LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS Sveikatos vadybos katedra
Povilas Jagelavičius
ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ IR CUKRINIO DIABETO RIZIKOS
GRUPIŲ ASMENŲ SVEIKATOS STIPRINIMO PROGRAMOS
ORGANIZAVIMO LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ VISUOMENĖS SVEIKATOS
BIURUOSE VERTINIMAS
Antros pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Studentas Mokslinė vadovė
____________________ ____________________ Povilas Jagelavičius lekt. dr. Snieguolė Kaselienė 2019-05-15 2019-05-15
2 SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ IR CUKRINIO DIABETO RIZIKOS GRUPIŲ ASMENŲ SVEIKATOS STIPRINIMO PROGRAMOS ORGANIZAVIMO LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURUOSE VERTINIMAS
Povilas Jagelavičius
Mokslinė vadovė lekt. dr. Snieguolė Kaselienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2019. 82 p.
Darbo tikslas. Įvertinti Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojų bei Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programos dalyvių požiūrį į šios programos organizavimą bei jos tobulinimo galimybes.
Metodika. Kiekybinis tyrimas. 2018 m. sausio 2 d. – 2018 m. gruodžio 21 d. atliktas momentinis epidemiologinis tyrimas. Buvo apklausta 312 programos dalyvių (atsako dažnis 59,82 proc.) panaudojant anoniminę anketą. Duomenų analizė buvo atliekama pasitelkus statistinį programinį paketą IBM Statistics SPSS 20.0. Hipotezes apie požymių priklausomybę tikrinome skaičiuojant chi kvadrato (χ²), z, Mann – Whitney kriterijus bei Spearmano ranginį koreliacijos koeficientą (r). Statistiškai reikšmingu skirtumas buvo laikomas tada, kai p < 0,05. Kokybinis tyrimas. 2018 m. sausio 18 – kovo 22 d. atlikta 14 pusiau struktūruotųjų interviu su visuomenės sveikatos biurų vadovais ir darbuotojais. Tyrimo duomenų analizė buvo atliekama pasitelkiant temų analizės metodą.
Programoje pakartotinai. Programos dalyviai teigė, kad Programa būtų įgyvendinama geriau, jeigu ją įgyvendintų įvairių sveikatos stiprinimo specialistų komanda, būtų įtraukta daugiau individualių užsiėmimų su asmeniu bei daugiau praktinių užsiėmimų, šeimos gydytojai suteiktų daugiau informacijos apie Programą ir aktyviau skatintų dalyvauti joje, Programa būtų viešinama per televiziją, radiją, pirminių asmens sveikatos priežiūros įstaigų skelbimų lentose, švieslentėse, Programa vyktų patogioje vietoje ir patogiu laiku. Programos vykdytojų nuomone gerinant Programos įgyvendinimą reikėtų skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, valstybės mastu daugiau dėmesio skirti Programos viešinimui, pirminėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose paskirti Programos koordinatorių bei daugiau skirti finansų Programos organizavimui.
Išvados. 1. Išryškėjo programos organizavimo netolygumai tarp įvairių savivaldybių bei skeptiškas visuomenės sveikatos biurų vadovų, skyrių vedėjų požiūris į Programą. 2. Programos dalyvių informuotumas apie Programą yra nepakankamas, tačiau užsiėmimų turinį ir organizavimą dalyviai vertino palankiai. 3. Siekiant pagerinti Programos įgyvendinimą, tyrimo dalyvių nuomone, būtina skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, daugiau dėmesio skirti Programos viešinimui bei finansavimui, pirminėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose paskirti Programos koordinatorių, o visuomenės sveikatos biuruose sudaryti įvairių sveikatos stiprinimo specialistų komandas, kurios daugiau dėmesio skirtų individualiam praktiniam darbui su asmeniu.
4 SUMMARY
Management of Public Health
EVALUATION OF HEALTH PROMOTION PROGRAM ORGANIZATION FOR PEOPLE WITH CARDIOVASCULAR DISEASES AND DIABETES RISK IN PUBLIC HEALTH OFFICES OF LITHUANIA MUNICIPALITIES
Povilas Jagelavičius
Scientific supervisor, lecturer Dr. Snieguolė Kaselienė
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2019. 82 p.
Aim of the study. To evaluate the attitude of Public Health Office of Lithuania Municipalities employees and the Health Promotion Program participants with risk of cardiovascular diseases and diabetes mellitus about Program’s organization and the possibilities for its improvement.
Methods. Quantitative research. The epidemiological research was performed from 2 January 2018 to 21 December 2018. There were interviewed 312 participants (frequency of feedback was 58.92 %.), an anonymous survey was used. Data was analyzed using statistical program package IBM Statistics SPSS 20.0. Hypotheses about dependence of symptoms were checked by counting chi quadrate (χ²), z, Mann – Whitney criteria and Spearman rank correlation coefficient. Statistically significant difference was considered when p < 0,05. Qualitative research. From 18 January 2018 to 22 December 2018 14 semi-structured interviews with heads of Public Health offices and staff were conducted. The analysis of the research was done using the topic analysis method.
would agree to participate in the Program again. Participants said that the Program would be better executed if it was organized by a team of different health professionals. Also, they state that this Program should include more individual activities and more practical training, moreover family doctors should provide more information about the Program and be more active in encouraging participation in the Program. Information about Program should be available on television, radio, boards in primary health care facilities and Program’s activities should start in a convenient location and time. In the opinion of the Program executors, interinstitutional cooperation should be encouraged in improving the implementation of the Program. Also more attention should be given to the publicity of the Program at national level, the Program Coordinator should be appointed in the primary health care institutions and the Program should be funded more.
Conclusions. 1. It appeared that there are uneven disparities in the organization of the Program among the various municipalities, also the skeptical attitude towards Program from the Heads of Public Health Offices was evident. 2. There is lack of information about Program for participants, however the Program content and organization was rated highly. 3. Participants consider, that in order to improve the Program it is necessary to promote interinstitutional cooperation, to pay more attention to the publicity and financing of the Program. Participants also mentioned that there is needed Program coordinator in primary health care institutions and in the public health office should be more various health promotion specialists, who would focus on individual practical work with a person.
6 PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju mokslinei vadovei lekt. dr. Snieguolei Kaselienei už skirtą laiką, patarimus, puikų vadovavimą bei suteiktas žinias, reikalingas rengiant magistro diplominį darbą.
Reiškiu padėką visiems tyrime dalyvavusiems respondentams, kurie užpildė anketas bei informantams atradusiems laiko interviu.
TURINYS
SANTRUMPOS ... 8
PAGRINDINĖS SĄVOKOS ... 9
ĮVADAS... 10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13
1.1. Sergamumas ir mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto ... 13
1.1.1 Sergamumas ir mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų ... 13
1.1.2. Sergamumas ir mirtingumas nuo cukrinio diabeto ... 15
1.2. Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programos organizavimas ... 17
1.3. Sveikatos stiprinimo programų reikšmė ir efektyvumo vertinamas ... 21
1.3.1. Sveikatos stiprinimo programų reikšmė ... 21
1.3.2. Sveikatos stiprinimo programų efektyvumo vertinimas ... 23
2. TYRIMO METODIKA... 26
3. REZULTATAI ... 30
3.1. Respondentų ir informantų charakteristika ... 30
3.2. Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojų požiūris į Programos organizavimo ypatumus ... 32
3.3. Programos dalyvių nuomonė ir informuotumas apie programos organizavimą Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose ... 44
3.4. Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojų ir programos dalyvių požiūris į programos įgyvendinimo gerinimo galimybes ... 58
3.4.1. Programos dalyvių požiūris į programos įgyvendinimo gerinimo galimybes ... 58
8 SANTRUMPOS
Aprašas - Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo tvarkos aprašas
CD – Cukrinis diabetas ES – Europos Sąjunga
HISIC – Higienos instituto Sveikatos informacijos centras LNL – Lėtinės neinfekcinės ligos
LR SAM – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Ministras – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras PASPĮ – Pirminė asmens sveikatos priežiūros įstaiga
Programa – Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programa
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
Rizikos grupių asmenys – Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenys SN – Standartinis nuokrypis
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Sveikatos stiprinimas – procesas, suteikiantis daugiau galimybių rūpintis savo sveikata ir ją gerinti (1). Cukrinis diabetas – lėtinė liga, kuri sukelia darbingumo sumažėjimą ir negalią, ankstyvą senėjimą ir mirtį (2).
10 ĮVADAS
Lėtinės neinfekcinės ligos (toliau LNL) Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos (toliau ES) šalyse yra aktuali sveikatos problema, o šių ligų prevencija yra prioritetinė sveikatos politikos sritis. Šalys, įgyvendindamos LNL prevencijos strategijas, kurios įvardytos Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau PSO) bei Europos politinių dokumentų nuostatose, siekia, kad šios ligos būtų suvaldytos taikant įrodymais pagrįstas intervencijas (4, 5).
Širdies ir kraujagyslių ligos (toliau ŠKL) yra pagrindinė Europos moterų ir vyrų mirties priežastis. Ne išimtis yra ir Lietuva. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (toliau HISIC) duomenimis 2016 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 47,8 proc. visų mirusiųjų. Lietuvoje gyventojų mirtingumas bei sergamumas ŠKL yra vienas didžiausių ES (5, 6).
Cukrinis diabetas (toliau CD) šiuo metu yra viena aktualiausių dabartinės medicinos problemų. CD vis labiau plinta mūsų šalyje ir Europoje. Šiuo metu pasaulyje yra daugiau nei 37 milijonai asmenų sergančių CD. HISIC duomenimis 2016 m. 1000 Lietuvos gyventojų teko 36 CD atvejai (7, 8, 9).
