PILONIDINĖS CISTOS ATKRYČIŲ CHIRURGINIO GYDYMO REZULTATAI

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS VAIKŲ CHIRURGIJOS KLINIKA

Paulius Karumnas

PILONIDINĖS CISTOS ATKRYČIŲ CHIRURGINIO GYDYMO

REZULTATAI

Medicina

Mokslinio darbo vadovas doc. Artūras Kilda Vaikų chirurgijos klinika

2

TURINYS

5.ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5

6.SANTRUMPOS ... 6

7.SĄVOKOS ... 7

8.ĮVADAS ... 8

9.DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI... 9

10.LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

PILONIDINĖS LIGOS SAMPRATA IR JOS ETIOLOGIJA ... 10

PILONIDINĖS CISTOS KLINIKA IR DIAGNOSTIKA ... 10

PILONIDINĖS CISTOS GYDYMAS ... 11

11.TYRIMO METODIKA ... 14 TYRIMO PLANAVIMAS ... 14 12.REZULTATAI ... 16 13.REZULTATŲ APTARIMAS ... 21 14.IŠVADOS ... 22 15.LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 23

3

SANTRAUKA

Paulius Karumnas „Pilonidinės cistos atkryčių chirurginio gydymo rezultatai“.

Tyrimo tikslas: Įvertinti 2005-2014 m. LSMUL KK Vaikų chirurgijos klinikoje gydytų pacientų dėl pilonidinės ligos atkryčio gydymo rezultatus.

Tyrimo uždaviniai: 1.Įvertinti pilonidinės ligos atkryčių gydymo dažnį LSMUL KK Vaikų chirurgijos klinikoje 2005-2014 metais. 2. Įvertinti, kokio amžiaus ir lyties vaikams dažniausiai atsinaujino pilonidinė liga. 3. Išsiaiškinti, koks dažniausias chirurginis gydymas taikytas prieš ligos atkrytį. 4. Įvertinti, ar laikas iki ligos atkryčio priklausė nuo atlikto chirurginio metodo (incizijos, ekscizijos ir marsupializacijos). 5. Nustatyti ar pilonidinės ligos atkryčio gydymui taikytas operacijos tipas turėjo įtakos lovadienių skaičiui.

Tyrimo dalyviai ir metodai: Atlikta retrospektyvi LSMUL KK Vaikų chirurgijos klinikoje 2004 – 2014 metais stacionarizuotų 46 vaikų ir paauglių pilonidinės cistos atkryčio ligos istorijų analizė. Duomenų analizė atlikta SPSS 22.0. Statistinis reikšmingumas vertintas chi kvadrato (χ²) kriterijumi, naudota Pearson koreliacija.

Tyrimo rezultatai: 2005 – 2014 metais LSMUL KK Vaikų chirurgijos klinikoje dėl pilonidinės cistos stacionarizuota 164 pacientai, iš kurių 46 pacientai (28%) stacionarizuoti dėl pilonidinės cistos atkryčio. Pilonidinės ligos atkryčių dažnis pagal metus dažniausiai pasireiškė 17 (41,3%) metų amžiaus vaikams, bei stebimas didesnis pilonidinės ligos atkrytis berniukų grupėje(p=0.014). Nepaisant chirurginio gydymo metodikos ligos atkrytis pasireiškė vienodai(p=0.951). Lovadienių vidurkis po marsupializacijos – 18,33 d., po ekscizijos – 10,73 d., po incizijos – 8,72 d. (p=0,013).

Išvados: 1.Iš visų, 2005-2014 metais LSMUL KK Vaikų chirurgijos klinikoje stacionarizuotų dėl pilonidinės ligos pacientų, trečdalį sudarė pilonidinės ligos atkryčių atvejai. 2.Pilonidinė liga dažniausiai atsinaujino 17 metų vaikams, dažniau – berniukams (p=0.014). 3.Prieš ligos atkrytį, dažniausiai taikytas chirurginis pilonidinės ligos gydymo metodas – incizija. 4. Operacijos metodo (incizija, ekscizija, marsupializacija) pasirinkimas ligos atsinaujinimo trukmei statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo (p=0.121). 5. Operacinio metodo pilonidinės ligos gydymui pasirinkimas statistiškai reikšmingai įtakoja lovadienių skaičių. Atliekant inciziją – lovadienių skaičius mažesnis, nei taikant marsupializacijos metodą (p=0.013).

4

SUMMARY

Paulius Karumnas „Pilonidal cysts recurrence surgical treatment results“

The aim of the study: Assess on 2005-2014 years LUHSH KC patients treated for pilonidal recurrence treatment results.

Goals of the research: 1.Access on pilonidal recurrence treatment frequency on LUHSH KC Children's Surgical Clinic 2005 – 2014. 2. Evaluate at what age and sex of children frequently recurred pilonidal disease. 3. Find out what the most common surgical treatment is applied before the recurrence. 4. Assess whether the time to disease relapse depend on the complexity of surgical approach (incision, excision and marsupialization). 5. Determine whether pilonidal disease recurrence treatment applied type of operation had an impact on the number of hospital stay.

Research subjects and methods: A retrospective LUHSH KC Children's Surgery Clinic 2004 - 2014 year hospitalized 46 children and adolescents pilonidal cysts relapse medical records analysis. Data analysis was performed using SPSS 22.0. Statistical significance was evaluated chi square (χ²) criterion, used Pearson correlation.

