LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA
Evelina Cirtautaitė
MAISTO PAPILDŲ VARTOJIMO ĮPROČIAI IR JŲ SĄSAJOS SU SOCIALINE REKLAMA PRIKLAUSOMAI NUO AMŽIAUS IR LYTIES
Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas
Darbo mokslinė vadovė: lekt. dr. Lina Škėmienė
TURINYS
SANTRAUKA………...4
SUMMARY………...………6
INTERESŲ KONFLIKTAS……...……….8
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS……….………...……8
SANTRUMPOS………9
ĮVADAS……….………...10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI………...………...………….………12
1. LITERATŪROS APŽVALGA………..13
1.1 Maisto papildų samprata……….………...……….….…13
1.2 Maisto papildų vartojimo paplitimas Lietuvoje………...………….….14
1.2.1 Dažniausi maisto papildų vartojimo motyvai………..………..……….…..15
1.3 Maisto papildų reklama………16
1.3.1 Maisto papildai reklamos kontekste……….………..…….……..16
1.3.2 Maisto papildų reklamos skleidimo priemonės………..……..…….17
1.3.3 Maisto papildų reklamos teisinis reglamentavimas ir kontrolė Lietuvoje...……....20
2. TYRIMO METODIKA………..………...…….…23
2.1 Tyrimo objektas………..…...…23
2.2 Tyrimo metodai……….……..…...…23
2.3 Statistinės duomenų analizės metodai ……….………....…23
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS………...……....……25
3.1 Respondentų socialiniai ir demografiniai duomenys...25
3.1.1 Maisto papildus vartojančių ir nevartojančių respondentų skirtumai...25
3.2 Respondentų maisto papildų vartojimo įpročiai...29
3.2.1 Vyrų ir moterų maisto papildų vartojimo ypatumai...29
3.2.2 Maisto papildų vartojimo įpročiai skirtingo amžiaus grupėse...32
3.3 Respondentų santykis su maisto papildų reklama...36
3.4.2 Skirtingo amžiaus respondentų maisto papildų pirkimą lemiantys veiksniai ir reklamos įtaka...43 IŠVADOS……….………46 LITERATŪROS SĄRAŠAS……….……….47
SANTRAUKA
Evelina CirtautaitėMAISTO PAPILDŲ VARTOJIMO ĮPROČIAI IR JŲ SĄSAJOS SU SOCIALINE REKLAMA PRIKLAUSOMAI NUO AMŽIAUS IR LYTIES
Baigiamasis magistro darbas, vadovė lekt. dr. Lina Škėmienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas, 2020, 50 pusl.
Darbo tikslas ─ ištirti maisto papildų vartojimo įpročius skirtingo amžiaus bei lyties grupėse ir įvertinti, kokią įtaką jiems turi socialinė reklama.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti bei palyginti maisto papildų vartojimo įpročius priklausomai nuo amžiaus ir lyties.
2. Įvertinti reklamos socialinėje erdvėje sąsajas su įvairaus amžiaus ir lyties asmenų papildų vartojimo ypatybėmis.
3. Ištirti ir aprašyti respondentų maisto papildų vartojimo įpročių ir socialinės reklamos sąsajas skirtingose amžiaus ir lyties grupėse.
Tyrimo metodika ir objektas: 2019 metų spalio – 2020 metų vasario mėnesiais buvo vykdoma anoniminė anketinė apklausa, kurioje dalyvavo 18 metų ir vyresnio amžiaus Lietuvos Respublikos gyventojai. Buvo apklausti 455 respondentai. Gautų duomenų statistinė analizė atlikta SPSS 21.0 statistine programa.
Tyrimo rezultatai ir išvados:
1. Vadovaujantis tyrimo rezultatais, nustatyta reikšminga priklausomybė tarp amžiaus bei lyties ir maisto papildų vartojimo ypatumų. Daugiau vyrų (77,4 proc.) nei moterų (72,5 proc.) vartoja maisto papildus. Vyrai yra linkę juos vartoti ilgiau (>6 mėn) nei moterys (2-3 mėn.). Moterys dažniau renkasi vitamino D, biotino preparatus, o papildus vartoja odos, plaukų bei nagų stiprinimo tikslais. Vyrai dažniau renkasi amino rūgščių produktus ir papildų pagalba siekia pagerinti sportinius pasiekimus bei auginti raumenų masę. >60 m. gyventojai maisto papildus vartoja bent pusę metų, o dauguma 18-59 m. amžiaus respondentų – 2-3 mėn. per metus. Jaunesni gyventojai dažniau renkasi vitaminą C ir yra labiau linkę vartoti papildus odai, plaukams, nagams stiprinti bei stresui malšinti. Vyresnių žmonių tarpe populiaresni žoliniai, augalinės kilmės maisto papildai, jie dažniau juos
dažniau nei vyrai ir daugiau jų mano, kad reklama yra nepakankamai informatyvi, todėl papildomos informacijos ieško internete. Vyrus (11,5 proc.) labiau nei moteris (2,3 proc.) į mitybą įtraukti maisto papildus skatina televizijos ar radijo reklama. Dažniausiai su maisto papildų reklama susiduria 25-44 m. amžiaus gyventojai. Daugiau nei pusė 45-60 m. ir vyresnių apklaustųjų mano, kad reklamoje užtenka informacijos apie papildus. Dauguma jaunesnio amžiaus respondentų su tuo nesutinka ir dažniau apie papildus naršo internete. Vyresnio amžiaus žmonės labiau linkę vartoti papildus, kai juos rekomenduoja vaistininkas. Išskirtinai >60 m. respondentams būdinga į mitybą įtraukti papildus, apie juos sužinojus televizijoje ir radijuje (29 proc.) bei iš lauko reklamų (14 proc.) (p<0,05).
3. Maisto papildų reklama daro didesnę įtaką vyrų ir vyresnių žmonių maisto papildų vartojimui. 33 proc. vyrų bei 43 proc. >60 m. amžiaus asmenų sutiko, kad reklama daro įtaką jų sprendimams. Reklama kartu su nuolaidomis yra svarbiausias veiksnys, skatinantis net 32 proc. vyrų ir 25 proc. moterų nusipirkti preparatus. Šie faktoriai taip pat daro svarbią įtaką 35-44 m. respondentams (44 proc.) ir 18-24 m. respondentams (24 proc). 45 m. amžiaus ir vyresni žmonės yra labiausiai veikiami vaistininko paskatinimo įsigyti maisto papildus. Savarankiška reklama reikšmingą įtaką papildų pirkimui daro 60 metų ir vyresniems gyventojams (14 proc.) (p<0,05).
SUMMARY
Evelina CirtautaiteNUTRITIONAL SUPPLEMENT CONSUMPTION HABITS AND THEIR LINKS WITH SOCIAL ADVERTISING DEPENDING ON AGE AND GENDER
Lithuanian University of Health Sciences, the Academy of Medicine, Faculty of Public Health, Environmental and Occupational Medicine Department. Kaunas, 2020, 50 pp.
Master‘s thesis supervisor Dr. lect. Lina Skemiene
The aim: to investigate nutritional supplement consumption habits in different groups of age and gender and evaluate the impact of social advertising on food supplement usage.
The goals:
1. To analyze and compare dietary supplement intake practices depending on age and gender.
2. To evaluate the relationship between advertising and peculiarities of food supplement usage based on gender and age.
3. To investigate and describe the links between food supplement intake habits and advertising in different age and gender groups.
Methods and object of the study: During the months of October 2019 - February 2020 an anonymous questionnaire survey was carried out online. Participants were the residents of the Republic of Lithuania, aged 18 and older. In total, 455 respondents were interviewed. The collected data was statistically processed using a statistical data analysis program SPSS 21.0.
Results and conclusions of the study:
1. Based on the findings of the study, a statistically significant dependence was found between age, gender and dietary supplement intake habits. More men (77,4%) than women (72,5%) use nutritional supplements. Men use them in longer periods (>6 months) than women (2-3 months). Women more often choose vitamin D, biotin products and use supplements for the purpose of strengthening the skin, hair and nails. More men choose amino acid supplements and associate the usage of dietary supplements with the desire of better performance in sports and gaining muscle mass. Residents above the age of 60 use supplements at least 6 months, while the majority of 18-59 year old respondents take supplements 2-3 months per year. Younger residents buy vitamin C products more
2. According to the results obtained, statistically significant correlations were found between advertising and supplement usage among people of different genders and ages. Women get exposed to advertising more often than men, more women also consider advertisements not informative enough, therefore search for additional information on the internet. Males (11,5%) more than females (2,3%) are motivated by television or radio advertising to add supplements to their nutrition. Receiving supplement advertisements is the most common among 25-44 year old residents. More than a half of 45-60 year old and older respondents are convinced that there is enough information about supplements in advertisements. Meanwhile most younger residents don‘t agree with that and are more likely to do additional research about supplements on internet. Older people are more prone to buying supplements recommended by a pharmacist. For 60 year old and older residents it is exceptionally common to choose using supplements after hearing about them on television (29%), as well as radio or being exposed to outdoor advertising (14%) (p<0,05).
3. Nutritional supplement advertising has a bigger impact on men and older people in terms of dietary supplement consumption habits. 33% of men and 43% of residents aged 60 and above, agreed that advertising influences their habits. Advertisement together with discounts is the most influential factor that influences 32% of men and 25% of women to purchase the product. This combination of factors also significantly affects 35-44 year old respondents (44%) as well as 18-24 year old respondents (24%). People aged 45 and above are more receptive to pharmacist‘s recommendations. An advertisement alone more remarkably affects 60 year old and older residents (14%) (p<0,05).
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Šiam tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas. Pritarimo registracijos Nr. BEC-MF-40, išduotas 2019-10-17.
