Miglė Kalinaitė
V kursas, 9 grupėANGLE II KLASĖS ANOMALIJŲ GYDYMO METODO
ĮTAKA PACIENTŲ VEIDO POKYČIAMS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Prof. dr. Dalia Smailienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS ORTODONTIJOS KLINIKA
ANGLE II KLASĖS ANOMALIJŲ GYDYMO METODO ĮTAKA PACIENTŲ VEIDO POKYČIAMS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... (parašas)
Miglė Kalinaitė, V kursas, 9 grupė (vardas pavardė, kursas, grupė)
20....m. ... (mėnuo, diena)
Darbo vadovas ... (parašas)
Prof. dr. Dalia Smailienė
(mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... (mėnuo, diena)
DARBAS ATLIKTAS ORTODONTIJOS KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Angle II klasės anomalijų gydymo metodo įtaka pacientų veido pokyčiams“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020-04-26 Miglė Kalinaitė (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020-04-26 Miglė Kalinaitė (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)
Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil . Nr.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei
reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas uždaviniai (1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir
išvados? 0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti
mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0
11
Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar
ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0
12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio
patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15 Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar
atitinka tyrimų rezultatus? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas
moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių 31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
temą? +0,2 +0,1 0
32
Praktinės rekomendaci jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0 Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2
balai -1 balas 35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas
-2 balai 36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo
-1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2
balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe >20%
rt.) 40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslūs?
-0,2 balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas?
-1 balas 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5
balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ___________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ __________________________________ Recenzento vardas , pavardė
_________________________________ Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ... 10 SUMMARY ... 11 SANTRUMPOS ... 12 ĮVADAS ... 14 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 161.1. Veido įvertinimo svarba ortodontiniam gydymui ... 16
1.2. Veido analizės metodai ... 16
1.2.1. Veido profilio kampų analizė ... 17
1.2.2. Linijinė veido analizė ... 18
1.2.3. Geometrinė veido profilio analizė ... 18
1.2.4. Subjektyvi veido analizė ... 19
1.2.5. 3D (trijų plokštumų) atvaizdų analizė ... 20
1.3. Kietųjų ir minkštųjų audinių morfologijos ypatumai, būdingi Angle II klasės anomalijoms 21 1.3.1. Angle II klasės anomalijoms būdingi veido skeleto morfologijos ypatumai ... 21
1.3.2. Angle II klasės anomalijoms būdingi dantų padėties ypatumai ... 22
1.3.3. Angle II klasės anomalijoms būdingi veido minkštųjų audinių morfologijos ypatumai 22 1.4. Minkštųjų audinių profilio priklausomybė nuo kietųjų audinių profilio ... 23
1.5. Veiksniai, darantys įtaką minkštųjų audinių profilio pokyčiams, gydant Angle II klasės anomalijas ... 24
1.6. Veido profilio pokyčiai augimo metu ... 24
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 26
2.1. Imties dydžio nustatymas ... 26
2.2. Tiriamųjų charakteristika ... 26
2.3. Veido matavimai ant nuotraukų ... 27
2.4. Tiriamųjų skirstymas atsižvelgiant į augimą ... 30
2.5. Anomalijos morfologijos nustatymas ... 32
2.6. Tiriamųjų skirstymas atsižvelgiant į veido kampo aukštį ... 32
2.7. Tiriamųjų skirstymas atsižvelgiant į gydymo metodą ... 32
2.8. Duomenų statistinė analizė ... 33
3. REZULTATAI ... 35
3.1. Matavimų patikimumo įvertinimas ... 35
3.3. Nuotraukų iš priekio (frontalinio vaizdo) analizė ... 37
3.3.1. Veido iš priekio pokyčių priklausomybė nuo lyties ... 38
3.3.2. Veido iš priekio pokyčių priklausomybė nuo augimo stadijos ... 38
3.3.3. Veido iš priekio pokyčių priklausomybė nuo anomalijos morfologijos ... 39
3.3.4. Veido iš priekio pokyčių priklausomybė nuo veido kampo aukščio ... 41
3.3.5. Veido iš priekio pokyčių priklausomybė nuo gydymo metodo ... 42
3.4. Nuotraukų iš šono (profilio vaizdo) analizė ... 43
3.4.1. Veido profilio pokyčių priklausomybė nuo lyties ... 43
3.4.2. Veido profilio pokyčių priklausomybė nuo augimo stadijos ... 44
3.4.3. Veido profilio pokyčių priklausomybė nuo anomalijos morfologijos ... 46
3.4.4. Veido profilio pokyčių priklausomybė nuo veido kampo aukščio ... 48
3.4.5. Veido profilio pokyčių priklausomybė nuo gydymo metodo ... 50
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 53
IŠVADOS ... 59
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 61
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 62
ANGLE II KLASĖS ANOMALIJŲ GYDYMO METODO ĮTAKA PACIENTŲ VEIDO POKYČIAMS
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Šiuolaikinio ortodontinio gydymo tikslas yra taisyklinga ir stabili okliuzija estetiškai subalansuotame veide, todėl būtina ne tik cefalometriškai įvertinti skeletines veido struktūras ir dantis, bet ir veido minkštuosius audinius. Ortodontinis gydymas keičia veido struktūrų tarpusavio santykį, todėl šio tyrimo tikslas yra nustatyti veido pokyčių priklausomybę nuo Angle II klasės anomalijų gydymo metodo ir paciento individualių savybių.
Medžiaga ir metodai. Retrospektyviai ištirtas 151 pacientas, kuris buvo gydytas dėl Angle II klasės anomalijos (amžiaus vidurkis gydymo pradžioje 14,8 ± 3,52 metų). „Dolphin Imaging“ duomenų bazėje atlikta pacientų veido profilio, frontalinių nuotraukų prieš ir po gydymo bei šoninių cefalogramų prieš gydymą analizė. Profilio nuotraukose matuoti kampai tarp anatominių veido struktūrų atskaitos taškų minkštuosiuose audiniuose. Veido pokyčiai buvo lyginami grupėse pagal lytį, augimo stadiją, anomalijos morfologiją ir taikytą gydymo metodą. Statistinei duomenų analizei naudotas SPSS 20.0 programų paketas.
Rezultatai. Nuo paciento lyties priklausė šypsenos kreivės (p=0,026) bei G-Sn-Pg‘ (p=0,025) ir Cm-Sn-Ls (p=0,014) kampų pokyčiai. Nuo augimo stadijos priklausė N‘-Prn-Pg‘ (p=0,044) ir N‘-Prn-Cm (p=0,002) kampų pokyčiai. Nuo Angle II klasės morfologijos priklausė lūpų čiaupumo (p=0,016), šypsenos kreivės (p=0,022) bei G-Sn-Pg‘ (p<0,001), N‘-Prn-Pg‘ (p<0,001), N‘-Prn/N‘-N‘-Prn-Pg‘ (p<0,001), N‘-N‘-Prn-Pg‘/N‘-Ls (p<0,001), N‘-N‘-Prn-Pg‘/N‘-Li (p=0,001) ir Pg‘ (p<0,001) kampų pokyčiai po gydymo. Nuo taikyto gydymo metodo priklausė Li-Sm-Pg‘ (p=0,018) kampo pokyčiai.
Išvados. Tyrimu nustatyta, kad gydant Angle II klasės anomalijas tiesėja veido profilis, mažėja viršutinės lūpos projekcija ir didėja apatinės lūpos projekcija, didėja lūpų čiaupumas, koreguojasi veido simetriškumas bei šypsenos linija.
THE INFLUENCE OF ANGLE CLASS II MALOCCLUSION TREATMENT METHOD ON PATIENTS‘ FACIAL CHANGES
SUMMARY
The relevance of the problem and aim of the work. The major purpose of modern orthodontic treatment is to obtain a proper and stable occlusal relationship as well as an aesthetically pleasing and well-balanced face. It is therefore important to evaluate facial soft tissues in addition to cephalometric analysis of skeletal and dental structures. Orthodontic treatment has been shown to alter the relationship between facial structures, thus, the objective of the research is to determine the influence of Angle Class II malocclusion treatment method and patient‘s individual characteristics on facial changes.
Material and the methods. 151 patients, who have received treatment of Angle Class II malocclusion, were evaluated retrospectively (the average pretreatment age was 14,8 ± 3,52 years). Patients‘ pre- and post-treatment frontal and profile photographs, pretreatment lateral cephalograms were collected and analysed using the ,,Dolphin Imaging” database. Angular measurements between facial soft tissue profile landmarks were taken. Facial changes were compared according to a patient‘s gender, the growth stage, the morphology of the anomaly and the method used for treatment. The statistical data analysis was performed using SPSS 20.0 software.
