Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Medicinos akademija Radiologijos klinika
Lukas Mikelionis
KELIO SĄNARIO MEDIOPATELIARINĖS SINOVINĖS
KLOSTĖS, ŠLAUNIKAULIO GIRNELINĖS VAGOS
HIPOPLAZIJOS IR GIRNELĖS
CHONDROMALIACIJOS KORELIACIJA, MRT
DIAGNOSTIKA
Magistro baigiamasis darbas Medicina
Mokslinis vadovas: Doc. Eglė Monastyreckienė
2
TURINYS
SANTRAUKA ... 3 SUMMARY ... ... 4 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10 1.1. Kelis... 10 1.2. Girnelė... 101.3. Mediopateliarinė sinovinė klostė ... 10
1.4. Girnelinė vaga ... 11
1.5. Girnelinės vagos hipoplazija ... 11
1.6. Girnelės chondromaliacija ... 12
2. METODIKA ... ... 13
2.1. Tiriamųjų pacientų atrankos kriterijai ... 13
2.2. Girnelės chondromaliacijos ir jos laipsnio įvertinimas ... 13
2.3. Mediopateliarinės sinovinės klostės įvertinimas... 14
2.4. Girnelinės vagos hipoplazijos vertinimas ... 16
2.5. Statistinė analizė... 18
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 19
3.1. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį ... 19
3.2. Mediopateliarinė sinovinė klostė ... 19
3.3. Girnelinės vagos hipoplazija... 20
3.4. Girnelės chondromaliaciją predisponuojančių faktorių įtakos palyginimas... 21
4. IŠVADOS ... 22
3
SANTRAUKA
Luko Mikelionio baigiamojo magistrinio darbo tema – kelio sąnario mediopateliarinės sinovinės klostės, šlaunikaulio girnelinės vagos hipoplazijos ir girnelės chondromaliacijos koreliaija, MRT diagnostika. Mokslinio darbo vadovė yra Doc. Eglė Monastyreckienė. Atlikimo vieta – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Radiologijos klinika.
Tikslas: įvertinti kelio sąnario mediopateliarinės sinovinės klostės, šlaunikaulio girnelinės vagos hipoplazijos ir girnelės chondromaliacijos koreliaciją magnetinio rezonanso vaizduose. Uždaviniai yra: įvertinti mediopateliarinės sinovinės klostės įtaką girnelės chondromaliacijai, įvertinti šlaunikaulio girnelinės vagos hipoplazijos įtaką girnelės chondromaliacijai, palyginti tarpusavyje skirtingų predisponuojančių faktorių įtaką (mediopateliarinės sinovinės klostės, girnelinės vagos hipoplazijos) girnelės chondromaliacijai.
Metodika: tyrime dalyvavo 18-30 metų pacientai, kuriems 2013 - 2016 metais LSMUL Kauno klinikose buvo atliktas kelio sąnario MRT tyrimas. Pacientai, turintys kelio meniskų ir/ar raiščių plyšimus, nebuvo įtraukti.Tyrimas buvo atliekamas turinio analizės metodu t.y. vertinami MRT tyrimo vaizdai –mediopateliarinė sinovinė klostė, jos laipsnis, girnelinė vaga, jos gilumas, vertinama girnelės chondromaliacija ir jos laipsnis. Mediopateliarinės sinovinės klostės laipsnis buvo vertintas pagal Sakakibara klasifikaciją. Girnelinės vagos forma pagal D.Dejour sistemą. Girnelės chondromaliacija vertinta pagal International cartilage repair association (ICRS) klasifikaciją.
Rezultatai: tyrime dalyvavo 78 vyrai (63,9%) ir 44 moterys (36,1%). Amžiaus vidurkis 27,7 ± 3,2 metai. Nepastebėta, kad lytis turėtų įtakos chondromaliacijos buvimui. Tyrimo metu nustatyta, kad mediopateliarinė sinovinė klostė ženkliai dažniau randama negu girnelinės vagos hipoplazija. Taip pat, rastas statistiškai patikimas ryšys tarp mediopateliarinės sinovinės klostės buvimo ir girnelinės chondromaliacijos. Koreliacija tarp girnelinės vagos hipoplazijos bei girnelinės chondromaliacijos nenustatyta. Nenustatyta, kad abiejų predisponuojančių faktorių buvimas kartu didina girnelės chondromaliacijos riziką.
4
SUMMARY
Lukas Mikelionis Master’s thesis – correlation between mediopatellar plica, patellofemoral sulcus and chondromalacia of patella, magnetic resonanse diagnostics. Academic supervisor Doc. Eglė Monastyreckienė. Place of the study was Lithuanian University of Health Sciences, Radiology department.