SANTRUMPOS
% (proc.) – procentaiEUR – euro valiuta ES – Europos Sąjunga
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos LGS – Lietuvos gydytojų sąjunga lls – laisvės laipsniai
LR KT – Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba p – statistinis patikimumas
PSO – Pasaulinė Sveikatos Organizacija SAM – Sveikatos apsaugos ministerija
SPSS – Statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
VVTAT – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba χ2 – susijusių požymių chi kvadrato kriterijus
ĮVADAS
Šių laikų visuomenė švietimo sistemos progreso dėka yra geriau nei bet kada anksčiau informuota apie sveikos gyvensenos svarbą. Šiuolaikinis žmogus turi prieigą prie įvairių informacijos šaltinių, kuriuose gausu žinių sveikatos temomis. Dėl to daugėja asmenų, suinteresuotų propaguoti sveikesnį gyvenimo būdą. Subalansuota visavertė mityba – vienas svarbiausių būdų to pasiekti. Tiriant suaugusių Lietuvos žmonių gyvenseną, stebimi teigiami mitybos pokyčiai. Per du dešimtmečius beveik kasdien valgiusių šviežias daržoves vyrų dalis padidėjo nuo 4 proc. iki 22 proc., o moterų – nuo 5 proc. iki 33 proc. 2014 m. tiriamieji buvo apklausti, ar jiems svarbu sveikai maitintis. Daugiau moterų nei vyrų atsakė, kad joms labai svarbu ar svarbu, kad jų mityba būtų sveika (atitinkamai 72,1 proc. ir 52,8 proc.) [1,2]. Per šį laikotarpį paraleliai išaugo ir maisto papildų vartojimas. 1997 m. maisto papildų niekada nevartoję teigė 57,3 proc. apklaustųjų, o 2014 m. maisto papildų nevartojo mažiau nei pusė respondentų – 47,1 proc. [3]. 2017 m. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, maisto papildus vartojo daugiau nei pusė apklausos dalyvių (59,4 proc.) [4].
Maisto papildas yra laisvai kiekvienam asmeniui prieinamas maisto produktas, skirtas papildyti įprastam racionui [5]. Maisto papildų vartojimo priežastys dažnai yra kompleksinės, apimančios socialinius, psichologinius, žinių ir ekonominius faktorius [6]. Lietuvoje periodiškai yra atliekami tyrimai, nagrinėjantys gyventojų mitybos įpročius [7]. Nustatomos įvairių socialinių ir demografinių veiksnių sąsajos su maisto papildų vartojimu, taip pat tiriama tam tikrų sveikatos būklių reikšmė papildų pasirinkimui. Tačiau trūksta tyrimų, kurie atkreiptų dėmesį į vieną šiai dienai aktualiausių elementų, darančių itin didelę įtaką maisto papildų vartojimo įpročiams – maisto papildų reklamą.
Įvairiomis formomis socialinėje erdvėje sutinkama reklama stipriai prisideda prie augančių maisto papildų pirkimo ir vartojimo tendencijų. Kaip vienas iš informacijos skleidimo įrankių, reklama patenkina vartotojų informacijos poreikius. Ji komunikuoja su asmenimis, kurie atsiduria akistatoje su didžiule maisto papildų įvairove ir turi nuspręsti, kurį papildą pasirinkti. O klaidinanti reklama, neatitinkanti specialių reikalavimų, yra viena svarbiausių neadekvataus maisto papildų vartojimo priežasčių.
Temos aktualumas. Tobulėjant technologijoms, gerėjant informacijos šaltinių prieinamumui ir daugėjant reklamos skleidimo būdų, tapo aktualu sekti ir analizuoti, kaip maisto papildų reklama veikia vartotojus. Svarbu atsakyti į klausimus, kaip Lietuvos gyventojai vertina maisto papildų reklamą ir kokią reikšmę ji turi renkantis produktą. Taip pat, ar skirtingo amžiaus ir lyties asmenys į papildų reklamą atsižvelgia
Temos naujumas. Vadovaujantis Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro pateikta medžiaga, Lietuvoje stebimos kintančios maisto papildų vartojimo tendencijos : nuo 1997 metų, kai didesnė pusė gyventojų niekada nevartojo maisto papildų, o 2007 metais tokių buvo tik 37,8 proc. iki 2014 metų, kai papildų nevartojo vėl tik mažiau nei pusė (47,1 proc.) Lietuvos populiacijos (1 pav.). Didėjant gyventojų kompiuteriniam išprusimui, augant farmacinių įmonių reklamų skaičiui, kuris ypač orientuotas į maisto papildus, labai svarbu paanalizuoti šių dienų maisto papildų vartojimo įpročius ir jų sąsajas su socialine reklama, atsižvelgiant į amžių ir lytį.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas ─ ištirti maisto papildų vartojimo įpročius skirtingo amžiaus bei lyties grupėse ir įvertinti, kokią įtaką jiems turi socialinė reklama.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti bei palyginti maisto papildų vartojimo įpročius priklausomai nuo amžiaus ir lyties.
2. Įvertinti reklamos socialinėje erdvėje sąsajas su įvairaus amžiaus ir lyties asmenų papildų vartojimo ypatybėmis.
3. Ištirti ir aprašyti respondentų maisto papildų vartojimo įpročių ir socialinės reklamos sąsajas skirtingose amžiaus ir lyties grupėse.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Maisto papildų samprata
Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) vadovo profesoriaus Liutauro Labanausko teigimu, nepakankamai informuotos visuomenės grėsmė yra ta, kad vietoj vaistų šiandien neretai pardavinėjami maisto papildai su ta pačia veikliąja medžiaga, o žmonės nežino, kuo vaistas skiriasi nuo maisto papildo [8]. Šiai dienai aktualios problematikos, susijusios su klaidinančia reklama ir neadekvačiu papildų vartojmu, pagrindas galėtų būti tai, kad farmacijos kompanijos manipuliuoja vaistų ir maisto papildų išoriniais panašumais, reklamuodamos juos kartu [9]. Tuo tarpu vartotojai nepakankamai gilinasi į moksliškai pagrįstą maisto papildų sampratą ir patiki gaunama klaidinga informacija.
Maisto papildas – įprastam racionui papildyti skirtas maisto produktas, kuris yra koncentruotas vienos arba kelių maistinių arba kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Maisto papildai tiekiami rinkai dozuotomis formomis – kapsulėmis, pastilėmis, piliulėmis, tabletėmis, kitomis panašiomis formomis bei miltelių maišeliais, skysčių ampulėmis, buteliukais su lašų dozatoriais bei kitomis panašiomis skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formomis [5]. Vadovaujantis šiuo apibrėžimu svarbu akcentuoti tai, kad, nepaisant į vaistus panašios dozavimo formos, maisto papildas yra maisto produktas, o ne vaistinė medžiaga.
Pagal Europos maisto saugos tarnybą, maisto papildų paskirtis yra koreguoti mitybos trūkumus, palaikyti adekvatų tam tikrų maistinių medžiagų suvartojimą ar paremti specifines fiziologines funkcijas. Papildai nėra medicininės paskirties produktai ir negali kaip šie turėti farmakologinio, imunologinio ar metabolinio poveikio. Taigi, jų vartojimo paskirtis nėra nei ligų gydymas ir prevencija, nei fiziologinių funkcijų modifikavimas [10].
Europos Sąjungoje (ES) maisto papildai yra reguliuojami kaip maisto produktai. Suderinti teisės aktai reguliuoja vitaminus ir mineralus bei medžiagas, naudojamas kaip jų šaltinius maisto papildų gamyboje. Kitiems ingredientams nei vitaminai ir mineralai, Europos Komisija yra nustačiusi taisykles, skirtas vartotojų apsaugai prieš potencialius pavojus sveikatai [11]. Maisto papildai privalo atitikti tuos pačius reikalavimus kaip kiti maisto produktai ir būti saugūs reguliariam dozuotam vartojimui.
Maisto papildų klasifikacija
Maisto papildai gali būti grupuojami į tris dideles kategorijas, susijusias su mitybine funkcija ar kilme:
1. Medžiagos su nustatyta mitybos funkcija: vitaminai, mineralai, aminorūgštys ir riebalų rūgštys; 2. Augaliniai produktai, jų koncentratai ir ekstraktai;
3. Kitos medžiagos su didele kilmės ir fiziologinio poveikio įvairove. Pavyzdžiui: piruvatas, steroidinių hormonų prekursoriai ir chondroitino sulfatas [12].
1.2 Maisto papildų vartojimas Lietuvoje
2017 m. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, maisto papildus vartojo daugiau nei pusė apklausos dalyvių (59,4 proc.). Tačiau išanalizavus papildų vartojimo dažnį nustatyta, kad tik 8,9 proc. apklaustųjų preparatus vartojo nuolatos, o ne epizodiškai. Statistiškai reikšmingu skirtumu moterys buvo labiau linkusios nuolatos naudoti papildus nei vyrai. Lyginant skirtingas amžiaus grupes rezultatai rodo, jog polinkis racioną papildyti maisto papildais yra didesnis vyresnio amžiaus grupėse. 18-34 m. respondentų tarpe maisto papildus vartojo 50,9 proc. šiai amžiaus grupei priklausančiųjų. Tuo tarpu 35-49 m. amžiaus grupėje – 59,8 proc., 50 m. grupėje – net 65,6 proc. respondentų [4].
Remiantis Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro pateikta medžiaga, Lietuvoje stebimos kintančios maisto papildų vartojimo tendencijos (1 pav.). 1997 m. daugiau nei pusė apklaustų gyventojų (57,3 proc.) teigė niekada nevartojantys maisto papildų. 2007 m. nevartojančių maisto papildų gyventojų sumažėjo iki 37,8 proc., o 2014 m. papildų nevartojo kiek mažiau nei pusė apklaustos populiacijos – 47,1 proc. Kasdien vartojančių maisto papildus asmenų mažiausia buvo 1997 m. (4,4 proc.). Ši tiriamųjų dalis ženkliai išaugo 2007 m. iki 8,5 proc. ir 2014 m. maisto papildus kasdien vartojantys respondentai sudarė 8,1 proc. [3,13]. Taigi, Lietuvoje per paskutiniuosius dvejus dešimtmečius stebimas išaugęs visuomenės susidomėjimas maisto papildais. Tokia tyrimų rezultatų kaita koreliuoja su gausėjančiomis visuomenės informavimo priemonėmis, sveikatos švietimo programų vykdymu bei augančiu gyventojų sąmoningumu sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos klausimais.
