1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas Stambiųjų gyvūnų klinika
Virginijus Pozniak
Biožymenų panaudojimas karvių klinikinių mastitų
gydymo efektyvumo vertinime
Use of biomarkers in treatment of cows clinical mastitis-
evaluation of effectivness
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: Prof. Ramūnas Antanaitis
2 DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Biožymenų panaudojimas karvių klinikinių mastitų gydymo efektyvumo vertinime.“:
1. yra atliktas mano paties (pačios).
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė)
(parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė)
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10 1.1. Mastitas- apibrėžimas ... 10 1.2. Mastitų etiologija ... 10 1.3. Mastito patogenezė ... 111.4. Mastitų klasifikacija ir simptomai ... 12
1.5. Mastitų gydymas ... 15
1.6. Mastito profilaktika ... 16
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 18
2.1. Tyrimo schema ... 18 2.2. Ūkių aprašymai ... 18 2.2.1. Ūkis A ... 18 2.2.2. Ūkis B ... 19 2.2.3. Ūkis C ... 19 2.3. Mėginių paėmimas ... 20
2.3.1. Mėginių paėmimo technika ... 20
2.4. Bakteriologinis tyrimas ... 20
2.5. Antibiograma ... 21
2.6. Antibiotikų parinkimas... 22
2.7. Pieno sudėties tyrimai ... 23
2.8. Kompiuterinių bandos valdymo programų rodiklių fiksavimas ... 24
2.9. Statistinė analizė ... 24
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 25
3.1. Bakteriologinio tyrimo rezultatai: ... 25
3.1.1. Bakteriologinio tyrimo metu nustatyti sukėlėjai A ūkyje ... 25
3.1.2. Bakteriologinio tyrimo metu nustatyti sukėlėjai B ūkyje ... 25
3.1.3. Bakteriologinio tyrimo metu nustatyti sukėlėjai C ūkyje ... 26
3.2. Antibiogramos rezultatai ... 27
3.2.1. Jautrumas antimikrobinėms medžiagoms A ūkyje: ... 27
3.2.2. Jautrumas antimikrobinėms medžiagoms B ūkyje: ... 27
3.2.3. Jautrumas antimikrobinėms medžiagoms C ūkyje: ... 28
3.3. Pieno sudėties kitimas prieš ir po gydymo ... 30
3.3.1. Pieno pagrindinių cheminės sudėties rodiklių kitimas prieš gydymą ir po gydymo A, B, C ūkiuose: 30
4
3.4. Gydymo efektyvumo įvertinimas pagal pieno kiekį ir somatinių ląstelių skaičių ... 30
3.4.1. Gydymo įvertinimas pagal pieno kiekį ir SLS A ūkyje gydant „Synergal“: ... 31
3.4.2. Gydymo įvertinimas pagal pieno kiekį ir SLS A ūkyje gydant „Multimastit“: ... 31
3.4.3. Gydymo įvertinimas pagal pieno kiekį ir SLS B ūkyje gydant „Ubrolexin: ... 32
3.4.4. Gydymo įvertinimas pagal pieno kiekį ir SLS C ūkyje gydant „Tetra-Delta“: ... 32
3.5. Karvių gydymo efektyvumo įvertinimas naudojantis kompiuterinėmis bandos valdymo programomis A ūkyje ... 32
3.5.1. Gydymo efektyvumo įvertinimas pagal melžimo greitį gydant „Synergal“ ir „Multimastit“: . 33 3.5.2. Gydymo efektyvumo įvertinimas pagal elektrinį pieno laidumą gydant „Synergal“ ir „Multimastit“: ... 33 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 35 IŠVADOS ... 37 REKOMENDACIJOS ... 38 LITERATŪROS SĄRAŠAS... 39 PRIEDAI ... 43
5 BIOŽYMENŲ PANAUDOJIMAS KARVIŲ KLINIKINIŲ MASTITŲ GYDYMO
EFEKTYVUMO VERTINIME Virginijus Pozniak
Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Darbo tikslas: įvertinti galimas mastitų priežastis X ūkiuose, vadovaujantis laboratorinių tyrimų duomenimis sudaryti gydymų schemas ir įvertinti jų efektyvumą analizuojant kompiuterinių bandos valdymo programų duomenis ir pieno sudėtį. Atsižvelgiant į tikslą, iškelti šie uždaviniai: nustatyti ir įvertinti galimus mastitų sukėlėjus X ūkiuose ir įvertinti jų jautrumą antibiotikams; nustatyti ir įvertinti pieno kiekio ir pieno sudėties pokyčius taikant gydymą X ūkiuos; nustatyti ir įvertinti mastitų gydymo efektyvumą fiksuojant kompiuterinės bandos valdymo programos duomenis ir pieno sudėtį
Tyrimas buvo atliktas 2018 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, šiaurės rytinėje Lenkijos dalyje, Palenkės vaivaidijoje, Seinų apskrityje esančiuose trijuose (A,B,C) ūkiuose. Ūkiai parinkti analogų principu, t.y. panašaus dydžio, laikymo ir šėrimo sąlygų. Kompiuterinių bandos valdymo programų rodikliai buvo fiksuojami pagal ūkyje A įdiegtomis firmos „Afimilk“ įrangomis. Buvo vertinami pieno primilžio, melžimo greičio, elektrinio pieno laidumo ir judrumo rodikliai. Duomenys buvo surinkti penkias dienas prieš prieš klinikinio mastito diagnozavimą, mėginių ėmimo dieną ir po gydymo.
Ūkyje A dažniausiai klinikinius mastitus sukelė Streptococcus ir Staphylococcus genties baktėrijos, tuo tarpu ūkyje B dažniausiais sukelėjais buvo Enterobacteriacea genties baktėrijos, o ūkyje C mikroflora buvo mišri ir ją sudarė Staphylococcus, Streptococcus ir Enterobacteriacea genčių mikroorganizmai. Ūkyje A mikroorganizmai jautriausi buvo Amoksicilinui bei Trimetoprimui/Sulfmetoksazolui, ūkyje B Kanamicinui bei Cefaleksinui, o ūkyje C Tetraciklinui ir Trimetoprimui/Sulfmetoksazolui. Ūkiuose A ir C po klinikinio masito gydymo pieno riebumo proc. didėjo, tuo tarpu B ūkyje riebumas sumažėjo. Baltymingumas ūkyje A po gydymo sumažėjo, o ūkiuose B ir C jis padidėjo. Visuose ūkiuose kazeino kiekis po gydymo padidėjo. Atsižvelgiant į kompiuterinės valdymo programas ir pieno sudėtį ūkyje A veiksmingesnis gydymas buvo „Synergal“ preparatu. Ūkyje B, kur gydymo schema buvo viena, žiūrint į pieno sudėties rodiklius galime teigti, kad gydymas buvo veiksmingas, tuo tarpu ūkyje C, kur taip pat buvo viena gydymo schema ir atsižvelgus į pieno sudėties rodiklius galime teigti, kad gydymas buvo neveiksmingas.
6 USE OF BIOMARKERS IN TREATMENT OF COWS CLINICAL MASTITIS- EVALUATION
OF EFFECTIVNESS Virginijus Pozniak
Master‘s Thesis
SUMMARY
The main goal of thesis: to evaluate the possible causes of mastitis in X farms, to develop treatment schemes based on the results of laboratory studies and evaluate their effectiveness by computer herd management programs data analysis and milk composition. Depending on the goals the following tasks were assigned: to identify and evaluate potential mastitis agents in X farms and to evaluate their susceptibility for antibiotics; to determine and evaluate changes in milk amount and composition during treatment deployment in X farm; to determine and evaluate the efficacy of mastitis treatment by recording of computer herd management program data and milk composition.
The survey was conducted in August-September 2018, in the three (A, B, C) farms in the north-eastern part of Poland, in Podlaskie Voivodeship, Sejny County. Farms were selected by analogy, i.e. of similar size, storage and feeding conditions. Indicators / rates of computer herd management programs were recorded according to “Afimilk” equipment installed on farm A. Milk yield, milking speed, electrical milk conduction and mobility were evaluated. Data were collected five days before the diagnosis of clinical mastitis, on the day of a sampling and after the treatment.
Streptococcus spp. and Staphylococcus spp. dominated in the farm A, Enterobacteriacea family microorganisms – in the farm B, in the farm C - the microflora was mixed and formed the families of the above-mentioned bacteria. The susceptibility for antimicrobial agents to individual farms has also been established. Subsequently, treatment was ordered for the each farm. Two treatment regimens consisted of Synergal and Multimastit preparations have been designated in the farm A; one treatment regimen containing Ubrolexin preparation – in the farm B; in the farm C – one scheme consisted of Tetra-Delta antibiotic. The effectiveness of the treatment was evaluated. Efficiency of all the farms was evaluated according to the following biomarkers: milk production and amount of somatic cells. Due to the computer herd management programs implemented in Farm A, the effectiveness was additionally assessed on the basis of the milking speed and the electrical conductivity of milk in this farm. Also, the chemical composition of milk before and after treatment was evaluated in all the farms. Milk fat, protein content and casein content was monitored.
