INGA BULOTIENĖ
5 kursas, 2 grupė
PROBIOTIKŲ SVARBA BURNOS LIGŲ IR
PERIIMPLANTOLOGINIO MUKOZITO GYDYME
Baigiamasis magistrinis darbasDarbo vadovas Asist. E. Ratkus
DARBAS ATLIKTAS DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Probiotikų svarba burnos ligų ir peri-implantologinio mukozito gydyme“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020.04.30 Inga Bulotienė
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020.04.30 Inga Bulotienė
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020.04.30 Asist. E. Ratkus
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)
Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
PROBIOTIKŲ SVARBA BURNOS LIGŲ IR PERIIMPLANTOLOGINIO MUKOZITO GYDYME
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas) ... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 20....m. ... 20....m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS VERTINIMO LENTELĖ Įvertinimas: ...
Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data: ...
Eil. Nr.
Mokslinio
darbo dalys Mokslinio darbo vertinimo aspektai
Darbo reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei
reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0 8 Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo
būklė ir pan.) 0,4 0,2 0
9 Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?
0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?
0,4 0,1 0
11 Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei
taikoma, meta-analizei)? 0,4 0,2 0
12 Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos,
analizuojami veiksniai, rodikliai)? 0,4 0,2 0
13
Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai
buvo daromi? 0,4 0,2 0
14 Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0 16
Duomenų sisteminimas
bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis
kiekvienoje atmetimo stadijoje? 0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6
0,3
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei;
b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai? 0,4 0,2 0 19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0 20 Rezultatų
aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir nurodyta jų
reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos trūkumai? 0,6 0,3 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi mokslinio darbo temą, iškeltus
tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal
reikalavimus? 0,4 0,2 0
27 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0 28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0 29
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne
mažiau kaip 40%? 0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0 31 rekomendacijos Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0 32 Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)? +1 +0,5 0 33
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti
statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės
rezultatai? +2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai) (-5 balai) <15 psl. 35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka mokslinio darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai 37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo
40 Plagiato kiekis darbe (nevert.) >20%
41 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus? -0,2 balo -0,5 balo 42 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių
pavadinimai? -0,2 balo -0,5 balo
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo 44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)? -0,2 balo -0,5 balo
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos ir klausimai: _________________________________________________
___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ____________________________ _________________ Recenzento Vardas, Pavardė Recenzento parašas
1
TURINYS
SUMMARY ... 4
SANTRUMPOS ... 6
ĮVADAS ... 7
STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 9
1. Sisteminės mokslinės literatūros apžvalgos protokolas ... 9
1.1 Straipsnių atrankos kriterijai ... 9
1.2 Naudoti raktažodžiai ... 9
1.3 Straipsnių įtraukimas pagal tyrimo charakteristikas ... 10
1.4 Tyrimo duomenų ir kintamųjų kaupimas ... 10
1.5 Straipsnių arba tyrimų duomenų atmetimo kriterijai ... 11
DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 12
2. Duomenų sisteminimas ... 12
2.1. Duomenų paieškos rezultatai ... 12
2.2. Tyrimų metodikos ir charakteristikos ... 12
2.3. Tiriamųjų populiacijos charakteristikos ... 12
MOKSLINIŲ TYRIMŲ REZULTATŲ APŽVALGA ... 14
3. Mokslinių tyrimų rezultatų apžvalga ... 14
3.1. Probiotikai ... 14
3.2. Mikroorganizmų populiacijos susijusios su burnos ligomis ... 15
3.3 Probiotikai priedančio audinių ligų profilaktikoje ... 16
3.4 Probiotikai peri-implantito ir peri-implantinio mukozito gydyme ir profilaktikoje ... 17
REZULTATŲ APTARIMAS ... 21
4.1 Pagrindinių rezultatų interpretacija ir jų reikšmė... 21
4.2 Sisteminės mokslinės literatūros apžvalgos trūkumai ... 22
IŠVADOS ... 23
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 24
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 25
2
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Pirmą kartą terminas “probiotikas” paminėtas 1965 metais, taip yra mikroorganizmai, daugiausia bakterijos, kurie pasižymi sveikatai teigiamomis ir naudingomis savybėmis. Egzistuoja daugybė įvairių probiotinių bakterijų, tačiau dažniausios yra Lactobacillus ir Bifidobacterium. Šie mikroorganizmai sudaro sudėtingą ekosistemą, turinčią įtakos burnos sveikatai. Probiotikų nauda yra labiausiai pripažinta kaip prevencinis ir gydomasis metodas siekiant atstatyti sutrikusią burnos mikroflorą, kuri esant normalioms sąlygoms yra prisitaikiusi gyventi specifinėje burnos aplinkoje ir palaikyti stabilią pusiausvyrą. Atsiradus burnos ekosistemos sutrikimams, patogeninių bakterijų veikla suaktyvėja ir burnos ekosistemos pusiausvyra sutrinka, o probiotikai sugeba atstatyti sutrikusią pusiausvyrą ir dėl šios savybės gali tapti patrauklia burnos infekcinių ligų, tokių kaip priedančio audinių ligos, periimplantologinis mukozitas, halitozė, kandidozė bei ėduonis, prevencijos priemone. Dėl periimplantinių ligų paplitimo literatūroje pateikiami prieštaringi duomenys. Bet kokiu atveju periimplantinių ligų paplitimas yra gana didelis. Svarbu suprasti šių ligų diagnozavimo sunkumus ir rizikos veiksnius, kurie gali sumažinti ligos pasireiškimą ar progresavimą. Literatūros šaltiniuose yra nedaug klinikinių tyrimų, kurių rezultatai įrodė probiotikų terapijos gydymo ar prevencijos taktikos veiksmingumą.
Šio darbo tikslas yra išanalizuoti mokslines publikacijas ir naujausius tyrimus, nagrinėjančius probiotinių rūšių įtaką ir jų teigiamą vaidmenį burnoje vykstantiems procesams ir jų nanaudojimą profilaktikai ir gydymui; atlikti sisteminę mokslinės literatūros analizę ir apžvelgti veiksmingiausius prevencijos ir gydymo probiotikais metodus.
Medžiaga ir metodai: Sisteminei literatūros apžvalgai pasirinkti klinikiniai tyrimai anglų kalba, publikuoti nuo 2014 metų sausio 1 d. iki 2019 metų gruodžio 31 d. Sisteminės mokslinės literatūros apžvalgos planavimui, tikslų suformulavimui, mokslinių publikacijų atrankai ir duomenų analizei naudotas PRISMA protokolas. Duomenų bazėse „MEDLINE” ir „PubMed Central” naudojant pasirinktus raktinius žodžius buvo atrinkti moksliniai straipsniai nagrinėjama tema anglų kalba.
Rezultatai: Atlikus elektroninę paiešką buvo rasti 5441 straipsnis. Pritaikius atrankos kriterijus pasirinkti ir analizuoti 10 straipsnių, kuriuose buvo tiriami keli gydymo metodai ir probiotiko padermės veiksmingumas infekcinių burnos ligų gydymui ir (arba) profilaktikai. Taip pat buvo įvertinta bakterinės floros įtaka priedančio audiniams, probiotikų veikimo mechanizmas burnos ertmėje, bakterioterapija, burnos ertmės būklės pokyčiai. Nustatyta, kad bakterinės floros pokyčiai lemia daugybę
3 burnos ertmės ligų, o probiotikų vartojimo idėja teikia naujas gydymo perspektyvas. Atsparumas probiotikams neišsivysto priešingai nei antibiotikams, tai suteikia didžiules galimybes gydyti ligas natūraliu būdu ar naudoti įvairias probiotikų padermes sėkmingai ligų profilaktikai.
Išvados: Mokslinės literatūros analizė patvirtino temos aktualumą ir rodo, kad probiotikų naudojimas gali būti naudingas burnos sveikatos priežiūrai dėl gebėjimo mažinti patogenų kolonijų skaičių. Ilgalaikiai klinikiniai tyrimai reikalingi, kad būtų patvirtintas probiotikų veiksmingumas mažinant periodonto ligų paplitimą, patikslintos vartojamos dozės, trukmė ir sąlygos, prie kurių probiotikai yra veiksmingiausi kiekvienos infekcinės burnos ligos atveju.
Raktiniai žodžiai: probiotikai; probiotikų terapija; burnos mikroflora; priedančio audinių ligos; Lactobacillus; periimplantologinis mukozitas.
