1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS FAKULTETAS
APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA
RASA TOLEIKYTĖ
POŽIŪRIS Į NERACIONALŲ VAISTŲ VARTOJIMĄ IR
JO SĄSAJA SU SOCIALINE REKLAMA
Magistro darbas
Mokslinė vadovė
Lekt. Dr. Lina Škėmienė
2
TURINYS
SANTRAUKA ... 4
PADĖKA ... 8
INTERESŲ KONFLIKTAS ... 8
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 8
SANTRUMPOS ... 9
ĮVADAS ... 10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13
1.1. Neracionalaus vaistų vartojimo problema ... 13
1.2. Racionalaus vaistų vartojimo sąvoka ... 13
1.3. Racionalaus vaistų vartojimo etapai ... 14
1.3.1. Diagnozės nustatymo etapas ... 14
1.3.2. Recepto išrašymo etapas ... 14
1.3.3. Vaisto įsigijimo etapas ... 15
1.3.4. Paciento vaistų vartojimo etapas ... 16
1.4. Neracionalus vaistų vartojimas ... 16
1.5. Paciento autonomija gydyme ... 17
1.6. Savarankiškas gydymasis – „savigyda“ ... 17
1.7. Reklamos vaidmuo farmacijos industrijose ... 18
1.8. Reklamos įtaka pacientų vaistų pirkimo įpročiams ... 19
1.9. Vaistų reklamos žala pacientams ... 20
1.10. Racionalaus vaistų vartojimo užtikrinimas ... 20
2. TYRIMO METODIKA ... 22
2.1. Tyrimo objektas ... 22
3
2.3. Statistinės analizės metodai ir statistinis duomenų vertinimas ... 23
3. TYRIMO REZULTATAI ... 24
3.1. Respondentų charakteristikos ... 24
3.2. Respondentų vaistų vartojimo įpročiai ... 25
3.3. Reklama ir jos įtaka ... 36
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 41
IŠVADOS ... 43
REKOMENDACIJOS ... 44
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 45
4
SANTRAUKA
Autorius: Rasa Toleikytė
Pavadinimas: Požiūris į neracionalų vaistų vartojimą ir jo sąsaja su socialine reklama.
Tikslas: Ištirti ir įvertinti VšĮ Šilutės ligoninės personalo nuomonę apie vaistų vartojimą, jo racionalumą ir reklamos įtaką vaistų pirkimui.
Uždaviniai: 1. Išanalizuoti respondentų vaistų pirkimo ir vartojimo įpročius. 2. Nustatyti ir įvertinti vaistų reklamos įtaką vaistų pirkimui. 3. Ištirti ir įvertinti neracionalaus vaistų vartojimo ir socialinės reklamos sąsajas (santykį).
Tyrimo dalyviai: 30 VšĮ Šilutės ligoninės personalo (bendrosios praktikos slaugytojai, slaugytojų padėjėjai) darbuotojai, savanoriai (30 moterys, 0 vyrai). Apie atliekamą tyrimą respondentai buvo supažindinti žodžiu bei anketinės apklausos preambulėje.
Metodika: Tyrimui atlikti buvo naudojama anoniminė anketinė apklausa. Respondentai su atliekamu tyrimu buvo supažindinti tiek žodžiu, tiek anketinės apklausos preambulėje. Anketinė apklausa buvo dalinama VšĮ Šilutės ligoninės personalo darbuotojams, ir pildoma ligoninės skyriuose. Anketinėje apklausoje buvo prašoma respondentų: įvertinti savo sveikatos būklę, vartojamus vaistus bei gydymosi metodus bei socialinės vaistų reklamos daromą įtaką jų gydymosi pasirinkimui. Gauti tyrimo atsakymai buvo analizuojami, skaičiavimai atlikti IBM SPSS 23.0 programa.
Rezultatai: Respondenčių pasiskirstymas pagal amžių: 20-40 metų buvo 20 proc. (n=6), 41-50m. 36,7 proc. (n=11), 51-60m. 30 proc. (n=9), virš 60m. 13,3 proc. Iš tyrime dalyvavusiųjų 60 proc. (n=18) buvo bendrosios praktikos slaugytojos ir 40proc (n=12) slaugytojų padėjėjos. Jų pasiskirstymas pagal išsilavinimą: 16,7 proc. (n=5) turėjo vidurinį išsilavinimą, 56,7 proc. (n=17) koleginį ir 26,6 proc. (n=8) universitetinį išsilavinimą. 50 proc. (n=15) apklaustųjų savo sveikatą vertino gerai, 37 proc. (n=11) sveikatos būklė buvo patenkinama, 10 proc. (n=3) jautėsi labai gerai ir tik 3 proc. (n=1) blogai. Net 56,7 proc. dažniausiai vartojamų nereceptinių vaistų buvo skausmui malšinti. Kiti taip pat dažnai vartojami buvo virškinimo gerinimui skirti vaistai – 26,7 proc. Mažiau populiarūs nereceptiniai vaistai buvo nuo peršalimo (6,7 proc.) ir karščiavimą mažinantys vaistai (10 proc.). Dažniausiai vartojami receptiniai vaistai buvo kraujo spaudimą mažinantys – 30 proc. ir skausmą malšinantys vaistai – 30 proc. 23 proc. respondenčių atsakė vartojančios antibiotikus, likusios teigė receptinių
5 vaistų nevartojusios. Iš visų apklaustųjų 87 proc. (n=26) nereceptinius vaistus vartoja savo nuožiūra ir tik 13 proc. (n=4) juos vartoja pagal gydytojų rekomendacijas. Iš visų apklaustųjų 53 proc. (n=16) receptinius vaistus vartoja savo nuožiūra, likę 47 proc. (n=14) juos vartoja pagal gydytojų
rekomendacijas. Daugiau nei pusė – 57 proc. respondenčių vaistus vartojo tokiomis dozėmis, kokias rekomendavo gydytojas. 30 proc. vartojo mažesnes, nei gydytojo paskirtas dozes, likę 13 proc. gydėsi didesnėmis dozėmis. Daugiau nei pusė (53,3 proc.) tyrimo atsakovių teigė reklamas dažniausiai mačiusios televizijoje. Kita taip pat populiari reklamoms erdvė yra internete (23,4 proc.). Taip pat 60 proc. respondenčių reklama daro įtaką jų perkamiems vaistams.
Išvados: Neracionaliam vaistų vartojimui įtaką daro keli veiksniai: amžius, vyresnio amžiaus dalyvės, skundžiasi sveikata ir vaistų vartoja dažniau bei daugiau. Kitas veiksnys išsilavinimas, žemesnio išsilavinimo respondentės linkę vaistus vartoti savo nuožiūra, jų pasirinkimui įtakos turi ir kaina. Taip pat ir reklama iracionaliam vaistų vartojimui turi didelės įtakos. Reklamose matomi vaistai, perkami ir vartojami dažniau.
Raktiniai žodžiai: neracionalus vaistų vartojimas, vaistų vartojimo įpročiai, vaistai, vaistų reklama, savarankiškas gydymasis.
6
SUMMARY
Name: Rasa Toleikyte
Title: Public view towards irrational use of medicine and its relation to social pharmaceutical marketing.
Aim: To study and evaluate Pubic institution Šilutė hospital‘s staff opinion about the use of medicines, its raciality and the influence of pharmaceutical marketing on their choice of medicines.
The tasks: 1. To analyze the respondent‘s habits of choice and use of medicines. 2. To identify and evaluate the impact of medicine advertising on buying of medication. 3. To evaluate the connection between irrational drug use and social advertising.
Participants: 30 Public institution Šilutė hospital staff (general practice nurses, nursing assistants), all of them volunteers (30 women, 0 men). The researcher introduced the respondents to the information about researth, also some information information was explained in the preamble of the questionnaire.
Methods: An anonymous questionnaire was used to conduct the study. Respondents were introduced to the survey both orally and in the preamble of the questionnaire. The questionnaire was distributed to Public institution Šilutė hospital staff, and completed in the area of the hospital. The questionnaire asked respondents to: assess their health status, to evaluate their use of medications and treatment methods, and the impact of social advertising on their choices of treatment. The obtained research answers were analyzed, calculations were performed using IBM SPSS 23.0 program.
Results: Age distribution of respondents: 20-40 years were 20%. (n = 6), 41-50m. 36.7% (n = 11), 51–60m. 30% (n = 9), over 60m. 13.3%. 60 percent of the participants in this research. (n = 18) were nurses and 40% (n = 12) nursing assistants. Their distribution by education: 16.7%. (n = 5) had high school education, 56.7%. (n = 17) collegiate and 26.6%. (n = 8) university education. 50 percent (n = 15) of the respondents rated their health as good, 37%. (n = 11) health status was satisfactory, 10 percent. (n = 3) felt very good and only 3%. (n = 1) bad. 56.7 percent. the most commonly used over-the-counter medications were for pain relief. Other drugs commonly used were to improve digestion 26.7%. Less popular over-the-counter medications were decongestants (6.7 percent) and antipyretics (10 percent). The most commonly used prescription drugs were blood pressure lowering drugs - 30%. and analgesics - 30%. 23% respondents responded to taking antibiotics, others said they were not
7 taking prescription drugs. 87% of all respondents (n = 26) use over-the-counter medications at their discretion and only 13 percent. (n = 4) use them as recommended by doctors. 53% of all respondents. (n = 16) use prescription drugs at their own discretion, the remaining 47%. (n = 14) use them as recommended by doctors. More than half - 57 percent. respondents took their medications at the doses recommended by their doctor. 30% took lower doses than prescribed by the doctor, the remaining 13%. treated with higher doses. More than half (53.3%) of the survey respondents said they had seen pharmaceutical advertisements most often on television. Another area also popular for advertising is internet (23.4%). Also 60 percent. respondents advertising influences the medicines they buy.