The aim of study: to investigate the link between mediopatellar plica and patellofemoral sulcus hypoplasia with chondromaliacia of the patella using magnetic resonanse imaging. The objectives were: to investigate mediopatellar plica‘s effect on patella‘s chondromalacia, to investigate patellofemoral sulcus hypoplasia‘s effect on patella‘s chondromalacia, to compare the influence of different predisposing factors (mediopatellar plica and patellofemoral sulcus hypoplasia) on the chondromalacia of the patella.
Methods: the research included all 18-30 year patients who had a magnetic resonance tomography scan of their knee joint in the hospital of Lithuanian University of Health Sciences, Radiology Department in 2013-2016. The research did not include those patients with their knee meniscus and ligament tear. The research was done by content analysis method by evaluating the existance of mediopatellar plica, patellofemoral sulcus depth, patellar chondromalacia and its degree. Mediopatellar plica degree was measured using Sakakibara classification. Patellofemoral sulcus was categorised by using D. Dejour system. All of the measurements were done in the same PD_FS sequences, in axial and sagittal planes. International cartilage repair association (ICRS) classification was used evaluate chondromalacia and its degree.
Results: the research included 78 men (63,9%) and 44 women (36,1). The mean age was 27,7 ± 3,2 years. There was no evidence found that sex had an impact on chondromalacia. It was observed, that patients with mediopatellar plica had a greater chance to have patellar chondromalacia. Correlation between patellofemoral sulcus hypoplasia and patellar chondromalacia was statistically insignificant. There was no statistically significant correlation between both mediopatellar plica, patellofemoral sulcus hypoplasia and patellar chondromalacia.
5
Padėka: Norėčiau nuoširdžiai padėkoti savo darbo mokslinei vadovei Doc. Eglei Monastyreckienei už visokeriopą pagalbą ir skirtą laiką rašant baigiamąjį magistrinį darbą.
Interesų konfliktas: Mokslinio darbo niekas nerėmė, interesų konflikto nebuvo.
Etikos komiteto leidimas: tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro komisijos leidimas Nr. BEC-MF-398, išduotas 2018-05-08.
6
SANTRUMPOS
MRT – magnetinio rezonanso tomografija ICRS – International Cartilage Repair Society PF sąnarys – patelofemoralinis sąnarys PFPS – patelofemoralinio skausmo sindromas
7
ĮVADAS
Kelio sąnarys – vienas iš stipriausių ir svarbiausių sąnarių žmogaus kūne. Jo dėka galime blauzdą judinti šlaunies atžvilgiu tuo pačiu metu palaikydamas kūno masę. Šios struktūros teisingas veikimas padeda mums eiti, bėgti, sėdėti, stovėti. Sąnarį sudaro daug sudedamųjų dalių, apima tris kaulus (šlaunikaulį, blauzdikaulį, girnelę) ir vieno elemento sutrikusi funkcija veda prie skausmo bei sutrikusio žmogaus mobilumo. Nustatyta, kad Europoje kelio sąnario lėtinis skausmas užima antrą vietą po lėtinio nugaros skausmo [1].
Skausmo priežastys gali būti įvairios – patirtos traumos (lūžiai, meniskų pažeidimai, raiščių plyšimai, dislokacijos), uždegiminės ligos (podagra, osteoartritas), sindromai (patelofemoralinis skausmo sindromas, sinovinės klostės sindromas) [2].
Dažniausias simptomas yra difuzinis skausmas aplink girnelę ir lokalizuojasi už jos. Pacientai kartais turi sunkumų bandant įvardinti tikslią skausmo vietą ir uždeda delną ant kelio sąnario girnelės projekcijoje arba apveda pirštu pačią girnelę. Tai vadinama „rato“ simptomu [2]. Šie reiškiniai būdingi priekiniam kelio skausmui [3]. Sukeliantys veiksniai – polietiologiniai. Dažniausiai įvardijamas patelofemoralinis skausmo sindromas (Patellofemoral pain syndrome – PFPS) [4].
PFPS – tai būklė, kuriai būdingas dažniausiai lėtinis vidutinio stiprumo ir stiprus skausmas, kurį sukelia kontaktas ir tiesioginis ilgalaikis trynimasis esant padidėjusiai tarp girnelės nugarinio paviršiaus ir šlaunikaulio girnelinio paviršiaus [5]. Didžiausioje rizikos grupėje yra bėgikai, dviratininkai, krepšinio žaidėjai ir kiti sportininkai [6]. Skausmas pasireiškia sėdint sulenkus kelius ilgą laiką, lipant laiptais žemyn, atliekant kelio fleksiją ar ekstenziją tūpimo metu [7].
