LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA
Andrius Bataitis
LSMU MA STUDENTŲ DARBO SU KOMPIUTERIU ERGONOMIKA IR
NUSISKUNDIMAI SVEIKATA
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata: sveikatos ekologija)
Darbo vadovas: Ričardas Radišauskas
2 TURINYS
1. ĮVADAS ... 4
2. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 6
3. LITERATŪROS APŢVALGA ... 7
3.1. Ergonomikos mokslo samprata ... 7
3.2. Sveikatos problemos dirbant kompiuteriu ... 8
3.2.1.Regėjimo sutrikimai ... 8
3.2.2.Kaulų ir raumenų sistemos sutrikimai ... 10
3.2.3.Stresas ir psichologinės problemos ... 13
3.2.4.Veido ir kaklo odos pakenkimai ... 16
3.2.5.Galvos skausmai ir kiti sveikatos sutrikimai ... 17
3.3. Darbo kompiuteriu pobūdis ir trukmė ... 18
4. TYRIMO MEDŢIAGA IR METODAI... 20
4.1. Tyrimo objektai ... 20
4.2. Tyrimo instrumentas... 22
4.3. Statistinės analizės metodai ... 22
5. TYRIMO REZULTATAI ... 24
5.1. Naudojimosi kompiuteriu staţas ir trukmė ... 24
5.2. Naudojamo kompiuterio duomenys ... 25
5.2.1. Kompiuterio tipas ... 25
5.2.2. Kompiuterio amţius ... 26
5.2.3. Monitoriaus tipas ir įstriţainė ... 27
5.3. Darbo pobūdis ir daţniausiai naudojamos programos ... 28
5.4. Daţniausios darbo su kompiuteriu vietos ergonominės problemos ... 31
5.5. Studentų darbo su kompiuteriu vieta ... 33
5.5.1.Darbo su kompiuteriu vietos vertinimas ir ryšis su sveikatos nusiskundimų atsirandančių dirbant kompiuteriu daţniu ... 33
5.5.2.Elementai lemiantys ergonomišką darbo su kompiuteriu vietą ... 35
5.6. Pertraukų darymas dirbant kompiuteriu ... 36
5.7. Studentų poţiūris į darbo su kompiuteriu įtaką sveikatai ... 38
5.8. Patiriami sveikatos nusiskundimai dirbant kompiuteriu... 39
5.8.1.Akių simptomai ... 40
5.8.2.Regėjimo funkcijos simptomai ... 41
5.8.3.Kaulų-raumenų sistemos simptomai ... 42
5.8.4.Odos simptomai ... 43
3
5.10. Subjektyvūs sveikatos nusiskundimai ir ryšis su praleistu prie kompiuterio laiku... 45
5.11. Subjektyvi studentų sveikata ... 48
6. REZULTATŲ APTARIMAS ... 49
7. IŠVADOS ... 52
8. REKOMENDACIJOS ... 53
9. NAUDOTA LITERATŪRA ... 59
4
1. ĮVADAS
Kasdien didėja susidomėjimas naujomis kompiuterių galimybėmis. Kompiuteriai naudojami valstybinėse ir privačiose institucijose, mokyklose ir universitetuose, buityje. Daugeliu atvejų, be kompiuterio nebeįsivaizduojama darbo vieta. Tuo pačiu daugelio pasaulio šalių medikų tarpe didėja nerimas dėl kompiuterių vartotojų sveikatos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad darbas kompiuteriu gali būti akių, kaulų ir raumenų sistemos, padidinto nuovargio bei odos pakenkimų prieţastimi.
Esant tam tikram kompiuterių paplitimo į įvairias ţmogaus veiklos sferas intensyvumui, natūraliai kyla klausimai apie kompiuterio ir jo darbo aplinkos įtaką ţmogaus sveikatai. Pastaruoju metu dėmesys šiam klausimui didėja visame pasaulyje.
Tai, kad darbas prie kompiuterio nėra visai saugus parodo labiausiai kompiuterizuotos pasaulio valstybės situacija – „baltųjų apykaklių“ epidemija apėmė JAV, pablogindama sveikatą daugeliui dirbančiųjų ţmonių. Darbo ministerijos duomenimis, vien tik kompensacijoms uţ taip vadinamus „pasikartojančius traumuojančius poveikius prie kompiuterio“ kasmet išleidţiama 100 mlrd. dolerių. Kaip matome, darbuotojams išmokamos didţiulės pinigų sumos kompensacijoms dėl sveikatos sutrikimų dirbant kompiuteriu, o daliai dirbančiųjų aštrių skausmų pojūčiai pasilieka visam likusiam gyvenimui.
Didelės įtakos ţmogaus sveikatai turi ne tik ergonominiai veiksniai, bet ir teisingas ir saugus kompiuterinės darbo vietos įrengimas. Kenksmingų veiksnių poveikį galima sumaţinti teisingai išdėsčius įrenginius, atsiţvelgiant i jų technines charakteristikas, funkcionalumą, darbo patalpų geometriją.
Didţioji dalis dirbančiųjų kompiuteriu mano, kad kompiuteris yra daugelio sveikatos paţeidimų pagrindinė prieţastis: trys ketvirčiai dirbančiųjų skundţiasi sąnarių, kaulų ir raumenų sistemos skausmais, pusė vartotojų kenčia pastovius galvos skausmus, du penktadaliai nuolat kalba apie regėjimo problemas. Tačiau kiekvienas dirbantysis dirba ne uţdaroje erdvėje su kompiuteriu, o gyvena normalų gyvenimą, todėl darbo vieta bei su ja susiję sveikatos sutrikimai nebūtinai gali būti susiję su kompiuteriu. Absoliučiai tiksliai atskirti šių sferų negalima, taip kaip neįmanoma atlikti tikslių laboratorinių tyrimų. Yra surenkama ir apibendrinama statistinė informacija, pagal kurią yra daromos išvados ir parengiamos rekomendacijos, atitinkami standartai bei normatyviniai dokumentai.
Kompiuteriai yra sparčiai besikeičiančios darbo vietos dalis, kartu jie yra faktorius, keičiantis darbo vietą ir darbo organizavimo pagrindus. Dideliam Lietuvos gyventojų skaičiui iškyla klausimas – ar darbo su kompiuteriu sąlygos bent minimaliai tenkina keliamus saugos ir sveikatos
5 reikalavimus, ir kaip įsirengti kompiuterizuotą darbo vietą. Jaučiamas informacijos stygius kaip įsirengti kompiuterizuotą darbo vietą.
Kompiuteriai yra sparčiai besikeičiančios darbo vietos dalis, kartu jie yra faktorius, keičiantis darbo vietą ir darbo organizavimo pagrindus. Dideliam Lietuvos gyventojų skaičiui iškyla klausimas – ar darbo su kompiuteriu sąlygos bent minimaliai tenkina keliamus saugos ir sveikatos reikalavimus, ir kaip įsirengti kompiuterizuotą darbo vietą. Jaučiamas informacijos stygius kaip įsirengti kompiuterizuotą darbo vietą, kad ji būtų komfortabili ir ekologiškai saugi.
Problema yra išties aktuali, nes vis daugiau ţmonių didţiąją laiko dalį praleidţia dirbdami kompiuteriu, o tai kelia visuotinį susirūpinimą.
6
2. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas
Įvertinti studentų darbo su kompiuteriu ergonomines sąlygas bei nusiskundimus sveikata. Darbo uţdaviniai:
1. Nustatyti studentų naudojimosi kompiuteriu staţą, vidutinę darbo su kompiuteriu trukmę ir įvertinti kompiuterinę įrangą;
2. Nustatyti, kaip studentai vertina savo darbo su kompiuteriu vietą, išsiaiškinti daţniausias darbo vietos ergonomines problemas;
3. Įvertinti studentų sveikatos nusiskundimus dirbant kompiuteriu ir nustatyti ryšį tarp darbo vietos ir juntamų sveikatos nusiskundimų;
7
3. LITERATŪROS APŢVALGA
3.1. Ergonomikos mokslo samprata
Ergonomika – mokslas, tiriantis dirbančio ţmogaus fiziologines ir psichologines veiklos galias, sudarius jam optimalias darbo sąlygas, kurios garantuotų sveikatą, ilgalaikį darbingumą ir normalų darbo intensyvumą esant minimalioms biologinių išteklių, psichinės ir nervinės energijos, laiko ir materialinių vertybių sąnaudomis. Ergonomiškoje aplinkoje sudaromos galimybės profesiniam, fiziniam ir dvasiniam sistemos dalyvių tobulėjimui, visiškam pasitenkinimui savo darbu (29).
Ergonomikos mokslas naudojasi technikos, fiziologijos, psichologijos, biomechanikos, darbo medicinos ir kitų mokslų duomenimis. Pritaikant ergonomikos ţinias ir principus, gerinamos darbo sąlygos. Patogiau dirbant maţiau nuvargstama, pagerėja darbo kokybė.
Darbas kompiuteriu yra specifinis. Tai sėdima statinė padėtis, monotoniškas darbas su klaviatūra bei pele, įtemptas, sukoncentruotas ţiūrėjimas į monitorių, suvarţyti kūno judesiai. Fiksuota darbo poza, netinkamas darbo stalo aukštis, regos įtampa tampa sveikatos rizikos prieţastimi.
Ergonominių tyrimų metu nustatyta dirbančių su kompiuteriais asmenų sveikatos rizikos dėl ilgalaikės įtampos sindromo pagrindinės prieţastys: blogas darbo vietų ir įrangos darbo vietose išdėstymas; neteisingi kūno laikysenos įpročiai; menkas dirbančiųjų supratimas apie darbo su kompiuteriu vietos įrengimą.
Ergonomikos specialistai pradėjo rūpintis asmenų laikysena, kuri dirbant kompiuteriu , daugeliu atveju yra netaisyklinga. Nustatyta, kad dirbantys kompiuteriu asmenys turi riziką neteisingos laikysenos atsiradimui, todėl ergonominius įgūdţius reikia formuoti vos pradėjus dirbti kompiuteriu, pritaikant baldus ir kompiuterinę techniką fiziologiniams poreikiams. Nustatyta, kad ergonomikos mokymas yra efektyvus metodas, siekiant padidinti ergonomines ţinias. Efektyvus būdas išvengti sveikatos problemų – suteikti pakankamai ţinių apie teisingą naudojimąsi kompiuteriu (52).