7
SANTRUMPOS
SLS- somatinių ląstelių skaičius mmHo- omo atvirkštumas proc.- procentai
TNF- naviko nekrozės faktorius IL- interleukinai
8
ĮVADAS
Mastitas- pieno liaukos uždegimas, yra dažniausiai pasitaikanti pieninių galvijų liga ir sukelia daugiausia problemų pieninėje galvijininkystėje (50). Tarptautinė pienininkystės federacija ir daugelis autorių teigia, kad tešmens uždegimas yra viena iš labiausiai paplitusių ir tuo pačiu brangiausių ligų, atsirandančių galvijininkystėje (52). Pieno produkcija užima pirmą vietą gyvulininkystės srityje. 2009 metų duomenimis, Lenkijoje laikoma 2,58 milijono pieninių galvijų, kas sudaro 15 proc. viso ūkinio ištekliaus. Pienas yra gerai įsisavinamų maisto medžiagų šaltinis, tokių kaip baltymai ar angliavandeniai, ir kurių poreikis pasaulyje sistemingai auga. Didėjantis pieno produkcijos poreikis yra patenkinamas auginant pienines galvijų veisles, kurios išvedamos selekcijos būdu, atsižvelgiant į produkcijos poreikį. Deja, ilgalaikė selekcija produkcijos atžvilgiu padaro šalutinius poveikius, tokius kaip: gyvulio adaptacinių procesų sumažėjimas, reprodukcijos rodiklių sumažėjimas ar galvijų imuninės sistemos slopinimas (50). Be abejonės pavojingiausia ir daugiausiai ekonominių problemų atnešanti pieninių galvijų liga yra mastitas. Manoma, kad pieno liaukos uždegiminiai procesai Lenkijoje užima nuo 20 iki 80 proc. galvijų kiekvienoje fermoje, o mastitas yra dažniausia galvijų brokavimo priežastis (52).
Mastitas yra didžiausius nuostolius daranti pieninių galvijų liga taip pat atsižvelgiant į paplitimą. Nuostoliai dėl klinikinio mastito sukelia pieno kiekio ir kokybės praradimus, veterinarinės priežiūros išlaidas ir gyvūnų brokavimo išlaidas. Tačiau didžioji dalis ekonominių nuostolių sudaro subklinikinio mastito forma dėl sumažėjusios pieno gamybos. Pienas ir pieno produktai, pagaminti iš mastitinio pieno, gali sukelti su maistu susijusias ligas, infekcinių ligų plitimą ar apsinuodijimus (51).
Atsižvelgiant į ekonominį problemos svorį viso pasaulio mokslininkai bando surasti lengva panaudojimui, o visų pirma efektyvų metodą mastitų atsiradimų profilaktikai. Tačiau iki šiol nepavyko surasti norimo efekto, naudojant įprastas gydymo ir pagerintos pieno išgavimo higienos sąlygas. Procedūros, kuriomis siekiama sumažinti karvių mastito atsiradimą, yra ne tik ilgalaikės ir brangios, bet ir neduoda laukiamų rezultatų (50).
Šiaurės rytinėje Lenkijos dalyje su mastitais susiduriama itin dažnai. Yra atlikta ir aprašyta daug tyrimų susijusių su šia problema, bandoma surasti būdą ne tik efektyviam gydymui, bet ir mastitų atsiradimo prevencijai. Norint pratęsti vykdytus tyrimus ir beieškant sprendimų siekėm atidžiau panagrinėti mastitų problematiką.
9 Darbo tikslas:
Įvertinti galimas mastitų priežastis X ūkiuose, vadovaujantis laboratorinių tyrimų duomenimis sudaryti gydymų schemas ir įvertinti jų efektyvumą analizuojant kompiuterinių bandos valdymo programų duomenis ir pieno sudetį.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti ir įvertinti galimus mastitų sukelėjus X ūkiuose ir įvertinti jų jautrumą antibiotikams 2. Nustatyti ir įvertinti pieno kiekio ir pieno sudeties pokyčius taikant gydymą X ūkiuose
3. Nustatyti ir įvertinti mastitų gydymo efektyvumą fiksuojant kompiuterinės bandos valdymo programos duomenis ir pieno sudetį
10
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Mastitas- apibrėžimas
Mastitas aprašomas kaip uždegimas apimantis ne tik pieno liaukos audinius, bet ir susijusias anatomines struktūras tokias kaip spenius, tešmens alveoles, pieno latakus ir kt. Veterinarinėje medicinoje mastitas aprašoma kaip intramaminis uždegimas sukeltas infekcinio agento (2). Priešingai, kai kurie autoriai literatūroje mano, kad mastitas yra arba infekcinės arba neinfekcinės kilmės. Šis skirtumas atrodo nebegalioja, nes praeityje diagnozės buvo pagrįstos vizualiu tešmens paveikimu, o ne mikrobiologine analize (3).
Kitas apibrėžimas- ligų kompleksas, kurio pasekmė yra ribota pieno sintezė ir pieno cheminės sudėties pakitimai. Maistinė bei technologinė vertė tokio pieno yra žymiai sumažėjusi (1).
1.2. Mastitų etiologija
Mastitas yra užkrečiamųjų veiksnių sukeliamas sutrikimas. Pagrindiniais sukėlėjais sukeliančiais tešmens uždegimą yra bakterijos, tačiau susirgimas gali būti ir grybinės kilmės. Mastitai sukelia pakitimus pieno cheminėje sudėtyje, o taip pat ir pieno liaukos liaukiniame audinyje. Pakitimų intensyvumas priklauso nuo daugelio faktorių: karvės individualių savybių, sukėlėjo specifikos, gyvulio sveikatos ir jo imuninės sistemos būklės, bei laikymo būdo. Bakterijų patekimas į tešmenį sukelia imunologinių mechanizmų įjungimą, kurie atsakingi už pakitimų neutralizaciją. Organizmas siunčia leukocitus, kurie atsakingi už atsparumą, ko šalutiniu poveikiu yra somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimas. Todėl somatinių ląstelių skaičius yra pirmas ir pagrindinis rodiklis, kuris parodo pieno liaukos funkcionavimo būklę (4).
Bakterijos sukeliančios mastitus pas galvijus, priklausomai nuo epidemiologinės priklausomybės su liga skirstomos į užkrečiančiuosius ir aplinkos patogenus (5). Užkrečiantys patogenai, tokie kaip Staphylococcus aureus ir Streptococcus agalactiae, ar rečiau sutinkami
Corynebacterium bovis ir Mycoplasma bovis geba pasilikti liaukoje ir gali sukelti uždegimus, kurie
paprastai pasireiškia padidėjusiu pieno somatinių ląstelių skaičiui pažaistame tešmens ketvirtyje (6,7). Aplinkos patogenai aprašomi kaip patogenai sukeliantys liaukos užkrėtimą, bet yra neprisitaikę pasilikti šeimininko organizme. Šie patogenai aptinkami betarpiškoje galvijo aplinkoje, t.y. tvarte, ganyklose, žemėje. Tokiems patogenamas priskiriami: Streptococcus dysgalactiae,
11
Streptococcus uberis, Enterococcus spp. ir Escherichia coli, Klebsiella, Enterobacter. Apart
bakterijų aplinkos patogenams priskiriami taip pat grybai ir dumbliai (8,9).
1.3. Mastito patogenezė
Kompleksinis mastito patogenezės supratimas yra raktas į jo diagnozavimo technikas (10). Paprastai spenio kanalas yra sandariai uždarytas raumeninio sfinkterio pagalba, kuris sudaro barjerą patogeniniams mikroorganizmams patekti į spenio vidų. Spenio kanalas yra išklotas keratinu, daugiasluoksniu epiteliu, produkuojančiu vaškinę medžiagą, kas trukdo bakterijų migracijai (11). Taip pat yra antimikrobinių medžiagų, tokių kaip ilgagrandžių riebalų rūgščių, kurios padeda kovoti su infekcija. Tačiau keratino efektyvumas yra ribotas. Kaupiantis pienui padidėja intramaminis spaudimas ko pasekoje keratinas išplaunamas lauk, o ir pilnam sfinkterio užsidarymui prireikia maždaug 2 valandų (12).
Kad įvyktų užkrėtimas, patekusios bakterijos į spenio kanalą turi praeiti ląstelinį bei humoralinį tešmens apsaugos mechanizmą (13). Jeigu nėra eliminuojami, mikroorganizmai pradeda daugintis liaukiniame audinyje (1 pav.). Patogenai išskiria toksinus ir stimuliuoja epitelio ląsteles bei leukocitus išskirti chemoatraktantus įskaitant citokinus, tokius kaip naviko nekrozės faktorių-α (TNF-α), interleukinus (IL -8, IL-1), prostaglandinus F2-α, deguonies radikalus ir fazinius baltymus (APP) bei serumo amiloidus. Šis procesas į infekcijos šaltinį pritraukia imuninės sistemos ląsteles, o ypač polimorfinius neutrofilus (14,15,16).
Polimorfiniai neutrofilai patekusias bakterijas apgaubia ir pradeda naikint intraceliuliarinių granulių pagalba, kuriose saugomi baktericidiniai peptidai, baltymai, fermentai (mieloperoksidazė) ir neutralios bei rūgštinės proteazės (tokios kaip elastazė) (17,18). Išleisti oksidatoriai ir proteazės sunaikina bakterijas ir dalį epitelio ląstelių, dėl ko sumažėja pieno gamyba ir fermentų išlaisvinimas, tokių kaip N-acetil-D-gliukozaminidazė (1 pav). Vėliau, kai polimorfinės ląstelės būna atlikusios savo darbą, už jų sunaikinimą yra atsakinga apoptozė. Likusius neutrofilus neutralizuoja makrofagai (19). Atsiskyrusias ir negyvas epitelio ląsteles, kartu su likusiais negyvais leukocitais yra sekretuojami kartu su pienu, ko pasekmė yra somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimas (16).
Jeigu infekcija išlieka, padidėja vidinio tešmens epitelio patinimas, kuris paprastai išoriškai yra nepastebimas. Pieno liaukos alveolės pradeda irti ir praranda anatominį integralumą (1 pav.). Ekstraląstelinio skysčio komponentai, tokie kaip natris, vandenilis ar kalio jonai pažaidžia kraujo-pieno barjerą, ko pasėkoje patenka į liauką ir susimaišo su pienu (16). Dėl didelio kraujo-kraujo-pieno barjero pažaidimo kraują galime aptikti piene, ko pasėkoje atsiranda matomi pakitimai tešmenyje,
12 tokie kaip paraudimas ar patinimas. Taip pat įvyksta pokyčiai piene, įskaitant padidėjusį laidumą, padidėja ir jo pH, vandens kiekis. Taip pat matomi pieno konsistencijos pakitimai- krešulių bei drebučių susidarymas. Tai žymi pradinį klinikinių simptomų etapą (21,22).
