Augustė Danilkevičiūtė
V kursas, 1 grupė
ORTODONTINIŲ ANOMALIJŲ REIKŠMĖ SU BURNOS
SVEIKATA SUSIJUSIAI 10-16 METŲ VAIKŲ GYVENIMO
KOKYBEI: SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
Asist. Aistė Kavaliauskienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
ORTODONTIJOS KLINIKA
ORTODONTINIŲ ANOMALIJŲ REIKŠMĖ SU BURNOS SVEIKATA SUSIJUSIAI 10-16 METŲ VAIKŲ GYVENIMO KOKYBEI: SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko magistrantas
... (parašas) Augustė Danilkevičiūtė, Vk. 1gr. (vardas pavardė, kursas, grupė) 2018m. balandžio 30d.
(mėnuo, diena)
Darbo vadovas
... (parašas) Asist. Aistė Kavaliauskienė
(mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 2018 m. balandžio 30d.
(mėnuo, diena)
3
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO
MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas:... Recenzentas:...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas) Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota
problema, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0 8
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)
0,4 0,2 0
9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?
0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai;
paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?
0,4 0,1 0
11
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas
sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?
4 12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai,
intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
0,4 0,2 0
13
Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?
0,4 0,2 0
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo
panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0 16 Duomenų sisteminimas bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų,
pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo
laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0 20 Rezultatų aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir
nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos trūkumai? 0,6 0,3 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų
interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius?
0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama
medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas
sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
27
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai
cituojami literatūros šaltiniai?
5 28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui?
0,2 0,1 0
29
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0 31 Praktinės
rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės
rekomendacijos ir ar jos susijusios su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
32
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)?
+1 +0,5 0
33
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo
-1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo
-0,5 balo
40 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.
)
41
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo
-0,5 balo 42 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar
yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo
-0,5 balo
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo
-0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo
-0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):
6
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
7 Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ... 9
SUMMARY ... 10
PAGRINDINĖS SANTRUMPOS ... 11
ĮVADAS ... 12
1 STRAIPSNIŲ PAIEŠKOS METODAI, STRATEGIJA IR ATRANKOS KRITERIJAI
... 15
1.1 Paieškos metodai ... 15
1.2 Atrankos kriterijai ... 15
1.3 Straipsnių kokybės vertinimas ... 16
2 DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 19
3 REZULTATŲ APTARIMAS ... 35
IŠVADOS ... 39
Ortodontinių anomalijų reikšmė su burnos sveikata susijusiai 10-16 metų vaikų
gyvenimo kokybei: sisteminė literatūros apžvalga
SANTRAUKA
Problemos aktualumas: Lietuvoje ortodontinių anomalijų paplitimas tarp 7-15 metų moksleivių
siekia 84,6 procentus [2]. Amerikos ortodontų asociacija rekomenduoja pirmąjį kartą pas ortodontą apsilankyti iki vaikui sulaukiant septynerių, tačiau šis vizitas dažnai atliekamas vaikui sulaukus ankstyvos paauglystės (10-12 metų) ar vėlesniu laikotarpiu, kai pieninį sąkandį keičia mišrus, o šį - nuolatinis. 10-16 metų – tai brendimo ir didžiausių fizinių bei emocinių pokyčių metas [31]. Norint sėkmingo ortodontinio gydymo svarbu ne tik gerai išmanyti gydymo metodikas, bet ir suvokti, ką šio amžiaus asmenims reiškia ortodontinė anomalija ir kaip ji daro įtaką jų gyvenimo kokybei.
Darbo tikslas: atlikti literatūros apžvalgą ir, remiantis mokslinės literatūros duomenimis, įvertinti,
kokią įtaką ortodontinės anomalijos daro 10-16 metų vaikų gyvenimo kokybei, susijusiai su burnos sveikata.
Medžiaga ir metodai: mokslinių strapsnių paieška vykdyta Medline/PubMed elektroninėje
duomenų bazėje 2017 metų lapkričio – 2018 metų vasario mėnesiais remiantis PRISMA reikalavimais ir nustatytais atrankos kriterijais.
Rezultatai: į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukti aštuoni straipsniai, atitinkantys atrankos
kriterijus. Statistiškai reikšmingą ryšį tarp didelio ortodontinio gydymo reikalingumo ir suprastėjusios gyvenimo kokybės, susijusios su burnos sveikata, rado šeši tyrimai iš aštuonių. Didžiausia sąsaja rasta tarp aukštesnių IOTN (angl. Index of Orthodontic Treatment Need) indekso rezultatų, nurodančių didesnį ortodontinio gydymo reikalingumą, bei padidėjusių CPQ (angl. Children Perception Questionnaire) apklausos emocinės gerovės bei socialinės gerovės skilčių rezultatų, indikuojančių prastesnę tiriamojo emocinę bei socialinę gerovę. Ines Ghijselings [28] ir Ling Sun [23] tyrimuose nurodo, kad sąkandžio anomalija daro didesnę įtaką mergaičių gyvenimo kokybei.
Išvados: Visos analizuotos publikacijos, išskyrus dvi, rado statistiškai reikšmingą ryšį tarp didelio
ortodontinio gydymo reikalingumo, įvertinto IOTN indeksu, ir su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės. Ortodontinė anomalija didžiausią įtaką daro emocinei bei socialinei vaiko gerovei.
The impact of malocclusion on 10-16-year-old adolescents' Oral Health Related
Quality of Life: a systematic review
SUMMARY
Relevance of the problem: the prevalence of malocclusion among 7-15-year-old schoolchildren in
Lithuania is up to 84,6 percent [2]. American Association of Orthodontists recommends that the first child's appointment to orthodontist should be no later than age of 7. However it is common to make this first visit at the age of 10-12 when permanent teeth changes the temporary ones or even later. At the age of 10-16 years people are the most vulnerable as the time of the biggest physical and emotional changes is happening [31]. Therefore it is essential to perceive the meaning of malocclusion to this group of adolescents and understand malocclusion's impact on their oral health related quality of life (OHRQoL) in order to achieve the best results of treatment. The aim of the
work: to make a systematic review and evaluate the impact of malocclusion on 10-16-year-old
children's OHRQoL.
Material and methods: relevant studies were identified in Medline/PubMed electronic database
using PRISMA requirements and established selection criterias. The search was conducted in November 2017 and repeated in February 2018.
Results: eight studies that satisfied the selection criterias were included in this systematic review.
Statistically significant connection between definite orthodontic treatment need and decreased OHRQoL was found in six out of eight studies. The ultimate connection was found between higher IOTN (Index of Orthodontic Treatment Need) results and higher CPQ (Children Perception Questionnaire) Emotional well-being (EWB) and Social well-being (SWB) domains' results. Ines Ghijselings [28] and Ling Sun [23] found out that malocclusion has more significant impact on girls' OHRQoL.
Conclusions: six out of eight studies found a statistically significant connection between
orthodontic treatment need and reduced OHRQoL. Malocclusion's impact on Social well-being and Emotional well being is the most significant.
11
PAGRINDINĖS SANTRUMPOS
OHRQoL – su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė (angl. Oral Health Realted Quality of Life)
CPQ – vaiko suvokimo klausimynas (angl. Child Perception Questionnaire) EWB – emocinė gerovė (angl. Emotional well-being)
SWB – socialinė gerovė (angl. Social well-being) OS – burnos simptomai (angl. Oral symptoms)
FL – funkciniai apribojimai (angl. Functional limitations (angl. Functional limitations)
IOTN indeksas – ortodontinio gydymo reikalingumo indeksas (angl. Index of Orthodontic Treatment Need)
DHC – dentalinis IOTN indekso komponentas (angl. Dental Health Component) AC – esteninis IOTN indekso komponentas (angl. Aesthetic Component)
EAC – egzaminuotojo įvertintas estetinis komponentas (angl. Examiner Aesthetic Component) CAC – tiriamojo įvertintas estetinis komponentas (angl. Self-perceived Aesthetic Component)
12
ĮVADAS
Ortodontinių anomalijų paplitimas įvairiose pasaulio šalyse skiriasi dėl skirtingų tyrimo metodikų, skirtingo pacientų amžiaus bei skaičiaus, socioekonominės padėties bei nevienodo taisyklingo sąkandžio apibrėžimo [1]. Europos šalyse ortodontinių anomalijų paplitimas svyruoja nuo 57 iki 77,1 procento. Lietuvoje atliktų epidemiologinių tyrimų rezultatai taip pat įvairūs: nustatytas ortodontinių anomalijų paplitimas tarp 10-17 metų moksleivių varijuoja nuo 61,7 iki 84,6 procentų [1, 2].
Kaip apibrėžia Pasaulio sveikatos organizacija, sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas. Burnos sveikata – tai vienas iš žmogaus gyvenimo kokybės komponentų, kuriam neigiamos įtakos gali turėti tokie veiksniai kaip ėduonis, gingivitas ar periodontitas bei sąkandžio anomalijos. Pastarosios galimai turi tvirtesnę ir ilgiau išliekančią sąsają su gyvenimo kokybe, susijusia su burnos sveikata (angl. Oral health related quality of life, OHRQoL) dėl asociacijų su galimai suprastėjusia kramtymo ir kalbos funkcija [3, 4]. Ortodontinės anomalijos daro neigiamą įtaką ne tik estetikai ir kramtymo bei kalbos funkcijoms, bet neigiamai veikia ir žmogaus psichologiją bei aspektus, susijusius su socializacija [5, 6].