Didžioji dalis žmogaus sveikatos priklauso nuo jo gyvenimo būdo bei įpročių. ŠKL ir CD atsiradimui didelę įtaką turi mažas fizinis aktyvumas, netinkama mityba bei nutukimas. Tarptautinė patirtis rodo, kad skyrus didelį dėmesį prevencijai, pakeitus žmogaus gyvenimo būdą, galima pagerinti individo sveikatą, sumažinti sergamumą ir mirtingumą (10).
Atsižvelgiant į 2014 – 2025 m. Lietuvos sveikatos strategiją, siekiant sumažinti sergamumo ir mirtingumo mąstą nuo ŠKL ir CD bei norint pagerinti ŠKL ir CD rizikos grupių asmenų sveikatą, 2016 m. gegužės 13 d. buvo patvirtintas, naujos redakcijos, Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo tvarkos aprašas (toliau Aprašas). Šio Aprašo nuostatai yra taikomi Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemai priklausančioms pirminėms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (toliau PASPĮ) bei Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biurams (toliau VSB). Remiantis šiuo Aprašu VSB įgyvendina Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo programą (toliau Programa), o pagal kompetenciją savivaldybių administracijos užtikrina, kad PASPĮ ir savivaldybių VSB vykdytų Apraše nurodytus reikalavimus. Viename šio Aprašo priedų nurodomos sveikatos stiprinimo programos (toliau SSP) temos, praktinių ir teorinių užsiėmimų trukmė bei kvalifikaciniai reikalavimai dėstytojams (11).
Programos efektyvumą bus galima vertinti tik ilgalaikėje perspektyvoje, kadangi ši Programa Lietuvoje yra įgyvendinama tik nuo 2015 m. sausio 1 d. (12). Svarbu pabrėžti tai, kad Apraše nėra numatyta institucija, kuri tai turėtų atlikti.
Kita vertus vienas iš svarbiausių prevencinių programų efektyvumo rodiklių yra tikslinių grupių dalyvavimo apimtys. Programa mūsų šalyje jau įgyvendinama kelerius metus, tačiau jos įgyvendinimo apimtys išlieka žemos. 2015 m. pradėjus vykdyti Programą ją baigė 397 asmenys, 2016 m. 539 asmenys, 2017 m. 1001 asmuo, o 2018 m. 1082 asmenys. Per kelerius metus Programą baigusių asmenų skaičius išaugo, tačiau apimtys iki šiol išlieka žemos atsižvelgiant į sergamumo ŠKL ir CD statistiką (13, 14, 15, 16).
Savivaldybių VSB remiantis tvarkos Aprašu privalo organizuoti Programą, tačiau 2016 m. dvylikoje savivaldybių VSB Aprašas neįgyvendintas ir Programa nevykdyta. 2017 m. keturių savivaldybių VSB nepateikė metinių Programos vykdymo ataskaitų Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centrui, o aštuonių savivaldybių VSB Aprašas neįgyvendintas ir Programa nevykdyta. 2018 m. pasiekti dar prastesni Programos organizavimo rezultatai, kadangi vienuolikoje savivaldybių Aprašas neįgyvendintas ir Programa nevykdyta. Visa tai rodo prastą šios Programos organizavimą Lietuvos savivaldybių VSB (13, 14, 16).
Iki šiol nėra atlikto nei vieno mokslinio tyrimo, kuris nagrinėtų Programos organizavimą Lietuvos savivaldybių VSB. Dėl šios priežasties savo tyrimu įvertinome, koks yra Lietuvos savivaldybių VSB darbuotojų bei Programos dalyvių požiūris į šios Programos organizavimą ir jos tobulinimo galimybes. Gauti tyrimo rezultatai, išvados bei pateiktos praktinės rekomendacijos leis pagerinti Programos organizavimą Lietuvos savivaldybių VSB.
12 DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: Įvertinti Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojų bei Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programos dalyvių požiūrį į šios programos organizavimą bei jos tobulinimo galimybes.
Uždaviniai:
1. Atskleisti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojų požiūrį į Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programos organizavimo ypatumus.
2. Įvertinti Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programos dalyvių nuomonę ir informuotumą apie programos organizavimą Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Sergamumas ir mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto
1.1.1 Sergamumas ir mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų
Remiantis PSO teikiamais duomenimis, stebima, kad pasaulyje nuo ŠKL kasmet miršta apie 17 milijonų žmonių. Visoje sergamumo struktūroje ŠKL užima pirmąją vietą, o nuo šių ligų miršta kas antras Europos gyventojas. PSO teigia, kad mirčių, kurias lėmė išeminė širdies liga, skaičius nuo 7,1 milijono gyventojų 2002 m. padidės iki 11,1 milijono 2020 m. (17).
ŠKL Lietuvoje ir visoje Europoje buvo ir yra pagrindinė mirties priežastis. Mirtingumas nuo ŠKL Lietuvoje užima pirmąją vietą tarp visų mirties priežasčių. Dėl šių ligų Europos regione esančiose šalyse miršta 4,35 milijono žmonių, o ES šalyse - 1,9 milijono žmonių (18).
Remiantis HISIC duomenimis stebima, kad sergamumas kraujotakos sistemos ligomis Lietuvoje nuolat auga. 2007 m. sergamumas kraujotakos sistemos ligomis siekė 33,67/1000 gyv., o 2017 m. 80,52/1000 gyv. Dažniausiai mūsų šalyje žmonės serga hipertenzinėmis ligomis, o šis rodiklis 2017 m. siekė 31,61/1000 gyv. (1.1.1.1 lentelė), (7).
1.1.1.1 lentelė. Sergamumo kraujotakos sistemos ligomis kaita 2007 – 2017 m. Lietuvoje 1000 gyv.
Diagnozė Metai 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 I00 – I99 Kraujotakos sistemos ligos 33,67 35,47 35,07 35,98 36,95 38,53 52,62 62,28 63,52 68,71 80,52 I10 – I15 Hipertenzinės ligos 11,26 11,97 11,24 10,47 10,85 11,34 16,72 20,18 18,60 21,08 31,61 I20 – I25
Širdies išeminės ligos 4,84 5,07 4,84 4,93 5,14 5,33 7,69 9,32 9,48 10,42 12,62 I26 – I28
Plautinė širdies liga ir plaučių kraujotakos ligos
0,07 0,08 0,08 0,1 0,1 0,12 0,25 0,36 0,44 0,51 0,62 I30 – I52
Kitos širdies ligų formos 6,64 6,89 7,02 7,52 7,73 7,92 11,31 13,03 14,22 16,02 21,26 I60 – I69 Cerebrovaskulines ligos 4,48 4,91 4,75 5,14 5,13 5,30 7,98 10,26 11,11 12,00 13,98 I70 – I79 Arteriju, arteriolių ir kapiliarų ligos 1,34 1,42 1,49 1,68 1,71 1,97 2,58 2,92 3,09 3,35 3,65
14 Analizuojant Lietuvos gyventojų mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų mirčių struktūrą, stebima, kad dažniausia mirštama nuo išeminių širdies ligų ir šis rodiklis 2017 m. siekė 464,08/100000 gyv., o rečiausiai – nuo lėtinių reumatinių širdies ydų (1.1.1.2 lentelė), (7).
1.1.1.2 lentelė. Mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų kaita 2007 – 2017 m. Lietuvoje 100000 gyv. Diagnozė Metai 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 I00 – I99 Kraujotakos sistemos ligos 752,24 738,03 736,41 762,83 762,39 775,49 789,84 768,12 811,97 805,48 795,89 I05 – I09 Lėtinės reumatinės širdies
ydos 4,27 4,19 3,48 3,97 3,97 3,82 3,35 3,00 2,89 2,93 1,63 I10 – I15 Hipertenzinės ligos 18,38 16,76 17,64 18,6 18,6 19,21 19,34 21,52 22,1 21,79 32,28 I21 – I22 Ūminis ir pakartotinis miokardo infarktas 41,84 40,37 38,54 4,17 41,7 42,64 44,09 39,46 45,1 38,7 40,48 I24 – I25 Kitos išeminės širdies
ligos 421,78 416,17 416,07 445,52 445,52 457,53 465,8 460,86 489,38 489,67 464,08 I60 – I69 Cerebrovaskulines ligos 173,96 182,69 182,52 185,94 189,94 189,2 199,38 187,9 196,01 195,67 189,79 I70 Aterosklerozė 28,01 15,01 18,4 5,71 5,71 6,02 5,11 4,6 5,34 4,85 5,37
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras (7).
2015 m. visoje Europoje buvo užregistruota apie 6,1 milijono naujų kraujotakos sistemos ligų atvejų. Didžiausias sergamumas šiomis ligomis stebimas Slovakijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Kroatijoje, Bulgarijoje. Kaip bebūtų gaila, didžiojoje Europos dalyje stebimas ir sergamumo didėjimas kraujotakos sistemos ligomis, tačiau žvelgiant į bendrą Europos sergamumo kraujotakos sistemos ligomis vidurkį, stebimas sergamumo mažėjimas. Šalys išsiskiriančios mažėjančiu segamumu šiomis ligomis yra Jungtinė Karalystė, Latvija, Vengrija. Mažiausias sergamumas fiksuojamas Švedijoje, Italijoje, Kipre, Estijoje, Islandijoje, Liuksemburge bei Maltoje (19).
Naujausia oficialiai patvirtinta informacija apie mirties priežasčių struktūrą ES susijusi su 2015 m. Pagal pateiktus duomenis stebima, kad dažniausiai ES mirštama nuo kraujotakos sistemos ligų (20).
ligų buvo mažesni nei 300 mirties atvejų 100000 gyventojų (1.1.1.1 pav.), (20). Tad tarp ES šalių yra stebimi mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų netolygumai.