Pieno liaukos pažeidimas, dėl mastito, sumažina liaukinio epitelio ląstelių aktyvumą bei skaičių, kas sutrikdo alveolinių ląstelių vientisumą, bei sukelia apoptozę. Rezultate yra pažaidžiama bazinė membrana, o uždegimo pasėkoje įvyksta liaukos stromos sustorėjimas (surandėjimas). Tai sukelia sekrėcinio alveolinio audinių paviršiaus sumažėjimą. Pats procesas gali sunaikint iki 70 proc. liaukinio epitelio (20).
1 pav. Uždegiminio proceso patogenezė pagal Viguier ir kt. 2000 (10)
1.4. Mastitų klasifikacija ir simptomai
Aniulis ir kt. (23) teigia, kad mastitas gali būti infekcinės ir neinfekcinės kilmės. Jo eiga gali būti žaibinė, ūmi, poūmė, lėtinė ir slaptoji (latentinė). Jį gali sukelti aplinkos ir kontaginiai mikroorganizmai.
Tarptautinės pieno federacijos duomenimis, klinikine forma serga 2- 10 proc. laktuojančių ir užtrūkintų, o slaptąją- iki 50 proc. karvių.
13 Pasaulinėje literatūroje (K. JuBB, 1997) mastitai klasifikuojami pagal juos sukėlusių mikrobų rūšį. Rusijos mokslininkai (A. Studencovas, N.Poliancevas, G. Zvereva, 1980) klinikinius mastitus skirsto pagal uždegiminį eksudatą (serozinis, katarinis, fibrininis, pūlingas, hemoraginis) ir specifinius (snukio-nagų ligos, tešmens TBC, aktinomikozinis, blastomikozinis, mikoplazminis) (23).
Geriau apibrėžt gyvūnų mastitų klasifikaciją būtų suskirsčius į subgrupes atsižvelgus į atskirus kriterijus įskaitant: laktacijos stadiją (laktuojantys, nelaktuojantys), klinikinius požymius (klinikinis, subklinikinis) ar eigą (žaibinė, ūmi poūmė, lėtinė, rezistencinė) (pav. 2) (24).
2 pav. Mastitų klasifikacija atsižvelgiant į laktacijos būseną, klinikinius simptomus ir etiologinius faktorius pagal Contreras Bravo 2011 (24)
Slaptas (subklinikinis) mastitas
Slaptajam mastitui būdinga matomų liaukos bei pieno pakitimų stoka. Tai dažniausiai pasitaikanti tešmens infekcija, pasižyminti ilgalaikiu lėtiniu paveikiu, todėl sunku ją diagnozuoti ir gydyti. Diagnostikai būtini specialūs testai ir laboratoriniai tyrimai sukėlėjų atžvilgiu (25).
14 Slaptas mastitas retai kelia pavojų pieno liaukų audiniams arba karvių gaišimui. Kadangi liga sunkiai pastebima, dauguma pieno gamintojų dažnai net neatsižvelgia į jos sukeliamus nuostolius, kartu neatsižvelgiama į išplitimo tarp kitų bandos gyvulių pavojų. Dažniausi slapto mastito sukėlėjai yra stafilokokai (40).
Klinikinis mastitas
Klinikinis mastitas tai rezultatas, kai karvės imuninė sistema atsako su pakankamu intensyvumu į intramaminę infekciją ir uždegimo simptomus galima įžvelgti fiziškai. Beveik visada klinikinio mastito atveju galima pastebėti pasikeitusia pieno spalvą ar tekstūrą. Kartu su padidėjusiu vietiniu uždegimu, tešmens patinimais, paraudimais, sukietėjimais, galima pastebėti ir skausmingumą. Lengvi klinikinio mastito atvejai apsiriboja vietine tešmens reakcija, tačiau ūmios eigos klinikiniai mastitai veikia sistemiškai, t.y. padidėja bendra organizmo temperatūra, depresija, gyvulį gali ištikti šokas. Ypač sunkiais atvejais, uždegimo apimtame tešmens ketvirtyje gali sumažėti pieno sekrecija iki minimumo, ar net tapti agalaktinė, ko pasekmę gali tapti gyvulio išbrokavimas. Taip pat, retais atvejais, dėl žaibiškos mastito eigos, gyvulį gali ištikti mirtis (41,42).
Klinikinis mastitas dažniausiai sukeliamas Staphylococcus, Streptococcus genčių patogenų, taip pat koliforminių bakterijų. Apie 30 proc. klinikinių atvejų, paėmus pieno mėginį ir atlikus mikrobiologinį tyrimą, neišskiriami patogeniniai mikroorganizmai (40).
Klinikinis mastitas gali būti klasifikuojamas pagal susirgimo laipsnį. Ūminis klinikinis mastitis
Ūminiam klinikiniam mastitui paprastai būdinga patinimas, tešmuo būna skausmingas, edemiškas arba kietas, todėl galvijui itin sudėtinga judėti (43,44). Taip pat šio susirgimo atveju atsiranda sisteminiai simptomai. Priklausomai nuo klinikinio mastito pasireiškimo laipsnio, susirgimo intensyvumas gali skirtis nuo lengvo iki itin sunkaus. Sisteminiai, lengvo/ sunkaus/ labai sunkaus ūminio mastito, požymiai yra: anorėksija, depresija, sumažėjas rumen aktyvumas ir padidėjusi rėktinė temperatūra (45).
Klinikinio mastito sunkumo laipsnis nulemia prarastos produkcijos laipsnį ir galutinį ligos rezultatą. Jeigu pažaidimai, sunkaus mastito laipsnio, neatstatomi greitai, karvę ištinka mirtis arba išlieka alternatyvą ją išbrokuoti. Todėl greitas tokių karvių pašalinimas iš bandos gali būti naudingas valdant karvių banda ir nustatant gydymą (46).
15 Sisteminiai simptomai: 1) padidėjusi tiesiosios žarnos temperatūra; 2) apetito sumažėjimas ir praradimas; 3) nuolatinis gulėjimas; 4) sumažėjęs atrajojimas; 5) padidėjęs pulsas; 6) dehidratacija; 7) silpnumas; 8) drebulys; 9) viduriavimas; 10) depresija.
Nepaisant sisteminės ir parenteralinės terapijos, gydymas dažnai būna neveiksmingas ir nuo šios eigos karvės nugaišta. Jeigu karvė išgyvena, visiškas organizmo funkcijų atsikūrimas gali tęstis kelis mėnesius. Dažnai ligos paveikto tešmens ketvirčio audiniai atrofuojasi, infekciją sukeliantys organizmai gali dar kurį laiką plisti, liga gali būti perduodama kitoms karvėms. Tokie gyvuliai turi būti brokuojami.
Lėtinis mastitis Būdinga:
Ilga trukmė (nuo kelių mėnesių iki metų);
Simptomai skiriasi priklausomai nuo infekcijos stadijos: karvės gali likti subklinikinėje infekcijos formoje neribotą laiką arba karvės gali keisti tarp klinikinių ir subklinikinių mastitų formų;
Daugkartinė to pačio tešmens ketvirčio infekcija laktacijos metu arba tarp laktacijų gali būti lėtinio mastito požymis (47)
Šios infekcijos eiga pasižymi liga ligos trukmė ir gali prasidėti bet kokiu anksčiau aprašytu klinikiniu simptomu, taip pat gali prasidėti kaip klinikinė infekcija, su protarpiais pasirodančiais klinikinės infekcijos požymiais. Simptomai: 1) progresyviai formuojasi randinis audinys; 2) pakinta užkrėsto ketvirčio dydis ir forma; 3) sumažėja primilžis (40).
1.5. Mastitų gydymas
Vienu iš būdų pagerinti mastitų gydymo ir profilaktikos efektyvumą yra labiausiai tinkamo antibiotiko parinkimas. Šį efektą galime gauti identifikuojant uždegimą iššaukiančius sukėlėjus, bei nustatant jų jautrumą antimikrobinėms medžiagoms. Nuolat kintantis bakterijų jautrumas antibiotikams pagrindžia atliekamų tyrimų būtinumą, kas vėliau padeda apriboti nuostolius ištinkančius gydant be nustatyto jautrumo antibiotikams (54).
Nuolat atliekant tyrimus monitoruojančius bakterijų atsparumą antibiotikams buvo pripažintos Pasaulio Sveikatos Organizacijos ir Europos Parlamento kaip prioritetiniai veiksmai. Iš vienos pusės tai teikia informaciją apie esamą situaciją susijusią su bakterijų atsparumu antibiotikams, iš
16 kitos pusės tai pagrindas racionaliai naudoti antimikrobines medžiagas, bei vengti jų per dažno vartojimo veterinarijoje, o ypač gyvūninės kilmės maisto produkcijos sektoriuje (53).
Infekuotam gyvuliui reikia kuo skubiau pašalinti skausmą ir diskomfortą, apriboti infekcijos plitimą į neinfekuotus to paties gyvulio tešmens ketviršius bei likusią bandą, atstatyti pieno kokybę. Kad gydymas būtų sėkmingas, antibiotikų koncentracija turi atitikti minimalią inhibicijos koncentraciją (MIK). Atsparūs antibiotikams mikroorganizmai gamina fermentus, kurie suardo antibiotikus, pakinta atsparių mikroorganizmų medžiagų apykaitos tipas, pasikeičia mikroorganizmo ląstelės apvalkalėlio pralaidumas ir antibiotikai nepatenka į protoplazmą (40).
1.6. Mastito profilaktika
Ūkininkų suvokimas keičiasi iš metų į metus, kartu su veterinarijos gydytojų lūkesčiais. Laikytojams vis dažniau reikia ne vaistų malšinant uždegimus, o paruoštų sprendimų skirtų prevencijai. Kad minėtus sprendimus surast, būtinas išankstinis veterinarijos gydytojo apsilankymas ūkyje, ko deja dažnai ūkininkai vengia.
