LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA
Deimantė Roţėnaitė
DISLIPIDEMIJA ŠEIMOS GYDYTOJO DARBE: TIRIAME AR
KONTROLIUOJAME?
Medicinos vientisųjų studijų BAIGIAMASIS MAGISTRO DARBAS
Darbo vadovas: m. dr. Gediminas Urbonas
TURINYS
SANTRAUKA ... 3
SUMMARY ... 4
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
SANTRUMPOS ... 6
ĮVADAS ... 7
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 8
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 9
1.1 Dislipidemija ir jos paplitimas ... 9
1.2 Dislipidemijų klasifikacija ir prieţastys ... 9
1.3 Lipidai ir jų ištyrimas ... 10
1.3.1 Lipidų frakcijos ... 10
1.3.2 Lipidų ištyrimo indikacijos ... 11
1.3.3 Lipidų ištyrimas ... 11
1.3.4 Lipidų norma ... 11
1.4 Dislipidemijos gydymas ... 12
1.4.1 Nemedikamentinis gydymas ... 12
1.4.2 Medikamentinis gydymas ... 13
2. TYRIMO METODAI IR METODIKA ... 15
2.1 Tyrimo planavimas ... 15
2.2 Tyrimo objektas ... 15
2.3 Tiriamųjų atranka ... 15
2.4 Tyrimo metodai ... 15
2.5 Duomenų analizės metodai ... 15
3. REZULTATAI ... 16
3.1 Bendra tiriamųjų charakteristika ... 16
3.2 B-Ch tyrimų analizė ... 17 3.3 Lipidogramų analizė ... 21 3.4 MTL-Ch analizė ... 24 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 26 5. IŠVADOS ... 28 6. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 29 PRIEDAI ... 34
SANTRAUKA
Deimantė Roţėnaitė
Dislipidemija šeimos gydytojo darbe: tiriame ar kontroliuojame?
Darbo tikslas: įvertinti šeimos gydytojų aktyvumą tiriant ir gydant dislipidemiją.
Darbo uţdavinai: 1. Įvertinti dislipidemijos ištyrimo dėsningumus amţiaus ir lyties grupėse; 2. Nustatyti
vidutinį bendrojo cholesterolio ir lipidogramų, atliktų vienam pacientui, kiekį per penkerius metus; 3. Įvertinti bendrojo cholesterolio ir maţo tankio cholesterolio tyrimų rezultatus; 4. Įvertinti bendro cholesterolio ir maţo tankio cholesterolio rezultatų pokyčius pacientams, kuriems per penkerius metus buvo atliktos bent 2 lipidogramos.
Tyrimo metodai ir dalyviai: tyrimas atliktas 2016 metų lapkričio – 2017 metų vasario mėnesiais. Buvo
renkami paskutiniųjų penkerių metų laikotarpio anketiniai duomenys (amţius, lytis, atliktų bendrojo cholesterolio (B-Ch) ir lipidogramų skaičius ir rezultatai), naudojantis pacientų medicinine dokumentacija pirminės sveikatos prieţiūros įstaigose (n=610). Atrinkimo kriterijai – vyrai 40 metų ir vyresni ir moterys 50 metų ir vyresnės. Imtis suskirstyta pagal lytį ir amţiaus grupes (≤ 49 metų; 50 – 59 metų; 60 – 69 metų; 70 – 79 metų; ≥ 80 metų);
Tyrimų rezultatai.Aktyviausiai dislipidemija buvo tiriama 50 – 59 metų amţiaus grupėje, maţiausiai
dėmesio ištyrimui skiriama vyresniems pacientams - ≥80 metų amţiaus. O statistiškai reikšmingo
skirtumo tarp vyrų ir moterų ištyrimo nėra – vienodai tiriami tiek vyrai, tiek moterys.Per penkerius metus vienam pacientui vidutiniškai buvo atlikti 2 B-Ch tyrimai ir 1 lipidograma.Tačiau nei vienoje tiriamojoje grupėje nebuvo pasiekta B-Ch <5,2 mmol/l ir maţojo tankio cholesterolio (MTL-Ch) <3mmol/l. O lyginant pirmuosius B-Ch ir MTL-Ch tyrimų rezultatus su antraisiais tyrimo rezultatais, vidutinė B-Ch ir MTL-Ch koncentracija kraujo plazmoje antrajame tyrime yra maţesnė nei pirmajame. Tačiau trečiajame ir sekančiuose tyrimuose vidutinė B-Ch ir MTL-Ch koncentracija kraujo plazmoje didėja.
SUMMARY
Deimantė RoţėnaitėDyslipidemia at family doctor’s practice: investigating or controlling?
The aim of the study isto assess the activity of family doctors in the investigation and treatment of
dyslipidemia.
Research tasks: 1. Assessment of the dyslipidemia examination depending on age and sex. 2. To
determine the average of total cholesterol and lipids profile over the five years. 3. To assess the results of total cholesterol and low-density lipoprotein cholesterol. 4. To assess the changes in test’s results among patients who lipids profile have been performed for at least 2 times over the five years.
Research methodology and participants:The research performed from November, 2016 to February,
2017. The data collected from the medical documentation of the primary care institutions over the last five year period using original. Criteria for the selection of subjects was - men 40 years and older and women 50 years and older. 610 cases were evaluated.The survey sample classified by gender and age group (≤ 49
years, 50-59 years, 60-69 years, 70-79 years of age ≥ 80 years of age).
Research results: dyslipidemia was the most actively investigated in the 50-60 years age group. The least
attention to the investigation of dyslipidemia was paid in the elderly patients (≥80 years old). There was no statistically significant difference between men and women examination – men and women were equally investigated.Within five years, the average number of tests performed per patient was 2 (both TC and lipid profile). However, neither group reached BC <5.2 mmol /l and LDL-C <3mmol /l. Comparing the first BC and LDL-C results with the second examination, the average of BC and LDL-C plasma concentration of the second test was less than the first. However, in the subsequent tests, the average of TC and LDL-C plasma concentration increased.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Leidimą tyrimui atlikti išdavė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centras. Leidimo Nr. BEC-MF-34, išduotas 2016-09-28.
SANTRUMPOS
Apo – apolipoproteinas B-Ch – bendras cholesterolis
DTL-Ch – didelio tankio lipoproteinų cholesterolis EKD – Europos Kardiologų Draugija
LMTL – labia maţo tankio lipoproteinai
MTL-Ch – maţo tankio lipoproteinų cholesterolis
Ne-DTL-Ch – ne didelio tankio lipoproteinų cholesterolis RMR – raudonųjų mielių ryţiai
SCORE –Systemic Coronary Risk Estimation (liet. Sisteminis koronarinės rizikos vertinimas) ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligos
TG – trigliceridai
ĮVADAS
Širdies ir kraujagyslių ligos yra daţniausia priešlaikinio mirtingumo ir neįgalumo prieţastis Europoje [1], o taip pat ir Lietuvoje. 2015 metais Europoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) mirė daugiau kaip 4 milijonai ţmonių [2]. Lietuvoje 2015 metais mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų sudarė 56,4 % visų mirties prieţasčių. mirtingumas nuo veţinių susirgimų (20,3%) ar išorinių prieţasčių (7,6%) yra ţenkliai maţesnis [3].Tai yra genetikos, gyvenimo būdo ir aplinkos sąveikos rezultatas. Daugelis rizikos veiksnių, tokių kaip dislipidemija, hipertenzija, rūkymas, nutukimas, maţas fizinis aktyvumas, gali būti kontroliuojami [4]. Cholesterolio kiekio padidėjimas yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių.[5]. Dislipidemijos gydymas, ypač padidėjusio bendrojo cholesterolio (B-Ch) ir maţo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL-Ch) maţinimas, yra pagrindininė dalis norint išvengti ŠKL [6].
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Tikslas: Įvertinti šeimos gydytojų aktyvumą tiriant ir gydant dislipidemiją.
Uţdaviniai:
1. Įvertinti dislipidemijos ištyrimo dėsningumus amţiaus ir lyties grupėse.
2. Nustatyti vidutinį B-Ch ir lipidogramų, atliktų vienam pacientui, kiekį per penkerius metus. 3. Įvertinti B-Ch ir MTL-Ch tyrimų rezultatus.