Results. The results showed significant gender differences in changes in the smile arc (p=0,026), G-Sn-Pg‘ (p=0,025) and Cm-Sn-Ls (p=0,014) angles. Changes in N‘-Prn-Pg‘ (p=0,044) and N‘-Prn-Cm (p=0,002) angles varied according to the growth stage. Differences in the lip competence (p=0,016), the smile arc (p=0,022) as well as G-Sn-Pg‘ (p<0,001), N‘-Prn-Pg‘ (p<0,001), N‘-Prn/N‘-N‘-Prn-Pg‘ (p<0,001), N‘-N‘-Prn-Pg‘/N‘-Ls (p<0,001), N‘-N‘-Prn-Pg‘/N‘-Li (p=0,001) and Li-Sm-Pg‘ (p<0,001) angles before and after treatment significantly depends on the morphology of the anomaly. Changes in Li-Sm-Pg‘ angle differed (p=0,018) among treatment method groups.
Conclusions. The findings demonstrate that the most significant effects of the treatment of Angle Class II malocclusion include straightening of the facial profile, decrease in the upper lip projection, increase of the lower lip projection, improvement in the lip competence, the facial symmetry and the smile arc.
SANTRUMPOS
A – giliausias kreivės, nubrėžtos nuo priekinio nosinio dyglio iki viršutinio žandikaulio alveolės žemiausio krašto, taškas
A‘ – taško A projekcija minkštuosiuose audiniuose
ANS – priekinio nosinio dyglio priekinis taškas (lot. spina nasalis anterior) B – giliausias apatinio žandikaulio kontūro kreivės taškas
B‘ – taško B projekcija minkštuosiuose audiniuose
Cm – žemiausias priekinis nosies pertvaros taškas, esantis centre tarp nosies šnervių (lot. columella) DŠ – dantenų šypsena
G – tarpulankis, vieta tarp antakių lankų (lot. glabella)
Gn – vidurys tarp apatinio žandikaulio taškų Pg ir Me (lot. gnathion)
Go – apatinio žandikaulio šakos ir kūno liestinių susikirtimo taško projekcija į apatinio žandikaulio kampo kontūrą (lot. gonion)
H linija – linija brėžiama tarp taškų Ls ir Pg‘
Id – apatinių centrinių kandžių kaklelio priekinis taškas (lot. infradentale)
IO‘ – apatinės akiduobės sienelės žemiausio priekinio taško projekcija minkštuosiuose audiniuose (lot. infraorbitale)
L1 – apatinio centrinio kandžio išilginė ašis LČ – lūpų čiaupumas
LDKS – šypsenos kreivė; apatinės lūpos kontūro ir viršutinių dantų kandamųjų kraštų sutapimas Li – taškas apatinės lūpos raudonio ir odos riboje vidurio strėlinėje plokštumoje (lot. labiale inferior) Ls – taškas viršutinės lūpos raudonio ir odos riboje vidurio strėlinėje plokštumoje (lot. labiale superior)
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Me – žemiausias apatinio žandikaulio taškas (lot. menton)
Me‘ – žemiausias minkštųjų audinių smakro taškas (lot. menton)
MP – apatinio žandikaulio plokštuma; linija, jungianti taškus Go ir Gn (angl. mandibular plane) N – nosikaulio ir kaktikaulio siūlės priekinis taškas (lot. nasion)
N‘ – nosikaulio ir kaktikaulio siūlės priekinio taško projekcija minkštuosiuose audiniuose (lot. nasion)
Pg – priekinis kietųjų audinių smakro taškas (lot. pogonion) Pg‘ – priekinis minkštųjų audinių smakro taškas (lot. pogonion)
PNS – kietojo gomurio užpakalinis taškas, užpakalinis nosinis dyglys (lot. spina nasalis posterior) PP: UDA – vyzdžių linijos ir viršutinio žandikaulio okliuzinė plokštumos lygiagretumas
Prn – nosies galiuko labiausiai išsikišęs taškas (lot. pronasale)
RME – viršutinio žandikaulio greito plėtimo aparatas (angl. rapid maxillary expander) S – turkiškojo balno vidurio taškas (lot. sella turcica)
S linija – linija, brėžiama nuo Pg‘ iki linijos, jungiančios Sn ir Prn taškus, vidurio
Sm – aukščiausias galinis smakro taškas, smakro – lūpos raukšlės giliausias taškas (lot. supramentale)
Sn – minkštųjų audinių taškas, kuriame nosies pertvara ribojasi su viršutine lūpa vidurio strėlinėje plokštumoje (lot. subnasale)
Tr – ausies kramslio galinis taškas (lot. tragus) U1 – viršutinio centrinio kandžio išilginė ašis VS – veido simetriškumas
14
ĮVADAS
II klasės sąkandžio anomalijos yra dažna ortodontinė anomalija, nustatoma 39,9 proc. 10-11 metų amžiaus ir 35,3 proc. 14-15 metų amžiaus moksleivių Lietuvoje, ir dažna ortodontinio gydymo priežastis [1]. Ortodontinėmis gydymo priemonėmis yra sprendžiamos tiek funkcinės, tiek estetinės dėl netaisyklingo sąkandžio kylančios problemos, tačiau dauguma pacientų kreipiasi būtent dėl netenkinančio estetinio dantų ar veido vaizdo [2-4]. Fizinė išvaizda yra svarbi veido charakteristika, susijusi su individo pasitikėjimu savimi, psichologine ir emocine gerove bei kokybiškesniu gyvenimu [5]. Subalansuotas veido profilis yra svarbus asmens patrauklumą lemiantis veiksnys [6], todėl estetiškai patrauklus ir subalansuotas veidas yra vienas iš ortodontinio gydymo tikslų.
Veido minkštųjų audinių ir jų normų supratimas leidžia planuoti gydymą taip, kad individo veido bruožai būtų sunormalizuoti bei būtų pasiekiamas harmoningas santykis tarp skeleto, dantų ir minkštųjų audinių [7]. Vien tik cefalometrinės skeletinių veido struktūrų ir dantų analizės nepakanka nustatyti veido disharmonijos priežasčiai ir numatyti minkštųjų audinių vaizdą po ortodontinio gydymo, kadangi minkštieji audiniai, dengiantys dantis ir kaulines struktūras gali smarkiai varijuoti [8]. Minkštųjų veido audinių parametrai gali būti įvertinami klinikinio tyrimo metu, tačiau šis tyrimo metodas yra gana subjektyvus [9]. Objektyvesni matavimai gali būti atliekami naudojant šonines cefalogramas ar veido nuotraukas. Fotografijų analizė yra priimtinas, saugus ir pigus metodas, lengvai pritaikomas klinikinėje praktikoje, kuris gali būti kartojamas gydymo eigoje ir naudojamas tirti veido pokyčiams [10,11]. Dėl to itin svarbu mokėti analizuoti paciento veido nuotraukas.
Deja, ne visada koregavus netaisyklingą sąkandį, pagerinama ar išsaugoma veido estetika. Dantų padėties keitimas ortodontinėmis priemonėmis keičia veido struktūrų tarpusavio santykį [8], todėl gydytojai ortodontai turi numatyti, kokią įtaką gydymas padarys paciento veido balansui ir kaip jis gali priklausyti nuo pasirinktos gydymo taktikos, besitęsiančio paciento augimo ir kitų veiksnių [12-14]. Nors ši tema yra labai aktuali šių laikų ortodontijos siekiams, nepavyko rasti tyrimų, kurie lygintų veido profilio bei frontalinių veido matavimų pokyčių gydymo metu priklausomybę nuo lyties, gydymo metodų, Angle II klasės anomalijos morfologijos bei paciento augimo stadijos.
Darbo tikslas: nustatyti ortodontinio gydymo metu stebimų veido pokyčių priklausomybę nuo Angle II klasės anomalijų gydymo metodo ir paciento individualių savybių.
15 Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti veido pokyčius gydant Angle II klasės anomalijas;
2. Nustatyti veido pokyčių priklausomybę nuo paciento lyties, gydant Angle II klasės anomalijas;
3. Nustatyti veido pokyčių priklausomybę nuo paciento augimo stadijos, gydant Angle II klasės anomalijas;
4. Nustatyti veido pokyčių priklausomybę nuo anomalijos morfologijos, gydant Angle II klasės anomalijas;
5. Įvertinti, ar veido pokyčiai ortodontinio gydymo metu priklauso nuo gydymui taikyto metodo.
Darbo hipotezė: gydymo metu veidas labiausiai kinta jauniems pacientams, kuriems diagnozuota skeletinė II klasės anomalija bei taikant gydymą funkciniais aparatais.