4
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: The term “probiotic” was first mentioned in 1965, as living microorganisms, mostly bacteria, which have positive and beneficial properties for health. There are many different probiotic bacteria, but the most common groups are Lactobacillus and Bifidobacterium. These microorganisms form a complex ecosystem that affects oral health. The benefits of probiotics are best recognized as a preventive and curative method to restore a disturbed oral microflora that maintains a stable balance under normal conditions and is adapted to live in a specific oral environment. Disorders of the oral ecosystem increase the activity of pathogenic bacteria and disrupte this balance. Probiotics can restore the balance of the oral microflora and may become an attractive means of preventing infectious diseases of the mouth, such as periodontitis, peri-implantological mucositis, halitosis, candidiasis and caries. There are conflicting data in the literature regarding the prevalence of periimplant diseases. In any case, the prevalence of peri-implant diseases is quite high. It is important to understand the difficulties in diagnosing these diseases and the risk factors that can be altered to reduce the manifestation of disease onset or progression. There are few clinical trials in the literature that have demonstrated the effectiveness of treatment or prevention tactics for probiotic therapy.
Therefore, the aim of this research is to analyse scientific publications and the most advanced research that focuses on the influence of probiotics to the processes in the mouth and their use in prevention and treatment; perform a systematic scientific analysis of the literature and review the most effective methods of prevention and treatment of probiotics.
Matherials and methods: Human clinical trials have been chosen for the systemic review of the literature in English language published from the 1st of January 2014 to the 31st of December 2019.
PRISMA protocol has been used to plan the systemic review of the science literature, to establish the aims in the selection of science publications and data analysis. In the research the articles have been taken from the databases of “MEDLINE”, “PubMed Central” according to the selected keywords, the articles were chosen in English language that have been published in accordance to the research topic.
Results:During online search a total of 5441 articles have been found from which only 10 have been selected according to the research criteria in which the effect of the specific probiotic breed has been analysed for the treatment of infectious oral diseases and ( or ) prevention, the influence of bacterial
5 flora to periodontal tissues, the working mechanism of probiotics in the oral cavity, bacteriotherapy, the changes of the oral cavity condition. Long-term clinical trials are needed to confirm the effectiveness of probiotics in reducing the prevalence of periodontal disease, to adjust the doses used, the duration, and the conditions under which probiotics are most effective for each infectious oral disease. Opposite to antibiotics, the resistance of probiotics does not develop, but instead they provide enormous opportunities while treating diseases in a natural way.
Conlusions: The analysis of the research has proved the importance of the topic and shows that the use of probiotics might be beneficial in the treatment of oral diseases for the ability to reduce the amount of pathogenic colonies. Long term clinical research is necessary in order to prove the efficiency of probiotics to decrease the spread of periodontitis, to specify the dose usage, length and conditions under which probiotics are most effective in each case of infectious oral disease.
Keywords: probiotics; probiotic therapy; mouth microflora; periodontitis; Lactobacillus; periimplantologic mucositis.
6
SANTRUMPOS
PB - probiotikai
PBH - profesionali burnos higiena
PD - periodonto kišenės (zondavimo) gylis
GI - dantenų indeksas
PI - apnašų indeksas
BOP - kraujavimas po zondavimo
7
ĮVADAS
Burnos infekcijos yra vienos iš labiausiai paplitusių ir brangiausiai kainuojančių žmonijos infekcijų formų. Ekologinių mikroorganizmų (m/o) pokyčių, kaip ir burnos ligų prevencijos mechanizmo, samprata yra labai svarbi, o pakitusi m/o ekosistema gali sukelti dantų ir dantenų ligas. Vienas iš naujausių burnos ligų profilaktikos metodų – PB terapija (t.y. pakaitinė terapija baterijomis), kurios tikslas sumažinti arba visai pašalinti patogeniškus m/o burnos ertmėje. [1]. Taip pat jų sudėtyje yra naudingų bakterijų, kurios odontologijoje buvo pradėtos naudoti dar visai neseniai po ilgo ir sėkmingo jų taikymo gydant virškinamojo trakto sutrikimus. Dėl nepakankamai sukauptos informacijos apie veiksmingą PB gydymą ar prevenciją yra aktualu gilintis į naujausius mokslinius tyrimus ir juos aptarti.
Priešingai nei antibiotikai, PB skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi ir gali suvaldyti augantį plataus spektro antibiotikams atsparumą, kuris gali žmoniją grąžinti į laikmetį, kai antibiotikai dar net neegzistavo. Pasitelkiant PB reikia pakeisti gydymo mąstymą, pereiti nuo bakterijų pašalinimo prie bakterijų valdymo. Bakterioterapijos koncepcija yra gydyti ligas ir palaikyti imuninės sistemos funkcijas [2]. Yra įrodyta, kad PB veikia ne tik tiesiogiai slopindami ar padidindami konkurenciją su patogenine mikroflora, bet ir, naudodamiesi subtilesniais mechanizmais, moduliuoja imuninę sistemą. [3]. Tiesą sakant, naudingi m/o palankiai veikia gerosios mikrofloros vystymąsi ir stabilumą taip užkirsdami kelią patogeninių bakterijų kolonizacijai ir aktyvindami įgimtos ir įgytos imuninės sistemos veiklą gali kovoti su infekcijomis, kas rodo palankia PB ateitį medicinoje. Lactobacillus ir Bifidobakterium - dažniausiai naudojamos bakterijos, pasižyminčios šiomis savybėmis ir gebančios pakeisti patogeninius m/o saugiomis naudingomis bakterijomis [4]. Pastaraisiais metais tokių naudingų m/o vartojimas stiprinant ir saugant makroorganizmo sveikatą tapo populiaresnis medicininių tyrimų srityje. PB terapija siūloma kaip papildoma ar integruojamoji medicinos sritis, sudaranti terapinio gydymo pagrindą, taip pat leidžianti palaikyti sveiką burnos ertmę [5].
Analizuojant literatūros šaltinius, tampa aišku, kad PB yra saugūs, veiksmingi, natūralūs ir ekonomiški pakaitalai [6]. Per pastarąjį dešimtmetį išaugo susidomėjimas alternatyviomis, prevencinėmis ir terapinėmis odontologijos strategijomis [7]. Kliniškai rezultatai teikia vilčių, tačiau reikia atlikti papildomus tyrimus, siekiant išsiaiškinti akivaizdų tam tikrų PB padermių poveikį burnos sveikatai, taip pat jų norimą koncentraciją ir veikimo mechanizmą. Kad PB veikla burnoje būtų
8 naudinga, jie turi kolonizuotis dantų paviršiuje bei nefermentuoti cukraus, kuris mažina burnos pH ir sukelia danties audinių demineralizaciją [2].
Darbo tikslas: atlikti sisteminę mokslinės literatūros apžvalgą, išanalizuoti mokslines publikacijas ir naujausius tyrimus ir įvertinti PB įtaką burnoje vykstantiems procesams ir jų naudojimą profilaktikai ir gydymui.
Darbo uždaviniai:
1. Atrinkti ir išanalizuoti tyrimus, kuriuose būtų išnagrinėta PB veiksmingumas infekcinių burnos susirgimų gydyme ir prevencijoje.
2. Atrinkti ir išanalizuoti tyrimus, kuriuose būtų nagrinėta PB veiksmingumas periimplantologinio mukozito ir periimplantito gydyme ir prevencijoje.
3. Atrinkti ir išanalizuoti tyrimus, kuriuose būtų nagrinėta klinikinis ir mikrobiologinis PB poveikis.
9
STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI
STRATEGIJA
Sisteminės mokslinės literatūros apžvalgos planavimui, tikslų suformulavimui, mokslinių publikacijų atrankai, duomenų analizei naudotas PRISMA protokolas (Preferred Reporting Item for Systematic Review and Meta-Analyses) bei sudarytas sisteminės apžvalgos protokolas. Sisteminei apžvalgai atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bioetikos centro leidimas (Nr. BEC – OF – 66 žiūrėti priede Nr. 3).
1. Sisteminės mokslinės literatūros apžvalgos protokolas
1.1 Straipsnių atrankos kriterijai
Šioje sisteminėje literatūros apžvalgoje nagrinėti klinikiniai žmonių tyrimai publikuoti anglų kalba. Laiškai, redakcijų straipsniai, vieno klinikinio atvejo tyrimai nebuvo pasirinkti ir nagrinėti.
Paieškos filtrai aktyvuoti taip, kad būtų atrinkti atlikti tyrimai su vidutinio amžiaus grupės žmonėmis nuo 19-44 metų, publikuoti anglų kalba nuo 2014 metų sausio 1 d. iki 2019 metų gruodžio 31d. Buvo atsižvelgta, ar tyrimuose pateikti išsamūs duomenys apie PB panaudojimo galimybes burnos ligų gydymo ir prevencijos tikslais.
Apžvalgos autorius peržiūrėjo visus pavadinimus ir santraukas, nesusiję straipsniai buvo atmetami. Tik perskaičius visą straipsnio tekstą ir pritaikius tinkamus kriterijus buvo atlikta galutinė straipsnių atranka. Iškilus neaiškumams buvo konsultuojamasi su darbo vadovu.