The results of the study: 2005 – 2014 year LUHSH KC Children's Surgery Clinic for pilonidal cysts hospitalized 164 patients, of whom 46 patients (28%) due to hospitalize pilonidal cysts recurrence. Pilonidal disease relapse rates by year generally occurred in 17 (41.3%) years of age, and observed higher pilonidal relapse boys group (p=0.014). Despite the surgical techniques of treatment relapse was similar (p=0,951). Hospital stay average after marsupialization – 18.33 d., after excision – 10.73 d., after the incision – 8,72 d. (p=0.013).

The conclusions of the study: 1. Of the total, 2005-2014 LSMUL KK Children's Surgery Clinic hospitalized on pilonidal disease patients, a third of them pilonidal recurrence cases. 2. Pilonidal disease usually recurred 17 years of age, more often – boys (p=0.014). 3. Prior to the relapse, usually applied to the surgical treatment of the disease pilonidal method – incision. 4. Operation method (incision, excision, marsupialization) choice to relapse duration was not a statistically significant difference (p=0.121). 5. Operational methods pilonidal disease significantly influence the choice of the number of hospital stay. The incision - the number of hospital stay less than using marsupialization method (p=0.013).

5

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju baigiamojo darbo vadovui doc. Artūrui Kildai už pagalbą planuojant, rengiant bei aprašant tyrimą.

INTERESŲ KONFLIKTAS

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas atlikti tyrimą, Nr.

6

SANTRUMPOS

Šiame skyriuje yra pateikiamos baigiamajame magistriniame darbe naudojamos santrumpos.

H – plaukų netekimas juos pažeidžiant; F – jėga, kuri skatina plaukų įaugima;

7

SĄVOKOS

Hospitalizacija – paciento/ligonio guldymas į gydymo įstaigą. Incizija – įpjovimas, prapjovimas

Ekscizija – išpjovimas

Marsupializacija – dalinis žaizdos užsiuvimas Etiologija – priežastis

Pilonidinė liga/cista – tai įgytas pūlingas uodegikaulio-kryžkaulio srities uždegimas, lydimas fistulės formavimosi

8

ĮVADAS

Pilonidinė cista – terminas, kuris atspindi plaukų riebalinių folikulų bei prakaito liaukų, kitaip vadinamų odos struktūtų, suvešėjimas poodyje. Jos metu atsiranda fistulių. Pilonidinės cistos, dar kitaip vadinamos dermoidinės cistos, pilonidinės ligos metu susiformuoja epitelinė – kryžkaulio fistulė. Tai yra pūlingas kryžkaulio srities uždegimas, persitempus plaukų folikului į kurį patenka infekcija, o į pūlinį patekus plaukams palaikomas uždegimo procesas. Pirmą kartą šis terminas pavartotas dar 1880 metais[1]. Iki tol buvo daug kitų pavadinimų šiai ligai, kol galiausiai ji buvo pavadinta „Pilonidinė cista“ – pilo-nidal (pilus – lot. plaukai, nidus – lot. lizdas)[2].

Pilonidinė liga dažniausiai pasireiškia vaikams, paprastai jauniems žmonėms tiek vyrams, tiek moterims. Pilonidinės ligos simptomatikos pasireiškimas turi neigiamą poveikį gyvenimo kokybei[7]. Tikslios etiologinės priežastys nėra aiškios, bet keletas rizikos faktorių yra žinomos šiai ligai: paviršinių plaukų buvimą kryžkaulio srityje, tos vietos odos vientisumo pažeidimas, nutukimas, ilgas sedėjimo rėžimas, šeiminė anamnezė ir nepakankama asmens higiena[3]. Pilonidinė cista yra dviejų formų: ūminė ir lėtinė arba ūminis pūlinys ir lėtinė fistulė. Daugelis chirurginio gydymo būdų yra pasiūlyta kaip gydyti pilonidinę cistą, bet ne visada pasiseka gydymas ir dažnai pasireiškia atkrytis – ligos atsinaujinimas. Konservatyviais gydymo metodas gali turėti mažą prevencinę reikšmę ligos progresavimui, tačiau chirurginis gydymas dažnai reikalingas daugeliui atvejų ir yra neišvengiamas pasirinkimas infekcijos šalinimui[4,5]. Ūminis pilonidinis pūlinys gydomas incizija ir drenažu[8]. Lėtinė pilonidinė cista dažniausiai gydoma plačia ekscizija[9]. Pilonidinės cistos ekscizija ir atvėrimas plačiai taikomi pasaulyje, tačiau daugelis chirurgų atsisako šio gydymo būdo dėl pacientui sukeliamo diskomforto, ilgos hospitalizacijos ir labai dažnų atkryčių[5,6]. Užsiūvimo būdu yra įvairių, galima naudoti marsupializaciją[10], „Z“ plastiką[11], Karydakis operaciją[12] ir Bascom operaciją[13]. Principas visų šių taikomų operacijų yra pašalinti nesveikus audinius, negyvus audinius ir užsiūti žaizdą taip, jog siūlė neitų per vidurinę liniją.[7,14]. Tačiau šios ekscizijos veda prie plačių incizijų, didelės odos apimties šalinimo, didelių atvirų žaizdų ir tokiu būdu yra didinamas sergamumas. Nepaisant padidinto sergamumo, pasikartojimo (atkryčio) dažnis taip pat nebūtinai sumažės po šių plačių chirurginių gydymo būdų[15, 16, 17].

Pagrindinis šio darbo tikslas – peržvelgti pilonidinės cistos atkryčius atlikus inciziją lyginant su radikalia operacija bei palyginti rezultatus gydant pilonidines cistos atkryčius skirtingais chirurginiais metodais.

9

DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas buvo įvertinti 2005-2014 m. LSMUL KK gydytų pacientų dėl pilonidinės ligos atkryčio gydymo rezultatus. Šiam tikslui pasiekti reikėjo išspręsti šiuos uždavinius:

1. Įvertinti pilonidinės ligos atkryčių dažnį LSMUL KK Vaikų chirurgijos klinikoje 2005-2014 metais.