16
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.Veido įvertinimo svarba ortodontiniam gydymui
Kietųjų ir minkštųjų audinių profilio analizė svarbi įvairioms mokslo sritims, tokioms kaip ortodontija, veido ir žandikaulių chirurgija, plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija, teismo antropologija ir kt. [15]. Išsamus veido proporcijų ir struktūrų ištyrimas būtinas ortodontinei diagnostikai ir gydymo plano sudarymui, kadangi ortodontinėmis priemonėmis gali būti veikiami ir keičiami veido estetinę išvaizdą ir harmoniją lemiantys parametrai: kaukolės skeleto struktūros (ypač viršutinio ir apatinio žandikaulių pamatų santykis tarpusavyje ir su kitomis veido skeleto struktūromis), jas dengiantys minkštieji audiniai bei dantų, ypač kandžių, padėtis [16-19]. Ortodontinių anomalijų diagnostikoje ir gydymo planavime įprastai daugiau dėmesio skiriama kaulinių struktūrų ir dantų santykių įvertinimui, tačiau šiais laikais vis labiau suvokiama minkštųjų audinių estetinė ir funkcinė svarba. Be to, minkštųjų audinių veido profilio analizė gali padėti nustatyti ir dentalines bei skeletines anomalijas [20]. Veido estetika labiau lemia bendrą asmens patrauklumą nei dantų estetika, ypač jei sąkandžio sutrikimai yra mažiau pastebimi [21], todėl ortodontinio gydymo tikslas yra ne tik normalizuoti paciento sąkandį, užtikrinant normalią funkciją ir šypsenos estetiką, bet ir pasiekti veido harmoniją [4,7].
1.2.Veido analizės metodai
Veido analizė yra praktinis metodas, padedantis objektyviai įvertinti minkštųjų audinių balansą [7]. Veido įvertinimui gali būti naudojamos šoninės cefalogramos, fotografijos, 3D (trijų plokštumų) atvaizdai bei paciento klinikinis ištyrimas. Veido profilio analizės metodai labai priklauso nuo realistinio veido detalių atvaizdavimo fotografijose ir gydytojo gebėjimų tuos atvaizdus interpretuoti. Be to, tiems tyrimo metodams, kurie remiasi anatominių struktūrų išsidėstymu, svarbus tikslus profilio taškų pažymėjimas. Priešingu atveju, surinkti duomenys bus netikslūs ir netinkamai interpretuoti [17]. Yra keletas metodų, naudojamų veido analizei:
- Veido profilio kampų analizė - Linijinė veido analizė
- Geometrinė veido profilio analizė - Subjektyvi veido analizė
17 1.2.1. Veido profilio kampų analizė
Veido profilio kampų analizė naudojama žandikaulių santykio ir minkštųjų audinių balanso įvertinimui strėline ir vertikalia kryptimis, anomalijų diagnostikai ir gydymo plano sudarymui. Vertinant veido estetinę išvaizdą gali būti matuojami veido profilio kampai, kurie atspindi profilio gaubtumą bei veido struktūrų padėtį viena kitos atžvilgiu. Minkštųjų audinių profilio kampų matavimai yra lengviau pritaikomi ir palyginami nei linijiniai matavimai, nes klinikinėje praktikoje paprastai daromos nestandartizuotos ir nesukalibruotos fotografijos [7]. Tokios problemos nėra, jei minkštųjų audinių profilio vertinimui naudojamos šoninės cefalogramos. Nuotraukose ar šoninėse veido rentgenogramose žymimi veido struktūrų atskaitos taškai, tarp kurių matuojami kampai (1 pav.) [22].
1 pav. Veido profilio anatominių struktūrų atskaitos taškai [22].
Literatūroje aprašomi ir tyrimuose naudojami įvairių autorių rekomenduojami kampai: Z kampas (Merrifield, 1966) – kampas tarp Frankfurto horizontalės ir lūpų raudonio – smakro liestinės, parodantis apatinio veido trečdalio padėtį strėline kryptimi; veido profilio išgaubtumo kampas (Legan ir Burstone, 1980), susidarantis tarp minkštųjų audinių glabella (G), subnasale (Sn) ir pogonion (Pg‘); H kampas (Holdaway, 1983) – kampas tarp N‘-Pg‘ ir H linijos, kuri yra viršutinės lūpos ir smakro liestinė, yra susijęs su veido profilio išgaubtumu (norma: 7-15o) [22].
Sudarytos ir išsamesnės veido profilio kampų analizės. Pavyzdžiui, Powell analizė (Powell ir Humphreys, 1984) susideda iš nosies - kaktos, nosies - veido, nosies - smakro, smakro - kaklo kampų matavimų. Vėliau sudaryta veido nuotraukų iš priekio ir šono analizė, galvai esant natūralioje pozicijoje (Arnett ir Bergman, 1993) [22].
18 Veido kampų analizę taip pat galima pritaikyti kietųjų ir minkštųjų audinių veido profilių palyginimui. Minkštiesiems audiniams įvertinti naudojamos veido šoninės fotografijos arba cefalogramos, o kietiesiems – šoninės cefalogramos. Šoninėse veido rentgenogramose pažymimi kietųjų audinių atskaitos taškai, o veido profilio fotografijose arba cefalogramose – šių taškų atitikmenys minkštuosiuose audiniuose (2 pav.) [7,8]. Wasserstein A. ir kt. rekomenduoja naudoti tragus (Tr), infraorbitale (IO‘), nasion (N‘), A’, B’, pogonion (Pg’), kaip minkštųjų audinių atskaitos taškus, kurie yra patikimi ir tinkami minkštųjų audinių profilio analizei [7].
2 pav. Wasserstein A. ir kt. rekomenduojami minkštųjų ir kietųjų audinių atskaitos taškai [7].
1.2.2. Linijinė veido analizė
Minkštųjų audinių profilio tyrimuose dažniausiai naudojamos istoriškai nusistovėjusios linijos: S linija (brėžiama nuo minkštųjų audinių pogonion iki linijos, jungiančios subnasale ir pronasale taškus, vidurio), E linija (brėžiama nuo nosies galiuko iki minkštųjų audinių pogonion), H linija (viršutinės lūpos ir smakro liestinė), tikroji horizontalė (TH) ir tikroji vertikalė (TV). Nuo šių linijų matuojamas atstumas iki įvairių veido profilio taškų ir vertinamos veido struktūros [23-26].
1.2.3. Geometrinė veido profilio analizė
Veido profilio kampų ir linijų (atstumų) matavimams naudojami atskaitos taškai yra išsisklaidę plokštumoje ir nepakankamai atspindi veido profilio detales ir formą. Veido profilio
19 formos variacijoms įvertinti tinkama geometrinė veido profilio analizė. Žymimi minkštųjų ar kietųjų audinių profilio pagrindiniai atskaitos taškai, o tarp jų – šalutiniai. Sujungus šiuos taškus gaunamos kreivės, kurios atspindi veido profilio kontūrą. Apibendrinti geometriniai duomenys leidžia vizualiai įvertinti veido profilio formą, o ne tik pavienes charakteristikas (3 pav.) [15]. Šis veido profilio analizės metodas gali būti pritaikytas veido skeleto struktūroms ir jas dengiantiems minkštiesiems audiniams palyginti tiek plokštumoje (2D), tiek erdvėje (3D) [15,27]. Geometrinė analizė taip pat gali būti naudojama vaizdžiai palyginti veido profilio pokyčius gydymo metu, vertinant šonines cefalogramas prieš ir po gydymo [28]. Geometriniai morfometriniai duomenys gali būti kaupiami duomenų bazėse ir naudojami etniniams ir rasiniams bruožams nustatyti bei identifikuoti [29].
3 pav. Geometrinė veido profilio analizė. A – pagrindiniai veido kietųjų ir minkštųjų audinių atskaitos taškai; B – veido kietųjų ir minkštųjų audinių kontūrai, sudaryti sujungus pagrindinius ir šalutinius atskaitos taškus; C – veido kietųjų ir minkštųjų audinių segmentų kreivės, sudarytos tarp pagrindinių veido profilio atskaitos taškų automatiškai sugeneravus 18 šalutinių [15].
1.2.4. Subjektyvi veido analizė
Yra keletas subjektyvios veido profilio analizės metodų. 2004 metais Capelozza Filho L. sukūrė veido morfologijos klasifikacijos sistemą, kuri gali būti naudojama ortodontinėms problemoms apibūdinti [20]. Nustačius veido tipą, gali būti lengviau sudaryti gydymo planą ir pasiekti tenkinantį estetinį rezultatą [9]. Morfologiškai veidas gali būti klasifikuojamas į 5 skirtingus tipus: I, II, III tipai, ilgo ir trumpo veido tipai.
