PETIES SĄNARIO PATOLOGIJOS RADIOLOGINĖ DIAGNOSTIKA

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS

RADIOLOGIJOS KLINIKA

ANETA FINOGENOVA

PETIES SĄNARIO PATOLOGIJOS RADIOLOGINĖ DIAGNOSTIKA

Darbo vadovas Dr. Graţina Labanauskaitė - Šliumbienė

2

TURINYS

1. Santrauka...3

2. Interesų konfliktai ir etikos komiteto leidimo duomenys...5

3. Santrumpos...6

4. Įvadas...7

5. Darbo tikslas ir uţdaviniai...8

6. Literatūros apţvalga...9

6.1. Peties lanko sąnarių sandara...9

6.2. Peties sąnario ultragarsinis tyrimas...10

6.3. Peties sąnario magnetinio rezonanso tomografija...11

6.4. Peties sąnario rentgeno tyrimas...12

7. Tyrimo metodika...13

8. Rezultatai...14

9. Rezultatų aptarimas...16

10. Išvados...17

3

1.SANTRAUKA

Aneta Finogenova

Peties sąnario patologijos radiologinė diagnostika

Darbo tikslas – įvertinti radiologinės diagnostikos galimybes diagnozuojant peties sąnario patologijas. Tyrimo uţdaviniai - įvertinti daţniausiai atliekamus radiologinius tyrimus, peties sąnario patologijai nustatyti, palyginti tyrimų duomenis tarpusavyje, palyginti radiologinių tyrimų duomenis su artroskopijų metu rastais pakitimais.

Tyrimo objektas ir metodai - LSMU Kauno klinikų Ortopedijos ir traumatologijos klinikos operacijų knygos ir pacientų ligos istorijos iš kurių buvo surinkta informacija apie pacientų amţių, kliniškai nustatytus simptomus, atliktų – ultragarsinio tyrimo, rentgenogramos, magnetinio rezonanso tomografijos ir artroskopijos radinius. Tyrimų rezultatai buvo lyginami su artroskopijų metu rastais pakitimais. Buvo analizuojamas atliktų radiologinių tyrimų jautrumas ir specifiškumas nustatant rastas patologijas. Rezultatai apibūdinti absoliutiniais skaičiais ir proporciniais, t.y. procentiniais rodikliais.

Rezultatai- ultragarso tyrimo metodo gautas jautrumas 75,0 proc. ir specifiškumas 100,0 proc, nustatant. rotatorių paţeidimus. Magnetinio rezonanso tomografijos gautas jautrumas 88,4 proc., specifiškumas 70,0 proc., nustatant. rotatorių paţeidimus. Rentgeno tyrimo, nustatinėjant ţastikaulio ir raktikaulio sąnario išnirimus jautrumas 76,0 proc, specifiškumas 100 proc.

Išvada - radiologiniai tyrimai, daţniausiai naudojami peties sąnario patologijoms diagnozuoti yra rentgenologinis tyrimas, ultragarsinis tyrimas ir magnetinio rezonanso tomografija. Nustatyta, kad rentgenologinis tyrimas yra informatyvus, diagnozuojant raktikaulio ir ţastikaulio išnirimus, o MRT – informatyviausias nustatinėjant rotatorių plyšimus.

4 Aneta Finogenova

Abstract

Radiological diagnostics of shoulder joint pathology

The aim of the study was to evaluate the diagnostic abilities of different radiological tests while diagnosing shoulder joint pathology.

Objectives of the study - to assess the most frequently performed radiological examinations of shoulder joint pathology, to compare their findings between each other and with lesions found on arthroscopy. Materials and methods – the study was carried out in the hospital of Lithuanian University of Health Sciences in department of Orthopedics and Traumatology. The information was collected from journal of operations and case-histories of the patients. The gathered information included their age, clinical symptoms and findings of ultrasound, X-ray, magnetic resonance imaging and arthroscopy. The results of radiological tests were compared with arthroscopic findings. Then the sensitivity and specificity of these radiological tests were analyzed for pathologies found during arthroscopy. The results are described as absolute numbers and in percentage.