Conclusions: Irrational use of drugs is influenced by several factors: for example age, older participants, more frequent complaints about their health and use more medication. Another factor is education, lower education respondents tend to use self medication, their choice is also influenced by price. pharmaceutical marketing also has a major impact on the irrational use of medicines. Advertized medication are more popular and patients often tend to buy them.
Keywords: irrational use of drugs, drug use habits, drugs, pharmaceutical marketing, self-medication.
8
PADĖKA
Norėčiau nuoširdžiai padėkoti savo magistrinio tiriamojo darbo vadovei lekt. Dr. Linai Škėmienei už pagalbą, patarimus ir palaikymą atliekant mokslinį darbą, taip pat visiems tyrime dalyvavusiems savanoriams.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Šiame magistriniame darbe autoriui interesų konflikto nebuvo.ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Baigiamasis magistro darbas atliktas gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimą Nr.BEC-MF-303, išduotą 2020-03-02.
9
SANTRUMPOS
AB - antibiotikai
IŠL – išeminė širdies ilga NP – nepageidaujamas poveikis
NRV – nepageidaujama vaistų reakcija NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo PB – Pasaulio bankas
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija VKT – viršutiniai kvėpavimo takai VTL – virškinimo trakto ligos
10
ĮVADAS
Neracionalus vaistų vartojimas yra viena pagrindinių sveikatos priežiūros sistemoje egzistuojančių problemų. Šis reiškinys gana dažnas visame pasaulyje ir yra itin aktualus šiomis dienomis. Toks vaistų vartojimas, ne tik nepadeda pacientams pasveikti, tačiau gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų ir padidinti sveikatos priežiūrai skirtas lėšas. Nors interneto, televizijos bei kitų šaltinių pagalba visame pasaulyje informacijos prieinamumas gerėja, tačiau neracionalaus vaistų vartojimo problema ne tik nemažėja, tačiau priešingai. Tai gali sąlygoti daugybė priežasčių. Neteisingas vaistų vartojimo ciklas gali būti pradėtas netiksliai nustačius diagnozę, tuomet yra išrašomas netinkamas vaistas neegzistuojančiai ligai gydyti. Taip pat klaidų gali pasitaikyti gydytojui išrašinėjant vaisto receptą, dėl nekompetencijos ar neatidumo. Labai svarbus ir farmacininko vaidmuo. Patikrinus išrašytą receptą, parenkant tinkamą vaistą ir jo dozę bei suteikiant tinkamas rekomendacijas, šiame etape galima išvengti klaidų, padarytų gydytojo ar kitų sveikatos priežiūros specialistų. Nors šiuose etapuose medikų klaidos suformuoja blogus paciento vaisto vartojimo įpročius, tačiau paciento sąmoningumas šiuo klausimu irgi labai reikšmingas. Neracionalus vaistų vartojimas ypač dažnas fenomenas dėl sergančiųjų neteisingo gydymosi ambulatoriškai. Didelė dalis ligonių nesivadovauja gydytojų ar vaistininkų suteiktomis rekomendacijos, kiti nesikreipdami į sveikatos priežiūros įstaigas, vadovaujasi savo nuožiūra ir pradeda gydytis savarankiškai. Tokiam elgesiui didelę įtaką daro pacientų nepasitenkinimas gydytojų darbu, spragos sveikatos priežiūros sistemoje. Taip pat internete ar televizijoje suteikta informacija besivadovaujantiems pacientams, toks gydymasis yra patogesnis bei priimtinesnis. Neracionaliam vaistų vartojimui ambulatoriškai didelę reikšmę turi ir socialinė reklama, plačiai populiarinama farmacijos industrijų. Reklamose matomi nereceptiniai vaistai pateikiami iš
11 geriausios pusės, informacija pateikta palankiai pateikiant siūlomą produktą, todėl preparatai atrodo saugūs ir efektyvus.
Netinkami vaistai vartojami netinkamomis dozėmis gali pabloginti sveikatos būklę, taip pat galimos šalutinės nepageidaujamos vaisto reakcijos ir vaistų sąveika.
Temos naujumas. Vaistų vartojimo įpročiai, kurie gali būti modeliuojami ne tik sergamumo, ligotumo, bet ir socialinės reklamos, gali turėti teigiamą ar neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Daug mokslinių darbų, analizuojančių tiek vyrų, tiek atskirai moterų, ar atskirai senjorų vaistų vartojimo įpročius. Viskas prasideda nuo žinių ir teisingo požiūrio į neracionalų vaistų vartojimą. Dar trūksta darbų, nagrinėjančių sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančių darbuotojų požiūrį tiek į neracionalų vaistų vartojimą, tiek į reklamos daromą įtaką vaistų pirkimui ar „savigydai“. Šiame tyrime bus bandoma išsiaiškinti ir įpročius vartojant vaistus.
Temos aktualumas. Tobulėjant technologijoms, kartu tobulėja ir farmacinė reklama. Dalis pacientų, paveikti vaistų reklamų, nusprendžia pasitikėti ten teikiama informacija ir nesikreipia į specialistus, gydosi namuose, savarankiškai. Dažnai tai žalingai paveikia ligos eigą. Vaistų tiesiog įsigyjama per daug. Ligonis pats prisitaiko sau vieną ar kitą farmacinį preparatą, o neracionalus vaistų vartojimas gali tiesiog išbalansuoti organizmą, kaip vientisą sistemą, kurios visos dalys yra glaudžiai susijusios. Savo tyrime pasirinkau išanalizuoti sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančių darbuotojų nuomonę apie vaistų vartojimą, jo racionalumą ir reklamos įtaką vaistų pirkimui.
12
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: ištirti ir įvertinti VšĮ Šilutės ligoninės personalo nuomonę apie vaistų vartojimą, jo racionalumą ir reklamos įtaką vaistų pirkimui.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti respondentų vaistų pirkimo ir vartojimo įpročius. 2. Nustatyti ir įvertinti vaistų reklamos įtaką vaistų pirkimui.
13
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Neracionalaus vaistų vartojimo problema
Vaistai vaidina labai svarbų vaidmenį teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, o tinkamai juos naudojant, jie gali padėti išgydyti ligas, palengvinti jos simptomus ar pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Tačiau, neracionalus vaistų vartojimas tebėra pagrindinė problema, su kuria susiduria dauguma sveikatos sistemų visame pasaulyje [1]. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vertinimu, daugiau nei pusė visų vaistų yra netinkamai išrašyti ar parduoti. Be to, apie 50 proc. pacientų netinkamai vartoja vaistus [2]. Neracionalaus vaisto vartojimas dažnesnis blogiau išsivysčiusiose šalyse, kuriose yra silpnos sveikatos priežiūros sistemos, o įprastiniai vaistų vartojimo stebėjimo mechanizmai dažnai blogai išvystyti arba net neegzistuoja [3]. Skatinant racionalų vaistų vartojimą būtinas efektyvus bendradarbiavimas tarp sveikatos priežiūros specialistų, pacientų ir visuomenės. Neracionalus vaistų vartojimas yra tapęs opia problema, todėl labai svarbus visų suinteresuotų asmenų įsitraukimas, bendros pastangos [4,5]. Kova su iracionalaus vaistų vartojimo problema laikoma esmine ne tik siekiant pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir užtikrinant pacientų saugumą, tačiau ji gali būti svarbi ir ekonomiškai– optimalių išteklių naudojimui [6].
1.2. Racionalaus vaistų vartojimo sąvoka
Racionalaus vaistų vartojimo samprata yra sena, datuojama 300 prieš Kristų. Bėgant metams tinkamas vaistų vartojimas yra laikomas vienu iš pagrindinių efektyvios ir kokybiškos sveikatos priežiūros principų [7,8]. Pagal PSO sąvoką racionalus vaistų vartojimas yra tuomet, kai pacientai juos vartoja pagal klinikines indikacijas, vaisto dozės vartojamos tinkamomis (terapinėmis) dozėmis, vaisto vartojimo laiko periodas yra adekvatus, o jo kaina pati mažiausia lyginant su alternatyvomis [9]. Vyrauja ir kita racionalaus vaistų vartojimo sąvoka. Pasaulio banko (PB) teigimu, racionaliai vartojami vaisai turi atitikti du pagrindinius reikalavimus: vaistų efektyvumas ir saugumas turi būti pagrįstas
14 medicininiais tyrimais ir duomenimis; vaistas turi būti ekonomiškas (pigus). Šis apibrėžimas skiriasi nuo PSO apibrėžimo keliais aspektais. PB apibrėžime sąvokos pagrindą sudaro moksliniais duomenimis ir tyrimais pagrįstas vaistų vartojimas, kai šiuo atžvilgiu PSO apibrėžimas yra reliatyvus ir neapibrėžtas [4]. PSO ir Pasaulio banko apibrėžimai iš esmės remiasi medicininiu terapiniu požiūriu, tačiau racionalų vaistų vartojimą taip pat galima vertinti iš vartotojo ar paciento perspektyvos. Tai gali būti svarbu, nes medicininis požiūris į vaistų vartojimo racionalumą gali būti, priešingas paciento supratimui [10]. Abi perspektyvos turi būti įvertintos ir apsvarstytos siekiant įgyti holistinį supratimą apie racionalų vaistų vartojimą [6].
1.3. Racionalaus vaistų vartojimo etapai
Iš medicininės perspektyvos netinkamas vaistų vartojimas gali būti praktikuojamas bet kuriame iš keturių vaistų vartojimo ciklo etapų: diagnozavus ligą, paskyrus vaistą, preparato paruošimo – įsigijimo ir paciento vaisto vartojimo etapuose [8].
1.3.1. Diagnozės nustatymo etapas
Diagnozės nustatymo etapas apima ligos ar būklės identifikavimą reikalaujantį gydymo. Šiame etape svarbiausia yra sveikatos priežiūros specialisto kompetencija. Neteisinga diagnozė gali pradėti netinkamo vaistų vartojimo ciklą [11].
