Karolina Kontrimaitė
V k. 6 grupėPARAFUNKCIJŲ PAPLITIMAS TARP IKIMOKYKLINIO
IR MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ KAUNO MIESTE
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
Prof. Kristina Lopatienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS ORTODONTIJOS KLINIKA
PARAFUNKCIJŲ PAPLITIMAS TARP IKIMOKYKLINIO IR MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ KAUNO MIESTE
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas)
Karolina Kontrimaitė, V kursas 6 grupė Prof. Kristina Lopatienė
20.... m. ... 20.... m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)
Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
KLINIKINIO-EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų. Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ _____________________________________
TURINYS
SANTRAUKA 9
SUMMARY 10
ĮVADAS 13
1. LITERATŪROS APŽVALGA 15
1.1. Stomatognatinės sistemos apibūdinimas ir netaisyklingo sąkandžio etiologija 15
1.2 Parafunkcijų apibrėžimas 16
1.3 Parafunkcijos ir jų sąsajos su mitybos įpročiais 16
1.4. Parafunkcijos ir asmens psichoemocinė būklė 17
1.5. Parafunkcijos ir jų sukeliami stomatognatinės sistemos pokyčiai 17
1.6. Parafunkcijų gydymas 20 2. MEDŽIAGA IR METODAI 23 2.1 Tiriamieji: 23 2.2 Metodika: 23 2.3 Statistinė analizė: 24 3. REZULTATAI 25 3.1 Parafunkcijų paplitimas 25
3.2.Parafunkcijų paplitimas tarp lyties ir amžiaus grupių. 29
3.3. Parafunkcijos ir mitybos ypatumai 31
4. REZULTATŲ APTARIMAS 33
4.1. Parafunkcijų dažnis 33
4.2. Parafunkcijų priklausomybė nuo amžiaus ir lyties 33
4.3. Parafunkcijos ir šeimyninė anamnezė 34
4.4. Parafunkcijos ir psichoemocinė būklė 34
4.5. Parafunkcijų gydymo reikalingumas 34
4.6. Parafunkcijos ir mitybos ypatumų tarpusavio ryšys 35
IŠVADOS 36
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 37
LITERATŪROS SĄRAŠAS 38
PARAFUNKCIJŲ PAPLITIMAS TARP IKIMOKYKLINIO IR MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ KAUNO MIESTE
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas
Daugelyje straipsnių yra vertinama parafunkcijų įtaka ortodontinių anomalijų išsivystyme ankstyvame amžiuje. Pastaraisiais metais parafunkcijų dažnis vaikų tarpe didėja, todėl atitinkamai daugėja ir išvengiamų sąkandžio anomalijų kaip pvz. atviras sąkandis dėl piršto čiulpimo. Darbo tikslas yra nustatyti parafunkcijų paplitimą tarp ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų gyvenančių Kauno mieste.
Medžiaga ir metodai
Tiriamųjų grupę sudarė Kauno mieste gyvenantys asmenys, turintys ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų. Tiriamųjų tėvams "Facebook" platformoje buvo pateikta anoniminė, internetinė anketa. Visiems tyrime dalyvaujantiems asmenims buvo pateikta sutikimo forma. Tiriamąją grupę sudarė 412 asmenų. Surinkti duomenys: vaiko lytis ir amžius, mitybos istorija t.y. maitinimas iki 6 mėnesių ir iki 1 metų, parafunkcijų istorija, šeimyninė parafunkcijų anamnezė, šiuo metu esamų parafunkcijų duomenys, tėvų išsilavinimo duomenys bei jų nuomonė apie parafunkcijų daromą žalą ir gydymo reikalingumą.
Rezultatai
Tiriamąją grupę sudarė 224 (54,4%) mergaitės ir 188 (45,6%) berniukai. Parafunkcijų paplitimas tarp ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų siekė 60,6%. Dažniau sutinkama (36,4%) yra lūpų, nagų, pieštukų kramtymo parafunkcija, o rečiau (1,4%) rastas liežuvio laikymas tarp dantų. Parafunkcijos labiausiai paplitusios yra 3-5 metų amžiaus grupėje (61,9%), mažiausiai paplitusios vyresnių nei 12 metų amžiaus grupėje (11,4%). 4 iš 5 parafunkcijų yra dažniau stebimos mergaičių nei berniukų tarpe. 57% vaikų turinčių vieną ar daugiau parafunkcijų buvo maitinti buteliuku nuo 6 mėn. amžiaus.
Išvados
Parafunkcijų paplitimas yra didžiausiais ikimokyklinio amžiaus mergaičių grupėje. Labiausi paplitęs yra lūpų, nagų, pieštukų kramtymas. Parafunkcijos dažniau pasireiškė vaikams maitintiems išimtinai buteliuku nuo 6 mėn.
PARAFUNCTION PREVALENCE BETWEEN PRESCHOOL AND SCHOOL AGED CHILDREN IN KAUNAS CITY
SUMMARY
Relevance of the problem and the aim of this study
Numerous articles evaluate the influence of parafunctions at an early age and its significance in malocclusion development. In recent years, parafunction prevalence has increased in children, leading to an increase in preventable malocclusion problems such as an open bite due to digit finger sucking. The aim is to find the parafunction prevalence amongst preschool and school age children in Kaunas city.
Materials and methods
Research group consisted of individuals living in Kaunas, who has preschool and school age children. The parents received an anonymous, online questionnaire through Facebook platform. Participants were given a consent form. The study group consisted of 412 participants. Data collected: child's sex, age, nutritional history, nutrition type for up to 6 months and up to 1 year, parafunction history, parafunction family history, current parafunction data, parental education data, their opinion of parafunctions and need for treatment.
Results
The group consisted of 224 (54,4%) girls and 188 (45,6%) boys. The prevalence of parafunctions is 60,6 percent. Most occurring is nail, lip, pencil biting (36,4%), least is tongue thrusting (1,4%). Parafunctions are most prevalent in the 3 to 5-year age group (61,9%), least is in the older than 12-year age group (11,4%). 4 out of 5 dysfunctions were more commonly seen in the girl group. 57% of children with one or more parafunctions has been bottle fed exclusively from 6 months up.
Conclusions
The parafunctions are most prevalent in the preschool aged girl group. Most prevalent parafunction is nail, lip and pencil biting. Parafunctions occurred more frequently in children that were bottle fed exclusively from 6 months.
12
SANTRUMPOS
V/ž - viršutinis žandikaulisA/ž – apatinis žandikaulis
PSO - Pasaulio sveikatos organizacija
13
ĮVADAS
Įprotis - yra elgesys išsivystantis dėl nuolatinio tam tikro veiksmo kartojimo [1]. Burnos įpročiais yra laikoma išmokta tam tikra raumenų susitraukimo seka. Šios raumenų susitraukimo sekos mums dar geriau yra žinomos kaip fiziologinės žmogaus funkcijos. Burnos funkcijos susideda iš taisyklingo kvėpavimo per nosį, kramtymo, artikuliacijos bei rijimo [2]. Netaisyklingi įpročiai, ar dar kitaip vadinamos parafunkcijos, yra nuolatiniai, dažnai atliekami veiksmai, kurie yra nesusiję su žmogaus fiziologiškai atliekamomis funkcijomis. Parafunkcijomis yra laikomas nemitybinis čiulpimas, liežuvio stūmimas į priekį, liežuvio laikymas ant priekinių dantų ramybės metu, netaisyklingas rijimas, griežimas dantimis, kvėpavimas pro burną ir įvairių nemitybinių daiktų kramtymas [1, 2].
Yra manoma, kad pirmieji dažnai pasikartojantys veiksmai atsiranda dar ankstyvoje kūdikystėje, kuomet kūdikiai pradeda čiulpti pirštus ir čiulptukus, bet kaip ir prasidėję taip gali ir baigtis spontaniškai [3]. Būtent šie du burnos įpročiai t.y. piršto ar čiulptuko čiulpimas yra laikomi normaliais įpročiais kūdikystėje bei ankstyvoje vaikystėje. Psichologų teigimu, čiulpimo instinktas kūdikystėje yra visiškai normalus ir net reikalingas besivystančiam ir augančiam kūdikiui, kadangi jis leidžia vaikui taip geriau susipažinti su aplinkiniu pasauliu [6]. Tačiau, vaikui sulaukus 3 metų amžiaus šie įpročiai yra klasifikuojami kaip žalingi ir į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį [4]. Žalingiems įpročiams nesibaigiant laiku yra susiduriama su įvairiomis problemomis. Šie įpročiai gali sukelti ne tik psichologines ar laikysenos problemas, bet svarbiausia ir labiausiai veikia vaikų veido ir žandikaulių sistemos vystymąsi [5]. Parafunkcijos turi tiesioginę įtaką netaisyklingai dantų padėčiai, dantų lankų tarpusavio kontaktavimui, taip pat skatina netaisyklingą žandikaulių bei raumenų vystymąsi ir sutrikdo normalų jų funkcionavimą. Neretai pažeidžiamas yra ir smilkininis apatinio žandikaulio sąnarys (SAŽS) [2].
Ankstyvas parafunkcijų nustatymas ir jų gydymo planavimas padeda ne tik sustabdyti neišvengiamus sąkandžio pokyčius vaikystėje, bet ir užtikrina ortodontinio gydymo stabilumą. Vieno autoriaus teigimu, vaikystė yra lyg veidrodis, kuris parodo mums pilnametystės atspindį. Jo manymu, negydant parafunkcijų ankstyvoje vaikystėje, mes galime įsivaizduoti su kuriomis problemomis šis vaikas susidurs pilnametystėje [6]. Ilgainiui negydant parafunkcijų mes galime pastebėti įvairius pokyčius vaiko sąkandyje, kaip priekinį ar šoninį atvirą sąkandį, padidėjusį horizontalų dantų perdengimą, susiaurėjusį viršutinį dantų lanką, šoninį kryžminį sąkandį ar Angle II klasės ilčių bei krūminių dantų santykį [5, 7]. Parafunkcijų gydymas gali ir dažnai tampa sudėtingu iššūkiu, kai vaikas net ir suprasdamas žalingo įpročio daromą žalą patiria fizinį, psichologinį ar socioekonominį stresą ir žalingo įpročio dėl to atsisakyti negali. Tokiu atveju paciento gydyme turi dalyvauti ne tik
14 gydytojas ortodontas, bet ir psichologas. Parafunkcijų gydyme svarbus yra ir tėvų palaikymas ir motyvacija [6].