Sindromo dažnis svyruoja nuo 20-40% bendroje populiacije [8]. Taip pat yra duomenų, kad moterys serga dažniau už vyrus [9]. Negydomas PFPS dažnai sukelia girnelės chondromaliaciją.
Svarbi ankstyva diagnostika. Sindromą įmanoma nustatyti kliniškai, tačiau sukėlusią priežastį, kai anamnezė nepadeda, galima pamatyti atlikus MRT (Magnetinio rezonanso tomografija) tyrimą, kuris neinvazinis ir neturintis jonizuojančios spinduliuotės [10]. Aukso standartu laikoma kelio sąnario diagnostinė artroskopija, tačiau praktikoje retai taikoma dėl galimų komplikacijų.
8
Nusprendėme ištirti kelis užsienio literatūroje aprašytus galimus įgimtus chondromaliaciją sukeliančius veiksnius - mediopateliarinę sinovinę klostę bei girnelinės vagos hipoplaziją.
9
TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: įvertinti kelio sąnario mediopateliarinės sinovinės klostės, šlaunikaulio girnelinės vagos hipoplazijos ir girnelės chondromaliacijos koreliaciją magnetinio rezonanso vaizduose.
Uždaviniai:
1. Įvertinti mediopateliarinės sinovinės klostės įtaką girnelės chondromaliacijai. 2. Įvertinti šlaunikaulio girnelinės vagos hipoplazijos įtaką girnelės chondromaliacijai. 3. Palyginti tarpusavyje skirtingų predisponuojančių faktorių įtaką (mediopateliarinės
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Kelis
Kelis jungia šlaunį su blauzda ir susideda iš dviejų sąnarių: šeivikaulio-blauzdikaulio bei šlaunikaulio-girnelės sąnario [11]. Iš jų susidedantis kelio sąnarys – pats didžiausias žmogaus kūno sąnarys. Pagal sandarą laikomas sudėtingu krumpliniu dviašiu [12].
Sudarančios anatominės stukrūros – minėti kaulai, meniskai, intrakapsuliniai ir ekstrakapsuliniai raiščiai, kremzlės, kapsulė, raumenys [13].
Biomechanika - kelio sąnarys leidžia žmogui atlikti kelio fleksiją bei ekstenziją, taip pat nedidelę rotaciją [14].
1.2. Girnelė
Girnelė – tai storas apskritimo-trikampio formos kaulas, priskiriamas sezamoidiniams kaulams [15]. Vaikams girnelė pradeda kaulėti trečiais gyvenimo metais [16]. Ji yra priekinėje kelio dalyje. Iš viršaus prie jos tvirtinasi šlaunies keturgalvio raumens sausgyslė, iš apačios nuo jos iki blauzdikaulio priekinio paviršiaus viršutinės dalies eina girnelės raištis [17]. Taip pat ją vietoje laiko šlaunikaulio krumpliai nugarinėje-šoninėse kriptyse, kurie savaime suformuoja šlaunikaulio girnelinę vagą, bei šoninės ir vidinės keturgalvio raumens galvų skaidulos, kurios neleidžia girnelei judėti į medialinę bei lateralinę kryptis [18].
Biomechanika – girnelė dalyvauja kelio ekstenzijoje. Jos pozicija leidžia šlaunies keturgalviui raumeniui susitraukimo metu tiesti blauzdą šlaunikaulio atžvilgiu [19].
1.3. Mediopateliarinė sinovinė klostė
Normalaus žmogaus embriono vystyvmosi metu, kelio sąnario formavimosi metu, jo ertmę į skyrius dalina sinovinės klostės [20]. Nurodomos keturios – suprapateliarinė, infrapateliarinė, mediopateliarinė, lateropateliarinė, nors mokslininkai dažnai nesutaria dėl pastarosios egzistavimo. Maždaug šešioliktą nėštumo savaitę klostės rezorbuojasi ir susiformuoja kelio sąnario ertmė, tačiau neretai jų liekanos išlieka [21].
11
Dažniausiai suprapateliarinė ir infrapateliarinė klostės nesukelia jokių simptomų ir diagnozuojamos atsitiktinai, o mediopateliarinė klostė yra viena dažniausių atraumatinio kelio skausmo priežasčių [22].
Yra galimybė, kad žmogui, turinčiam mediotapeliarinę sinovinę klostę klinika niekada neišryškės, tačiau po nedidelių kelio sąnario sumušimų ar su amžiumi dėvintins sąnarinėms sutruktūroms, klostė sustorės, hipertrofuos ir pradės kelti nemalonius pojūčius ar skausmą kelyje, aplink jį arba po girnele [23].
