LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA
Renata Arnašiūtė
KLAIPĖDOS UNIVERSITETO STUDENČIŲ PASITENKINIMO
SEKSUALINIU GYVENIMU IR SAVIVERTĖS RYŠIO VERTINIMAS
Magistro baigiamasis darbas
(Sveikatos ekologija)
Mokslinis vadovas:
doc. dr. Ričardas Radišauskas
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (sveikatos ekologija)
KLAIPĖDOS UNIVERSITETO STUDENČIŲ PASITENKINIMO SEKSUALINIU GYVENIMU IR SAVIVERTĖS RYŠIO VERTINIMAS
Renata Arnašiūtė
Mokslinis vadovas doc. dr. Ričardas Radišauskas
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2013. 78 p.
Tikslas – įvertinti Klaipėdos universiteto studenčių pasitenkinimą seksualiniu gyvenimu ir ryšį su saviverte.
Tyrimo metodika. Vienmomentiniame tyrime dalyvavo 379 Klaipėdos universiteto 1-4 kurso nuolatinių studijų studentės (atsako dažnis - 94,75 proc.). Tyrimas atliktas 2012 m. spalio – 2013 m. vasario mėnesiais. Duomenys surinkti anoniminės anketinės apklausos būdu. Statistinė duomenų analizė atlikta, naudojantis statistinių programų rinkinio SPSS 16.0 versiją. Rezultatai vertinami statistiškai reikšmingais, esant klaidos tikimybei p<0,05.
Rezultatai. Trys ketvirtadaliai studenčių yra turėjusios lytinius santykius. Vidutiniškai turėtų lytinių partnerių skaičius – 2,5 partnerio. Lytinių santykių pradžios amžius – 17,6 metų. Daugiau negu trečdalis respondenčių (37,8 proc.) lytinio akto metu visada naudoja apsisaugojimo priemones, o 6,6 proc. merginų visiškai nenaudoja jokių apsisaugojimo priemonių. Dažniausiai naudojama kontraceptinė priemonė – prezervatyvai (81,2 proc.); ketvirtadalis merginų pasikliauja lytinio akto nutraukimu (27,4 proc.); penktadalis merginų dažniausiai naudojo kontraceptines tabletes (23,5 proc.). Kas šešta mergina yra nuslėpusi (padidinusi ar sumažinusi) tikrąjį lytinių partnerių skaičių. Daugumos merginų teigimu, jų šeimose retai arba visiškai nebuvo kalbama lytinio švietimo temomis. Labiausiai požiūrį į seksualinį gyvenimą formavo knygos/žurnalai, draugai, mama, internetas bei filmai/video medžiaga. Didžioji dauguma merginų teigė, jog apsisaugojimo priemonėmis turi rūpintis abu partneriai. Dauguma merginų (63,0 proc.) yra patenkintos arba visiškai patenkintos savo seksualiniu gyvenimu. Didžioji dauguma respondenčių nors kartą gyvenime yra patyrusios orgazmą vaginalinio sekso metu. Dauguma merginų nors kartą gyvenime yra patyrusios orgazmą masturbacijos, petingo ar oralinio sekso metu. Pasitenkinimą seksualiniu gyvenimu reikšmingai didino antrosios pusės turėjimas, dažnesnis orgazmo patyrimas lytinių santykių metu, gera sveikata bei savęs gerbimas. Beveik visos merginos (94,7 proc.) turėjo vidutinę arba aukštą savivertę. Lytiškai patyrusios merginos reikšmingai dažniau teigė, jog teigiama
3 savivertė priklauso/visiškai priklauso nuo pasitenkinimo seksualiniu gyvenimu, priešingai nei lytiškai nepatyrusios merginos. Merginos, turinčios vidutinę ir aukštą savivertę, reikšmingai dažniau nurodė, jog yra patenkintos/visiškai patenkintos seksualiniu gyvenimu. Koreliacinių ryšių tarp pasitenkinimo seksualiniu gyvenimu ir savivertės nerasta. Nustatyti teigiami koreliaciniai ryšiai tarp įvairių seksualinių veiksmų dažnumo ir pasitenkinimo seksualiniu gyvenimu bei tarp savivertės ir įvairių seksualinių veiksmų.
Išvados. Pasitenkinimas seksualiniu gyvenimu nekoreliuoja su saviverte, tačiau nustatytas ryšys tarp pasitenkinimo seksualiniu gyvenimu ir įvairių seksualinių veiksmų, taip pat ryšys tarp savivertės ir įvairių seksualinių veiksmų. Aukštesnę savivertę turinčios merginos reikšmingai dažniau nurodė, jog yra visiškai patenkintos savo seksualiniu gyvenimu.
4
SUMMARY
Public health (Health Ecology)
EVALUATION OF ASSOCIATION BETWEEN SATISFACTION OF SEXUAL LIFE AND SELF-ESTEEM OF FEMALE STUDENTS IN KLAIPEDA UNIVERSITY
Renata Arnašiūtė
Supervisor Ričardas Radišauskas, Dr. Sc. Assoc. Professor
Department of Environment and Occupational Medicine, Faculty of Public Health, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas, 2013; 78 p.
The aim of the study: to evaluate female students‘ satisfaction of sexual life and connection with self-esteem in Klaipeda University.
Methods. In epidemiological study involved 379 first-fourth year full-time female students of Klaipeda University (KU) (response rate – 94.75%). The study was conducted in October 2012 - February 2013. Data have been collected by anonymous questionnaire. The results of statistical analysis was performed using SPSS program (version 16.0). The selected significance level of p must be less than 0.05.
Results. Three quarters of the female students had sexual intercourse. Average number of sexual partners - 2.5 partner. Average age of the beginning of sexual intercourse - 17.6 years. More than a third of respondents (37.8 percent) during sexual intercourse always use contraception, and 6.6 per cent. females do not use any contraception. The most commonly used contraceptive method - condoms (81.2 percent); a quarter of females have relied on withdrawal (27.4 percent.); one-fifth of females usually have used birth control pills (23.5 percent). Every sixth girl was concealed (increase or decrease) the actual number of sexual partners. Most females said that in their families rarely or totally was not talking of sex education topics. Most approaches to sexual life shaped by books / magazines, friends, mother, the Internet, and film / video. The vast majority of females said that both partners have to take care of contraceptive measures. Most of the females with sexual experience (63.0 percent.) are satisfied or completely satisfied with their sexual life. The vast majority of respondents have experienced vaginal orgasm during sex for at least once in their life. Most of the females at least once in life have experienced orgasm by masturbation, petting or oral sex. The possession of the „second half“, more frequent orgasm during intercourse, good health and self-respect have significantly increased satisfaction with sexual life. Almost all women (94.7 percent) had medium to high self-esteem. Sexually abused females significantly more likely to
5 report that positive self-esteem depends / totally depends from satisfaction of sexual life, in contrast to the sexually inexperienced girls. Females with medium and high self-esteem, significantly more often indicated that they were satisfied / completely satisfied with sexual life. Correlations between satisfaction with sexual life and self-esteem were not found. The positive correlation was established between frequencies of different sexual activities and satisfaction with sex life and also between different sexual activities and self-esteem.
Conclusion. Satisfaction with sexual life not correlate with self-esteem, but the connection been established between satisfaction with sexual life and various sexual activities, as well as connection between self-esteem and various sexual activities. Female students with a higher self-esteem significantly more often indicated that they were fully satisfied with their sexual life.
6
TURINYS
ĮVADAS... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1.Seksualinis gyvenimas ... 11
1.1.1. Seksualumas, seksualinis tapatumas ... 11
1.1.2. Lytinių santykių debiutas... 13
1.1.3. Apsisaugojimo priemonės nuo nepageidaujamo nėštumo ir lytiškai plintančių infekcijų ... 16
1.2. Pasitenkinimas seksualiniu gyvenimu ... 21
1.3. Savivertė ir seksualinis gyvenimas ... 24
2. TYRIMO METODIKA IR MEDŽIAGA ... 27
2.1. Tiriamųjų kontingentas ... 27
2.2. Tyrimo instrumentas ... 28
2.3. Statistinė duomenų analizė ... 29
3. REZULTATAI ... 30
3.1. Studenčių seksualinis gyvenimas ir požiūris į jį ... 30
3.2. Studenčių pasitenkinimas seksualiniu gyvenimu ir savęs vertinimas ... 43
3.3. Studenčių savivertės ir pasitenkinimo seksualiniu gyvenimu ryšys... 50
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 59
IŠVADOS ... 64
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 66
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 67
7
SANTRUMPOS
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
KU – Klaipėdos universitetas
SvMF – Sveikatos mokslų fakultetas
SMF – Socialinių mokslų fakultetas
GMMF – Gamtos ir matematikos mokslų fakultetas
PF – Pedagogikos fakultetas JTF – Jūrų technikos fakultetas MF – Menų fakultetas HMF – Humanitarinių mokslų GS – galimybių santykis SN – standartinis nuokrypis p – patikimumo lygmuo PI – pasikliautinieji intervalai
lls – laisvės laipsnių skaičius
X2
– Chi kvadrato kriterijus
proc. – procentai
% - procentai
8
ĮVADAS
Seksualinis gyvenimas yra neatsiejamas nuo žmogaus kasdienės veiklos, jo asmeninės erdvės. Seksualumas bei su juo susijusi seksualinė sveikata yra laikoma žmogaus gerovės pagrindu (Glasier et al., 2006; Horne, Zimmer-Gembeck, 2005). „Sveikata visiems XXI a.“ deklaracijoje Europos regionui vienas iš siekinių yra sveikesnė gyvensena, o jos vienas iš įgyvendinimo strategijų yra akcijos, skatinančios <...> sveiko lytinio gyvenimo pasirinkimą (Jankauskienė, Pečiūra, 2007). Labai svarbus aspektas yra jaunų žmonių lytinis švietimas, kuris padėtų tinkamai pasirengti intymumui bei su juo susijusiais aspektais. Vis daugiau dėmesio skiriama Lietuvos mokyklose vykdomoms prevencinėms lytinio švietimo programoms (Jankauskienė, 2011).