Per „PubMed” paieškos variklį buvo atrinkti straipsniai, patalpinti „MEDLINE” ir „PubMed Central” duomenų bazėse publikuojamuose žurnaluose, peržvelgti juose cituoti literatūros šaltiniai.
10 1.2 Naudoti raktažodžiai
Atliekant publikacijų paiešką, buvo naudoti raktažodžiai ir jų deriniai: „probiotics in oral diseases“ OR „probiotics in peri-implantitis“ OR „probiotics in oral diseases prevention“ OR „probiotics in therapy“ OR „Lactobacillus“ OR „oral microflora“ OR „periodontitis“.
Paieškai buvo naudojamas išplėstinis raktažodžių pasirinkimas, siekiant, kad visa surinkta informacija būtų aktuali.
1.3 Straipsnių įtraukimas pagal tyrimo charakteristikas
Į šią sisteminę literatūros apžvalgą įtraukti perspektyvūs kohortiniai tyrimai, atvėjo-kontrolės tyrimai, pjūviniai tyrimai, kuriuose nagrinėjama sąsaja tarp probiotikų reikšmės ir burnos ertmės susirgimų.
Straipsniai buvo įtraukti, jei atitiko šiuos atrankos kriterijus pagal tyrimo charakteristikas: 1. Tyrimai, nagrinėjantys galimą sąsają tarp probiotikų terapijos veiksmingumo ir infekcinių burnos ertmės ligų gydymo.
2. Aiškiai apibrėžta gingivito, periodontito, periimplantito ar periimpantologinio mukozito diagnozė.
3. Klinikiniai atsitiktinių imčių tyrimai, kuriuose tirtas:
3.1. Probiotikų veiksmingumas burnos ligų ir periimplantologinio mukozito gydyme ar prevencijoje.
3.2. Probiotikų rūšys ir veikimo mechanizmai.
1.4 Tyrimo duomenų ir kintamųjų kaupimas
Iš galutinai pasirinktų straipsnių sisteminei analizei, duomenys buvo kaupiami pildant iš anksto pasiruoštą formą. Kiekvieno tyrimo kaupiami duomenys:
Pagrindinis autorius, metai; Tyrimo populiacijos imtis; Tyrimo tipas;
11 Matuoti kriterijai – periodonto kišenės (zondavimo) gylis (PD), dantenų indeksas (GI),
apnašų indeksas (PI), kraujavimas po zondavimo (BOP); Tyrimo rezultatai.
1.5 Straipsnių arba tyrimų duomenų atmetimo kriterijai
Į šią sisteminę literatūros apžvalgą nebuvo įtraukti straipsniai, kurių rezultatai aptaria gydymo komplikacijų, gretutinių ligų ir infekcijų pasireiškimą. Taip pat vieno klinikinio atvejo tyrimai, laiškai, studijos su gyvūnais, in vitro tyrimai.
12
DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
2. Duomenų sisteminimas
2.1. Duomenų paieškos rezultatai
Atliekant straipsnių paiešką iš viso buvo identifikuoti 5441 straipsniai. Aktyvavus filtrus, iš jų atrinkti 659 straipsniai. Peržvelgus publikacijų pavadinimus, liko 260, po santraukų peržiūros - 70 straipsnių. Visų straipsnių tekstas perskaitytas iki galo ir, pritaikius atrankos kriterijus, galutinei analizei buvo pasirinkta 10 straipsnių. Išsami straipsnių atrankos procedūra pavaizduota Priede Nr. 1.
2.2. Tyrimų metodikos ir charakteristikos
Buvo išanalizuota 10 straipsnių, tiriančių nors vieną gydymo būdą PB ar jų veiksmingumą prevencijai. Analizuotos studijos įvardintos kaip klinikiniai atsitiktinių imčių tyrimai, cituoti ir publikuoti žurnaluose. Iš išanalizuotų straipsnių 9 buvo atvejo – kontrolės tyrimai, 1 – retrospektyvus kohortinis tyrimas. Visi tyrimai vertino bent 1 rodiklį – periodonto kišenės (zondavimo) gylį (PD), klinikinį dantenų prisitvirtinimą (GI), kraujavimą po zondavimo (BOP), periopatogeninių bakterijų kiekį seilėse arba dantų apnašų kiekį (PI). Publikuotų tyrimų imtys buvo mažiausiai 40 tiriamųjų. Tyrimų rezultatuose buvo vertintas bent vienas iš šių gydymo ar prevencijos rezultatų rodiklių: probiotikų terapijos veiksmingumas gydant burnos ertmės ligas, periimplantitą ir periimplantologinį mukozitą, PB rūšys ir veikimo mechanizmai. 3 tyrimai vertino PI, GI, PD, BOP ir PB sąsają [8-10] ; PI, GI, BOP ir PB sąsają [11,12] ; GI, PD, BOP ir PB sąsają [13]; PI, GI, PD ir PB sąsają [14]; PI, GI ir PB sąsają [15]; GI ir PB sąsają [16]; 1 tyrimas – S.Mutans kolonijų lygį ir PB sąsają [17];
2.3. Tiriamųjų populiacijos charakteristikos
Tyrimų duomenys apima 6 skirtingų šalių populiacijas: po 1 tyrimą atlikta Švedijoje [10], Lenkijoje [15], Čilėje [13], Irane [17]. 3 – Ispanijoje [9,14,16] ir 3 tyrimai atlikti Turkijoje [8,11,12].
5 iš 10 tyrimų nurodė tirtų pacientų amžių ir lytį [8,11,12,15,17,]. 9 tyrimai nurodė pacientų amžiaus minimumą ir maksimumą: E. Ghasemi ir bendraautorių atliktame tyrime – min 19, max 27,
13 vidurkis 23 [17]; B. Alkaya ir kiti – min 18, max 31 [8]; B. E. Kuru ir kiti – min 19, max 26 [11]; E. Montero ir kiti – min 18, max 55, vidurkis 31,2 [16]; A. Morales ir kiti – min 35, max 55 [13]; M. Tekce ir kiti – min 35, max 50 [12]; M. Galofre ir kiti – min 56, max 61 [9]; H. Hallstrom ir kiti – min 24, max 85 [10]; A.K. Szkaradkiewicz ir kiti – min 35, max 44 [15];
4 iš 10 tyrimų nurodė tiriamųjų zondavimo gylį, kuris ≥ 4 mm [9,10,12,14]; 2 tyrimai nurodė prarastą biologinį dantenų aukštį ≤ 2 mm [11,16] ir dar 2 tyrimai nurodė prarastą biologinį dantenų aukštį ≥ 4 mm [8], ≥ 3 mm [13].
Atliekant sisteminę apžvalgą buvo atsižvelgiama į žalingus pacientų įpročius (rūkymas, alkoholio vartojimas, sisteminės ligos). Visų tyrimų dalyviai neturėjo jokių sisteminių susirgimų (cukrinis diabetas, hipertonija, nėštumas, laktacijos periodas).
Apskritai tyrimuose dalyvavo 461 tiriamieji vyresni nei 18 metų. Jų amžiaus vidurkis svyravo nuo 18 iki 50 metų. Visiems tiriamiesiems buvo taikytas nors vienas iš PB terapijos gydymo būdų.
14
MOKSLINIŲ TYRIMŲ REZULTATŲ APŽVALGA
3. Mokslinių tyrimų rezultatų apžvalga
3.1. Probiotikai
Probiotikai yra organizmai ir jie gali būti įvairūs, pvz., mielės, bakterijos. Kiekvieną dieną žmogus praryja daugybę gyvų m/o tačiau dažniausiai gydymui ir prevencijai tikslais yra naudojamos vyraujačios bakterijų rūšys, kurios yra saugios ir kuriomis siekiama pagerinti individo sveikatą. Kai kurios probiotikų rūšys, įrodančios naudą, yra Bifidobacterium ir Lactobacillus. Pastarųjų nustatoma net apie 100 rūšių [18].
Pagrindinis PB pranašumas yra poveikis mikrobiotos, gyvenančios burnos ertmėje, vystymuisi, užtikrinant tinkamą patogenų ir bakterijų, būtinų normaliai organizmo funkcijai, pusiausvyrą. Ilgalaikio PB veikimo mechanizmo pagrindą burnoje sudaro keletas išskirtinių savybių. Pavyzdžiui, bakterijos išskiria įvairias antimikrobines medžiagas, tokias kaip organinės rūgštys, vandenilio peroksidas ir bakteriocinai, todėl bakterijos gali gaminti antimikrobines medžiagas bei mažinti uždegiminį atsaką. Be to, jos konkuruoja su patogeniniais agentais dėl adhezinių gleivinės vietų ir gali modifikuoti supančią aplinką, moduliuodami pH ir (arba) oksidacijos ir redukcijos potencialą, kuris gali pakenkti patogenų įsitvirtinimui. Galiausiai, probiotikai gali duoti teigiamą poveikį stimuliuodami nespecifinį imunitetą ir moduliuodami humoralinį ir ląstelinį imuninį atsaką. Šiam poveikiui sustiprinti dažnai naudojamas probiotinių padermių derinys [19].