Mediopateliarinę sinovinę klostę įmanoma diagnozuoti kliniškai, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimu, ultragarsu, tačiau auksiniu standartu laikoma artroskopija [24]. Nors ir tiksliausias metodas, artroskopija diagnostikos tikslams nerekomenduojama. Procedūra gali dar labiau paaštrinti simptomus bei paspartinti degeneracinius pokyčius kelio sąnaryje. Ultragarso tyrimo galimybės – ribotos, tyrimai, siekiant įvertinti diagnostikos jautrumą vis dar atliekami. Šiuo metu saugiausias ir tiksliausias metodas – MRT [25, 26].
1.4. Girnelinė vaga
Girnelinė vaga – griovelis priekinėje-apatiniėje-distalinėje šlaunikaulio dalyje [27]. Iš medialinės ir lateralinės pusės jos sienas sudaro šlaunikaulio krumpliai. Dažnai ši vieta vadinama girneliniu šlaunikaulio paviršiumi dėl to, kad sudaro patelofemoralinį sąnarį tarp girnelės užpakalinio paviršiaus ir šlaunikaulio [28].
Kelio sąnario fleksijos ir ekstenzijos metu girnelė slysta aukštyn arba žemyn. Esant anatominiam šių struktūrų neatitikimui, galima girnelės dislokacija arba girnelės chondromaliacija [29].
1.5. Girnelinės vagos hipoplazija
Girnelinės vagos hipoplazija, dažnai vadinama displazija, tai įgimta girnelinio šlaunikaulio paviršiaus abnormali forma, kai vaga nepakankamai gili, plokščia arba iškilusi. Priežastis – šlaunikaulio distalinių krumplių netaisyklinga forma, kai jie būna nepakankamai išreikšti [30].
Tokia būklė sudaro galimybes dažnai girnelės dislokacijai ir sparčiam sąnarinių paviršių dėvėjimuisi.
12
Nustatoma tiriant pacientą MRT tyrimu, paprastai dėl pasikartojančios girnelės dislokacijos arba po kelio sąnario kryžminių raiščių plyšimo [31]. Displazija randama madaug 17% atvejų, kai žmogui įvyksta pakartotinis išnyrimas [32, 33].
1.6. Girnelės chondromaliacija
Girnelės chondromaliacija yra lėtinė degeneracinė liga, kai girnelės nugarinio (šlaunikaulinis) paviršiaus kremzlė būna pažeista. Dažniausiai stebima jaunų sportininkų kelių sąnariuose, tačiau aptinkama ir paprastų žmonių populiacijoje [34]. Intensyviai sportuojant kremzė susidėvi nuo didelių apkrovų ar traumų tenkančių sąnariniam paviršiui. Jei žmogus nesportuojantis, chondromaliacija atsiranda dėl kelio sąnario sudedamųjų dalių disbalanso arba atskirų struktūrų pažeidimo, įgimtų būklių.
Esant ryškiam kremzlės pažeidimui pacientai skundžiasi buko tipo skausmu aplink girnelę ir tiesiai po ja, ypač po ilgesnio laiko sėdint sulenkus kelį arba stovint ištiestomis kojomis. Taip pat būdinga krepitacija ar spragtelėjimas tiesiant koją arba lenkiant esant sąnario apkrovai [35].
Diagnostikos auksinis standartas – kelio sąnario artroskopija, tačiau praktikoje retai taikoma dėl galimų procedūros komplikacijų. Rentgeno nuotrauka gali parodyti tik kaulo pažeidimą, kuris atsirastų vėlyvose chondromaliacijos stadijose ir ankstyvai diagnostikai netinka, nors gali padėti nustatyti priežastį, pavyzdžiui šlaunikaulio krumplių displaziją. Dažniausiai naudojamas magnetinio rezonanso tyrimas, kurio metu galima tiksliai nustatyti pažeidimo laipsnį bei anksti diagnozuoti patologinį procesą. Tyrimo atlikimui nereikalingas kontrastas, pacientas neveikiamas radiacinės spinduliuotės.