20 - I veido tipui būdingas harmoningas veido augimas strėline ir vertikalia kryptimis, normalus apatinio ir viršutinio žandikaulių santykis, proporcingi vertikalūs veido aukščio trečdaliai, veido simetrija, išreikšti skruostikauliai, normalus nosies – lūpos kampas, čiaupios lūpos, išreikšta smakro – kaklo linija ir kampas.
- II veido tipas išsiskiria išgaubtu veido profiliu, esant dideliam viršutiniam žandikauliui ar priekinei jo padėčiai, mažam apatiniam žandikauliui ar galinei jo padėčiai arba įvairioms kombinacijoms.
- III veido tipui būdingas tiesus ar įgaubtas veido profilis dėl mažo viršutinio žandikaulio ar galinės jo padėties, didelio apatinio žandikaulio ar jo priekinės padėties bei įvairių kombinacijų.
- Ilgo veido tipui būdingas aukštas apatinis veido trečdalis, normalus ar sumažėjęs vidurinis veido trečdalis, nečiaupios lūpos.
- Trumpo veido tipui, atvirkščiai, būdingas sumažėjęs apatinis veido trečdalis, čiaupios lūpos. Naudojant šią klasifikaciją, pirmiausia vertinami veido parametrai vertikalia kryptimi, jei nenustatoma vertikalių parametrų neatitikimo (trumpo ar ilgo veido tipai), tada veidas vertinamas strėline kryptimi (I, II, III veido tipai). Šiai klasifikacijai galima priskirti ir asimetriško veido tipą, kai veidas vertinamas iš priekio. Veido tipą sunkiau nustatyti, kai anomalija yra nežymi [9,20].
Siécola G. S. ir kt. nustatė, kad 7-13 metų amžiaus vaikams labiau būdingi I veido tipas (64.24%) bei II veido tipas (21.29%). Rečiau nustatomi III veido tipas (6.62%), ilgas veidas (5.96%) bei trumpas veidas (1.99%). I, II ir III veido tipai tiksliausiai nustatomi vertinant veido profilio atvaizdus. Strėliniai veido tipai (I, II, III) 63.31% atvejų atitinkamai atitiko dentalinius santykius pagal Angle klasifikaciją (I, II, III) [20].
1.2.5. 3D (trijų plokštumų) atvaizdų analizė
Standartinė veido profilio dviejų plokštumų (2D) fotografija turi tam tikrų trūkumų: gali atvaizduoti tik vieną veido pusę, labai priklauso nuo paciento laikysenos ir fotoaparato parametrų netikslumų bei yra sudėtingai sukalibruojama ir matuojama. Trijų plokštumų (3D) struktūrinės šviesos skeneris (pvz.: FastSCAN™) padeda išvengti pagrindinių 2D fotografijos trūkumų, užtikrina greitą vaizdo gavimą, leidžia koreguoti galvos poziciją po skenavimo, todėl mažiau priklauso nuo paciento padėties. Be to, atvaizdas yra sukalibruojamas, todėl galima atlikti linijinius ir kampų matavimus. Dėl šių privalumų 3D skenavimas gali būti pritaikomas gydymo planavimui ir sekimui bei yra tinkamesnis tirti vaikams, nes galima reguliuoti galvos poziciją po skenavimo.
21 Pagrindiniai 3D skenerio trūkumai yra kaina ir ribotas mobilumas. Be to, šis metodas labai priklauso nuo atvaizdo kokybės, kuri gali būti sutrikdyta dėl paciento galvos judesių skenavimo metu [16,17]. Kaip ir kitiems veido profilio analizės metodams, 3D atvaizdų vertinimo tikslumui užtikrinti reikalingas preciziškas anatominių struktūrų taškų pažymėjimas. Dažniausiai gydytojai ortodontai atvaizdus vertina tiesiogiai ir anatominius taškus žymi rankiniu būdu, tačiau yra galimybė veido profilio taškus 3D atvaizduose pažymėti skaitmeniniu būdu, remiantis veido profilio išgaubtumo žemėlapiais [17].
1.3. Kietųjų ir minkštųjų audinių morfologijos ypatumai, būdingi Angle II klasės anomalijoms
1.3.1. Angle II klasės anomalijoms būdingi veido skeleto morfologijos ypatumai
Veido skeleto analizė šoninėje cefalogramoje yra populiari ortodontinių anomalijų diagnostikos ir diferenciacijos priemonė. Al-Khateeb E. ir kt. atliko tyrimą, kuriame vertino Angle II klasės 1 bei 2 poklasių veido skeleto parametrus strėline bei vertikalia kryptimis [30]. Lyginant Angle II klasės 1 bei 2 poklasių skeletinius parametrus strėline kryptimi, nustatyti reikšmingi SNB, ANB, SN-Pg kampų matavimų skirtumai, tačiau nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp SNA kampo dydžio. Bendras tiriamųjų SNA kampų vidurkis buvo didesnis už normą. Apie du trečdaliai tiriamųjų SNA kampų dydžių buvo normos ribose, vieno ketvirtadalio – padidėję, rodantys viršutinio žandikaulio prognatiją. Tik kelių tiriamųjų SNA kampas buvo sumažėjęs, rodantis viršutinio žandikaulio retrognatiją. Dažniau viršutinio žandikaulio retrognatija pasitaiko esant Angle II klasės 1 poklasiui. Tiriamųjų ANB kampų vidurkis buvo žymiai didesnis už normą ir indikavo skeletinę II klasę. Pacientų, turinčių Angle II klasės 1 poklasio anomalijas, ANB kampas buvo statistiškai reikšmingai didesnis, o SNB kampas - mažesnis už pacientų, turinčių Angle I klasės ar Angle II klasės 2 poklasio anomalijas. Angle II klasės 2 poklasio atvejais, apatinio žandikaulio padėtis dažniausiai būna normali. Smakro išsikišimas ryškesnis esant Angle II klasės 2 poklasio anomalijoms, nustatomas dėl padidėjusio SN-Pg kampo [30].
Lyginant Angle II klasės poklasių skeletinius vertikalius parametrus, buvo vertinamas viršutinio ir apatinio žandikaulių plokštumų (MM) kampas, veido kampas (SN-MP) bei kampas tarp apatinio žandikaulio šakos ir kūno. MM kampas bei kampas tarp apatinio žandikaulio kūno ir šakos buvo žymiai padidėję esant Angle II klasės 1 poklasio anomalijoms ir sumažėjęs Angle II klasės 2 poklasio anomalijų atvejais. Su Angle II klasės 2 poklasiu dažniausiai susijusi priekinė apatinio žandikaulio rotacija kartu su sumažėjusiu veido kampu ir giliu sąkandžiu [30].
22 1.3.2. Angle II klasės anomalijoms būdingi dantų padėties ypatumai
Vertinant dentalinius Angle II klasės parametrus reikšmingas pirmųjų krūminių dantų santykis bei viršutinių ir apatinių kandžių palinkimas. Angle II klasės anomalijoms būdingas krūminių dantų santykis, kai viršutinio pirmojo krūminio danties medialinis skruostinis gumburas yra medialiau apatinio pirmojo krūminio danties medialinės skruostinės vagelės.
Angle II klasės poklasių diferenciacijai svarbus viršutinių kandžių palinkimas, kurį rodo U1-SN kampas. Angle II klasės 1 poklasiui būdingas didesnis U1-U1-SN kampas nei Angle I klasės ir viršutinių kandžių protruzija. Angle II klasės 2 poklasiui būdingas sumažėjęs U1-SN kampas ir viršutinių kandžių retruzija. Apatinių kandžių palinkimą parodo L1-MP kampas. Angle II klasės anomalijoms būdingas didesnis L1-MP kampas nei Angle I klasės anomalijoms, tačiau nėra statistiškai reikšmingo šio kampo skirtumo tarp Angle II klasės poklasių [30,31].
1.3.3. Angle II klasės anomalijoms būdingi veido minkštųjų audinių morfologijos ypatumai
Lyginant pacientų, turinčių Angle II klasės anomalijas, minkštųjų audinių veido profilį su Angle I klasę turinčiais pacientais vertinamos šios charakteristikos: veido profilio išgaubtumas smakro padėtis ir išsikišimas, viršutinės ir apatinės lūpų padėtis S linijos atžvilgiu, veido, nosies - lūpų, lūpų - smakro kampų dydžiai [31,32].
