motinos psichologinė būklė buvo ištirta nėštumo laikotarpiu ir, kai vaikas buvo dvejų – trejų metų. Taip pat, buvo uţpildyta anketa, kurioje klausiama, ar vaikas bijo gydytis dantis bei šeimos socioekonominė padėtis. Be to, atliktas mamos ir vaiko klinikinis ištyrimas. Nustatyta, jog statistiškai reikšmingai motinos depresinė būklė yra susijusi su didesne vaiko dantų gydymo baime. Taip pat, motinų, kurios turi dantų ėduonies paţeistų dantų, vaikai yra labiau bijantys dantų gydymo [20].
Taigi, dantų gydymo baimė yra stipriai susijusi su socioekonominiais veiksniais. Vieni jų slopina baimės jausmą, o tuo tarpu kiti – didina. Prieš gydant vaiką, svarbu įvertinti socioekonominių veiksnių įtaką baimės atsiradimui.
17
1.5. Dantų gydymo baimės valdymas
Atliktuose tyrimuose teigiama, kad ţmonių, kurie bijo dantų gydymo, burnos higiena yra blogesnė nei tų, kurie nebijo gydytis [23].
DeDonno ir Michael A. atliko darbą, kuriame tyrė dantų gydymo baimės įtaką burnos higienos įpročiams. Jame dalyvavo 77 ţmonės. Tiriamieji buvo apklausiami anketavimo būdu. Gauti rezultatai įrodė, jog esant didesniam dantų gydymo baimės lygiui, dantų higienos įpročiai yra prastesni. Taigi, tyrėjai išsiaiškino, jog dantų gydymo baimė ir burnos higiena yra susijusios. Ţmonės, kurie daţniau lankosi odontologo kabinete, turi geresnius higienos įpročius. Autoriai akcentuoja, jog svarbu suprasti baimės veiksnius ir juos šalinti bei paaiškinti pacientams burnos higienos svarbą [22].
Vesa Pohjola su bendraautoriais taip pat tyrė dantų gydymo baimės ir burnos higienos įgūdţių ryšį. Jie gavo panašius rezultatus: ţmonės, kurie bijo dantų gydymo, prastai valo dantis ir jų higienos būklė yra bloga. Nustatyta, jog tie, kurie dantis valo maţiau nei du kartus per dieną, turi blogesnę burnos higieną. Be to, autoriai ištyrė, jog rūkantys ţmonės yra labiau bijantys gydymo nei tie, kurie nerūko [23]. Rūkymo įtaka burnos sveikatai ir dantų gydymo baimei vaikų tarpe taip pat labai svarbi, nes ne retas paauglys bando rūkyti arba tai daro pastoviai. Todėl odontologai turėtų atkreipti nepilnamečių vaikų ir jų tėvų dėmesį į vaiko ţalingus įpročius bei paaiškinti jų daromą ţalą.
Tokius pačius rezultatus gavo ir Viktor Carlsson su bendraautoriais, kurie ištyrė, jog rūkantys ir burnos higienos nesilaikantys asmenys yra labiau bijantys dantų gydymo [24].
Kadangi dantų gydymo suvokimas ir reikalingumas vaikams suprantamas tik per gydymo ţingsnių paaiškinimus, svarbu vaikams suprantamai ir paprastai papasakoti kiekvieną atliekamą gydymo etapą ir jo svarbą. Tuomet yra didesnė tikimybė, kad vaikas bendradarbiaus, priims gydymą ir taip bus apsaugotas nuo dantų gydymo baimės atsiradimo [4].
Be to, svarbu įvertinti vaiko elgesio tipą odontologiniame kabinete. Tai galima atlikti naudojant standartizuotą Frankl elgesio skalę. Ja vertinamas vaiko elgesys vizualiai. Išskiriamos keturios grupės: visiškai neigiama, neigiama, teigiama ir visiškai teigiama. Visiškai neigiama – vaikas atsisako gydytis, garsiai rėkia, ašaroja ar kitaip neigiamai elgiasi; neigiama – nenori priimti gydymo, nebendradarbiauja, neigiamai elgiasi, bet ne išreikštai; teigiama – priima gydymą, elgiasi atsargiai, noriai bendrauja su odontologu, klauso nurodymų; visiškai teigiama – bendradarbiauja su odontologu, domisi procedūromis, juokiasi, gerai jaučiasi odontologinėje kėdėje [13, 26].
Taip pat, reikia surinkti anamnezę, nes vaikams, kurie daţnai serga, yra gydomi įvairiais vaistais, galbūt net leidţiamaisiais, yra didesnė tikimybė turėti dantų gydymo baimę. Tuomet svarbu daug kalbėti su pacientu, nuraminti jį. Jei tai nepavyksta, reikia bendradarbiauti su psichologais [4].
18 Identifikuoti ir įvertinti faktorių, kuris sukelia vaikams baimę ir nerimą, yra pagrindinis reikalavimas, kurio laikymasis gali sumaţinti veiksnio daromą neigiamą poveikį vaikui ir sumaţinti ar pašalinti baimę. Tačiau, kartais tai sunku įgyvendinti, nes baimę sukelia keletas veiksnių, veikiančių drauge [9].
Vaikai supranta pasaulį matydami bei girdėdami supančią aplinką, daugiausiai tėvus, brolius, seseris. Jei tėvai yra bijantys dantų gydymo, tai didelė tikimybė, kad šią baimę perduos vaikams. Gydytojams svarbu atpaţinti bijančius tėvus ir pakeisti jų poţiūrį į odontologus. Be to, reikia įspėti tėvus, kad supaţindinti vaikus ir sudaryti jiems gerą odontologo įvaizdį, paaiškinti, jog gydytojai yra profesionalai, kurie gydo ir nereikia jų bijoti, yra tėvų atsakomybė ir pareiga [4].