13
2. METODIKA
2.1. Tiriamųjų pacientų atrankos kriterijai
Į tyrimą buvo įtraukti visi pacientai, kuriems 2013 - 2016 metais LSMUL Kauno klinikose buvo atliktas kelio sąnario MRT tyrimas bei kurių amžius tyrimo metu siekė 18-30 metų. Pacientai, turintys kelio meniskų ir/ar raiščių plyšimus, nebuvo įtraukti dėl galimo trauminio girnelės kremzlės pažeidimo. Tyrimas buvo atliekamas turinio analizės metodu, t.y. vertinami MRT vaizdai – mediopateliarinė sinovinė klostė, jos laipsnis pagal Sakakibara, girnelinė vaga, jos tipas pagal D. Dejour sistemą, vertinama girnelės chondromaliacija ir jos laipsnis pagal ICRS klasifikaciją. Taip pat vertintas paciento amžius bei lytis.
MRT tyrimas buvo atliktas 1,5 T Siemens MAGNETOM Avanto aparatu, naudojant kelio sąnario ritę. Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo standartinį protokolą sudarė skenavimas T1W/TSE seka koronariniais, PD_FS seka ašiniais, koronariniais ir sagitaliniais pjūviais. Visi matavimai buvo atliekami ašiniuose ir sagitaliniuose pjūviuose, PD_FS sekose, nes jose geriausiai vizualizuojama mediopateliarinė sinovinė klostė, girnelinė vaga ir kremzlės būklė.
2.2. Girnelės chondromaliacijos ir jos laipsnio įvertinimas
Girnelės chondromaliacijai vertinti yra naudojami keli klasifikatoriai: Outerbridge, ICRS, Noyes. Plačiausiai paplitusi International Cartilage Repair Society sistema:
0 laipsnis – kremzlė be pakitimų;
1 laipsnis – signalo intensyvumo pokyčiai, minimalūs paviršiniai kremzės vientisumo pakitimai;
2 laipsnis – pažeidimai iki 50% viso kremzlės storio;
3 laipsnis – pažeidimai viršijantys 50% viso kremzlės storio, tačiau iki subchondrinio sluoksnio;
14
Vaizdas vertinamas ašiniuose vaizduose T2/PD sekose.
A
B
CD
E
1 pav. Girnelės kremzlės chondromaliacijos laipsniai [36]
A – kremzlė be pakitimų;
B – signalo intensyvumo pokyčiai, minimalūs paviršiniai kremzės vientisumo pakitimai; (I laipsnio chondromaliacija);
C – pažeidimai iki 50% viso kremzlės storio; (II laipsnio chondromaliacija);
D – pažeidimai viršijantys 50% viso kremzlės storio, tačiau iki subchondrinio sluoksnio; (III laipsnio
chondromaliacija);
E – gilus kremzlės ir subchondrinio kaulo pažeidimas. (IV laipsnio chondromaliacija).
2.3. Mediopateliarinės sinovinės klostės laipsnio įvertinimas
Mediopateliarinės sinovinės klostės klasifikacija taikoma pagal Sakakibarą pasiūlytą sistemą ir skirstoma į keturis tipus:
A tipas - plonas, siūlo formos sinovinės sienos iškilimas;
B tipas – siaura „lentynos“ formos klostė, kuri neuždengia vidinio krumplio priekinio paviršiaus;
C tipas – plati „lentynos“ formos klostė, dalinai uždengianti vidinio krumplio priekinį paviršių;
D tipas – C tipo sinovinė klostė, turinti skylučių ar langelių.
Ši klasifikacija turi ir klinikinės reikšmės. A ir B tipų mediopateliarinį sinovinė klostė dažniausiai nesukelia jokių simptomų. C ir D tipų klostės dėl savo dydžio gali strigti
15
patelofemoraliniame sąnaryje. Vertinimas atliekamas aksialinės krypties magnetinio rezonanso tomografijos nuotraukose.
2 pav. Mediopateliarinės sinovinės klostės tipai [37]
A – plonas, siūlo formos sinovinės sienos iškilimas;
B – siaura „lentynos“ formos klostė, kuri neuždengia vidinio šlaunikaulio krumplio priekinio paviršiaus;
C – plati „lentynos“ formos klostė, dalinai uždengianti vidinio šlaunikaulio krumplio priekinį paviršių;
16
2.4. Girnelinės vagos hipoplazijos įvertinimas
Girnelinės vagos hipoplazija gali būti vertinama ašiniuose ir sagitaliniuose MRT pjūviuose.
Dažniausiai klasifikuojama pagal D.Dejour sistemą:
A tipas – vaga sekli, bet simetriška ir įdubusi, kampas didesnis už 145o;
B tipas – vagos nėra arba ji iškilusi, kampas didesnis arba lygus 180o;
C tipas – medialinio krumplio hipoplazija, esant normaliam lateraliniam šlaunikaulio krumpliui;
D tipas – „uolos“ forma. Didelis lateralinis krumplis, hipoplastiškas medialinis.
