LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS SKUBIOSIOS MEDICINOS KLINIKA

(1)

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

SKUBIOSIOS MEDICINOS KLINIKA

Lukas Neimanas

Dėl sąmonės netekimo atvykstančių į Skubiosios pagalbos skyrių

pacientų logistikos tyrimas

Magistro baigiamasis darbas

(Medicina)

Darbo vadovė:

Dr. Lina Bardauskienė

(2)

2 TURINYS 1. SANTRAUKA 3 2. SUMMARY 5 3. INTERESAI 7 3.1. PADĖKA 7 3.2. INTERESŲ KONFLIKTAS 7

3.3. BIOETIKOS KOMITETO LEIDIMAS 7

4. SANTRUMPOS 8

5. SĄVOKOS 9

6. ĮVADAS 10

7. DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 11

8. LITERATŪROS APŽVALGA 12

8.1 Sinkopės epidemiologija, etiologija ir klasifikacija 12

8.2 Sinkopės klinikinė išraiška 15

8.3 Sinkopės diagnostika ir gydymas 16

8.4 Pacientų patyrusių sinkopę stebėjimo SPS laikas ir tolesnė taktika 19

9. TYRIMO METODIKA 22

10. REZULTATAI 23

10.1 Demografiniai ir klinikiniai tiriamųjų duomenys: 23

10.2 Tiriamųjų duomenys pagal diagnostinius tyrimus ir taikytą gydymą: 30

10.3. Tiriamųjų duomenys pagal buvimo SPS laiką, išrašymą: 37

10.4 Demografinių, klinikinių požymių, diagnostikos ir gydymo metodų reikšmė tiriamųjų logistikai 40

11. REZULTATŲ APTARIMAS 43

12. IŠVADOS 45

(3)

3

1. SANTRAUKA

Lukas Neimanas. Dėl sąmonės netekimo atvykstančių į Skubiosios pagalbos skyrių pacientų logistikos tyrimas, magistro baigiamasis darbas (medicina) / darbo vadovas dr. Lina Bardauskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Kaunas, 2019 m.

Tyrimo tikslas: ištirti pacientų, atvykusių į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno

klinikų (LSMUL KK) Skubiosios pagalbos skyrių (SPS) dėl sąmonės netekimo, logistiką pagal demografinius, klinikinius požymius, atliktus diagnostinius tyrimus ir taikytą gydymą.

Tyrimo uždaviniai:

1. Ištirti pacientų, atvykusių į LSMUL KK SPS dėl sąmonės netekimo, pasiskirstymą pagal demografinius, klinikinius požymius.

2. Ištirti pacientų, atvykusių į LSMUL KK SPS dėl sąmonės netekimo, pasiskirstymą pagal atliktus diagnostinius tyrimus ir taikytą gydymą.

3. Ištirti pacientų, atvykusių į LSMUL KK SPS dėl sąmonės netekimo, pasiskirstymą pagal buvimo SPS laiką, išrašymą.

4. Nustatyti demografinių, klinikinių požymių, diagnostikos ir gydymo metodų reikšmę dėl sąmonės netekimo atvykusių į LSMUL KK SPS pacientų logistikai.

Tyrimo metodai: atliktas retrospektyvinis tyrimas. Analizuoti 2018 metais gegužės – rugpjūčio mėn. į

LSMUKK SPS dėl sinkopės atvykusių pacientų ligos išrašai. Analizuoti pacientų duomenys: lytis, amžius, atvykimo būdas, data, laikas, išvykimo laikas, buvimo SPS trukmė, atvykimo diagnozė, išvykimo diagnozė, pagrindinis nusiskundimas, lydintys nusiskundimai, anamnezės duomenys. Iš objektyvių duomenų buvo nagrinėjami: AKS, ŠSD, širdies elektrinė veikla. Vertinant EKG, buvo nagrinėjama: širdies veikla, matomos blokados, matomi ST pokyčiai, esančios supraventrikulinės tachikardijos (SVT). Iš laboratorinių duomenų buvo nagrinėjama: Troponinas I, Kalis, Kreatininas, Hemoglobinas (Hb), Leukocitų kiekis kraujyje (Leuk.), Gliukozės kiekis veniniame kraujyje (Glik.). Iš radiologinių tyrimų buvo nagrinėjami atlikti: Galvos KT, plaučių KT, širdies echokardiografijos, viršutinio pilvo aukšto echoskopijos (VPAE) duomenys bei atlikti ortostatinės-hipotenzijos(O-H) mėginiai.

Tyrimo dalyviai: Į tyrimo imtį buvo įtraukta 116 pacientų, kurie atvyko į LSMUL KK SPS ir jų pradinė

diagnozė buvo R55 „Apalpimas ir kolapsas“.

Tyrimo rezultatai: Imtį sudarė 65 (56,0 proc.) moterys ir 51 (44,0 proc.) vyras. Tiriamųjų amžiaus

(4)

4

Tyrimo išvados: 1. Lyginant skundus pagal lytį buvo pastebėta tendencija, kad nualpimu (p=0,01),

silpnumu (p=0,01) ir pilvo skausmu (p=0,00) daugiau skundėsi moterys nei vyrai. 2. 18-29 metų ažmiaus grupės pacientai dažniau buvo išleisti bendriosios praktikos gydytojo priežiūrai, nei kitos amžiaus grupės (p=0,03). Palyginus išvykimo duomenis pagal amžiaus grupes pastebėtas tendencija, kad 18-29 metų amžiaus grupės pacientai dažniau buvo išleisti bendriosios praktikos gydytojo priežiūrai nei kitų amžiaus grupių (p=0,03). 3. Buvimą SPS ilgina atvykimas GMP (p=0,04), kraujo tyrimuose išliekantis normalus troponino I kiekis (p<0,001), anemija (p=0,04), normalus kreatinino kiekis (p=0,03), neatliekami diagnostiniai galvos smegenų KT (p<0,001), echokardioskopijos (p=0,04), pilvo organų echoskopijos (p=0,05) tyrimai. Trumpesnį buvimą SPS sąlygoja ligonio nukreipimas stacionariniam gydymui (p=0,03). Pacientų išrašymą į namus dažniau įtakoja jaunesnis amžius (p<0,001), jei į gydymo įstaigą atvyko pats (p=0,03), galvos KT tyrimo atlikimas (p<0,001). Dažnesnį stacionarizavimą sąlygojo insulto nebuvimas anamnezėje (p=0,04), anamnezėje vaistų nevartojimas (p=0,02), didesnis gliukozė kiekis kraujyje (p=0,04).

(5)

5

2. SUMMARY

Lukas Neimanas. Logistical analysis of patients admitted to emergency department due to (with) syncope, master thesis (medicine) / scientific supervisor dr. Lina Bardauskienė. Lithuanian

University of Health Sciences. Kaunas, 2019 m.

The aim of the thesis: to analyse logistical (in which part of the emergency room (ER) the examination

took place, the lenght of stay in the emergency department and the information of the patients admition or discharge) and demographical information, initial clinical presentation of sypmtoms, diagnostics and treatment of the patients who were admited to the emergency room of the Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics (LSMU KK SPS) due to loss of consciousness.

Objectives:

1. To analyse the distribution of patients who arrived at the LSMU KK SPS due to loss of consciousness by their demographic information and the initial clinical presentation of syptoms 2. To analyse the distribution of patients who arrived at the LSMU KK SPS due to loss of

consciousness by the performed diagnostic tests and prescribed treatment

3. To analyse the distribution of patients who arrived at the LSMU KK SPS due to loss of consciousness by their place of arrival at the ER (the intensive care unit or the waiting room), their lenght of stay at the ER and the discharge.

4. To assess the relationship between the demographic, clinical presentation, diagnostic and treatment information of the patients who arrived at the LSMU KK SPS due to loss of consciousness and their logistics in the ER.

Materials and methods: a retrospective study took palce. We analysed the data of the patients who

arrived at the ER from 2018 January 1st to 2018m. December 3. Having obtained the bioethical committee approval, we analysed a total of 117 patients data. General data, diagnostic and laboratory test results of the patients were collected from their medical charts.

Participants of the study: 116 patients admitted to Lithuanian University of Health Sciences Kaunas

Clinics Emergency departament with the preliminary ICD-10 AM diagnosis of R55 „Syncope and collapse“

Results: 65 (56,0 %) females and 51 (44,0%) males were registered. Total average age 53,87±22,75 m. Conclusions: 1. Statistically more females than males had complaints of collapse, weakness and pelvic

pain. (p=0,001) 2. 18-29 year olds were more often discharged to their general practitioner than any other age group (p=0,03) 3. The lenght of stay at the emergency departament was determined by these factors: arriving by ambulance (p=0,04), having a normal troponine-I serum levels (p<0,001), having anemia (p=0,04), having normal creatinine levels (p=0,03), by not having a head CT scan performed

(6)

6

(p<0,001), having an echocardiography done (p=0,04), having a pelvic ultrasound done(p=0,05). A shorter lenght of stay was determined by these factors: addmiting a patient to the hospital (p=0,03). A patients discarged is determined by: having younger age (p<0,001), having arrived to the ED by their own transport (p=0,03), having a head CT scan performed (p<0,001). Increased admitance to a hospital was determined by: not having a previous stroke event in their medical history (p=0,04), by not having prescribed medication in their medical history (p=0,02), by having increased glucose levels (p=0,04).

(7)

7

3. INTERESAI

3.1. Padėka

Dėkoju Skubiosios medicinos klinikos vadovui, kad leido atlikti tyrimą SPS. Dėkoju rezidentėms, kurios padėjo renkant duomenis.

3.2. Interesų konfliktas

Autoriui interesų konflikto nebuvo.

3.3. Bioetikos komiteto leidimas

(8)

8

4. SANTRUMPOS

SPS – skubios pagalbos skyrius GMP – greitoji medicinos pagalba

LSMUKK – Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Kauno Klinikos AKS – Arterinis kraujo spaudimas

ŠSD – Širdies susitraukimų dažnis CD – Cukrinis diabetas

Glik. – veninio kraujo glikemija

Leuk. – leukocitų kiekis veniniame kraujyje Kreat. – kreatinino kiekis veniniame kraujyje EKG - elektrokardiograma

Hb – hemoglobinas veniniame kraujyje

ER – (angl. Emergency room) skubios pagalbos skyrius SVT – supraventrukulinė tachikardija

PV – prieširdžių virpėjimas AV – atrioventrikulinis

KT – kompiuterinė tomografija EchoKG – širdies echokardiografija

O-H mėginys – ortostatinės hipotenzijos mėginys

(9)

9

5. SĄVOKOS

Sinkopė – staigus trumpalaikis sąmonės ir kūno tonuso netekimas, sukeltas ūminio galvos

smegenų kraujotakos nepakankamumo.