2. Įvertinti, kokio amžiaus ir lyties vaikams dažniausiai atsinaujino pilonidinė liga. 3. Išsiaiškinti, koks dažniausias chirurginis gydymas taikytas prieš ligos atkrytį.

4. Įvertinti, ar laikas iki ligos atkryčio priklausė nuo atlikto chirurginio metodo (incizijos, ekscizijos ir marsupializacijos).

5. Nustatyti ar pilonidinės ligos atkryčio gydymui taikytas operacijos tipas turėjo įtakos lovadienių skaičiui.

10

LITERATŪROS APŽVALGA

Pilonidinės ligos samprata ir jos etiologija

Pilonidinė liga – tarpsėdmeninė odos ir paodžio audinių infekcija lokalizuota uodegikaulio ir kryžkaulio srityje. Ligos gydymas yra kintantis ir priklausomas nuo klinikinės išraiškos bei ligos ekstensyvumo[14,18,19,20]. Pasaulinės literatūros duomenimis, ir atliktais skaičiavimais ligos paplitimas yra maždaug 26 žmonėm 100,000 gyventojų populiacijoje, dažniau vaikams bei paaugliams ir vyriškos lyties atstovams pasireiškia nuo dviejų iki keturių kartų dažniau nei moteriškos lyties atstovėm[18,21]. Rizikos faktoriai, kurie gali įtakoti šia ligą[18,22]:

1. nutukimas;

2. trauma ar odos vientisumo pažeidimas tipinėje pilonidinės ligos lokalizacijoje; 3. ilgas sedėjimo rėžimas;

4. šeiminė anamnezė.

Karydakis[12], kuris 1992 m. publikavo didžiausią pilonidinės ligos atvejų imtį moksliniame straipsnyje ir priėjo logiškiausią teoriją šios ligos etiologijai ir etiopatogenezei. Jis po savo 35 metų darbo su pilonidine liga pareiškė, jog etiologija yra įgyta. Ypatingai maža, lokali trauma (šiuo atveju kryžkaulio-uodegikaulio srityje) yra svarbiausias predisponuojantis faktorius šiai ligai. Plaukų įaugimas yra pagrindas pilonidinei ligai, remiantis Karydakiu[31]. Trys pagrindiniai faktoriai atliekantys rolę plaukų įaugime: plaukų netekimas juos pažeidžiant (H), jėga, kuri skatina plaukų įaugima (F) ir odos vientisumo pažeidžiamumas, kuris įtakoja plaukų įaugimą giliai sėdmeniniame regione (V). Pilonidinė liga vystosi tais atvejais, kuriuose visi šie trys faktoriai yra kartu ir ligos vystymosi galimybė galima apsakičiuoti HxFxV formule[12,31]. Remiantis daugiacentrinių stebėjimų tyrimais, šiuolaikinė teorija teigia taip pat, jog pilonidinė liga yra labiau įgyta, nei įgimta[23-29].

Pilonidinės cistos klinika ir diagnostika

Paciento klinikinės formos įvairuoja, pradedant nuo besimptomės pilonidinės ertmės (sinuso) iki ūmaus infekcinio uždegimo ar lėtinio uždegimo[18]. Pagal matomą klinikinį vaizdą ir paciento nusiskundimus skiriamos dvi ligos formos: ūmus pilonidinis pūlinys arba lėtinė pilonidinė fistulė (1-2 pav.). Staigaus paūmėjimo simptomai varijuoja nuo lengvo iki stipraus skausmo uodegikaulio ir kryžkaulio srityje, žmogui ramiai sėdint ar judėjimo metu tempiantis minėtos vietos odai. Pacientas skundžiasi patinimu kryžkaulio srityje, padidėjusiu dariniu, kuris šlapiuoja ir išskiria pūlingas ar net kraujingas išskyras. Lėtinės pilonidinės fistulės atveju pacientai skundžiasi dažniausiai nuolatiniu

11 šlapiavimu pūlingomis išskyromis ir skausmu. Jeigu ūmus pilonidinis pūlinys greitu metu netvarkomas chirurginiu būdu, gali pasireikšti ir karčiavimo bei bendrieji negalavimo simptomai.

Klinikinės apžiuros metu, pilonidinės cistos ligos atveju, asimptominiams pacientams matomos viena arba keletas pirminių fistulių angų tarpsėdmeninėje vagoje, apie 5 cm nuo išangės krašto. Pacientams ūmaus pilonidinio pūlinio ar lėtinės fistulės atveju gali iš darinio skirtis gleivės, pūlingos ir/ar kraujingos masės išskyros. Taip pat, ne dažnai galima aptikti ir plaukų kuokštelį fistulių angose, kuriuos lengva pašalinti[12,18]. Antrinės fistulių angos gali būti randamos tarpsėdmeninėje vangoje labiau iš šono.

Specialių diagnostinių tyrimų priemonės nėra taikomos ūminiam pilonidiniam pūliniui ar pilonidinei fistulei įvertinti ir nustatyti. Labaratoriniai tyrimai taip pat neatspindi ligos būties, nebent gali buti leukocitozė esant nedrenuotam ūminiam pilonidiniam pūliniui ar aktyviai lėtinei pilonidinei fistulei.