2
3 pav. Sinovinės vagos hipoplazijos klasifikacija [38]
A – vaga sekli, bet simetriška ir įdubusi, kampas didesnis už 145o; B – vagos nėra arba ji iškilusi, kampas didesnis arba lygus 180o;
17
C – medialinio krumplio hipoplazija, esant normaliam lateraliniam šlaunikaulio krumpliui; D - „uolos“ forma. Didelis lateralinis krumplis, hipoplastiškas medialinis
18
2.5. Statistinė analizė
Statistinei duomenų analizei buvo naudojamos Microsoft Excel 2013 ir SPSS 22.0 programos. Duomenys pateikiami kaip realieji skaičiai (procentai), vidutiniai dydžiai, standartiniai nuokrypiai. Apskaičiuoti Spearman, Pearson koreliacijos koeficientai, vidurkiai lyginti naudojant Stjudento t kriterijų. Skirtumas buvo laikomas statistiškai reikšmingu, jei p < 0,05 (pasikliautinieji intervalai 95%).
19
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį
Tyrimo metu buvo peržiūrėtos 142 asmenų kelio sąnario MRT nuotraukos. 20 žmonių rezultatai toliau tyrime buvo nebuvo įtraukti, nes jie turėjo kryžminius kelio raiščio ir/ar meniskų plyšimus.
Tyrimą sudarė 78 vyrai (63,9%) ir 44 moterys (36,1%). Amžiaus vidurkis 27,7 ± 3,2 m. Nenustatyta, kad lytis turėtų įtakos chondromaliacijos buvimui (p>0,05).
4 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį
3.2. Mediopateliarinė sinovinė klostė
Mediopateliarinė sinovinė klostė nustatyta 40 žmonių (30,8%). Skaičius koreliuoja su užsienio autorių atliktuose tyrimuose gautais rezultatais (18-80%).
Klostės tipų pasiskirstymas pateikiamas 5 paveikslėlyje. Duomenys taip pat sutapo su jau atliktais MRT tyrimais, kurie buvo patvirtinti artroskopijos būdu.
20
24 (60%) iš jų stebima chondromaliacija. Pacientų be predisponuojančių veiksnių šis skaičius - 33 (45,2%). Nustatyta, kad mediopateliarinės sinovinės klostės buvimas statistiškai reikšmingai koreliuoja su girnelės chondromaliacija (p<0,05).
5pav. Mediopateliarinės sinovinės klostės pasiskirtimas pagal tipus
A tipo – 23 pacientai (57,5%); B tipo – 15 pacientų (37,5%);
C tipo – 2 pacientai (5%); D tipo sinovinė klostė nerasta.
3.3. Girnelinės vagos hipoplazija
Girnelinės vagos hipoplazija buvo nustatyta 9 pacientams (7,4%). Lyginti su užsienio literatūra sunku, nes daugelis tyrimų atlikti pacientams, kurie tirti dėl pakartotinės girnelės dislokacijos arba plyšusių kryžminių kelio sąnario raiščių.
8 (88,9%) pacientams nustatyta C tipo hipoplazija pagal D. Dejour ir vieno paciento (11,1%) girnelinė vaga buvo B tipo.
Nenustatyta, kad girnelinės vagos hipoplazija statistiškai koreliuotų su girnelės chondromaliacija (p>0,05)
21
3.4. Girnelės chondromaliaciją predisponuojančių faktorių įtakos palyginimas
Tyrimo metu nustatyta, kad 73 (59,8%) pacientai neturėjo tirtų įgimtų predisponuojančių veiksnių. Jų tarpe 33 (45,2%) rasta girnelės chondromaliacija.40 (32,8%) tiriamųjų buvo stebima mediopateliarinė sinovinė klostė, 24 (60%) iš jų stebima chondromaliacija. Laipsnių pasiskirstymas pagal ICRS sistemą pavaizduotas 5 paveikslėlyje.
9 (7,4%) asmenų buvo rasta girnelinės vagos hipoplazija. Iš jų 1 (11,1%) pacientui rasta girnelės chondromaliacija.
Tarp mediopateliarinės sinovinės klostės, girnelinės vagos hipoplazijos bei girnelės chondromaliacijos koreliacija nenustatyta (p>0,05).
5 pav. Mediopateliarinę sinovinę klostę turinčių pacientų girnelės chondromaliacijų laipsnių pasiskirstymas
Io – 10 pacientų; IIo – 9 pacientai; IIIo – 4 pacientai; IVo – 1 pacientas.