Taip pat, svarbu tėvams ir jų vaikams paaiškinti geros burnos higienos svarbą, nes tai yra pagrindinė profilaktinė priemonė dantų ir burnos ligoms išvengti [4].
Ankstesnio apsilankymo pas odontologą prisiminimai daro didelę įtaką vaiko elgesiui vėlesniems apsilankymams pas gydytoją. Arun Sharma ir bendraautorių atliktame tyrime dauguma vaikų, kurie lankėsi pas odontologą anksčiau, išreiškė neigiamą elgesį. Šie rezultatai įrodo, jog pirmasis vizitas pas odontologą turi būti ţaismingas, spalvingas, kad vaikas susidarytų gerą įspūdį [9]. Aplinka turi būti maloniai nuteikianti ir jauki [10].
Nors ir atlikta daug tyrimų, susijusių su dantų gydymo baime tiek suaugusiųjų, tiek vaikų tarpe, tirtos baimės prieţastys, galimi šalinimo būdai, tačiau ši problema nemaţėja, baimės paplitimas išlieka didelis, ţmonės vengia odontologų. Todėl būtina toliau tęsti tyrimus, dar plačiau nagrinėti problemą ir galbūt ateityje bus pastebimi akivaizdūs pokyčiai dantų gydymo baimės sumaţėjimui.
19
MEDŢIAGA IR METODAI
Tyrimas atliktas Jurbarko mieste 2017 metų spalio – gruodţio mėnesiais, tiriamieji – Jurbarke gyvenantys penkiamečių ir septynmečių vaikų tėvai. Jie buvo atrinkti atsitiktiniu būdu tiesiogiai pristatant anketas į mokymo įstaigas. Tėvai apklausti anoniminio anketavimo būdu.
Svarbiausias kriterijus, kad tėvų vaikas būtų penkerių arba septynerių metų amţiaus. Buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Bioetikos centro leidimas atlikti tyrimą (Nr. BEC – OF – 09) (ţr. priedas Nr. 1).
Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2017 metais Jurbarke gyvenančių penkiamečių ir septynmečių vaikų skaičius – 477.
Tyrimo imtis, gauti statistiškai patikimus duomenis, apskaičiuota pagal Panijoto formulę pasirenkant 5 proc. tikslumą [25]. Gautas imties dydis – 218 respondentų.
n=1/(Δ^2+1/N);
n – imties dydis (respondentų, kuriuos būtina apklausti, skaičius); Δ – leidţiamas imties paklaidos dydis, mūsų atveju – 0,05 proc. N – generalinis visumos dydis (tiriamoji visuma) [25].
Anketos buvo pristatytos mokymo įstaigų darbuotojams (mokytojoms ir vaikų darţelio auklėtojoms), kurie bendrauja su vaikų tėvais. Jie anketas įteikė tėvams, o šie, uţpildę namuose arba laukiant vaiko mokykloje/darţelyje, įteikė atgal mokytojoms. Prie kiekvienos anketos buvo prisegtas papildomas lapas su informavimo forma, kurioje tėvai susipaţino su tyrimo tikslu, uţdaviniais bei tyrėjo duomenimis (ţr. priedas Nr. 2).
Buvo išdalinta 280 anketų, atsiimtos 232, iš kurių 12 blogai uţpildytos. Tačiau tyrime esančių 220 anketų uţtenka, kad duomenys būtų statistiškai patikimi (ţr.1 pav.).
1 pav. Anketų pasiskirstymo schema
Išdalintos 280 anketų (100%) Sutiko dalyvauti 232 (82,8%) 232 Dalyvavo tyrime 220 (78,6%) Nesutiko dalyvauti 48 (17,2%) Netinkami 12 (4,2%)
20 2 paveikslėlyje matome, kaip pasiskirstė vaikai pagal lytį, amţių ir odontologinės baimės paplitimą.
2 pav. Tyrimo skirstinys pagal vaiko amţių, lytį, baimės paplitimą Tyrimo anketa
Sudarant anketą (ţr. priedas Nr. 3) buvo išanalizuoti uţsienio mokslininkų atlikti tyrimai. Ji susideda iš 18 klausimų su duotais galimais atsakymo variantais. Klausimai susiję su socioekonomine padėtimi: klausiamas mamos amţius, abiejų tėvų išsilavinimas, gaunamos pajamos, tėvų praleidţiamas laikas per dieną su vaiku, šeimos sudėtis, kelintas vaikas šeimoje, kiek laiko mama augino vaiką (nedirbo), mamos uţimtumas, vaiko dantų gydymas privačiose arba valstybinėse įstaigose. Taip pat, klausiama apie tėvų bei vaikų odontologinę ir bendrąsias baimes. Pateikta Frankl elgesio skalė (ţr. priedas Nr. 4), pagal kurią vertinamas vaiko elgesys odontologiniame kabinete nuo visiškai teigiamo iki visiškai neigiamo ir neigiamo elgesio galimos prieţastys [26]. Taip pat, pridėta standartizuota Vaikų baimės tyrimo skalė – dantų gydymo baimės poskalė (Children's Fear Survey Schedule – Dental Subscale (CFSS-DS) questionnaire) (ţr. priedas Nr. 4) [11]. Joje pateikta 15 teiginių, kuriuos reikia įvertinti skaičiais nuo vieno (maţiausiai bijo) iki penkių (labiausiai bijo). Pagal suskaičiuotą balų sumą, sprendţiama, ar vaikas bijo dantų gydymo, ar ne. Jei surenkama maţiau nei 38 balus, tuomet vaikas priskiriamas nebijančių vaikų grupei, tačiau, jei balų suma didesnė arba lygi 38, tuomet vaikas priskiriamas bijančiųjų grupei.