Daugelis atliktų tyrimų nustatė, kad įvairūs veiksniai kaip vaiko lytis, amžius, mitybos ypatumai, tėvų amžius, tėvų išsilavinimo lygis, socialinis bei ekonominis statusas gali turėti įtakos parafunkcijų susiformavime. Taigi, yra svarbu atsižvelgti į šiuos veiksnius turinčius įtakos parafunckijų išsivystyme.
Tyrimo tikslas: nustatyti parafunkcijų paplitimą tarp ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų Kauno mieste.
Tyrimo uždaviniai:
1. Nustatyti parafunkcijų tarp ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų dažnį. 2. Įvertinti parafunckijų paplitimo priklausomybę nuo vaiko amžiaus ir lyties. 3. Įvertinti tarpusavio ryšį tarp parafunkcijų ir kūdikių mitybos ypatumų.
15
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Stomatognatinės sistemos apibūdinimas ir netaisyklingo sąkandžio etiologija
Stomatognatinė sistema yra žinoma kaip skeleto ir raumenų sistema, kuri funkciškai ir morfologiškai yra glaudžiai susijusi [8]. Stomatognatinė sistema yra sudaryta iš įvairių atskirų struktūrinių elementų kaip kaulų, kremzlių, ligamentų, raumenų bei fascijų. Šios atskiros struktūros, morfologiškai dar yra skirstomos kaip stomatognatinės sistemos elementai, susidedantys iš 20 arba 32 dantų, periodonto raiščio, alveolinio ir kraniofacialinių kaulų, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario, seilių liaukų, burnos ertmės gleivinės, kramtomųjų ir apatinį žandikaulį keliančių bei nuleidžiančių raumenų, kraujagyslių, limfagyslių ir nervų. Remiantis literatūros šaltiniais yra žinoma, kad stomatognatinė sistema tiesiogiai ar netiesiogiai gali būti glaudžiai siejama ir su kitomis žmogaus sistemomis. Pirmykštėje bendruomenėje stomatognatinės sistemos svarbiausiomis funkcijomis buvo laikoma maisto apdorojimas, apsigynimo galimybė ir apsauginės veido išraiškos, kurios padėjo pirmykščiui žmogui išgyventi [9]. Šiandien svarbiausiomis stomatognatinės sistemos funkcijomis yra laikomas kramtymas, kvėpavimas, artikuliacija bei veido išraiškos [8].
Kalbant apie stomatognatinę sistemą, galime atskirai išskirti pavienius dantis arba juos bendrai apibūdinti kaip dantų lankus, kurie formuoja sąkandį. Sąkandis gali būti aiškinamas kaip dantų eilių santykis, kurio metu viršutinio žandikaulio (v/ž) dantys kontaktuoja su apatinio žandikaulio (a/ž) dantimis centrinės okliuzijos metu [10]. Tinkamą sąkandį padeda palaikyti neuroraumeninė sistema, kuri kontroliuoja visas stomatognatinės sistemos dalis [11]. Vaikystėje sąkandis yra pieninis, o iškritus šiems dantims susiformuoja nuolatinis sąkandis. Sąkandis taip pat gali būti fiziologinis arba patologinis. Mokslinėje literatūroje ir atliktuose tyrimuose yra išsiaiškinta, kad sąkandžio sutrikimai turi daugiafaktorinę etiologiją, pradedant nuo genetinių, įgimtų, funkcinių, bei aplinkos faktorių, baigiant socioekonominiais ir išsilavinimo veiksniais [12]. Netaisyklingas sąkandis gali būti skeletinės ir/ar dentalinės kilmės. Dentalinės kilmės yra dantų skaičiaus, formos, dydžio, kietųjų audinių struktūros, padėties bei dygimo anomalijos. Tarpai tarp dantų arba dantų susigrūdimas taip pat yra priskiriamas prie dentalinės kilmės anomalijų. Skeletinės kilmės anomalijos formuojasi dėl nepakankamo ar per didelio v/ž ar a/ž išsivystymo, normalaus žandikaulių išsivystymo, bet medialinės ar distalinės v/ž ar a/ž padėties bei šių faktorių kombinacijų ar įgimtų sindromų [13]. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikiamą burnos ertmės patologijų paplitimą, sąkandžio sutrikimai yra trečioje vietoje, kai dantų ėduonis ir periodonto ligos yra antroje. Esant netaisyklingam sąkandžiui pacientas jaučia ne tik estetinį nepasitenkinimą, bet sutrinka ir kalbos, kvėpavimo, laikysenos, kramtymo, rijimo, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario funkcijos [12].
16
1.2 Parafunkcijų apibrėžimas
Parafunkcija - yra tam tikro organo ar organų sistemos veiksmų sutrikimas, kuris gali būti apibūdinamas, kaip fiziologinių funkcijų hiperaktyvumas [14]. Parafunkcijos taip pat gali būti apibūdinamos, kaip netaisyklingi ar net žalingi įpročiai. „Įprotis“ yra dažnas tam tikrų veiksmų atlikimas, kuris iš pradžių yra sąmoningas, apgalvotas veiksmas, vėliau tampantis nesąmoningu [15]. Praėjus tam tikram laikui kuomet šie netaisyklingi įpročiai yra atliekami automatiškai, tuomet juos galime laikyti parafunkcijomis. Parafunkcijų etiologija nėra visai aiški, bet yra žinoma, kad parafunkcijos yra glaudžiai susijusios su centrine nervų sistema ir jos neurotransmiterių mechanizmais bei žmogaus psichoemocine būsena [14].
Netaisyklingos funkcijos turi didelę įtaką vaikų pieninio ir nuolatinio sąkandžio formavimuisi, ypatingai jeigu jos išlieka po ikimokyklinio amžiaus. Tai yra vienas iš svarbiausių aplinkos veiksnių, sukeliančių netaisyklingą sąkandį [16]. Parafunkcijos vaikų amžiuje turi ypatingą reikšmę, kadangi vaikų stomatognatinė sistema yra vystymosi stadijoje. Parafunkcijomis gali būti laikomi šie veiksmai: infantilus rijimas, kvėpavimas pro burną, bruksizmas, pirštų, čiulptuko, liežuvio, pieštukų kramtymas ir čiulpimas, lūpų čiulpimas bei liežuvio laikymas tarp priekinių dantų [17]. Šie pateikti netaisyklingi įpročiai, atliekami vaikų kiekvieną dieną, lemia netaisyklingą sąkandį vyresniame amžiuje, esant jau susiformavusiam nuolatiniam sąkandžiui [18]. Ilgalaikiai ir negrįžtami stomatognatinės sistemos pokyčiai išsivysto dėl parafunkcijų, netaisyklingų įpročių atliekamo laiko, atlikimo principo bei sunkumo laipsnio [17]. Buvo pastebėta, kad žalingi įpročiai atliekami vyresnių vaikų nei 48-60 mėnesių amžiaus beveik visada sukelia sąkandžio sutrikimus, bei netiesiogiai veikia rijimą [19,20]. Kitų autorių teigimu, jeigu netaisyklingas įprotis yra nutraukiamas iki 5 metų amžiaus, nuolatiniam sąkandžiui jis įtakos nedaro [5,13].
1.3 Parafunkcijos ir jų sąsajos su mitybos įpročiais
Parafunkcijoms išsivystyti įtakos turi ir kūdikio mityba iki 1 metų amžiaus. Remiantis moksliniais tyrimais buvo išsiaiškinta, jog norint sumažinti ortodontinių problemų tikimybę yra rekomenduojama kūdikį maitinti krūtimi iki 6 mėnesių, vėliau primaitinant ir iki 12 mėnesių [21]. Motinos krūtis be maitinimo funkcijos, kartu atlieka ir ortodontinį vaidmenį [22]. Kūdikio maitinimas krūtimi yra žinomas kaip vienas iš veiksnių, lemiančių taisyklingą kraniofacialinį vystymąsi, kai kūdikio burnos ertmės raumenys yra aktyviai veikiami, kas ir lemia taisyklingą kvėpavimo, rijimo, kalbos ir mitybos funkcijų stimuliavimą, ir vystymąsi [23]. Yra pastebėta, kad ilgalaikis maitinimas krūtimi taip pat sumažina tikimybę vaiko nemitybinio čiulpimo refleksams išsivystyti, tokiems kaip pirštų ar čiulptuko čiulpimas [24]. Kūdikio maitinimas buteliuku ir jo sukeliami pokyčiai kraniofacialiniam vystymuisi yra stipriai įtakojami ir priklauso nuo žinduko formos. Žindukai gali
17 būti fiziologinės ir nefiziologinės formos. Maitinant kūdikį fiziologiniu žinduku yra sukuriamas priekinis liežuvio judesys po plokščiu žinduko paviršiumi, kuris slenka atgal ir aukštyn, ir kontaktuoja su kietuoju gomuriu. Liežuvio šaknis laukia ištraukto pieno ir nustumia jį stemplės link. Taip kūdikio a/ž yra priverčiamas dirbti, kas tiesiogiai veikia ir lemia tinkamą apatinio žandikaulio vystymąsi, lyginant su nefiziologiniu žinduku, kuris pieną įpurškia į gerklę be didesnių vaiko pastangų [25]. Lyginant maitinimą krūtimi ir maitinimą buteliuku taip pat buvo išskirtas ir perioralinių raumenų vystymasis. Maitinant krūtimi yra sukeliamas tolygus raumeninis apkrovimas, o lyginant su buteliuku, yra sukeliamas netolygus funkcinis apkrovimas veido raumenims. Taip maitinimas buteliu sukelia netaisyklingą maksilofacialinį vystymąsi. Maitinimas krūtimi taip pat teigiamai stimuliuoja ir taisyklingą lūpų sučiaupimą bei liežuvio padėtį. Vienų autorių atliktas tyrimas parodė, kad ilgalaikis maitinimas krūtimi sumažina padidėjusio dantų palinkimo, priekinio atviro ir šoninio kryžminio sąkandžio tikimybę [21].