22
4. IŠVADOS
1. Nustatyta, kad mediopateliarinė sinovinė klostė tiesiogiai koreliuoja su girnelės sąnarinio paviršiaus chondromaliacija (p<0,05).
2. Tyrimo metu nustatyta, kad koreliacija tarp girnelinės vagos hipoplazijos ir girnelės chondromaliacijos statistiškai nereikšminga (p>0,05).
3. Nenustatyta, kad abiejų predisponuojančių faktorių buvimas kartu didina girnelės chondromaliacijos riziką (p>0,05).
23
5. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Breivik, H., Collett, B., Ventafridda, V., Cohen, R. and Gallacher, D. Survey of chronic pain in Europe: Prevalence, impact on daily life, and treatment. Euro Journ of Pain. 2006;10(4), pp.287-287.
2. Dixit, S; DiFiori, JP; Burton, M; Mines, B. Management of patellofemoral pain syndrome. Am Fam Physician. 2007 Jan 15;75(2):194-202.
3. Kurut Aysin I, Ask In A, Dream Matte B, Guvendi E, Aysin M, Kocyigit H. Investigation of the Relationship between Anterior Knee Pain and Chondromalacia Patellae and
Patellofemoral Malalignment. Eurasian J Med. 2018; 28-33.
4. Barton, C., Levinger, P., Crossley, K., Webster, K. and Menz, H. The relationship between rearfoot, tibial and hip kinematics in individuals with patellofemoral pain syndrome. Clin Biomech. 27(7), pp.702-705.
5. Kooiker, L., Van De Port, I., Weir, A. and Moen, M. Effects of Physical Therapist–Guided Quadriceps-Strengthening Exercises for the Treatment of Patellofemoral Pain Syndrome: A Systematic Review. Jour of Orthop & Sports Phys Ther. 2014;44(6), pp.391-B1.
6. Atanda, A., Reddy, D., Rice, J. and Terry, M. Injuries and Chronic Conditions of the Knee in Young Athletes. Pediatrics in Review. 2009;30(11), pp.419-430.
7. Fredericson M, Powers CM. Practical management of patellofemoral pain. Clin J Sport Med . 2002;12:36–38.
8. Thomas S, Rupiper D, Stacy G. Imaging of the Patellofemoral Joint. Clin in Sport Med. 2014;33(3):413-436.
9. Witvrouw E, Lysens R, Bellemans J, et al. . Intrinsic risk factors for the development of anterior knee pain in an athletic population: a two-year prospective study. Am J Sports Med . 2000;28:480–489.
10. Naslund J, Naslund UB, Odenbring S, Lundeberg T. Comparison of symptoms and clinical findings in subgroups of individuals with patellofemoral pain. Phys Theo Pract .
2006;22:105–118.
11. Rytter S, Egund N, Jensen L, Bonde J. Occupational kneeling and radiographic tibiofemoral and patellofemoral osteoarthritis. Journal of Occupational Medicine and Toxicology. 2009;4(1):19.
24
12. Gill T, Van de Velde S, Wing D, Oh L, Hosseini A, Li G. Tibiofemoral and Patellofemoral Kinematics After Reconstruction of an Isolated Posterior Cruciate Ligament Injury. The American Journal of Sports Medicine. 2009;37(12):2377-2385.
13. Fu Y, Simpson K, Brown C, Kinsey T, Mahoney O. Knee Moments After
Unicompartmental Knee Arthroplasty During Stair Ascent. Clinical Orthopaedics and Related Research®. 2013;472(1):78-85.
14. Brown S, Brughelli M, Hume P. Knee Mechanics During Planned and Unplanned Sidestepping: A Systematic Review and Meta-Analysis. Sports Medicine.
2014;44(11):1573-1588.
15. Taylor B, Mehta S, Castaneda J, French B, Blanchard C. Plating of Patella Fractures. Journal of Orthopaedic Trauma. 2014;28(9):e231-e235.
16. Kim H, Shiraj S, Anton C, Horn P, Dardzinski B. Age and Sex Dependency of Cartilage T2 Relaxation Time Mapping in MRI of Children and Adolescents. American Journal of Roentgenology. 2014;202(3):626-632.
17. García-Mata S, Hidalgo-Ovejero A. Partial double-layered patella in a nondysplasic adolescent. Journal of Pediatric Orthopaedics B. 2016;25(6):561-563.
18. Magnussen R, De Simone V, Lustig S, Neyret P, Flanigan D. Treatment of patella alta in patients with episodic patellar dislocation: a systematic review. Knee Surgery, Sports Traumatology, Arthroscopy. 2013;22(10):2545-2550.