Pilonidinė liga diagnozuojama remiantis fistulių angų ar sinusų fizinio tyrimo duomenimis tarpsėdmeninėje raukšlėje. Pilonidinei ligai svarbu apžiūrėti ar nėra susidariusių antrinių fistulių angų kryžkaulio – uodegikaulio srityje. Dažnai pasitaiko neuždegiminių pilonidinių cistų. Pacientai gali neturėti nusiskundimų arba juos apibūdinti nuo slipno iki stipraus skausmo su arba be sekretavimo tarpsėdmeninėje srityje per fistulės angutes. Kai pacientas skundžiasi staiga atsiradusiu dariniu viršiau kryžkaulio – uodegikaulio srities yra didelė tikimybė, jog tai infekuota pilonidinė cista.

Pilonidinės cistos gydymas

Pilonidinės ligos gydymas priklauso nuo esamo klinikinio vaizdo. Dešimtys chirurginių ir nechirurginių gydymo būdų yra aprašyti. Intervencija gali svyruoti nuo paprastos incizijos ir drenažo iki plačios ekscizijos su rekontstrukcinėm procedūrom. Idealiausia, kad pasirinktame gydyme būtų nesudėtinga procedūra su minimaliu sergamumu, trumpas gydymo laikas, sukeltu mažesnį skausmą, jei įmanoma lokali anestezija, maži gydymo kaštai ir maža ligos atkryčio (pasikartojimo) rizika.

Ūmus pilonidinis abscesas.

Incizija ir drenažas rekomenduojamas kaip pirmo pasirinkimo gydymas, nes tai yra paprasta procedūra, atliekama taikant vietinę nejautrą, greitas simptomų palengvėjimas ir greitas pasveikimas. Bet, kad ir kaip bebūtų ligos pasikartojimo atvejų išlieka iki 21 proc. bei iki 42 proc. net nepavyksta pirmuoju kartu pagydyti pilonidinį abscesą[8].

12 Padidinti gydymo šansus ir pasikartojimo riziką, daugelis autorių rekomenduoja imtis ir kitų priemonių po incizijos, žaizdos praplovimo ir jos drenažo. Šoninis pjūvis per pilonidinę ertmę turėtų būti padarytas taip, kad vidurinės linijos fistulės anga netrukdytų gyti žaizdai, pavaizduota 1 pav.

1 pav. Šoninis pjūvis per pilonidinę ertmę

Operacinė vieta su ja supančiu plotu gerai nudepiliuota operacijos metu bei kelios savaitės po atliktos operacijos. Paprastai rekomenduojamas plaukų šalinimas kirpimu, skutimu bei depiliacijos būdu ir privaloma laikytis griežtos higienos. Tačiau daugeliui pacientų toksai plaukų šalinimas nėra labai patogi ir norima procedūra. Būtent dėl šios priežasties yra pasiūlyta depiliacija lazeriu kryžkaulio – uodegikaulio srityje ir tai pastebimai efektyvu[32].

Lazerinė depiliacija taip pat aprašyta kaip galutinis konservatyvus gydymas pasikartojančiai pilonidinei ligai. Mažoje, 6 pacientų studijoje, pacientai turintys pilonidinės ligos atkrytį, autoriai pranešė apie plaukų folikulų sunaikinimą be jokios operacijos, tik nuo 3 iki 11 seansų lazerine procedūra[33].

Lėtinė pilonidinė fistulė

Lėtinei ar pasikartojančiai pilonidinei ligai būtina visos ertmės odos bei paodžio ekscizija su pilnu granuliacijų ir įaugusio epitelio plotų pašalinimu. Žaizdą galima palikti atvira gijimui arba užsiūti pirmine siūle. Atviros žaizdos palikimas turi pranašumų trumpos hospitalizacijos atžvilgiu, bet ilgesnis sergamumas dėl žaizdos gijimo ir yra nepatogu dažnai keisti tvarščius. Šiems pacientams, kurie paprastai būna jauni, kitais atžvilgiais sveiki ir aktyvūs, šios atvirai paliekamos žaizdos sukelia nepatogumus bei nedarbingumą.

13 Marsupializacija (dalinis žaizdos užsiuvimas) sumažina pilonidinės žaizdos dydį ir buvo įrodyta, jog mažina gijimo laiką[34,35]. Operacijos metu, pilonidinė fistulė atveriama per vidurinę liniją, ir granuliacijos bei nekrozinės masės išvalomos. Žaizdos sienų audinys išsaugomas prisiuvant prie odos kraštų, pavaizduota 2 pav.

2 pav. Marsupializacija

Šis operacijos metodas yra geresnis lyginant su ekscizijos būdu paliktą atvirą žaizdą gijimui, tačiau vis tiek reikalauja daugkartinio perrišimo kiekvieną dieną ir visas šis pooperacinis laikas trunka ilgai.

14

TYRIMO METODIKA

Atlikta retrospektyvi LSMUL KK Vaikų chirurgijos klinikoje stacionarizuotų pacientų ligos istorijų (forma 003/a) analizė.

Tyrimo planavimas

Planuojant šį tyrimą buvo atsižvelgta į pilonidinės ligos gydymo rezultatus LSMUL KK vaikų chirurgijos skyriuje.

Tyrimo objektas

LSMUL KK Vaikų chirurgijos klinikoje 2004 – 2014 metais stacionarizuotų vaikų ir paauglių pilonidinės cistos atkryčio ligos istorijos ir jose esantys duomenys: pacientų amžius, pacientų lytis, pilonidinės cistos atkryčių skaičius, kokia operacija buvo taikyta pirminiame ligos gydyme, kokia operacija buvo taikyta atkryčio atveju, pilonidinės cistos atkryčio atsiradimo trukmė, hospitalizacijos trukmė, atlikto chirurginio gydymo komplikacijos ir rezultatai.