1.4. Parafunkcijos ir asmens psichoemocinė būklė
Parafunkcijų išsivystymas gali būti siejamas ir su žmogaus psichoemocine būkle. Žmogaus burna vaikams ir suaugusiems yra emocijų ir ekspresijos t.y. atsipalaidavimo ar nerimo išreiškimo, pirma ir nuolatinė vieta. Mažame vaikų amžiuje šis regionas yra stimuliuojamas liežuviu, čiulptuku, pirštais ar nagais, o vyresniame amžiuje yra atrandami ypatingai žalingi įpročiai kaip cigarečių rūkymas ar tabako kramtymas [17]. Atlikti tyrimai rodo, kad netaisyklingų įpročių atsiradimo tikimybė yra didesnė išsivysčiusiose šalyse, kur būdingas profesinis stresas ir greitas gyvenimo tempas [9,26]. Stresas, nuovargis, depresija, nerimas, greitas gyvenimo tempas ir miego trūkumas yra vieni iš dažniausių faktorių, kurie lemia parafunkcijų, bei kitų patologijų, kaip dantų netekimo, traumų ir SAŽS patologijų atsiradimą [26,27]. Bruksizmas yra vienas iš dažniausiai literatūroje minimų parafunkcijų, kurio išsivystymą stipriai įtakoja asmens psichoemocinė būklė [28,29]. Vienų autorių teigimu, netaisyklingų įpročių atsiradimas gali būti aiškinamas kaip teigiamų emocijų pasekmė. Kūdikiai, kurie nuo gimimo yra žindomi krūtimi, pajaučia teigiamą čiulpimo sensaciją tarp liežuvio, lūpų ir burnos ertmės gleivinės. Taip yra sukuriamas pirmas teigiamas ryšys tarp motinos ir kūdikio [30]. Nutraukus maitinimą krūtimi, kūdikis bandydamas išlaikyti šį ryšį, dažnai pradeda čiulpti pirštus, liežuvį, lūpas, o vyresniame amžiuje atsiranda ir pieštukų bei tušinukų čiulpimas ar kramtymas [20].
1.5. Parafunkcijos ir jų sukeliami stomatognatinės sistemos pokyčiai
Buvo pastebėta, kad pirštų ir čiulptuko čiulpimas yra vienas iš dažniausių parafunkcijų sukeliančių sąkandžio problemas. Piršto čiulpimas gali būti apibūdinamas kaip dažnai pakartojamas, priverstinis piršto čiulpimas, asocijuojamas su stipriu lūpų ir liežuvio raumenų sutraukimu [17].
18 Čiulptuko ar pirštų čiulpimas dažniausiai yra pastebimas vaikų tarpe atliekamas veiksmas. Šis veiksmas dažnai yra aiškinamas kaip vystymosi ir pasaulio pažinimo procesas, vykstantis vaikų tarpe nuo 0 iki 3 metų [18]. Vaikai kurie patiria daug nerimo ir streso ar turi emocinių problemų, yra linkę pirštų čiulpimą tęsti ir vėlyvoje vaikystėje bei paauglystėje taip bandydami save raminti [31]. Šios nemitybinio čiulpimo parafunkcijos dažnai lemia Angle II klasės problemas, nes susidaro didesnis nei įprastai, lūpų ir žandų spaudimas v/ž, ir a/ž dantų lankams. Šiems vaikams galima stebėti padidėjusį dantų palinkimą į lūpų pusę, sumažėjusį dantų vertikalų perdengimą, priekinį atvirą sąkandį, šoninį kryžminį sąkandį bei sumažėjusį v/ž dantų lanko plotį. Taip pat kartu buvo pastebėtas su nemitybiniu čiulpimu ir netaisyklingas liežuvio laikymas bei lūpinis a/ž kandžių palinkimas [17,19]. Ilgalaikis pirštų ar čiulptuko čiulpimas sukelia kramtymo, kalbos ir estetikos sutrikimus [7].
Nagų kramtymas - yra apibūdinamas kaip procesas, kurio metu pirštai yra kišami į burną ir pirštų nagai kontaktuoja su dantimis. Nagų kramtymas dažniausiai yra pasirenkamas kaip vienas iš streso valdymo būdų vaikystėje, paauglystėje ir suaugusiųjų tarpe [32]. Nagų kramtymas prasideda maždaug 3 - 4 metų amžiaus vaikams, bet dažniausiai yra pastebimas dešimtmečių vaikų tarpe [33]. Nagų kramtymas yra stipriai siejamas su pirštų čiulpimu, nes dažniausiai vaikai pereina nuo pirštų čiulpimo prie nagų kramtymo. Nagų kramtymas sukelia priekinį atvirą sąkandį ir net priekinių dantų, patologinę šaknų rezorbciją. Buvo pastebėta, kad kartu su nagų kramtymu dažnai kramtoma yra ir apatinė lūpa, kuri sukelia v/ž kandžių palinkimą lūpine kryptimi, ir a/ž kandžių palinkimą liežuvine kryptimi [34].
Infantilus rijimas - yra kūdikių iki 6 mėn. rijimo tipas, kai rijimo metu atrama yra minkštieji audiniai, o liežuvis yra stumiamas į priekį ir lenda tarp priekinių dantų. Šiam rijimo tipui yra būdingas ir dantų tarpusavio nekontaktavimas bei a/ž stabilizavimas mimikos raumenų pagalba [35]. Infantilus rijimas yra laikomas parafunkcija po ketvirtų vaiko gyvenimo metų, kuomet rijimas natūraliai nepereina į somatinį. Somatinis rijimas yra liežuvio spaudimas prie gomurio ir jo laikymas distaliau v/ž kandžių rijimo metu. A/ž yra stabilizuojamas dantų, kai dantys yra centrinėje okliuzijoje ir apatinį žandikaulį keliančių raumenų, su minimaliu mimikos raumenų sutraukimu. Mokslinėje literatūroje yra išskiriamas ir trečias rijimo tipas. Nepastovus rijimas pasireiškia trumpą laikotarpį, kai nuo infantilaus rijimo yra pereinama prie somatinio. Nepastovus rijimas yra priekinės liežuvio dalies kišimas prie priekinių dantų, kietojo gomurio ribose arba kai liežuvis yra įkišamas tarp priekinių dantų, kartu su mimikos raumenų susitraukimu, specifiškai musculus orbicularis oris [35,36]. Liežuvio laikymas bei kišimas tarp priekinių dantų, gali būti siejamas ir su sulėtėjusiu perėjimu iš infantilaus į somatinį rijimą. Fiziologiškai šis perėjimas prasideda maždaug apie antrus gyvenimo metus ir baigiasi apie šeštus gyvenimo metus [17]. Nepastovus rijimas taip pat gali būti sukeltas ir
19 per ilgo maitinimo buteliuku, per mažo kieto maisto kiekio vartojimo kūdikystėje, čiulptuko čiulpimo, nagų kramtymo, adenoidų hipertrofijos, rinito, bronchinės astmos bei per trumpo liežuvio ar lūpų pasaitėlio [37]. Esant infantiliam arba nepastoviam rijimui kartu su liežuvio kišimu tarp priekinių dantų, yra sukeliami tokie sąkandžio sutrikimai kaip Angle II klasė su padidėjusiu v/ž ir a/ž dantų palinkimu lūpų link, atviru ar kryžminiu sąkandžiu bei dantų susigrūdimu viršutinio žandikaulio dantų lanke [19].
Kvėpavimą pro burną lemia keli etiologiniai veiksniai: alergijos, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, ilgalaikis nosies gleivinės uždegimas bei ryklės ir/ar gomurinių migdolų hipertrofija [38]. Šios patologijos sukelia kvėpavimo takų obstrukciją bei padidina nosies gleivinės rezistensiškumą ir spaudimą. Šie pokyčiai gali būti trumpalaikiai arba ilgalaikiai. Pacientams kvėpuojantiems pro burną ramybės metu, gali būti stebimos nečiaupios lūpos, tačiau yra ir pacientų turinčių nečiaupias lūpas ir kvėpuojančių pro nosį. Nečiaupios lūpos nėra pagrindinis kvėpavimo pro burną požymis [39]. Kvėpuojantys pro burną pacientai gali turėti sausas, suskeldėjusias lūpas, liežuvio gulimą ant a/ž priekinių dantų, sumažėjusio tonuso a/ž keliamuosius raumenis bei padidėjusį vertikalų veido augimą [40,41]. "Adenoidinis veidas" yra vienas iš terminų, naudojamų norint apibūdinti pacientus kvėpuojančius pro burną. Adenoidinio veido požymiai yra ekstraoraliniai ir intraoraliniai. Ekstraoraliniai paciento pokyčiai yra ilgesnis apatinis veido trečdalio aukštis, praviros lūpos ir susiaurėjusios šnervės [38]. Intraoralinės apžiūros metu galime matyti susiaurėjusį viršutinį žandikaulį, aukštą gomurio skliautą ir šoninį kryžminį sąkandį kartu su Angle II klase [42]. Šie stomatognatinės sistemos pokyčiai lemia funkcijų sutrikimą, keisdami paciento mitybos įpročius, rijimą bei fonetiką. Atliktuose tyrimuose buvo pastebėta, kad kvėpuojantys pro burną pacientai dažniau užspringsta, tad dažniau renkasi valgyti minkštą maistą vietoje kietesnio. Taip pat rijimo metu galima stebėti ir atgalinį galvos judesį. Pacientams kalba sutrinka, nes nesusidaro tinkamas vakuumas tarp lūpų, kadangi dažniausiai jos yra nečiaupios ar yra stebimas nesimetriškas lūpų sučiaupimas [41].