Kiekvienas asmuo, pradėjęs lytiškai bręsti, anksčiau ar vėliau, nori pats išmėginti lytinę sueitį. O kiekviena nauja seksualinė patirtis, ypatingai be apsisaugojimo priemonių, gali įtakoti žmogaus tolimesnį tiek kasdienį, tiek seksualinį gyvenimą. Nesaugus seksas yra antras pagal svarbumą rizikos veiksnių, kuris lemia negalią, ligas ar mirtį skurdžiausiose pasaulio šalyse ir devintas tarp labiausiai išsivysčiusių šalių (Ezzati et al., 2002). Juk pats paprasčiausias, pigiausias bei efektyviausias būdas apsisaugoti nuo lytiškai plintančių infekcijų, neplanuoto nėštumo, nėštumo nutraukimo yra prezervatyvai (Glasier et al., 2006).
Moters sveikata – svarbiausias aspektas, siekiant užmegzti naują gyvybę. Moteris turi būti sveika ne tik fiziškai, bet ir emociškai, psichologiškai, dvasiškai. Jaunos merginos susiduria ne tik su lytinės brandos sunkumais, bet ir romantiškų jausmų atsiradimu, priešingos lyties dėmesiu, noru išmėginti daugybę naujų dalykų, įskaitant ir lytinius santykius. Vis daugiau dėmesio yra skiriama moterų seksualinei bei reprodukcinei sveikatai. Juk merginos, moterys jautriai išgyvena tiek savo pirmuosius lytinius santykius, tiek savo seksualinę patirties „gausumą“ ar net seksualinių santykių nebuvimą. Daugelio tyrimų duomenys rodo, kad merginos vėliau pradeda pirmuosius lytinius santykius bei praranda nekaltybę negu vaikinai (Petrauskas, 2004; Yazici et al., 2011; Madeni et al., 2011). Jos atidžiau renkasi seksualinius partnerius, nes joms yra emociškai, psichologiškai sunkiau pradėti lytinius santykius, joms reikia emocinio prisirišimo prieš pradedant lytinius santykius su nauju seksualiniu partneriu negu vaikinams.
Savivertė (savęs vertinimas) yra itin svarbi asmens kaip visumos dalis. Daugelis mokslininkų, teigia, kad yra nustatytas ryšys tarp savęs vertinimo ir seksualinės elgsenos. Pasitenkinimas seksualiniu gyvenimu veikia ne tik žmogaus vidinį pasaulį, kuris tampriai yra susietas su pasitikėjimu savimi, savęs vertinimu, savigarba, bet ir bendravimu su kitais žmonėmis, socialine veikla, artimais ryšiais, požiūriu į save ir kitus.
9 Problemos aktualumas. Studenčių pasitenkinimas seksualiniu gyvenimu bei ryšys su saviverte yra mažai tiriamas bei vertinamas, ypač Lietuvoje, dėl to, šiuo darbu bus siekiama išsiaiškinti studenčių asmenines seksualines patirtis, jų požiūrį į seksualinį gyvenimą, įvertinti studenčių pasitenkinimą seksualiniu gyvenimu, savivertę bei ryšį tarp jų.
10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas – įvertinti Klaipėdos universiteto studenčių pasitenkinimą seksualiniu gyvenimu ir ryšį su saviverte.
Uždaviniai:
1. Įvertinti studenčių seksualinį gyvenimą ir požiūrį į jį;
2. Įvertinti studenčių pasitenkinimą seksualiniu gyvenimu ir savęs vertinimą;
3. Nustatyti ir įvertinti ryšį tarp studenčių pasitenkinimo seksualiniu gyvenimu ir savęs vertinimo.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.Seksualinis gyvenimas
1.1.1. Seksualumas, seksualinis tapatumas
Seksualumas, seksualinis tapatumas, seksualinis elgesys yra neatsiejami seksualinio gyvenimo aspektai. Seksualumas negali būti tapatinamas vien tik su seksualine elgsena (Kajokienė, Žukauskienė, 2011). Praėjusio dešimtmečio tyrimai parodė, jog jaunų žmonių seksualumas yra susijęs ne tik su žalingais sveikatai aspektais (žalingi įpročiai skatina jaunimą išmėginti ankstyvus ir rizikingus lytinius santykius), bet ir kaip svarbus jų tapatumo raidos aspektas, kaip normatyvinis bei tikėtinas elgesys paauglystėje (Russell, 2005; Tolman, McClelland, 2011). Seksualumas nėra tapati sąvoka seksualiniam elgesiui (seksui: masturbacijai ar sueičiai) (Kajokienė, Žukauskienė, 2011). 1990 m. prancūzų teoretikas Foucalt pateikė abstrakčią seksualumo sąvoką: tai sudėtinga sistema, veikianti pagal keletą žinojimo ir galios rėžimų konkrečioje kultūroje ir kalbanti apie kūną, fantazijas, ritualus, vaizdinius. Kad ir susijęs su kūnu, seksualumas pats savaime yra socialinė praktika, apibrėžianti socialinį pasaulį (Foucault, 1990). PSO 2002 m. pateikė platų seksualumo terminą: tai pagrindinis viso žmogaus gyvenimo aspektas, kuris apima seksualinį aktyvumą, lytinius tapatumus (gender identities) bei vaidmenis, seksualinę orientaciją, erotiškumą, malonumą, intymumą ir reprodukciją. Seksualumas patiriamas ir išreiškiamas mintimis, fantazijomis, troškimais, įsitikinimais, požiūriais, vertybėmis, elgesiu, praktika, vaidmenimis ir tarpasmeniniais santykiais. Seksualumui įtakos turi biologinių, psichologinių, socialinių, ekonominių, politinių, kultūrinių, etinių, teisinių, istorinių bei religinių ir dvasinių veiksnių tarpusavio sąveika (Glasier et al., 2006). Trumpesnį bei aiškesnį apibrėžimą pateikė Ustilaitė (2008): seksualumas apibrėžiamas kaip „organizmo gebėjimas reaguoti į išorinius ir vidinius lytinius dirgiklius, gebėjimas lytiškai susijaudinti. Tai funkcija, lemianti vyro ir moters lytinį potraukį“ (Ustilaitė, 2008). Tačiau šis apibūdinimas aprėpia tik fizinį seksualinės patirties aspektą, o ne visą visumą. Tad seksualumą reikia suvokti ne tik kaip kūniškąjį savęs pažinimą, bet ir dvasinį, psichologinį savęs suvokimą bei atskleidimą per seksualinį lygmenį.
Graber, Sontag (2006) suformavo psichologinį lytinės brandos įtakos seksualumo vystymuisi modelį (1.1.1 pav.). Mokslininkių teigimu, „aš-koncepcijos“ aspektai tokie, kaip savo kūno vaizdas ar psichologinis prisitaikymas, kurie vystosi kiek anksčiau nei lytinė branda, tarpusavyje sąveikauja bei įtakoja jaunuolių seksualinį elgesį ir seksualinį gyvenimą. Socialinis kontekstas turi dvipusę įtaką „aš – koncepcijai“, kaip ir socialinei lytinės brandos patirčiai. Visi modelyje pateikti faktoriai:
12 tiek lytinė branda, tiek socialinis kontekstas, tiek „aš – koncepcija“, stipriai veikia seksualumo vystymąsi (Graber, Sontag, 2006).
1.1.1 pav. Psichologinis lytinės brandos įtakos seksualumo vystymuisi modelis
Šaltinis: Graber J., Sontag L. Puberty and girls' sexuality: Why hormones are not the complete answer. New Directions for Child & Adolescent Development 2006; 112: 23-38.
Kalbant apie seksualumą, svarbu paminėti ir seksualinį tapatumą. Dalis mokslininkų pabrėžia tai, kad seksualinio tapatumo raida sudaro dižiąją jauno žmogaus savasties raidos dalį (Buzwell, Rosenthal, 1996; Moore, Rosenthal, 2006; Dillon et al., 2011). Seksualinis tapatumas yra apibrėžiamas kaip „individualių „savybių“, susijusių su seksualine sfera, suvokimą, tai yra savo paties seksualinės savasties suvokimą“ (Buzwell, Rosenthal, 1996). Seksualinio tapatumo struktūrą sudaro trys pagrindiniai komponentai: a) seksualinė savivertė, b) seksualinis savi-veiksmingumas / meistriškumas ir c) seksualinis savęs vaizdas, kurį sudaro jausmai, mintys, įsipareigojimai partneriui, požiūriai ir elgesys (Kajokienė, Žukauskienė, 2011). Hill seksualinį tapatumą apibrėžia: „seksualus Aš – tai išgyvenimų sistema, pojūtis ir supratimas, kad esi seksualus asmuo: troškimai, fantazijos, požiūriai, savybės bei tipingas seksualinis elgesys (Hill, 2008). Būtent seksualinio tapatumo raidos ypatumai gali padėti išsiaiškinti, kodėl vieni paaugliai labiau linkę įsitraukti į rizikingą bei sveikatai pavojingą seksualinę veiklą, o kiti ne.
Jauną žmogų ypatingai gąsdina nežinomybės jausmas, susijęs su seksualumu, seksualiniu tapatumu. 2008 m. Švedijoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad paauglės yra labai susidomėjusios seksualiniais santykiais, bet kartu ir labai įsitempusios bei sutrikusios, nes neturi pakankamai žinių bei patirties. Be to, tyrimo autoriai nustatė, jog tiek motinos, tiek mokytojai vengia kalbėti apie seksualinį intymumą, seksualinius santykius ir kitas svarbias, bet „gėdingas“ ir
13 sumaištį keliančias temas (Rembeck, Hermansson, 2008). Ustilaitė (2001) nustatė, jog mergaitėms, kurios nepatenkina bendravimo su motina poreikio, galimybė įgyti ankstyvą seksualinį patirtį padidėja net 4 kartus bei daugiau nei 2 kartus, jei trūksta abiejų tėvų pasitikėjimo jomis kaip asmenybėmis ir nepatenkinamas teigiamo vertinimo poreikis. Taip pat autorė nustatė, jog 1,5 karto ir berniukams, ir mergaitėms didesnė tikimybė turėti seksualinius santykius, jei nepatenkinamas bendravimo su tėvu poreikis (Ustilaitė, 2001). Kalbėjimasis su tėvais apie seksą sumažina jaunuolių rizikingo seksualinio elgesio tikimybę (As-Sanie et al., 2004; Kalmuss et al., 2003). Be to, geri santykiai šeimoje, (tėvų tarpusavio ir vaikų-tėvų santykiai) yra pagrindinis ankstyvos lytinės patirties prevencijos šaltinis (Obelenienė, Pukelis, Vaitoška, 2007). Moteriškos lyties atstovėms yra būdingas bei būtinas jausminių ryšių palaikymas su artimaisiais bei aplinkiniais, siekiant saviraiškos ir pripažinimo.