Tiriamųjų atranka

Iš viso buvo išanalizuota 164 vaikų ir paauglių medicininė dokumentacija (ligos istorijos). Į tyrimą įtraukta 46 tiriamieji.

Tiriamiesiems taikyti šie įtraukimo kriterijai:

1. Visi vaikai ir paaugliai, kurie sirgę pilonidine cista ir stacionarizuoti dėl jos atkryčio. 2. Visi vaikai ir paaugliai, kuriems pirminis pilonidinės cistos pasireiškimo atvejis buvo gydytas vienu iš tryjų operacinio gydymo metodu: incizija, ekscizija, marsupializacija.

3. Visi vaikai ir paaugliai, kurių pilonidinės cistos atkryčiai buvo gydyti vienu iš tryjų operacinio gydymo metodu: incizija, ekscizija, marsupializacija.

Atmetimo kriterijai:

1. Vaikai ir paaugliai, kurie vyresni nei 18 metų.

2. Nebuvo pilonidinės cistos atkryčio, serga pirmąjį kartą. 3. Gydymo taikytas metodas nebuvo vienas iš chirurginių būdų.

15 Tyrimo metodai

Remiantis minėtais įtraukimo kriterijais buvo nagrinėjami 46 vaikų ir paauglių ligos istorijos duomenys. Buvo analizuojami šie kiekybiniai parametrai: amžius, lytis, pilonidinės cistos atkryčių skaičius, pilonidinės cistos atkryčio atsiradimo trukmė, stacionarizavimo trukmė.

Vertinti kokybiniai parametrai: chirurginės intervencijos metodas gydant pirmąjį pilonidinės cistos atvejį, chirurginės intervencijos metodas gydant pilonidinės cistos atkrytį, chirurginio gydymo metode pasireiškusios komplikacijos.

Visiems vaikams ir paaugliams buvo atliktas pilonidinės ligos ir jos atkryčio gydymas taikant vieną iš tyjų chirurgino gydymo metodą: inciziją, eksciziją ar marsupializaciją. Analizuotas taikyto chirurginio metodo gydymas, kaip dažnai po jo pasireiškia atkryčiai, po kurio chirurginio gydymo metodo pasireiškia dažniau komplikacijos. Vertinta kiek laiko praeina iki pilonidinės cistos pasikartojimo. Skaičiuotos komplikacijų pasireiškimo dažnis bei po kurio taikyto chirurginio gydymo metodo jos pasireiškia dažniau. Vertinta po kurio taikyto chirurginio gydymo metodo pilonidinei ligos pasikartojimui lovadienių trukmė mažesnė.

Duomenų analizės metodai

Duomenų analizė atlikta, naudojant statistinių duomenų analizės paketą SPSS 22.0. Statistinis reikšmingumas vertintas chi kvadrato (χ²) kriterijumi. Netenkinus Chi-Square kriterijui, buvo mėginama tikrinti tikėtinumo (Likelihood) kriterijų. Imtims palyginti taikytas Mann – Whitney U testas ir dispersinė analizė. Parametrinių duomenų statistinio ryšio stiprumui įvertinti naudota Pearson koreliacija. Išvados darytos remiantis pasikliautinumo lygmeniu 0,95, t. y., kai p < 0,05.

16

REZULTATAI

2005 – 2014 metais LSMUL Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikoje dėl pilonidinės cistos stacionarizuota 164 pacientai, iš kurių 46 pacientai (28%) stacionarizuoti dėl pilonidinės cistos atkryčio (1 lentelė).

1. Lentelė. Pilonidinės cistos atkryčio dažnis 2005 – 2014 metais.

Metai Iš viso stacionarizuota dėl pilonidinės cistos

Pilonidinės cistos atkrytis Pilonidinės cistos atkryčio dažnis (%) 2014 26 8 30,7% 2013 28 9 32,1% 2012 18 8 44,4% 2011 15 6 40% 2010 22 5 22,7% 2009 20 4 20% 2008 15 1 6,6% 2007 3 1 33,3% 2006 6 2 33,3% 2005 11 2 18,1%

Iš visų pacientų (164), stacionarizuotų dėl pilonidinės cistos 158 pacientams buvo taikytas chirurginis gydymo metodas. Likusieji 3 pacientai buvo gydyti terapiniais metodais ir kiti 3 pacientai buvo ekskliuduoti dėl esamų kontraindikacijų operaciniam gydymui. 2005 – 2014 metais pilonidinės ligos gydymui taikyta: incizija – 85 (50%), ekscizija 24 (14,6%), marsupializacija – 52 (31,7%) (2 lentelė). Vertinant 158 pacientams pirminės pilonidinės cistos gydymui taikytus chirurginius metodus, dažniausias pilonidinės cistos atkrytis pasireiškė ligoniams gydytiems ekscizijos metodu – 45,8% (3 lentelė).

2. Lentelė. 2005 – 2014 metais pilonidinės cistos gydymui taikytų metdų dažniai

Metai Marsupializacija Ekscizija Incizija Gydytas antibiotikais ir tvarščiais Atidėta operacija dėl kontraindikacijų 2005 1 11

17 2006 3 2 1 2007 2 1 2008 4 2 7 2009 4 4 10 1 1 2010 7 6 9 2011 7 1 6 2012 9 8 1 2013 10 2 16 2014 11 5 10 1 Iš viso 52 (31,7%) 24 (14,6%) 82 (50%) 3 (1,8%) 3 (1,8%)

3. Lentelė. Pilonidinės cistos atkryčių dažniai pagal taikytą chiruginį gydymo metodą

Marsupializacija Atkryčių dažnis po marsupializacijos Ekscizija Atkryčių dažnis po ekscizijos Incizija Atkryčių dažnis po incizijos 52 3 (5,7%) 24 11 (45,8%) 82 32 (39%)

Pacientų amžius svyravo nuo 11 iki 18 metų, amžiaus vidurkis – 16,17 ± 1,228, mediana – 16 metų. Berniukų buvo 26 (56,5%), mergaičių 20 (43,5%). Vertinant pilonidinės ligos atkryčių dažnius pagal metus dažniausiai pasireiškė 17 (41,3%) metų amžiaus vaikams, mažiausiai – 11, 13, 14 (2,2%) amžiaus vaikams (4 lentelė).