Results - the sensitivity of ultrasound in our study was 75.0 percent. and specificity - 100.0 percent. Magnetic resonance imaging sensitivity was 88.4 percent and specificity 70.0 percent. For diagnosing humerus, and collarbone joint dislocations X-rays sensitivity was 76.0 percent, specificity of 100 percent. Conclusion - the most commonly used radiological tests to diagnose shoulder jodint pathology is the x-ray, ultrasound and magnetic resonance imaging. The X-ray is informative in the diagnosing clavicular dislocation, while MRI is the most informative in the diagnosing rotator cuff pathology.

5

2.ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Interesų konfliktas. Interesų konflikto nebuvo.

Etikos komiteto leidimas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centras. Leidimo numeris : BEC – MF- 370

6

3.

SANTRUMPOS

UG- ultragarsinis tyrimas

MRT – magnetinio rezonanso tomografija Ro – rentgeno tyrimas

7

4. ĮVADAS

Pečių lankas pasiţymi sudėtinga anatomine sandara ir biomechanika, todėl yra išskirtinė ţmogaus kūno sritis. Tai plačiausios apimties judesiais pasiţymintis ţmogaus kūno sąnarys. Atliekant rankos judesius aktyviai ir sinchroniškai dalyvauja trys sąnariai, dvi jungtys, dvidešimt šeši raumenys ir jų dalys, todėl net maţiausi anatominiai kaulų, raumenų ar jų dalių, sausgyslių, raiščių, kremzlių pakitimai bėgant laikui sukelia ţymius funkcinius sutrikimus. Dėl skausmo ir kitų patologijų peties srityje į gydytojus kreipiasi labai daug pacientų. Skausmo prieţastys gali būti labai įvairios – amţiniai, degeneraciniai pakitimai, mikrotraumos, makrotraumos, sausgyslių, raumenų fizinis perkrovimas. Viena daţniausių peties sąnario ligų, su kuria susiduria chirurgai traumatologai - ortopedai ir gydytojai radiologai yra peties rotatorių sausgyslių plyšimai, ţastikaulio, raktikaulio išnirimai, raumenų sausgyslių uţdegimai. [1-2]. Norint diferencijuoti patologiją, padėti pacientui, tikslios diagnozės nustatymas yra būtinas. Šiuolaikinėje medicinoje, esant paţangioms technologijoms, diagnostikos procesas smarkiai patobulėjo. Tokie tyrimai kaip magnetinio rezonanso tomografija, ultragarsinis tyrimas, rentgeno tyrimas leidţia nustatyti tikslią sąnarių patologiją, numatyti gydymo metodus, eigą, įvertinti dinamiką, efektyvumą, nuspėti tolimesnes ţmogaus gebėjimo judėti galimybes, gyvenimo kokybę.

Šiame darbe aptariami daţniausiai atliekami tyrimai nustatinėjant peties sąnario paţeidimus – magnetinio rezonanso tomografija, ultragarsinis bei rentgeno tyrimas. Pirmenybė esant ţastikaulio ir raktikaulio išnirimams teikiama rentgenografiniam tyrimui, tuo tarpu ultagarsinis ir magnetinio rezonanso tyrimai peties sąnarį sudarančių raumenų bei jų sausgyslių plyšimams diagnozuoti. Šie tyrimai vertinami tarpusavyje pagal jų specifiškumą ir jautrumą nustatinėjant patologijas. Šiuo atveju artroskopija yra pasirinkta kaip auksinis standartas , atrama norint įvertinti ir palyginti pasirinktų radiologinių tyrimų diagnostikos galimybes.

8

5. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Darbo tikslas: Įvertinti radiologinės diagnostikos galimybes diagnozuojant peties sąnario patologijas.

Uţdaviniai:

1. Įvertinti daţniausiai atliekamus radiologinius tyrimus, peties sąnario patologijai nustatyti. 2. Palyginti radiologinių tyrimų duomenis tarpusavyje.

3. Palyginti radiologinių tyrimų duomenis su artroskopijų metu rastais pakitimais. 4. Radiologinių pakitimų ir artroskopijos radinių koreliacija.