Bruksizmas - yra aiškinamas kaip stiprus kramtymas, sukandimas ir griežimas, vykstantis tarp viršutinio ir apatinio žandikaulių dantų. Bruksizmas yra skirstomas į dieninį ir naktinį [43, 44]. Dieninis bruksizmas - yra parafunkcija, kuri yra charakterizuojama kaip ilgalaikis kramtomųjų raumenų susitraukimas. Dieninį bruksizmą iššaukia nerimas ir netinkamas streso valdymas. Naktinis bruksizmas - yra epizodinis, ritmiškas kramtomųjų raumenų susitraukimas, kuris gali būti atliekamas kartu arba be dantų griežimo [44]. Naktinis bruksizmas dažnai yra siejamas su stresu, nuovargiu ir kitomis parafunkcijomis kaip kvėpavimu pro burną. Naktinis bruksizmas vaikams gali būti sukeltas ir susijęs su elgesio problemomis kaip hiperaktyvumu, mieguistumu, negalėjimu sutelkti dėmesio ir
20 blogais mokymosi rezultatais [45]. Pirmiausiai dantų griežimas sukelia estetines problemas, vėliau ir patologinį dantų nusidėvėjimą su plokščiais okliuziniais paviršiais, kuris skatina horizontalius okliuzinius judesius, taip sukeldamas alveolinės ataugos išplatėjimą ir perteklinės vietos sukūrimą [46]. Bėgant laikui išsivysto ir kiti sąkandžio sutrikimai, tokie kaip kramtomųjų raumenų ar SAŽS skausmas, nuovargis, kuris palaipsniui sutrikdo kramtymo, rijimo ir kalbos funkcijas [47]. Taigi, naktinio bruksizmo pagrindiniai simptomai yra SAŽS skausmas ir kramtomųjų raumenų nuovargis [44].
1.6. Parafunkcijų gydymas
Parafunkcijas yra būtina koreguoti vaiko ankstyvame amžiuje, norint išvengti ir tinkamu laiku užkirsti kelią, negrįžtamiems stomatognatinės sistemos pokyčiams. Burnos bei veido miofunkcinė terapija yra laikoma neurologine burnos ir veido raumenų perprogramavimo sistema. Ši sistema yra skirta perprogramuoti fiziologines, stomatognatinės sistemos disfunkcijas. Šios terapijos metu yra dirbama su lūpų, liežuvio, skruostų ir veido raumenimis bei jų atliekamomis funkcijomis. Ši terapija gali būti taikoma koreguojant infantilų rijimą, netaisyklingą liežuvio padėtį ramybės metu bei kvėpavimo pro burną problemą.
Norint koreguoti kvėpavimą pro burną, pirmiausia pacientas yra siunčiamas otorinolaringologo konsultacijai, kurios metu dažniausiai yra nusprendžiama chirurginiu būdu šalinti padidėjusius ryklės bei gomurio migdolus. Chirurgijos metu yra pašalinami obstrukciją sukeliantys veiksniai, ko pasėkoje yra sukuriamas pakankamas oro patekimas į kvėpavimo takus ir taip iš lėto yra skatinamas taisyklingas kvėpavimas pro nosį [48]. Pacientui pradėjus natūraliai kvėpuoti, palaipsniui yra atsisakoma kvėpavimo pro burną. Po chirurginės intervencijos, pacientas yra siunčiamas pas gydytoją ortodontą sąkandžio korekcijai [49]. Jeigu kvėpavimo pro burną priežastis yra alerginis ar lėtinis rinitas, tuomet yra pasitelkiamas ir vietinis ar sisteminis, medikamentinis gydymas. Taip pat galime mokyti vaikus pūsti vatos gabalėlį per stalo paviršių, pūsti burbulus per šiaudelį ar laikyti liniuotę suspaustą tarp lūpų, norėdami sustiprinti vaiko burnos ertmę supančius raumenis [41].
Esant netaisyklingai liežuvio padėčiai, pirmiausia pacientą reikia išmokyti liežuvį laikyti prispaudus jį prie kietojo gomurio. Vėliau yra mokoma liežuviu laikyti prispaustą elastinę gumytę ar raziną prie kietojo gomurio ir kiek įmanoma tai daryti su sučiauptomis lūpomis. Po šio etapo yra naudojamos sagutės, siūlai, įvairūs kramtymo įrankiai, norint sustiprinti, aktyvuoti bei atpalaiduoti burnos ertmės ir kramtymo raumenis, tačiau šis netaisyklingo įpročio koregavimo būdas gali būti naudojamas tik su motyvuotais pacientais. Kitais atvejais, esant netaisyklingam liežuvio laikymui yra naudojamos plokštelės su grotelėmis. Šios grotelės neleidžia vaikui kišti liežuvio į priekį ir taip vaikas
21 yra išmokomas laikyti liežuvį pakeltoje fiziologinėje liežuvio pozicijoje [17]. Proffit ir Fields teigimu, didelę įtaką sąkandžiui daro nuolatinis liežuvio laikymas ant priekinių dantų, o ne pats netaisyklingas liežuvio kišimas tarp priekinių dantų [13].
Atipinis rijimas gali būti koreguojamas gomuriniu lanku su grotelėmis kartu pasitelkiant ir logopedo pagalbą, tačiau šie būdai reikalauja didelio paciento nurodymų laikymosi [37]. Patrikas Fellas sukūrė aparatą vadinama varlyte, kuris stabdo abiejų lūpų kontaktavimą ir taip panaikina neigiamą spaudimą burnos ertmėje. Liežuvis gali laisvai judėti pirmyn ir atgal su poliežuvinių raumenų susitraukimu, taip išgaudamas tinkamą somatinį rijimą. Fello teigimu, nereiktų sutelkti viso dėmesio į liežuvio galiuką, o vertėtų atsižvelgti į liežuvio galinę dalį. [50].
Pirštų čiulpimo nutraukimas nėra greitas ir lengvas procesas, ypač jeigu vaikas tai daro savęs raminimui. Norint koreguoti šį įprotį reikia ne tik motyvuoto paciento, bet ir motyvuotų paciento tėvų. Šio įpročio koregavimui yra naudojami gomuriniai lankai su grotelėmis, kurie ortodontiniais žiedais tvirtinasi prie pirmųjų ar antrųjų viršutinio žandikaulio krūminių dantų ir turi vertikalias tvoreles ar spygliukus. Šis aparatas pacientui sukelia neigiamą pojūtį įkišus pirštą į burną, tad palaipsniui pacientas šio įpročio atsisako. Koreguojant čiulptuko, pirštų čiulpimo bei nagų kramtymo problemą taip pat kartu galima paskirti ir kartų tepalą, kuriuo yra tepami čiulpiami daiktai. Vaikas jausdamas nemalonų skonį atpranta kišti pirštus, nagus ar čiulptuką į burną [33, 51]. Šių netaisyklingų įpročių koregavimui gali prireikti ir psichologo pagalbos, norint išmokyti vaiką save raminti kitais būdais.
Bruksizmo gydymas reikalauja didelės specialistų komandos sudarytos iš gydytojo odontologo, psichoterapeuto, kineziterapeuto, logopedo ir retais atvejais net medikamentų pagalbos [52]. Odontologiniam bruksizmo gydymui dažniausiai yra naudojamos dantų kapos, kurios padeda sustabdyti patologinį dantų nusidėvėjimą. Dantų kapos pilnai dengia v/ž ir a/ž dantis, ir yra lengvai toleruojamos pacientų. Prieš paskiriant dantų kapas, reikėtų atsižvelgti ir į paciento miego ypatumus. Pacientams turintiems obstrukcinę miego apnėją, dantų kapos gali dar labiau apsunkinti kvėpavimą [53]. Psichoterapeutas išmoko pacientą atsipalaidavimo būdų, kurie padeda efektyviai tvardyti patiriamą stresą. Kineziterapeutas padeda pacientui sumažinti patiriamo streso kiekį atliekant kramtomųjų raumenų masažus, pasitelkiant elektros ir karščio terapiją. Šie metodai padeda pacientui atsipalaiduoti ir sumažinti kramtomųjų raumenų skausmą bei įsitempimą, taip pat gerindami ir vietinę kraujotaką [54]. Medikamentai yra pasitelkiami tik ypatingai retais atvejais, kai pacientas patiria sunkius bruksizmo simptomus. Medikamentai naudojami bruksizmo gydymui yra dopamino antagonistai, anksiolitikai, ne benzodiazepinų grupės hipnotikai, epilepsiniai vaistai ar net botulino toksinas [54, 55] .
22 Per paskutinius du dešimtmečius keitėsi tradicinis ligų diagnozavimo modelis, kuomet buvo susitelkiama ties viena žmogaus organų sistema. Šiandien yra naudojamas holistinis konceptas ir žmogus yra vertinamas kaip visuma, o ne kaip atskiros organų sistemos [58]. Sąkandžio anomalijų sunkumas yra tiesiogiai susijęs su žalojančiais, netaisyklingais įpročiais vaikų vystymosi ir brendimo amžiuje. Labai svarbu odontologinės apžiūros metu įvertinti ne tik dentalines ar skeletines anomalijas, bet ir vaikų netaisyklingus įpročius bei psichoemocinę būklę. Pastebėjus net ir mažiausius parafunkcijų sukeltus pokyčius yra tikslinga informuoti tėvus ir tinkamu laiku siųsti pacientą ne tik ortodonto, bet ir kitų specialistų konsultacijoms, norint išvengti negrįžtamų stomatognatinės sistemos pokyčių.