Presinkopė - būklė, kai žmogus jaučia nemalonų galvos svaigimą, bendrą silpnumą, kad tuoj apalps, aptemsta rega.

Ortostatinė hipotenzija – tai sistolinio arterinio kraujo spaudimo (sAKS) sumažėjimas mažiausiai 20 mm Hg arba diastolinio arterinio kraujo spaudimo (dAKS) sumažėjimas bent 10 mm Hg stovint 3 minutes.

(10)

10

6. ĮVADAS

Sinkopė – sutrikimas, kai dėl smegenų hipoperfuzijos krauju asmuo praranda sąmonę, laikyseną ir nualpsta. Šis sutrikimas turi greitą pasireiškimą, yra laikinas, trunkantis ne ilgiau 8-10 sekundžių ir lydimas savaiminio atsigavimo. Tyrimai rodo, kad Amerikoje per metus pacientai, kurie kreipiasi dėl sinkopės sudaro apie 3 procentus visų vizitų. Iš šių pacientų beveik 30-40 procentų yra paguldomi į ligoninę dėl tolimesnio ištyrimo bei stebėjimo [1]. Pastaruoju metu dėl naujai atliktų mokslinių tyrimų bei pateiktų įrodymų yra keičiamas požiūris į sinkopės ištyrimą bei gydymą. 2018 metais pasirodžiusiose Europos kardiologų draugijos (EKD) gairėse yra numatoma praplėsti ir standartizuoti sinkopės ištyrimą, siekiant sumažinti klaidingą bei neteisingą ligos diagnozavimą. Tuo pačiu, norima sumažinti labai dažną ir nereikalingą sinkopę patyrusių pacientų guldymą į ligoninę tolimesniam ištyrimui. Tokiu atveju, yra mažesnė tikimybė pacientams patirti komplikacijų ne tik dėl nenustatytos ligos, bet ir dėl papildomų nereikalingų intervencinių procedūrų. Sumažinus stacionarizavimą ir pagerinus šių pacientų ištyrimą SPS, būtų taupomi ligoninės kaštai ir gerinamas pacientų pasitenkinimas [2]. Pacientų patyrusių sinkopę ištyrimas gali labai skirtis nuo gydymo įstaigos, gydytojo patirties bei paties paciento išreiškiamų skundų, jo objektyvios būklės. Kadangi sąmonės netekimas gali pasireikšti dėl daugelio priežasčių, sinkopė yra klasifikuojama į tris pagrindines kategorijas pagal ją sukėlusią priežastį: 1) Refleksinė sinkopė, kuri sukeliama dėl sumažėjusios simpatinės vasokonstrikcijos; 2) Sinkopė dėl ortostatinės hipotenzijos, kai būna sutrikusi autonominės nervų sistema; 3) Sinkopė dėl sumažėjusios širdies išstūmimo frakcijos ar ritmo sutrikimų. Kiekviena iš šių grupių toliau klasifikuojama pagal specifinius veiksnius turinčius įtakos šioms trims didžiosioms grupėms. Dėl plataus patologijų spektro, kuris gali sukelti sinkopę, naujausiose EKD gairėse yra akcentuojama, kad pradinis ištyrimas būtų pradėtas nuo tikslios ir išsamios anamnezės surinkimo, lydimas nuoseklaus fizinio ištyrimo, kuriame būtų atliekami specifiniai ortostatiniai mėginiai, pamatuojamas AKS bei užrašoma EKG [2,3]. Stebint šias sinkopės ištyrimo tendencijas, mes siekiame sužinoti, koks yra sinkopės pasireiškimo dažnis LSMUL KK Skubios pagalbos skyriuje, kokie ištyrimo metodai buvo taikomi su šia diagnoze atvykusiems pacientams bei koks buvo jų tolimesnis sekimas ir gydymas. Žinodami šiuos rodiklius, mes turėsime daugiau įžvalgų kokių priemonių reiktų imtis, siekiant užtikrinti standartizuotą pacientų, patyrusių sinkopę, ištyrimą LSMUL KK SPS.

(11)

11

7. DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

7.1 Darbo tikslas: ištirti pacientų, atvykusių į LSMUL KK SPS dėl sąmonės netekimo, logistiką

(buvimo SPS laikas, išrašymas) pagal demografinius, klinikinius požymius, atliktus diagnostinius tyrimus ir taikytą gydymą.

7.2 Uždaviniai:

1. Ištirti pacientų, atvykusių į LSMUL SPS dėl sąmonės netekimo, pasiskirstymą pagal demografinius, klinikinius požymius.

2. Ištirti pacientų, atvykusių į LSMUL KK SPS dėl sąmonės netekimo, pasiskirstymą pagal atliktus diagnostinius tyrimus ir taikytą gydymą.

3. Ištirti pacientų, atvykusių į LSMUL KK SPS dėl sąmonės netekimo, pasiskirstymą pagal buvimo SPS laiką, išrašymą.

4. Nustatyti demografinių, klinikinių požymių, diagnostikos ir gydymo metodų reikšmę dėl sąmonės netekimo atvykusių į LSMUL KK SPS pacientų logistikai.

(12)

12

8. LITERATŪROS APŽVALGA

8.1 Sinkopės epidemiologija, etiologija ir klasifikacija

Moya ir bendraautoriai yra nustatę, kad kiekvienas žmogus turi 42% tikimybę per gyvenimą bent kartą patirti sinkopė [1]. Kapoor W. N. ir Leats D. A. su bendraautoriais ištyrė, kad esinkopės pasireiškimo dažnis bendrojoje populiacijoje svyruoja nuo 15% jaunesniems nei 18 metų asmenims [2,3], 39 procentai vyresniems nei 18 metų asmenims [4] ir siekia iki 23% senyvo amžiaus asmenims [5,6,7]. Per metus bendrojoje populiacijoje 1000 žmonių įvyksta nuo 18,1 iki 39,7 sinkopės epizodų. Pasiskirstymas tarp lyčių yra tolygus ir daugiausiai šių epizodų įvyksta žmonėms, kurių amžius yra nuo 18 iki 30 metų [1]. Tačiau vyresniems nei 70 metų asmenims sinkopės atvejų dažnis padidėja iki 11,1 atvejų/1000 gyventojų, kai palyginus su 60-69 metų pacientais, sinkopė atvėjų būna 5,7/1000 gyventojų. Asmenims vyresniems nei 80 metų sinkopės pasireiškimų dažnis didėja dar ženkliau - iki 19,5/1000 gyventojų [2,8,9].

EKD/SMD nustatė, kad Europoje 3-5 % visų pacientų atvykusių į SPS kreipiasi dėl sinkopės, o hospitalizacijos dažnis pacientams, patyrusiems sinkopės epizodą, siekia net 40%. Jų vidutinė hospitalizacijos trukmė būna 5,5 dienos [5]. Tuo tarpu Kanadoje apsilankymai SPS dėl sąmonės netekimo per metus sudaro tik 1-3 % visų apsilankymų, o hospitalizacijų dažnis sudaro iki 1 % visų sinkopę patyrusių pacientų[37]. Thiruganasambadamoorhty ir bendraautoriai Kanadoje atliktame tyrime išanalizavo, kad pacientų atvykusių į skubios pagalbos skyrių populiaciją sudarė 53,1 % moterų ir 46,9 vyrų, o bendras amžiaus vidurkis buvo 55,4∓22,9 metai[10]. Sun D. C. ir bendraautoriai nustatė, kad iš visų pacientų, kuriems priėmimo skyriuje buvo nustatyta sinkopė - 9,5 % jų būna stacionarizuojami tolimesniam ištyrimui. Nepaisant to, įvykus sinkopei, tikimybę patirti traumą gali būti 29-35 %, o sunkią traumą gali būti patyrę 4,7% pacientų[11]. Vyresnio amžiaus asmenims dėl padidėjusio karotidinio sinuso jautrumo traumos patyrimo dažnis, ištikus sinkopės epizodui, siekia 43% [1,4]. Dėl plataus sinkopės priežasčių spektro sinkopė gali būti visiškai nepavojinga arba gali būti sukelta gyvybei pavojingų būklių, tokių kaip: aritmija, miokardo infarktas arba gausus nukraujavimas [1,11]. Gydytojų susirūpinimą dėl šių sunkių būklių lemia tai, kad pacientai SPS praleidžia daugiau laiko, prailgėja jų ištyrimo laikas [13-15]. Egzistuoja detalūs ir skirtingi pacientų ištyrimo principai, kurie skiriasi priklausomai nuo specialistų, ligoninių ir šalių [16-19].

Pastaraisiais metais buvo išleistos papildytos 2018 metų Europos kardiologų draugijos ir Skubiosios medicinos draugijos (EKD/ESMD) sinkopės diagnozavimo ir gydymo gairės. Šiose gairėse

(13)

13

sinkopė yra klasifikuojama kaip viena iš daugelio sąmonės netekimo (SN) formų. EKD/ESMD grupuoja sąmonės netekimą į dvi dideles kategorijas: a) kai buvo įvykusi galvos trauma ir b) kai galvos traumos nebuvo. Jei galvos traumos nebuvo, tolesnis skirstymas yra pagal pagrindines SN priežastis. Viena iš šių grupių – SN dėl sinkopės (1 pav.) [16]. Sinkopė yra skirstoma į 3 grupes pagal priežastinį mechanizmą:

a) refleksinė sinkopė, kuri įvyksta dėl padidinto n.vagus dirginimo, esant ortostatinei hipotenzijai arba stipriam emociniam stresui, taip pat situacinė sinkopė, kai yra nepakankama mityba, po sunkaus fizinio darbo, stipriai iškvėpiant orą (grojimas variniais instrumentais) ir dėl karotidinio sinuso sindromo;

b) sinkopė dėl ortostatinės hipotenzijos (OH), kuri pasireiškia dėl per stipraus vaistų poveikio sukeltos OH, kai yra skysčių trūkumas, neurogeninė OH dėl pirminės autonominės sistemos susilpnėjimo sergant Parkinsonizmu, demencija arba antrinės autonominės nervų sistemos susilpnėjimo sergant cukriniu diabetu, amiloidoze, esant nugaros smegenų pakenkimui ir kitoms priežastims;

c) sinkopė dėl įvairių širdies ligų ir struktūrinių pakitimų. Šios grupės pacientams SN dažniausiai įvyksta dėl aritmijų: bradikardijos, esant sinusinio mazgo disfunkcijai, pasireiškus supraventrikulinėms ar skilvelinėms tachikardijos. Taip pat šioje grupėje SN gali sukelti struktūrinės širdies ligos, tokios kaip: aortos vožtuvo stenozė, ūminis miokardo infarktas, masyvi plaučių embolija ar ūmus aortos atsisluoksniavimas ar kiti širdies ir kvėpavimo sistemų pažeidimai (2 pav.).

1 pav. Sąmonės netekimo klasifikacija

Sąmonės netekimas Kai nebuvo įvykusi trauma Sinkopė Refleksinė sinkopė Sinkopė dėl ortostatinės hipotenzijos Sinkopės dėl širdies ligų

Traukuliai Psichogeninė _priežastis Retos ligos Įvykus galvos

(14)

14

2 pav. Sinkopės priežasčių klasifikacija

EKD/ESMD yra išanalizavusi ir ištyrusi, kad didžioji dalis sinkopės epizodų (37 %) bendrojoje populiacijoje įvyksta dėl nepaaiškintų priežasčių, antroji pagal dažnumą priežastis – refleksinė

sinkopė, kuri yra iki 21% atvejų [20]. Tyrimų duomenimis, didžioji dalis pacientų (35-48 %), kurie atvyksta į SPS, patiria refleksinę sinkopę, neišdiferencijuotos arba nediagnozuotos sinkopės užima antrąją vietą pagal dažnumą (17-33%). Kitos sinkopės epizodą sukėlusios priežastys pasiskirsto gan tolygiai: 1) OH sukelta sinkopės pasireiškimo dažnis svyruoja nuo 4-24 %; 2) širdies ligų sukelta sinkopė svyruoja nuo 5-21 %. Nuo 8-20 % pacientų sąmonės netenka ne dėl sinkopės [16]. (1 lentelė).

1 lentelė. Sinkopės priežasčių epidemiologija bendrojoje populiacijoje ir skubios pagalbos skyriuje

Aplinka Šaltinis Refleksi-nė sinkopė (%) Ortostatinė Hipotenzi-jos sukelta sinkopė (%) Širdies ligų sukelta sinkopė (%) Sąmonės netekimas nesusįję su sinkope (%) Neištirti/ nepaaiškinti sinkopės atvejai (%) Bendroji populiaci-ja Framingha m ir kiti 21 9,4 9,5 9 37 Sumažėjęs AKS/ smegeų hipoperfuzija Sumažėjęs širdies išstumiamas kraujo tūris Širdies ligų sukeltas

Aritimijos _{širdies pažaida} Struktūrinė _priežastysKitos

Nepakanka-mas veninio kraujo grįžimas Dėl sumažėjusio kraujo tūrio Dėl padidėjusios veninės stazės Dėl netinkamo ar pakitusio kardioinhibi-cinio reflekso Sumažėjęs periferinių kraujagyslių pasipriešini Vaistų sukeltas Sukeltas dėl ANS pažeidimo Sukeltas pirminio ANS pažeidimo Sukeltas antrinio ANS pažeidimo Dėl pakitusio ar netinkamo vazodepresi-nio reflekso

(15)

15 Skubios pagalbos skyrius Ribos Ammirati ir kiti 35 6 21 20 17 Sarasin ir kiti 38 24 11 8 19 Blanc ir kiti 48 4 10 13 24 Disertori ir kiti 45 6 11 17 19 Olde Nordkamp ir kiti 39 5 5 17 33 35-48 4-24 5-21 8-20 17-33

8.2 Sinkopės klinikinė išraiška

Visi požymiai, kurie pacientui pasireiškė prieš įvykstant sinkopės epizodui yra ypatingai svarbūs. Jie turi būti įvertinti ir išklausti, kadangi yra naudojami sinkopės įvertinimui ir nustatymui [5,16,21-22]. Dažniausi sinkopės epizodą patyrusių pacientų nusiskundimai:

1. Trumpai praranda laikyseną;

2. Presinkopė yra pagrindinis požymis, leidžiantis nustatyti, kad paciento patirti simptomai numato sinkopės epizodą ir ji pasireiškia [2] :

a. galvos svaigimu,

b. nestabilia laikysena stovint,

c. pykinimu arba nespecifiniu, nemaloniu pilvo raižymu, d. karščio ar šalčio išpylimu,

e. prakaitavimu,

f. stipriu širdies plakimu,

g. neryškiu regėjimu arba trumpu regėjimo aptemimu, h. klausos susilpnėjimu arba spengimu ir ošimu ausyse, i. blyškumu (dažniausiai pastebimas šalia esančių asmenų).

Pasitaiko ir tokių atvėjų, kai pacientai gali visai nejausti šių perspėjančių simptomų, ypatingai vyresnio amžiaus asmenys, kurie tiesiog jų gali neprisiminti. Kai žmonės nejaučia presinkopės simptomų, dažniausiai priežastis gali būti susijusi su širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, o tai didina

(16)

16

tikimybę dažniau patirti traumą [22]. Jei pacientas neprisimena presinkopės simptomų, tokiu atveju yra be galo svarbu išklausti aplinkui buvusių žmonių, paciento artimųjų ar GMP darbuotojų, kas buvo stebėta ir įvertinti, ar pacientas tikrai buvo praradęs sąmonę. Ši informacija taip pat yra vertinga atpažįstant aplinkybes ir nustatant tikslią sinkopės priežastinę grupę [5].

8.3 Sinkopės diagnostika ir gydymas

Pradinis ištyrimas pacientams, kurie buvo praradę sąmonę ir yra įtariamas sinkopės epizodas, yra kartu diagnostinis ir prognostinis. Gydytojas turi galimybę išsiaiškinti ar nukritimas tikrai įvyko dėl sinkopės ir nuspręsti, ar pacientas turės būti stacionarizuotas tolimesniam ištyrimui, ar gali būti išleistas namo bendrosios praktikos gydytojo priežiūrai. EKD/SMD rekomenduoja, kad beveik visiems pacientams pirminio ištyrimo metu būtų detaliai surinkta anamnezė, atliktas fizinis ištyrimas (įtraukiant ir sinus caroticus masažą senyvo amžiaus pacientams) bei užrašyta EKG [21]. Transtorakalinė širdies echokardiografija yra naudinga ir turėtų būti atlikta tiems pacientams, kurie turi jau nustatytų širdies struktūrinių pažeidimų arba yra įtarimas dėl struktūrinės pažaidos po surinktos anamnezės, fizinio ištyrimo ar užrašytos EKG. Širdies echokardiografijos tyrimo atlikimas atitinka EKD/SMD gaires ir gali padėti iš anksto identifikuoti tokias patologijas kaip: kairiojo skilvelio disfunkcija, hipertrofinė kardiomiopatija, aortos stenozę ir skystį perikarde [23]. Papildomi tyrimai toliau turėtų būti atliekami pagal įtariamą sinkopės etiologiją. [21-22]. EKD/ESMD pirminiame ištyrime išskyrė pagrindinius klinikinės išraiškos ir anamnezės diagnostinius kriterijus, pagal kuriuos galime lengviau nustatyti ar pacientas patyrė refleksinės arba O-H sinkopės epizodus:

1. Jei sąmonės netekimas sukeltas skausmo, baimės, ilgo stovėjimo arba susįjęs su progresuojančiais simptomais (išblyškimu, prakaitavimu, pykinimu)

2. Jei sąmonės netekimas buvo iššauktas specifinių priežasčių ar dirgiklių (pvz. iškart po šlapinimosi arba šlapinimosi metu, po kosulio arba smarkaus ryjimo)

3. Jei sąmonės netekimas įvyko stovint ir yra lydimas O-H

4. Tais atvėjais, kai šių simptomų nėra - refleksinė arba O-H sinkopė turėtų būti įtariama, kai nėra kitų simptomų, kurie nurodytų kitos etiologijos (širdies ligos) sukeltą sinkopės priežastį ir jei paciento išreikšti simptomai yra susįję su refleksine ar O-H sinkope (nestabili laikysena stovint, pykinimas, nespecifiniu, nemalonus pilvo raižymas ir kita)

EKS/ESMD bei Amerikiečių širdies asociacijos sinkopės diagnostikos gairėse teigiama, kad pirminiame ištyrime privaloma visiems sąmonės netekusiems pacientams atlikti ir įvertinti EKG tyrimą [5,23]. EKD/ESMD 2018 metų sinkopės diagnostikos ir gydymo gairės pateikė EKG kriterijus, kurie leidžia įtarti sinkopės epizodą, sukeltą dėl širdies ligų [5]:

(17)

17

1. Kai EKG yra matoma:

a. vyraujanti sinusinė bradikardija (ŠSD <40 k/min.)

b. pastebimas ilgesnė nei 3 sekundžių sinusinė pauzė, kai pacientas yra budrus ir neatlieka

fizinio darbo

c. matoma Mobitz II antro arba trečio laipsnio atrioventrikulinė blokada d. matoma alternuojanti kairės ar dešinės Hiso pluošto blokada

e. matoma skilvelinė tachikardija arba paroksizminė supraventrikulinė tachikardija f. matoma polimorfinė skilvelinė tachikardija ir ilgas arba trumpas QT intervalas

g. matomas įstatytas elektrokardiostimuliatorius (EKS) arba matomas EKS gedimas, kai

sustoja širdies veikla.

2. Kai yra patvirtinama ūminė miokardo išemija su arba be miokardo infarkto požymiais. 3. Kai sinkopė galėjo įvykti dėl esamų arba nustatytų širdies ir plaučių struktūrinių pažeidimų.

Šie pirminio ištyrimo metu nustatomi požymiai yra apibrėžiami praktinėse gairėse ir atliktais tyrimais yra nustatyta, kad 45-65% atvėjų sinkopės etiologiją galima nustatyti iš kruopščiai atlikti pirminio įvertinimo [5,23].

Be šių minėtų EKG ir anamnezės duomenų, fizinio ištyrimo metu gaunami gyvybinių rodiklių (širdies susitraukimų dažnio (ŠSD), arterinio kraujo spaudimo (AKS) nustatymas sėdint, stovint ir gulint) duomenys, širdies ir kraujagyslių sistemos duomenys (širdies ritmas, širdies ūžesiai, saturacijos deguonimi (SpO2) rodikliai, hiperventiliacija) bei neurologiniai simptomai (galvos svaigimas, kalbos sutrikimai, židininiai neurologiniai pakitimai), kurie padeda tiksliau įvertinti sinkopės priežastis [23]. Sinkopė kaip liga yra daugiausiai susijusi su širdies ir kraujagyslių sistema, todėl tolimesnis diagnostinis ištyrimas apima daugiausiai diagnostinius tyrimus, kurie tiria širdies veiklą. Neurologinis ištyrimas dažniausiai duoda nespecifinius požymius ir Pires LA bei bendraautorių atliktu tyrimu buvo nustatyta, kad pacientui išreiškus neurologinius simptomus po sinkopės epizodo - dažniausiai sąmonės netekimas būna įvykęs dėl epilepsijos ir neurologiniai simptomai neturėtų būti laikomi sinkopės priežastimi. Šioje studijoje taip pat buvo nustatyta, kad iš 283 atliktų galvos KT tyrimų tik 5 (2%) leido nustatyti sąmonės netekimo priežastį bei savo išvadose teigė, kad: specifinių diagnostinių testų paskyrimas didina sinkopės priežasties nustatymo dažnį tik tada, kai jie skiriami pagal aiškiai surinktą ligos anamnezę [13]. Siekiant

tolimesnio ištyrimo ir gydymo taktikos nustatymo yra rekomenduojama atlikti ambulatorinį EKG monitoravimą, pasitelkiant Holterio monitorių. Tačiau, jei sinkopės epizodai ar simptomai nepasireiškia kasdien, šis tyrimas gali būti nereikšmingas tolimesniam gydymui. Todėl yra rekomenduojama, kad esant retai pasitaikantiems sinkopės epizodams (rečiau nei per 24-48 valandas) būtų pasirinktas ilgalaikis širdies monitoravimo tyrimas toks, kaip: įvykius registruojantis ciklinis monitorius (angl. Event (loop)

(18)

18

monitoring) ar implantuojamas ciklinis monitorius (angl. – implantable loop recorder). Holterio monitoravimas turi būti atliekamas iki savaitės ar mėnesio trukmės [7,8].

Benditt ir bendraautoriai atliko tyrimą, kuriame analizavo Implantuojamo ciklinio širdies veiklos registratoriaus veiksmingumą nustatant sinkopės priežastis. Tiriamieji buvo atsitiktinai padalinti į tris grupes: pirmosios grupės pacientai atliko Holterio monitoravimo tyrimus kardiologijos klinikoje, kurioje juos tyrinėjo dėl sinkopės galimų sinkopės priežasčių, antrosios grupės pacientai turėjo tik implantuotą ciklinį širdies veiklos registratorių, trečiosios grupės pacientai turėjo implantuotą registratorių ir ėjo į kardiologijos kliniką tolimesniam ištyrimui Holterio monitoriu. Buvo nustatytas statistiškai reikšmingas ankstesnis sinkopės priežasties nustatymas trečiosios grupės pacientams, kurie turėjo implantuotą ciklinį širdies veiklos registratorių ir ėjo papildomiems tyrimams į kardiologijos kliniką [17].

Kitas svarbus diagnostinis metodas – O-H mėginys. Pacientams, kurie yra patyrę sinkopės epizodą gali būti atliekamas AKS matavimas sėdint ir 3-5 minutės, po to kai jie atsistoja iš sėdimos padeties. Toks matavimas padeda nustatyti pacientų jautrumą OH, tačiau yra pastebėta, kad tyrimas yra netikslus, nes atliktuose tyrimuose buvo stebima, kad net ir pacientams, kuriems dažnai pasireiškia OH gali nebūti iššaukiama diagnostiškai reikšmingas AKS pokytis [1,2]. Tokiais atvejais tikslesnis būtų nuolatinis AKS ir ŠSD moniotravimas [3,4].

EKD/ESMD 2018 metų gairėse yra nurodoma, kad vyresniems pacientams (>60 metų) arba asmenims, kurie yra turėję galvos ar kaklo operacijų ir kurie patyrė sinkopės epizodą, gali būti atliekamas sinus caroticus masažas. Tačiau, nors šis tyrimas nėra pavojingas, gairėse yra rekomenduojama, kad jis būtų neatliekamas pacientams, kurie yra turi struktūrinių širdies ligų, yra patyrę insultą arba jiems girdimas ūžesys sinus caroticus srityje [3,4].

Elektrofiziloginis ištyrimas yra retai kada indikuotinas pacientams, kurie patyrė sinkopės epizodą, tačiau gali būti naudingas pacientams, kurie turi nepaaiškintą sąmonės netekimo priežastį ir kuriems yra tikėtina, kad struktūrinė širdies liga gali sukelti artimiją [3,13-18]. Neurologinis ištyrimas, naudojant elektroencefalogramą, miego arterijų ištyrimas ultragarsiniu Dopler tyrimu arba galvos kompiuterine tomografija (KT) yra užsakomi dažniau nei reikėtų. Tyrime, ištyrus 649 pacientus, iš kurių 53 procentai turėjo bent vieną neurologinį simptomą, buvo atlikta galvos KT, kurios duomenys tolimesnio gydymo taktikai reikšmės neturėjo [6]. Pagal tyrimų duomenis ir 2018 metų sinkopės gaires

pacientams, kurie patyrė sąmonės netekimą ir turi neurologinę simptomatiką, rekomenduojama neurologo konsultacija dėl epilepsijos priepuolis diagnostikos [4].

(19)

19

8.4 Pacientų patyrusių sinkopę stebėjimo SPS laikas ir tolesnė taktika

Žinant tai, kad sinkopė turi plačią ir ganėtinai dažnai neaiškią etiologiją, priklausomai nuo to gali varijuoti ir pacientų buvimo laikas ne tik priėmimo skyriuje, tačiau ir stacionare. Tae Gun Shin bei bendraautoriai atliko prospektyvinį tyrimą, kuriame pacientus atvykusius dėl sinkopės jie suskirstė į dvi grupes: 1 grupė – kontrolės, kurioje pacientai buvo tiriami priėmimo skyriuje bendra tvarka, o 2 grupė – intervencijos, kurioje pacientai buvo tiriami specialiai įrengtame priėmimo sinkopės kabinete. Jų pagrindinis tiksla buvo nustatyti pacientų ištyrimo trukmę bei bendrą buvimo priėmime laiką. Autoriai nustatė, kad bendras buvimo priėmime laiko vidurkis pacientams patyrusiems sinkopę kontrolinėje grupėje siekė 4,6 valandas, kai intervencijos grupėje jie pastebėjo ženkliai sumažėjųsį laiką iki 3,4 valandų. Taip pat buvo pastebėta, kad intervencinėje grupėje, kai ištyrimui pacientai buvo nukreipiami į specialų sinkopės kabinetą, padidėjo tikslios diagnozės nustatymas, lyginant su kontroline grupe [25]. Anderson T. S. Bei bendraautoriai atliko tyrimą, kuriame ištyrė 2006-2014 metų pacientų atvykusių į priėmimo skyrių dėl sąmonės netekimo buvimo laiką bei hospitalizacijos dažnį. Jie nustatė, kad nuo 2004 iki 2013 metų atvykimo į priėmimą dažnis dėl sąmonės netekimo padidėjo nuo 643 iki 771/100000 suaugusiųjų, o hospitalizacijjų dažnis sumažėjo nuo 36,3% iki 24,7%. Šią tendenciją autoriai sieja su 7,9% prailgėjusiu pacientų stebėjimo laiku priėmimo skyriuje ir dažniau atliekamais galvos KT ir širdies echokardiografijos tyrimais[24]. Kitame tyrime, Win K. Shen ir bendraautoriai ištyrė ar skiriasi tolimesnis pacientų ištyrimas stocionare, priklausomai nuo to, ar jie priemimo skyriuje buvo tiriami specialiame sinkopės kabinete, palyginus su pacientais, kurie buvo tiriami bendra tvarka. Autorių rezultatuose nurodyta, kad iš 22 pacientų, kurie buvo ištirti specialiuose sinkopės kabinetuose ir hospitalizuoti į ligoninę, buvimo ligoninėje laiko vidurkis buvo 2.9±2.3 dienos. Iš 22 pacientų – 13 buvo išleisti greičiau nei per 48 valandas. Pacientų grupėje, kurie buvo ištirti bendra tvarka ir hospitalizuoti, bendras vidutinis praleistas laikas ligoninėje buvo 2,7±3.6 dienos ir iš 51 paciento – 38 buvo išleisti greičiau nei per 48 valandas, kas rodo, jog nors pacientų ištyrimas specialiuose sinkopės kabinetuose gali sumažinti bendrą vizitacijos laiką priėmime – hospitalizacijos trukmės toks pacientų ištyrimas nesumažina [25].

Pacientų, patyrusių sinkopė, gydymo taktika priklauso nuo pačios sinkopės etiologijos bei išreikštų klinikinių požymių. Tiems pacientams, kurie patyrė vazovagalinę sinkopę rekomenduojamas konservatyvus gydymas, toks kaip: edukaciją apie sinkopę ir prevencines priemones, ankstyvų prodrominių sinkopės simptomų atpažinimą, gausesnį skysčių bei druskos vartojimą arba vartojamų vaistų pakeitimas [15,26]. Jei sinkopės epizodai yra pasikartojantys dėl aiškios priežasties, tolimesnė gydymo taktika turi būti nukreipiama į šios priežasties pašalinimą, priklausomai nuo etiologijos [15,26,27]:

(20)

20

• Širdies ligų sukelta sinkopė gali būti gydyma elektrine impulso terapija, jei buvo nustatyta SVT arba PV, o jei sinkopė įvyksta kitų ritmo sutrikimų (pvz. Mobitz II laipsnio arba III laipsnio AV blokados) – indikuotinas tolimesnis ištyrimas kardiologijos skyriuje ir širdies ritmo sutrikimus sukėlusios priežasties gydymas. Šiems pacientams dažniausiai yra reikalinga implantuoti elektrinį širdies stimuliatorių.

• Įtarus, kad sinkopė gali būti sukelta pašalinio vartojamų vaistų poveikio, reikalinga peržvelgti paciento vartojamus vaistus ir nukreipti tolimesniai specialisto konsultacija dėl vartojamų vaistų korekcijos.

• Pacientams, kuriems, po patirtos sinkopės, yra nustatoma širdies patologija (pvz. didelio laipsnio aortos ar aortos vožtuvo stenozė, hipertrofinė kardiomiopatija, sumažėjusi kairio skilvelio išmetimo frakcija) – reikalinga hospitalizacija tolimesniam gydymui ligoninėje.

EKD/ESMD rekomenduoja, kad kiekvienam pacientui, kuris atvyko į priėmimo skyrių dėl sąmonės netekimo, būtų nustatytas sinkopės rizikos laipsnis, kuris padeda nuspręsti tolimesnio stebėjimo ir gydymo taktiką. Pacientai gali būti klasifikuojami į tris grupes pagal riziką: didelės (reikalinga hospitalizacija), vidutinės (hospitalizacija priklauso nuo individualaus paciento) ir mažos (pacientas gali būti toliau ištirtas bendrosios praktikos gydytojo) [9,15]. Toliau pateikiami kriterijai, kurie priskiriami didelės rizikos sinkopei:

• Didelės rizikos sinkopė įtariama, kai:

o Įtariamas ūmus MI,

o Įtariama ūmi aortos disekacija,

o Yra dekompensuotas širdies nepakankamumas

o Įtariama bet kokia hemodinamiką trukdanti širdies patologija, o Paciento EKG matomi ritmo sutrikimai,

o Sinkopė sportuojant, o Sinkopė atsigulus

o Jei dėl sinkopės epizodo įvyko eismo įvykis,

Šiems pacientams turi būti priskiriamas didelės rizikos laipsnis ir tolimesnis šių pacientų stebėjimas bei gydymas turi vykti ligoninėje.

• Vidutinės rizikos sinkopė įtariama, kai:

o Sinkopė kartojasi ir dėl jos pacientas patyrė traumą

o Ligos anamnezėje yra išsakytos širdies ligos, bet neįtariamas šių ligų paūmėjimas o Ligos anamnezėje išsako turėję arba turintys širdies ritmo sutrikimų, bet nematoma EKG

(21)

21

o Ligos anamnezėje išsako turėję arba turintys širdies ligų, bet šeimos anamnezėje nėra buvę staigios mirties epizodų

o Paceintai patyrę sinkopės epizodą, kurie turi implantuota širdies stimuliatorių, bet stimuliatoriaus veikla nesutrikusi

Šios grupės pacientai turėtų būti papildomai stebimi ir neturėtų iškart išleisti iš priėmimo be detalios apžiūros ir pilno ištyrimo bei turėtų būti pakonsultuoti gydytojo specialisto.

• _{Mažos rizikos sinkopė įtariama, kai:}

o Pacientai neturi struktūrinių širdies ligų o Atliktoje EKG nematoma jokių pakitimų

o Jei tikėtina, kad įvyko refleksinė arba O-H sinkopė

Šios grupės pacientai turi mažą tikimybę, kad sinkopės epizodas pasikartos ir per 30 dienų periodą jiems gali įvykti staigi mirtis arba jie pakartotinai atvyks į priėmimo skyrių. Sinkopės rizikos ir tolimesnės gydymo taktikos pasirinkimo algoritmas nurodytas 3 paveikslėlyje:

(22)

22

9. TYRIMO METODIKA

Tyrimo organizavimas: suplanuotas retrospektyvinis stebėjimo tyrimas LSMU KK SPS. Paruoštas

tyrimo protokolas. Gautas leidimas iš LSMU Bioetikos centro (BEC-MF-341)

Tyrimo objektas: Į LSMUL KK SPS atvykę pacientai, kurie kreipėsi patys į SPS ambulatoriją, ar buvo

atvežti GMP į įstaigą iš įvykio vietos, ar pervežti iš kitos gydymo įstaigos, kurių pradinė diagnozė buvo užkoduota kaip R55 „Apalpimas ir kolapsas“

Tyriamųjų atranka: Buvo nagrinėtos pacientų ligų istorijos, kurie nuo 2018m. gegužės 1d. Iki 2018m.

rugpjūčio 31 dienos atvyko į LSMUL KK SPS ir jų pradinė diagnozė buvo R55 „Apalpimas ir kolapsas“. Įtraukimo kriterijai: a) vyresni nei 18m. SPS apsilankę asmenys, kurių diagnozė buvo patikslinta informacinėje pacientų srautų registravimo sistemoje; b) pacientai, kuriems buvo priskirtas galiojantis TLK 10 AM kodas R55

Tyrimo imtis: 116 pacientų

Tyrimo metodai: atliktas retrospektyvinis tyrimas. Analizuoti 2018 metais gegužės – rugpjūčio mėn. į

LSMUKK SPS dėl sinkopės atvykusių pacientų ligos išrašai. Gavus LSMU Bioetikos centro leidimą, į tyrimą įtraukti 117 pacientų ligos išrašai, kuriuose, remiantis TLK–10–AM sisteminių ligų sąrašu, pagrindinė liga buvo sinkopė (R 55). Analizuoti pacientų duomenys: lytis, amžius, atvykimo būdas, data, laikas, išvykimo laikas, buvimo SPS trukmė, atvykimo diagnozė, išvykimo diagnozė, pagrindinis nusiskundimas, lydintys nusiskundimai, anamnezės duomenys. Iš objektyvių duomenų buvo nagrinėjami: AKS, ŠSD, širdies veikla (buvę ritmo sutrikimai). Vertinant EKG, buvo nagrinėjama: širdies veikla, matomos blokados, matomi ST pokyčiai, esančios supraventrikulinės tachikardijos. Iš laboratorinių duomenų buvo nagrinėjama: Troponinas I, Kalis, Kreatininas, Hemoglobinas (Hb), Leukocitų kiekis kraujyje (Leuk.), Gliukozės kiekis veniniame kraujyje (Glik.). Iš radiologinių tyrimų buvo nagrinėjami atlikti: Galvos KT, plaučių KT, širdies echokardiografijos, viršutinio pilvo aukšto echoskopijos duomenys bei atlikti sinkopės mėginiai.

Statistiniai metodai: Visi duomenys buvo renkami ir toliau apdorojami su statistinės duomenų analizės

programos SPSS 20.0 versija (angl. Statistical Package for Social Sciences). Buvo atliekama aprašomoji ir lyginamoji analizė. Pagal matuojamą reiškinį kintamieji buvo suskirstyti į kiekybinius ir kokybinius ir jiems atitinkamai pritaikyti skaičiavimo metodai, tokie kaip „chi“ kvadratas. Buvo skaičiuojamas aritmetinis vidurkis, mediana, standartinis nuokrypis (SN), statistinis patikimumas ir duomenų reikšmingumas. Koreliacijos tarp dviejų kintamųjų buvo apskaičiuoajmos pasinaudojus Spearmano rankų koreliacijos koeficientu (rho). Duomenys vertinti kaip statistiškai patikimi ir reikšmingi, kai p < 0,05.

(23)

23

10. REZULTATAI

10.1 Demografiniai ir klinikiniai tiriamųjų duomenys:

Imtį sudarė 116 tiriamųjų - 65 (56,0 proc.) moterys ir 51 (44,0 proc.) vyras. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 53,87±22,75 m. Moterų amžiaus vidurkis 51,2±24,86 m., vyrų amžiaus vidurkis 57,2±18,96 m.. Reikšmingo skirtumo tarp lyčių nebuvo (p=0,56). Reikšmingo amžiaus skirtumo tarp lyčių nebuvo (p=0,16). Pasiskirstymas pagal amžiaus grupes buvo statistiškai reikšmingas (p=0,01), dažniau atvyko 18-29 ir 70-79 metų asmenys. Pasiskirstymo pagal amžiaus grupes duomenys pateikiami grafike Nr.1.

Grafikas Nr.1 Pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

* - p<0,05 - lyginant tarp amžiaus grupių

Apskaičiavome pacientų atvykimo į SPS laiką pagal dienos metą. 24 valandas padalinome į 4 grupes (1 gr. – naktis (00:00-06:00), 2gr. – rytas (06:00-12:00), 3gr. – diena (12:00-18:00), 4 gr. – vakaras (18:00-24:00)). Tiriamųjų pasiskirstymas pagal atvykimo į SPS laiką pavaizduotas grafike Nr. 2.

Grafikas Nr.2. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal atvykimo į Skubiosios pagalbos skyrių laiką 21,6% 12,1% 9,5% 12,1% 12,1% 19,0% 12,1% 1,7% 0 5 10 15 20 25 18-29* 30-39 40-49 50-59 60-69 70-79* 80-89 90-99 Pr ocen tai (%) Amžius (m)

(24)

24

Lyginant skundus pagal lytį, gautas statistiškai reikšmingas skirtumas: nualpimu (p=0,01), silpnumu (p=0,01) ir pilvo skausmu (p=0,00) daugiau skundėsi moterys nei vyrai. Lyginant skundus pagal amžiaus grupes, buvo nustatytas statistiškai didesnis skirtumas, kad 18-29 metų grupėje daugiau pacientų turėjo nualpimą kaip pagrindinį nusiskundimą (p=0,00). Pagrindinio skundo pasiskirstymas pagal lytį pateikiamas grafike Nr. 3. Pagrindinio skundo pasiskirstymas pagal amžiaus grupes pateikiamas lentelėje Nr.1

Grafikas Nr. 3. Pagrindinio skundo pasiskirstymas pagal lytį

* - p<0,05 - lyginant tarp vyrų ir moterų 24,1% 48,3% 19,0% 8,6% 0 10 20 30 40 50 60 Pr ocen tai (%) Atvykimo laikas Ryte Dieną Vakare Naktį

78 19 4 ₂ 4 5 4 34 8 2 2 2 1 2 44 11 2 ₀ 2 4 2 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Nualpimas* Silpnumas* Galvos

svaigimas skausmasKrūtinė Traukuliai Pilvo skausmas* Kiti skundai

D až ni s ( n) Nusiskundimas Skundas Vyras Moteris

(25)

25

Lentelė Nr.1 Pagrindinio skundo pasiskirstymas pagal amžiaus grupę

Pagrindis nusiskundimas Amžiaus grupė 18-29* 30-39 40-49 50-59 60-69 70-79 80-89 90-99 Nualpimas 20* 10 6 10 11 10 9 2 Silpnumas 1 0 4 2 2 7 3 0 Galvos svaigimas 0 1 0 0 0 1 2 0 Krūtinės skausmas 0 0 0 1 0 1 0 0 Traukuliai 1 1 1 0 0 1 0 0 Pilvo skausmas 3 0 0 0 1 1 0 0 Kiti skundai 0 2 0 1 0 1 0 0

Jei buvo užregistruotas ne vienas skundas, dažniausias palydintis nusiskundimas buvo silpnumas, kuriuo skundėsi 19 tiriamųjų (16,4 proc.). Reikšmingo pasiskirstyo pagal lytį ir antro skundo buvimo rasta nebuvo (p=0,32). Taip pat statistiškai reikšmingo pasiskirstymo tarp amžiaus grupių ir antro skundo buvimo rasta nebuvo (p=0,21). Palydintys nusiskundimai pagal lytį pavaizduoti grafike Nr.4. Palydintys nusiskundimai pagal amžiaus grupę pavaizduoti grafike Nr.5

(26)

26

* - p<0,05 - lyginant tarp vyrų ir moterų

Lentelė Nr.2 Palydintys nusiskundimai pagal amžių

Palydintis nusiskundimas Amžiaus grupė 18-29* 30-39 40-49 50-59 60-69 70-79 80-89 90-99 Silpnumas 7* 2 3 4 1 0 2 0 Galvos skausmas 2 1 0 1 2 0 1 0 Galvos svaigimas 1 1 1 0 0 1 2 0 Krūtinės skausmas 0 2 1 0 1 1 0 0 Viduriavimas 1 0 1 0 2 2 1 0 Pilvo skausmas 4 0 0 0 0 0 0 1 Nėštumas 2 0 1 0 0 0 0 0 Kiti skundai 5 4 2 6 7 14 7 1

Iš užregistruotų anamnezės duomenų buvo nustatyta, kad daugiausiai - 22 pacientai(19 proc.) anamnezėje išreiškė, kad serga ar yra sirgę širdies ir kraujagyslių ligomis. Iš visų 116 ligos istorijų 94-se (81 proc.) trūko duomenų apie pacientų ligos anamnezę. Palyginus persirgtas ligas anamnezėje pagal

19 7 ₆ ₅ 7 ₅ 18 46 9 2 3 3 4 ₀ 7 23 10 5 ₃ 2 3 5 11 23 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 D až ni s ( n) Palydintys nusiskundimai Bendras Vyrai Moterys

(27)

27

lytį buvo rasta, kad vyrai statistiškai dažniau (p<0,001) anamnezėje persirgo MI, o moterys dažniau buvo ištiktos insulto (p=0,01). Palyginus pagal amžiaus grupes, buvo nustatyta, kad 70-79 metų pacientai statistiškai reikšmingai dažniau buvo persirgę ne tik MI (p=0,04), insultu (p<0,001), bet ir dažniau turėję sinkopės epizodų (p=0,02) nei kitos amžiaus grupės pacientai. Palyginti anamnezės duomenys pagal lytį pateikti pateikti grafike Nr.5. Palyginti anamnezės duomenys pagal amžiaus grupę pateikti lentelėje Nr.3

Grafikas Nr.5 Persirgtų ligų pasiskirstymas anamnezėje pagal lytį

Lentelė Nr.3 Persirgtų ligų pasiskirstymas anamnezėje pagal lytį LIGA

ANAMNEZĖJE AMŽIAUS GRUPĖ

18-29 30-39 40-49 50-59 60-69 70-79* 80-89 90-99 MI 0 0 0 1 2 5* 0 0 IŠL 0 0 0 0 0 3 1 1 ŠN 0 0 1 0 0 1 0 0 PAH 0 0 0 0 1 2 1 1 PV 0 0 0 0 0 1 1 0 INSULTAS 0 0 0 2 0 4* 2 1 SINKOPĖ 0 4 0 1 1 7* 2 0 CD 0 0 0 1 0 0 1 0 EPILEPSIJA 0 0 0 0 0 1 0 0

* - p<0,05 - lyginant tarp amžiaus grupių 8 5 2 5 2 9 15 2 1 7 2 2 2 1 3 9 1 1 1 3 0 3 1 6 6 1 0 0 2 4 6 8 10 12 14 16

MI* IŠL ŠN PAH PV Insultas* Sinkopė CD Epilepsija

D až ni s ( n) Ligos anamnezėje Bendrai Vyrai Moterys

(28)

28

Palyginus AKS duomenis pagal lytį, statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo rasta (p=0,61). Palyginus AKS tarp amžiaus grupių reikšmingų skirtumų nebuvo rasta (p=0,108) Palyginti AKS duomenys pagal lytį pavaizduoti grafike Nr. 6 Palyginti AKS duomenys pagal amžiaus grupes

Grafikas Nr.6. AKS palyginimas tarp lyčių

Lentelė Nr.4 AKS palyginimas tarp amžiaus grupių

AKS AMŽIAUS GRUPĖ

18-29 30-39 40-49 50-59 60-69 70-79 80-89 90-99

NORMOTENZIJA 20 12 6 12 14 12 10 2

HIPOTENZIJA 3 1 1 0 0 4 0 0

HIPERTENZIJA 2 1 4 2 0 6 4 0

Iš anamnezėje analizuotų duomenų 68 pacientams (58,6 proc.) nebuvo aprašytų EKG duomenų ligos istorijose. Palyginus EKG duomenis pagal lytį - statistiškai reikšmingų skirtumų nerasta (p=0,817). EKG duomenų pasiskirstymas pagal lytį pavaizduotas grafike Nr. 7. Palyginus EKG duomenis pagal amžiaus grupes - statistiškai reikšmingų skirtumų taip pat nerasta (p=0,318). EKG duomenų pasiskirstymas pagal amžiaus grupę pavaizduotas lentelėje Nr. 5.

88 19 9 39 8 4 49 11 5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Normotenzija Hipertenzija Hipotenzija

D

až

ni

s (

n)

Arterinis kraujo spaudimas Bendrai Vyrai Moterys

(29)

29

Grafikas Nr. 7 EKG duomenų pasiskirstymas pagal lytį

Lentelė Nr.5 EKG duomenų pasiskirstymas pagal amžiaus grupę

EKG AMŽIAUS GRUPĖ

18-29 30-39 40-49 50-59 60-69 70-79 80-89 90-99

SR 7 4 5 6 5 9 6 1

PV 0 0 0 0 1 1 0 0

EKS 0 0 0 0 0 2 1 0

Iš anamnezėje analizuotų ŠSD rodiklių - palyginus pagal lytį statistiškai reikšmingų skirtumų nerasta (p=0,570). ŠSD duomenų pasiskirstymas pagal lytį pavaizduotas grafike Nr. 8. Palyginus ŠSD duomenis pagal amžiaus grupes - statistiškai reikšmingų skirtumų taip pat nerasta (p=0,652). ŠSD duomenų pasiskirstymas pagal amžiaus grupę pavaizduotas lentelėje Nr. 6.

43 2 3 16 0 2 27 2 ₁ 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 SR PV EKS D až ni s ( n) Axis Title Bendrai Vyrai Moterys

(30)

30

Grafikas Nr.8 – ŠSD palyginimas tarp vyrų ir moterų

Lentelė Nr.6 ŠSD duomenų pasiskirstymas pagal amžiaus grupę

ŠSD AMŽIAUS GRUPĖ

18-29 30-39 40-49 50-59 60-69 70-79 80-89 90-99

NORMA 21 8 8 13 11 18 10 1

TACHIKARDIJA 3 3 2 0 2 2 2 0

BRADIKARDIJA 1 3 1 1 1 2 2 1

10.2 Tiriamųjų duomenys pagal diagnostinius tyrimus ir taikytą gydymą:

Iš laboratorinių tyrimų nustatėme, kad Tropinino I tyrimo pasiskirtymas pagal lytį nebuvo statistiškai reikšmingas (p=0.854). Troponino I pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų pavaizduotas grafike Nr.9 Pasiskirstymas pagal amžiaus grupes taip pat nebuvo reikšmingas (p=0,74). Troponino I pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų pavaizduotas lentelėje Nr.7

90 14 ₁₂ 38 6 7 52 8 ₅ 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Norma Tachikardija Bradikardija

D ažn is (n ) Širdies ritmas Bendrai Vyrai Moterys

(31)

31

Grafikas Nr.9 – Troponino I kiekio palyginimas tarp vyrų ir moterų

Lentelė Nr.7 Troponino I duomenų pasiskirstymas pagal amžiaus grupę

TROPONINAS I AMŽIAUS GRUPĖ

18-29 30-39 40-49 50-59 60-69 70-79 80-89 90-99

PADIDĖJĘS 0 0 0 0 0 3 1 0

NEPADIDĖJĘS 0 2 1 5 1 3 2 0

Iš laboratorinių tyrimų nustatėme, kad Kalio kiekio kraujo serume pasiskirstymas pagal lytį nebuvo statistiškai reikšmingas (p=0,152). Kalio kiekio kraujo serume pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų pavaizduotas grafike Nr.10 Pasiskirstymas pagal amžiaus grupes taip pat nebuvo reikšmingas (p=0,676). Kalio kiekio kraujo serume pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų pavaizduotas lentelėje Nr.8

Grafikas Nr.10 – Kalio kiekis kraujo serume pasiskirstymas pagal lytį 18 4 14 9 2 7 9 2 7 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20

Paimtas tyrimas Padidėjęs Nepadidėjęs

D ažn is (n ) Troponino I tyrimas Bendrai Vyrai Moterys

(32)

32

Lentelė Nr.8 Kalio kiekio kraujo serume pasiskirstymas pagal amžiaus grupę KALIO KIEKIS KRAUJO SERUME AMŽIAUS GRUPĖ 18-29 30-39 40-49 50-59 60-69 70-79 80-89 90-99 NORMA 6 2 4 4 7 6 1 1 HIPOKALEMIJA 1 0 1 0 0 1 0 0 HIPERKALEMIJA 0 0 0 0 0 1 1 0

Kreatinino tyrimas kraujo serume buvo paimtas 40-čiai tiriamųjų (46,4%). Iš šių tiriamųjų mes suskirstėme kreatinino tyrimo rezultatus į 4 grupes: 1 grupė 0-120 µmol/l; 2 grupė 120-200 µmol/l; 3 grupė 700+. Palyginus kreatinino kiekį kraujo serume tarp vyrų ir moterų – statistiškai reikšmingo pasiskirstymo nenustatyta (p=0,830) (grafikas Nr.11). Kreatinino pasiskirstymas pagal amžiasu grupes taip pat nebuvo statistiškai reikšmingas (p=0,149) (lentelė Nr.9).

80 31 2 3 40 21 1 0 40 10 1 3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Neimtas Norma Hiperkalemija Hipokalemija

D

ažn

is

(n

)

Kalio kiekis kraujo serume Bendrai Vyrai Moterys

(33)

33

Grafikas Nr.11 – Kreatinino kiekis kraujo serume tarp vyrų ir moterų

Lentelė Nr.9 – Kreatinino kiekis kraujo serume tarp amžiaus grupių

Kreatininas AMŽIAUS GRUPĖ

18-29 30-39 40-49 50-59 60-69 70-79 80-89 90-99

0-120 6 2 3 7 3 5 1 1

120-200 0 0 0 0 2 4 3 0

200+ 0 0 0 0 0 1 1 0

700+ 0 0 1 0 0 0 0 0

Hb kiekis kraujyje buvo paimtas 89 pacientams (76.7 proc.) pacientų. Hb tyrimo atsakymai buvo suskirstyti į 3 grupes: 1 grupė - normalus Hb kiekis ≥140 g/l; 2 grupės Hb >100-140 g/l; 3 grupė ≤100 g/l. Iš surinktų tyrimų, reikšmingo pasiskirstymo tarp vyrų ir moterų (p=0,104) ir tarp amžiaus grupių (p=0,132) nebuvo pastebėta. Grafike Nr. 12 pavaizduotas tyrimo pasiskirstymas pagal lytį. Lentelėje Nr.10 pavaizduotas tyrimų pasiskirstymas tarp amžiaus grupių.

28 9 2 ₁ 13 5 1 ₀ 15 4 1 1 0 5 10 15 20 25 30 0-120 120-200 200+ 700+ D ažn is (n )

Kreatinino kiekis kraujo serume Bendrai Vyrai Moterys

(34)

34

Grafikas Nr.12 –Hb kiekis kraujo serume tarp vyrų ir moterų

Lentelė Nr.10 – Hb kiekis kraujo serume tarp amžiaus grupių

Hemoglobinas AMŽIAUS GRUPĖ

18-29 30-39 40-49 50-59 60-69 70-79 80-89 90-99

NORMA 6 2 2 2 3 5 2 1

≥100-140 8 5 2 5 6 5 5 0

<100 8 5 1 0 1 8 3 1

Leukocitų kiekis kraujo serume buvo paimtas 89 pacientams (76.7 proc.) pacientams. Leukocitų tyrimo atsakymai buvo suskirstyti į 2 grupes: 1 grupė - normalus leukocitų kiekis (≤11,0x109_{/l); 2 grupė -}

padidėjęs leukocitų kiekis (>11,0x109_{/l). Iš surinktų tyrimų, reikšmingo pasiskirstymo tarp vyrų ir}

moterų (p=0,732) ir tarp amžiaus grupių (p=0,452) nebuvo pastebėta. Grafike Nr. 13 pavaizduotas leukocitų kiekio kraujo serume tyrimo pasiskirstymas pagal lytį. Lentelėje Nr.11 pavaizduotas leukocitų kiekio kraujo serume tyrimų pasiskirstymas tarp amžiaus grupių.

36 23 30 11 ₉ 18 25 14 12 0 5 10 15 20 25 30 35 40 100-140 Norma <100 Da žni s ( n)

Hemoglobino kiekis kraujo serume Bendrai Vyrai Moterys

(35)

35

Grafikas Nr.13 – Leukocitų kiekio kraujo serume pasiskirstymas tarp lyties

Lentelė Nr.11 – Leukocitų kiekis kraujo serume tarp amžiaus grupių

Leukocitai AMŽIAUS GRUPĖ

18-29 30-39 40-49 50-59 60-69 70-79 80-89 90-99

NORMA 16 8 8 12 10 11 9 1

PADIDĖJĘS 1 1 1 2 3 3 2 0

Iš 116 pacientų gliukozės kiekies kraujo serume buvo pamatuotas 80 pacientų (69 proc.). Gliukozės kiekio kraujo serume atsakymai buvo suskirstyti į 3 grupes: 1 grupė - normalus gliukozės kiekis (4,5-7,5 mmol/l); 2 grupė - padidėjęs gliukozės kiekis (>(4,5-7,5 mmol/l). 3 grupė – sumažėjęs gliukozės kiekis kraujyje (<4,5 mmol/l) Iš surinktų tyrimų, reikšmingo pasiskirstymo tarp vyrų ir moterų (p=0,454) ir tarp amžiaus grupių (p=0,11) nebuvo pastebėta. Grafike Nr. 14 pavaizduotas gliukozės kiekio kraujo serume tyrimo pasiskirstymas pagal lytį. Lentelėje Nr.11 pavaizduotas gliukozės kiekio kraujo serume tyrimų pasiskirstymas tarp amžiaus grupių.

13 76 5 32 8 43 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Padidėjęs Norma Da žni s ( n)

Leukocitų kiekis kraujo tyrime Leukocitai Vyrai Moterys

(36)

36

Grafikas Nr.14 – Gliukozės kiekis kraujo serume

Lentelė Nr.12 – Gliukozės kiekis kraujo serume tarp amžiaus grupių

Gliukozė AMŽIAUS GRUPĖ

18-29 30-39 40-49 50-59 60-69 70-79 80-89 90-99

NORMA 14 8 8 10 5 9 7 0

>7,5 0 0 0 3 7 3 3 1

<4,5 0 1 1 0 0 0 0 0

Statistiškai reikšmingo skirtumo palyginus galvos KT atlikimą pagal lytį (p=0,446), amžiaus grupes (p=0,502) ir atvykimo būdą (p=0,116) nepastebėta. Taip pat nepastebėta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp VPAE atlikimo ir lyties (p=0,216) bei tarp VPAE atlikimo bei amžiaus grupių (p=0,313). Tyrimų pasiskirstymo tarp vyrų ir moterų duomenys pavaizduoti grafike Nr.15. Tyrimų pasiskirstymo tarp amžiaus grupių duomenys pavaizduoti lentelėje Nr.13.

Grafikas Nr. 15 – atlikti radiologiniai tyrimai pagal lytį 2 61 17 0 27 6 2 34 11 0 10 20 30 40 50 60 70 <4,5 4,5-7,5 >7,5 D ažn is (n )

Gliukozės kiekis kraujo serume Bendrai Vyrai Moterys

(37)

37

Lentelė Nr.13 – Radiologinių tyrimų palyginimas tarp amžiaus grupių

Tyrimas AMŽIAUS GRUPĖ

18-29 30-39 40-49 50-59 60-69 70-79 80-89 90-99

GALVOS KT 9 5 4 7 6 8 10 1

VPAE 2 0 2 1 3 2 3 1

ECHOKG 1 0 0 0 1 1 0 0

PLAUČIŲ KT 0 0 0 0 0 1 0 0

Iš visų 116 pacientų, nei vienam pacientui nebuvo atliktas ortostatinis mėginys.

10.3. Tiriamųjų duomenys pagal buvimo SPS laiką, išrašymą:

Daugiausiai pacientai atvykę dėl sinkopės užtrunka nuo 2 iki 4 valandų. Vidutinė apskaičiuota paciento laukimo trukmė – 4 valandos 29 min. Trumpiausias vizitas – 7 minutės, ilgiausias vizitas – 11 valandų 46 minutės. Lyginant pacientų laiko trukmę pagal lytį – statistiškai reikšmingų rezultatų nepastebėta (p=0,555). Lyginant duomenis pagal amžiaus grupę – statistiškai reikšmingų rezultatų taip pat nepastebėta (p=0,028). Lyginant pacientų buvimą skyriuje su atvykimo duomenimis, statistiškai reikšmingų rezultatų nepastebėta (p=0,886). Pacientų buvimo SPS laikas pagal lytį pavaizduotas grafike

50 3 14 1 24 1 4 1 26 2 10 0 0 10 20 30 40 50 60

Galvos KT Echokardiografija VPAE Plaučių KT

(38)

38

Nr.16. Pacientų buvimo SPS laikas pagal amžiaus grupę pavaizduotas lentelėje Nr. 14. Pacientų buvimo SPS laikas pagal atvykimo būdą pavaizduotas lentelėje Nr.15.

Grafikas Nr.16 – pacientų buvimo laikas SPS pagal lytį

Lentelė Nr.14 – pacientų buvimo laikas SPS pagal amžiaus grupę

Laikas SPS AMŽIAUS GRUPĖ

18-29 30-39 40-49 50-59 60-69 70-79 80-89 90-99 <1 VAL. 2 0 0 0 0 0 1 0 1 VAL. 5 2 2 0 1 1 1 0 2 VAL. 8 0 1 0 5 4 2 1 3 VAL. 2 2 0 5 1 2 6 0 4 VAL. 4 3 2 5 1 7 2 0 5 VAL. 1 5 2 1 2 2 0 0 6 VAL. 0 0 2 0 2 1 0 1 7 VAL. 1 1 1 2 0 1 1 0 8 VAL. 1 0 0 0 0 1 1 0 9 VAL. 1 1 0 0 2 3 0 0 11 VAL. 0 0 1 1 0 0 0 0

Lentelė Nr.15 – pacientų buvimo laikas SPS pagal atvykimo būdą 3 12 21 18 24 13 6 7 3 7 2 1 4 9 10 9 7 3 3 0 5 0 2 8 12 8 15 6 3 4 3 2 2 0 5 10 15 20 25 30

<1 val. 1 val 2 val 3 val 4 val 5 val 6 val 7 val 8 val 9 val 11 val

D

ažn

is

(n

)

Buvimo laikas (val.) Bendrai Vyrai Moterys

(39)

39

ATVYKIMAS Laikas SPS

<1

val. 1 val. 2 val. 3 val. 4 val. 5 val. 6 val. 7 val. 8 val. 9 val. 11 val.

GMP 1 8 17 14 20 10 6 6 2 6 2

ATVYKO

PATS 2 4 4 4 3 3 0 1 1 1 0

PERVEŽIMAS 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0

* - p<0,05 - lyginant tarp atvykimo grupių

Palyginus išvykimo duomenis pagal lytį – statistiškai reikšmingo skirtumo nepastebėta (p=0,416). Palyginus išvykimo duomenis pagal amžiaus grupes pastebėtas reikšmingas skirtumas, kad 18-29 metų ažmiaus grupės pacientai dažniau buvo išleisti bendriosios praktikos gydytojo priežiūrai, nei kitos amžiaus grupės (p=0,08). Tolimesnio išvykimo iš SPS duomenys pagal lytį pavaizduoti grafike Nr. 17. Pacientų stacionarizavimo duomenys pavaizduoti pagal amžiaus grupes pavaizduoti lentelėje Nr.16.

Grafikas Nr.17 – pacientų tolimesnis išvykimas iš SPS tarp vyrų ir moterų

Lentelė Nr.16 – pacientų išvykimas iš SPS pagal amžiaus grupes

IŠVYKIMAS IŠ SPS AMŽIAUS GRUPĖ 18-29* 30-39 40-49 50-59 60-69 70-79 80-89 90-99 79 1 18 1 17 33 1 7 0 10 46 0 11 1 7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

BPG KOL LSMU KK LSMU CR PGV

(40)

40

BPG 24* 12 10 9 9 10 4 1

KOL 0 0 0 0 1 0 0 0

LSMU KK 1 1 1 4 2 4 4 1

PGV 0 1 0 1 1 8 6 0

10.4 Demografinių, klinikinių požymių, diagnostikos ir gydymo metodų reikšmė tiriamųjų logistikai

Tyrimo metu analizuojant demografinių, klinikinių, laboratorinių duomenų reikšmę buvimo SPS laikui, nustatėme, kad buvimą SPS ilgina atvykimas GMP (p=0,04), kraujo tyrimuose išliekantis normalus troponino I kiekis (p<0,001), anemija (p=0,04), normalus kreatinino kiekis (p=0,03), neatliekami diagnostiniai tyrimai tokie, kaip galvos smegenų KT (p<0,001), echokardioskopija (p=0,04), pilvo organų echoskopija (p=0,05). Trumpesnį buvimą SPS sąlygoja ligonio nukreipimas stacionariniam gydymui (p=0,03).

Koreliacijos tyrimo duomenys pateikiami lentelėje Nr.17

Lentelė Nr.17 Trukmės, praleisto Skubiosios pagalbos skyriuje, koreliacija su klinikiniais, laboratoriniais, diagnostiniais tyrimais

Charakteristikos Spearman

(r koeficientas)

P reikšmė

Trukmė SPS ir amžius 0,12 0,15

Trukmė SPS ir lytis 0,05 0,58

Trukmė SPS ir atvykimo būdas (greitoji medicinos pagalba)

-0,23 0,004

Trukmė SPS ir insultas -0,05 0,53

Trukmė SPS ir cukrinis diabetas -0,04 0,67

Trukmė SPS ir vartojami vaistai -0,06 0,44

Trukmė SPS ir arterinis kraujo spaudimas 0,13 0,10

Trukmė SPS ir širdies blokados 0,05 0,53

Trukmė SPS ir kalio kiekis kraujyje -0,15 0,06

Trukmė SPS ir kreatinino tyrimas -0,17 0,03

(41)

41

Trukmė SPS ir troponino I tyrimas -0,34 <0,001

Trukmė SPS ir hemoglobino kiekis kraujyje -0,20 0,04

Trukmė SPS ir leukocitų kiekis kraujyje -0,15 0,06

Trukmė SPS ir galvos smegenų KT -0,28 <0,001

Trukmė SPS ir echokardioskopija -0,17 0,04

Trukmė SPS ir pilvo organų echoskopija -0,16 0,050

Trukmė SPS ir išvykimo būdas (perkėlimas į kitą įstaigą) 0,18 0,03

SPS - Skubiosios medicinos skyrius

Pacientų išrašymą į namus dažniau įtakoja jaunesnis amžius (p<0,001), jei atvyko pats (p=0,03), galvos KT atlikimas (p<0,001). Dažnesnį stacionarizavimą sąlygojo insulto nebuvimas anamnezėje (p=0,04), anamnezėje vaistų nevartojimas (p=0,02), didesnis gliukozė kiekis kraujyje (p=0,04).

Koreliacijos tyrimo duomenys pateikiami lentelėje Nr.18

Lentelė Nr.18 Išrašymo būdo iš Skubiosios pagalbos skyriau, koreliacija su klinikiniais, laboratoriniais, diagnostiniais tyrimais

Charakteristikos Spearman

(r koeficientas)

P reikšmė

Išrašymo būdas ir amžius 0,51 0,001

Išrašymo būdas ir lytis -0,06 0,43

Išrašymo būdas ir atvykimo būdas (greitoji medicinos pagalba)

-0,17 0,03

Išrašymo būdas ir insultas -0,17 0,04

Išrašymo būdas ir cukrinis diabetas -0,07 0,39

Išrašymo būdas ir vartojami vaistai -0,19 0,02

Išrašymo būdas ir arterinis kraujo spaudimas 0,02 0,83

Išrašymo būdas ir širdies blokados -0,16 0,051

Išrašymo būdas ir kalio kiekis kraujyje 0,13 0,11

Išrašymo būdas ir kreatinino tyrimas -0,06 0,48

Išrašymo būdas ir gliukozės kiekis kraujyje 0,17 0,04

Išrašymo būdas ir troponino I tyrimas -0,11 0,16

Išrašymo būdas ir hemoglobino kiekis kraujyje -0,06 0,45

(42)

42

Išrašymo būdas ir galvos smegenų kompiuterinė tomografija

-0,33 <0,001

Išrašymo būdas ir echokardioskopija -0,03 0,76

(43)

43

11. REZULTATŲ APTARIMAS

Šiuo tyrimu buvo siekiama ištirti į LSMUKK SPS atvykusių pacientų dėl sąmonės netekimo rodiklius, juos palyginti ir surasti tarpusavio ryšį. Lietuvoje tyrimų, kurie tirtų dėl sąmonės netekimo atvykusių pacientų logistiką nebuvo atlikta. Gauti rezultatai palyginti su užsienio tyrėjų darbais. Šiame darbe nustatėme, jog pacientų atvykusių į LSMU KK SPS pasiskirstymas pagal amžiaus grupes buvo statistiškai reikšmingas (p=0,01), didesnė dalis pacientų buvo 18-29 metų amžiaus grupės ir 70-79 metų grupės. Ši tendencija atitinka Lewis D. A., Moya A. ir Colman N. bei jų bendraautorių atliktus tyrimus, kuriuose jie ištyrė sinkopės pasireiškimą vyresnio amžiaus pacientų populiacijoje ir buvo nustatyta, kad asmenims virš 70 metų amžiaus sinkopės pasireiškimo dažnis padidėja iki 11,1 atvejų/1000 gyventojų, kai palyginus su 60-69 metų pacientais, sinkopė atvėjų būna 5,7/1000 gyventojų. ir tai siejama su didesniu įvairių organų sistemų ligų sergamumu [2,8,9]. Lyginant pasiskirstymą tarp lyčių gautas tolygus pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų, Vidhu A. Ir bendraautoriai yra ištyrę, kad Jungtinėse Amerikos valstijose 2013 metais į priėmimą kreipėsi 156,820 pacientų ir šioje populiacijoje didžioji dalis pacientų taip pat buvo 65-84 metų amžiaus grupės asmenys, o pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų buvo tolygus, kai moterys sudarė 55% visos populiacijos [24]. Lyginant skundus pagal lytį buvo pastebėta tendencija, kad nualpimu, silpnumu ir pilvo skausmu statitiškai reikšmingai daugiau skundėsi moterys nei vyrai. Lyginant skundus pagal amžiaus grupes, buvo nustatytas statistiškai didesnis nualpimo įvardinimas tarp 18-29 metų asmenų. Tai atspindi Lewis D.A. ir bendraautorių tyrimą, kuriame nustatyta, kad jauname amžiuje, didžioji dalis pacientų (61-80%) kreipiasi dėl įvykusios refleksinės sinkopės [2]. Palyginus išvykimo duomenis pagal amžiaus grupes pastebėtas tendencija, kad 18-29 metų ažmiaus grupės pacientai dažniau buvo išleisti bendriosios praktikos gydytojo priežiūrai nei kitos amžiaus grupės. Tai atspindi Moya A. Ir bendraautorių atliktą tyrimą, kuriame nustatė, kad 35-48% pacientų į priėmimo skyrių atvyksta dėl refleksinė sinkopės bei Lewis D.A. atliktų tyrimų rezultatus, kuriose yra numatoma, kad dažniausiai refleksinę sinkopę patiria jauno amžiaus pacientai ir jiems toliau yra rekomenduojamas konservatyvus gydymas, toks kaip: edukaciją apie sinkopę ir prevencines priemones, ankstyvų prodrominių sinkopės simptomų atpažinimą, gausesnį skysčių bei druskos vartojimą arba vartojamų vaistų pakeitimas [15,26]. Buvo pastebėta neigiamos tendencijos tarp pacientų amžiaus bei galvos KT tyrimo atlikimo, kas mums galėtų nurodyti, jog vyresnio amžiaus žmonės gali dažniau turėti neurologinių simptomų ar nusiskundimų dėl kurių dažniau būtų atliekamas papildomas galvos KT tyrimas ir taip turėtų didesnę reikšmę jų buvimo laikui SPS. Vertinant tai, kad 43,1 procentui pacientų atvykusių dėl sąmonės netekimo buvo atliktas galvos KT, atitinka užsienio tyrėjų aprašytas tendencijas, kai David B. Ir bendraautoriai savo tyrime nustatė, jog i š 649 pacientai, 53 procentai turėjo bent vieną neurologinį simptomą ir jiems buvo atliktas galvos KT tyrimas, kurio atsakymas tolimesnei