9

6. LITERATŪROS APŢVALGA

6.1. PETIES LANKO SĄNARIŲ SANDARA

Ţmogaus petį sudaro trys pagrindiniai kaulai, t.y. mentė, raktikaulis ir ţastikaulis. Raktikaulis guli skersinėje ašyje nuo mentės iki krūtinkaulio. Vienas galas atkreiptas į krūtinkaulį ir vadinamas krūtinkaulinis galas, kitas galas atkreiptas į petį ir vadinamas petiniu galu. Šios struktūros padeda stabilizuoti peties judesius.

Mentė yra trikampio formos kaulas, lokalizuojasi nugarinėje dalyje, priekyje jungiasi su raktikauliu. Ţastikaulis, kuris yra didţiausias viršutinės galūnės kaulas, jungiasi su mente ir raktikauliu. Apvali ţastikaulio galva leidţia atlikti judesius.

Šiuos tris kaulus kartus su krūtinkauliu jungia peties, petinis raktikaulio ir krūtinkaulinis raktikaulio sąnariai.

Peties sąnarį sudaro ţastikaulio galva ir ovalios formos mentės sąnarinė duobė. Mentės sąnarinę duobę iškloja hialininė kremzlė, kuri yra storesnė kraštuose. Mentės duobė yra sekli, apima tik trečdalį ţastikaulio galvos, tačiau ją pagilina sąnarinė lūpa. Tai yra skaidulinės kremzlės ţiedas, suaugęs su kaulinės duobės kraštu.

Petinis raktikaulio sąnarys sudarytas iš petinės mentės ataugos ir raktikaulio petinio galo. Viršuje prie sąnario tvirtinasi petinis raktikaulio raištis, o apačioje snapinis raktikaulio raištis.

Raiščiai prilaiko petinę ataugą ir raktikaulį.

Krūtinkaulinis raktikaulio sąnarys yra toje vietoje kur krūtinkaulis jungiasi su raktikauliu. Sąnarys leidţia raktikauliui judėti.

Peties sąnarys yra judriausias kūno sąnarys. Peties sąnarį stabilizuoja peties sąnario raiščiai, ilgoji dvigalvė raumens galva, rotatorių manţetės raumenys ir sąnarinė kapsulė.

Plona ir talpi sąnarinė kapsulė prasideda nuo sąnario duobės kraštų ir juosia sąnario lūpos pamatą. Ji izoliuoja vidinę sąnario ertmę. Vidinę kapsulės sieną iškloja tepalinė membrana. Kapsulė tvirtinasi ţastikaulio anatominiame kakle.

Rotatorių manţetės raumenys ir kapsulės raiščiai tvirtinasi prie kapsulės ir suteikia stabilumo peties sąnariui. Rotatorių manţetę sudaro antdyglinis raumuo, podyglinis raumuo, pomentinis ir maţasis apvalusis raumuo. Visų keturių rotatorių manţetės raumenų pradţia yra mentė, o pabaiga – ţastikaulio

10 viršutinė dalis. Antdyglinis raumuo atitraukia ţastą iki horizontalios linijos, podyglinis raumuo suka ţastą į išorę. Pomentinis raumuo suka ţastą į vidų, o maţasis apvalusis raumuo suka ţastą į išorę.

Dvigalvio ţasto raumens ilgosios galvos sausgyslė tvirtinasi prie viršutinės sąnarinės duobės dalies, kurią supa sąnarinė kapsulė. Ką nors rankoje nešant, viršutinė kapsulės dalis įsitempia ir dalinai prilaiko ţastikaulio galvą.

Sukant ţastą į išorę, įsitempia priekinė kapsulės dalis, o į vidų – uţpakalinė kapsulės dalis.

Snapinis ţasto raištis, kuris apriboja ţasto pritraukimą ir spaudţia ţastikaulio galvą prie sąnarinės duobės, prasideda nuo snapinės ataugos pamato, juosia kapsulės viršų ir tvirtinasi prie ţastikaulio gumburėlio. Peties sąnario aplinkoje tarp raumenų ir po jais yra daug tepalinių maišelių, kurie taip pat svarbūs peties judesiams. [3-5]