Europos sąjungos darbo vietos ergonomiką reglamentuoja speciali Europos sąjungos direktyva 90/276/EC, kurios turi laikytis visos Europos sąjungos narės, taip pat papildanti 150-9241 norma, kurioje atkreipiamas dėmesys i darbo vietos baldus bei įrangą, darbuotojo sėdėseną.
8
3.2. Sveikatos problemos dirbant kompiuteriu
Kompiuterio poveikis sveikatai siejamas su regėjimo bei kaulų raumenų sistemos pakenkimu, psichosocialinėmis problemomis, veido bei kaklo odos paţeidimais bei įtaka reprodukcinei sveikatai.
Netinkama kompiuterio prieţiūra, ypač vartotojų namuose, esant blogai kompiuterio instaliacijai didina riziką atsirasti sveikatos nusiskundimams (53).
3.2.1. Regėjimo sutrikimai
Šio dešimtmečio pradţioje plačiai paplitus kompiuteriams, labiausiai civilizuotų valstybių piliečius „uţpuolė“ specifinių sveikatos sutrikimų banga. Vien tik JAV per metus dėl negalavimų, sukeltų kompiuterio monitoriaus, į gydytojus kreipėsi 10 mln. ţmonių, tai yra apie 10 procentų darbingų gyventojų. Amerikiečių mokslininkai, tyrė šią problemą, specifinių sveikatos sutrikimų grupę pavadino CVS (angl. Compiuter Vision Syndrome – vizualinis kompiuterio sindromas) (15).
Oftalmologiniai simptomai yra vieni iš daţniausių, dirbant kompiuteriu. Atliktų tyrimų duomenimis regėjimo įtampa skundţiasi nuo 40 iki 85 proc. visų dirbančiųjų kompiuteriu. Astenopija (gr. Asthenes – silpnas + aps - akis) vadinamas akių nuovargis, kurį sukelia įtampa ţiūrint į smulkius objektus (9). Jos poţymiai: akių skausmas, ypač dirbant smulkius darbus, mirga raidės, eilutės, dvejinas akyse, akys ašaroja, parausta peršti, pablogėja ryškaus matymo pastovumas. Astenopija daţniausiai būna akomodacinė, kurios pagrindinė prieţastis yra akomodacijos spazmas. Be šių simptomų dar pasireikšti galvos skausmas, retais atvejais pykinimas ir migrenos priepuoliai, tačiau didţiajai daliai dirbančiųjų simptomai išnyksta valandos bėgyje po darbo.
Literatūroje aprašomi astenopijos simptomai yra klasifikuojami i dvi grupes (4, 62): 1. „akių“ simptomai – akių skausmas, paraudimas, perštėjimas, dţiūvimas, ašarojimas; 2. „regėjimo“ simptomai – neryškus matymas, mirgėjimas, dvejinimasis akyse, tamsos
dėmės akyse.
Daţnesni yra „akių“ simptomai, jų daţnis svyruoja nuo 50 iki 80 proc. (4).
Daugelyje atliktų tyrimų nurodoma astenopijos ryšys su asmeninio pobūdţio arba darbo aplinkos veiksniais. Yra įrodyta, kad astenopijos yra daţnesni moterims negu vyrams (63). Astenopija nėra susijusi su dirbančiųjų kompiuteriais amţiumi. Atliktuose tyrimuose, skirstant dirbančiuosius į dvi grupes pagal amţių 18-35 ir 36-65 metus skirtumai yra nedideli ir statistikai nepatikimi (5, 39).
Astenopijos atsiradimui gali turėti įtakos darbo pobūdis. Dirbantieji kompiuteriu daţniau išsako astenopijos simptomus, atliekant duomenų įvedimą, duomenų gavimą arba dirbant dialogo
9 reţimu (4, 5, 36). Vertinant atsiradusių simptomų stabilumą, išsiskiria grupė dirbančiųjų, kuri atlieka teksto įvedimo ir redagavimo darbus. Ši grupė atţymi daţnus ir persistentiškus nusiskundimus (5). Reiškia, astenopija šiems dirbantiesiems yra stabiliausia ir labiausiai pavojinga.
Regėjimo sutrikimai asocijuojasi su kompiuteriu ir monitoriaus vieta, tačiau sudarius ergonomišką darbo vietą akių įtampa sumaţėja.
Rechichi C, Saullica L, atliko tyrimą Italijoje, apie astenopiją ir monitoriaus technines charakteristikas. Tyrime buvo išskirti pagrindiniai astenopijos simptomai: galvos skausmas, ašarojimas, akių paraudimas, dvejinimasis akyse, akių nieţėjimas, šviesos baimė, mirkčiojimas, akių sausumas. Akų diskomfortą galime sieti su mirgėjimu monitoriuje, galimybe reguliuoti ryškumą, monitoriaus aukščiu ir monitoriaus palinkimu. Astenopija statistikai koreliuojasi su mirgėjimo buvimu, negalėjimu reguliuoti aukščio ir monitoriaus palinkimo. Galimybė reguliuoti monitoriaus ryškumą neįtakoja akių diskomforto sumaţėjimo nei vyrams, nei moterims (51).
Nenuginčijama darbo laiko įtaka astenopijos vystimuisi. Atliekant statistinę analizę, nustatoma patikima teigiama koreliacija tarp nepertraukiamo darbo laiko trukmės ir astenopijos simptomų daţnio: kuo yra ilgesnis darbo laikas, tuo daţniau vystosi regos nuovargis (6). Dirbant kompiuteriu maţiau negu 30 minučių be pertraukos, 47 proc. asmenų pasireiškė astenopija, o dirbant be pertraukos daugiau negu 30 minučių – 66 proc. asmenų. 15 minučių pertrauka po dviejų valandų nepertraukiamo darbo kompiuteriu gali būti nepakankama profilaktinė priemonė maţinant akių nuovargį (36). Lietuvos Higienos Normoje rekomenduojama pertraukėlių trukmė yra 5-10 minučių kiekvienai darbo valandai (18, 19).
Dirbant kompiuteriu reikalingas geras arba gerai sureguliuotas regėjimas, net ir neţymios refrakcijos ydos gali sukelti papildomą regėjimo įtampą. Gerai pritaikyti akiniai ar tinkamos kontaktinės linzės sumaţina regos nuovargį (1).
Akių nuovargį pašalinti ir regėjimo sutrikimų profilaktikai pertraukų ir mikropertraukų metu rekomenduojama daryti specialius pratimus akims (45).
Kadangi darbas kompiuteriu reikalauja padidintos regėjimo analizatoriaus įtampos, išryškina nekoreguotas regėjimo ydas, rekomenduojami profilaktiniai oftalmologiniai patikrinimai (45, 46, 54). Neginčytina, kad darbas kompiuteriu sukelia padidintą akių nuovargį, tačiau profesinių veiksnių reikšmė gali būti sumaţinta, sprendţiant ergonomines problemas ir esant tinkamai refrakcijos ydų korekcijai.
10 3.2.2. Kaulų ir raumenų sistemos sutrikimai
Profesiniai kaulų ir raumenų sistemos pakenkimai yra viena didţiausių industrializacijos šalių darbo medicinos problema. Šie nusiskundimai ţymiai daţnesni dirbančiųjų kompiuteriais tarpe (20).
Modernios technologijos nepašalino profesinių rizikos faktorių, tik pakeitė juos: padidėjo judesių monotonija, statiniai krūviai, padaţnėjo stresinės situacijos (30). 1984 metais pateiktoje PSO literatūros apţvalgoje nurodoma, kad darbas kompiuteriu susijęs su dviem pagrindinėmis problemomis: regėjimo sistemos pakenkimu ir kaulų-raumenų sistemos paţeidimais. Moksliniai tyrimai, atlikti šioje srityje rodo didelį kaulų ir raumenų sistemos pakenkimų daţnį. Tyrimų, atliktų JAV Viskonsino Universitete, metu rasta, jog 35 proc. asmenų, dirbančių kompiuteriais skundţiasi daţnu arba pastoviu stuburo skausmu, o 34 proc. – nurodo pastovų kaklo ir pečių lanko skausmą. JAV Nacionalinio Darbo Medicinos Instituto duomenimis 81 proc. dirbančiųjų kompiuteriais jaučia kaklo ir pečių skausmus, o 78 proc. – nugaros skausmus (54).
Didţiausios kaulų-raumenų pakenkimų VDT (video-displėjų terminalų) vartotojams lokalizacijos yra: pečių lankas ir kaklas, stuburo juosmeninė dalis, dilbis, riešas bei plaštaka (31, 32, 54, 55).
Sutrikimų pobūdis: skausmai, apsunkintas judrumas, spazmai, tremoras, „skruzdţių bėgiojimas“, dilgčiojimas. Kiekviena pakenkimo lokalizacija susijusi su specifiniu darbo pobūdţiu (6, 23, 31, 32). Medicininių apţiūrų ir apklausų metu patvirtinta, kad atliekant duomenų įvedimą į kompiuterį, būdingi daţnėsi kaklo ir pečių pakenkimai. Dirbant dialogo reţimu daţnesni rankų ir riešo sąnario skausmai bei stuburo juosmeninės dalies skausmai (21, 64).
Ţmogaus kaulų ir raumenų sistema nėra pritaikyta ilgai trunkančiam darbui sėdimoje padėtyje. Šią situaciją dar labiau pablogina netinkamai įrengta darbo vieta, nepatogi kėdė, nepritaikytas darbo stalo aukštis, statinė darbo poza. Statinis raumenų įtempimas atsiranda dėl to, kad dirbančiojo galva yra pastovioje pozicijoje, uţtikrinančioje vienodą nuotolį tarp akių ir ekrano, tuo pačiu tai riboja rankų judesius ir kūno padėties pasikeitimo galimybę (54).