Parafunkcijų paplitimas vaikų amžiuje yra skirtingas įvairiose šalyse ir yra manoma, kad daug įtakos turi tos šalies vaikų auginimo praktika. Europoje trūksta studijų kuriuose yra vertinamas ne tik parafunkcijų paplitimas, bet ir tėvų žinios apie jų vaikų turimas parafunkcijas, bei jų nuomonė apie gydymo reikalingumą. Parafunkcijų paplitimą Lietuvoje yra svarbu įvertinti norint tinkamai šviesti tėvus, bei visuomenę apie jų daromą žalą ir gydymo reikalingumą.
23
2.
MEDŽIAGA IR METODAI
Šiam tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bioetikos centro komiteto leidimas Nr. BEC-OF-91 (1 priedas). Užpildant anoniminę internetinę anketą kiekvienas asmuo sutiko, kad jų pateikti duomenys būtų analizuojami. Bendra tyrimo trukmė nuo 2019-06-17 iki 2020-01-30.
2.1 Tiriamieji:
Įtraukimo kriterijai
Tyrime įtraukti asmenys gyvenantys Kauno mieste, turintys ikimokyklinio ar mokyklinio amžiaus vaikų. Jokių papildomų įtraukimo kriterijų nebuvo.
Atmetimo kriterijai
Į tyrimą neįtraukti asmenys, negyvenantys Kauno mieste.
Į tyrimą neįtraukti asmenys, neturintys ikimokyklinio ar mokyklinio amžiaus vaikų.
2.2 Metodika:
Tiriamųjų tėvams "Facebook" platformoje buvo pateikta anoniminė internetinė anketa (2 priedas), kurią buvo prašoma užpildyti. Prieš pildant internetinę anketą, asmenys buvo supažindinti su tyrimo tikslu ir uždaviniais. Anketos pradžioje tiriamiesiems buvo pateikta internetinė sutikimo forma. Asmeniui pažymėjus, kad jis sutinka su tyrimu, buvo pereita prie anketos. Tiriamajam susipažinus su anketos aprašymu, tyrimo tikslais ir uždaviniais buvo pateikti anketos klausimai. Viso tyrimo metu, tiriamiesiems buvo užtikrintas jų duomenų konfidencialumas. Tiriamųjų asmeniniai duomenys nebuvo viešai atskleisti, o anketos rezultatai viešai publikuojami.
Anketa sudaryta atsižvelgiant į vykdomo tyrimo tikslą ir nustatytus uždavinius. Uždaro tipo internetinės anketos klausimai buvo suskirstyti į grupes:
1. Tiriamųjų demografiniai duomenys t.y. vaiko lytis bei amžius.
2. Tiriamųjų mitybos istorija t.y. maitinimas iki 6 mėnesių ir iki 1 metų, pasirenkant maitinimą krūtimi ir/ar buteliuku. Taip pat buvo pateiktos dvi buteliukų žindukų formos, pasirenkant kas buvo naudojama.
24 3. Tiriamųjų parafunkcijų istorija t.y. klausiama ar tiriamasis yra turėjęs parafunkcijų ir kokių,
buvusių parafunkcijų trukmė.
4. Šeimyninė parafunkcijų anamnezė, klausiant ar yra kitų šeimos narių apart tiriamojo turinčių parafunkcijų.
5. Šiuo metu esamų parafunkcijų duomenys t.y. pasirinktos šiuo metu esamos parafunkcijos bei jų trukmė.
6. Tiriamojo atliekamų parafunkcijų dažniausia vieta ir vienkartinis parafunkcijos atlikimo laikas bei emocinė tiriamojo būsena.
7. Tėvų išsilavinimo duomenys.
8. Tėvų nuomonė apie parafunkcijų daromą žalą ir jų žinias apie tiriamojo parafunkcijas.
2.3 Statistinė analizė:
Visi duomenys gauti tyrimo metu buvo sukaupti duomenų bazėje. Duomenys apdoroti ir statistinė analizė atlikta naudojant programų paketą SPSS 25.0 versiją. Pokyčiai tarp tiriamųjų̨ kintamųjų̨ buvo vertinami naudojant neparametrinius testus: Chi – kvadrato nepriklausomumo testą.
25
3. REZULTATAI
Tyrime dalyvavo 412 tiriamųjų, kurie atitiko tyrimo atrankos kriterijus. Tyrime dalyvavo 224 (54,4%) mergaitės ir 188 (45,6%) berniukai. Daugiausiai atsakę, 266 (64,5%) tėvai turi 3-5 metų amžius vaikus, 7-9 metų vaikus turi 89 (21,7%) tėvai, 11-12 metų vaikus turi 37 (8,9%) tėvai ir 15-16 metų vaikus turi 20 (4,9%) tėvų. Tėvų išsilavinimo lygis parodė, kad 21 (5,1 %) asmuo turi pagrindinį išsilavinimą, 92 (22,3%) asmenys turi vidurinį išsilavinimą, 246 (59,7%) asmenys turi aukštąjį išsilavinimą ir 53 (12,9%) asmenys turi aukštesnįjį išsilavinimą.
3.1 Parafunkcijų paplitimas
1 pav. Parafunkcijų paplitimas ir jų pasiskirstymas Pateikiami kiekvienos grupės kokybiniai nominalieji požymiai, kaip proporcijos.
250 (60,6%) tėvų iš 412, turi vaiką turėjusį/ią vienokią ar kitokią parafunkciją (1 pav.). Iš šių vaikų turėtų parafunkcijų, labiausiai paplitusi buvo čiulptuko, piršto, liežuvio ir lūpų čiulpimo parafunkcija. Šiuo metu tėvai atsakė, kad 184 vaikai turi bent vieną iš pateiktų parafunkcijų. Tarp šiuo metu vaikų turimų parafunkcijų, labiausiai paplitusi yra lūpų, nagų, pieštukų kramtymo parafunkcija. Iš 412 tiriamųjų 162 (39,4%) vaikai nėra turėję jokių parafunkcijų ir 127 (78,4%) vaikai toliau parafunkcijų neturi, tačiau 35 (21,6%) vaikams parafunkcijos išsivystė. Iš tirtų 412 vaikų, tėvai atsakė, kad 250 (60,6%) vaikų yra turėję parafunkcijų ir toliau jas turi 149 (59,6%) vaikai, tuo tarpu 101 (40,4%) vaikas parafunkcijų nebeturi. Turėtų ir šiuo metu tą pačią parafunkciją turimų vaikų pasiskirstymas pateiktas lentelėje Nr. 1.
113 95 68 5 68 47 77 37 3 47 0 20 40 60 80 100 120 Čiulptuko, piršto, liežuvio, lūpų čiulpimas Lūpų, nagų, pieštukų kramtymas Griežimas dantimis Liežuvio laikymas tarp dantų Kvėpavimas pro burną Buvusios vaikų parafunkcijos Šiuo metu turimos vaikų parafunkcijos
26
Lentelė Nr. 1. Turėtų ir tą pačią parafunkciją turinčių vaikų pasiskirstymas
Parafunkcija Čiulptuko, piršto, liežuvio, lūpų čiulpimas Lūpų, nagų, pieštukų kramtymas Griežimas dantimis Liežuvio laikymas tarp dantų Kvėpavimas pro burną Turėjo ir toliau turi tą pačią parafunkciją (n, %) 39 (34,5%) 55 (57,9%) 26 (38,2%) 2 (40%) 29 (17%) p=0.000a p=0.000a p=0.000a p=0.000a p=0.000a
a Statistiškai reikšimingi duomenys laikomi kai p < 0,05. Lentelėje pateikiami kiekvienos grupės požymiai,
kaip proporcijos. Naudotas ᵡ2 kriterijus.
n= atvejų skaičius
Daugiausia vaikų turėjusių lūpų, nagų ir pieštukų kramtymą ir toliau šią parafunkciją turi. Kitų parafunkcijų paplitimai yra taip pat statistiškai reikšmingi. Iš visų vaikų šiuo metu turinčių bent 1 parafunkciją, 90 (48,9%) vaikų turi asmenį šeimoje taip pat turintį kažkurią iš pateiktų parafunkcijų.
2 pav. Buvusios vaikų parafunkcijos ir šiuo metu esamų parafunkcijų pasiskirstymas. Pateikiami kiekvienos grupės kokybiniai nominalieji požymiai, kaip proporcijos. X ašyje pateiktos buvusios parafunkcijos, Y ašyje pateiktos dabar esamos parafunkcijos.
Pateiktame 2 pav. galime pastebėti tendenciją, kad vaikas turėjęs tam tikrą parafunkciją yra labiausiai linkęs šią parafunkciją ir toliau turėti, kartu turint ar neturint kitų parafunkcijų.
39 18 9 1 14 8 55 8 1 7 6 13 26 1 9 1 1 0 2 2 7 12 7 1 29 0 10 20 30 40 50 60 Čiulptuko, piršto, liežuvio ir lūpų čiulpimas Lūpų, nagų, Griežimas dantimis kramtymas
Griežimas dantimis Liežuvio laikymas tarp dantų
Kvėpavimas per burną Čiulptuko, piršto, liežuvio ir lūpų čiulpimas Lūpų, nagų, pieštukų kramtymas
Griežimas dantimis Liežuvio laikymas tarp dantų
27
3 pav. Parafunkcijų pasiskirstymas.
Pateikiami kiekvienos grupės kokybiniai nominalieji požymiai, kaip proporcijos (procentai).