Yra žinoma, kad yra reikalingos tam tikros sąlygos, kad PB būtų veiksmingi. PB padermių gebėjimas kartu kauptis, kaip vienas iš jų veikimo mechanizmų, gali sukelti apsauginio barjero, neleidžiančio patogeninėms bakterijoms kolonizuoti epitelį, susidarymą. PB bakterijos gali prisitvirtinti prie epitelio ląstelių, taip blokuodamos patogenus. Šis mechanizmas daro didelę įtaką burnos ligų gydymui ir profilaktikai [20].
Alkaya Bahar ir bendraautorių atliktame tyrime [8] buvo tirtas PB turinčios dantų pastos ir burnos skalavimo skysčio klinikinis poveikis. Į tyrimą buvo įtraukti nerūkantys, sistemiškai sveiki pacientai, sergantys generalizuotu gingivitu. Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes: pirmąją grupę sudarė 20 pacientų, ir jie 8 sav. vartojo eksperimentinį PB Bacillus subtilis, Bacillus megaterium ir Bacillus pumpulus turinčias dantų pastas ir burnos skalavimo skystį, antrąją, kontrolinę, grupę sudarė taip pat 20 pacientų, kurie vartojo placebą. Klinikinės apžiūros metu buvo vertinama apnašo ir dantenų indeksai.
15 Nors rodikliai po 8 sav. buvo ženkliai sumažėję, tačiau galutiniai rezultatai parodė, kad statistiškai esminių skirtumų tarp grupių nebuvo galima nustatyti.
Buvo minėta, kad įvairių PB gaminamos antimikrobinės medžiagos slopina patogeninius burnos m/o, o tiesioginė jų sąveika su dantų apašomis lemia patogeninių bakterijų atsparumą kolonizacijai. PB gali egzistuoti burnos ertmėje ir jie gali veikti sudėtingoje dantų apnašų ekosistemoje bei formuojant ir plėtojant burnos bioifilmą. Atsižvelgiant į šį konkurencija pagrįstą mechanizmą, tolesnis PB poveikis bendram imunitetui yra visiškai įmanomas [21].
Eren Bahar Kuru ir bendraautorių atliktame tyrime [11] buvo tirtas PB vartojimo klinikinis poveikis, tuo pat metu 5 dienas nevalant dantų. Buvo išanalizuotas 51 pacientas. Abiejų grupių rodikliai pagerėjo, tačiau nevalant dantų ir pradėjus kauptis apnašoms, PB grupėje buvo pastebėti žymiai geresni visų parametrų rezultatai, palyginti su kontroline grupe (P <0,001): mažesnis PI ir GI, mažesnis BOP, mažesnis dantenų vagelės skysčio tūrio padidėjimas ir mažesnė Interliaukinų-1β koncentracija. Rezultatai parodė, kad PB jogurto, papildyto B. animalis, vartojimas, gali teigiamai paveikti apnašų kaupimąsi ir dantenų uždegimo parametrus, net ir susilaikius nuo burnos higienos praktikos.
Siekiant valdyti daugiafaktorines ligas, tokios kaip priedančio audinių ar ėduonis, susijusias su biofilmo mikrobinės sudėties ir aktyvumo pokyčiais bei dėl to atsirandančia reakcija, PB turi potencialą ir geba efektyviau atkurti homeostazę [22].
3.2. Mikroorganizmų populiacijos susijusios su burnos ligomis
Burnos ertmėje esantys nuolatiniai m/o populiacijos pusiausvyros pokyčiai leidžia geriau suprasti biologinius ir klinikinius procesus, susijusius su apnašų vystymusi ir dažniausiai pasitaikančių burnos ertmės ligų atsiradimu. Sveikoje burnoje esančios bakterijų rūšys ir santykis labai skiriasi nuo apnašo, kuris yra paimtas iš burnos, kurioje diagnozuotas dantų kariesas ar priedančio audinių ligos [23].
Nustatyta, kad lėtinė priedančio audinių liga pasireiškia net 80 proc. vidutinio amžiaus gyventojų [24]. Pripažįstama, kad ši socialinė liga ir jos etiologija yra daugialypė. Iš daugelio bakterijų rūšių esančių priedančio audiniuse, trys rūšys - Porphyromonas gingivalis, Treponema denticola, Tannerella forsythia - yra stipriai susijusios su priedančio audinių ligos iniciacija ir progresavimu. Mikrobiologiniai tyrimai patvirtina, kad P. gingivalis yra stipriai susijęs ir atlieka svarbų vaidmenį lėtinio periodontito patogenezeje ir galėtų būti laikomas pagrindiniu šios ligos etiologiniu veiksniu [24].
Eduardo Montero ir bendraautorių atliktame tyrime [16] buvo tirta sąsaja tarp PB derinio veiksmingumo gydant gingivitą ir jų poveikis podanteninei mikrobiotai. Išanalizavus rezultatus, buvo pastebėtas reikšmingas podanteninių mėginių tiriamojoje grupėje T. forsythia sumažėjimas. Probiotinių
16 tablečių, kurių sudėtyje yra L. plantarum, L. brevis ir P. acidilactici, vartojimas reikšmingų vidutinio GI pokyčių nepadarė, nors žymiai sumažėjo vietų, kuriose yra sunkus uždegimas. Be to, papildomas šio PB vartojimas paskatino teigiamą mikrobiologinį poveikį.
Merve Tekce ir bendraautorių atlikto tyrimo metu [12] buvo siekiama įvertinti pastilių, turinčių L. reuteri, poveikį pradiniam periodonto gydymui lėtiniu periodontitu sergantiems pacientams ir nustatyti L. reuteri kolonizacijos štamo dydį gydytų pacientų periodonto kišenėse. Kiekvienas pacientas turėjo horizontalų kaulo netekimą ir mažiausiai po vieną apytikslę vietą ties dviem dantimis, kurių kiekvieno zondavimo gylis (PD) buvo 5–7 mm, o dantenų indeksas (GI) ≥ 2 mm kiekviename kvadrante. I grupei buvo atlikta PBH ir šaknų nulyginimas (SRP) bei skirtos L. reuteri turinčios pastilės, o II grupei - SRP ir placebas. Išmatuotas PI, GI, BOP, PD ir santykinis prisitvirtinimo lygis. Mikrobiologiniai ėminiai buvo imami pradiniame tyrime ir 21, 90, 180 ir 360 dienomis. Rezultatai parodė, kad po gydymo I grupėje išmatuotas PI, GI, BOP ir PD buvo reikšmingai mažesnis (p <0,05), palyginti su II grupe, jau 21 tyrimo dieną ir išliko visais laiko momentais. Taip pat pastebėta, kad po 12 sav. probiotikų grupėje P. intermedia kiekis seilėse buvo žymiai mažesnis.
Nustatyta, kad net ir esant laikiniems burnos mikrofloros pokyčiams atsiranda aiškus burnos ligų priežasčių ir pasėkmių ryšys. Mikrobiologiniai apnašo formavimosi tyrimai tapo labai svarbūs aiškinantis priedančio audinių ligų etiologiją. Apnašo susidarymas ir brendimas yra tarsi kibirkštis, kurios reikia, kad atsirastų uždegiminiai procesai vedantys į priedančio audinių ligas. [23].
Alicia Morales ir bendraautorių atliktame tyrime [13] buvo siekiama įvertinti L. rhamnosus turinčio PB ir antibiotiko azitromicino poveikį esant dideliam kiekiui T. forsitija, P. gingivalis ir Aggregatibacter actinomycetemcomitans. Buvo ištirti 47 sistemiškai sveiki savanoriai, sergantys lėtiniu periodontitu, kurių bent penkių dantų zondavimo kišenės gylis ≥4 mm. Mėginiai buvo kultivuojami ir apdorojami naudojant PGR metodą. Pacientams buvo atlikta PBH ir šaknų nulyginimas ir atsitiktine tvarka buvo priskiriami probiotikų (n = 16), antibiotikų (n = 16) arba placebo (n = 15) grupei. Rezultatai parodė, kad visoms grupėms klinikiniai ir mikrobiologiniai parametrai pagerėjo, sumažėjo kultivuojamos mikrobiotos.
