Kaunas, 2019
Adomas Sabulis
5 kursas, 5 grupė
KARDIOLOGINIO PACIENTO POŽIŪRIS Į BURNOS
SVEIKATOS PRIEŽIŪRĄ: JOS SVARBA, POŽIŪRĮ
FORMUOJANTYS VEIKSNIAI.
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas: Docentas Gintaras Janužis
Kaunas, 2019
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
VEIDO IR ŽANDIKAULIŲ CHIRURGIJOS KLINIKA
KARDIOLOGINIO PACIENTO POŽIŪRIS Į BURNOS SVEIKATOS PRIEŽIŪRĄ: JOS SVARBA, POŽIŪRĮ FORMUOJANTYS VEIKSNIAI.
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas . . . . ... (parašas) ... (vardas pavardė, kursas, grupė) 20....m. ...
(mėnuo, diena)
Darbo vadovas ... (parašas) ... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 20....m. ...
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO
VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)Recenzavimo data: ... Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8 Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų
rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9 Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama
problema? 0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11
Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos
kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga
ir pan.)? 0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka reikalavimus? 0,4 0,2 0 17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi informacija? 0 0,2 0,4 18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23 Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje,
rezultatuose)? 0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami
literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0 30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0 32 rekomendaci Praktinės
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl.
(-2 balai) <15 psl. (-5 bal ai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas 35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų. Bendri
reikalavimai
ai 36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5
balo -1 bal as 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas 38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2
balo -0, 5 ba lo
39 Plagiato kiekis darbe
>20 % (ne vert . ) 40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir
yra tikslus? balo -0,2
-0, 5 ba lo 41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir
poskyrių pavadinimai? balo -0,2
-0, 5 ba lo 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos komiteto leidimas? -1
bal as 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2
balo -0, 5 ba lo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo
kokybė)? balo -0,2 -0, 5 ba lo *Viso (maksimumas 10 balų):
Recenzento pastabos:
TURINYS
SANTRAUKA ... 8 SUMMARY ... 9 SANTRUMPOS ... 11 ĮVADAS ... 12 I. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13 1. Burnos sveikatos ryšys su bendra organizmo būkle. ... 13 2. Mechanizmai lemiantys burnos sveikatos įtaką širdies ir kraujagyslių ligoms. ... 13 3. Burnos ertmės būklės turinčios įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms. ... 14 4. Burnos ertmės sanacija prieš kardiologines operacijas ... 15 5. Širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų žinios apie burnos higienos reikšmę sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. ... 16 6. Sveikatos priežiūros specialistų žinios apie kardiologinių pacientų burnos sveikatos reikšmę širdies ligos eigai. ... 16 7. Faktoriai lemiantys širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų burnos sveikatos būklę. 17 II. MEDŽIAGA IR METODAI ... 191. Tyrimo charakteristika ... 19 2. Tyrimo imtis ... 19 3. Anketinės apklausos charakteristika ... 20 4. Statistinės duomenų analizės metodai ... 20 III. REZULTATAI ... 21 1. Demografiniai rodikliai ... 21 2. Odontologinių paslaugų prieinamumas ... 22 3. Burnos sveikatos priežiūros įpročiai ir jų pasikeitimas diagnozavus ŠKL ... 28 4. Respondentų informuotumas ir požiūris į ŠKL. ... 35
IV. REZULTATŲ APTARIMAS ... 38
V. DISKUSIJA ... 40
VI. IŠVADOS ... 42
VII. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 43
VIII. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 43
IX. PADĖKA ... 43
X. LITERATŪROS ŠALTINIAI ... 44
XI. PRIEDAI ... 50
KARDIOLOGINIO PACIENTO POŽIŪRIS Į BURNOS SVEIKATOS
PRIEŽIŪRĄ: JOS SVARBA, POŽIŪRĮ FORMUOJANTYS VEIKSNIAI.
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos – pagrindinė mirčių priežastis Lietuvoje ir viena tarp pagrindinių - pasaulyje. Naujose mokslinėse publikacijose skiriamas vis didesnis dėmesys burnos sveikatos ryšiui su sisteminėmis ligomis nagrinėti. Darbo tikslas buvo išsiaiškinti kardiologinių ligonių burnos sveikatos būklę, požiūrį į geros burnos sveikatos palaikymo svarbą ir to priežastis.
Medžiaga ir metodai. Tyrimo metu apklausti atsitiktiniu būdu atrinkti ir apklausti LSMU KK Kardiologijos skyriuje stacionarizuoti pacientai bei į LSMU KK Veido ir Žandikaulių Chirurgijos skyrių burnos sanacijai prieš chirurgines operacijas atsiųsti pacientai. Remiantis Lietuvos sveikatos rodiklių informacinės sistemos duomenimis (2017 m.), apskaičiuotas tiramosios imties statistiškai reikšmingas dydis. Surinkti rezultatai apdoroti naudojant SPSS 25.0.0.0 sistemą.
Rezultatai. Tik 31,3% kardiologinių pacientų dantis valo du kartus dienoje ir tik 42,1% jų lankosi pas odontologą reguliariai. Pacientų nuomone, pagrindinės kliūtys gerai burnos sveikatai pasiekti yra aukšta odontologinio gydymo kaina ir prastas informuotumo, apie ŠKL ir burnos sveikatos ryšį, lygis. 52,7% respondentų nebuvo informuoti apie burnos sveikatos ir ŠKL ryšį. Tačiau net 82% respondentų manė, kad toks ryšys gali egzistuoti.
Išvados. Sumažinti prastos burnos sveikatos įtaką ŠKL eigai galima kruopščiai įvertinant kardiologinio paciento burnos sveikatą ir fomuojant naujus, geresnius burnos sveikatos priežiūros įpočius. Todėl reikalingas glaudus bendradarbiavimas tarp kardiologų ir odontologų.
Šie rezultatai parodė, kad net ir turint teisingą požiūrį ir informuotumą, tik daliai pacientų pavyksta pakeisti burnos sveikatos priežiūros įpročius. Todėl reikalingas tiek sveikatos specialistų švietimas tiek pacientų informavimas šia tema. Gerseniam rezultatui pasiekti taip pat reikalingos ir intensyvios visuomeninės švietimo programos
Raktiniai žodžiai: Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, burnos sveikata, periodontitas,
CARDIAC PATIENTS’ ATTITUDE TOWARDS ORAL HEALTH: IT’S
IMPORTANCE AND FORMING FACTORS
SUMMARY
Purpose. Cardiovascular diseases (CVD) are responsible for most of the deaths in Lithuania and also take a major part in deathcount worldwide. Latest scientific publications are focusing on oral health and CVD relation. The aim of this study was to evaluate oral health condition of cardiac patients, their awareness of oral health and CVD relation and what influence patients attitude the most.
Materials and methods. Questionaires were handed out to cardiac patients at department of cardiology at LSMU KK hospital and also for patients that arrived for oral sanation at department of Oral and Maxillofacial surgery at the same hospital. The width of the sample was determined regarding data of Lthuanian Health Index Information System (2017) The data collected during this study was statistically processed using SPSS 25.0.0.0 statistical analysis tool.
Results. Only 31,3% of cardiac patients brushes teeth twice a day, 42,1% report regular dental appointments. In patients opinion, main barriers for maintaining good oral health are high cost of dental treatment and lack of information regarding oral health and CVD relation. 52,7% of respondents noted that they were not informed about the relation of oral health and CVD. Although 82% thought that this relationship may exist.
Conclusions. It is possible to minimalise the impact of oral health to CVD by careful dental examinations of cardiac patients and implication of better oral hygiene habbits. Sound collaboration among cardiologists and dentists is also required.
Results showed that having right attitude towards oral health and good knowledge of it is not enough to change oral hygiene habits. Therefore additional training of health specialists and patients information of CVD and oral health relation are required. Intensive community education programmes regarding this issue are indicated to achieve better habbit changing result.
Keywords: Cardiovascular disease, oral health, periodontitis, health literacy, heart
SANTRUMPOS
ŠKL – Širdies ir kraujagyslių ligos
IL – 1
α– Interleukinas – 1 alfa
IL – 1
β– Interleukinas – 1 beta
NNF – Naviko nekrozės faktorius
IgG – Imunoglobulinas – gama
CRB – C reaktyvus baltymas
MI – miokardo infarktas
VP – viršūninis periodontitas
CD – cukrinis diabetas
IE – infekcinis endokarditas
ĮVADAS
Viena dažniausių mirties priežasčių šiais laikais – širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL). Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, ŠKL sukelia lemia iki 31% mirčių pasaulyje ir iki 50% Europos regione. Lietuvoje 2017 m. bendras mirštamumas dėl ŠKL siekė net 56,1%, dažniau dėl ŠKL mirė moterys nei vyrai, atitinkamai 48,1% ir 63,4% [1]. Lietuvos mirties priežasčių registro duomenimis, nuo 2010 iki 2017 m. mirštamumas padidėjo nuo 670,3 iki 866,9 100-ui tūkstančių lietuvių, o sergamumas šiomis ligomis nuo 2001 iki 2017 m. išaugo nuo 131,04 iki 247,73 atvejų 100 tūkstančių gyventojų[1].