1 pav. Suaugusiųjų (19-64 m.) maisto papildų vartojimo tendencijos 1997 - 2014 m. Šaltinis: A. Barzda, R. Bartkevičiūtė, 2017 m.
1.2.1 Dažniausi maisto papildų vartojimo motyvai
Maisto papildų pasiūla pasižymi didele įvairove, atitinkančia įvairių socialinių grupių interesus bei poreikius. 2016 ir 2017 m. atliktuose tyrimuose nustatyta, kad maisto papildus Lietuvos gyventojai dažniausiai vartoja imunitetui stiprinti bei ligų profilaktikos tikslais [4,14]. Senėjant populiacijai ir daugelyje šalių ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, didėja maisto papildų, skirtų kovoti su su amžiumi susijusioms būklėms, paklausa [15]. 2016 m. Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu apklausti vyresnio amžiaus gyventojai. Nustatyta, kad vyresnio amžiaus žmonės renkasi maisto papildus, kaip papildomą gydymo elementą kartu su vaistais, sergant tam tikromis ligomis [16]. Lietuvoje bei užsienyje gauti rezultatai byloja apie tai, kad dažniausiai maisto papildus vartoja žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis [17,18]. Tokių ligų, kaip arterinė hipertenzija, aritmijos, lėtinis širdies nepakankamumas, išsivystymui didelę reikšmę turi amžiniai organizmo fiziologinių funkcijų pokyčiai. Taigi, vartotojai renkasi papildus, kuriais siekiama paremti šių funkcijų veiklą.
Maisto papildų vartojimas taip pat turi glaudų ryšį su sveikos gyvensenos propagavimu. Tokią prielaidą paremia tai, kad nuolatiniai papildų vartotojai kur kas dažniau yra žalingų įpročių neturintys ir visaverčiu maistu mintantys asmenys [19,20,21]. Vitaminai bei kiti elementai yra populiarūs tarp atletų ir fitneso entuziastų, kurių gyvenimo būdas reikalauja specialios mitybos. Svarbiausi tikslai yra padidinti raumenų masę ir pagerinti fizinį pajėgumą [22]. Be to, didelė dalis vartotojų perka ir naudoja maisto
papildus, reklamuojamus kaip pagalbą metant svorį. JAV nustatyta, kad trečdalis atkakliai besistengiančių numesti svorio asmenų yra vartoję maisto papildų, skirtų lieknėjimui [23].
Jaunų šalies gyventojų specifinis gyvenimo būdas lemia savitus motyvus mitybą papildyti tam tikrais elementais [24]. Pagrindinės priežastys, dėl kurių studentai vartoja maisto papildus, tyrimų duomenimis yra: noras sustiprinti savo organizmą bei imuninę sistemą, vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumo dėl nepilnavertės mitybos kompensavimas. Likusi maisto papildus vartojančių studentų dalis pasiskirsto specifines organizmo funkcijas pagerinti norinčiųjų tarpe [25,26].
1.3 Maisto papildų reklama
1.3.1 Maisto papildai reklamos konteksteReklamos samprata literatūroje skirtingų autorių yra aprašoma vis kitais žodžiais. O ir pačios reklamos pateikimas, jos elementai socialinėje erdvėje yra įvairių, su laiku kintančių formų. Dėl to trumpai, bet pakankamai išsamiai ir visus aspektus apimančiai reklamą apibrėžti yra sudėtinga. Vis dėlto galima pastebėti, kad daugelį skirtingų apibrėžimų sieja reklamos ir informacijos terminų sugretinimas:
1. „Reklama – tai užsakovo apmokamas neasmeniškas informacijos apie prekes, paslaugas ir idėjas skleidimas pasirinktai auditorijai, siekiant užsakovo numatytų tikslų“ (Pajuodis, 2002, p. 279).
2. „Reklama – tai informacijos priemonių kryptingas naudojimas, apimantis tokią veiklą, kuri leidžia žodžiu ar vizualinių priemonių pagalba informuoti gyventojus apie organizaciją, taip pat apie jos siūlomas prekes, paslaugas ar idėjas, skatinti pirkimą ar vartojimą” (P.Š. Vorobėjus 2004).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymu, reklama yra informacija, kurią skleidžiant siekiama padaryti poveikį žmonių elgesiui, pasirinkimui, paskatinti juos pasirinkti, įsigyti ir (arba) naudoti tam tikras prekes bei paslaugas [27]. Kiekviena reklama yra savita informacijos rūšis.
1. Reklama informuoja. Reklaminėmis žinutėmis siekiama informuoti vartotoją apie produkto, paslaugos ar specifinio prekės ženklo egzistavimą.
2. Reklama įtikina. Reklaminėmis žinutėmis siekiama pakeisti vartotojo nuomonę ir skatinama imtis veiksmo – pirkimo.
3. Reklama primena. Reklaminėmis žinutėmis siekiama skatinti vartotoją ir toliau pirkti produktą ar paslaugą, kurią jis jau yra pamėgęs ir nuolat perka [28].
Maisto papildų reklamą teoriškai galima priskirti socialinės reklamos rūšiai. Kaip nurodoma Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatyme, socialinė reklama – socialinės gerovės, t. y. sveikos gyvensenos, sveikatos stiprinimo, ligų ir žalingų sveikatai įpročių profilaktikos propagavimas bet kokiomis reklamos formomis ir priemonėmis [29]. Maisto papildų vartojimo skatinimas atitinka sveikatos stiprinimo tikslą, todėl tenkina šį įstatyme nurodytą socialinės reklamos apibrėžimą.
Kalbant apie maisto papildų reklamą socialinėje erdvėje paminėtina, kad skatinimas naudoti tam tikrus produktus gali būti atliekamas ne vien tiesioginėmis priemonėmis. Yra reklamos skleidimo būdų, kuomet reklamos gavėjai nesupranta, kad jiems skleidžiama reklaminio pobūdžio informacija. Tokie būdai traktuojami kaip paslėpta reklama [30]. Naudoti tam tikrus produktus gali paskatinti ir tokia informacija, kurią skleidžiant nėra siekiama tiesiogiai lemti asmens pasirinkimo. Pavyzdžiui, patirtis, kuria dalinasi draugai bei artimieji, techninės sveikatos priežiūros specialistų žinios, medijose pateikiama statistinė ar kitokia informacija, kuria siekiama atkreipti gyventojų dėmesį ir t.t. Šios informacijos gavėjams tam tikromis aplinkybėmis suteikiama informacija gali daryti tokį pat poveikį kaip ir reklama. Taigi, net iš esmės neutrali informacija, skleidžiama be tikslo raginti įsigyti ar vartoti preparatus, gali turėti tokį pat poveikį, kaip ir reklama, ir šiuo atžvilgiu jai prilygti [31].
1.3.2 Maisto papildų reklamos skleidimo priemonės
Su maisto papildų reklama Lietuvos gyventojai gali susidurti įvairiais būdais: žiūrėdami televiziją, klausydamiesi radijo laidų, naršydami internete, skaitydami spaudą, reklamines brošiūras bei lankstinukus, eidami pro lauko reklamą ir net pokalbio su gydytoju ar vaistininku metu.
Pastaraisiais metais marketingo pastangų sutelkimas daugelyje industrijų pakrypo skaitmeninės reklamos link. Ne išimtis yra ir sveikatos priežiūros industrija. Vis aktyviau yra siekiama sukelti vartotojų poreikį įsigyti produktus naudojant žiniatinklio, socialinės medijos bei mobiliųjų aplikacijų platformas [32]. Internete ypač sparčiai auga tokių produktų kaip maisto papildų sportuojantiems, lieknėjimo preparatų
pasiūla, o surinkti duomenys rodo didėjančius šių preparatų įsigijimo internete mastus [33]. Lietuvoje kasmet yra stebimas interneto vartotojų augimas – šiuo metu internetu naudojasi 80 proc. gyventojų (2 pav.) [34]. Žmonės vis daugiau laiko praleidžia internete ne tik bendraudami, bet ir naršydami jiems aktualią informaciją sveikatos klausimais. Tai lemia neišvengiamą susidūrimą su maisto papildų reklama, kuri neretai siūlo reklamuojamus preparatus įsigyti greitai ir paprastai – tiesiog internetu. Naujausių tyrimų duomenimis, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų apsiperka internetinėse parduotuvėse, o 15-29 m. amžiaus grupės interneto vartotojų – net 80 proc., todėl maisto papildų reklamai skaitmeninė erdvė yra puiki niša [34].
2 pav. Interneto naudotojai Lietuvoje
Šaltinis: KANTAR metinė medijų tyrimų apžvalga 2018m.
Televizija ilgą laiką išlieka viena pagrindinių ir svarbiausių reklamos skleidimo priemonių. 2017 metais Lietuvoje atliktame tyrime nustatyta, kad 60,3 proc. apkaustųjų apie maisto papildus sužino žiūrėdami sveikatos pobūdžio televizijos laidas [4]. Tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos KANTAR duomenimis, 2019 metais televizijoje medikamentų kategorijos reklamos laikas išaugo 61 proc. [35]. Tačiau lyginant 2018 metų duomenis su ankstesniųjų, šalyje sumažėjo vidutinis televizijos žiūrėjimo laikas (3 pav). 2018 metais vienas suaugęs Lietuvos gyventojas televizijos žiūrėjimui per parą skyrė 4 valandas 4 minutes,
65 70 75 80 85 90 95 100 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.