Statistinė analizė atlikta naudojant „R“ statistiniams skaičiavimams skirtą programavimo kalbą. Naudotas vienos imties „T“ testas, dviejų nepriklausomų imčių „T“ testas ir logistinė regresija. Tikrinant, ar tam tikri veiksniai turi ryšį su bendrosiomis ir odontologinėmis baimėmis, buvo naudotas chi kvadrato testas. Atliekant tyrimą, buvo atsiţvelgta į „p“ reikšmę. Jei gautos „p“ reikšmės buvo maţesnės uţ 0,05, tai duomenys interpretuoti kaip statistiškai reikšmingi.
Mergaičių 115 (52,3%) Berniukų 105 (47,7%) 5 metų mergaičių 68 (30,9%) 7 metų mergaičių 47 (21,4%) 5 metų berniukų 57 (25,9%) 7 metų berniukų 48 (21,8%) Bijo 33 (15%) Nebijo 35 (15,9%) Bijo 18 (8,2%) Nebijo 29 (13,2%) Bijo 29 (13,2%) Nebijo 28 (12,7%) Bijo 10 (4,5%) Nebijo 38 (17,3% ) 220 vaikų (100%)
21 Konstruojant pasikliautinuosius intervalus, buvo naudojamas 0,05 reikšmingumo lygmuo, tai yra 95 proc. pasikliautinasis intervalas.
22
TYRIMO REZULTATAI
Atlikus apklausą, gauta, jog iš 220 tyrime dalyvavusių tėvų, 90 jų vaikų turėjo dantų gydymo baimę. Atlikus statistinę analizę, gautas vaikų baimės paplitimas populiacijoje 40,9 ± 6,4 proc. (95 proc. pasikliautinasis intervalas). Taip pat, apskaičiuota, jog skirtumas tarp bijančių ir nebijančių vaikų yra statistiškai reikšmingas, t.y. daugiau nei pusė penkiamečių ir septynmečių vaikų neturi dantų gydymo baimės (p<0,01).
Gauti rezultatai iš standartizuotos Vaikų baimės tyrimo skalės – dantų gydymo baimės poskalės (ţr. Lentelė Nr. 1). Joje baimės veiksniai buvo vertinami nuo vieno (maţiausiai bijo) iki penkių (labiausiai bijo) balų. Iš turimų duomenų matome, jog vaikai labiausiai bijo injekcijų (3,48± 0,18) ir danties gręţimo (3,14±0,18), o maţiausiai – ţiūrėjimo į vaiką (1,55±0,12).
Lentelė Nr. 1. Standartizuotos skalės baimės veiksnių skirstinys Baimės veiksnys Imties vidurkis Pasikliautinasis
intervalas Ţiūrėjimas į vaiką 1,55 1,43-1,66 Nepaţįstamojo lietimasis 1,68 1,56-1,80 Baltos uniformos 1,77 1,63-1,91 Ėjimas gydytis į ligoninę 1,77 1,66-1,89 Vaiko praţiodymas 1,78 1,65-1,92 Dantų valymas odontologo kabinete 1,87 1,72-2,03 Vaiko dantų prieţiūros patikra 1,91 1,77-2,04 Vaiko raminimas 1,92 1,79-2,06 Gydytojai 2,08 1,95-2,22 Instrumentai vaiko burnoje 2,22 2,05-2,39 Odontologai 2,23 2,08-2,37 Matymas, kai gydytojas gręţia dantį 2,75 2,57-2,93 Gręţimo garsas 2,96 2,79-3,14 Gręţimas 3,14 2,97-3,32 Injekcijos 3,48 3,30-3,66
23 Imtyje iš 90 bijančių dantų gydymo vaikų, 62 buvo penkiamečiai, tai iš bijančių vaikų tarpo sudaro 66,6 proc., o septynmečiai vaikai sudaro 33,4 proc. Atlikus skaičiavimus, gauta, jog statistiškai reikšmingai penkiamečiai 20 proc. labiau bijo dantų gydymo nei septynmečiai vaikai (p<0,01) (95 proc. pasikliautinasis intervalas 6,5-33,7 proc.).
Lentelėse (ţr. Lentelė Nr. 2 ir Nr. 3) pateiktas vaikų ir tėvų baimių pasiskirstymas bei jų tarpusavio ryšys. Imties dydis – 220 respondentų. Tyrime buvo palygintos tėvų ir vaikų odontologinė bei bendrosios baimės. Nagrinėti klausimai apie tėvų ir vaikų odontologinės bei bendrųjų baimių tarpusavio ryšį. Iš pateiktų lentelių matome, jog statistiškai reikšmingai vaikų baimės yra susijusios su tėvų. Jei tėvai turi odontologinę ar bendrųjų baimių, tai ir vaikai labiau linkę turėti baimių, o, jei tėvai nėra linkę į baimes, tai ir vaikai maţiau bijo. Be to, buvo lygintos vaikų odontologinė ir bendrosios baimės. Gauta, jog statistiškai reikšmingai (p<0,001) vaikų odontologinė ir bendrosios baimės yra susijusios. Jei vaikai turi odontologinę baimę, tai jie gali būti labiau linkę turėti ir bendrųjų baimių bei atvirkščiai.