4. Lentelė. Pilonidinės cistos atkryčių dažnis įvairiuose vaikų ir paauglių amžiaus grupėse.

Amžius (metais) Pilonidinės cistos atkryčio dažnis

Pilonidinės cistos atkryčio dažnis (proc.)

11 1 2,2% 13 1 2,2% 14 1 2,2% 15 7 15,2% 16 14 30,4% 17 19 41,3% 18 3 6,5%

18 Vertinant mergaites (n=20) ir berniukus (n=26) stebimas didesnis pilonidinės ligos atkrytis berniukų grupėje. Dispersinės analizės hipotezė patvirtinta, jog egzistuoja statistinis reikšmingumas tarp lyties ir amžiaus (p=0.014), taigi vyresniems berniukams dažniau pasireiškia pilonidinė ligos atkrytis. Amžiaus vidurkiai lyčių grupėse pateikti 3 pav.

3 pav. Amžiaus vidurkiai lyčių grupėse.

Stebimi pacientai (46) buvo stacionarizuoti dėl pilonidinės ligos atsinaujinimo, kuriems buvo prieš ligos atsinaujinimą taikytas chirurginis gydymas. Chirurginio gydymo tipai buvo trys: incizija, ekscizija ir marsupializacija. 32 (69,6%) pacientams buvo atlikta incizja, 11 (23,9%) – ekscizija, 3 (6,5%) – marsupializacija.

Buvo stebėta ligos atsinaujinimo trukmė po atlikto chirurginio gydymo. Pacientams, kuriems atlikta incizija, liga dažniausiai pasikartojo iki 1 mėnesio, po 4 mėnesių bei po vienerių metų. Ligoniams, kuriems taikyta ekscizija dažniausias atkrytis matomas iki 2 mėnesių. Po gydymo marsupializacijos metodu, stebimas ligos pasikartojimas iki 7 mėnesių. Lyginant operacijų tipus tarpusavyje, ar jų pasirinkimas turi įtakos ligos atsinaujinimo trukmei – statistinio reikšmingumo nebuvo (p=0.121). Visų pilonidinės ligos atkryčių trukmės, pavaizduotos 4 pav.

16,58 15,65 0 5 10 15 20 25 30 Vyras Moteris

19

4 pav. Pilonidinės ligos atkryčių trukmė po operacijos.

Taip pat ir dispersinės analizės hipotezė paneigė, jog egzistuoja statistinis reikšmingumas tarp atliktų operacijos tipų ir recidyvo atsiradimo trukmės po operacijos (p=0.951). Pilonidinės ligos atkryčių trukmė po operacijos pavaizduota 5 pav.

5 pav. Pilonidinės ligos atkryčių trukmė po operacijos.

Tiriamiesiems pacientams pilonidinės ligos atsinaujinimo dažnis yra skirtingas. Ligos atkrytis pasireiškė pirmąjį kartą 28 pacientams, antrąjį kartą stebima 14 pacientų, trečiąjį – 2 pacientams, ketvirtąjį – 1, septintajį kartą ligos atsinaujinimas taip pat stebimas 1 pacientui. Lyginti pilonidinės ligos pasikartojimo dažnio priklausomumą nuo operacijos tipo negalime, nes turime duomenų tik apie operaciją taikytą pilonidinės ligos atkryčiui paskutintąjį kartą, nežinom kokie metodai buvo taikyti anksčiau bei nevienodi ligos atkryčių dažniai skirtingose operacijų tipų grupėse.

8 3 5 6 2 1 2 5 3 3 1 1 1 2 1 1 1 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 1mėn. ar mažiau 2mėn. 3mėn. 4mėn. 5mėn. 6mėn. 7mėn. 8mėn. 9mėn. 12mėn. ar daugiau incizija ekscizija marsupializacija

4,97 _{4,55 4,67} 0 2 4 6 8 10 12 14 16

20 Gydymo tikslu (pašalinti pilonidinės ligos atkrytį) 46 pacientams buvo taikytas chirurginis gydymas. Gydymo tipai buvo trys: incizija, ekscizija, marsupializacija. 8 (17,3%) pacientams buvo atlikta incizja, 14 (30,4%) – ekscizija, 24 (52,3%) – marsupializacija. Mažiausiai lovadienių po incizijos buvo 8,72 d., po marsupializacijos – 18,33 d. Komplikacijų po chirurginio gydymo nebuvo nė viename atvejyje. Dispersinės analizės hipotezė patvirtinta, jog egzistuoja statistinis reikšmingumas tarp atliktos operacijos ir lovadienių skaičius po atkryčio pašalinimo (p=0.013). Lovadienių vidurkis po pilonidinės cistos pašalinimo pavaizduota 6 pav.

6 pav. Lovadienių vidurkis po pilonidinės cistos pašalinimo.