1.1.1.1 pav. Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų Europos Sąjungoje 2015 m. 100000 gyv. (20)
Apibendrinant galima teigti, kad sergamumas Lietuvoje ŠKL per pastarąjį dešimtmetį išaugo dvigubai, o su augančiu sergamumu padidėjo ir mirtingumas nuo šių ligų. Žvelgiant į Europos kontekstą, stebima bendra sergamumo ŠKL mažėjimo tendencija, tačiau tokiose šalyse, kaip Slovakija, Bulgarija, Vengrija, Lietuva stebimas sergamumo didėjimas ŠKL. Europos šalyse, kuriose stebimas didžiausias sergamumas šiomis ligomis yra vieni iš didžiausių mirtingumo rodiklių nuo ŠKL.
1.1.2. Sergamumas ir mirtingumas nuo cukrinio diabeto
Įvairūs epidemiologiniai tyrimai rodo, kad CD yra viena iš labiausiai paplitusių LNL visame pasaulyje ir tai yra dažniausia mirties priežastis išsivysčiusiose šalyse. Tarptautinė diabeto federacija yra apskaičiavusi, kad pasaulyje 1994 m. šia liga sirgo 100 milijonų žmonių. 2000 m. šis skaičius išaugo ir
16 pasiekė 171 milijoną. 2007 m. sergančiųjų CD buvo 246 milijonai, o 2030 m. numatoma, kad šia liga sirgs 366 milijonai pasaulio gyventojų (21, 22, 23, 24, 25).
Sergamumas II tipo CD sudaro didžiąją dalį tarp visų sergančių šia liga ir jis siekia nuo 85 iki 95 proc. visų CD atvejų. Sergamumo CD augimas yra siejamas su II tipo CD sergamumo didėjimu. Šio tipo CD sergamumo didėjimas yra laikomas itin svarbia viso pasaulio sveikatos problema, kuri susidarė dėl senėjančios visuomenės, socialinių bei kultūrinių pokyčių, didėjančios urbanizacijos, perteklinės mitybos ir mažo fizinio aktyvumo (26).
Remiantis HISIC duomenimis stebima, kad Lietuvoje sergamumas CD per pastarąjį dešimtmetį išaugo. 2007 m. sergamumo rodiklis CD buvo 2,54/1000 gyv., o 2017 m. šis rodiklis jau siekė 6,68/1000 gyv. Didžiąją dalį tarp visų sergančiųjų CD sudaro sergantieji II tipo CD. Per pastarąjį dešimtmetį sergamumas II tipo CD beveik patrigubėjo nuo 2,36/1000 gyv. iki 6,23/1000 gyv. Stebint mirtingumą nuo CD pastebima, kad Lietuvoje 2007 – 2017 m. jis taip pat išaugo ir pasiekė 14,85/100000 gyv. rodiklio ribą (1.1.2.1 lentelė), (7).
1.1.2.1 lentelė. Sergamumo cukriniu diabetu ir mirtingumo dėl cukrinio diabeto kaita 2007 – 2017 m. Lietuvoje Metai 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 Sergamumas 1000 gyv. E10 – E14 cukrinis diabetas 2,54 2,97 2,9 2,81 2,88 3,17 3,97 4,71 4,6 4,92 6,68 E10 I tipo cukrinis diabetas 0,15 0,17 0,19 0.16 0,2 0,18 0,28 0,31 0,31 0,33 0,42 E11 II tipo cukrinis diabetas 2,36 2,77 2,69 2,62 2,64 2,95 3,66 4,37 4,26 4,56 6,23 Mirtingumas 100000 gyv. E10 – E14 cukrinis diabetas 9.32 8,91 9,61 8,91 9,18 10,88 10,38 9,55 10,95 10,7 14,85
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras (7).
2015 m. didžiausias sergamumas CD fiksuojamas Čekijoje, Estijoje, Slovėnijoje, Lietuvoje ir Suomijoje taip pat, šiose šalyse, išskyrus Suomiją, stebimas sergamumo didėjimas CD. Mažiausias sergamumas fiksuojamas Vokietijoje, Latvijoje (27).
1.1.2.1 pav. Mirtingumas nuo cukrinio diabeto Europos Sąjungoje 2015 m. 100000 gyv. (28)
Analizuojant ES šalių sergamumą ir mirtingumą nuo CD galima pastebėti tai, kad šalyse, kuriose fiksuojami vieni aukščiausių sergamumo CD rodiklių yra stebimi vieni mažiausių mirtingumo rodiklių nuo CD. Kai kuriose ES šalyse, kaip Suomija, pastebimas neigiamas ryšys tarp sergamumo ir mirtingumo nuo CD.
Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje sergamumas CD per pastarąjį dešimtmetį išaugo beveik dvigubai, o didžiausias sergamumas fiksuojamas sergant II tipo CD. Taip pat augant ir sergamumui šia liga Lietuvoje stebimas ir didėjantis mirtingumas, kurį lėmė CD. Žvelgiant į Europos kontekstą didžiausias sergamumas ir mirtingumas nuo CD yra fiksuojamas Čekijoje.
1.2. Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programos organizavimas
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 6 straipsnio 4 punktą, vadovaujantis Lietuvos sveikatos apsaugos ministro (toliau Ministro) 2013 m. birželio 11 d. įsakymo Nr.
18 V-608 ,,Dėl sveikatinimo veiklos krypčių nuoseklaus įgyvendinimo“ 2 punktu bei siekiant pagerinti Rizikos grupių asmenų sveikatą buvo patvirtintas pirmasis Aprašas, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d. Vėliau atsižvelgiant į Lietuvos sveikatos 2014 – 2025 m. strategijos 116.1 ir 116.3 papunkčius, kurie skelbia, kad reikia sumažinti ŠKL ir CD lemiamą mirtingumą ir sergamumą bei siekiant pagerinti Rizikos grupių asmenų sveikatą, 2016 m. gegužės 16 d. buvo patvirtintas naujasis Aprašas, kuris galioja iki dabar (11, 12, 29).
Šiame Apraše yra nustatyta Programos organizavimo tvarka, kuri yra taikoma Rizikos grupių asmenims, nurodytos sveikatos stiprinimo temos, teorinių ir praktinių užsiėmimų trukmė bei keliami kvalifikaciniai reikalavimai dėstytojams (11).
Aprašo tikslas – integruojant PASPĮ bei savivaldybėse įsteigtų VSB atliekamą veiklą, efektyviau stiprinti Rizikos grupių asmenų sveikatą, supažindinti su sveikos gyvensenos principais, ŠKL rizikos veiksniais, išmokyti keisti gyvenseną, valdyti stresą, pasirinkti sveikatai palankią mitybą bei fizinį aktyvumą (11).
Pirmajame Apraše buvo numatyta, kad SSP gali dalyvauti 50 – 65 m. amžiaus moterys ir 40 – 55 m. vyrai, kurie priklauso ŠKL rizikos grupei ir dalyvauja Asmenų, priskirtinų ŠKL didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programoje (12).
Asmenų, priskirtinų ŠKL didėlės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa – tai dokumentas, numatantis priemonių, kurių efektyvumas yra pagrįstas medicinos mokslo įrodymais, įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Šios programos tikslas yra sumažinti sergamumą ūminiais kardiovaskuliniais sindromais, diagnozuoti naujas latentinių aterosklerozių būkles ir CD atvejus siekiant sumažinti pacientų mirtingumą ir neįgalumą dėl ŠKL (30).
Vėliau, tobulinant Aprašą numatyta išplėsti amžiaus cenzą ir nurodyta, kad Programa yra skirta Rizikos grupių asmenims nuo 40 iki 65 m. amžiaus, kurie dalyvauja Asmenų, priskirtinų ŠKL didelės rizikos grupei atrankos priemonių finansavimo programoje. Taip pat Programoje gali dalyvauti ir kiti asmenys, kurie pagal savo sveikatos būklę yra priskirtini Rizikos grupių asmenims, tačiau jų profilaktiniai sveikatos tikrinimai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojami remiantis Profilaktinių sveikatos tikrinimų rūšimis ir apmokėjimo tvarkos, patvirtintos Ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“, 1.6 papunkčiu ir 2 punktu (11).
dalyvauti Programoje sąraše, taip patvirtindamas, kad sutinka dalyvauti Programoje. Šeimos gydytojas sąrašą ne rečiau, kaip vieną kartą per mėnesį pateikia savivaldybės VSB bei apie asmens sutikimą dalyvauti Programoje šeimos gydytojas įrašo į ambulatorinę asmens sveikatos istoriją (forma 025/a), (11).
Antroji Programos organizavimo grandis yra savivaldybės VSB, kuris gavęs sąrašą, sudaro grupes nuo 10 iki 20 asmenų. Informuoja Rizikos grupių asmenis apie Programos užsiėmimų datą, laiką, vietą ir remiantis Aprašu įgyvendina Programą. Tuo atveju, jeigu nėra savivaldybėje įsteigto VSB, tuomet Programą organizuoja ir įgyvendina kitos savivaldybės VSB remiantis savivaldybių bendradarbiavimo sutartimi (11).
Viename iš Aprašo priedų yra pateikta SSP, kuria remiantis savivaldybių VSB įgyvendina Programą. Ją sudaro septyni užsiėmimai. Sveika gyvensena ir jos reikšmė LNL prevencijai; ŠKL, CD rizikos veiksniai ir komplikacijos, sveikatos rodiklių supratimas; Mitybos reikšmė ŠKL, CD prevencijai ir atsiradimui; Fizinio aktyvumo reikšmė ŠKL ir CD prevencijai; Streso reikšmė ŠKL ir CD atsiradimui, streso valdymas; Programos rezultatų ir vykdymo aptarimas, individualios sveikatos stiprinimo rekomendacijos. Paskutinioji tema yra organizuojama du kartus po 3 ir 12 mėnesių nuo pirmojo užsiėmimo (11).