Lentelė Nr. 2. Ryšys tarp vaiko
odontologinės bei tėvų odontologinės ir bendrųjų baimių Vaiko odontologinė baimė Tėvų bendrosios baimės Neturi Turi Neturi 90 (40,9%)* 40 (18,2%)* Turi 40 (18,2%)* 50 (22,7%)* Mamos odontologinė baimė Nebijo 51 (23,2%)** 16 (7,3%)** Šiek tiek bijo 64 (29,1%)** 51 (23,2%)** Labai bijo 15 (6,8%)** 23 (10,4%)**
Tėvo odontologinė baimė
Nebijo 76 (34,5%)*** 23 (10,4%)*** Šiek tiek bijo 43 (19,5%)*** 45 (20,4%)*** Labai bijo 11 (5%)*** 22 (10%)***
*χ2=12,51, laisvės laipsniai=1, p<0,001 **χ2=14,65, laisvės laipsniai=2, p<0,001 ***χ2=25,66,laisvės laipsniai=2, p<0,001
Lentelė. Nr. 3. Ryšys tarp vaiko bendrųjų bei tėvų odontologinės ir bendrųjų baimių
* χ2=58,59, laisvės laipsniai=1, p<0,001 ** χ2 = 7,57, laisvės laipsniai=2, p<0,05 *** χ2=11,29, laisvės laipsniai=2, p<0,01
Taip pat, bandyta išsiaiškinti, kaip vaikas bendrauja odontologiniame kabinete. Tam naudota standartizuota Frankl elgesio skalė. Anketoje klausta tėvų, kaip jų vaikas bendrauja odontologiniame kabinete. Pagal pateiktus atsakymus buvo galima įvertinti vaiko elgesį kaip visiškai neigiamą, neigiamą, teigiamą ir visiškai teigiamą. Pateiktoje lentelėje (ţr. Lentelė Nr. 4)
Vaiko bendrosios baimės Tėvų bendrosios baimės Neturi Turi Neturi 88 (40%)* 42 (19,1%)* Turi 13 (5,9%)* 77 (35%)* Mamos odontologinė baimė Nebijo 38 (17,3%)** 29 (13,2%)** Šiek tiek bijo 52 (23,6%)** 63 (28,6%)** Labai bijo 11 (5%)** 27 (12,3%)**
Tėvo odontologinė baimė
Nebijo 56 (25,4%)*** 43 (19,5%)*** Šiek tiek bijo 37 (16,8%)*** 51 (23,2%)*** Labai bijo 8 (3,6%)*** 25 (11,4%)***
24 matome, kaip pasiskirstė vaikų elgesys. Pasak tėvų, net 177 (80,4 proc.) vaikai iš 220 (100 proc.) elgiasi teigiamai ir tik 43 (19,6 proc.) – neigiamai.
Lentelė Nr. 4. Vaiko elgesio skirstinys odontologiniame kabinete Vaiko elgesio
pasiskirstymas
Visiškai
teigiamas Teigiamas Neigiamas
Visiškai neigiamas Skaičius, n (%) 52 (23,63%) 125 (56,81%) 40 (18,18%) 3 (1,36%)
Pasikliautinasis
intervalas, % 18,50 – 29,67 50,21 – 63,19 13,64 – 23,81 0,46 – 3,93
Iš atsakiusiųjų, kad jų vaikas elgiasi neigiamai arba visiškai neigiamai, bandyta suţinoti, kokios galėtų būti tokio elgesio prieţastys. Iš 43 tėvų, kurių vaikai elgiasi neigiamai, buvo išsiaiškinta, jog pagrindinės prieţastys yra bloga ankstesnė vaiko odontologinė patirtis ir lankymasis pas odontologą dėl danties skausmo (67,37 proc. iš atsakiusiųjų, kad jų vaikas elgiasi neigiamai) (ţr. Lentelė Nr. 5).
Lentelė Nr. 5. Vaiko neigiamo elgesio odontologiniame kabinete prieţasčių pasiskirstymas
Prieţasčių pasiskirstymas Atsakiusiųjų skaičius, n
(%)
Pasikliautinieji intervalai, %
Bloga ankstesnė patirtis odontolginiame kabinete (šiurkštus gydytojo elgesys, neprofesionalus
gydymas)
13 (32,5%) 18,58-48,22
Bloga ankstesnė patirtis odontolginiame kabinete (šiurkštus gydytojo elgesys, neprofesionalus gydymas) ir lankymasis pas odontologą dėl dantų
skausmo
3 (6,97%) 1,91-21
Bloga ankstesnė patirtis odontolginiame kabinete (šiurkštus gydytojo elgesys, neprofesionalus gydymas) ir vaikas bijo stereotipinio gydytojo
įvaizdţio
4 (9,3%) 3,17-24,06
Lankymasis pas odontologą dėl dantų skausmo 12 (27,9%) 16,64-45,73
Lankymasis pas odontologą dėl dantų skausmo ir
vaikas bijo svetimų ţmonių 1 (2,32%) 0,12-14,40
Baimė be prieţasties 3 (6,97%) 1,91-21
Vaikas bijo stereotipinio gydytojo įvaizdţio 3 (6,97%) 1,91-21
25 3 paveikslėlyje matome, kaip pasiskirsto tėvų gaunamos pajamos. Tyrime bandyta išsiaiškinti, ar pajamos turi įtakos tėvų ir vaikų odontologinei bei bendrosioms baimėms vystytis.