4. Įvertinti B-Ch ir MTL-Ch rezultatų pokyčius pacientams, kuriems per penkerius metus buvo atliktos bent 2 lipidogramos.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Dislipidemija ir jos paplitimas
Dislipidemija - nenormalus lipidų santykis, kurį sudaro trigliceridų (TG), maţo tankio MTL-Ch padidėjimas ir DTL-Ch sumaţėjimas [7]. Daugeliu tyrimu patvirtinta dislipidemijos reikšmė
aterosklerozės atsiradimui, jos progresavimui kraujagyslių sienelėje bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikai [8].
Nacionalinės sveikatos ir mitybos tyrimo ( angl. National Health and Nutrition Examination Survey (NHANES) studijos, tyrusios mišrios dislipidemijos paplitimą JAV, duomenimis, 53 proc. tirtų
amerikiečių turėjo įvairių lipidų sutrikimų [9]. EURIKA tyrimo duomenimis, atlikto 2009-2010 m. dvylikoje Europos šalių, dislipidemijos paplitimas siekė 57,7 proc. [10]. Lietuvoje dislipidemijos
paplitimas yra ţymiai didesnis - pagal 2015 metais atlikto tyrimo duomenis pirminės sveikatos prieţiūros centruose dislipidemija buvo diagnozuota devyniems iš dešimties vidutinio amţiaus tyriamųjų (89.7% ) [11]. Pagal 2012-2013 metais Lietuvoje atliktą tyrimą, remiantis Europos Kardiologų Draugijos (EKD) rekomendacijomis, tik 13,56 proc. tirtųjų kraujyje MTL koncentracija buvo siektina arba maţesnė [12]. Baltijos šalyse (Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje) net ir taikant antilipidinį gydymą statinais pacientams, kurie pagal SCORE priskiriami didelės rizikos grupei, beveik visiems (96.3%) iš jų nėra pasiektas tikslinis MTL cholesterolio kiekis [13]. Taigi, ţinant dislipidemijos paplitimą Lietuvoje, reikėtų visą dėmesį skirti ankstyvai dislipidemijos diagnostikai bei tinkamai korekcijai. Tai yra vienas iš būdų, kaip būtų galima sumaţinti ŠKL paplitimą [14].
1.2. Dislipidemijų klasifikacija ir prieţastys
Pagal tai, kokie pakitimai vyrauja kraujyje, skiriami trys pagrindiniai dislipidemijų tipai (ţr. 1 lentelė).
Dislipidemijos tipas Pakitimai kraujyje
Hipercholesterolemija padidėjęs tik B-Ch Hipertrigliceridemija Padidėję tik TG
Mišri forma Padidėję ir TG, ir B-Ch
Retai pasitaiko dar viena forma – izoliuotas DTL-Ch sumaţėjimas. Esant cukriniam dabetui, sutrikusiai gliukozės apykaitai, pilvinio tipo nutukimui būdingas trigliceridų padidėjimo ir DTL-Ch sumaţėjimo derinys. [15]. Esant MTL-Ch receptorių mutacijai pasireiškia šeiminė hipercholesterolemija, kurios tipas nustatomas dideliuose laboratoriniuose centruose pagal sudėtingesnę Fredrikson’o
klasifikaciją. Tai yra viena sunkiausių dislipidemijos formų, kuria sergant didėja mirtingumas nuo ŠKL. [16]
Dislipidemijos prieţastys gali būti tiek pirminės (šeiminė hipercholesterolemija, poligeninė hipercholesterolemija, šeiminė kombinuota hiperlipidemija ir III tipo hiperlipidemija), tiek antrinės [17]. Taip pat cholesterolio koncentracijos padidėjimas gali būti ir dėl antrinių prieţasčių: daug sočiųjų riebalų rūgščių turintis maistas, II tipo cukrinis diabetas, didelis alkoholio kiekio suvartojimas, lėtinės kepenų ligos, nefrozinis sindromas, lėtinis inkstų nepakankamumas, hipotiroidizmas, rūkymas [18]. DTL-Ch sumaţėjimą daţniausiai lemia trigliceridų koncentracijos padidėjimas, rūkymas, sėdimas gyvenimo būdas, sutrikusi gliukozės apykaita, labai maţai riebalų turintis maistas [19].
1.3. Lipidai ir jų ištyrimas
1.3.1. Lipidų frakcijos
Yra skiriami penki pagrindiniai kraujo lipoproteinai: chilomikronai, labai maţo tankio
lipoproteinai (LMTL), tarpinio tankio lipoproteinai (TTL), maţo tankio lipoproteinai (MTL) ir didelio tankio lipoproteinai (DTL). Kiekvienas lipoproteinas yra sudarytas iš tų pačių komponentų, tačiau jų santykiai skiriasi: baltymai, laisvas cholesterolis, cholesterolio esteriai, trigliceridai, fosfolipidai ir specializuoti baltymai, vadinami apolipoproteinais [20].
Aterosklerozę lipoproteinai skatina nevienodai, tai priklauso nuo jų tipo, dydţio ir koncentracijos. Aterogeniškiausi yra labai maţo tankio lipoproteinai (LMTL), MTL, tarpinio tankio lipoproteinai (TTL), maţi tankūs maţo tankio lipoproteinai. Taip pat yra ir antiaterogeniški lipoproteinai – DTL [21].
Pagindinis aterogeniškų MTL, TTL ir LMTL dalelių apolipoproteinas yra apoB, o DTL dalelių apoA-I. Taigi ApoB kiekio padidėjimas ir apoA-I kiekio sumaţėjimas yra siejamas su padidėjusia ŠKL rizika [22].
Chilomikronai nėra aterogeniški, tačiau jie perneša didelius TG kiekius. Naujausi genetiniai tyrimai įrodė, kad TG kiekio padidėjimas yra tiesioginė kardiovaskulinių ligų prieţastis, o taip pat gali sukelti ir pankreatitą [23].
1.3.2. Lipidų ištyrimo indikacijos
Lipidų frakcijų ištyrimas yra indikuotinas visiems asmenims, patyrusiems širdies ir kraujagyslių ligų įvykį arba kuriems nustatyta padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Sergant autoimuninėmis
lėtinėmis uţdegiminėmis ligomis, kaip reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė ar psoriazė, yra padidėjusi rizika sirgti ŠKL ir dislipidemija. Sergantys lėtinėmis inkstų ligomis pacientai taip pat
priskiriami padidėjusiai ŠKL rizikos grupei, būtų tikslinga ištirti dėl dislipidemijos. Esant klinikiniams dislipidemijos poţymiams: ksantomoms, ksanteliazmoms - gali reikšti sunkų lipoproteinų sutrikimą. Lipidogramą reikia atlikti vyrams ≥40 metų amţiaus ir moterims ≥50 metų amţiaus ar po menopauzės, ypač esant ir kitų rizikos veiksnių[22].
2006 m. Lietuvoje pradėta įgyvendinti Asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa, finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšų, siekiant sumaţinti pacientų neįgalumą ir mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų [24]. Programa skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų, jos metu atliekama lipidograma dislipidemijos nustatymui.
1.3.3. Lipidų ištyrimas
Remiantis 2016 metų Europos kardiologų draugijos Dislipidemijos gairėmis, norint įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, yra rekomeduojama nustatyti B-Ch, MTL-Ch, TG ir ne-didelio tankio
lipoproteinų cholesterolio (ne-DTL-Ch) koncentraciją kraujyje [22]. Ne-DTL-Ch tai yra suma
aterogeniškų lipoproteinų, kurią sudaro: LMTL, LMTL liekanos, TTL, MTL ir lipoproteinas (a). Ne-DTL-Ch galima apskaičiuoti iš BC atėmus DTL-Ne-DTL-Ch. Kai kuriose naujesnėse gairėse yra rekomenduojamas ne-DTL-Ch kaip geresnis rodiklis rizikai įvertini nei MTL-Ch [25]. Esant didelei rizikai, pacientams su ankstyva ŠKL anamneze ar kai reikalinga alternatyvi analizė galima ištirti ir ApoB, ApoB/ApoAI ir ne-DTL-Ch/DTL-Ch santykį [22].