Jaunų žmonių seksualumas bei seksualinis gyvenimas negali būti vertinimas tik neigiamai. Svarbu pažvelgti per kitą prizmės pusę: seksualinis pažinimas teikia emocinę gerovę jaunuoliui, nes būnant dviese, galima patirti pilnatvės jausmą, suvokti dviejų žmonių buvimo kartu džiaugsmą ir prasmę. Taipogi seksualinio gyvenimo pažinimas gali suteikti fizinį pasitenkinimą bei naujų pojūčių, malonumo išgyvenimus. Seksualinis elgesys gali pozityviai veikti paauglio raidą didinant jo nepriklausomybę, socialinę kompetenciją bei savivertę, ypatingai jeigu jaunuolis nėra verčiamas daryti to, ko nenori bei naudoja apsisaugojimo priemones lytiškai plintančių ligų ir nepageidaujamo nėštumo išvengimui (Moore, Rosenthal, 2006). Visgi reikia nepamiršti, jog suaugusio asmens seksualinio gyvenimo kokybė yra grindžiama paauglystėje išgyvento seksualumo patirtimi bei seksualine kompetencija. Svarbu, kad jaunas asmuo jaustų atsakomybę už save ir savo veiksmus, kurie įtakos jo ateitį.
1.1.2. Lytinių santykių debiutas
Lytinis gyvenimas neatsiejama žmogaus dalis. Pirmojo lytinio akto patirtis atlieka milžinišką socialinį ir asmeninį vaidmenį, reiškiantis „įšventinimo ritualą“ į suaugusiųjų pasaulį (Carpenter, 2005), taip pat turintis didelę reikšmę tolimesniam seksualiniam gyvenimui bei seksualinei sveikatai. Pirmoji vaginalinė sueitis dažnai simbolizuoja svarbų pagrindą paauglių vystymuisi, tuo būdu jauni žmonės mokosi užmegzti romantiškus ar seksualinius santykius (O’Sullivan et al., 2007).
Jaunimas pradeda santykiauti ankstyvame amžiuje. Sandfort et al. (2008) teigimu, ankstyva seksualinė patirtis yra susijusi su įvairiais seksualinio elgesio rizikos faktoriais. Asmenys, kurie anksčiau pradeda lytinį gyvenimą, tikėtina, kad turės daugiau seksualinių partnerių, taip pat yra
14 linkę dažniau turėti seksualinių santykių apsvaigę nuo alkoholio nei skaistūs jaunuoliai. Ankstyvoji lytinė patirtis yra susijusi su lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis (LPI). Anksčiau lytinį gyvenimą pradėję asmenys dažniau susiduria su LPI, be to, ankstyvas lytinis gyvenimas yra ne tik sveikatai žalingas, bet ir nepageidautinas (Sandfort et al., 2008). Tiek Lietuvoje, tiek įvairiose pasaulio šalyse, jaunimas lytinį gyvenimą pradeda būdami jauno amžiaus.
Pagrindiniai motyvai, skatinantys seksualinį debiutą: meilės ir priklausymo poreikis, pagarbos ir pripažinimo poreikis, naujų įspūdžių ir pažinimo poreikis bei fiziologinis poreikis (Ustilaitė, 2001). Autorė nustatė, jog daugiau negu trims ketvirtadaliams (84,1 proc.) mergaičių ir daugiau negu trečdaliui (38,5 proc.) berniukų, jų pačių nuomone, pagrindinis pirmųjų seksualinių santykių motyvas yra meilės ir priklausimo poreikis (p=0,0001). Seksualinių santykių išgyvenimai dažniau buvo skaudūs tiems paaugliams, kurių pirmųjų seksualinių santykių motyvas buvo nesugebėjimas pasakyti „ne” (Ustilaitė, 2001). Panašūs rezultatai gauti Juodraičio, Pocevičienės (2008) atliktame tyrime: pauglių teigimu, pagrindiniai pirmųjų lytinių santykių motyvai buvo fiziologinių bei meilės ir pažinimo poreikių tenkinimas (Juodraitis, Pocevičienė, 2008).
Pasaulyje atlikta daugybė tyrimų apie seksualinį gyvenimą, lytinių santykių debiutą, jo priežastis, turėtų seksualinių partnerių skaičių, taip pat apie seksualinę orientaciją, jos įtaką seksualiniam gyvenimui ir kitus svarbius lytinio gyvenimo aspektus.
2004-2005 metais atliktas tyrimas keturiuose skirtinguose Pasaulio regionų universitetuose (Kuba, Pietų Afrika, Indija, Norvegija), siekiant įvertinti studentų seksualinį gyvenimą, gyvenimo kokybę bei palyginti studentų seksualinę orientaciją ir kultūrinius skirtumus. Nustatyta, jog didžioji arba beveik absoliuti dauguma, išskyrus Indijos studentus, yra turėję seksualines sueitis. 95 proc. Kuboje (Havana), 78 proc. Pietų Afrikoje (Cape Town), 97 proc. Norvegijoje (Tromsø) ir 23 proc. Indijoje (Hisar) apklaustų respondentų nurodė, jog yra turėję lytinius santykius. Deja, tyrimo medžiagoje nebuvo pateikti duomenys apie studentų lytinių santykių pradžią (Træen et al., 2009).
Australijoje 2002 ir 2008 metais atlikto palyginamojo tyrimo metu nustatyta, jog dauguma apklaustų studentų (78,0 proc.) yra turėję kurios nors sekso (vaginalinės, oralinės ar analinės) formos patirties. Ketvirtadalis koledžo ir pusė universiteto studentų yra turėję lytinę sueitį. Reikšmingai padaugėjo studentų, turinčių tris ir daugiau seksualinių partnerių (nuo 20 iki 30 procentų). Kiek daugiau nei pusė studentų buvo išmėginę oralinį seksą (Smith et al., 2009).
Šiaurės Amerikoje atlikto tyrimo metu buvo apklausta 1241 medicinos studenčių bei nustatyta, jog 86,9 proc. respondenčių yra turėjusios lytinę sueitį, o tyrimo metu seksualinį partnerį turėjo 69,2 proc. studenčių. Šio tyrimo metu paaiškėjo, jog daugiau negu trečdalis (39,7 proc.) lytinį gyvenimą pradėjusių merginų, yra turėjusios 6 ir daugiau seksualinius partnerius (Shindel et al., 2011).
15 Taivane 2008 metais atliktame tyrime, apklausus 996 studentus, paaiškėjo, jog pirmų lytinių santykių amžiaus vidurkis – 17,92 metų, o turėtų seksualinių partnerių skaičiaus vidurkis buvo 2,88 partnerio. Beveik pusė studentų (46.2 proc.) nurodė, jog turėjo tik vieną lytinį partnerį per visą gyvenimą, o du ir daugiau – 40,8 proc. studentų (Tung et al., 2011).
Lietuvos mokslininkai domisi bei analizuoja jaunų žmonių lytinę elgseną jau ne vieną dešimtmetį. Lietuvoje daugiau negu prieš dešimtmetį atliktas tyrimas parodė, kad vyresnės nei 30 metų moterys lytinius santykius pradėdavo būdamos vidutiniškai 20 metų, 25-29 metų moterys lytinį gyvenimą pradėdavo būdamos vidutiniškai 19 metų, o 20-24 metų – nuo 18 metų (Jakubčionytė, 2001). Ustilaitės disertacijoje nurodoma, jog kas dešimtas tiriamasis paauglys (13,4 proc.) jau yra turėjęs seksualinę patirtį, o dauguma tiriamųjų pirmuosius lytinius santykius turėjo būdami 14-15 metų amžiaus, tačiau 16-17 metų amžiaus paauglių, turėjusių seksualinę patirtį, buvo du kartus daugiau negu 14-15 metų amžiaus (Ustilaitė, 2001). 2003-2004 m. Šiauliuose atlikto tyrimo metu, paaiškėjo, jog 47,5 proc. apklaustų moksleivių (39,1 proc. merginų ir 71,8 proc. vaikinų) turėjo lytinius santykius, o vidutinis lytinių santykių debiutas – 16 metų (Damkuvienė, 2005). 2004 metais atliktas tyrimas tarp Respublikos vidurinių bendrojo lavinimo mokyklų, gimnazijų, jaunimo ir profesinių mokyklų moksleivių (n=3010), kurio metu nustatyta, jog pusė (50,7 proc.) apklausoje dalyvavusių merginų turėjo seksualinius santykius su vaikinu. Analinį seksą su vaikinu patyrė 7,0 proc. merginų, oraliniu seksu su vaikinu užsiiminėjo beveik penktadalis (19,2 proc.) merginų. Lytinius santykius merginos vidutiniškai pradėjo 16-18 metų amžiaus, o vaikinai – 15-17 metų (Sabinienė,2006). 2008 m. Šiauliuose atlikto tyrimo metu, nustatyta, jog daugiau negu trečdalis apklaustų 14-18 metų paauglių (39,31 proc.) yra turėję lytinius santykius: iš jų 51,28 proc. vaikinų ir 25,37 proc. merginų. Tiek lytiškai aktyvūs, tiek neturintys lytinių santykių paaugliai siekia patirti malonumą, tenkinti savo ir/ar kito asmens norus (Juodraitis, Pocevičienė, 2008).