Iš 412 atsakiusių, 228 vaikai dabar parafunkcijų neturėjo (3 pav.). Iš vaikų turinčių parafunkcijas, 158 vaikai turi bent 1 parafunkciją ir 26 vaikai turi 2 ir daugiau parafunkcijų. Iš 26 vaikų turinčių 2 ir daugiau parafunkcijų, 6 (23%) vaikai turi lūpų, nagų ir pieštukų kramtymą ir kvėpavimą pro burną. 5 (19,2%) vaikai turi čiulptuko, piršto, liežuvio, lūpų čiulpimą ir lūpų, nagų ir pieštukų kramtymą. 2 (7,6%) vaikai turi čiulptuko, piršto, liežuvio, lūpų čiulpimą ir griežimą dantimis. 4 (15,3%) vaikai turi čiulptuko, piršto, liežuvio, lūpų čiulpimą ir kvėpavimą pro burną 3 (11,5%) vaikai turi lūpų, nagų ir pieštukų kramtymą ir griežimą dantimis, ir 3 (11,5%) vaikai turi griežimą dantimis ir kvėpavimą pro burną. 3 vaikai turėjo po 3 parafunkcijas. 1 (3,8%) vaikas turi čiulptuko, piršto, liežuvio, lūpų čiulpimo, liežuvio laikymo tarp dantų ir kvėpavimo pro burną parafunkciją. 1 (3,8%) vaikas turi lūpų, nagų ir pieštukų kramtymą, griežimą dantimis ir kvėpavimą pro burną, tuo tarpu kitas turi čiulptuko, piršto, liežuvio, lūpų čiulpimą, griežimą dantimis ir kvėpavimą pro burną.
55% 39%
6%
28
Lentelė Nr.2. Parafunkcijos ir jų trukmės pasiskirstymas Parafunkcijos Trukmė, n (%) Čiulptuko, piršto, liežuvio, lūpų čiulpimas Lūpų, nagų, pieštukų kramtymas Griežimas dantimis Liežuvio laikymas tarp dantų Kvėpavimas pro burną Iki 1 m. 11 (23,4) 20 (26,0) 11 (29,7) 1 (33,3) 21 (44,7) 1-2 m. 20 (42,6) 26 (33,8) 7 (18,9) 1 (33,3) 14 (29,8) 3-4 m 7 (14,9) 12 (15,6) 9 (24,3) 0 4 (8,5) 5 + m. 9 (19,1) 19 (22,7) 10 (27) 1 (33,) 8 (17) p=0.278 a p=0.138 a p=0.069 a p=0.825 a p=0.167 a
a Statistiškai reikšmingi duomenys laikomi kai p < 0,05. Lentelėje pateikiami kiekvienos grupės požymiai, kaip
proporcijos. Naudotas ᵡ2 kriterijus.
n= atvejų skaičius
Tarp visų pateiktų parafunkcijų trumpiausiai trunka griežimas dantimis ir kvėpavimas pro burną t.y. parafunkcija trunka iki 1 metų (Lentelė Nr.2.). 1-2 metus trunkančios parafunkcijos yra čiulptuko, piršto, liežuvio, lūpų čiulpimas ir lūpų, nagų, pieštukų kramtymas. Tolygiai pasiskirstė liežuvio laikymas tarp dantų trunkantis iki metų, nuo 1 iki 2 metų ir trunkantis daugiau nei 5 metus. Tačiau visų parafunkcijų trukmės pasiskirstymas nebuvo statistiškai reikšmingas.
4 pav. Kvėpavimo pro burną ir kitų turimų parafunkcijų pasiskirstymas Pateikiami kiekvienos grupės kokybiniai nominalieji požymiai, kaip proporcijos.
5 7 3 1 0 1 2 3 4 5 6 7 8 Čiulptuko, piršto, liežuvio ir lūpų čiulpimas Lūpų, nagų, pieštukų kramtymas
Griežimas dantimis Liežuvio laikymas tarp dantų
29 49 (26,6%) vaikai iš 184 turi kvėpavimo pro burną parafunkciją. 33 (67,4%) iš šių vaikų turi tik šią parafunkciją o, 16 (32,6%) vaikų turi šią ir vieną arba dvi kitas parafunkcijas (3 pav.). Šių vaikų turimų kitų parafunkcijų pasiskirstymas pateiktas 4 paveikslėlyje. Kvėpuojantys pro burną vaikai kartu dažniausiai turi ir lūpų, nagų, pieštukų kramtymo parafunkciją. Taip pat yra svarbu paminėti, kad 24 (48,9%) vaikai kvėpuojantys pro burną buvo maitinti buteliuku nuo 6 mėnesių.
Buvo pastebėta, kad iš 184 vaikų, visas parafunkcijas 158 (85,9%) vaikai atlieka namuose, 19 (10,3%) vaikų atlieka darželyje ir tik 7 (3,8%) vaikai atlieka mokykloje. 66 (35,9%) vaikai atliekantys parafunkcijas buvo ramūs, tuo tarpu 16 (8,7%) vaikų buvo susierzinę, tik 1 (0,5%) vaikas buvo piktas ir 5 (2,7%) vaikai buvo laimingi. Likę 96 (52,2%) vaikai turėjo kelias emocijas.
Iš visų tiriamųjų tik 11 (2,7%) tėvų mano, kad parafunkcijų gydyti nereikia, 248 (60,2%) mano, kad parafunkcijas gydyti reikia ir tai daryti yra būtina ir 153 (37,1%) tėvai mano, kad parafunkcijos praeis savaime.
3.2. Parafunkcijų paplitimas tarp lyties ir amžiaus grupių.
Vienos parafunkcijos turėjimas yra dažniau stebimas 3-5 metų amžiaus vaikams, tuo tarpu 2 ar daugiau parafunkcijų turinčių vaikų 3-5 ir 7-9 metų amžiaus grupės pasiskirstė tolygiai. (5 pav.). Iš vaikų turinčių parafunkcijų, daugiausia jų turi 3-5 metų amžiaus, ikimokyklinės mergaitės. (6 pav.) Mažiausiai parafunkcijų vyresni nei 12 metų berniukai.
5 pav. Parafunkcijų ir amžiaus pasiskirstymas. 6 pav. Parafunkcijų ir lyties pasiskirstymas.
Pateikiami kiekvienos grupės kokybiniai nominalieji požymiai, kaip proporcijos. 50 21 9 64 28 12 0 10 20 30 40 50 60 70
3-5 metų 7-9 metų >12 metų Berniukai Mergaitės 101 13 38 11 19 2 0 20 40 60 80 100 120 Vaikai turintys 1 parafunkciją Vaikai turintys 2 ir daugiau parafunkcijų 3-5 metų 7-9 metų >12 metų
30
Lentelė Nr. 3. Parafunkcijų paplitimas tarp amžiaus grupių. PARAFUNKCIJOS Vaikų amžius, n (%) Čiulptuko, piršto, liežuvio, lūpų čiulpimas Lūpų, nagų, pieštukų kramtymas Griežimas dantimis Liežuvio laikymas tarp dantų Kvėpavimas pro burną 3-5 m. 37 (78,7) 34 (44,2) 26 (70,3) 1 (33,3) 29 (61,7) 7-9 m. 6 (12,8) 29 (37,7) 8 (21,6) 2 (66.7) 16 (34) >12 m. 4 (8,5) 17 (18,2) 3 (8,1) 0 2 (4,3) p=0.048 a p=0.000 a p=0.720 a p=0.460 a p=0.209a
a Statistiškai reikšmingi duomenys laikomi kai p < 0,05. Lentelėje pateikiami kiekvienos grupės požymiai, kaip
proporcijos. Naudotas ᵡ2 kriterijus.
n= atvejų skaičius
4 iš 5 parafunkcijų (Lentelė Nr. 3) yra labiausiai paplitusios 3-5 metų vaikų amžiaus tarpe, tuo tarpu liežuvio laikymas tarp dantų pasitaikė vyresniems 7-9 metų vaikams. Statistiškai reikšmingi duomenys gauti pirmoms dvejoms parafunkcijoms.
Lentelė Nr. 4. Parafunkcijų paplitimas tarp lyties.
a Statistiškai reikšmingi domenys laikomi kai p < 0,05. Lentelėje pateikiami kiekvienos grupės požymiai, kaip
proporcijos. Naudotas ᵡ2 kriterijus.
n= atvejų skaičius Parafunkcija Buvusios parafunkcijos (n=350) Berniukai (n=161) Mergaitės (n=189) p reikšmė Berniukai vs. Mergaitės a Esamos parafunkcijos (n=208) Berniukai (n=93) Mergaitės (n=118) p reikšmė Berniukai vs. Mergaitės a Čiulptuko, piršto, liežuvio, lūpų čiulpimas 113 54 (47,8%) 59 (52,2%) p=0.689 47 22 (46,8%) 25 (53,2%) p=0.594 Lūpų, nagų, pieštukų kramtymas 95 39 (41,1%) 56 (58,9%) p=0.186 77 35 (45,5%) 42 (54,5%) p=0.646 Griežimas dantimis 69 30 (43,5%) 39 (56,5%) p=0.567 37 13 (35,1%) 24 (64,9%) p=0.239 Liežuvio laikymas tarp dantų 5 2 (40%) 3 (60%) p=0.772 3 2 (66,7%) 1 (33,3%) p=0.414 Kvėpavimas pro burną 68 36 (52,9%) 32 (47,1%) p=0.205 47 21 (43,5%) 26 (56,5%) p=0.847
31 Tiek iš buvusių, tiek iš šiuo metu esamų vaikų parafunkcijų, 4 ir 5 parafunkcijų yra labiausiai paplitusios mergaičių tarpe (Lentelė Nr. 4.). Iš buvusių parafunkcijų kvėpavimas pro burną dažniau pasitaikė berniukams, tuo tarpu iš šiuo metu vaikų turimų parafunkcijų liežuvio laikymas tarp dantų yra labiau paplitęs berniukų tarpe.
3.3. Parafunkcijos ir mitybos ypatumai
Iš 412 vaikų, 139 (33,7%) vaikai buvo maitinti buteliuku iki 6 mėn. amžiaus. 226 (54,8%) vaikai buvo maitinti buteliuku nuo 6 mėn. iki 1 metų amžiaus. Iš šių buteliuku maitintų vaikų, 130 (57,5%) jų buvo maitinti naudojant fiziologinį žinduką, o 80 (35,4%) vaikų buvo maitinti naudojant nefiziologinį. Likę tėvai atsakė nežinantys žinduko formos. Iš 80 vaikų kurie buvo maitinti nefiziologiniu žinduku, 34 (43%) vaikai turėjo bent 1 parafunkciją.