Elnaz Ghasemi ir bendraautorių atlikto tyrimo tikslas [17] buvo ištirti probiotinio jogurto ir ksilitolio turinčios kramtomosios gumos poveikį mažinant Streptococcus mutans kiekį seilėse. Tyrime dalyvavo 50 pacientų turinčių S. mutans kolonijas, daugiau kaip 10⁵ seilių mililitre. Dalyviai atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į dvi lygias grupes, kad gautų arba PB jogurtą, kuriame yra L. acidophilus ir B. bifidum (200 g per parą), arba ksilitolio turinčios kramtomosios gumos (po 2 pastiles 3 kartus per dieną po kiekvieno valgio; bendras ksilitolio kiekis: 5,58 g per dieną) 3 savaites. Po intervencijos seilių
17 mėginiai buvo kultivuojami mitis-salivarius-bacitracin agare ir buvo nustatyti S. mutans skaičiai seilėse. Rezultatai parodė, kad abiejose grupėse S. mutans kiekis po intervencijos buvo reikšmingai mažesnis už pradinį dydį (P <0,05). Didžiausias sumažėjimo laipsnis abiejose grupėse buvo pastebėtas antrą savaitę po intervencijos.
Infekcinių burnos ligų pasekmės priklauso ne tik nuo nuoseklios m/o veiklos, bet ir nuo konkretaus individo burnos bakterinės įvairovės [25].
3.3 Probiotikai priedančio audinių ligų profilaktikoje
Periodonto ligos (periodontitas ir gingivitas) yra uždegiminis procesas, sukeltas apnašo sankaupų palei dantenų kraštą ir dantį. Negydant stiprėjančius simptomus, didėja priedančio struktūrų destrukcija ir atsiranda rizika prarasti dantis. Negydomas ir ignoruojamas lėtinis uždegimas palaiko m/o disbalansą burnos ekosistemoje ir todėl gresia priedančio audinių ligos progresavimas [22].
Atlikdama mokslinės literatūros sisteminę apžvalgą, autorė bendradarbiavo su privačia ondontologijos klinika, kurioje buvo stebimi klinikos pacientai, gydomi naudojant „FotoSan® Blue“ metodą. Pacientams, sergantiems lėtiniu periodontitu ar gingivitu, pirmojo vizito metu buvo atliekama PBH, o antrojo vizito metu (po 7-10 d.) šviesa aktyvuota burnos ertmės dezinfekcija naudojant fotoaktyvią substanciją (fotoiniciatorių) ir tam tikro ilgio bangos šviesą.
FotoSan Blue fotoaktyvi substancija yra riboflavino (B2 vitaminas) žalios spalvos milteliai, įpakuoti švirkšte. Miltelius sumaišius su vandeniu arba 2-3% vandenilio peroksidu yra pagreitinamas deguonies molekulės skilimas į reaktyvųjį deguonį. Fotoiniciatorius aktyvuotas šviesa skaido deguonies molekulę į laisvuosius O· radikalus arba neigiamus O- anijonus, kitaip vadinamus ROS (Reactive Oxygen Specimen = reaktyvus deguonis). Ši dezinfekcija odontologijoje per paskutinius 4-5 metus vis plačiau taikoma gydant gingivitą, periodontitą, periimplantitą. Puikūs rezultatai gaunami gydant chronišką periodontitą, kai ženkliai sumažinamas periopatogeninių bakterijų kiekis bei dantenų kišenių gylis. Priešingai nei antibiotikai šviesa aktyvuota dezinfekcija veikia akimirksniu, nes reaktyvus deguonis sudrąsko bakterijos membraną, nesukuria bakterijų atsparumo ir neturi šalutinio neigiamo poveikio, todėl atliekamų procedūrų skaičius yra neribotas.
Atlikus burnos ertmės dezinfekciją, visos kišenės buvo pripildomos geliu „ProlacSan“. Kiekviename gelio švirkšte „ProlacSan“ yra mažiausiai 6 mlrd. aktyvių L. plantarum ir brevis. Taip pat paskiriant „ProlacSan“ pastiles po 1 pastilę per dieną, kiekvienoje pastilėje yra mažiausiai 1,2mlrd. L. plantarum ir brevis. Viso gydymo metu rekomenduojama vengti naudoti burnos skalavimo skysčius.
18 Teigiamas PB poveikis priedančio audiniams pastebėtas jau pirmąją savaitę po procedūros. Ypač geri rezultatai stebimi gydymo pabaigoje, tačiau jų veiksmingumas burnos mikrofloros kaitai turėtų būti ištirtas nuodugniau (1,2 pav.).
1 pav. Prieš „FotoSan® Blue“ gydymą (a). Po „FotoSan® Blue“ gydymo (b)
2 pav. Prieš „FotoSan® Blue“ gydymą (a). Po „FotoSan® Blue“ gydymo (b)
Pastebėta, kad lokaliai įterpiami PB į priedančio audinių patologinę kišenę teigiamai veikia periopatogenus ir skatina priedančio audinių atsistatymą [23]. Siekiant atkurti sveiką burnos mikroflorą ir sustabdyti augantį rezistensiškumą antibiotikams, baterioterapija tampa puikia alternatyva [26].
Gerosios mikrofloros vystymąsi ir stabilumą bakterioterapija veikia palankiai, užkerta kelią patogeninių bakterijų kolonizacijai, aktyvina įgimtos ir įgytos imuninės sistemos veiklą, taip pat stiprina gleivinės barjerinę funkciją. PB išreiškia didelį potencialą ir gali tarnauti kaip papildoma infekcinių burnos ligų gydymo priemonė [27].
a b
19 3.4 Probiotikai periimplantito ir periimplantinio mukozito gydyme ir profilaktikoje
Periimplantinių ligų paplitimas yra labai didelis: mukozitas, 19% - 65% visų turinčių implantus, vidutiniškai 42,9%, periimplantitas – 1%-47% visų turinčių implantus, vidutiniškai 21,7% [9]. Šių ligų gydymui siūloma terapija visų pirma grindžiama turimais įrodymais, gautais gydant priedančio audinių ligas. Jack G. Caton ir kiti [29] pasiūlė naują priedančio audinių ir periimplantinių ligų klasifikavimo schema, kurios tikslas buvo suderinti ir atnaujinti 1999 m. klasifikavimo schemą atsižvelgiant į esamą priedančio audinių ir periimplantologinių ligų supratimą (1 pav.).
1 pav. Periimplantinių ligų ir būklių klasifikacijos schema (Caton,J.G., Armitage,G., Berglundh,T., Chapple,I.L.C., Jepsen,S., Kornman,K.S., Mealey,B.L., Papapanou,P.N., Sanz,M., Tonetti,M.S.)
Periimplantiniam mukozitui būdingas kraujavimas dėl zondavimo ir regimi uždegimo požymiai. Įrodyta, kad periimplantalinį mukozitą sukelia apnašos, todėl jį galima panaikinti priemonėmis, padedančiomis pašalinti apnašas bei sumažinti patogenių m/o kolonijas [29]. Mukozitas nėra liga, kurią reikia gydyti, o liga, kuriai reikia užkirsti kelią. Norėdami užkirsti kelią mukozitui, ir suprasdami, kas
Implantą supančių audinių ligos ir būklės
Sveiki implantą
supantys audiniai Peri-implantologinis mukozitas Peri-implantitas
Implantacinės srities minkštųjų ir kietųjų audinių trūkumas Kietųjų audinių trūkumas prieš implantaciją Kietųjų audinių trūkumas po implantacijos Mikštųjų audinių trūkumas prieš implantaciją Minkštųjų audinių trūkumas po implantacijos
20 sukelia šią ligą, galime drąsiai naudoti PB terapiją. Kontroliuojami klinikiniai tyrimai parodė, kad šis gydymo būdas veiksmingas, pagerėjo klinikiniai parametrai, ypač kraujavimas tiriant.