2002 m. Vilniuje atlikto tyrimo metu, nustatyta, jog lytinį gyvenimą studentės pradėjo būdamos vidutiniškai 17,7 metų, turėjo vidutiniškai po 2-3 lytinius partnerius (Gostevičienė, Narvilienė, 2004). 2004 m. atlikto Kauno universitetų studentų subjektyvios sveikatos, savijautos ir gyvensenos tyrimo metu nustatyta, jog merginos lytinį gyvenimą pradėjo būdamos vidutiniškai 17,2 metų, o tarp 19-20 metų amžiaus merginų buvo 62,4 proc. lytiškai aktyvių, be to, vidutinis lytinių partnerių skaičius buvo 3,24 lytinių partnerių (Petrauskas, 2004). 2000-2005 m. Kaune atlikto tyrimo metu nustatyta, jog merginos lytinį gyvenimą pradėjo būdamos vidutiniškai 15,97 metų (2000 metais) arba 16,3 metų (2005 metais). Lyginant turėtų lytinių partnerių skaičių, vieną partnerį turinčių merginų sumažėjo nuo 2000 iki 2005 metų, atitinkamai 48,5 proc. ir 20,8 proc., o du ir daugiau – išaugo, atitinkamai 51,5 proc. ir 79,2 proc. merginų (Zaborienė, Basevičienė, Razukevičius, 2008). 2009-2010 m. Kaune atlikto tyrimo metu, nustatyta, jog 82,3 proc. studentų
16 yra turėję lytinius santykius (90,5 proc. vaikinų ir 80,5 proc. merginų) (Žyvatkauskaitė ir kt., 2012). Atlikų tyrimų apžvalga patvirtino, jog dauguma jaunuolių, gyvenančių tiek Lietuvoje, tiek kitose Pasaulio šalyse, yra turėję lytinius santykius, dalis jų itin jauname amžiuje, bet to, lytiškai aktyvūs jaunuoliai yra turėję vidutiniškai 2-3 seksualinius partnerius per visą seksualinį gyvenimą, o asmenys, linkę pratęsti mokslus po mokyklos baigimo, vėliau pradėdavo lytinį gyvenimą.
Denafaitė ir kt. (2011) patvirtina kitų autorių išvadas, jog žinios apie lytinį gyvenimą, neskatina lytinio aktyvumo, be to, jaunimas, turintis daugiau žinių apie reprodukcinę sveikatą, vėliau pradeda lytinį gyvenimą bei dažniau naudoja apsisaugojimo priemones. Obelenienė, Pukelis (2004) nurodo, jog glaudesni šeimos santykiai ir pilna jos sudėtis, atitolina lytinių santykių pradžią ir tuo pačiu apsaugo nuo ankstyvo nėštumo, abortų bei LPI, o ne lytinis švietimas, kuris, jų teigimu, nemažina paauglių abortų ir LPI skaičiaus (Obelenienė, Pukelis, 2004). Kombinuojant lytinį švietimą ir skatinant tėvus atsakingai ir nuoširdžiai bendrauti bei rūpintis savo atžalomis, galima tikėtis, jog jaunimo susidomėjimas seksualiniu gyvenimu bus atitolintas vėlesniam ir brandesniam laikotarpiui, taip sumažinant rizikingą seksualinę elgseną. Akers et al. (2011) teigimu, jaunų merginų asmeninis požiūris į seksualinį susilaikymą yra stipriausias veiksnys, lemiantis (ne)įsitraukimą į seksualinių veiksmų įvairovę (Akers et al., 2011). Dėl šios priežasties paauglių lytinio susilaikymo skatinimas, gali būti puikus metodas, mažinant paauglių nėštumą ir LPI riziką
1.1.3. Apsisaugojimo priemonės nuo nepageidaujamo nėštumo ir lytiškai plintančių infekcijų
Lytinio gyvenimo pradžia skatina jauną žmogų domėtis ne tik teikiamais sekso malonumais, bet ir apsisaugojimo priemonėmis. Žinoma, jaunuoliai gali pasimesti pasiūlos gausoje, todėl netinkamai išsirinkta apsisaugojimo priemonė gali neduoti siekiamo rezultato, o sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį: neplanuotą nėštumą, sveikatos sutrikdymą, naudojant priemonę netinkamai bei padidinti LPI riziką. Pagrindiniai seksualinio elgesio veiksniai, didinantys riziką užsikrėsti ŽIV/AIDS ir kitomis lytiškai plintančiomis ligomis, yra ankstyva lytinio gyvenimo pradžia, vienkartinių lytinių santykių turėjimas, didelis seksualinių partnerių skaičius bei prezervatyvų nenaudojimas (Legkauskas, Jakovlevaitė, 2005; Smith et al., 2009).
Lietuva, kartu su kitomis Baltijos jūros ir Šiaurės regiono šalimis, yra aktyviai įsijungusi į Šiaurės matmens deklaracijos struktūrų darbą. Prioritetinės veiklos – pagrindinių visuomenės sveikatos problemų prevencija (tuberkuliozės, ŽIV/AIDS, su gyvenimo būdu susijusių neužkrečiamųjų ligų mažinimas); sveiko ir socialiai teisingo gyvenimo būdo stiprinimas bei ugdymas; dėmesys sveikatos ir socialinės gerovės rizikos veiksniams, įskaitant seksualinę elgseną,
17 alkoholio vartojimą, rūkymą, nelegalių narkotinių medžiagų vartojimą, sveiką mitybą, fizinį aktyvumą, socialinę ir darbo aplinką, socialines žinias (Jankauskienė, 2011).
Lietuvos mokslininkų teigimu, reikšmingiausi kontracepcijos pasirinkimo motyvai merginoms yra kontraceptinės priemonės saugumas ir jos prieinamumas, o vaikinams – palanki aplinkinių nuomonė apie kontracepciją ir partnerės paskatinimas vartoti kontraceptinę priemonę (Žyvatkauskaitė ir kt., 2012). 2008 m. Škotijoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad svarbiausi veiksniai, lemiantys apsisaugojimo priemonės naudojimą: jos kaina, apsisaugojimo priemonės saugumas ir informacijos kiekis apie ją (Glasier, Scorer, Bigrigg, 2008). Dažniausios kliūtys vartoti apsisaugojimo priemones: informacijos stygius (30,7 proc.), aukšta kontraceptinių priemonių kaina (23,7 proc.), sunkumai, susiję su sveikatos priežiūros paslaugomis (20,4 proc.) (Jaruševičienė ir kt., 2010). Pagrindinės apsisaugojimo priemonės nuo nėštumo ir LPI yra geriamieji kontraceptikai, barjerinės priemonės (vyriški, moteriški prezervatyvai, diafragma, spiralė), pleistrai, žiedai, įvairūs spermicidiniai tepalai. Vienintelė apsisaugojimo priemonė nuo LPI tiems, kurie yra pradėję seksualinį gyvenimą – prezervatyvas. Teisingas apsisaugojimo priemonės pasirinkimas lemia tolesnį kokybišką ir saugų seksualinį gyvenimą (Jakubčionytė, 2005).
Jungtinių tautų duomenimis, 2009 m. bendrai visame pasaulyje bet kokį kontracepcijos metodą naudojo 62,7 proc. 15–49 metų moterų: 56,1 proc. naudoja bet kokią moderniąją kontracepciją ir 6,6 proc. tradicinius kontraceptinius metodus (1.1.3.1 lentelė).
1.1.3.1 lentelė. Kontracepcijos vartojimastarp 15–49 metų moterų skirtinguose pasaulio regionuose 2009 metais (proc.)
Pasaulio regionai Bet koks kontracepcijos metodas Moderni kontracepcija Tradicinė kontracepcija Europa 72,6 58,7 13,9 Azija 66,2 60,2 6,0 Afrika 28,6 22,4 6,2 Pietų Amerika 72,9 67,0 2,9 Šiaurės Amerika 78,1 72,9 5,2 Okeanija 59,8 56,7 3,1 Australija/Naujoji Zelandija 71,6 71,1 0,5 Visame pasaulyje 62,7 56,1 6,6
Šaltinis: World Contraceptive Use 2011. United Nations. Department of Economic and Social Affairs. Population Division. 2012.
18 Bendras moderniosios kontracepcijos vartojimas Europoje siekė 58,7 proc. (United Nations, 2012). Nors Lietuvoje nemaža jaunų žmonių dalis yra lytiškai aktyvūs, tačiau kontraceptinių priemonių vartojimas yra nedidelis. 2009 m. Jungtinių Tautų duomenimis, Lietuva – viena mažiausiai modernią kontracepciją vartojanti šalis Europoje. Tarp 15–49 metų moterų modernią kontracepciją vartojo 33,2 proc. – tai 2–3 kartus žemesnis rezultatas nei kituose Vakarų Europos valstybėse ir dukart mažesnis už bendrą Europos rodiklį. Už Lietuvą mažiau naudojančios modernią kontracepciją šalys yra Lenkija (28,0 proc.) bei dalis Pietų Europos šalių (Serbija – 18,8 proc., Juodkalnija – 17,2 proc., Bosnija ir Hercegovina – 11,2 proc., Albanija – 10,2 proc., Makedonija – 9,8 proc.) (United Nations, 2012). Itin populiari modernioji kontracepcija tarp 15–49 metų moterų yra Didžiojoje Britanijoje – 84,0 proc., Portugalijoje – 82,5 proc., Norvegijoje – 82,2 proc., Šveicarijoje – 77,5 proc., Suomijoje – 75,4 proc. (United Nations, 2012). Tradicinė kontracepcija populiariausia tarp 15–49 metų moterų buvo Albanijoje (59,2 proc. ) ir Lenkijoje (44,7 proc.), kiek mažiau populiari – Rumunijoje (32,1 proc.) ir Graikijoje (30,3 proc.), tuo tarpu Lietuvoje – 17,5 proc. (United Nations, 2012).
Australijoje 2002 ir 2008 metais atlikto tyrimo metu nustatyta, jog prezervatyvų naudojimas per tirtąjį laikotarpį išliko stabilus. 2008 metais du trečdaliai studentų (69,0 proc.) naudojo prezervatyvus paskutinių lytinių santykių metu, ir kas antras studentas prezervatyvus naudojo nuolat. Visgi kai kuriems studentams buvo nustatyt LPI (3 proc.) arba hepatito (1 proc.) atvejai (Smith et al., 2009).