Angle I klasės, Angle II klasės 1 poklasio ir Angle II klasės 2 poklasio anomalijų nosies – lūpų kampas statistiškai reikšmingai nesiskiria ir neturėtų būti naudojamas sąkandžio sutrikimams diferencijuoti, o tik veido estetikai įvertinti. Nustatytas statistiškai reikšmingas lūpų – smakro kampo skirtumas tarp Angle I klasės ir Angle II klasės 1 poklasio anomalijų, tačiau nesustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp Angle I klasės ir Angle II klasės 2 poklasio anomalijų. Esant Angle II klasės 1 poklasio anomalijoms lūpų – smakro kampas yra mažesnis dėl apatinės lūpos išvirtimo, kuris atsiranda dėl viršutinių kandžių protruzijos. Lūpų – smakro kampas gali padėti diferencijuoti Angle II klasės 1 ir 2 poklasių anomalijas [31,33].
Veido profilio išgaubtumas didesnis esant II klasės nei I klasės anomalijoms. Angle II klasės 1 poklasio anomalijoms būdingas didesnis veido profilio išgaubtumas nei Angle II klasės 2 poklasio anomalijoms, tačiau nėra statistiškai reikšmingo skirtumo. Lyginant su Angle I klasės anomalijomis, kampas tarp H ir SN linijų yra statistiškai reikšmingai mažesnis esant Angle II klasės 1 ir 2 poklasių anomalijoms. Esant Angle II klasės 1 poklasio anomalijoms šis kampas yra šiek tiek didesnis nei
23 esant Angle II klasės 2 poklasio anomalijoms, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nėra. Atstumas nuo Ls iki S linijos statistiškai reikšmingai didesnis Angle II klasės 1 ir 2 poklasių grupėse nei Angle I klasės grupėje, bet tarp Angle II klasės poklasių – statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta. Angle II klasės 1 poklasio anomalijoms būdingas statistiškai reikšmingai didesnis atstumas nuo Li iki S linijos nei I klasės anomalijoms, o tarp kitų grupių statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas. Padidėjęs atstumas gali būti dėl apatinės lūpos išvirtimo, kurį lemia viršutinių kandžių atsikišimas [31]. Pacientų, turinčių Angle II klasės 2 poklasio anomalijas, lūpų padėtis S linijos atžvilgiu beveik 2 kartus rečiau (24%) atitinka normą, kai abi lūpos liečia S liniją, nei Angle I klasę turinčių individų (44%) [32].
1.4. Minkštųjų audinių profilio priklausomybė nuo kietųjų audinių profilio
Minkštieji veido audiniai ne visada tiksliai atitinka kaulinių struktūrų formą ir gali smarkiai varijuoti. Tam tikrų sričių veido minkštieji audiniai yra glaudžiai susiję su kietaisiais audiniais, o kitose srityse – dimensijos įvairuoja, priklausomai nuo funkcijos [8,12]. Suprantant kietųjų ir minkštųjų veido audinių koreliaciją, lengviau įsivaizduoti, kokį rezultatą turės ortodontinė intervencija ir kaip kis minkštųjų audinių profilis.
Tinkamo gydymo parinkimui ypač svarbus pradinės lūpų padėties įvertinimas. Viršutinės ir apatinės lūpų padėtis ir ilgis priklauso nuo viršutinių ir apatinių dantų. Viršutinių ir apatinių kandžių padėtis bei apatinių kandžių pakrypimas lūpos – liežuvio kryptimi lemia viršutinės lūpos ilgį ir apatinės lūpos padėtį, o viršutinių kandžių pakrypimas lūpos – gomurio kryptimi yra susijęs su apatinės lūpos ilgiu. Tačiau dantų padėties keitimas pagal cefalometrinius kriterijus ne visada užtikrina harmoningą lūpų padėtį [8].
Zedníková Malá P. ir kt. tyrė geometrinę veido ir kaukolės kaulų ir juos dengiančių minkštųjų audinių formos koreliaciją [15]. Nustatyta, kad didžiausias ryšys tarp kaulinių struktūrų ir minkštųjų audinių formos yra kaktos srityje, kadangi kaukolės skliauto ir kaktos minkštieji audiniai yra glaudžiai prisitvirtinę prie po jais esančio kaulo. Taip pat stiprus minkštųjų ir kietųjų audinių kreivių ryšys yra nosies šaknies, apatinės lūpos ir smakro srityse. Tačiau pastebėta tendencija, kad minkštieji audiniai išlygina ir užmaskuoja išreikštą kaulinį įdubimą nosikaulio ir kaktikaulio siūlės srityje. Smakro minkštieji audiniai, atvirkščiai, pabrėžia kaulo kontūrą. Giliausias kaulinio apatinio žandikaulio priekinio kontūro taškas (B) ir priekinis smakro taškas (Pg) yra žemiau nei minkštųjų audinių atitikmenys. Įgaubtas apatinio žandikaulio kontūras siejamas su išreikštu smakru, iškilusia apatine lūpa ir ryškia lūpos – smakro raukšle, o plokščias apatinio žandikaulio kontūras susijęs su
24 gana plokščiu, neišreikštu smakru, tiesia apatine lūpa, be ryškios lūpos – smakro raukšlės. Mažiausia priklausomybė tarp kietųjų ir minkštųjų audinių profilio nustatyta viršutinės lūpos ir viršutinio žandikaulio srityse. Skeleto ir minkštųjų audinių formos panašesnės esant plokščiam viršutinio žandikaulio kontūrui. Tarp šoninio priekinės nosies (kriaušinės) atvaros krašto ir minkštųjų audinių nosies galiuko bei nosies nugarėlės nėra jokio statistiškai reikšmingo ryšio [15].
1.5. Veiksniai, darantys įtaką minkštųjų audinių profilio pokyčiams, gydant Angle II klasės anomalijas
Minkštųjų audinių pokyčių Angle II klasės anomalijų gydymo metu prognozavimas yra sudėtingas ir priklauso nuo individualių žmogaus savybių bei taikomo gydymo [14,34-36]. Maetevorakul S. ir kt. tirdami Angle II klasės 1 poklasio anomalijas turinčius pacientus nustatė, kad minkštųjų audinių profilio pokyčiai įvairuoja skirtingose amžiaus, lyties grupėse, taikant skirtingus gydymo metodus, taip pat priklauso nuo skeletinės, dentalinės ir minkštųjų audinių morfologijos prieš gydymą [34].
Bowman S. J. ir kt. teigė, kad veido estetika po gydymo priklauso nuo gydymo metodo, veido profilio gaubtumo ir anomalijos morfologijos prieš gydymą [14]. Kim J. E. ir kt. nustatė palankiausius estetinius gydymo išimamais funkciniais aparatais rezultatus esant mažesniems L1-MP, SN-L1-MP, ANB kampams, simfizės nuolydžiui (kampui tarp MP ir Id-Pg), atstumui nuo L1 iki Pg, kampui tarp SN ir ANS-PNS bei apatinio žandikaulio kampo dydžiui [35]. Tačiau estetikos suvokimas gali būti labai individualus ir skirtingas [14].
Irfan S. ir kt. atliktame tyrime buvo lyginama asimetrinio ir simetrinio ekstrakcinio gydymo breketų sistema įtaka minkštųjų veido audinių pokyčiams [36]. Taikant simetrinį ekstrakcinį gydymą breketų sistema, kuomet dantys šalinami simetriškai abejose dantų lankų pusėse, stebimi ryškesni veido profilio pokyčiai. Taikant asimetrinį ekstrakcinį gydymą breketų sistema yra mažesnė veido profilio suplokštėjimo ar įdubimo rizika [36].
1.6. Veido profilio pokyčiai augimo metu
Tyrimų duomenimis, veido proporcijos, forma bei žandikaulių morfologija priklauso nuo paveldimumo ir aplinkos veiksnių (teratogeninių veiksnių nėštumo metu, klimato sąlygų, parafunkcijų, mitybos, sisteminių ligų, traumų ir kt.) [11,37]. Būtent aplinkos veiksniai lemia
25 skirtumus tarp genetiškai identiškų monozigotinių dvynių [38-40]. Mažiau veido profilio panašumų randama lyginant tėvus ir vaikus. Artimiausi išvaizda yra tėčiai ir jų vyriškos giminės palikuoniai [10].
Veido augimas postnataliniu laikotarpiu sutampa su bendro somatinio augimo ramybės laikotarpiais, pasižyminčiais lėtu, tolygiu augimu, ir augimo spurto laikotarpiais [41]. Įvairių veido sričių augimas yra individualus ir gali pasireikšti skirtingu laiku ir didumu. Atvirkštinė kietųjų ir minkštųjų audinių profilio išgaubtumo koreliacija rodo, kad veido augimas ir pokyčiai yra veikiami skirtingų mechanizmų [12]. Pastebėta, kad minkštųjų audinių augimas ir storėjimas įvairiose veido srityse mergaitėms pasireiškia anksčiau nei berniukams, tačiau berniukams šis procesas būna labiau išreikštas [12].