Periimplantitas yra kaulų ir minkštųjų perimplantinių audinių infekcija. Tai patologija, atsirandanti per 3–9 metus ir sukelianti laipsnišką implantą supančio kaulo reabsorbciją, o tai dar labiau lemia implanto praradimą. Periimplantitas yra liga, labai panaši į periodontitą, kurią visada sukelia bakterijos, todėl ji turi būti gydoma panašiai, laikantis daugybės protokolų, kurie padeda pašalinti infekciją ir bakterijas apie implantą. Pagrindinės periimplantito priežastys yra patogeninės bakterijos, todėl labai svarbu pašalinti arba užkirsti kelią šioms bakterijoms, linkusioms kauptis ant implanto paviršiaus. Kitas svarbus veiksnys yra individualus paciento polinkis: yra pacientų, kurie dažnai suserga, ypač rūkaliai, ir pacientų, kuriems, priešingai, polinkis sirgti yra mažesnis. Taigi svarbus ir individualus paciento atsako komponentas. Implanto paviršius yra dar viena įmanoma periimplantito priežastis: lygesnis paviršius yra mažiau jautrus periimplanto audinių infekcijai, todėl atsiranda periimplantitas [28]. A.J. Flichy-Fernandez ir bendraautorių atliktame tyrime [14] buvo atliktas dvigubai aklas, placebu kontroliuotas kryžminis tyrimas, kuriame pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes: turintys sveikus audinius apie dantų implantus ir turintys periimplantinį mukozitą. Abi grupės 30 d. vartojo PB pastiles, turinčias L. reuteri padermių, ir 6 mėn. buvo stebima jų būklė. Vėliau paskirtas palcebo poveikį turintis preparatas ir stebėta dar 6 mėn. Tyrimo metu buvo stebimi šie parametrai: krevikuliarinio skysčio tūris, PI, PD, GI ir interleukino 1β, interleukino 6 ir interleukino 8 koncentracijos. Rezultatai parodė, kad abiejų grupių pacientams, tiek su išsivysčiusiu periimplantiniu mukozitu tiek ir turintiems sveikus audinius prie implantų, klinikiniai parametrai ženkliai pagerėjo ir citokinų koncentracija priedančio audiniuose sumažėjo. Vartojant placebą tokie pokyčiai nepastebėti.
Periimplantinio mukozito prevencija yra privaloma, nes kai liga pasireiškia, ją gydyti ir kontroliuoti yra labai sunku. Siekiant užkirsti kelią periimplantų mukozitui, svarbu naudoti implantus, kurių paviršius nėra per daug šiurkštus; ypač svarbu, kad pacientas, kuriam atliekamas implantų gydymas, kas 3–6 mėnesius stebėtų higienos protokolus, atliekamus specialisto, kad būtų išvengta per didelio apnašų kaupimosi ant implanto paviršiaus ir audiniuose aplink implantą.
M. Galofre ir bendraautorių atliktame tyrime [9] dalyvavę 44 pacientai ( 22 su mukozitu ir 22 su periimplantitu, atsitiktinai gydyti PB arba placebu), kuriems po nechirurginės mechaninės terapijos atsitiktine tvarka buvo paskirta po 1 PB pastilę ir 1 placebo pastilę kiekvieną dieną 30 dienų. Klinikiniai matavimai buvo atliekami tiriant visą burną (PI ir BOP) ir implanto vietoje (PD, PI ir BOP) pradiniame, 30 ir 90 dienų mikrobiologiniuose tyrimuose. PB L. reuteri kartu su mechanine terapija papildomai pagerino gydymą, lyginant su vien mechanine terapija, pacientų, sergančių mukozitu ar periimplantitu.
21 BOP sumažėjimas mukozito ir periimplantito atveju buvo didesnis po mechaninio gydymo kartu su PB terapija nei tik po mechaninio gydymo. Tačiau L. reuteri turėjo labai ribotą poveikį periimplantito mikrobiotai, nes vienintelis parametras, kuris reikšmingai sumažėjo, buvo P. gingivalis bakterijų kiekis ant implantų su mukozitu.
Hadar Hallstrom ir bendraautorių atliktas tyrimas [10] siekė įvertinti PB papildų poveikį kartu su įprastu mukozito gydymu. 49 pacientams, sergantiems periimplantiniu mukozitu, buvo atlikta PBH ir paaiškintas burnos higienos instruktažas. Tuomet pacientams buvo tepamas vietinis aliejus (aktyvusis ar placebo) ir 3 mėn. geriamos pastilės (veikliosios arba placebo). Aktyviuose produktuose buvo dviejų L. reuteri padermių mišinys. Galutiniai klinikiniai parametrai buvo: PD, PI ir BOP. Be to, naudojant daugialypius imuninius tyrimus, buvo ištirti pasirinktų citokinų, esančių dantenų skystyje (GCF), mėginiai. Rezultatai parodė, kad po PBH ir sustiprintos asmeninės higienos pagerėjo periimplantinis mukozitas ir sumažėjo citokinų kiekis. PPD ir BOP reikšmingai sumažėjo, lyginant su pradiniu (p <0,05), tačiau reikšmingų skirtumų tarp grupių nebuvo. Taip pat klinikinis pagerėjimas išliko 3 mėnesius po intervencijos.
Periimplantinio mukozito gydymas yra veiksmingas, kai atliekamas dviem etapais: iš pradžių dantų higienistas nuo implanto paviršiaus ir podanteninių sričių apie implant turi pašalinti didžiausią bakterijų kiekį ir tokiu būdu išlaikyti tokią burnos būklę kuo ilgiau. Pacientas turi atlikti kruopščią burnos higieną, o jei to nepakanka, būtina atlikti chirurginį gydymą, atitraukiant periimplantinius ir minkštuosius audinius, išlyginti implanto paviršių ir pašalinti visas bakterijas. Tuomet būtina uždengti audinius ir galiausiai tam tikrais atvejais regeneruoti prarastą kaulą ar jo dalį. PB suteikia alternatyvų terapinį požiūrį, kurį reikia apsvarstyti profilaktiškai ir gydant periimplantologines ligas, tačiau reikia atlikti tolesnius ilgalaikius perspektyvinius tyrimus su standartizuotais kintamaisiais [28]. Galiausiai, nesvarbu, kokia terapija yra taikoma, būtina sąlyga siekiant ilgalaikio gydymo rezultatų stabilumo yra paciento galimybė, noras ir motyvacija rūpintis gera burnos higiena.
22
REZULTATŲ APTARIMAS
4.1 Pagrindinių rezultatų interpretacija ir jų reikšmė
Remiantis nagrinėtų straipsnių medžiaga ir tyrimų rezultatais galima teigti, kad PB sukuria sveiką biofilmą ir apsaugo burnos audinius nuo priedančio patogeninių bakterijų veikimo. Nors kai kurių tyrimų rezultatai ir neparodė jokių reikšmingų pokyčių, daugumos nagrinėtų straipsnių rezultatai patvirtina sąsają tarp PB vartojimo ir burnos būklės pagerėjimo.
PB preparatų pogrupyje gydomasis ir prevencinis poveikis gautas vartojant L. reuteri [9,12,14], B.subtilis, B.megaterium ir B. pumpulus [8], L. plantarum, L. brevis ir P. acidilactici [16], B. animalis [11], L. rhamnosus [13] preparatus, tačiau tarpusavyje palyginti šių preparatų veiksmingumą būtu sunku dėl tyrėjų pasirinktų nevienodų vertinimo kriterijų bei gydymo protokolų įvairovės.
Tyrimais buvo nustatyta, kad geriamosios tabletės, kuriose yra probiotinio L. reuteri padermės, jau anksčiau buvo naudojamos pacientams, sergantiems lėtiniu periodontitu. Autoriai įrodė, kad geriant L. reuteri padermę du kartus per dieną 30 suaugusių pacientų, sergančių lėtiniu periodontitu, reikšmingai sumažėjo klinikiniai rodikliai, įskaitant PI, GI ir BOP [27]. Tačiau, Anna K. Szkaradkiewicz su bendraautoriaus [15] tyrime pirmą kartą įvertino citokinų progresavimo pokyčius pacientams, sergantiems lėtiniu periodontitu. Tyrimas parodė, kad dėl taikytos terapijos L. reuteri štamu reikšmingai sumažėjo tirtų citokinų kiekis.
Kita vertus, Alicia Morales ir bendraautoriai [13] atliko pirmieji tyrimą, įvertinantį ir lyginantį PB ir antibiotikų vartojimo mikrobiologinį poveikį lėtinio periodontito gydymui su 9 mėnesių stebėjimu. Įdomu tai, kad PB ir antibiotų grupėse reikšmingų skirtumų nebuvo.
Lyginant skirtingų lėtinio periodontito, periimplantito diagnostikos rodiklių sąsają su PB terapijos veiksmingumu, reikšmingų skirtumų nėra – visi rodikliai (PD, GI, PI ir BOP) išlieka panašūs. Tačiau nepaisant to PB vartojimas gali būti laikomas tinkama alternatyva tiek prie implantų išsivysčiusio uždegimo gydymui, tiek profilaktikai, nes pagerina net ir sveikus priedančio audinius turinčių asmenų klinikinius parametrus [8-10,10,11,14,16,17].