Siekiant sumažinti sergamumą šiomis ligomis, atliekama daug tyrimų, kuriuose gilinamasi į ŠKL rizikos veiksnius, o esant aiškiems pagrindiniams rizikos veiksniams, dėmesys krypsta į neakivaizdžius bet ne mažiau svarbius rizikos veiksnius, tokius, kaip burnos sveikatos priežiūra. Įvairūs tyrimai parodė, kad burnos sveikatos priežiūra yra svarbus rizikos veiksnys infekcinio endokardito (IE) [2], aterotrombozės [3], miokardo infarkto [4] patogenezėje. Ir nors burnos sveikatos būklę gali lemti daug veiksnių, sutampančių su ŠKL rizikos faktoriais, įvairios burnos sveikatos patologijos, pavyzdžiui periodontitas, priskiriamos prie nepriklausomų rizikos faktorių [5].
Gilinantis į burnos sveikatos būkles nustatyta, kad burnos higiena, netektų dantų skaičius, viršūninis ir marginalinis periodontitas ir net dantų kariesas gali turėti įtakos ŠKL atsiradimui ar jos eigai [3]. Amerikos širdies asociacija (angl. American Heart Association) bei kiti autoriai rekomenduoja palaikyti gerą burnos sveikatą, siekiant išvengti sergamumo ŠKL bei palengvinti jau esamos ŠKL eigą ir vystymąsi, mažinant uždegiminio faktoriaus įtaką [6–8]. Šis tyrimas yra skirtas įvertinti kardiologinių ligonių burnos sveikatos priežiūros įpročius, pacientų požiūrį į burnos sveikatos svarbą bei šį požiūrį formuojančius veiksnius.
Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti kardiologinių ligonių burnos sveikatos būklę, požiūrį į burnos sveikatos palaikymo svarbą ir to priežastis.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti kaip pasikeitė pacientų burnos sveikatos įpročiai diagnozavus kardiovaskulinę patologiją.
2. Nustatyti, kokios socialinės ir geografinės priežastys, galėjo nulemti esamą burnos sveikatos priežiūros būklę.
3. Išsiaiškinti kokia pacientų nuomonė apie burnos sveikatos priežiūros svarbą sergant širdies ir kraujagyslių ligomis.
I. LITERATŪROS APŽVALGA
1. Burnos sveikatos ryšys su bendra organizmo būkle.
Burnos sveikatos ryšys su sistemine viso organizmo patologija yra daugialypis ir sudėtingas. Dörfer ir kt. nurodo, jog periodontitas yra asocijuojamas bei turi teorinį patogeninį kelią sukelti endokarditą, cukrinį diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas, lėtinę inkstų ligą, pasikartojančius plaučių uždegimus, lėtinę obstrukcinę plaučių liga, gastritą, reumatoidinį artritą, vėžį ir net demensiją. Tačiau kaip stiprus ir nepriklausomas rizikos faktorius priskiriamas tik endokarditui, cukriniam diabetui, širdies ir kraujagyslių sistemos ligai, lėtinei inkstų ligai bei pasikartojančiai pneumonijai [9].
Kim, N H ir kt., tiriant sergančius CD, hipertenzija arba abiem, nustatė, jog geros burnos higienos instruktažai ir profesionalios procedūros gali objektyviai pagerinti burnos higieną ir subjektyviai sumažinti periodontito riziką bei padėti kontroliuoti arterinę hipertenziją bei CD [10].
2. Mechanizmai lemiantys burnos sveikatos įtaką širdies ir kraujagyslių ligoms.
Vienas iš mechanizmų lemiančių pokyčius kitose organų sistemose yra sisteminio uždegiminio proceso aktyvumo padidėjimas periodontito metu, taip pat nurodomas ir kryžminio reaktyvumo tarp antikūnių nukreiptų prieš periodonto mikroorganizmus su Šiluminio šoko baltymais (HSP60) endotelinėse ląstelėse vaidmuo. Šie baltymai prisideda prie aterominių plokštelių formavimosi [11].
Bakteriemija kilusi dėl periodonto patologijos ar gingivito [12] taip pat gali turėti tiesioginį ryšį su ŠKL – lipopolisacharidai, kuriuos išskiria periodonto mikroorganizmai, stimuliuoja makrofagus, o šie savo ruožtu išskiria uždegimo mediatorius (IL-1α ir -1ß bei NNF), kurie atlieka svarbų vaidmenį aterogenezėje. Taip pat ši mikroflora, skatina kraujo trombcitų agregaciją, tokiu būdu padidindama tromboembolijos riziką [13].
Aterominėse masėse taip pat randama galimai invazyvių bakterijų Porphyromonas
gingivalis ir Actinobacillus actinomycetemcomitans [12,14]. Armingohar, Zahra ir kt. ištyrus
aterominių masių mikrobiomą, pacientų sirgusių ateroskleroze ir periodontitu aterominėse masėse rasti 84 skirtingi bakterijų štamai, kai tuo tarpu pacientų sergančių ateroskleroze, bet nesergančių periodontitu aterominėse masėse nustatyta 18 bakterijų rūšių [12,15].
rekšmingai siejamas su aortos sienelės (vidurinio ir vidinio sluoksnių) sustorėjimu [13]. Periodonto bakteriologinis tyrimas nurodė, jog Prevotella gingivalis ir Prevotella nigrescens buvimas yra siejamas su aortos sienelės sustorėjimu dėl jų įtakos padidėjusiai lygiųjų raumenų proliferacijai [13].
Žmogaus A2 fosfolipazės s-PLA2 ir Lp-PLA2 skatina uždegimą katalizuodamos glicerofosfolipidų hidolizę, kurios metu gaunamos neesterizuotos riebiosios rūgštys (pvz. Arachidoninė rūgštis). S-PLA2 taip pat randamas sveikose arterijų sienelėse, o jų išsiskyrimą skatina uždegiminiai faktoriai. Šios fosfolipazės yra nurodomos kaip rizikos faktorius ŠKL [16,17]. Boillot A. ir kt. nustatė teigiamą nepriklausomą ryšį tarp fosfolipazių s-PLA2 ir periodonto bakterijų etiologinio dominavimo. Vidutinis klinikinio periodonto prisitvirtinimo ir vidutinis periodonto kišenių gylis zonduojant reikšmingai turi įtakos s-PLA2 aktyvumui [18].
Reikšmingas ryšys taip pat nustatytas ir tarp periodontito bei kraujagyslių endotelio disfunkcijos, kartu su vazodilatacijos pokyčiais. Įvairiuose tyrimuose tirtas pacientų, neturinčių nustatytos širdies ir kraujagyslių patologijos ir sergančių arba nesergančių pariodontitu, endotelio atsakas. Reikšmingas endotelinio atsako sumažėjimas stebimas pacientams, sergantiems sunkios formos periodontitu. Prospektyvios tęstinės studijos parodė ryšį tarp periodontologinio gydymo ir endotelinio atsako pagerėjimo [19,20].
Lėtiniu periodontitu sergančių žmonių kraujyje cirkuliuojančio CRB kiekis yra didesnis nei tiriamųjų nesergančių lėtiniu periodontitu – atitinkamai - 2.6 ± 2.6 mg/l ir 1.78 ± 2.7 mg/l, gauti rezultatai buvo statistiškai reikšmingi (95% patikimumo intervalai, p ≤0,02) [21]. Kai tuo tarpu pacientams turintiems aukštus CRB lygius kraujyje ūmaus MI rizika vartojant aspiriną sumažėja beveik 55%, o pacientams turintiems normalius CRB lygius ūmaus MI rizika sumažėja tik 13% [22].
3. Burnos ertmės būklės turinčios įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms.
Išskiriama keli burnos ertmės faktoriai galintys lemti širdies ligos rizikos padidėjimą ar turintys statistinį reikšmingumą - Gonzalez Navarro, B ir kt. literatūros apžvalgoje tyrė burnos higienos, dantų netekimo, karieso ir lėtinio VP ryšį su aterotrombozine širdies ir kraujagyslių liga ir, išanalizavę 54 tyrimus, nustatė reikšmingą ryšį 10 iš 10 tyrimų, susijusių su burnos higienos ir ŠKL ryšiu, 14 iš 17 tyrimų vertinančių dantų netekimo ir ŠKL ryšį, 6 iš 12 tyrimų, tiriančių dantų karieso ir ŠKL ryšį bei 11 iš 15 tyrimų, kuriuose tirta lėtinio VP ryšys su ŠKL [3].
Beukers, N G ir kt. nustatė, jog periodontitas yra nepriklausomas rizikos faktorius ŠKL, nors jo reikšmingumas lyginant su pagrindiniais rizikos faktoriais, tokiais kaip hipertenzija, hipercholesterolemija ir rūkymu – yra nedidelis [23].
Gorski, B ir kt. tirdami periodontito įtaką ūmiam MI nustatė, jog egzistuoja pozityvus ryšys tarp periodontito ir ūmaus MI, tačiau ryšys stipresnis vertinant periodontito apimtį, nei ligos sunkumą [4].
Holmlund, A ir kt. prospektyviame kohortiniame tyrime, nustatė statistiškai reikšmingą ryšį tarp burnos higienos (kurios vertinimo pagrindas buvo dantų skaičius) ir MI bei širdies nepakankamumo [24].