Besitęsiantis veido kietųjų ir minkštųjų audinių augimas turi reikšmingą įtaką veido išvaizdai po ortodontinio gydymo. Veido profilio disbalansas, nuėmus ortodontinį aparatą, gali atsirasti dėl besitęsiančio nosies augimo [42]. Angle II klasės gydymas yra efektyviausias, kai taikomas apatinio žandikaulio augimo spurto metu [12,41]. Angle II klasės anomalijų ortodontinis gydymas paauglystėje turėtų būti pabaigtas esant šiek tiek išsikišusioms lūpoms, kadangi prognozuojamas tolimesnis nosies ir smakro augimas [12]. Paaugliams pacientams turėtų būti vengiama taikyti ekstrakcinį gydymą. Ekstrakcinis gydymas gali turėti didesnę įtaką mergaičių veido profilio pokyčiams, nes mergaičių viršutinė ir apatinė lūpos plonesnės už berniukų. Todėl reikėtų vengti taikyti ekstrakcinį gydymą mergaitėms, turinčioms tiesų ar įgaubtą veido profilį [12,42].
Estetiškai patrauklus ir harmoningas veidas yra šiuolaikinės ortodontijos siekiamybė. Deja, sąkandžio korekcija remiantis tik cefalometrinėmis veido skeleto ir dantų padėties normomis ne visada lemia palankius gydymo rezultatus, kadangi minkštieji audiniai gali įvairuoti nepriklausomai nuo kietųjų viedo struktūrų. Ortodontiniam gydymui suplanuoti ir jo rezultatui numatyti, svarbu suprasti kaip ortodontinio gydymo metu kinta veidas ir kaip šie pokyčiai priklauso nuo parinkto gydymo metodo ir nuo individualių paciento savybių.
26
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Imties dydžio nustatymas
Imties dydžiui nustatyti atlikta analizė G-Power (Version 3.1.9.4) programa. Gautas reikalingas imties dydis n=147, kai tyrimo galia 0,95, I rūšies klaida 0,05, o efekto dydžio rodiklis ρ=0,3.
2.2. Tiriamųjų charakteristika
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Ortodontijos klinikoje 2019 m. lapkričio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. buvo atliktas retrospektyvinis tyrimas. Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimas Nr. BEC-OF-24 (Priedas Nr. 1), kuris išduotas 2019 m. spalio 4 d. Renkami pacientų duomenys: pacientų intraoralinės ir ekstraoralinės nuotraukos „Dolphin Imaging“ duomenų bazėje, cefalogramos prieš gydymą, paciento ligos istorijoje prieinama informacija: diagnozė, taikytas gydymo metodas, diagnostinių tyrimų rezultatai, sveikatos būklė. Tiriamųjų atranka buvo vykdyta pagal griežtai apibrėžtus pacientų įtraukimo ir atmetimo kriterijus.
Tiriamųjų įtraukimo kriterijai:
1. Pacientų sąkandis nuolatinis;
2. Pacientai, turintys skeletinę (ANB > 4o) ir/arba dentalinę (viršutinio pirmojo krūminio danties medialinis skruostinis gumburas yra medialiau apatinio pirmojo krūminio danties medialinės skruostinės vagelės) Angle II klasės anomaliją;
3. Pacientai, turintys visus duomenis apie diagnostiką ir gydymą (ambulatorinio gydymo kortelė, geros kokybės ekstraoralinės nuotraukos, kai paciento galva yra natūralioje pozicijoje, geros kokybės intraoralinės nuotraukos prieš ir po gydymo „Dolphin Imaging“ duomenų bazėje, cefalograma prieš gydymą);
4. Užbaigtas ortodontinis gydymas;
5. Tiriamieji, pasirašę sutikimą anonimiškai naudoti jų duomenis mokymo proceso tikslais. Tiriamųjų atmetimo kriterijai:
1. Pacientai, kurių gydymui taikyta ortognatinė chirurgija; 2. Pacientai, kuriems nustatytos dantų skaičiaus anomalijos;
27 3. Pacientai, sergantys sisteminėmis ligomis ar sindromais, galimai turinčiais įtakos gydymo
rezultatams;
4. Pacientai, dėl tam tikrų priežasčių nutraukę ortodontinį gydymą; 5. Pacientai, turintys mišrų sąkandį.
Iš viso „Dolphin Imaging“ programos duomenų bazėje rasta 5812 LSMUL KK Ortodontijos klinikos pacientų. Remiantis pacientų atrankos kriterijais, į tyrimą įtrauktas 151 pacientas. Tiriamųjų amžius gydymo pradžioje 14,8 ± 3,52 metų (nuo 10 metų iki 33 metų), pabaigoje 17,38 ± 3,67 metų (nuo 12 metų iki 36 metų). Iš 151 tiriamųjų, 45 buvo vyrai, o 106 – moterys.
2.3. Veido matavimai ant nuotraukų
Tyrimo metu buvo atlikti pacientų veido matavimai prieš ir po gydymo strėline, skersine ir vertikalia kryptimis.
Veido profilio nuotraukose (nuotraukose iš šono) sužymėti taškai (4 pav): - G – tarpulankis, vieta tarp antakių lankų (lot. glabella);
- N‘ – tolimiausias nosies nugarėlės taškas nuo G-Prn atkarpos, nosikaulio ir kaktikaulio siūlės priekinio taško projekcija minkštuosiuose audiniuose (lot. nasion);
- Prn – nosies galiuko labiausiai išsikišęs taškas (lot. pronasale);
- Cm – žemiausias priekinis nosies pertvaros taškas, esantis centre tarp nosies šnervių (lot. columella);
- Sn – minkštųjų audinių taškas, kuriame nosies pertvara ribojasi su viršutine lūpa vidurio strėlinėje plokštumoje (lot. subnasale);
- Ls – taškas viršutinės lūpos raudonio ir odos riboje vidurio strėlinėje plokštumoje (lot. labiale superior);
- Li – taškas apatinės lūpos raudonio ir odos riboje vidurio strėlinėje plokštumoje (lot. labiale inferior);
- Sm – aukščiausias galinis smakro taškas, smakro – lūpos raukšlės giliausias taškas (lot. supramentale);
- Pg‘ – priekinis minkštųjų audinių smakro taškas (lot. pogonion).
Matuojami kampai: veido gaubtumo kampas be nosies (G-Sn-Pg‘), veido gaubtumo kampas su nosimi (N‘-Prn-Pg‘), nosies – smakro kampas (N‘-Prn/N‘-Pg‘),viršutinės lūpos projekcijos kampas (N‘-Pg‘/N‘-Ls), viršutinės lūpos kampas (Sn-Ls/Sn-Pg‘), nosies – lūpų kampas (Cm-Sn-Ls),
28 apatinės lūpos projekcijos kampas (N‘-Pg‘/N‘-Li), lūpų – smakro kampas (Li-Sm-Pg‘), nosies galiuko kampas (N‘-Prn-Cm) (5 – 7 pav.).
4 pav. Tyrime naudoti veido profilio anatominių struktūrų atskaitos taškai minkštuosiuose audiniuose.
5 pav. G-Sn-Pg‘, N‘-Prn-Pg‘, Cm-Sn-Ls, Li-Sm-Pg‘ kampų matavimai.
29 7 pav. N‘-Prn-Cm, Sn-Ls/Sn-Pg‘ ir N‘-Prn/N‘-Pg‘ kampų matavimai.
Frontalinių nuotraukų vertinimo kriterijai buvo pasirinkti remiantis Arnett G. W. ir Bergman R. T. rekomendacijomis [18,19].
Frontalinėse nuotraukose (nuotraukose iš priekio) ramybės būsenoje buvo nustatomas:
- Lūpų čiaupumas (toliau – LČ) – lūpos laikomos čiaupiomis, jei susičiaupia netempiant smakro, lūpų ar nosies sparnelių (vertinimas: lūpos čiaupios; lūpos nečiaupios);
- Veido simetriškumas (toliau – VS) – vertinamas brėžiant veido vidurio liniją per nosies nugarėlės, nosies galiuko, filtrum, smakro vidurį (filtrum taškas yra patikimiausias ir stabiliausias veido vidurio linijos taškas) ir lyginant veido struktūrų išsidėstymą abipus šios linijos (vertinimas: veidas simetriškas; veidas nesimetriškas).