Visų pirma būtina patikrint ir įvertint: Aplinka, kurioje karvės būna; Melžėjų darbą ir melžimo įrangą; Gyvūnų gerovę;
Šėrimą (37);
Ši patikra visų pirma turėtų nurodyt su kokiais patogenais laikytojas turi problemą, ar tai aplinkos mikroflora (E. coli, Str. Uberis) ar užkrečiantys mikroorganizmai (S. aureus). Tai labai svarbu, kadangi visiškai kitokios profilaktikos bei gydymo priemonės yra prie užkrėtimų gyvulių aplinkoje, o kitokios melžimo metu (38).
Reikia atsimint, kad mastitas tai reakcija tarp karvės atsparumo ir sukėlėjų rūšies bei kiekio. Dėl patogenų, kurie gali patekti į tešmenį kiekio galima turėt įtaka per guliaviečių valdymą bei prieš ir pomelžiminę higieną. Taip pat tešmens atsparumą galime įtakot per: šėrimą, bandos valdymą (gyvūnų gerovę) ir specifinę imunoprofilaktiką (38).
Svarbiausi mastitų atsiradimo rizikos veiksniai yra netinkama tvarto grindų dangos higiena (aplinkos patogenų atveju) ir blogai suprojektuota, naudojama ar prižiūrima melžimo įranga (neinfekcinių patogenų atvėju). Karvės aplinka (guliavietės, mocionai, melžimo aikštelės) turėtų būti švarios, sausos ir gerai vedinamos. Profilaktikos programos taip pat turėtų būti stipriai įvedamos melžimo metu (pvz: tinkama melžimo įrenginių priežiūra, jų tinkama dezinfekcija ir sveikų karvių melžimas prieš užkrėstas). Taip pat reikia atsiminti, kaip svarbu anksti identifikuoti,
17 stebėti ir gydyti mastito atvejus laktacijos ir užtrūkinimo periodais. Sunkių, klinikinių mastitų atvėjais karves reikėtų laikyti atskiruose uždariniuose, be kontakto su kitais galvijais. Tinkama mityba ir aplinka, kurioje karvės patiria kuo mažiau streso, yra svarbūs veiksniai tinkamui karvių imuninės sistemos funkcionavimui (39).
Bendras profilaktikos tikslas yra sumažinti mastito sukėlėjų kiekį bandoje. Tam reikia sudaryti tinkamas mitybos ir laikymo sąlygas karvėms, laikytis zoohigienos reikalavimų, kad būtų mastito sukėlėjų plitimo grandinė būtų nuolat nutraukiama (40).
18
2.
TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Tyrimo schema
3 pav. Tyrimo atlikimo schema
2.2. Ūkių aprašymai
Tyrimas buvo atliktas 2018 metų rugpjūčio-rugsėjo menasiais, šiaurės rytinėje Lenkijos dalyje, Palenkės vaivaidijoje, Seinų apskrityje esančiuose trijuose (A,B,C) ūkiuose. Ūkiai parinkti analogų principu, t.y. panašaus dydžio, laikymo ir šėrimo sąlygų. Visi ūkiai neekologinio tipo.
2.2.1. Ūkis A
Tai neekologinio tipo pieninių galvijų ūkis. Čia galvijai laikomi tvartine sistema, besaičiu laikymo būdu. Tvarte laikoma, kartu su prieaugliu, apie 200 galvijų. Visą laiką yra melžiama nuo
19 80 iki 100 karvių (tyrimo metu melžta 81 karvė). Galvijų veislės- Holšteinai. Galvijai šeriami du kartus per dieną. Naudojamo raciono, vieno davinio (mišinio) sudėtis (81 karvei):
60 kg - šiaudai ¾ - kukurūzai ¼ - šienainis 2,5 kg - priedai
1 karvei/ ~4,5 kg koncentratų- paduodama automatiniu būdu.
Melžimo aikštelės „eglutės“ tipo, vienu metu melžiama 16 karvių. Šiame ūkyje įdiegta kompiuterinės valdymo programos, kuriose, kiekvieno melžimo metu, fiksuojama primilžio kiekis kilogramais, išmelžimo laikas bei elektrinis pieno laidumas. Be to kompiuterinės programos fiksuoja karvių žingsnius, kas naudinga rujos diagnostikai.
Kartą per menasį atliekama pieno zootechninė patikra, kurioje fiksuojama pieno cheminė sudėtis bei somatinių ląstelių skaičius.
2.2.2. Ūkis B
Tai neekologinio tipo pieninių galvijų ūkis, kuriame galvijai laikomi tvartine sistema, besaičiu laikymo būdu. Tvarte laikoma ~150 galvijų kartu su prieaugliu. Visą laiką melžiama iki 80 karvių (tyrimo metu 77). Galvijų veislės- Holšteinai ir Pieniniai Simentalai. Galvijai įeriami 2 kartus per dieną. Naudojamo raciono, vieno davinio, sudėtis (77 karvėms):
50 kg - šiaudai ¾ - kukurūzai ¼ - šienainis 2 kg – priedai
1 karvei/4,5 kg koncentratų
Melžimo aikštelės „eglutės“ tipo, vienu metu melžiama 16 karvių. Kompiuterinių valdymo programų nėra. Kas menasį atliekama zootechninė pieno patikra. Nurodoma pieno cheminė sudėtis bei somatinių ląatelių skaičius.
2.2.3. Ūkis C
Tai neekologinio tipo pieninių galvijų ūkis. Galvijai čia laikomi tvartine sistema, saitiniu laikymo būdu. Prie tvarto mocionas. Tvarte laikomą ~80 karvių, yra 80 stovėjimo perdarinių. Visą
20 laiką melžiama iki 80 karvių (tyrimo metu 66 melžiamos karvės). Galvijų veilės- Holšteinai. Galvijai šeriami du kartus per dieną. Vieno davinio sudėtis (66 karvėms):
40 kg - šiaudai ¾ - kukurūzai ¼ - šienainis 1,5 kg – priedai
Papildomai duodama iki 4 kg koncentratų.
Karvės melžiamos savo stovėjimo vietoje, perdarinyse į pieno liniją, atskiriant vakuuminę dalį nuo pieno transportavimo.
Kartą per menasį atliekama pieno zootechninė patikra, kurioje fiksuojama pieno cheminė sudėtis bei somatinių ląstelių skaičius.
2.3. Mėginių paėmimas
Mėginiai surinkti iš trijų ūkių (A,B,C), anksčiau diagnozuotų, susirgusių galvijų pažaistų tešmėns ketvirčių prieš gydymą. Ūkyje A paimta 12 mastitinio pieno mėginių, Ūkyje B paimta 3 mėginiai, Ūkyje C- 3 mėginiai. Mėginiai paimti du kartus iš kurių buvo atlikti trys bakteriologiniai ir antibogramos tyrimai.
2.3.1. Mėginių paėmimo technika
Mėginiai paimti į sterilius 50 ml talpos mėgintuvėlius su sandariu dangteliu prieš tai juos suženklinus. Nurodyta: fermos numeris, karvės tvarto numeris arba karvės registracijos numeris, data ir paėmimo vieta. Mėginiai paimti laikantis aseptikos reikalavimų: iš pradžių speniai nuvalyti šlapiu auteliu, vėliau mirkyti dezinfekcinėje mėdžiagoje ir po to nusausinti. Kiekvienai karvei naudotos atskiros, naujos pirštinės. Karvėms su išreikšta mastito klinika buvo imtas mėginys iš pažaistų tešmens ketvirčių išmelžius po 5-10 čiurkšles pieno. Kiekvieno mėginio paėmimas truko iki 20 sekundžių.
Mėginiai iš karto pristatyiti į laboratoriją, kur atlikti mikrobiologiniai sėjimai. Atlikus sėjimus mėginiai užšaldyti.
21 Mėginiai pasėti ant paprastosios terpės Kolumbijos agaro ir diferencinės/diagnostinės MacKonkey terpės naudojant rėdukcinį Kocho metodą.
Kocho metodas
Tai redukcinis sėjimo metodas, kuris plačiai naudojamas mikrobiologijoje. Jo populiarumą lemią universalumas, kurį nulemią didelis mikroorganizmų kiekis pradinėje tiriamojoje medžiagoje. Procesas susideda iš keturių etapų. Reikia paruošti keturias mikrobiologines kilpeles, jas dizenfekuoti bei nudeginti ir sustatyti į stovą. Viena kilpelė reikalinga vienam etapui. Paruošta kilpele paimamas mėginys ir paskirstomas viena kryptimi iki maždaug 40% Petri lekštelės (etapas 1). Vėliau imamą antra anksčiau sterilizuota ir nudeginta kilpelė, o lekštelė pasukama 90° kampu ir tokiu pačiu principu paskirstom tiriamąją medžiagą kaip pirmame etape (etapas 2). Po to Petri lekštelę pasukus vėl 90° procėsą kartojam. (etapas 3). Paskutiniame etape, paėmus ketvirtą mikrobiologinę kilpelę, tiriamąją medžiagą paskirstom laisvoje erdvėje (etapas 4) (48).
4 pav: Sėjimo Kocho metodu schema (48)
Šiuo metodu buvo pasėti visi 18 tirtų pieno mėginių. Inkubuota termostate 48 valandas 37°C tempėratūroje. Po to vertinta.
2.5. Antibiograma
Antibiograma- naudojama nustatyti duotų mikroorganizmų jautrumą žinomoms antimikrobinėms medžiagoms ar kitoms chemioterapijos medžiagoms. Tyrime buvo naudotas diskų difuzijos (Kirby-Bauerio) metodas (49).
22 Tai dažniausiai naudojamas metodas mikroorganizmų jautrumui antibiotkams nustatyti. Metodas pagrįstas antimikrobinės medžiagos, esančios diske, difuzija terpėje. Antibiotikas difunduoja aplink diską, sudarant koncentracijos gradientą. Didžiausia antibiotiko koncentracija yra aplink disko kraštus ir mažėja didėjant atstumui nuo jo. Baktėrijų augimo slopinamoji zona yra tiesiog proporcinga baktėrijų jautrumui antibiotikui- ko didėsnė slopinamoji zona, tuo didėsnis baktėrijų jautrumas. Priklausomai nuo zonos dydžio, pagal EUCAST lentelės standartus, bakterijos apibrėžiamos kaip: jautrios, vidutinio jautrumo ar atsparios ir žymimos raidėmis S-I-R (49).