3 pav. TV žiūrėjimo laikas 2017-2018 m. (val:min)
Šaltinis: KANTAR 2018 metų Lietuvos žiniasklaidos tyrimų apžvalga
2018 metais radijo populiarumas taip pat sumažėjo. Statistiškai visi gyventojai radijo stočių kasdien klausėsi 16 minučių trumpiau nei ankstesniais metais. Daugiausia laiko radijo klausymuisi, kaip ir metais prieš tai, skyrė 35-44 metų gyventojų amžiaus grupė [34].
1 lentelė. Medikamentų sektoriaus ir vaistinių reklamos kiekis sekundėmis media kanaluose 2017 m.
Šaltinis: KANTAR
2017 metais KANTAR pateikė duomenis apie maisto papildų (vitaminų, žuvies taukų ir kitų priedų) reklamos kiekį įvairiose žiniasklaidos priemonėse sekundėmis. Vidutiniškai per mėnesį media kanaluose papildų reklama truko 46 275 sekundes, t.y. apie 12,85 valandų per mėnesį (1 lentelė).
Apibendrinant šios analizės rezultatus matome, kad 2017 metais daugiausia maisto papildų reklamos transliavo televizija. Antra pagal reklamos skleidimo trukmę erdvė buvo kinas. Prieš kino seansą rodomuose anonsuose dažnai galima pastebėti produktų imuniteto stiprinimui, ligų profilaktikai reklamas. Kinui kiek atsiliko radijas, kuriame neretai skamba siūlymai įsigyti įvairius vitaminus, žuvies taukus ir kitus priedus.
0:00 0:28 0:57 1:26 1:55 2:24 2:52 3:21 3:50 4:19 4:48 Vyrai
Moterys Visi gyventojai 18+ metų
2018 m. 2017 m.
PRODUKTŲ GRUPĖ TV RADIJAS KINAS INTERNETAS LAIKRAŠČIAI ŽURNALAI PAPILDAI LIEKNĖJIMUI 1 649 57 13 21 133 VITAMINAI, ŽUVIES TAUKAI IR KITI PRIEDAI 32 568 4 931 5 924 92 179 708
Pagal populiarumą talpinti maisto papildų reklamą, Lietuvoje mažiausiai naudojamos priemonės buvo žurnalai, laikraščiai bei internetas.
Apžvelgus užsienyje atliktus tyrimus pastebime, kad maisto papildų reklama spaudoje, kitaip nei Lietuvoje, ne vienerius stebėjimo metus išlaiko aukštą poziciją kaip viena įtakingiausių informacijos ir reklamos apie maisto papildus skleidimo formų. 2010 m. nustatyta, kad 46,6 proc. visos papildų reklamai išleistos sumos buvo investuota į populiaruosius bei mokslo žurnalus ir kiek mažiau – į televizijos reklamą (43,7 proc.) [36]. 2015 m. sveikatos priežiūros industrija išleido beveik dvigubai daugiau lėšų reklamai tradicinėms spausdintinėms priemonėms (2,39 bln. JAV dolerių) nei reklamai skaitmeninėje erdvėje (1,22 bln. JAV dolerių) [37]. Tokią tendenciją pagrindžia tyrimų išvados, rodančios, kad vartotojai daugiausia su informacija ir reklama apie maisto papildus susiduria žurnaluose [36].
KANTAR duomenimis, vien reklamai oficialiuose medicinos žurnaluose 2016 m. buvo išleista 637 mln. JAV dolerių. Už šią sumą buvo atspausdinta beveik 100,000 tūkst. Reklamos puslapių [38]. Tradicinė spausdintinė reklama medicinos žurnaluose išlieka ypač patraukli farmacijos kompanijoms, kadangi ji pasiekia 90 proc. gydytojų. O įtraukus ir skaitmenines žurnalų versijas, prieinamumas išauga net iki 96 proc. [39]. Maisto papildų reklama medicinos žurnaluose vartotojų daugumos tiesiogiai nepasiekia. Tačiau įvertinus tai, kad renkantis tinkamiausią preparatą vartotojams neretai didžiausią įtaką turi gydytojų bei vaistininkų rekomendacijos, reklamos medicinos žurnaluose reikšmingumas tampa neabejotinu [40]. Toks reklamos apie maisto papildus skleidimo būdas suteikia galimybę vaistų gamintojams nusitaikyti į sveikatos priežiūros specialistus. Taip užtikrinama didesnė reklamuojamo produkto rekomendacijos tikimybė, nepriklausomai nuo to, ar produktas išties yra veiksmingiausias bei taupiausias paciento atžvilgiu. Nors dalis gydytojų ir vaistininkų galėtų nesutikti su teiginiu, kad jų rekomendacijoms įtaką daro reklama, atliktos studijos parodė, kad už kiekvieną JAV dolerį, išleistą preparatų reklamai medicinos žurnaluose, farmacijos kompanijai grįžta nuo 3 iki 5 JAV dolerių [37]. Tai įrodo, kad sveikatos priežiūros specialistai yra veikiami reklamos oficialiuose medicinos leidiniuose. Jie pataria pacientams rinktis tokiu būdu reklamuojamus maisto papildus ir vartotojai, pasikliaudami specialisto rekomendacijomis, juos įsigyja.
kontrolės svarbiausi tikslai yra tokie, kad reklamos skleidžiama informacija būtų teisinga, sąžininga, neklaidintų vartotojų ir nepažeistų jų teisių [41].
Maisto papildų reklamai, visų pirma, galioja bendrieji Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 3 straipsnyje pateikti principai, kuriais vadovaujantis reklama turi būti:
1) padori ir teisinga; 2) aiškiai atpažįstama.
Šių principų laikymąsi užtikrina minėtame reklamos įstatyme apibrėžti draudimai. Teisingumo principą gina 5 straipsnyje nurodytas klaidinančios reklamos draudimas. Reklamoje pateikiamus teiginius reklamos davėjas privalo pagrįsti. Jeigu davėjas teiginių pagrįsti negali, jie laikomi neteisingais ir tokia reklama yra draudžiama. Reklamos atpažįstamumo principą sergėja 8 straipsnyje aprašomas paslėptos reklamos draudimas. Reklama turi būti aiškiai atpažįstama pagal pateikimo formą. Jei tikėtina, kad reklamos vartotojai visuomenės informavimo priemonėje skleidžiamos reklamos dėl jos pateikimo formos gali neatpažinti, tokia reklama turi būti pažymėta žodžiu „Reklama“. Reklamos įstatymo 14 straipsnyje yra pateikiami išskiritinai maisto produktų reklamai (taip pat jiems priskiriamiems maisto papildams) taikomi apribojimai. Reklamoje draudžiama nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi bei apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes. Taip pat negalima nurodyti, kad koks nors maistas turi ypatingų savybių, jeigu iš tikrųjų tokiomis savybėmis pasižymi visi panašūs gaminiai [42].
Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 5 straipsnyje taip pat yra nurodyti vartotojų informavimo reikalavimai. Jie yra tapatūs reklamos įstatyme aprašytiems draudimams ir papildo juos draudimu klaidinti vartotoją apibūdinant maistą, nurodant jo rūšį, tapatumą, savybes, sudėtį, kiekį, tinkamumo vartoti terminą, kilmę, tvarkymo ir vartojimo būdą bei laikymo sąlygas ir kitaip klaidinti vartotojus [43].
Visų į Lietuvos rinką patenkančių maisto papildų ženklinimas privalo atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 bei Lietuvos higienos normos HN 17:2010 „Maisto papildai“ reikalavimus. Šioje higienos normoje yra aprašomi analogiški maisto papildų reklamos apribojimai, draudžiantys klaidinti vartotojus apie gydomąsias ar profilaktines produktų savybes. Taip pat ženklinant, pristatant ir reklamuojant maisto papildus, neturi būti jokios nuorodos, aiškinančios arba leidžiančios suprasti, kad tinkamai maitinantis neįmanoma gauti reikiamo maistinių medžiagų kiekio. Vadovaujantis higienos norma, maisto papildų ženklinime privaloma nurodyti yra ši informacija:
• maistinių ar kitų produktą apibūdinančių medžiagų kategorijų pavadinimai arba nuoroda apie maistinių ar kitų medžiagų pobūdį;
• perspėjimas neviršyti nustatytos rekomenduojamos dozės;
• paaiškinimas, kad maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas [5].
Maisto papildų reklamos kontrolė Lietuvoje
Lietuvoje maisto papildų reklamos reikalavimų ir draudimų įgyvendinimą kontroliuoja trys Vyriausybės institucijos:
1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba bei jos įgaliotos valstybės įstaigos (VVTAT); 2. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (LR KT);
3. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
VMVT informaciją apie maisto papildų reklamos nuostatų pažeidimus persiunčia VVTAT, kuri atlieka tolimesnį tyrimą ir komisijos sprendimu priima nutarimus dėl baudos skyrimo. Pavyzdžiui, 2019 metais už Reklamos įstatymo nuostatų pažeidimą UAB „Osteca“ skirta 2000 eurų bauda. Skleisdama reklamą 4 interneto puslapiuose ir viename iš žurnalo „Moteris“ leidinių, bendrovė nepaisė draudimo dėl nuorodų į gydytojų rekomendacijas naudojimo – išplatintame straipsnyje, pasitelkus gydytojos rekomendacijas, maisto papildui „Biosil“ buvo priskiriamos profilaktinės savybės. Taip pat reklamose bendrovė darė užuominą apie ypatingas maisto produkto savybes, kurios iš tikrųjų būdingos visiems panašiems maisto produktams. Be to, maisto papildų reklamoje nustatyti draudžiami skatinantys teiginiai. Vertindama bylos aplinkybes, Tarnybos komisija pažymėjo, kad vidutinis vartotojas, pamatęs minėtų maisto papildų reklamą, galėjo nepagrįstai susidaryti įspūdį, kad šie maisto papildai pasižymi ligų gydymo, profilaktinėmis ir kitomis savybėmis, kurių iš tiesų neturi, ir dėl šios priežasties būti suklaidintas [44].
Tam, kad būtų sumažinta galimybių žmonėms suklysti ir rizikuoti savo sveikata įsigyjant jiems netinkamų ar nereikalingų maisto papildų, 2018 metais seimas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoms Farmacijos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma labai aiškiai atskirti vaistų ir maisto papildų reklamą [9]. Galima pastebėti, kad valstybė yra suinteresuota mažinti vietos terminų interpretacijoms, taip skatinant teisingos informacijos apie maisto papildus skleidimą.
2. TYRIMO METODIKA
2.1 Tyrimo objektas
Šio tyrimo objektas – savanoriškai anoniminėje apklausoje sutikę dalyvauti Lietuvos Respublikos gyventojai, 18 metų ir vyresni.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metų pradžioje nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų buvo 2 mln. 794,184 tūkst. Vyresnių nei 18 metų – 2 mln. 294,609 tūkst. Esant 95 proc. tikimybei ir 5 proc. paklaidai, tyrimo imtis apskaičiuota pagal formulę ir gauta 384 asmenų imtis. Šiame tyrime iš viso dalyvavo 455 respondentai, iš kurių 13,6 proc. (n=62) vyrai ir 86,4 proc. (n=393) moterys. Pagal amžiaus grupes respondentai pasiskirstė taip: 18-24m. 57,4 proc. (n=261), 25-34m. 29,9 proc. (n=136), 35-44m. 7 proc. (n=32), 45-59m. 3,7 proc. (n=17), >60m. 2 proc. (n=9).
2.2 Tyrimo metodai
2019 metų spalio – 2020 metų vasario mėnesiais atliktas žvalgybinis tyrimas socialinėje erdvėje. Respondentai buvo anketuojami vienmomentine anonimine apklausa, kurioje buvo paaiškintas tyrimo tikslas bei užtiktinas apklausos dalyvių konfidencialumas.
Tyrimo anketa buvo sudaryta atsižvelgiant į analizuotą literatūrą ir kituose tyrimuose taikytus klausimynus. Tyrimo anketą, skirtą išsiaiškinti maisto papildų vartojimo įpročius ir jų sąsajas su socialine reklama priklausomai nuo amžiaus ir lyties, sudarė iš viso 21 klausimas. 1-5 klausimai skirti nustatyti respondentų socialinius ir demografinius rodiklius, 6-14 klausimai skirti išsiaiškinti maisto papildų vartojimo bei nevartojimo priežastis, papildų vartojimo įpročius, dažniausiai vartojamus papildus. 15-21 klausimai buvo skirti sužinoti apie dažniausius papildų reklamos šaltinius, respondentų santykį su papildų reklama, jos įtaką maisto papildų pirkimui.
2.3 Statistinės duomenų analizės metodai
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 21.0 statistinę programą. Nustatyti ryšiui tarp analizuojamų kokybinių požymių buvo naudojamas požymių nepriklausomumo Chi kvadrato (χ2) kriterijus.
Pagal šį kriterijų ir Pirsono kontingencijos koeficientą (rp) buvo tikrinamos iškeltos hipotezės apie ryšio
nebuvimo tikimybę (p). Požymių dažnumas vertintas procentais. Duomenys laikomi statistiškai reikšmingi, jei paklaidos tikimybė p<0,05.
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1 Respondentų socialiniai ir demografiniai duomenys
Anketinėje apklausoje dalyvavo iš viso 455 respondentai, iš kurių 13,6 proc. (n=62) vyrai ir 86,4 proc. (n=393) moterys. Pagal amžiaus grupes respondentai pasiskirstė taip: 18-24m. 57,4 proc. (n=261), 25-34m. 29,9 proc. (n=136), 35-44m. 7 proc. (n=32), 45-59m. 3,7 proc. (n=17), >60m. 2 proc. (n=9).
Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą: tyrime dalyvavo įvairaus išsilavinimo asmenys (pradinio, vidurinio, profesinio, aukštojo). Daugiausia apklausoje dalyvavusių asmenų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, jie sudarė beveik pusę – 48,8 proc. visų tiriamųjų. Antroje vietoje pagal turimą išsilavinimą yra vidurinį išsilavinimą turintys respondentai (42,2 proc). Profesinį bei pradinį išsilavinimą turintys respondentai sudarė mažumą – atitinkamai 7,5 proc. ir 0,9 proc.
Respondentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą: tyrimo metu dalyvių buvo klausiama apie jų gyvenamąją vietą. Duomenys rodo, kad didžioji dalis respondentų gyvena mieste (83,1 proc.), 10,5 proc. miestelyje ir mažiausia dalis – 6,2 proc. kaime.
Respondentų pasiskirstymas pagal mėnesio pajamas: tyrime dalyvavusių respondentų grupės pagal mėnesio pajamas – nuo mažiausių iki didžiausių – išsidėstė mažėjančia tvarka. Pagal gautus duomenis, daugiausia apklaustų asmenų (31,2 proc.) uždirba mažiau nei 300 eurų. Atitinkamai 300-600 eurų gauna 25,7 proc., 600-1000 eurų 22,0 proc., 1000-2000 eurų 16,7 proc. ir daugiau nei 2000 eurų – 3,5 proc. apklaustųjų.
3.1.1 Maisto papildus vartojančių ir nevartojančių respondentų skirtumai
Šiuo tyrimu nustatyta, kad dauguma apklausą užpildžiusių Lietuvos gyventojų maisto papildus vartoja. Papildus vartojantys teigė 73,2 proc. (n=333) respondentų, o maisto papildų nevartojantys sudarė 26,8 proc. (n=122) apklaustųjų. Toks rezultatas atitinka pastarųjų dešimtmečių tendencijas Lietuvoje, kaip aptarta Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro pateiktoje medžiagoje [3]. 2017 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros atlikto tyrimo
duomenimis, daugiau nei pusė apklausos dalyvių taip pat nurodė vartojantys maisto papildus [4]. Papildus vartojančių ir nevartojančių respondentų socialiniai bei demografiniai skirtumai pateikti 2 lentelėje.
2 lentelė. Respondentų socialiniai bei demografiniai duomenys. Socialinės ir
demografinės charakteristikos
Tiriamųjų skaičius Patikimumas
Iš viso Vartoja Nevartoja
n(proc.) n(proc.) n(proc.) χ2, lls, p
Lytis Vyrai Moterys 62(13,6) 393(86,4) 48(77,4) 285(72,5) 14(22,6) 107(27,5) χ2=228,05, lls=4, p=0,001 Amžius 18-24 25-34 35-44 45-59 >60 261(57,4) 136(29,9) 32(7,0) 17(3,7) 9(2) 178(68,2) 103(75,7) 30(93,8) 14(82,4) 9(100,0) 83(31,8) 33(24,3) 2(6,2) 3(17,6) 0(0,0) χ2=128,41, lls=10, p=0,001 Išsilavinimas Pradinis Vidurinis Profesinis Aukštasis 4(0,9) 193(42,2) 35(7,5) 223(48,8) 3(75,0) 127(66,1) 28(79,4) 175(78,4) 1(25,0) 66(33,9) 6(17,6) 48(21,6) χ2=90,59, lls=8, p=0,001 Gyvenamoji vieta Miestas Miestelis Kaimas 378(83,1) 49(10,5) 28(6,2) 276(73,0) 41(83,3) 17(60,7) 101(27,0) 8(16,7) 11(39,3) χ2=231,87, lls=6, p=0,001 Mėnesio pajamos (EUR)
<300 300-600 600-1000 1000-2000 >2000 143(31,2) 118(25,7) 102(22,0) 76(16,7) 16(3,5%) 95(66,5) 87(74,4) 78(77,0) 60(78,9) 13(81,3) 48(33,5) 31(25,6) 24(23,0) 16(21,1) 3(18,7) χ2=62,48, lls=10, p=0,001
Maisto papildų vartojimas pagal lytį: atlikus tyrimą paaiškėjo, kad reikšmingu skirtumu (p<0,05) maisto papildus vartoja didesnė dalis vyrų (77,4 proc.) nei moterų (72,5 proc.).
Maisto papildų vartojimas pagal amžių: tyrimo duomenimis, net 100 proc. vyresnių nei 60m. asmenų vartoja maisto papildus. Taip pat dideliu papildų vartojimo populiarumu pasižymėjo 35-44m. amžiaus grupė, kurioje šiuos preparatus vartoja 93,8 proc. respondentų. Maisto papildų nevartojimas
Maisto papildų vartojimas pagal išsilavinimą: nagrinėjant maisto papildų sąsajas su išsilavinimu nustatyta, kad daugiausia maisto papildus vartojančių Lietuvos gyventojų yra profesinį išsilavinimą turinčių žmonių tarpe (79,4 proc.). Tačiau didelis papildų vartojimas (78,4 proc.) stebimas ir tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų. Maisto papildų nevartojimu reikšmingai išsiskiria vidurinį išsilavinimą įgijusių respondentų grupė (33,9 proc.) (p<0,05).
Maisto papildų vartojimas pagal gyvenamąją vietą: miestelyje gyvenantys respondentai yra labiausiai linkę vartoti maisto papildus (83,3 proc.), o mažiausiai juos vartoja kaimo vietovių gyventojai (39,3 proc.) (p<0,05).
Maisto papildų vartojimas pagal mėnesio pajamas: analizuojant gautus rezultatus nustatytas mėnesio pajamų ir maisto papildų vartojimo ryšys. Didžiausias pajamas (>2000 eurų) gaunantys respondentai dažniausiai teigė vartojantys papildus (81,3 proc.). Tuo tarpu mažiausias pajamas gaunantys asmenys yra mažiausiai linkę vartoti maisto papildus (33,5 proc.). Rezultatai visose grupėse reikšmingai skyrėsi (p<0,05). 2017 m. atliktame tyrime taip pat buvo gautas skirtumas, kad maisto papildus dažniau vartoja daugiau uždirbantys Lietuvos gyventojai.
3 lentelė. Respondentų sveikatos bei gyvensenos ypatumai. Su asmens sveikata
susijusios charakteristikos
Tiriamųjų skaičius Patikimumas
Iš viso Vartoja Nevartoja
n(proc.) n(proc.) n(proc.) χ2, lls, p
Sveikatos būklė Gera Vidutiniška Bloga 176(38,7) 265(58,2) 14(3,1) 119(67,6) 203(76,6) 10(71,4) 57(32,4) 62(23,4) 4(28,6) χ2=118,60, lls=6, p=0,001 Žalingi įpročiai Turi Neturi 137(29,5) 318(69,9) 98(71,5) 236(74,2) 39(28,5) 82(25,8) χ2=75,97, lls=4, p=0,001
Šia apklausa taip pat buvo išsiaiškinta, ar sveikatos būklė turi ryšį su polinkiu vartoti maisto papildus. Nustatyta, kad geros sveikatos būklės asmenys maisto papildus vartoti renkasi rečiausiai – jų nevartoja apie trečdalis (32,4 proc.) šios grupės atstovų. Papildų vartojimas labiausiai paplitęs nežymių sveikatos nusiskundimų turinčių respondentų grupėje (76,6 proc.). Taip pat stebima, kad žalingi įpročiai koreliuoja su papildų vartojimu. Dauguma (74,2 proc.) šiuos preparatus vartojančiųjų neturi žalingų įpročių. Rezultatai visada reikšmingai skyrėsi (p<0,05).
Apklausos anketoje pažymėjusiųjų atsakymą, kad maisto papildų nevartoja, buvo paprašyta nurodyti jiems svarbiausią sąlygą, dėl kurios jie jų nevartojantys. Išsiaiškinta, kad dažniausia maisto papildų nevartojimo priežastis yra poreikio nebuvimas (42,3 proc.). Antra pagal svarbumą priežastis yra informacijos trūkumas ir nežinojimas, kokius papildus reikėtų rinktis (22,5 proc.). Mažiausia dalis respondentų pasirinko, kad maisto papildai yra per brangūs ir jie negalintys sau leisti jų vartoti (13,2 proc.) (3 pav.).
4 pav. Maisto papildų nevartojimo priežasčių dažnio skirstinys (proc.)
Apibendrinant maisto papildus vartojančių apklaustųjų socialines ir demografines charakteristikas, galime teigti, kad maisto papildus dažniau vartoja vyrai nei moterys. Papildų vartojimas siejasi su amžiumi ir yra populiariausias 60 metų bei vyresnių žmonių tarpe. Dažniausiai šiuos preparatus vartoja aukštąjį ar profesinį išsilavinimą įgiję respondentai, o vidurinį išsilavinimą turintys asmenys yra mažiausiai linkę vartoti papildus. Maisto papildų vartojimas yra labiausiai paplitęs tarp miestelio gyventojų ir dideles mėnesio pajamas gaunančių apklaustųjų. Asmenys, vertinantys savo sveikatą vidutiniškai ir neturintys žalingų įpročių yra labiausiai tikėtini maisto papildų vartotojai. Tuo tarpu geros sveikatos būklės, žalingų įpročių turintys apklaustieji yra ne tiek suinteresuoti į mitybą įtraukti maisto papildus. Papildų visai nevartoja žmonės, nejaučiantys tam poreikio ar dėl informacijos stokos nežinantys, kokie produktai galėtų būti jiems tinkami.
42%
23% 22%
13%
Jei nevartojate maisto papildų- kodėl?
Nejaučiu poreikio
Trūksta informacijos ir nežinau, kokius maisto papildus rinktis Netikiu veiksmingumu
3.2 Respondentų maisto papildų vartojimo įpročiai
Atliekant tyrimą buvo pasidomėta, kokius maisto papildus renkasi vartoti Lietuvos respublikos gyventojai. Pagal bendrą pasirinkimų sumą matome, kad respondentai dažniausiai vartoja B grupės vitaminus, vitaminą D. Taip pat populiarūs yra ir magnio bei vitamino C preparatai (5 pav). 2017 m. atliktame tyrime apie Lietuvos gyventojų maisto papildų vartojimą nustatyta, kad populiariausi buvo vitaminų papildai – juos vartojo trečdalis respondentų [4]. Mūsų gauti rezultatai tam paantrina.
5 pav. Maisto papildų pasiskirstymas pagal pasirinkimo dažnį (n)
3.2.1 Vyrų ir moterų maisto papildų vartojimo ypatumai
Nagrinėjant maisto papildų vartojimo įpročius, visų pirma norėta išsiaiškinti, kokį laiko intervalą per pastaruosius 12 mėnesių respondentai vartoja šiuos preparatus. Vyrų ir moterų atsakymai reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Vyrai yra labiau linkę papildus vartoti ilgesnį laiko tarpą – 6 ir daugiau mėnesių (29,5 proc.). Tuo tarpu apie trečdalis (33,1 proc.) moterų maisto papildus vartoja 2-3 mėnesius per metus. Panaši dalis vyrų (19,7 proc.) ir moterų (21,8 proc.) papildus teigė vartojantys 4-6 mėnesius arba 1 mėnesį – 14,8 proc. vyrų ir 15,8 proc. moterų (6 pav.).
212 211 203 196 106 93 82 81 76 76 56 55 53 47 34 15 0 50 100 150 200 250 B grup ės vitam inai Vitam inas D Magnis Vitam inas C Multiv itami nai Gelež is Kalis Kalcis Biotin as Auga liniai prep aratai Vitam inas E Kit a Vitam inas A Amino rūgšt ys Rieba lų rū gštys Vitam inas K Res po nd en tų s ka ič iu s
Kuriuos iš žemiau išvardintų elementų vartojote per paskutinius 12 mėnesių?
χ2=28,98; lls=10, p=0,001
6 pav. Maisto papildų vartojimo per pastaruosius 12 mėnesių dažnis (proc.) pagal lytį
7 pav. vaizduojama, kokius maisto papildus dažniausiai renkasi skirtingų lyčių asmenys. Gauti reikšmingi skirtumai (p<0,05). Nustatyta, kad daugiau moterų (48,9 proc.) nei vyrų (31,1 proc.) vartoja vitaminą D. Moterys taip dažniau vartoja biotiną (18,6 proc.) lyginant su vyrais (4,9 proc.). Tačiau, kaip rodo tyrimo duomenys, amino rūgščių preparatų vartojimas yra dažnesnis vyrų (24,6 proc.) nei moterų (8,1 proc.) populiacijoje. 16.4 14.8 19.6 19.7 29.5 8.9 15.8 33.1 21.8 20.4 0 10 20 30 40
Nevartojau 1 mėnesį 2 - 3 mėnesius 4 - 6 mėnesius 6 ir daugiau mėnesių Pr oc en ta i Vyrai Moterys 31.1 4.9 24.6 48.9 18.6 8.1 0 10 20 30 40 50 60 ultivi tamina i Vitam inas A Vitam inas D Vitam inas E Vitam inas K pės v itami nai Vitam inas C Biot inas Kalcis Gelež is Mag nis Kalis iai pr epara tai ino rū gštys ebalų rūgš tys Kita Pr oc en ta i
Siekiant išnagrinėti maisto papildų vartojimo ypatumus, apklausos dalyviams buvo užduotas klausimas apie tai, kokių tikslų vedini, jie nusprendžia vartoti papildus. Tiek vyrai, tiek moterys dažniausiai papildus vartoja norėdami paremti imuninės sistemos veiklą ir profilaktikos tikslais (61 proc. vyrų ir 58 proc. moterų), taip pat siekdami užtikrinti pakankamą vitaminų bei mineralų kiekį organizme – atitinkamai 31 proc. vyrų ir 46 proc. moterų. Moterų tarpe populiarumu išsiskyrė odos, plaukų ir nagų stiprinimas. Daugiau nei trečdalis jų (38 proc.) pasirinko šį atsakymo variantą, tuo tarpu tai buvo aktualu tik 12 proc. vyrų. Kita vertus, vyrai (28 proc.) ženkliai dažniau nei moterys (4 proc.) papildų vartojimą sieja su sportinių pasiekimų gerinimu ir raumenų masės auginimu (8 pav.). Šių rezultatų statistinis reikšmingumas p<0,05. Mūsų tyrimo rezultatai sutampa su 2017 m. Lietuvoje atlikto tyrimo išvadomis, kurios teigia, kad maisto papildus gyventojai dažniausiai vartoja imunitetui stiprinti ir ligų profilaktikos tikslais [4].
8 pav. Maisto papildų vartojimo motyvų pasiskirstymas (proc.) pagal lytį
Šiame tyrime paliestas ir maisto papildų vartojimo paskatos aspektas. Respondentai apklausti, kieno įtaka paskatino juos į savo mitybą įtraukti maisto papildus. Vyrų ir moterų atsakymai buvo panašūs – 36,9 proc. moterų ir 32,8 proc. vyrų teigė, kad papildus vartoti patarė šeimos nariai ar draugai. Pasak 41,5 proc. moterų ir 29,5 proc. vyrų, maisto papildais paremti mitybą jiems patarė gydytojas. Reikšmingas skirtumas (p<0,05) tarp lyčių nustatytas televizijos bei radijo įtakai. Kaip vaizduojama 9 pav., 11,5 proc. vyrų ir vos 2,3 proc. moterų pripažįsta, kad vartoti maisto papildus pastūmėjo televizijos ar radijo reklama.
60.7 31.1 11.5 27.9 45.5 38.4 4.1 0 10 20 30 40 50 60 70
Profilaktiškai, imuniteto stiprinimui Vitaminų ar mineralų tūkumui koreguoti Odai, nagams, plaukams stiprinti Energijos trūkumui kompensuoti Streso malšinimui Atminčiai gerinti Regėjimui gerinti Virškinimo sistemos veiklai gerinti Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai gerinti Medžiagų apykaitai gerinti ir svoriui koreguoti Raumenų masės didinimui, sportiniams…
Kita
Procentai Moterys Vyrai
9 pav. Vartoti maisto papildus skatinantys veiksniai (proc.) priklausomai nuo lyties
Apibendrinant vyrų ir moterų maisto papildų vartojimo įpročius, galime teigti, kad vyrai yra linkę papildus vartoti ilgesnį laiko tarpą nei moterys. Vyrai maisto papildų vartojimą kur kas dažniau sieja su pasiekimų sporte gerinimu bei raumenų masės auginimu ir dažniau nei moterys vartoja amino rūgštis. Tuo tarpu moterims nei vyrams žymiai aktualiau yra stiprinti plaukus, nagus ir odą. Jų tarpe populiaresni yra biotinas ir vitaminas D. Vis dėlto abi lytys maisto papildų vartojimu dažniausiai siekia stiprinti imunitetą ir kompensuoti vitaminų ar mineralų trūkumą, ką nustatė ir anksčiau Lietuvoje atlikti tyrimai [4]. Reikšmingiausias paskatinimas vartoti papildus yra šeimos narių ar draugų patarimai. Tačiau vyrai, daug labiau nei moterys, reaguoja į televizijoje ar radijuje sutiktą informaciją apie šiuos produktus ir taip nusprendžia pradėti juos vartoti.
3.2.2 Maisto papildų vartojimo įpročiai skirtingo amžiaus grupėse
Tiriant maisto papildų vartojimo dažnio priklausomybę nuo respondentų amžiaus, nustatyta reikšminga priklausomybė (p<0,05). Pagal turimus duomenis, ilgiausiai – 6 ir daugiau mėnesių per pastaruosius metus – papildus vartoja 60-ies ir vyresnio amžiaus sulaukę asmenys (42,9 proc.). 18-24 m.
11.5
36.9 41.5 2.3
0 10 20 30 40 50 60
Patarė šeima ar draugai Patarė gydytojas Patarė vaistininkas Informacija, reklama spaudoje Reklaminis lankstinukas Reklama internete Televizijos, radijo reklamos Lauko reklamos Kita
Procentai
Kas Jus paskatino vartoti maisto papildus?
χ2=39,92; lls=25, p=0,030
10 pav. Maisto papildų vartojimo per pastaruosius 12 mėnesių dažnis (proc.) priklausomai nuo amžiaus
Reikšminga amžiaus ir vartojamų maisto papildų priklausomybė nustatyta vitaminui C. Esant statistiniam patikimumui p=004, šį vitaminą vartoja 48,3 proc. 18-24 m. ir 39,7 proc. 25-34 m. amžiaus grupių atstovų. 45-59 m. grupėje jį vartoja 11,8 proc., o >60 m. grupėje 0 proc. apklausos dalyvių. Taigi, vitaminas C yra populiaresnis jaunų žmonių populiacijoje. Su p=0,05 statistiniu patikimumu aptiktas amžiaus ir augalinių preparatų vartojimo ryšys. 41,2 proc. 45-59 m. ir 28,6 proc. >60 m. respondentų yra linkę vartoti įvarius žolinius bei kitus augalinės kilmės preparatus. Jaunesnių amžiaus grupių tarpe tokie papildai yra mažiau populiarūs. Tik 11,8 proc. 25-35 m. amžiaus apklaustųjų vartoja šiuos preparatus (11 pav.).
11 pav. Dažniausiai vartojami maisto papildai (proc.) priklausomai nuo amžiaus
10.0 15.0 34.0 24.0 17.0 23.0 23.0 29.0 0.0 28.0 37.5 12.5 22.0 17.6 5.9 41.2 11.8 23.5 0.0 28.0 0.0 29.1 42.9 0 10 20 30 40 50
Nevartojau 1 mėnesį 2 - 3 mėnesius 4 - 6 mėnesius 6 ir daugiau mėnesių
Pr oc en ta i 18-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-59 m. >60 m. 48.3 18.0 43.8 11.8 41.2 28.6 0 10 20 30 40 50 60 Multiv itami nai Vitam inas A Vitam inas D Vitam inas E Vitam inas K B grup ės vitam inai Vitam
inas CBiotinas Kalci s Gelež is Magn is Kalis Auga liniai prep aratai Amino rūgšt ys Rieba lų rū gštys Kita Pr oc en ta i 18-24 25-34 35-44 45-59 >60
4 lentelė. Maisto papildų vartojimo motyvų pasiskirstymas (proc.) pagal amžių
Vartojimo priežastys Amžius Patikimumas
χ2, lls, p
18-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-59 m. >60 m. n(proc.) n(proc.) n(proc.) n(proc.) n(proc.)
Profilaktiškai, imuniteto stiprinimui 150(57,5) 79(58,1) 20(62,5) 12(70,6) 4(57,1) χ2=4,16, lls=5, p=0,526 Vitaminų ar mineralų tūkumui koreguoti 113(43,3) 62(45,6) 17(53,1) 4(23,5) 1(14,3) χ2=6,67, lls=5, p=0,246
Odai, nagams, plaukams stiprinti 104(39,8) 46(33,8) 7(21,9) 1(5,9) 0(0) χ2=16,42, lls=5, p=0,006 Energijos trūkumui kompensuoti 64(24,5) 35(25,7) 11(34,4) 3(17,6) 1(14,3) χ2=3,15, lls=5, p=0,677 Streso malšinimui 70(26,8) 23(16,9) 11(34,4) 2(11,8) 0(0) χ2=11,11, lls=5, p=0,049 Atminčiai gerinti 50(19,2) 12(8,8) 4(12,5) 4(23,5) 0(0) χ2=10,05, lls=5, p=0,074 Regėjimui gerinti 25(9,6) 10(7,4) 2(6,3) 6(35,3) 2(28,6) χ2=16,75, lls=5, p=0,005
Virškinimo sistemos veiklai gerinti
16(6,1) 6(4,4) 2(6,3) 1(5,9) 1(14,3) χ2=1,60, lls=5, p=0,901
Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai gerinti
18(6,9) 8(5,9) 4(12,5) 5(29,4) 3(42,9) χ2=23,44, lls=5, p=0,00
Medžiagų apykaitai gerinti ir svoriui koreguoti
16(6,1) 8(5,9) 5(15,6) 0(0) 1(14,3) χ2=6,45, lls=5, p=0,264
Raumenų masės didinimui, sportiniams pasiekimams gerinti 15(5,7) 16(11,8) 2(6,3) 0(0) 0(0) χ2=7,07, lls=5, p=0,215 Kita 4(1,5) 11(8,1) 2(6,3) 2(11,8) 1(14,3) χ2=13,68, lls=5, p=0,018
Nagrinėjant amžiaus ir maisto papildų vartojimo motyvų sąsajas, nustatyti tam tikri ryšiai. Vadovaujantis tyrimo duomenimis, odai, plaukams ir nagams stiprinti papildus vartoti yra linkę jauni respondentai (p=0,006). Šis siekis yra aktualiausias tarp 18-24 m. (39,8 proc.) ir 25-34 m. (33,8 proc.) apklaustųjų. 45-59 m. ir >60 m. grupėse šis atsakymo variantas nebuvo populiarus – jį pasirinko atitinkamai 5,9 proc. ir 0 proc. respondentų. Jaunesniesiems tyrimo dalyviams taip pat buvo aktualesnis streso malšinimo tikslas. Šioje kategorijoje nustatytas statistinis patikimumas p=0,049. Pagal turimus duomenis, dažniausiai šiuo tikslu maisto papildai vartojami yra 35-44 m. amžiaus grupėje (34,4 proc.). Tuo tarpu 60 m. ir vyresnių respondentų populiacijoje neatsirado nei vieno asmens, vartojančio papildus streso malšinimui (0 proc.).
papildus šiuo tikslu. Palyginus, keliskart mažesnė dalis 25-34 m. amžiaus grupės atstovų vadovaujasi šiuo siekiu (7,4 proc.). Kita reikšmingų skirtumų (p=0,001) kategorija yra papildų vartojimas širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijoms paremti. Ypač didelė dalis >60 m. amžiaus grupės respondentų pasirinko šį atsakymo variantą kaip atitinkantį jų situaciją (42,9 proc.). 29,4 proc. 45-59 m. amžiaus grupės apklaustųjų taip pat rūpėjo šis tikslas. Tačiau vos 6,9 proc. 18-24 m. ir 5,9 proc. 25-34 m. populiacijų vartoja maisto papildus, skirtus paremti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai.
Atlikus šį tyrimą paaiškėjo, kokių išorinių veiksnių įtakoje skirtingo amžiaus asmenys nusprendžia, kad jiems galėtų būti naudinga vartoti maisto papildus. Nustatytas reikšmingas skirtumas (p=0,011), kuriam esant stebima, kad apie trečdalis 45-59 m. (35,3 proc.) ir >60 m. (28,6 proc.) respondentų yra labiau linkę įsiklausyti į vaistininko patarimus. Tai nėra būdinga jaunesniems respondentams – tik 8,1 proc. 25-34 m. apklaustųjų pažymėjo, kad papildus vartoja taip patarus vaistininkui. 60 m. ir vyresni asmenys reikšmingai išsiskyrė iš kitų amžiaus grupių teigdami, kad televizijoje ar radijuje sutikta maisto papildų reklama paskatina juos į mitybą įtraukti šiuos preparatus (29 proc.). Visų kitų amžiaus grupių nuomonė sutapo – kaip matome 12 pav., kitose amžiaus grupėse toks faktorius buvo aktualus tik apie 3-6 proc. respondentų (p=0,018). Pažymėtina ir tai, kad lauko reklama įtaką papildų vartojimo įpročiams išskirtinai daro >60 m. amžiaus grupei. 14,3 proc. šios populiacijos atsižvelgia į lauko reklamos raginimus papildyti mitybą maisto papildais. Tuo tarpu tam pritaria tik 1,1 proc. 18-24 m. apklaustųjų. Kitose amžiaus grupėse lauko reklamos motyvuojamų asmenų nebuvo apskritai (p=0,006).