Indijoje atlikto tyrimo metu buvo apklaustos 18-45 metų ištekėjusios moterys (n=7846), priklausančios žemai socioekonominei grupei, siekiant nustatyti kontraceptinių priemonių naudojimo ypatumus ir žinias apie kontacepciją. Tik kas antra apklausta moteris (52,0 proc.) naudojo kokią nors kontracepciją: 46,1 proc. moterų buvo 18-27 metų amžiaus. Dažniausia šios amžiaus grupės moterų apsisaugojimo priemonė – spiralė (18,5 proc.), kiek rečiau sterilizacija (12,4 proc.), prezervatyvai (9,0 proc.), o rečiausiai naudota priemonė buvo oralinė kontracepcija – 6,2 proc. Išsilavinusios moterys reikšmingai dažniau naudojo kontracepciją negu neišsilavinusios (Kumar et al., 2011).
Ispanijoje 2003-2006 metais atlikta palyginamoji studija, siekiant įvertinti oralinių kontraceptikų vartojimą tarp 16-50 metų moterų. Kontraceptinių tablečių vartojimas nuo 2003-2006 metų išaugo nuo 4,99 proc. iki 9,44 proc., o tokį vortojimo išaugimą paskatino lankymasis pas ginekologą (GS=5,67; PI=2,52-12,79) ir prevencinis patikrinimas dėl gimdos kaklelio vėžio (GS=2,98; PI=1,83-4,85). Didžiausas kotraceptinių tablečių vartojimas buvo tarp 16-29 metų amžiaus merginų (Carrasco-Garrido et al., 2011).
19 Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) atlikto tyrimo metu, buvo apklausti 132 medicinos studentai bei nustatyta, jog populiariausios kotracepcijos priemonės tarp merginų – prezervatyvai (35,9 proc.) ir kontraceptinės tabletės (38,5 proc.). Nutrauktą lytinį aktą naudojo 6,4 proc., natūralų ciklo sekimą – 3,8 proc. studenčių, o spiralę – vos 2,6 proc. visų lytiškai aktyvių studenčių (Shindel et al., 2008).
Taivane 2008 metas dviejuose universitetuose buvo apklausta 996 studentai, siekiant įvertinti seksualinę elgseną bei prezervatyvų naudojimo paplitimą. Tik 27,8 proc. studentų prisipažino, jog nors kartą gyvenime yra turėję seksualinius santykius, iš jų trečdalis (31,4 proc.) visada naudojo prezervatyvus. Vaikinai net 5,1 karto dažniau naudojo prezervatyvus apsaugai nuo LPI negu merginos. Tokį skirtumą lemė tai, jog merginos turi mažiau informacijos apie prezervatyvų naudojimą bei mažiau pasitiki jų efektyvumu (Tung et. al., 2011).
Vieni iš trikdžių, lemiančių neplanuotą nėštumą, abortus, LPI atsiradimą, yra lytinio švietimo trūkumas, aukštos kontracepcijos kainos, nežinojimas. Jaunimui trūksta informacijos apie kontraceptines priemones, be to, jie neturi pakankamai finansinių išteklių, apsaugos priemonių įsigijimui. Analizuojant Lietuvos statistikos departamento 2008-2011 m. duomenis, nustatyta, jog 2008 metais Lietuvoje amžiaus grupėje iki 15 metų buvo užregistruoti 2, 2009 m. - 2, 2010 m. - 5, 2011 m. - 4 abortai, kurie buvo atlikti moters sprendimu; 15-19 m. amžiaus grupėje, atitinkamai 783, 622, 481, 476 abortai (Lietuvos statistikos departamentas, 2012). Dažna ankstyvų seksualinių santykių pasekmė yra nepilnamečių mergaičių nėštumas. Lietuvoje paauglių nėštumas, amžiaus grupėje iki 19 metų, palaipsniui mažėja, tačiau ir toliau išlieka opi problema. Nuo 2008 iki 2010 metų, šioje amžiaus grupėje gimdžiusių merginų sumažėjo nuo 5,8 iki 3,8 procentų (Lietuvos statistikos departamentas, 2012). 2009 – 2011 metais lytiniu keliu plintančių infekcijų skaičius 15– 19 m. amžiaus grupėje po truputį mažėjo: 2009 m. buvo 41 sifilio, 39 – gonorėjos, 11 – chlamidiozės, 4 – ŽIV atvejai, atitinkamai 2010 metais – 36 sifilio, 19 – gonorėjos, 9 – chlamidiozės, 4 – ŽIV atvejai, o 2011 metais buvo užregistruoti 15 sifilio, 15 gonorėjos, 5 chlamidiozės ir 4 ŽIV atvejai (Lietuvos statistikos departamentas, 2012).
Nėštumo nutraukimas yra dažniausiai neplanuoto ir nenorimo nėštumo padarinys. Didžiausią įtaką moters pasirinkimui nutraukti nėštumą turi vaikų skaičius, moters amžius, nutraukti nėštumai bei gyvenimo sąlygos (Jakubčionytė, 2000). 2002 m. Vilniuje apklausus studentes, nustatyta, jog 21,0 proc. respondenčių buvo neplanuotai pastojusios bei didesnė merginų dalis (53,0 proc.) pasirinko abortą. Be to, abortą dažniau rinkosi susituokusios ir turinčios vaikų studentės nei tos, kurios yra nesusituokusios ir dar neturi vaikų (Gostevičienė, Narvilienė, 2004).
Kučinskienė ir kt. (2006) itin domisi Chlamydia trachomatis (chlamidiozės) paplitimu ir rizikos veiksniais. Atlikę apžvalginį tyrimą, autoriai nurodė, jog ši lytinių takų bakterinė infekcija
20 yra labiausiai paplitusi venerinė liga. Jų teigimu, Europoje ši liga yra labiausiai paplitusi tarp jauno amžiaus moterų: nuo 4,1 iki 25,0 proc. iki 25 metų amžiaus moterų ja serga. 2000-2005 metais Kaune atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklaustos moksleivės, siekiant palyginti paauglių merginų gyvensenos, lytinės elgsenos bei užsikrėtimo C. trachomatis infekcija priežasčių duomenis. Rizika užsikrėsti C. trachomatis infekcija sumažėjo dėl didesnio merginų skaičiaus, kurios pirmųjų lytinių santykių metu vartojo kontraceptines priemones (Zaborienė ir kt., 2008). 2004 m. Kaune atlikto tytimo metu buvo apklaustos 795 studentės bei nustatyta, jog lytinių takų C. trachomatis infekcija buvo nustatoma penkis kartus dažniau studentėms, nenaudojančioms barjerinės kontracepcijos ir praktikuojančioms atsitiktinius lytinius santykius (Kučinskienė ir kt., 2008). Pagrindinis rizikos veiksnys yra amžius, o kiti rizikos veiksniai yra labiau nepastovūs: barjerinių apsaugos priemonių nereguliarus arba visiškas nenaudojimas, lytinių partnerių kaita (Kučinskienė ir kt., 2006).
Lietuvoje atlikta nemažai tyrimų apie kontraceptines priemones. 2002 m. Vilniuje buvo apklaustos 297 studentės, siekiant įvertinti studenčių požiūrį į lytinį gyvenimą ir neplanuotą nėštumą. Tiriamosios nurodė, jog pagrindinė apsisaugojimo priemonė yra prezervatyvai ir hormoninė kontracepcija (Gostevičienė, Narvilienė, 2004). 2003-2004 m. Šiauliuose atlikto tyrimo metu nustatyta, jog pirmųjų lytinių santykių metu kontraceptines priemones naudojo kas antras moksleivis (45,8 proc.), be to, merginos atsakingiau naudojo kontraceptines priemones negu vaikinai (Damkuvienė, 2005). 2004 m. Kaune atlikto tyrimo metu, nustatyta, jog 5,2 proc. merginų nenaudojo jokių apsisaugojimo priemonių tiek nuo LPI, tiek nuo nėštumo, o daugiau negu ketvirtadalis merginų (28,6 proc.) pasikliovė nutrauktu lytiniu aktu (Petrauskas, 2004). 2008 m. taip pat Kaune atlikto tyrimo metu buvo apklausiamos studentės bei nustatyta, jog paskutinių lytinių santykių metu prezervatyvus naudojo tik 35,4 proc. merginų, o nutrauktą lytinį aktą naudojo 42,9 proc. apklaustų studenčių (Kučinskienė, 2008). Kučinskienė ir kt. (2008) nustatė, jog studentės barjerinę kontracepciją daugiausia naudoja apsaugai nuo nėštumo, bet ne apsaugai nuo LPI. 2009-2010 m. Kaune buvo atliktas kiekybinis aprašomasis tyrimas, siekiant įvertinti jaunų žmonių lytinį aktyvumą, kontracepcijos vartojimą bei kontracepcijos metodų pasirinkimo motyvus. Tyrime dalyvavo 260 LSMU studentų. Nustatyta, jog 59,8 proc. studenčių paskutinių lytinių santykių metu naudojo prezervatyvus, 25,9 proc. merginų vartojo hormoninę kontracepciją, 17,8 proc. merginų naudojo nutrauktą lytinį aktą, o 6,3 proc. studenčių nenaudojo jokių kontracepcijos priemonių (Žyvatkauskaitė ir kt., 2012).
Jauni žmonės nepakankamai naudojasi apsisaugojimo priemonėmis, taip pat nepakankamai turi reikiamos informacijos apie teisingą kontracepcijos priemonių naudojimui bei dažniau linkę į rizikingą seksualinę elgseną. Kontracepcijos vartojimas yra skirtingas, atsižvelgiant į amžiaus, lyties, kultūrinius, religinius, teritorinius ir kitus svarbius aspektus. Nuoseklus lytinis švietimas,
21 darni šeima, bendravimas su jaunimu, neteisiantis požiūris – tai niša, kuri padėtų sumažinti ankstyvus paauglių nėštumus, abortus, LPI skaičių bei skatintų teisingai, atsakingai rūpintis savo lytine sveikata bei seksualiniu gyvenimu.
1.2. Pasitenkinimas seksualiniu gyvenimu
Pirmieji lytiniai santykiai, kurie yra teigiami, sveiki bei teikiantys pasitenkinimą, turi galimybę sudaryti pagrindą tolimesniam jaunų žmonių seksualumo ir lyčių santykių plėtrai (Wight et al., 2008). Anot Carpenter (2002, 2005), merginų nekaltybė užima aukštesnę socialinę vertę nei vaikinų nekaltybė, todėl dažnai ji suvokiama ir vaizduojama kaip dovana tinkamam parneriui, priešingai nei vaikinų – kaip stigma. Fiziologiniai vyrų ir moterų skirtumai lemia, jog dažniausiai merginų pirmoji lytinė patirtis būna ne tokia maloni kaip vaikinams bei nepatiramas seksualinis pasitenkinimas (orgazmas), kurio buvo tikėtasi (Guggino, Ponzetti, 1997). Orgazmas yra vienas iš aspektų bendrai lytinei patirčiai apibūdinti; daugybė faktorių įtakoja tiek orgazmo pasiekiamumą, tiek seksualinį pasitenkinimą (Morokoff, 1978). Nepaisant to, orgazmas išlieka lengviausiai kiekybiškai įvertinamas seksualinio pasitenkinimo rodiklis (Guggino, Ponzetti, 1997). Seksualinis pasitenkinimas yra plati sąvoka, apimanti teigiamus fiziologinius, psichologinius ir emocinius aspektus, susijusius su seksualine patirtimi (Anderson, 2013). Seksualinis pasitenkinimas pagrinde skirstomas į du aspektus: psichologinį ir fizinį (fiziologinį) pasitenkinimą. Psichologinis pasitenkinimas rodo žmogaus emocinį pasitenkinimą, reiškiasi jausminiu, mentaliniu lygmeniu, fizinis pasitenkinimas siejamas su orgazmo pajautimu (Morokoff, 1978; Guggino, Ponzetti, 1997; Higgins et al., 2010). Apibendrinant galima teigti, kad seksualinis pasitenkinimas – tai teigiamas kokybiškų lytinių santykių rezultatas.
Visgi seksualinis pasitenkinimas yra mažai analizuojamas: mokslininkai labiau koncentruojasi į lengviau tiriamus ir konkrečius seksualinius aspektus tokius, kaip lytinę egseną, rizikingą seksualinę elgseną, kontraceptines priemones ir jų (ne)naudojimą, nesaugių lytinių santykių pasekmes ir pan. Nemažai užsienio mokslininkų nagrinėja pasitenkinimą seksualiniu gyvenimu.
Suomijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, jog nuo 1971 iki 1992 metų labai stipriai išaugo moterų pasitenkinimas seksu bei seksualiniu gyvenimu. Nustatyta, jog malonumas, siejamas su lytine sueitimi koreliuoja su jaunu amžiumi, ankstyva lytinio gyvenimo pradžia, aukštu išsilavinimu, dažnais lytiniais santykiais, įvairių sekso pozų išbandymu, abipusiu meilės jausmu bei dažnu orgazmų patyrimu (Haavio-Mannila, Kontula, 1997).
Škotijoje ir Anglijoje atlikto longitudinio tyrimo metu buvo apklausiami 13-16 metų moksleiviai, siekant įvertinti jaunų žmonių seksualinę patirtį ir pasitenkinimą pirmaisiais lytiniais
22 santykiais. Nustatyta, jog 42,0 proc. respondentų jau buvo turėję lytinius santykius, ir dauguma teigiamai vertino savo pirmąją seksualinę patirtį. Visgi dalis jaunuolių jautė spaudimą lytiškai santykiauti (19,0 proc. merginų, 10,0 proc. vaikinų), gailėjosi dėl pirmųjų lytinių santykių (38,0 proc. merginų, 20,0 proc. vaikinų) arba visiškai nesimėgavo seksu paskutiniųjų lytinių santykių metu (12,0 proc. merginų, 5,0 proc. vaikinų). Taipogi nustatytas stiprus ryšys tarp vėlesnių lytinių santykių pradžios ir geresnių santykių tarp partnerių (Wight et al., 2008). Tai rodo, jog jauni asmenys pradėję seksualinį gyvenimą, neretai juo nusivilia, nes jis nebeatrodo toks idealus ir trokštamas, kol nebuvo jo išmėginę.
Švedijoje atlikto tyrimo metu, apklausta 2,810 įvairaus amžiaus abiejų lyčių žmonių, siekiant įvertinti ryšį tarp lytinių santykių dažnumo ir pasitenkinimo seksualiniu gyvenimu, bendrai gyvenimo ir seksualinių santykių. Nustatytas tiesioginis teigiamas ryšys tarp vaginalinio sekso dažnumo ir visų pasitenkimo matmenų. Vertinant moterų pasitenkinimą, nustatytas teigiamas koreliacinis ryšys tarp pasitenkinimo seksualiniu gyvenimu ir lytinės sueities dažnumo (r=0,59; p<0,001), oralinio sekso (r=0,39; p<0,001), analinio sekso (r=0,12; p<0,001) bei neigiamas ryšys su masturbacijos dažnumu (r=-0,07; p<0,05) (Brody, Costa, 2009).
Kinijoje (Daqing) 2010 metais atlikto tyrimo metu apklausta 158 abiejų lyčių asmenys, siekiant įvertinti seksualinį pasitenkinimą ir ryšį su lytinių santykių ir orgazmų dažnumu. Nustatyti teigiami koreliaciniai ryšiai tarp seksualinio pasitenkinimo ir dažnų lytinių santykių (sueitis „penis-vagina“), tačiau nenustatytas ryšys tarp seksualinio pasitenkinimo ir kitų seksualinių užsiėmimų ar orgazmo dažnumo (Tao, Brody, 2011).
Australijoje apklaustos 449 studentės, kurių amžius svyravo nuo 16 iki 20 metų. Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog merginos, kurios anksti (<16 metų) pradėjo lytinį gyvenimą, turėjo didesnę seksualinę savivertę (sexual body-esteem), jautėsi fiziškai labiau patrauklios ir seksualiniai geidžiamos bei suvokė, turinčios teisę į seksualinį malonumą iš savo partnerių, lyginant su tomis merginomis, kurios turėjo nepenetracinės seksualinės patirties. Be to, merginos, kurios pirmąją lytinę patirtį turėjo 16 metų ar anksčiau, jautėsi turinčios teisę į seksualinį malonumą, jo siekiant per masturbaciją, lyginant su tomis merginomis, kurios nėra turėjusios lytinių santykių. (Horne, Zimmer-Gembeck, 2005).
2010 m. JAV buvo apklausti 3186 studentai, siekiant nustatyti baltaodžių ir juodaodžių seksualinį pasitenkinimą (psichologinį ir fizinį) pirmųjų lytinių (vaginalinių) santykių metu. Didžioji mažuma studentų nurodė, kad pirmųjų lytinių santykių metu patyrė stiprų arba labai stiprų psichologinį ir fizinį pasitenkinimą, atitinkamai 45,1 proc. ir 40,1 proc. studentų. Ketvirtadalis merginų (25,4 proc. juodaodžių ir 25,0 proc. baltaodžių) ir du trečdaliai vaikinų (61,9 proc.
23 juodaodžių ir 66,1 proc. baltaodžių) nurodė, jog dažnai arba labai dažnai patiria fizinį pasitenkinimą. Net trečdalis merginų (34,3 proc. juodaodžių ir 29,8 proc. baltaodžių) ir tik 8 proc juodaodžių. ir 3,6 proc. baltaodžių vaikinų nurodė, jog niekada nėra patyrę fizinio pasitenkinimo (orgazmo) (Higgins et al., 2010).
Slovėnijoje atlikto tyrimo metu buvo apklausta 174 studentės ir 74 studentai, siekiant įvertinti seksualinį pasitenkinimą bei skirtumus tarp lyčių. Nustatyta, jog dažnesni lytiniai santykiai ir pritarimas (agreeableness) lytiniams santykiams didino seksualinį pasitenkinimą. Merginos buvo mažiau patenkintos seksualiniu gyvenimu nei vaikinai (Ziherl, Masten, 2010).
Šiaurės Amerikoje atlikto tyrimo metu, apklausti 544 studentai, siekiant nustatyti, kokie seksualiniai motyvai lemia seksualinį pasitenkinimą. Didžioji dauguma (91 proc.) studentų buvo turėję lytinius santykius. Merginos išskyrė tokias pasitenkinimą lemiančias kategorijas: meilė/įsipareigojimas, savivertė (savigarba), saviraiška, malonumas, ryšiai bei patirties ieškojimas. Vaikinai labiau akcentavo meilę/įsipareigojimą, savivertę bei ryšius (Stephenson, Ahrold, Meston, 2011).
2008 m. Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje apklausus 2261 studentą, paaiškėjo, jog dauguma studentų yra išbandę įvairius seksualinius veiksmus; nedidelė dalis (apie 17 proc.) turėjo seksualinę patirtį su tos pačios lyties asmeniu (Shindel et al., 2010).
Lietuvoje itin mažai tiriamas pasitenkinimas seksualiniu gyvenimu, seksualinis pasitenkinimas ir kiti aspektai susiję su malonumo patyrimu lytinių santykiu metu ir pasitenkinimu tarpusavio intymiaisiais santykiais. Vilniuje atlikto tyrimo metu, apklausus slaugytojas, nustatyta tiesioginė priklausomybė tarp gyvenimo kokybės ir savo lytinio gyvenimo vertinimo (r=0,18) bei atvirkštinė priklausomybė tarp gyvenimo kokybės ir seksualinių poreikių patenkinimo (r=-0,20) (Juozulynas, Prapiestis, Jurgelėnas, 2004). Legkausko (2007) atlikto tyrimo apie porų santykius metu nustatyta, jog nesusituokusių jaunų porų (19-28 m.) pasitenkinimas santykiais yra teigiamai susijęs su tokiais partnerių elgesio motyvais, kaip kartu praleidžiamo laiko trukmė, rodomo dėmesio partneriui ir sulaukiamo dėmesio dažnumas, tačiau nebuva rasta reikšmingų skirtumų tarp pasitenkinimo santykiais ir lytinių santykių dažnumo (Legkauskas, 2007). Kitas tyrimas atliktas „sniego gniūžtės“ principu tarp vidutinio amžiaus susituokusių porų, siekiant įvertinti sąsajas tarp pasitenkinimo santuokiniu gyvenimu ir priešvedybiniu gyvenimu. Nenustatytas reikšmingas ryšys tarp ikivedybinio seksualinio gyvenimo patirties ir pasitenkinimo povedybiniu gyvenimu. Moterys, kurių lytinio gyvenimo pradžia buvo ankstyva bei turėtų seksualinių partnerių skaičius didesnis, buvo mažiau patenkintos santuokiniu gyvenimu (Legkauskas, Stankevičienė, 2009). Tai galėjo nulemti neigiamas sutuoktinio požiūris arba menkesnė savivertė.