1.3.2. Recepto išrašymo etapas
Po pirmo etapo, sekantis etapas recepto vaistui įsigyti išrašymas. Nors tai rutininė ir dažnai suvokiama kaip įprasta procedūra, receptų išrašymas gali būti sudėtingas procesas, kuris patikrina sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų žinias, požiūrį į riziką ir jos suvokimą [11]. Vaistų recepto išrašymo procesas prasideda nustatant terapijos indikacijas (pvz., malšinti skausmą, gydyti hipertenziją, išgydyti infekciją ir kt.). Gydytojo pasirinkimui išrašant preparatą šiame etape įtakos gali daryti ne tik jo profesinė nuomonė apie paciento būklę, tačiau ir sergančiojo lūkesčiai [12]. Idealiu
15 atveju galutinis farmakologinis pasirinkimas turėtų būti atsižvelgiant į naudos ir rizikos santykį, vertinti reikia ne tik vaisto farmakologines savybės, bet veiksnius susijusius su pačiu pacientu (pvz:. gretutinės ligos, kiti vartojami preparatai, jautrumas vaistams, nėštumas ir kt.). Taip pat svarbu atsižvelgti ir į preparato kainą bei prieinamumą [11]. Taigi svarbiausia nusprendžiant gydymą yra sąsaja tarp vaisto saugumo, efektyvumo ir jo farmakokinetinių bei farmakodinaminių savybių. Į tai atsižvelgiant yra parenkama ir tinkama terapinė jo dozė [13]. Vaistų skyrimo etapas kartais gali būti bauginantis procesas sveikatos priežiūros specialistams, ypač kai nėra būdų nustatyti naudos ir rizikos santykį, o gairės nėra aiškios. Taip pat šiame etape gydytojas turėtų informuoti pacientą apie preparato vartojimo schemą bei motyvuoti gydytis pagal suteiktas rekomendacija [14]. Nuodugni diskusija ir abipusis sutarimas visais svarbiais aspektais yra būtina sąlyga, norint užtikrinti, kad pacientas pasitikėtų tiek sveikatos priežiūros specialistu, tiek vaisto siūloma terapija. Pacientui turi būti suteikta informacija apie vaisto veikimą, indikacijas, reikalingas vartojimo dozes bei gydymosi laiko tarpą. Taip pat galimas šalutines preparato reakcijas. Neturint šių duomenų sunku užtikrinti tinkamą vaisto vartojimą. Ieškodamas informacijos pacientas gali remtis nepatikimais šaltiniais ar gydytis savo nuožiūra. Šių aspektų nesilaikymas gali turėti įtakos tolesniuose vaistų vartojimo etapuose [15].
1.3.3. Vaisto įsigijimo etapas
Gydytojui išrašius vaistą, prasideda kitas etapas vaisto įsigijimas, nusipirkimas. Dažniausiai šiame etape pacientas pateikia gydytojo nurodyto vaisto receptą apmokytam vaistininkui, specialistui. Retais atvejais, kai kuriose apskrityse, tokiose kaip kaimo vietovės, esant ribotam skaičiui sveikatos priežiūros darbuotojų vaistus pardavinėti gali ir gydytojas. Tai gali skatinti neracionalų vaistų skyrimą, ypač jei gydytojas finansiškai gali pasipelnyti dėl preparatų pardavimo kiekio [3,16]. Tais atvejais, kai recepto išrašymo ir vaisto pardavimo vaidmenys yra paskirstomi atitinkamai gydytojui ir farmacininkui, taip pat galima išvengti klaidų atsiradusių neatidžiai rašant receptą. Pastebėjus klaidą vaistininkas gali pranešti receptą rašiusiam specialistui ir atmesti klaidos galimybę, o prireikus pateikti atitinkamas rekomendacijas. Taip pat svarbus ir vaistus parduodančio specialisto vaidmuo, įtaka pacientui, nes tai gali smarkiai paveikti vaisto vartojimo įpročius. Pvz., rekomendacijų pacientas laikysis dažniau tuo atveju, kai supras vaistų vartojimo ir instrukcijų vykdymo svarbą ir šių instrukcijų
16 nesilaikymo riziką [6]. Šis etapas sudarytas iš kelių žingsnių: pirmiausia receptas priimamas ir patikrinama recepte esantys duomenys susiję su vaistu ir pacientu. Vėliau patikrinama recepto galiojimo laikas, teisėtumas ir kiti teisiniai reikalavimai – data, parašas, anspaudas. Tuomet užtikrinamas vaisto tinkamumas ir saugumas (tinkama indikacija, saugus dozavimas, kontraindikacijos), patikrinama anksčiau išrašytų vaistų istorija ir su paciento būkle susiję veiksniai. Patikrinus informaciją recepte ir neradus neatitikimų farmacininkas parenka tinkamą vaistą, išduoda atitinkamą jo kiekį. Kitame žingsnyje vaistininkas turi pateikti vaistą ir pakonsultuoti, suteikti atitinkamas rekomendacijas. Pacientui patvirtinus, jog nurodymus supranta, reikalingas jo parašas. Vaistininkui atsakingai atlikus šiuos žingsnius galima išvengti atsitiktinių klaidų, susijusių su išsiblaškymu, užtikrinamas racionalus vaistų išdavimas [6].
1.3.4. Paciento vaistų vartojimo etapas
Šiame etape svarbiausias yra paciento sąmoningumas, gydymo svarbos suvokimas, galima žala nesilaikant suteiktų rekomendacijų. Todėl prieš tai aprašytuose etapuose padarytos spragos gali stipriai paveikti sergančiojo vaisto vartojimo įpročius. Įvairūs veiksniai: nepasitikėjimas gydytojais, vaistininkais, nesidomėjimas suteiktu gydymu ar informacijos stoka, gali daryti įtaką neracionaliam pacientų vaistų vartojimui [6].
1.4. Neracionalus vaistų vartojimas
Neracionalų vaistų vartojimą lemia daugybė veiksnių. Šie veiksniai gali atsirasti bet kuriame iš prieš tai išvardintų vaistų vartojimo ciklo etapų. Tačiau labai dažnai iracionalus vaistų vartojimas yra sąlygojamas savarankiško pacientų gydymosi [3,6]. Rekomendacijų nesilaikymas pasirenkant netinkamą dozę, ar net netinkamą vaistą gali būti žalingas ne tik paciento sveikatai. Pavyzdžiui, dėl per didelio antibiotikų vartojimo visame pasaulyje, atsiranda atsparumas bakterijoms. Besivystančiose šalyse mažiau nei pusė visų ūminių virusinių viršutinių kvėpavimo takų (VKT) infekcijų, virusinių
17 viduriavimų buvo gydomi teisingai. Taigi daugiau nei 50 proc. pacientų visame pasaulyje virusinėmis kilmės ligas gydėsi antibiotikais [17].
1.5. Paciento autonomija gydyme
Daugelį amžių medicinos praktika buvo paternalistinio pobūdžio, pagrįsta prielaida, kad tik gydytojas gali turėti prieigą prie informaciją susijusios su sergančiojo būkle ir gydymu. Ilgą laiką buvo manoma, jog sveikatos priežiūros specialisto autonomija gydymo procese užtikrina tinkamiausius rezultatus [18]. Pastaraisiais dešimtmečiais medicinos praktika perėjo nuo paternalizmo prie individualizmo, dabar pacientų savarankiškumas yra laikomas pagrindiniu principu medicinos praktikoje [18,19]. Pagarba paciento autonomijai yra visuotinai pripažįstama, kaip pagrindinis principas bioetikoje [20]. Ji – būtina klinikiniam sąžiningumui, taip pat ji teikia pamatus bendram sprendimo priėmimui dėl taikomo gydymo ir pacientų įsitraukimui į šį procesą. Ambulatorinėje aplinkoje paciento supratimas ir įsitraukimas į gydymo planus yra laikomas esminiu dalyku [21, 22].Šiuo metu gera medicinos praktika yra laikoma, tuomet kai gydytojai skatina pacientus įsitraukti į gydymo procesą, netgi dalyvauti priimant bendrus medicininius sprendimus, taip yra užtikrinama pacientų savarankiškumas ir atsakingumas vartojant vaistus [23].