23 4.2 Sisteminės mokslinės literatūros apžvalgos trūkumai
Atliekant šią sisteminę literatūros apžvalgą nebuvo remtasi senesniais nei 5 metų tyrimais. Todėl galima teigti, kad dalis atliktų studijų, tiriančių PB gydymo ar prevencijos galimybes, nebuvo įtrauktos į šį darbą. Taip pat nagrinėtuose tyrimuose, vertinant PB padermes, gydymo būdo ar preparato veiksmingumą, buvo remtasi skirtingais rodikliais arba taikytos skirtingos PB dozės, todėl tyrimų rezultatai yra sunkiai palyginami. Norint tiksliai sudaryti gydymo ir prevencijos gaires, yra tikslinga išnagrinėti daugiau straipsnių, analizuojančių tam tikro vienos rūšies PB preparato ar gydymo būdo efektyvumą, taikant skirtingas gydymo dozes, tiriant pacientus, sergančius skirtingomis burnos ligomis ir gaunančius gydymo būdus, kuriuose būtų pasirinkti panašūs taikyto gydymo būdo vertinimo rodikliai.
24
IŠVADOS
1. Individuali burnos higiena padeda išvengti lėtinio periodontito ar periimplantinio mukozito, tačiau profesionali jį reikšmingai sumažina, todėl ji yra aktuali profilaktinė ir gydomoji priemonė.
2. L. reuteri, L. brevis, L. rhamnosus, L. acidophilus, L. plantarum, B.subtilis, B. megaterium, B. pumpulus, B. animalis ir P. acidilactici padermių turintys PB preparatai yra efektyvūs ir gali būti skiriami burnos ligų ir periimplantinių mukozitų gydymui ir taikomi kaip profilaktinės priemonės.
3. Tiriant PB veiksmingumą, net ir neaptinkant reikšmingų tarpgrupinių skirtumų, pastebima, kad apnašos ir jų kiekis PB grupėje žymiai mažesnės, todėl jie gali būtų naudojami ir kaip profilaktinė priemonė.
4. PB terapija periimplantito ir periimplantologinio mukozito gydyme yra labai reikšmingas gydymo metodas, nes gerina klinikinius parametrus ir mažina citokinų kiekį.
25
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Tyrimai įrodo, kad yra sąsaja tarp PB vartojimo ir sveikos burnos būklės. Žvelgiant iš visuomenės sveikatos perspektyvos ir siekiant užkirsti kelią burnos ligų plitimui gera burnos ertmės higiena ir prevencija turi tapti svarbiu rodikliu. Sveikos burnos ertmės palaikymas reiškia daugiau nei tik probiotikų vartojimas. Itin svarbu glaudus bendradarbiavimas tarp gydytojo odontologo ir paciento.
Kol kas tokių tyrimų kiekis nėra pakankamas, todėl gydytojo odontologo vaidmuo PB terapijos naudojime išlieka labai individualus. Reikalinga atlikti daugiau kontroliuojamų atsitiktinės imties tyrimų, su standartizuotais vertinimo kriterijais bei atsižvelgti į kitus rizikos faktorius.
Rekomendacija gydytojui odontologui, būtų, pasirinkti gerą diagnozavimo būdą, siekiant optimalaus gydymo pagal poreikį. Tai galėtų būti kiekybinis, molekulinis biologinis patogeninių m/o nustatymas taikant realiojo laiko PGR metodą. Testo bei išsamaus klinikinio paciento ištyrimo pagalba nustatyti patikimą diagnozę ir remiantis mokslinių tyrimų rezultatais taikyti baterioterapinį gydymą.
26
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Caglar E, Kargul B, Tanboga I. Bacteriotherapy and probiotics' role on oral health. Oral Dis 2005 May;11(3):131-137.
2. George VT, Varghese MM, Vaseem M, Thomas A, Ittycheria PG, Sreejith C. The promising future of probiotics: A new era in periodontal therapy. Journal of International Oral Health 2016;8(3):404.
3. Shimauchi H, Mayanagi G, Nakaya S, Minamibuchi M, Ito Y, Yamaki K, et al. Improvement of periodontal condition by probiotics with Lactobacillus salivarius WB21: a randomized, double-blind, placebo-controlled study. J Clin Periodontol 2008 Oct;35(10):897-905.
4. Tlaskalova-Hogenova H, Stepankova R, Hudcovic T, Tuckova L, Cukrowska B, Lodinova-Zadnikova R, et al. Commensal bacteria (normal microflora), mucosal immunity and chronic inflammatory and autoimmune diseases. Immunol Lett 2004 May 15;93(2-3):97-108.
5. Purunaik S, Thippeswamy H, Chavan SS. To Evaluate the Effect of Probiotic Mouth Rinse on Plaque and Gingivitis among 15-16-Year-Old School Children of Mysore City, India-Randomized Controlled Trial. Global Journal of Medical Research 2014.
6. Scariya L, Nagarathna D, Varghese M. Probiotics in periodontal therapy. Int J Pharm Bio Sci 2015;6(1):242-250.
7. Laleman I, Teughels W. Probiotics in the dental practice: a review. Quintessence Int 2015 Mar;46(3):255-264.
8. Alkaya B, Laleman I, Keceli S, Ozcelik O, Cenk Haytac M, Teughels W. Clinical effects of probiotics containing Bacillus species on gingivitis: a pilot randomized controlled trial. J Periodontal Res 2017 Jun;52(3):497-504.
9. Galofre M, Palao D, Vicario M, Nart J, Violant D. Clinical and microbiological evaluation of the effect of Lactobacillus reuteri in the treatment of mucositis and peri-implantitis: A triple-blind randomized clinical trial. J Periodontal Res 2018 Jun;53(3):378-390.
10. Hallstrom H, Lindgren S, Widen C, Renvert S, Twetman S. Probiotic supplements and debridement of peri-implant mucositis: a randomized controlled trial. Acta Odontol Scand 2016;74(1):60-66.
11. Kuru BE, Laleman I, Yalnizoglu T, Kuru L, Teughels W. The Influence of a Bifidobacterium animalis Probiotic on Gingival Health: A Randomized Controlled Clinical Trial. J Periodontol 2017 Nov;88(11):1115-1123.
12. Tekce M, Ince G, Gursoy H, Dirikan Ipci S, Cakar G, Kadir T, et al. Clinical and microbiological effects of probiotic lozenges in the treatment of chronic periodontitis: a 1-year follow-up study. J Clin Periodontol 2015 Apr;42(4):363-372.
13. Morales A, Gandolfo A, Bravo J, Carvajal P, Silva N, Godoy C, et al. Microbiological and clinical effects of probiotics and antibiotics on nonsurgical treatment of chronic periodontitis: a
27 randomized placebo- controlled trial with 9-month follow-up. J Appl Oral Sci 2018 Jan 18;26:e20170075-7757-2017-0075.
14. Flichy-Fernandez AJ, Ata-Ali J, Alegre-Domingo T, Candel-Marti E, Ata-Ali F, Palacio JR, et al. The effect of orally administered probiotic Lactobacillus reuteri-containing tablets in peri-implant mucositis: a double-blind randomized controlled trial. J Periodontal Res 2015 Dec;50(6):775-785.
15. Szkaradkiewicz AK, Stopa J, Karpinski TM. Effect of oral administration involving a probiotic strain of Lactobacillus reuteri on pro-inflammatory cytokine response in patients with chronic periodontitis. Arch Immunol Ther Exp (Warsz) 2014 Dec;62(6):495-500.
16. Montero E, Iniesta M, Rodrigo M, Marin MJ, Figuero E, Herrera D, et al. Clinical and microbiological effects of the adjunctive use of probiotics in the treatment of gingivitis: A randomized controlled clinical trial. J Clin Periodontol 2017 Jul;44(7):708-716.
17. Ghasemi E, Mazaheri R, Tahmourespour A. Effect of Probiotic Yogurt and Xylitol-Containing Chewing Gums on Salivary S Mutans Count. J Clin Pediatr Dent 2017;41(4):257-263.
18. Devine DA, Marsh PD. Prospects for the development of probiotics and prebiotics for oral applications. J Oral Microbiol 2009 May 1; 1:10.3402/jom.v1i0.1949.
19. Meurman J, Stamatova I. Probiotics: contributions to oral health. Oral Dis 2007;13(5):443-451.
20. Bonifait L, Chandad F, Grenier D. Probiotics for oral health: myth or reality? J Can Dent Assoc 2009;75(8).
21. Meurman JH. Probiotics: do they have a role in oral medicine and dentistry? Eur J Oral Sci 2005;113(3):188-196.
22. Allaker RP, Stephen AS. Use of Probiotics and Oral Health. Current oral health reports 2017;4(4):309-318.
23. Kolenbrander PE, Palmer RJ,Jr, Rickard AH, Jakubovics NS, Chalmers NI, Diaz PI. Bacterial interactions and successions during plaque development. Periodontol 2000 2006; 42:47-79.