7 pav. Parafunkcijų paplitimas ir mitybos ypatumai. Pateikiami kiekvienos grupės kokybiniai nominalieji požymiai, kaip proporcijos.
Vaikai turintys vieną ar daugiau parafunkcijų dažniau nuo 6 mėnesių buvo išimtinai maitinti buteliuku (7 pav.). Bendrai 57% vaikų turinčių vieną ar daugiau parafunkcijų buvo maitinti buteliuku nuo 6 mėn. amžiaus.
186 (45,1%) vaikai buvo išimtinai maitinti krūtimi. 139 (33,7%) vaikai išimtinai buvo maitinti buteliuku, o 87 (21,2%) vaikai buvo maitinti ir krūtimi ir buteliuku. Iš vaikų išimtinai maitintų krūtimi 79 (42.4%) turėjo vieną ar kelias parafunkcijas. Iš vaikų išimtinai maitintų buteliuku 68 (48.9%) vaikai turėjo bent vieną parafunkciją ir iš vaikų turėjusių mišrią mitybą 37 (42.5%) turi vieną ar kelias parafunkcijas. Parafunkcijų paskirstymas pateiktas lentelėje Nr. 5.
107 65 14 121 93 12 0 20 40 60 80 100 120 140 Parafunkcijų neturėjo Turėjo 1 parafunkciją Turėjo 2+ parafunkcijas
32
Lentelė Nr.5. Parafunkcijos ir kūdikio buteliuko, krūties ar mišrios mitybos ypatumai.
Pateikiami kiekvienos grupės kokybiniai nominalieji požymiai, kaip proporcijos. n= atvejų skaičius
Parafunkcija Maitinta išimtinai
krūtimi n= Maitinta išimtinai buteliuku n= Maitinta ir krūtimi ir buteliuku n= Čiulptuko, piršto, liežuvio, lūpų čiulpimas 17 22 8 Lūpų, nagų, pieštukų kramtymas 36 26 15 Griežimas dantimis 14 11 12 Liežuvio laikymas tarp dantų 2 0 1 Kvėpavimas pro burną 24 14 9
33
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Šiuo metu yra atlikta daugelis tyrimų, kuriuose yra vertinamos parafunkcijos ir jų daroma įtaka sąkandžiui. Didžiojoje dalyje tyrimų yra vertinamas tiriamųjų amžius, lytis, mitybos ypatumai, socioekonominis statusas, rečiau vertinamos yra šeimoje esančios parafunkcijos ar vaikų patiriamo streso lygis. Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti Kauno mieste gyvenančių vaikų parafunkcijų dažnį, parafunckcijų paplitimo priklausomybę nuo amžiaus ir lyties, bei įvertinti tarpusavio ryšį tarp parafunckijų ir kūdikių mitybos ypatumų.
4.1. Parafunkcijų dažnis
Tyrimo rezultatai parodo, kad parafunkcijų paplitimas ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų tarpe yra didelis t.y. 60,6% vaikų yra turėję bent vieną parafunkciją ir šie gauti rezultatai sutampa ir su kitais daugelio autorių atliktais tyrimais. Lenkijoje atliktame tyrime parafunkcijų paplitimas siekė 72%, Indijoje paplitimas siekė 91,6% ir parodė, kad daugiausia tiriamųjų turėjo pieštukų, tušinukų, nagų kramtymo bei pirštų ir lūpų čiulpimo parafunkcijas [20,56]. Tuo tarpu Nigerijoje atliktame tyrime, pastebėtas parafunkcijų paplitimas siekė tik 13,1% [63]. Tyrime didžiausias parafunkcijų paplitimas yra čiulptuko, piršto, liežuvio, lūpų čiulpimo bei lūpų, nagų, pieštukų kramtymo. Bosnjak ir kitų autorių tyrime taip pat buvo pastebėtas didžiausias ne-mitybinio čiulpimo ir kramtymo parafunkcijų paplitimas [57, 62]. Iš vaikų turėjusių ir šiuo metu turinčių tą pačią parafunkciją, lūpų, nagų ir pieštukų kramtymas buvo labiausiai paplitusi parafunkcija ir tai yra statistiškai reikšmingi duomenys.
4.2. Parafunkcijų priklausomybė nuo amžiaus ir lyties
Tyrimo metu didesnis parafunkcijų paplitimas buvo stebimas mergaičių tarpe, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas, parafunkcijų paplitime tarp lyties nėra stebimas. Gauti rezultatai sutampa ir su autoriais S.F. Jabur bei D.H. Nisayif ir J.B. Garde [31, 64]. Daugiausia parafunkcijų atliekantys vaikai yra ikimokyklinio amžiaus mergaičių grupėje t.y. 3-5 metų ir jų dažniausiai atliekama parafunkcija yra čiulptuko, piršto, liežuvio, lūpų čiulpimas, ir tai yra statistiškai reikšmingi duomenys. K. Dhull ir kitų autorių atliktame tyrime Indijoje, buvo pastebėtas didžiausias parafunkcijų paplitimas 3-5 metų amžiaus vaikų grupėje, kaip ir tarp Kaune gyvenančių vaikų [62]. 2018 metais Indijoje atliktame tyrime buvo gauti priešingi rezultatai, rodantys didesnį parafunkcijų paplitimą 3-5 metų amžiaus berniukų tarpe [62]. J. Garde ir kitų autorių 2014 atliktame tyrime taip pat buvo pastebėta, kad piršto čiulpimas yra labiau paplitęs ikimokyklinio amžiaus vaikų tarpe, tuo tarpu kvėpavimas pro burną ir nagų kramtymas stebimas tarp vyresnių vaikų [64]. Kitame tyrime atliktame Indijoje, buvo pastebėta, kad dažniausiai jaunesnio amžiaus vaikų atliekamos parafunkcijos yra pirštų
34 ir kitų daiktų čiulpimas, tuo tarpu vyresni vaikai turi nagų kramtymo bei kvėpavimo pro burną parafunkcijas [58].
4.3. Parafunkcijų skaičius ir šeimyninė anamnezės svarba
Tyrime buvo pastebėta, kad dažniau vaikas turėjo tik vieną parafunkciją (85,8%) ir rečiau turėjo dvi ar daugiau parafunkcijų (14,2%). Skirtinguose dvejuose tyrimuose atliktuose Indijoje, buvo stebimi priešingi duomenys, rodantys kad vaikai dažniau turėjo bent dvi parafunkcijas (51,1%) ir tik retais atvejais turėjo vieną, izoliuotą parafunkciją [58,64]. Kitame tyrime atliktame Indijoje, buvo gauti rezultatai panašūs į tyrimo rezultatus rodantys, kad labiausiai paplitusios buvo pavienės parafunkcijos ir rečiau vaikai turėjo dvi ar tris parafunkcijos [6]. K. Dhull atliktame tyrime taip pat buvo pastebėta, kad tik 38% vaikų turėjo kelias parafunkcijas [62]. Šiame tyrime buvo pastebėta kad, 48,9% vaikų turinčių bent 1 parafunkciją turėjo asmenį šeimoje taip pat turintį ar turėjusį vienokią ar kitokią parafunkciją ir šie duomenys taip pat buvo pastebėti Indijoje atliktame tyrime, kuomet 94,9% vaikų turėjo asmenį šeimoje taip pat turintį parafunkcijų [20].
4.4. Parafunkcijos ir psichoemocinė būklė
Vaikai turintys parafunkcijas dažniausiai tėvų buvo pastebėti tai darantys namuose 85,9% ir pagal tėvų nuomonę, jie dažniausiai buvo ramus, rečiau susierzinę ar pikti. Tailande atliktame tyrime, buvo išsiaiškinta, kad vaikai atliekantys parafunkcijas dažniau buvo ramus, nieko neužsiimantys vaikai [59]. Meksikoje atliktas tyrimas teigia, kad vaikai turintys daugiausia parafunckijų ir atliekantys jas dažniau buvo pavargę, emociškai nestabilūs ir susierzinę [60]. M. Leme ir kitų autorių, Brazilijoje atliktame tyrime buvo nustatyta, kad 58,7% vaikų turinčių bent vieną parafunkciją, turėjo depresijos simptomus, nerimą bei padidėjusį kortizolio kiekį kraujyje [65]. Kitame Meksikoje atliktame tyrime buvo nustatyta, kad parafunkcijas turintys vaikai dažniausiai turi tėvus gyvenančius pagal greitą gyvenimo tempą [61]. Tyrime galime pastebėti, kad daugiausia atsakiusių tėvų (59,7%) turi aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą ir galime manyti bei daryti prielaidą kad jie taipogi gyvena greitu gyvenimo tempu, kas gali daryti įtaką jų vaikų psichoemocinei būsenai ir parafunkcijų išsivystymui.
4.5. Parafunkcijų gydymo reikalingumas
Indijoje atliktame tyrime buvo nustatyta, kad 64,5% tėvų mano jog parafunkcijų gydyti nereikia ir jos praeina savaime, kas nesutampa su Lietuvoje gyvenančiais 60,2% tėvų, kurie mano, kad parafunkcijas gydyti yra reikalinga [20]. Galime daryti prielaidą ir pagal tyrime dalyvaujančius tėvus manyti, kad Lietuvoje gyvenantys tėvai yra labiau išsilavinę ir turi daugiau bendrų žinių apie parafunkcijas ir jų daromą žalą.
35 4.6. Parafunkcijos ir mitybos ypatumų tarpusavio ryšys
Tyrime 54,8% vaikų buvo maitinti buteliuku nuo 6 mėn. amžiaus. 2014 metais Indijoje atliktame tyrime buvo išsiaiškinta, kad tik 10,1% vaikų buvo maitinami buteliuku nuo 6 mėn. amžiaus [64]. Tyrime buvo nustatyta, kad daugiau vaikų (48,9%) išimtinai maitintų buteliuku nuo 6 mėn. amžiaus turėjo parafunkcijų. Iš buteliuku maitintų vaikų, dažniausiai pasitaikanti yra lūpų, nagų ir pieštukų kramtymo parafunkcija. Gauti duomenys sutampa ir su kito atlikto tyrimo duomenimis kai buvo pastebėta, kad iš vaikų turinčių vieną prafunkciją išimtinai maitinti buteliuku buvo 63,3% [61].