Atlikus statistinius skaičiavimus, išsiaiškinta, jog gaunamos pajamos gali turėti įtakos baimei atsirasti (χ2=11,62, laisvės laipsniai=4, p<0,05). Jei tėvų gaunamos pajamos yra vidutinės, tai tėvas odontologinės baimės neturi arba ji neišreikšta (p<0,05). Taip pat, buvo palyginta vaikų odontologinė baimė su gaunamomis šeimos pajamomis (χ2=20,47, laisvės laipsniai=2, p<0,001). Gauta, jog yra statistiškai reikšmingas ryšys tarp gaunamų vidutinių pajamų ir maţesnės vaiko odontologinės baimės (p<0,001) bei maţesnių gaunamų pajamų ir didesnės baimės (p<0,01).
3 pav. Pajamų skirstinys
4 paveikslėlyje matome vaikų gydymo institucijų pasiskirstymą – privačių ir valstybinių gydymo įstaigų. Iš 124 vaikų, gydomų privačiose įstaigose, 41 (33 proc.) turi odontologinę baimę, o 83 (67 proc.) – neturi. Iš 96 gydomų valstybinėse gydymo įstaigose, odontologinę baimę turi 49 (51 proc.) vaikai, o jos neturi – 47 (49 proc.) vaikai. Atlikus chi kvadrato testą, nustatyta, jog gydymo įstaiga gali turėti įtakos vaiko odontologinei baimei atsirasti (χ2=7,23, laisvės laipsniai=1, p<0,01). Gauta, jog gydymas privačiose įstaigose gali lemti maţesnę odontologinę baimę (p<0,001).
4 pav. Įstaigų, kuriose gydomi vaikai, pasiskirstymas
21%
76% 3%
Pajamų pasiskirstymas
Maţos pajamos Vidutinės pajamos Didelės pajamos
0 20 40 60 80 100 120 140 Privačios gyd.
26 Pateiktoje lentelėje (ţr. Lentelė Nr. 6) matome vaiko odontologinės baimės priklausomybę nuo laiko, kurį tėvas praleidţia su vaiku per dieną. Atlikus skaičiavimus, galima daryti prielaidą, jog laikas, kurį tėvas praleidţia su vaiku, gali lemti vaiko odontologinę baimę (p<0,01). Gauta, jog, jei tėvas praleidţia su vaiku 3-5h per dieną, vaikas yra linkęs neturėti dantų gydymo baimės. Taip pat, tirta vaiko odontologinės baimės priklausomybė nuo laiko, kurį mama praleidţia per dieną su vaiku, tačiau statistiškai reikšmingų rezultatų negauta.
Lentelė Nr. 6. Vaiko odontologinės baimės priklausomybė nuo laiko, kurį tėvas praleidţia su vaiku per dieną
Vaikas turi odontologinę baimę
Vaikas neturi odontologinės baimės
Tėvas su vaiku praleidţia iki 2h
per dieną 52 (23,6%) 51 (23,2%)
Tėvas su vaiku praleidţia 3-5h
per dieną 33 (15%)* 77 (35%)*
Tėvas su vaiku praleidţia
didţiąją dienos dalį 5 (2,3%) 2 (0,9%)
* χ2=12,02, laisvės laipsniai=2, p<0,01.
Taip pat, tirta vaiko bendrųjų baimių priklausomybė nuo sąlygos, kelintas vaikas šeimoje (ţr. Lentelė Nr. 7). Statistiškai įvertinus, galima teigti, jog, tai, kelintas vaikas šeimoje, gali lemti vaiko bendrąsias baimes (p<0,05). Gauta, jog pirmasis vaikas šeimoje gali būti labiau linkęs turėti bendrųjų baimių.
Lentelė Nr. 7. Vaiko bendrųjų baimių priklausomybė nuo sąlygos, kelintas vaikas šeimoje Vaikas turi bendrųjų baimių Vaikas neturi bendrųjų baimių Pirmasis vaikas šeimoje 56 (25,5%)* 29 (13,1%)*
Antrasis vaikas šeimoje 48 (21,8%) 55 (25%)
Trečiasis ar vėlesnis
vaikas šeimoje 15 (6,8%) 17 (7,8%)
27
Vaikų odontologinės baimės prognozavimas logistinės regresijos metodu
Buvo sudarytas matematinis modelis, leidţiantis pagal nepriklausomų poţymių reikšmes prognozuoti priklausomo kintamojo, t.y. vaikų odontologinės baimės, atsiradimo tikimybę. Logistinės regresijos parametrų įvertinimui buvo naudotas maksimalaus tikėtinumo metodas.
Atsiţvelgiant į aukščiau gautus rezultatus, buvo nuspręsta pasirinkti šiuos nepriklausomus poţymius:
• vaiko amţius;
• tėvų odontologinė baimė; • tėvų bendrosios baimės; • vaiko bendrosios baimės; • gydymo institucija;
• tėvo laikas, praleidţiamas su vaiku; • šeimos pajamos;
• kelintas vaikas šeimoje.
Modeliuojant nustatyta, jog vaikų odontologinės baimės atsiradimui prognozuoti statistiškai reikšmingų poţymių sistema yra šie nepriklausomi poţymiai:
• vaiko bendrosios baimės; • tėvo odontologinė baimė; • šeimos pajamos.
Lentelė Nr. 8. Galimybių turėti odontologinę baimę santykiai, atsiţvelgiant į vaiko bendrąsias baimes, tėvo odontologinę baimę ir šeimos pajamas
Analizuojamieji poţymiai Odontologinė baimė
Vaiko bendrosios baimės: • neturi
• turi
1
1,97 (1,28-2,72)*** Tėvo odontologinė baimė:
• nebijo • šiek tiek bijo • labai bijo 1 1,13 (0,43-1,85)** 1,36 (0,40-2,36)** Šeimos pajamos: • ţemos • vidutinės • aukštos 1 -1,65 (-2,55-(-)0,81)*** 0,29 (-1,65-(-)2,23) ***galimybių santykis statistiškai reikšmingas (p<0,001)
28 Iš lentelėje pateiktų duomenų (ţr. Lentelė Nr. 8) galime daryti išvadas, kad:
1. Turintiems bendrųjų baimių vaikams statistiškai reikšmingai (p<0,001) yra 1,97 karto didesnė tikimybė turėti odontologinę baimę (95 proc. pasikliautinasis intervalas 1,28-2,72).