6.2. PETIES SĄNARIO ULTRAGARSINIS TYRIMAS

nekenksmingas pacientui. Ultragarsinis tyrimas gali būti daţnai kartojamas. Šio tyrimo pagalba galima įvertinti gydymo efektą, ultragarso kontrolėje galima atlikti intervencines procedūras tiksliai ir saugiai. Standartiškai ultragarsu yra įvertinami raiščiai, sausgyslės, tepaliniai maišeliai, sąnario kapsulė, sinovija, kremzlės būklė ir sąnario kraujotaka [6]

Amerikos radiologų draugijos pateiktose gairėse rekomenduojama tiriant ūminio peties skausmo prieţastis, remtis paprastais radiologiniais tyrimais. Jie teigia, kad ultragarsinis tyrimas yra toks pats efektyvus, kaip ir magnetinio rezonanso tyrimas diagnozuojant rotatorių manţetės patologijas.

Daţniausiai ultragarsas naudojamas vertinti peties rotatorių sausgysles, dvigalvio ţasto raumens sausgysles, petinio raktikaulio peties sąnarį ir aplinkinių minkštųjų audinių patologijas, padeda stebėti terapinį atsaką [6-7]. Ultragarsinis tyrimas yra jautrus aptinkant ţastikaulio galvos erozijas, kurios daţniausiai būna sąnario viduje ir yra matomos dvejose plokštumose [8].

Ilgą laiką ultragarsinis tyrimas buvo naudojamas kaip papildoma diagnostikos priemonė prieš operaciniam vertinimui, tačiau buvo atlikti tyrimai, kuriais buvo siekiama įvertinti ultragarso jautrumą nustatant rotatorių patologijas. Kaip aukso standartas buvo paimtas MRT. Rezultatai parodė gana didelį atitikimą tarp šių dviejų tyrimų rezultatų. Ultragarsinis tyrimas pasirodė teisingas 87% atvejų [9-10].

11

6.3 PETIES SĄNARIO MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJA

Peties paţeidimas gali sukelti stiprų skausmą, diskomfortą ir trukdyti vykdyti kasdienę veiklą, todėl paties patologijos yra trečioje vietoje tarp judėjimo sistemos paţeidimų.[11] Šiuo metu diagnostikoje auksinis standartas yra diagnostinis artroskopinis ištyrimas.[12-13] Tačiau magnetinio rezonanso tyrimas yra pakankamai jautri, tiksli, neinvazinė priemonė peties sąnario patologijoms diagnozuoti. [14] Magnetinio rezonanso tyrimas daţnai padeda pamatyti struktūras, kurios ne visada matomos artroskopijos metu, pavyzdţiui vidines rotatorių manţetės vietas. Šis tyrimas naudingas nustatant ūmaus peties skausmo prieţastis, kai negalima atlikti klinikinio ištyrimo, ar norint nustatyti paţeidimo lygį. [15]. Tačiau lyginant su artoskopijomis, atliekant MRT pasitaiko ir klaidingų ir neatitinkančių realios situacijos rezultatų, ypač kai vaizdas yra neryškus. Yra nustatyta, jog beveik 30 % tyrimo rezultatų gali būti klaidingi, arba tik dalinai tikslūs. [14]. Tačiau kitos studijos, lyginusios ultragarsinį tyrimą su magnetinio rezonanso tyrimu, parodė priešingai. [16] Ypač tiriant pacientus su lėtiniais, degeneraciniais pakitimais. [17] Studijos metu buvo nustatyta, jog magnetinio rezonanso tyrimas lyginant su ultragarsiniu tyrimu yra jautresnis ir specifiškesnis diagnozuojant visiškus ar dalinius rotatorių plyšimus.[18] Tai leidţia teigti, jog magnetinio rezonanso tyrimas, dėl savo patikimumo, yra auksinis standartas nustatant viršdyglinio, podyglinio, pomentinio ar dvigalvio ţasto raumens plyšimus. Tai pagrindţia atlikta metaanalizė, kuri parodė, jog tiriant visiškus ir dalinius rotatorių plyšimus MRT jautrumas 91,5%, specifiškumas 96,5%, tuo tarpu ultragarsinio tyrimo jautrumas 85,9%, o specifiškumas 96%. [19]. Tiriant viršdyglinio raumens sausgyslių plyšimus MRT jautrumas siekė 99 %, specifiškumas 100%, podyglinio atitinkamai 97,4 ir 99,5 %, pomentinio – 64,7 ir 98,2 %. [20].