8,72 10,73 18,33 0 5 10 15 20 25 30

21

REZULTATŲ APTARIMAS

Atlikus tyrimą, nustatyta, jog pacientų amžiaus vidurkis yra 16,17 ± 1,228, mediana – 16 metų. Berniukų buvo 26 (56,5%), mergaičių 20 (43,5%). Atliktos dispersinės analizės hipotezė patvirtinta, jog egzistuoja statistinis reikšmingumas tarp lyties ir amžiaus (p=0.014), taigi vyresniems berniukams dažniau pasireiškia pilonidinė liga. Tokį pat išvadą teigia ir pasaulinės literatūros duomenys[18,21]. Tačiau tai nėra absoliutus dėsningumas ir atskiruose tyrimuose galima pamatyti, jog pilonidinė liga pasireiškia moteriškosios lyties grupėje daugiau, nei vyriškosios lyties atstovų grupėje. Tai parodė užsnienio šalyje atlikto tyrimo duomenys, jog tarp 40 pacientų buvo 22 (55%) ir vyriškos lyties atstovų 18 (45%). Atsižvelgiant į amžiaus vidurkį, jų pateiktame moksliniame tyrime, amžiaus vidurkis 15,20 ± 1.31 yra artimas mūsų atlikto tyrimo duomenims[36].

Mūsų retrospektyviniame tyrime, analizuotas taikytas pilonidinei ligai chirurginis gydymas prieš ligos atsinaujinimą. Chirurginio gydymo taikyti metodai buvo trys: incizija, ekscizija ir marsupializacija. 32 (69,6%) pacientams buvo atlikta incizja, 11 (23,9%) – ekscizija, 3 (6,5%) – marsupializacija. Dispersinės analizės hipotezė paneigė, jog egzistuoja statistinis reikšmingumas tarp atliktų operacijos tipų ir recidyvo atsiradimo trukmės po operacijos (p=0.951). Mūsų gauti duomenys bei išvados, palyginus su autoriaus Ahmed Nasr atlikto tyrimo duomenimis Kanados vaikų ligoninėje, gauta tokia pati išvada, jog ligos atkryčio pasikartojimas nepriklauso nuo atlikto chirurginio gydymo metodo.

Įvertinus pilonidinės ligos atkryčių gydymą, kur 8 (17,3%) pacientams buvo atlikta incizja, 14 (30,4%) – ekscizija, 24 (52,3%) – marsupializacija. Lovadienių skaičius po incizijos – 8,72 d., po ekscizijos – 10,73 d., ir po marsupializacijos – 18,33 d. Kitų šalių retrospektyviniuose tyrimuose: po incizjos – 10,2 d., po ekscizijos – 11,7 d., po marsupializacijos – 20,12 d.[37,38,39]. Vertinant kitų šalių rezultatus po taikyto chirurginio gydymo metodo, lovadienių trukmė yra panaši kaip ir mūsų LSMUL KK, kur pastebima, jog po ekscizijos bei marsupializacijos lovadienių trukmė yra didesnė[40].

22

IŠVADOS

1. Iš visų, 2005-2014 metais LSMUL KK Vaikų chirurgijos klinikoje stacionarizuotų dėl pilonidinės ligos pacientų, trečdalį sudarė pilonidinės ligos atkryčių atvejai.

2. Pilonidinė liga dažniausiai atsinaujino 17 metų vaikams, dažniau – berniukams (p=0.014). 3. Prieš ligos atkrytį, dažniausiai taikytas chirurginis pilonidinės ligos gydymo metodas – incizija. 4. Operacijos metodo (incizija, ekscizija, marsupializacija) pasirinkimas ligos atsinaujinimo trukmei statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo (p=0.121).

5. Operacinio metodo pilonidinės ligos gydymui pasirinkimas statistiškai reikšmingai įtakoja lovadienių skaičių. Atliekant inciziją – lovadienių skaičius mažesnis, nei taikant marsupializacijos metodą (p=0.013).

23

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Hodges RM. Pilonidal sinus. Boston Med Surg J. 1880;103:485-486.

2. da Silva J H. Pilonidal cyst. Cause and treatment. Dis Colon Rectum. 2000;43:1146– 1156. [PubMed]

3. Harlak A, Mentes O, Kilic S, Coskun K, Duman K, Yilmaz F. Sacrococcygeal pilonidal disease: analysis of previously proposed risk factors. Clinics (Sao Paulo). 2010;65:125–31.

4. Chintapatla S, Safarani N, Kumar S, Haboubi N. Sacrococcygeal pilonidal sinus: historical review, pathological insight and surgical options. Tech Coloproctol 2003; 7: 3–8.d

5. Petersen S, Koch R, Stelzner S, Wendlandt TP, Ludwig K. Primary closure techniques in chronic pilonidal sinus: a survey of the results of different surgical approaches. Dis Colon Rectum 2002; 45: 1458–67.

6. Allen-Mersh TG. Pilonidal sinus: finding the right track for treatment. Br J Surg 1990; 77: 123–32.

7. Al-Khamis A, McCallum I, King PM, Bruce J. Healing by primary versus secondary intention after surgical treatment for pilonidal sinus. Cochrane database of systematic reviews. 2010;(1):p. CD006213.