Naudotos medžiagos vienai antibiogramai paruošti: Mueller-Hinton agaras
5 ml 0,9 proc. fiziologinio tirpalo (NaCl) Antibiotikų diskai (iš viso 15 antibiotikų) Baktėrinė suspensija
Sterilūs tamponėliai Procedūra:
1. Paruošimas inoculum- po inkubacijos kolonijos surinktos nuo maitinamųjų terpių steriliu tamponeliu ir „išleidžiamos“ steriliame (NaCl 0.9%) fiziologiniame tirpale bei gerai išmaišomos.
2. Po 15 minučių naujas sterilus tamponėlis pamerktas į inoculum, po to pašalintas suspensijos perteklius (nuo tamponėlio) spaudžiant į mėgintuvelio sienelę ir užneštas ant Mueller- Hinton terpės 3 kartus, kiekvieną kartą pasukus lėkštelę po 60°.
3. Po 10 minučių, paviršiui nusausėjus, steriliu pincėtu uždėti diskai su žinomos koncentracijos antimikrobine medžiaga ir lengvai prispausti.
4. Terpės inkubuotos 37°C temperatūroje 24 valandas
5. Po 24 valandų inkubacijos atliktas vertinimas- sumatuota baktėrijų augimo slopinamoji zona (mm) ir vertinta, pagal EUCAST lenteles, bakterijų jautrumas antibiotikams (49).
2.6. Antibiotikų parinkimas
Antibiotikai parinkti vadovaujantis antibiogramos tyrimo rezultatais. 2.6.1. Ūkyje A
23
1 lentelė. Gydymo schemos A ūkyje
2.6.2. Ūkyje B
2 lentelė. Gydymo schema B ūkyje
2.6.3. Ūkyje C
3 lentelė. Gydymo schema C ūkyje
24 Visuose trijuose A, B ir C ūkiuose yra atliekami kas mėnesiniai pieno bandomieji tyrimai. Tyrimo esmė nustatyti/sumatuoti pieno primilžį kiekvienai karvei individualiai ir paimti iš kiekvienos reprezentatyvų mėginį tiksliai pieno analizei. Nustatoma pieno cheminė sudėtis, SLS, pieno primilžio kiekis. Tyrimus šiame regione atlieka certifikuota (ICAR) kompanija- „Polska Federacja Hodowców Bydła i Producentów Mleka“. Tyrimų rezultatai ūkininkui pateikiami per 2-3 dienas lentelių bei grafikų pavidalu.
2.8. Kompiuterinių bandos valdymo programų rodiklių fiksavimas
Kompiuterinių bandos valdymo programų rodikliai buvo fiksuojami pagal ūkyje A įdiegtomis firmos „Afimilk“ įrangomis. Buvo vertinami pieno primilžio, melžimo greičio, elektrinio pieno laidumo ir judrumo rodikliai. Duomenys buvo surinkti penkias dienas prieš prieš klinikinio mastito diagnozavimą, mėginių ėmimo dieną ir po gydymo. Biožymenys buvo užrašomi kiekvienai karvei individualiai, vėliau apskaičiuoti vidurkiai.
2.9. Statistinė analizė
Duomenų statistinė analizė atlikta kompiuterine programa SPSS Statistics 17.0 ir Microsoft Excel. Apskaičiuoti rodiklių vidurkiai, vidurkių paklaidos, vidurkių skirtumų patikimumas, standartinė paklaida. Patikimumas apskaičiuotas naudojant T-testą.
25
3.
TYRIMŲ REZULTATAI
3.1. Bakteriologinio tyrimo rezultatai:
3.1.1. Bakteriologinio tyrimo metu nustatyti sukėlėjai A ūkyje
5 pav. Bakteriologinio tyrimo metu nustatyti sukelėjai A ūkyje
Paveiksle matome, kad iš 12 tirtų karvių A ūkyje mastitus dažniausia sukelia aplinkos mikroorganizmai: Streptococcus spp. 46 proc. ir Staphylococcus spp. 42 proc. (P>0,1), tuo tarpu koliforminės Enterobacteriacea šeimos bakterijos sudaro 12 proc. (P<0,05) mikrofloros.
3.1.2. Bakteriologinio tyrimo metu nustatyti sukėlėjai B ūkyje
6 pav. Bakteriologinio tyrimo metu nustatyti sukelėjai B ūkyje
Streptococcus spp., 46 proc. Staphylococcu s spp., 42 proc. Enterobacteriacea spp., 12 proc. Streptococcus spp., 20 proc. Staphylococcu s spp., 20 proc. Enterobacteria cea spp., 60 proc.
26 Paveiksle matome, kad iš 3 tirtų karvių B ūkyje mastitus dažniausia sukelia
Enterobacteriacea spp. 60 proc. (P>0,1), o Streptococcus spp. ir Staphylococcus spp. atitinkamai
po 20 proc. (P>0,1).
3.1.3. Bakteriologinio tyrimo metu nustatyti sukėlėjai C ūkyje
7 pav. Bakteriologinio tyrimo metu nustatyti sukelėjai C ūkyje
Paveiksle matome, kad mastitų priežastys Enterobacteriacea spp., Streptococcus spp.,
Staphylococcus spp. C ūkyje pasiskirsčiusios po lygiai 33,3 proc. (P=1). Streptococcus spp., 33,3 proc Staphylococcu s spp., 33,3 proc. Enterobacteria cea spp., 33,3 proc.
27
3.2. Antibiogramos rezultatai
3.2.1. Jautrumas antimikrobinėms medžiagoms A ūkyje:
8 pav. Jautrumas antimikrobinėms medžiagoms ir veiksmingumo ribos pagal Eucast lenteles A ūkyje, pažymėtos rodykle
Aštuntam paveiksle pavaizduotas išaugintų bakterijų kolonijų jautrumas atskiroms antimikrobinėms medžiagoms, atsižvelgus į Eucast lentelių antimikrobinių medžiagų veiksmingumą. Matome, kad A ūkyje mikroorganizmai jautriausi buvo Amoksicilinui (20 mm) bei Trimetoprimui/Sulfmetoksazoliui (22 mm), jautrios didelėms dozėms Tilozinui (14 mm), Marbofloksacinui (14 mm) ir Streptomicinui (12 mm). O atsparios Kanamicinui, Cefaleksinui Rifampicinui ir Ceftiofurui.
3.2.2. Jautrumas antimikrobinėms medžiagoms B ūkyje:
20 11 4 14 14 21 14 12 8 0 5 10 15 20 25 JA UT R UM A S A NT IB IOT IKUI , MM
28
9 pav. Jautrumas antimikrobinėms medžiagoms ir veiksmingumo ribos pagal Eucast lenteles B ūkyje, pažymėtos rodykle
Devintas paveikslas parodo bakterijų jautrumą antimikrobinėms medžiagoms atsižvelgus į
Eucast lentelių antimikrobinių medžiagų veiksmingumą B ūkyje. Čia mikroorganizmai jautriausi
buvo Kanamicinui (25 mm), Cefalksinui (24 mm), Trimetoprimui/Sulfmetoksazoliui (21 mm), Marbofloksacinui (25 mm), Streptomicinui (23 mm) bei Tetraciklinui (20 mm) Jautrios didelėms dozėms buvo Amoksicilinui ir Ceftiofurui, o atsparios- Tilozinui ir Rifampicinui.
3.2.3. Jautrumas antimikrobinėms medžiagoms C ūkyje:
16 25 24 13 12 21 25 23 18 20 0 5 10 15 20 25 30 JA UT R UM A S A NT IB IOT IKUI , MM 11 4 13 7 5 17 22 5 15 14 -5 0 5 10 15 20 25 30 JA UT R UM A S A NT IB IOT IKUI , MM
29
10 pav. Jautrumas antimikrobinėms medžiagoms ir veiksmingumo ribos pagal Eucast lenteles C ūkyje
Paveikslas parodo, kad C ūkyje išaugintos bakterijų kolonijos, atsižvelgus į Eucast lentelių antimikrobinių medžiagų veiksmingumą, jautriausios buvo Trimetoprimui/Sulfmetoksazoliui (17 mm), Marbofloksacinui (22 mm) ir Tetraciklinui (14 mm), jautrios didelėms Amoksicilino (11 mm) dozėms. O atsparios Kanamicinui, Cefaleksinui, Rifampicinui, Streptomicinui ir Ceftiofurui.
3.2.4. Jautrumas antibiotikams atskiruose ūkiuose:
11 pav. Jautrumas antibiotikams ūkiuose
Paveikslas parodo, kad Tetraciklinui (20mm) jautresnės buvo B ūkio bakterijos palyginus su C ūkio mikroflora (14 mm) (P>0,1). Amoksicilinui jautriausi buvo A ūkio mikroorganizmai (20 mm), bet jautrūs buvo ir B ūkyje (16 mm), tuo tarpu C ūkyje nustatytas žemas jautrumas šiai antimikrobiniai medžiagai (11 mm) (P>0,1). Jautrumas Kanamicinui buvo ženkliai didesnis B ūkyje (25mm), tuo tarpu A (11 mm ) ir C (4 mm) ūkiuose mikroflora buvo atspari (P<0,05). Jautrumas Cefaleksinui taip pat B ūkyje buvo didžiausias (24 mm), o A (4 mm) ir C (13 mm) ūkiuose mikroorganizmai šiai medžiagai atspari (P<0,01). Tilozinas veiksmingas didelėms dozėms buvo tik A ūkyje (14 mm), tuo tapu B (13 mm) ir C (7 mm) ūkiuose jis neveiksmingas. Rifampicinui mikroorganizmai visuose ūkiuose buvo atsparūs (P>0,1). Trimetoprimui sulfmetoksazolui bakterijos A, B ir C ūkiuose buvo jautrios ir siekė 21 mm, 21 mm ir 17 mm vertes (P>0,1). Taip pat Marbofloksacinas visuose A, B ir C ūkiuose buvo veiksmingas (P>0,1). A ūkio mikroflora Streptomicinui buvo jautri didelėms dozėms (12 mm), B ūkyje jis buvo veiksmingas (18 mm), o C
0,0000 5,0000 10,0000 15,0000 20,0000 25,0000 30,0000 T etr ac y clin e Am o x y cill in C lav u lan ic_ Ac id Kan am y ci n p <0 ,0 5 C ep h alex in p <0 ,0 1 T y lo sin R if amp icin Su lp h am et h o x az o leT rim et h o p rim Ma rb o flo x ac in St rep to m y cin C ef tio fu r A B C
30 ūkyje bakterijos buvo atsparios šiai antimikrobiniai medžiagai (5 mm) (P>0,1). Ceftiofuras didelėms dozėms buvo veiksmingas tik B ūkyje (18 mm), tuo tarpu A ir ūkyje mikroorganizmui buvo atsparūs (P>0,01).