Nors magnetinio rezonanso tyrimas yra standartinis ir naudingas diagnozuojant rotatorių plyšimus bei kitas peties sąnario patologijas, jis nėra visuomet prieinamas dėl kainos ar vietų trūkumo, taip pat kai kuriems pacientams šis tyrimas yra kontraindukuotinas dėl įvairių implantų ar klaustrofobijos. [9]. Daţniau pirmenybė teikiama ultragarsiniam ar rentgeno tyrimui ir tik neradus patologijos, bet esant klinikai, toliau atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas, kadangi UG prilygsta savo jautrumu ir specifiškumu MRT [21].

12

6.4 PETIES SĄNARIO RENTGENO TYRIMAS

Po fizinio ištyrimo planinis rentgeno tyrimas yra būtinas proksimalinių ţastikaulio, raktikaulio lūţių, išnirimų diagnostikai ir įvertinimui. Tai pradinis radiologinis tyrimas įtariant peties sąnario patologiją. Aukštos kokybės rentgeno diagnostika yra pagrįsta tinkama ekspozicija , pateikimu, peties sąnario dviem vaizdais statmenai vienas kitam su minimaliu persidengimu lūţio regione , apsuptame aplinkinių kaulinių struktūrų ir minkštųjų audinių [22]. Rentgeno tyrimas padeda tinkamai įvertinti individualią paciento topografiją, išnirimo ar lūţio sunkumą ir krypties poslinkį, taip pat yra įmanoma įvertini lūţį pagal klasifikaciją. [23] Peties sąnario rentgeno tyrimas klinikinėje praktikoje yra atliekamas norint įvertinti kaulines struktūras. Šis tyrimas yra paprastas, lengvai atliekamas, nebrangus, todėl daugelyje klinikų, ypač priėmimo skyriuose naudojamas kaip pirmo pasirinkimo įtariant ţastikaulio, raktikaulio ir kitų kaulų lūţius, išnirimus, degeneracinius pokyčius arba diagnozuojant kitas peties skausmo prieţastis. Tačiau rentgeno tyrimas neteikia daug informacijos apie minkštuosius audinius, raumenis, sausgysles, kuri yra svarbi norint planuoti gydymą, todėl daţniau pasirenkamas ultragarsinio tyrimo metodas arba MRT. Tačiau rentgenografinio tyrimo metodas yra tobulinamas. Naujausi rentgeno tyrimo ir skaitmeninio vaizdo technologijų gerinimo pasiekimai leidţia nustatinėti patologijas su maţesnėmis spinduliuotės dozėmis. [24-26].

13

7. TYRIMO METODIKA

Tyrimo planavimas - planuojant šį tyrimą, buvo atsiţvelgta į peties sąnario artroskopijų metu rastus pokyčius.

Tiriamųjų atranka - 107 tiriamieji nuo 2015 metų, asmenys, kuriems Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų ortopedijos ir traumatologijos klinikoje buvo atliktos peties sąnario artroskopinės operacijos, nustačius kairiojo arba dešiniojo peties sąnario patologijas tokias kaip raktikaulio ar ţastikaulio išnirimai, peties sausgyslių plyšimus.

Tyrimo objektas – LSMU Kauno klinikų Ortopedijos ir traumatologijos klinikos operacijų knygos ir pacientų ligos istorijos.

Tyrimo metodai - iš tiriamųjų ligos istorijų buvo surinkta informacija apie pacientų amţių, kliniškai nustatytus simptomus, atliktų – ultragarsinio tyrimo, rentgenogramos, magnetinio rezonanso tomografijos ir artroskopijos radinius.

Duomenų analizės metodai - nustatytų patologijų diagnozės buvo suskirstytos pagal tai ar paţeidimas yra ar jo nėra - taip vertinami ultragarsinio ir magnetinio rezonanso tomografijos duomenys. Rentgenografinio tyrimo duomenys vertinami ar išnirimas yra ar jo nėra.

Buvo analizuojamas atliktų radiologinių tyrimų jautrumas ir specifiškumas nustatant rastas patologijas, rezultatai apibūdinti absoliutiniais skaičiais ir proporciniais, t.y. procentiniais rodikliais.