24. Dosseva-Panova VT, Popova CL, Panov VE. Subgingival microbial profile and production of proinflammatory cytokines in chronic periodontitis. Folia Med (Plovdiv) 2014 Jul-Sep;56(3):152-160.
25. Ramage G, Tomsett K, Wickes BL, López-Ribot JL, Redding SW. Denture stomatitis: a role for Candida biofilms. Oral Surgery, Oral Medicine, Oral Pathology, Oral Radiology and Endodontics 2004;98(1):53-59.
26. Gupta ND, Sharma S, Sharma VK. Probiotic - An emerging therapy in recolonizing periodontal pocket. J Oral Biol Craniofac Res 2017 Jan-Apr;7(1):72-73.
27. Vivekananda M, Vandana K, Bhat K. Effect of the probiotic Lactobacilli reuteri (Prodentis) in the management of periodontal disease: a preliminary randomized clinical trial. Journal of Oral Microbiology 2010;2(1):5344.
28 28. Lauritano D, Carinci F, Palmieri A, Cura F, Caruso S, Candotto V. Reuterinos((R)) as adjuvant for peri-implant treatment: A pilot study. Int J Immunopathol Pharmacol 2019 Jan-Dec; 33:2058738419827745.
29. Caton JGg, Armitage G, Berglundh T, Chapple ILC, Jepsen S, Kornman KS, Mealey BL, Papapanou PN, Sanz M, Tonetti MS A new classification scheme for periodontal and peri-implant diseases and conditions - Introduction and key changes from the 1999 classification. J Clin Periodontol 2018, S1-S8:12935
29
PRIEDAI
Priedas Nr. 1Id n ti fi k av im as Aktyvuoti filtrai:
Straipsniai ne senesni nei 5 metų (n=1232) Tyrimai su žmonėmis (n=1171)
Straipsniai anglų kalba (n=1141) Tyriamųjų amžius: 19-44 m. (n=659) Pateikti straipniai (n=659) A tr an k a T in k am um as
Straipsniai tinkami tolimesniai atrankai (n=70)
Įt
ra
u
k
im
as Visi įtraukti straipsniai, pagal visus, iš anksto nustatytus, įtraukimo į mokslinės literatūros analizės kriterijus (n=10) 451 tiriamasis
Išplėstinė straipsnių paieška “Pubmed” duomenų bazėje. Paieškos terminai:
Raktažodžių deriniai „probiotics in oral diseases“ OR „probiotics in peri-implantitis“ OR „probiotics in oral diseases prevention“ OR „probiotics in therapy“ OR „Lactobacillus“ OR „oral microflora“ OR „periodontitis“.
Atlikus straipsnių paiešką identifikuoti straipsniai (n=5441):
Su tema nesusijęs pavadinimas (n=260) Turinys neaktualus, atsižvelgiant į nagrinėjamą temą (n=5)
Pašalinti straipsniai (n=335)
Pašalinti straipsniai (n=65)
Nepakankamas informacijos kiekis pagal nagrinėjamą temą (n=45)
Neatitinka iš anksto nustatytų tyrimo charakteristikos (n=20)
30 Lentelės Nr. 1-2. Autorių pateiktų rezultatų apžvalga Priedas Nr. 2 Nr Pagrindinis autorius, metai Tiriamųjų skaičius Tyrimo rūšis Gydymas naudotas tyrime Vertinti kriterijai Tyrimo rezultatai 1. Bahar Alkaya et al, 2017
40 KAIT Dantų pastos ir burnos skalavimo
skysčio turinčių probiotikų B. subtilis, B. megaterium ir B.pumpulus naudojimas 8 sav.
I-apnašų ir dantenų indeksas (PI, GI) II-zondavimo gylis ir kraujavimas po zondavimo (PD, BOP)
Apnašų ir gingivito rodikliai buvo žymiai sumažėję po 8 savaičių, bet esminiai skirtumai tarp grupių nebuvo nustatyti. Pacientai, vartoję tyrimo produktus, jokios žalos ar nenumatyto poveikio nepatyrė.
2. Bahar Eren Kuru
et al, 2017
51 KAIT PBH
Bifidobacterium animalis x 28d. + 5 d. be dantų šepetėlio
PI, GI, PD, BOP Pradėjus kauptis apnašoms, probiotikų
grupėje buvo pastebėti žymiai geresni visų parametrų rezultatai, visais vertintais periodais, palyginti su kontroline grupe: mažesnis PI, PD ir GI, mažesnis BOP. (P <0,001)
3. Eduardo Montero
et al, 2017
59 KAIT 6 sav. po 2 tab./d., kuriose yra
probiotinių padermių L. plantarum, L. brevis ir P. acidilactici
GI Abiejose tyriamųjų grupėse statistiškai
reikšmingai padidėjo vidutinis GI, tačiau jokio klinikinio indekso skirtumų tarp gydymo grupių nerasta.
31
4. Alicia Morales et
al, 2018
47 KAIT PBH+šaknų nulyginimas
3 tiriamųjų gr. gavo: Probiotikų (n = 16), 1tab./d. x 3 mėn. L. rhamnosus PB Antibiotikų (n = 16), Azithromycin 500 mg./5 d. Placebo (n = 15).
GI, PD, BOP Visomis grupėmis klinikiniai ir
mikrobiologiniai parametrai pagerėjo.
Probiotikų ir antibiotikų grupėse, palyginti su pradiniu rodikliu, sumažėjo kultivuojamos mikrobiotos. PB grupėje reikšmingas sumažėjimas buvo stebimas po 6 mėn., tuo tarpu antibiotikų grupėje jis pasireiškė visą laiką (p <0,017)
5. Merve Tekce et
al, 2015
40 KAIT PBH + šaknų nulyginimas
1 tab./2k.d. x 3 sav. Pastilės turinčios L.reuteri
PI, GI, BOP, PD Vartojusiųjų PB grupėje PI,GI ir BOP buvo
reikšmingai mažesnis jau 21 tyrimo dieną nei kontrolinėje ir toks išliko viso tyrimo metu (P <0,05) 6. A.J. Flichy-Fernandez et al, 2015 33 tiriamieji 77 implantai
KAIT PBH + šaknų nulyginimą
1 tab. per dieną x 30d. Pastilės turinčios L. reuteri
PI, GI, PD
Koncentraciją: IL-1b, IL-6 ir IL-8
Po gydymo pacientams, sergantiems
peri-implantologiniu mukozitu klinikiniai
parametrai pagerėjo, sumažėjo citokinų kiekis. Priešingai, vartojant placebą tokių pokyčių nepastebėta.
7. M. Galofre et al,
2018
44 KAIT PBH + šaknų nulyginimą
1 tab. per dieną x 30d. Pastilės turinčios L. reuteri
PI, GI, PD, BOP Pagerėjo visi klinikiniai parametrai, tačiau
L.reuteri turėjo labia ribotą poveikį peri-implantitų mikrobiotai. (P=0.031).
32
8. Hadar Hallstrom
et al, 2016
49 KAIT PBH+instruktažas+ aplikacija apie
implantą PB turinčiu aliejumi 1tab./2k.d. x 30d.
Pastilės turinčios L. reuteri
PI, GI, PD, BOP Visi klinikiniai parametria pagerėjo. PD ir
BOP reikšmingai sumažėjo palyginti su pradiniais matavimais tyrimo pradžioje. (P <0,05)
9. Elnaz Ghasemi et
al, 2017
50 KAIT 1 grupė - 200g. jogurto (su PB -
L. acidophilus ir B. bifidum) kasdien 3 sav.
2 grupė - vartojo kramtomąją gumą su ksilitoliu, po 2 pastiles, kramtyti ne mažiau 5 min. 3k.d
(5,58 g xylitol kasdien)
S. Mutans kolonijų lygis seilių mililitre
Abiejose grupėse S. mutans skaičius 1 d., 2 sav. ir 4 sav. po intervencijos buvo reikšmingai mažesnis už pradinį.
(P <0,05).
Didžiausias sumažėjimo laipsnis abiejose grupėse buvo pastebėtas antrą savaitę po intervencijos. Be to, nors probiotinių jogurto vartotojų S. mutans sumažėjo daugiau, skirtumas tarp dviejų grupių nebuvo statistiškai reikšmingas. (P=0.091) 10. Anna K. Skaradkiewicz et al, 2014 38 KAIT PBH PB 1tab./2k.d x 2 sav.
PI, GI Buvo įvertintas abiejų grupių pacientų
periodonto kišenių dantenų kreviskuliarinis skystis (GCF). Baigus gydymą probiotinėmis tabletėmis, 18 (75%) 1 grupės pacientų
pastebėtas reikšmingas tiriamųjų
priešuždegiminių citokinų (TNF-α, IL-1β ir IL-17) sumažėjimas.
33 Priedas Nr. 3