1.3.4. Lipidų norma
Remiantis tiek 2016 metų EKD Dislipidemijos kontrolės gairėmis [22], tiek 2013 metų Amerikos širdies asociacijos/Amerikos kardiologijos kolegijos Cholesterolio kiekio kraujyje maţinimo siekant sumaţinti aterosklerozės sukeltą ŠKL riziką gairėmis (ACC/AHA Guideline on the Treatment of Blood Cholesterol to Reduce Atherosclerotic Cardiovascular Risk in Adults) [26] pabrėţiama MTL-Ch
Siekiant kontroliuoti dislipidemiją, pirmiausia siekiama sumaţinti MTL-Ch kiekį kraujyje.
Remiantis kelių atliktų metaanalizių rezultatais ir 2016 metų EKD Dilipidemijos kontrolės gairėmis, labai didelės ŠKL rizikos pacientams tikslinis MTL-Ch yra 1.8 mmol/l arba 50% maţiau, lyginant su pradine MTL-Ch koncentracija [22, 27, 28, 29, 30, 31]. Didelės ŠKL rizikos pacientams – tikslinė MTL-Ch koncentracija kraujyje 2.6 mmol/l arba 50% maţiau, lyginant su pradine MTL-Ch koncentracija [22, 29, 32]. Vidutinės ar maţos ŠKL rizikos pacientams tikslinė MTL-Ch koncentracija yra 3 mmol/L [22].
Antriniams dislipidemijos gydymo taikiniams priskiriama ne-DTL-Ch ir ApoB. Ne-DTL-Ch tikslinė koncentracija esant labai didelei ŠKL 2.6 mmol/l, o esant didelei ar vidutinei rizikai - 3.4 mmol/l [33, 34]. O ApoB tikslinė koncentracija kraujyje labai didelės rizikos pacientams yra 80 mg/dL, o didelės rizikos - 100 mg/dL [ 33, 35].
Taip pat yra pabrėţiama, kad B-Ch koncentracija kraujo plazmoje turi būti maţesnė nei 5,2mmol/l, DTL-Ch moterims daugiau nei 1mmol/l, vyrams daugiau nei 1,2 mmol/l, o TG koncentracija neturi viršyti 1.7 mmol/l [22].
1.4.Dislipidemijos gydymas
Siekiant koreguoti lipoproteinų apykaitos sutrikimus, siūloma atkreipti dėmesį į MTL-Ch maţinimą, DTL-Ch didinimą, TG koncentracijos maţinimą kraujo plazmoje bei skirti kombinuotą gydymą esant keliems lipoproteinų apykaitos sutrikimams [36]. Tačiau daugiausia dėmesio yra skiriama MTL-Ch maţinimui. Įrodymas, kad sumaţinus MTL-Ch koncentraciją plazmoje, sumaţėja ŠKL riziką, yra neabejotinas. Epidemiologinių studijų ir bandymų, atliktų vartojant ir nevartojant statinus, remiantis angiografiniais ar klinikiniais poţymiais, rezultatai patvirtina, kad MTL-Ch maţinimas yra būtinas veiksnys, norint išvengti ŠKL [37].
1.4.1. Nemedikamentinis gydymas
Literatūroje daug diskutuojama apie gyvenimo būdo pokyčius, kurie galėtų padėti išvengti dislipidemijos ar jos progresavimo:
a) Kūno svorio maţinimas. Kūno svorio sumaţėjimas (net jei ir nedidelis, siekiantis 5-10 proc. bazinio kūno svorio) gerina lipidų profilį ir palankiai veikia kitus ŠKL rizikos veiksnius [38]. Kūno masės indeksas (KMI) neturėtų viršyti 25kg/m2 [39]. Tai pasiekti galima sumaţinus su maistu gaunamų kilokalorijų kiekį (sukelinat 300 – 500 kcal/dieną deficitą) ar reguliariai mankštinantis – rekomenduojama bent 30 min./dieną [40].
b) Mityba. Rekomenduojama širdies ir kraujagyslių sistemą tausojanti mityba, kurioje bendrasis dienos riebalų kiekis sudarytų <30 proc., o sočiosios riebalų rūgštis 7 proc. ir maţiau bendrojo energijos kiekio. Sočiasias riebalų rūgštis reikėtų stengtis pakeisti į polinesočiasias ar
mononesočiasias rūgštis. Rekomenduojamas maistinio cholesterolio kiekis maţiau nei 300 mg per parą [41]. Taip pat rekomeduojama vartoti ir antioksidantų, kurie didina DTL-Ch
koncentraciją kraujyje – jų gausu laikantis Vidurţemio jūros dietos [42].
c) Ţalingų įpročių vengimas. Esant normaliai trigliceridų koncentracijai kraujo plazmoje,
leidţiamas alkoholio kiekis vyrams yra iki 20g per dieną, o moterims iki 10mg per dieną [22]. Taip pat saikingas alkoholio vartojimas yra susijęs su maţesniu DTL-Ch maţėjimu [43]. O nustojus rūkyti, maţėja bendroji ŠKL rizika ir didėja DTL-Ch koncentracija [44].
Taip pat yra galimybė lipidų apykaitos sutrikimus gydyti natūraliais būdais.
a) Raudonųjų mielių ryţiai (RMR) – tai yra tradicinis kinų maistas. Manoma, kad cholesterolio koncentraciją maţina dėl to, kad jų sudėtyje yra monakolino K (dar vadinamo lovastatinu). Taip pat yra ir kitų cholesterolio koncentraciją maţinančių medţiagų: sterolių, izoflavonoidų ir mononesočiųjų riebalų rūgščių [45].
b) Flavonoidai – tai antioksidantai, natūraliai esantys daugelyje vaisių, darţovių, taip pat arbatoje ir kitame augaliniame maiste. Stabdo aterosklerozinio proceso aktyvumą, taip pat slopina uţdegimą ir tromboze – prevencija ŠKL [46].
c) Fitosteroliai – per parą suvartojant bent 2 g galimas TG ir MTL-Ch sumaţėjimas nuo 7 iki 10 proc., tačiau neturi jokio poveikio DTL-Ch. Jų gausu augaliniuose aliejuose, darţovėse, vaisiuose, grūdiniuose produktuose [47].
d) Maisto skaidulos – turimi duomenys rodo, kad maţina TG ir MTL-Ch koncentraciją kraujo plazmoje. Rekomenduojama vartoti aviţas, mieţius, kuriuose gausu beta- gliukano.
Rekomenduojama dozė – 3 g maisto skaidulų per parą [48].
e) Sojų baltymai – buvo nustatyta, kad gali sukelti nedidelį MTL-Ch koncentracijos sumaţėjimą kraujyje [49].
f) Nesočiosios riebalų rūgštys. Įrodyta, kad kasdien vartojant po 2-3 g n-3 nesočiųjų riebalų rūgščių TG koncentracija kraujo plazmoje gali sumaţėti iki 30 proc. Tačiau vartojant didesniais kiekiais, galimas MTL-Ch padidėjimas [50].
Tačiau pagrindinis ir efektyviausias gydymo būdas, esant dislipidemijai, yra medikamentinis gydymas. 2015 metais didelis skaičius metaanalizių buvo atlikta tikslu išanalizuoti statinų poveikį didelėse populiacijose ir subgrupėse (vyrų ir moterų populiacijoje) – Cholesterolio Gydymo Bandymų (Cholesterol Treatment Trialist) analizės duomenimis buvo nustayta, kad MTL-Ch koncentracijos sumaţėjimas 1mmol/L yra susijęs su 23 proc. sumaţėjusia rizika įvykti MI ir 17 proc. galvos smegenų insultui, o gydymo veiksmingumas moterims ir vyrams nesiskiria [29]. MTL-Ch maţinimas yra pagrindinis statinų poveikis, tačiau statinai pasiţymi ir DTL-Ch didinimu ir TG maţinimu kraujo plazmoje [22]. DTL-Ch koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimas priklauso nuo statinų dozės ir varijuoja nuo 5 iki 10 proc. [51], o TG koncentracijos sumaţėjimas nuo 30 iki 50 proc. [22]. Statinai pasiţymi ir pleotropinėmis savybės –priešuţdegiminiu ir antioksidaciniu poveikiu, kas yra labai svarbu siekiant sumaţinti aterosklerozės ir ŠKL progresavimą [52].
Jeigu statinų pacientas netoleruoja ar taikant didţiausias statinų dozes nėra pakankamo gydymo efekto, juos galima pakeisti cholesterolio absorbcijos inhibitoriais arba taikyti kombinuotą gydymą - statinais ir ezetimibu. Atliktame IMPROVE-IT (Improved Reduction of Outcomes: Vytorin Efficacy Inter- national Trial) tyrime įrodyta neabejotina nauda, vartojant simvastatino ir ezetimibo derinį – vartojant tik simvasatiną vidutinė MTL-Ch koncentracija buvo 1,8mmol/L, o vartojant vaistų derinį 1,4mmol/L [ar tulţies rūgštį sujungiančiomis medţiagomis [53].
Kita alternatyva statinams – tulţies rūgščių sekvestrantai ir nikotino rūgštis. 2017 metais atliktoje metaanalizėje nustatyta, kad vartojant tulţies rūgščių sekvestrantus MTL-Ch kraujo plazmoje galima sumaţinti nuo 9 proc. iki 20 proc. [54]. O nikotino rūgštis turi platų poveikį kraujo plazmos lipidams: didina DTL-C koncentraciją iki 25 proc., o MTL-Ch koncentraciją maţina iki 15-18 proc [22]. Tačiau po dviejų didelių tyrimų su nikotino rūgštimi, nebuvo nustatyta teigiamo poveikio, bet pasireiškė padidėjęs daţnis sunkių nepageidaujamų reiškinių [55], [56].
2. TYRIMO METODAI IR METODIKA
2.1. Tyrimo planavimas: Tyrimas atliktas 2016 metų lapkričio – 2017 metų vasario mėnesiais, gavus
gydymo įstaigų vadovų sutikimus ir Lietuvos Bioetikos komiteto leidimą (ţr.: 1 priedas). Buvo atrinkti vyrai nuo 40 metų ir moterys nuo 50 metų ir perţiūrėta jų medicininė dokumentacija penkerių metų laikotarpio. Surinkti ir tyrimui panaudoti duomenys pagal tyrimo anketą (ţr.: 2 priedas): tiriamojo lytis, amţius, atliktų B-Ch tyrimų ir lipidogramų skaičius ir rezultatai.
2.2. Tyrimo objektas: Pirminės sveikatos prieţiūros įstaigose besigydantys vyrai nuo 40 metų
amţiaus ir moterys nuo 50 metų amţiaus:LSMU KK Šeimos medicinos klinikoje, Kauno Dainavos poliklinikoje Šeimos sveikatos prieţiūros skyriuje, Kauno Kalniečių poliklinikoje Šeimos klinikoje, “Saulės” Šeimos medicinos centre, Šeimos klinikoje „Sveikatos ratas“, Šeimos klinikoje „Vita longa“, Vilniaus universtitetinėje ligoninėje Santariškių klinikoje Šeimos
medicinos centre.
2.3. Tiriamųjų atranka: Perspektyvinio atsitiktinių imčių tyrime buvo perţiūrėta 610 pacientų
paskutiniųjų penkerių metų laikotarpio medicininė dokumentacija. Atrinkimo kriterijai – vyrai 40 metų ir vyresni ir moterys 50 metų ir vyresnės. Imtis suskirstyta pagal lytį ir amţiaus grupes.
a. Pagal lytį: 314 vyrų ir 296 moterys.
b. Suskirstymas pagal amţiaus grupes: ≤ 49 metų; 50 – 59 metų; 60 – 69 metų; 70 – 79 metų; ≥ 80 metų atitinkamai 54; 190; 141; 149 ir 76 pacientai.
2.4. Tyrimo metodai: buvo renkami paskutiniųjų penkerių metų laikotarpio anketiniai duomenys,
naudojantis pacientų medicinine dokumentacija. Duomenys surinkti pagal tyrimo anketą ir tyrimui panaudota: lytis, amţius, atliktų lipidogramų skaičius ir jų rezultatai.
2.5. Duomenų analizės metodai: Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės
programos statistikos paketą SPSS 20.0 (Statistical Package for Social Sciences). Kiekybiniams dydţiams pateikiamas vidurkis ir standartinis nuokrypis, kokybiniams pateikiamas daţnis, išreikštas absoliučiais skaičiais ir procentais. Lentelės formuotos „MS Word“. Siekiant nustatyti reikšmingus skirtumus naudoti Mann – Whitney testas, Kolmogorovo Smirnovo suderinamumo kriterijus ir χ 2 testai. Reikšmingu laikytas skirtumas kuomet p<0,05.
3. REZULTATAI
3.1. Bendra tiriamųjų charakteristika
Tyrimo metu buvo perţiūrėta 610 pacientų medicininė dokumentacija. Imtį sudaro 314 (51,5%) vyrų ir 296 (48,5%) moterys. Imtis suskirstyta pagal amţiaus grupes: ≤ 49 metų; 50 – 59 metų; 60 – 69 metų; 70 – 79 metų ir ≥ 80 metų atitinkamai 54; 190; 141; 149 ir 76 pacientai.
Tyriamųjų amţiaus vidurkis 64,43 ± 11,84 metai, vyrų amţiaus vidurkis 61,27 ±12,235 metai, o moterų – 67,77 ± 10,437 metai. Jauniausias pacientas 40 metų, o vyriausias 102 metų. Taikant Chi
kvadrato testą p=0,001<0,05, tai galime teigti, kad kintamieji yra statistiškai reikšmingai priklausomi. Šių duomenų analizei buvo naudojama Kolmogorovo Smirnovo suderinamumo kriterijus ir Mann – Whitney testas (1 lentelė). Detali tiriamųjų charakteristika pateikta 1 ir 2 lentelėje.
1 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį ir amžiaus vidurkį.
Pacientų skaičius % visos imties (n=610) Amţiaus vidurkis (metai), (SN) P reikšmė Vyrai 314 51,5 61,27 ±12,235 0,01 Moterys 296 48,5 67,77 ± 10,437 0,01 Iš viso 610 100 64,43 ± 11,84 0,01
2 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį
Amţius (metais)
Pacientų
skaičius Vyrų skaičius
Moterų skaičius P reikšmė ≤ 49 54 54 0 0,01 50 – 59 190 119 71 0,01
3.2. B-Ch tyrimų analizė
Iš visų tiriamųjų 563 (92,3%, n=610) buvo atliktas bendro cholesterolio tyrimas, o kitiems 47 (7,7%) buvo neatliktas. Daugiausia B-Ch tyrimų buvo atlikta 50 – 59 metų amţiaus grupėje, tai sudarė 29,3% imties (n=610) ir 95,7% visos amţiaus grupės (n=190) . Didţiausias skaičius neatliktų B-Ch tyrimų yra ≥80 metų grupėje, tai sudaro 2,1% visos imties (n=610) ir 17,1% (n=76) amţiaus grupės. Taikant Chi kvadrato testą, P reikšmė 0,03, tai yra <0,05, todėl duomenys yra statistiškai reikšmingi (3 lentelė).
3 lentelė. B-Ch tyrimų analizė pagal amžiaus grupes.
Amţius (metai) B-Ch atliktas B-Ch atliktas % (n=610) B-Ch atliktas % (amţiaus grupėje) B-Ch neatliktas B-Ch neatliktas % (n=610) B-Ch neatliktas % (amţiaus grupėje) P ≥ 40 563 92,3 92,3 47 7,7 7,7 0,03 ≤49 50 8,2 87,7 7 1,1 12,3 0,03 50-59 179 29,3 95,7 8 1,3 4,3 0,03 60-69 134 22,0 95,0 7 1,1 5,0 0,03 70-79 137 22,5 91,9 12 2,0 8,1 0,03 ≥80 63 10,3 82,9 13 2,1 17,1 0,03 60 – 69 141 50 91 0,01 70 – 79 149 59 90 0,01 ≥ 80 76 32 44 0,01 Iš viso 610 314 296
Analizuojant B-Ch tyrimus pagal lytį, 288 tyrimai buvo atlikti vyrams, tai sudaro 47,2% visos imties (n=610), 51,2% visų atliktų B-Ch tyrimų (n=563) ir 91,7% vyrų imties (n=314). Moterims buvo atlikti 275 tyrimai, tai sudaro 45,1% visos imties (n=610), 48,8% visų atliktų BCh tyrimų (n=563) ir 92,9% moterų imties (n=296). Taikant Chi kvadrato testą P reikšmė 0,583, tai yra >0,05, todėl tai nėra statistiškai reikšminga.
Vyrų grupėje 26 vyrams nebuvo atliktas B-Ch tyrimas, tai sudaro 4,3% visos imties (n=610), 55,3% visų neatliktų B-Ch tyrimų (n=47) ir 8,3% vyrų imties (n=314). Moterų grupėje 21 moteriai nebuvo atliktas B-Ch tyrimas, tai sudaro 3,4% visos imties (n=610), 44,7% visų neatliktų B-Ch tyrimų (n=47) ir 7,1% moterų imties (n=296). Taikant Chi kvadrato testą P reikšmė 0,583, tai yra >0,05, todėl tai nėra statistiškai reikšminga (4 lentelė).
Taigi gautas atliktų B-Ch tyrimų skaičius nėra statistiškai reikšmingas tarp vyrų ir moterų. Moterų grupėje buvo atlikta tik neţymiai daugiau B-Ch tyrimų (92,9%) nei vyrų grupėje (91,7%). Todėl galime teigti, kad tiek moterys, tiek vyrai yra vienodai tiriami dėl padidėjusio BCh.
4 lentelė. B-Ch tyrimų analizė pagal lytį.
Lytis P Vyrai Moterys
BCh tyrimas atliktas 288 275 0,583
BCh tyrimas atliktas, % visos imties (n=610)
47,2 45,1
BCh tyrimas atliktas, % visų atliktų BCh tyrimų grupėje (n=563)
51,2 48,8
BCh tyrimas atliktas, % lyties grupėje (vyr. n=314, mot. n=296)
91,7 92,9
BCh tyrimas neatliktas 26 21
BCh tyrimas neatliktas, % visos imties (n=610)
4,3 3,4
BCh tyrimas neatliktas, % visų neatliktų BCh tyrimų grupėje (n=47)
Visoje atliktų B-Ch tyrimų imtyje (n=563) daugiausia buvo atlikta po du B-Ch tyrimus, tai sudaro 28,1% visos grupės imties. ≤49 (n=50), 50 – 59 (n=179) ir 70 – 79 (n=137) metų amţiaus grupėse taip pat daţniausiai buvo atlikti du B-Ch tyrimai, tai sudaro atitinkamai 34%, 31,3% ir 24,8% amţiaus grupės imties. 60 – 69 metų amţiaus grupėje daugiausia buvo atlikta du arba trys B-Ch tyrimai, tai sudaro po 24,6% amţiaus grupės imties. ≥80 metų grupėje daţniausiai buvo atliekamas tik vienas B-Ch tyrimas, tai sudaro 31,7% amţiaus grupės imties. Taikant Chi kvadrato testą, P reikšmė 0,051, todėl pasiskirstymas nėra statistiškai reikšmingas (5 lentelė).
5 lentelė. Atliktų BCh tyrimų skaičius amžiaus grupėse.
Amţiaus grupė (metais)
Atliktų B-Ch tyrimų skaičius Atlikti B-Ch tyrimai amţiaus grupėje, % 1 2 3 4 ≥5 1 2 3 4 ≥5 ≥ 40 (n=563) 121 158 115 85 84 21,5 28,1 20,4 15,1 14,9 ≤49 (n=50) 12 17 10 9 2 24 34 20 18 4 50-59 (n=179) 38 56 39 28 18 21,2 31,3 21,8 15,6 10,1 60-69 (n=134) 19 33 33 20 29 14,2 24,6 24,6 14,9 21,6 70-79 (n=137) 32 34 23 21 27 23,4 24,8 16,8 15,3 19,7 ≥80 (n=63) 20 18 10 7 8 31,7 28,6 15,9 11,1 12,7
Vertinant atliktų B-Ch tyrimų skaičių pagal lyties grupes, tiek vyrų imtyje (n=314), tiek moterų imtyje (n=269) daţniausiai buvo atliekami du B-Ch tyrimai, atitinkamai 31,6% ir 24,4%. Vyrų imtyje rečiausiai buvo atliekama po penkis ir daugiau tyrimų (10,8%), o moterų imtyje po keturis BCh tyrimus
BCh tyrimas neatliktas, % lyties grupėje (vyr. n=314, mot. n=296)
(16,4%). Taikant Chi kvadrato testą, P reikšmė 0,019 < 0,05, todėl grupių pasiskirstymas yra statistiškai reikšmingas (6 lentelė).
6 lentelė. Atliktų B-Ch tyrimų skaičius lyties grupėse.
Atliktų B-Ch tyrimų skaičius
Atliktų B-Ch tyrimų skaičius lyties grupėje, %
P Tyrimų skaičius 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5 L yt is Vyrai (n=314) 69 91 57 40 31 24 31,6 19,8 13,9 10,8 0,019 Moterys (n=296) 52 67 58 45 53 18,9 24,4 21,1 16,4 19,3 0,019
Vertinant BCh vidutinę koncentraciją kraujo plazmoje, nei vienoje tiriamoje grupėje nebuvo pasiektas B-Ch ≤ 5,2 mmol/l. Lyginant pirmojo B-Ch tyrimo rezultatus su antrojo tyrimo rezultatais, vidutinė BCh koncentracija kraujo plazmoje antrajame tyrime yra maţesnė nei pirmajame. Tačiau trečiame, ketvirtame ir kituose tyrimuose vidutinė BCh koncentracija kraujo plazmoje pradeda didėti. Taikant Kolmogorovo Smirnovo suderinamumo kriterijų gauta statistiškai reikšmingų duomenų (7 lentelė).
7 lentelė. B-Ch tyrimų vidutinė koncentracija kraujo plazmoje pagal lytį.
B-Ch tyrimo eilės numeris Imtis B-Ch vidutinė koncentracija kraujo plazmoje mmol/l, (SN) P 1 Vyrai (n=288) 5,87 ± 1,09 0,01 Moterys (n=275) 6,21 ± 1,23 0,01
2
Vyrai (n=219) 5,74 ± 1,27 0,04
Moterys (n=222) 6,06 ± 1,49 0,04
Visi, kam atlikta BCh tyrimas (n=441)
5,90 ± 1,39 0,20
3
Vyrai (n=127) 5,71 ± 1,09 0,01
Moterys (n=157) 6,36 ± 1,49 0,01
Visi, kam atlikta BCh tyrimas (n=284)
6,07 ± 1,36 0,01
4
Vyrai (n=71) 5,99 ± 1,28 0,02
Moterys (n=98) 6,46 ± 1,20 0,02
Visi, kam atlikta BCh tyrimas (n=169)
6,26 ± 1,30 0,83
5
Vyrai (n=32) 6,31 ± 1,12 0,73
Moterys (n=53) 6,19 ± 1,64 0,70
Visi, kam atlikta BCh tyrimas (n=85)
6,23 ± 1,46 0,59
3.3. Lipidogramų analizė
Iš visų tiriamųjų 474 (n=610, 77,7%) buvo atliktas bent vienas lipidogramos tyrimas, o kitiems 136 (n=610, 22,3%) buvo neatliktas. Daugiausia lipidogramos tyrimų buvo atlikta 50 – 59 metų amţiaus grupėje, tai sudaro 28,5% (n=610) visų tiriamųjų ir 93,8% (n=190) amţiaus grupės. Didţiausias skaičius neatliktų lipidogramų yra ≥80 metų amţiaus grupėje, tai sudaro 7,0% (n=610) visų tiriamųjų ir 56,6% (n=76) amţiaus grupės. Taikant Chi kvadrato testą, p reikšmė 0,01<0,05, todėl gauti duomenys yra statistiškai reikšmingi (8 lentelė).
Palyginus atliktų B-Ch tyrimų skaičių su atliktų lipidogramos tyrimų skaičiumi, galima daryti išvadą, kad B-Ch tyrimas buvo atliekamas daţniau nei lipidograma: B-Ch tyrimas atliktas 92,3% visos imties (n=610), o lipidogramų – 77,7% (n=610).
8 lentelė. Lipidogramų analizė pagal amžiaus grupes. Lipidograma Amţius (metai) Atlikta Atlikta % (n=610) Atlikta % (amţiaus grupėje) Neatlikta Neatlikta % (n=610) Neatlikta % (amţiaus grupėje) P ≥ 40 474 77,7 77,7 136 22,3 22,3 0,01 ≤49 49 8,0 86,0 8 1,3 14,0 0,01 50-59 174 28,5 93,0 13 2,1 7 0,01 60-69 123 20,2 87,2 18 3,0 12,8 0,01 70-79 95 15,6 63,8 54 8,9 36,2 0,01 ≥80 33 5,4 43,4 43 7,0 56,6 0,01
Analizuojant atliktų lipidogramų skaičių pagal lytį, nebuvo gauta reikšmingo skirtumo: tiek vyrų, tiek moterų populiacijoje lipidogramos tyrimas buvo atliekamas vienodai daţnai ir tai sudaro po 77,7% lyčių imties. Taikant Chi kvadrato testą, P reikšmė 1,0>0,05, todėl gauti duomenys nėra statistiškai reikšmingi (9 lentelė).
9 lentelė. Lipidogramų analizė pagal lytį.
Lipidograma Lytis P
Vyrai Moterys
Atlikta 244 230 1,0
Atlikta, % visos imties (n=610) 40,0 37,7 1,0
Atlikta, % visų atliktų lipidogramų tyrimų grupėje (n=474)
51,5 48,5 1,0
Atlikta, % lyties grupėje (vyr. n=314, mot. n=296)
Visoje atliktų lipidogramų imtyje (n=474) daugiausia buvo atlikta po vieną (29,3%) arba dvi (29,1%) lipidogramas. ≤49 (n=50), 50 – 59 (n=179) ir 60 – 69 (n=134) metų amţiaus grupėse daţniausiai buvo atliekamos dvi lipidogramos, tai sudaro atitinkamai 34,7%, 31,0% ir 28,5% amţiaus grupės. 70 – 79 (n=137) ir ≥80 (n=63) metų amţiaus grupėse daţniausiai buvo atliekama po vieną lipidogramą, tai sudaro atitinkamai 44,2% ir 48,5%. Taikant Chi kvadrato testą, P reikšmė 0,01<0,05, todėl duomenys yra
statistiškai reikšmingi (10 lentelė).
10 lentelė. Atliktų lipidogramų skaičius amžiaus grupėse.
Amţiaus grupė (metais)
Atliktų lipidogramų skaičius Atliktų lipidogramų skaičius amţiaus grupėje, % 1 2 3 4 ≥5 1 2 3 4 ≥5 ≥ 40 (n=474) 139 138 96 60 41 29,3 29,1 20,3 12,7 8,6 ≤49 (n=50) 12 17 12 7 1 24,5 34,7 24,5 14,3 2,0 50-59 (n=179) 45 54 43 23 9 25,9 31,0 24,7 13,2 5,2 60-69 (n=134) 24 35 31 20 13 19,5 28,5 25,2 16,3 10,6 70-79 (n=137) 42 18 8 10 17 44,2 18,9 8,4 10,5 17,9 ≥80 (n=63) 16 14 2 0 1 48,5 42,2 6,1 0 3,0 Neatlikta 70 66 1,0
Neatlikta, % visos imties (n=610) 11,5 10,8 1,0
Neatlikta, % visų neatliktų
lipidogramų tyrimų grupėje (n=136)
51,5 48,5 1,0
Neatlikta, % lyties grupėje (vyr. n=314, mot. n=296)
Vyrų grupėje daţniausiai buvo atliekama po dvi lipidogramas (30,7%, n=314), o moterų – po vieną lipidogramą (28,7%, n=296). Rečiausiai buvo atliekama po penkias lipidogramas tiek vyrų grupėje (7,8%, n=314), tiek moterų (9,6%, n=296). Tačiau moterys yra labiau linkusios darytis daugiau
lipidogramų, nei vyrai: po keturias lipidogramas padaryta 8,2% (n=314) vyrų, o moterų 17,4% (n=296); po penkias lipidogramas padaryta 7,8% (n=314) vyrų, o moterų 9,6% (n=296). Taikant Chi kvadrato testą, P reikšmė 0,02<0,05, todėl duomenys yra statistiškai reikšmingi (11 lentelė).
11 lentelė. Atliktų lipidogramų skaičius lyties grupėse.
Atliktų lipidogramų skaičius
Atliktų lipidogramų skaičius lyties grupėje, %
P Tyrimų skaičius 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5 L yt is Vyrai (n=314) 73 75 57 20 19 29,9 30,7 23,4 8,2 7,8 0,02 Moterys (n=296) 66 63 39 40 22 28,7 27,4 17,0 17,4 9,6 0,02 3.4. MTL-Ch tyrimų analizė
Vertinant MTL-Ch vidutinę koncentraciją kraujo plazmoje, nei vienoje tiriamųjų grupėje nebuvo pasiekta MTL-Ch ≤ 3mmol/l. Lyginant pirmojo MTL-Ch tyrimo rezultatus su antrojo tyrimo rezultatais, vidutinė MTL-Ch koncentracija kraujo plazmoje antrajame tyrime yra maţesnė nei pirmajame. Tačiau trečiame, ketvirtame ir kituose tyrimuose vidutinė MTL-Ch koncentracija kraujo plazmoje pradeda didėti. Taikant Kolmogorovo Smirnovo suderinamumo kriterijų gauta statistiškai reikšmingų duomenų (12 lentelė).
12 lentelė. MTL-Ch tyrimų vidutinė koncentracija kraujo plazmoje pagal lytį. Lipidogramos tyrimo eilės numeris Imtis MTL vidutinė koncentracija kraujo P
plazmoje mmol/l, (SN)
1
Vyrai (n=73) 3,84 ± 0,95 0,73
Moterys (n=66) 3,88 ± 1,14 0,73
Visi, kam atlikta 1 lipidograma (n=139)
3,86 ± 1,05 0,85
2
Vyrai (n=75) 3,80 ± 0,99 0,58
Moterys (n=63) 3,87 ± 1,14 0,58
Visi, kam atliktos lipidogramos (n=138)
3,83 ± 1,06 0,87
3
Vyrai (n=57) 3,82 ± 0,87 0,91
Moterys (n=39) 3,97 ± 1,17 0,91
Visi, kam atliktos 3 lipidogramos (n=96)
3,90 ± 1,04 0,01
4
Vyrai (n=20) 3,93 ± 1,27 0,98
Moterys (n=40) 3,92 ± 1,21 0,98
Visi, kam atliktos 4 lipidogramos (n=60)
3,93 ± 1,23 0,86
5
Vyrai (n=19) 4,00 ± 1,03 0,34
Moterys (n=22) 4,28 ± 1,41 0,34
Visi, kam atliktos 5 lipidogramos (n=41)
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Padidinto cholesterolio kraujyje sąlygotos ŠKL Lietuvoje , kaip ir visame pasaulyje vis dar išlieka daţniausia mirtingumo prieţastis, o remiantis jau atliktais tyrimais dislipidemijos diagnostika ir ypač kontrolė yra labai prasta [1, 2, 3, 12, 13].
Tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti, ar yra pakankama dislipidemijos diagnostika ir kontrolė tam tikrose amţiaus ir lyties grupėse.
Analizuojant atliktų tyrimų skaičių visoje populiacijoje buvo pastebėta, kad aktyviausiai
dislipidemija buvo tiriama 50 – 59 metų amţiaus grupėje, o statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vyrų ir moterų ištyrimo nėra – vienodai tiriami tiek vyrai, tiek moterys. Tačiau maţiausiai dislipidemijos diagnostikai dėmesio yra skiriama vyresniems pacientas - ≥80 metų amţiaus.
Palyginus atliktų B-Ch tyrimų skaičių (92,3%) su atliktų lipidogramos tyrimų skaičiumi (77,7%), galima daryti išvadą, kad BCh tyrimas buvo atliekamas daţniau nei lipidograma. Taip pat daţniausiai per penkerius metus buvo atliekama tik po 2 B-Ch ir lipidogramos tyrimus. Siekiant diagnozuoti ar
kontroliuoti dislipidemiją, reikalinga atlikti pilną lipidogramą ir įvertinti visas lipidų frakcijas [22]. Taip pat ištyrimas yra reikalingas daţnesnis tiek diagnostikos, tiek gydymo tikslais. Lietuvoje pagal “Amenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos” programą
rekomenduojama atlikti lipidogramą vieną kartą per metus vyrams ≥40 ir moterims ≥50 [24]. Todėl galime teigti, kad dislipidemijos diagnostika ir kontrolė nėra pakankama ir ypač vyresniame amţiuje.