Apraše numatyta, jog siekiant užtikrinti Programos efektyvumą, VSB pagal esamas galimybes organizuoja papildomus praktinius užsiėmimus, konsultacijas bei tarpusavio pagalbos grupes Rizikos grupių asmenims (11).
Apraše, kuris patvirtintas 2014 m. rugsėjo 22 d. numatyta, kad Programos užsiėmimus remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau LR SAM) rekomenduojamomis metodikomis įgyvendina VSB specialistai, kardiologai, dietologai, šeimos gydytojai, dietistai arba asmenys turintys mitybos studijų krypties išsilavinimą, kineziterapeutai arba asmenys įgiję sporto krypties išsilavinimą, psichologai, psichiatrai arba asmenys turintys psichologijos studijų krypties išsilavinimą, kurie yra sudarę sutartis su VSB. Užsiėmimai turi vykti diskusijų, interaktyvių paskaitų, demonstracijų, atvejų analizės bei praktinių užsiėmimų būdu (12).
Atsižvelgus į Programos organizavimo apimtis, teikiamus siūlymus ir pastabas naujame tvarkos Apraše, patvirtintame 2016 m. gegužės 13 d. numatyta, kad SSP užsiėmimus vykdyti gali ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, baigęs darbui su Rizikos grupių asmenimis skirtą specialistų tobulinimosi programą, to iki naujojo Aprašo patvirtinimo negalėjo atlikti. Taip pat esant galimybei yra rekomenduojama sudaryti Rizikos grupių asmenims individualius mitybos bei fizinio aktyvumo planus bei Rizikos grupių asmenis įtraukti į praktinius užsiėmimus (11).
20 Asmenų, kurie nebaigė Programos per dvejus metus nuo pirmojo užsiėmimo pradžios, dalyvavimą programoje VSB nutraukia. Visi duomenys apie dalyvius bei kitą informaciją VSB saugo atskiroje byloje 3 m. nuo Programos vykdymo metų pabaigos ir naikina teisės aktų nustatyta tvarka (11).
VSB, ne rečiau kaip kartą per metus, privalo raštu informuoti PASPĮ, kurios siuntė asmenis dalyvauti Programoje, apie Programą baigusius dalyvius. Ši informacija turi būti įrašoma į Programą baigusių asmenų ambulatorines asmens sveikatos istorijas (forma 025/a). Taip pat VSB pasibaigus kalendoriniams metams, per 15 d. Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centrui turi pateikti metinę Programos vykdymo ataskaitą. Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centras iki vasario 15 d. apibendrina iš VSB gautas metines ataskaitas, suveda rezultatus ir suvestinę pateikia LR SAM (11).
Programos dalyvių kaita 2015 – 2018 m. pateikiama 1.2.1 lentelėje. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis, Programą mažiausiai asmenų baigė 2015 m., tačiau Programą baigusių Rizikos grupių asmenų skaičius kiekvienais metais nuosekliai auga (13, 14, 15, 16).
1.2.1 lentelė. Sveikatos stiprinimo programos dalyvių skaičiaus kaita 2015 – 2018 m. (n)
Rodikliai Metai
2015 2016 2017 2018
Programą pradėjusių rizikos grupės asmenų skaičius 1392 1320 1833 1469 Programą baigusių rizikos grupės asmenų skaičius 397 539 1001 1082 Programą baigusių rizikos grupės asmenų skaičius procentas nuo
programą pradėjusiu rizikos grupės asmenų skaičiaus (proc.) 28,52 40,83 54,60 73,65
Šaltinis: Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centras (13, 14, 15, 16).
2016 m. dvylikos savivaldybių VSB (Biržų r., Kauno r., Kretingos r., Lazdijų r., Pakruojo r., Prienų r., Radviliškio r., Raseinių r., Šilutės r., Telšių r., Vilkaviškio r., Zarasų r.) Aprašo neįgyvendino ir Programos nevykdė. 2017 m. keturių savivaldybių VSB (Biržų r., Jonavos r., Kazlų Rūdos, Neringos) nepateikė metinių Programos vykdymo ataskaitų, o aštuonių savivaldybių VSB (Birštono, Kretingos r., Lazdijų r., Molėtų r., Palangos, Radviliškio r., Utenos r., Vilkaviškio r.) Aprašo neįgyvendino ir Programos nevykdė. 2018 m. vienuolikos savivaldybių VSB ( Birštono, Kretingos r. Biržų r. Mažeikių r. Lazdijų r. Molėtų r. Šilutės r. Prienų r. Šiaulių m. Utenos r. Pagėgių r.) Aprašo neįgyvendino ir Programos nevykdė dėl iškilusių problemų, kaip PASPĮ vangiu dalyvavimu Programos vykdyme, žmogiškųjų išteklių trūkumu, gyventojų motyvacijos stoka (13, 14, 16).
Atsižvelgiant į prastą Programos organizavimą bei nesant nei vienai institucijai atsakingai už šios Programos organizavimą, naujasis tvarkos Aprašas, patvirtintas 2016 m. gegužės 16 d., buvo papildytas, kad savivaldybių administracijos, pagal kompetenciją privalo užtikrinti, kad VSB ir PASPĮ vykdytų Aprašo reikalavimus ir įgyvendintų Programą (11).
Aprašas nuolat tobulinamas ir atnaujinamas, pagal poreikį yra įtraukiami vis nauji punktai, kad Programa vyktų efektyviai. Visa tai daroma norint sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo ŠKL ir CD bei pagerinti patį Programos organizavimą, tačiau savivaldybių VSB sunkiai sekasi įgyvendinti Programą. Tai parodo mažas Programą baigusių dalyvių skaičius bei duomenys, kad savivaldybių VSB nepateikia metinių Programos vykdymo ataskaitų, nevykdo Aprašo ir neįgyvendina Programos.
1.3. Sveikatos stiprinimo programų reikšmė ir efektyvumo vertinamas
1.3.1. Sveikatos stiprinimo programų reikšmė
PSO teigia, kad 40 – 60 proc. žmogaus sveikata priklauso nuo gyvensenos 30 – 40 proc., nuo mus supančios aplinkos 10 – 15 proc. nuo genetikos ir tik apie 8 – 10 proc. nuo medicinos. Žmogus gimdamas įgauna tam tikrą sveikatos potencialą ir jį turi stiprinti visą savo gyvenimą, tačiau nežinodamas, kaip tai padaryti jį gali ir susilpninti (31). Tad norint padėti žmogui stiprinti savo sveikatą ir išsaugoti sveikatos potencialą yra reikalingos SSP, kuriose yra mokoma, kaip reikia stiprinti savo sveikatą.
Viena iš pagrindinių SSP priemonių yra sveikatos mokymas. Jo tikslas yra ugdyti elgesį, požiūrį į vertybes, kurios formuoja ne tik individo bet ir visos visuomenės sveikos gyvensenos pamatus (1). Šios, analizuojamos Programos tikslas ir yra išmokyti Rizikos grupių asmenis keisti gyvenseną, taip sumažinant sergamumą ir mirtingumą nuo ŠKL ir CD.
Šiandieninis visuomenės sveikatos mokslas jau yra įrodęs, kad žmogus vertindamas, kokia yra jo gyvenimo kokybė, visų pirma pabrėžia savo esamą sveikatos būklę. Kita vertus sveikata yra ir visos visuomenės vertybė. Valstybė tuo turtingesnė, kuo visuomenė sveikesnė. Gyventojų sveikata labiau rūpinasi valstybės, kurios yra turtingesnės, o jų gyventojai gyvena ilgiau ir sveikiau (31).
Esminės sveikatos problemos yra siejamos su LNL. Norint išspręsti šiuolaikines visuomenės sveikatos problemas, nereikia pasitenkinti vien tik sukaupta moksline informacija ir visuomenės sveikatos suvokimu. Visa tai ir parodo, kad sveikatos problemų neįmanoma išspręsti vien tik medicininės pagalbos teikimu. Pagrindinis vaidmuo sprendžiant šias problemas turi tekti aplinkos saugai, ligų profilaktikai bei sveikatos ugdymui (32, 33).
2007 m. spalio 16 d. Ministras pasirašė Europos širdies sveikatos chartiją, kurioje skelbiama, kad kiekvienas kūdikis gimęs naująjį tūkstantmetį turi teisę išvengti ŠKL kol jam sukaks 65 m. Taip pat šioje chartijoje yra pabrėžiama, kad ŠKL plitimas gali būti mažinamas prevencijos programų, kurios apima sveikos gyvensenos mokymą, pagalba (34, 35).
22 Pagrindiniai ŠKL ir CD rizikos veiksniai yra koreguojami, tai nepakankamas fizinis aktyvumas, tabako rūkymas, žalingas alkoholio vartojimas, sveikatai nepalanki mityba. Koreguojant šiuos rizikos veiksnius didelės dalies šių ligų būtų galima išvengti. V. Aguonytė, A. Beržanskytė, J. Valentienė, L. Nedzinskienė, savo mokslinėje studijoje teigia, kad reikia skirti ypatingai didelį dėmesį koreguojamiems žmonių gyvensenos veiksniams, ilginant vidutinę gyvenimo trukmę, gerinant gyvenimo kokybę. Norint pasiekti geresnių sveikatos rodiklių, reikia įtraukti kuo daugiau gyventojų į sveikos gyvensenos skatinimo programas (35, 37, 38). Šios Programos dalyviai užsiėmimų metu ir mokosi koreguoti sveikatos rizikos veiksnius.