8. Jensen SL, Harling H. Prognosis after simple incision and drainage for a first-episode acute pilonidal abscess. Br J Surg. 1988;75:60–61. [PubMed]

9. Testini M, Piccinni G, Miniello S, Di Venere B, Lissidini G, Nicolardi V, Bonomo GM. Treatment of chronic pilonidal sinus with local anaesthesia: a randomized trial of closed compared with open technique.Colorectal Dis. 2001;3:427–430. [PubMed]

10. Bissett IP, Isbister WH. The management of patients with pilonidal disease--a comparative study. Aust N Z J Surg. 1987;57:939–942. [PubMed]

11. Monro RS, Mcdermott FT. The elimination of causal factors in pilonidal sinus treated by Z-Plasty. Br J Surg. 1965;52:177–181. [PubMed]

12. Karydakis GE. New approach to the problem of pilonidal sinus. Lancet. 1973;2:1414– 1415. [PubMed]

13. Bascom J, Bascom T. Utility of the cleft lift procedure in refractory pilonidal disease. Am J Surg.2007;193:606–609; discussion 609. [PubMed]

14. McCallum IJ, King PM, Bruce J. Healing by primary closure versus open healing after surgery for pilonidal sinus: systematic review and meta-analysis. BMJ. 2008;336:868–871. [PMC free article] [PubMed]

24 15. Gencosmanoglu R, Inceoglu R. Modified lay-open (incision, curettage, partial lateral wall excision and marsupialization) versus total excision with primary closure in the treatment of chronic sacrococcygeal pilonidal sinus: a prospective, randomized clinical trial with a complete two-year follow-up. Int J Colorectal Dis. 2005;20:415–422. [PubMed]

16. Karakayali F, Karagulle E, Karabulut Z, Oksuz E, Moray G, Haberal M. Unroofing and marsupialization vs. rhomboid excision and Limberg flap in pilonidal disease: a prospective, randomized, clinical trial. Dis Colon Rectum. 2009;52:496–502. [PubMed]

17. 14. Lorant T, Ribbe I, Mahteme H, Gustafsson UM, Graf W. Sinus excision and primary closure versus laying open in pilonidal disease: a prospective randomized trial. Dis Colon Rectum. 2011;54:300–305.[PubMed]

18. Khanna A, Rombeau JL. Pilonidal disease. Clin Colon Rectal Surg 2011; 24:46.

19. Velasco AL, Dunlap WW. Pilonidal disease and hidradenitis. Surg Clin North Am 2009; 89:689.

20. Humphries AE, Duncan JE. Evaluation and management of pilonidal disease. Surg Clin North Am 2010; 90:113.

21. Hull TL, Wu J. Pilonidal disease. Surg Clin North Am 2002; 82:1169.

22. Akinci OF, Bozer M, Uzunköy A, et al. Incidence and aetiological factors in pilonidal sinus among Turkish soldiers. Eur J Surg 1999; 165:339.

23. Buie, LA. Jeep disease (pilonidal disease of mechanized warfare). South Med J 1944; 37:103.

24. Patel, MR, Bassini, L, Nashad, R, et al. Barber's interdigital pilonidal sinus of the hand: a foreign body hair granuloma. J Hand Surg 1990; 15A:652.

25. MATHESON AD. Interdigital pilonidal sinus caused by wool. Aust N Z J Surg 1951; 21:76.

26. Mohanna PN, Al-Sam SZ, Flemming AF. Subungual pilonidal sinus of the hand in a dog groomer. Br J Plast Surg 2001; 54:176.

27. Allegaert WJ. Pilonidal sinus of the umbilicus. Br J Clin Pract 1967; 21:201. 28. Moyer DG. Pilonidal cyst of the scalp. Arch Dermatol 1972; 105:578.

29. DAVAGE ON. The origin of sacrococcygeal pilonidal sinuses based on an analysis of four hundred sixty-three cases. Am J Pathol 1954; 30:1191.

30. Jones DJ. ABC of colorectal diseases. Pilonidal sinus. BMJ 1992; 305:410.

31. Karydakis GE. Easy and successful treatment of pilonidal sinus after explanation of its causative process.Aust N Z J Surg. 1992;62:385–389. [PubMed]

32. Schulze S M, Patel Y, Hertzog D, Fares L G., 2nd Treatment of pilonidal disease with laser epilation. Am Surg. 2006;72:534–537. [PubMed]

25 33. Landa N, Aller O, Landa-Gundin N, Torrontequi J, Azpizu J L. Successful treatment of recurrent pilonidal sinus with laser epilation. Dermatol Surg. 2005;31:726–728. [PubMed]

34. Solla J A, Rothenberger D A. Chronic pilonidal disease: an assessment of 150 cases. Dis Colon Rectum.1990;33:758–761. [PubMed]

35. Spivak H, Brooks V L, Nussbaum M, Friedman I. Treatment of chronic pilonidal disease. Dis Colon Rectum. 1996;39:1136–1139. [PubMed]

36. T. Yildiz, Z. Ilce, A. Kücük. Modified Limberg flap technique in the treatment of pilonidal sinus disease in teenagers. Journal of Pediatric Surgery49. 2014;1610–1613.

37. Demir U, Yazici P, Bostanci O, Kaya C, Isil RG, T Mihmanli M. Less is more: "incision and curettage" as an optimal procedure for recurrent pilonidal disease. Ann Ital Chir. 2015;86:575-9.

38. Varnalidis I1, Ioannidis O2, Paraskevas G3, Papapostolou D1, Malakozis SG2, Gatzos S2, Tsigkriki L2, Ntoumpara M2, Papadopoulou A1, Makrantonakis A2,Makrantonakis N2. Pilonidal sinus: a comparative study of treatment methods. J Med Life. 2014 Mar 15;7(1):27-30. Epub 2014 Mar 25.

39. Ersoy OF1, Karaca S, Kayaoglu HA, Ozkan N, Celik A, Ozum T. Comparison of different surgical options in the treatment of pilonidal disease: retrospective analysis of 175 patients. Kaohsiung J Med Sci. 2007 Feb;23(2):67-70.

40. Ahmed Nasr, MD, MSc and Sigmund H. Ein, MD. A pediatric surgeon’s 35-year experience with pilonidal disease in a Canadian children’s hospital. Can J Surg. 2011 Feb; 54(1):39–42.