3.3. Pieno sudėties kitimas prieš ir po gydymo
3.3.1. Pieno pagrindinių cheminės sudėties rodiklių kitimas prieš gydymą ir po
gydymo A, B, C ūkiuose:
12 pav. Pieno sudėties kitimas A, B ir C ūkyje prieš ir po gydymo
Paveiksle matome, kad pieno riebumas po mastitų gydymo padidėjo A (0,05 proc.) ir C (0,99 proc.) ūkiuose, kai tuo tarpu B ūkyje riebumas sumažėjo (0,24 proc.)
Pieno baltymingumas A ūkyje sumažėjo (0,04 proc), o ūkiuose B ir C padidėjo atitinkamai 0,03 proc. ir 0,38 proc.
Kazeino kiekis pieno sudėtyje po mastitų gydymo padidėjo visuose A, B ir C ūkiuose atitinkamai- 0,13 proc., 0,05 proc. ir 0,27 proc.
3.4. Gydymo efektyvumo įvertinimas pagal pieno kiekį ir somatinių ląstelių
skaičių
4,06 3,43 2,61 4,11 3,39 2,74 3,48 3,27 2,49 3,24 3,30 2,54 2,76 2,55 1,94 3,75 2,93 2,21 0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 3,00 3,50 4,00 4,50 5,00riebalai baltymai kazeinas
P ien o s u d d ėtis , p ro c.
31
3.4.1. Gydymo įvertinimas pagal pieno kiekį ir SLS A ūkyje gydant „Synergal“:
13 pav. Pieno kiekis (kg/d) ir SLS (tūkst./ml) prieš gydimą ir po gydant „Synergal“ A ūkyje
Tryliktas paveikslas parodo, kad prieš gydymą „Synergal“ antibiotiku, A ūkyje, tirtos karvės vidutiniškai duodavo po 23,48 kg pieno ir tai yra 0,89 kg mažiau nei po atlikto gydymo, kai viena karvė vidutiniškai duodavo po 24,37 kg. Tuo tarpu SLS prieš gydymą buvo 1876,33 tūkst./ml, o po gydymo šis skaičius sumažėjo iki 522,33 tūkst./ml (skirtumas 1354 tūkst./ml).
3.4.2. Gydymo įvertinimas pagal pieno kiekį ir SLS A ūkyje gydant „Multimastit“:
14 pav. Pieno kiekis (kg/d) ir SLS (tūkst./ml) prieš gydimą ir po gydant „Multimastit“ A ūkyje
Paveiksle matome, kad karves gydant “Multimastit” antibiotiku pieno primilžis padidėjo 0,35 kg (nuo 27,27 iki 27,62 kg), o SLS po gydymo buvo lygus 832 tūkst./ml ir tai yra 215,83 tūkst./ml daugiau nei prieš karves gydant.
23,48 24,37 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00
Prieš gydmą Po gydymo
P ien o k iek is , k g /d 1876,33 522,33 0,00 500,00 1000,00 1500,00 2000,00 2500,00 3000,00 3500,00
Prieš gydymą Po gydymo
SL S, tū ks t./m l 27,27 27,62 22,00 23,00 24,00 25,00 26,00 27,00 28,00 29,00 30,00 31,00
Prieš gydmą Po gydymo
P ien o k iek is , k g /d 616,17 823 0,00 200,00 400,00 600,00 800,00 1000,00 1200,00 1400,00
Prieš gydymą Po gydymo
SL S, tū ks t./m l
32
3.4.3. Gydymo įvertinimas pagal pieno kiekį ir SLS B ūkyje gydant „Ubrolexin:
15 pav. Pieno kiekis (kg/d) ir SLS (tūkst./ml) prieš gydimą ir po gydant „Ubrolexin" B ūkyje
Paveikslas parodo, kad prieš gydymą B ūkyje viena karvė vidutiniškai duodavo 29,33 kg pieno ir tai yra 1,6 kg mažiau nei atlikus gydymą- 30,93kg. Prieš tyrimą tirtų karvių SLS buvo 555 tūkst./ml, o po gydymo SLS sumažėjo iki 374 tūkst./ml, rezultatų skirtumas skirtumas 181 tūkst./ml
3.4.4. Gydymo įvertinimas pagal pieno kiekį ir SLS C ūkyje gydant „Tetra-Delta“:
16 pav. Pieno kiekis (kg/d) ir SLS (tūkst./ml) prieš gydimą ir po jo gydant „Tetra-Delta“ C ūkyje
Paveikslas rodo, kad prieš gydymą C ūkyje tirtos karvės vidutiniškai duodavo po 33 kg pieno, tuo tarpu po gydymo viena karvė duodavo po 6,73 kg daugiau pieno, t.y. 39,73 kg. Prieš gydymą C ūkyje tirtų karvių SLS buvo 569,33 tūkst./ml, o atlikus gydimą SLS padidėjo 148,34 tūkst./ml- 717,67 tūkst./ml
3.5. Karvių gydymo efektyvumo įvertinimas naudojantis kompiuterinėmis
bandos valdymo programomis A ūkyje
29,33 30,93 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00 40,00
Prieš gydymą Po gydymo
P ien o k iek is , k g /d 555,33 373,67 -200,00 0,00 200,00 400,00 600,00 800,00 1000,00 1200,00 1400,00
Prieš gydymą Po gydymo
SL S, tū ks t./m l 33,00 39,73 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00 40,00 45,00
Prieš gydymą Po gydymo
P ien o k iek is , k g /d 569,33 717,67 0,00 200,00 400,00 600,00 800,00 1000,00 1200,00
Prieš gydymą Po gydymo
SL S, tū ks t./m l
33
3.5.1. Gydymo efektyvumo įvertinimas pagal melžimo greitį gydant „Synergal“ ir
„Multimastit“:
17 pav. Melžimo greitis A ūkyje gydant „Synergal“ ir „Multimastit“ antibiotikais
Paveikslas rodo Kompiuterinės valdymo programos melžimo greičio rodiklius. Matoma, kad tirtų karvių A ūkyje gydant „Synergal“ antibiotiku melžimo greitis prieš mastito diagnozavimą siekė 6,33 kg/min, susirgus šis rodiklis sumažėjo iki 5,77 kg/min, o po gydymo padidėjo iki 5,98 kg/min (P>0,1). Tuo tarpu gydant „Multimastit“ antibiotiku prieš susergant melžimo greitis buvo 5,88 kg/min, diagnozavus siekė 5,87 kg/min, o po gydymo jis dar sumažėjo- 5,27 kg/min (P>0,1)
3.5.2. Gydymo efektyvumo įvertinimas pagal elektrinį pieno laidumą gydant
„Synergal“ ir „Multimastit“:
18 pav. Elėktrinis pieno laidumas A ūkyje gydant „Synergal“ ir „Multimastit“ antibiotikais
6,33 5,77 5,98 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 7,00 8,00
Prieš susergant Diagnozavus Po gydymo
Me lžim o gr eitis , k g/m in
"Synergal"
5,88 5,87 5,27 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 7,00 8,00Prieš susergant Diagnozavus Po gydymo
Me lžim o gr eiti s, kg /m in
"Multimastit"
9,63 10,43 9,57 8,00 8,50 9,00 9,50 10,00 10,50 11,00Prieš susergant Diagnozavus Po gydymo
E lek tr in is p ien o laid u m as, m m Ho
"Synergal"
9,87 10,34 10,35 9,00 9,20 9,40 9,60 9,80 10,00 10,20 10,40 10,60 10,80 11,00Prieš susergant Diagnozavus Po gydymo
Elek trin is p ien o laid u m as , m m Ho
"Multimastit"
34 18 paveikslas rodo Kompiuterinės valdymo programos elektrinio pieno laidumo rodiklius ir jų kitimą tyrimo metu. Matoma, kad tirtų karvių A ūkyje gydant „Synergal“ antibiotiku elektrinis pieno laidumas prieš diagnozavus mastitus buvo 9,63 mmHo, susirgus šis rodiklis padidėjo iki 10,43 mmHo, o po gydymo sumažėjo ir siekė 9,57 mmHo (P>0,1). Tuo tarpu gydant „Multimastit“ antibiotiku prieš susergant elektrinis pieno laidumas siekė 9,87 mmHo, diagnozavus mastitus jis paaugo iki 10,34 mmHo, o po gydymo išliko beveik nepakitęs- 10,35 mmHo (P>0,1)
3.5.3. Gydymo efektyvumo įvertinimas pagal žingsnius per parą gydant „Synergal“ ir
„Multimastit“:
19 pav. KVP, karvių judrumas A ūkyje gydant „Synergal“ ir „Multimastit“ antibiotikais
Paveiksle matome, kad prieš gydant „Synergal“ antibiotiku karvių judrumas buvo 32516,2 žingsniai/ parą, susirgus jų judrumas padidėjo iki 36275,4 žingsnių/ parą, o po gydymo judrumas siekė 34803,8 žingsnio/ parą. (P>0,1). Tuo tarpu prieš gydant „Multimastit“ antibiotiku karvių judrumas buvo 30014,8 žingsniai/ parą, diagnozavus mastitus judrumas sumažėjo iki 27784 žingsnių/ parą, o po gydymo judrumas siekė 45297,2 žingsnius/ parą.