2013 m. atliktoje sisteminėje literatūros apžvalgoje buvo analizuojamos įvairios sveikatos priežiūros programos susijusios su LNL prevencija. Šioje apžvalgoje konstatuojama, kad Šiaurės Karelijos projektas, Stanfordo trijų bendruomenių tyrimas, Stanfordo penkių miestų projektas prisidėjo prie tabako vartojimo, cholesterolio kiekio kraujyje ir kraujo spaudimo lygio mažinimo. Minesotos ir ,,Pawtucket“ širdies sveikatos programos turėjo sėkmę LNL rizikos veiksnių mažinimui. CINDI ir CARMEN programos parodė integruotų veiksmų svarbą siekiant sumažinti pagrindinius rizikos veiksnius (39).
C. M. Tucker, M. T. Lopez, K. Campbell ir kt. savo tyrimu siekė įvertinti SSP skirtą suaugusiems asmenims, kurie serga II tipo CD. Asmenims dalyvavusiems SSP statistiškai reikšmingai dažniau sumažėjo kūno masės indeksas, diastolinis kraujo spaudimas, jie tapo fiziškai aktyvesni, lyginant su tais asmenimis, kurie SSP nedalyvavo (p<0,05), (40).
Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centras apibendrina savivaldybių VSB pateikiamas Programą baigusių asmenų sveikatos būklės rodiklių reikšmių ataskaitas ir pateikią bendrą, suminę ataskaitą. Iš šios ataskaitos galima spręsti apie pasikeitusius Rizikos grupių asmenų gyvensenos pokyčius. Vertinant Programą baigusių asmenų sveikatos rodiklių pokyčius stebima, kad jie kiekvienais metais tampa vis geresni. Pavyzdžiui 2015 m. kūno masė sumažėjo 185 dalyviams, o jau 2018 m. 556 asmenims, kurie baigė Programą. (1.3.1.1 lentelė), (11, 13, 14, 15, 16).
1.3.1.1 lentelė. Programą baigusių asmenų gyvensenos ir sveikatos būklės rodiklių reikšmių pokytis 2015 – 2018 m. (n) Rodikliai 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. Pag er ėjo Nep ag er ėjo Pag er ėjo Nep ag er ėjo Pag er ėjo Nep ag er ėjo Pag er ėjo Nep ag er ėjo Kūno masė 185 127 318 174 538 270 556 324 Liemens apimtis 169 125 271 180 443 233 468 293 Pulsas sėdint 95 136 151 281 235 196 294 229
Arterinis kraujo spaudimas 97 81 145 115 266 189 271 222 Bendrojo cholesterolio
1.3.1.1 lentelės tęsinys. Programą baigusių asmenų gyvensenos ir sveikatos būklės rodiklių reikšmių pokytis 2015 – 2018 m. (n) Rodikliai 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. Pag er ėjo Nep ag er ėjo Pag er ėjo Nep ag er ėjo Pag er ėjo Nep ag er ėjo Pag er ėjo Nep ag er ėjo
Mažo tankio lipoproteinų
koncentracija 26 29 100 98 200 195 273 270
Didelio tankio lipoproteinų
koncentracija 29 28 107 82 192 182 277 218
Trigliceridų koncentracija 18 28 74 81 189 149 227 235 Gliukozės koncentracija kraujyje 37 42 111 66 195 135 267 205
Fizinis aktyvumas 273 88 390 89 522 157 738 194
Daržovių ir vaisių vartojimas 291 49 401 57 604 84 800 138
Druskos vartojimas 239 81 395 67 474 178 658 243
Riebaus maisto vartojimas 208 52 406 61 534 142 712 187 Saldaus maisto vartojimas 250 57 381 91 434 143 673 239
Rūkymas 14 20 48 23 70 136 107 120
Alkoholio vartojimas 43 24 78 36 143 117 169 105
Savijauta 235 44 372 59 551 117 627 161
Šaltinis: Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centras (13, 14, 15, 16).
Apibendrinant galima teigti, kad SSP turi ypač didelę reikšmę gerinant žmonių sveikatą, o visa tai atsiperka per ekonominę prizmę. Valstybėms įgyvendinanti visuomenės SSP yra ekonomiškai naudingiau negu gydyti ligas ar gerinti žmonių sveikatą reabilitacijos dėka. Taip pat įgyvendinus veiksmingas SSP stebimi gerėjantys sveikatos rodikliai.
1.3.2. Sveikatos stiprinimo programų efektyvumo vertinimas
Vienas iš esminių SSP tikslų yra mirčių ir susirgimų prevencija bei kontrolė. Šios programos yra orientuojamos į svarbiausių problemų priežasčių šalinimą, dalyvaujant dideliam visuomenės narių skaičiui. Kartu su tradiciniais visuomenės sveikatos problemų sprendimo būdais, kaip vakcinacija, sanitarinių sistemų keitimas, šiuo metu yra vykdomos ir sudėtingos visuomenės požiūrio bei elgesio pokyčių siekiančios programos, kurios reikalauja sudėtingų sprendimų (41, 42). Analizuojamos Programos esmė yra stiprinant Rizikos grupių asmenų sveikatą, mokant keisti gyvenseną sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo ŠKL ir CD.
24 už išleistas lėšas, suprasti programos pasekmes, pagerinti programos įgyvendinimą tam, kad ji taptų efektyvesnė (42, 43).
Norint, kad SSP vertinimas taptų tradicija, reikia suprasti, kad ir neefektyvios SSP kainuoja didelius pinigus. Šiuos išteklius būtų galima investuoti į efektyvias SSP, kurios sukurtų realią naudą žmonių sveikatai (42).
Norint nustatyti programų nepasisekimo ar sėkmės priežastis yra būtina atlikti jų vertinimą. SSP vertinimas yra apibrėžiamas kaip sisteminis bei objektyvus kokybės ir vertės nustatymas, metodiškai renkant, interpretuojant bei analizuojant informaciją. Atliekant vertinimą yra nustatoma ne vien tik programos vertė, bet yra sukuriamas ir grįžtamasis ryšys. Vertinant nustatoma ar programoje yra kažkas blogai, ar gerai, tikslinga, ar netikslinga. Atlikus SSP vertinimą jis turi suteikti naudingos bei patikimos informacijos, kuri leidžia priimti sprendimus, kurie užtikrintų nuolatinį programos vykdymo tobulinimą (41, 44, 45, 46).
Mokslinėje literatūroje dažniausiai išskiriamas formuojamasis ir apibendrinamasis programų vertinimas, kurie klasifikuoja programų vertinimo tipų įvairovę. Apibendrinamasis vertinimas orientuojasi į gautus rezultatus, sąsajas su produktu. Šis vertinimo tipas neanalizuoja veiklos, kuri sąlygoja rezultatus, o formuojamasis vertinimas orientuojasi į produkto ir tam naudojamų resursų bei veiklų vertinimą (1.3.2.1 pav.), (47, 48, 49).
1.3.2.1 pav. Pagrindiniai programų vertinimo tipai (50)
kaip yra įgyvendinama programa. Įvykių pagrindimas dokumentais parodo, kokie metodai yra naudojami faktiškai, o tai padeda geriau suformuluoti netikėtas problemas bei įvardyti, kas yra padaryta ankstyvose ir pradinėse programos vykdymo stadijose (48, 51).
Formuojamasis vertinimas apima ir planavimą, kadangi programos įgyvendinimo palyginimas su planu gali lemti planų, programos tikslų bei uždavinių ir priemonių peržiūrėjimą. Taip formuojamasis vertinimas leidžia patobulinti tolesnį programos planavimą ir įgyvendinimą (52, 53).
Šis vertinimo būdas yra skirstomas į smulkesnes dalis: poreikių, proceso arba įgyvendinimo ir vertinimo vertinimą. Poreikių vertinimas leidžia nustatyti, kam yra reikalinga programa, ar yra šios programos poreikis ir kas galėtų tą poreikį patenkinti. Proceso arba įgyvendinimo vertinimas orientuojasi į programos turinį, pasekmes, įgyvendinimą, jo tikslumą, metodų pritaikymą, tačiau šis vertinimas gali būti sutelktas tik į proceso vertinimą, neatsižvelgiant, kokie yra programos rezultatai. Vertinimo vertinimas padeda atskleisti ar pats programos vertinimas yra įmanomas ir įvykdomas bei kaip suinteresuoti dalyviai galėtų padėti vertinimą padaryti naudingesnį (45, 49, 51, 54).
Apibendrinamasis vertinimas atliekamas siekiant nustatyti kokia yra bendra programos kokybė ir vertė. Šį vertinimo būdą galima vadinti ir atsiskaitomuoju, kadangi jis dažnai yra atliekamas norint atsiskaityti už pasiektus rezultatus. Šis vertinimo būdas yra naudojamas ir pasibaigus vienai iš veiklų, pasiekus rezultatus ir siekiant nustatyti, ar jie yra tokie, kurių buvo tikėtasi ir ar programa pasiekė lauktą efektą (52, 55).
Apibendrinamasis vertinimas dar yra skaidomas į rezultatų, poveikio ir ekonominį vertinimą. Rezultatų vertinimas analizuoja ar programa pasiekė tikslą bei planuotą efektą. Poveikio vertinimas atliekamas norint įvertinti programą kaip visumą, o ekonominis vertinimas nustato programos efektyvumą ekonominiu požiūriu (54, 56).