Bendro cholesterolio pageidaujama koncentracija kraujo serume yra ≤ 5,2 mmol/l [22].Vertinant tyrimo metu gautą B-Ch vidutinę koncentraciją kraujo plazmoje, nei vienoje tiriamoje grupėje (nei amţiaus, nei lyties) nebuvo pasiektas B-Ch ≤ 5,2 mmol/l.
O MTL-Ch tikslinė koncentracija yra rekomenduojama pagal ŠKL riziką (esant labai didelei rizikai <1,8mmol/l, didelei rizikai <2,6mmol/l, vidutinei ir maţai rizikai <3mmol/l) [22]. Vertinant tyrimo metu gautą MTL-Ch vidutinę koncentraciją kraujo plazmoje, nei vienoje tiriamųjų grupėje (nei amţiaus, nei lyties) nebuvo pasiekta MTL-Ch ≤ 3mmol/l.
Lyginant pirmuosius B-Ch ir MTL-Ch tyrimų rezultatus su antraisiais tyrimo rezultatais, vidutinė B-Ch ir MTL-Ch koncentracija kraujo plazmoje antrajame tyrime yra maţesnė nei pirmajame. Tačiau trečiajame ir sekančiuose tyrimuose vidutinė B-Ch ir MTL-Ch koncentracija kraujo plazmoje didėja. Galime daryti
išvadą, kad dislipidemija nors ir tiriama, tačiau nėra pakankamai kontroliuojama tiek
nemedikamentinėmis, tiek medikamentinėmis priemonėmis. Tai patvirtina ir kiti atlikti tyrimai, kurių gauti rezultatai yra panašūs [11, 12, 13].
5. IŠVADOS
1. Aktyviausiai dislipidemija buvo tiriama 50 – 59 metų amţiaus grupėje, maţiausiai dėmesio ištyrimui skiriama vyresniems pacientas - ≥80 metų amţiaus. O statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vyrų ir moterų ištyrimo nėra – vienodai tiriami tiek vyrai, tiek moterys.
2. Per penkerius metus vienam pacientui vidutiniškai buvo atlikti 2 B-Ch tyrimai ir 1 lipidograma. 3. Nei vienoje tiriamojoje grupėje nebuvo pasiekta B-Ch <5,2 mmol/l ir MTL-Ch <3mmol/l.
4. Lyginant pirmuosius Ch ir MTL-Ch tyrimų rezultatus su antraisiais tyrimo rezultatais, vidutinė B-Ch ir MTL-B-Ch koncentracija kraujo plazmoje antrajame tyrime yra maţesnė nei pirmajame. Tačiau trečiajame ir sekančiuose tyrimuose vidutinė B-Ch ir MTL-Ch koncentracija kraujo plazmoje didėja.
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Peter WF Wilson, MD, Pamela S Douglas, MD. Epidemiology of coronary heart disease. 2015 Jan. Prieiga per internetą: https://www.uptodate.com/contents/epidemiology-of-coronary-heart-disease.
2. Townsend N, Nichols M, Scarborough P ir kiti. Cardiovascular disease in Europe--epidemiological update 2015. Eur Heart J 2015 Oct 21;36(40):2696-2705.
3. Higienos institutas. Mirties prieţastys 2017. Prieiga per internetą: http://sic.hi.lt/mapr1/
4. Laucevičius A, Kasiulevičius V, Jatuţis D ir kiti. Lithuanian High Cardiovascular Risk (LitHiR) primary prevention programme - rationale and design. Seminars in Cardiovascular Medicine. 2012 Jul;18(1):1-6.
5. McManus RJ, Mant J, Haque MS ir kiti. Effect of Self-monitoring and Medication Self-titration on Systolic Blood Pressure in Hypertensive Patients at High Risk of Cardiovascular Disease. JAMA. 2014 Aug; 312(8):799-808.
6. Jameson K, Amber V, D’Oca K ir kiti. Impact of lipid-lowering therapy on the prevalence of dyslipidemia in patients at high-risk of cardiovascular events in UK primary care – a retrospective database study. Int J Clin Pract 2013 Dec; 67: 1214–6.
7. Xiao C, Dash S, Morgantini C ir kiti. Pharmacological Targeting of the Atherogenic Dyslipidemia Complex: The Next Frontier in CVD Prevention Beyond Lowering LDL Cholesterol. Diabetes. 2016 Jul; 65(7):1767- 1778.
8. Kovaitė M, Petrulionienė Ţ, Ryliškytė L ir kiti. Arterijų sienelės rodiklių ryšys su širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniais bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika remiantis SCORE vertinimo sistema. Medicina. 2007 Jun; 43(7):529-541
9. Tóth P, Potter D, Ming E. Prevalence of lipid abnormalities in the United States: The National Health and Nutrition Examination Survey 2003–2006. Journal of Clinical Lipidology. 2012 Jul;6(4):325-330.
10. Guallar E, Banegas JR, Blasco-Colmenares E ir kiti. Excess risk attributable to traditional
cardiovascular risk factors in clinical practice settings across Europe - The EURIKA Study. BMC Public Health. 2011 Sep; 11(1): 704–9.
11. Laucevičius A, Kasiulevičius V, Jatuţis D ir kiti. Lithuanian High Cardiovascular Risk (LitHiR) primary prevention programme - rationale and design. Seminars in Cardiovascular Medicine. 2012 Jul;18(1):1-6.
12. Gediminas Urbonas, Rugilė Matelytė, Aušra Sutkaitytė. Lipidų kontrolė remiantis Europos
kardiologų draugijos rekomendacijomis. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2015 Jan; 19(1): 12-16.
13. Viigimaa M, Erglis A, Latkovskis G, Maeots E, Petrulioniene Z, Slapikas R, et al. Prevalence of dyslipidemia in statin-treated patients in the Baltic states (Estonia, Latvia, and Lithuania): results of the Dyslipidemia International Study (DYSIS). Medicina (Kaunas) 2014 Jun;50(1):44-53. 14. Rinkūnienė E, Laucevičius A , Petrulionienė Ţ ir kiti. Lietuvos didelės kardiovaskulinės rizikos
pacientų atrankos ir prevencinių priemonių (LITHIR) programos rezultatai: dislipidemijos paplitimas tarp vidutinio amţiaus suaugusių lietuvos gyventojų. Medicinos teorija ir praktika. 2012; 4(2): 636–642.
15. Ţaneta Petrulionienė . Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas. Vilnius: UAB "Vaistų ţinios", 2010.
16. Ohmura H, Fukushima Y, Mizuno A ir kiti. Estimated Prevalence of Heterozygous Familial Hypercholesterolemia in Patients With Acute Coronary Syndrome. Int Heart J 2017 Feb 7;58(1):88-94.
17. Rinkūnienė E, Laucevičius A , Petrulionienė Ţ ir kiti. Lietuvos didelės kardiovaskulinės rizikos pacientų atrankos ir prevencinių priemonių (LITHIR) programos rezultatai: dislipidemijos paplitimas tarp vidutinio amţiaus suaugusių lietuvos gyventojų. Medicinos teorija ir praktika. 2012; 4(2): 636–642.
18. Vodnala D, Rubenfire M, Brook RD. Secondary causes of dyslipidemia. Am J Cardiol 2012 Sep 15;110(6):823-825.
19. Nawaz H, Koutroumpakis E, Easler J ir kiti. Elevated Serum Triglycerides are Independently Associated With Persistent Organ Failure in Acute Pancreatitis. The American Journal of Gastroenterology. 2015 Oct;110(10):1497-1503.
20. Pownall HJ, Rosales C, Gillard BK ir kiti. Native and Reconstituted Plasma Lipoproteins in Nanomedicine: Physicochemical Determinants of Nanoparticle Structure, Stability, and Metabolism. Methodist Debakey Cardiovasc J 2016 Sep;12(3):146-150.
21. Carmena R, Duriez P, Fruchart JC. Atherogenic lipoprotein particles in atherosclerosis. Circulation 2004 Jun 15;109(23 Suppl 1):III2-7.
22. Catapano A, Graham I, De Backer G ir kiti. 2016 ESC/EAS Guidelines for the Management of Dyslipidaemias. European Heart Journal. 2016 Aug;37(39):2999-3058.
23. Jorgensen AB, Frikke-Schmidt R, West AS ir kiti. Genetically elevated non-fasting triglycerides and calculated remnant cholesterol as causal risk factors for myocardial infarction. Eur Heart J 2013 Jun;34(24):1826-1833.