Darbo metu raumenys yra tarpinėje būklėje tarp susitraukimo ir atsipalaidavimo, dėl ko susidaro statinis raumenų apkrovimas. Šioje būklėje raumenys, nors ir nėra pilnai susitraukę, relaksuotis negali, todėl sumaţėja kraujo cirkuliacija ir kaupiasi medţiagų apykaitos produktai. Per didelis pieno rūgšties kiekis ir per maţa deguonies koncentracija sąlygoja raumenų nuovargio ir skausmų atsiradimą. Be to sutrikusi kraujo ir limfos cirkuliacija gali sukelti paburkimą ir sąlygoti nervų bei kraujagyslių suspaudimą (6, 8, 23, 54).
11 Ilgalaikė arba trumpesnė intensyvi statinė nugaros raumenų įtampa veikia šių raumenų kraujotaką, ji sutrinka ir dėl to vystosi ischemija. Ischemijos poveikyje atsiranda audinių paburkimas arba edema bei pradeda kauptis medţiagų apykaitos produktai – katabolitai. Šie procesai sukelia uţdegiminę reakciją, kurią lydi skausmas. Skausmas paţeidimo vietoje padidina raumenų įtempimą, taip sukeldamas ilgalaikį, grįţtamojo ryšio principu paremtą pakenkimą (1 pav.).
1 pav. Raumenų įtampos ir skausmo atsiradimo mechanizmas (16)
Įrodyta, kad raumens susitraukimo jėga ir daţnai pasikartojantys raumenų susitraukimai turi įtakos patologinių procesų formavimuisi (56). Raumenų jėga perduodama į sausgysles ir kaulus. Tose vietose, kur raumenys jungiasi su kaulu, sausgyslėse, gali atsirasti pasikartojantys mikroplyšimai. Palengva ten formuojasi uţdegimas, susidaro jungiamasis audinys. Tokie pakitimai būdingi epikondilitui ar tendinitui (37, 40). Daţnai pasikartojantys raumenų susitraukimai gali sukelti sausgyslių trynimąsi, dėl ko atsiranda sausgyslių dangalų ir aplinkinių audinių pabrinkimas.
Edema Psichinė įtampa Metabolitų susikaupimas Uţdegimas Kitos prieţastys Raumenų įtempimas Funkcinis paţeidimas Imobilizacija Mezenchiminė Transformacija Ischemija Skausmas
12 Tokio susirgimo pavyzdţiu gali būti karpalinio tunelio sindromas. Karpalinis tunelis yra siauras plyšys, kuriuo praeina delno raumenų sausgyslės, kraujagyslės ir nervus medianus. Šio tunelio susiaurėjimo poveikyje, kuris atsiranda dėl daţnai pasikartojančių monotoniškų riešo judesių, prasideda nervus medianas spaudimas, o vėliau ir uţdegimas (22). Dėl to padidėjus spaudimui riešo kanale yra sutrikdoma nervo kraujo apytaka ir sumaţėja nervo laidumas (10, 57). Mikroskopiniai riešo kanalo audinio tyrimai taip pat parodė pakitimus – fibrocitų ir jungiamojo audinio suplonėjimą sausgyslių dangaluose bei aplink nervus medianas (2). Šio sindromo poveikyje atsiranda delno sustingimas, sumaţėja nykščio bei rodomojo piršto judrumas ir raumenų jėga. Daţnai pirmasis simptomas būna deginantis skausmas naktį, vėlyvose stadijose gali atsirasti nykščio raumenų atrofija ir parezai (54).
Visi profesiniai kaulų ir raumenų sistemos pakenkimai glaudţiai siejasi su darbo poza, darbo vietos įranga ir atliekamo darbo pobūdţiu. Įvairaus darbo aplinkos įrengimo elementai keičia kūno padėtį ir taip predisponuoja kaulų ir raumenų sutrikimų vystimąsi (6, 65). Nefiziologiškos kaulų ir raumenų sistemos padėtys ir jų prieţastys, dirbant kompiuteriu, gali būti įvairios: per didelis delnų pasukimas į išorę atliekant duomenų įvedimą, perdėtas kaklo sulenkimas dėl pernelyg ţemo darbo stalo, statinė stuburo juosmeninės dalies įtampa dėl nepatogios darbo kėdės, netinkamas alkūnės kampas dėl netinkamo darbo stalo (23).
Kaulų ir raumenų pakenkimai nėra būdingi vien dirbantiems kompiuteriais, jie yra paplitę ir kitų profesijų dirbančiųjų tarpe, tačiau atskirų pakenkimų daţnis–kaklo ir pečių lanko, ţasto, riešo – yra didesnis dirbančiųjų kompiuteriais tarpe. Dauguma šių sutrikimų yra trumpalaikiai, išnykstantys poilsio metu. Nustatyta kaulų ir raumenų skausmų atsiradimo statistinė priklausomybė nuo lyties (daţniau skundţiasi moterys), darbo tipo (didţiausias daţnis atliekant duomenų įvedimo darbus) ir darbo trukmės. Pagrindinės prieţastys yra statinė kūno padėtis darbo metu, mobilizacija ir darbo vietos įrengimas. Tai maţina darbo našumą ir darbingumą, didina bendrą ir atskirų funkcinių sistemų nuovargį. Intensyvi ir ilgalaikė statinė kaulų ir raumenų sistemos įtampa gali sukelti ir atitinkamus profesinius susirgimus. Ergonomiškai pagrįstos darbo vietos įrengimas, darbinių uţduočių įvairovę, galimybė laisvai keisti darbo pozą ir trumpalaikės pertraukėlės yra pagrindiniai efektyvios kaulų ir raumenų sutrikimų profilaktikos metodai (3, 6, 20, 54).
13 3.2.3. Stresas ir psichologinės problemos
Stresas – tai ţmogaus psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, atsirandanti dėl išorinių ir vidinių dirgiklių arba stresorių poveikio. 1936 metais H. Selje pirmasis pavartojo šį terminą ir sukūrė streso teoriją (3).
Streso problema yra labai aktuali visose gyvenimo srityse. Plečiantis miestams, intensyvėjant gamybai, diegiant mechanizaciją, automatizaciją, elektroninę skaičiavimo ir informacijos techniką, spartėja darbo tempas, gausėja informacijos, ţmonės vis labiau stokoja laiko, o kartu didėja ir psichinė įtampa. Darbo kompiuterizacija padidina stresinių faktorių kiekį, keičia darbo pobūdį. Darbas tampa labiau kontroliuojamas, greitesnis, priklausomas nuo kompiuterio ir kompiuterinių programų bei socialiai izoliuotas (89). Dirbant kompiuteriu, reikalingas analitinis mąstymas, dėmesys, nuolatinė psichinė įtampa, padidėjusi profesinė ir socialinė atsakomybė, sudėtingų uţduočių ir algoritmų sprendimas, daţnos konfliktinės situacijos, hipodinamija. Nors kompiuteriai pasaulyje vartojami jau ilgą laiką, dirbančiųjų sveikatos problemos išlieka tos pačios, nepaisant darbo aplinkos ir pačios kompiuterinės technikos pokyčių. Tai įrodo didelę psichosocialinių faktorių svarbą (49,100).
Psichologinės problemos ir jų psichosomatinė išraiška nėra retos bendroje populiacijoje, tačiau dirbantiesiems kompiuteriu šios problemos yra ypač aktualios. Buvo nustatyta, kad psichologinių (nerimo, padidinto nervinio jautrumo, depresijos) paplitimas dirbančiųjų kompiuteriais tarpe yra nuo 25 iki 70 proc. (21). Taip pat buvo nustatytas psichosomatinių simptomų (padaţnėjusio širdies plakimo, krūtinės skausmų, vidurių uţkietėjimo) daţnis – nuo 15 iki 50 proc. profesinis stresas kompiuterių operatoriams yra viena iš lemiamų prieţasčių, predisponuojančių neurozių vystimąsi. Emocinė įtampa darbo metu, darbas uţdaroje erdvėje („ţmogus - mašina“) yra pagrindiniai psichikos sutrikimus ir technostresą predisponuojantys veiksniai (68). Atliekant dirbančiųjų kompiuteriais tyrimus, nustatytas nerimo ir depresinių būsenų daţnis – 40 proc. (31). Sujaudinimo būsena būdinga 14 proc. asmenų, dirbančių kompiuteriais (47). Ūmus stresas sukelia padidėjusį nuovargį, nervinį išsekimą, galvos skausmus, atsiranda bendras silpnumas, ryškėja hiperhidrozė, atšąla galūnės, kartais būna ir kitų vegetacinių reakcijų. Veikiant stresui, keičiasi analizatorių jautrumas, skausminis jutimas, sumaţėja odos galvaninė varţa. Streso poveikį organizmui gerai apibūdina suminis aukštosios nervinės veiklos rodiklis, vadinamas informacijos apdorojimo greičiu (2, 73, 74).
Atlikti tyrimai rodo, kad įvairių profesijų sveikiems ţmonėms priklausomai nuo streso dirgiklių intensyvumo padaţnėja kvėpavimas (iki 20 – 30 kartų/min.) ir pulsas (20 – 50 kartų/min.), pakyla arterinis sistolinis (20 – 30 mmHg) ir diastolinis (15 – 20 mmHg) kraujo spaudimas. EKG
14 neretai uţregistruoja širdies ritmo ir laidumo sutrikimus. Kraujyje vystosi limfopenija, eozinopenija, leukocitozė, hiperglikemija (3).
Stresas aktyvuoja kaskadą streso hormonų, kurie taip pat veikia širdies – kraujagyslių ir imuninę sistemas. Dėl to padidėja širdies susitraukimų daţnis, kyla arterinis kraujo spaudimas. Jei tai tęsiasi ilgą laiką, gali išsivystyti depresija, imuninės sistemos slopinimas ir pastovus cholesterolio koncentracijos padidėjimas kraujyje (33). Vidutiniai paros adrenalino lygiai rasti didesni dirbančiųjų kompiuteriais tarpe, negu kontrolinės grupės asmenims (47, 74). Veikiant stresui, ilgainiui sustorėja antinksčių ţievė, nes dėl sustiprėjusios sekrecijos funkcijos kraujyje ir paros šlapime net 1,5 – 2 kartus padidėja katecholaminų koncentracija (3).