R. Povilanskienė ir V. Jurkuvėnas savo mokslinėje publikacijoje teigia, kad SSP efektyvumą reikia vertinti tris kartus: ją planuojant, vykdant ir įgyvendinus. Savivaldybių VSB, siekdami, kad Programa vyktų efektyviai, įgyvendinus ją įteikia Rizikos grupių asmenims Programos efektyvumo vertinimo klausimyną (11, 42). Svarbu pabrėžti tai, kad Apraše nėra numatyta institucija, kuri atliktų šio klausimyno vertinimą ir pateiktų rekomendacijas bei išvadas visos Lietuvos mastu, kaip būtų galima pagerinti šios Programos organizavimą. Savivaldybių VSB tarsi paliekami vieni įsivertinti, kaip jiems sekasi įgyvendinti Programą savo savivaldybėje, nepalyginant Programos organizavimo silpnybių ir stiprybių visos šalies mastu.
26 2. TYRIMO METODIKA
Tyrimo metodai
Vertinant Lietuvos savivaldybių VSB darbuotojų ir Programos dalyvių požiūrį į šios Programos organizavimo bei jos tobulinimo galimybes buvo pasirinkti du tyrimo metodai.
Kiekybinis tyrimas. Siekiant atskleisti Programos dalyvių požiūrį į Programos organizavimo bei jos tobulinimo galimybes, pasirinktas momentinis tyrimas, kuris priklauso epidemiologinių tyrimų grupei.
Kokybinis tyrimas. Vertinant Lietuvos savivaldybių VSB darbuotojų požiūrį į Programos organizavimą bei tobulinimo galimybes buvo pasirinktas kokybinis tyrimas. Jis atliktas taikant pusiau struktūruotąjį interviu metodą. Metodologinėje literatūroje nurodoma, kad šis tyrimo metodas leidžia kruopščiai ištirti nuomones, požiūrius, patirtis (57).
Tiriamas kontekstas – tyrimo tipo ir temos pasirinkimas
Antros pakopos studijų baigiamojo darbo tema kilo iš mano asmeninės patirties, dirbant VSB. Viena iš mano darbo funkcijų – įgyvendinti Programą savivaldybėje.
Esu baigęs Programos profesinio tobulinimo kursus. Dalyvavau Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro organizuotame seminare – diskusijoje ,,Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programos vykdymo aktualijos“. Šio susitikimo metu buvo pristatomi bei aptariami Programos įgyvendinimo rezultatai, VSB vaidmuo organizuojant šią Programą, aptarti trūkumai bei galimos tobulinimo galimybės.
Lietuvoje nėra atlikto nei vieno mokslinio tyrimo susijusio su šia Programa. Asmeninė patirtis ir esamos problemos pastūmėjo pasirinkti šią temą.
Tyrimo organizavimas
Siekiant, kad tyrimas būtų nuoseklus, suplanuoti 4 tyrimo įgyvendinimo etapai.
Pirmasis etapas. Jo metu atlikta mokslinės literatūros, teisės aktų analizė, duomenų bazių apžvalga. Antrojo etapu metu įgyvendintas kokybinis tyrimas, kurio metu buvo apklausti Programą įgyvendinantys visuomenės sveikatos specialistai, VSB vadovai, skyrių vedėjai. Tyrimo duomenys buvo sisteminti analizuojami bei interpretuojami.
Ketvirtasis etapas. Pateiktos apibendrinančios tyrimo išvados. Atsižvelgiant į jas, suformuluotos praktinės rekomendacijos įvairių institucijų atstovams.
Tyrimo imtis ir imties sudarymo metodas
Kiekybinis tyrimas. Pagal Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro 2018 m. duomenis (16) Programą baigė 1082 asmenys. Remiantis kompiuterine programa „Sample size Calculation for X –
Sectional Surveys“, pasirinkus 5 proc. paklaidą ir 50 proc. paplitimą, reikia apklausti 284 Programą
baigusius asmenis, kad tyrimas būtų reprezentatyvus. Įgyvendinant kiekybinį tyrimą buvo siekiama apklausti visus 2018 m. Programą baigusius asmenis, atsižvelgiant į tai ar VSB vadovas leido atlikti Programos dalyvių anketinę apklausą jo vadovaujamoje įstaigoje bei ar Programos dalyvis užpildė ir pasirašė tiriamojo asmens sutikimo formą.
Kokybinis tyrimas. Atliekant šį tyrimą buvo taikyta atsitiktinė atranka. 47 Lietuvos savivaldybių VSB buvo surašyti pagal abėcėlinį sąrašą ir naudojantis atsitiktiniu skaičių generatoriumi atrinkti VSB į kuriuos bus vykstama. Buvo apklausta 14 informantų iš skirtingų VSB, kol pradėjo kartotis atsakymai į klausimus. Metodologinėje literatūroje pateikiama, kad visiškai pakanka tokio apklaustųjų skaičiaus (57). Buvo apklausiami VSB vadovai, jiems atsisakius dalyvauti tyrime buvo apklausiami visuomenės sveikatos specialistai įgyvendinantys Programą arba skyrių vedėjai.
Tyrimo instrumentai ir duomenų šaltiniai
Kiekybinis tyrimas. Anoniminė anketa (2 priedas), sudaryta iš 22 klausimų, skirtų įvertinti Programos dalyvių požiūrį į šios Programos organizavimą bei jos tobulinimo galimybes. Klausimai buvo atviro ir uždaro tipo, taip pat buvo naudojama intervalinė skalė. Anketoje buvo galima pasirinkti vieną atsakymo variantą arba kelis, kuomet tai buvo nurodoma prie klausimo.
Anketoje esančius klausimus galima suskirstyti į šias grupes: klausimai, skirti įvertinti demografinėms charakteristikoms, respondentų požiūriui į Programos organizavimą, jų informuotumui apie ją, bei įvertinti požiūrį į Programos įgyvendinimo gerinimo galimybes.
Pirmąją anketos dalį sudarė demografiniai klausimai, kurie suteikia informaciją ir leidžia respondentus lyginti demografiniais ir socialiniais aspektais. Tai, gyvenamoji vietovė, išsilavinimas, amžius, pajamos, pagrindinė veikla.
28 Toliau sekė klausimai apie Programos dalyvių požiūrį į Programos organizavimą. Įvertinti Programos dalyvių požiūriui buvo pateikti 3 klausimai bei sudarytos 3 lentelės su intervalinėmis skalėmis. Pirmoji lentelė buvo parengta pagal Aprašo 3 priedą (11). Lentelėje buvo pateikiamos Programos temos, užsiėmimai, prašant juos įvertinti nuo 1 iki 10 (1 – labai blogai, 10 – puikiai). Antroje lentelėje buvo pateikiami klausimai apie Programos poveikį sveikatai, kurie leido įvertinti ar Programos dalyviai išmoko keisti gyvenseną, valdyti stresą, pasirinkti sveikatai palankią mitybą, fizinį aktyvumą, ar įgytos žinios ir įgūdžiai svarbūs jų tolimesniame gyvenime. Paskutinėje lentelėje buvo pateikta 11 Programos užsiėmimų organizavimo aspektų, kaip užsiėmimų vieta, laikas, Programos turinys, leidžiančių įvertinti Programos užsiėmimų organizavimą.
Paskutinė anketos dalis buvo skirta įvertinti Programos dalyvių požiūrį į Programos įgyvendinimo gerinimo galimybes. Buvo klausiama, kokios papildomas temas siūlytų įtraukti į Programą, kokie veiksniai paskatintų dalyvauti joje.
Kokybinis tyrimas. Lietuvos savivaldybių VSB vadovams, darbuotojams, skyrių vedėjams skirtą interviu protokolą sudarė iš anksto numatyti klausimai, kurie parengti atsižvelgiant į Aprašą (11) bei bandomojo interviu metu nurodytas pagrindines problemas bei sunkumus įgyvendinant Programą (3 priedas). Interviu protokole pateikti klausimai orientuoti į 2 pagrindinių temų atskleidimą: Lietuvos savivaldybių VSB darbuotojų požiūrio į Programos organizavimo ypatumus ir į Programos įgyvendinimo gerinimo galimybes. Pusiau struktūruotojo interviu metu dažniausiai informantams pateikiamų klausimų eiliškumas nesiskyrė, tačiau buvo užduodami papildomai klausimai, taip siekiant gauti išsamesnius duomenis.
Tyrimo eiga
Kokybinis tyrimas. Atrinktiems VSB buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti tyrime. Nesulaukus atsakymo buvo kreipiamasi į kitus VSB. Sutikusių dalyvauti tyrime VSB vadovai ir darbuotojai buvo apklausiami 2018 m. sausio 18 – kovo 22 dienomis, darbo vietose iš anksto suderintu laiku. Trumpiausias interviu truko 34 min., ilgiausias 1 val. 12 min., vidutinė vieno interviu trukmė – 53 min. Visi interviu buvo įrašomi į diktofoną. Vėliau gauti duomenys buvo transkribuojami.
Duomenų analizės metodai
Kiekybinio tyrimo duomenų analizė buvo atliekama pasitelkus statistinį programinį paketą IBM Statistics SPSS 20.0. Įvertinti ar požymiai tarpusavyje susiję, buvo skaičiuotas chi kvadrato (χ²) kriterijus bei Spearmano ranginis koreliacijos koeficientas (r). Ryšys buvo laikomas silpnu, kai r < 0,3, vidutinio stiprumo, kai 0,3 ≤ r < 0,7 ir stipriu, kai r ≥ 0,7. Porinių požymių priklausomumui įvertinti buvo skaičiuojamas z kriterijus. Kiekybinių dydžių skirstinių normalumas buvo tikrinamas taikant Kolmogorovo – Smirnovo testą. Skirstiniai, netenkinantys normalumo kriterijų lyginti taikant neparametrinį Mann – Whitney testą. Skirtumas buvo laikomas statistiškai reikšmingu tada, kai p < 0,05.