14

8. REZULTATAI

Pasirinkti 107 tiriamieji, iš jų 67 vyrai ir 40 moterų.

Jauniausias tiriamasis 17 metų amţiaus, vyriausias 83 metų amţiaus. 80 tiriamųjų rasta dešiniojo peties patologija, likusiems kairiojo.

Nustatytos patolgijos : rentgenografiniu metodu – raktikaulio ţastikaulio išnirimai, UG ir MRT – rotatorių plyšimai.

Ultragarsinio tyrimo metodo jautrumas ir specifiškumas

Remiantis lentelėje 1. pateiktais duomenimis, ultragarso metodo jautrumas ir specifiškumas rotatorių plyšimams yra:

Jautrumas(Ug)=15/(15+5)x100%=75,0 proc.

Specifiškumas(Ug)=3/(3+0)x100%=100,0 proc.

Lentelė 1. Testų rezultatų sutapimas, vertinant ultragarso metodo jautrumą ir specifiškumą. Artroskopijos rezultatas Yra liga / sunkesnė

pažeidimo forma

Ligos nėra / lengvesnė pažeidimo forma UG Testas teigiamas 15 0 Testas neigiamas 5 3 MRT jautrumas ir specifiškumas

Remiantis lentelėje 2 pateiktais duomenimis, jautrumas ir specifiškumas rotatorių plyšimams yra:

15 Specifiškumas(MRT)=7/(7+3)x100%=70,0 proc.

Lentelė 2. Testų rezultatų sutapimas, vertinant MRT metodo jautrumą ir specifiškumą. Artroskopijos rezultatas Yra liga / sunkesnė

pažeidimo forma Ligos nėra / lengvesnė pažeidimo forma

MRT

Testas teigiamas 38 3

Testas neigiamas 5 7

Ro tyrimo jautrumas ir specifiškumas

Remiantis lentelėje 3 pateiktais duomenimis, rentgenogramos jautrumas ir specifiškumas išnirimams yra:

Jautrumas(Ro)= 19/(19+6)x100%=76,0 proc.

Specifiškumas(Ro)=6/(6+0)x100%=100 proc.

Lentelė 3. Testų rezultatų sutapimas, vertinant rentgenogramos metodo jautrumą ir specifiškumą.

Artroskopijos rezultatas Yra liga / sunkesnė

pažeidimo forma Ligos nėra / lengvesnė pažeidimo forma

Ro

Testas teigiamas 19 0

16

9. REZULTATŲ APTARIMAS

Atlikus šį tyrimą nustatyta, kad peties sąnario patologijos daţniausiai diagnozuojamos 17 – 83 metų amţiaus pacientams. Nagrinėjant uţsienio šalyse atliktų tyrimų duomenis amţiaus riba svyruoja tarp 49 ir 81 metų [9], kitur 40-60 metų amţiaus [ 28]. Stebint skirtumus tarp lyčių , šio tyrimo metu nustatyta, jog daţniau peties sąnario patologijos pasitaiko vyrams 63% ir tik 37 % moterims. Duomenys panašūs į uţsienio šalių tyrimų, kurių metu gauti rezultatai – vyrams 56 %, moterims 44 % patologijos atvejų.

Atlikinėjant šį tyrimą buvo pastebėta, jog dešinysis petys paţeidţiamas tris kartus daţniau nei kairysis. Lyginant su Didţiojoje Britanijoje atliktu tyrimu – dešinysis du kartus daţniau, nei kairysis, t.y. rezultatai panašūs. [ 28]

Renkant tiriamųjų duomenis buvo kreipiamas dėmesys į tai, kuris tyrimas yra daţniausiai atliekamas klinikinės diagnozės patikslinimui. Šiuo atveju daţniausiai buvo naudojami rentgeno tyrimas (30%) ir MRT (50%). Rečiau ultragarsinis tyrimas – 20%. Berlyne atliktame tyrime pastebėta, jog nustatinėjant peties sąnario patologijas, pirmenybė teikiama rentgeno tyrimui 44%, dėl kainos ir prieinamumo, rečiau ultragarsiniam 29%, ir 27% MRT. [21].