15 2 pav. Streso susiformavimo ir jo įtakos sveikatai modelis (3)
Stresinė situacija išsekina organizmo rezervus, priverčia organus funkcionuoti ekstremaliomis sąlygomis, ant galimybių išsekimo ribos. Jei stresinės situacijos daţnos arba tęsiasi ilgą laiką, organizmo rezervai yra išnaudojami. Tai gali sukelti eilę susirgimų: vegetodistonijas, hipertoninę ligą, išeminę širdies ligą, stresines skrandţio opas (58). Prieš šių ligų atsiradimą gali būti eilė ankstyvų simptomų, sąlygotų lėtinio streso vystimosi. Tai padaţnėję galvos skausmai,
Ergonominiai veiksniai Mikroklimatas; Triukšmas; Vibracija; Nejonizuojanti ir Jonizuojanti radiacija; Dulkės; Cheminės medţiagos ir t.t. Profesiniai veiksniai
Darbo dienos trukmė; Pamaininis darbas; Nervinė-emocinė įtampa; Informacinis krūvis; Atsakomybės lygis; Konfliktinės situacijos; Pasitenkinimas darbu; Profesinė karjera ir t.t. Socialiniai veiksniai Psichologinis klimatas; Šeimyninė padėtis; Materialinis aprūpinimas; Mityba; Fizinis aktyvumas; Ţalingi įpročiai ir t.t. Asmeniniai ir paveldėti veiksniai Amţius; Profesija; Staţas; Pareigos; Paveldėti faktoriai;
Asmens psichologinis tipas ir t.t. Savijauta; Darbingumas; Miegas; Sensomotorinės reakcijos; Mąstymas; Orientacija; Informacijos apdorojimo greitis ir t.t. Psichifiziologiniai rodikliai Klinikiniai rodikliai Pulso daţnis;
Arterinis kraujo spaudimas; Katecholaminų koncentracija; Lipoproteinai.
STRESAS
16 susilpnėjusi atmintis, padidėjęs nervingumas bei irzlumas, miego sutrikimai, nemiga, apetito stoka, kūno svorio sumaţėjimas. Dirbančiųjų kompiuteriais streso diagnostikai yra naudingi elektroencefalografiniai tyrimai. Streso atveju encefalogramoje registruojama difuziniai – disritminiai pokyčiai (13). Todėl šį tyrimą rekomenduojama atlikti visiems asmenims, prieš pradedant dirbti kompiuteriu. Nustačius prepatologinius encefalografinius pakitimus, daugiau dėmesio skirti šių dirbančiųjų sveikatos būklei, skirti maţesnius darbo krūvius ar pervesti į kitą darbą.
Daugybė prieţasčių gali sąlygoti stresines situacijas. Šie stimulai yra vadinami stresoriais ir jie gali būti fiziologinės, psichologinės, cheminės ar fizinės kilmės. Šviesa, triukšmas, temperatūra gali būti stresoriais, jei jų lygis aplinkoje nėra normos ribose. Skausmas, neadekvati dieta yra fiziologinių stresorių pavyzdţiai. Atskirų faktorių poveikis sumuojasi, todėl kuo daugiau stresorių, tuo didesnis kumuliacinis efektas. Streso vystymosi tikimybė yra tuo didesnė, kuo didesnis skirtumas tarp poreikių ir galimybių. Todėl lemiamą reikšmę turi individo psichologinės ir fiziologinės galimybės (60).
Darbo intensyvumo, trukmės, darbo ir poilsio laiko planavimas ir tinkamų ergonominių darbo aplinkos faktorių derinys yra būtinas streso profilaktikai. Dirbantiesiems kompiuteriu derinys yra būtinas streso profilaktikai. Dirbantiesiems kompiuteriu stresas yra daţnas reiškinys, tai susiję ir su darbo organizavimu, technologija, profesiniu darbuotojų pasirengimu. Duomenų įvedimas yra pagrindinė darbinė uţduotis, turinti daugybę neigiamų komponentų: tai ir monotonija, socialinė izoliacija, kompiuterinė kontrolės sistema, dideli darbo krūviai, ţemas profesinio pasirengimo lygis, neuţtikrinta ateities perspektyva (54). Be paminėtų faktorių, svarbūs ir asmeniniai bei paveldėti veiksniai – tai darbuotojo amţius, profesinio pasirengimo lygis, asmens psichologinis tipas, paveldėti faktoriai ir kt. (48, 49).
3.2.4. Veido ir kaklo odos pakenkimai
Jau 1980 metų pradţioje buvo svarstoma odos pakenkimo galimybė dirbant kompiuteriu. Buvo manoma, jog pagrindinės prieţastys, lemiančios šiuos pakenkimus yra kompiuterių skleidţiami elektrinis ir magnetinis laukai (38, 43).
Tyrimais nustatyta, kad veido odos paţeidimai prasideda praėjus kelioms valandoms nuo darbo pradţios ir pirmieji simptomai yra nieţėjimas ir odos paraudimas, šių simptomų daţnis yra 38 proc. (67). Daţniausia lokalizacija yra skruostų sritis, kiek rečiau parausta ir kitos veido dalys bei kaklas. Šis pakenkimas negali būti priskirtas nei kontaktiniam alerginiam dermatitui, nei fotosensibilizuojančiam dermatitui, nei roţiniams spuogams. Dermatologinių tyrimų metu yra nustatyta neţymi epitelio deskvamacija (61).
17 Ericsson N, Hag J, Mild KH Švedijoje atliko tyrimą apie psichosocialinę darbo aplinką ir odos problemas tarp kompiuterio vartotojų. Psichosocialinės sąlygos ypač socialinės paramos stoka buvo siejama su didėjančia rizika atsakui į odos simptomus. Skirtingai pagal lytį įrodė, kad ryšys tarp kai kurių psichosocialinių veiksnių ir sveikatos yra skirtingas tarp vyrų ir moterų,. Rezultatai parodė, kad galimos reakcijos tarp psichosocialinių veiksnių ir elektrinio lauko darbo vietoje, kuris didina rizikos atsaką i odos simptomus. Šios studijos idėja buvo ta, kad pagrindiniai etiologiniai veido odos simptomai tarp kompiuterio vartotojų apima fizinius bei psichosocialinius veiksnius.
Nustačius pagrindines odos pakenkimo dirbantiesiems kompiuteriu prieţastis, buvo tiriami pakenkimo vystimosi mechanizmai. O. Johansson (27) atliko provokacinį tyrimą, paaiškinantį paraudimo ir bėrimo genezę. Tyrimo metu, naudojant imunohistocheminius metodus tirta imunoreaktyvių ląstelių kiekiai veido odos biopsiniuose pavyzdţiuose, prieš ir po stipraus elektrostatinio krūvio veikimo. Nustatyta, kad po darbo kompiuteriu padidėjo histaminui jautrių ląstelių kiekis. Tai paaiškina šiuos klinikinius simptomus: nieţėjimą, odos tempimą, edemą ir eritemą. Kadangi šių simptomų atsiradimą lemia elektrostatiniai krūviai, jų įtakoje ant dirbančiojo kompiuteriu veido kaupiasi įsielektrinę aerozoliai, esantys darbo aplinkoje, kurie ir sukelia minėtas reakcijas (14). Pagal šią hipoteze svarbus ir santykinis oro drėgnumas, nes aerozoliai lengviau formuojasi, esant ţemai santykinei oro drėgmei. Todėl odos pakenkimai yra daţnesni šaltuoju metų periodu, esant centriniam patalpų šildymui ir neefektyviai ventiliacijai.
3.2.5. Galvos skausmai ir kiti sveikatos sutrikimai
Daţniausios galvos skausmų prieţastys dirbantiems kompiuteriu yra astenopija ir stresas. Kompiuterių operatorių procentas, išsakantis šį nusiskundimą yra įvairus ir atskirų šaltinių duomenimis svyruoja nuo 11 iki 89 proc (39).
Literatūroje taip pat aprašoma ryšys tarp darbo kompiuteriu ir epilepsijos priepuolių padaţnėjimo, esant fotosensityviai epilepsijos formai (44). Šio tipo epilepsijos priepuoliai gali atsirasti ne tik dirbant kompiuteriu, bet ir ţiūrint televizorių. Monitoriaus šviesos srauto daţnis, iššaukiantis priepuolius turi būti nuo 30 iki 70 Hz (6). Šviesai jautri epilepsijos forma yra labai reta bendroje populiacijoje, jos daţnis yra 1/10000. Asmenys, sergantys šia liga ar turintys padidintą riziką jos išsivystymui, negali būti priimami į darbą, jei darbe bus reikalinga dirbti kompiuteriu (18 19).
Analizuojant nėščių ir potencialiai nėščių moterų sveikatą buvo tirta šie galimi pakenkimai: spontaniniai persileidimai (iki trečios nėštumo savaitės), persileidimai, priešlaikiniai gimdymai, neonatalinis mirtingumas ir apsigimimų daţnis bei pobūdis (54). Spontaniniai persileidimai yra pagrindinis sindromas, kuriam gali turėti įtakos darbas kompiuteriu. Tačiau
18 spontaninio persileidimo diagnostika yra ypač sudėtinga. Tai lemia persileidimo laikas: iki 3 nėštumo savaitės, prieš embrionui implantuojantis į gimdos gleivinę ar tuoj pat po implantacijos. Tai praktikoje yra itin retai diagnozuojama, nes moterys to nejaučia ir pagrindinis nusiskundimas yra neaiškios kilmės mėnesinių ciklo sutrikimas. Taip pat ţinoma, kad kiekvieno mėnesio ciklo sutrikimo negalima priskirti savaiminiam persileidimui. Persileidimų prieţastimi gali būti ir genetiniai defektai. 40 proc. Visų savaiminių prieţastys yra genetiniai embriono defektai (54).