Kokybinio tyrimo duomenų analizė buvo atliekama pasitelkiant temų analizės metodą (57).
Tyrimo etika
30 3. REZULTATAI
3.1. Respondentų ir informantų charakteristika
Kiekybinis tyrimas. Tyrime dalyvavo 312 Programos dalyvių. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą, pagrindinį užsiėmimą, pajamas tenkančias vienam šeimos nariui per mėnesį, lytį, gyvenamąją vietą ir amžių pateikiamas 3.1.1 lentelėje. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 58,0 m. ± 8,6 m.
Didžiausia dalis (81,7 proc.) tyrime dalyvavusių respondentų buvo moterys, likusieji respondentai buvo vyrai. Taip pat didžioji dalis apklaustųjų gyvena mieste (89,1 proc.), likusieji respondentai gyvena kaime. 56,5 proc. tyrime dalyvavusių respondentų turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą, likusieji aukštąjį neuniversitetinį ir žemesnį išsilavinimą bei didžioji dalis apklaustųjų buvo dirbantys (66,2 proc.). Taip pat norėjome išsiaiškinti pajamas, tenkančias vienam šeimos nariui per mėnesį, tad teiravomės, kokios jų vidutinės mėnesio pajamos, kurios tenka vienam šeimos nariui. Didžiosios dalies (24,8 proc.) respondentų vienam šeimos nariui tenka 400 – 499 Eur per mėnesį. Dėl patogesnės statistinės analizės respondentų demografinės charakteristikos buvo sugrupuotos.
3.1.1 lentelė. Respondentų socialinė demografinė charakteristika
Nesugrupuota Sugrupuota n proc./ M ± SN n proc. Išsilavinimas Pradinis Pagrindinis Vidurinis Specialusis vidurinis Aukštesnysis Aukštasis neuniversitetinis Aukštasis universitetinis 0,7 0,7 5,4 13,1 17,3 6,2 56,5 0,7 0,7 5,4 13,1 17,3 6,2 56,5 Aukštasis neuniversitetinis ir žemesnis* Aukštasis universitetinis 133 173 43,5 56,5 Pagrindinis užsiėmimas Dirba Bedarbis Pensininkas 204 18 86 66,2 5,8 27,9 Dirba Nedirba** 204 104 66,2 33,8 Pajamos tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį
Respondentų anketoje klausėme, kaip jie vertina dabartinę savo sveikatą. Išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad didžioji dalis respondentų (46,4 proc.) savo sveikatą vertina vidutiniškai, mažiausia dalis (15,9 proc.), kaip gerą. Nei vienas respondentas anketoje nepažymėjo, kad savo sveikatą vertina, kaip blogą. Taip pat dėl patogesnės statistinės analizės respondentų subjektyvus sveikatos vertinimas buvo sugrupuotas (3.1.2 lentelė).
3.1.2 lentelė. Respondentų subjektyvus sveikatos vertinimas
Nesugrupuota Sugrupuota n proc. n proc. Subjektyvus sveikatos vertinimas Gera Gana gera Vidutiniška Gana bloga 49 103 143 13 15,9 33,4 46,4 4,3 Gera* Vidutiniška** 152 156 49,4 50,6 *gera, gana gera; **vidutiniška, gana bloga.
Kokybinis tyrimas. Tyrimo vykdymo metu buvo atlikta 14 pusiau struktūruotųjų interviu su VSB direktoriais, skyrių vedėjais ir visuomenės sveikatos specialistais. Demografinė informantų charakteristika pagal lytį, amžių, užimamas pareigas bei darbo stažą VSB yra pateikiama 3.1.3 lentelėje. Tyrime dalyvavo 13 moterų ir 1 vyras. Jauniausias informantas buvo 27 m., o vyriausias 54 m. amžiaus. 4 tiriamieji užėmė direktoriaus pareigas, 3 informantai buvo skyrių vedėjai, vadovai, o 7 – visuomenės sveikatos specialistai, vykdantys visuomenės sveikatos stiprinimą. Trumpiausias darbo stažas VSB buvo 2 m., ilgiausias – 11 m.
3.1.3 lentelė. Informantų demografinė charakteristika
Informanto
kodas Amžius Pareigos
Darbo stažas VSB
(metais)
Dir. 1 34 Visuomenės sveikatos biuro direktorė 6
Dir. 2 53 Visuomenės sveikatos biuro direktorė 11
Dir. 3 43 Visuomenės sveikatos biuro direktorė 10
Dir. 4 38 Visuomenės sveikatos biuro direktorė 5
Sk. ved. 1 29 Visuomenės sveikatos stiprinimo vadovė 6
32 3.2. Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojų požiūris į Programos organizavimo ypatumus
Atliekant tyrimo duomenų analizę išryškėjo šios duomenų kategorijos: Programos organizavimas, Programos įgyvendinimo gerinimo galimybės. 3.2.1 pav. pateikiamos išskirtos tyrimo medžiagos temos ir subkategorijos.
3.2.1. pav. Tyrimo medžiagos temos ir subkategorijos
Programos vykdymo mąstai ir planavimas
Ministro patvirtintas Aprašas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d. (12), nuo tada VSB pradėjo įgyvendinti šią Programą.
,,Tai <...> organizuoja nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio, tai jau panašiai 3,5 metų. Šiais metais bus 4 metai, kaip programa vyksta biure“ (Sk. ved. 3).
,,Nuo pradžios, jau treti metai“ (Spec. 5).
,,Taip 2015 m. pradėjom. Tai 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m., trys, ketvirti metai“ (Spec. 6). ,,Tai pradėjom nuo 2015 m.“ (Spec. 2).
Svarbu pabrėžti tai, kad ne visiems VSB pavyksta įgyvendinti Aprašą ir organizuoti šią Programą. Informantai teigia, kad jiems nepavyksta bendradarbiauti su PASPĮ, kurie jiems nesiunčia Rizikos grupių asmenų sąrašų.
Programos organizavimas
• Programos vykdymo mąstai ir planavimas; • Specialistai įgyvendinantys programą; • Programos vieta ir laikas;
• Programos viešinimas; • Papildomos veiklos;
• Darbuotojų motyvacijos skatinimas;
• Programos organizavimo užtikrinimas ir bendradarbiavimas su partneriais; • Požiūris į programą, iškylančios problemos ir jų sprendimo būdai.
Programos įgyvendinimo gerinimo galimybės • Savivaldybės mastu;
• Valstybės mastu;
,,Biuras įkurtas nuo 2016 m., šiai dienai turim 2018 m. <...> apie ją buvo kalbėta pas vienos poliklinikos direktorių, buvo eita pas kitos poliklinikos direktorių, bet kaip sakant vien tik mūsų pajėgomis programa pajudėti negali“ (Dir. 1).
,,Pradžioj pasidarėm tokį pasitarimą sukvietėm visus pirminių sveikatos priežiūros centrų direktorius, buvo ir pristatėm skaidrinį pranešimą, kad yra tokia programa <...> žodžiu buvo pristatyta ir paprašyta, kad bendradarbiautų programos įgyvendinime visi partneriai <...> praėjo 3 mėnesiai ir mes negavom jokio sąrašo, jokio nieko“ (Dir. 2).
Nuo Aprašo įsigaliojimo datos per pastaruosius kelerius metus Programos įgyvendinimo mastai didėjo. Tai rodo, kad didžiųjų šalies savivaldybių VSB pavyksta organizuoti Programą į ją pakviečiant vis daugiau Rizikos grupių asmenų.
,,Mastai tai nuo 2014 m. gruodžio, pirmos grupės tai tik 2, o dabar jau vykdo t. y. 2018 m. numatyta apie 20 grupių. Tai pagal 2017 m. duomenis įvykdėm 17 grupių po 15 – 20 žmonių tai mastai didėja“ (Sk. ved. 3).
,,Pirmi metai, sakykim buvo iki 15. Antri metai pradėjo dalyvauti iki 40. Dabar mes turim trečius metus <...> 34 jau per pirmą ketvirtį pradėta dirbti su tiek žmonių“ (Spec. 5).
,,Pirmais metais man atrodo, kad buvo <...> 20 žmonių. <...> 2017 m. turbūt daugiausiai, didžiausios grupės buvo“ (Spec. 7).
Išryškėjo ir Programos organizavimo netolygumai tarp VSB, kadangi mažųjų šalies savivaldybių VSB pavyksta į Programą pritraukti vis mažiau Rizikos grupių asmenų.
,,Nuo dvidešimt iki penkių. Pernai penki pridavėm taip ataskaitoj“ (Spec. 1). ,,Panašiai žinokit, pernai truputėlį mažiau buvo“ (Spec. 4).
,,Neženkliai sumažėjo“ (Dir. 4)
,,Nuo baigusių gal 4 iki dabar 40 narių. Šiais metais planuojam 60 baigti“ (Spec. 2).
Apraše yra nurodyta, kad savivaldybių VSB, gavę sąrašus turi sudaryti 10 – 20 asmenų grupes ir įgyvendinti Programą (11). Tačiau atlikus interviu įvairių savivaldybių VSB paaiškėjo, kad šios nuostatos nėra laikomasi ir Programa yra organizuojama net keliems žmonėms.
,,Sudarinėjam pagal tai kokius sąrašus atsiuntė. Jeigu atsiuntė man sausio mėnesį 3 asmenų sąrašą, vadinasi mes su tai trimis asmenimis ir dirbame“ (Spec. 5).