1.6. Savarankiškas gydymasis – „savigyda“
Sąvoka „savarankiškas gydymasis“ reiškia nereceptinį vaistų vartojimą, skirtą nedideliems negalavimams gydyti, be specialisto, praktikuojančio mediko žinios. Tokie pacientai savo nuožiūra išsirenka tinkamiausią gydymo ir vaistų vartojimo būdą, nesivadovauja gydytojo patarimais, nesikreipia į gydymo įstaigą, nesiekia medikų priežiūros. Per pastarąjį dešimtmetį šis gydymosi būdas labai išpopuliarėjo. Tokį pacientų pasirinkimą nulėmė ne tik nekompensuojamų vaistų kainų augimas, informacijos prieinamumas, tačiau ir tendencija pacientų savarankiškam gydymuisi augti, autonomijai įgyti [24]. Tačiau maža patirtis, žinių, profesionalumo ir išprusimo stoka, gali nulemti iracionalų vaistų
18 vartojimą. Pacientai dažnai remiasi klaidinga informacija apie vaistų patikimumą, jų efektyvumą ar šalutinį poveikį. Įrodyta, jog pacientams didelę įtaką medikamentų pasirinkimui ir jų vartojimui daro draugų ar šeimos narių patarimai, jų siūlomi gydymo metodai. Taip pat dažnas nereceptinių vaistų vartotojas, turi klaidingą suvokimą, apie šių vaistų saugumą, vyrauja nuomonė, jog vaistas parduodamas be gydytojo priežiūros negali būti kenksmingas, o apie nepageidaujamą toksinį jų poveikį dalis net nežino. Pavyzdžiui, vaistai nuo skausmo: analgetikai, nesteroidiniai vaistai prieš uždegimą (NVNU) gali sąlygoti virškinimo trakto sutrikimus, alergines reakcijas ar toksinį poveikį inkstams [25]. Kad vaistų sąveikos gali sukelti sveikatos sutrikimus, daugeliui pacientų taip pat nėra žinoma. Kiti veiksniai, darantys įtaką pacientų sprendimui savarankiškai gydytis, nesikreipti specialistų pagalbos ar patarimų yra trūkumai, susiję su sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir žema sveikatos priežiūros paslaugų kokybe tiek viešame, tiek privačiame sektoriuose. Nepaisant padarytos pažangos, pacientai yra linkę nepasitikėti gydytojais bei jų siūlomais gydymo metodais. Be šių aspektų namuose laikomų vaistų buvimas ir tikėjimas, kad vaistai išsprendžia visas sveikatos problemas, yra svarbūs veiksniai, susiję su „savigyda“. Pavyzdžiui nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NVNU) yra patrauklūs, nes turi įvairų poveikį: analgetinį, antipiretinį ir priešuždegiminį, todėl pacientams susidaro įspūdis, kad patogesnis, greitesnis, pigesnis ir lengvesnis gydymosi būdas yra šių vaistų vartojimas. Taip pat tokį neatsakingą šių vaistų vartojimą skatina reklama, kurią plačiojoje žiniasklaidoje skleidžia vaistų pramonė [25,26].
1.7. Reklamos vaidmuo farmacijos industrijoje
Pripažįstama, kad pagrindinės vaistų kompanijos pastaruoju metu rinkodarai išleidžia daugiau, nei investuoja į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą. Socialinė reklama farmacijoje stipriai plečiasi, vaistai yra populiarinami, todėl taip padidėja parduodamų vaistų kiekis. Farmacinėse industrijose vyrauja didelė konkurencija, todėl reklama tampa vis svarbesnė pelningiems pardavimams [27]. Svarbiausia reklamos paskirtis – masiškai pasiekti gyventojus. Todėl didžiausias specialistų rūpestis – reklamos efektyvumas. Siekdamos veiksmingumo, farmacijos organizacijos, naudoja įvairias rinkodaros strategijas, o jų pagrindinis tikslas – palenkti pirkėją, sudominti ir įtikinti prekės
19 veiksmingumu. Reklamos pranešimas dažniausiai atspindi vartotojų poreikius ir norus, prikausto jų dėmesį, o siūlomas produktas pateikiamas iš geriausios pusės. Svarbiausi ir privalomi vaisto reklamos elementai, kuriuos turėtų turėti visos vaistų reklamos, yra šie: vaisto pavadinimas, informacija, būtina teisingam vaisto vartojimui, aiškus ir lengvai skaitomas nurodymas atidžiai perskaityti naudojimo būdą, minimą pakuotės vidinėje arba išorinėje pusėje. Vaistų reklama gali turėti tiek naudingų, tiek žalingų aspektų. Viena vertus, teikiami pranašumai yra šie: didinti visuomenės informuotumą apie ligas, šviesti vartotojus apie gydymo galimybes, motyvuoti vartotojus kreiptis į gydytojus dėl sveikatos problemų, tokiu būdu didėja tikimybė, kad vartotojai gaus tinkamą priežiūrą sergant įvairiomis ligomis, kurios dažnai nepakankamai diagnozuojamos ir gydomos, taip pat socialinės reklamos įtaiga gali vartotoją paskatinti laikytis receptinių vaistų gydymo schemų. Tačiau vaistų reklama gali būti žalinga, dėl su sveikata, vaistais susijusios informacijos iškraipymo, kai pateikiama tik dalinė tiesa apie vaisto efektyvumą ar net reikalingumą ligom, būklėm gydyti. Taip reklamose nevisapusiškai atskleidžiama vaistų rizika, neatskleidžiami jų sukeliami nepageidaujami poveikiai ar pavojus, sukeltas polifarmacijos [27].
1.8. Reklamos įtaka pacientų vaistų pirkimo įpročiams
Dėl įvairių priežasčių dažnas pacientas yra linkęs pasitikėti vaistų reklamomis. Socialinė reklama, tiek televizijoje, tiek internete yra vienas iš populiariausių metodų, norint didinti perkamų vaistų žinomumą. Nors įvairiose šalyse vaistų reklama yra griežtai kontroliuojama įvairių organizacijų (Lietuvoje – vaistų reklamos kontrolės), tačiau nereceptinių vaistų reklama leidžiama ir prieinama auditorijai. Pastaruoju metu, nereceptinių vaistų pardavimai ir toliau auga, dėl reklamos prieinamumo plačiai visuomenei [27]. Šis informacijos šaltinis daugeliui yra patogesnė, greitesnė priemonė nei vizitas, konsultacija pas sveikatos priežiūros specialistą [28]. Remiantis 2010 m. atlikta apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 12 000 žmonių iš Jungtinės Karalystės (JK) ir 11 kitų išsivysčiusių tautų, mažiausiai trys iš penkių, turinčių prieigą prie interneto, informacijos apie savo sveikatą ieškojo internete [29]. Internete, televizijoje vaistų reklama yra dažnas fenomenas, todėl dažnas skaitytojas gali patikėti jos siūlomu gydymu. Socialinės reklamos daroma įtaka atsiliepia ir pacientų vaistų
20 vartojimo įpročiams: sergantieji perka ir vartoja daugiau vaistų, nesant tam būtinybės, nesiekia medikų priežiūros, nesilaiko rekomendacijų, todėl perdėtas pasitikėjimas reklamų teikiama informacija gali sukelti rimtų padarinių [27,28].
1.9. Vaistų reklamos žala pacientams
Televizija ir internetas pastaraisiais dešimtmečiais atlieka labai reikšmingą vaidmenį visuomenėje. Didėjant jų įtakai farmacijos kompanijos vis dažniau tai naudoja, norėdamos paveikti pacientus. Nors internetas ir televizija yra ypač svarbūs informacijos šaltiniai, tačiau jie gali būti naudojami, kaip rinkodaros priemonė [28]. Siekdamos užtikrinti didesnį vaistų perkamumą farmacijos industrijos gali klaidinti vartotojus arba nesuteikti jiems svarbios informacijos apie jų siūlomo preparato saugumą ar veiksmingumą. Ši veikla nukreipta į visas grandis: gydytojus, galinčius išrašinėti vaistų receptus, vaistininkus, galinčius rekomenduoti ir pardavinėti atitinkamus preparatus ir žinoma pacientus, kurie dėl prieš tai išvardintų priežasčių dažnai renkasi lengvai prieinamus, žinomus gydymosi būdus [30]. Šie netikslumai, dezinformacija gali sukelti rimtų pasekmių susijusių su sveikatos sutrikimais, taip pat padidinti sveikatos priežiūrai skirtas išlaidas [28].
1.10. Racionalaus vaistų vartojimo užtikrinimas
Esant tokiai didelei reklamos įtakai bei kitiems veiksniams, sąlygojantiems neracionalų vaistų vartojimą, labai svarbi tampa jo reguliacija. Įvairūs šaltiniai rekomenduoja laipsniškus žingsnius, kurių pagalba bus užtikrintas racionalus vaistų vartojimas. Visų svarbiausia visose valstybėse privalo būti multidisciplininė organizacija, kuri nustato nacionalinę vaistų politiką. Taip pat turi būti parengtos standartinės gydymo praktikos gairės, pagrįstos mokslinių tyrimų rezultatais. Šios įstaigos, bendradarbiaudamos su užsienio organizacijom, turi užtikrinti preparatų saugumą ir efektyvumą. Labai svarbu, jog atsakingi asmenys, išrašantys ar tiekiantys vaistus, turėtų licencijas bei žinotų farmakoterapijos principus, būtų susipažinę su naujausiais gydymo metodais. Gydytojai turėtų vadovautis tik mokslinių tyrimų pagrįstais šaltiniais, kuriuose aprašomi gydymo algoritmai bei gairės. Pacientai gydomi tiek stacionare, tiek ambulatoriškai turi būti prižiūrimi. Besigydantiems namuose
21 sergantiesiems, turi būti suteikta reikiama informacija, susijusi su gydymu, suteikta galimybė kreiptis kilus neaiškumams. Norint užtikrinti racionalų vaistų vartojimą, labai svarbus holistinis požiūris, sprendžiant sveikatos problemas. Nors pirminės sveikatos priežiūros paslaugos yra vienos svarbiausių sprendžiant neracionalaus gydymo problemą, tačiau čia didelę reikšmę turi komandinis darbas tarp kitų disciplinų gydytojų, vaistininkų ir visuomenės bendradarbiavimo. Garantuojant racionalų gydymą reikalingas pakankamas sveikatos priežiūrai skirtas biudžetas. [30]. Lietuvoje nacionalinė vaistų politikos programa parengta 2003metais. Šiame akte pateikta svarbiausi farmakoterapijos tikslai ir kryptys, užtikrinant racionalų, kokybišką, efektyvų gydymą, ši politika paremta ir Lietuvos Respublikos Konstitucija (53 straipsniu) bei Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymu. Šiais ir kitais dokumentais Lietuvoje suformuota racionalaus gydymo samprata ir ja vadovaujantis pradėta kurti nacionalinė vaistų politikos programa, kuri garantuoja atsakingą vaistų vartojimą Lietuvoje [31].