Kanadoje, Montrealio mieste, grupė mokslininkų (24) tyrė profesinių faktorių įtaką nėštumo eigai ir kūdikių sveikatai. Pagal Montrealyje atliktų tyrimų statistinę analizę nustatyta, jog darbas kompiuteriu yra susijęs su didesne spontaninių persileidimų tikimybe. Pagrindiniai faktoriai, dirbant kompiuteriu, kurie gali būti susiję su nėščiųjų sveikatos pakenkimais, U.Berqvist (6) nuomone, yra elektromagnetinė radiacija ir elektromagnetiniai laukai, padidėjusi polichloruotų bifenilų koncentracija aplinkos ore ir stresas. Tačiau polichloruoti bifenilai išsiskiria iš įvairių plastikinių dangų, fluorescencinių lempų, ir jų koncentracijos pokyčių negalima sieti tik su darbo vietoje esančia kompiuterine įranga (11). Kita galima spontaninių persileidimų prieţastis yra stresas. Tačiau stresas charakteringas ir daugeliui kitų profesijų, todėl jis taip pat negali būti pagrindine prieţastimi, dėl ko spontaniniai persileidimai yra daţnesni moterims, dirbančioms kompiuteriu (42).
Literatūroje yra labai maţai duomenų apie darbo kompiuteriu įtaką vyrų reprodukcinei funkcijai. Lenkijoje 1986-1991 metais S.Fracki ir kt. (14) atliktų tyrimų duomenimis, nustatyta, kad darbas kompiuteriu turi įtakos vyrų reprodukcinei funkcijai. Iš 2376 pacientų, kuriems buvo diagnozuotas nevaisingumas, buvo sudaryta 20 kompiuterių operatorių grupė, kurių amţius buvo nuo 26 iki 40 metų, darbo staţas kompiuteriu – nuo 2 iki 12 metų, dirbant kompiuteriu per dieną vidutiniškai po 7,7 valandas. Buvo ištirta spermos sudėtis ir jos kitimo priklausomybė nuo darbo staţo. Nustatyta, kad esant didesniam darbo kompiuteriu staţui, yra didesnis patologinių spermatozoidų kiekis bei maţesnis judrių spermatozoidų kiekis, lyginant su to paties amţiaus asmenimis, dirbančiais nekompiuterizuotą darbą.
3.3. Darbo kompiuteriu pobūdis ir trukmė
Jenas Dorup atliko studiją Danijoje apie poţiūrį į informacines technologija tarp medicinos studentų. 71,7 proc. Pareiškė, kad kompiuteriu naudojasi ir namie, tačiau šis skaičius nėra reikšmingas per studijų periodą. Kompiuterio ir interneto vartojimo augimas nėra reikšmingas. Apytikriai 90 proc. Studentų reguliariai naudojasi elektroniniu paštu, 80 proc. reguliariai naudojasi internetu ir 60 proc. internetu naudojasi namie. Reikšmingai daugiau vyrų nei moterų kompiuteriu
19 naudojasi namie, taip pat vyrai turėjo teigiamą poţiūrį kompiuterio vartojimą medicinos studijose. 3 – 7 proc. studentų pareiškė, kad nemėgo vartoti kompiuterio savo studijose. Studentams kompiuterio prieinamumas išaugo nuo 48 proc. iki 71 proc. (p<0.001). Vyrai reikšmingai (p<0.001) daugiau domėjosi informacinėmis technologijomis. Vidutiniškai 46,6 vyrų ir 21,8 proc. moterų teigė, kad patinka tradicinis kompiuterinis mokymas. Maţas procentas atitinkamai 6,8 proc. moterų ir 3,3 proc. vyrų sakė, kad nepatiko naudotis kompiuteriu per savo studijas. Skirtumas tarp vyrų ir moterų poţiūrio į distancines studijas buvo reikšmingas (p<0.001) ir teigiamą poţiūrį pareiškė 38,7 proc. vyrų ir 19.9 proc. moterų (28).
Kir T, Ogwr R, Kike S ir kiti atliko tyrimą Turkijoje apie kompiuterio vartojimą tarp medicinos studentų. Dauguma studentų 86,4 proc. naudoja kompiuterį it Internetą, tik 9 proc. studentai turėjo asmeninius kompiuterius. Daugumos kompiuterių naudojimas buvo susijęs su internetu 91,9 proc., 8,16 proc. naudojosi elektroniniu paštu ir 62,8 proc. naudojosi naujienų skiltimis. Apytikriai 44,1 proc. apsilanko medicinos puslapiuose. Buvo rastas neigiamas koreliacinis ryšys tarp uţduočių vykdymo ir laiko praleidimo prie kompiuterio ar interneto (-0,056 ir -0,034) (34).
Inamdar SP, Ratti SB atliko studiją Pietų Indijoje apie kompiuterio vartojimą taro medicinos studentų. Didesnes kompiuterines ţinias turėjo magistrantai 93,3 proc., o bakalaurai 84,5 proc. interneto vartojimas buvo didţiausias visose vartotojų grupėse grupėse: magistrantai 100 proc., o bakalaurai 87,5 proc. 71 proc. magistrantų ir 43 proc. bakalaurų naudojosi anglų kalbos ţodynu. Apie 61 proc. bakalaurų ţaidė kompiuterinius ţaidimus. Studija parodė, kad kompiuterio vartojimas tarp studentų yra labai aukštas (25).
Kahn H, Maks M, Altor E ir kiti atliko tyrimą Estijoje apie kompiuterio efektą studentų sveikatai. Studentai kompiuterį naudojo vidutiniškai 2,2 valandas per savaitę. 41 proc. kompiuterį vartojo aktyviau: jie prie kompiuterio praleido po 5,6 – 6,3 valandas per savaitę. Subjektyvūs nusiskundimai buvo panašūs tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse. Daţniausi nusiskundimai buvo nuovargis, galvos skausmas, irzlumas, išsiblaškymas. Skausmas ir raumenų įtampa kakle ir pečių regione buvo pas 31 tyrimo dalyvį, regėjimo nusiskundimus turėjo 32 dalyviai (35).
20
4. TYRIMO MEDŢIAGA IR METODAI
4.1. Tyrimo objektai
Tyrimas buvo atliktas 2011 metais Kauno mieste. Tiriamųjų grupę sudarė Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto, medicinos, odontologijos bei visuomenės sveikatos fakultetų studentai.
Buvo išdalinta 300 anketų, o grąţinta 258 anketos. Tyrimo atsako daţnumas buvo 86 proc. Tyrime dalyvavo 78 (30,2 proc.) vyrai ir 180 (69,8 proc.) moterų. Buvo apklausta 69 (26,7 proc.) pirmo, 44 (17,1 proc.) antro, 62 (24 proc.) trečio, 57 (22,1 proc.) ketvirto ir 26 (10,1 proc.) penkto kurso studentai. Anketinėje apklausoje dalyvavo medicinos, visuomenes sveikatos ir odontologijos fakultetų studentai. Medicinos fakulteto studentai sudarė 38,9 proc., visuomenės sveikatos – 24,4 proc., odontologijos – 37,2 proc. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal lytį, bei kursą pateiktas 1 - oje ir 2 - oje lentelėse. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal fakultetą bei lytį ir kursą bei lytį pateiktas 3 – ame ir 4 – ame paveikslėliuose.
1 lentelė. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal fakultetą
Fakultetas Vyrai Moterys
Medicinos fakultetas 41 58
Visuomenės sveikatos fakultetas 3 60
Odontologijos fakultetas 34 62
Viso 78 180
2 lentelė. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal kursą
Kursas Studentų skaičius Proc.
Pirmas kursas 69 26,7 Antras kursas 44 17,1 Trečias kursas 62 24,0 Ketvirtas kursas 57 22,1 Penktas kursas 26 10,1 Viso 258 100
21 χ2
= 26,469; lls=2; p=0,0005
3 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal lytį bei fakultetą (proc.)
χ2
= 5,211; lls=4; p=0,266
4 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal lytį bei kursą (proc.)
Apklaustųjų amţius vyrų tarpe vyravo nuo 18 iki 24 metų, o moterų – nuo 18 iki 26 metų. Tarp lyties vidutinis amţius statistikai nesiskyrė ir atitinkamai buvo 20,94 ir 20,92 metai (3 lentelė).
3 lentelė. Vidutinis respondentų amţius pagal lytį
Lytis amţius (metais) Jauniausias amţius (metais) Vyriausias
Vyrai 20,94±1,574 18 24 Moterys 20,92±1,661 18 26 0 20 40 60 80 100 Medicinos fakultetas Visuomenės sveikatos fakultetas Odontologijos fakultetas 41,4 4,8 35,4 58,6 95,2 64,6 P roc . Vyrai Moterys 0 20 40 60 80
Pirmas kursas Antras kursas Trečias kursas Ketvirtas
kursas Penktas kursas 24,6 38,6 33,9 22,8 38,5 75,4 61,4 66,1 77,2 61,5 P roc . Vyrai Moterys
22 Lyginant vidutinį apklausoje dalyvavusių asmenų amţių pagal fakultetą, vidutinis amţius statistiškai patikimai skyrėsi tarp medicinos fakulteto ir odontologijos fakulteto studentų ir atitinkamai buvo 21,12 metų ir 20,57 metų.
4 lentelė. Vidutinis respondentų amţius pagal fakultetą
Fakultetas amţius (metais) Jauniausias amţius (metais) Vyriausias
Medicinos Fakultetas 21,12±1,560 18 26 Visuomenės Sveikatos fakultetas 21,14±1,446 18 23 Odontologijos fakultetas 20,57*±1,770 18 26 *p<0.05
4.2. Tyrimo instrumentas
Anketinio tyrimo tikslas – išsiaiškinti pagrindinius dirbančiųjų kompiuteriais sveikatos nusiskundimus ir jų daţnį, ryšį su darbo aplinkos veiksniais. Anketa sudaryta remiantis rasta informacija literatūros šaltiniuose.
Dirbančiųjų kompiuteriais tyrimo anketą (ţiūr. priedai) sudarė klausimų grupės: Sociodemografiniai respondento duomenys (amţius, lytis, fakultetas, kursas);
Darbo kompiuteriu trukmė ir staţas bei naudojamo kompiuterio duomenys (amţius, tipas, monitoriaus įstriţainė);
Darbo kompiuteriu pobūdis (teksto tvarkymas, duomenų įvedimas, apskaitos uţdaviniai ir pan.);
Darbo su kompiuteriu ergonominės sąlygos (prietaisų išdėstymas, atspindţiai, stalas, kėdė ir pan.);
Darbo vietos aprašymas balų sistemoje (vertinimas 5-ių balų sistemoje, kur 1 balas reiškė nepatogią darbo vietą, o 5 balai – patogią darbo vietą);
Sveikatos nusiskundimai dirbant kompiuteriu (akių simptomai, regėjimo funkcijos sutrikimai, kaulų-raumenų sistemos nusiskundimai, odos simptomai) ir jų atsiradimo daţnis;
Subjektyvūs sveikatos nusiskundimai.