2. Jei tėvas šiek tiek bijo dantų gydymo, tai statistiškai reikšmingai (p<0,05) jo vaikas turi 1,13 karto didesnę tikimybę turėti odontologinę baimę (95 proc. pasikliautinasis intervalas 0,43-1,85). Jei tėvas labai bijo dantų gydymo, tai statistiškai reikšmingai (p<0,05) jo vaikas turi 1,36 karto didesnę tikimybę turėti odontologinę baimę (95 proc. pasikliautinasis intervalas 0,40-2,36).
3. Gaunamos vidutinės šeimos pajamos statistiškai reikšmingai (p<0,001) 1,65 karto maţina vaiko tikimybę turėti odontologinę baimę (95 proc. pasikliautinasis intervalas -2,55-(-)0,81).
29
REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimas apie dantų gydymo baimę, jos paplitimą, prieţastis, ryšį su socioekonominiais veiksniais Jurbarke atliktas pirmą kartą. Trūko informacijos apie priešmokyklinio amţiaus vaikų ir ką tik pradėjusių lankyti mokyklą vaikų odontologinę baimę. Gydytojui odontologui svarbu ţinoti apie vaiko baimę, ją sukeliančias prieţastis, nes, suprasdamas tai, gydytojas gali imtis papildomų priemonių baimei suvaldyti, kad vaiko gydymas taptų paprastas ir efektyvus.
Tyrimo metu bandyta išsiaiškinti, koks yra Jurbarke gyvenančių vaikų dantų gydymo baimės paplitimas. Gauta, jog baimės paplitimas yra 40,9 ± 6,4 proc. (p<0,01). Kitų šalių atliktuose tyrimuose baimės paplitimas svyruoja labai plačiose ribose. Vienuose tyrimuose teigiama, jog baimės paplitimas svyruoja maţdaug nuo 3 iki 20 proc., o kituose – net iki 43 proc. [3,4,6,10]. Gautiems tokiems skirtingiems rezultatams įtakos turi tyrimų imčių dydţių, rasių, kultūrų skirtumai, taip pat tyrimų metodikų skirtumai, naudotos skirtingos skalės (Korah dantų gydymo baimės skalė, modifikuota dantų gydymo baimės skalė, trumpasis dantų gydymo baimės klausimynas) ir kitos ypatybės [3,4,6,10,12].
Darbe vaikų odontologinei baimei įvertinti naudota standartizuota Vaikų baimės tyrimo skalė – dantų gydymo baimės poskalė. Joje tėvai ţymėjo vaiko baimės lygį tam tikram veiksniui skaičiais nuo vieno iki penkių. Įvertintas kiekvienas veiksnys atskirai ir ištirta, ko vaikai bijo labiausiai, o ko – maţiausiai. Suţinota, jog vaikai labiausiai bijo adatos dūrio ir danties gręţimo, o maţiausiai – odontologo ţiūrėjimo į vaiką. Panašius rezultatus gavo ir J.P. Beena, Alshoraim, kurių atliktuose tyrimuose vaikai labiausiai bijojo injekcijų, danties gręţimo ir odontologo raminimo [11,12].
Tyrime pasirinkti penkiamečiai vaikai, kurie dar nelanko mokyklos, nėra socializuoti, gyvena „fantazijų“ pasaulyje ir gydymą supranta kaip bausmę, taip pat septynmečiai, kurie lanko mokyklą, yra socializuoti, supranta gydymo prasmę ir gydymą priima noriai [4]. Išsiaiškinta, jog statistiškai reikšmingai (p<0,01) penkiamečiai yra 1,2 karto labiau bijantys dantų gydymo nei septynmečiai. Kitų autorių atliktuose tęstiniuose tyrimuose taip pat teigiama, jog maţesni vaikai yra labiau bijantys dantų gydymo nei vyresni [5,6]. Ir nors pakartojus tyrimus, dantų gydymo baimės paplitimas buvo neţymiai padidėjęs, tačiau dauguma vaikų, kurie teigė turintys baimę esant maţesnio amţiaus, daugiau nebebijojo sulaukę vyresnio amţiaus. Padidėjęs paplitimas gali būti sąlygojamas vaikų, kurie baimę gydytis dantis įgijo esant vyresnio amţiaus [4,5,6]. Kari Rantavuori gavo rezultatus, kuriuose dvylikos ir penkiolikos metų vaikai buvo labiau bijantys dantų gydymo nei maţesni. Tai gali lemti, jog maţesnių vaikų tarpe daugiau vaikų dar nėra patyrę dantų gydymo ir neţino, ką tai reiškia [7].