Tyrimų, nustatinėjančių ultragarsinio tyrimo galimybes, atlikta gana daug. Literatūros duomenimis ultragarsinio tyrimo jautrumas, nustatant rotatorių plyšimų 85,9%, o specifiškumas - 96%. [19,27], mūsų tyrimo metu nustatytas jautrumas 75%, o specifiškumas –100%.

Mokslinių tyrimų, nustatinėjančių rentgenologinio tyrimo jautrumą ir specifiškumą nėra daug. Mūsų tyrimo metu, rentgenologinio tyrimo jautrumas jautrumas76%, specifiškumas100%.

Tiriant rotatorių plyšimus nustatytas MRT jautrumas 88,4%, specifiškumas70%. Apţvelgiant kitų šalių mokslininkų darbus, šie rezultatai šiek tiek skiriasi - jautrumas 91,5%, specifiškumas 96,5% [19].

Apibendrinant šio tyrimo rezultatus pastebėta, kad magnetinio rezonanso tomografija ir ultragarsinis tyrimas lyginant su „auksinio standarto „ artroskopijos duomenimis, turi didelį jautrumą nustatinėjant rotatorių plyšimus- didelė tikimybė, kad šis metodas nustatys, jog paţeidimas yra, kai jis iš tiesų egzistuoja arba nustatys patologiją tiksliau. Rentgeno tyrimas yra informatyvus, diagnozuojant raktikaulio ir ţastikaulio išnirimus.

17

10. IŠVADOS

1. Radiologiniai tyrimai, daţniausiai naudojami peties sąnario patologijoms diagnozuoti yra rentgenologinis tyrimas, ultragarsinis tyrimas ir magnetinio rezonanso tomografija.

2. Rentgenologinis tyrimas yra informatyvus, diagnozuojant raktikaulio ir ţastikaulio išnirimus, o MRT – informatyviausias nustatinėjant rotatorių plyšimus.

3. Rentgeno metodo tiriant raktikaulio ir ţastikaulio išnirimus ir lyginant su artroskopijų metu rastais pakitimais, jautrumas yra 76 proc., o specifiškumas 100 proc. MRT metodo, tiriant rotatorių plyšimus jautrumas yra 88,4 proc., o specifiškumas 70,0 proc. Ultragarso metodo jautrumas, tiriant rotatorių plyšimus, yra 75,0 proc., o specifiškumas 100 proc.

18

11. LITERATŪRA

1. Volk AG, Vangsness CT. An anatomic study of the supraspinatus muscle and tendon. Clinical Orthopaedics and Related Research 2001: 280–285

2. Broga R. Pain in the region of shoulder joint: causes, clinical symptoms, diagnostics, and treatment. Lithuanian surgery. 2003;1(2):192-204.

3. Sakuda K, Sanada S, Tanaka R, Kitaoka K, Hayashi N, Matsuura Y. Functional shoulder radiography with use of a dynamic flat panel detector. Radiological Physics and Technology. 2014;7(2):254-261.

4. Talkhani IKelly C. Movement analysis of asymptomatic normal shoulders: A preliminary study. Journal of Shoulder and Elbow Surgery. 2001;10(6):580-584.

5. Bey M, Kline S, Zauel R, Lock T, Kolowich P. Measuring dynamic in-vivo glenohumeral joint kinematics: Technique and preliminary results. Journal of Biomechanics. 2008;41(3):711-714. 6. Petranova T, Vlad V, Porta F, Radunovic G, Nestorova R, Iagnocco A et al. Ultrasound of the

shoulder. Medical Ultrasonography. 2012;14(2):133-140.

7. Backhaus M, Burmester GR, Gerber T, et al. Guidelines for musculoskeletal ultrasound in rheumatology. Ann Rheum Dis 2001; 60: 641-649.

8. Hodler J, Resnick D. Current status of imaging of articular cartilage. Skeletal Radiol 1996; 25: 703-709. Petraitis M. Skeleto ir raumenų echoskopija. Sveikata. 2005;:6-7.

9. Fischer C, Weber M, Neubecker C, Bruckner T, Tanner M, Zeifang F. Ultrasound vs. MRI in the assessment of rotator cuff structure prior to shoulder arthroplasty. Journal of Orthopaedics. 2015;12(1):23-30.