24. Kauno Teritorinė Ligonių Kasa. Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa. Prieiga per internetą:
http://www.ktlk.lt/istaigoms/spp/prevencines/vykdymas/sirdies-ir-kraujagysliu/
25. National Institute for Health and Care Excellence. Lipid modification: cardiovas- cular risk assessment and the modification of blood lipids for the primary and sec- ondary prevention of cardiovascular disease. London: National Institute for Health and Care Excellence, 2014 Jul. 26. Stone NJ, Robinson JG, Lichtenstein AH ir kiti. 2013 ACC/AHA guideline on the treatment of
blood cholesterol to reduce atherosclerotic cardiovascular risk in adults: a report of the American College of Cardiology/American Heart Association Task Force on Practice Guidelines. J Am Coll Cardiol 2014 Jul 1;63(25 Pt B):2889-2934.
27. Boekholdt SM, Hovingh GK, Mora S ir kiti. Very low levels of atherogenic lipoproteins and the risk for cardiovascular events: a meta-analysis of statin trials. J Am Coll Cardiol 2014 Aug 5;64(5):485-494.
28. Brugts JJ, Yetgin T, Hoeks SE ir kiti. The benefits of statins in people without established
cardiovascular disease but with cardiovascular risk factors: meta-analysis of randomised controlled trials. BMJ 2009 Jun 30;338:b2376.
29. Cholesterol Treatment Trialists' (CTT) Collaboration, Fulcher J, O'Connell R, Voysey M ir kiti. Efficacy and safety of LDL-lowering therapy among men and women: meta-analysis of individual data from 174,000 participants in 27 randomised trials. Lancet 2015 Apr 11;385(9976):1397-1405. 30. Mills EJ, Rachlis B, Wu P ir kiti. Primary prevention of cardiovascular mortality and events with
statin treatments: a network meta-analysis involving more than 65,000 patients. J Am Coll Cardiol 2008 Nov 25;52(22):1769-1781.
31. Pedersen TR, Faergeman O, Kastelein JJ ir kiti. High-dose atorvastatin vs usual-dose simvastatin for secondary prevention after myocardial infarction: the IDEAL study: a randomized controlled trial. JAMA 2005 Nov 16;294(19):2437-2445.
32. LaRosa JC, He J, Vupputuri S. Effect of statins on risk of coronary disease: a meta-analysis of randomized controlled trials. JAMA 1999 Dec 22-29;282(24):2340-2346.
33. Charlton-Menys V, Betteridge DJ, Colhoun H ir kiti. Targets of statin therapy: LDL cholesterol, non-HDL cholesterol, and apolipoprotein B in type 2 diabetes in the Collaborative Atorvastatin Diabetes Study (CARDS). Clin Chem 2009 Mar;55(3):473-480.
34. Thompson A, Danesh J. Associations between apolipoprotein B, apolipoprotein AI, the apolipoprotein B/AI ratio and coronary heart disease: a literature-based meta-analysis of prospective studies. J Intern Med 2006 May; 259(5):481-492.
35. Robinson JG, Wang S, Smith BJ, Jacobson TA. Meta-analysis of the relationship between non-high-density lipoprotein cholesterol reduction and coronary heart disease risk. J Am Coll Cardiol 2009 Jan 27;53(4):316-322.
36. Kreisberg R, Oberman A. Lipids and Atherosclerosis: Lessons Learned from Randomized Controlled Trials of Lipid Lowering and Other Relevant Studies. The Journal of Clinical Endocrinology & Metabolism. 2002;87(2):423-437.
37. European Association for Cardiovascular Prevention & Rehabilitation, Reiner Z, Catapano AL, De Backer G ir kiti. ESC/EAS Guidelines for the management of dyslipidaemias: the Task Force for the management of dyslipidaemias of the European Society of Cardiology (ESC) and the European Atherosclerosis Society (EAS). Eur Heart J 2011 Jul;32(14):1769-1818.
38. Dattilo AM, Kris-Etherton PM. Effects of weight reduction on blood lipids and lipoproteins: a meta-analysis. Am J Clin Nutr 1992 Aug;56(2):320-328.
39. World Health Organization. Obesity and overweight. Geneva, World Health Organization, 2016. Prieiga per internetą: http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs311/en/
40. Huffman KM, Hawk VH, Henes ST ir kiti. Exercise effects on lipids in persons with varying dietary patterns-does diet matter if they exercise? Responses in Studies of a Targeted Risk Reduction Intervention through Defined Exercise I. Am Heart J 2012 Jul;164(1):117-124. 41. Risk assessment and lipid modification for primary and secondary prevention of cardiovascular
disease: summary of NICE guidance. BMJ. 2014 Jul; g4718-g4718.
42. Hernaez A, Castaner O, Elosua R ir kiti. Mediterranean Diet Improves High-Density Lipoprotein Function in High-Cardiovascular-Risk Individuals: A Randomized Controlled Trial. Circulation 2017 Feb 14;135(7):633-643.
43. Huang S, Li J, Shearer GC ir kiti. Longitudinal study of alcohol consumption and HDL concentrations: a community-based study. Am J Clin Nutr 2017 Apr;105(4):905-912.
44. Forey BA, Fry JS, Lee PN ir kiti. The effect of quitting smoking on HDL-cholesterol - a review based on within-subject changes. Biomark Res 2013 Sep 13;1(1):26-7771-1-26.
45. Di Pierro F, Putignano P, Ferrara T ir kiti. Retrospective analysis of the effects of a highly standardized mixture of Berberis aristata, Silybum marianum, and monacolins K and KA in patients with dyslipidemia. Clin Pharmacol 2016 Dec 21;9:1-7.
46. Mulvihill EE, Huff MW. Antiatherogenic properties of flavonoids: implications for cardiovascular health. Can J Cardiol 2010 Mar;26 Suppl A:17A-21A.
47. Musa-Veloso K, Poon TH, Elliot JA, Chung C. A comparison of the LDL-cholesterol lowering efficacy of plant stanols and plant sterols over a continuous dose range: results of a meta-analysis of randomized, placebo-controlled trials. Prostaglandins Leukot Essent Fatty Acids 2011
Jul;85(1):9-28.
48. AbuMweis SS, Jew S, Ames NP. Beta-Glucan from Barley and its Lipid-Lowering Capacity: a Meta-Analysis of Randomized, Controlled Trials. Eur J Clin Nutr 2010 Dec;64(12):1472-1480. 49. Dewell A, Hollenbeck PL, Hollenbeck CB. Clinical review: a critical evaluation of the role of soy
protein and isoflavone supplementation in the control of plasma cholesterol concentrations. J Clin Endocrinol Metab 2006 Mar;91(3):772-780.
50. Rivellese AA, Maffettone A, Vessby B ir kiti. Effects of dietary saturated, monounsaturated and n-3 fatty acids on fasting lipoproteins, LDL size and post-prandial lipid metabolism in healthy subjects. Atherosclerosis 2003 Mar;167(1):149-158.
51. Barter PJ, Brandrup-Wognsen G, Palmer MK, Nicholls SJ. Effect of statins on HDL-C: a complex process unrelated to changes in LDL-C: analysis of the VOYAGER Database. J Lipid Res 2010 Jun;51(6):1546-1553.
52. Davignon J. Beneficial cardiovascular pleiotropic effects of statins. Circulation 2004 Jun 15;109(23 Suppl 1):III39-43.
53. Cannon CP, Blazing MA, Giugliano RP ir kiti. Ezetimibe Added to Statin Therapy after Acute Coronary Syndromes. N Engl J Med 2015 Jun 18;372(25):2387-2397.
54. Mazidi M, Rezaie P, Karimi E, Kengne AP. The effects of bile acid sequestrants on lipid profile and blood glucose concentrations: A systematic review and meta-analysis of randomized
controlled trials. Int J Cardiol 2017 Jan 15;227:850-857.
55. AIM-HIGH Investigators, Boden WE, Probstfield JL, Anderson T ir kiti. Niacin in patients with low HDL cholesterol levels receiving intensive statin therapy. N Engl J Med 2011 Dec
15;365(24):2255-2267.
56. HPS2-THRIVE Collaborative Group, Landray MJ, Haynes R, Hopewell JC, Parish S, Aung T, et al. Effects of extended-release niacin with laropiprant in high-risk patients. N Engl J Med 2014 Jul 17;371(3):203-212.