Atliktame darbe įvertintas vaikų bei tėvų odontologinės bei bendrųjų baimių tarpusavio ryšys. Išsiaiškinta, kad statistiškai reikšmingai tėvų ir vaikų baimės yra susijusios. Taip pat,
30 palygintos vaikų odontologinė ir bendrosios baimės. Gauta, jog statistiškai reikšmingai (p<0,001) vaikų odontologinė ir bendrosios baimės yra susijusios. Klingberg G. atliktoje literatūros apţvalgoje taip pat išsiaiškino, kad vaiko odontologinė ir bendrosios baimės yra susijusios. Jei vaikas turi bendrųjų baimių, tai yra tikimybė, kad jis turės ir odontologinę baimę bei atvirkščiai [3]. Tėvų ir vaikų odontologinės baimės ryšį ištyrė ir tokius pačius rezultatus gavo Anka Coric su bendraautoriais [14]. Jų atliktame tyrime buvo naudota Korah dantų gydymo baimės ir nerimo tyrimo skalė bei šiame tyrime naudota Vaikų baimės tyrimo skalė – dantų gydymo baimės poskalė. Nustatyta, jog mamos ir vaiko odontologinės baimės stipriai teigiamai koreliuojančios (p<0,001) , o tėvo ir vaiko – susijusios maţiau, bet statistiškai reikšmingai (p<0,05) [14].
Bandyta ištirti vaiko elgesį odontologiniame kabinete. Tam naudota Frankl elgesio skalė. Iš gautų duomenų, matome, kad daugiausiai vaikų atitinka „teigiamą“ arba „visiškai teigiamą“ elgesio punktą (80,4 proc.). Tokie rezultatai gali būti siejami su vaiko nedrąsumu ir baime svetimiems ţmonėms, todėl jausdamiesi nedrąsiai bei bijodami, jie klauso odontologo nurodymų, elgiasi atsargiai, bendrauja, atsako į klausimus, priima gydymą. Taip pat, bandyta išsiaiškinti „neigiamo“ ir „visiškai neigiamo“ elgesio prieţastys. Daugiausia atsakyta, jog vaikų odontologinė baimė atsirado dėl blogos ankstesnės patirties ir kreipimosi pas odontologą dėl danties skausmo. Panašūs rezultatai gauti ir Arun Sharma ir bendraautorių atliktame tyrime. Jame teigiama, jog 68,4 proc. vaikų atitinka „teigiamą“ elgesio punktą ir tik 31,5 proc. – „neigiamą“ elgesio punktą. Gauta, jog neigiamo elgesio prieţastimi gali būti vizitas pas odontologą dėl danties skausmo (p<0,01) [9].
Darbe tirtas gaunamų šeimos pajamų bei gydymo įstaigų pasirinkimo (valstybinių ir privačių) ryšys su vaikų odontologine baime. Atlikus statistinę analizę, išsiaiškinta, jog gaunamos vidutinės pajamos statistiškai reikšmingai (p<0,01) susijusios su maţesne vaiko odontologine baime. Tai galima sieti su gydymo įstaigos pasirinkimu, nes gydymasis privačiose įstaigose statistiškai reikšmingai (p<0,01) gali lemti maţesnę odontologinę baimę. Todėl galima teigti, jog šie du veiksniai gali būti priklausomi vienas nuo kito. Gaunamos pajamos lemia gydymo įstaigos pasirinkimą. Kuomet tėvai gauna vidutines ar aukštas pajamas, jie renkasi privačių gydymo įstaigų paslaugas, kuriose vaiko gydymui yra skiriamas ilgesnis laiko tarpas, todėl gydytojas turi laiko susidraugauti su vaiku, suprasti jo pasaulį ir galbūt sumaţinti baimę. Taip pat, privačiose įstaigose skiriasi aplinka. Čia nėra blankių sienų, daug ligonių, besiskundţiančių savo sveikata. Be to, gydytojas rengiasi spalvota ir ryškia apranga, daţnai kabinete leidţia vaikui klausytis jo mėgstamos muzikos taip sukurdamas jaukią atmosferą. Atlikta nemaţai tyrimų, kuriuose tirta, kokios spalvos vaikui priimtinos ir malonios, kokios odontologo aprangos malonesnės vaiko akiai. N. Umamaheshwari ir bendraautoriai ištyrė, jog vaikai geriausiai priima geltoną (44 proc.) ir mėlyną (32,67 proc.) spalvas, o blogiausiai – juodą (56,67 proc.) ir raudoną (42,67 proc.). Rezultatai statistiškai reikšmingi (p<0,001) [15]. A. Asokan ir bendraautoriai atliko mokslinį darbą, kuriame
31 tyrė vaikų dantų gydymo baimės paplitimą bei odontologo aprangos priimtinumą vaikų tarpe. Iš 62 proc. bijančių dantų gydymo vaikų , net 69,9 proc. pirmenybę teikė spalvotoms aprangoms [16].
Bandyta išsiaiškinti ryšį tarp vaiko odontologinės baimės atsiradimo ir laiko, kurį tėvai praleidţia per dieną su vaiku. Gauti statistiškai reikšmingi (p<0,01) rezultatai, kai tėvas su vaiku praleidţia 3-5h per dieną. Tuomet vaikas yra maţiau bijantis dantų gydymo. Galima daryti prielaidą, jog tėvo dėmesys vaikui ir praleidţiamas laikas kartu uţsiimant kokia nors veikla gali maţinti vaiko odontologinę baimę. Pagal visuomenės nustatytus standartus, tėvas yra šeimos „galva“. Vaikas, sekdamas tėvo pėdomis ir ţavėdamasis jo drąsa, stengiasi būti panašus, elgiasi drąsiai. Taip gali būti maţinama baimė. Galima manyti, kad tėvams praleidţiant pakankamai laiko su vaiku, jis yra stabilesnis ir maţiau bijantis. Atlikta keletas tyrimų, kuriuose ištirta, jog svarbu, kad vaikas būtų auginamas abiejų tėvų, nes tuomet vaiko burnos higiena yra geresnė, o ši yra stipriai susijusi su dantų gydymo baime [17,18].