4. Burnos ertmės sanacija prieš kardiologines operacijas
Viena pagrindinių burnos sanacijos prieš kardiologines operacijas priežasčių yra infekcinio endokardito prevencija. Siekiant išvengti vėlyvo protezuoto širdies vožtuvo infekcinio endokardito, kurį sukelia viridans grupės streptokokai, prieš širdies vožtuvų implantavimo, keitimo ar koronarinės širdies ligos operacijas, Amerikos Širdies Asociacija (
angl. American Heart Association) rekomenduoja nuosekliai įvertinti burnos sveikatą ir
odontologinį gydymą atlikti kaip įmanoma greičiau. Taip sudaromos sąlygos atlikti reikalingą odontologinį gydymą [6].
Tačiau Wu G. ir kt. atliktas tyrimas parodė, jog pacientams, kurių dantų būklė buvo prasta ir prieš operaciją nebuvo taikytas odontologinis gydymas, rizika susirgti IE per 6 mėnesius po širdies operacijos, nebuvo didesnė nei tų pacientų, kurių dantų būklė buvo prasta, tačiau jiems taikytas odontologinis gydymas, ar tų pacientų, kurių dantų būklė buvo gera ir odontologinis gydymas buvo nereikalingas [25].
Kumar, A. ir kt. Ištyrus 106 pacientus atsiųstus burnos sanacijai prieš širdies operaciją nustatė, jog tik 21,7% tiriamųjų burnos sanacija nebuvo reikalinga, kai tuo tarpu 68,8% tiriamųjų buvo reikalingas periodontologinis gydymas, 38,6% - terapinis ir endodontinis gydymas, 16,9% - rovimai ir kitos chirurginės procedūros, taip pat daugiau nei pusei pacientų buvo indikuotinas dantų protezavimas (56,3%) [26]. Panašūs rezultatai gauti ir Amaral C. ir kt. studijoje [27], atitinkamai 58,6%, 38,6%, ir 18,6%, deja protezavimo reikalingumas šioje studijoje vertinamas nebuvo.
Burnos sanaciją rekomenduojama atlikti ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki kardiologinės operacijos, taip neapkraunami Veido ir žandikaulių chirurgijos skyriai, į kuriuos įprastai nukreipiami pacientai pries kardiologines operacijas. Taip pat padidinamos galimybės geriau įvertinti burnos sveikatos būklę bei gydymo galimybės ir variantai [28].
Tačiau A. Venugopal ir kt. tyrime nustatyta, jog didžioji dalis pacientų atsiunčiama likus nuo 2 dienų iki 2 savaičių iki operacijos [29].
5. Širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų žinios apie burnos higienos reikšmę sergant širdies ir kraujagyslių ligomis.
Sanchez, P ir kt. atliktame tyrime, nustatyta, jog 58% tiriamųjų nebuvo informuoti ir nieko nežinojo apie burnos higienos reikšmę ir svarbą sergant ŠKL, kita vertus visi 100% apklaustųjų norėjo sužinoti apie šį ryšį. Pacientai nurodė, jog geriausias, jų manymu, laikas aptarti burnos sveikatą yra po ūmios ŠKL fazės [30].
Amaral C. ir kt. apklausus pacientus, hospitalizuotus prieš širdies operaciją, 89,3% respondentų nežinojo apie IE riziką, kylančią dėl prastos burnos sveikatos būklės [27].
Kumar A. ir kt. atliktame tyrime nurodoma, jog tik 33% pacientų, hospitalizuotų širdies planinei operacijai, žinojo apie burnos sveikatos ir ŠKL ryšį. Deja nei vienas iš apklaustųjų, apie IE riziką nežinojo [26].
Šiek tiek geresnis informavimas buvo stebimas tėvų, kurių vaikai serga įgimta širdies liga, tarpe. Balmer R. ir kt. tyrime nustatyta, jog 64% tėvų žinojo apie burnos sveikatos svarbą sergant ŠKL. Įvertinus tai, kad tik 79% tėvų registravo savo vaikus vizitams pas odontologą, tėvų, kurie registravo savo vaikus vizitams pas odontologą, žinios apie ŠKL ir burnos higienos ryšį buvo geresnės [31].
6. Sveikatos priežiūros specialistų žinios apie kardiologinių pacientų burnos sveikatos reikšmę širdies ligos eigai.
Apklausus šiaurės Karolinos (JAV) kardiologus, paaiškėjo, jog tik 50% respondentų buvo susipažinę su kitų autorių studijomis apie ŠKL ir burnos sveikatos ryšį, 39% apklaustųjų manė, kad periodontologinis paciento gydymas gali sumažinti ŠKL riziką ir 72% norėjo pagilinti savo žinias apie ŠKL ir burnos sveikatos ryšį. 71% apklaustųjų sutiko, jog kardiologams ir periodontologams dirbti kartu ir šviesti savo pacientus apie ŠKL ir burnos sveikatos ryšį yra svarbu [32]
Paklausus kardiologų, ar jie yra susipažinę su 2009m. klinikinėmis rekomendacijomis dėl ŠKL ir periodonto ligų valdymo, paaiškėjo jog 16% buvo iš dalies su
jomis susipažinę, kai tuo tarpu, net 78% apklaustųjų susipažinę nebuvo. 76% respondentų nurodė jog šios rekomendacijos jų darbo specifikos nepakeitė [32].
80% kardiolgų, nurodė, jog į jų studijas nebuvo įtraukta burnos sveikatos priežiūra, o iš tų, kurie nurodė priešingai, 90% teigia studijavę burnos sveikatos palaikymą ne daugiau 3 valandų [32].
Tiriant odontologų žinias apie ŠKL ir burnos sveikatos ryšį, 100% respondentų nurodė jog ryšys yra, o 71,1% manė jog ryšys yra stiprus. 73,8% nurodė jog prastą burnos higieną kaip ŠKL rizikos faktorių. Net 91,9% odontologų sutiko, kad medicinos ir odontologijos specialistai, edukacijos proceso metu turėtų būti mokomi bendradarbiauti tarpusavyje [33].
Apklausus visus šiaurės europos šalių, periodontologijos skyrių vadovus (n=12), gauti rezultatai rodo, kad visose šiaurės Europos šalių odontologijos mokymo įstaigose yra dėstoma apie ŠKL ir burnos sveikatos ryšį, tačiau mokymo lygį šia tema dauguma (69,2%) įvertino kaip vidutinį (3 iš 5), likę – kaip aukštą (4 iš 5) [34].
7. Faktoriai lemiantys širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų burnos sveikatos būklę.
Sanchez P. ir kt. atliktoje apklausoje, ŠKL sergantys pacientai nurodė pagrindinius faktorius palengvinančius galimybę gerinti ir prižiūrėti savo burnos sveikatą. Apklaustieji nurodė finansines galimybes arba privatų sveikatos draudimą, kuris finansuoja odontologinio gydymo kaštus, socialinę paramą ir tranportavimo iki gydymo įstaigos galimybes, apklaustųjų nuomone atstumas iki gydymo įstaigos ir švietimas burnos sveikatos palaikymo svarbos tema taip pat daro įtaką jų burnos sveikatos palaikymo įpročiams [30].
Imai S. nustatė, jog stipriausią įtaką burnos ertmės būklei turėjo švietimas burnos sveikatos palaikymo tema. Vizitų pas odontologą dažnumas, metinės pajamos, rūkymas ir diabetas taip pat nurodyti kaip didelę įtaką burnos sveikatai turintys veiksniai. Rasės ir kilmės faktorius burnos sveikatai nebuvo statistiškai svarbus [35].
II. MEDŽIAGA IR METODAI
1. Tyrimo charakteristika
Tyrimas vykdytas LSMU KK Kardiologijos bei LSMU KK Veido ir Žandikaulių Chirurgijos klinikoje. Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (protokolo Nr. BEO/OF/80) (priedas 1). Buvo gautas LSMU KK Kardiologijos klinikos vadovo raštiškas patvirtinimas, jog tyrimui atlikti LSMU KK Kardiologijos skyriuje neprieštarauja. Tyrimo metu apklausti atsitiktiniu būdu atrinkti LSMU KK Kardiologijos skyriuje stacionarizuoti pacientai bei į LSMU KK Veido ir Žandikaulių Chirurgijos skyrių burnos sanacijai prieš chirurgines operacijas atsiųsti pacientai. Tyrimas buvo vykdomas nuo 2019 sausio 1d. iki 2019 kovo 31d. Tyrimo pobūdis – anketinė apklausa. Apklausa sudaryta atsižvelgiant į išsikeltus tikslus ir uždavinius.
Visi pacientai buvo supažindinti su tyrimo tema ir tikslu naudojantis asmens informavimo forma (Priedas 3). Taip pat visi pacientai pasirašė asmens sutikimo dalyvauti tyrime formą (Priedas 2).
Pacientų atrankos kriterijai:
• ŠKL prasidėjo ne anksčiau kaip prieš 1 mėn.; • Pacientas turi nuosavų dantų;
• Pacientas neserga nei vienos formos diabetu;
• Pacientas savanoriškai sutinka dalyvauti apklausoje.
2. Tyrimo imtis
Statistiškai reikšminga tyrimo dalyvių imtis (n≥286) apskaičiuota pritaikius generalinės aibės imties apskaičiavimo formulę nustačius δ=5% paklaidą:
z2ν(1-ν) n=
Δ 2
Kai z=1,96, ν=0,247 ir Δ=0,05. Skaičiuojant imtį remtasi Lietuvos sveikatos rodiklių informacinės sistemos duomenimis (2017m.).
Tyrimo metu, buvo apklausta 300 respondentų – 166 vyrai (55,3%) ir 134 moterys (44,7%).
3. Anketinės apklausos charakteristika
Visiems tiriamiesiems buvo dalinamas tas pats klausimynas, kurį sudarė 34 klausimai. Anketinė apklausa buvo sudaryta iš 4 neakivaizdžių dalių:
1. Demografiniai duomenys (lytis, amžius, gyvenamoji vieta ir kt.);
2. Dalis skirta įvertinti odontologinių paslaugų prieinamumą (parengti klausimai su keliais pasirinkimo variantais);
3. Dalis skirta įvertinti burnos higienos įpročius ir jų pasikeitimą diagnozavus ŠKL (daugiausia klausimai į kuriuos galima atsakyti “Taip” arba “Ne”)
4. Dalis skirta įvertinti tiriamųjų pacientų informuotumą bei požiūrį į ŠKL ir burnos sveikatos ryšį.
4. Statistinės duomenų analizės metodai
Gauti anketiniai duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant duomenų kaupimo ir analizės programos SPSS (pilnas pavadinimas – Statistical Package for Social Science) 25.0.0.0. paketą. Rezultatai pateikti procentais su 95% pasikliovimo intervalu. Kokybinių požymių tarpusavio priklausomumas vertintas Pearsono chi kvadrato (χ²) kriterijumi ir z testu.
III.
REZULTATAI
Statistinė duomenų analizė buvo vykdoma naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS 25.0.0.0 (Statistical Package for Social Sciences) programų paketą. Kokybinių požymių statistinis ryšys buvo tiriamas susietų lentelių metodu. Remiantis lentelės duomenimis, buvo apskaičiuota chi kvadrato reikšmė, jo laisvės laipsnių skaičius (lls) bei statistinis reikšmingumas (p reikšmė). Tyrimo metu buvo naudojami tokie statistinių hipotezių išvadų reikšmingumo lygiai: rezultatų skirtumas buvo laikomas reikšmingu, kai p<0,05.
1. Demografiniai rodikliai
Tyrime dalyvavo 300 kardiologinių pacientų. Visi jie atitiko atrankos kriterijus ir apklausas užpildė pilnai. Tyrimo imtį sudarė 166 vyrai (55,3%) ir 134 moterys (44,7%). Dauguma respondentų buvo 50-59 metų amžiaus (pav. nr. 1). Daugiausia tiriamųjų, kaip gyvenamąją vietą nurodė miesto centrą – 36,8% (n=110) (pav. nr. 2). Visi tyrimo dalyviai, atsižvelgiant į atrankos kriterijus, nesirgo nei vienos formos diabetu, ŠKL sirgo ilgiau nei 1 mėnesį ir turėjo nuosavų dantų.
Paveikslas 1. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas amžiaus grupėse. 16 0 111 79 63 31 0 20 40 60 80 100 120 <40 m. 40 - 49 m. 50 - 59 m. 60 - 69 m. 70 - 79 m. 80+ m. Amžiaus
Paveikslas 2. Respondentų gyvenamoji vieta
2. Odontologinių paslaugų prieinamumas
Paveikslas 3. Kaip dažnai lankotės pas odontologą? Lankymosi pas odontologą reguliarumas (n=300)
36.8% 18.4% 28.9% 15.8% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40%
Miesto centras Miesto rajonas Miestelis Kaimas
Gyvenamoji vieta 87 40 173 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200 Kas metus ir dažniau Kas 2 metus Tik esant skausmui
Miesto centras
Miesto rajonas
Miestelis Kaimas Bendrai Esant skausmui 57,7% (n=173) 32,4% (56) 22,5% (39) 23,1% (40) 22,0% (38) 100% Kas kelis metus 13,3% (n=40) 60,0% (24) (0) 40,0 % (16) (0) 100% Kas metus ir dažniau 29% (n=87) 35,65% (31) 18,4% (16) 35,65% (31) 10,3% (9) 100% Bendrai (n=300) 37,0% (111) 18,3% (55) 29% (87) 15,7% (47) 100% Lentelė 1. Lankymosi pas odontologą reguliarumo priklausomybė nuo
gyvenamosios vietos. p<0,05, Ll=3, χ2 = 27,053
Esant skausmui Kas kelis
metus Kas metus ir dažniau Bendrai Priima tą pačią dieną
36,8% (n=110) 35,7% (40) 14,3% (15) 50% (55) 100% 1 – 2 sav. 47,4% (n=143) 61,1% (86) 16,7% (25) 22,2% (32) 100% >2 sav. 15,8% (n=47) 100% (47) 0 0 100% Bendrai (n=300) 57,7% (173) 13,3% (40) 29,0% (87) 100%
Lentelė 2. Lankymosi pas odontologą reguliarumo priklausomybė nuo laiko tarpo tarp registracijos ir vizito.
p<0,05, Ll=4, χ2 = 49,153
Esant skausmui Kas kelis
metus Kas metus ir dažniau Bendrai Gydausi privačiai 52,6% (n=159) 39,0% (62) 15,1% (24) 45,9% (73) 100% Gydausi valstybinėje įstaigoje 47,4% (n=141) 78,7% (111) 11,3% (16) 10,0% (14) 100% Bendrai (n=300) 57,7% (173) 13,3% (40) 29,0% (87) 100%
Lentelė 3. Gydymo įstaigos pasirinkimo ryšys su lankymosi pas odontologą reguliarumu.
Esant skausmui Kas kelis metus Kas metus ir dažniau Bendrai Per brangios 68,7% (n=206) 64,5% (133) 7,8% (16) 27,7% (57) 100% Atitinka kokybę 31,3% (n=94) 42,6% (40) 25,5% (24) 31,9 % (30) 100% Bendrai (n=300) 57,7% (173) 13,3% (40) 29,0% (87) 100%
Lentelė 4. Gydymo kainos suvokimo ir lankymosi pas odontologą reguliarumo ryšys.
p<0,05, Ll=2, χ2 = 16,701
Paveikslas 4. Ar jūsų odontologines paslaugas teikianti įstaiga yra arti jūsų gyvenamosios vietos?
Atstumas iki gydymo įstaigos (n=300) 103 174 23 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200 Eina pėsčiomis Važiuoja <30 min. Važiuoja >30 min.
Paveikslas 5. Jūsų nuomone, ar pakankamai odontologijos įstaigų ir specialistų yra netoli jūsų gyvenamosios vietos?
Respondentų nuomonė apie gydymo įstaigų kiekį. (n=300)
Paveikslas 6. Kiek ilgai tenka laukti eilėje pas odontologą? Laikas nuo registracijos iki vizito. (n=300)
94 206 0 50 100 150 200 250 Trūksta Netrūksta 110 143 47 0 20 40 60 80 100 120 140 160 Priima tą pačią dieną Iki 2 savaičių > 2 savaites
Miesto centras
Miesto rajonas
Miestelis Kaimas Bendrai
Nereikia (n=110) 29,1% (32) 35,45% (39) 35,45% (39) (0) 100% 1-2 savaites (n=143) 32,9 % (47) 11,2% (16) 33,6% (48) 22,3% (32) 100% > 2 savaites (n=47) 68,1% (32) (0) (0) 31,9% (15) 100% Bendrai (n=300) 37,0% (111) 18,3% (55) 29% (87) 15,7% (47) 100% Lentelė 5. Laiko nuo registracijos iki vizito pas odontologą priklausomybė nuo gyvenamosios vietos.
p<0,05, Ll=6, χ2 = 69,592
Paveikslas 7. Ar Jums prieinamos odontologinės paslaugos? Respondentų pasiskirstymas gydymo sektoriuose. (n=300)
Respondentų lankymosi pas odontologą reguliarumo priklausomybė nuo gydymo įstaigos tipo.
Miesto centras
Miesto rajonas
Miestelis Kaimas Bendrai
Privačiai 53% (n=159) 40,3% (64) 25,2% (40) 24,5% (39) 10,0%(16) 100% Valstybinė įstaiga 47% (n=141) 33,3% (47) 10,6% (15) 34,1% (48) 22,0%(31) 100% Bendrai (n=300) 37,0% (111) 18,3% (55) 29% (87) 15,7% (47) 100% Lentelė 6. Gydymo įstaigos pasirinkimo priklausomybė nuo gyvenamosios vietos. p<0,05, Ll=3, χ2 = 13,380 159 141 130 135 140 145 150 155 160 165 Privačioje įstaigoje Valstybinėje įstaigoje
Paveikslas 8. Kaip vertinate odontologinių paslaugų kainą? Respondentų nuomonė apie odontologinio gydymo kainą. (n=300)
Miesto centras
Miesto rajonas
Miestelis Kaimas Bendrai
Per brangios 68,3% (n=205) 30,7% (63) 23,0% (47) 26,8% (55) 19,5% (40) 100% Atitinka kokybę 31,7% (n=95) 50,5% (48) 8,4% (8) 33,7% (32) 7,4% (7) 100% Bendrai (n=300) 37,0% (111) 18,3% (55) 29% (87) 15,7% (47) 100%
Lentelė 7. Požiūrio į odontologinių paslaugų kainą priklausomybė nuo gyvenamosios vietos. p<0,05, Ll=3, χ2 = 15,163 205 95 0 0 50 100 150 200 250 Per brangios Kaina atitinka kokybę
3. Burnos sveikatos priežiūros įpročiai ir jų pasikeitimas diagnozavus ŠKL
Paveikslas 9. Kada paskutinį kartą lankėtės pas gyd. odontologą? Vizitų pas odontologą reguliarumas. (n=300)
Paveikslas 10. Kaip dažnai valotės dantis?
Dantų valymo reguliarumas tarp respondentų. (n=300) 175 62 63 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200 < nei prieš metus 1 - 2 metai 24 8 55 119 94 0 20 40 60 80 100 120 140 Nevalo Kartą per savaitę Kelis kartus per savaitę Kasdien
Nevalo/kelis kartus per savaitę
Kasdien 2 arba daugiau kartų per dieną
Bendrai Taip 55,2% (n=127) 12,6% (16) 37,8% (48) 49,6% (63) 100% Ne 44,8% (n=102) 38,2% (39) 47,1%(48) 14,7% (15) 100% Bendrai (n=229) 24,0% (55) 41,9% (96) 34,1% (78) 100%
Lentelė 8. Tėvų pagalbos, formuojant burnos priežiūros įpročius, įtaka dantų valymosi įpročiams.
p<0,05, Ll=2, χ2 = 27,749
Paveikslas 11. Kas Jus motyvuoja valytis dantis?
Respondentų motyvaciją valyti dantis keliantys veiksniai. (n=300) 134 127 158 166 23 24 0 50 100 150 200 Prasto skonio burnoje pašalinimas Blogo burnos kvapo pašalinimas Maisto likučių tarpdančiuose ir burnoje Švaros pojūtis Galimo vėlesnio odontologinio gydymo Motyvacijos valytis dantis trūksta Valytis dantis
Paveikslas 12. Ar Jums būnant vaiku, prie burnos higienos palaikymo prisidėdavo tėvai?
Tėvų indėlis į respondentų burnos priežiūros įpročių ugdymą. (n=300)
Paveikslas 13. Kokį dantų šepetuką renkatės naudoti? Respondentų dantų šepetėlio pasirinkimas. (n=300)
127 102 71 Taip Ne Neprisimena 159 63 8 70 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 Minkštas Kietas Ultragarsinis/elektrinis Neteikiu pirmumo
Minkštas Kietas Ultragarsinis / elektrinis
Neteikiu pirmumo
Bendrai Nevalo/ kelis kartus per
savaitę 29,0% (n=87) 26,4% (23) 37,9% (33) (0) 35,6%(31) 100% Kasdien 39,7% (n=119) 47,1% (56) 19,3% (23) (0) 33,6% (40) 100% Du kartus dienoje ir dažniau 31,3% (n=94) 84,0% (79) 7,5% (7) 8,5% (8) (0) 100% Bendrai (n=300) (158) (63) (8) (71) 100%
Lentelė 9. Dantų valymosi dažnumo ir pasirinkto dantų šepetėlio ryšys p<0,05, Ll=6, χ2 = 72,568
Paveikslas 14. Ar naudojate tarpdančių siūlą?
Tarpdančių siūlo naudojimas respondentų tarpe. (n=300)
167 133
Taip Ne
Paveikslas 15. Ar naudojate burnos skalavimo skystį?
Burnos skalavimo skysčio vartojimas respondentų tarpe. (n=300)
Paveikslas 16. Ar pasikeitė jūsų burnos sveikatos priežiūros įpročiai diagnozavus širdies ir kraujagyslių sistemos patologiją?
Burnos sveikatos priežiūros įpročių pokytis diagnozavus ŠKL. (n=300) 174 126 Taip Ne 150 150 Taip Ne
Pakeitė Nepakeitė Bendrai Vyras 55,3% (n=166) 57,2% (95) 42,8% (71) 100% Moteris 44,7% (n=134) 41,0% (55) 59% (79) 100% Bendrai (n=300) 50% (150) 50% (150) 100%
Lentelė 10. Burnos sveikatos priežiūros įpročių pokyčio pasiskirstymas tarp lyčių. p<0,05, Ll=1, χ2 = 5,748 Iki 40m. 40 – 49m. 50 – 59m. 60 – 69m. 70 – 79m. 80+ m. Ben-drai Pasikeitė 50% (150) 10,7% (16) (0) 36,7% (55) 21,3% (32) 26,0% (39) 5,3% (8) 100 % Nepasikeitė 50% (150) (0) (0) 37,3% (56) 31,3% (47) 16,0% (24) 15,4% (23) 100 % Bendrai (n=300) 5,3% (16) (0) 37,0% (111) 26,3% (79) 21,0% (63) 10,4% (31) 100 % Lentelė 11. Burnos sveikatos priežiūros įpročių pokyčio pasiskirstymas tarp amžiaus grupių. p<0,05, Ll=5, χ2 = 23,400 Miesto centras Miesto rajonas
Miestelis Kaimas Bendrai Pasikeitė 50% (n=150) 36,7% (55) 11,3% (17) 31,3% (47) 20,7% (31) 100% Nepasikeitė 50% (n=150) 37,3% (56) 25,3% (38) 26,7% (40) 10,7% (16) 100% Bendrai (n=300) 37,0% (111) 18,3% (55) 29% (87) 15,7% (47) 100%
Lentelė 12. Burnos sveikatos priežiūros įpročių pokyčio pasiskirstymas pagal nuorodytą gyvenamąją vietą.
Paveikslas 17. Burnos sveikatos priežiūros įpročių pokyčio procentinė išraiška. (n=150)
Paveikslas 18. Ar pradėjote reguliariai lankytis pas gyd. odontologą po to kai buvo diagnozuota širdies ir kraujagyslių sistemos liga?
Respondentų vizitų pas odontologą regulairumo pokytis, diagnozavus ŠKL. (n=150) 63 63 24 95 87 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Pr ocentai Dažniau valo dantis Kruopščiau valo dantis Pradėjo naudoti dantų siūlą Pradėjo naudoti skalavimo skystį Pakeitė šepetėlį 31 72 47 Taip Lankėsi reguliariai ir anksčiau
Taip Nenustojo lankyti reguliariai Ne Bendrai Taip 47,3% (n=142) 33,1% (47) 33,8% (48) 33,1% (47) 100% Ne 52,7% (n=158) 0,7% (1) 60,1% (95) 39,2% (62) 100% Bendrai (n=300) 16,0% (48) 47,7% (143) 36,4% (109) 100%
Lentelė 13. Lankymosi pas odontologą reguliarumo ryšys su informuotumu. p<0,05, Ll=2, χ2 = 49,219
Taip Lankosi reguliariai Ne Bendrai
Mano 82% (n=246) 15,9% (39) 55,3% (136) 28,8 %(71) 100%
Nemano 18% (n=54) 16,7% (9) 12,9% (7) 70,4% (38) 100%
Bendrai (n=300) 16% (48) 47,7% (143) 36,3% (109) 100%
Lentelė 14. Respondentų lankymosi pas odontologą reguliarumo priklausomybė nuo jų nuomonės apie burnos sveikatos svarbą sergant ŠKL.
p<0,05, Ll=2, χ2 = 28,686
4. Respondentų informuotumas ir požiūris į ŠKL.
Paveikslas 19. Ar buvote informuotas apie burnos sveikatos reikalingumą sergant širdies ir kraujagyslių ligomis?
Respondentų informuotumas apie burnos sveikatos priežiūros svarbą, sergant ŠKL. (n=300)
142 158
Taip Ne
Taip Ne Bendrai Privatus sektorius 53,0% n=(159) 59,7% (95) 40,3% (64) 100% Valstybinis sektorius 47,0% n=(141) 33,3% (47) 66,7% (94) 100% Bendrai (n=300) (142) (158) 100%
Lentelė 15. Respondentų informuotumo ryšys su pasirinkta gydymo įstaiga. p<0,05, Ll=1, χ2 = 16,213
Paveikslas 20. Ar jūsų nuomone gera burnos ertmės priežiūra yra reikalinga sergant širdies ir kraujagyslių ligomis?
Respondentų nuomonė apie burnos sveikatos priežiūros svarbą sergant ŠKL.
Svarbu Nesvarbu Bendrai
Vyras 55,3% (n=166) 75,9% (126) 24,1% (40) 100%
Moteris 44,7% (n=134)
89,5% (120) 10,5% (14) 100%
Bendrai (n=300) 82% (n=246) 18% (n=54) 100%
Lentelė 16. Respondentų nuomonės apie burnos sveikatos svarbą sergant ŠKL pasiskirstymas tarp lyčių. p<0,05, Ll=1, χ2 =5,442
246 54
Taip Ne
Mano Nemano Bendrai
Taip 47,3% (n=142) 89,4% (127) 10,6% (15) 100%
Ne 52,7% (n=158) 75,3% (119) 24,7% (39) 100%
Bendrai (n=300) 82,0% (246) 18,0% (54) 100%
Lentelė 17. Respondentų nuomonės apie burnos sveikatos svarbą sergant ŠKL priklausomybė nuo informuotumo.
p<0,05, Ll=1, χ2 = 7,296
Mano Nemano Bendrai
Taip 55,5% (n=127) 92,9% (118) 7,1% (9) 100%
Ne 44,5% (n=102) 69,6% (71) 30,4% (31) 100%
Bendrai (n=229) 82,5% (189) 17,5% (40) 100%
Lentelė 18. Respondentų nuomonės apie burnos sveikatos svarbą sergant ŠKL priklausomybė nuo tėvų indėlio į burnos sveikatos priežiūros įpročių formavimą. p<0,05, Ll=1, χ2 = 18,132
Miesto centras
Miesto rajonas
Miestelis Kaimas Bendrai
Mano 82% (n=246) 45,1% (111) 15,9% (39) 22,7% (56) 16,3%(40) 100% Nemano 18% (n=54) (0) 29,6% (16) 57,4% (31) 13,0% (7) 100% Bendrai (n=300) 37,0% (111) 18,3% (55) 29% (87) 15,7% (47) 100%
Lentelė 19. Respondentų nuomonės apie burnos sveikatos svarbą sergant ŠKL pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą.
IV. REZULTATŲ APTARIMAS
Atsižvelgiant į išsikeltus tikslus ir uždavinius, apklausos pagalba, buvo vertinama: • Socialinės ir geografinės padėties įtaka burnos priežiūrai;
• Respondentų burnos sveikatos priežiūros įpročiai ir jų pokyčiai susirgus ŠKL;
• Pacientų požiūris į burnos sveikatos priežiūrą sergant ŠKL;
• Pacientų informuotumas apie burnos sveikatos priežiūros svarbą sergant ŠKL.
Apklausus 166 vyrus ir 134 moteris (iš viso n=300) gauti rezultatai, jog net 57,9% respondentų pas odontologą lankosi tik esant dantų skausmui (Paveikslas 3). Respondentai, kuriuos odontologas priima tą pačią dieną, dažniau lankėsi pas odontologą reguliariai, o tie kuriems reikėjo laukti ilgiau nei 2 savaites, buvo linkę atvykti tik esant skausmui (p<0,05) (Lentelė 2), taip pat, tik esant skausmui, dažniau lankėsi respondentai, manantys, kad odontologinės palaugos yra per brangios (p<0,05) (Lentelė 4), kaimo vietovėse gyvenantys respondentai (p<0,05) (Lentelė 1) bei asmenys besigydantys valstybiniame sektoriuje (p<0,05) (Lentelė 3), atstumas iki gydymo įstaigos bei specialistų ir gydymo įstaigų kiekis neturėjo įtakos lankymosi pas odontologą reguliarumui (p>0,05). 34,2% apklaustųjų važiuoti iki gydymo įstaigos nereikia, jie eina pėsčiomis, o 7,9% respondentų tenka važiuoti ilgiau nei 30 min. (Paveikslas 4), tik 31,6% apklaustųjų atsakė, kad odontologijos paslaugas teikiančių įstaigų, jų nuomone, trūksta (Paveikslas 5). 36,8% respondentų laukti eilėje pas odontologą nereikia, juos priima tą pačią dieną, o tuo tarpu 15,3% respondentų tenka laukti ilgiau nei 2 savaites (Paveikslas 6), ilgiausiai laukti tenka miesto centre gyvenantiems asmenims, o trumpiausiai – gyvenantiems miesto rajone (p<0,05) (Lentelė 5). 52,6% respondentų odontologines paslaugas gauna privačiame sektoriuje (Paveikslas 7), pastebėta, kad gydymo kaina nedaro įtakos šiam pasirinkimui (p>0,05). Valstybinėse įstaigose daugiausia gydosi kaimo vietovėse gyvenantys respondentai, o privačiose – miestų rajonų gyventojai (p<0,05) (Lentelė 6). Net 68,4% respondentų atsakė manantys, kad odontologinės paslaugos yra per brangios (Paveikslas 8), kaimo vietovių gyventojai taip manė dažniausiai (p<0,05) (Lentelė 7).
Respondentų burnos sveikatos priežiūros įpročius skirtoje vertinti dalyje, 58,3% apklaustųjų nurodė, jog pas gyd. odontologą lankėsi per bent kartą per paskutinius metus, o 21% respondentų atsakė, kad pas gyd. odontologą nesilankė jau daugiau nei 2 metus (Paveikslas 9), tik 31,3% užpildžiusių anketą nurodė, jog dantis valo 2 kartus dienoje arba dažniau, dauguma – 39,7% respondentų – atsakė, kad dantis valo kasdien (Paveikslas 10),
tie respondentai, prie kurių burnos priežiūros įpročių prisidėjo tėvai buvo labiau linkę dantis valyti du ir daugiau kartų dienoje (p<0,05) (Lentelė 8), kaip pagrindinius veiksnius, motyvuojančius valytis dantis, 44,7% respondentų nurodė prastą skonį burnoje, 42,1% - blogą burnos kvapą, 52,6% - maisto likučius burnoje, 55,3% respondentų motyvavo noras pasiekti švaros pojūtį burnoje, 7,7% respondentų neramino galima būsimo odontologinio gydymo kaina, o 8% respondentų atsakė, jog motyvacijos valytis dantis – trūksta (Paveikslas 11). Įdomu, jog prie burnos sveikatos priežiūros įpročių formavimo tėvai prisidėjo tik 55,5%, tą atsimenačių (n=229), respondentų (Paveikslas 12).
53% apklaustųjų nurodė pirmenybę teikiantys minkštam dantų šepetėliui ir tik 2,7% respondentų nurodė naudojantys ultragarsinį ar elektrinį dantų šepetėlį (Paveikslas 13), pastebėta, kad naudoti minkštą dantų šepetėlį dažniau rinkosi respondentai, valantys dantis du kartus ar dažniau (p<0,05) (Lentelė 9), 55,6% atsakė, jog naudoja tarpdančių siūlą (Paveikslas 14), o 58% atsakė, kad naudoja burnos skalavimo skystį (Paveikslas 15).
Lygiai pusė (50%, n=300) respondentų atsakė, kad, diagnozavus ŠKL, jų burnos sveikatos priežiūros įpročiai pasikeitė (Paveikslas 16). Įpročius dažniau keitė vyrai (p<0,05) (Lentelė 10) ir asmenys iki 40 metų amžiaus (p<0,05) (Lentelė 11), nekeisti savo burnos priežiūros įpročių buvo linkę moterys (p<0,05) (Lentelė 10), asmenys vyresni nei 80 metų (p<0,05) (Lentelė 11) ir asmenys gyvenantys kaimo vietovėse (p<0,05) (Lentelė 12). Verta pabrėžti, kad statistiškai reikšmingo ryšio tarp informuotumo ir pokyčių burnos sveikatos priežiūros įpročiuose atrasti nepavyko (p>0,05). Iš respondentų atsakiusių, kad burnos sveikatos priežiūros įpročiai pasikeitė imties (n=150), 42% nurodė, kad pradėjo dažniau ir kruopščiau valytis dantis, 16% atsakė, kad pradėjo naudoti dantų siūlą, o net 63,3% respondentų pradėjo naudoti burnos skalavimo skystį, taip pat 58% respondentų atsakė, kad keitė savo dantų šepetėlį, iš kurių 81,6% dantų šepetėlį keitė į minkštesnį (Paveikslas 17), 20,7% nurodė, kad, diagnozavus ŠKL, pradėjo dažniau lankytis pas savo odontologą (Paveikslas 18), pastebėta, kad didžioji dalis respondentų, pradėjusių dažniau lankytis pas odontologą, buvo informuoti apie burnos sveikatos priežiūros reikalingumą sergant ŠKL (p<0,05) (Lentelė 13), tie respondentai, kurie lankėsi pas odontologą reguliariai, buvo linkę manyti, kad gera burnos sveikata yra svarbu sergant ŠKL, o tie kurie manė priešingai, buvo linkę nesilankyti pas odontologą reguliariai (p<0,05) (Lentelė 14).
Tik 47,3% respondentų (n=300) atsakė, kad buvo informuoti apie burnos sveikatos priežiūros reikalingumą sergant ŠKL (Paveikslas 19), pastebėta, kad privačiame sektoriuje besigydantys pacientai dažniau buvo informuoti, nei besigydantys valstybiniame sektoriuje (p<0,05) (Lentelė 15). Net 82% apklaustųjų nuomone, kruopšti burnos sveikatos priežiūra yra svarbi sergant ŠKL (Paveikslas 20). labiau linkę manyti, kad burnos sveikata yra svarbi
sergant ŠKL buvo moterys (p<0,05) (Lentelė 16), pacientai, kurie buvo informuoti apie burnos sveikatos svarbą (p<0,05) (Lentelė 17), respondentai, kurių tėvai prisidėjo prie burnos sveikatos priežiūros įpročių formavimo vaikystėje, (p<0,05) (Lentelė 18) ir miesto centre gyvenentys žmonės(p<0,05) (Lentelė 19). Tarp apklaustųjų, manančių priešingai, daugiausia buvo respondentų gyvenenčių miesteliuose. (p<0,05) (Lentelė 19). Verta paminėti, jog gydymo įstaigos pasirinkimas ir respondentų amžius čia nebuvo reikšmingi (p>0,05).
V. DISKUSIJA
Apžvelgus literatūrą bei sveikatos rodiklius matoma, jog sergamumas ŠKL ir mirtingumas dėl jų auga [1,36]. Žinant pagrindinius ŠKL rizikos veiksnius ieškoma papildomų veiksnių, lemiančių ŠKL atsiradimą ir vystymąsi, tarp jų - burnos sveikata, kuri, remiantis įvairiais tyrimais, yra gana svarbus veiksnys ŠKL patogenezėje bei yra išskiriama kaip nepriklausomas rizikos veiksnys[2–5]. Mokslinėse publikacijose nurodoma, jog tinkama burnos sveikatos priežiūra gali sumažinti ŠKL ir kitų sisteminių ligų, asocijuojamų su burnos sveikatos būkle, riziką [10]
Viena iš priežasčių, lemiančių prastą burnos higieną – nereguliarus lankymasis pas savo odontologą. Tyrimo metu gauti rezultatai rodo, kad tik 42,1% respondentų pas odontologą lankosi reguliariai, kai tuo tarpu skandinavijoje atlikto tyrimo duomenimis, 91,7% moterų ir 87,3% vyrų odontologo kabinete lankosi reguliariai [37]. Tiriant jaunesnius respondentus gauti priešingi rezultatai – reguliarus lankymasis gydymo įstaigoje stebimas tik tarp 20,9% respondentų [38]. Nereguliarų pacientų lankomumą, remiantis mokslinėmis publikacijomis, lemia prasta finansinė padėtis, laiko trūkumas [37,38]. Mūsų tyrimo duomenimis, nereguliariai lankytis buvo linkę kaimo vietovėse gyvenantys bei manantys, kad odontologinės paslaugos yra per brangios, respondentai. Svarbu paminėti, jog net 64,8% apklaustųjų sutiko, kad odontologinės paslaugos Lietuvoje yra per brangios ir tai gali turėti didelės įtakos tiek lankymosi pas odontologą reguliarumui, tiek bendrai lietuvių burnos sveikatos būklei. Įdomu, kad tiriant atstumo iki gydymo įstaigos ryšį su lankymosi pas odontologą reguliarumu, statistiškai reikšmingo ryšio nerasta, kai tuo tarpu tiriant kaimo vietovėse gyvenančių respondentų nuomonę apie odontologinio gydymo kainą, gautas statistiškai svarbus ryšys, jog kaimo vietovėse gyvenantys asmenys yra labiau linkę odontologinių paslaugų kainą vertinti kaip per didelę.
Anketinės apklausos duomenimis tik 31.3% apklaustųjų dantis valo 2 kartus dienoje, dauguma – 37,9% - valo dantis tik kartą dienoje. Remiantis kitais tyrimais, dantis du kart dienoje valo nuo 12% respondentų azijos šalyse iki 79,6% Europos šalyse [39–41]. Šiek tiek
daugiau nei pusė respondentų nurodė, kad naudoja dantų siūlą, kiek daugiau, kad naudoja burnos skalavimo skystį. Remiantis kitų autorių darbais, matoma tendencija, kad burnos skalavimo skystį vartojančių individų yra gerokai daugiau nei dantis valančių 2 kartus ar dažniau [42]. Pagrindiniai veiksniai motyvuojantys respondentus valyti dantis buvo švaros pojūtis išsivalius dantis ir maisto likučių pašalinimas.
Šio tyrimo metu nustatyta, kad beveik pusė respondentų nurodė, kad odontologinio vizito laukti nereikia ir vizitas skiriamas tą pačią dieną, kiek mažiau nei trečdaliui respondentų atrodė, kad gydymo įstaigų trūksta ir tik 7,9% respondentų tenka iki odontologines paslaugas teikiančios įstaigos, vykti ilgiau nei 30 min. Todėl galima daryti prielaidą, kad didesnę įtaką naudojimuisi odontologininėmis paslaugomis turi finansinės ir socialinės priežastys, nei atstumas iki gydymo įstaigos ar gydymo įstaigų kiekis. Šios prielaidos patvirtinimui arba paneigimui, indikuotina atlikti tolimesnius tyrimus.
Lygiai pusė tyrimo dalyvių nurodė, jog pakeitė burnos sveikatos priežiūros įpročius susirgę ŠKL. Daugiausia savo įpročius keitė vyrai ir respondentai iki 40 m. amžiaus, šiuos rezultatus galima būtų sieti su gerenesne moterų burnos ertmės priežiūra [43] ir burnos sveikatos priežiūros įpročių nesusiformavimo vaikystėje. Šis tyrimas parodė reikšmingą ryšį tarp gerų burnos sveikatos priežiūros įpročių ir tėvų indėlio formuojant burnos sveikatos priežiūros įpročius. Panašių rezultatų pasiekė ir Pan N., jis nustatė, kad tėvams prisidedant prie savo vaiko burnos higienos, burnos sveikatos būklė ir požiūris į burnos sveikatos svarbą reikšmingai pagerėja [44]. Dažniausias stebimas pokytis buvo pradėjimas naudoti burnos skalavimo skystį - 63,3% respondentų, daugiau nei pusė respondentų nurodė, kad keitė dantų šepetėlį, daugiausia į minkštesnį, o 42% apklaustųjų atsakė, kad pradėjo dažniau ir kruopščiau valytis dantis. Nustatytas reikšmingas ryšys tarp pasirinktos gydymo įstaigos ir pokyčių burnos sveikatos priežiūroje – labiau linkę keisti savo burnos sveikatos priežiūros įpročius buvo privačių gydymo įstaigų klientai. Sanchez P. ir kt. tyrime 62% tiriamųjų, net ir žinodami apie burnos sveikatos svarbą ŠKL eigai, keisti savo burnos sveikatos priežiūros įpročių nesiruošė [45].
Įdomu tai, reikšmingo ryšio tarp burnos priežiūros įpročių pasikeitimo ir pacientų informuotumo apie burnos sveikatos priežiūros reikalingumą sergant ŠKL nebuvo. Rasouli-Ghahroudi, A. ir kt. savo tyrimo išvadose nurodė, kad paciento supratimas apie ŠKL ir burnos sveikatos ryšį bei palankus požiūris į burnos sveikatos reikalingumą nebūtinai reiškia, kad šios žinios bus pritaikytos praktiškai [42]. Kita vertus, šio tyrimo respondentai, atsakę, kad pradėjo reguliariai lankytis pas odontologą dažniau, buvo informuoti apie ŠKL ir burnos sveikatos ryšį.
Tik 47,3% respondentų buvo informuoti apie burnos sveikatos ir ŠKL ryšį, reikšmingai dažniau buvo informuoti privačiame sektoriuje besigydantys respondentai. Tam galėtų turėti įtakos laiko paciento švietimui trūkumas dėl valstybinėse įstaigose skiriamo trumpo vizito laiko.
Net 82% respondentų nurodė manantys, jog burnos sveikatos priežiūra yra svarbi sergnat ŠKL. Labiau linkę taip manyti buvo moterys, respondentai, kuriems buvo pranešta apie burnos sveikatos ryšį su ŠKL, respondentai, kurių tėvai prisidėjo prie burnos sveikatos palaikymo įpročių formavimo ir respondentai gyvenantys miesto centre. Rezultatai sutampa su Rasouli-Ghahroudi, A. ir kt. tyrimo rezultatais ir patvirtina hipotezę, kad informuotumas gali suteikti žinių apie burnos sveikatos ryšį su ŠKL, tačiau tam, kad šios žinios būtų pritaikytos, reikalingos intensyvesnės švietimo programos [42].
VI. IŠVADOS
Augant sergamumui ir mirtingumui dėl ŠKL, svarbu siekti maksimaliai sumažinti prastos burnos sveikatos įtaką ŠKL eigai. Tai galima pasiekti kruopščiai įvertinant kardiologinio paciento burnos sveikatą ir fomuojant naujus, geresnius burnos sveikatos priežiūros įpočius. Todėl reikalingas glaudus bendradarbiavimas tarp kardiologų ir odontologų.
1. Įvertinus esamą situaciją, matome, jog tik pusei kardiologinių pacientų pavyksta pakeisti savo burnos sveikatos priežiūros įpročius susirgus ŠKL. Dauguma tokių pacientų pradeda naudoti burnos skalavimo skystį, keičia dantų šepetėlį arba keičia dantų valymo dažnumą ir kruopštumą.
2. Pacientų nuomone, pagrindinės kliūtys gerai burnos sveikatai pasiekti yra aukšta odontologinio gydymo kaina ir prastas, informuotumo apie ŠKL ir burnos sveikatos ryšį, lygis.
3. Tai, kad 4 iš 5 pacientų mano, kad burnos sveikata gali sietis su jų ŠKL yra daug žadantis rodiklis. Tuo tarpu tik kiek mažiau nei pusė kardiologinių pacientų yra informuojami apie ŠKL ir burnos sveikatos ryšį. Šie rezultatai parodė, kad net ir turint teisingą požiūrį ir informuotumą, tik daliai pacientų pavyksta pakeisti burnos sveikatos priežiūros įpročius. Todėl reikalingas tiek sveikatos specialistų švietimas tiek pacientų informavimas šia tema. Gerseniam rezultatui pasiekti taip pat reikalingos ir intensyvios visuomeninės švietimo programos.
VII. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui intersų konflikto nebuvo.
VIII. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Norint maksimaliai sumažinti burnos sveikatos įtaką ŠKL eigai ir vystymuisi, rekomenduotina užtikrinti odontologo konsultacijas visiems pacientams, kuriems diagnozuojama ŠKL.
2. Siekiant pagilinti specialistų žinias, rekomenduotina kardiologus ir odontologus šviesti burnos sveikatos ir ŠKL ryšio tema.
3. Rekomenduotina vystyti visuomenines akcijas ir profilaktikos programas, kurios būtų nukreiptos į Kardiologinių ligonių burnos sveikatos priežiūros įpročių gerinimą ir švietimą ŠKL ir burnos sveikatos ryšio tema.
IX. PADĖKA
Norime padėkoti LSMU Veido ir Žandikaulių chirurgijos bei Kardiologijos klinikoms už galimybę atlikti tyrimą jų skyriuose. Taip pat norime padėkoti Irena Nedzelskienei už pagalbą apdorojant duomenis ir atliekant statistinę analizę ir mokslinio darbo vadovui doc. Gintarui Janužiui, už pagalbą kuruojant atliekamą tyrimą.
X. LITERATŪROS ŠALTINIAI
1. Higienos institutas Sveikatos informacijos centras Mirties priežastys [Internet]. [cited 2019 Apr 27]. Available from: www.hi.lt
2. Carinci F, Martinelli M, Contaldo M, Santoro R, Pezzetti F, Lauritano D, et al. Focus on periodontal disease and development of endocarditis. J Biol Regul Homeost Agents. 2018/02/21. 2018;32(2 Suppl. 1):143–7.
3. Gonzalez Navarro B, Pinto Sala X, Jane Salas E. Relationship between cardiovascular disease and dental pathology. Systematic review. Med Clin. 2017/06/25.
2017;149(5):211–6.
4. Gorski B, Nargiello E, Grabowska E, Opolski G, Gorska R. The Association Between Dental Status and Risk of Acute Myocardial Infarction Among Poles: Case-control Study. Adv Clin Exp Med. 2016/12/29. 2016;25(5):861–70.
5. Cotti E, Mercuro G. Apical periodontitis and cardiovascular diseases: previous findings and ongoing research. Int Endod J [Internet]. 2015/07/16. 2015;48(10):926– 32. Available from: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/iej.12506 6. Wilson W, Taubert KA, Gewitz M, Lockhart PB, Baddour LM, Levison M, et al.
Prevention of Infective Endocarditis. Circulation [Internet]. 2007 Oct 9 [cited 2019 Apr 18];116(15):1736–54. Available from:
https://www.ahajournals.org/doi/10.1161/CIRCULATIONAHA.106.183095
7. Dietrich T, Webb I, Stenhouse L, Pattni A, Ready D, Wanyonyi KL, et al. Evidence summary: the relationship between oral and cardiovascular disease. Br Dent J [Internet]. 2017/03/11. 2017;222(5):381–5. Available from:
https://www.nature.com/articles/sj.bdj.2017.224
8. Jain P, Stevenson T, Sheppard A, Rankin K, Compton SM, Preshing W, et al. Antibiotic prophylaxis for infective endocarditis: Knowledge and implementation of American Heart Association Guidelines among dentists and dental hygienists in Alberta, Canada. J Am Dent Assoc [Internet]. 2015/09/28. 2015;146(10):743–50. Available from: https://jada.ada.org/article/S0002-8177(15)00423-7/fulltext 9. Christof Dorfer Jun Aida and Guillaume Campard CB. The relationship of oral
health with general health andNCDs: a brief review. Int Dent J. 2017;67:14–8. 10. Kim NH, Lee GY, Park SK, Kim YJ, Lee MY, Kim CB. Provision of oral hygiene
services as a potential method for preventing periodontal disease and control hypertension and diabetes in a community health centre in Korea. Heal Soc Care
Community [Internet]. 2017/12/30. 2018;26(3):e378–85. Available from: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/hsc.12535
11. Carramolino-Cuellar E, Tomas I, Jimenez-Soriano Y. Relationship between the oral cavity and cardiovascular diseases and metabolic syndrome. Med Oral Patol Oral Cir Bucal. 2013/10/15. 2014;19(3):e289-94.
12. Kholy KE, Genco RJ, Van Dyke TE. Oral infections and cardiovascular disease. Trends Endocrinol Metab [Internet]. 2015/04/22. 2015;26(6):315–21. Available from:
https://www.cell.com/trends/endocrinology-metabolism/fulltext/S1043-
2760(15)00045-4?_returnURL=https%3A%2F%2Flinkinghub.elsevier.com%2Fretrieve%2Fpii%2FS 1043276015000454%3Fshowall%3Dtrue
13. Lockhart PB, Bolger AF, Papapanou PN, Osinbowale O, Trevisan M, Levison ME, et al. Periodontal Disease and Atherosclerotic Vascular Disease: Does the Evidence Support an Independent Association? Circulation. 2012;125(20):2520–44. 14. Kozarov E V., Dorn BR, Shelburne CE, Dunn WA, Progulske-Fox A. Human
Atherosclerotic Plaque Contains Viable Invasive Actinobacillus
actinomycetemcomitans and Porphyromonas gingivalis. Arterioscler Thromb Vasc
Biol [Internet]. 2005 Mar 1 [cited 2019 Apr 16];25(3). Available from: https://www.ahajournals.org/doi/10.1161/01.ATV.0000155018.67835.1a
15. Armingohar Z, Jørgensen JJ, Kristoffersen AK, Abesha-Belay E, Olsen I. Bacteria and bacterial DNA in atherosclerotic plaque and aneurysmal wall biopsies from patients with and without periodontitis. J Oral Microbiol [Internet]. 2014 Jan 15 [cited 2019 Apr 16];6(1):23408. Available from:
https://www.tandfonline.com/doi/full/10.3402/jom.v6.23408
16. Sarlon-Bartoli G, Boudes A, Buffat C, Bartoli MA, Piercecchi-Marti MD, Sarlon E, et al. Circulating Lipoprotein-associated Phospholipase A2 in High-grade Carotid Stenosis: A New Biomarker for Predicting Unstable Plaque. Eur J Vasc Endovasc Surg [Internet]. 2012 Feb 1 [cited 2019 Apr 17];43(2):154–9. Available from: https://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii/S1078588411006769
17. Lp-PLA(2) Studies Collaboration, Thompson A, Gao P, Orfei L, Watson S, Di Angelantonio E, et al. Lipoprotein-associated phospholipase A2 and risk of coronary disease, stroke, and mortality: collaborative analysis of 32 prospective studies. Lancet [Internet]. 2010 May 1 [cited 2019 Apr 17];375(9725):1536–44. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20435228
Periodontal microbiota and phospholipases: the Oral Infections and Vascular Disease Epidemiology Study (INVEST). Atherosclerosis [Internet]. 2015/08/19.
2015;242(2):418–23. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4862208/pdf/nihms-757891.pdf 19. Higashi Y, Goto C, Jitsuiki D, Umemura T, Nishioka K, Hidaka T, et al. Periodontal
infection is associated with endothelial dysfunction in healthy subjects and hypertensive patients. Hypertens (Dallas, Tex 1979). 2008 Feb;51(2):446–53. 20. D’Aiuto F, Orlandi M, Gunsolley JC. Evidence that periodontal treatment improves
biomarkers and CVD outcomes. J Clin Periodontol [Internet]. 2013 Apr [cited 2019 Apr 16];40:S85–105. Available from: http://doi.wiley.com/10.1111/jcpe.12061 21. Gomes-Filho IS, Freitas Coelho JM, da Cruz SS, Passos JS, Teixeira de Freitas CO,
Aragao Farias NS, et al. Chronic periodontitis and C-reactive protein levels. J Periodontol. 2011 Jul;82(7):969–78.
22. Carrizales-Sepulveda EF, Ordaz-Farias A, Vera-Pineda R, Flores-Ramirez R.
Periodontal Disease, Systemic Inflammation and the Risk of Cardiovascular Disease. Hear Lung Circ [Internet]. 2018/06/16. 2018;27(11):1327–34. Available from: https://www.heartlungcirc.org/article/S1443-9506(18)30597-3/fulltext
23. Beukers NG, van der Heijden GJ, van Wijk AJ, Loos BG. Periodontitis is an
independent risk indicator for atherosclerotic cardiovascular diseases among 60 174 participants in a large dental school in the Netherlands. J Epidemiol Community Heal [Internet]. 2016/08/10. 2017;71(1):37–42. Available from:
https://jech.bmj.com/content/jech/71/1/37.full.pdf
24. Holmlund A, Lampa E, Lind L. Oral health and cardiovascular disease risk in a cohort of periodontitis patients. Atherosclerosis [Internet]. 2017/05/23.
2017;262:101–6. Available from: https://www.atherosclerosis-journal.com/article/S0021-9150(17)30212-5/fulltext
25. Wu GH, Manzon S, Badovinac R, Woo S-B. Oral health, dental treatment, and cardiac valve surgery outcomes. Spec Care Dent [Internet]. 2008 Mar 1 [cited 2019 Apr 17];28(2):65–72. Available from:
http://doi.wiley.com/10.1111/j.1754-4505.2008.00014.x
26. Kumar A, Rai A. Oral Health Status, Health Behaviour and Treatment Needs of Patients Undergoing Cardiovascular Surgery. Braz J Cardiovasc Surg [Internet]. 2018/06/14. 2018;33(2):151–4. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5985841/pdf/rbccv-33-02-0151.pdf 27. AMARAL COF do, PEREIRA LC, GUY NA, AMARAL FILHO MSP do, LOGAR