Su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė – tai multidimensinė sąvoka, atspindinti žmogaus komfortiškumą valgymo, miego, socialinio bendravimo metu, jo savigarbą ir pasitenkinimą savo burnos sveikata. OHRQoL yra susijusi su funkciniais, psichologiniais, socialiniais faktoriais bei patiriamu skausmu ar diskomfortu. Ši sąvoka literatūroje pasirodė apie 1980 metus. Iki to laiko buvo manyta, kad burnos sveikata turi įtakos tik estetikai, bet ne bendrai žmogaus sveikatai bei socialiniam jo gyvenimui [7]. Ortodontijoje OHRQoL sąvoka pradėta vartoti norint išsiaiškinti, kokią reikšmę ortodontinės anomalijos daro žmogaus kasdieniam gyvenimui, t.y. gauti subjektyvios informacijos. Tai ypač svarbu šiuolaikinėje odontologijoje, kuomet paciento autonomija keičia paternalistinį medicinos modelį [8]. Šio rodiklio vertinimas suteikia svarbios informacijos nustatant atskirų individų ar populiacijos ortodontinio gydymo reikalingumą ir sudarant gydymo planą [9].
Ortodontinis gydymas dažnai pradedamas ankstyvoje paauglystėje, kuomet sąkandis iš mišraus pereina į ankstyvą nuolatinį. Šiuo gyvenimo laikotarpiu asmuo pradeda vertinti savo išvaizdą kaip svarbų gyvenimo kokybės rodiklį ir gali pareikšti savarankišką nuomonę apie gydymo reikalingumą. Vienas iš būdų subjektyviai paciento nuomonei sužinoti – OHRQoL vertinimas anketuojant pacientą. Viena iš pirmųjų anketų, sudarytų vaikų ir paauglių OHRQoL vertinimui, - Oral Health Impact Profile-14 (OHIP-14) (Slade, 1997). 2002 metais sukurta Child Perception Questionnaire (CPQ), už poros metų - Child Oral Impact of Daily Performances
13 (OIDP). Visos apklausos tarpusavyje panašios, tačiau turi ir skirtumų: vienose akcentuojamas ortodontinės anomalijos sunkumas, kitose – dažnumas, trečios į apklausas įtraukia jaunųjų pacientų tėvus [10].
CPQ11–14 – tai anketa, skirta 11-14 metų asmenų OHRQoL vertinti. Anketą sudaro 37 klausimai, sugrupuoti į keturias pagrindines grupes: burnos ertmėje jaučiami simptomai (angl. Oral symptoms, OS) (n=6), funkciniai apribojimai (angl. Functional limitations, FL) (n=9), emocinė gerovė (angl. Emotional well-being, EWB) (n=9) ir socialinė gerovė (angl. Social well-being, SWB) (n=13). Atsakymuose prašoma nurodyti, kaip dažnai per pastaruosius 3 mėnesius buvo jaučiama tam tikra būklė, pažymint vieną iš penkių atsakymų variantų, kai: „niekada“ = 0, „vieną/du kartus“ = 1, „kartais“ = 2, „dažnai” = 3 ir „kasdien/beveik kasdien“ = 4. Įvairių tyrimų nustatyta, kad ši anketa yra galiojanti ir patikima (angl. validity and reliability) [9, 12, 13, 14]. Vertinant rezultatus, gauti balai sumuojami. Kuo didesnis balas gaunamas, tuo prastesnė yra tiriamojo su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė.
Objektyviam paciento sąkandžio įvertinimui Europoje ir Amerikoje vienas iš dažniausiai naudojamų indeksų yra ortodontinio gydymo reikalingumo indeksas (angl. Index of Orthodontic Treatment Need, IOTN) [4]. Šis indeksas yra pripažintas kaip galiojantis ir patikimas. Jis apibrėžia specifines ir aiškias ortodontinio gydymo reikalingumo kategorijas, yra pripažintas ir naudojamas tarptautiniu mastu, pasižymi objektyvumu, o skirtingose populiacijose gautus duomenis galima lyginti tarpusavyje [16].
Norint išsiaiškinti ortodontinių anomalijų įtaką OHRQoL, atlikta nemažai studijų, tačiau jų rezultatai kontraversiški: vienose jų randamas ryšys tarp ortodontinio gydymo reikalingumo ir su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės [18], kitose ryšys nežymus arba jo išvis nėra [19, 13]. 2015 metais Lillemor Dimberg European Journal of Orthodontics spausdintoje sisteminėje apžvalgoje [15] apžvelgti šeši tyrimai ir prieita prie išvados, kad ortodontinė anomalija, ypač estetinėje zonoje, turi neigiamos įtakos vaikų bei paauglių OHRQoL, ypač emocinei bei socialinei gerovei. 2016 metais Clinical Oral Investigations spausdintoje Lea Kragt ir bendraautorių sisteminėje apžvalgoje [10] prieita prie išvados, kad ortodontinės anomalijos daro nedidelį poveikį OHRQoL. Į minėtą apžvalgą buvo įtraukti visi iki 2015 metų rugsėjo mėnesio spausdinti straipsniai, nagrinėjantys ortodontinių anomalijų įtaką OHRQoL asmenims iki 18 metų. Todėl remiantis šia apžvalga negalime teigti, jog nėra statistiškai reikšmingo ryšio tarp šių rodiklių vaikams ir paaugliams, kurių amžius – 10-16 metų. Norint išsiaiškinti, kokią įtaką ortodontinės anomalijos turi šios amžiaus grupės vaikams ir paaugliams, šioje apžvalgoje bus nagrinėjami pastarųjų 5 metų moksliniai tyrimai minima tema.
14 Darbo tikslas: atlikti sisteminę literatūros apžvalgą ir, remiantis mokslinės literatūros duomenimis, įvertinti, kokią įtaką ortodontinės anomalijos daro 10-16 metų vaikų gyvenimo kokybei, susijusiai su burnos sveikata.
Darbo uždaviniai:
1. Apibrėžti sąvoką „su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė“.
2. Išanalizuoti pastarųjų penkerių metų mokslinius straipsnius, tiriančius ortodontinių anomalijų įtaką su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei.
3. Įvertinti gautus duomenis ir atlikti jų palyginimąją analizę; apibrėžti amžiaus bei lyties įtaką rezultatams.
15
1. STRAIPSNIŲ PAIEŠKOS METODAI, STRATEGIJA IR ATRANKOS
KRITERIJAI
1.1 Paieškos metodai
Ši sisteminė mokslinės literatūros apžvalga parengta remiantis PRISMA reikalavimais [17]. Literatūros paieška atlikta Medline/PubMed elektroninėje duomenų bazėje. Atranka pradėta vykdyti 2017 metų lapkričio mėnesį. Paskutinį kartą straipsnių paieška atlikta 2018 metų vasario mėnesį. Mokslinių publikacijų paieškoje vartota raktažodžių „malocclusion“ ir „oral health related quality of life“ kombinacija. Kadangi tiriamųjų amžius ne visuomet nurodomas mokslinės publikacijos pavadinime, jis nebuvo įtrauktas į paieškos raktažodžių lauką. Straipsnių paiešką ir atranką atliko vienas nepriklausomas tyrėjas. Norint išvengti klaidų, tokių kaip tinkamų straipsnių praleidimas ir neįtraukimas į apžvalgą, atranka vykdyta du kartus. Straipsnių atranka vykdyta dviem etapais: visų pirma vykdyta publikacijų atranka pagal pavadinimą ir, atlikus šį žingsnį, nagrinėtos atrinktų publikacijų santraukos pagal toliau nurodytus atrankos kriterijus. Remiantis šiais kriterijais antro etapo metu perskaitytas pilnas atrinktų publikacijų tekstas ir išskirti kriterijus atitinkantys straipsniai, kurie įtraukti į literatūros apžvalgą.
1.2 Atrankos kriterijai
Atrankos kriterijai mokslinėms publikacijoms, kurios buvo įtrauktos į šią sisteminę literatūros
apžvalgą:
1. Publikacijos tipas – klinikinis tyrimas; 2. Tiriamųjų amžius – 10-16 metų;
3. Tiriamieji – sveiki pacientai, neturintys įgimtų patologijų, tokių kaip įvairūs sindromai (pvz.: Pierre-Robin sindromas), gomurio ir/ar alveolinės ataugos ir/ar lūpos nesuaugimai; 4. Tiriamiesiems netaikytas ortodontinis gydymas;
5. Objektyvus sąkandžio vertinimas atliktas panaudojant IOTN indeksą; 6. OHRQoL vertinta CPQ apklausa;
7. Publikacija parašyta anglų kalba.
Atmetimo kriterijai, kuriais remiantis publikacija nebuvo įtraukta į šią sisteminę literatūros apžvalgą:
16 1. Publikacijos tipas – ne klinikinis tyrimas (mokslinės literatūros apžvalga, konferencinis tyrimas (angl. Conference proceeding), nepublikuotos studijos) ar atvejo analizė (angl. Case report);
2. Netinkamas tiriamųjų amžius (mažiau negu 10 ar daugiau nei 16 metų);
3. Tiriamiesiems taikytas ortodontinis gydymas ir vertinimas atliktas gydymo metu ar po jo; 4. Objektyvus tyrimas atliktas naudojant ne IOTN indeksą (pvz.: ICON (angl. Index of
complexity, outcome and need), DAI (angl. Dental Aesthetic Index)); 5. OHRQoL vertinta naudojant ne CPQ apklausą (pvz.: OHIP, OIDP); 6. Publikacija senesnė nei 2011 metų liepos mėnesio;