Taip pat, tirtas ryšys tarp vaiko bendrųjų baimių ir sąlygos, kelintas vaikas šeimoje. Gautas statistiškai reikšmingas (p<0,01) poţymis, kad pirmasis vaikas šeimoje gali būti labiau linkęs turėti bendrųjų baimių. Mokslinėje literatūroje randama įvairių nuomonių ir teiginių, jog vėlesnis vaikas yra labiau bijantis, nes jį gąsdina vyresni broliai ir seserys. Tačiau šiame tyrime gauti priešingi rezultatai. Tai galima paaiškinti tuo, jog pirmasis vaikas šeimoje nėra susidūręs su gydytoju ir neţino, kas jo laukia, jaučiasi bejėgiškas ir silpnas, todėl labai bijo vizito pas gydytoją. De Paula ir bendraautoriai atliktame tyrime rado ryšį tarp vaikų skaičiaus šeimoje ir blogesnės burnos bei dantų būklės, kuri siejama su dantų gydymosi baime, o ši – su bendrosiomis vaiko baimėmis. Teigiama, jog vaikų burnos sveikata, kurie turi du ar daugiau brolių ir seserų, yra blogesnė nei tų, kurie neturi ar turi vieną brolį/seserį [17].
Autoriui interesų konflikto nekilo.
Padėka
Baigiamojo magistrinio darbo vadovei doc. dr. Eglei Bendoraitienei.
Jurbarko vaikų lopšelio – darţelio „Nykštukas“ direktorei Irenai Bertulienei.
Jurbarko Vytauto Didţiojo pagrindinės mokyklos direktoriui Viljamui Bakšiui.
Jurbarko „Ąţuoliuko“ mokyklos direktorei Nijolei Giedrutei Blaţaitienei.
32
IŠVADOS
1. Nustatytas Jurbarke gyvenančių penkiamečių ir septynmečių vaikų dantų gydymo baimės paplitimas – 40,9 ± 6,4 proc.
2. Dantų gydymo baimės atsiradimo prieţastys yra daugiakomponentės. Neigiamo elgesio odontologiniame kabinete, kuris yra susijęs su dantų gydymo baime, ištirtos pagrindinės prieţastys: bloga ankstesnė vaiko odontologinė patirtis(šiurkštus gydytojo elgesys, neprofesionalus gydymas) ir lankymasis pas odontologą dėl danties skausmo (67,37 proc. iš atsakiusiųjų, kad jų vaikas elgiasi neigiamai).
3. Rastas statistiškai reikšmingas ryšys vaikų amţiaus grupėse – penkiamečiai labiau bijo dantų gydymo nei septynmečiai, taip pat nustatyta, jog vaikų odontologinė ir bendrosios baimės yra susijusios su tėvų. Gaunamos vidutinės pajamos maţina vaiko odontologinę baimę, o ţemos pajamos – didina. Taip pat, gydymo įstaiga turi įtakos odontologinei baimei atsirasti: tie, kurie gydosi privačiose gydymo įstaigose, yra maţiau bijantys, o tie, kurie gydosi valstybinėse – labiau bijo dantų gydymo. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp vaiko odontologinės baimės ir laiko, kurį tėvas praleidţia su vaiku per dieną (kuomet tėvas praleidţia 3-5h, vaikas maţiau bijo). Taip pat, išsiaiškinta, jog pirmasis vaikas šeimoje yra labiau linkęs turėti bendrųjų baimių.
33
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Gydytojams rekomenduojama gilinti ţinias apie vaikų psichologijos aspektus, nes kai kuriais atvejais yra nepakankama gydytojo kompetencija bendrauti su vaiku, kuri sukelia jo gydymo baimę.
2. Patartina gydant vaikus naudoti metodiką „Sakyk, rodyk, daryk“, nes vaikas suprasti gydymo prasmę ir ją priimti gali tik matydamas ir suprasdamas, kodėl atliekamos tam tikros procedūros. Tai gali sumaţinti baimę arba apsaugoti vaiką nuo jos atsiradimo.
3. Svarbu nustatyti vaiko elgesio tipą, pagal kurį gydytojas gali spręsti apie vaiko esamas baimes ir, pasirenkant atitinkamas priemones, jas sumaţinti arba panaikinti.
4. Visuomet reikia surinkti kuo išsamesnę anamnezę, nes iš jos galima spręsti, jog vaikas gali būti linkęs į baimes. Pavyzdţiui, daţnai sergantis vaikas yra nuolat gydomas, patiria daugiau streso gydymo įstaigose, taip pat gali būti, jog vaikas gydomas net leidţiamaisiais vaistais (pagal šį ir kitus tyrimus, vaikai labiausiai bijo injekcijų), todėl yra didesnė tikimybė, kad jis turės dantų gydymo baimę.
5. Svarbu išsiaiškinti baimę sukeliančius veiksnius ir jų vengti.
6. Kadangi vaikų ir tėvų baimės yra susijusios, svarbu atpaţinti dantų gydymo bijančius tėvus ir bandyti pakeisti jų poţiūrį. Taip pat, reikia paaiškinti tėvams jų svarbą vaiko ugdymo procese ir siekti bendradarbiavimo, palaikymo, darbo su vaiku namuose, formuojant teigiamą poţiūrį į gydytoją ir į gydymą.
7. Svarbiausia, tėvams reikia akcentuoti burnos higienos svarbą ir apmokyti juos bei vaikus taisyklingai valytis dantis, nes tai yra pagrindinė priemonė dantų ir burnos ligų profilaktikai.
8. Pirmasis vizitas pas gydytoją turi būti ţaismingas, spalvingas. Gydytojas turėtų susidraugauti su vaiku, suprasti jo pasaulį ir tik tada pradėti gydymą.