4.3. Statistinės analizės metodai
Duomenys buvo kaupiami programoje Microsoft Excel. Matematinė statistinė analizė atlikta naudojant programą SPSS 18.0. Ryšiui tarp analizuojamų kokybinių poţymių vertinti buvo
23 naudojamas chi kvadrato (χ2) kriterijus. Ryšiui tarp dviejų kokybinių poţymių vertinimui naudotas z kriterijus. Ryšiui tarp poţymių vertinti naudota neparametrinė (Spearmeno) koreliacinė analizė. Duomenims, neturėjusiems normaliojo pasiskirstymo analizuoti buvo naudojami Mann–Whitney (tarp dviejų grupių) ir Kruskal–Wallis (tarp daugiau nei dviejų grupių) testai. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais kai p<0,05.
24
5. TYRIMO REZULTATAI
5.1. Naudojimosi kompiuteriu staţas ir trukmė
Ilgiausias naudojimosi kompiuteriu staţas ištirtų asmenų grupėje buvo 17 metų, o trumpiausias 5 metai. Respondentų vyrų naudojimosi kompiuteriu staţas buvo nuo 7 iki 17 metų, o moterų nuo 5 iki 15 metų. Apklausoje dalyvavusių vyrų naudojimosi kompiuteriu staţas buvo statistikai reikšmingai ilgesnis (p=0,0005) nei moterų. Vyrai vidutiniškai kompiuteriu naudojasi 11,23 metų, o moterys 9,44 metų (5 lentelė).
5 lentelė. Vidutinis naudojimosi kompiuteriu staţas pagal lytį metais
Lytis trukmė (metais) Trumpiausia trukmė (metais) Ilgiausia
Vyrai 11,23±2,262 7 17
Moterys 9,44*±2,203 5 15
*p=0.0005
Nagrinėjant praleisto laiko prie kompiuterio trukmę per dieną paaiškėjo, kad apklaustieji vyrai prie kompiuterio praleidţia nuo 1 iki 6 valandų per dieną, o tuo tarpu moterys – nuo 1 iki 8 valandų per dieną, tačiau vidutinė praleisto laiko prie kompiuterio trukmė per dieną tarp vyrų ir tarp moterų statistiškai nesiskyrė ir buvo 3,32 valandos (6 lentelė).
6 lentelė. Vidutinė praleisto laiko prie kompiuterio trukmė per dieną pagal lytį valandomis Lytis
Vyrai 3,32±1,134
Moterys 3,32±1,644
Palyginus vidutinę praleisto prie kompiuterio dienos trukmę pagal fakultetą paaiškėjo, kad vidutiniškai ilgiausiai per dieną prie kompiuterio praleidţia Visuomenės Sveikatos fakulteto studentai, o trumpiausiai – Odontologijos fakulteto studentai. Medicinos fakulteto studentai per dieną praleidţia nuo 1 iki 6 valandų (vidutinė dienos trukmė 3,23 valandos), Visuomenės Sveikatos fakulteto studentai – nuo 1 iki 8 valandų (vidutinė dienos trukmė 4,03 valandos), Odontologijos fakulteto studentai - nuo 1 iki 6 valandų (vidutinė dienos trukmė 2,95 valandos) (7 lentelė). Statistiškai patikimai vidutinė dienos trukmė skyrėsi tarp Medicinos ir Visuomenės Sveikatos ir Visuomenės Sveikatos ir Odontologijos fakultetų.
25 7 lentelė. Vidutinė praleisto laiko prie kompiuterio trukmė per dieną pagal fakultetą
valandomis Fakultetas Medicinos 3,23±1,318 Visuomenės Sveikatos 4,03*±1,942 Odontologijos 2,95±1,182 *p<0,05
5.2. Naudojamo kompiuterio duomenys
5.2.1. Kompiuterio tipasPasaulinės tendencijos rodo, kad nešiojamieji kompiuteriai pamaţu išstumia stacionariuosius, o apklausos rezultatai patvirtina šią tendenciją. Atlikus apklausą paaiškėjo jog studentai daţniau linkę naudoti nešiojamus kompiuterius nei stacionarius. Apklausos duomenimis beveik 72 proc. respondentų naudoja nešiojamus kompiuterius ir tik 27,9 proc. respondentų naudoja stacionarius kompiuterius (8 lentelė).
8 lentelė. Naudojamo kompiuterio tipas pagal lytį
Kompiuterio tipas Vyrai Moterys Viso Proc.
Stacionarus 25 47 72 27,9
Nešiojamas 53 133 186 72,1
Neţymiai daţniau stacionarius kompiuterius naudoja respondentai vyrai, tačiau šis skirtumas labai nedidelis. Nešiojamus kompiuterius naudoja 67,9 proc. vyrų ir 73,9 proc.
χ2
=0,954; lls=1; p=0,329
5 pav. Respondentų naudojamų kompiuterių tipas pagal lytį (proc.) 0 20 40 60 80 Vyrai Moterys 32,1 26,1 67,9 73,9 Pr o c. Stacionarus kompiueris Nešiojamas kompiuteris
26 Ţvelgiant į situaciją pagal fakultetą paaiškėjo, jog labai neţymiai nešiojamieji kompiuteriai daţniau naudojami Odontologijos fakulteto studentų (76 proc.). Medicinos bei Visuomenės Sveikatos fakultetuose nešiojamieji kompiuteriai sudaro apie 70 proc. naudojamų kompiuterių (6 paveikslas).
χ2
=1,185; lls=2; p=0,553
6 pav. Respondentų naudojamų kompiuterių tipas pagal fakultetą (proc.)
5.2.2. Kompiuterio amţius
Seniausio apklaustų studentų tarpe naudojamo kompiuterio amţius buvo 8 metai, o naujausio 0,5 metų. Kompiuterio amţiaus ribos nesiskyrė tarp vyrų ir moterų, tačiau vidutinis naudojamo kompiuterio amţius buvo ne toks pats. Paaiškėjo, kad apklausoje dalyvavę moterys nudoja naujesnius kompiuterius nei respondentai vyrai (p<0,05). Vidutinis vyrų naudojamų kompiuterių amţius buvo 3,54 metai, o moterų – 2,63 metai (9 lentelė)
9 lentelė. Vidutinis naudojamo kompiuterio amţius pagal lytį metais
Lytis amţius (metais) Seniausio amţius (metais) Naujausio
Vyrai 3,54±1,628 8 0,5 Moterys 2,63*±1,596 8 0,5 *p<0,05 0 20 40 60 80 Medicinos fakultetas Visuomenės sveikatos fakultetas Odontologijos fakultetas 30,3 30,2 24,0 69,7 69,8 76,0 Pr o c. Stacionarus kompiuteris Nešiojmas kompiuteris
27 5.2.3. Monitoriaus tipas ir įstriţainė
Išnagrinėjus atsakymus į klausimą apie naudojamą monitoriaus tipą paaiškėjo, kad beveik visi studentai naudoja skystųjų kristalų monitorius (98,4 proc.) ir tik 4 studentai (1,6 proc.), iš kurių visi studijuoja Medicinos fakultete vis dar naudoja elektrovakuminio tipo monitorius. Skirtumas tarp naudojamo kompiuterio monitoriaus tipo statistikai reikšmingas (p=0,0005).
Kalbant apie monitoriaus įstriţainę, daugiausiai studentų (45,3 proc.) naudoja 15 colių (38 cm) įstriţainės monitorius, 28,3 proc. studentų naudoja 14 colių (36 cm) monitorius, 17,1 proc. studentų – 17 colių (43 cm) monitorius, 5 proc. studentų – maţiau nei 14 colių (36 cm) monitorius ir 4,3 proc. studentų – 21 colio (53cm) monitorius. Monitoriaus įstriţainės pasirinkimas pagal lytį pateiktas 7 paveiksle.
χ2
=9,376; lls=1; p=0,002
7 pav. Naudojamo monitoriaus įstrižainė pagal lytį (proc.)
Apklausos rezultatai parodė, jog Visuomenės Sveikatos fakulteto studentai daugiau nei kitų fakultetų studentai naudoja maţiau nei 14 bei 15 colių įstriţainės monitorius ir maţiau nei kitų fakultetų studentai naudojo 14 bei 21 colio įstriţainės monitorius (8 paveikslas).
0 10 20 30 40 50 <14" (36cm) 14'' (36cm) 15" (38cm) 17" (43cm) >=21" (53cm) 1,3 35,9 34,6 19,2 9,0 6,7 25,0 50,0 16,1 2,2 P roc . Vyrai Moterys
28 χ2
= 6,525; lls=2; p= 0,038
8 pav. Naudojamo monitoriaus įstrižainė pagal fakultetą (proc.)
5.3. Darbo pobūdis ir daţniausiai naudojamos programos
Anketoje buvo uţduotas klausimas apie kompiuterio darbo pobūdį su galimų atsakymų variantais:
Teksto tvarkymas; Duomenų įvedimas; Apskaitos uţdaviniai;
Automatizuotas projektavimas; Grafinių objektų tvarkymas; Programavimas;
Paieška internete; Multimedia.
Daugiausiai studentų, t.y. 100 proc. pasirinko atsakymą „Paieška internete“, tai reiškia, kad visi apklausti studentai dirbdami kompiuteriu atlieka paiešką internete. 94,2 proc. studentų atlieka teksto tvarkymo darbus, 71,3 proc. – duomenų įvedimo darbus, 66,3 proc. – multimedijos darbus, 27,5 proc. – grafinių objektų tvarkymo darbus, 7,7 proc. – apskaitos uţdavinius, automatizuoto projektavimo ir programavimo darbus. Kompiuteriu atliekamų darbų pasiskirstymas pagal lytį yra gana vienodas, vyrai daţniau nei moterys atlieka tik grafinių objektų tvarkymo darbus (9 paveikslas). 0 20 40 60 <14" (36cm) 14'' (36cm) 15" (38cm) 17" (43cm) >=21" (53cm) 2,0 34,3 41,4 13,1 9,1 12,7 12,7 55,6 19,0 0 3,1 32,3 42,7 19,8 2,1 P roc .