32516,20 36275,40 34803,80 0,00 5000,00 10000,00 15000,00 20000,00 25000,00 30000,00 35000,00 40000,00 45000,00 50000,00 Prieš susergant Diagnozavus Po gydymo Ž in gs niai/ par ą
"Synergal"
30014,80 27784,00 45297,20 0,00 10000,00 20000,00 30000,00 40000,00 50000,00 60000,00 Prieš susergant Diagnozavus Po gydymo Ž in gs niai/ p ar ą"Multimastit"
35
4.
REZULTATŲ APTARIMAS
Remiantis mūsų atliktais bakteriologiniais tyrimais, ūkyje A dažniausiais klinikinių mastitų sukėlėjais buvo Streptococcus ir Staphylococcus genties bakterijos, kurios buvo aptiktos atitinkamai 46 proc. ir 42 proc. tirtų mėginių (P<0,05), tuo tarpu Enterobacteriacea šeimos baktėrijos sudarė 12 proc. tirtų mėginių. Ūkyje B dažniausia mastitų priežastimi buvo Enterobacteriacea spp. mikroorganizmai 60 proc., o Streptococcus ir Staphylococcus šeimos bakterijos sudarė atitinkamai po 20 proc. tirtų mėginių (P>0,1). Ūkyje C buvo aptikta Streptococcus spp., Staphylococcus spp. ir
Enterobacteriacea spp. mikroorganizmai, kurie sudarė lygų santykį, po 33,3 proc. (P=1). Moges
teigia, kad užkrečiama mastitų forma sukelia ribotas mikroorganizmų spektras, kuris apima
Streptococcus spp., Staphylococcus spp. ir koliformines bakterijas (26). Lassa ir kt. atliktame tyrime Streptococcus spp. 38 proc. buvo pagrindinė klinikinių mastitų priežastis, kai tuo tarpu Staphylococcus spp. ir Enterobacteriacea spp. sudarė atitinkamai 17,9 proc. ir 16,4 proc. (36).
Remiantis mūsų atliktais antibiogramos tyrimais A ūkyje vyraujanti klinikinių mastitų sukėlėjų mikroflora, atsižvelgus į Eucast lentelių veiksmingumo ribas, jautri buvo Amoksicilinui (20 mm) bei Trimetoprimui/Sulfmetoksazoliui (22 mm) (P>0,1). Tuo tarpu B ūkyje mikroorganizmai buvo jautrūs Kanamicinui (25 mm) (P<0,01), Cefaleksinui (24 mm) (P<0,05), Trimetoprimui/Sulfmetoksazoliui (21 mm), Marbofloksacinui (25mm), Streptomicinui (23 mm) bei Tetraciklinui (20 mm) (P>0,01). C ūkyje mastitų sukėlėjai buvo jautrūs Trimetoprimui/Sulfmetoksazoliui (17 mm), Marbofloksacinui (22 mm) ir Tetraciklinui (14 mm) (P>0,01). Wawrono ir kt. atliktame tyrime visų tirtų Streptococcus spp. sukelėjų jautrumas buvo didžiausias Amoksicilinui (27). Turutoglu ir kt. atliktuose tyrimuose Staphylococcus spp. padermės jautrausios buvo Amoksicilinui su klavulano rūgštim (28). Tuo tarpu Malinowskio atliktame tyrime, koliforminės bakterijos buvo jautriausios Enrofloksacinui (29).
Mūsų atliktame tyrime A ir C ūkiuose po klinikinio mastito gydymo pieno riebumo proc. didėjo atitinkamai 0,05 ir 0,99 proc., tuo tarpu B ūkyje riebumas sumažėjo 0,24 proc. Jones atliktame tyrime visų susirgusių karvių pieno riebumas mažėjo vidutiniškai 0,2 proc (30). Tai paaiškina Nagwa ir kt. tuo, kad susirgusių mastitu karvių žymiai padidėja fermento lipazės aktyvumas (31).
Remiantis mūsų atliktais tyrimais pieno baltymingumas B ir C ūkiuose didėjo atitinkamai 0,03 ir 0,38 proc. Tuo tarpu A ūkyje 0,04 proc. baltymingumas mažėjo. Hassan atliktame tyrime (P<0,05) pieno baltymingumas susirgusioms karvėms mažėjo (32). Sonea teigia, kad susirgusių karvių baltymingumas mažėja dėl suaktyvėjusio proteolitinio fermento aktyvumo (plazmino) (33).
36 Mūsų atliktame tyrime, vertinant gydymo efektyvumą pagal pieno produkciją ir SLS galime teigti, kad A ūkyje gydymas buvo efektyvus, nes pieno produkcija vidutiniškai padidėjo 2,65 kg, o somatinių ląstelių skaičius sumažėjo nuo 1246 tūkst./ml iki 852 tūkst./ml. Ūkyje B atlikus gydymą pieno produkcija vidutiniškai padidėjo 1,6 kg, o somatinių ląstelių skaičius sumažėjo nuo 555 tūkst./ml iki 374 tūkst./ml. Tuo tarpu ūkyje C remiantis mūsų tyrimo rezultatais galime teigti, kad gydymas buvo neefektyvus nors pieno produkcija vidutiniškai padidėjo 6,73 kg. Mročkovskio ir kt. tyrimų duomenimis SLS padidėjimas mažina pieno produkciją (34), o Sava ir Pivčinskis savo tyrimo metu apskaičiavo, kad pieno praradimas vienam SLS vienetui 1 kg per dieną (35).
Remiantis mūsų tyrimo rezultatais A ūkyje, naudojant kompiuterinių valdymo programų melžimo greičio rodiklį, galime teigti, kad gydymas „Synergal“ preparatu buvo efektyvesnis, nes melžimo greitis po gydymo atsistatė, t.y. paaugo- 0,21 kg/min (P<0,1). Tuo tarpu gydant „Multimastit“ antibiotiku melžimo greitis sumažėjo 0,6 kg/min (P<0,1), ką reiškia, kad gydymas buvo neefektyvus. Atsižvelgiant į elektrinio pieno laidumo rodiklį taip pat galime teigti, kad gydymas „Synergal“ antibiotiku buvo efektyvesnis, kadangi po gydymo šiuo preparatu elektrinis pieno laidumas sumažėjo 0,86 mmHo (P<0,01), o gydant „Multimastit“ antibiotiku rodiklis dar ir pakilo- 0,01 mmHo (P<0,1). Kitų autorių teigimu diagnozavus mastitus melžimo greitis sumažėja, dėl mastito klinikinių simptomų, tokių kaip patinimas, stresas dėl skausmo, karvės blogai atleidžia pieną. Malinowskis teigia, kad elektrinis pieno laidumas, dėl somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimo, pieno liaukos uždegimo metu padidėja.
37
IŠVADOS
1. Ūkyje A dažniausiai klinikinius mastitus sukėlė Streptococcus ir Staphylococcus genties bakterijos, tuo tarpu ūkyje B dažniausiais sukėlėjais buvo Enterobacteriacea genties bakterijos, o ūkyje C mikroflora buvo mišri ir ją sudarė Staphylococcus, Streptococcus ir
Enterobacteriacea genčių mikroorganizmai. Ūkyje A mikroorganizmai jautriausi buvo
Amoksicilinui bei Trimetoprimui/Sulfmetoksazolui, ūkyje B Kanamicinui bei Cefaleksinui, o ūkyje C Tetraciklinui ir Trimetoprimui/Sulfmetoksazolui.
2. Ūkiuose A ir C po klinikinio mastito gydymo pieno riebumo proc. didėjo, tuo tarpu B ūkyje riebumas sumažėjo. Baltymingumas ūkyje A po gydymo sumažėjo, o ūkiuose B ir C jis padidėjo. Visuose ūkiuose kazeino kiekis po gydymo padidėjo.
3. Atsižvelgiant į kompiuterinės valdymo programas ir pieno sudėtį ūkyje A veiksmingesnis gydymas buvo „Synergal“ preparatu. Ūkyje B, kur gydymo schema buvo viena, žiūrint į pieno sudėties rodiklius galime teigti, kad gydymas buvo veiksmingas, tuo tarpu ūkyje C, kur taip pat buvo viena gydymo schema ir atsižvelgus į pieno sudėties rodiklius galime teigti, kad gydymas buvo neveiksmingas.
38
REKOMENDACIJOS
1. Prieš pradedant gydyti bent kokia antimikrobine medžiaga, būtina nustatyti sukėlėjus ir jų jautrumus antimikrobinėms medžiagoms.
2. Atlikti periodinius bandomuosius pieno tyrimus ir stebėti pieno sudėties pokyčius, kas naudinga mastitų diagnostikai.
3. Ūkyje A gydyti „Synergal“ preparatu, kuris atsižvelgus į biožymenis, buvo efektyvesnis už „Multimastit“. Ūkyje C patartina pakartotinai atlikti bakteriologinius tyrimus bei nustatyti jautrumą antimikrobinėms medžiagoms.
4. Norint aptikti Mastitus stebėti kompiuterinių bandos valdymo programų rodiklių kitimo tendenciją.
39
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Jimenez E, Fernandez L, Maldonado A, Martin R, Olivares M, Xaus J, et al. Oral administration of Lactobacillus strains isolated from breast milk as an alternative for the treatment of infectious mastitis during lactation. Appl Environ Microbiol; 2008. p. 74: 4650–4655.
2. Delgado S., Collado M., Fernandez L., Rodriguez J. Bacterial analysis of breast milk: a tool to differentiate Raynaud’s phenomenon from infectious mastitis during lactation. Curr Microbiol; 2009. p. 59–64.
3. Kvist LJ. Toward a clarification of the concept of mastitis as used in empirical studies of breast inflammation during lactation. J Hum Lact; 2010. p. 53–59.