24 Tikslingas, sistemingas bei standartizuotas Lietuvos mokslininkų domėjimasis jaunų žmonių seksualiniu gyvenimu bei seksualiniu pasitenkinimu, leistų lengviau palyginti Lietuvos tyrimų rezultatus su kitų šalių gautais tyrimų duomenis. Jaunų žmonių pasitenkinimas seksualiniu gyvenimu lemia geresnę tolimesnio seksualinio gyvenimo kokybę.
1.3. Savivertė ir seksualinis gyvenimas
Kiekvienas žmogus save vertina, nepriklausomai nuo to, ar to nori, ar ne – tai gausnasi natūraliai. Savivertė, arba kitaip dar savęs vertinimas, Psihologijos žodyne yra apibūdinamas taip: „savęs vertinimas – individo savęs paties, savo galimybių, savybių ir vietos tarp kitų žmonių vertinimas“ (Psichologijos žodynas, 1993).
Savęs vertinimas analizuojamas jau daugelį metų, siekiant apibūdinant jo struktūrą, funkcijas, ontogenezę bei formavimosi dėsningumus. Meadas (1934), Ericsonas (1964), Rogersas (1961), Maslow (1987) savivertę apidūdino kaip svarbiausią asmenybės struktūros dalį, nenutrūkstamai veikiančią žmogų, jo elgesį bei veiklą, taip pat ji yra viena iš svarbiausių asmenybės charakteristikų (cit. Goštautas, Grigaitė, Klasavičienė, 2004). Anot Rogerso (1959), savęs vertinimas yra dalijamas į dvi plotmes: savęs priėmimą ir kompetenciją, kurios parodo, kaip žmogus vertina jo paties atliekamus veiksmus bei jų reikšmę pačiam asmeniui. Pagrinde, savivertė (savigarba) yra skirstoma į tris koncepcijas, kurias mokslininkai iš esmės tyrė atskirai viena nuo kitos. Pirmoji, savivertė kaip rezultatas (an outcome), kai mokslininkai buvo susitelkę į procesus, kurie skatina ar slopina savigarbą. Antroji, savivertė tyrinėjama kaip savimotyvacija (a self-motive), atkreipiant dėmesį į polinkį, kad žmonės galėtų elgtis taip, jog išlaikytų arba didintų teigiamą savęs vertinimą. Ir trečioji, savivertė tiriama kaip amortizatorius sau (a buffer for the self), apsaugantis žmogų nuo patirties, kuri yra žalinga (kenksminga) (Cast, Burke, 2002).
Itin svarbu teigiama savivertė. Anot Sabinienės (2006), „teigiamą savęs vertinimą lemia: 1) įsitikinimas, kad asmuo imponuoja kitiems žmonėms; 2) tikėjimas savo gabumais įvairiose veiklos srityse; 3) savo vertės, reikšmingumo suvokimas. Savęs vertinimas priklauso nuo to, kaip paauglį vertina aplinkiniai, ypač grupė, kolektyvas“ (cit. Sabinienė, 2006). Jeigu aplinkiniai žmogų vertina teigiamai, tuomet savęs vertinimas kyla, o jeigu neigiamai – ima mažėti. Tačiau labai svarbu, kaip save vertina pats asmuo.
Martin (1996) teigimu, žmogaus seksualinis tapatumas (subjektyvumas) ir savivertė glaudžiai siejasi bei pradeda formuotis dar paauglystėje. Ankstyvas lytinis aktyvumas pažeidžia asmens savigarbą ir savivertę (Obelenienė, Pukelis, Vaitoška, 2007). Ustilaitė savo disertacijoje taikydama M. Rossenbergo (1979) savigarbos (arba kitaip dar vadinamą savivertės ar savijautos) skalę, nustatė
25 paauglių savigarbos lygį bei gilinosi į jo ryšį su ankstyva seksualine patirtimi (Ustilaitė, 2001). Aiškinantis, kokie veiksniai lemia savivertę ir seksualinį gyvenimą, Škotijoje atlikti tyrimai parodė, jog ankstyva lytinė branda yra susijusi su mažesniu pasitekinimu savo kūno vaizdu ir savigarba (Williams, Currie, 2000).
Nemažai užsienio mokslininkų jau ne vieną dešimtmetį analizuoja savivertę bei ryšį su seksualiniu elgesiu. Dalis mokslininkų teigia, jog savivertė nekoreliuoja su seksualiniu elgesiu ir požiūriu į jį (Dilorio, Riley, 1988; Benson, Torpy, 1995), kitų tyrimai parodė, kad egzistuoja teigiami koreliacinai ryšiai tarp žemos savivertės ir ankstyvos seksualinės patirties: aukšta savivertė padeda priimti teisingus sprendimus seksualiniame gyvenime (Kellogg, Hoffman, 1999). Atitinkamai, Davison et al. (2009) nurodo, jog subjektyvus moterų seksualinis nepasitenkinimas yra susijęs su žemesne psichologine gerove (self-being). Be to, heteroseksualūs asmenys savo gyvenimo kokybę vertina geriau bei yra labiau patenkinti savo gyvenimu, mažiau patiria streso bei legviau save realizuoja, negu homoseksualūs ar biseksualūs asmenys (Træen et al., 2009).
Švedijoje atlikto tyrimo metu, nustatytas teigiamas ryšys tarp vaginalinio sekso dažnumo ir pasitenkinimo seksualiniu gyvenimu, psichikos sveikatos ir gerovės (Brody, Costa, 2009).
Australijoje atlikto tyrimo metu, buvo apklaustos 251 studentė, siekiant įvertinti seksualinį tapatumą (sexual subjectivity) ir su juo susijusius veiksnius. Nustatyta, jog turinčios pastovų partnerį, turėjo aukštesnę seksualinę savivertę (sexual body esteem), saviveiksmingumą (self-efficacy) ir seksualinį savęs vaizdą (self-reflection), o tos merginos, kurios ilgiau palaikė romantiškus santykius (>1,5 metų), turėjo aukštesnę seksualinę savivertę, saviveiksmingumą, tačiau žemesnį seksualinį savęs vaizdą (Boislard, Zimmer-Gembeck, 2011).
Australijoje atlikto tyrimo metu buvo apklausta 251 studentė, siekiant įvertinti seksualinės savivokos kaitą longitudinio tyrimo metu. Gauti rezultatai atskleidė, jog merginų suvokimas, kad turi į teisę troškimų ir malonumų patirimą, laikui bėgant išaugo, o seksualinė savivertė liko stabili ir minimaliai koreliavo su seksualiniais ar romantiniais potyriais (Zimmer-Gembeck, Ducat, Boislard-Pepin, 2011).
R. M. Anderson, atlikęs literatūros apžvalgą, teigė, jog seksualinė sveikata, fizinė sveikata, psichikos sveikata ir bendra savijauta yra teigiamai susiję su seksualiniu pasitenkinimu, seksualine saviverte bei seksualiniu malonumu (Anderson, 2013).
Lietuvoje mažai atlikta tyrimų apie savivertę bei ryšį su seksualiniu elgesiu. 2001 m. Vilniuje atlikto tyrimo duomenys parodė, jog dešimtadalis (12,2 proc.) respondentų turėjo aukštą savigarbos (savivertės) lygį, du trečdaliai (68,0 proc.) – vidutinį, ir penktadalis (19,8 proc.) – žemą. Deja teigiamas ryšys tarp paauglių žemos savigarbos ir seksualinės patirties nenustatytas, nors mergaičių,
26 turinčių žemą savigarbos lygį, buvo kiek daugiau seksualinės patirties turinčių grupėje (Ustilaitė, 2001). Sabinienės (2006) atliktame tyrime, nustatyta, jog tarp vaikinų ir merginų labiausiai dominuoja tokie asmenybės bruožai, kaip: savo nuomonės gynimas, savo vertybių gynimas, supratingumas, švelnumas, malonumas bei paaugliai buvo linkę save vertinti teigiamai. Priešingai teigia Obelenienė ir Pukelis (2004): „seksualiai aktyvių paauglių psichinė sveikata yra žymiai blogesnė nei gyvenančių skaisčiai“. Vilniuje atlikto tyrimo metu, apklausus 71 slaugytoją, paaiškėjo, jog dauguma tiriamųjų vertina save teigiamai arba ypatingai gerai bei pasitiki savimi; pusė slaugytojų (45,7 proc.) savo seksualinį gyvenimą vertina teigiamai (Juozulynas, Prapiestis, Jurgelėnas, 2004).
Seksualinis gyvenimas ir ryšys su saviverte nėra pakankamai ištirtas. Trūksta aiškaus, standartizuoto vertinimo, leidžiančio įvertinti ir palyginti skirtingų šalių duomenis. Visgi galima teigti, jog ryšys, esantis tarp savęs vertinimo ir seksualinio gyvenimo bei seksualinio pasitenkinimo, veikia tiek mūsų kasdienį gyevimą, tiek mūsų seksualumą bei seksualinio gyvenimo suvokimą ir priėmimą kaip neatskiriamą mūsų savasties dalį.
27
2. TYRIMO METODIKA IR MEDŽIAGA
Vienmomentinis kiekybinis tyrimas buvo atliktas nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2013 m. vasario mėn. Klaipėdos universitete (KU). Studenčių apklausai buvo gautas Klaipėdos universiteto mokslo ir studijų prorektorės I. Dailidienės raštiškas sutikimas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-VS(M)-06, išduotas 2012-09-24 (2 priedas).
2012 m. spalio mėnesį buvo atliktas pilotinis tyrimas KU Sveikatos mokslų fakultete. Šis tyrimas leido magistrantei nustatyti, ar respondentai vienodai supranta klausimų formuluotes bei kokius klausimus/teiginius būtina koreguoti. Buvo išdalinta 16 anketų, visos užpildytos. Atlikus šį tyrimą, pastebėti klausimyno trūkumai. Anketa buvo pakoreguota: pakeistos kelių klausimų formuluotės, patikslinti atsakymų variantai.