22
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo objektas
Tyrimas atliktas 2020 metais VšĮ Šilutės ligoninėje. Šio tyrimo dalyviai – anoniminėje anketinėje apklausoje dalyvavę ligoninės personalo darbuotojai: bendrosios praktikos slaugytojos ir slaugytojų padėjėjos. Dalyvavimas tyrime buvo savanoriškas, o dalyviams informacija apie tyrimą suteikta žodžiu bei anketinės apklausos preambulėje. Visos tyrime sutikusios dalyvauti savanorės buvo moterys, nuo 20 metų. Į pateiktą anketinę apklausą atsakė 30 ligoninės darbuotojų, iš bendrosios chirurgijos, vidaus ligų bei skubios pagalbos skyrių. Atsako dažnis 100 proc. Respondenčių pasiskirstymas pagal amžių: 20-40 metų buvo 20 proc. (n=6), 41-50m. 36,7 proc. (n=11), 51-60m. 30 proc. (n=9), virš 60m. 13,3 proc. Tyrime dalyvavo 60 proc. (n=18) bendrosios praktikos slaugytojų ir 40 proc. (n=12) slaugytojų padėjėjų. Jų pasiskirstymas pagal išsilavinimą: 16,7 proc. (n=5) turėjo vidurinį išsilavinimą, 56,7 proc. (n=17) koleginį ir 26,6 proc. (n=8) universitetinį išsilavinimą.
2.2. Tyrimo instrumentai
Šiam tyrimui atlikti buvo naudojama anoniminė anketinė apklausa. Pradžioje buvo atliktas žvalgybinis tyrimas. Po šio tyrimo (anketų atsakymų analizės) atlikta kelių klausimų korekcija.
Anketą sudarė 24 klausimai, į kuriuos atsakinėjo VšĮ Šilutės ligoninėje dirbančios slaugytojos bei slaugytojų padėjėjos. Tiriamosioms buvo paaiškintas tyrimo tikslas ir duomenų panaudojimo galimybės. Jos buvo supažindintos su anketos pildymo metodika, taip pat buvo garantuotas informacijos anonimiškumas.
Pirmojoje anketos dalyje buvo pateikti demografiniai klausimai, siekiant nustatyti respondenčių amžių, išsilavinimą, antrojoje pateikti klausimai, siekiant išsiaiškinti tiriamųjų sveikatos būklę bei sužinoti lėtinius susirgimus. Trečioji dalis klausimų skirta įvertinti respondenčių vaistų vartojimo įpročiams, taip pat išsiaiškinti, kokios įtakos turi socialinė vaistų reklama jų vartojamų
23 vaistų pasirinkimui. Turint šiuos duomenis, bus galima įvertinti, kokią įtaką sveikatos priežiūros sistemoje dirbantiems asmenims daro socialinė vaistų reklama, nustatoma jos reikšmė perkant vaistus. Anketinė apklausa pateikiama 1 priede.
2.3. Statistinės analizės metodai ir statistinis duomenų vertinimas
Statistiniai duomenys buvo surinkti duomenų bazėje, buvo naudojama Exel programa. Statistinis duomenų vertinimas, skaičiavimai buvo atlikti naudojant SPSS 23.0 programą. Ryšys tarp atitinkamų požymių buvo nustatomas naudojant chi kvadrato (χ 2) kriterijus. Vertinant jį ir jo laisvės laipsnių skaičių (lls) buvo tikrinamos iškeltų hipotezių patikimumas (p). Duomenys laikomi statistiškai reikšmingais, paklaidos tikimybei esant mažiau nei 0,05 (p<0,05). Jei paklaidos tikimybė buvo didesnė hipotezė buvo atmetama, o duomenys laikomi statistiškai nepatikimais.
24
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Respondentų charakteristikos
Tyrime dalyvavo 30 VšĮ Šilutės ligoninės darbuotojų, visos dalyvavusios buvo moterys: 18 bendrosios praktikos slaugytojų ir 12 slaugytojų padėjėjų. Daugiausia tyrimo dalyvių 37 proc. buvo tarp 41 ir 50 metų, mažiausiai virš 60 metų. Tai sudarė 13 proc. (1 pav.).
1 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal amžių (proc.)
Tyrimo dalyvės buvo įvairaus išsilavinimo: vidurinio arba aukštojo: koleginio ir
universitetinio išsilavinimo. Daugiausia respondenčių – 17 buvo aukštojo koleginio išsilavinimo, 8 turėjo aukštajį universititetinį diplomą ir 5 buvo vidurinio išsilavinimo (2 pav.).
20% 37% 30% 13% 20-40m. 41-50m. 51-60m. >60m.
25
2pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal išsilavinimą (proc.)
3.2. Tiriamųjų vaistų vartojimo įpročiai
Respondentės anketinėje apklausoje turėjo vertinti savo sveikatos būklę iš keturių kategorijų: labai gera, gera, patenkinama ir bloga. Pusė (50 proc.) apklaustųjų savo sveikatą vertino gerai. Tik 3proc. respondenčių blogai vertino savo sveikatą. Jauniausios tyrimo dalyvės (20-40metų amžiaus) savo sveikatą įvertino labai gerai ir gerai, visgi tarp vyresnio amžiaus atsakovių (>50 metų amžiaus) dominavo patenkinama savijauta, viena iš šių respondenčių savo sveikatos būklę įvertino blogai (3 pav.).
Statistiškai analizuojant gautus rezultatus nustatyta teigiama koreliacija tarp amžiaus ir respondenčių sveikatos vertinimo. Jauniausios tyrimo dalyvės savo sveikatos būklę vertino geriau nei vyresnio amžiaus atsakovės (4 pav.).
16,7% 56,7% 26,6% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0%
vidurinis koleginis universitetinis
Pro
ce
n
tai
Ašies pavadinimas
26
3 pav. Respondenčių savo sveikatos vertinimas (proc.)
4 pav. Respondenčių subjektyvios sveikatos skirstinys priklausomai nuo amžiaus (proc.)
χ 2 = 13,1; lls = 3; p = 0,004
Taip pat tyrime buvo vertinama respondenčių lėtinės ligos: arterinė hipertenzija (AH), sąnarių ligos, išeminė širdies liga (IŠL), virškinamo trakto ligos (VKT) bei kitos ligos. Tarp atsakovių dominavo AH (n=8) ir VTL (n=5). Išsiaiškinta, kiek ir kokiomis ligomis buvo sergančiųjų, taip pat
10,0% 50,0% 36,7% 3,3% labai gerai gerai patenkinamai blogai 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0%
labai gerai gerai patenkinamai blogai
Pro
ce
n
ta
i
Subjektyvus sveikatos vertinimas
20-40m. 41-50m. 51-60m. >60m.
27 kiek iš jų gydėsi tik gydytojo paskirtais vaistais, kiek vaistus vartojo ne tik pagal gydytojo suteiktas rekomendacijas. Ne tik gydytojo paskirtus vaistus vartojo arterine hipertenzija sergančios ir sveikos respondentės (5 pav.).
5pav. Tam tikromis lėtinėmis ligomis sergančių respondenčių vaistų vartojimo įpročiai
(proc.)
Analizuojant gautus rezultatus, stebimas statistiškai reikšmingas ryšys tarp respondenčių amžiaus ir jų vaistų vartojimo dažnumo. Kuo slaugytojos buvo vyresnio amžiaus, tuo labiau buvo linkusios vartoti vaistus (6 pav.).
0,00% 5,00% 10,00% 15,00% 20,00% 25,00% 30,00% 35,00% AH IŠL VTL sąnarių ligos kita neserga Pro ce n ta i
tik gydytojo paskirtais kartais savo nuožiura
28
6 pav. Respondenčių vaistų vartojimo dažnis priklausomai nuo amžiaus (proc.)
χ 2 = 16,5; lls = 3; p = 0,001
Analizuojant , kokius nereceptinius vaistus vartojo respondentės, buvo nustatyta: net 56,7 proc. dažniausiai vartojamų nereceptinių vaistų buvo skausmui malšinti. Kiti taip pat dažnai vartojami buvo virškinimo gerinimui skirti vaistai – 26,6 proc. Mažiau populiarūs nereceptiniai vaistai buvo nuo peršalimo ir karščiavimą mažinantys vaistai (7 pav.).
7 pav. Dažniausiai vartojamų nereceptinių vaistų pasiskirstymas (proc.) 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0%
kelis kart per DIEN.
kelis kart per SAV.
kelis kart per MĖN rečiau nei 1mėn Pro ce n ta i Vartoja vaistus 20-40m. 41-50m. 51-60m. >60m. 56,7% 26,6% 6,7% 10,0% nuo skausmo virškinimui gerinti nuo peršalimo mažinti temperatūrai
29 Vertinant rezultatus buvo nustatyta populiariausi vartoti receptiniai vaistai. Dažniausiai
vartojami receptiniai vaistai buvo kraujo spaudimą mažinantys – 30 proc. ir skausmą malšinantys vaistai – 30 proc. 23 proc. respondenčių atsakė vartojančios antibiotikus ir likusios teigė receptinių vaistų nevartojusios (8 pav.).
8 pav. Dažniausiai respondenčių vartojami receptiniai vaistai (proc.)
Iš visų apklaustųjų 87 proc. (n=26) nereceptinius vaistus vartojo savo nuožiūra ir tik 13 proc. (n=4) juos vartoja pagal gydytojų rekomendacijas.
Populiariausi vaistai gydantis savo nuožiūra buvo vaistai nuo skausmo, juos vartojo 58 proc. (n=15) savarankiškai besigydančių respondenčių. Rečiausiai savarankiškai respondentės vartojo vaistus nuo peršalimo (1 lentelė).