29 Darbo pobūdţio pasiskirstymas pagal fakultetą pateiktas 10 paveiksle.
*p<0,05 lyginant vyrus ir moteris
9 pav. Respondentų darbo pobūdžio pasiskirstymas pagal lytį (proc.)
*p<0,05 lyginant Visuomenės sveikatos ir Medicinos fakultetus
#
p<0,05 lyginant Visuomenės sveikatos ir Medicinos fakultetus 10 pav. Respondentų darbo pobūdžio pasiskirstymas pagal fakultetą (proc.)
0 20 40 60 80 100
Teksto tvarkymas Duomenų įvedimas Apskaitos užd., auto projektavimas, programavimas
Geafinių objektų tvarkymas Paieška internete Multimedia 96,2 74,4 11,5 39,7* 100 66,7 93,3 70 3,9 22,2 100 66,1 Proc. Moterys Vyrai 86,9 71,7 5,0 29,3 100 59,6 100# 73,0 7,9 28,6 100 79,2* 97,9 69,8 6,6 25,0 100 66,7 0 20 40 60 80 100 Teksto tvarkymas Duomenų įvedimas Apskaitos užd., auto
projektavimas, … Geafinių objektų tvarkymas Paieška internete Multimedia Proc.
30 Taip pat anketoje buvo klausimas, kuriame studentai turėjo pateikti daţniausiai naudojamus programų paketus. Daţniausiai naudojama programa tarp apklaustųjų buvo „Microsoft Word“, kurią paminėjo 256 studentai (99,2 proc.), „Microsoft Excel“ daţniausiai naudojo 120 studentų (46,5 proc.), Microsoft Power Point – 158 studentai (61,2 proc.) ir kitas programas nurodė 93 studentai (36 proc.) (10 lentelė).
10 lentelė. Daţniausiai apklaustųjų naudojamos programos (proc.)
Programos pavadinimas Daţnis
Microsoft Word 99,2
Microsoft Excel 46,5
Microsoft Power Point 61,2
Kitos 36,0
Daţniausiai naudojamos programos pagal lytį skyrėsi labai neţymiai. Tiek vyrai tiek moterys daţniausiai naudojo „Microsoft Word“ programą (apie 99 proc.). Respondentai vyrai šiek tiek daţniau nei moterys naudoja „Microsoft Excel“ programą, o respondentės moterys daţniau nei vyrai „Microsoft Power Point“ programą (11 paveikslas).
*p<0,05 lyginant vyrus ir moteris
11 pav. Dažniausiai naudojamos programos pagal lytį (proc.)
Skirtingų fakultetų studentai taip pat daţniausiai naudojo „Microsoft Word“ programą. Odontologijos fakulteto studentai maţiau nei kitų fakultetų studentai naudojo „Microsoft Excel“
0 20 40 60 80 100
Word Excel Power Point Kitos
100 52,6 52,6 32,1 98,9 43,9 65* 37,8 P roc . Vyrai Moterys
31 programą, o Visuomenės Sveikatos fakultetas daugiau nei kitų fakultetų studentai naudojo „Microsoft Power Point“ programą (12 paveikslas).
*p<0,05 lyginant Visuomenės sveikatos ir Medicinos ir Visuomenės sveikatos ir Odontologijos fakultetus
12 pav. Dažniausiai naudojamos programos pagal fakultetą (proc.)
5.4. Daţniausios darbo su kompiuteriu vietos ergonominės problemos
Vienas pagrindinių tikslų buvo išsiaiškinti didţiausias studentų darbo su kompiuteriu ergonomines problemas. Ši anketos dalis apėmė 15 klausimų su galimais atsakymais „Taip“ arba „Ne“. Išanalizavus šios anketos dalies duomenis, paaiškėjo, kad daţniausios ergonominės darbo su kompiuteriu vietos problemos yra susijusios su netinkama darbo kėde: 52,7 proc. apklaustųjų teigia jog jų darbo kėdė nėra sukonstruota ergonomiškai ir neturi atramos nugarai atitinkančios jų poreikius, 32,2 proc. apklaustųjų darbo kėdė nėra patogi ir 25,2 proc. apklaustųjų darbo kėdė neleidţia keisti darbo padėties. Taip pat daug dėmesio įrenginėjant darbo su kompiuterio vietą reikėtų kreipti į atspindţius ir kitus šviesos šaltinius, kurie apšviečia monitorių, nes 51,9 proc. apklaustųjų patvirtino, kad jų kompiuterio ekranas nėra apsaugotas nuo atspindţių ir atšvaitų nuo apšvietimo šaltinių, langų ar šviesių sienų, kas labai vargina akis. Daugelis studentų susiduria su ergonominėmis darbo su kompiuteriu problemomis dėl per maţo bei per ţemo darbo stalo, nes 34,5 proc. apklaustųjų pareiškė, kad prie klaviatūros nėra pakankamai vietos rankoms ir dilbiams padėti, 31,8 proc. apklaustųjų stalo aukštis neatitinka jų poreikių, 31,4 proc. – negali ant stalo patogiai
0 20 40 60 80 100
Word Excel Power Point Kitos
100 51,5 59,6 32,3 100 50,8 77,8* 34,9 97,9 38,5 52,1 40,6 P roc .
32 išdėstyti monitoriaus, klaviatūros, rašymo ir kitų priemonių, 25,8 proc. – prie pelės nėra pakankamai vietos rankoms ir dilbiams padėti (11 lentelė).
11 lentelė. Darbo su kompiuteriu ergonominės problemos (proc.)
Nr. Ergonominė problema Daţnis
1 Kėdė nėra ergonomiškai sukonstruota ir neturi atramos nugarai
atitinkančios poreikius 52,7
2 Ekranas neapsaugotas nuo atspindţių ir atšvaitų nuo apšvietimo
šaltinių, langų ar šviesių sienų
51,9
3 Programų darbui nenaudojama pelė 38,4
4 Prie klaviatūros nėra pakankamai vietos rankoms ir dilbiams padėti 34,5
5 Darbo kėdė nėra patogi 32,2
6 Stalo aukštis neatitinka poreikių 31,8
7 Negalim patogiai išdėstyti monitoriaus, klaviatūros, rašymo ir kitų
priemonių 31,4
8 Prie pelės nėra pakankamai vietos rankoms ir dilbiams padėti 25,8
9 Darbo kėdė neleidţia keisti darbo padėties 25,2
10 Nepakanka vietos kojoms po stalu 18,2
11 Klaviatūra nepadėta stabiliai ant stalo 12,0
12 Vaizdas ekrane nestabilus 8,5
13 Negalima lengvai pakeisti monitoriaus pozicijos, priderinant prie
asmens poreikių 6,2
14 Klaviatūra neuţtikrina patikimo klavišų paspaudimo 5,0
15 Ţenklai ekrane ne visada lengvai įskaitomi 4,3
Ţvelgiant i daţniausias darbo su kompiuteriu ergonomines problemas pagal lytį, paaiškėjo, kad tik tarp apklaustųjų vyrų, tiek tarp apklaustųjų moterų ergonominės problemos yra gana panašios. Kiek didesnis skirtumas pagal lytį buvo tik dėl kelių darbo vietos su kompiuteriu ergonominių problemų. Didesnis skaičius apklaustųjų vyrų susiduria su problema, kad nėra pakankamai vietos kojoms po stalu (atitinkamai 30,8 proc. vyrų ir 12,8 proc. moterų), kad darbo stalo aukštis neatitinka poreikių (atitinkamai 43,6 proc. vyrų ir 26,7 proc. moterų) ir kad darbo kėdė nėra patogi sėdėti (atitinkamai 44,9 proc. vyrų ir 26,7 proc. moterų) (12 lentelė).
12 lentelė. Darbo su kompiuteriu ergonominės problemos pagal lytį (proc.)
Nr. Ergonominė problema Vyrai Moterys
1 Kėdė nėra ergonomiškai sukonstruota ir neturi atramos nugarai
atitinkančios poreikius
59,0 50,0
2 Ekranas neapsaugotas nuo atspindţių ir atšvaitų nuo apšvietimo
33
3 Programų darbui nenaudojama pelė 44,9 35,6
4 Darbo kėdė nėra patogi 44,9 26,7
5 Stalo aukštis neatitinka poreikių 43,6 26,7
6 Negalim patogiai išdėstyti monitoriaus, klaviatūros, rašymo ir kitų
priemonių 38,5 28,3
7 Prie pelės nėra pakankamai vietos rankoms ir dilbiams padėti 37,2 21,6
8 Prie klaviatūros nėra pakankamai vietos rankoms ir dilbiams padėti 33,3 35,0
9 Nepakanka vietos kojoms po stalu 30,8 12,8
10 Darbo kėdė neleidţia keisti darbo padėties 21,8 26,7
11 Klaviatūra nepadėta stabiliai ant stalo 6,4 14,4
12 Vaizdas ekrane nestabilus 5,1 10,0
13 Negalima lengvai pakeisti monitoriaus pozicijos, priderinant prie
asmens poreikių 7,7 5,6
14 Ţenklai ekrane ne visada lengvai įskaitomi 5,1 3,9
15 Klaviatūra neuţtikrina patikimo klavišų paspaudimo 1,3 6,7
5.5.
Studentų darbo su kompiuteriu vieta
5.5.1. Darbo su kompiuteriu vietos vertinimas ir ryšis su sveikatos nusiskundimų atsirandančių dirbant kompiuteriu daţniu
Anketoje buvo paprašyta studentų įvertinti savo darbo su kompiuteriu vietą balais nuo 1 iki 5 balų. 1 balu įvertinta darbo vieta buvo laikoma labai nepatogia, o 5 balais įvertinta darbo vieta buvo laikoma labai patogia.