Frontalinėse nuotraukose (nuotraukose iš priekio) šypsantis buvo nustatomas:
- Vyzdžių linijos (PP) ir viršutinio žandikaulio okliuzinės plokštumos (UDA) lygiagretumas (PP:UDA) (normoje šios linijos yra lygiagrečios): vyzdžių linija (PP) – tai horizontali linija, brėžiama per vyzdžių centrus, o viršutinio žandikaulio okliuzinė plokštuma (UDA) nustatoma brėžiant liniją tarp viršutinio žandikaulio kairės ir dešinės pusės ilčių gumburų viršūnių (vertinimas: lygiagrečios; nelygiagrečios);
- Apatinės lūpos kontūro ir viršutinių dantų kandamųjų kraštų sutapimas, šypsenos kreivė (toliau – LDKS): šypsantis viršutinių priekinių dantų kandamųjų kraštų kontūras turi sutapti su apatinės lūpos kontūru (vertinimas: kontūrai sutampa; kontūrai nesutampa);
- Dantenų šypsenos buvimas (toliau – DŠ): normoje šypsantis turėtų matytis nuo ¾ danties vainiko iki 2 mm dantenų, o didesnis dantenų atsidengimas buvo laikomas dantenų šypsena (vertinimas: dantenų šypsena yra, dantenų šypsenos nėra).
30 Atlikus cefalogramos analizę Dolphin Imaging sistema nustatyti:
- ANB kampas; - MP-SN kampas; - U1-SN kampas;
- kaklo slankstelių (CVM) stadija, remiantis Baccetti T. metodu [43].
Matavimai buvo atliekami „Dolphin Imaging“ programa. Matavimus atliko vienas tyrėjas. Vertinimo kriterijai buvo sugrupuoti pagal temas. Vertinimo kriterijų grupės:
- Bendrieji tiriamųjų duomenys (amžius prieš ir po gydymo, lytis, taikytas gydymo metodas); - Nuotraukų iš priekio (frontalinio vaizdo) vertinimo kriterijai;
- Nuotraukų iš šono (profilio vaizdo) vertinimo kriterijai; - Cefalogramos vertinimo kriterijai.
Pagal vertinimo kriterijų grupes buvo sudarytos duomenų lentelės (priedas Nr. 2). Duomenys apie kiekvieną tiriamąjį buvo nuosekliai pildomi į lenteles, užtikrinant, kad visose lentelėse tiriamojo eilės numeris būtų tas pats.
10 tiriamųjų nuotraukos prieš ir po gydymo bei šoninės cefalogramos prieš gydymą buvo pakartotinai išmatuotos to paties tyrėjo praėjus vienam mėnesiui po pirmojo ištyrimo, siekiant patikrinti matavimų rezultatų patikimumą.
2.4. Tiriamųjų skirstymas atsižvelgiant į augimą
Pagal augimą tiriamieji buvo suskirstyti remiantis kaklo slankstelių susiformavimo (CVM) stadija gydymo pradžioje. CVM stadija nustatoma šoninėje cefalogramoje pagal antro (C2), trečio (C3) ir ketvirto (C4) kaklo slankstelių kūnų formą ir apatinio krašto morfologiją (8 pav.) [43]:
- 1 stadija (CS1). Apatiniai C2, C3, C4 slankstelių kūnų kraštai yra plokšti (C2 apatinis kūno kraštas plokščias 93% atvejų, o C3 bei C4 – 100% atvejų). Abiejų CS ir C4 slankstelių kūnai yra trapecijos formos.
- 2 stadija (CS2). Įgauba randama apatiniame C2 kūno krašte (80% atvejų). C3 ir C4 slankstelių kūnai trapecijos formos, o apatiniai kūnų kraštai – plokšti.
- 3 stadija (CS3). Įgauba randama apatiniuose C2 (100% atvejų) ir C3 (93% atvejų) kraštuose. Apatiniame C4 slankstelio krašte įgaubos nėra. Abudu C3 ir C4 slanksteliai gali būti arba trapecijos, arba horizontalaus stačiakampio formos.
31 - 4 stadija (CS4). Įgaubos nustatomos C2, C3, C4 slankstelių kūnų apatiniuose kraštuose. C3 ir
C4 slankstelių kūnai yra horizontalaus stačiakampio formos.
- 5 stadija (CS5). Įgaubos randamos C2, C3, C4 slankstelių kūnų apatiniuose kraštuose. C3 slankstelio kūnas gali būti kvadrato formos (60% atvejų) arba horizontalaus stačiakampio formos (40% atvejų). C4 slankstelio kūnas kvadrato formos (53% atvejų) arba horizontalaus stačiakampio formos (47% atvejų).
- 6 stadija (CS6). Įgaubos randamos C2, C3, C4 slankstelių kūnų apatiniuose kraštuose. C3 slankstelio kūnas gali būti kvadrato formos (50% atvejų) arba vertikalaus stačiakampio formos (50% atvejų). C4 slankstelio kūnas kvadrato formos (53% atvejų) arba vertikalaus stačiakampio formos (47% atvejų).
8 pav. Kaklo slankstelių susiformavimo (CVM) stadijos [43].
CS1 ir CS2 stadijų metu intensyvus augimas dar neprasidėjęs. Esant CS1 stadijai augimo spurtas turėtų prasidėti po 2 metų, o CS2 – maždaug po 1 metų. CS3 ir CS4 stadijos būna prepubertalinio augimo spurto metu, kuomet pastebimas spartus ūgio ir apatinio žandikaulio didėjimas. CS3 stadija prasideda praėjus 1 metams po CS2 stadijos ir jos metu augimas būna intensyviausias. CS4 stadijos metu spartus augimas vis dar tęsiasi (išlikę apie 10-25% augimo potencialo). CS5 ir CS6 slankstelių stadijos būna augimo spurtui pasibaigus. Vis dėlto, CS5 stadijos metu dar gali būti pasiektas minimalus augimas (5-10%) [43-49].
Remiantis kaklo slankstelių susiformavimo (CVM) stadija tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes. (1) Pirmajai grupei priskirti pacientai, kurių CVM stadija prieš gydymą buvo CS1-CS4 (pacientai, kurių gydymas pradėtas prieš prepubertalinį augimo spurtą arba augimo spurto metu) (n=84); (2) antrajai grupei priklausė pacientai, kurių CVM stadija gydymo pradžioje buvo CS5-CS6 (pacientai, kurių augimo spurtas jau pasibaigęs) (n=67).
32 2.5. Anomalijos morfologijos nustatymas
Pacientai buvo suskirstyti į grupes pagal anomalijos morfologiją. Skeletinei II klasei priskirti tie pacientai, kurių ANB>4o, neatsižvengiant į krūminių dantų santykį. Dentalinei II klasei priskirti pacientai, kurių 0o<ANB≤4o, tačiau krūminių dantų santykis atitinka Angle II klasę (viršutinio pirmojo krūminio danties medialinis skruostinis gumburas yra medialiau apatinio pirmojo krūminio danties medialinės skruostinės vagelės). Tokiu atveju, kai ir veido skeleto morfologija (šoninės cefalogramos analizė), ir dantų santykiai buvo II klasės, tiriamieji buvo priskirti į skeletinės II klasės grupę. Tiriamieji taip pat suskirstyti į poklasius pagal viršutinių kandžių padėtį (U1-SN kampas). U1-SN kampo norma laikyta 102,6o, kuri rekomenduojama Dolphin Imaging programoje, atliekant Steiner-Wits analizę. 1 poklasiui priklausė tie pacientai, kurių U1-SN≥102,6o, o 2 poklasiui tie, kurių U1-SN<102,6o.
Tiriamieji pagal anomalijos morfologiją suskirstyti į keturias grupes: 1. Dentalinė II klasė 1 poklasis (toliau - D II-1) (n=24);
2. Dentalinė II klasė 2 poklasis (toliau – D II-2) (n=13); 3. Skeletinė II klasė 1 poklasis (toliau – S II-1) (n=52); 4. Skeletinė II klasė 2 poklasis (toliau – S II-2) (n=62).
2.6. Tiriamųjų skirstymas atsižvelgiant į veido kampo aukštį
Tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes pagal veido kampo aukštį, remiantis MP-SN kampo dydžiu [50] .
- Žemas veido kampas – MP-SN≤28o (n=35);
- Vidutinis veido kampas – 28o<MP-SN≤36o (n=54); - Aukštas veido kampas – MP-SN>36o (n=62).