Šis tyrimas turėjo keletą trūkumų. Pirmasis trūkumas yra tyrimo apribojimas Kauno mieste gyvenantiems asmenims, nevertinant parafunkcijų paplitimo kituose Lietuvos miestuose. Antrasis trūkumas yra anketos platinimas tik vienoje internetinėje platformoje, anketos nebuvo platinamos per darželių ar mokyklų naudojamas platformas ir nebuvo pateiktos gyvai. Trečiasis tyrimo trūkumas yra, kad ištirtų vyresnių vaikų yra mažiausia, duomenų pasiskirstymas yra netolygus tiriamųjų amžiaus grupėse.
Plėtojant tolimesnius tyrimus šioje srityje, tikslinga kartoti tyrimą, tiriant kitus Lietuvos miestus ir regionus. Šiuos tyrimus būtų naudinga atlikti gyvai su vaikais, vertinant jų sąkandžio būklę ir esamas sąkandžio anomalijas. Taip būtų galima įvertinti parafunkcijų ir sąkandžio anomalijų tarpusavio ryšį. Būtų naudinga, gautus rezultatus palyginti ir su Europoje atliktais tyrimais apie parafunkcijas.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
PADĖKA
36
IŠVADOS
Išanalizavus gautus tyrimo rezultatus, galima padaryti šias išvadas:
1. Parafunkcijų dažnis Kauno mieste tarp ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų yra didelis siekiantis net 60,6%. Tarp labiausiai paplitusių parafunkcijų yra lūpų, nagų, pieštukų kramtymas, čiulptuko, piršto, liežuvio bei lūpų čiulpimas bei kvėpavimas pro burną. Mažiausiai paplitusios parafunkcijos yra liežuvio laikymas tarp dantų ramybės būsenoje ir griežimas dantimis. 15,2% vaikų turi dvi ar daugiau parafunkcijų.
2. Parafunkcijos dažniau pasitaikė 3-5 metų vaikams, mergaitėms dažniau nei berniukams, tačiau parafunkcijų paplitimas nėra statistiškai reikšmingas tarp lyčių. Labiausiai paplitusi parafunkcija 3-5 metų amžiaus grupėje yra čiulptuko, piršto, liežuvio bei lūpų čiulpimas ir tai buvo statistiškai reikšmingi duomenys. Tiek tarp mergaičių ir berniukų labiausiai paplitusi parafunkcija yra lūpų, nagų ir pieštukų kramtymas, tačiau tai nėra statistiškai reikšmingas skirtumas.
3. 57% vaikų turinčių vieną ar daugiau parafunkcijų buvo maitinti buteliuku nuo 6 mėn. amžiaus, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp maitinimo krūtimi ir buteliuku nebuvo pastebėta.
37
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Parafunkcijos yra vienas iš svarbiausių aplinkos faktorių galinčių turėti įtakos vaikų pieniniam ir nuolatiniam sąkandžiui, tad norint išvengti neigiamo parafunkcijų poveikio reikėtų:
1. Pacientui atvykus pirminei odontologo konsultacijai yra būtina išsiaiškinti ir ištirti ne tik dentalines ar skeletines anomalijas, bet išsiaiškinti ir apie buvusias arba šiuo metu esamas parafunkcijas ir jas tinkamai koreguoti.
2. Tėvų švietimas t.y. supažindinti pacientų tėvus su neigiama parafunkcijų įtaka paciento sąkandžiui ankstyvame vaiko amžiuje. Svarbu tėvams paminėti, kad žalingų įpročių gydymas yra sudėtingas ir ilgas procesas, reikalaujantis paciento ir tėvų motyvacijos bei kantrybės. 3. Ikimokyklinių ir mokyklinių įstaigų darbuotojų švietimas, informacijos sklaida medijoje,
norint asmenis supažindinti su parafunkcijomis bei jų daroma žala, kad jie tikslingai galėtų informuoti tėvus apie vaikų atliekamus netaisyklingus įpročius.
38
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Al-kinane SM, Al-Dahan ZAA. The effects of thumb sucking habit on the development of malocclusions in preschool age children in Hilla city. J Bagh College Dentistry. 2019; 31(3), 49-54.
2. Omer MI, Abuaffan AH. Prevelence of oral habits and its effect in primary dentition among sudanese preschool children in khartoum city. Indian journal of dental education. 2015; 8(2); 57-62.
3. Rajchanovska D, Zafirova-Ivanovska B. Oral habits among pre-elementary children in Bitola. Biol Med Sci 2012; 33(1):157-69.
4. Josell SD. Habits affecting dental and maxillofacial growth and development. Dent Clin North Am. 1995;39(4):851-860.
5. Warren JJ, Bishara SE, Steinbock KL, Yonezu T, Nowak AJ. Effects of oral habits’ duration on dental characteristics in the primary dentition. J Am Dent Assoc. 2001; 132:1685-93. 6. Kumar K, Chettiankandy TB. Insidence of different deletetious oral habits in school going
children from darbhanga district, bihar. International journal of medical and biomedical studies.2020;4(1);275-280.
7. Dentistry AAoP. Policy on oral habits. Pediatric dentistry. 2005; 27:40-1.
8. Sikorska A, Cudziło D, Matthews-Kozanecka M, Turska-Malińska R. Impact of incorrect oral habits on mastication and anomalies in children and adolescents - literature review and own observations. Developmental Period Medicine. 2016; 3(4):325-327.
9. Behr M, Fanghänel J. The impact of the stomatognathic system on the development of human beings. DDZ international. 2019; 1(5): 171-4.
10. Pietrzak P, Hanke W. Environmental Aetiology of Malocclusions – Review of the Literature. Dent. Med. Probl. 2012, 49, 4, 588–593.
11. Hassan R, Rahimah A.K.: Occlusion, malocclusion and method of measurements – an overview. Arch. Orofac. sci. 2007, 2, 3–9.
12. Boeck EM, Coleta Pizzol KED, Navarro N, Chiozzini NM, Foschini ALR. Prevalence of malocclusion in children between 5 and 12 years-old in municipal schools in ararraquara. CEFAC. 2013; 15(5):1270-1280.
13. Proffit WR, Fields HW. Contemporary Orthodontics, 3rd ed. USA: Mosby; 2000. p. 129-35. 14. Corradi LM, Avelar LET. Oral Parafunction - Aetiology, Implications and Relation to
Orthodontic Treatment. Oral and Maxillofacial Surgery - Practices and Updates. IntechOpen. 2019.
15. Leite-Cavalcanti A, Medeiros-Bezerra PK, Moura C. Breast-feeding, bottle-feeding, sucking habits and malocclusion in Brazilian preschool children. Rev salud publica 2007, 9:194–204.
39 16. Pruthi N, Sogi GM, Fotedar S. Malocclusion and deleterious oral habits in a north Indian adolescent population: A correlational study. European Journal of General Dentistry. 2013; 2(3): 257- 263.
17. Kamdar RJ, Al-Shahrani I. Damaging Oral Habits. Journal of International Oral Health. 2015; 7(4):85-7.
18. Moimaz SAS, Garbin AJI, Lima AMC, Lolli JF, Saliba O, Cléa Garbin CAS. Longitudinal study of habits leading to malocclusion development in childhood. BMC Oral Health .2014; (14);96.
19. Pietrzak P, Hanke W. Environmental Aetiology of Malocclusions – Review of the Literature. Dent. Med. Probl. 2012; 49(4);588–593.
20. Percival TM, Smith WAJ, Smith KF. Prevalence of oral habits in a child population in Trinidad, West Indies. Pediatric dental journal. 2017; 27:121-7.
21. Thomaz EBAF, Alves CMC, Silva LFG, Almeida CCCR, Alves MTSS, Hilgert JB, Wendland EM. Breastfeeding Versus Bottle Feeding on Malocclusion in Children: A Meta-Analysis Study. Journal of human lactation. 2018; 1-21.
22. Page DC. Breastfeeding is early functional jaw orthopedics (an introduction). The Functional Orthodontist. 2001; 18(3): 24-27.
23. Baldrigui SEZM, Pinzan A, Zwicker CVD, Michelini CR, Barros DR, Elias F. The importance of the natural milk to prevent myofuncional and orthodontics alterations. Rev Dent Press Ortodon Ortop Facial. 2001; 6:111–121.
24. Narbutytė, I, Narbutytė, A, Linkevičienė L. Relationship between breastfeeding, bottle-feeding and development of malocclusion. Stomatologija, Baltic Dental and Maxillofacial Journal. 2013; 15(3):67-72.
25. Jyoti S, Pavanalakshmi GP. Nutritive and Non-Nutritive Sucking Habits – Effect on the Developing Oro-Facial Complex; A Review. Dentistry. 2014; 4(3):1-4.
26. Wieckiewicz M,Paradowska-Stolarz A.Wieckiewicz W.Psychosocial Aspects of Bruxism: The Most Paramount Factor Influencing Teeth Grinding. BioMed Research International. 2014;1-7.
27. Wieckiewicz M, Grychowska N, Wojciechowski K, Pelc A,Augustyniak M, Sleboda A, Zietek M. Prevalence and Correlation between TMD Based on RDC/TMD Diagnoses, Oral Parafunctions and Psychoemotional Stress in Polish University Students. BioMed Research International. 2014;1-7.
28. Lavigne GJ, Khoury S, Abe S, Yamaguchi T, Raphael K. Bruxism physiology and pathology: an overview for clinicians. Journal of Oral Rehabilitation. 2008;35(7): 476–494.