7. Publikacija ne anglų kalba.
Į Medline/PubMed elektroninės duomenų bazės paieškos lauką įvedus minėtus raktažodžius, rasti 239 straipsniai (219 – pilno teksto). Iš jų 169 atmesti dėl su nagrinėjama tema nesusijusio pavadinimo, netinkamo tiriamųjų amžiaus ar netinkamos publikavimo datos (senesni nei 2011 metų liepos mėnesio), taip pat atmesti nepilno teksto straipsniai. Iš likusių 70 straipsnių atrankos kriterijus atitiko 8 publikacijos, kurios įtrauktos į sisteminę apžvalgą [23, 4, 24, 25, 26, 27, 28, 29]. Mokslinių publikacijų atrankos etapai bei jų rezultatai pavaizduoti 1 pav. Atrinktų publikacijų svarbiausių duomenų lentelė (lentelė Nr. 7) sudaryta pagal PICOS metodą, kai P simbolizuoja populiaciją (angl. Population), I – intervenciją (angl. Intervention), C – intervencijos palyginimą (angl. Comparison), O – rezultatus (angl. Outcome) ir S – studijos tipą (angl. Study design). Į lentelę įtraukti ir kiti aktualūs duomenys, tokie kaip pagrindinis publikacijos autorius, publikavimo metai, šalis, kurioje atliktas tyrimas, tyrimo metodai.
1.3 Straipsnių kokybės vertinimas
Įtrauktų publikacijų metodologinė kokybė vertinta remiantis GRADE sistema [22], kuri buvo pritaikyta 2015 metais Lillemor Dimberg su bendraautoriais atliktoje sisteminėje apžvalgoje [15]. Remiantis šios sisteminės apžvalgos metodologinės kokybės vertinimo sistema, sudaryti kokybės vertinimo kriterijai, pagal kuriuos publikacija priskirta aukštam, vidutiniam ar žemam kokybės lygiui. Tam, kad straipsnis būtų priskirtas aukštam lygiui, jis turi atitikti šiuos kriterijus: pakankami duomenys; tiriamųjų išskyrimas į grupes pagal lytį; tiriamųjų iškritimas iš tyrimo dėl tam tikrų priežasčių ne didesnis nei 30 procentų; papildomų veiksnių, tokių kaip socioekonominė padėtis ir ėduonis, galinčių turėti įtakos OHRQoL, vertinimas. Jeigu straipsnis neatitinka bent vieno iš aukščiau išvardintų kriterijų, jis priskiriamas vidutiniam metodologinės kokybės lygiui. Lygmuo taip pat žeminamas, jei tyrimas turi apribojimų, dizaino trūkumų, yra šališkas. Jeigu studijoje nėra
17 vertintas ėduonis, tyrimo eigoje prarasta daugiau nei 30 procentų tiriamųjų ir/arba nėra paaiškinta, kodėl tiriamieji buvo pašalinti iš tyrimo, publikacija priskiriama žemam kokybės lygiui. Aukščiausiam lygiui keliamus kriterijus atitiko penki straipsniai [23, 4, 24, 26, 27]. Vidutiniam lygiui priskirti du straipsniai, kuriuose nebuvo vertintas ėduonis ir socioekonominė tiriamųjų padėtis [28, 29]. Žemiausiam lygiui priskirtas vienas straipsnis [25]. Šioje studijoje nebuvo vertintas ėduonis, socioekonominė šeimos padėtis, nenurodyta, kiek tiriamųjų atsitiktiniu būdu atrinkta prieš neatitinkančių atrankos kriterijų dalyvių pašalinimą.
18 1 pav. Publikacijų paieškos metodika ir atrankos kriterijai
Paieškos duomenų bazėje (PubMed) metu identifikuoti įrašai
(n=239)
Straipsniai, įtraukti pagal pavadinimą (n=70)
Neįtraukti straipsniai (n=169):
Netinkama tema;
Dublikatai, nepilnas tekstas;
Netinkamas tiriamųjų amžius;
Senesni nei 2012m. 12mėn.
Straipsniai, įtraukti pagal santrauką (n=14)
Neįtraukti straipsniai (n=56):
Netinkamas tiriamųjų amžius (n=21);
Netinkami tyrimo metodai (n=27);
Tyrime nevertintas sąkandis (n=2);
Tyrime nevertinta OHRQoL (n=3);
Sisteminė apžvalga (n=1);
Tyrimas atliktas po
ortodontinio gydymo (n=2).
Straipsniai, įtraukti perskaičius visą tekstą (n=8)
Neįtraukti straipsniai (n=6):
Netinkamas tiriamųjų amžius (n=1);
Netinkami tyrimo metodai (n=2); Neatitinka nagrinėjamos temos (n=2). ID EN T IF IK AV IMAS AT R AN KA T INK AMU MAS ĮTRA UK T I
19
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
Iš 239 straipsnių, rastų pirminės paieškos metu, remiantis atrankos kriterijais, pateiktais pirmajame skyriuje, į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukti 8 straipsniai. 169 publikacijos atmestos dėl netinkamo pavadinimo, 20 iš jų – nepilno teksto. Perskaičius santrumpą atmesti dar 56 straipsniai, iš kurių 27 – dėl netinkamų tyrimo metodų, t.y. objektyviam paciento ištyrimui panaudotas ne IOTN indeksas arba tik estetinis jo komponentas, o OHRQoL vertinta ne CPQ apklausa. Iš likusių 14 straipsnių visus atrankos kriterijus atitiko 8 publikacijos. Kiekvieno etapo metu atmestų straipsnių skaičius bei atmetimo priežastys pateiktos schemoje (1 pav.).
Keturi iš aštuonių tyrimų atlikti Azijoje – Honkonge [23, 24], Indijoje [25] bei Mongolijoje [4]. Likę keturi tyrimai įgyvendinti Europoje – Švedijoje [26], Jungtinėje Karalystėje [27] ir Belgijoje [28, 29]. Du iš aštuonių yra klasteriniai atsitiktinių imčių tyrimai [23, 24], likę šeši – vienmomenčiai stebėjimo tyrimai (4, 25, 26, 27, 28, 29]. Aukštai metodologinei kokybei keliamus reikalavimus atitiko penkios publikacijos [23, 4, 24, 26, 27], vidutiniam lygiui priskirtos dvi [28, 29], žemiausiam – viena publikacija [25].
1) Ling Sun su bendraautoriais [23] atliko klasterinį randomizuotą tyrimą Honkonge, kuriuo siekė atsakyti į klausimą, ar sociodemografiniai ir klinikiniai faktoriai turi įtakos penkiolikmečių gyvenimo kokybei, susijusiai su burnos sveikata. Šis tyrimas – tai dalis tęstinio tyrimo (angl. Longitudinal study), kuriame planuojama sekti vaikus nuo 12 iki 18 metų ir tirti, kaip ortodontinio gydymo reikalingumo sąsaja su OHRQoL kinta tiriamajam augant ir bręstant. Iš visų lokalių Honkongo vidurinių mokyklų atsistikiniu būdu atrinktos 45 mokyklos, kurių mokiniai, gimę 1997 metais balandžio 1 – gegužės 31 dienomis, buvo pakviesti dalyvauti tyrime. Iš viso tyrime dalyvauti sutiko 436 mokiniai, tačiau 73 iš jų neatitiko atrankos kriterijų (sisteminės ligos, ortodontinio gydymo istorija), todėl galiausiai į tyrimą buvo atrinkti 364 dalyviai – 186 mergaitės ir 178 berniukai (331 iš jų būdami 12 metų amžiaus dalyvavo baziniame tyrime). OHRQoL buvo vertinta tiriamiesiems atliekant CPQ11–14 apklausą. Periodonto audinių būklė vertinta bendruomenės periodontiniu indeksu (angl. Community Periodontal Index, CPI), dantų kietųjų audinių būklė – dantų ėduonies intensyvumo indeksu KPI (angl. Decayed, Missing and Filled Teeth, DMFT). Ortodontinio gydymo reikalingumas bei sudėtingumas vertintas keletu indeksų: IOTN, DAI, ICON ir Peer Assessment Rating (PAR). Šiai sisteminei apžvalgai bus naudojami duomenys, gauti vertinant sąkandį IOTN indeksu. Tyrime įvertinti abu IOTN komponentai: dentalinis (DHC) ir estetinis (AC). Estetiniam komponentui įvertinti padarytos tiriamųjų dentalinės nuotraukos. Remiantis indekso skaitinėmis reikšmėmis, ortodontinio gydymo reikalingumą galima
20 suklasifikuoti į tris grupes: DHC 1-2 ir/ar AC 1-4 nurodo, kad ortodontinis gydymas nereikalingas, DHC 3 ir/ar AC 5-7 nurodo, kad gydymo reikalingumas vidutinis/ribinis (angl. Borderline need) ir DHC 4-5 ir/ar AC 8-10 indikuoja, kad gydymas neabejotinai reikalingas (angl. Definite need). Pagal gipsinius tiriamųjų dantų modelius Lenkijoje pagaminti skaitmeniniai modeliai, iš kurių atsitiktiniu būdu atrinkta 10 procentų modelių pakartotinei analizei, taip siekiant įvertinti egzaminuotojo patikimumą. Surinkta informacija apie tiriamojo bendrą sveikatos būklę bei socioekonominę šeimos padėtį (tėvų išsilavinimas ir namų ūkio pajamos).
Lyginant berniukų ir mergaičių burnos sveikatą, skirtumas pastebėtas tik vertinant ėduonį – jo paplitimas didesnis tarp mergaičių. Periodonto patologija buvo labiau paplitusi nei ėduonis – ji nustatyta 92,6 procentams tiriamųjų, kai tuo tarpu ėduonis diagnozuotas 52,7 procentams. Ortodontinis gydymas, vertinant IOTN indeksu, reikalingas 46,7 procentams dalyvių. Išsamesni vertinimo rezultatai pateikti pirmoje lentelėje.
Lentelė Nr. 1 IOTN vertinimo rezultatai
Mergaitės Berniukai Visi P
N Procentalus vertinimas (%) N Procentalus vertinimas (%) N Procentalus vertinimas (%) IOTN (DHC) Gydymas nereikalingas 88 47,3 106 59,6 194 53,3 0,052 Vidutinis gydymo reikalingumas 48 25,8 30 16,9 78 21,4 Gydymas būtinas 50 26,9 42 23,6 92 25,3 IOTN (AC) Gydymas nereikalingas 148 79,6 142 79,8 290 79,7 0,850 Vidutinis gydymo reikalingumas 23 12,4 27 15,2 50 13,7 Gydymas būtinas 15 8,1 9 5,1 24 6,6
21 Rastas ryšys tarp periodonto patologijos bei ėduonies ir padidėjusių CPQ11–14 apklausos rezultatų. Statistiškai reikšminga sąsaja tarp periodonto susirgimų, kai CPI lygu 2 ar daugiau, ir padidėjusių CPQ11–14 apklausos SWB skilties rezultatų (p<0,05). Tiriamųjų su didesniu ėduonies paplitimu apklausos rezultatai visose srityse, išskyrus FL, buvo didesni lyginant su mažesnį ėduonies paplitimą turinčių tiriamųjų rezultatais, tačiau tai nebuvo statistiškai reikšminga. Vertinant sąsają tarp sąkandžio ir OHRQoL, rastas ryšys tarp sunkios sąkandžio patologijos ir didesnių CPQ11–14 apklausos rezultatų, indikuojančių prastesnę gyvenimo kokybę, susijusią su burnos sveikata, tačiau šis ryšys nebuvo statistiškai reikšmingas (p>0,1). 194 tiriamųjų, kuriems pagal IOTN indekso dentalinio komponento vertinimą ortodontinis gydymas yra nereikalingas, vidutinis CPQ11–14 apklausos balas buvo 20,88. Tiriamųjų, kuriems nustatytas būtinas ortodontinis gydymas pagal dentalinį IOTN komponentą (N=92), vidutinis apklausos balas – 21,27. Remiantis estetiniu IOTN komponentu, dalyvių, kuriems ortodontinis gydymas nereikalingas, vidutinis apklausos balas 20,76, o tiriamųjų, kuriems ortodontinis gydymas yra būtinas, – 23,25. Remiantis apklausos ir IOTN duomenimis matyti, kad didesnę įtaką ortodontinė anomalija daro emocinei tiriamojo gerovei bei kalbos ir kramtymo funkcijoms. Antroje lentelėje pateikti išsamūs duomenys, nurodantys sąsają tarp sąkandžio anomalijos, vertintos IOTN indeksu, ir atskirų CPQ11–14 apklausos sričių rezultatų.
Lentelė Nr. 2 Sąsaja tarp ortodontinio gydymo reikalingumo ir CPQ11–14 apklausos duomenų
N OS (vid.) FL vid.) EWB (vid.) SWB (vid.) Bendras CPQ11–14 rezultatas IOTN (DHC) Gydymas nereikalingas 194 7,69 4,49 5,39 3,31 20,88 Vidutinis gydymo reikalingumas 78 7,06 5,19 5,56 3,99 21,81 Gydymas būtinas 92 7,55 4,99 5,48 3,25 21,27 IOTN (AC)
22 Gydymas nereikalingas 290 7,39 4,70 5,26 3,41 20,76 Vidutinis gydymo reikalingumas 50 8,06 4,80 6,00 3,74 22,60 Gydymas būtinas 24 8,00 5,54 6,54 3,17 23,25
OHRQoL statistiškai reikšmingos įtakos turėjo lytis (mergaičių CPQ11–14 apklausos rezultatai didesni nei berniukų), periodonto būklė ir netaisyklingas sąkandis, tuo tarpu ėduonies paplitimas ir šeimos ekosocialinė padėtis įtakos neturėjo.
2) Miyku Araki su bendraautoriais [4] Mongolijoje atliko vienmomentį tyrimą, kuriuo siekė patvirtinti hipotezę, kad asociacija tarp OHRQoL ir sąkandžio neabejotinai egzistuoja. Tiriamųjų grupė atsitiktiniu būdu sudaryta iš šeštų – devintų klasių mokinių, lankančių dvi didžiausias vidurines mokyklas Ulan Batore (Mongolijos miestas). Mokinių amžius – 10-16 metų (vid. 12,6 metai). Atrankos kriterijų neatitinkantys dalyviai iš tyrimo pašalinti ir galiausiai atrinkta 420 tiriamųjų (196 berniukai ir 224 mergaitės). Sąkandis vertintas IOTN indekso dentaliniu komponentu, kai reikšmė 4-5 nurodo, kad gydymas reikalingas, o reikšmė 1-3 reiškia, kad gydymas nėra reikalingas. Klinikinės apžiūros metu taip pat atskirai įvertintas sąkandžio anomalijos tipas: atviras (≤-4mm)/gilus (>3,5mm ir dantų įspaudai gomuryje) sąkandis, prognatinis (<-1mm) ar retrognatinis (>6mm) sąkandis, viršutinių ar apatinių dantų susigrūdimas (≥5mm), hipodontija, kryžminis ar žirklinis sąkandis. OHRQoL vertinimui pasirinkta CPQ11–14 apklausa. 31,2 procentams (53,4 procentai mergaičių ir 46,6 procentai berniukų) tiriamųjų reikalingas ortodontinis gydymas, 95,7 procentams nustatytas bent vienas ėduonies pažeistas dantis (58,2 procentams daugiau nei penki dantys pažeisti ėduonies). Tiriamųjų grupėje, kuriai ortodontinis gydymas buvo nereikalingas, CPQ11–14 apklausos rezultatai visose keturiose srityse (OS, FL, EWB ir SWB) atitinkamai buvo 3.83, 5.20, 10.76 ir 7.40. Grupėje, kuriai ortodontinis gydymas pagal IOTN indeksą reikalingas, rezultatai atitinkamai buvo 4.25, 5.39, 10.98 ir 7.44. Nors rezultatai gydymo reikalaujančioje grupėje šiek tiek didesni, kas rodo prastesnę OHRQoL, šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p>0,2). Tačiau pastebėta, kad padidėjęs horizontalus perdengimas statistiškai reikšmingai susijęs su padidėjusiais OS, FL ir SWB rezultatais, o gilus sąkandis statistiškai reikšmingai susijęs su OS ir FL.
23 3) 2017 metais Honkonge Ling Sun su bendraautoriais atliko bazinį tęstinės studijos tyrimą, kuriame siekė išaiškinti veiksnius, turinčius įtakos dvylikamečių gyvenimo kokybei, susijusiai su burnos sveikata [24]. Tiriamųjų grupė sudaryta analogiškai pirmajam apžvelgtam tyrimui [23], kuris yra šios publikacijos tęsinys. OHRQoL vertinta sutrumpinta CPQ CPQ11–14 versija – CPQ11– 14 (ISF:8 and RSF:8). Klinikinis burnos ištyrimas (ortodontinio gydymo reikalingumo ir sudėtingumo vertinimas, ėduonies paplitimas, periodonto būklė), socioekonominė šeimos padėtis vertinta tais pačiais metodais, kaip ir pirmajame apžvelgtame tyrime. Tyrime sutiko dalyvauti 668 mokiniai, iš kurių, atmetus neatitinkančius atrankos kriterijų tiriamuosius, liko 589 dalyviai (305 mergaitės ir 284 berniukai). Šioje dvylikamečių kohortoje nebuvo rasta skirtumų tarp berniukų ir mergaičių burnos sveikatos būklės. Vidutinė KPI reikšmė – 0,57; ėduonis nustatytas 31,6 procentams tiriamųjų. Periodonto patologija paplitusi labiau nei ėduonis – ji nustatyta 86,4 procentams dalyvių. Remiantis IOTN dentalinio komponento duomenimis, ortodontinis gydymas reikalingas 45,5 procentams tiriamųjų. Išsamūs vertinimo rezultatai pateikti trečioje lentelėje. Lentelė Nr. 3 IOTN vertinimo rezultatai
Mergaitės Berniukai Visi P
N Procentalus vertinimas (%) N Procentalus vertinimas (%) N Procentalus vertinimas (%) IOTN (DHC) Gydymas nereikalingas 168 55,1 153 53,9 321 54,5 0,845 Vidutinis gydymo reikalingumas 53 17,4 53 18,7 106 18 Gydymas būtinas 84 27,5 78 27,5 162 27,5 IOTN (AC) Gydymas nereikalingas 249 81,6 220 77,5 469 79,6 0,236 Vidutinis gydymo reikalingumas 40 13,1 49 17,3 89 15,1 Gydymas 16 5,2 15 5,3 31 5,3
24 būtinas
Rastas ryšys tarp padidėjusių CPQ11–14 (ISF:8 and RSF:8) apklausos rezultatų ir periodonto patologijos bei ėduonies. Statistiškai reikšmingos įtakos periodonto patologija turėjo EWB, SWB rezultatams ir bendram apklausos rezultatui, tuo tarpu aukštas ėduonies lygis padidino SWB skilties ir bendrus apklausos rezultatus. Motinos išsilavinimas atvirkščiai proporcingas apklausos rezultatams – kuo išsilavinimas aukštesnis, tuo apklausos rezultatai žemesni (tai rodo aukštesnę OHRQoL). Tėvo išsilavinimas statistiškai reikšmingai paveikė tik OS skilties rezultatus. Šeimos ūkio pajamos įtakos apklausos rezultatams neturėjo. Dentalinis IOTN komponentas parodė, kad sunki sąkandžio patologija neigiamai veikia visas keturias apklausos skiltis (OS, FL, EWB ir SWB), iš kurių statistiškai reikšmingai paveikiamos SWB ir FL sritys (p<0,05). Statistinė analizė atskleidė, kad įvairaus sunkumo ortodontinė patologija, nustatyta IOTN estetiniu komponentu, turi statistiškai reikšmingos įtakos suprastėjusiai socialinei tiriamojo gerovei (didesni SWB skilties rezultatai, p<0,01). Ketvirtoje lentelėje pateikti išsamūs apklausos duomenys priklausomai nuo ortodontinio gydymo reikalingumo.
Lentelė Nr. 4 Sąsaja tarp ortodontinio gydymo reikalingumo ir CPQ11–14 apklausos duomenų
N OS (vid.) FL vid.) EWB (vid.) SWB (vid.) Bendras CPQ11–14 rezultatas IOTN (DHC) Gydymas nereikalingas 321 3,46 1,13 1,48 0,98 7,05 Vidutinis gydymo reikalingumas 106 3,55 1,36 1,50 1,09 7,50 Gydymas būtinas 162 3,36 1,47 1,68 1,32 7,83 IOTN (AC) Gydymas nereikalingas 469 3,45 1,23 1,51 1,01 7,20 Vidutinis gydymo 89 3,57 1,39 1,76 1,39 8,12
25 reikalingumas
Gydymas būtinas
31 3,03 139 1,35 1,55 7,32
4) Rubinder Bhatia kartu su bendraautoriais atliko vienmomentį tyrimą Mumbajuje, Indijoje, kuriuo siekė nustatyti ryšį tarp ortodontinio gydymo reikalingumo ir 10-14 metų vaikų OHRQoL [25]. Tyrime dalyvavo atsitiktiniu būdu parinkti 10-14 metų vaikai, besimokantys Navi Mombajaus (miestas Maharaštros valstijoje) mokyklose. Atmetus atrankos kriterijų (pakitusi psichinė sveikata, lėtinės ligos, ortodontinio gydymo istorija) neatitinkančius mokinius, iš viso tyrime dalyvavo 604 tiriamieji (298 berniukai ir 306 mergaitės). OHRQoL vertinta CPQ11–14 apklausa. Į klausimyną buvo pridėti du papildomi klausimai:
1. Kaip stipriai dantų išsidėstymas/kreivumas jus veikia/neramina?
2. Ar labai nusimintumėte, jeigu neturėtumėte galimybės gauti gydymo, kurio metu dantys būtų ištiesinti?
Bendras apklausos rezultatas gali varijuoti nuo 0 (burnos sveikata nedaro jokios įtakos OHRQoL) iki 148 (maksimali burnos sveikatos įtaka OHRQoL). Ortodontinio gydymo reikalingumas buvo vertintas abiem IOTN komponentais: dentalinis komponentas vertintas balais skalėje nuo 1 iki 5, kai 1 reiškia, jog gydymas nereikalingas, o 5, kad gydymas privalomas. Estetiniam komponentui įvertinti buvo padarytos tiriamųjų centrinės okliuzijos nuotraukos, kurias pagal šablonines nuotraukas vertino ne tik egzaminuotojas, bet ir patys tiriamieji. Tokiu būdu buvo gautos dvi estetinio komponento reikšmės: subjektyvi (angl. Self-perceived AC, CAC) ir objektyvi (angl. Examiner AC, EAC). Nustatoma, kad ortodontinis gydymas yra reikalingas, kai:
EAC ≥6;
CAC≥6;
DHC≥3;
Tiriamąjį neigiamai veikia/neramina tai, kad jo dantys yra išsidėstę netaisyklingai;
Tiriamasis nusimintų, jei neturėtų galimybės gauti ortodontinio gydymo.
Remiantis dentaliniu IOTN komponentu, tik 1,2 procentams tiriamųjų ortodontinis gydymas nereikalingas (DHC balas 1). Daugiau nei pusei tiriamųjų nustatytas DHC balas 2, rodantis nedidelį gydymo reikalingumą. Gydymas privalomas 6,1 procentui tiriamųjų (DHC balas 5). Nėra
26 reikšmingo skirtumo tarp berniukų ir mergaičių duomenų. Beveik trečdaliui tiriamųjų (32,6 procentams) nurodytas EAC balas 2. 15,9 procentams dalyvių nustatytas EAC balas 4. Labiausiai patrauklūs dantys (balas 1) nustatyti 1 procentui, mažiausiai patrauklūs dantys (balas 10) – 1,7 procentams tiriamųjų. Vertinant CAC rezultatus galima pastebėti, kad tiriamieji savo dantų estetinę išvaizdą vertino mažiau kritiškai (63,5 procentų tiriamųjų nurodė 1-3 šabloninę nuotrauką).
Duomenų pasiskirstymas tarp visų keturių CPQ apklausos skilčių atskleidžia, kad berniukai ir mergaitės buvo vienodai paveikti visose srityse (OS, FL, EWB, SWB). Rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp DHC ir EAC bei EWB (p<0,01, statistiškai labai reikšminga). Ryšys su CAC silpnesnis, tačiau taip pat statistiškai reikšmingas (p<0,05). Papildomi klausimai rodo, kad 35 procentus tiriamųjų neramina jų dantų išsidėstymas ir 29 procentai nusimintų, jeigu negalėtų gauti ortodontinio gydymo (nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp mergaičių ir berniukų duomenų). Atsakymų į šiuos klausimus duomenys statistiškai reikšmingai koreliuoja su visomis keturiomis CPQ apklausos sritimis ir DHC duomenimis (išimtis – nėra statistiškai reikšmingos koreliacijos tarp FL ir papildomų dviejų klausimų atsakymų tarp mergaičių bei OL ir antrojo klausimo tarp visų tiriamųjų).
5) Lillemor Dimberg su bendraminčiais atliko vienmomentį tyrimą Švedijoje, kuriuo siekė ištirti, kokią įtaką ortodontinės anomalijos bei ortodontinio gydymo reikalingumas daro OHRQoL [26]. Buvo atsižvelgta į pacientų amžiaus, lyties, socioekonominės padėties įtaką. Tiriamųjų imtis sudaryta iš trijų visuomeninių odontologijos klinikų Švedijoje. Imtį sudarė 277 tiriamieji (46 procentai berniukų ir 54 procentai mergaičių), kurių vidutinis amžius – 11,5 metų. Iš 277 dalyvių 13 buvo pašalinta dėl jiems vykdomo ortodontinio gydymo, dar 7 nepilnai užpildė CPQ anketą (>25 procentai neatsakytų klausimų). Galutinis dalyvių skačius – 257, iš kurių 121 berniukas ir 136 mergaitės. OHRQoL įvertinimui naudota sutrumpinta CPQ11–14 versija – CPQ11–14 –ISF 16. Maksimaliai apklausos metu galima surinkti 64 balus. Klinikinio ištyrimo metu buvo vertinamas sąkandis transversalinėje, sagitalinėje ir vertikalioje plokštumose. Buvo įvertinama, ar sąkandžio patologija egzistuoja (taip/ne), ar yra du ar daugiau netaisyklingo sąkandžio tipai (taip/ne) ir ar stebima sąkandžio patologija priekinėje dantų grupėje. Ortodontinio gydymo reikalingumas vertintas dentaliniu IOTN indekso komponentu, kai 1 balas nurodo, kad gydymas nereikalingas, 2 – nežymų reikalingumą, 3 – vidutinį, 4 – didelį ir 5 – labai didelį ortodontinio gydymo reikalingumą. Klinikinės apžiūros metu įvertintas ir KPI indeksas bei emalio defektai (hipoplazija, skaidrumo pokyčiai arba jokio defekto).
27 Vidutinis visų tiriamųjų CPQ apklausos rezultatas – 9,31 (OS – 3,89, FL – 2,22, EWB – 1,94, SWB – 1,26) (nėra skirtumo tarp skirtingų lyčių). Nepastebėta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vieną, dvi ir daugiau ar priekinių dantų ortodontines anomalijas turinčių tiriamųjų bei ortodontinės anomalijos neturinčių tiriamųjų CPQ rezultatų. Pastebėta, kad tiriamųjų, kurių IOTN dentalinio komponento balai nurodė didelį arba labai didelį ortodontinio gydymo reikalingumą, CPQ atskirtų skilčių bei bendri rezultatai buvo aukščiausi (prasčiausia OHRQoL). Virš CPQ bendrų rezultatų medianos esančių balų vidurkis buvo statistiškai reikšmingai didesnis tiriamųjų su 4 ar 5 IOTN indekso DHC komponento balais lyginant su tiriamaisiais, kurių balas buvo 2. Amžius, lytis, socioekonominė tiriamojo padėtis, ėduonis bei emalio defektai neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos rezultatams. Penktoje lentelėje pateikti išsamūs CPQ apklausos duomenys ir jų priklausomybė nuo IOTN dentalinio komponento.
Lentelė Nr. 5 CPQ rezultatai priklausomai nuo IOTN dentalinio komponento duomenų
N % CPQ vid. CPQ vid. virš medianos (%) OS vid. FL vid. EWB vid. SWB vid. Berniukai 121 47 9,35 46,3 2,12 2,12 1,87 1,26 Mergaitės 136 53 9,26 47,8 2,07 2,31 2,01 1,25 IOTN DHC 1 balas 61 24 9,32 44,3* 3,89 2,24 2,07 1,10 2 balai 86 33 9,22 52,3* 3,98 2,23 1,81 1,21 3 balai 55 21 7,95 32,7* 3,47 1,81 1,56 1,04 4 balai 46 18 10,63 60,9* 4,09 2,56 2,30 1,67 5balai 9 4 11,48 33,3* 4,44 2,33 2,78 1,89
*P=0.042, Chi-square analizė. Statistiškai reikšmingi duomenys
6) Philip E. Benson ir kiti atliko tyrimą Jungtinėje Karalystėje, kuriuo siekė nustatyti, ar sąkandžio anomalijos turi įtakos OHRQoL [27]. Tai 3 metų kohortinė studija. Bazinio tyrimo metu egzaminuoti 11-12 metų vaikai, kurie, praėjus trejiems metams, egzaminuoti pakartotinai. Baziniame tyrime dalyvavo 374 (122 berniukai ir 252 mergaitės) 11-12 metų vaikai iš septynių viešųjų mokyklų Jungtinėje Karalystėje, atitinkantys atrankos kriterijus (negydyti/negydomi ortodontiškai, neturi įgimtų sindromų ir/ar nesuaugusios lūpos ir/ar gomurio, pajėgūs patys ar su minimalia pagalba įvykdyti CPQ apklausą). OHRQoL vertinta CPQ11-14 ISF-16 apklausa.
28 Ortodontinio gydymo reikalingumas vertintas IOTN DHC ir AC. Estetinis komponentas vertintas paties tiriamojo (CAC) ir egzaminuotojo (EAC). Klinikinės apžiūros metu vertintas ėduonies paplitimas KPI indeksu. Taip pat vertinta tiriamojo šeimos socioekonominė padėtis. Po trejų metų atliktas pakartotinis tyrimas, kuriame dalyvavo 258 paaugliai (69 procentų tiriamųjų grįžtamumo lygis), iš kurių 20 atmesta, nes tuo metu nešiojo ortodontinį aparatą, dar 21 tiriamasis atsisakė dalyvauti klinikiniame ištyrime, todėl galiausiai buvo tirta 217 (61 berniukas ir 156 mergaitės) paauglių (58 procentų grįžtamumo lygis). Dalis tiriamųjų buvo po ortodontinio gydymo (16,2 procentai).
Baziniame tyrime, remiantis IOTN indekso dentalinio komponento duomenimis, 25,7 procentams tiriamųjų ortodontinis gydymas nebuvo reikalingas, 37 procentams gydymo reikalingumas vidutinis, likusiems 37,3 procentams gydymas neabejotinai reikalingas. Kalbant apie skirtumus tarp CAC ir EAC rezultatų, galima teigti, kad subjektyvus vertinimas yra ne toks kritiškas kaip objektyvus: 1-4 balus egzaminuotojas skyrė 69,9 procentams tiriamųjų, tuo tarpu 85,5 procentai tiriamųjų savo dantų estetiką vertina minėtais balais. Praėjus trejiems metams, rezultatai šiek tiek pakito: 32,9 procentams tiriamųjų gydymas pagal IOTN DHC nereikalingas, 41,7 procentams – vidutinis ir 25,5 procentams – būtinas. Atitinkamai didesnei daliai tiriamųjų skirti 1-4 balai pagal EAC (86,2 proc.) ir pagal CAC (94,9 proc.). KPI reikšmė padidėjo nuo 1,30 11-12 metų grupėje iki 4,7 14-15 metų grupėje.
Bazinio tyrimo metu buvo rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp OHRQoL ir CAC (p<0,001): kuo prasčiau tiriamasis įvertino savo dantų estetiką, tuo prastesnė buvo jo OHRQoL. Dviejų paklaidų analizė nustatė, kad yra statistiškai reikšmingas, nors ir nedidelis, ryšys tarp suprastėjusios OHRQoL ir ėduonies (p<0,039). Lytis rezultatams reikšmingos įtakos neturėjo. Šioje studijoje tiriant 11-12 metų vaikus rastas tiesiogiai proporcingas ryšys tarp socioekonominės padėties ir OHRQoL (p=0,006). Įdomus pastebėjimas, kad atliktas ortodontinis gydymas statistiškai reikšmingai nepagerino tiriamųjų OHRQoL (rezultatai gauti pakartotinai atlikus tyrimą po trejų metų).
7) Ines Ghijselings su bendraautoriais publikavo tyrimą, kurio tikslas – ištirti ryšį tarp normatyvinio ir žmogaus suvokiamo ortodontinio gydymo reikalingumo bei jo įtakos OHRQoL [28]. Šis vienmomentis tyrimas atliktas Belgijoje. Jo imtis sudaryta iš 11-16 metų jaunuolių, užregistravusių Universitetinės Leveno ligoninės ortodontijos skyriuje pirmai konsultacijai. Vaikai, kurie jau buvo/yra gydyti ortodontiškai ar negali pilnai suprasti anketos, parašytos danų kalba, buvo eliminuoti iš tyrimo. Tyrime dalyvavo 386 dalyviai (186 berniukai ir 200 mergaičių), kurių
29 vidutinis amžius – 13,18 metų. OHRQoL buvo vertinta CPQ11-14 apklausa. Ortodontinio gydymo reikalingumas vertintas IOTN dentaliniu ir estetiniu komponentu. Tiriamieji patys vertino savo dantų estetiką pagal 10 etaloninių nuotraukų – šis rodiklis žymėtas CAC (angl. Self-perceived aesthetic component). Egzaminuotojas taip pat vertino tiriamųjų estetinį komponentą – EAC (angl. Examiner aesthetic component). Šeštoje lentelėje pateikti duomenys, kaip pasiskirstė tiriamieji pagal IOTN dentalinio komponento ir EAC bei CAC rezultatus.
Lentelė Nr. 6 Rezultatų, gautų vertinant IOTN DHC ir AC, pasiskirstymas
Laipsnis* Normatyvus IOTN
DHC EAC CAC
Gydymas nereikalingas/mažas
reikalingumas
76 (19,7proc.) 238 (61,7proc.) 287(74,4proc.)
Vidutinis/didelis gydymo reikalingumas
310 (80,3proc.) 148(38,3proc.) 99 (25,7proc.)
*nereikalingas/mažo reikalingumo gydymas: DHC 1-2, EAC 1-4; vidutinis/didelis gydymo reikalingumas: DHC 3-5, AC 5-10.
Vidutinis/didelis gydymo reikalingumas, remiantis DHC duomenimis, nustatytas 80,3 procentams, o pagal estetinį komponentą, vertintą egzaminuotojo, - 38,3 procentams tiriamųjų. Pacientai savo dantų estetiką vertino šiek tiek geriau negu egzaminuotojas. Merginos turėjo tendenciją prasčiau vertinti savo dantų estetiką. Šis rodiklis statistiškai reikšmingai susijęs su CPQ EWB sritimi, kas rodo, jog merginų OHRQoL, susijusi su emocine gerove, buvo prastesnė nei vaikinų. Pastebėtas tiesioginis proporcingumas tarp CAC ir EAC bei CAC ir DHC: didėjant vienai reikšmei, kita taip pat didėja, ir atvirkščiai (išskyrus CPQ OS sritį, p>0,005). Amžius turėjo įtakos rezultatams: pastebėta, kad jaunesni pacientai savo dantų estetiką vertina prasčiau nei vyresnieji. 8) Evelyne De Baets su bendraminčiais atliko vienmomentį tyrimą Belgijoje, kurio vienas iš tikslų buvo nustatyti, ar yra ryšys tarp sąkandžio anomalijų ir OHRQoL [29]. Imtis šiam tyrimui sudaryta iš vaikų, užsiregistravusių Universitetinės Leveno ligoninės ortodontijos skyriuje pirmai konsultacijai (analogiškai aukščiau nagrinėtam straipsniui [28]). Tiriamųjų amžius – 11-16 metų, atrankos kriterijai sutampa su [28] straipsnio atrankos kriterijais. Atrinkti 223 dalyviai, iš kurių 113 berniukų ir 110 mergaičių. Vidutinis jų amžius – 13,22 metai. OHRQoL vertinta CPQ 11-14 apklausa. Ortodontinio gydymo reikalingumas vertintas IOTN dentaliniu bei estetiniu komponentais. Ortodontinis gydymas buvo pripažintas reikalingu, kai DHC balas buvo lygus ar
30 didesnis už 3 ir/ar AC balas lygus 5 ar didesnis. 43 tiriamiesiems (19,28 proc.) nustatytas DHC balas mažesnis už 3, likusiems 180 (80,72 proc.) – lygus ar didesnis už 3 balas, rodantis, kad šiai daliai tiriamųjų ortodontinis gydymas yra reikalingas. Remiantis estetinio komponento duomenimis, ortodontinis gydymas reikalingas 87 tiriamiesiems (39 proc.)
Vienmomentės statistinės analizės (angl. Univariable analysis) metu nustatytas nedidelis, tačiau statistiškai reikšmingas ryšys tarp ortodontinio gydymo reikalingumo ir EW, SW bei pilnos CPQ apklausos rezultatų: kuo didesnis gydymo reikalingumas, tuo CPQ rezultatai didesni ir prastestnė OHRQoL (p<0,05). Kai gydymo reikalingumas buvo dichotomizuotas (angl. Multiple regression analysis), gautas reikšmingas ryšys tik tarp estetinio komponento duomenų ir EW bei bendros CPQ apklausos rezultatų. Nebuvo rasta ryšio tarp ortodontinio gydymo reikalingumo ir FL bei OS.
Ling Sun ([24]), Lillemor Dimberg ([26]) ir Evelyne De Baets ([29]) publikuotuose straipsniuose rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp didelio ortodontinio gydymo reikalingumo ir suprastėjusios OHRQoL. Rubinder Bhatia ([25]) ir Philip E. Benson ([27]) publikacijose nurodoma, kad yra statistiškai patikima sąsaja tarp padidėjusių CPQ apklausos rezultatų (ypač EWB skiltyje), taigi, suprastėjusios OHRQoL, ir sąkandžio anomalijos. Ines Ghijselings ([28]) atliktame tyrime nustatyta, kad aukštesni atsakymai EWB skiltyje statistiškai reikšmingai susiję su prastesniu CAC. Miyu Araki ([4]) ir Ling Sun ([23]) tyrimai nerado jokio statistiškai reikšmingo ryšio tarp ortodontinio gydymo reikalingumo, vertinto IOTN indeksu, ir suprastėjusios OHRQoL. Miyu Araki tyrimo metu nustatyta, kad gilus sąkandis bei padidėjęs horizontalus perdengimas turi statistiškai reikšmingos įtakos minėtiems rodikliams. Daugumoje tyrimų suprastėjusi OHRQoL buvo susijusi su padidėjusias CPQ apklausos rezultatais EWB ir CWB srityse, tai reiškia, jog esant reikalingam ortodontiniam gydymui, t.y. ortodontinei anomalijai, labiausiai nukenčia vaiko emocinė bei socialinė gerovė. Statistiškai reikšmingą skirtumą tarp berniukų ir mergaičių rezultatų nurodė [23] ir [28] tyrimai: remiantis jų rezultatais, mergaičių gyvenimo kokybei, susijusiai su burnos sveikata, sąkandžio anomalija daro didesnę neigiamą įtaką nei berniukams. Ryšį tarp periodonto patologijos ir OHRQoL nurodė [23], [24] tyrimai, tarp ėduonies ir OHRQoL – [24] ir [27] tyrimai. Pastarojoje studijoje rastas ir statistiškai reikšmingas ryšys tarp geresnės tiriamojo šeimos socioekonominės padėties bei aukštesnės jo gyvenimo kokybės.
31 Lentelė Nr. 7 Į sisteminę literatūros apžvalgą įtrauktų straipsnių santrumpos
Autorius, šalis ir metai Tyrimo tipas Tiriamieji OHRQo L ir sąkandži o vertinim as
Rezultatai Straipsnio kokybės vertinimas pagal GRADE sistemą 1. Ling Sun et. al. Honkongas, 2018 Klasterinis atsitiktinių imčių tyrimas (angl. Cluster randomized trial) 364 15 metų mokiniai iš vietinių vidurinių mokyklų Honkonge (186 mergaitės ir 178 berniukai). CPQ11–14; IOTN (DHC ir AC)
Esant būtinam ortodontiniam gydymui (DHC 4-5; AC 8-10) daroma neigiama įtaka OHRQoL, tačiau rezultatai nėra statistiškai reikšmingi (p>0,1). Didesnę įtaką ortodontinė anomalija daro kramtymo bei kalbos funkcijoms ir emocinei tiriamojo gerovei. Mergaičių CPQ apklausos duomenų rezultatai statistiškai reikšmingai didesni nei berniukų.
Aukščiausias lygis: tyrimo metu buvo vertintas ėduonis (KPI), periodonto būklė (CPI), socioekonominė šeimos padėtis (namų ūkio pajamos, motinos bei tėvo išsilavinimas), tiriamieji išskirstyti į grupes pagal lytį.
2. Miyu Araki et. al. Mongolija, 2017 Vienmomen -tis tyrimas (angl. Cross-sectional) 420 10-16 (vid. 12,6) metų mokinų iš dviejų didžiausių vidurinių CPQ11–14; IOTN (DHC)
Grupėje, kuriai ortodontinis gydymas pagal IOTN indeksą reikalingas, CPQ apklausos duomenys visuose domenuose didesni, lyginant su grupės, kuriai
ortodontinis gydymas
nereikalingas, apklausos rezultatais,
Aukščiausias lygis: vertintas ėduonis (pagal pažeistų dantų skaičių), socioekonominė šeimos padėtis (namų ūkio pajamos), tiriamųjų suskirstymas pagal lytį.
32 mokyklų Ulan Batore (196 berniukai ir 224 mergaitės).
tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p>0,2). Tyrimo metu pastebėta, kad gilus traumuojantis sąkandis statistiškai reikšmingai susijęs su padidėjusiais OS ir SWB rezultatais, o padidėjęs horizontalus perdengimas (>6mm) statistiškai reikšmingai susijęs su didesniais OS, FL ir SWB rezultatais. 3. Sun L. et. al. Honkongas, 2017 Klasterinis atsitiktinių imčių tyrimas Atsitiktiniu būdu atrinkti 589 12 metų mokiniai iš 45 Honkongo mokyklų (305 mergaitės ir 284 berniukai). CPQ11–14 -ISF:8 ir CPQ11–14 -RSF:8; IOTN (DHC ir AC)
DHC rezultatai parodė, kad, esant dideliam ortodontinio gydymo reikalingumui, statistiškai reišmingai paveikiamos SWB ir FL sritys (p<0,05). AC komponento rezultatai atskleidė, kad, esant reikalingam ortodontiniam gydymui, statistiškai reikšmingai padidėja SWB skilties rezultatai, rodantys prastesnę socialinę tiriamojo gerovę (p<0,01).
Aukščiausias lygis: tiriamųjų suskirstymas pagal lytį, ėduonies vertinimas (KPI), periodonto būklės vertinimas (CPI), socioekonominė šeimos padėtis (tėvo ir motinos išsilavinimas, namų ūkio pajamos).
4. Rupinder Bhatia et. al. Indija, 2016 Vienmomen -tis tyrimas 604 11-14 metų mokiniai iš Navi Mombajaus, Maharaštros (298 berniukai ir 306 mergaitės). CPQ11–14; IOTN (DHC ir AC)
Rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp DHC ir EAC bei EWB (p<0,01). Tiriamiesiems vertinant savo dantų estetiką (CAC (angl.
Self-perceived aesthetic
component) didesniais balais,
didesni buvo ir CPQ apklausos rezultatai (p<0,05).
Žemiausias lygis: studijoje nenurodyta, kiek tiriamųjų atrinkta pirminės atrankos metu pries dalyvių, neatitinkančių atrankos kriterijų, pašalinimą. Taip pat nevertintas ėduonis bei socioekonominė šeimos padėtis.
33 5. Dimberg L. et. al. Švedija, 2015 Vienmomen -tis tyrimas 257 11,5 metų vaikai iš trijų visuome-ninių odontolo-gijos klinikų Švedijoje (121 berniukas ir 136 mergaitės). CPQ11–14 ISF:16; IOTN (DHC)
Kai IOTN indekso DHC komponento balai nurodė, kad ortodontinio gydymo reikalingumas yra didelis arba labai didelis, CPQ atskirtų skilčių bei bendri rezultatai buvo aukščiausi (prasčiausia OHRQoL). Virš CPQ bendrų rezultatų medianos esančių balų vidurkis statistiškai reikšmingai didesnis tiriamųjų su 4 ar 5 DHC komponento balais, lyginant su tiriamaisiais, kurių DHC komponento balas 2 (p<0,05).
Aukščiausias laipsnis: vertintas ėduonis (KPI), socioekonominė šeimos padėtis (tėvo ir motinos išsilavinimas, namų ūkio pajamos, kohabitacija), tiriamieji suskirstyti pagal lytį.
6. Philip E. Benson et. al. Jungtinė Karalystė, 2014 Vienmomen -tis tyrimas 374 11-12 metų vaikai iš septynių viešųjų mokyklų Jungtinėje Karalystėje (122 berniukai ir 252 mergaitės). CPQ11–14 ISF:16; IOTN (DHC ir AC)
Kuo prasčiau tiriamasis vertino savo dantų estetiką (CAC), tuo didesni buvo jo CPQ apklausos balai ir tuo prastesnė OHRQoL (p<0,001).
Aukščiausias lygis: vertintas ėduonis (KPI), socioekonominė padėtis (IMD, angl. Index of Multiple Deprivation), tiriamųjų suskirstymas pagal lytį. 7. Ines Ghijselings et. al. Belgija, 2013 Vienmomen -tis tyrimas 386 11-16 (vid. 13,18) metų vaikai, užregis- truoti Universi-tetinės CPQ11–14; IOTN (DHC ir AC)
Merginos savo dantų estetiką vertino prasčiau nei vaikinai. Pastebėta amžiaus įtaka rezultatams: jaunesni pacientai savo dantų estetiką vertino prasčiau nei vyresnieji. Didžiausią neigiamą įtaką ortodontinė anomalija turėjo
Vidutinis lygis: tiriamieji suskirstyti į grupes pagal lytį, bet nevertintas nei ėduonis, nei socioekonominė šeimos padėtis.
34 Leveno ligoninės ortodonti-jos skyriuje pirmai konsulta-cijai (186 berniukai ir 200 mergaičių). CPQ EWB sričiai. 8. Evelyne De Baets et. al. Belgija, 2011 Vienmomen -tis tyrimas 223 11-16 (vid. 13,2) metų vaikai, užregis-truoti Universi-tetinės Leveno ligoninės ortodonti-jos skyriuje pirmai konsulta-cijai (113 berniukų ir 110 mergaičių). CPQ11–14; IOTN (DHC ir AC)
Tyrimo metu nustatyta, kad, didėjant ortodontinio gydymo reikalingumui, didėja ir CPQ apklausos rezultatai, rodantys prastesnę OHRQoL (p<0,05). Didžiausi pokyčiai stebimi EW ir SW srityse. Tarp FL bei OS sričių bei ortodontinio gydymo reikalingumo ryšys nebuvo rastas.
Vidutinis lygis: tiriamieji suskirstyti į grupes pagal lytį, bet nevertintas nei ėduonis, nei socioekonominė šeimos padėtis.
35
3. REZULTATŲ APTARIMAS
Į šią sisteminę literatūros apžvalgą buvo įtrauktos aštuonios publikacijos, kurių tikslas/vienas iš tikslų buvo išsiaiškinti, ar sąkandžio anomalija turi statistiškai reikšmingą sąsają su 10-16 metų vaikų suprastėjusia gyvenimo kokybe, susijusia su burnos sveikata. Pagal GRADE sistemą straipsniai buvo suskirstyti į tris kategorijas: didelio [23, 4, 24, 26, 27], vidutinio [28, 29] ir žemo [25] patikimumo. Didelio patikimumo tyrimuose buvo tirta ne tik sąkandžio, bet ir periodonto būklės, ėduonies bei socioekonominės tiriamojo padėties sąsaja su OHRQoL. Analizuoti straipsniai, kurie OHRQoL vertino CPQ apklausa, o sąkandžio būklę – IOTN indekso dentaliniu komponentu. Daugumoje straipsnių sąkandis vertintas ir estetiniu IOTN indekso komponentu – šie duomenys taip pat įtraukti į analizę.
Išanalizavus visus tyrimus nebūtų teisinga vienareikšmiškai teigti, jog sąkandžio anomalija daro statistiškai reikšmingą neigiamą poveikį vaiko/paauglio OHRQoL. Statistiškai reikšmingą ryšį tarp didelio ortodontinio gydymo reikalingumo ir OHRQoL nustatė trys tyrėjai: Ling Sun ([24]), Lillemor Dimberg ([26]) ir Evelyne De Baets ([29]). Ling Sun atliktuose tyrimuose siekė išsiaiškinti ryšį ne tik tarp OHRQoL bei ortodontinės anomalijos, bet ir amžiaus įtaką šiam ryšiui. Baziniame tyrime dalyvavo 12 metų mokiniai. Už trijų metų tyrimas buvo pakartotas ir tirti penkiolikmečiai (331 iš 364 tiriamųjų tyrime dalyvavo pakartotinai). Pastebėta, kad rezultatai tarp šių amžiaus grupių varijavo: dvylikamečių CPQ apklausos rezultatai rodo, kad ortodontinė anomalija neigiamai veikia visas, išskyrus OS, apklausos sritis, kai tuo tarpu iš penkiolikmečių apklausos rezultatų matyti, jog didžiausia įtaka daroma FL sričiai. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp OS ir IOTN indekso duomenų ištyrusi 11-16 metų asmenis nerado ir Evelyne de Baets [29]. Pastarosios publikacijos duomenys rodo, kad didžiausią įtaką ortodontinė anomalija daro emocinei ir socialinei vaiko/paauglio gerovei. Ortodontinės anomalijos neigiamą įtaką emocinei asmens gerovei nustatė ir Ines Ghijselings [28]. Lillemor Dimberg ([26]) atliktas tyrimas antrina Ling Sun: tik didelis ar labai didelis ortodontinio gydymo reikalingumas gali turėti statistiškai reikšmingos neigiamos įtakos OHRQoL. Nedidelė ortodontinės anomalijos įtaka vaiko gyvenimo kokybei bandoma aiškinti jaunu kohortos amžiumi (vid. tiriamųjų amžius – 11,5m.) – tokio amžiaus asmenys tik įžengia į paauglystę ir jų sąmoningumas, dėmesys savo išvaizdai paprastai didėja kartu su amžiumi. 2015 metais publikuotoje Lea Kragt atliktoje sisteminėje literatūros apžvalgoje bei metaanalizėje gauti rezultatai rodo, kad ortodontinė anomalija neigiamai veikia vyresnių nei 14 metų paauglių OHRQoL (stipriausiai paveikiama emocinė bei socialinė gerovė), kai tuo tarpu jaunesnių tiriamųjų OHRQoL statistiškai nepakinta esant sąkandžio pakitimams [10]. Paauglystės laikotarpiu asmuo linkęs labiau save analizuoti, jo vertinimas yra nepastovus, nuolat kintantis ir
36 susijęs su dažnais emocijų svyravimais, o tai gali turėti įtakos kritiškesniam savęs vertinimui [21]. Kita vertus, didėjant žmogaus amžiui jis galimai prisitaiko prie nepatogumų, kuriuos jam kelia ortodontinė anomalija, ir priima savo išvaizdą tokią, kokia ji yra. Tokią prielaidą iškėlė Yaghma Masood, tyręs 15-25 metų asmenų OHRQoL ir jos ryšį su sąkandžiu ir pastebėjęs, kad, didėjant tiriamųjų amžiui, sąkandžio anomalijos įtaka OHRQoL mažėja [30]. Matyti, jog amžiaus įtaką asmens gyvenimo kokybei, susijusiai su burnos sveikata, reikėtų ištirti nuodugniau, norint gauti statistiškai reikšmingus rezultatus ir daryti atitinkamas išvadas.
Ryškų neigiamą ortodontinės anomalijos poveikį emocinei tiriamųjų gerovei nustatė Rubinder Bhatia [25]. Šio tyrimo CPQ11–14 apklausos EWB skilties rezultatai buvo žymiai didesni mokinių, kuriems IOTN indekso DHC ir EAC komponentais nustatyta, kad ortodontinis gydymas yra reikalingas (p<0,01), lyginant su tiriamųjų, kuriems ortodontinis gydymas nereikalingas, rezultatais. Tyrime taip pat pastebėta, kad FL ir OS sričių rezultatai neturėjo tokios ryškios koreliacijos su IOTN indekso rezultatais. Koreliacija tarp CAC ir apklausos duomenų silpnesnė, tačiau taip pat statistiškai reikšminga (p<0,05). Nevienoda koreliacija tarp CAC ir CPQ bei EAC, DHC ir CPQ rezultatų gauta dėl skirtingų CAC ir EAC duomenų – pastebėta, kad tiriamieji savo dantų estetinę išvaizdą vertina geriau nei egzaminuotojas. Tania Arshad Siddiqui, atlikusi tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti paciento ir ortodonto IOTN AC komponento vertinimo skirtumus, gavo analogiškus rezultatus – pacientas savo šypsenos estetiką vertino ne taip kritiškai kaip egzaminuotojas (p⩽0,001) [20]. Philip E. Benson bei Ines Ghijselings atliktuose tyrimuose taip pat gauti analogiški rezultatai [27, 28]. Šį reiškinį būtų galima paaiškinti tuo, jog asmenys, ypač vyresnio amžiaus, turi troškimą atrodyti patraukliai, todėl renkasi jiems patraukliau atrodančias šablonines nuotraukas. Taip pat vaikams bei paaugliams sunku susieti savo dantų išvaizdą su dvimate frontaline nuotrauka.
Philip E. Benson, tirdamas 11-12 metų vaikus, rado statistiškai reikšmingą ryšį tarp aukštesnio CAC balo ir prastesnės OHRQoL (p<0,001) [27]. Vienoje iš aštuonių šioje sisteminėje literatūros apžvalgoje nagrinėtų publikacijų nebuvo rasta statistiškai reikšmingo ryšio tarp IOTN ir CPQ apklausos duomenų, tačiau rastas ryšys tarp padidėjusio horizantalaus perdengimo ir didesnių OS, FL ir SWB skilčių rezultatų bei gilaus sąkandžio ir didesnių OS bei FL skilčių rezultatų [4]. Šios anomalijos labiau susijusios su burnos simptomais: atvirą sąkandį turintiems žmonėms dažniau pasireiškia periodonto ligos, todėl jie skundžiasi blogu kvapu iš burnos, kraujuojančiomis dantenomis; gilų traumuojantį sąkandį turintys asmenys jaučia skausmą dėl gomuryje atsiradusių žaizdų. Atviras bei gilus sąkandžiai apsunkina maisto atkandimą, kramtymą, todėl blogėja gyvenimo kokybė, susijusi su funkcija.