,,Tai sakykim yra rekomendacija 10 – 20 žmonių, bet jeigu tai bus pavyzdžiui užsiėmimas, pokalbis apie mitybos koregavimą ane, peržiūra ką ten žmogus valgo, kiek valgo ir galbūt norės individualiai to užsiėmimo, jis tikrai bus, bus tikrai sudarytos sąlygos, kad tas susitikimas įvyktų“ (Dir. 1).
,,Jeigu 5 – 7 dalyviai susidaro, mes kviečiam ir darom tą programą, nes kitu atveju mes neprisikviestumėm“ (Spec. 4).
34
,,Ten aktyvus gydytojas, aktyvios seselės“ (Spec. 3).
,,Nuo 2016 m. įsitraukė būtent <...> būtent šeimos klinika. <...> Tose poliklinikose esantys kuratoriai, koordinatoriai būtent surenka tas grupes“ (Sk. ved. 2).
Remiantis valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos, skiriamos savivaldybių biudžetams sveikatos apsaugos ministerijos kuruojamoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti, planavimo, paskirstymo, naudojimo ir atsiskaitymo už ją tvarkos aprašu (58), kiekvienais metais VSB privalo suplanuoti koks asmenų skaičius baigs šią Programą. Informantai nurodė, kad dažniausiai planuodami Programos atlikimo apimtis remiasi turimais finansais ir praėjusių metų patirtimi.
,,Reikia susiplanuoti, dažniausiai viskas remiasi į biudžetą tikrai <...> planuojame grynai pagal finansus, kiek galime skirti, žiūrėdami ir išdalindami tuos pinigėlius kur kas, pagal prioritetines sritis“ (Sk. ved. 2).
,,Šitą rodiklį, tai vat, ir planuojam panašiai pagal praeitus metus“ (Spec. 7).
,, Dažniausiai pagal finansus žiūrime, kiek, bet yra toks noras ir tikslas, arba tiek pat kiek buvo pernai metais, arba daugiau, didesnį skaičių“ (Sk. ved. 3).
Kiti informantai nurodė, kad Programos atlikimo apimtis planuoja neturėdami konkretaus aspekto.
,,Neplanuojam niekaip, tai priklauso nuo pacientų, tai yra nuo žmonių, kurie ateis pas mus, kreipsis, tiek kiek siųs šeimos gydytojai“ (Dir. 4).
,,Pasirenkam po viena grupę į ketvirtį <...> Jeigu matom labai didelis poreikis, įsiterpiam, bet šiaip apie 3 grupes“ (Spec. 2).
,,Planuojam taip, kad aktyviai dirbsim 6 mėnesius ir vidutiniškai planuojam, kad bus po 10 žmonių. Tai va nu 60, 60 žmonių bus. Na tai toks planavimas“ (Spec. 5).
,,Kaip mes planuojam. Mes visada įtraukiam maždaug per metus apie porą grupių. Planuojam, kad bus porą grupių apmokyta, praeis nu ten sakykim dalyviai vat tą širdies ir kraujagyslių, cukrinio diabeto programą“ (Dir. 2).
,,Nu tai taip planuojamės. Sakykim bandom iki 50 kasmet. Jeigu apmokintumėm tiek tai čia jau būtų labai gerai. Tai taip ir skaičiuojam tą“ (Dir. 3).
Specialistai įgyvendinantys programą
visuomenės sveikatos specialistai, bet ir gydytojas kardiologas, gydytojas dietologas, psichologas, kineziterapeutas, dietistas.
,,Pagrindinė koordinatorė esu aš, o komandą pačia sudaro, tai yra programos kardiologas, dietologas, dietistas, gydytojas, psichologas. Tai vat tokie specialistai“ (Sk. ved. 3).
,,Tai aišku sveikatos priežiūros specialistas ir psichologą turim savo biure <...> kardiologą samdom, dietologą samdom, kineziterapeutas irgi yra pagal paslaugų sutartį (Dir. 3).
,,Samdome lektorius fiziniam aktyvumui ir samdome dietologo konsultacijai <...> visa kita atlieka stiprinimo specialistas“ (Spec. 5).
,,Aš programą tik kuruoju, atlieku vadybinį darbą <...> samdom visus reikalingus specialistus“. (Spec. 2).
Mažesniųjų savivaldybių VSB, kitaip negu didmiesčių VSB Programą įgyvendina tik visuomenės sveikatos specialistai baigę darbui su rizikos grupių asmenimis skirtą specialistų tobulinimosi programą.
,,Mūsų kadangi buvo sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centre, vykdė mokymus specialistams, kurie galėtų patys įgyvendinti programą. Tai pas mus yra praėję du specialistai ir aš pati, tai mes esam pasiskirstę temomis, kurias dėstom žmonėms. Tai būtų tokia mūsų komanda“ (Dir. 2).
,,Programą įgyvendina tie, kas turi pažymėjimus <...> kadangi biuras yra labai mažas, veda asmuo, kuris turi tą pažymėjimą “ (Dir. 1).
Apraše įsigaliojusiame 2017 m. sausio 1 d. atsirado nuostata, kad Programą įgyvendinti gali visuomenės sveikatos specialistas, kuris yra baigęs darbui su rizikos grupių asmenimis skirtą specialistų tobulinimosi programą (11). Informantai mano, kad ši Apraše atsiradusi nuostata palengvino Programos organizavimą ir tai taupo VSB lėšas. Nereikia samdyti lektorių, kurie skaitytų pranešimus reikiamomis temomis bei vykdytų praktinius užsiėmimus.
,,Taip, taip palengvino, nes dalies sunkiai prikalbinamų lektorių, nu pavyzdžiui kai ten reikėjo šeimos gydytojo ar gydytojo kardiologo, tada mes galim patys pasiskaityti. Kas palengvino mums finansinę naštą ir kas palengvina mums visą organizavimą ir visą šitą dalyką“ (Spec. 5)
,,Taip, mes tada neturim mokėt kažkam dar pinigų, samdyti lektorius, kurie kalbėtų tom temom“ (Dir. 4).
,,Aš tai labai teigiamai vertinu todėl, kad apskirtai poliklinikos kalba apie tai, kad tarkim kardiologų prisikviesti arba ligoninė neturi kardiologo, kelis kartus per savaitė labai sunku prisikviesti ir labai brangiai kainuoja, nu tai samdyti specialistus už papildomus pinigus <...> tai labai teigiamai tai vertinu“ (Dir. 1).
36 Iš kitos pusės informantai teigė, kad visuomenės sveikatos specialistams, baigusiems tobulinimosi programą ir įgijusiems teisę vykdyti Programą nepakanka žinių.
,,Mano manymu, tai tam specialistui specializuotose ligose tai tikrai nepakanka, dėl to kad, kai dalyvauju programoje ir matau, kokie klausimai yra iš dalyvių, tai specialistas ne visada galės atsakyti, dėl to, kad kartais klausimai būna susiję su gydytojais, o mes nesam gydytojai ,<...> tai aš nemanau, kad jie yra kompetentingi ir kardiologo funkciją atlikti ir dietologo ir kineziterapeuto“ (Sk. ved. 3).
Programos vieta ir laikas
Apraše yra nurodyta, kad Programos užsiėmimus VSB turi organizuoti dalyviams patogiu laiku (11). Apklausus informantus iš įvairių Lietuvos savivaldybių paaiškėjo, kad dauguma organizuoja užsiėmimus po darbo valandų.
,,Taip mokymai nuo kokių 6, šiaip nuo 6. Buvo tariamės ir nuo pusė 7, kartais ir nuo 5. Jau po darbo. Būdavo trečiadieniais vieną kartą į savaitę, kažkaip mes čia buvom išsigryninę trečiadieniais“ (Dir. 3).
,,Dietologės konsultacijos yra individualios, tai jos yra derinamos individualiai. Bet ta prasme tada jau dienos laikas <...> tai yra vienintelis darbo laikas, o visi kiti užsiėmimai vyksta po darbo“ (Spec. 5).
,,Vykdom po darbo, nuo pusės 6, vakarais“ (Sk. ved. 3).
,,Mokymai organizuojami vakare, ankščiausias laikas yra nuo 15 val. bet šiaip dažniausiai nuo 16, 17 val.“ (Sk. ved. 1).
VSB, kuriuose dar šiuo metu Programa nėra įgyvendinama įstaigų vadovai taip pat nurodė, kad Programos užsiėmimus organizuotų Rizikos grupių asmenims patogiu laiku.
,,Bus visiškai pritaikoma prie kiekvieno poreikių. Tai tikrai bus atsiklausta kiekvieno ir taip įsivaizduojame jeigu tai yra dirbantys žmonės, tai be abejo, kad vakare, jeigu tai yra pensininkai, gali būti ir iki pietų“ (Dir. 1)
,,Organizuotumėm mokymus, tai tiems dalyviams patogiu laiku. Mes tada jau derintumėmės prie žmonių patogaus laiko, jau mes prisiderintumėm, jeigu būtų toks noras“ (Dir. 2).
Informantai paklausti, kur organizuoja Programos veiklas nurodė, kad jos dažniausiai vyksta PASPĮ prie kurių yra prisirašę pacientai. VSB ten yra suteikiamos patalpos užsiėmimams vykdyti.
,,Užsiėmimai vyksta poliklinikose <...> poliklinikos suteikia mums patalpas ir ten vykdome“ (Sk. ved. 3).
,,Patys mokymai kaip ir minėjau yra būtent poliklinikose, tarkim dabar šiuo metu yra <...> poliklinikoje ir <...> poliklinikoje“ (Sk. ved. 2).