19. Flandry F, Hommel G. Normal Anatomy and Biomechanics of the Knee. Sports Medicine and Arthroscopy Review. 2011;19(2):82-92.
20. Hayashi D, Xu L, Guermazi A, Kwoh C, Hannon M, Jarraya M et al. Prevalence of detected mediopatellar plica in subjects with knee pain and the association with MRI-detected patellofemoral cartilage damage and bone marrow lesions: data from the Joints On Glucosamine study. BMC Musculoskeletal Disorders. 2013;14(1).
21. Al-Hadithy N, Gikas P, Mahapatra A, Dowd G. Review Article: Plica Syndrome of the Knee. Journal of Orthopaedic Surgery. 2011;19(3):354-358.
22. Yan Z, Yuan H, Guo C. Mediopatellar Plica as a Risk Factor for Knee Osteoarthritis?. Chinese Medical Journal. 2015;128(2):277.
23. Geraghty R, Spear M. Evidence for plical support of the patella. Journal of Anatomy. 2017;231(5):698-707.
24. Samim M, Smitaman E, Lawrence D, Moukaddam H. MRI of anterior knee pain. Skeletal Radiology. 2014;43(7):875-893.
25
25. Guney A, Bilal O, Oner M, Halici M, Turk Y, Tuncel M. Short- and mid-term results of plica excision in patients with mediopatellar plica and associated cartilage degeneration. Knee Surgery, Sports Traumatology, Arthroscopy. 2010;18(11):1526-1531.
26. Kim Y, Kim S, Hwang D, Shin H, Yang J, Kwon S. Inferolateral Parapatellar Synovial Fold Causing Patellofemoral Impingement in Both Knee Joints. Arthroscopy: The Journal of Arthroscopic & Related Surgery. 2007;23(5):563.e1-563.e4.
27. Dejour D, Saggin P. The sulcus deepening trochleoplasty—the Lyon’s procedure. Int Orthop. 2010 Feb;34(2):311–6.
28. Charles MD, Haloman S, Chen L, Ward SR, Fithian D, Afra R. Magnetic resonance imaging-based topographical differences between control and recurrent patellofemoral instability patients. Am J Sports Med. 2013 Feb;41(2):374–84.
29. Nelitz M, Lippacher S, Reichel H, Dornacher D. Evaluation of trochlear dysplasia using MRI: correlation between the classification system of Dejour and objective parameters of trochlear dysplasia. Knee Surg Sports Traumatol Arthrosc. 2014 Jan;22(1):120–7.
30. Teichtahl A, Parkins K, Hanna F, Wluka A, Urquhart D, English D et al. The relationship between the angle of the trochlear groove and patella cartilage and bone morphology – a cross-sectional study of healthy adults. Osteoarthritis and Cartilage. 2007;15(10):1158-1162.
31. Bollier M., and Fulkerson J.P.: The role of trochlear dysplasia in patellofemoral instability. J Am Acad Orthop Surg 2011; 19: pp. 8-16.
32. Faruqui S., Bollier M., Wolf B., et al: Outcomes after trochleoplasty. Iowa Orthop J 2012; 32: pp. 196-206.
33. Smith T.O., Clark A., Neda S., et al: The intra- and inter-observer reliability of the physical examination methods used to assess patients with patellofemoral joint instability. Knee 2012; 19: pp. 404-410.
34. Tuna B, Semiz-Oysu A, Pekar B, Bukte Y, Hayirlioglu A. The association of
patellofemoral joint morphology with chondromalacia patella: a quantitative MRI analysis. Clinical Imaging. 2014;38(4):495-498.
35. Koller U, Apprich S, Domayer S, Windhager R, Trattnig S. Magnetic resonance mapping of the rim of articular cartilage defects of the patella. International Orthopaedics.
2013;38(1):67-72.
36. Shindle MK, Foo LF, Kelly BT, Khanna AJ, Domb BG, Farber A, et al. Magnetic
resonance imaging of cartilage in the athlete: current techniques and spectrum of disease. J Bone Jt Surg. 2006;88(suppl 4):27–46.
26
37. Hayashi D, Xu L, Guermazi A, Kwoh C, Hannon M, Jarraya M et al. Prevalence of detected mediopatellar plica in subjects with knee pain and the association with MRI-detected patellofemoral cartilage damage and bone marrow lesions: data from the Joints On Glucosamine study. BMC Musculoskeletal Disorders. 2013;14(1).
38. LaPrade R, Cram T, James E, Rasmussen M. Trochlear Dysplasia and the Role of Trochleoplasty. Clinics in Sports Medicine. 2014;33(3):531-545.