30% 23% 30% 17% nuo kraujospūdžio antibiotikus nuo skausmo nevartoja
30
1 lentelė. Dažniausiai savo nuožiūra vartojami nereceptiniai vaistai
Savo nuožiūra pasirinkti nereceptiniai vaistai Procentai
Nuo skausmo 58%
Virškinimui gerinti 27%
Temperatūrai mažinti 11%
Nuo peršalimo 4%
Analizuojant receptinių vaistų vartojimą, išsiaiškinome, kad: šiuos vaistus savo nuožiūra respondentės vartojo rečiau, nei nereceptinius. Visgi, iš visų apklaustųjų net pusė (53 proc.) receptinius vaistus vartoja savo nuožiūra, likusios (47 proc.) respondentės juos vartojo pagal gydytojų rekomendacijas. Net 44 proc. besigydančiųjų savarankiškai dažniausiai vartojo antihipertenzinius vaistus. Rečiausiai savo nuožiūra buvo vartojami antibiotikai. Taip nurodė 18 proc. tiriamųjų. Populiariausi savo nuožiūra vartojami receptiniai vaistai pavaizduoti 2 lentelėje.
2 lentelė. Dažniausiai savo nuožiūra vartojami receptiniai vaistai
Savo nuožiūra pasirinkti receptiniai vaistai Procentai
Nuo hipertenzijos 44%
Nuo skausmo 38%
Antibiotikai 18%
Buvo nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp respondenčių išsilavinimo ir vaistų vartojimo pagal gydytojo rekomendacijas. Aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčios ligoninės darbuotojos buvo dažniau linkę vartoti vaistus pagal suteiktas gydytojo rekomendacijas. Kita vertus vidurinio išsilavinimo respondentės sveikatos priežiūros specialisto patarimais vadovaujasi tik kartais (9 pav.).
31
9 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal vadovavimąsi gydytojo rekomendacijomis atsižvelgiant į
išsilavinimą (proc.)
χ 2 = 11,1; lls = 2; p = 0,004
Daugiau nei pusė – 57 proc. respondenčių vaistus vartojo tokiomis dozėmis, kokias rekomendavo gydytojas. 30 proc. vartojo mažesnes, nei gydytojo paskirtas dozes, likę 13 proc. gydėsi didesnėmis dozėmis (10 pav.). 20% 80% 70% 30% 33% 60% 7% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%
vidurinis koleginis universitetinis
Pro ce n ta i visada dažniausiai kartais
32
10 pav. Respondenčių pasiskirstymas (proc.) pagal tai, ar jos laikėsi rekomenduojamų gydytojo
paskirtų dozių
Norint išsiaiškinti sveikatos priežiūros sistemoje dirbančio personalo antibiotikų vartojimo įpročius, buvo lyginama neracionalaus jų vartojimo priklausomybė nuo amžiaus ir nuo išsilavinimo. Statistiškai analizuojant gautus duomenis, neracionalaus antibiotikų vartojimo priklausomybė nuo amžiaus buvo statistiškai nereikšminga (χ 2 = 3,9; lls = 3; p = 0,270). Taigi, amžius respondenčių antibiotikų vartojimo įpročiams įtakos neturėjo. Kita vertus, gauti rezultatai parodė, jog žemesnis išsilavinimas galai nulėmė neracionalų antibiotikų (savo nuožiūra pasirinktas antimikrobinis gydymas) vartojimą. Taigi, apibendrinant galima teigti, jog aukštesnį (universitetinį, koleginį) išsilavinimą turinčios respondentės antibiotikus vartojo atsakingiau, laikantis gydytojo rekomendacijų, nesivadovaujant „savo nuojauta“ (11 pav.).
30%
57% 13%
mažesnėmis nei paskyrė
tokiomis kokiomis paskyrė
33
11 pav. Respondenčių, racionaliai vartojančių antibiotikus, pasiskirstymas (proc.), atsižvelgiant į
išsilavinimą
χ =13,6; lls=2; p=0,001
Išsiaiškinome, kad respondentės informacijos apie vaistus ieškojo skirtinguose šaltiniuose. Tai buvo gydytojo ar vaistininko suteiktos rekomendacijos, televizijos, interneto suteikta informacija bei pačių savarankiškas gydymo apsprendimas. Iš apklaustųjų didesnė dalis respondenčių kreipiasi į gydytojus – 43,3 proc., o mažiausiai atsakovių – 10 proc. pasitikėjo savarankiškai apspręstu gydymu (12 pav.).
Buvo vertinama, kaip skirtingo amžiaus respondentės rinkosi informacijos šaltinius apie gydymą. Atlikus skaičiavimus nustatyta, jog tiriamųjų amžius informacijos šaltinių paieškai įtakos nedarė (χ 2 = 7,6; lls = 3; p = 0,054 (p esant > 0,05 ryšys statistiškai nereikšmingas).
34
12 pav. Respondenčių pasiskirstymas, pasirenkant informacijos šaltinius apie vaistus ir jų vartojimą
(proc.)
Savarankiškai vartojant vaistus gali atsirasti nepageidaujamų poveikių (NP).
Tyrimo dalyvių anketinėje apklausoje paklausus, ar savo nuožiūra vartojant vaistus yra atsiradę šalutinių poveikių, daugiau nei pusė – 56,7 proc. respondenčių atsakė, jog savarankiškai pavartojus vaistų atsirado nepageidaujamų vaistų reakcijų. Dažniausi nepageidaujami vaistų sukelti poveikiai, vartojant vaistus savo nuožiūra, pavaizduoti 13 paveiksle.
43,3% 16,7% 30,0% 10,0% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% 30,0% 35,0% 40,0% 45,0% 50,0%
į gydytoją į vaistininką televizijoje/internete savo nuožiūra
p ro ce n ta i informacijos šaltinis
35
13 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal išreikštus nepageidaujamus vaisto sukeltus poveikius
sveikatai (proc.)
Svarbu buvo išsiaiškinti, ar svarbi buvo vaisto pasirinkimui, vaistinio preparato kaina.
Statistiškai analizuojant buvo nustatytas reikšmingas ryšys, tiriant skirtingo išsilavinimo respondentes. Apklausos rezultatai parodė, jog aukštesnio išsilavinimo respondentėms vaistų kaina nebuvo tokia svarbi, renkantis ar perkant vaistą. Tuo tarpu žemesnio išsilavinimo VšĮ Šilutės ligoninės darbuotojos renkantis vaistus, visada atsižvelgė į jų kainas (14 pav.).
41,2% 23,5% 23,5% 11,8% Pilvo skausmas Pykinimas/vėmimas alergija Galvos skausmas
36
14 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal tai, ar joms buvo svarbi atitinkamo vaisto kaina,
atsižvelgiant į išsilavinimą (proc.) χ 2 = 13,6; lls = 2; p = 0,001
3.3. Reklama ir jos įtaka vaistų vartojimui
Anketinės apklausos paskutinė dalis susidėjo iš klausimų apie reklamą, dažniausiai matomus joje vaistinius preparatus ir vartojimo įpročius susijusius su socialinės reklamos įtaiga.
Visų pirma, buvo įvertinta, kuriuos reklamuojamus vaistus dažniausiai mato ar pastebi respondentės. Šiame tyrime dalyvavusių VšĮ Šilutės ligoninės darbuotojų nuomone dažniausiai reklamuojami nereceptiniai vaistai buvo šie: nuo skausmo, vaistai skirti temperatūrai mažinti, nuo peršalimo bei slogos, virškinimui gerinti bei antialerginiai vaistai. Vaistų matomų reklamose populiarumas pavaizduotas 15 paveiksle. Dažniausiai respondentės pastebėjo vaistų nuo skausmo
37 reklamas (50 proc.), kiti taip pat neretai minimi vaistai buvo vaistai nuo peršalimo ir slogos (23,3 proc.) bei geresniam virškinimui skirti preparatai. Tai sudarė 20 proc.
15 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal dažniausiai reklamose stebimus vaistus (proc.)
Taip pat svarbu buvo išsiaiškinti socialinės vaistų reklamos erdves. Farmacijos industrijos nereceptinių vaistų reklamoms skiria įvairias erdves: televiziją, internetą, lauko reklamas ar kita. Daugiau nei pusė (53,3 proc.) tyrimo atsakovių teigė reklamas dažniausiai mačiusios televizijoje. Kita, taip pat populiari reklamoms erdvė buvo internetas (23,4 proc.). Pagal populiarumą suskirstytos socialinės vaistų reklamos erdvės vaizduojamos 16 paveiksle.
50,0% 23,3% 20,0% 6,7% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0%
vaistai nuo skausmo nuo peršalimo virškinimui gerinti temperatūrai mažinti
P
ro
38
16 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal dažniausiai įvardintus reklamų šaltinius (proc.)
Taip pat svarbu buvo nustatyti, kurioms VšĮ Šilutės ligoninės darbuotojoms vaistų reklama daro įtaką jų pasirinkimui. Analizuojant rezultatus buvo nustatyta koreliacija tarp respondenčių išsilavinimo ir jų vaistų pasirikimo atsižvelgiant į socialines reklamas. Žemesnį išsilavinimą turinčios tyrimo dalyvės atsakė, jog vaistų reklamos įtaiga gali nulemti tam tikrų vaistų pasirinkimą, o aukštesnio išsilavinimo respondentės atvirkščiai. Jos dažniau neigė socialinės reklamos įtaką jų perkamų vaistų pasirinkimui. (17 pav.). 53,3% 23,4% 10,0% 13,3% televizijoje internete lauko reklamose kitur
39
17 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal socialinės vaistų reklamos daromą įtaką tiriamųjų
perkamų vaistų pasirinkimui, atsižvelgiant į išsilavinimą (proc.) χ 2 = 12,3; lls = 2; p = 0,002
Respondentės, kurioms reklama daro įtaką dažnesniam vaistų vartojimui, taip pat buvo apklaustos išsiaiškinti, kuriuos vaistus iš reklamuojamųjų jos dažniausiai renkasi.
Dažniausiai respondentės rinkosi reklamuojamus vaistus nuo skausmo. Reklamuojamus vaistus nuo skausmo rinkosi beveik 70 proc. tiriamųjų (18 pav.).
40
18 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal dažniausiai perkamas vaistų rūšis, kurias lėmė reklama
įvairiose socialinėse medijose (proc.)
Paklaustos, ar socialinė vaistų reklama gali būti informatyvi, tyrimo dalyvės pasidalijo į tris šalis: Didžioji dauguma VšĮ Šilutės ligoninės personalo manė, jog socialinė reklama kartais gali suteikti naudingos informacijos, kitos respondentės pateikė kategoriškus atsakymus: taip ir ne (19 pav.).
19 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal socialinės reklamos naudingumą bei informatyvumą
(proc.) 69,2% 15,4% 7,7% 7,7% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% vaistai nuo skausmo
virškinimui gerinti mažinti temperatūrai nuo peršalimo Pro ce n ta i 26,7% 13,3% 60,0%
Ar socialinė reklama suteikia naudingos
informacijos?
taip
ne
41
4. REZULTATŲ APTARIMAS
2015m. atliktoje sisteminėje apžvalgoje apie vaistų vartojimo iracionalumą Kinijoje ir Vietname, nurodoma, jog viena dažniausiai neracionalaus vaistų vartojimo forma yra polifarmacija. Šioje studijoje, kaip ir mūsų atliktame tyrime, vaistų receptai dažniausiai išrašomi vyresnio amžiaus pacientams, todėl kiekybiniu vaistų vartojimo atžvilgiu, amžius gali tapti veiksniu lemiančiu neteisingą vaistų vartojimą, o vaistų tarpusavio sąveikos gali būti rimta sveikatos sutrikdymo priežastimi. Net 15,9 proc. pacientų Kinijoje vartoja keturis ir daugiau vaistų įvairioms ligoms gydyti. Tačiau priešingai nei mūsų atliktame tyrime, 2015m. sisteminėje apžvalgoje nebuvo atlikti tyrimai, kuriais būtų galima įvertinti, ar buvo vartojami nereikalingi ar brangūs vaistai, ar vaistas atitiko klinikines rekomendacijas bei indikacijas [17].
Taip pat šioje sisteminėje apžvalgoje daug dėmesio buvo skirta netinkamam antibiotikų skyrimui bei vartojimui. Kaip ir Lietuvoje, Kinijoje bei Vietname tai tampa didele problema, galinčia sukelti bakterijų atsparumą ir išprovokuoti vaistų neveiksnumą. Šiame tyrime buvo vertinama abiejų šalių neracionaliai vartojamų antibiotikų atvejų skaičius. Įvertinus buvo nustatyta, jog situacija rimtesnė Vietname. Antibiotikai neatsižvelgiant į indikacijas, ten vartojami dažniau. Kinijoje 41-60 proc. pacientų antibiotikus vartojo neteisingai, tuo tarpu Vietname net 69 proc. tiriamųjų nurodė antibiotikų vartojimą savo nuožiūra [17]. Mūsų atliktoje apklausoje 33,3proc. respondenčių sakėsi vartojusios antibiotikus neatsižvelgiant į suteiktas gydytojo rekomendacijas.
2015m. sisteminėje apžvalgoje panašiai, kaip ir mūsų atliktame tyrime buvo įvardinti neracionalų vaistų vartojimą lemiantys veiksniai, tokie kaip pacientų informacijos apie gydymą bei sąmoningumo stoka; pacientų spaudimas ir keliami poreikiai personalui, farmacijos industrijos ekonominiai sumetimai. Tačiau priešingai nei mūsų tyrime, čia buvo vertinami ir sveikatos priežiūros specialistų įgūdžių, kompetencijos stoka. Spragos sveikatos priežiūros sistemoje, taip pat vertinami pacientai, neracionaliai vartojantys vaistus kaimo ir miesto vietovėse [17].
2011m. Šiaurės Airijoje atliktame tyrime taip pat buvo vykdoma visuomenės apklausa apie nereceptinių vaistų vartojimą savo nuožiūra. Tyrimo imtį sudarė 18,8 proc. (n = 274) vyrų ir 81,2 proc. (n = 1187) moterų. Jų atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad: pusė (51,9 proc.) visų respondentų reguliariai vartojo tik gydytojo išrašytus vaistus, o 39,2 proc. pirko vaistus be recepto ir gydytojų
42 rekomendacijų bent kartą per mėnesį [32]. Mūsų atliktas tyrimas taip pat parodė, jog 87 proc. respondenčių bent kartą yra pirkę nereceptinių vaistų, prieš tai nepasikonsultavę su sveikatos priežiūros specialistu.
Šiaurės Airijoje atliktame darbe išsiaiškinta, kad dažniausiai įsigyti nereceptiniai vaistai buvo skausmą malšinantys preparatai, kiti dažnai perkami buvo vaistai nuo kosulio, peršalimo. Panašiai gavome ir mes. Priešingai negu mūsų tyrime, šioje apklausoje buvo vertinama ir respondenčių su vaikais iki 16 metų amžiaus vaistų vartojimo įpročiai. Respondentės, turinčios 16 metų ir jaunesnio amžiaus vaikus, nereceptinius vaistus buvo linkusios pirkti dažniau. Šiame tyrime, kaip ir mūsų atliktame tyrime, vienas pagrindinių faktorių paskatinusių respondentus pirkti nereceptinius vaistus buvo gerai žinomi, išreklamuoti vaistai. Pasak 2011 tyrimo duomenų, respondentai paklausti, kas turėjo įtakos jų pasirinkimui perkant nereceptinių vaistų pažymėjo reklamuojamus vaistus. Net 95,9 proc. „visiškai sutiko“ arba „sutiko“, kad jie buvo paveikti, reklamuojamo vaisto efektyvumo, taip pat 79,1 proc. „visiškai sutiko“ arba „sutiko“, kad preparatą rinkosi pagal prekės ženklą ir jo žinomą pavadinimą. Taip pat daugeliui (77,8 proc.) apklaustųjų buvo labai svarbus vaisto saugumas [32].
Mūsų atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog pakankamai daug (60 proc.) apklaustųjų rinkosi vaistus, kuriuos lėmė reklama įvairiose socialinėse medijose.
Taigi, mūsų atliktame tyrime, kaip ir kituose moksliniuose tyrimuose pagrindiniai veiksniai, lemiantys neracionalų vaistų vartojimą, buvo: amžius, dėl vaistų vartojimo kiekio bei polifarmacijos; tyrimo dalyvių informacijos stoka, rekomendacijų nesilaikymas. Kituose tyrimuose buvo vertinama ir sveikatos priežiūros specialistų vaidmuo, vertinant neracionalaus vaistų vartojimo priežastis ir pasekmes, to mes šiame darbe neanalizavome. Visgi, kaip ir kituose moksliniuose tyrimuose, taip ir mūsų ligoninės atliktame tyrime respondenčių vaistų pasirinkimui labai didelę įtaką turėjo farmacinė reklama. Net 60 proc. dalyvių atsakė, jog reklama daro įtaką jų vaistų pasirinkimui, o reklamos informatyvumas ir naudingumas didžiosios daugumos nuomone buvo vertinamas palankiai. Atsižvelgiant į išsilavinimą, žemesnį išsilavinimą turinčios tyrimo dalyvės nurodė, jog vaistų reklamos įtaiga gali nulemti tam tikrų vaistų pasirinkimą, tuo tarpu aukštesnio išsilavinimo respondentės neigė socialinės reklamos įtaką jų perkamų vaistų pasirinkimui.
43
IŠVADOS
1. Respondenčių amžius lėmė blogesnę jų savijautą bei dažnesnį vaistų vartojimą. Net 56,7 proc. dažniausiai vartojamų nereceptinių vaistų buvo skausmui malšinti. Dažniausiai vartojami receptiniai vaistai buvo kraujo spaudimą mažinantys – 30 proc. ir skausmą malšinantys vaistai – 30 proc. Šiuo atžvilgiu amžius su neracionaliu vaistų vartojimu koreliuoja, todėl kad vyresnio amžiaus dalyvės dėl blogesnės sveikatos būklės daugiau ir dažniau vartojo vaistus. Neracionalus vaistų vartojimo priklausomybė nuo amžiaus remiasi kiekybe. Dalyvės, turinčios aukštesnį išsilavinimą buvo linkusios vaistus rinktis ir vartoti atsakingiau, juos renkantis atžvelgė į suteiktas gydytojo rekomendacijas. Taip pat racionalesnis antibiotikų vartojimas dominavo aukštesnį išsilavinimą turinčioms respondentėms, o kaina renkantis pasirinktą vaistą joms nebuvo tokia svarbi, kaip žemesnio išsilavinimo ligoninės darbuotojoms.
2. Tyrimo rezultatai parodė, jog reklama gali koreliuoti su neatsakingu vaistų vartojimu. Nors reklamose matomi vaistai yra nereceptiniai ir nėra tokie pavojingi, kaip receptiniai vaistiniai preparatai, tačiau jų pardavimų kiekis nėra kontroliuojamas. Dažniausiai reklamose matomi vaistai yra skirti skausmo malšinimui, tokį jų populiarumą nulėmė tai, jog jie buvo dažniausiai perkami lyginant su kitais reklamuojamais vaistais. 60 proc. dalyvių atsakė jog reklama daro įtaką jų vaistų pasirinkimui, o reklamos informatyvumas ir naudingumas didžiosios daugumos nuomone buvo vertinamas palankiai.
3. Neracionalus vaistų vartojimas glaudžiai siejosi su socialinės jų reklamos įtaiga. O reklamos įtaka neracionaliam vaistų vartojimui buvo sąlygojama žemesnio išsilavinimo. Visos tyrime dalyvavusios darbuotojos, turinčios vidurinį išsilavinimą ir dalis koleginį išsilavinimą turinčių pripažino reklamos informatyvumą, kuris nulėmė pastarųjų didesnį vaistų pirkimą, t.y. turėjo įtakos vaistų vartojimo įpročiams.