10. Teefey S.A., Rubin D.A., Middleton W.D., Hildebolt C.F., Leibold R.A., Yamaguchi K. Detection and quantification of rotator cuff tears. Comparison of ultrasonographic, magnetic resonance imaging, and arthroscopic findings in seventy-one consecutive cases. J Bone Joint Surg Am. 2004;86-A:708–716.

11. Muthami KM, Onyambu CK, Odhiambo AO, Muriithi IM, Byakika TK. Correlation of magnetic resonance imaging findings with arthroscopy in the evaluation of rotator cuff pathology. East African Orthopaedic Journal. 2014;8(2):52–59.

19 12. Magee T., Williams D. 3.0-T MRI of the supraspinatus tendon. AJR Am J

Roentgenol. 2006;187:881–886.

13. Hallström EKärrholm J. Kinematic evaluation of the Hawkins and Neer sign. Journal of Shoulder and Elbow Surgery. 2008;17(1):S40-S47..

14. Naqvi G, Jadaan M, Harrington P. Accuracy of ultrasonography and magnetic resonance imaging for detection of full thickness rotator cuff tears. Int J Shoulder Surg. 2009;3(4):94.

15. Jonas S, Walton M, Sarangi P. Is MRA an unnecessary expense in the management of a clinically unstable shoulder?. Acta Orthopaedica. 2012;83(3):267-270.

16. Levine B, Motamedi K, Seeger L. Imaging of the Shoulder. Current Sports Medicine Reports. 2012;11(5):239-243.

17. Zanetti MHodler J. Imaging of degenerative and posttraumatic disease in the shoulder joint with ultrasound. European Journal of Radiology. 2000;35(2):119-125.

18. Lenza M, Buchbinder R, Takwoingi Y, Johnston R, Hanchard N, Faloppa F. Magnetic resonance imaging, magnetic resonance arthrography and ultrasonography for assessing rotator cuff tears in people with shoulder pain for whom surgery is being considered. Cochrane Database of Systematic Reviews. 2013;. [Pub Med]

19. Omoumi P, Bafort A, Dubuc J, Malghem J, Vande Berg B, Lecouvet F. Evaluation of Rotator Cuff Tendon Tears: Comparison of Multidetector CT Arthrography and 1.5-T MR Arthrography. Radiology. 2012;264(3):812-822.

20. de Jesus JO, Parker L, Frangos AJ, Nazarian LN. Accuracy of MRI, MR arthrography, and ultrasound in the diagnosis of rotator cuff tears: a meta-analysis. AJR Am J Roentgenol 2009;192(6):1701–1707. CrossRef, Medline

21. Freeman R, Khanna S, Ricketts D. Inappropriate requests for magnetic resonance scans of the shoulder. International Orthopaedics (SICOT). 2013;37(11):2181-2184.

22. Bahrs C, Rolauffs B, Südkamp N, Schmal H, Eingartner C, Dietz K et al. Indications for computed tomography (CT-) diagnostics in proximal humeral fractures: a comparative study of plain radiography and computed tomography. BMC Musculoskeletal Disorders. 2009;10(1):33. 23. Neer C. Four-segment classification of proximal humeral fractures: Purpose and reliable use.

Journal of Shoulder and Elbow Surgery. 2002;11(4):389-400.

24. Körner M, Weber C, Wirth S, Pfeifer K, Reiser M, Treitl M. Advances in Digital Radiography: Physical Principles and System Overview1. RadioGraphics. 2007;27(3):675-686.

20 25. McNally EG, Rees JL. Imaging in shoulder disorders. Skeletal Radiol. 2007 Nov. 36(11):1013-6.

26. Hide G, D Coombs B, D Fornage B, S Chew F, A Bruno M. Ultrasonography for Rotator Cuff Injury. Medscape. 2015;:1-10.

27. Funk L, Harris J, Jeyam M. Are shoulder surgeons any good at diagnosing rotator cuff tears using ultrasound?: A comparative analysis of surgeon <i> vs</i> radiologist. Int J Shoulder Surg. 2008;2(1):4.

28. Malhi A. Correlation between clinical diagnosis and arthroscopic findings of the shoulder. Postgraduate Medical Journal. 2005;81(960):657-659.