Reprezentatyvinė imtis apskaičiuota, naudojantis A.V. Jadov statistinę lentelę, kuri leidžia imties dydį apskaičiuoti su 5 procentų paklaida (Kardelis, 2002). Atsižvelgus į lentelę, tiriamųjų skaičius – 339. Tyrimui buvo paruošta ir išdalinta 400 anketų, iš kurių grįžo 379 anketos. Atsako dažnis – 94,75 proc. Atlikus apklausą, teko pašalinti 21 anketą dėl netinkamai užpildytų klausimų arba dėl daugiau negu pusės neužpildytų anketoje pateiktų klausimų. Studentėms anketas išdalino ir surinko tyrimą atliekanti magistrantė. Studentės anketas grąžino iškart po užpildymo.
2.1. Tiriamųjų kontingentas
Tyrime dalyvavo Klaipėdos universiteto dieninių studijų 1-4 kurso studentės, kurios buvo atsitiktinai atrinktos iš 7 skirtingų šio universiteto fakultetų:
1. Sveikatos mokslų; 2. Socialinių mokslų; 3. Menų;
4. Humanitarinių mokslų;
5. Gamtos ir matematikos mokslų; 6. Pedagogikos;
7. Jūrų technikos.
Kiekviename fakultete buvo numatyta apklausti po 57 studentes. Daugiausia respondenčių buvo apklausta Socialinių mokslų fakultete (15,6 proc.), mažiausiai – Jūrų technikos fakultete (13,3 proc.). Kiekviename fakultete merginų pasiskirstymas tarp kursų buvo panašus.
28 2.1.1 lentelė. Tyrime dalyvavusių respondenčių pasiskirstymas tarp fakultetų ir kursų
(abs. sk., proc.)
Kursas
Fakultetai
SvMF n (proc.) SMF n (proc.) GMMF n (proc.) PF n (proc.) JTF n (proc.) MF n (proc.) HMF n (proc.) Viso Pirmas 12 (21,8) 12 (20,3) 10 (19,6) 14 (24,1) 12 (24,0) 15 (29,5) 12 (21,8) 87 (23,1) Antras 14 (25,5) 16 (27,1) 13 (25,5) 11 (19,0) 12 (24,0) 12 (23,5) 14 (25,5) 92 (24,3) Trečias 17 (30,9) 15 (25,4) 15 (29,4) 16 (27,6) 12 (24,0) 12 (23,5) 13 (23,6) 100 (26,4) Ketvirtas 12 (21,8) 16 (27,2) 13 (25,5) 17 (29,3) 14 (28,0) 12 (23,5) 16 (29,1) 100 (26,4) Viso 55 (14,5) 59 (15,6) 51 (13,5) 58 (15,3) 50 (13,3) 51 (13,5) 55 (14,5) 379Respondenčių amžius svyravo nuo 18 iki 28 metų. Bendras merginų amžiaus vidurkis – 20,88±1,57 metų. Siekiant nustatyti skirtumus tarp jaunesnio amžiaus studenčių ir vyresnio, respondentės buvo padalintos į dvi arba tris amžiaus grupes: 21 metų ir jaunesnės bei 22 metų ir vyresnės arba 18-19 metų, 20-21 metų bei 22 metų ir vyresnės. Daugiausia merginų buvo antroje amžiaus grupėje – 45,9 proc., kiek mažiau trečiojoje – 33,2 proc., mažiausiai pirmoje – 20,8 proc.
Analizuojant studenčių gyvenamąją vietą studijų metu, nustatyta, jog nemaža dalis nuomoja butą ar kambarį (36,1 proc.), mažiau negu trečdalis gyvena su tėvais (28,2 proc.), ketvirtadalis gyvena bendrabutyje (26,4 proc.) ir tik 9,2 proc. studenčių gyvena nuosavame būste.
Beveik kas antra studentės motina turi aukštąjį arba jam prilygstantį išsilavinimą (46,4 proc.), o kas antras tėvas turi profesinį išsilavinimą (48,1 proc.). Trečdalis motinų (37,7 proc.) turėjo profesinį išsilavinimą, o trečdalis tėvų (34,6 proc.) turėjo aukštąjį išsilavinimą. Vidurinį arba pradinį išsilavinimą buvo įgiję 15,9 proc. motinų ir 17,3 proc. tėvų.
2.2. Tyrimo instrumentas
Šio tyrimo metu buvo sudaryta originali anoniminė anketa, kuria buvo siekiama įvertinti Klaipėdos universiteto studenčių pasitenkinimą seksualiniu gyvenimu ir ryšį su saviverte. Anketa sudaryta remiantis kitų autorių atliktų tyrimų patirtimi, M. Rosenberg savivertės (savigarbos) testu (1965), kuris yra laisvai prieinamas internete, bei pačios magistrantės sukurtais klausimais.
29 Anketoje pateikiami 28 klausimai, iš kurių dvi yra lentelės, kurios dalijamos dar į 21 teiginį. Anketoje yra šeši atviri klausimai, kuriuose respondentės turėjo parašyti savo amžių, fakultetą, kursą, pažymių vidurkį, lytinių santykių pradžią bei turėtų partnerių skaičių. Likę klausimai/teiginiai yra uždari, todėl reikėjo pasirinkti priimtiniausią atsakymo variantą. Anketa padalyta į keturias dalis:
1. Bendrieji duomenys (amžius, fakultetas, kursas, tėvų išsilavinimas, gyvenamoji vieta studijų metu, subjektyvus sveikatos vertinimas ir pažymių vidurkis);
2. Klausimai apie seksualinę patirtį bei pasitenkinimą seksualiniu gyvenimu (lytinių santykiai, lytinių snatykių pradžia, seksualinių partnerių skaičius, pasitenkinimas seksualiniu gyvenimu ir kt. );
3. Klausimai apie požiūrį į seksualinį gyvenimą ir su juo susijusius dalykus (lytinis švietimas šeimoje, požiūrį apie seksualinį gyvenimą formuojantys veiksniai, apsisaugojimo priemonių pasirūpinimo atsakomybė tarp partnerių ir kt.);
4. Savivertės (Rosenberg‘o) testas, kuriame pateikti 10 teiginių, susijusių su savęs vertinimu. Respondenčių savivertė buvo matuojama atsakymų balų suma nuo 0 iki 30 balų: žema savivertė – 14 ir mažiau balų; vidutinė savivertė – 15-25 balai; aukšta savivertė – 26-30 balų.
2.3. Statistinė duomenų analizė
Tyrimui naudoti duomenys buvo koduoti, saugoti ir analizuoti naudojant statistinių programų rinkinio SPSS 16.0 for Windows versiją. Buvo skaičiuojami aprašomosios statistikos parametrai: požymių dažniai, vidurkiai, standartiniai nuokrypiai. Kokybinių požymių skirstinių tapatumui ir tarpusavio priklausomybei nustatyti naudotas Chi kvadrato (χ2) kriterijus, jo laisvės laipsnių skaičius (lls). Proporcijų lyginimui naudotas z kriterijus ir reikšmė. Duomenų vidurkiai buvo skaičiuojami naudojant ANOVA statistinę analizę ir Fišerio kriterijų (F). Galimybių santykiui (GS) paskaičiuoti, naudota binarinė logistinė regresija. Priklausomais kintamaisiais laikyti lytinių santykių patirtis bei pasitenkinimas seksualiniu gyvenimu; nepriklausomi kintamieji: romantiškas bučiavimasis, savimasturbacija, švelnus ir stiprus petingas (glamonės), oralinis seksas, orgazmas masturbacijos, petingo ar oralinio sekso metu ir kt. Koreliacinė analizė atlikta, naudojant Pearsono (kiekybiniai kintamieji) ir Spearmano (kokybiniai kintamieji) koreliaciją (r). Gautų išvadų reikšmingumo lygmuo buvo p<0,05.
30
3. REZULTATAI
3.1. Studenčių seksualinis gyvenimas ir požiūris į jį
Studenčių subjektyvus savo sveikatos vertinimas yra vienas iš būdų, leidžiančių interpretuoti respondenčių sveikatos būklę be papildomų medicininių tyrimų. Šio tyrimo metu didžioji dauguma studenčių nurodė, jog savo sveikatą vertina kaip „gera“ (59,4 proc.). Kiek daugiau nei ketvirtadalis merginų (26,4 proc.) pažymėjo atsakymą, kad jų sveikata yra „labai gera“. Kaip „patenkinamą“ sveikatos būklę nurodė 14,2 proc. respondenčių, o „prasta“ sveikata besiskundžiančių neatsirado. Galima teigti, kad dauguma merginų jaučiasi sveikos (3.1.1 pav.).
3.1.1 pav. Respondenčių subjektyvus savo sveikatos vertinimas (proc.)
Šio tyrimo metu buvo siekiama įvertinti studenčių seksualinį gyvenimą. Nustatyta, kad net trys ketvirtadaliai respondenčių (75,5 proc.) į klausimą „Ar esi kada nors turėjusi lytinius santykius (vaginalinius, oralinius ar analinius)?“ atsakė, kad yra turėjusios lytinę sueitį. Ketvirtadalis respondenčių (24,5 proc.) nurodė, kad niekada nėra turėjusios lytinių santykių su kitu asmeniu. Tyrimo metu nustatyta, jog respondentės, kurios studijų metu nuomuojasi butą/kambarį, turi vidutiniškai 1,97 karto didesnę galimybę turėti lytinius santykius, lyginant su tomis, kurios studijų metu gyveno su tėvais (95 proc. PI=1,11-3,52; p=0,02).
Tyrime buvo klausiama, „Ar turi vaikiną/merginą?“, ir 62,0 proc. respondenčių pažymėjo, jog šiuo metu turi antrąją pusę. Didžioji dauguma merginų (76,6 proc.) nors kartą gyvenime turėjusių lytinius santykius, nurodė jog šiuo metu turi antrąją pusę, likęs ketvirtadalis nurodė, jog šiuo metu su niekuo nedraugauja. Be to, daugelis merginų (82,8 proc.) nurodžiusių, jog niekada
26,4% 59,4% 14,2% Labai gera Gera Patenkinama