12 pav. Maisto papildų vartojimą skatinantys veiksniai (proc.) pagal amžių
13.8 3.0 1.1 8.1 35.3 6.0 28.6 29.0 14.3 0 10 20 30 40 50 60 Patar ė šeim a ar d rauga i Patar ė gyd ytojas Patar ė vais tinink as Inform acija , rekla ma… Rekla minis lank stinu kas Rekla ma in terne te Telev izijos , radij o… Lauk o rek lamos Kit a Pr oc en ta i
Kas Jus paskatino vartoti maisto papildus?
Apibendrinant maisto papildų vartojimo ypatumus skirtingose amžiaus grupėse, galime teigti, kad vyresni Lietuvos gyventojai papildus vartoja ilgesnį laiko tarpą nei jaunesni, ką tvirtina ir kitų atliktų tyrimų rezultatai [4]. Jaunesnių žmonių populiacijoje populiaresnis yra vitaminas C, o vyresnių – žoliniai ir kiti augalinės kilmės preparatai. Jauni respondentai maisto papildus dažniau vartoja kaip pagalbą streso valdymui, taip pat odos, nagų bei plaukų priežiūrai. O vyresniesiems išskirtinai aktualu yra paremti regėjimo funkciją ir širdies bei kraujagyslių sistemos veiklą. Išsiaiškinome, kad vyresni gyventojai daug labiau nei jaunesi reaguoja į vaistininko paskatinimus mitybą papildyti maisto papildais, taip pat reklamą televizijoje bei radijuje ir lauko reklamas.
3.3 Respondentų santykis su maisto papildų reklama
Nagrinėjant apklausos dalyvių santykį su reklama, svarbu buvo išsiaiškinti, kokios šiuo metu yra aktualios maisto papildų reklamos skleidimo priemonės. Pagal gautus tyrimo duomenis, kaip pavaizduota 13 pav., populiariausias reklamos šaltinis yra internetas. Antroje vietoje pagal reklamos skleidimo dažnumą yra televizija ir joje visuomenei transliuojamos laidos apie sveikatą. Šiomis dienomis itin augant socialinių medijų paklausai bei panaudojimo galimybėms, didelė dalis respondentų nurodė, kad dažnai su maisto papildų reklama susiduria naršydami socialinius tinklus.
308 238 232 117 98 87 68 38 23 12 0 50 100 150 200 250 300 350 Internete TV laidose apie sveikatą Socialiniuose tinkluose Spaudoje Reklaminėse skrajutėse Šeimos, draugų rekomendacijos Lauko reklamose Radijuje Sporto instruktoriaus rekomendacijos Kita
Mūsų gauti rezultatai atspindi šių dienų maisto papildų reklamos aktualijas, aprašytas šio darbo 1.3.2 dalyje. Lietuvoje kasmet yra stebimas interneto vartotojų augimas, o sveikatos priežiūros industrijos marketingas krypsta skaitmeninės reklamos link [34]. Aktyviai naudojamos žiniatinklio, socialinės medijos bei mobiliųjų aplikacijų platformos, kur sparčiai auga maisto papildų pasiūla [32,33]. Taigi, prasminga, kad šios apklausos dalyviai teigė dažniausiai su maisto papildų reklama susiduriantys internete ir labai dažnai – socialiniuose tinkluose. 2017 metais Lietuvoje atliktame tyrime nustatyta, kad didžioji dauguma apkaustųjų apie maisto papildus sužino žiūrėdami sveikatos pobūdžio televizijos laidas [4]. Mūsų tyrimo duomenimis, televizija yra antras pagal populiarumą papildų reklamos šaltinis. Toks rezultatas koreliuoja su KANTAR pateikta informacija apie tai, jog paskutiniais metais mažėja vidutinis televizijos žiūrėjimo laikas [34].
3.3.1 Vyrų ir moterų santykis su maisto papildų reklama
Prieš pradedant nagrinėti maisto papildų reklamos sąsajas su papildų vartojimo ypatumais, norėta nustatyti, kaip dažnai respondentai apskritai susiduria su papildų reklama. Kaip pavaizduota 14 pav., tiek vyrai (48proc.), tiek moterys (49proc.) su maisto papildų reklama susiduria retai. Tačiau moterys vis dėlto su reklama susiduria reikšmingai dažniau nei vyrai (p=0,001). 43,6 proc. moterų ir 41,2 proc. vyrų maisto papildų reklamą sutinka dažnai, o 10,8 proc. vyrų ir 7,4 proc. moterų reklamos teigia negaunantys visai.
χ2=114,26; lls=6, p=0,001
14 pav. Susidūrimo su maisto papildų reklama dažnis (proc.) pagal lytį
Pasidomėta, ar apklausos dalyviai maisto papildų reklamą laiko pakankamu informacijos šaltiniu apie šiuos preparatus. Paaiškėjo, kad dauguma apklaustųjų nesutinka, jog reklamoje yra pateikiama visa
10.8 48.0 41.2 7.4 49.0 43.6 0 10 20 30 40 50 60
Nesusiduriu Susiduriu retai Susiduriu dažnai
Pr
oc
en
ta
i
Kaip dažnai susiduriate su maisto papildų reklama?
jiems rūpima informacija. Pagal gautus rezultatus, moterys (65 proc.) dažniau nei vyrai (59 proc.) reklamoje pasigenda duomenų apie preparatus (15 pav.). Šie rezultatai loginiu ryšiu siejasi ir su respondentų atsakymais apie papildomos informacijos ieškojimą internete. 16 pav. pavaizduota, kad reikšmingu skirtumu (p=0,001) daugiau moterų nei vyrų naršo internete domėdamosis joms rūpimais klausimais apie maisto papildus – atitinkamai 75 proc. moterų ir 59 proc. vyrų.
χ2=66,32; lls=4, p=0,001
15 pav. Respondentų nuomonė apie maisto papildų reklamos informuotumą (proc.) pagal lytį
χ2=98,44; lls=4, p=0,001 41 35 59 65 0 20 40 60 80 100 Vyrai Moterys Pr oc en ta i
Ar, Jūsų nuomone, reklamoje užtenka informacijos apie maisto papildus? Užtenka Neužtenka 59 75 41 25 0 20 40 60 80 100 Vyrai Moterys Pr oc en ta i
Ar rinkdamiesi maisto papildus ieškote papildomos informacijos internete?
moterų tarpe yra labiau įprasta papildomos informacijos rūpimais klausimais apie šiuos preparatus ieškoti internete.
3.3.2 Skirtingo amžiaus respondentų santykis su maisto papildų reklama
Lyginant skirtingo amžiaus grupių rezultatus taip pat pastebėta, kad respondentai dažniausiai teigė su maisto papildų reklama susiduriantys retai. Reikšmingu skirtumu (p=0,001) papildų reklamą sutinka didesnė dalis jaunų žmonių. Beveik pusė 25-34 m. apklaustųjų (49 proc.) reklamą pastebi dažnai. Tam pritarė ir didelė dalis 35-44 m. amžiaus grupės respondentų – 44 proc. Tuo tarpu dauguma 60 m. ir vyresnių asmenų (71 proc.) mano, kad maisto papildų reklama yra sutinkama retai (17 pav.).
χ2=65,27; lls=15, p=0,001
17 pav. Susidūrimo su maisto papildų reklama dažnis (proc.) amžiaus atžvilgiu
Akivaizdūs rezultatų skirtumai nustatyti apklausus skirtingo amžiaus populiacijas dėl reklamos informuotumo. 18 pav. vaizduojama, kaip pasitikėjimas duomenų apie papildus reklamoje išsamumu siejasi su amžiumi. Esant statistiniam patikimumui p=0,001, stebime koreliaciją – kuo jaunesnis apklaustųjų amžius, tuo dažniau jie mano, jog maisto papildų reklama nėra pakankamas informacijos apie papildus šaltinis. Tik po trečdalį 18-24 m. (31 proc.) ir 25-34 m. (33 proc.) populiacijų sutinka su teiginiu, kad reklamoje informacijos užtenka. Šios nuomonės populiarumas didžiausias >60 m. amžiaus grupėje – jis siekia 100 proc. 7 52 41 11 40 49 6 50 44 6 59 35 0 71 29 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Nesusiduriu Susiduriu retai Susiduriu dažnai
Pr
oc
en
ta
i
Kaip dažnai susiduriate su maisto papildų reklama?
χ2=59,81; lls=10, p=0,001
18 pav. Respondentų nuomonė apie maisto papildų reklamos informuotumą (proc.) pagal amžių
Kaip jau aptarta, jaunesniojo amžiaus respondentai reklamoje pasigenda jiems svarbios informacijos apie maisto papildų produktus. Pagal turimus duomenis, didžiausia dalis apklaustųjų, papildomai ieškančių informacijos internete, yra 35-44 m. amžiaus grupėje (81 proc.). Atsakymų į rūpimus klausimus apie papildus taip pat labai aktyviai internete ieško 18-24 m. amžiaus apklausos dalyviai – 76 proc. šiai grupei priklausančiųjų. Mažiausiai apie maisto papildus internete naršo vyriausieji (>60 m. amžiaus) respondentai (57 proc.) (p<0,05) (19 pav.). 31 33 47 66 100 69 67 53 34 0 20 40 60 80 100 18-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-59 m. >60 m. Pr oc en ta i
Ar, Jūsų nuomone, reklamoje užtenka informacijos apie maisto papildus? Užtenka Neužtenka 76 67 81 71 57 24 33 19 29 43 0 20 40 60 80 100 18-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-59 m. >60 m.
Ar rinkdamiesi maisto papildus ieškote papildomos informacijos internete?
Ieškau Neieškau