44
REKOMENDACIJOS
Atsižvelgiant į naujausioje literatūroje, straipsniuose pateiktą aktualiausią informaciją, šio tyrimo tema, o taip pat mūsų atlikto tyrimo rezultatus ir išvadas, galima teigti, jog dažniausios priežastys, darančios įtaką neracionaliam vaistų vartojimui yra tiek sveikatos priežiūros specialistų nekompetencija, klaidos, tiek pacientų rekomendacijų nesilaikymas, noras savarankiškai gydytis. Todėl užtikrinant teisingą vaistų vartojimą būtinas bendradarbiavimas tarp gydytojų, slaugytojų bei kito ligoninėje dirbančio personalo, taip pat ne mažiau svarbūs farmacininkai ir patys pacientai. Komunikacija, konsultacijos tarp šių grandžių gali užkirsi kelią tolesniam neteisingam vaistų vartojimui bei jo sukeltoms pasekmėms, t.y. ligoms, sukeltoms vaistų sąveikos.
Pacientams svarbiausia pasitikėti sveikatos priežiūros specialistais, domėtis suteiktu gydymu, nebijoti kreiptis esant neaiškumų. Tuo tarpu gydytojai bei farmacininkai turėtų būti supratingi ir kantrūs, aiškindami pacientams, kokią žalą sveikatai gali turėti savo nuožiūra perkami reklamuojami vaistai. Bendradarbiavimas tarp gydytojo bei vaistininko turi padėti išvengti klaidų jau išrašant vaistą. Svarbu šviesti sergančiuosius, ne tik nurodant tikslias gydymo gaires, tačiau padėti pacientams ieškoti patikimos informacijos, skatinti nepasitikėti abejotino patikimumo informacija internetinėje erdvėje, televizijoje, reklamose.
45
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. World Health Organization. World Medicines Situation Report 2011; World Health Organization: Geneva, Switzerland, 2011.
2. World Health Organization. The World Medicines Situation; World Health Organization: Geneva, Switzerland, 2004.
3. Ofori-Asenso, R.; Brhlikova, P.; Pollock, A.M. Prescribing indicators at primary health care centers within the WHO African region: A systematic analysis (1995– 2015). BMC Public Health 2016, 16, 724.
4. Almarsdóttir AB, Traulsen JM. Rational use of medicines - An important issue in pharmaceutical policy. Pharm World Sci 2005;27(2):76–80.
5. Seiter, A. A Practical Approach to Pharmaceutical Policy; The World Bank: Washington, DC, USA, 2010.
6. Ofori-Asenso R, Agyeman A. Irrational Use of Medicines—A Summary of Key Concepts. Pharmacy 2016;4(4):35.
7. Gopalakrishnan, S.; Udayshankar, P.M.; Rama, R. Standard treatment guidelines in primary healthcare practice. J. Fam. Med. Prim. Care 2014, 3, 424–429.
8. Management Sciences for Health. MDS-3-Managing Access to Medicines and Health Technologies; Management Sciences for Health (MSH): Arlington, VA, USA, 2012.
9. World Health Organization. How to develop and implement a national drug policy, 2nd ed. Geneva, World Health Organization, 2001, pp. 59–68. ISBN 92 4 154547 X.
10. Brahma, D.; Marak, M.; Wahlang, J. Rational use of drugs and irrational drug combinations. Internet J. Pharmacol 2012, 10, 1.
11. Maxwell SRJ. Rational prescribing: The principles of drug selection. Clin Med J R Coll Physicians London 2016;16(5):459–64.
12. Pollock, M.; Bazaldua, O.V.; Dobbie, A.E. Appropriate prescribing of medications: An eight-step approach. Am. Fam. Phys. 2007, 75, 231–236.
46 between dose regimens and medication compliance. Clin Ther. 2001;23(8):1296–310.
14. Dickinson D, Raynor DT. Ask the patients—they may want to know more than you think. Bmj 2003;327(7419):861.
15. Ha, J.F.; Longnecker, N. Doctor-patient communication: A review. Ochsner J 2010, 10, 38–43.
16. Lim D, Emery JD, Lewis J, Bruce Sunderland V. Australian dispensing doctors’ prescribing: Quantitative and qualitative analysis. Med J Aust 2011;195(4):172–5.
17. Mao W, Vu H, Xie Z, Chen W, Tang S. Systematic review on irrational use of medicines in China and Vietnam. PLoS One 2015;10(3):1–16.
18. Dong, R. Paternalism In Medical Decision Making; Duke University: Durham, NC, USA, 2011.
19. Entwistle, V.A.; Carter, S.M.; Cribb, A.; McCaffery, K. Supporting patient autonomy: The importance of clinician-patient relationships. J. Gen. Intern. Med 2010, 25, 741– 745
20. Berger ZD, Boss EF, Beach MC. Communication behaviors and patient autonomy in hospital care: A qualitative study. Patient Educ Couns [Internet]. 2017;100(8):1473–81. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.pec.2017.03.006
21. Elwyn G, Frosch D, Thomson R, Joseph-Williams N, Lloyd A, Kinnersley P, et al. Shared decision making: A model for clinical practice. J Gen Intern Med. 2012;27(10):1361–7.
22. Boss EF, Mehta N, Nagarajan N, Links A, Benke JR, Berger Z, et al. Shared decision making and choice for elective surgical care: A systematic review. Otolaryngol - Head Neck Surg (United States) 2016;154(3):405–20.
23. King A, Hoppe RB. “Best Practice” for Patient-Centered Communication: A Narrative Review. J Grad Med Educ. 2013;5(3):385–93.
24. Eickhoff, C., Hämmerlein, A., Griese, N., & Schulz, M. (2011). Nature and frequency of drug-related problems in self-medication (over-the-counter drugs) in daily community pharmacy practice in Germany. Pharmacoepidemiology and Drug Safety, 21(3), 254–260.
47 25. Arrais PSD, Fernandes MEP, Pizzol T da SD, Ramos LR, Mengue SS, Luiza VL, et al. Prevalence of self-medication in Brazil and associated factors. Rev Saude Publica 2016;50(suppl 2):1–11.
26. Indermitte J, Reber D, Beutler M, Bruppacher R, Hersberger KE. Prevalence and patient awareness of selected potential drug interactions with self-medication. J Clin Pharm Ther. 2007;32(2):149–59.
27. Gheorghe C-M, Purcărea VL, Gheorghe IR. Assessing the effectiveness of OTC Advertising on artificial tear drops from an experiential marketing perspective. Rom J Ophthalmol 2019;63(3):297–305.
28. de Freitas J, Falls BA, Haque OS, Bursztajn HJ. Vulnerabilities to misinformation in online pharmaceutical marketing. J R Soc Med. 2013;106(5):184–9.
29. McDaid D, Park A-L. Online Health: Untangling the Web [Internet]. Bupa Health Pulse, 2010. See http://www.medecin-direct.fr/wp-content/uploads/2011/04/20110105- Bupa-Health-Pulse-2010.pdf (last checked 23 December 2012)
30. Civaner M. A proposal for the prevention of ethical problems related to drug promotion: A national network for drug information. Turk Psikiyatr Derg. 2008;19(3).
31. Galminienė G, Balsienė J. Vaistinių Veiklos Teisinis Reglamentavimas Lietuvoje Racionalaus Vaistinių Preparatų Vartojimo Aspektu. Issn [Internet]. 2011;3(1):2029– 236.
32. Hanna LA, Hughes CM. Public’s views on making decisions about over-the-counter medication and their attitudes towards evidence of effectiveness: A cross-sectional questionnaire study. Patient Educ Couns [Internet]. 2011;83(3):345–51. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.pec.2011.02.016
48
PRIEDAI
1 PRIEDAS: ANONIMINĖ ANKETINĖ APKLAUSA Gerb. Respondente,
Esu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto VI kurso studentė Rasa Toleikytė. Vykdau savo magistrinio darbo tyrimą, kurio tikslas yra ištirti ir įvertinti neracionalaus vaistų vartojimo ir reklamos sąsajas. Dalyvavimas šiame tyrime yra savanoriškas, todėl Jūs turite teisę atsisakyti dalyvauti šioje apklausoje. Anketa yra anoniminė, o visi tyrimo metu surinkti duomenys yra konfidencialūs ir bus panaudoti tik mokslo tikslams. Pildydami anketą pažymėkite tik vieną Jums labiausiai tinkamą atsakymo variantą. Dėl vykdomos apklausos ar jos metu iškilusių klausimų galite rašyti elektroniniu paštu- rasa.toleikyte@gmail.com
1. Jūsų amžius: o 20-40 o 41-50 o 51-60 o >60 2. Jūsų lytis o Moteris o Vyras 3. Jūsų išsilavinimas o Vidurinis o Aukštasis (koleginis) o Aukštasis (universitetinis) 4. Kaip Jūs vertinate savo sveikatą?
o Labai gerai o Gerai
o Patenkinamai o Blogai
5. Ar sergate kuria nors iš šių lėtinių ligų o Arterinė hipertenzija
o Sąnarių ligos o Išeminė širdies liga
o Jokiomis ligomis nesergu o Virškinamo trakto ligos o Kita... 6. Ar nuo šių ligų gydotės tik gydytojo
paskirtais vaistais? o Taip visada
o Kartais savo nuožiūra 7. Kaip dažnai vartojate vaistus? o Kelis kartus per dieną o Kelis kartus per savaitę o Kelis kartus per mėnesį o Daugiau nei 1 mėnesį
nevartojau vaistų 8. Kokius nereceptinius vaistus Jūs
dažniausiai vartojate? o Nuo skausmo o Nuo peršalimo o Mažinti temperatūrai o Virškinimui gerinti o Nuo alergijos