Tiek respondentai vyrai tiek moterys savo darbo su kompiuteriu vietą vertina gana panašiai. Apklausoje dalyvavę vyrai savo darbo su kompiuteriu vietą vertino nuo 2 iki 5 balų, nebuvo nei vieno respondento, kuris savo darbo vietą įvertintų 1 balu, tuo tarpu respondentės moterys savo darbo su kompiuteriu vietą vertino nuo 1 iki 5 balų, tačiau vidutinis darbo vietos vertinimas atsiţvelgiant į lytį statistikai nesiskyrė. Vyrų vidutinis darbo su kompiuteriu vietos įvertinimas buvo 3,46 balai, o moterų - 3,62 balai (13 lentelė).
13 lentelė. Vidutinis darbo su kompiuteriu vietos įvertinimas (balais)
Lytis Minimalus vertinimas Maksimalus vertinimas Vyrai 3,46 ± 0,976 2 5 Moterys 3,62 ± 1,021 1 5
Tačiau skirtingų fakultetų studentai ne vienodai vertina savo darbo su kompiuteriu vietą. Geriausiai savo darbo su kompiuteriu vietą vertina Odontologijos fakulteto studentai. Šio fakulteto studentų vidutinis darbo vietos įvertinimas buvo 3,88 balai. Prasčiausiai savo darbo su kompiuteriu
34 vietą vertina Visuomenės Sveikatos fakulteto studentai. Šio fakulteto studentų vidutinis darbo vietos įvertinimas buvo tik 3,24 balai. Medicinos fakulteto studentų vidutinis darbo vietos įvertinimas buvo 3,48 balai. Statistiškai patikimai (kai p<0,05) darbo vietos vertinimas skyrėsi tarp Medicinos fakulteto ir Odontologijos fakulteto ir tarp Visuomenės Sveikatos fakulteto ir Odontologijos fakulteto 14 lentelė.
14 lentelė. Darbo su kompiuteriu vietos vertinimas pagal fakultetą (balais)
Fakultetas Minimalus vertinimas Maksimalus vertinimas Medicinos 3,48 ± 0,930 2 5 Visuomenės sveikatos 3,24 ± 1,174 1 5 Odontologijos 3,88* ± 0,886 2 5 *p<0,05
Buvo pastebėtas ryšys tarp darbo vietos vertinimo ir sveikatos nusiskundimų ar simptomų daţnumo. Retai sveikatos nusiskundimai susiję su darbu prie kompiuterio pasireiškia studentams įvertinusiems savo darbo su kompiuteriu vietą aukštesniu balu, o kasdien negalavimus jaučia tie respondentai, kurie savo darbo su kompiuteriu vietą vertina ţemu balu (13 paveikslas).
13 pav. Ryšys tarp darbo vietos vertinimo ir sveikatos nusiskundimų dažnumo (proc.) 2,4 3,07 3,6 4,08 0 1 2 3 4 5
Kasdien Keletą kartų per
savaitę
Keletą kartų per mėnesį
Retai
B
al
35 5.5.2. Elementai lemiantys ergonomišką darbo su kompiuteriu vietą
Apklausoje buvo klausimas, kuriame respondentai turėjo paţymėti elementus, kurie jų manymu labiausiai sąlygoja patogią darbo su kompiuteriu vietą. Prie klausimo buvo pateikti galimi atsakymų variantai: Kėdė; Stalas; Apšvietimas; Monitoriaus aukštis; Komponentų išdėstymas; Aplinka.
Apibendrinus atsakymus paaiškėjo, kad daugiausiai dėmesio studentai kreipia į darbo kėdę bei stalą. Kad labiausiai patogia darbo su kompiuteriu vietą sąlygoja kėdė mano 96,5 proc. studentų, o stalas – 94,2 proc. studentų. Apklaustųjų nuomone maţiausiai darbo vietą sąlygoja aplinka (27,1 proc.) (14 paveikslas).
14 pav. Elementai lemiantys ergonomišką darbo vietą (proc.)
Skirtingų lyčių respondentų nuomonė apie labiausiai ergonomišką darbo su kompiuteriu vietą lemiančius elementus yra labai panaši. Kiek labiau išsiskiria nuomonės dėl darbo su kompiuteriu vietos apšvietimo svarbos. 50,3 proc. vyrų ir 70 proc. moterų mano, kad apšvietimas yra pakankamai svarbus ergonomiškai darbo su kompiuteriu vietai (15 paveikslas)
96,5 94,2 64,3 70,5 74,0 27,1 0 20 40 60 80 100 Kėdė Stalas Apšvietimas Monitoriaus aukštis Komponentų išdėstymas Aplinka Proc.
36 p<0,05 lyginant vyrus ir moteris
15 pav.Elementai lemiantys ergonomišką darbo vietą pagal lytį (proc.)
5.6. Pertraukų darymas dirbant kompiuteriu
Pagal apklausos rezultatus pertraukas dirbant kompiuteriu linkę daryti tiek vyrai tiek moterys. 79,5 proc. apklausoje dalyvavusių vyrų ir 83,9 proc. moterų dirbdami kompiuteriu pertraukas daro. Skirtumas pagal lytį tarp pasirinkimo ar daryti pertrauką, ar ne yra labai neţymus ir statistikai nereikšmingas (16 paveikslas).
χ2
=0,732; lls=1; p=0,392
16 pav. Pertraukų dirbant kompiuteriu darymas pagal lytį (proc.)
93,6 92,3 51,3 67,9 76,9 25,6 97,8 95,0 70,0* 71,7 72,8 27,8 0 20 40 60 80 100 Kėdė Stalas Apšvietimas Monitoriaus aukštis Komponentų išdėstymas Aplinka Proc. Moterys Vyrai 0 20 40 60 80 100 Vyrai Moterys 79,5 83,9 20,5 16,1 P roc . Dirbdami kompiuteriu daro pertraukas Dirbdami kompiuteriu pertraukų nedaro
37 Nagrinėjant šį klausimą pagal fakultetą, paaiškėjo, kad maţiausiai pertraukas dirbdami kompiuteriu linkę daryti Medicinos fakulteto studentai, o daugiausiai – Visuomenės Sveikatos fakulteto studentai (17 paveikslas).
χ2
=7,482; lls=2; p=0,024
17 pav. Pertraukų dirbant kompiuteriu darymas pagal fakultetą (proc.)
Buvo pastebėtas ryšys tarp vidutiniškai praleisto prie kompiuterio laiko per dieną ir pertraukų darymo. Dirbant kompiuteriu 1 valandą ar maţiau per dieną pertraukas daro tik 38,5 proc. apklaustųjų studentų, dirbant 2 ar 3 valandas per dieną pertraukas daro jau 79,9 proc. studentų, o dirbant 3 valandas ir daugiau per dieną pertraukas daro net 92,1 proc. studentų (18 paveikslas).
18 pav. Ryšys tarp darbo prie kompiuterio laiko ir pertraukų darymo (proc.) 0 20 40 60 80 100
Medicinos f-tetas VS f-tetas Odontologijos f-tetas
74,7 90,5 85,4 25,3 9,5 14,6 P roc .
Dirbdami kompiuteriu daro pertraukas Dirbdami kompiuteriu pertraukų nedaro
38,5 79,9 92,1 61,5 20,1 7,9 0 20 40 60 80 100
<=1 val. 2-3 val. >3 val.
P
roc
.
38
5.7. Studentų poţiūris į darbo su kompiuteriu įtaką sveikatai
Mokslininkai tvirtina, kad ţmonės, kurie kasdien praleidţia prie kompiuterio ilgiau nei 4 valandas, ne tik kelia pavojų savo sveikatai, bet ir trumpina gyvenimą. Tokios išvados buvo padarytos įvertinus tyrimo rezultatus, kurie atspausdinti medicinos ţurnale „Journal of the American College of Cardiology“. Pasirodė, kad širdies infarkto ir insulto rizika intensyviems asmeninio kompiuterio naudotojams padidėja 113 proc., o mirties nuo įvairių prieţasčių rizika padidėja du kartus. Ypač į tai reikėtų atkreipti dėmesį darboholikams, kurie prie kompiuterio praleidţia didesnę darbo dienos dalį.
Minėtajame tyrime dalyvavo 45 tūkst. Ţmonių. Mokslininkai apklausė, kiek laiko jie praleidţia dirbdami prie kompiuterio, ir įvertino sveikatos būklę. Tiesa, mokslininkai kategoriškai netvirtina, kad apklaustųjų sveikatos sutrikimai tik dėl kompiuterio.
Šioje apklausoje studentų buvo paprašyta pareikšti savo nuomonę, ar darbas kompiuteriu kenkia sveikatai. Tiek vyrai (94,9 proc.), tiek moterys (87,8 proc.) mano, jog darbas kompiuteriu sveikatai kenkia (19 paveikslas).
χ2
= 3,022; lls=1; p=0,082
19 pav. Požiūris į darbo su kompiuteriu įtaką sveikatai pagal lytį (proc.) 0 20 40 60 80 100 Vyrai Moterys 94,9 87,8 5,1 12,2 P roc . Darbas kompiuteris sveikatai kenkia Darbas kompiurteriu sveikatai nekenkia
39 Skirtingų fakultetų studentų poţiūris į darbo su kompiuteriu įtaką sveikatai taip pat buvo gana panašus (20 paveikslas).
χ2
=3,093, lls=2; p=0,213
20 pav. Požiūris į darbo su kompiuteriu įtaką sveikatai pagal fakultetą (proc.)
5.8.
Patiriami sveikatos nusiskundimai dirbant kompiuteriu
Vertinant apklausoje dalyvavusių studentų, dirbančių kompiuteriais, sveikatos nusiskundimus, paaiškėjo, kad daţniausiai dirbdami kompiuteriu studentai jaučia kaulų raumenų -sistemos nusiskundimus (91,5 proc.), o maţiausiai odos simptomus (9,7 proc.) (21paveikslas).
21 pav. Patiriami sveikatos nusiskundimai dirbant kompiuteriu (proc.) 0 20 40 60 80 100
Medicinos f-tetas VS f-tetas Odontologijos f-tetas
91,9 84,1 91,7 8,1 15,9 8,3 Pr o c.
Darbas kompiuteris sveikatai kenkia Darbas kompiurteriu sveikatai nekenkia
0 20 40 60 80 100
Akių simptomai Regėjimo
funkcijos sutrikimai Kaulų raumenų sistemos nusiskundimai Odos simptomai 88,8 70,9 91,5 9,7 P roc .