2.7. Tiriamųjų skirstymas atsižvelgiant į gydymo metodą
33 - I grupei priskirti pacientai, kuriems buvo taikytas ekstrakcinis gydymas breketų sistema, kai
dantys šalinti viršutiniame žandikaulyje ir/arba viršutiniame ir apatiniame žandikauliuose (n=33);
- II grupei – pacientai, kuriems taikytas neekstrakcinis gydymas breketais (papildomai gali būti naudojami išorinis distalinio tempimo aparatas, RME, gomurinis lankas (n=72);
- III grupei – pacientai, kuriems buvo taikytas funkcinis aparatas (Herbsto, Forsus ar Twin Block aparatas) ir gydymas breketais (n=32);
- IV grupei – pacientai, kurių gydymui taikytas tik funkcinis aparatas (Herbsto ar Twin Block aparatas) (n=14).
2.8. Duomenų statistinė analizė
Statistinei duomenų analizei naudoti G-Power (Version 3.1.9.4), Microsoft Excel 2010 ir IBM SPSS Statistics (Version 20.0) programų paketai. Pacientų ligos istorijų, prieš gydymą atliktų šoninių veido rentgenogramų, ekstraoralinių ir intraoralinių nuotraukų analizių duomenys susisteminti. Veido parametrų pokyčiai buvo nustatyti kiekvienoje tyrimo dalyvių grupėje atskirai. Įvertinta, ar skirtumai tarp grupių buvo statistiškai reikšmingi.
Skirstinių normalumo (pasiskirstymo pagal Gauso dėsnį) patikrinimui taikytas Kolmogorov–Smirnov testas. Kintamųjų skirstiniai tikrinti poromis (prieš gydymą ir po gydymo). Jei abu skirstiniai tenkino normalumo prielaidą, statistinei analizei buvo taikyti parametriniai kriterijai. Jei bent vienas skirstinys poroje netenkino normalumo prielaidos, buvo taikyti neparametriniai kriterijai, kurie nereikalauja duomenų pasiskirstymo pagal normalųjį skirstinį arba išskirčių duomenyse nebuvimo.
Siekiant nustatyti kokybinių kintamųjų įvertinimo patikimumą, taikytas kappa koreliacijos koeficientas (κ). Kappa reikšmė buvo interpretuojama remiantis Landis J.R. ir Kock G.G. rekomendacijomis. Kai κ < 0 – rezultatų atitikimo nėra, 0 < κ ≤ 0,2 – rezultatų patikimumas prastas, 0,2 < κ ≤ 0,4 – rezultatų patikimumas silpnas, 0,4 < κ ≤ 0,6 – rezultatų patikimumas vidutinis, 0,6 < κ ≤ 0,8 – rezultatų patikimumas geras, 0,8 < κ ≤ 1 – rezultatų patikimumas labai geras. Norint įvertinti kiekybinių kintamųjų matavimo patikimumą, taikytas Spirmano koreliacijos koeficientas (rs), nes pakartotinis įvertinimas buvo atliktas mažai tiriamųjų imčiai (n=10). Spirmano koreliacijos koeficientas yra neparametrinis ir nereikalauja kintamųjų pasiskirstymo pagal Gauso dėsnį. Kai 0 < rs ≤ 0,3 – rezultatų patikimumas prastas, 0,3 < rs ≤ 0,5 – rezultatų patikimumas silpnas, 0,5 < rs ≤ 0,7 – rezultatų patikimumas vidutinis, 0,7 < rs ≤ 0,9 – rezultatų patikimumas
34 geras, 0,9 < rs ≤ 1 – rezultatų patikimumas labai geras. Kai rs < 0 – koreliacija neigiama, rezultatų atitikimo nėra.
Apskaičiuoti tirtų kriterijų vidurkiai, standartiniai nuokrypiai ir minimalios bei maksimalios reikšmės. Skirstinių, netenkinančių normalumo prielaidos, rodiklių vidurkių palyginimui dviejose priklausomose tiriamųjų grupėse taikytas Wilcoxon kriterijus. Skirstinių, tenkinančių normalumo prielaidą, rodiklių vidurkių palyginimui dviejose priklausomose tiriamųjų grupėse taikytas parametrinis Student T testas. Kintamųjų nepriklausomumui vertinti taikyti McNemar kriterijus bei χ2 požymių priklausomumo kriterijus.
Veido parametrų pokyčių po gydymo priklausomybė nuo lyties, augimo stadijos, anomalijos morfologijos ir taikyto gydymo metodo įvertinta atlikus blokuotųjų duomenų apibendrintų tiesinių modelių analizę (angl. General Linear Model, GLM), skirstiniams tenkinant homogeniškumo prielaidą. Atliktas Levene testas skirstinių homogeniškumui įvertinti.
Statistinio reikšmingumo lygmuo α = 0,05. Rodiklio ar atvejų dažnių pasiskirstymo skirtumai tarp grupių vertinami kaip statististiškai reikšmingi, kai p<0,05.
35
3. REZULTATAI
3.1. Matavimų patikimumo įvertinimas
10 tyrimo dalyvių buvo ištirti du kartus (antrąjį kartą – praėjus mėnesiui po pirmojo ištyrimo). Kokybiniams kintamiesiems apskaičiuotas kappa koeficientas κ svyravo nuo 0,8 iki 1. Kiekybiniams kintamiesiems apskaičiuotas Spirmano koreliacijos koeficientas rs, kuris svyravo nuo 0,964 iki 1. Nustatytas labai geras pirmojo ir antrojo ištyrimo rezultatų atitikimas.
3.2. Bendrųjų charakteristikų analizė
Didesnę tiriamųjų dalį sudarė moterys (70,2%), kurių amžiaus vidurkis prieš gydymą 14,89 ± 3,84 metų (nuo 10 iki 33 metų amžiaus). Vyrų (29,8%) amžiaus vidurkis prieš gydymą 14,60 ± 2,62 metų (nuo 10 iki 22 metų amžiaus). Vyrų ir moterų amžiaus vidurkis statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,793).
Atlikus šoninių cefalogramų analizę nustatytas tiriamųjų pasiskirstymas pagal kaklo slankstelių susiformavimo (CVM) stadiją. Remiantis CVM stadija buvo išskirtos dvi grupės, nurodančios pacientų augimo stadiją: pacientai prieš augimo spurtą ar augimo spurto metu (CS1 – CS4 stadijos) bei pacientai, augimo spurtui pasibaigus (CS5 – CS6 stadijos). Pirmąją grupę sudaro 84 tiriamieji (55,6%), o antrąją – 67 (44,4%). Pacientų amžiaus prieš gydymą vidurkis pirmoje grupėje 13,01 ± 1,69 metų (nuo 10 iki 17 metų amžiaus), o antroje – 17,04 ± 3,91 metų (nuo 13 iki 33 metų amžiaus). Pacientų pasiskirstymas pagal CVM ir augimo stadijas procentais pavaizduotas 9 pav.
9 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal kaklo slankstelių susiformavimo (CVM) ir augimo stadijas.
4.6% 14.6% 12.6% 23.8% 25.8% 18.5% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0%
Prieš augimo spurtą arba augimo spurto metu
(55,6%) Augimo spurtui pasibaigus (44,4%) P aci ent ų pasi ski rs tym as grupėse ( % ) Augimo stadijos CS6 CS5 CS4 CS3 CS2 CS1
36 Išanalizavus tyrimo duomenis nustatyta tiriamųjų sudėtis pagal anomalijos morfologiją ir taikytą gydymo metodą. Pacientų pasiskirstymas pagal anomalijos morfologiją pavaizduotas 10 pav. Pacientų amžiaus prieš gydymą vidurkis D II-1 grupėje 13,29 ± 1,78 metų (nuo 10 iki 17 metų amžiaus), D II-2 grupėje – 14,0 ± 2,38 metų (nuo 11 iki 19 metų amžiaus), S II-1 grupėje – 15,10 ± 3,94 metų (nuo 10 iki 29 metų amžiaus), S II-2 grupėje – 15,31 ± 3,71 metų (nuo 10 iki 33 metų amžiaus). Amžiaus vidurkis tarp anomalijos morfologijos grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,079).
10 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal anomalijos morfologiją.
Pacientų pasiskirstymas pagal veido kampo aukštį pavaizduotas 11 pav. Pacientų amžiaus prieš gydymą vidurkis žemo veido kampo grupėje 15,23 ± 3,77 metų (nuo 11 iki 28 metų amžiaus), vidutinio veido kampo grupėje – 14,50 ± 3,46 metų (nuo 10 iki 33 metų amžiaus), o aukšto veido kampo grupėje – 14,82 ± 3,45 metų (nuo 10 iki 29 metų amžiaus). Amžiaus vidurkis tarp veido kampo aukščio grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,636).
11 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal veido kampo aukštį. n=24 (15,9%) n=13 (8,6%) n=52 (34,4%) n=62 (41,1%) D II-1 D II-2 S II-1 S II-2 n=35 (23,2%) n=54 (35,8%) n=62 (41,1%) Žemas Vidutinis Aukštas