4. Gołębiewski M. Analiza mastitis w stadzie krów mlecznych. SGGW w Warszawie. Wydział Nauk o Zwierzętach, Zakład Hodowli Bydła; 2012. p. 4-5.
5. Rossito P.V., Ruiz L., Kikuchi Y., Glenn K., Luiz K., Watts J.L., Cullor J.S. Antibiotic susceptibility patterns for environmental streptococci isolated from mastitis in central California dairies. J. Dairy Sci; 2002. p. 85, 132-138.
6. Bradley A.J. Bovine mastitis: an evolving disease. Vet. J; 2002. p. 163, 1-13.
7. Radostits O.M., Leslie K.E., Fetrow J. Herd Health: Food Animal Production Medicine. Saunders, Philadelphia; 1994. 23. p. 3.
8. Quinn, P.J., Carter, M.E., Markey, B., Carter, G.R. Clinical Veterinary Microbiology. Wolf Publishing. London 1994. p. 327–344.
9. Schröder A., Hoedemaker M., Klein G. Resistance of mastitis pathogens in Northern Germany. Berl. Münch. Tierärztl. Wochenschr; 2005. p. 9, 393-398.
10. Pyorala, S. Indicators of inflammation in the diagnosis of mastitis. Vet. Res; 2003. p. 34, 565–578.
11. Craven, N., Williams, M.R. Defences of the bovine mammary-gland against infection and prospects for their enhancement. Vet. Immunol. Immunopathol; 1985. p. 10, 71–127.
12. Capuco, A.V. et al. Increased susceptibility to intramammary infection following removal of teat canal keratin. J. Dairy Sci; 1992. p. 75, 2126– 2130.
13. Sordillo L.M. Streicher. K.L. Mammary gland immunity and mastitis susceptibility. J. Mammary Gland Biol. Neoplasia; 2002. p. 7, 135– 146.
14. Giri, S.N. et al. Role of prostaglandins in pathogenesis of bovine mastitis induced by Escherichia coli endotoxin. Am. J. Vet. Res; 1984. p. 45, 586–591.
15. Paape M.J. et al. The bovine neutrophil: structure and function in blood and milk. Vet. Res; 2003. p. 34, 597–627
40 16. Zhao X. Lacasse P. Mammary tissue damage during bovine mastitis: causes and control. J. Anim. Sci; 2008. p. 86, 57–65.
17. Owen C.A. Campbell E.J. The cell biology of leukocytemediated proteolysis. J. Leukoc. Biol; 1999. p. 65, 137–150.
18. Bank U. Ansorge, S. More than destructive: neutrophilderived serine proteases in cytokine bioactivity control. J. Leukoc. Biol; 2001. p. 69, 197–206.
19. Paape M. et al. Defense of the bovine mammary gland by polymorphonuclear neutrophil leukocytes. J. Mammary Gland Biol. Neoplasia; 2002. p. 7, 109–121.
20. Ledet M. M., Vasquez A. K., Rauner. G. et al. The secretome from bovine mammosphere-derived cells (MDC) promotes angiogenesis, epithelial cell migration, and contains factors associated with defense and immunity; 2018. p. 1-2.
21. Kitchen B.J. Review of the progress of dairy science – bovine mastitis – milk compositional changes and related diagnostic-tests. J. Dairy Res; 1981. p. 48, 167–188.
22. Milner P. et al. Detection of clinical mastitis by changes in electrical conductivity of foremilk before visible changes in milk. J. Dairy Sci; 1996. p. 79, 83–86.
23. Aniulis E. Patelių pieno liaukos ligos Lietuvos Veterinarijos akademija; 2007. p. 5.3
24. Barbosa-Cesnik C., Schwartz K., Foxman B., Lactation mastitis. JAMA: J Am Med Assoc; 2003. p. 1609–1612.
25. Swartz H.A. Mastitis in the Ewe, USA-University of Missouri; 2003. p. 1.
26. Moges N., Asfaw Y., Belihu K., Tadesse A.: Antimicrobial susceptibility of mastitis pathogens from smallholder dairy herds in and around Gondar, Ethiopia. J. Anim. Vet. Adv. 2011. p. 1616-1622.
27. Wawron W., Piech T., Bochniarz M.: Wrażliwość na antybiotyki patogenów izolowanych z przypadków mastitis u krów. Med. Weter; 2008. p. 64, 1132-1135.
28. Turutoglu H., Ercelik S., Ozturk D.: Antibiotic resistance of Staphylococcus aureus and coagulase-negative staphylococci isolated from bovine mastitis. Bull. Vet. Inst. Pulawy; 2006. p. 50, 41-45.
29. .Malinowski E., Lassa H., Smulski S., Kłossowska A., Kaczmarowski M.: Antimicrobial susceptibility of bacteria isolated from cows with mastitis in 2006-2007. Bull. Vet. Inst. Pulawy; 2008. p. 52, 565-572.
30. Jones G.M. Understanding the basics of mastitis. Virginia cooperative Extension. Publication No.404-233.Viginia State University,USA; 2006. p. 1-7.
31. Nagwa M., Morsi Y.S., EL-Gazzar H., Hanafi A. Effect of mastitis on milk fat content. Pak.J.of Bio.Sci.3; 2000. p. (2):196-200.
41 32. Hassan. H.J. Variations in milk composition of some farm animals resulted by clinical mastitis in Aldiwania province. Department of Public health ,College of Veterinary Medicine, University of ALQadissia; 2013. p. 17-21.
33. Sonea C., Colceri D. Bacila V. Research on sub-clinical mastitis effect on milk quality.Zootehnie Biotehnologii; 2009. p. vol.42(2)
34. Mroczkowski S., Piwczynski D., Sawa A., Heller K. Współzależność między liczbą komórek somatycznych a cechami mleczności krów ze stad RSP Lubiń. Zeszyty Naukowe Przeglądu Hodowlanego; 1999. p. 44, 165-174.
35. Sawa A., Piwczynski D. Komórki somatyczne a wydajność i skład mleka krów mieszańców cb×hf. Medycyna Weterynaryjna; 2002. p. 58, 636-640.
36. Lassa H., Kubiak J., Małkińska-Horodyska M. Antibiotic susceptibility of the bacteria most often isolated from clinical mastitis in cows. Department of Pathophysiology of Reproduction and Mammary Gland, National Veterinary ResearchInstitute in Pulawy; 2013. p. 651-652.
37. Jankowiak T. Higiena i profilaktyka mastitis – doświadczenia własne. Prywatna praktyka weterynaryjna. Żydowo; 2013. p. 45-46.
38. Twardoń J., Niżański W., Ochota M. Zaburzenia w rozrodzie i produkcyjności bydła. Wydawnictwo Uniwersytetu we Wrocławiu. Wrocław; 2013. p. 41-47.
39. EFSA 2009. Scientific opinion on welfare of dairy cows in relation to udder problems based on a risk assessment with special reference to the impact of housing, feeding, management and genetic selection. The EFSA Journal; 2009. p. 1141: 1-60.
40. Paulauskas E. Mastito profilaktika. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba; 2013. [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2018 m. rugsėjo 4 d.]. Prieiga perinternetą: http://www.pienoukis.lt/mastito-profilaktika/.
41. Menzies F.D., Gordon A.W., McBride S.H., Goodall EA. Risk factors for toxic mastitis in cows. Vet Rec; 2003. p. 152, 319-322.
42. Wenz J.R., Barrington G.M., Garry F.B., Dinsmore R.P., Callan R.J. Use of systemic disease signs to assess disease severity in dairy cows with acute coliform mastitis. J Am Vet Med Assoc; 2001. p. 218, 567-572.
43. Jones G.F., Ward G.E. Cause, occurrence, and clinical signs of .mastitis and anorexia in cows in a Wisconsin study. J Am Vet Med Assoc; 1989. p. 195, 1108-1113
44. Tadich N.A., Carey A., Porter R., Ridley J., Green M.J., Green L.E. Case control study of risk factors for toxic mastitis in 26 dairy herds. Vet Rec; 1998. p. 143, 362-365.
45. Bleul U., Sacher K., Corti S., Braun U. Clinical findings in 56 cows with toxic mastitis. Vet Rec; 2006. p. 159, 677-679.
42 46. Tai-Young H., Seog-Jin K., Young-Hun J. Classification of acute clinical mastitis on the base of vital signs and complete blood count test in dairy cows. National Institute of Animal Science, Rural Development Administration (RDA). Korea; 2012. p. 19-20.
47. Kristy H. Forms of Mastitis. Tennessee Quality Milk Initiative. p. 2.
48. Gołębiowska J., Kaszubiak H., Pędziwlik Z., Kaczmarek W. Ćwiczenia z mikrobiologii. Poznań; 2005. p. 29-36.
49. Ziembińska A., Węgrzyn A., Laboratorium mikrobiologiczne. Wybrane ćwiczenia z mikrobiologii ogólnej i stosowanej. Gliwice; 2013. p. 13-19.
50. Niedziałek G., Frankowska A., Ł. Karwowski Ł. Problemy mastitis u krów z regionu północno-wschodniej Polski. Katedra Hodowli Bydła i Oceny Mleka, Uniwersytet Przyrodniczo-Humanistyczny w Siedlcach; 2012. p. 396-398.
51. Malinowski E. Komórki somatyczne mleka. Medycyna Wet; 2001. p. 13-17. 52. Litwińczuk Z. Perspektywy chowu bydła w Polsce. Przegl. Hod; 2004. p. 21-25.
53. Guardabassi L., Jansen L. B., Kruse H. Ed. Guide to Antimicrobial use in Animals. Blackwell Publishing; 2008. p. 201-223.
54. Joint Opinion on antimicrobial resistance (AMR) focused on zoonotic infections. EFSA Journal; 2009. p. 7, 1372.
43
PRIEDAI
45 2 priedas. Kompiuterinės valdymo programos rodikliai:
46 3 priedas. Pieno kiekis ir SLS:
